visu Saliu
proletarai, vilnykite
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr. 6(356)
1960 m. kovo mėn. 4 d.
Kaina 20 kap.
LKP XII suvažiavimas įkvepia naujiems darbams! Kiekvienam fakultetui ateizmo būrelį! Neseniai GMF įvyko ateizmo Ir mokslo popullarizacljos būrelio susirinkimas. Jo metų buvo išklausyta ir aptarta II k. stud. Voršutos paskaita „Žemės kilmė religijos Ir mokslo šviesoje“. Norėtųsi pasidalinti kilusiomis keliomis mintimis iš vykusios diskusijos. Gamtininkai labai gerai supranta, kad jiems baigus Uni versitetą (ne tik baigus, bet jau Ir dabar atostogų metu) teks didžiulis darbas, nešant tikrąją moksllnę-materlallnę pasaulėžiūrą į plačiąją visuomenę, kovojant prieš dar kai kur Išsilikusią nemokslinę religinę pažiūrą. Ir Iš tiesų, jau studijų suole galima ruoštis tam darbui, galima jį atlikti. Juk negalima įsivaizduoti dabartinio Inteligento, specialis to, kurs nesugebėtų pagrįsti savo mokslinių pažiūrų, su vestų plataus aiškinamojo darbo, nekovotų prieš įvairiau sias atgyvenas, prietarus, religinę pasaulėžiūrą. Kiekvienas būsimas specialistas, Inteligentas privalo mo kėti gyvai, aiškiai, prieinamai perteikti įgytas žinias, mokėti parodyti religijos nepagrįstumą, parodyti — kaip laimint mokslui, religija žingsnis po žingsnio atsitraukia, užlei džia savo pozicijas. Labai svarbu, pirmiausia, patiems sau išsiaiškinti mokslo ir 'religijos santykius, giliau suprasti mokslu pagrįstą pasaulėžiūrą Ir išmokti kiekvieną mokslo laimėjimą panaudoti kovoje su prietarais, religiniais įsitiki nimais. Dvaslšklja diena iš dienos skelbia, skleidžia religines pažiūras, stengiasi visais galimais būdais patraukti į savo pusę kiek galint daugiau žmonių. Kovojant prieš jos sklei džiamas pažiūras — yra tik vienas kelias — parodyti tų pažiūrų nepagrįstumą, nesutaikomumą su mokslu, kasdien ir visur skleisti mokslo laimėjimus, skleisti materlalistinęmarkslstinę pasaulėžiūrą. Labai svarbu parodyti žmpnėms. kaip religija, kiekvienu klausimu, kiekvienoje srityje, laimė jus mokslui, prisitaiko prie naujų mokslo laimėjimų. Iš pa sakyto aišku, kokią reikšmę ir vaidmenį turi atlikti mūsų fakultetuose ateistiniai ir mokslo popullarizacljos būreliai. Jie turi būti ta vieta, kurioje augtų, formuotųsi įsitikinę žmonės, moką su užsidegimu, entuziazmu skleisti moksllnęmarksistinę ideologiją, kovoti prieš nemokslinę-rellglnę pa saulėžiūrą. Todėl būtina, kad fakultetų visuomeninės organizacijos, ypač komjaunimo organizacija, visais būdais padėtų besiku riantlems ateizmo ir mokslo populiarizacijos būreliams. Ver ta pasekti Gamtos mokslų fakulteto partinės komjaunimo organizacijos ir dekanato pavyzdžiu. Jų nuolatinio rūpesčio ir darbo dėka susikūrė ateizmo ir mokslo populiarizacijos būrelis, jų globojamas jis gan puikiai veikla. Norėtųsi at kreipti dėmesį — eiliniame minėto būrelio susirinkime da lyvavo 6 dėstytojai, kurie savo pastabomis ir patarimais tik rai daug padeda studentui, žengiančiam pirmus žingsnius ateizmo Ir mokslo populiarizacijos srityje. Atrodo, kad besikuriančiais būreliais turėtų labiau su sidomėti ir Universiteto filosofijos katedra. Ji galėtų ir pri valėtų. tapti metodiniu ir vadovaujančiu tų būrelių centru. Taip pat norėtųsi palinkėti, kad „Tarybinis studentas" taptų ateizmo Ir mokslo populiarizacijos būrelių tribūna, kad Jo puslapiuose galima būtų rasti daugiau medžiagos ateisti nio darbo klausimais. Pulki gamtininkų darbo pradžia! Svarbu, kad Ji plėstųsl. peržengtų vieno fakulteto ribas. Mūsų Universitetą baigian tieji turi būti entuziastingi mokslų popullarizatorlai, nesu laikomi Ir aktyvūs kovotojai prieš religinius prietarus. EDV. RAZGAUSKAS
Kino juostoje- Alma Mater Iškilmlngi „Gaudeamus igllur“ garsai ir diktoriaus bal sas nukelia mus į tolimą pra eiti — šešioliktą šimtmetį. Taip prasideda Lietuvos ki no studijos pasakojimas apie mūsų Alma Mater. Seni, nuo laiko gerokai apsitrynę doku mentai, paveikslai, storos kny gos byloja mums iš ekrano apie tą ilgą kelią, kurį beveik keturis šimtmečius ėjo Vil niaus Universitetas. Jėzuitų vadovaujamoje aukštojoje Lietuvos mokyklo je studentams skiepijo nuolan kumą bažnyčiai ir feodalams. Juodas dvasininko skvernas bandė uždengti studentijos akis nuo tiesos, nuo tikrojo mokslo. Tačiau žmonės galvo jo. Žmonės ieškojo tiesos. Už ją kovojo. Kai Universiteto auklėtinio LešČinskio kūną tampė budelio replės, jėzuitai, matyt, tikėjosi palaidoti Lle-
tuvoje ateizmo sėklą. Leščinskį nukankino, bet jo minties nesudegino karštos budelio replės. Ji laisva, drąsi, bujo ja, atvėrė akis daugeliui Lie tuvos darbo žmonių, pagimdė šimtus, tūkstančius leščlnsklų. 380 metų amžius atnešė Universitetui ne senatvę. Uni versitetas jaunas. Jaunesnis negu bet kada. Verdantis, pilnas kūrybinės energijos šių dienų studentijos gyveni mas — nuostabi Universiteto jaunystė. Jaunystė laboratori jose, Jaunystė šauniame an sambliečių būryje, jaunystė Žilinuose. . . Apie tai, apie mūsų senojo Universiteto atgimimą ir pa sakoja naujo Lietuvos kino filmo studijos kronikinio „Universitetui 380 metų“ kadrai. V. Puplauskis
Skamba daina Pavasari.škas pagyvėjimas jaučiamas ne tik gamtoje, bet ir mūsų Universiteto saviveik lininkų tarpe. Neseniai Akade minio choro klausėsi Tarybi nės Armijos kariai. Koncertas kariams patiko, dainininkų ko lektyvas buvo apdovanotas Garbės raštu. Mūsų dainininkus Valstybi nėje Filharmonijoje šiltai su tiko Lietuvos Komunistų pai nios XII suvažiavimo delega tai. Artimiausiu laiku ansamblis ketina aplankyti keletą res publikos rajonų. Saviveiklos kolektyvų laukia karšta vasa ra — jubiliejinė Dainų šventė.
NUOŠIRDUS
SUSITIKIMAI Šeštadienį grupė Universite to lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojų ir studentų lankėsi šefuojamoje Vilniaus rajono, Marijampolio vidurinėje mokykloje. Mokykloje buvo pa minėtos Tarybinės Armijos 42 metinės Apie savo kovas Di džiojo Tėvynės karo frontuose papasakojo Universiteto dėsty tojas St. Rudžionis ir IV kurso žurnalistas V. Dėnas. Po to studentai atliko keletą muziki nių kūrinių. Savo kūrinius, skir tus Tarybinei Armijai, skaitė buvęs karys i k. studentas D. Mickevičius ir Vi Dėnas. Dėsty tojai ir studentai lankėsi mo kyklos internate, kur tarp sve čių ir mokinių užsimezgė gy vas pokalbis. A. STRUMSKIS
ĖRA vardo, kurį pa prasti žmonės visuose pasaulio kampeliuose tartų su tokia meile ir pasidi džiavimu, kaip didžiojo Leni no vardas. Paskyręs savo gy venimą, genialaus proto Jėgą, revoliucinę aistrą ir nepalen kiamą valią kovai už šviesią žmonijos ateitį, įkvėpęs didin gąsias liaudies pergales, nu brėžęs kovos už komunizmo gaires, Leninas mums brangus kaip vadas ir mokytojas, Jis mums brangus ir kaip tikras komunistas, kaip paprastas ir didelis žmo gus. Iš didžiojo proietariato vado mes moko mės ne tik politinės išminties, mokėjimo1 taikyti marksizmo mokslą praktikoje, bet ir my lėti liaudį, neapkęsti jos prie šų, nebijoti sunkumų, tvirtai tikėti komunizmo pergale Ir aukoti jai visas jėgas. Įžymus prancūzų darbininkų judėjimo veikėjas P. Vaijan Kutlurjė rašė: „Leninas tai užbaigtas naujo žmogaus tipas, jis mums buvo ateities prototipu“. Leni no gyvenimas moko mus ko munistinės moralės principų. Lenino švelnumo, optimiz mo šaltinis buvo gilus tikėji mas komunizmo reikalo teisin gumu Ir jo pergale. Sunkiau siomis sąlygomis Vladimiras Iljičius aiškiai matė partijos kovos tikslą, buvo tikras, kad šis tikslas bus pasiektas, ir to dėl niekada neprarasdavo pu siausvyros, niekad nepasiduo davo pesimizmui.
N
PAPRASTAS IR DIDIS ŽMOGUS
Čia jie atlieka praktiką Šįkart ir mi licininkas nepadėjo, nes net jis nežinojo elektrogr a f 1 jos mokslinio tyrimo institu to. Taip, insti tutas naujas, vienintelis Ta rybų Sąjungo je. Tačiau ir jame verda didelis dar bas. Iš komjau nimo organiza cijos sekreto riaus drg. Sideravičiaus kal bos paaiškėjo, kad trečdalį darbuotojų su daro Universi teto auklėti nlai, kurie čia gerai užsireko mendavo. An tai chemikas Žalnierius, fi zikai L. Niunko, J. Zibuc ir kt. Įdomūs bandymai čia atlie kami. Antai, Martinėnas (žiūr. nuotr.) dirba prie nau jos spaudimo mašinos. Kitoje laboratorijoje, vado vaujamos vedėjo S. Aršvflo, IV kurso fizikės G. Trepovaitė ir J. Taiaikytė atlieka gamybinę praktiką — ant pa prasto popieriaus gauna re-
Leninas buvo jautrus ne tik giminėms ir draugams. Labai atidžiai jis elgėsi su Interesan tais ir to reikalavo iš visų darbuotojų. Jeigu jis paskir davo priėmimą ir Iš ryto pa aiškindavo, kad negalės pri imti kurio nors piliečio, jis asmeniškai skambindavo Ir susitardavo dėl laiko kada ga lėsiąs priimti. Pažymėtinas Lenino bruo žas buvo orga nizuot u m as, drausml n g umas. Dar jau nystėje jis taip sugebėdavo or ganizuoti dar bo dieną, jog | nudirbdavo ne paprastai daug. Ir po Spalio, 1920 m. lankėsi Maskvoje, nepaisant didžiulio apkro kur, susipažinęs su tuometinė vimo partiniais, politiniais, mis Tarybų šalies gyvenimo ūkiniais ir kariniais darbais, sąlygomis, nors ir labai gerb Leninas spėdavo labai daug damas Leniną, pavadino Jį perskaityti, parašė daugybę „Kremliaus svajotoju“. knygų, brošiūrų, atsišaukimų, Didysis proletariato vadas straipsnių. Jis visada vienodu niekada nepabrėždavo, kad jis laiku ateidavo į darbą, daž — partijos vadas, vyriausybės nai primindavo draugams, pirmininkas, o visada elgėsi kaip svarbu yra laikytis nusta labai paprastai. Vienas Sor- tytos darbotvarkės ir ypatin movo darbininkas paklaustas, gai — laiku valgyti. Partijos kas būdingiausia 'Leninui, at Centro Komiteto Liaudies Ko sakė: „Paprastumas. Jis pa misarų Tarybos posėdžiai bū prastas, kaip tiesa". davo puikiai organizuoti, daž Vladimiras Iljičius buvo di nai Vladimiras Iljičius pagal džiai žmogiškas, Jautrus ir chronometrą sekdavo, kad kal nuoširdus susitikimuose su pa prastais žmonėmis, su drau bėtojas posėdžiuose prisilaiky gais. Vienas vaikas, stebėda tų nustatyto reglamento. mas Lenino portretą, padarė Dėvėjo Leninas paprasta tokį užrašą Lenino muziejuje rūbais, nemėgo prabangos: pa Maskvoje: „Dėdės Lenino vei das piktas, o akys geros, prasta kepurė, batai, kišeniųje — senoviškas sidabro laikro linksmos". Patsai dirbdamas negailė dis. Valgė kukliai —papras damas Jėgų, Iljičius labai rū- tą, sveiką maistą. V. Karplns. pinosi kitų draugų sveikata. klo žodžiais tariant, Leninas Jis asmeniškai pasirūpino, kad, Dzeržinskiul susirgus, jis buvo tikrasis komunistas tiek visuomenine būtų išsiųstas atostogų, o Ciu- savo idėjomis, napal Leninas pareiškė papei veikla, tiek kasdieniniame gy kimą už tai, kad jisai nerūpes venime, buityje. tingai saugo savo sveikatą, kuri, anot Lenino, yra valsty Jis nemėgo, kad jį Išskirtų binis turtas. O jis pats, kaip Iš kitų tarpo, nesinaudojo jo rašo E. Stasova, ilgus metus kiomis privilegijomis. Kartą dirbusi kartu su Leninu, ei Kremliaus kirpykloje, kai lau davo atostogų tik tada, kai kę ten draugai pasiūlė jam CK priimdavo specialų nuta rimą, įpareigojantį Leniną Il užimti vietą be eilės, Leninas sėtis. atsakė: „Ne, ne, draugai, dė Nepaprastai jautrus Vladi koju. Mes turime laikytis ei miras Iljičius buvo savo gi lės. Mes gi patys šią tvarką minėms — motinai, žmonai, seserims. Nadiežda Konstanti- įvedėme. Aš palauksiu“. Įžymiausias politinis veikė novna Krupskaja pasakoja, kaip ji, sužinojusi apie Lenino jas, partijos Ir tarybinės liau sužeidimą, skubiai atvažiavo dies vadas kartu buvo be ga namo. „Leninas gulėjo miega lo kuklus, tūkstančiais gijų su majame. Reikėjo praeiti mažą kambariuką, bet šis kelias pa sijęs su liaudimi, genialus sirodė tikra amžinybė, — mąstytojas Ir kartu paprastas, pasakoja Krupskaja. — Įėjau kaip tiesa. Toks Vladimiras IIi miegamąjį. Iljičius gulėjo jičius amžinai išliks žmonijos I lovoj e Išblyškęs, be kraujo lašo veide. Jis mane pamatė atmintyje. Ir po minutės Ištarė: — Tu at važiavai, pavargai. Eik, pri gulk“. Nestebėtina, kad žinomas anglų rašytojas, fantastinių romanų autorius Herbertas Uelsas, kuriam užteko fantazi jos įsivaizduoti Marso gyven tojų antplūdį į Žemę, parašy ti knygą apie nematomo žmo gaus nuotykius arba aprašyti žmonių gyvenimą po kelių šimtų metų, pritrūko vaizduo tės patikėti V. I. Lenino su kurtų planų realumu. Jis
§ame numeryje
Gulėdamas bevelk mirties patale, Leninas, galvojo ne produkcijas. Visas šis proce apie sąve, o apie'tai, kad Na sas, kaip jos paaiškino, trunka diežda Konstantiųovna pavartik 3 minutes! Jų kurso drau 1 go ir jai reikia pailsėti. V. D. Bonč-Brujevičlus, gus V. Mykolaitį ir K. Straz dą radome nustatinėjančius buvęs po Spalio revoliucijos seleninį sluoksnių pavlršutinĮ Liaudies Komisarų Tarybos Reikalų valdytojas, artimai potencialą. Tikrai įdomi stu- S Vladimiro Iljlčlaus ir Nadiežpažinojęs Leniną, rašo, kad dentų praktika. Idos Konstantlnovnos santykiai A. PETRAUSKO tekstas gali būti geriausiu tikros soir nuotr. į cialistinės šeimos pavyzdžiu.
KIEKVIENO PAREIGA 2 psl. KALBA DRAUGOVININKAI 3 nsl.
PRAKTIKOS ETIUDAI 4 psl.
ŽODIS LIKO NEISTESETAS Priešais auditoriją' stovi vėl galės pradėti mokslus. sutrikęs III kur. žurnalistas — Paviršutiniškai l savo pa Leonas Grudzinskas. Visiems reigas žiūrinčių yra ne vie labai nemaloni žinia — jis nas. ne du. Labai nustembi, siūlomas pašalinti iš Univer susidūręs su tokiais studentais, siteto! Keturi įsiskolinimai, kurie pakviesti į dekanatą pa netinkamas elgesys — ir šit sikalbėti, tik pasivaipo (Fokireikia rausti prieš visus. O na, Karvelytė — IV k. rusisvaikinas gabus, kadaise buvęs tės). Pagalvoji, argi gali būti pirmūnas ir plunksną neblo toks mūsų studentas, ne tik gai valdo. Sunku, rodos, pa ranka numojęs į studijas, bet tikėti, kad toks žmogus, galįs be Jokio gilesnio žvilgsnio Į taip subtiliai Jausti gamtą, gyvenimą, skurdžios vidinės pasiduotų tinginiui, pasiduo kultūros. Daugelis, baigę studijas, su tų piktos draugijos įtakai. Dar pereitais metais L. gailesčiu prisipažįsta nemo studijų Grudzinskas visiems pažadėjo kėję tų palaimintų atsisakyti savo klaidos. Žodis dienų Išnaudoti. Nesąmoningu liko neištesėtas. Negelbėjo nei kaliku būti nereikia. Jaunimas jo draugų — komjaunuolių turi linksmintis, turi džiaug pastangos. Gaila vaikino, turė tis, bet neturi pamiršti savo jo galvą, tik neturėjo valios vietos, savo pačios svarbiau nemokėjo įvertinti to, kas jam sios pareigos — mokytis. buvo duota, kas buvo prieina J. KARDELYTE ma. Sprendimas teisingas. Pa Lietuvių kalbos k. dirbės L. Grudzinskas metus, dėstytoja kitus, supras savo klaidą ir
Mūsų seno jo Universiteto draugiška stu dentų šeima nė ra vienalytė tautiniu požiū- » rlu. Kartu su lietuviais mo kosi įvairių tautų atstovai, Kad šita šeima būtų dar vienlngesnė, Universiteto partinė organizacija skiria didelį dė mesį internacionaliniam stu dentų auklėjimui. Apie tat liudija atviras partinės orga nizacijos susirinkimas, kuria me giliai ir nuodugniai buvo Išnagrinėtas šis klausimas ir numatytos konkrečios priemo nės darbui šia linkme page rinti. Prie šio svarbaus poli tinio darbo baro stengiasi pri sidėti ir IFF Studentų moks linė draugija. Mūsų šalyje nė ra Jokio pagrindo, kad vie nos tautybės žmogus galėtų jausti neapykantą kitos tauty bės žmogui. Tačiau buržuazi nio raugo likučiai mėgina įro dinėti vienos kurios nors tau-
internacionalinio auklėjimo klausimas SMD būreliuose
nio būrelio nario V. k. stu dento V. Petrausko mokslli , darbas „Spauda Ir biblioteka Lietuvoje Tarybų valdžios įkūrimo 1918—1919 m. m. laikotarpyje“, skaitytas Mask vos bibliotekininkystės insti tuto studentų mokslinėje kon ferencijoje. To paties būrelio narys stud. Černiauskaitė sa vo pranešimą „Lietuvių rašy tojų veikalų vertimas į rusų k. ir jų blbliografavimas“ skaitė net Leningrado ir Charkovo bibliotekininkystės instl tutuose. Sį išvardinlmą gali ma būtų pratęsti. Su pranešimais mūsų SMD nariai vyks ir šį pavasarį. Mus jau kviečia Lvovo ir ki ti universitetai. Kai kurie IFF SMD būre llal palaiko glaudžius ryšius sif kitų respublikų aukštųjų mokyklų SMD ištisus metus. Vienas Iš tokių — lietuvių tautosakos būrelis, kuris pa laiko ryšius su Rygos unlver siteto latvių literatūros būre lio tautosakos sekcija, kuriai vadovauja studentė Mara Gra ną. Būreliai apsikeičia reika linga moksline literatūra. Stiprinti tautų draugystės jausmą padeda kitų aukštųjų mokyklų SMD nariai, atvykstantlejl pas mus su praneši mais. Praeitais metais dau giausia buvo atvykusių iš Ry gos universiteto. Žinoma, auklėjant studentus proletarinio internacionalizmo dvasia SMD būreliuose, dar ne viskas padaryta. Bet SMD taryba negailės Jėgų tam, kad ir ateityje ugdytų ne tik aukš tos kultūros, bet ir atsidavu sius komunizmo statybos rei kalui'tarybinius žmones. A. MOROZOVAS IFF SMD pirmininkas
tos pranašumą ir kitos atslli- ko Lenino v. universitetų Filo kimą.t Jie jaučia neapykantą logijos fakultetų SMD tary kitataučiams. Stos išrūgos boms laiškus, kuriuose kviečia pasidalinti dangstosi praeities palikimo bendradarbiauti, darbo patirtimi. liaupsinimu. Gera Internacionalinio auk Nacionalizmo ir šovinizmo mūsų šaknys dažnai pradeda bujoti lėjimo priemonė yra ten, kur keroja nemokšišku SMD narių išvykimas skaity mas, Ir tais atvelals. kai nėra ti savo mokslinius pranešimus bendro darbo, glaudžių ryšių, J broliškų respublikų aukštą kai vieni kitų nepažįstame. sias mokyklas. Ten užsimezga Gaires šiame darbe mums nu tikrai draugiški ir artimi ryrodė IFF partinis biuras ap šlaU Su dideliu susidomėjimu svarstęs lietuvių tautosakos Ir buvo išklausytas praeitais me tais Rygos universiteto moks kraštotyros būrelių darbą. Mūsų fakulteto SMD tary linėje konferencijoje mūsų ba stengiasi, kad būtu kuo Universiteto V k. lietuvių k. glaudesni ryšiai ne tik tarp Ir literatūros spec. stud. R. fakulteto būreliu, bet ir su ki Pakalniškio pranešimas „Ta tų respublikų aukštųjų mokyk rybinės lietuvių novelės klau lų moksliniais būreliais. Tik simu“ (mokslinis vadovas v. rai atrodydavo keista: fakul d. Zaborskaitė), kuris sukėlė tete yra to paties profilio bū gyvas diskusijas latvių studen reliai, sprendžia bendras prob tų tarpe. Toje pačioje konfe lemas, o būrelių pirmininkai rencijoje skaitė pranešimą net vienas kito nepažįsta. Štai „Kai kurios lietuvių ir latvių IFF I kurso kodėl su įdomumu klausėsi kalbų leksikinės bendrybės“ anglistų kom rusų tautosakininkai lietuvių lietuvių kalbos mokslinio bū jaunimo Brunė je semestro bėgyje įvyko tik du susirin tas svėčlas, nors ten netrūksta draugų, pasi tautosakos būrelio pirmininko relio narys III k. stud. M. kimai. Tiesa, ir didelis susirinkimų skaičius ruošusių padėti, patarti. Mažai grupėje bu K. Nastopkos pasakolimų apie Bencė. Sis straipsnis netrukus kartais dar nieko nepasako apie grupės dar vo kalbama apie pasiruošimą egzaminų sesi būrelį. O pasakoti buvo apie bus atspausdintas Rygos uni bą. Gal ši grupė nemėgsta gaišti laiko susi jai, paskaitų lankymą. Todėl egzaminų rezul ką: būrelis surinko virš 12000 versiteto mokslinių darbų rin rinkimuose, gal laiko juos atgyvenusia dar tatais negąlima pasidžiaugti, nėra nei vieno tautosakinių vienetų ir turi kinyje kartu su dėstytojų dar labai gerai besimokančio, o ir gerai besimo šioje srityje didelį patyrimą bais. Kitas šios studentės bo forma ir ieško naujesnių? Deja, ne. — Užplanavome nemažai, — džiaugėsi kančių tik keletas. Nesvarstoma, kaip geriau — paruošė tautosakos rinki moks’inls darbas „Priesagų grupės sekretorius Dainauskaitė. Bet planai Įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Štai vyks mo Lietuvoje žemėlapį, ruošia ir žodžio galo vokalizmas liko planais, o nuveikta nedaug. Visas dar ta TSKP istorijos seminaras. Grupė, matyt, dainų rinkinį ir kt. Vasarą Aukstrozės šnektoje“ jau ątbas grupėje apsiribojo daugiausia kultūrinė ruošiasi, studentai sukonspektavę reikiamą būrelis rinks ne tik lietuvių, spausdintas mokslinių straips mis priemonėmis: filmų, spektaklių, muziejų medžiagą, bet atsakinėja silpnokai, knygiš bet ir lenkų tautosaka. O balta nių rinkinyje, skirtame prof. lankymu, o toks svarbus klausimas kaip po kai, nepaslremdami pavyzdžiais. rusių tautosaką Lietuvoje Endzelyno 80 gimimo ir 60 litinis-idėjinis auklėjimas paliktas nuošaly. Nejaugi šioje grupėje nėra studentų su rinks kartu su rusų tautosakos m. mokslinio darbo jubiliejui. Gyvą susidomėjimą sukėlė Nors Brunėje vra 50 proc. nekomiaunuollų, komjaunuoliška ugnele? Yra! Visi jie pasiry būreliu. Tai ryškus Internacio komjaunimo eilės neaugo. O norinčių stoti žę ginti fakulteto garbę moksle, sporte, sa nalinio auklėjimo pavyzdys. ir bibliotekininkystės moksliatsirastų, reikia su jais tik padirbėti, padėti viveikloj. Reikia tik atbusti sekretoriui iš Neatsitiktinai SMD taryba jiems pasiruošti. apsnūdimo ir pažadinti tuos, kurie seką sek viename iš savo posėdžiu — Susirinkimai neįdomūs, — skundžiasi retoriaus pavyzdžiu. Daugiau pokalbių apie svarstė lietuvių tarybinės li komjaunuoliai. Atsakymas vienas: reikia ge draugystę, kolektyvą, komunistinės moralės teratūros ir rusų tarybinės li riau jiems pasiruošti. Iš daugelio komjau žmogų! Politinis-idėjinis auklėjimas, kova už teratūros mokslinių būreliu nuolių pasisakymo mūsų laikraščio puslapiuo kiekvieną grupės žmogų — štai kokie klau darba. Abu būreliai neseniai Šimtai jaunųjų specialistų ru tarybinės visuomenės pilie se „Koks turi būti sekretorius“ matome, kad simai turi būti statomi grupės darbo centre. susikūrė, abiejus jaudina daug kasmet palieka senąsias Alma čiu. Valentinas nenuleido ran sekretorius grupės siela, puikus organizato Netrukus Mater sienas. Vieni nueina į kų. Ko pats nežinojo, klausė Antrasis semestras prasidėjo. Komjaunuo bendru klausimų. rius, geras, nuoširdus draugas, tiesus ir prin- liai numatė nemaža gerų priemonių. Svarbu, abu būreliai jungtiniame susi gamyklų, fabrikų cechus, kiti kitų patarimo, tikrino mokvkcįplngas. Gi šios grupės sekretorius gyvena kad jos vėl neliktų tik popieriuje. ;Jei kiek rinkime nagrinės kai kurias — į įvairias įstaigas, treti los mokymo-auklėjlmo darbą, vien savais interesais ir savo darbe apsiribo vienas komjaunuolis susidomės savo grupės socialistinio realizmo proble pradeda garbingą jaunosios lankėsi/ kitų mokytojų pamo ja nario mokesčio rinkimu. Vyksta fakulteto gyvenimu, rūpinsis ne tik savimi, bet ir savo mas. Pranešimus ruošia abie kartos auklėjimą. Taip šį dar kose, rūpinosi ūkiniais reika komjaunimo biure sekretorių seminaras — draugais — susirinkimas nebus nuobodus įr jų būrelių nariai. bą prieš trejetą metų pradėjo lais. Ne vieną vakarą teko ' Dainauskaitė dažniausiai siunčia, o kartais visos grupės gyvenimas bus tikrai įdomus ir IFF SMD taryba išsiuntė dr Istorijos-filologijos fakulte iki išnaktų prasėdėti, betlkrlir įsako nuvykti už ją kitam. turiningas. Maskvos M. Lomonosovo v.. to absolventas Valentinas Pa nant klasių dienynus, pamokų — Man trūksta laiko, — mėgiamiausias planus, pačiam besiruošiant Kijevo Ševčenkos v. ir Mlns- lionis. jos pasiteisinimas. Komjaunimo biure ji re. . .Šeduvos rajono liaudies pamokoms. . . F. PAJAUJYTfi Taip nejučiomis prabėgo i švietimo skyriuje Universiteto auklėtinis V. Paliūnis sužino pirmieji mokslo metai. Page jo, kad jis skiriamas Vėriš rėjo mokinių lankomumas, su klų septynmetės ip°kyklos dl- mažėjo nepažangių skaičius, šiek tiek buvo aptvarkyta mo rektoriuifii. — Ką gi, nors direktoriauti kyklos aplinka, bet mokyklos Šventa kiekvieno mūsų pa- ir geresni, tačiau tuo negallnesimokiau Universitete, bet direktorius vis dar nebuvo reiga yra gerai ir labai gerai ma pasitenkinti. Ypač nepastengsiuosi atlikti savo parei patenkintas. mokytis, gilinti savo žinias kankamai dar dirbama su pirVILNIUS tltuto dėstytojai, atvykę pa gas, — trumpai teatsakė jis — Reikia stengtis sudomin pasirlnktoje specialybėje. Tai maišiais kursais, kur ir skodėti vietos gydytojams geriau ir išvyko į savo septynmetę. ti mokinius, duoti jiems visa, visiems gerai žinoma, tačiau linlnkų skaičius didesnis, ir Artėjant Jubiliejinei dainų aptarnauti rajono dirbančiuo reikia Vėrlškių septynmetė. Nieko ką tik mes galime, pažymių vidurkis šventei vis barniau Ir darniau sius. Dėstytojai konsultuoja labai skaudu, kada tai užmirš bendras tame ir po kiekvienos sesijos mažesnis. Tai liudija, ir to aidi akademinio choro daina jaunus gydytojus, duoda vie ji neišsiskiria iš kitų panašių įjungti juos į visuomenei nau fakulteto komjaunimo biure, kie skaičiai, jei pramonės Vilniaus Pedagoginio institu toje patarimus, — o čia Jų mokyklų: namai, aikštė, šioks dingą darbą, o mums patiems grupėje tenka svarstyti skoli spec. V k. bendras pažymių to rūmuose. Išaugo ir sutvlrtė. nuomonė reikalinga. Dažnai toks sodelis — štai Ir visas — labiau suartėti su kolūkie; ninkus, imtis priemonių, kad vidurkis 4,17, IV k. — 4,16, jo Instituto choras per 14 me sanitarinė mašina per žiemos nekilnojamas turtas. O moky čials, — kalbėjo mokyklos artimiausiu metu jie likviduo- tai jau trečio — 3,93, o pre tų. Šiandien didelę choro da pūgą, pasiekia kolūkiečio tro tojai — vieni senesni, kiti pedagogams drg. Palionis. Ir štai kitais darbo metais kybos specialybės II k. 3,87. lį sudaro jaunos jėgos — I, bą, kur suteikiama reikalinga jaunesni, bet Valentinas tarp tų skolas. jų vienintelis, baigęs aukštą mokykloje papūtė dar gaives Ką rodo šitie žemyn besi- II kursų studentai. Vilniaus medicininė pagalba. „Sesija be Įsiskolinimų!“ ją mokyklą? Štai ir pradėjo nis vėjas. Dar labiau buvo Toks šūkis skamba kiekviena- leidžlantleji skaičių laiptai? miesto meno saviveiklos ko vadovauti šiai mokyklai nau susirūpinta mokinių pažangu Jie mums kalba apie tai, lektyvų me fakultete, kurse, grupė'e. apžiūroje choras Iško SIAULIAI jasis direktorius. mu, drausme Ir auklėjimu. Bu Tačiau vis tiktai po sesijos kad mūsų fakulteto komjauni vojo pirma, vietą, nugalėjęs Tarybų Lietuvos XX garbei pradžių buvo gan sunko vo įsteigta mokykloje triušių dar labai dažnai pasitaiko mo organizacija dar nepakan net tokį stiprų varžovą, kaip Šiaulių Pedagoginio instituto ka.Iš Nors nedidelė, ferma, mokiniai rinko metalo skolininkų, neišlaikiusių vieno kamai kovoja už pažangumą VVU akademinį chorą. Cho kom'aunimo Ir profsąjungos bet reikalųmokykla aibės. Čia tikrinti laužą, padėjo kolūkiui lauko ar kito egzamino, negavusių ir ypač su pirmaisiais, ant ras jau pilnai paruošė visą komitetai nutarė surengti ju pamokas reikia, čia rūpintis darbuose, o už uždirbtus pi raisiais kursais. vienos ar kitos įskaitos. dainų šventės re biliejinį festivalį, o balandžio kuru, čia į rajoną kviečia. nigus blokiniams Ir mokyto Pats laikas visuomeninėms Jubiliejinės Pažiūrėkime, kaip laikė šią pertuarą ir išvyks į gastroles mėn. antroje pusėje Institute Atrodo, prapuls naujasis di jams buvo suorganizuotos sesiją mūsų fakulteto studen organizacijoms atsisakyti nuo po respubliką. organizuoti * tarpfakultettnę rektorius reikaluose, pasimes. ekskursijos į Šiaulius, Baiso nepažangių studentų globoji tai. meno saviveiklos apžiūrą. Žiu Tačiau jis — Universiteto galos bandvmų stoti, daugia mo. Šiuo metu dar vis randa Sėkmingu jos užbaigimu KAUNAS ri komisija, vertindama fakul auklėtinis, o ten jį mokė kas dienė Išvyka autobusais. vietos tik formalus studentų negalima pasigirti. Nors dau Raudonu kryžiumi paženk tetų pasirodymus, kreips dė dien ieškoti naujo, būti visuo Suaktyvėjo Ir mokytojų gy gumas studentu sesiją Išlaikė svarstymas už įsiskolinimus, linta sustojo prie Ario' mesį į masiškumą, menlnį- meniškam, pažinti žmones, venimas. Keli mokytojai pra be trejetų, gerai ir labai ge nesilmant jokių griežtesnių galos mašina rajono ligoninės. Iš jos Idėjinį lygį, 'kūrybingumą ir kasdien sąžiningai ir garbin dėto studijuoti neakivaizdiniu rai, tačiau tai suda-o vos di priemonių. 3 Kauno Medicinos inspan. išlipo gai atlikti pareigas, būti tikKada paklausi visos eilės būdu. V. Paliūnis suartėjo su desnę pusę visu fakulteto stu komjaunimo grupių sekretodentu t. y. 53,5 proc. kolūkiečiais. Teisėtai fakulteto studentai rių, ką jie padarė, kad gru....... , 1 1 Taip atgyjo, pagyvėjo Vė* didžiuojasi tokiais savo drau pėje nebūtų skolininkų, daurišklų gyvenimas. Ir dabar, gais, mokslo pirmūnais bei guma iš jų į tai negali nieieigu kuris nors iš Jūsų ap 2 - -aktyviais visuomenininkais, ko atsakyti. lankytų Vėrišklų septynmetę ■ P-s V v Panaši istorija kartojasi su kaip antrakursiai Balevičius, mokyklą, tai pamatytumėt, Čičinskas, Bumelytė, Jankaus prekybos spec. III k. studen kad mokyklos direktorius turi tais Strelčiūnu ir Strolia. kaitė, trečiakursiai Cesnavldar daugiau reikalų, nes jis Dar mokslo metų pradžio čius, Buračas, Kaušas, Kududabar ne tik Vėrlškių septyn kls, Krasauskas, ketvirtakur- je buvo užsibrėžta pagrindi metės mokyklos mokytoias ir siai Alg. Mikulis, Dobilas, ne darbo sritimi laikyti aka direktorius, bet ir Šeduvos Brilingaitė, Prakapas, Kubi deminį darbą. Praėjusio se rajono profsąjungos komiteto mestro bėgyje buvo daromi lius ir kt. pirmininkas. Jam dabar rūpi Neišlaikiusieji egzaminų reidai, tikrinamas pasiruoši viso rajono mokyto lų ir kitų fakultete sudarė po sesi jos net mas seminarams, grupių susi liaudies švietimo darbuotojų rinkimuose keliami akademi 11,7 proc. visų studentų. dažnas reikalai. Jis dabar Jų tarpe, kaip vadiname nės drausmės klausimai, lei svečias kitose mokyklose, bet fakultete, randame užkietėju džiamas lankomumo grafikas, savo mokyklos ir kolūkio ne sius skolininkus, kaip Kiškis, pradėtas leisti satyrinis sien užmiršta. ‘ Pavasarį jis su Narvi'as, Balčiūnas, Strelčiū- laikraštis „Brokas“, kuriame kolūkiečiais, mokiniais Ir monas, Valatka, Strolia, Žilionis, pliekiami akademinės draus kytoials rengiasi pastatyti žeBeretnlkovas, Šliteris, ♦ Dom- mės laužytojai ir nepažangūs maltės „Marčia“. Valentinas ' studentai. kutė. režisuos. Paliūnis pats Akademinės drausmės stip Šioje pjesėje ir pats vaidins. Vis tiktai, kalbėdamas Jis ir to’lau važinės po rajo apie sesijos rezultatus, turiu rinime fakulteto komjaunimo no mokyklas, posėdžiaus Ir dar pažymėti pagerėjusį komjau biuro nariams ir aktyvui teks keliaus po moks'o metu su nuolių pažangumą. Po šios se dar nemaža padirbėti. Tai mokiniais po Lietuvą. Taip, sijos, palyginus su kitomis, pa kiekvieno komjaunuolio, stu -Valentinas daug dirba: jo vi didėjo komjaunuolių pirmūnų dento — aktyvisto pareiga. A. MATAITIS sur pilna, nes Jis tikrai mėgs skaičius, ir sumažėjo komjau EMF komjaunimo ta savo darbą. nuolių, turinčių Įsiskolinimus. A. KAUL NSKO fotoetiudas. Žiemos vakarą... K. Ambrasas Nors šios sesijos rezultatai
Daugiau komjaunuoliškos ugnelės!
Jis myli savo darbą
Kiekvieno pareiga
Groja medicinos estradinis
Kaip pagerinti SMD darbą
Jei skelbime parašyta, kad Kokiam nors vakare gros Me dicinos fakulteto estradinis orkestras, žinok — salė bus pilnutėlė. Praeitų metų kovo 8 d. įvyko pirmasis šio kolektyvo koncertas. Orkestre buvo. .. akordeonas ir dvi triūbos. Bet publika plojo. Paskatinti pirmo pasiseki mo, A. Čepulis ir R. Pobro-
S
U
Estradinis orkestras repetuoja.
vanlja“. Yra Ir savas kompo Orkestras pasiryžęs ir atei zitorius — Dobrovolskis. Jo nančioje meninės saviveiklos plunksnai priklauso „Gimti- apžiūroje Išlaikyti pirmą vietą. nė“, kūrinys kvartetui. Prie ♦■» J. ŽI2IO tekstas ir estradinio orkestro yra vyrų nuotraukos Ir moterų kvartetai.
J
Tai liečia mus visus (Iš komjaunimo aktyvo ir draugovininkų pasitarlmo, svarsčiusio VLKJS CK septintojo plenumo nutarimą dėl dalyvavimo kovoj už viešą tvarką.) Ką tu padarei, kad mūsų gyvenime sumažėtų piktžolių — girtuoklių, chuliganų, kiSenvagių, triukšmadarių. Piktinalsi? O kiek pas mus dar daug tokių atsitikimų, kai Ir ku ir aš tik dūsavom, matydaImi prisigėrusį studentą šilti[niuojantį bendrabučio koridoLiuose. Kiek kartų nutylėjom grubų išsišokimą autobuse, [praėjom pro besikeikiančius [gatvėje valkus. Kas tai? Abejingumas? [Abejingumas aplinkai, kurioje [mes gyvenam, dirbam, svajo[jam? Per daug faktų, kad [galima būtų pasakyti — ne. — Neseniai teko šnekėtis [su I k. lituanistų komjaunimo [aktyvu, — pasakoja drg. Nakaltis. — Ko mums neprlšneIkėjo tada sekretorė Jočytė. [Vienam kambary blogai, kl[tam — dar blogiau. Netvarka [bendrabutyje. Mergina piktinaši. Ir viskas. Ne, tai ne kovą su blogybėmis, tai tik pa[prasčiausia mieščioniška supu[vusi nesikišlnjo politika. Iš kur pas mus atsirado to[kla pažiūra, kad viešąja Įtvarka turi rūpintis tik drau|govlninkal? — Jie sulaiko triukšmadagius, girtuoklius, sulaiko žmolies nusikaltimo vieįoje, ir pabrastai pasistengia, kad triukšbiadarys būtų nubaustas pakai nuopelnus. Bet kaip atslliko, kad, sakysim, gerame KO-ties žmonių kolektyve atfcirado vienas niekam vertas Smogus. Ech, pražiopsom dažl'ai tą momentą, kai žmogus jiaslysta, pražiopsom beskalbiuodaml užplanuotus vakajus, susitikimus, užsllminėdami buhalterija, — piktinasi ■Irg. Kudaba, — o per tą brganizuotą vakarą ateina paJigėręs draugas, triukšmauja, teršia. Kurgi jūs, grupės kolektyvas? 150 Universiteto ■raugovininkų visur nesuspės.
— Taip, mes negalim palikti viso darbo draugovlnln; kams, — sutinka drg. BielinįS. — Savo namuose mes turlm susltVarkytl patys. Klek bendrabučiuose gyvena gerų Būgno karalius J. Vaičius. komjaunuolių, aktyvistų? Negi jie nesusidoros su viešos tvarkos laužytojais be draugovlnlnkų pagalbos? Jei žmogus fakultete ir taip apkrautas visuomeniniu darbu, Jam ne būtina dalyvauti draugovinin kų reiduose, pasitarimuose. Bet abejingai praeiti, nutylėti BUCHENVALDO ŠEŠĖLIS draugų nekultūringumą, Išsišokimus, girtavimo faktus — 4 Debesėlį debesėlis gen?-s, ne, šitokios teisės jie neturi! A Aikščių tylą senos liepos saugo... gatvėm išprotėjęs senis, VLKJS CK VII plenumas \r Eina Ir šešėlis — amžinas jo draugas. paskelbė visuotinę kovą prieš chuliganizmą. Užsidaryti toje Atsisukęs senis jam grūmoja purve sutrypti ji mėgina... kovoje tarp keturių Universl- Tai O paskui nueina vėl geruoju Su lazdom abu ir su kuprinėm. teto sienų? — Ne, draugai, taip negaJam vaidenas Buchenvaldo vielos, Įima. Mums reikia Jūsų pagal- Mato jis — lavonų eilės guli... Kai kada nuo nuosavo šešėlio bos, — sako vaikų kambario Senis bėga tarsi nuo patrulio. darbuotoja drg. Zacharova. — Studentai galėtų nemažai Bėga jis, kai Buchenvaldo siaubas. Prieš šešėlį keli?, renką sausą... padaryti, dirbdami su tokiais Amžina naktis mintis jo gaubia. Amžina naktis — pati tamsiausia. valkais, kurie vienu ar kitu būdu pateko gatvėn, tapo Gal todėl visur vaidenas vielos. smulkiais chuliganėliais, ki- Ir kiekvieną sutiktąjį lenkia. Eina senis, o tamsus šešėlis, šenvagiais. Reikia kovot už į Tarsi karo šmėkla paskui slenka.. . juos, nes jie turi išaugti pil • * * naverčlais žmonėmis. Toje kovoje Jūs, būslmieji pedagogai, SAULEI teisininkai negalit likti abet Saule! Jingi stebėtojai. į -Saule! Žinoma, toli gražu ne vis- p Re mūs nežinai tu švieti kas tobula pačios draugovės Ko .'r erdvėj sukiesi, kaio kr.yaą darbe. Tą vakarą ne vienas u *va;g£dynus skaitom, * kalbėto apie netikusius drau Nepasiekiamus tavajai šviesai. govininkų darbo metodus, or- <• Nuo mūs ž’ngsnlų ganlzacinį pakrikimą ir t. t. Pasaulis kinta, skridimo aistra — Bet tai draugovės vidaus ( OBeribė. (I Ir už saule klausimai, kuriuos ji laikui > Stipriau mūcų mirtys bėgant išspręs. X Jau apšviečia erdvės begalybę. Mūsų uždavinys — klekvie‘ * * f name žingsnyje padėti jai, (nesvarbu, kad tavęs nėra MOTINOS LAIŠKAS draugovės sąraše). Nėužmirš(Pagal S. Jeseniną) kime teisingų rašytojo Bruno Ką radom, tą ir palikom (sena patarlė) Jasensklo žodžių: „Nebijok Galvoju Ir širdj man gelia. priešų — blogiausiu atveju Tamsu mintyse, lyg nakty... tu ma-o, vaikeli jie tave užmuš. Nebijok drau Valkeli, Kodėl tu ne toks kaip kiti? i gų — blogiausiu atveju Jie tave Išduos. Bijok abelingų Ar falo tave ma-ą mok’au, Ar taip, kain liepiau, gyveni? — Jie neužmušinėja, neišduo- Tiek paukščių, gėlelių visokių da, bet tik su jų nebyliu su Be reikalo dievą mini. tikimu egzistuoja žemėje Kam leidau knygas tau skaityti — žmogžudystė ir iMivvų*“. ! Tai jos sugadino tave... U. Giedraitytė
/š M. Martinaičio kūrybos
Norint būti geru studentu, nepakanka vien, klausytis pa skaltų ir lankyti užsiėmimus. Reikia Įsijungti į visuomeninį darbą, nuoširdžiai dirbti mokslinėje srityje. Deja, daugelis studentų to dar nesupranta. Šiuo metu Universitete veikia 53 moksliniai būreliai. Kai kurie iš jų tapo masiniais ir subūrė studentų daugumą. Štai GMF 8 moksliniuose būreliuose dalyvauja 72 proc. visų fakulteto studentų. Bet toli gražu to negalima kalbėti apie ChMF. Čia SMD dalyvauja 13 proc. Dar blogesni rei kalai EMF, kur mokslinį darbą dirba tik 10 proc. visų fa kulteto studentų. Studentų tarpe yra tokia nuomonė, jog šiuose fakultetuose SMD visai nereikalinga. Imant Univer siteto mastu, mokslinį .darbą, dirba tik 30 proc. visų studen tų. O kur dar du trečdaliai? Kai kurių fakultetų SMD įgavo propagandinį pobūdį. Komjaunimo ir partinės organizacijos sukūrė ateizmo rate lius. Dabartiniu metu, kai mokslą tenka rišti su praktika, mokslinių draugijų veikla išeina už savo ribų. Mokslinis astronomijos būrelis palaiko ryšius su Akmenės, Panevėžio ir Utenos vidurinių mokyklų jaunųjų astronomų būreliais, atliko kelis šimtus „krintančiųjų“ žvaigždžių stebėjimų, da lyvauja dirbtinių žemės palydovų stebėjime. Savo veikla gali džiaugtis gausiausias Universitete kraštotyrininkų bū relis. Jame dalyvauja daugiau kaip 100 studentų. Kraštoty rininkai ruošia vakarus, išvykas, renka Įdomią medžiagą apie respublikos praeitį. Keletas puikių būrelių yra IFF. Filologų lietuvių kalbos būrelio narių M. Brencės ir A. Girdenio moksliniai darbai buvo aukštai įvertinti moksli nėje SMD konferencijoje ir paskelbti spaudoje. A. Navai čio straipsnis buvo išspausdintas žurnale „Mokslas ir gyve nimas“. Gerų atsiliepimų susilaukė fizlkų-eksperimentinlnkų darbai su puslaidininkiais. Jie savo mokslinį darbą riša su gamyba — šefuoja skaičiavimo mašinų gamyklą. Visa tai pasiekiama tik atkakliu moksliniu darbu, atsidavusiu ieškojimu. Kuo gali džiaugtis užsienio kalbų, EMF būreliai? Nlekuo, nes darbo vaisių nėra ir nebus, jei dėstytojai ir toliau žiūrės į šį reikalą abejingai. Štai EMF Iš 30 (apytlkrial) dėstytojų tik 10 dalyvauja SMD veikloje. Neteisingą nuomonę apie SMD veiklą susidarę ChMF studentai. Girdi, kam dalyvauti būrelių veikloje, juk visi mokslininkais ne būsią. Kodėl gi dėstytojai negalėtų pakeisti klaidingos nuo monės ir į SMD įtraukti kuo daugiau studentų? Centrinė mokslinė taryba, norėdama pagerinti SMD veiklą, savo posėdį paskyrė šio klausimo svarstymui. Neseniai Maskvoje vykusio SMD Visasąjunginio pasita rimo dalyvis dėst. Kudaba papasakojo apie nutarimus dėl mokslinių būrelių veiklos sustiprinimo TSRS aukštosiose mokyklose ir apie fakultetų SMD darbą. Jis nurodė, Jog daugelio katedrų vadovai ir dėstytojai per mažai rūpinasi Mokslinių draugijų veikla. — Mažiau dogmatinio mokymo iš dėstytojų pusės, — pasakė pranešėjas, — o daugiau pagalbos besimokantiems ir ieškantiems.. Doc. Mironas siūlė I—II—III kursų studentams ruošti tik referatyvlnlo pobūdžio pranešimus, o IV ir V kursų — giliai moksliškus, visapusiškai išanalizuotus. — Reikalingas kontaktas tarp dėstytojo ir studento, pasakė prof. Slavėnas. — Studentai tarp savęs kartais iš sprendžia klausimą klaidingai. O kodėl tų klausimų negalė tų Išsiaiškinti su dėstytoju? Reikia bendradarbiauti! Doc. Meškauskas ir Čibiras kritikavo centrinę SMD Ta rybą dėl per mažo rūpestingumo. Nuo studentų kalbėjo IFF SMD tarybos pirmininkas A. Morozovas ir GMF studentas Lekevičius. Jie pabrėžė, kad iš tiesų ne visos katedros rūpinasi prie jų sudarytų būre lių darbu, ne visi dėstytojai padeda studentams, ruošian tiems mokslinius darbus. M. Sukackas
Laukus eitum arti kas rytą. Ir būtų ramiausia galva.
Sapnuoju — dar mažas beržyne Valkais drugelius Ir Juokies, O kartais taip gailiai užkimęs Mane tu per sapną čatikies. Sapnuoju — negyvas... O kraujo Didžiausi, juodžiausi klanai.. . Nelaimę, žinau, pranašauja Šie baisūs sapnai. Benamis blaškysies pasauly. Neglostys tavęs, Nenriglaus... Sugrįžki... Paplausime kiaulę. Užraugsiu naminio alaus. *
*
ATSAKYMAS Aš sugrįšiu Kaip paukščiai sug-’**ą Aplankyti gimtųjų lizdų. Tik manės neklupdyki prieš Kristų — Aš jau dievo širdy nerandu.
žmonas sakė — Aš būs'u poetas — Man gyvenimas davė sparnus. Nugalėjęs, Drąsus ir saulėtas Aš ateisiu i tavo sapnus. Aprašysiu, kaip myli Ir lauki, Kalo troškino mane ilgesys, Kaio stovėdavo kryčius nalaukėj — Nederlingų laukų liūdesys.
Išlinguotas beržines lingės Užsikrėtęs šio amžiaus triukšmu. Jau kitokiais aš turtais turtingas. Nuo kitokių minčių neramu. . Mama, mama, Dabar než’nai tu — Kiek painiu, sudėtingų kelių, Be manęs šitas amžius apseitų, Tik be jo aš apseit negaliu.
Aš kaip dievas dabar — Galingas, Tokią jėgą savy turiu... Jau be kryžių, Be raudančios lingės Aš gyvenimą, mama, kuriu. Iš gyvenimo viską mes Džiaugsmas paukščiais Pakilau aš nuo tavojo Kaip nuo žemės laukų
gausim, Į pirkią S’.igrĮš.. . skausmo. vyturys.
„Tarybinio studento” platinimo žiuri komisija apsvarstė konkurso re zultatus ir nutarė: 1. I vietą ir I premi ją (radiolą „Kazanj") pripažinti Medicinos mokslų fakultetui (komj. biuro sekretorius Ast rauskas, profbiuro pir mininkas Andreika). 2. II vietą pripažinti Ekonomikos mokslų fa kultetui (komj. biuro sekret. Cesnavlčius, profbiuro pirmininkas Klimas). 3. Premijuoti geriau sius spaudos platintojus i piniginėmis premijomis I šiuose fakultetuose: EMF — Vienantą Mačiekų. ChMF — Stasę Navardauskaitę. TMF — Mikalėnaitę Valeriją. 4. Atžymėti kaip blo giausiai platinančius „Tarybinį studentą” Is torijos-filologijos fakul tetą (komj. biuro sekre torius Andrijauskas, t profbiuro pirm. Jurkštaitė) Ir Fizikos-matema tikos fakultetą (komj. biuro sekretorius Sapagovas, profbiuro pirm. Cirvaltls). , *
iiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiH iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiim iim iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
ti stoti i orkestrą. Įsijungė A. Kudaba, J. Razlllūnas, Vidu giris. Taip ir susibūrė dabar tinė septyniukė. Kai kuriuos instrumentus Įsigijo patys, šis tas liko iš buvusio Universi teto estradinio orkestro. Inst rumentai aptvarkyti ir galima dirbti. J. Vaičius (būgnas) šypsodamasis prisimena, kaip tekdavo lėkštes ramstyti pa galiukais. Inventoriaus trūks ta ir dabar: nėra gero akor deono, pultų. Darbo daug — laiko mažai. Juk mediko specialybė reika lauja kruopštaus ruošimos!. Reikia ir paskaitas lankyti, ir ;>>• ■ z.-': praktinius darbus atlikti, ir li fgoninėse budėti. Todėl ir re peticijos vyksta Įvairiai: kar S tais ištisai visą savaitę (prieš Z, koncertus), kartais vieną kitą kartą. Orkestras neapsiriboja kon certais Universitete. Jis jau pabuvojo Šiaulių rajono 11-i „Raudonosios vėliavos“, Kau no rajono J. Biliūno v. kol f ūkiuose. Artimiausiu metu nu t ’ K *X ’ matyta išvykti koncertuoti Į f šefuojamus Panevėžio ateistų namus. Praėjusių metų tarpfakultetinėje meninės savi veiklos apžiūroje orkestras K ■ C užėmė 1 vietą. C. Gutauskas (triuba) Dabar orkestras ruošia 15 kūrinių programą. Repertu Volskis ėmėsi ieškoti mokan are — Lladovos „Amžinas ju čių groti. Jei žmogus mėgsta muziką, netenka ilgai kalbin- dėjimas“, Sigmano „Pensll-
MD APIE spaudos pristatymą Skėsčiodamas rankomis, į biurą ateina spaudos platintojas: grupėj 27 žmonės, laik raščius užsiprenumeravo tik 10. Prasideda įkalbinėjimai, gėdinimai. Nervuojasl sekretoriai, barasi „Sąjunginės spau dos" skyrius. O reikalai nė iš vietos. Atsi prašau, juda. . . vėžio žingsniu. Štai pernai Universiteto studentai prenumeravo 600 „Komjaunimo tiesų”, maždaug tiek pat „Tie sų”. O šiemet jau antras mėnuo, kai „Kom jaunimo tiesos” vos 450 egz., „Tiesos” dar mažiau. Kas gi atsitiko? Kodėl spaudos pla tintojams vis sunkiau darosi surinkti prenu meratą? Minutėlei persikelkime į auditoriją. Sti pendijos mokėjimo diena. Renka nario mo kesčius proforgal, sekretoriai. Naudojasi pro ga ir spaudos platintojai, Bet ji jiems sekasi blogiau. / — Ach, tu varge, vėl mokėk už tuos kvitus. — Už kokius kvitus? Už laikraščius gi moki. — O tu paklausei, kiek aš Jų praeitą mė nesį gavau, tų laikraščių. Ant pirštų suskai čiuotum. Taip, ne paslaptis, kad laikraščiai bendra bučiuose kartais nepasiekia prenumeratorių. Tai kvitus pamiršo įmest į dėžutę, tai ta ryboj neprirašė, tai išnešiotojas pramigo. Taigi, laikraščio žmogus ir negavo.
Dauguma numoja ranka į tokią netvarką, bevelydami apsirūpinti spauda kioskuose. Ži noma, nepatogu kasdien pirkti — tai kapei kų nėra, tai užsimiršta. Daug geriau būtų laikraštį gauti iš ryto dar bendrabutyje — tokia daugumos nuomonė. Sutvarkyti spaudos išnešiojimą, atrodo, vilties nėra. „Jei ne tas, tai kitas kambarys pramiega. Laikraščius studentai gauna tik vakare”, — skundžiasi bendrabučių tary bose. Ar negalima padaryti taip, kad laiškane šės atnešti laikraščiai būtų ant budinčiojo stalo ir kiekvienas, eidamas į paskaitas pasi imtų savo užsiprenumeruotą laikraštį. Kas čia nepaprasto? Ir vis dėlto, kai savo mintį išsakiau draugams, kai kas suabejojo — juo kauji ar ką? Dings gi! Dings? Dings studentų bendrabutyje? Dingsta gi muilas prausyklose, baltiniai džiovykloj — taip buvo įrodinėjama. Užtenka. Gėda. Žmogaus, kuris paėmė draugo muilą ar laikraštį, gal ir nepavadinsim vagim. Bet ar tai reiškia, kad mes turim taikytis su Jais? Laikraščiai ant stalo. Galima paimti vie ną, du, savo ir ne savo. (Gal galima pasiū lyti, kad budintis registruotų). Ir vis dėlto nesitiki, kad žmogus ims svetimą laikraštį. Kas gi mes pagaliau? G. Gerdaitė
Iš ansambliečio kelionės dienoraščio VASARIO 3 d.
Šauni Valiūno pergalė Savigynos imty pasiekė gryną per nių rinktinė buvo galę prieš rygletį). Išvykusi į Rygą, Pergalės buvo pri draugiškoms varžy teistos dar ir Benboms Ją pakvietė dlnskui (pusvidutlPolitechnikos insti nis sv.), Puzinul tuto sportininkai. (visų lengviausias Už RPI kovojo sv.) ir Sumnauskui žinomi Latvijos sa (lengvas sv.). Po to vigynos imtyninin USK imtynininkai kai. USK atletai kovojo su „Daugapasirodė gerai. Su vos" II rinktine. sitikimo rezultatas 4:4 (laimėjimas už Nuvargę po pirmų mūsų skaitytas mūsiš rungtynių, kiams. nes Valiūnas sportininkai sllp-
niau pasipriešino latviams ir pralai mėjo jiems 1:7. Pergalę pasiekė tik Valiūnas (lengviausias sv.). Rygiečiai pažymėjo gerą sunkiasvorlo A. Meškinlo ir G. Mockaus (vidutinis sv.) pasi rodymą. Neužilgo Latvijos TSR stu dentai atvyks Į Vil nių revanšiniam su sitikimui. B. Lukšys
TRUMPAI Moterų ir vyrų tinklinio komandos žaidė eilines LTSR „A” klasės respublikos pirme nybių rungtynes. Moterys nugalėjo Vilniaus „Dinamo" 3:0 ir PSK — 3:2, o vyrai prieš tų pačių koman dų šešetukus pralaimėjo rung tynes: su „Dinamo” — 1:3, o su PSK 0:3. • USK krepšininkes respubli kos „A” klasės pirmenybėse susitiko su Kapsuko vaikų sporto mokyklos komanda. Sunkioje kovoje nugalėjo stu dentės — 58:54. Prieš tai mūsiškės pralaimėjo KMI penketukui.
TRUMPAI Panevėžyje įvykusiose LTSR „Žalgirio” fechtavimo individua’ilnėse varžybose ge rai pasirodė mūsų studentai: Dubauskas užėmė IV vietą kovose špaga (pažymėtina jo pergalė prieš sporto meist rą P. Braziui!), Pajaujis liko nenugalėtas rapyristų tarpe, o Olekai (kardas) atiteko III vie ta.
nepažįstami Jaunuoliai ir, daž nai su keistu akcentu, sako: — Puiku! Gražu! Nuosta Diena išaušo traukinyje. Ji bu! pilna šerkšno ir saulės. Mes Žiūrėjau į besisukančias užimame visą vagoną. Kas poras. Prisiminiau kelionę, skaito, kas dainuoja, kas kal laukus, apšerkšnijusius me ba. Mūsų kupė kažkaip įsišne džius. Ir pagalvojau — parva ko apie karą. Dabar tos dieNeseniai Kaune pasibaigė žiuojant aš juos vėl pamaty LTSR stipriausių lengvaatle nos tolimos, tolimos, apgaubsiu. tos užmiršties, ir vis tik karčių komandinės—individuali tais atslenka matytas vaizdas, nės pirmenybės. Už Vilniaus VASARIO 10 D. tada darosi tuščia ir nyku. miesto rinktinę startavo ir Žiūriu į žėrinčius laukus, USK sportininkai. išsisklrstė Iš stoties Jau ledokšniais kibirkščiuojančias K. Orentas tapo stajerišmūsų triukšmingas būrys, kos keturkovės čempionu, L. medžių šakas ir galvoju. Juk namo, Troleibusu važiuoju laukai, ir tie ledokšniai, ir Zalkina moterų sprinto šešlaVilnius sujudęs, šiltas, šlapias kovėje užėmė II vietą. Gerai ta saulės šviesa — visa tai ir šviesus. juk įstabiausi elektronų Jungi pasirodė V. Sipavičius, V. Pakvipo pavasariu, Pirmą Švilpa, A. Černiauskas ir ki STALO TENISININKAI — S TIPRIAUSIŲ TARPE niai. Klek amžių praėjo, kol kartą šiais metais. žmogus tai suprato. O supra ti lengvaatlečiai. Respublikos pirmenybių I rato paskutinius susitikimus R. OZOLAS tęs, savo žinias pakėlė prieš žaidė mūsų stalo tenisininkai. Jie {veikė Mažeikių rinktinę save, prieš šį šerkšną, prieš Įpusėjo tarpfakultetinės 9:4 ir atkakliai pasipriešino lyderiui Kauno „Raudonajai saulę. moterų krepšinio pirmenybės. v • Ir liūdna, ir pikta. Be pralaimėjimų žengia EMF vėliavai“, tepralalmėdami 6:7. Suvedus rezultatus, paaiškės Ne, niekada šiuose laukuo ir MMF komandos. jo, kad VVU stalo teniso komanda užėmė IV vietą. Tai ne se neturi siautėti juoda palai USK įsteigė du prizus: ge KURIS DIDESNIS? „aktoriai“ žengia taip pat pir riausiai baudų metikei ir re mažas debiutanto pasiekimas. dų elektronų pūga! žemė ne žingsnius scenoje. Ne zultatyviausiai žaidėjai apdo Nuotraukoje: žaidžia pirmaatskyrininkis B. Ka gali virsti neapiforminta ma Baigėsi pirmoji mūsų prak muosius visi Jie vienodai įsijaučia į vanoti. se. leinikovas. tikos diena. Mūsų, lituanistų, savo vidaus pasaulį, būrelis nedrąsiai žengė peda tačiauveikėjų pamažu paste VASARIO 4 D. goginiame kelyje pirmuosius bėti kai kuriųpradedu tikrą meilę žingsnius. Susipažinę su sa Kremliaus kieme šiugžda vo grupės vadove ir būslmo- scenai ir dar su didesne ener sniegas. Medžiai nuogi, apri Jo darbo planais, mes išsi gija kimbu į darbą. LTSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SPORTO KLUBŲ TARYBOS GARBĖS RAŠTO Koks puikus ir kartu ne mę, o saulėje spindi auksiniai sklaidėme po klases. Gavęs ŽENKLELIO PROJEKTAMS PARUOSTI DIPLOMO IR STUDENTŲ SPORTINIO ....... paprastai sudėtingas Miločbokštai. kuklias, bet atsakingas budin kos monologas. Net tokiai Vasilijaus Palaimintojo čiojo mokytojo pareigas, aš Pagal nuostatus LTSR spalvoms (žalia ir balta), o skiriamos sekančios piniginės klasės aktorei Aukštųjų cerkvė. Sunkūs skliautai išrai žingsniavau mokyklos kori prityrusiai mokyklų sporto klu Garbės rašte ir diplome — premijos: žyti talentinga liaudies meni doriumi. Mokykloje buvo ne kaip Živilė nelengva susigau bų Taryba turi savo Garbės įkomponuotas LSD „Žalgiris” Garbės raštas — ninko ranka. Pro asketiškas paprastai tylu. Pamoka ėjo į dyti herojės priešingame iš raštą, diplomus ir studentų ženklelis. I premija — 300 rub. dievų ir šventųjų linijas kar pabaigą. Nuaidėjo skambutis gyvenimų ir jausmų pasau sportinį ženklelį. Tikslu pa II premija — 200 rub. lyje. Aš minutę pagalvoju, tais prabyla gyvas, kvėpuojąs ir iš klasių pasipylė mokinu III premija — 100 rub. KONKURSO SĄLYGOS ruošti jų projektams skelbia jaučiąs žmogus. Neveltui šios kai. Daugumas jų savo ūgiu mintyse apsvarstau viską, ko mas konkursas. Diplomas — i mane mokė vadovas dramos ikonos pradeda ekspozicija nesiekė, man nė iki juosmens, I premija — 300 rub. 1. Garbės rašto ir diplomo Projektai turi atspindėti Tretjakovo galerijoje, toje ru todėl iš tokio aukščio labai būrelyje, tuomet žengiu į tu^s siekimus, kuriuos vykdo projektai turi būti paruošti II premija — 200 rub. sų meno šventovėje. Levita- patogiai galėjau juos apžiūrė sceną. Tarytum atsidūręs vie aukštoji mokykla auklėdama vertikalinėje padėtyje (dydis III premija — 100 rub. nas, Kramskojus, Surikovas. ti. Šitoje bėginėjančių ma toje „aktorės“ atsiremiu į tarybinį Jaunimą politiškai, 33x23), mastelis 1:1 taip, Studentų sportinis ženklesuolą, {vyksta tikrai nelauk Repinas.. . Iki matematiško žylių krūvoje aš ' atpažinau dalykiškai bei fizinės kultūros kad jie tiktų spaudai. Ženkle lis — tikslumo išieškotos proporci keletą savo penktokų, kurie tas dalykas. Pakyla šviesi, ir sporto srityse. I premija — 500 rub. lio projektas pateikiamas mas trumpais plaukais, pirmą kar jos, išryškintos detalės. Pa su raudonais budėtojų raiš II premija — 300 rub. teliu 1:10 ir masteliu 1:1 Garbės rašto, diplomo ir veikslai kalba kaip gyvi ora čiais vikriai nardė pro ma tą į repeticiją atėjusi „akto sportinio ženklelio projektuo su darbo brėžiniais, įgalinan III premija — 200 rub. toriai. Tolimesnėse salėse — ne. Vienas toks „pipiras“ bėg rė“ ir įbedusi į mane užuo se turi būti spalvinio elemen čiais Jį vykdyti medžiagoje. 3. Konkurso terminas ikf mūsų dienos. Revoliucija, pi damas užkliuvo už mano jautos kupiną žvilgsnį klau to, artimo LSD „Žalgiris” 2. Geriausiems projektams 1960 m. kovo mėn. 15 d. lietinis karas, pirmieji penk kojos ir išsitiesė visu ūgiu. sia: 4. Projekto medžiaga (brė — Tamsta mokytojau, kas mečiai, Didysis Tėvynės ka-! Nespėjau pasilenkti Jo pakelti, žiniai ir paaiškinimai) prista Jums yra? Ar kas atsitiko? ras, pokaris. Žmogaus kūry kai jis jau dūmė tolyn. Stai tomi su devizu: prie projekti Aplinkui visi nusijuokia. Šir bos ir pergalių metraštis. nės medžiagos pridedamas už ga koridoriaus gale pama dyje nusijuokiu ir aš. Užsi O čia dar N. K. Rericho čiau porą peštukų, susikibu daras vokas su autoriaus pa darbų paroda. Dailininkas pa sių rankomis ir besistengian svajojęs nueinu prie lango. varde ir tiksliu adresu, pažy Nutarėm mes, II k. rusistai, pas{slidinėti. kyla virš detalių, jis apibend čių vienas kitą parversti že Kai atsipeikėju iš minčių ant mėtas tuo pačiu devizu kaip /į anksto, Universiteto sporto katedrai padavėme paraišką, rina vaizdą, ir ištisinė spal mėn. Keletas žingsnių, ir aš plūdžio, mano Jaunieji „akto ir projektas. va, triumfuojanti Jo paveikslų grėsmingai atsistoju prie Jų. kurioje buvo įrašyta 20 žmonių ir buvome tikri kad puikiai 5. Visų premijuotų projek stichija, suskamba lyg muzi Abu mane pastebi ir sumišę riai" Jau repetuoja kitą sce praleisime sekmadienį. Bet, deja... Vasario 21 d. kada visi tų medžiaga tampa LTSR ną. Scenoje pasikūkčiodama Ka, Ji prabyla šiandienine fi stovi. Pagaliau vienas suvel Aukštųjų mokyklų sporto klu 10 vai. atėjome į katedrą, paaiškėjo, kad mūsų paraiška din losofine mintimi. tu kuodu ir rašaluota kakta verkia Živilė. Prieinu arčiau go. Dingo, ir tiek. Turėjome grįžti į namus nieko nepešę. Kitą bų Tarybos prie LSD ,,Žalgi Didinga žmogaus prigimtis. man išpoškina: ir matau, kaip pro jos tarpu ris” CT nuosavybe. Nepremi Jis nerimsta, ieško, suvokia, — Tamsta mokytojau, di pirščius praslysta ašaros. Vi sekmadienį vasario 29 d. vėl ta pati istorija: katedros laboran juoti darbai, autoriams pagei apibendrina ir kuria. desnis mažesnį muša. si susibūrė aplink ją. Vieni tas Gajevskis „pametė" paraišką! Kodėl kitų nepametė, o bū daujant, laike trijų mėnesių Veltui aš bandau nustatyti grąžinami. tent mūsų, taip ir nepaaiškėjo. Iškyla vėl nuėjo vėjais. VASARIO 5 D. iš akles, kuris Jų didesnis. kiti net išsižioję iš nustebi 6. Konkurso medžiagą su Nors ir nenorėtųsi tikėti, bet atrodo, kad drg. Gajevskis Permetęs abu akimis, Jau be mo. Ir šią minutę mano ne būtų daug labiau patenkintas, jei pas jį neateitų nė vienas užrašu „Konkursui” siųsti Gelsvos tufo plytos kyla į pykčio klausiu: rūpestingieji aštuntokai nė žmogus — jau pernelyg jis „rūgščiu veidu” dalina slides ir šiuo adresu: Vilnius, Lentpiūdangų. O Jis skaidrus ir mėly — Tai kuris iš jūsų dldes- nenujaučia, kad Jų mokytojas tiems laimingiesiems, kurių paraiškų jis „nepametė". vių g-vė 19/53. LTSR Aukš nas. Tai puiki spalva, plokš nis? tųjų mokyklų sporto klubų ta L. KADZEVICIOTE, R. UŠOMIRSKAJA, V. JOtumos ir erdvės harmonija. Rašaluotasis, vis tebelalky- taip pat nubraukia ašarą — rybai. KO BAU SKAITĖ. J. SKUNSKYTE, I. LUKOSENHarmonija viešpatauja ir damas kitą už apykaklės, nė iš laimės. Universiteto rūmuose. Ji reiš nemirktelėjęs atrėžia: KOVAITE ir kt. V. POPIERA Red. pav. R. SIDERAVICIUS — Jis šeštokas, o aš penk Vilnius, kiasi gyvu Judėjimu ir iš kar II kurso rusistai VII vid. m-la tokas. Jis didesnis. to pajuntamu nuoširdumu. iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiini)iiiiiiininniiiiuiiiiiimfiiiinMiiiHiiiiii!ii!iiiiiniiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiitiiiiiiiHHi!iiiinutiniiHmiimiiiin'HHiiiiiii!iiiiiiiiiiiniii(imiiiiiiiiiiiiii MesVkoncertuojame Mažo „AKTORIŲ “ VARGAI IR joje salėje „Kultūros namuo // / f KOVO 6 D. 11 VAL. J se“, kaip sako maskviečiai „REŽISIERIAUS“ LAIMĖ studentai. Čia susirinko tie, Už langų sutemos. Jaukus Z n ntS * ~ 1 i CENTRINIŲ ROMŲ su kuriais mes susipažinome mokyklos pionierių kambarys. dar dieną ' — egiptiečiai, ki Mes su VIII klase repetuoja te"! nai, indoneziečiai, korėjiečiai, me Saronovos pjesę „Miloččekai, vengrai. Prožektorių ka“. Ne už kalnų ir klasės šviesa atitveria mus nuo sa vakaras. Jaudinuosi, kaip lės gelsvai žalsva oro siena. įskaitinės Painokos metu. Juk Gerai, kada nematai klausyto tai pirmoj; u.ano režisuojama jų. Tada gyveni savyje. pjesė. Sekasi mums nepa .Praskamba viena, antra dai- prastai sunkiai, nes mano Užs. Nr. 343 ritėto 3. Telefonas 7-79-17 Sparedino Laikraščių ir tarntlų leidyk los spaustuvė. Redakcijos adresas: LV 06803 na, išeina šokėjai, paskui vėl daina, vėl šokis, žiūrovai pri mena save nenutilstančiais plojimais. Nuostabi Jėga! Sį vakarą lietuvių liaudies muzika gyve na visi — ir čekai, ir vokie čiai, ir vengrai, net egiptie čiai, indoneziečiai, kiniečiai. Žinoma, klausydamas jos, in donezietis prisimena Jūrą ir palmes, o mums ji reiškia miglose paskendusį vakarą. Vilniaus gatvelę ar, pagaliau, tą, kuri laukia tavęs. Ne tai svarbu. Svarbu tai, kad vie nos tautos muzikoje randa sa vo gyvenimo atgarsį ne vie na, ne dvi, o visos tautos. Tai Jas Jungia ir vienija... Po koncerto prieina visai
Pirmieji žingsniai
KONKL/RS/S
„PAMESTOS" PARAIŠKOS