visu Saliu proletarai, vienykitės
LKP XII suvažiavimas ir musų uždaviniai
o
o
ARYBINE liaudis, glau rializmo, darvinizmo ir gene ną daug trūkumų. Yra dėsty džiai susitelkusi apie tikos dėstytojai atlieka žymų tojų, kurie nepakankamai pa Komunistų partiją, sėk darbą, skiepydami studentams naudoja mokymo procesą ko mingai įgyvendina septynme komunistinę pasaulėžiūrą. munistiniam studentijos auklė Lietuvos KP XII suvažiavi jimui. Dar pasitaiko nuomo čio plano užduotis liaudies me griežtai ir teisingai buvo nių. kad rūpintis studentijos ūkiui išvystyti. Tarybų Lietuva sutinka sa kritikuojama Lietuvių literatū politiniu auklėjimu turi tiktai vo gyvenimo dvidešimtmetį ros katedra už rimtas ideolo visuomeninių mokslų katedros taip pat su didžiuliais laimė gines klaidas. partinė ir komjaunimo organi jimais ūkio, mokslo bei kultū Universiteto partinė organi zacijos. Kaip pažymėjo LKP XII ros srityse. Tai ryškiai atsi zacija, vadovybė ėmėsi ryž spindėjo LKP XII suvažiavi tingų priemonių šioms nege suvažiavimas, didelę reikšmę me, kur buvo suvesti mūsų rovėms šalinti. Tačiau šioje turi internacionalinis auklėji VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, respublikos darbo žmonių pir srityje dar yra rimtų trūku mas. Dauguma dėstytojų pla mųjų septynmečio metų darbo mų. Svarbu, kad komunisti čiai panaudoja paskaitas stu PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS rezultatai. Šie pirmieji septyn niam jaunimo auklėjimui bū dentams auklėti tautų drau Kaina 20 kap. mečio metai yra ir išplėstinės tų panaudojamos įvairios for gystės dvasia, aiškinti nacio Nr. 7(357) komunizmo statybos metai. mos, kurių tarpe pagrindinę nalinę mūsų partijos politiką, LKP XII suvažiavimas mū vietą turi užimti pats mokymo demaskuoti reakcingą buržua(Nukelta į 3 psl.) sų respublikos darbo žmonėms procesas. LKP XII suvažiavi iškėlė tolesnius komunizmo mas, remdamasis TSKP CK statymo uždavinius. nutarimu apie partinės propa Universitetui, kaip svarbiai gandos pagerinimą, iškėlė Tarptautinės moters dienos ir aktyvią visuomeninę veikkomunistinių kadrų kalvei, svarbų uždavinį — ieškoti ke proga Rektoriaus Įsakymu uz ią reiškiama padėka šioms būtina, kad visas ‘auklėjimo, lio į kiekvieno žmogaus, tuo šaunų darbą ir aktyvią visuo Universiteto studentėms: mokymo ir mokslo darbas bū labiau, jaunuolio, širdį. Tai, meninę veiklą reiškiama patų nukreiptas šiems uždavi suprantama,- didelis partinės dėka šioms Universiteto darniams spręsti. Kovoti už ko organizacijos, komjaunimo ir buotojoms: munizmą mes turime kiekvie profsąjungos uždavinys. Tuo Istorijos-filologijos fakultetas name mūsų darbo bare. Man, tarpu kai kurių katedrų auk kaip LKP XII suvažiavimo lėjamajame darbe yra dar gaA. Stravinskaitei, S. BičkoIstorijos-filologljos delegatui, prisimena paprasto vaiv L. Dirdaitei, A. Naudžiūfakultetas darbininko J. Dubausko min naitei, B. Jurgauskaltei, G. I tys, pasakytos suvažiavime, Smulkštytei, N. Zagorskytei, d. E. Vengrienei, V. d. V. Jasinskaitei, I. Jakubavikad kiekvienas žmogus turi M. Chrestijansen, v. d. T. čiūtei. įnešti indėlį komunizmui sta Plakunovai, laborantei L. Gertyti. Mes turime mobilizuoti manavičiūtei, vyr, preparatovisas jėgas ugdyti komunistiš riui I. Tarozaitei, sekretorei kai jaunimą, visur ir visuo Teisės mokslų fakultetas B. Ramanauskaitei. met sąžiningai žiūrėti į savo darbą, į savo pareigas, būti E. Vitkutei, A. Glėbaitei,. reikliems sau ir kitiems, ne E. Martišiūnaitei. Chemijos mokslų fakultetas sitaikstyti darbe su jokiais trūkumais. Mūsų dėstytojų Doc. J. Januševičienei, v. d. kolektyvui neturi rūpėti vien Ekonomikos mokslų N. Raguotienei, vyr. labo fakultetas formalus dėstymo krūvio vyk rantei I. Pivorlūnaitei. dymas — svarbiausia mums — komunistiškai auklėti jau J. Adomaitytei, . . D. Tubutynimą. Su studentija mes turi tei, 1. Degutytei, M. ŽvaglnyMediclnos mokslų fakultetas tei, A. Tilvikaitei, O. Gražy me palaikyti ryšius ne vien tik auditorijoj, o taip pat do tei, V. Brilingaitei, R. Pajuo Asistentei L. Steponaitienei. dy tei, I. Paulavičiūtei, V. Na mėtis jų asmeniniu gyvenimu už Universiteto ribų. Reikia vikaitei. idėjiškai grūdinti busimuosius Gamtos mokslų fakultetas kadrus, auklėti aktyvius kovo Fizikos-matematikos fakultetas tojus už partijos politikos įgy V, d. I. Sarkinienei, vyr. vendinimą, skiepyti jaunimui laborantei — J. Petrauskaitarybinio patriotizmo, tautų A. Variakojyiei, R. Vasi draugystės ir proletarinio in liauskaitei, I. Ambraziejūtei.. ternacionalizmo jausmus. D. Balakauskaitei, R. Braz Mokslinė biblioteka Pastaruoju metu Universite džiūnaitei, E. Laučkaitei, O. to partinė organizacija ir Miklašeifičiūtei. Abonemento vedėjai M. Rektoratas ėmėsi priemonių Petrauskienei, bibliografui V. studentų auklėjimui gerinti. Mamėnienei, vyr. biblioteki Chemijos mokslų fakultetas Kai kurių katedrų, kaip TSKP ninkui R. Maliukevičienei, istorijos, politinės ekonomijos, vyr. bibliotekininkui A. Dobdialektinio ir istorinio mateL. Kunskaltei, A. Mikelioryninai, bibliotekininkui V. nytei, J. Garjonytei, G. Mačė GAMYBINE EKSKURSIJA Čepaitei. Politinės ekonomijos specia Už gerą ir sąžiningą darbą naitei, L. Sakevičiūtei, J. Cailybė Universitete įsteigta šio reiškiama padėka šioms Uni kauskaltei, Z. Poliubezjevai. semestro pradžioje ir sukomp versiteto administracijos dar lektuota iš įvairių specialybių buotojoms, kartu skiriant pi grupių studentų, besidominčių Medicinos mokslų fakultetas nigines premijas: politinės ekonomijos klausimais. Kasininkei O. Malikėnienei, Stos spec. studentai ruošiasi komendantui S. Stonkienei, J. Jūraitytei, O. Kasperavibūti politinės ekonomijos dėsty vaikų darželio auklėtojai V. Vūtei, V. Andžiūtei, E. Anta tojais, mokslininkais bei įvai Mudėnienei, mašininkei R. navičiūtei, D. Tamulevičiūtei,. rių liaudies ūkio šakų ir visuo Chones. vaikų darželio virė G. Aliukaitei, V. Urbonaitei, menės sričių gyvenimo organi jai S. Kišiūnienei, vandens vi J. Zalogaitytei, V. Batsuk. 1. zatoriais bei vadovais. rėjai A. Makūtinovič, apsau Koiro, E. Sčučkaitei, D. CerŠiomis dienomis jaunieji pogos sargui S. Petrašiūnienei, nls, J. Stankevič. litekonomai kartu su jaunaisiais J. Rusenčik, B. Korovackai, jakulteto mokslininkais dalyva vo ekskursijoje į Naujosios Ak Ž. Šležienei. P. Krasauskie Gamtos mokslų fakultetas menės cemento gamyklų, nei, E. Selynienei, Ja, Riškie venčio cukraus fabriką. I. Švarcaitei, V. Irbytei, S. nei, B. Sadeckienei. Už pavyzdingą mokymąsi Rutkevičiūtei, E. Žukaitei. TSRS Aukštojo moks lo ministerijos vyriau sioji atestacinė komisi ja suteikė mokslinius profesoriaus vardus Universiteto Rektoriui matematikos mokslų iaktarul J. KUBILIUI ir medicinos mokslu dakta Artėjantis šių metų pavasaris ir vasara nepaprasti di rui Pr. NORKŪNUI. deliais įvykiais. Greit visa pažangioji visuomenė pažy pirmininkė, finansų spec. tV k. studentė. Taliitšiūtė, EMF mės Komunistų partijos ir Tarybinės valstybės (kūrėjo ir vado Vladimiro Lenino 90-jų gimimo metinių sukakti. oo->-o*> Su kitomis Pabaltijo respublikomis Lietuva minės savo 14. Masiškiausiai dalyvauja prie Universiteto remonto ir ap dvidešimtmetį. Artėja Žalgirio pergalės 550-sios metinės. sportinėse priemonėse, turisti linkos tvarkymo darbų. Visa tarybinė liaudis su darbo pergalių dovanomis niuose iyqtuose. 6. Daugiausia studentų daly ruošiasi sutikti šlovingas sukaktis. Fakulteto komjaunimo ir prof vaus vasaros darbų stovyklose. sąjungos biurai iki kovo 20 d. Universiteto komjaunimo organizacija su pakilia darbo 7. Visi komjaunuoliai ir stu sudaro šio konkurso žiuri komi nuotaika ir naujais laimėjimais studentijos auklėjime turi dentai dirbs visuomeninį darbą sijas iš savo fakulteto komjauni pasitikti šiuos jubiliejus. Tuos uždavinius turi pajusti ir mo ir profsąjungos aktyvistų, ir gerai JĮ atliks. juos įgyvendinti pirmiausia mūsų pirminės komjaunimo or partinių organizacijų ir dekana• v. speciallstų paruošimui. 8. Daugiausia dalyvauja fa tų atstovų. VALSTYBINIO VILNIAUS ganizacijos. Ta proga ir skelbiami „Geriausios pirminės Laikyti geriausia fakulteto> pir- kulteto meninėje saviveikloje, v. UNIVERSITETO mine (APSUKO organizacijos ir profgrupės“ konkurso nuostatai, kurie yra profgrupe organizacija, Uaimėtojams bus IR STUDENTŲ centriniuose meniniuose kolek sudaromos KOMJAUNIMO kiekvienam kolektyvui minimalus įpareigojimas. Minima _____w ORGANIZACIJA tą, kurioje: tyvuose (geriausiai bus vertina sąlygos dauqiadienei 2— 3_ dienų PROFSĄJUNGOS lus todėl, kad tai — ne riba, ir iniciatyvai pasireikšti qrupės, ekskursijai po Lietuvą. Grupės' TARYBŲ LIETUVOS DVIDEŠIMTmos šiuo požiūriu tos 1. Nebus nei vieno nepažansukurs savo agitbriga- kur bus sudarytos aqitbriqados *ECIO GARBEI SKELBIA GE kurios yra dar labai daug vietos. NIAUSIAI FAKULTETO PIRMINEI qaus studento, das). — pavasarį ir vasarą Jos galės Dabar kiekvienas pirminės komjaunimo organizacijos KOMJAUNIMO ORGANIZACIJAI IR 2. Nebus be priežasties prayra atlikti reidus su koncertais po 9. Visi grupės studentai susirinkimas turi atspindėti abi šlovingas datas — Lenino ’ROFGRUPEI IŠAIŠKINTI leistų akademinių valandų, nariai ir aktyviai dalyLDAAL-R vietoves, kur šią vasarą veiks gimimo 90-metį ir Tarybų Lietuvos 20-metį. vauja Jos veikloje. studentų vasaros darbų stovyk 3. Sisteminqai Sistemingai ne mažiau kaip APŽIORĄ-KONKURSĄ Šių dviejų datų sutapimas nėra mechaniškas. Kur ge du kartus į mėnesį bus praveda 10. Šefuoja darbininkų ar kol los. riau mums pamatyti lenininės partijos principų triumfą, mos turininqos ir įdomios qerai ūkiečių kolektyvą. jei. ne mūsų tarybinės tautos 20-metyje, jei ne klestinčių paruoštos politinio-idėjinio auk Grupės, įvykdžiusios visus ap tikslas. uždaviniai ir lėjimo priemonės (viena Jų gali miestų ir kaimų pastoliuose, tūkstantinėse respublikos 11. Visi užsiprenumeravę laik žiūros — konkurso reikalavimus, SĄLYGOS būti pakeista turininqa kolekty raščius ir aktyviai dalyvauja nepaisant, kiek tokių grupių bū studentų auditorijosė? Apie tai mums reikia kalbėti susi Šlovingo Tarybų Lietuvos ju- vine išvyka į šefuojamą qamyk- Universiteto spaudoje („Tarybi rinkimuose, visada ir visur tai turėti galvoje. tiliejaus proga suaktyvinti pir- lą, turistinį pavasario maršrutą nis stud.“, fakulteto sienlaikraš tų viename fakultete, visos bus čiuose), Ilnlų organizacijų ir profgrupių ir pan.) pripažintos „Geriausiomis fakul Su naujomis pergalėmis savo darbe pasitikime šlovin ciklą, kovojant už gerą moks4. Vykdomas VVU komjauni teto pirminėmis komjaunimo or gas sukaktis! 12. Daugiausia studentų akty o žinių įsisavinimą, drausmę, mo komiteto nutarimas „Apie
T
v-
TUhtHTAt
Kovo 8-oji Tarptautinė moters diena
Atžymėtos
ir mokslo pirmūnės
Artėja Tarybų Lietuvos dvidešimtmetis
Į kovą už geriausią grupę fakultete!
įlačiau įtraukiant visus studenus į visuomeniškai naudingą larbą. Mobilizuoti visas komjauiimo organizacijos ir profsąjunlos Jėgas visapusiškam jaunųjų
darbo su nesąjunqiniu oagerinimą“.
Jaunimu
viai dalyvauja SMD darbe.
13. Dauqiausia studentų daly 5. Geriausiai bus atidirbtos vi vauja ir remia draugovės darsos privalomos darbo valandos bą.
ganizacijomis“.
VVU KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
C. Kudaba Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
ASTAROSIOMIS dieno mis dažnas Lietuvių kai. bos katedros dėstytojas su džiaugsmu vartė iš Latvijos gautą Latvių kalbos ir literatūros Instituto mokslo darbų lomą, kuriame išspausdintas ir mūsų Universiteto studentės III k. lituanistės Mirdzos Brencės straipsnis „Priesagų ir galūnių vokalizmas Augstruozės šnektoje“. Tai nebe pirmas šios gabios ir darbščios studentės darbas. Dar pernai ji parašė kursinį „Kai kurios leksikinės lietuvių ir latvių kalbų bendrybės“. Sis darbas, labai gerai įvertintas Lietuvių kalbos katedroje, buvo skaity tas Rygos universiteto SMD konferencijoje ir susilaukė vi sai pelnyto pasisekimo. Jį su kai kuriais kitais lituanistų darbais Lietuvių kalbos kated ra rekomendavo siųsti į Pra hoje įvyksiančią tarybinio mokslo parodą. Mes dažnai kalbame apie /
Musų šauniosios moterys
P
MMF I k. studentės D. Rimkų
tė, R. Rimšaitė, A. Rimkutė.
ABAI įvairiai gali ma būtų rašyti apie Anatoliją Beržinskaitę. Ji yra ne tik labai gerai išlai kiusi daugybę egzaminų, bet ir pati egzaminavusi. Kadaise Istorijos-filologijos fakulteto studentė, vėliau — Marksizmo, leninizmo katedros dėstytoja dabar drg. A. Beržinskaitė — mūsų Universiteto aspirantė Tie, kurie ją mokė, kurie pa tys kartu mokėsi su ja, ir, pa galiau, jos pačios studentai — visi vienu balsu charakteri zuoja Anatoliją kaip gabią protingą, nuoširdžią ir drau glšką. Pagrindinis drg. A Beržlnkaitės mokslinės ir vi suomeninės veiklos bruožas yra tai, kad ji nebijo sunku mų, visada koja kojon žengia su gyvenimu, sugeba teisingai įvertinti skaitomą knygą, stu dento žinias.
L
R. SADAUSKAS
— Kaip tai nėra?! — staiga ADA pasibeldžiau į JŪREIVIŠKI SAPNAI chemikių - diplomančių (šūktelėjo užsukęs į kurso drau Kaip galėjo mergaitės ramybę duris, buvo jau vėlokas gių kambarį J. Simonavlčius. Nusinešt jūros vėjas gaivus. . . — O penketai tavo studijų • Ji kiekvieną naktį sapnuoja Vėtroj skrendančius baltus laivus. knygelėje? . . . — Na, o kas čia ypatingo? Vos užmerkia akis — saulė, saulė. . . tais visai pamirštame tuos, ku- vn . k |al£vrtamo^s n ni- — žvilgčiodama į kambario vo, jos, klausydamoslos pui Vėjas. Bangos. Prie vairo — jinai. rie dega noru kuo daugiau su kios Strauso valso' melodijos, draugus, nesutiko mergina. O šalia stovi jaunas Jūreivis, žinoti, kuo daugiau išmokti, tyliai kalbėjosi. Nežinau, koĮ akis žiūri taip mėlynai! . . .Pamažu, atsargiai aš atkuo daugiau atnešti verčiau, tiesa, jau gerokai per Arba vėl — į nežinomą krantą )kius klausimus svarstė šį vakitiems žmonėms. ctndsnte Sviedžia inkarą iš peties. “ tokia. 'karą merginos, tačiau esu tik penkerius metus aptrintą, M. Brencė yra kaip tik Greit išlips ten, Jaus žemę po kojų melsvą Kazimieros Misiūnai ras, kad jų pašnekesys buvo Ir ant smėlio tinklus išties. Susidomėjimas lietuvių kalba nuoširdus draugiškas, — tės studijų knygelę. į mane ją iš broliškosios latvių šalies toks, koks ir žiūri lyg išsigandusi didžiaakė Kitą kartą, rodosi, skęsta, paprastai būna tarp atvedė pas mus, Vilniun. Mo gerai pažįstamų, artimų žmo ir dar vaikiškai apskritaveidė Laižo skruostus sūri puta, O pabunda — bendrabučio lova, kytis ne gimtąja kalba nėra nių. mergina. Tokia buvo ji, kada, Kaip kasdieną, baltai paklota. . . [lengva, tačiau drg. Mirdza su ! . . .— Misiūnaitę? — pa sidabro medaliu baigusi Še Kaip išaiškint, kokiuos sapnininkuos geba ne tik labai gerai išlai kartodama kėlėsi neaukšto duvos vid. mokyklą. 1955 me Rast atsakymą, kai staiga kyti visus egzaminus, bet ir lūgio, tačiau grakšti mergina tais pirmą kartą peržengė Garbanota galva susirgo „Seniai domiuosi proletari Amžiais vyriška jūros liga. atsidėti moksliniam darbui. i ir. blykstelėjusi mėlynomis Chemijos fakulteto slenkstį. niu internacionalizmu, — sa Mes linkime draugei latvaitei i akimis, pridūrė. — Aš būsiu Nedrąsu tada buvo Kazimierai ko drg. A. Beržinskaitė. — kuo geriausios kloties. didžiulėse auditorijose, ankšMisiūnaitė. Dėl to ir savo disertacijai te ----- O----! Paskui ji užtikrintu jude mą pasirinkau: „LKP veikla — Daug ginčijamės įvai auklėjant siu permetė ant nugaros savo Lietuvos darbo žmo riais klausimais, ypač „gyve nes proletarinio 'didžiulę sunkią kasą, ir, suži internaciona nimo prasmės", — juokauda nojusi mano atvykimo tikslą, llzmo dvasia 1927 —1940 ma pasakoja artimiausia Ka šyptelėjo. m. m.“. Daug ką reikėjo per zimieros draugė Laima Pikū— Nieko pas mane nėra tose, prikimštose daugybe che vos tik išmaišiusi medžiagas, galvoti, nemažą krūvą knygų _pradėdavo jas naitė. — Kazimiera nenugali perskaityti, atidžiau pasižiūrė ypatingo, apie ką galėtute ra mikalų, kolbų, mėgintuvėlių ir mergina kitokių indų, laboratorijose. kaitinti, tuoj pat sprogda ma pilno, kūrybingo gyveni ti į gyvenimą. įsigilinimas į šyti. . . /Tačiau dar mokyklos suole pa- vo kolba. Visas triūsas nueida mo šalininkė, nežinanti trau rankraštinę medžiagą, nuodug Imėgtas dalykas merginą trau- vo niekais, vėl viską tekdavo kimosi, jokių nuolaidžiavimų. nios LKP ir kitų kraštų ko m. fakulteto Geografijos • \kė, viliojo. pradėti iš naujo. Ir taip treje Tai dažnai pritaiko ir praktiš partijų veiklos studi katedros vyr. laborantė Emili-( Verčiu pirmus knygelės pus- tą kartų. Kazmiera skaudžiai kai: ji — grupės seniūnas. . . munistų jos padės ir mano praktiniam ja Michaliukaitė. pasirinkusi (lapiUs. Juose vos du egzami- apsidegino ranką, pyko, nervi — O man ji palaiko kom darbui. Svarbiausia man — ne savo disertacijai temą „Piet- nai ir keletas įskaitų, tačiau nosi, tačiau užsispyrusi dirbo, paniją išvykoms su slidėmis tik rašyti apie proletarinį in rytinio Pabaltijo pajūrio kopų / uometinei Kazimierai jie daug ieškojo nesėkmės priežasties. (Kazimiera II atskyrio slldi- ternacionalizmą, bet ir auklėti litodinaminė charakteristika“, kainavo. Čia jai j pagalbą atėjo kurso ninkė), į kiną, teatrą, kon mūsų jaunimą proletarinio in kaip tik ir pasižymi tokiomis) _ ypač bijojome prof. draugai Juozas Straukas, Alė ternacionalizmo dvasia“. savybėmis. Šiuo metu ji sėk-)oaukjos egzamino, aukštosios Calkauskaitė, Laima Pikūnai- certus, — prideda sportiškai Tvirtai tikime drg. Beržinsminga! išlaikiusi, kandidatinio ^matematikos, —- pasakoja ji, tė. Tik bendromis jėgomis apsirengusi Alė Calkauskaitė minimumo specialybės^ egzami- J _ Galvojome, kad po pirmo buvo surasta ir pašalinta ir, gudriai mirktelėjusi, tyliai kaite, kad ji padarys, ką užsi ... disertaci . • > 'egzamjn0 vi£OS „iškrisime“. mojus padaryti, ir linkime jai ną, baigia visus su sprogimų priežastis, o Kazi prideda: — O kai kada pa sėkmės. jos tema susijusius laboratori Todėl daug, nepaprastai daug mieros studijų knygelėje pa nius darbus. Su kitais geogra mokėmės, o kartais net užmig sirodė eilinis įvertinimas — linksmina ir akordeono muzi fais drg. E. Mlchailiukaitė yra davome ant knygos. . . ka. . . „labai gerai“. parašiusi net keletą mokslinių Pirmoji sesija. . . Kuris iš Džiugu sėdėti nuoširdžių ir Praėjo bevelk penkeri me straipsnių, dalyvavusi moksli 'mūsų nepergyveno jaudinan ASARĄ, kai Kuršių Ne nėse konferencijose. Paklaus čio laukimo, nemigo naktų? tai. Vienais penketais išlaiky linksmų merginų draugijoje: ringoje poilsiautojai ta, kaip ji šalia savo tiesiogi -Visa tai kiekvienam ilgai tos devynios sesijos ir daugy Dar džiugiau, kad Tėvynė grožisi kopomis, niekas nių ir visuomeninių pareigų įstringa į atmintį, todėl ne bė įskaitų. Dabar mergina greitai gaus naują puikią nė napagalvoja, kad tą mels sugeba visa tai suspėti, ji kuk-J nuostabu, kad ir dabar, jau diplominio darbo temą pasi vą kopų smėlį galima moks liai atsako: „Turiu geras dar-i būdama diplomante, Kazimie rinko „Sidabravimas iš komp specialistę Kazimieros Misiū liškai tyrinėti. Kaip ilgai ir bo sąlygas. Visi mano bendra- j ra puikiai prisimena tas nera leksinio sidabro chlorido naitės asmenyje. kruopščiai reikia tirti jų to darbiai ir katedros vedėjas , mias dienas. Užtat toliau jau druskų". Tai labai mažai iš A. Kubilius lesnio vystymosi dėsningumus. drg. Chomskis domisi mano ( viskas ėjo, palyginti, darniai. tirta, už tai nepaprastai įdomi Reikia nepaprasto atidumo, darbu, paskatina mane, pata- Bestudijuodama mergina ypač sritis. „Yra kur pasireikšti!“ : kruopštumo ir begalinio atsi ria“. susidomėjo fizine chemija, — juokauja kambario drau dėjimo, darbščių, moteriškų Drg. E. Michaliukaitė tiek1 ėmė gilintis į teorines jos pu gės, tačiau Kazimiera į tai rankų ir didžiausios kantrybės savo katedroje, tiek visame! ses. Atsirado daugybė įdomių žiūri gana rimtai. Juk darbą šimtus kartų patikrinti, pasver Gamtos mokslų fakultete yra I klausimų, į kuriuos norėjosi ji tūri atlikti taip pat labai ti paprastą kopų smiltelę, kol labai gerbiama ir mylima. Ma-| žūt būt rasti atsakymą. Dabar gerai, kaip mokėsi. O tam bus padaryti svarbios prakti lonu su ja bendrauti, malonui Kazimiera skaitė ne tik būti reikia ne tik laiko, žinių, bet nės reikšmės apibendrinimai. matyti jos kruopštų, sąžinin-, na literatūrą, bet ir viską, kur ir didžiulės valios ir nepa ŪNA taip, kad gerai Mūsų Universiteto Gamtos gą darbą. galima būdavo rasti nors tru prastai daug jėgų. . . pažįsti žmogų, žinai, spalio putėlį žinių, liečiančių che . . .Aš užverčiu studijų kny Šių mokslo metų kuo jis gyvena, kas jį miją, naujus medžiagų proce gelę ir sutinku merginos akis. mėn. savo veiklą vėl pradėjo sus. O be to, skaitydama, kaip Jose matyti ne tik pasiryži merginų klubas. Šiemet čia jaudina, ką jis duoda visuo menei. Gerbi jį labai, seki juo. ^pasakoja kurso draugė Laima |Plkūnaitė, mokėjo susikaupti, . mas, bet ir dar kažkokia džiu galima įsigyti vieną iš šešių Bet kai tavęs paklausia apie .neskraidė padangėmis. . . To gi gyvenimo liepsnelė, kaž specialybių: virimo, kepimo, jį, tu tepasakai: „Geras žmo rezultatais mes įsitikinome, koks atidus dėmesys aplinkai, konservavimo, rankdarbių, es gus“ — ir dažnai net nesusi Iperversdami dar keletą pus žmonėms. Gal tai ir verčia tetinio auklėjimo, siuvimo. mąstai, ką reiškia tie žodžiai kapių. „Geru žmogumi“ vadina vi I Tiesa, buvo nesėkmių ir net merginą, be gero mokymosi, Klube užsiiminėja apie 70 si MMF VI k. studentę Joaną (ašarų. . . Jau II kurse Misiū- domėtis viskuo, kas vyksta merginų. Paskaitas ir prakti Saliklytę. Bet kas gi slypi po! Įnaltei teko atlikti gana sudė aplink, kas nauja, įdomu ir kos darbus praveda prityrę šiais dviem žodžiais? tingą kursinį darbą. Tačiau naudinga. specialistai. Sešeri metai prabėgę Uni versitete — daugiau kaip 40 ’ vien penketais išlaikytų egza HEMIJOS fakultete ne žą laiko drg. Januševičienė minų, visa eilė mokslinių dar maža moterų. Ir apie paskyrė ir visuomeniniam bų, atliktų chirurgijos, terapi daugelį jų galima pa darbui — jau nebe pirmi me jos būreliuose. Jų tarpe dide sakyti nemažą gerų žodžių. tai yra pritvirtinta prie gru lio įvertinimo susilaukė I Pa * baltijo — Baltarusijos TSRS ( — Sis vakaras yra skirtas Jų tarpe yra ir Fizinės chemi pės dėstytoja, eilę metų dirbo studentų — medikų mokslinėj! /Jums, merginos! jos katedros doc. Julija Janu profsąjunginį darbą įvairiuo konferoncijoj skaitytas darbas: / Su tokiais žodžiais buvo Istorljos- ševičienė. Jau 15 metų dirba se baruose, dabartiniu metu apie histologinius pakitimus! / sutiktos merginos ) filologijos fakulteto 34 audi- ji savo pamėgtą darbą mūsų yra Universiteto vietinio ko tuščlosios venos sienelėje po J jos perrišimo. ) torijoje. O vyrai, norėdami, Universitete. Kukli, jautri, at ) kad šis vakaras merginoms sidavusi savo darbui, reikli miteto narys (darbui su vai Per visus šešerius metus būtų tikrai įdomus ir llnks- sau ir kitiems ji visada užka- kais). Kaip aktyvus Politinių Joana buvo aktyvi visuomeniNe vien linksma muzika vi traukia fotoetiudai. - Stende mas, paklusniai ėjo šokti, ir mokslinių žinių skleidimo ninkė, — nuo pat pirmų die lioja „Tauro“ gyventojus už kabo J. Vaicekausko, V. Pup- ( nors jų teisės ir buvo ribo- riauna studentų simpatijas ir draugijos narys, perskaitė ne nų fakultete ji buvo ir kurso sukti į II aukštą — čia yra lauskio, A. Sutkaus, K. Navic (tos. Niekam neteko nuobo- pagarbą, naudojasi autoritetu mažą antireliginių paskaitų komjaunimo biuro narys, ir merginų rankdarbių, vyrų ko ir kitų įdomios nuotraukos. / džiauti. Kam nusišypsojo lai- savo bendradarbių tarpe. Centrinės SMD tarybos narys J plačiai visuomenei, už Uni Šiais metais Joana — fakulte Ant stalo guli atsiliepimų / mė, tas gavo kefyro bonką, medžio drožinių ir fotografi Skaitydama paskaitas, va versiteto ribų. Tikimės, kad to SMD tarybos pirmininkas. ir pageidgvimų knyga, kur / vaikišką žaisliuką ar knygelę. jos paroda. laboratoriniams ir toliau su ne mažesne ener Kokį darbą ji bedirbtų, net parodos lankytojai įrašo savo /Palydovas Tarptautinės moters dovaudama Net iš kitų bendrabučių at įspūdžius, pageidavimus. jei ir pats paprasčiausias jis dienos proga perdavė telegra darbams, rūpindamasi nemadoc. Januševičienė tęs gija eina lankytojai pažiūrėti dai būtų, ji visada įdeda į jį dali visoms fakulteto i----- i_ Seimą, ši moteris neužmirš savo visapusišką veiklą. Parodą organizavo bendra mą savo didelės komjaunuoliškos noms, vienas pagirdamas, o liai išsiuvinėtų kilimėlių, bučio taryba kovo 8-sios pro ant kai kurių ir užsirūstinda ta ir mokslinio darbo — ap širdies. rankšluosčių, pagalvėlių, ske ga. L. SIMANAVIČIUS disertaciją .chemijos ■ l mas. Daug aplodismentų su gynė Joana — nuoširdus, jautrus petaičių, nagingo I k. žurna silaukė L. Chmieliausko va mokslo kandidato laipsniui draugas, principinga komjau Fizinės chemijos B. LEONAICIO tekst. ir) dovaujamas sekstetas. listo M. Sukacko drožinių iš įgyti ir paskelbė eilę darbų katedros vyr. nuolė, atkaklus, nerimstąs, ieš A. STRUMSKIS fotodlchroizmo srityje. Nemadėstytojas kąs naujo žmogus. medžio. O labiausiai visus pa nuotr.
K
Penkeri - penketais
j
V
Mokosi šeimininkauti
B
JPaz*oda ,,Ta;ire^
Merginų Z į r (ikaras
C
869 m. vasario 26 d. gimė Nadležda Krupii kaja, žymi pedagogė ir I revoliucionierė. Komunistų i partijos ir pirmos pasaulyje {Atkelta iš 1 psl.) jroms iškyla svarbūs uždaviniai .socialistinės valstybės įkūrėjo Lenino žmona, ištikimas pa •žinių nacionalistų ideologiją.. giliau išanalizuoti galimumus V. Stiprėja studentų ryšiai sui organizuoti mokymo procesą, galbininkas ir draugas. Niekad iš atminties neišdils broliškomis respublikomis, vis; kad studentai turėtų daugiau dažniau rengiamos ekskursijos; laiko savarankiškoms studi šviesus šio seniausio komunis į kitas respublikas, plečiasi joms, o dėstytojai sustiprintų tų partijos nario paveikslas. draugystė su kitų universitetų savo mokslo — tiriamąjį dar 'Pradėjusi savo revoliucinę bei institutų studentais. bą. Turės žymiai pagerėti 1 veiklą Petrograde. Lenino LKP XII suvažiavimas pa paskaitų ir kitų užsiėmimų (Įkurtoje „Kovos už darbinin kų klasės ''išvadavimą“ sąjun reikalavo iš mūsų ne tik auk mokslinis lygis. lėti studentiją, bet ir skleisti Kaip buvo pažymėta LKP goje, N. Krupskaja visą savo politines ir mokslines žinias į XII suvažiavime, aukštosiose gyvenimą šventai tarnavo liau mases už Universiteto ribų. mokyklose neretai mokymo džiai, komunistų partijai, ne Pertvarkant ir tobulinant procesas yra atitrūkęs nuo gailėdama jėgų kovėsi už jos aukštąją mokyklą, daug reikš mokslinio darbo, Jaučiamas 'siekius. mės tenka darbiniam studentų mokslinio darbo atitrūkimas ' 'Man asmeniškai N. Krupsauklėjimui. Vien tik praėju nuo komunistinės statybos )kają teko matyti tris kartus. sią vasarą 830 studentų sta praktikos konkrečių uždavi-)Tai buvo 1919 m. Maskvoje. ____ __ tė visuomenines patalpas še nių. Mūsų dėstytojų kolekty-)kai aš mokiausi Sverdlovo v. šiuose respublikos kolūkiuose vo uždavinys ir yra savo j universitete, partinių ir taryir atliko darbų už milijoną mokslinį darbą nukreipti svar-jbinių darbuotojų kursuose, rublių. Kai kuriuose fakulte biems teoriniams ir praktl1919 m. buvo sunkūs metuose pirmo kurso studentai, niams klausimams spręsti. Žy- tai jaunai tarybų valdžiai. Inneturį darbo stažo, privalo su miai turi sustiprėti mūsų ry- terventų ir baltagvardiečių derinti mokymąsi su gamybi šiai su gamyba. Reikia su- /gaujos iš visų pusių supo šalį, niu darbu. Tačiau dekanatai ir koncentruoti didžiulį dėmesį/veržėsi į jos širdį — Maskvą, katedros nepakankamai rū naujų, perspektyvinių mokslo Trūko maisto produktų, rūbų, pinasi studentų įdarbinimo šakų problemoms nagrinėti, visa krašto ekonomika buvo V. Leninas ir N. Krupskaja su Lenino giminaičiu Viktoru ir kiemsargio dukterimi Viera G orkose klausimais. Svarbu, kad stu Tokiu būdu paspartės ir dlser- pajungta karo reikalams. Ir dentas ne tik galėtų įsigyti tacijų, sprendžiančių svarbias mūsų Universitete mokslas vyįmonėje specialybę, praeiti mokslo problemas, gynimas. ko labai įtemptai. Per trum gamybinį apmokymą, bet ir Universiteto kolektyvas, va- pą laikotarpį mes turėjome Išpatekti į sveiką darbo atmo dovaujamas partinės organiza- eiti programą, kuri normaliosferą, turinčią didžiulį auklė cljos, pasiryžęs atiduoti visas/mis sąlygomis būtų užsitęsusi mėm sekti naujų žinių sriau IS J. ZALECKO, TSKP taip aiškiai ir taip trumpai nujamąjį darbą. Jėgas komunizmo statybos už- metais ilgiau, žodžiu, viena tą. NARIO NUO 1919 M., PRI ■ šviesti pačius svarbiausius Per artimiausius 2—3 me davinių įvykdymui. (paskaita vijo kitą, vieną lektoSIMINIMŲ įvykius, kuriems kitas žmo Ir štai vieną liepos mėnesio tus mūsų Universitetas turi Prof. dr. J. KUBILIUS irių keitė kitas. Tik trumpų gus paskirtų ištisą valandą. dieną, berods, tai buvo vidurys pradėti mokymą pagal naujus Vilniaus Valstybinio V. pertraukų metu mes truputį — toks buvo jos pir Sis mūsų susitikimas truko> kai universitete, kaip draugai? mokymo planus. Fakultetų Kapsuko v. Universiteto (pailsėdavome, kad vėl galėtu- savaitės, mas klausimas. tik apie dešimt minučių. O paprastai, paskaitos vyko mokslinėms taryboms ir katedRektorlus ( N. Krupskaja stovėjo salės Nadležda Konstantinovna spė įtemptai ir sklandžiai, kažkas priekinėje dalyje, netoli kated pranešė, jog į mokyklą atvy ros. Mes ją apsupome iš visų jo išklausinėti mus ir kaip ei nasi mokslas, ir kaip mus mai ko N. Krupskaja. SILVA KALPOKAITĖ pusių. Kiekvienas stengėsi tina, kokia tvarka bendrabu Kur ji? — tuoj nuskam- prasiskverbti arčiau jos, pa tyje. SROVELE SAULES Už miesto garvežys. — papasakojo apie padėtį Rytoj Ir mes bėjo per salę nekantrūs bal- teikti klausimą, girdėti atsaky frontuose. Kai aš gimiau Pakilsime į kelią, — sai. Praskleidus debesį, mus. Tačiau argi tai buvo įma Bekraščių stepių (Bus daugiau) Aušrinė saulė pažiūrėjo. Nuėjo į dėstytojų kam- noma! Mūsų auditorijoj sėdė lltjisi širdis. Ir glamonėjo ji nustebusi barį, — atsakė viską žinąs jo pusantro tūkstančio klau Tą kūdikį, kurs nepabūgo Palik tu langus pravirus, Sako, ji sytojų. Tad už tuos, kurie ne kurso seniūnas, Užgimti tokį žvarbų rytą. NAUJAS BŪRELIS Tegu padvelkia vėjas buvo valgykloje, domėjosi mū spėjo prieiti prie Nadieždos Šviežios velėnos Ir gal pagailusi atidavė IFF įsisteigė dar vie sų maitinimu. Tur būt, užsuks Ir želmens kvapu, — Tą rytą visą visą karštį. Konstantlnovnos arčiau, kalbė nas būrelis! S. m. kovo Kaip traukinys, pas mus ir į auditoriją? Tą rytą visą visą šviesą, jo draugai, ir visiems šis susi | tolį išdundėjęs, 2 d. įvyko pirmasis Ir iš tikrųjų. Sekančios per tikimas paliko gilų įspūdį. ( Kuri ji nešė tąsyk žemei. Jis šauks tave Naujos užsienio litera traukos metu, vos tik dėstyto Pavasario taku! Ir taip pirma, — Papasakokite, Nadležda tūros būrelio susirinki jas Rezenovas baigė skaityti Nei pienas motinos, mas. Entuziastų kol kas paskaitą, atsivėrė durys, ir jo Konstantinovna, kokia padėtis Manosiom gyslom nusroveno Tarp milijonų nedaug. Būrelio temati Karšta karšta srovelė saulės. Vėjo pustomų smiltelių se pasirodė vidutinio ūgio, pa fronte? — net keli balsai iš Tavęs vienos iš jų — karto užklausė ją, kai tik ka šiam semestrui — gyvenusi moteris. Aš apvogiau tą rytą žemę: Gal būt, jau niekad nesurasiu? naujoji vokiečių litera Apie šią tvirtą bolševikę ir Krupskaja baigė mums pasa Aš paėmiau tą rytą karštą: Gal nusities tarp mūsų, tūra. Netrukus įvyks su Ir visą jai paskirtą šviesą — puikią pedagogę aš jau buvau koti apie mokslą kitose Mask Lyg bedugnė, Ir aš dabar labai turtinga! vos mokyklose. Sis klausimas Begalinis kelias? sirinkimas — diskusija girdėjęs. Ir štai dabar matau Visvien aš tavo ilgesį „Remarko herojus“. ją gyvą. Ji maloniai su mumis visus labai Jaudino. Ir nevel Tas karštis netelpa krūtinėj. Mintim pavysiu Taip pat bus nagrinėja sveikinasi, šypsosi, spaudžia tui. Juk mes susirinkom į šį Iš saulės gautą, žemei skirtą, Ir širdim suprasiu. Jį atiduosiu vėlei žemei ma Anos Zegers ir A. rankas. Kukli, tamsi suknutė, universitetą iš pilietinio fron Po karšto, karšto kraujo lašą. Foichtvangerio kūriniai. Juk drąsios mintys tokios pat spalvos švarkelis. to laukų ir ruošėmės vėl tenai Nutiesė kelius Visi, kurie domitės už Plaukai padengti sidabro vykti. Mums rūpėjo kiekviena LAIMA SKRICKUTĖ Į pat žvaigždynus, sienio literatūra, kvie šerkšnu. Akys žvelgia ramiai, smulkmena, kiekvienas faktas. O ryt — poryt PAVASARIO TAKU O Nadležda Konstantinovna čiame tapti to būrelio šiltai. Ji žiūri kurį laiką į Jais žmonės leisis į kelionę, Svajonę šviesiąją nariais. mus motinišku žvilgsniu, ir vi mokėjo pasakoti. Aš kiekvieną Palik tu langus pravirus, Kasdien, kas naktį prisiminus, kartą prisimindamas ją nega Tegu dainuoja vėjas si minutėlę tylime. Ieškosiu jos Ir miesto triukšmas liu nesistebėti jos sugebėjimu — Kaip sekasi mokslas, milijonų! Tarp tūkstančių ir įsiveržia pas tave. —
LKP XII suvažiavimas ir mūšy uždaviniai
1
Didžiojo Lenino bendražygė
Atneš naujas dienas Pavasaris pašėlęs Kreiva, duobėta Paupio gatve.
Vagonų dundesys Užtrenks garsus rojalio Ir šaižiai švilps
ii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiMUiiiiiiiuiiiiiiiiiiMiiiiiiiiiiMiiiuiiiuiiiiiiiiiiiiiiMiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiliiiiiiiiiHiiiiiiiMiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiif
J. Hašekas
mėlynasis APSAKYMAS
Sniegas tamsėju
A. SUTKAUS fotoetiudas
Mėlynasis žaibas trenkė 1569 m. kaip tik į tą kardinolų pasitarimą Romoje, kuris pa skelbė, kad dievo niekintojai bus baudžiami žaibu. Kadangi svarstomas klausimas tiesiogiai lietė jo amatą, tai šiame pasitarime jis pasi rodė nelauktas kaip sniegas vidurvasaryje. Grįžęs į dangų, jis pradėjo apgailestauti, ar ne perdaug triukšmingai įsibrovė į ponų kardinolų susibūrimą, nes dviems iš jų rei kės surengti laidotuves. Bet tuoj pat jam kilo mintis, kad būįų neblogai pasižiūrėti laidotuvių, kurios, aišku, bus labai iškilmin gos. Sv. Petras ilgai jam įrodinėjo, kad ka žin ar tat būtų gražu, jei laidotuvėse vėl atsitiktų nelaimė. Štai, jeigu laidotų kokį nors slaptą eretiką, tada, aišku, jo šventa pareiga būtų trinktelėti kaip reikiant. Mėlynajam žaibui beliko stebėti visa tai tik iš dąngaus, tačiau jis elgėsi labai iššau kiamai. Iš viršaus kartas nuo karto jis spiau dė ant mažų žaibelių, žaidusių po juo, nes šiems pienburniams juk neteko būti kardi nolų pasitarime. Bet čia jį pašaukė pas vieš patį dievą. Grįžo jis visiškai praradęs nuo taiką, nes gavo 6 savaites namų arešto už išdaigą kardinolų pasitarime. O juk buvo kaip tik pats vasaros audrų metas. Veltui žaibas bandė teisintis, jog jis šia me pasitarime turėjęs dalyvauti, nes buvo svarstomas jo specialybei artimas klausimas. Archangelas Gabrielius jam netgi pasakė:
ŽAIBAS
Visl gerai mes pažįstame šąurtųji kareivį Sveiką, bet ar visi žino, kad J. Hašekas yra para šęs daugybę antireliginių bei antlklerlkallnių apsakymų, ku riuose su ne mažesniu talentu demaskuoja religijos tiesų ab surdiškumą ir Jos skleidėjus? Redakcija spausdina vertimą vieno tokio J. Hašeko apsaky mo, Išspausdinto žurnale „Nauka i religija” (1959. XI. Nr. 3).
ri i mano koja pirmiausia iškepė — kairė ar dešinė? i Mėlynasis žaibas daugiau nebegalėjo pa ] kęsti šios tarškalynės ir nėrė nuo kankinio ; žemėn. Tiesiai nusileidęs atsidūrė virš kaž ] kokios bažnyčios stogo, jis jau nebegalėjo :susilaikyti — prasiskverbė pro stogą ir Vieną kartą nepažįstamas šventasis prigu trenkė į sakyklą, kur truputėlį užtruko, no lė pas jį ant debesio ir pradėjo plepėti, pri rėdamas atsiprašyti pamokslininko už tokį simindamas, kaip jį gyvą spirginę aliejuje nelauktą apsilankymą, bet pamatęs, kad pas tarasis dega, movė pro vieną ponią Žemėn ir koks nuo jo sklldęs kvapas. ir išnyko. Mėlynajam žaibui nusibodo šios kalbos, ir Apimtas nevilties žaibas grįžo į dangų. jis pareiškė šventajam: „Atleiskite, man tas „Jėzau, Marija, — kartojo jis, — ką aš pa jau įgriso. Šiandien rytą aš sutikau bent dariau! Vėl apsikvailinau! Kad nors kam į penkis kankinius, Ir visi jie .^pasakojo, kas galvą būtų atėjusi mintis paskelbti, jog pa su jais buvo daroma žemėje. Mums tai tie mokslininkui iš dangaus buvo atsiųsta ugni siog įgriso iki gyvo kaulo. Iš pradžių buvo nė ( karieta, kaip kadaise pranašui E': ilijui. Ta nauja ir įdomu, bet visą laiką klausytis apie da aš irgi Iškrėčiau išdaigą! Gerai, kad že vieną ir tą patį pusantro tūkstančio mete mėje viską taip vikriai užtrynė. O dabar.. . lių. . . tai jau visiškai ne dangiški džiaugs- ,' — jis atsiduso. — Pamokslininkas pasiro mali“ dys danguje ir pradės manim skųstis. Ir vėl — Bet, atleiskite! — prieštaravo kanki nauja bausmė! Gal jis net greičiau atsidurs nys. — aš dar niekam nepasakojau, nes ne viršuje negu aš“. galėjau prisiminti, kokiame aliejuje mane Bet mėlynasis žaibas būkštavo be reikalo. kepino. Tik šiandien atėjo į galvą, jog tai Iš pragaro raštinės atsiuntė pranešimą: „Ką buvo kanapių aliejus. tik pribuvo kažkoks jėzuitų pamokslininkas. — Dėl dievo meilės, palikite mane ramy Kol kas dar neapklausinėtas, nes neatsigau bėje, — perpyko žaibas, — kam tai reika na po smūgio“. linga? — Hm, — pasakė šv. Petras, sužinojęs — Kaipgi, juk tai labai įdomu, — nepasidavė kankinys. — Kaip jūs galvojate, ku(Tęsinys 4 psl.j
„Jūs padarėte didžiausią kvailystę. Ar suprantate, kad užmušėte patį storiausią kardlnolą, kuris tikintiesiems įkvėpdavo dau giausia pagarbos? Tai tiesiog kiaulystė!“ Nuo to laiko mėlynasis žaibAs atidžiai sekė savo poelgius, kad vėl neiškrėstų kokios nors išdaigos.
«
Koks turi būti sportininkas
Kaip gyvena Amerikos studentai
RAŠO
J.
KAŠKAITIS
Dažnas amerikinis jaunuolis su saviškiais, su giminėmis. svajoja apie universitetą. Ir Veikia ir studentų valgyklos, kaipgi nesvajos? Rodos, jau iš kur padavėjais esti paskirtie tolo ana didingoji geraširdė ji studentai, — už tokį patar alma mater, nei ta skaiščia- navimą padavėjai gauna tam akė Minerva, rankas iškėlusi kartui pavalgyt. taip laukte ir laukia priimti Jokių uniformų studentai jo į savo šiltą prieglobstį. . . neturi. Dauguma gyvena lais Deja, šiurkščioji gyvenimo re vai. kur kam patinka, bet yra alybė ne vienam išblaškė to ir korporacijos bei brolijos, kias svajas. . . Paprastam dar kurios turi savo būstines. Bro bo žmogui vargu prasimušti lijos nariai nešioja įsisegę sa per JAV universitetą. vo sageles, pažymėtas graikų Dabartiniais laikais aukšta alfabeto raidėmis: alfa, sigma, sis mokslas JAV atsieina stu pi, tau. . . Prie brolijų priklau dentams labai brangiai. Kad so ir kai kurie profesoriai. ir taupiai ir kukliai gyvenant, Kam tos brolijos? Koks jų studentavimas reikalauja pen tikslas? Ogi tik pasismaglnt, kių-—šešių tūkstančių dolerių pasmarkaut. Fratboisal daž kasmet, mokslo Ir pragyveni niausia vaikinai turtingesni. mo poreikiams padengti. Dar kvailiau ir dar žiau Nuo seniai žinomas posakis: riau kasmet rudenį, kai vyks universitetas — visuomeninių ta antrakursių susigrūdinlmas nuotaikų barometras. Kai da su pirmokais. Tai tradicinės bar. tai ir Amerikos studentai muštynės. Kokį sutartą pus ima veikliau reaguoti į gyve dienį pamokos sustoja. Visi nimo raukšles. Bet prieš pen studentai susigrūda sugufa Į ketą—šešetą dekadų ramiai koridorių. Pirmakursiai vie telkšodavo tenai universitetų nam šone, antrokai — kitam. bei koledžų upokšniai. Riksmas, klyksmas, pludymas, Kaip mokosi Amerikos stu lyg prieš indėnų karą. . . dentai? Universitetų auditori Pastaraisiais keliais metais jos išdėstytos amfiteatriškai. ir čia švysteli pašvaistės: tų Studentų grupės susitelkia barbariškų grumtynių tradici glaudžiai. Daugelis tik atidžiai ja eina skystyn ir minkštyn klauso pamoką, o kiti ir užra universitetuose. Tačiau tebėra šus daro — vienas kitas ir tvirtai įsibiaurėjusi žiauroka stenografiškus. Stenografas futbolo tradicija. Kokį šešta dievoti, sekmadieniais eidavo namie pagamina stenogramas dienį ar sekmadienį pyška fut į bažnyčias, protestantai net ir už tam tikrą atlyginimą iš bolas. Susitarę išvažiuoja spor ir universiteto halėj atpleškindalija pagal susitarimą. Daug tininkai kur Į kitą universiteto davo bažnytines giesmes, him kur tokios stenogramos verti bei miesto stadioną. Vieno uni nus, pamaldas. Dabar jau re namos labiau už vadovėlius. versiteto studentai išstoja čiau girdėti tokių tikybinių iš Kai kurie profesoriai patys prieš kito universiteto. Dide stojimų. Dar daugiau. Esti ir pardavinėja savo pagamintus lės pinigų sumos sužeriamos gana pažangių grupių: užkvievadovėliūs bei laboratorijų ro tokiam sportui. čia kokį įžymų politinį veikė ją, artistą, mokslininką, net ir dykles. Antra vertus, studentai tu komunistą — ir klauso jo kal Gyvena studentai visaip: bendrabučiuose ir privačiai. ri ir rimtesnių, kultūringes bų, duoda klausimus. nių pramogų. Turi savo teat rus, komedijas, vodevilius, Egzaminų sistema įdomi ir dainų klubus. Kiekvieno uni gera garbės sistema. Po kiek versiteto bei instituto studen vieno rašytinio egzamino stu tai cirkuliuoja ir savo žurna dentai parašo priesaiką: „Per lą, dažniausia mėnesinį, išlei šį egzaminą aš nei kitam da džia dar ir gražią metinę kny viau, nei pats gavau jokios gą, lyg ir šaunų albumą, kur pagalbos . Tai mano priesai tllpsta studentų grupių foto ka". Vardas ir pavardė. Nere nuotraukos ir smagūs parašy- tai profesorius ir pats išeina mėjiai. Tai atminimui. Papras iš auditorijos, palieka studen tus vienus, — ir tai viskas tai jas užsisako diplomantai. garbingai. Jei kurį su Politišku bei visuomenišku vyksta sukčiaujant, tokiam bė požiūriu seniau būdavo keis seka arba jį visai išvaro iš tų, laukinių dalykų. Vyrauda da: universiteto, arba palieka ta vo antisemitizmas, rasizmas, me negrų ujimas, ypač pietinėse tus. pačiame kurse antrus me valstijose. Pastaraisiais laikais ir Amerikos studentai kiek su Pastaraisiais metais studen brendo, susiprato. Daug kur tai griebiasi mokytis rusiškai, universitetuose baltieji jau ir ne tik universitetuose, bet gražiai santykiauja su neg ir šiaip mokyklose. Labai do rais, eina kartu į restoranus, misi tarybinių šalių pažanga, teatrus. Į operas, Į viešnages, taika, kova už taiką, už karų panaikinimą, už sambūvį, su gegužines. Aktų salė — pastoliuose Seniau studentai būdavo sitarimą. J. VAICEKAUSKO nuotr. aniiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiuiiiitiiiiiiiitiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiHiiiiiiiiiiiiiiiiniiHiiiiiiHiiiiiuiiiiiitiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiij
AdĖB/N/S/S I — Ž//B/S tys tą matote, viešpats dievas taip nubaudė (Atkelta Iš 3 pslj apie šį pranešimą. — Netekome dar vieno jus. kad net pajudėti negalite. — Man nugara netvarkoje ir kojų nega abonento. Mėlynasis žaibas taip nudžiugo, kad vis liu pajudinti. — Ir dar keikiatės. kas laimingai baigėsi, jog ištisą dieną šyp — Kad jau bent perkūnas trenktų, ar ką. sodamasis klausėsi vieno senio svaičiojimų, kaip pagonys traukė iš jo žarnas. Pasakoda .Argi tai gyvenimas? Šimts velnių, tūkstan mas jis aiškiai melavo, kadangi teigė, kad . tis perkūnų! jų buvo 372 metrai. Čia jau žaibas nebeišlaikė ir metėsi ant Bet staiga iš pragaro atsiuntė naują po rudojo vaikino. pierių, kuriame buvo pranešta, kad pamoks Bum! — trenkė į lūšną. Krito ant ligo lininkas per tardymą viskuo apkaltinęs mė nio, bet nuslydo. Bandydamas išsilaikyti, stvėrė nuodėmklausiui už rankos, o šis ir nu lynąjį žaibą. Visiškai nelauktai jis susilaukė net kažko griuvo. Išsigandęs žaibas spruko Į diendaržį. panašaus į pagyrimą. „Šunsnukis, nusipelnė Iš ten jis nusikraustė į dangų, ir pradėjo to, ir jūs teisingai pasielgėte, — taip jam apžiūrinėti, ką jis padaręs. pareiškė audiencijoje, — bet dabar jūs tu Kaip tik tuo laiku nuodėmklausį išneša iš rite galimybę gauti geresnį darbą. Nuo šio namo, ir gedulingai pradeda skambėti var laiko naikinsite dievo niekintojus!" pai, o Makounas vaikšto po kambarį ir šau — Vykdant Romos pasitarmo nutarimus, kia: „Velniai griebtų! Aš jau galiu judėti! — pridėjo mėlynasis žaibas ir leidosi į žval Paralyžius pranyko!“ Kai mėlynasis žaibas apie tai papasakojo gybą. Jis susirado patogų debesį, nuo kurio vis vienam prityrusiam šventajam, šis jam pa ką buvo galima stebėti. Akustika taip pat reiškė: „O ar jūs nežinote, kad gulinčio duk buvo puiki: girdėjosi kiekvienas žemėje pa nose žaibas netrenkia? Ar jūs nežinote, kad duknos blogas laidininkas, o kunigas — gesakytas žodis. ras?“ — Aha, — pamąstė mėlynasis žaibas, — — Taip, bet Makounas pasveiko ir praštai kur bus darbo. — Ir atidžiai pradėjo dėjo vaikščioti! tirti aplinką. — Kaipgi jam nevaikščioti, jei surengei Mato u: apačioje, senoje lūšnoje, guli pata tokią galingą elektrinę vonią, — susierzinęs _ le rudas vaikinas, o šalia sėdi kažkoks vy atsakė senas prityręs šventasis. riškis, sprendžiant iš išvaizdos — kunigas. Mėlynasis žaibas prapliupo garsiai rau- = — Pasistenkite pasitaisyti, Makounal, pa doti. LV 04761
Redakcijos adresas:
Universiteto 3. Telefonas 7-79-17 s
/
(Iš ataskaitinės-rinkiminės USK konferencijos)
jų ilgai negrąžina uniformųbatukų, — nunešioja juos kaip savo. Dėl to USK turi Per ataskaitinius trejus me daug finansinių nuostolių, tus USK krepšininkai, tinkli- kaip pažymėjo revizijos komi ninkal, rankininkai turėjo ke sijos pirmininkas drg. Mečėlis tarptautinius susitikimus. Ir jus. kitų sporto šakų atstovai ne Daugelis sportininkų labai kartą žaidė draugiškas varžy neatsakingai žiūri į dalyvavi bas su broliškų tarybinių res mą varžybose už USK." Jie publikų sportininkais, dalyva ranka numoja į kolektyvo vo visasąjunginėse ar LTSR reikalus. Fechtuotojas, sporto pirmenybėse ir t. t. Daug nu meistras V. Mundrys, keletą veikė Universiteto sportinin kartų apgavo USK, ' šiemet kai, daug padėjo jiems USK atvirai pareiškė, kad į res valdyba, todėl nemažai pasiek publikines studentų pirmeny ta tiek masiškumo, tiek meist bes nevyks, kol jam nepariškumo atžvilgiu. Padidėjo skirs stipendijos. narių skaičius, išaugo 9 nauji Sporto katedros vedėjas sporto meistrai. Ypač pagyvė drg. Ostrauskas, stud. Jukne jo akademinio irklavimo, leng vičius paminėjo, kad yra to vosios atletikos, savigynos im kių studentų, kurie, kaip sako tynių ir kitų sekcijų darbas. ma, tik viena koja studentų Čia treniruojasi daug mūsų sporto kolektyve. Jie, saky studentų, kurie žinomi ir res sim, stalo tenisą — žaidžia už publikoje, ir už jos ribų. Apie „Elfą“, rankinį — už „Švieti nuolatinį USK stiprėjimą, mą“ ir t. t. sportininkų veiklą, ataskaitiniame-rinkiminiame susirinki AUKLĖJIMO DARBAS me pranešimą padarė valdybos APLEISTAS pirmininkas drg. Merkšaitis. Tačiau, kaip sakoma, nėra Pasiekę geresnius rezultatus trobų be dūmų. USK valdybas kai kurie lengvabūdžiai spor darbe jų buvo be galo daug. tininkai tampa išdidūs, „rie Juos iškėlė pranešėjas bei ki- čia nosį“. Jie nepaiso draugų DAGYTĖ, GMF I k. studentė ti kalbėjusieji. pastabų, dažnai girtuokliauja, chuliganiškai elgiasi viešose GERAS SPORTININKAS vietose. Drg. Saulytis jau bu TURI BŪTI GERU vo baustas, tačiau ir dabar STUDENTU nepasitaiso. Tokie sportininkai daro gėdą ne tik USK, bet ir — Studentas pirmiausia tu— visam Universitetui. ri mokytis, o tik paskui spor O ką padarė sporto klubas, — pasakė prorektorius kad sudraustų įžūlius draus Baudų mėtymo konkurse tuoti, Lazutka. mės laužytojus? Nieko. Jis dalyvauja ir USK krepšinin drg. Deja, mūsų sportininkai tai nuolaidžiauja visiems, apie kai. V. Dirma pasiekė naują pamiršo. Užtat pasibaigus se negalvodamas. At respublikos „rekordą“ — Įme sijai, jie „treniruojąs“ belaks- auklėjimą seit, tegul kiti (dekanatas, tė 77 baudas iš eilės. Mote tydami iš dekanatų į katedras, komjaunimo organizacija) tuo rų tarpe pirmauja mūsiškė V. iš katedrų į komjaunimo ir rūpinasi. Andžiūtė — 38, III vietoj — profsąjungos biurus. Talkočiūtė — 31 bauda. Skundžiasi, kad, negavę įs SPORTO PROPAGANDA kaitų, neišlaikė egzaminų, nes, PAMIRŠTA esą, dalyvavo varžybose, bu vo išvykę į pirmenybes irat. t. Nors ir išklijuojami skel USK tinklininkės pasiekė Žinoma, sportininkės N. Ra apie vykstančius USK vėl dvi pergales: prieš Pane manauskaitė, B. Orentaitė dėl bimai, susitikimus, varžybas ir t. vėžio „Spartaką“ — 3:1 Ir tokių priežasčių praleidinėja tačiau žiūrovų atvyksta 1t. jas SPI — 3:0. Vyrai abejas paskaitas, blogai mokosi. Rei vos keli. Studentams reikia rungtynes pralaimėjo prieš tų kia mokėti derinti paskaitas ir ruošti sporto vakarus, depačių komandų tinklininkus: sportą. monstruoti kino filmus, skai rungtynes su panevėžiečiais — Jei ne visi gerai besimo tyti paskaitas apie sportą. Ta 2:3, su šiauliečiais — 1:3. kantieji studentai gali būti čiau kaip prisipažino sporto puikiais sportininkais, tai kiek klubo pirmininkas Merkšaitis. vienas sportininkas gali ir tu propagandos priemonėmis be ri būti geru studentu, — bu veik nebuvo pasinaudota. Jubiliejinėse slidinėjimo vo pabrėžta susirinkime. varžybose, skirtose pažymėti 25-mečiul nuo šios šakos kul PRIE KO VEDA tivavimo pradžios Lietuvoje, NEATSAKINGUMAS? dalyvavo keli USK sportinln Skundžiasi sportininkai, kai. kad salėse nėra tvarkos, kad slidžių užraktai sugadinti, su laužytos lazdos, suplyšus uni D. Lukošiūtė nugalėjo sla- forma. O argi ne tie patys lomo rungtyje. V. d. S. Me- studentai kalti, kad neprižiūri čėjus 15 km distancijoje bu- jiems patikėto inventoriaus, sulaužo slides. Kai kurie vo ketvirtas.
Padėkite prisiminti GMF geo logijos spec. I k. grupės sekre toriui Baleišiui, kad reikia su tvarkyti prenumeratą.
Stipriai spaudžiu dešinę Tau, „Brokai“, negailestingas kovotojau prieš pasitaikančias negeroves Ekonomikos mokslų fakultete! Linkiu dar sėkmin giau pliekti iš kairės ir deši nės! Tavo brolis „SPYGLYS“
Atsitikimas Čiurlionio 25 bend rabučio 60 kambaryje. Nustaty ti, kas slepiasi po antklode, ne pavyko. Spėjama, kad slapukau ja kambario seniūnas Valas. Dėl to ir betvarkės nemato
ATITAISYMAS Dėl teisės m. f-to visuomeni nių organizacijų kaltės praeita me nr. paskelbtuose „Tarybinio studento“ platinimo konkurso rezultatuose Įsibrovė klaida. 3-čio žiuri komisijos nutarimo punkto dalį, liečiančią Teisės m. f-tą, reikia skaityti šitaip: IV kurso finansistė L. Barcy„3. Premijuoti geriausius tė — tikslumo įsikūnijimas. Ji reguliariai. . . vėluoja j paskai spaudos platintojus piniginėmis tas. ..Taip, aš vėluoju kasdieną, premijomis šiuose fakultetuose: ...TMF - TERESĘ MIKITAVIbet vėluoju tik. . . vieną valan CIŪTĘ“. dą"... — guodžiasi Barcytė.
Spausdino Laikraščių Ir žurnalų leldyk los spaustuvė.
VIENA IS GYVAČIŲ: — Atrodo, kūmut, čia tik mu sų trūksta...
Redaktorius J. STEPSYS EMF dėstytojai ir dentai reiškia gilią užuo jautą Politinės ekonomi jos katedros docentui R. DAVTIAN, |os seseriai mirus.
IFF I kurso romanistai reiškia gilią užuojautą grupės draugui Alfredui VĖŽEVICIUI, jo mylimam tėveliui mi-