LENININĖS DIENOS
VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS Vilnius
1560 m
vasario mėn. 26
PENKTADIENIS Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ŠLOVE TARYBINIAM KARIUI! NEUŽMIRŠTAMI
A Leninas su grupe vadų praeina pro Visuotinio apmokymo karių gretas.
TAIKOS ARMIJA
P
1 Narsuoliu garbei
7*’ .
As nežinau, Kareivi, broli mano, Kieno augintas, Kieno mylėtas tu buv-i. Tiktai žinau, — Kulkosvaidžiams kalenant. Aušrinei švintant, — Prie mano Vilniaus Tu žuvai.
SUSITIKIMAI
Jis kalbėjo paprastai. Sa lė, užgniaužusi kvapą, klau sosi Lenino. Įsimena, pa taiko į širdį kiekvienas žodis. RAEJO 15 metų nuo to laiko, kai nuaidėjo paskutiRAĖJO Mus sukrėtė Leninas logikos nės Tėvynės karo salvės,>, kai buvo pribaigti voklškiejėga. Leninas vadina valstybę JI fašistai Berlyne ir .Japonijos imperialistai Toli „mašina, sukurtą palaikyti muosiuose Rytuose. Po karo iš esmės pasikeitė jėgų san viešpatavimą vienos klasės ki tykis tarptautinėje arenoje. Susikūrė pasaulinė socialistinė tai klasei,“ jis sako, kad kapi sistema. talistai naudoja šią mašiną Tarybų Sąjunga, kaip taiki valstybė, tuoj pat, po karo Išnaudoti darbininkus, o pa pabaigos, ėmė mažinti ginkluotųjų pajėgų skaičių. Jau 1948 skaitos pabaigoje pareiškia; metais TSRS Ginkluotosiose Pajėgose buvo 2 milijonai 874 „tą mašiną, kurį vadinasi vals tūkstančiai žmonių. tybė. . . atėmėme iš kapita listų, paėmėme sau. Šia „laši Bet imperialistinės Vakarų valstybės tuo metu statė ka na mes sutriuškinome bet ko rines bazes, kūrė agresyvius blokus, grasė atomine bomba. kią eksploataciją, ir kada pa Tarybų Sąjunga gynybos Interesais buvo priversta padi saulyje neliks galimybės iš dinti kariuomenės skaičių, kuris 1955 m. siekė 5 mil. 763 naudoti. . . tik tada mes tą tūkst. žmonių. mašiną atiduoslm sulaužyti“. 1955—1958 m. laikotarpyje TSRS Ginkluotosios Pajė Paskui aš sužinojau, kad gos buvo sumažintos iki 3 mil. 623 tūkst. žmonių. Leninas skaitys dar vieną pa skaitą apie valstybę. Tai bu Ryškiu taikios Tarybų Sąjungos politikos įrodymu yra vo 1919 m. rugpiūčio 29 d. istorinis ketvirtosios TSRS Aukščiausiosios Tarybos penkto Iš-anksto užėmiau vietą pir jo šaukimo sesijos nutarimas apie naują žymų Ginkluotųjų moje eilėje, kad būčiau arčiau Pajėgų sumažinimą vienašališkai 1 mil. 200 tūkstančių žmonių. Vladimiro Iljičiaus. Ir man tai pavyko. Pertraukos metu aš Ginkluotųjų Pajėgų sumažinimas jokiu būdu nesumen uždaviau Leninui klausimą, kins mūsų šalies gynybinės galios — perginklavimo naujaukuris kankino daugelį mūsų: . siomis ginklų rūšimis dėka Tarybinė Armija kokybiškai ar apsimoka mokytis mums išaugs daug kartų. dabar, kai priešai drasko mū Kol kapitalistinėse šalyse vyksta ginklavimosi varžybos, sų Tėvynę, kai Kolčiakas eina kol nepriimti Tarybų Sąjungos pasiūlymai apie visišką ir prie Volgos, Judeničius — visuotinį nusiginklavimą, mūsų liaudis nenuilstamai stiprins prie Petrogrado, Denikinas — ginkluotąsias pajėgas. prie Tūlos? Vladimiras Iljičius pasižiū Pažymėjo Tarybinės rėjo į mane, apmetė žvilgsniu klausytojus ir pradėjo aiškin Armijos dieną ti, kodėl proletarų šaliai iau VVU dėstytojai, administ dabar, netgi tokiu sunkiu lai racinis personalas ir studen ku, svarbu ruošti kadrus, ko tai pažymėjo 42-ąsias Tarybi dėl kiekvienam mūsų svarbu nės Armijos ir Karinio Jūrų gerai mokytis. Tarybų val laivyno metines. džią visur reiks tvirtinti nušimanančiais politikoje, išsi Kolonų salėje vykusiame lavinusiais žmonėmis. LDAALR vakare pranešimą padarė docentas Karvelis. At Trečią kartą man teko ma siminimus iš Didžiojo Tėvy tyti Leniną išleistuvių vaka nės karo metų’ papasakojo Ta re. Kreipdamasis į Komunisti rybų Sąjungos didvyris pul nio universiteto absolventus, kininkas Vilenskis, biblioteki Leninas perspėjo: nesididžiuo ninkystės katedros vedėjas kit. būkit paprasti ir kuklūs, Vladimirovas. Po to koncervadovaukite masėms, būkite tavo karių dainų ir šokių negailestingi kontrrevol i ucloansamblis. nieriams ir eksploatatoriams. Aš klausiausi Lenino dar ir rugsėjo 3, kai jis sakė kalbą „Tauro radijo komitetas apie einamąjį momentą nepar paruošė Įdomią laidą buvu tinėje darbininkų-raudonarmiesiems Tarybinės Armijos ka riams. Į svečius atsilankė Uni Mūsų Universiteto SMD, komjaunimo, profsąjungos čių konferencijoje, o taip pat versiteto dėstytojas Grinber aktyvas sudarė komisiją, kuri apsilankė Vilniaus skaičia Maskvos Didžiajame teatre. aš nuvažiavau į frontą, gas. Jis papasakojo apie mū vimo mašinų gamykloje ir susitarė dėl gamyklos šefavimo. Kai visada su Lenino vardu sų šalies Ginkluotąsias Pajė Gamtininkai apsodins gamyklos teritoriją. Literatai ruoš aš gas, jų pergales ir stiprėji- vakarus, knygų aptarimus, teisininkai teiks darbininkams vesdavau pulką į mūšį. Visam gyvenimui man įsi mą. juridinę konsultaciją ir t. t. minė paskaitos, skaitytos Le Komisija susipažino su gamykla ir jos produkcija. NUOTRAUKOJE: gamyklos vyr. inžinieriaus pavaduo nino, jo linkėjimai, pasiliko GMF studentai linksminosi tojas A. Korolkovas aiškina, kaip sudaroma skaičiavimo širdyje jo nemarus paveikslas. LDAALR suruoštame vakare, mašinų darbo programa. I. ZALECKAS susitiko su kariais. J. ZIZYS TSKP narys nuo 1919 m. 1919 metų birželio mėn. partijos Voronežo Įgulos komi tetas mane, kaip buvusį parti zaną, pasiuntė Revoliucinės karo tarybos žinion į Maskvą. Iš ten mane nusiuntė Į trum palaikius kursus, veikiančius prie Komunistinio Sverdlovo v. universiteto. Mūsų, kursų klausytojų, iš visų Tarybų i Rusijos kampelių susirinko čia daug. Čia buvo ir raudon armiečiai, ir buvę partizanai, ir darbininkai, ir valstiečiai, o taip pat partiniai ir tarybi niai darbuotojai. 1919 m. liepos 11 d. mes sužinojome, kad Vladimiras 11jičius skaitys paskaitą apie valstybę. Gerokai prieš jam ateinant, mes, kursantai, iš ėjome jo pasitikti. Visi labai jaudinosi. Pagaliau prie mūsų pastato paradinio įėjimo ryž tingu žingsniu priėjo lljifcius, apsivilkęs tamsia eilute. Mes šaukiam „Ura", „Ura!“, „Te gyvuoja Leninas“ ir vėl „Ura" ir, Įsmeigę akis, žiūrim Į šj brangų, artimą žmogų. Leni nas pakelia ranką, tikriausiai nori sustabdyti audringą mū sų džiaugsmo antplūdį. „Draugai", — tyliai prata rė Leninas, ir džiaugsmo kupi na salė nuščiuvo.
Ką rašo bendrabučių sienlaikraščiai?
O dūmai rūko. Degė fašistų tankai, Fašistai klupo. Tave apsupę grandine Ir tu klupai, Suspaudęs ginklą rankoj. Už mano miestą. Už mane.
Gal tu buvai Nežinomas poetas. Gal juodadarbis, — Aš ateinu tau nusilenkt Narsuolių garbei Užimt rikiuotėj tuščia vietą Ir už tave t žygį žengt. p.
Širvys
švenčių! Linksmų egzaminų! Sėkmingų Džiaugsmingų atostogų! O fone — naujametinė eglutė ir senis šaltis. Tai bendrabučio Nr. 2 sien laikraščio „Tarybinis studentas“ naujametinis numeris. Pora eilėraštu kų ir bendrabučio tary bos linkėjimai gerų kambarių seniūnams vi sada stovėti švaros ir tvarkingumo sargyboje . Nepatraukia akies toks sienlaikraštis, nes egzaminai sėkmingai ar nesėkmingai išlaikyti, džiaugsmingos atostogos taip pat prabėgo. O dabar nauji rūpesčiai, nauji džiaugsmai. Naujametinis numeris dar kabo ir ' bendrabu tyje Nr. 6. O bendrabu tyje Nr. 4 net lenta nu-
imta. Tikėkimės, kad greitu laiku pasirodys geras numeris. Visiškai nepateisina savo pavadi nimo bendrabučio Nr. 5 sienlaikraštis „Bendra bučio balsas“. Paskuti nis numeris išleistas lapkričio 16 dieną. Daug vietos užima ve damasis apie Universite to jubiliejų, trumpai pranešama apie konkur sinę švaros savaitę, o gale graudžiai kreipia masi į gyventojus „Ar gi ne visų reikalas?“ Šiame straipsnelyje bendrabučio taryba įro dinėja, kad sienlaikraš tis būtinai reikalingas, kad jį leisti turi padėti visi bendrabučio gyven tojai. Prašo rašyti. Kodėl gi neatsiliepia į šį prašymą gyventojai?
Kodėl toks neįdomus, pilkas numeris kabo jau trys mėnesiai? Tikriau siai niekas jo neperskaitė, todėl ir liko be atgarsio. Atsakinga už slenlaikraštį drg.;. Kašinskaitė nesugebėjo išleisti net naujametinio nume rio. O juk tam nereikėjo jokių ilgų straipsnių, tik gerai žinoti bendra bučio žmones, jų reika lus. Atrodo, kad blogų sienlaikraščių priežasti mi yra nesugebėjimas suburti aktyvo. Juk tiek nedaug tereikia tokiems sienlalkraščiams: pa čius opiausius, pačius aktualiausius klausimus paliesti, konkrečiai pa vardėmis. Tai būtų labai veiksminga priemonė.
Bendrabučiuose gyvena juk gerai rašantieji, piešiantieji studentai, tik reikia sugebėti juos Įtraukti į darbą. O šiuo metu šienlaikraščius leidžia daugiau sia vienas bendrabučio tarybos narys, kuris at sakingas už tą darbą. Na, koks įdomumas skaityti vienodus straips nelius, gėrėtis nevyku siais piešinėliais. Geresni reikalai bend rabutyje Nr. 3. Sienlaik raščio „Už geresnį gy venimą“ redaktorius S. Rutkevičiūtė turi gerą aktyvą. Paskutinis nu meris skirtas Tarybinės Armijos dienai. Vedama jame šiltai kreipiamasi į studentus — buvusius Tarybinės zlrmijos ka rius. Po to pasisako bu
vę kariai Talačka, Sta nevičius, Stašaitis. Apie Leningrade praleistas 7 dienas pasakoja stu dentai R. Abišalaitė, V. Grinius, Įdėtos nuo traukos. O kaip pralei do pirmas studentiškas atostogas, rašo 133 kambario gyventojos. Gale duotos pastabos apie tvarką bendrabu tyje po atostogų. Siame numeryje paliesti aktua liausi klausimai. Jaučia si, kad prie šio sienlaik raščio nuoširdžiai padir bėta, įtraukta į darbą nemaža studentų. Pana šiai turėtų tvarkyti dar bą ir kitų bendrabučių sienlaikraščių redakto riai. Pirmiausia — ak tyvas. Tada — tikrai pagerės sienlaikraščiai. I. JUREVIC1UTE
I
r
Kalba LDAALR vadovai
ŠVENČIAUSIA PA3EIGA
1944 metų rudenį 16 Lie nausko pabūklą. Netoliese daugiau, nes be motociklinin tuviškoji diviziija kartu su ki sprogęs sviedinys sužeidė prie kų bus ruošiami dar ir šofetais Tarybinės Armijos jungi pabūklo buvusius kareivius. riai-mėgėjai. Norinčių įsigyti niais, išvysčiusi puolimą Kel Prie pabūklo pasiliko vienas teises yra labai daug. Tačiau, mės—Tilžės kryptimi, perkir Stasys Seinauskas. Jis buvo neturint pakankamai materia to geležinkelio ir plento Klai pritrenktas ir apkurtęs. Vėl linės bazės, tik keliasdešimt pėda—Tilžė kryžkelę. Keletas netoli nuo jo sprogo sviedi studentų tegalės lankyti kur kilometrų beliko iki Nemuno. nys, kuris sunkiai sužeidė Sta sus. Ir vis tik šiais metais Lietuviai kariai žinojo, kad, sį ir sudaužė pabūklo taikiklį. mokysis daugiau negu pernai jeigu pavyktų priešą nublokšti Liko vienas artileristas prie — 50 žmonių (po 7 iš kiek į pietiinį Nemuno krantą, jo sugadinto pabūklo. Bet nejau vieno fakulteto). grupuotė prie Klaipėdos būtų gi atsisakyti nuo kovos, kad Jau dabar nagrinėjame teo atkirsta. priešo tankai prasiveržtų į Dėstytojas A. Grinbergas riją, eismo taisykles, o kai Tačiau ir vokiečiai tai su mūsų užnugarį? (Universiteto LDAALR pirmi tik nutirps sniegas, tuoj vykprato. Todėl jie stengėsi būti Ne! To nebus, kol Seinaus ninkas): Metai iš metų auga sim į Karollniškes ir praktiš nai sulaikyti mūsų puolimą. kas gyvas! laisvanoriškos draugijos eilės. kai atliksime treniruotes su Tam tikslui vokiečiai sutelkė Nėra vado įsakymo, nėra Didelę paramą jai teikia motociklais ir mašina. Kursus daug tankų bei pėstininkų ir ryšio su kaimynais, vienas su Universiteto visuomeninės or užbaigsime gegužės mėnesį. ruošėsi stipriai kontratakai. žeistas karys prieš keletą kar ganizacijos. Ypač daug pade J. Steponavičius (IFF Taikytojo jaunesniojo ser tų didesnes priešo jėgas. Vie da komjaunuoliai, kurie iškėlė LDAALR pirmininkas): Fakul žanto Stasio Scinausko pabūk nok vienas paskui kitą užsi Šukį, kad kiekvienas VLKJS tete yra 40 parašiutininkų. Jų las kartu su kitais baterijos liepsnoja priešo tankai, krau narys turi dalyvauti LDAALR. sekcijoje išaugo gabi šuolininpaplūdęs Seinauskas pabūklais buvo išstatytas šau jais 1959 metais parašiutininkų kė su parašiutu. Pabaltijo LDAALR radistų būrelio narys FMF stud. R. Žukaus dymui tiesiu taikymu. Auštant vykdo savo pareigą iki galo. ir sklandytojų sekcija išaugo čempionė — B. Matutytė, R. kasAktyvus užsiėmimų metu. seržantas Seinauskas, patikri Jau sustojo trečias tankas su iki 60 žmonių. Buvo atlikta Orlovaitė ir kt. tuoti kolektyvinę radijo stotį. gerą, nepriekaištingą darbą nęs pabūklo taikiklį ir kryp pamuštu vikšru, tačiau pasi 320 šuolių iš aerostato. O Pavasarį svarbiausias už Ir neužilgo bus atidaryti radi atiteko mums. Fakulteto ties mechanizmą, pradėjo sek baigė ir šaudmenys, nes ne šiais metais kovo mėn. bus iš buvo kam pristatyti jų dau nuomotas lėktuvas, ir parašiu davinys bus priprasti prie šuo jo operatorių kursai. (Stoties LDAALR apdovanota Garbės ti priešą. iš lėktuvo. Treniruosimės viršininku paskirtas IV kurso raštu ir pinigine premija. Maždaug už valandos mirti giau. O į mūsų pozicijas ver tininkai galės šokinėti iš jo. lių I------------------------------------------------ “— fizikas Pūkas). ną tylą sudrumstė pragariškas žėsi priešo pėstininkai. Tuomet Sauliai 42-osioms Tarybi kuo dažniau. šaudymas. Prasidėjo vokiečių jis pagriebė automatą ir, atsi Kitų sekcijų (auto-moto ir A. Vaitkevičius (TMF nės Armijos metinėms suorga artilerinis Sviedi gulęs prie pabūklo, ėmė šau šaudymo) nariai taip pat ne LDAALR pirmininkas): Iš nizavo tarpfakultetines šaudy Armijoje išmokau niai vis paruošimas. dažniau ir dažniau dyti į besiartinančius vokie mo pirmenybes, o miesto var snaudžia. Mažoka tik radistų. teisininkų — LDAALR narių sproginėjo pabūklų ugniavietė čius. žybose Lenino rajono koman Gal būt, kaip filologai, radio daugiausia žinomi šauliai. Mes gyventi se. .. Staiga tarp sprogimų Jaunesnysis seržantas Sei doje dalyvavo net 5 studentai technika mes mažiau domimės. dvejus metus iš eilės iškovo Tačiau radistų gretos, tikiu, jome pereinamąją taurę už Jau beveik metai, kaip pali- pasigirdo kaskart vis augantis nauskas žuvo. Tačiau priešo iš VVU. padidės. šaudymą. Ir šįmet stengsimės, kau tolimą mūsų Tėvynės šiau- priešo tankų dardėjimas. Ne tankai nepraėjo. Mūsų kariai, Auto-moto sekcija paruošė trukus mūsų kariai pamatė perėję į puolimą, nubloškė V. Perlavlčius (Universiteto kad ji liktų TMF. Neveltui rę, speiguotos Jakutijos kraštą, svastikuotus 48 motociklininkus. Nemaža LDAALR „Tigrus“. Dau priešą už Nemuno, ir Klaipė pirmaatskyrininkiai šauliai La bet ausyse vis dar tebegirdžiu radistų sekcijos pir nuveikė ir radistai. Jų planai mininkas): Negausi mūsų sek pinskas, Ivanauskas ir kiti gražuolės taigos ošimą, akyse giau kaip 10 tankų, išsidėsčiu dos grupuotė buvo atkirsta. šįmet dar didesni' Manau, kad cija (30 žmonių), tačiau nuvel- nuolat treniruojasi šaudyklo teberegiu giliais pusnynais už sių kovinėje padėtyje, artėjo Prie šios pergalės savo jie mūsų neapvils. LDAALR nepaprasta drąsa ir atkaklumu je. Mes apsirūpinę šautuvais klotus Sibiro plotus, vis prisi prie pabūklo pozicijos. kėm, gal būt, net daugiau už darbas Universitete bus vyk kitus. Radistai montuoja im ir pistoletais bei šovinėliais. menu darbščius jakutus ir mie Paskui tankus bėgo priešo prisidėjo ir jaunesnysis seržan domas dar platesniu mastu. tas Stasys Seinauskas. pėstininkai. lą, savąją kuopą. Su ja kartu tuvus, siųstuvus. Kai kurie LDAALR nariai ruošia aš nuo 1956 m. liepos mėn. Aukščiausias apdovanoji Seinauskas puolė prie pa Z. Arnašlus — (Universite turi nuosavas radijo stotis. stendus, dažnai rašo į fakulte nelengvą kareivio ke būklo taikiklio, griebė kryp mas — Lenino ordinas ir to LDAALR auto-moto in Pernai įrengėm telegrafo-ra- to sienlaikraštį. Visur Jie šau praėjau ties mechanizmą. Negi pirmą Aukso žvaigždė — po mirties struktorius): šiais metais auto- dljo klasę. O iki 1960 m. va niai veikia, todėl tarpfakul- lią. Švęsdamas 42-ąsias Tarybinės kartą jam tarnauja pabūklas, buvo suteiktas didvyriui. moto sekcijai reikės padirbėti sario 23 d. pabaigėme mon- tetinė pereinamoji taurė už Seniai pasibaigė Didysis Tė Armijos metines, vis prisimenu negi pirmą kartą jis talko į kuopos draugus, kurie gal po,i fašistų. tankus, nors tiek daug vynės karas, Nauja jaunoji karinės tarnybos, kaip ir aš, J U Prleš save mato pirmą kar- karta išeina į gyvenimą, Ji studijuoja, gal dirba kur fabri-]^- Ne, jis priešo nepraleis, nuolat mokosi iš mūsų didvy ke, gamykloj ar gimtame kol- j nors ir pačiam tektų galvą rių pavyzdžių, ugdo savyje geriausius tarybinio žmogaus ūkyje. Juk kiekvienas apie tai, j padėti. bruožus. O tam pasiekti bū Tik tas, kuris, ne vieną nemigos naktį pra nistinio darbo brigados vardą. Antonovas tarnaudamas armijoje, svajoja. { — Ugnis! leidęs sargyboje, ne kartą išvargęs žygyje, pernai įstojo į vakarini statybos technikumo <4š visą laiką galvodavau' I orą pakilusi gelsvai rau- tinai reikalinga drausmė ir di jautė bičiulišką vyresniojo kario paramą, gir skyrių, todėl dažnai pasakoja apie maskvie apie mokslą, neišleisdavau iš dona liepsna ir dūmų kamuo- delė meilė Tėvynei. dėst. St. Rudžionis dėjo rūpestingą jo patarimą, žino, kas čių studentų, bedirbančių ir besimokančių, rankos knygos. Ir mano planai i lys apgaubė priešakinį tanką. Didžiojo Tėvynės karo išsipildė: praėjusį rudenį /sijun-j Tačiau priešo tankų daug. Jie yra tikra nuoširdi draugystė. Ir nors, tarny įdomų, prasmingą gyvenimą. dalyvis giau į veržlią studentiško gy-j visi sutelkė savo ugnį į Seibos metams armijoje pasibaigus, tenka išsi Ateina laiškai iš Minsko, kur Miškų ūkio venimo srovę, Universitete su-'-------------------------------------skirti, Jos neišardo nei tolimi atstumai, nei darbas, nei pagaliau laikas. Kareiviška drau institute studijuoja baltarusis V. Krugliako- tikau daug gerų, nuoširdžių gystė, užsimezgusi nelengvame jaunystės jė vas. Tarnaudami armijoje, Vladislavas ir draugų. Tarybinėje Armijoje gų išbandymo kelyje, tęsiasi toliau ir dar la Antanas ruošėsi stoti į aukštąsias mokylas, įgytas patyrimas, užsigrūdini kartojo sykiu pamirštą kursą. Antanas savo mas, politinis lavinimas man biau stiprėja. Sekmadlenį Į' Didžiąją auditoriją susirinko kaip niekada draugui labai dėkingas už suteiktą pagalbą padeda ir dabar. Ten aš išmo Jūs paklauskit II kurso žurnalistą A. Ku mokantis rusų kalbą. V. Krugliakovas rašo kau gyventi, subrendau, o čia daug studentų — medikų, Visi nekantravo. Pagaliau atvy ko ir laukiami svečiai — Tarybinės Armijos kariai. Vaka bilių, ir jis visada papasakos apie tai. An apie minskiečių studentų studijuodamas gilinu savo ži ras prasidėjo vyr. leitenanto Grigaliūno pasakojimu apie tanas mielai parodys didelę krūvą laiškų, kius, visuomeninį darbą. mokslą, laisvalal- nias. draugišką tarybinių karių šeimą, apie jų darbą, mokslą ir gautų iš savo bičiulių, buvusių Tarybinės Mane demobilizavo prieš tarnybą. Įdomiai papasakojo savo įspūdžius iš Didžiojo Tė Iš saulėtosios Gruzijos Zacharas CibugaArmijos karių. Tarybinė vyriausybė vynės karo dienų pulkininkas Titovas. Nuoširdžios draugys švill pasakoja apie savo darbą mokykloje. laiką. Laiškai. . . laiškai. . . Sunku apsakyti tą Dar nuo seniau, vykdydama taikos tės vardan medikai įteikė svečiams dovanas. Karlai taip pat prieš tarnybJfc metus jis mokytojavo malonų jausmą, kuris kyla, kai pamatai juos, (buvo baigęs kūno kultūros technikumą) politiką, mažino ginkluotąsias tau adresuotus, mielą, pažįstamą rašyseną. Tbilisyje. Armijoje Antanui gruzinas buvo pajėgas. Bet jei priešas bandy neliko skolingi. Jie visus pradžiugino savo idomia ir links A. Kubiliui iš Maskvos rašo buvęs sky kaip tėvas. Zacharas dabar A. Kubilių kvie tų sutrukdyti mums šviesaus ma programa. Medikai irgi tarė „atsakomąjį žodį”. Sekan riaus vadas seržantas N. Antonovas. Jie abu čia atvykti į Užkaukazę, apsilankyti pas jį. rytojaus kūrimą, tai aš vėl įsi čiu programos numeriu buvo svečių ir šeimininkų nuoširdūs Ir ne tik Cibugašvili laukia Antano — jungčiau į Tarybinės Armijos pokalbiai ir pažintys, lydint linksmai šokių muzikai. Išly susipažino Armijoje, 1956 m. kai pra dėjo rygietis Fredis Karpinš, maskvietis Nikola dėdami svečius, studentai pakvietė juos dažniau lankytis, o tarnauti Antanas. Dabar Antonovas dirba jus Antonovas, ukrainietis Kirilas Nallval- eiles ginti savo didžiosios Tė ir patys pažadėjo nuvykti viešnagėn. vienoje Maskvos statybos valdyboje kom- ko iš Charkovo, minsk ietis Vladislavas Krug- vynės. . ’ B. ADOMONYTE jaunimo-jaunlmo brigados vadovu. Laiškuoliakovas ir Riti jį seniai užprašė į svečius. V. Jaras MMF III kurso stud. I kurso ekonomistas se jis rašo, kad suvirintojai kovoja už komuL. BALČIŪNAS
Universiteto LDAALR nuveikė didelĮ masinįorganlzaclni darbą. Jos nariai žinomi ne tik mū sų tarpe, bet ir respubli koje ir net už jos ribų. Apie šios draugijos atlik tą veiklą, ateities uždavi nius ir planus papasako jo keletas VVU LDAALR vadovų ir organizatorių.
Draugai atsiliepia iš visur
SUSITIKIMAS SU KARIAIS
(miniiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiimniimiiiiiiiiiyiiiiiiniiiiiiiiiiiniiuiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiHiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiH^^
Šių metų balandžio mėn. pabaigoje bus pravedama fa kultetų meninės saviveiklos apžiūra. Ypač dabar Universi teto visuomeninės organizacijos savo darbe skiria didžiulį dėmesį tam, kad visuose fakultetuose vyktų įtemptas ruoši masis šiai meno šventei. Šio klausimo aptarimui pastaruoju metu įvyko Uni versiteto studentų profsąjun gos komiteto išplėstas posėdis. Padaręs apžvalginį praneši mą, kultūros klubo pirmi ninkas Krakauskas pabrėžė, kad praėjusių, metų gruodžio mėnesį pravesta fakultetų me no saviveiklos apžiūra leido išaiškinti geriausius kolekty vus, susumuoti darbo rezultatus. Pirmoji vieta buvo pripa žinta Medicinos mokslų fakultetui. Šio fakulteto meno sa viveiklos kolektyvas apžiūroje pasirodė pilnai pasiruošęs, su dideliu repertuaru. Apžiūrai meninės saviveiklos kolektyvus išstatė Fizikosmatematikos ir Gamtos mokslų, fakultetai. Gaila, kad šioje apžiūroje dalyvavo vos trijų fakultetų meninės saviveiklos kolektyvai. Kyla klausimas, o kur din go dar keturi fakultetai, tame skaičiuje pats didžiausias — istorijos-filologijos fakultetas? Gal juose nėra jokios meni nės saviveiklos? Ne, šioks toks kultūrinis-masinis judėjimas yra Ir šiuose fakultetuose. Tik reikalinga fakultetų profbiurų pirmininkams, kultmasinių bei politmasinių sektorių vadovams įdėti daugiau kruopštesnio darbo, nepagailėti vie nos kitos laisvalaikio valandos tam, kad į sceną išeitų tvir tas, gerai paruoštas meninės saviveiklos kolektyvas. Štai Istorijos-filologijos fakultete nuo mokslo metų pra džios jautėsi pagyvėjimas meninės saviveiklos vystymo sri tyje. Kultmasinio sektoriaus vadovė Kuprytė dirbo nuošir džiai, ieškojo naujų darbo formų ir, kas svarbiausia, jai tai pavykdavo padaryti. Buvo suorganizuotas ruslstų mišrus choras, dramos būrelis, liaudies šoklų ratelis. O kai reikė jo šiam fakultetui išstoti apžiūroje su programa, tai atvy ko tik viena Kuprytė. Panaši padėtis buvo ir kituose fakultetuose. Pastaruoju metu fakultetuose meninė saviveikla vystoma
klek geriau, bet yra dar daug kliūčių, kurios tam darbui trukdo. Posėdyje kritiškai buvo išaiškintos tos priemonės, dėl kurių negalima sėkmingai vystyti saviveiklos kolektyvų dar bo fakultetuose. Kai kurių fakultetų profbiurų pirmininkai dar neparei kalauja iš savo kultmasinių bei politmasinių sektorių vado vų apčiuopiamos darbo ata skaitos. Jie taikstosi su forma liais darbo planais. Visiškai bloga padėtis kai kuriuose fakultetuose instru mentų klausimu. Pavyzdžiui, Teisės, Ekonomikos mokslų fa kultetuose nėra Jokio muziki nio instrumento. Panaši padėtis yra Gamtos ir kituose fa kultetuose. Iš dalies šį klausimą galima būtų išspręsti. Bendrabuty je Nr. 1 yra puikus akordeonas. Deja, jis jokiai naudingai priemonei pravesti nepanaudojamas. Viena iš svarbesnių kliūčių gerinant fakultetuose meni nę saviveiklą yra meno vadovų nebuvimas. Iki šiol šis klau simas buvo neišspręstas. Ateityje būtina fakultetų dėstytojų ir studentų meno sa viveiklos ratelius sujungti į vieną bendrą kolektyvą. Tas, žinoma, padėtų dėstytojams dar labiau suartėti su studen tais, pagerėtų meninės saviveiklos ratelių darbas. Vietos ir studentų profsąjungos komitetų jungtinis posė dis svarstytu klausimu priėmė nutarimą, kuriame numatyta po meno saviveiklos apžiūros skirti premiją fakultetui, iško vojusiam pirmą vietą. Prieš meninės saviveiklos apžiūrą studentų profkomitetas kiekvieno fakulteto kultmasinio bei politmasinlo sekto rių vadovų darbą apsvarstys savo posėdžiuose. Pats laikas fakultetų profbiurų pirmininkams, kultma sinių bei politmasinių sektorių vadovams susirūpinti artė jančia meninės saviveiklos apžiūra — nuveikto darbo ata skaita. J. Stasinas VVU profkomiteto pirmininko pavaduotojas polltmasiniam darbui.
Praktika gamyklose
Meninės saviveiklos apžiūrai artėjant
Fizikams belieka gamyklų tarpe. La zikams reikia žinoti uk pavydėti. Sian- boratorljos vedėjas kai kurias chemijos dien jų visur trūks- A. Balčiūnas supa- paslaptis. O to Ga ta. Tuo mes įsitiki- žindino mus su donaitė nesigaili. Ji nome lankydamiesi praktikos progra- pati tik prieš porą Fizikos - matemati- ma. Kadangi ši gru- metų baigė Univer kos mokslinio tyri- pė specializuojasi sitetą ir gerai su mo institute, Elekt- optikos srityje, tai pranta, kokią reikš rografijos institute, studentai turi is- mę turi draugiška grąžtų gamykloje, mokti naudotis eile pagalba. (Nuotr. ma Apie pastarąją ir prietaisų, atlikti su tote Gadonaitę ir papasakosime. Čia jais kai kuriuos Janušaitį, nustatan čius cheminiu būdu grupė IV kurso fi- bandymus. zikų atlieka garnyPavyzdžiui, rei- anglies kiekį plie binę praktiką. Ga- kia nustatyti spekt ne). Nedaug dar mvkla labai jauna, rinę analizę stilo- tepraėjo gamybinės tačlau joje darbas skopo pagalba. Ta- praktikos dienų, bet virte verda. Tik čiau juo iš karto ne ir per tą laiką jau praėjusiais metais taip lengva tai at daug kas praktiškai imta kurti centrinę likti. Į pagalbą atel- įsisavinta. technologinę ląbora- na inžinierius-cheA. Petrausko toriją, o ji dabar mikas G. Gadonaitė. viena stipriausių Pasirodo, kad ir fi tekstas ir nuotr.
nam ežere reikėdavo Išgręžti apie 3 gręžinius. Didesniuose ežeruose, kaip Slėnis, Nava, Nlgestis, Drobužis, reikėdavo išgręžti net 6—7 gręžinius per Toklals žodžiais Llstas ka dieną. Nors ir kaip skubėda- daise norėjo pradėti savo at tl dar daugiau studentų. Ta vom, išgręždavom apie 25-— siminimų knygą apie Frederi čiau daugiau ir neatsirado, 27 gręžinius. ką Šopeną. nors, atrodė, tokia ekspedici Dabar jau daug knygų pa Mūsų darbo planai sudaryti ja atostogų metu bus labai 5 dienoms, tačiau Lietuvos rašyta apie šį didįjį lenkų naudinga. oro nepastovumas neleido ga kompozitorių, gimusį prieš Ir štai lauktoji diena atėjo. lutinai baigti darbo. Ketvir 150 m. netoli Varšuvos, ma Sausio 25 d. rytą, su ryšu tą ekspedicijos dieną prasi žame miestelyje Zeliazova liais, kuprinėmis, slidėmis jau dėjo atlydis. Ežerai pasiden Volia. Šopeno atminimą pagal važiavome Aukštadvario link. gė vandens sluoksniu, snie pasaulinės Taikos Tarybos Aukštadvaryje, nors ir bu gas sukrito, o apie važiavimą kvietimą mini visi geros va vome nelaukti svečiai, mus la slidėmis nebuvo nė kalbos. To lios žmonės. Didžiausias pabai maloniai priėmė žemės dėl buvo nusiųsti „pasiunti minklas, paslstatė kurį ūkio technikumo direktorius. niai“ išrūpinti mašiną. Penk Šopenas, nuosta— jo Jo dėka mes apsigyvenome tadieni, taip nelauktai užbai biejl valsai, baladės, etiudai, technikumo bendrabutyje. gę darbus, grįžome į Vilnių. koncertai. . . Muzikai yra tos Sekančią dieną ėmėmės Medžiagos šioje ekspedici nuomonės, kad apie muziką darbo. Pirmiausia susiskirstė- joje surinkome pakankamai. nereikia rašyti, kad žodžiais me į grupes. Jų susidarė Todėl dabartiniu metu pradė neatsklelsi viso jos grožio. dvi. R. Andrašiūnaitė ir I. jome ją apdoroti ir manome „Laisvė ant barikadų“, kurią Valaikytė turėjo atlikti duoto padaryti pranešimą SMD kon matė ir nutapė Eženas Derajono sniego dangos nuotrau ferencijoje. lakrua, Šopeno amžininkas, ką, o O. Snlpaitė ir Gasiūnaisuprantama kiekvienam. Epo Reikia manyti, kad tokia chos dramatizmą, kurį pamatė tė, ir aš matavome ledo storį. Darbas buvo nesudėtingas, ta ekspedicija nebus paskutinė, Delakrua, Frederikas Šopenas kad kitais metais entūzias- išgirdo. Šimtai taktų, parašytų čiau dirbti reikėjo visą dieną, ir............... nes būtina buvo išmatuoti di tų būrys dar padidės. Šopeno ranka, lygiai taip pat delį plotą — 48 kv. km. Le iškalbingi, kaip ir „Laisvė R. Koženiauskas do storiui matuoti naudojome ant barikadų", etiudas Nr. 12 Meteorologijos būrelio grąžtus ir matuoklę. Kiekviepavadintas „Revoliuciniu“. pirmininkas
15 GMF SMD GYVENIMO
••
Šopenas, švelnusis harmonijos genijus
Ekspedicija žiemos sąlygomis
Frederikas — dendi ir dabita. Jo butuose Paryžiuje — si Mintis suruošti mokslinę dabras, krištolas. brangūs kspedlciją žiemos sąlygomis baldai ir statulėlės, ir gėlės, ktiKėtal šovė galvon fizgėlės. Per blizgantį parketą [eografijos būrelio plrmlninėjo Frederikas Šopenas prie ei Andrašiūnaitel Rasai. Deatidaryto rojalio — vienas po aną tokia mintis labai prakito plaukė noktiurnai, mazur žiugino, nes niekas ir niekuo kos, preliudijos, lyriški bliz met nesiryžo žiemą išvykti iš gučiai. Bet vis dažniau ir dažniau, aiškiau ir aiškiau [amų. Prasidėjo ieškąjlmas „karšinstrumento stygos išgaudavo L“ žmonių. Deja, tokių ne kito pasaulio garsus, pasaulio, kuris nepanašus į paauksuo Lbai daug buvo. Sukomplek[vus grupę iš 5 žmonių, ėmė tus kandeliabrus ir persų klv llmus. tės maršruto parinkimo. Deanas pasiūlė Aukštadvario Ir šiandien — mes tai Įpylinkes, kuriose yra apie tvirtai žinome —- Šopeno me t) ežerų. O ežerai ir. turėjo nas tai paminklas jo epochai ir liaudžiai, visai liaudžiai. luti mūsų „duona“, nes paFrederikas Šopenas buvo rindinis tikslas buvo padaryKoncertų salėje lengva už- žmogus, kuriam aukščiau už I ežerų ledo storio matavi miršti, kad šiandien lyriškai viską buvo Tėvynė, liaudis. mus. Be šių matavimų turėjo mus nuteikianti, mazurka bu 1830 m. įvykiai, kurių išva luti atlikta rajone sniego vo jos autoriui ,ne tik širdies karėse jis išvyko gastrolėms luotrauka. atvėrimu, bet ir jo kovos gink po Europą, ir po to sekę I Sesijos metu pradėjome lu. patriotų persekiojimai Lenki Lošti žemėlapius, taisyti sliFrederiko Šopeno niekas joje neleido didžiajam savo l>s, instrumentus. Ir visą lainepavadins politiku. tautos sūnui sugrįžti gimtojon L nuolatiniai lakstymai tai Varšuvos studentų kavinėje žemėn. Bet Paryžiuje, Londo Es dekaną, tai pas SMD plr„Dziurka“ jis dažnai sėdėdavo ne, Vienoje jis visų pirma pri flninką ir kitus „šulus“. Mūprie vieno staliuko su žmonė simindavo tuos, kuriuos tada L nedžiugino toks mažas būmis, kurie turėjo savo supra vadino mūsų liaudimi. Kaime Ls, todėl stengėmės pritrauktimą apie politines materijas. lių ir sugriuvusių tęobų gy Ir jų mintyse buvo daug bend ventojai, basos mergaitės, se ro su jakobinų ir dekabristų nukai, raukšlėtu, kaip keptas Taip pasielgtų idėjomis. Tikriausiai ir Šope obuolys veidu, — štai tie, nas dažnai dalyvaudavo karš apie kuriuos mąstė ir kūrė kiekvienas studentas tuose, protą sukrečiančiuose Šopenas.« ginčuose. „Tarybinio studento“ Patetinėse sonatų, polonezų Daugelis iš mūsų matė fil ir pagrįstas Bet mes žinome tik viena: ir baladžių frazėse atsispindė redakcija gavo iš Pane mą „Gero vėjo“, pastatytą pa pjesės konflik jis klausėsi ir tylėjo. vėžio stoties darbuotojo gal to paties pavadinimo Ro- tas. Tuo būdu jo kovojančios Lenkijos ir ko Lygiai taip pat Jis tylėjo vojančios Europos patosas. Liucijono Sčiuko laišką, zovo pjesę, gal būt, ne vie spektaklio pa ir Zorž Sand salone, kur lan Šopeno sonatą su laidotuvių kuriame drg. Sčiukas ra nas matė ir Kauno Jaunojo sisekimas daug kėsi Pjeras Leru, Lui Blanas, maršu galima drąsiai pavadin šo apie sąžiningą mūsų Žiūrovo spektaklį, ir tikriau kuo priklauso Delakrua. . . Tie žmonės kal ti nesulyginama pagal jėgą Universiteto studentės po siai ne vienas žiūrėjo Centri nuo pirmą kar bėjo apie revoliuciją su revo epine apysaka apie nacionali elgį. Spausdiname šį nio dramos būrelio premjerą, tą Universiteto liucionierių aistra. nę kompozitoriaus tėvynės laišką: Scena iš I veiksmo skirtą Universiteto 380-me- scenoje pasiro Nedidelėje draugijoje, ieš tragediją. čiui. džiusio jauno Kuklios mazurkų temos by 1960 m. vasario 6 d. Jonišrią pergyvena pjesės eigoje kančioje pramogų, jis būdavo Šioje pjesėje nėra nei dide aktoriaus Jaslnsko. labai kalbus, sąmojingas, ber lojo apie tai, kad Frederikas lėlio stotyje į vagoną Nr. 6 Arkadijus. Prieš mus sveikata trykštąs lių aistrų, nei aštrių dvasinių davo komplimentus damoms. ištikimas žmonėms, apie ku Įėdo Vilniaus Valstybinio V. įdomus Andriušos pusbro kuris neturi kur Jis buvo pulkus dialogo, riuos jo aristokratiški draugai [apsuko v. Universiteto, Isto- bei moralinių konfliktų, Joje jaunuolis, lio, Aleksiejaus, personažas pritaikyti savo jėgų. Tat dar /neatsitinka nieko nepaprasto, Ijos-filologijos fakulteto III Subačius). Jis daro daug kalbos trio ir kvartetų meis neleido jam galvoti. — tokie įvykiai gali įvykti labiau apsunkina jo dvasines (akt. Šopenas mirė Jaunas. Liga, . studentė Ona Narsutytė. įtakos Andriušai, ir ne veltui: tras. Bet ten, kur prabildavo kolizijas. Jaunam aktoriui pa Vagone po suolu O. Narsu- kiekvienoje šeimoje. Tačiau vyko labai gerai paruošti And- tai jaunuolis, kuris sunkiai Balzakas, Llstas, Heinė. kai amžinas tėvynės ilgesys ir ne Ltė rado pinigus, kuriuos per- .pjesė jaudina. Čia ir pasireiš rlušos minčių ir jausmų pa gyveno ir žino mokslo ir duo būdavo kalbama apie filoso sėkmės asmeniniame gyvenime Įavfe Panevėžio geležinkelio kia dramaturgo talentas at saulį žiūrovui. Andriuša leng nos kainą. Subačiaus sukur fiją ar politiką, Frederikas palaužė didįjį menininką. Štai kokį nekrologą parašė Milicijos viršininkui. Ji pasiel- kreipti dėmesį į reiškinį, kurį vas, čia norėtųsi priminti ak tas Aleksiejus — tai gaivus tylėjo. O jei ir kalbėdavo, tai bičiulis, [ė taip, kaip pridera klekvie- visi žino, kurį visi pergyvena, toriui, kad lengvumas ne vi taigos vėjas, gal būt, kartais tik savo muzikos kalba. Tada Šopenui jo geras I kuris turi didelę reikšmę kiek Įam Tarybų Sąjungos piliešiurkštokas, įsiveržęs į profe jis „kalbėjo“ ilgai ir rimto poetas C. Norvidas (1821—• sur tinkamas. Jeigu tai tinka vieno žmogaus gyvenime. Pjekui, kiekvienam studentui. Averino namų aplin mis, principingomis temomis 1883): \sė jaudina savo aktualumu, santykiuose su Vadimu, Arka soriaus „Kilme varšuvietis, širdimi Liucijonas Sčiukas ką. Aleksiejus santūrus, at —- mąstytojai, poetai, politikai dijum, iš dalies su motina, tai gyvenimišsuteikdavo j am žodį. Mickevi lenkas, talentu pasaulio pilie Panevėžio geležinkelio jaunatviškumu, kaklus, gyvenimiškai protin reikėtų būti ramesniam, dau kumu. stoties bagažo gas. Norėtųsi iš Aleksiejaus čius pasitraukdavo į tolimiau tis, Frederikas Šopenas paliko Pagrindinis pjesės herojus giau galvojančiam santykiuo daugiau švelnumo scenose su sią kampą ir klausėsi užsi šį pasaulį. Džiova pagreitino išdalinto! as merkęs. Heinė slėpdavo veidą mirtį artisto, einančio tik 39 Andr'tška (akt. Jasinskas), jau se su Galia ir su Tėvu. Sunkią moralinę krizę per Galia. nuolis pirmą kartą susiduriąs gyvenimo metus. Bevelk visą Be galo myli savo vaikus delnuose. Žinias apie Balzaką, Micke gyvenimą — pagrindinę jo su gyvenimu akis į akį ir pasi gyveno Andriušos brolis Ar Anastaslja Jefremovna (akt. kadijus (akt. Jaslukėnas), ne vičių, Slovackį ar Zorž Sand dalį — jis praleido svetur, bet metęs, veikiamas savo sąžinės tekęs pasitikėjimo savim, nusi Gražytė). Kovodama už jų mes semiame iš jų dienoraš paskyrė jį tėvynei. Tai didin ateitį, ji naudojasi visomis ga-1 įpriekaištų ir draugų — iš vylęs viskuo: ir profesija, ir llmybėmls ir tuo padaro jiems čių ir užrašų. Šopenas taip giausia iš to, ką gali pasiekti Vienos pusės ir viliojančios savo meile Mašal. Aktoriui, žalos. Aktorei (gal vis dėlto pdt mums suteikia tokias ga tremtinys, ir Frederikas Šope galimybės nueiti mažiausio gal būt, dėl sceninės patirties per daug jaunai šiam vaidme limybes. Bet tik tuo atveju, nas tai pasiekė. . stokos, gal būt, dėl jaunumo, jei. atkurdami jo gyvenimą, Ištraukos pasipriešinimo keliu — iš ki nevisai pavyko parodyti žiūro niui) teko labai sunkus užda mes nė akimirkai neužmirši iš E. Braškevičlaus vinys suvaidinti senyvo am tos. Šios dilemos sprendimu vui visą tą jausmų gamą, ku- žiaus moterį, kurios širdyje me jo muzikos kalbos. knygos „Meilės paveikslas“ Vertė H. Kobeckaitė Kasdieniniame gyvenime nuolatos kovoja atkaklumas ir nuolankumas, meilė ir noras apsaugoti savo valkus nuo blogos įtakos. Reikia pripažin ja, neišperka labai didelio nių manierų, laikysenos. Spek Atidesnis skaitytojas jauno literato Vygando Račkaičio ti, kad aktorė išlaikė taktą. taklyje gi Vadimas beveik varžymosi, manieringumo, vardą jau bus sutikęs respublikinėje bei Universiteto spau Nors ne visur tolygiai gerai toks pat, geras ir nuoširdus, doje. Paskutiniu metu autorius parašė pluoštą eilėraščių, O. Gražytei pavyko perteikti Jausmų seklumo, vogravimo kaip ir visi kiti. Todėl kar kuriuose ryškūs ieškojimai, filosofinė lyrikos kryptis. žiūrovui sudėtingą herojės kalbant. Aktorei būtina lavinti tais kyla klausimas: už ką jį V. Račkaičio eilėraščiai artimiausiu laiku bus svarstomi charakterį, bet jos sukurta savo balsą ir dikciją — jos smerkia autorius? Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijoje. motina galima visiškai patikė žodžių salėje beveik negirdė Nežiūrint kai kurių trūku mų, kurie nesvetimi kiekvie ti. SKAITYTOJO APMĄSTYMAI Kol dar gali Labai nuoširdi. Jautri ir ti. nam kūrybiniam kolektyvui priglausti aušra Įspindusias akis nuo knygos atplėšiau, protinga savo vaidmenyje akt. Linksma, betarpiška Alek (nekalbant jau apie saviveik prie širdies, •erskaitytos eilutės manyje iš lėto vėso. Arba pagauti kibirkštį Zalubaitė, atlikusi Arkadijaus siejaus draugė Katia vykusiai lą), drąsiai galima pasakyti ■usimąsčiau. nuo krentančios mylimosios Mašos vaidmenį. sukurta akt. Umbražiūnaitės. — „Gero vėjo“ — didelis ir ^Smegenyse mintys plevena, virpa. žvaigždės. Omai kambario sienos ištirpo — Norėtųsi iš aktorės kai kurio gražus centrinio dramos bū Ir dar gali girdėti Iš kai-ės ir dešinės Vadimui (akt. Norūnas) relio žingsnis pirmyn. kraujo balsą gyvą — se vietose daugiau santūrumo ■ia pat ir toli — vien erdvė gili, Tada gyvenimu grožėtis (aktorė linkusi savo vaidmenį trūksta to, ką pabrėžia ir Netrukus spektaklį „Gero ■ po kojomis kietą žemės plutą Jutau neužtenka h matau žemę, ją matau traktuoti ekscentriškai) ir Anastaslja Jefremovna Ir visi vėjo“ ryšium su artėjančiu Tada gyvenimą paimk Sarsi knygą didžiulę, į grubią ranką, mažiau arogancijos santykiuo kiti: būtent, tam tikro pabrėž- dramos būrelio penkerių metų ■irioje miriadai puslapių guli, Išgirsk jo pulsą trankų, se su Arkadijaus tėvais. jubiliejum pamatys respubli ■liriadai puslapių, vartomų laiko pirštais, šiandienini Sūrioje tiek gyvenimo sultingo, tiršto, Labai geri sceniniai akt. tumo apsirengime, apgaulin kos rajonų žiūrovai. Ir pilk jį degančion ■ur nuolat knibžda Gyvybė, Vlngrytės (Galia) daviniai, de- go džentelmeniškumo, ryškesN. Baužytė krūtinėn. nu r kiekvieną akimirką gimsta MININT 150-ąsias KOMPOZITORIAUS GIMIMO METINES
EGZAMINAS IŠLAIKYTAS
V: Račkaičio eilėraščiai
Kartu su duonos kąsniais pajuskl kasdieninės Gyvenimo skonį geležinį.
•ūkstančiai naujų herojų, Ijur spinduliai arimą prausia. įrme, žeme — tu man knyga įdomiausia.
TIK 27
V.
B, kas ten Inkščia kambary, ■ užsigulėjęs, aai pro langą įsiveržęs padvelkia naujas, gaivus vėjas ypjas — atskrieja Ni io arimų, -miškų, aikščių, kelių, viršukalnių, iv». stepių, Kias nešęs gyvenimo kvapą, ■jas prisisunkęs garvežių kauksmo, gatvių triukšmo, kūįų triukšmo, ■ šilumos prakaituotų rankų!? Ei kas ten posmus, eilėraščius Jį medumi tepa Ei kas ten medinašį, sukežusį iŠ vežimą girgždina, aBomet, kai raketomis ruošiamės ■ varpyti žvaigždyną!? Ir girdo — ■ širdį!? ” nepamirškite druskos! _ Jos trūksta... ■Syvenimo druskos, atrodo, reikėtų iberti į žodį. KOL DAR NEVĖLU GYVENTI
K- l dar pavasaris, . kol žydi dar alyvos^
/
KLAUSYTOJAI...
Aš einu ir tikiu, Kad sutiksiu širdžių, Pamatysiu akių. Kurios deqs suliepsnos Lyq ugnelės kalnuos. Aš einu ir šalia, Prie liepsnelės vienos Tapsiu aš liepsnele Ir liepsnosim kartu, Eisim drėgna žeme... HIMNAS
SAULEI
Saulės * trupiniai į tarpuvagius sukrito. Saulės gintaras Į varpas suvarvėjo, Saulė prakaito sūriam laše nušvitus. Saulė deganti į gyslas įsiliejo. Saulę čiulpia akys Mėlynos rudos pilkos akys... Žiūrėk, kaip mažuos grumsteliuos žemės Ieško saulės, ieško jos ištirpusios Šaknys galiūnų ąžuolų Ir šaknys daige gležnos, virpančios...
Jos pirmieji metai...
A. SUTKAUS fotoetiudas
Į kultūros fakulteto paskaitą „Lietuvių dailė" praėjusią savai tę susirinko vos 27 klausytojai:.. Neperdaugiausia jų būdavo ir anksčiau. Pasirodo, kad tokias pat paskaitas, kurios skaitomos kultūros fakultete, kai kurie kiti fakultetai užsiplanuoja sau. Nerodo entuziazmo ir klau sytojai. Jokių pageidavimų, pa siūlymų, klausimų. Kultūros fa kultete dar šiais mokslo metais bus skaitoma daug įdomių pa skaitų apie šiuolaikines meno, literatūros sroves, teatrinio me no supratimą, Vilniaus miesto architektūrą ir kt. Būtų gerai, jei studentai pa tys siūlytų, kaip ir ką jie no rėtų išgirsti. Kultūros klubas pasiruošęs pageidavimus iš klausyti.
SUSIPAŽINKIME • •• nls, Dėdėnas: draugijoje lai Priešais atsidaro durys, kinai. Pasiryžę mokytis. Gatvėn žengia Išdidžiai Lovelasas „doctor juris. . .“ Viso narių: Tai Meškauskas. III kurso — Ei tu! Rašyk ir mane! teisininkas. Nepažįstat? An Atsakingasis sekretorius pasamblietis. Nemėgsta admi kelia nustebusias akis: — O kas jūs tokia? Valgyklų, bufetų darbas domina daugelį studentų. Daž nistracinės teisės Ir dialektiKaralienė respublikos čempionė — Aš? — niekinamai nai galima išgirsti nusiskundimų dėl blogo aptarnavimo, ne ■ nlo materializmo. skanaus maisto. Todėl labai keista, kad į konferenciją dėl — Administracinė teisė? tempia madingai rausvas valgyklos ir bufetų darbo pagerinimo atėjo labai nežymi Kam JI man, — šyptelėja putes mergina. . . — Aš Jakimavlčlūtė! dalis mūsų studentų. „Tauro“ valgyklos salė pilnutėlė, bet Meškauskas. - Baigiu. Būti „Spartako" dauguma — prekybos mokyklos auklėtiniai, kurie prakti pirmininko pavaduotoju? Vy Draugijos pirmininko asme stadione ledo ninė sekretorė. Turiu politi rai, nebūkite naivūs! Aš jau kuojasi šioje valgykloje. takeliuose vyko Klausimas labai įdomus. Visuomeninės kontrolės pirmi- dabar pirmininkas. Taip nės ekonomijos įsiskolinimą. stipriausiųjų ninkas Kazimieras Kiela papasakojo apie kontrolės rezul- „Akademinių skolininkų drau Mėgstu dailininkus. respublikos Žeimys rausta: tatus. Pažiūrėkime, kokie jie. gijos “ pirmininkas. čiuožėjų kovos — Tuoj rašau. . . V VU sportiniu Maisto produktų analizė parodė, kad valgykloje dar Kas kitas gali užimti tokį Sąrašas baigiasi. Tiesa, dar kė L. Karalie daug trūkumų. Pavyzdžiui, grietinė turi būti 30 proc. postą, jei ne turįs įsiskolini nė tapo abso riebumo. Sandėlyje ji buvo tik 27 proc., ant prekystalio — mų patyrimą (šiuo metu du IV ir V kursai. Bet juos vė liučia greitojo tik 25. Sriuboj riebalų turi būti 11,3 g, o rasta tik įsiskolinimai), rimtas išdidus liau. Svarbu — pradžia. * čiuožimo čem 7,2 g. Maltinukams trūko 15 g svorio, o varškėčiams — „doctor juris“? — Draugai, — pasigirsta pione,. Ji su-| 17 g. Vietoj 500 g sriubos buvo įpilta tik 400. Analizės dekano balsas, — Jūsų drau Pavaduotoją aš pats ski gija juridiškai neteisėta. Siū rinko 233,266 rezultatai parodė, kad produktams trūko .beveik visko. Tik riu.— Jokių rinkimų! — Lašas. tšk., įveikusi druskos buvo pakankamai. grįžti į „Rimto mokslo Nuo šio laiko II kurso teisi lom 500 m per Produktus pavertus pinigais. Išeina, kad mokam, pvz., ninkas Lašas — mano pava draugiją". 57,1, 1000 m — Tai balsas tyruose, — 2 rub. 90 kap., o suvalgom už 2,4 rub. Patiekalai labai duotojas. Mėgstu tikrus juris per 1:58,8, šaiposi skolininkai. — Deka tus. Lašas stropus, antrus me natas mums ne Jėga. dažnai būna šalti. 1500 jper 3:05, 7 (šioje rung Toks vaizdas nieko negali džiuginti. Šios konferenci tus kartoja tą patį kursą. Oi, klystat, brangieji, De Retkarčiais kilnoja sunkumus tyje ji buvo jos tikslas ir buvo išaiškinti trūkumus ir pagalvoti, kaip bufete. . . po šimtą gramų. Po kanatas, komjaunimas, tikrų antra) ir 3000 reikia pagerinti darbą. to mėgsta triukšmauti. Atsi studentų nuomone — tai jėga, per 6:35,2 sek. Pasisakiusieji studentai dar daug valgyklos ir bufeto menate kartą Pedagoginia didelė jėga! Skubėki palikti L. VALAIČIO skolininkų draugiją, nes jai me. . . tekstas, nuodėmių iškėlė. Valgyklos administracijos vadovai pri gresia pavojus organizuoti Pavaduotoju tinka. B. Orentaitės pažino, kad tokia padėtis tikrai yra, na, o kas kaltas, tai savo veiklą už Universiteto Likę draugijos nariai pa nuotrauka. ribų. ne visai aišku. Grietinėj trūko riebumo todėl, kad ji buvo slaugiai tyli. Yra Ir tokių, M. Liūnas jau iš dugno, mėsiškuose patiekaluose trūksta svorio to kurie jaučiasi nuskriausti. dėl, kad gaminami urmu ir t. t.. Taip, valgyklos administ — Kodėl pavaduotojas ne teisėjai kėlė dešines Gugos, racija žino visus nesklandumus, bet ar juos pašalins — aš — Žeimys, o kažkoks LaVaičlulionio, Baginsko, Moc neaišku. Valgyklos direktorius drg. Leckas pakalbėjo, kad šas. Pagaliau jis dabar net kaus rankas. įsiskolinimų neturi. Tiesa, ' gal virtuvė gaus naujus įrengimus, gal gaus morkų ir kitų jis „Na, ir vargsta tie imtyni Visa tai pasiekiama sistemin Nemažai kovų ant kilimo vos ritasi, bet aš juk tu geresnių produktų. Bet tik gal. O šios konferencijos Įspū riu šiais metais laukia imtyninin įsiskolinimą, pluoštais ninkai“ — pagalvoja ne vie gai treniruojantis. Dabar sambo sekcijoje yra kų. Sį sekmadienį išvyksta dis toks, lyg studentai kaltintų, o valgyklos administracija praleidlnėju paskaitas. Daug nas, pamatęs ant kilimo lšbansvarstytas. Moku pasižadėti. dančius savo jėgas Jaunuolius. apie 30 narių. Paruošta apie draugiškoms varžyboms sul stengtųsi pasiteisinti, nuimti nuo savęs kaltę. Iš dalies jie neklysta. Imtynės 20 trečio atskyrio sportininkų, Rygos politechnikos Institutu — Nėra teisybės. . . I. JURCIŪTE laisvosios, savigy iš kurių vėliau 7 gavo antrą sportininkais. Žeimys, — pertraukia (klasikinės, nos) reikalauja daug darbo, atskyrį. Nemažai Imtynininkų O vėliau respublikinės.1 skaudžius apmąstymus pirmi Reikia būti tvirtų yra dalyvavę respublikos, miesto „Žalgirio“ draugijos ninkas. Jūs būsite atsakingas tamprių i raumenų, sąnarių, miesto pirmenybėse ir užėmę TSRS studentų pirmenybės ir sekretorius. Sudarykite narių orientacijos, lankstaus greitos kūno. prizines vietas. Daug kartų daug kitokių varžybų. sąrašą. Nuoširdžiai dirba treneris, Žeimys šypsosi. „Nepamir daugkartinis respublikos savi šo“, greitai užpildo popieriaus gynos imtynių sunkaus svorio čempionas Pranas Eigminas, lapą: kad mūsų imtynininkai nežino 1. 2eberskis. Gabus. Tin tų pralaimėjimo kartelio. ginys. Dialektinio įsiskolini J. ŽULYS Kortos vis krito ir krito ant mas. stalo, kambaryje skambėjo mo 2. Bakutis. III kursas. Ad notoniškas „pranašautojos" bal ministracinės teisės įsiskolini sas, retkarčiais pasigirsdavo gilus atodūsis, iš lūpų iššokda mas. Silpna valia. Kažkur vo nustebimo šūksnis, juoko dirba. srovelė, ir vėl viskas prasidėda 3. Stauskas. III kursas. vo iš naujo. O kai iki valios Materialinė padėtis gera. Tin prisisotindavo būrimu, merginos tomis pačiomis kortomis imda ginys. JVįjžį'-A-”' 4. Polijauskas. Du kartus vo pliekti azartiškus žaidimus. Taip ir slenka brangus laikas laikė baudžiamąją teisę, iš bendrabučio Nr. 2 25 kambary traukė tuos pačius klausimus. GERIAUSIAM LTSR TURISTŲ KOLEKTYVUI Mergina atsargiai stumtelėjo je! Nepatenkintas likimu. Prof IŠAIŠKINTI 1960 M. KONKURSO duris. Gailiai suaimanavo vy riai. Sėdėjusios prie stalo krūp Bendrabučio tarybos pirmi sąjungos pirmininko pavaduo telėjo. ninkė Gražina Smulkštytė, drau tojas. ■— Išgąsdinai, — pasigirdo iš gai bandė padėti kambario gy 5. Kunčlus. Ansamblietis. ar Konkursas pravedamas nuo Asmeninės turistų vietos kambario. ventojoms — V kurso rusis- Atsidavęs menui, bet ne teisei. 1960 m. kovo 15 d. iki nustatomos pagal didžiausią Ir vėl sušvytavo rankos, pa tėms, bet... merginos nepasi 6. Bukauskas. III kursas. 1961 kovo 15 d. biro žodžiai: „Tavęs laukia ne davė, tik susivaidijo, pradėjo taškų sumą, surinktą vado malonumai valdiškame name.. vaujantis šiais nuostatais. viena kitą įtarinėti „pakišus Įsiskolinimai kartojasi. Mate DALYVIAI IR — Dekanate greičiausiai/? — liežuvį". Susidarė kritiška at rialinė padėtis labai gera. Tin APDOVANOJIMAS VADOVAVIMAS užsiplieskė raudoniu apskrita mosfera, klausimas pakibo ginys. N uotraukose ore. .. veidė. Kolektyvas, užėmęs šiame niruočių momentai, 7. Lukošaltis. Tinginys. Konkurse gali dalyvauti konkurse „Bet viskas baigsis laimin Ar ne laikas pagaliau jį nu pirmą vietą apdova Paskaitų tvarkaraštį sužino visi žemutiniai kolektyvai ir nojamas Lietuvos TSR Sporto dant įstaigos žmonių skaičių gai, — aidėjo balsas, — bėdo visi Tarybų Lietuvos dirban je padės vynavas kavalierius. .." tupdyti žemėn? atėjęs į paskaitas. Visi kolektyvai. dalyvau draugijų ir organizacijų są tieji ir besimokantieji, atsto jungos — Jis! Jis!.. Kas gi kitas!? V. Vincas, Respublikinės Tarybos jantys konkurse, pristato Ros 8. 9, 10. Orlovas, Misiukovaują kurį nors kolektyvą Taip ir galvojau... Jis pasiruo A. Rimkus taure, diplomu pubiikinei turizmo federaci; (mokyklą, gamyklą, įstaigą), pereinamąja šęs už mane ir galvą paguldy ir pinigine premija 12 000 jai (Vilnius, L. Giros 25,Resj esą bet kurios LSD nariais ir rb. sumai. Kolektyvai, ti, — lengviau atsiduso. užėmę publikinė Sporto taryba) sava sumokėję nario mokestį, ne II ir IJI vietas apdovanojami „Laukia tolima kelionė... nuveikto darbo ataskaitas jaunesni kaip 12 metų. Vėl pasimaišys vynavas... Pa gairelėmis ir pinigine premi (pagal nurodytą formą) kas dės kelionės išvengti,.. — trys mėnesiai sekančiais ter KONKURSO PROGRAMA ja 8000 ir 5000 rb. sumai. bumbėjo gale stalo. — Jūsų minais: birželio 25 d.,_rugsė Pastaba: Pirmoji premija abiejų likimas lyg ir kryžiuoja Konkurso programą sudaro: skiriama tuo atveju, jeigu ko jo 25 d., gruodžio 25 d. ii si. .." 1. poilsio dienos grupinės lektyvai surinks ne mažiau 1961 m. kovo 25 d. Kartu si — Ar nerodo, kad... — vos paskutine ataskaita prlslun išvykos su nakvynėmis ir be kaip 15 000 tšk. neišdavė savo slaptos minties čiamas pažymėjimas apie dir Si premija gali būti panaujų. apskritaveidė ir užsikirto. 2. visų turizmo rūšių ir dota kolektyvo nuožlūra tu- bančiųjų skaičių įvairių sunkumo kategorijų rištinių priemonių pravedi- Galutiniai konkurso rezulta daugiadienės grupinės kelio mul arba turistinio invento- tai bus paskelbti 1961 m kovo gale. nės įvairiuose TSRS rajo riaus įsigijimui. Respublikinė turizmo nuose, Aštuoni turistai, surinkę federacija 3. turistų sąskrydžiai bei daugiausia taškų, LTSR Spor Grindys lūžta, sienos griūna to organizacijų ir draugijų varžybos, KLAIDOS ATITAISYMAS 4. ženklinlnkų ir atskyri- sąjungos tarybos 1961 m. bus Universiteto sporto salėse išdaužytos grindys, išla žytas Praėjusiame „Tarybini pasiųsti daugiadienei kelionei ninkų ruošimas, parketas. Radiatoriai kiauri. Iš Jų bėga vanduo ir pūdo in 5. turizmo studento“ numeryje įsibrovi agitacija ir pro už respublikos ribų. klaida. Parašą po straipsni' ventorių. Dušai sugedę, todėl kasdien didžiosios salės kori paganda, DOKUMENTŲ „SMD darbą — arčiau gyvi 6. vasaros turistinės stovyk dorius pilnas vandens. Sienų tinkas sudrėkęs, atsiknoja ir los, PRISTATYMAS nlmo“ reikia skaityti taip IR REZULTATŲ „O. Minkevičiūtė, SMD Ti byra. Taip tęsiasi Jau kelintas mėnuo (gėdingas faktas). 7. dalyvavimas ,,75 km APSKAITA rybos pirmininko pavaduo pavasarį “ akcijoje, Grindys dantytas žiaunas prašiepę. Kolektyvai, norintieji daly toja“. 8. maršrutų paruošimas. Tam, kas sportuoja, už kojų griebia. vauti prisiunčia pa Visos turistinės priemonės raiškaskonkurse, O ūkio skyrius ranka numojo, — iki kovo 15 d. nuro- Red. pav. R. SIDERAVICU vertinamos įvairiu taškų skai Te sukas sprandus, kas treniruojąs.. . čiumi. Daugiausia taškų duo iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii|i| da šeštadieninės ir sekmadie Salėj lyq koris sienos prakiurę. ninės išvykos. Didelės balos telkšo prie durų — Fizikos-matematikos jaKonkurso nugalėtojas ir ki Čia iš prausyklos tvinsta upeliai. kulteto 1 kurso matema tos kolektyvų vietos nustato — „Gelbėkit, skęstam!” — šaukia Iš salės. tikai reiškia gilią užuo Penktadienj. vasario 26 d. mos surinktų taškų sumą pa jautą ųrupės draugei Grindys vis lūžta, sienos vis trupa. — Geologijos Didžiojoj auditori dalinus iš kolektyve esančių Dėstytojas: Gelbėkite! .. Skęs Julijai ARZUOLAITYTEI. Jas remontuoti niekam nerūpi. žmonių skaičiaus ir padaugi joj bus demonstruojamas spal tu. . . Jos mylimam tėveliui mi Studentas: Atleiskite, o kaip su Jei ant pakaušių tinkas byrėtų, nus iš šio koeficiento: gamy votas meninis — dokumentinis egzaminais. . . rus. Gal ūkio skyriui jos parūpėtų. binės įstaigos koef. —1. mo kino filmas ..Iš širdies į širdį". (Iš EMF satyrinio sienlaikraš kymo įstaigos koef. — 0, 75. Pradžia 20 vai. L. SMOGIO tekstas ir nuotr. čio „Brokas“) Užs. Nr. 303 Spausdino Laikraščių ir žurnalų Jeidyk los spaustuvė. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas 7-79-17 L.V 06171
Kam reikia tokių konferencijų
L
—
Imtynininkų šiokiadieniai
NUOSTATAI