Nr. 9 (359)
SIAME NUMERYJE
Vilnius,
Kur dirbsime vasarą i
1960 m.
1 psl.
VISŲ ŠALIŲ' PROLETARAI, VIENYKITĖS!
kovo mėn.
V. Leninas užsienyje 2 psl.
PENKTADIENIS VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ARTĖJA DARBO VASARA
1959 m. vasarą dirbo vasa Jau dabar yra susitarta dėl ros darbo stovyklose, kur iš šių darbo objektų: augo ir užsigrūdino puikus Šiaulių raj. „Raudonosios komjaunimo aktyvas, darbo vėliavos" kol. — ligoninė, stovyklų entuziastai, Žinoma, Sakių raj. Lenino vardo kol. organizuodami darbo stovyk- — kultūros namai, Ignalinos las, mes darėme ir klaidų, ku raj. Apvarduose — kultūros rios, tačiau, neužtemdo tų di namai, Plungės raj. „Raudo delių laimėjimų, kuriuos mes nosios vėldavos" kol. — ūki šioje srityje pasiekėme. Uni niai pastatai. Taip pat yra pasiūlymų or versiteto IX komjaunimo kon ferencija. susumavusi ir api ganizuoti stovyklas, kuriose bendrinusi praeitos vasaros daugumą ...sudarytų merginos darbo stovyklų rezultatus, ir dirbtu ne sunkius statybos vieningai nutarė šią puikią darbus, o žemės ūkio ir kt. tradiciją tęsti ir šią vasarą. Šiuo klausimu mūsų darbinio Nutarime pabrėžiama, kad auklėjimo komisija laukia nau reikia plėsti darbo stovyklas, jų pasiūlymų. įtraukiant į jas kuo daugiau Prieš vykstant į darbą, studentų ir dėstytojų, geri komjaunimo aktyvas nuva nant darbo ir poilsio sąlygas, žiuos į kiekvieną objektą, duos jose. Tuo tikslu prie Univer koncertus, sudarys darbo su KETVERTAS siteto komjaunimo komiteto tartis, susipažins su kolūkiais, IŠ MANO KARTOS ir sudaryta darbinio auklėji su darbo gyvenimo sąlygomis. Pamainų darbo laikas numaty Siaučia gatvėse vėjai gaivūs. mo komisija. Trykšta saulės lašai ant kaktos... Fakultetuose, grupėse jau tas sekantis: Čia — pavasaris. kalbama apie artėjančią dar I — VI. 26 — VII. 12. VII. 12. - VII. 28. Ten — bo vasarą, apie naujus objek II Keturi paprasti kareiviai, tus, pamainas, apie naujoves III — VII. 28 — VIII. 12. Keturi iš mano kartos. šių metų stovyklose. O naujo- IV — VIII. 12 — VIII. 26. A r seniai Ivių bus. Pavyzdžiui, bus iš Pirminėse komjaunimo or Aplinkui tiktai vandenynas? spręstas kelionės apmokėji ganizacijose, profgrupėse Bangos neša ir neša mo klausimas. Reikia pasaky nuolat turi būti vedama akty Dienas baisias. ti, kad praeitą vasarą to klau vi propaganda šiuo svarbiu Viskas baigėsi. simo laiku neišsprendėm — klausimu. Duona nesusitarėm dėl kelionės ap C. Ladukas Vanduo. mokėjimo. sudarydami sutartis Net Tėvynės — Universiteto komjaunimo su kolūkiais. Šiais metais kol Kiek įžiūri draugų akyse. komiteto biuro narys ūkiai, kuriuose bus vykdomi Tiktai vienas noras gyventi statybos darbai, kelionės išlai. Neaprėpiamas jokiu matu, das sutiko mielu noru apmo ir kiekvienas vėjas — kėti. Į krantą, Numatoma, be to, pasikvies 7 ik svaja keturių — Prie Šiaulių pedagoginio ti į darbo stovyklas Baltarusi Be krantų. Srūva gatvės upeliais po kojų, jos, Latvijos, Estijos studen instituto sustojo keturi auto Vaikšto žmonės tus. Savo ruožtu, grupė mūsų busai. Po garsaus „RamtaGiedriais, (studentų dalyvaus septynme- drilia-oi“ būrys raudonkepuPaprastais veidais. člo gigantų statybose Celia- rių ansambliečių užtvindė gat Ir atrodo, ( binske. vę. Aplinkui žmonės. — herojai Praeitą šeštadienį ir sekma j Stovyklų skaičių numatoKažkodėl dienį mūsų Universiteto an Ligi šiol negirdėtais vardais. i ma padidinti iki 8—9, o dirbs samblis koncertavo Šiauliuose R. SADAUSKAS' jose 1200—1300 studentu. Universiteto komjaunimo •rganizacija, partinės organi zacijos vadovaujama, vis dau giau studentų Įtraukia į vi suomenei naudingą darbą. Va saros ir žiemos atostogų metu daug studentų dirba politinįmasinį, kultūrinį darbą rajo nuose, savo gimtojo kaimo kolūkiuose. Pastaraisiais me tais daugiau dėmesio skiria ma darbiniam studentų auklė jimui: organizuojamos talkos sutvarkant ir puošiant miesto teritorijąvykdant remonto darbus Universitete, fakulte tuose, papuošiant savo bend rabučius ir kt. 830 studentų ir dėstytojų
Mašininis vertimas
Kaina 20 kap
3 psl.
Mažai tesidomima krepšiniu FMF komjaunimo ir profsąjungos akademinių sektorių iniciatyva fakulte te leidžiamas lankomumo grafikas. Tai nebloga prie monė kovoti su paskaitų praleidlnėtojais. Juk kiek vienam nelabai malonu, kai ties jo pavarde virtinė skaičių, bylojančių apie praleistas valandas. Kaip dabar atrodo gra fikas? Kai kurie seniūnai, kaip A. Malickas, D. Bala kauskaitė ir kt. gerai at lieka savo pareigas, visada užpildo lankomumo grafi ką. Tačiau to negalima pa sakyti apie matematikos spec. I k. I gr. seniūną A. Stakę. III k. II ir III gr. seniūnus Vilkelį ir Klikavičlų, kurie per šešias mo kymosi savaites net nepra dėjo pildyti grafiko. Nepa tenkinamai savo pareigas atlieka seniūnai Valiukė nas, Pocius, Brazdžiūnaitė, Saulis (jis fakulteto profbiure atsakingas už akade minį darbą). Reikėtų, kad seniūnai prisimintų savo pareigas ir ateityje grafikas būtų pildomas reguliariai, be ra ginimo. N. BAGDANSKIS Komjaunimo biuro na rys, atsakingas už akademinį-mokslinį darbą
4 psl.
Pereitą savaitę pas mus viešėjo Estijos Žemės Ūkio Akade mijos mišrus choras ir liaudies meno ansamblis. J. ZIZIO nuotraukoje — svečių sutikimas.
KOLEKTYVAS KURIASI
— Ko šiandien nėra? Vėl Edmundo? Na, tai atidedam kitai dienai. Taip I kurso istorikai antrą kartą dėl Edmundo Kareivos atidėjo grupės komjaunimo susirinkimą. O paš.nekėti būtinai reikė jo. Grupėje tik 8 žmonės ir nedraugiškos nuotaikos ypa tingai greitai pastebimos. Albinas, grupės sekreto rius, galvojo, kad daugiausia reikia kalbėti apie Edmundą. ir Kuršėnuose. Pasisekimas Juk Jis vienas žiemos sesijoje kaip visada — žiūrovai negai gavo trejetą, jis nelanko pa lėjo katučių. skaitų, vienintelis neatsakin Pirmadienį sugrįžus ir pa gai pažiūrėjo į komjaunuoliš ilsėjus tik vieną dieną, antra kus įpareigojimus.. Tai ~ Ed' dienio vakare ansambliečių mundas beveik atskilo ; nuo daina vėl skambėjo Universi grupės. tačiau. . . pasirodo, teto Centrinių rūmų Aktų sa kad ne apie vieną Edmundą lėje. teks kalbėti. . . . Trečią kartą susirinkimas įvyko. Po trumpo Albino pranešimo pasisako Edmun das. Jis, kaip kiekvienas kaltinamasis, su kai kuriais kritikos teiginiais sutinka, kai ką neigia. Ar nuoširdžiai kalcija, jų darbovietės nesido ba Edmundas? Ar atsakė jis mėjo jaunuolių gyvenimu, ap draugams į tai, kas juos do leido jų auklėjimą pačiame mino? Vargu. Edmundas tik ~' kritiškiausiame jų amžiuje. apsigynė, išgalvodamas Norėčiau pastebėti, kad smulkmeniškas pasiteisinimo TMF komjaunimo organizaci priežastis. Jis nesuprato, kad ja turėtų plačiau įjungti į šį kaltas dėl dviejų neįvykusių darbą geriausius studentus susirinkimų. stoti bylose7 gynėjais bei — Susirinkimai? Bet juk kaltintojais. Studentai pa tai smulkmenos, — šneka įslprastai gerai jaučia gyvenimo žeidęs Edmundas. pulsą, todėl jie padėtų teisin Atsistoja Algis Radzevigumo organams jų darbe, o čius. Jis, kaip sakosi, geriau taip pat įgytų pirmuosius sa sias Kareivos draugas. Sunku varankiško darbo įgūdžius. patikėti. Geriausias draugas ir.. ., nepadeda suprasti Ed J. Misiūnas mundui jo padarytas klaidas, Liaudies teisėjas (Vilniaus m. Lenino raj.) bet teisina. Jo nuomonė:
Koncertuoja ansamblis
Studentė — visuomeninis kaltintojas
Šiuo metu partija iškėlė už davinį įtraukti į kovą su nu sikalstamumu plačiuosius vi suomenės sluoksnius, nes vi suomenė turi ne mažiau efek tingų priemonių, negu tardy mo ar teismo organai, o kai kuriais atvejais visuomeninis poveikis yra dargi žymiai di desnis. Tokiems uždaviniams Įgyvendinti baudžiamajame procese atgyvintas visuomeni nių kaltintojų bei gynėjų in stitutas. 1960 m. kovo mėn. 2—4 d. Lenino rajono liaudies teis me buvo nagrinėta keturių jaunuolių baudžiamoji byla. Jie buvo kaltinami, įvykdę ke letą apiplėšimų. Teismui buvo svarbu Išaiškinti šių jaunų Septinta va žmonių smukimo priežastis, parodyti esantiems- salėje jų landa vakaro. draugams teisiamųjų gyveni Nusimetę kom mo būdą, jų Interesus. Tam binezonus, šiek tikslui geriau įvykdyti byloje tiek apsitvarkę, į paskaitas skuba I kurso 11buvo leista dalyvauti visuo tuanistal. Būtų gera pailsėti, atsipūsti, bet meniniam kaltintojui nuo kom noras paskaitose sužinoti dar ką nors nauja, jaunimo rajoninio komiteto negirdėto, nugali nuovargį. — Na, Algi, kaip šiandien tau sekėsi dar TMF III k. studentei Glebas? — klausia draugai „Sąjunginės spau baltel. Drg. Olebaltė buvo aktyvi dos“ direkcijos kontrolierių Zurbą. — Neblogai, — sako Algis. — Bet duo procese, o savo kaltinamąja kalba ne kartą privertė tei kit greičiau vadovėlį: nesuspėjau išmokti to, siamuosius nuleisti galvas. kas užduota iš vokiečių kalbos. Užsitęsė dar Juk du iš jų — buvę kom bas, neturėjau laiko. . . O Algimantas Zurba — vienas iš geriaujaunuoliai, kiti — jauni dar bininkai. Jie turėjo visas są šių grupės „vokiečių“. Jis visada lanko paišmoksta lygas džiaugtis jaunyste, gy skaitąs, visada, viską perskaito, venimu, .siekti tikslų. Tačiau nors ir darbovietėje. „Sąjunginės spaudos" skyriuose dirba ir juos rišo vien stikliuko drau gystė, girtų naktų žygiai. To daugiau lituanistų: Vytautas Venclova — dėl nenuostabu, kad teismo aerouosto kioske, Laurinavičius — krautuposėdžio metu jų tariama vėje-skaitykloje Nr. 1. Darbas geras- suriš „draugystė“ subyrėjo, teisia tas su knygomis, literatūra. O merginos? Joms taip pat kasdien karš mieji pradėjo versti kaltę vie nas ant kito. Kartu drg. Gle- tos dienos. Daugelis jų dirba pašto skyriuo■šioja telegramas. baitė teisingai nurodė, kad tei ''Niekad nemaniau, kad taip visur galisiamųjų komjaunimo organiz
„Man Edma patinka, mes vie nas apie kitą viską žinom“ — dar nieko nepasako apie Ed mundą kaip apie žmogų. O pats Algis, tur būt, tiksliai negali atsakyti, kodėl jie su Kareiva geri draugai. Perša si išvada, kad atitiko kirvis kotą. — Aš visada su visais su tardavau, o su jumis negaliu. Nepatinkat jūs man. Lyg at riekta riekė negaliu prltapt, - kaltina Algis draugus. Kuo pagrįsti jo kaltinimai? Tik tuo, kad jam draugai ne patinka. Bet ar pagalvoja Al gis ir Edmundas, kad ne ko lektyvas. bet jie turi „taiks tytis". Be to, šie du draugai turi suprast, kad jie turi ne „taikytis“ ar „pritapti“, o pa justi, kad jie eina ne tuo ke liu kuriant kolektyvą, palikti siaurą individualisto ar „ne suprasto“ žmogaus kelią. O ■kolektyvas šioje grupėje yra. Vien tiktai, kad įvyko toks susirinkimas, jau kalba apie kolektyvo buvimą. Albinas, Jonas, Jūratė — argi tai kolektyvo branduolys! ne Nuoširdūs jų pasisakymai tu rėjo paveikti ir Algį su Ed mundu. Padaryta gera pradžia. Sa kyti draugui teisybę į akisnurodyti trūkumus — tai sveika ir būtina. Šioje grupėje bus vienin gas kolektyvas. Neveltui Jū ratė, baigianti susirinkimą su džiugia šypsena, pasakė: — Mes būtinai susigyvenslm. Po kiek laiko patys nepajusim, kaip visi būsim ge rais draugais. I. Jakubavičiūtė
Kai baigiasi darbas
•»i ly iv MIU., iviivir I komjaunimo biuro narys.
t
visuomenininKe, raKuite J. Vaicekausko nuotr.
ma suspėti. Reikia tik noro, — sako Laimu tė Ciurlytė. Kasdien vis arčiau ir arčiau egzaminų se sija. Darbo — iki kaklo. Vakarinės grupės pirmakursiai lituanistai, nuolatos jausdami laiko stoką, stengiasi kiek galima išmokti paskaitų metu. Ir galima sakyti, jų pastan gos vaisingos. Štai, pvz., per pirmąsias akcentolpgijos paskaitas beveik visi pasirodėme „žalut žalutėllal“. O dabar, paskaitų me tu geroki pavargus, jaučiama labai didelė pažanga. Tas pats ir su kitais mums dėsto mais dalykais. — Sunku dirbti ir mokytis, bet visiškai įmanoma, net smagu, — sako I k. lituanlstai. Ir dar patyliukais priduria: — Tik šviesa mums paskirtose auditorijose galėtų būti geresnė. Milda Strakšytė jau akis apgadino, o Ir kilus toks darbas pustamsy gerokai vargina. J. Laurinavičius I k. lituanistas
PAKALBĖKIME APIE VISUOMENINIŲ DISCIPLINŲ STUDIJAVIMĄ
Ką mes turime padaryti Perskaičius „Tarybiniame studente“ drg. A. Taujins kaitės straipsnį, apie TSKP istorijos seminarus pas ant rakursius lituanistus, teko susimąstyti. Nepasakyčiau, kad mes pasižymime aktyvumu, geru mokėjimu analizuoti atskirus klausimus. Pirmąjį pusmetį seminarai praeidavo kažkaip gyviau, dauguma juose da lyvaudavo aktyviai, ginčydavosi, kritikuodavo vienas ki tą. Buvo jaučiama, kad studentai ruošiasi seminarams, stengiasi išsamiai išnagrinėti šaltinius, nors, kaip pirma kursiams, sunku būdavo suprasti, pavyzdžiui Markso ir Engelso „Komunistų Partijos Manifestą". Bet grupė per silaužė. Visada gerai būdavo pasiruošusios seminarams, dažnai pasisakydavo M. Ramanauskaitė, V. Irbytė, V. Gedvilaitė ir daugelis kitų. Atrodo, galima buvo ir to liau ruoštis seminarams dar geriau, bet antrame pusme tyje įvyko atvirkščiai. Grupė pasidarė pasyvi. Kodėl grupė pasidarė pasyvi? Iki šiol mes apie tai nepagalvodavome. O susirūpinti reikia būtinai: sušaukti grupės komjaunimo susirinkimą ir Išsiaiškinti pasyvumo priežastis. G. POVILONYTE I k. geografė
čio 12 d. Sudomina vietelė, kurioj pateikta administraci nio pobūdžio Informacija. J taip skamba: „Adresas laiš kams, paprastai ir pinigine korespondencijai, siunčiamai iš užsienio — Mr. Oulianoff 4, Marie Rose, Paris XIV" Žodis „iš užsienio“ tekste su rinktas kursyvu. Sis pabrauk kimas daug pasakoja apie ru sų emigrantų ryšį su draugais esančiais carinėje Rusijoje, daugiau nei kokie dauglato miai veikalai, ilgi straipsniai Gaila tik viena dalyko šia me mažame muziejuje — bū tent, virtuvė, kurioje Vladi miras IlHčius daug kartų pri imdavo svečius, prarado savo buvusį vaizdą. Atrodo keisto ka, kad tokioje virtuvėje, kur dabar stovi šaldytuvas ir nau jutėlis koklinis pečius, valgė Leninas su savo draugais. Gaila, bet supraskim nuomi ninkės reikalavimus. . . Atsiliepimų knygoje yra ir tarybinių piliečių, aplankiusių Paryžių, pavardės. Štai gru pė tarybinių turistų „dėkoja draugams prancūzams už išlai kymą namo, taip brangaus mūsų širdims“.
ARYŽIUJE Leninas gy kuri išlikusi tuo pačiu pavadi ną. Lankytojus giliai jaudina veno nuo 1909 iki nimu iki mūsų dienų (pasikei ir kiti dokumentai, kurie kal 1912 m. Tiesa, šiuo ba apie kasdieninius, papras metu sunku būtų pasakyti, tęs tik gatvės pavadinimas: tus, nebūtinai surištus su pobuvo Orleano, o dabar — Lekad Vladimiro Iljlčiaus gy litika, reikalus. venta Bonje g-vė Nr. 24, arba klerš). Cla rinkosi rusų emig Lenino kambaryje yra jo Lonžiumo, netoli Paryžiaus. rantai, socialdemokratų veikė laiškas rašytas ranka, ir kas Mat, visa, kas bylojo apie Le taisyklinga prannino darbą, paskaitų skaity jai, čia mėgo buvoti ir Leni įdomiausia, mą, laiškus, Prancūzijos Ko nas, kur diskutavo politinėm cūzų kalba (tiesa, pasitaikė munistų partijos surinkta į temom. O toliau — visa se keli Simbirsko žodeliai) „Liau namą Nr. 4, Mari Roz gatvė- rija atsiliepimų apie skaitytas dies čeneralinės Bibliotekos je ir ten atidarytas nedidelis Lenino paskaitas Paryžiuje. Administratoriui“ su prašymu išduoti taip vadinamą „Skaity muziejus, Tai gyvenamieji kambariai — šalia dviejų pa- Jis daugiausia skaitė Danto- mo kortelę". Šiandien šis pro grindinių, pilnų _ . prisiminimų... no g-vė Nr. 8 „Mokslinės cesas mums atrodo labai ir čia „privatus“ kambariukas, draugijos“ salėje, o taip pat komplikuotas (trys nuotraukos, su šiuolaikinėmis knygomis ir Bretanės g-vė Nr. 49. Kal 300 frankų, o juk „svarbus“ dokumentas), bet tuo metu tai spintoje, o dar kitame gyve na nuomininkė. Tarp kitko, bėjo apie „religiją ir darbi buvo dar sudėtingiau. Kiek nuo istorinės tiesos ir giminių ninkų partiją“ (įėjimas 15 ir vienu atveju Leninas privalė prisiminimų sunku atsisakyti: 50 sentimų) arba apie Stoly- jo ne tik rašyti pareiškimą, mat ir kitados šiame kamba piną ir revoliucijos istoriją bet ir pridėti įžymios asmeny bės rekomendaciją, Lenlnas ryje gyveno Lenino uošvė, Ne kartą buvo kalbėta ir nors, pasako per seminarą Nadieždos Krupskajos motl- (įėjimas 10, 5, 3, 1 frankai buvo pasirinkęs Robleną, rašyta apie mūsų grupėje taip, kaip jis galvoja, ir štai na. ir 50 sentimų). Nivro departamento pasiuntiTSKP istorijos auditorija lūžta nuo juoko. O vykstančius eksponatų atsiusti Prancūzijoje Leninas daug nį. seminarus. Apie juos rašė ir tas žmogus, jeigu dar jautres iš Daugelis Sąjungos pagrindi ir rašo. Matome „Proletarlj“ drg. Taujinskaitė. Ji teisi. Iš nis, ateityje jau bus atsarges naiTarybų liečia Lenino jaunystę. Jie redakcijos išplėsti ENINO bute matome m< tikrųjų mūsų grupėje semina- nis — jis geriau patylės, bet bendro pobūdžio ir neturi tie laikraščio nio posėdžio rezoliucijos foto taip pat „Rabočajja garal būna nuobodūs, retai atsi juokingas ^jau nepasirodys, sioginio ryšio su Lenino buvi kopiją apie „Otzovlzmą ir ulegzempliorių. zieta“ Žinoma, tai smulkmenos, ir mu Prancūzijoje. Štai vienas timatizmą“ — tiek kartų (originalas randa norinčių kalbėti, o ir ,Tribūna Ludu“ Nr. 69 — ne fotonuotrautie, kūrie kalba, dažnai šneka mes labai kalti, kad per jas dokumentas, liudijąs apie Le braukyta ir taisyta. Yra ir ka), Z. BRONIAREK išėjusios 1912 m. lapkripradėjome labai bendrom frazėm, pakar nebeįžiūrėti esmės. nino įstojimą į Kazanės uni Lenino laiškai Gorkiui 1912 todami tik tai, kas pasakyta TSKP istorijos mokėjimas pa versitetą ir kitas „įstaigos po m. vasario 2 d; pagaliau vadovėlyje ar girdėta dėsty rodo bendrą žmogaus politinį pierius“, kalbantis apie paša straipsnis „Jumanite“, parašy tojo paskaitoje. Tiesa ir tai, išsilavinimą. Mes neturime linimą iš to universiteto: yra tas nužudžius prancūzų social kad pernai mokslo metų pra atsilikti nuo gyvenimo. Rei ir Kazanės gubernatoriaus įsa demokratą Lafargą ir jo žmodžioje, pirmieji TSKP istori kia nugalėti ir tinginį, ir dro kymas sekti Leniną, kaip ne Sužinojusi, kad III kurso mybininkai? Ar atsiras klau jos seminarai buvo visiškai vumą, ir nesveiką ambiciją. patikimą asmenį. Bet ir šio C teisininkai praves juridines simų? Pasirodo, baimė buv. kitokie: mes daug ginčijomės, Mūsų kursui netrūksta jėgų, laikotarpio kai kurie ekspona konsultacijas elektros skaitik veltui. Gamybininkai apspitę daug ką svarstėme, aiškino reikia tik trupučiuką pasi tai mus lyg ir nori Įspėti, lyg lių gamykloje, nieko nelauk mūsiškius — klausimas seki ir pranašauja apie greitą Le mės. Tad kodėl viskas pasi dama pritapau prie grupės klausimą: ar turi teisę admi tempti. nino išvykimą į užsienį. Tai keitė, kodėl Išblėso tas entu trečiakursių, išvykusių pas nlstracija elgtis taip, šitaip, ? keli prancūziški žodeliai ir A. ŽIURLYTE ziazmas, su kuriuo mes per kiek priklauso atlyginimo ir šios gamyklos darbininkus. pareiškimas „Jo Didenybei (• II k. lituanistė nai kibome į darbą? Priežas Pasirodo, viename įrankikompensacijos šiuo atveju ir ? Užsienio Reikalų Pirminin čių čia daugiau, negu jų nu pan. Įstrigo atmintin viena' niame ceche vyksta komjau (• kui“ su prašymu leisti išvyk rodyta drg. Taujinskaitės laiš Dar taip neseniai, rodos, p nimo susirinkimas. Svarsto klausimas, kurį patelkė vienati į užsienį „toliau tęsti studi ke „Tarybinio studento“ re mas spalvotųjų metalų ir šviesbruvys kario miline dt Dėmesio! jas“. O greta dokumentai, lie i • buvo mokslo metų pradžia, p elektros dakcijai. Taip, mes aptingoenergijos taupymo vįs vyrukas: — Ar ištekėju ('Praėjo semestras, žiemos S. m. kovo mėn. 28 d. piantieji rusų socialdemokratų šiai studentei dar moka sti me, mes ne visuomet kaip (pirmadienį) 18 vai. Ekono partiją Prancūzijoje, asmeni i'sesija. Nebe už kalnų nau-p klausimas. reikiant pasirengiame semina mikos mokslų fakulteto 9 niai ir oficialūs, irgi kalbą, ('ja „ruglapiūtė“ — pava-(' Nedideliame kambarėlyje su pendiją, ar ne? — O kai mū rams. Bet kodėl? Juk pirmiau auditorijoj įvyks Politinės kad netoli Lenino buto, Alesla (• sario sesija. Jos sėkmė prt-<> sirinko daugiau kaip 20 žmo siškiai paaiškino, vyrukas pa netingėjome. Ir nejaugi taip ekonomijos mokslinio būre gatvės Nr. 99, 1908 m. gruo (•klauso nuo dabartinio stu-(' nių. Kažkas atėjo tiesiai iš darė nemalonią išvadą: „stu nuo staklių. Man pati dentės nevesiu“. visi ir nesirengiame? Juk se lio susirinkimas. dyje Įvyko rusų socialdemo ('dentų pasiruošimo ir labai? darbo, Klausimai pasibaigė. Gamj, jų susirinkimas, kaip jie minaro metu beveik prieš Pranešimą tema „Kapi- kratų kongresas: apie Rusų • daug — nuo praėjusių se- ? ko kiekvieną guli konspektai, va lalo „demokratizacijos“ kri Aukštųjų Visuomeninių Stu J sijų. Kc Ką gali laimėti tie? viską rimtai, dalykiškai svars bininkal išleido svečius, pa dinasi žmogus ruošėsi, dirbo, tika“ skaito būrelio narys dijų mokyklą, kurios progra '•[studentai, studentai, kurie įrašyti į (i to. Įsiminė vienas pasisaky kvietę atsilankyti ir kitą sy skaitė, galvojo. Tačiau jis ty Stasys Krasauskas. „Juodąjį“ — skolininkui' mas: sandėly dega 3 lempu kįmą matome Lenino bute — Į•.„juodąjį Kai sėdome į autobusą, aš li, tarsi laukia, kad už jį pa '.sąrašą? O jų gana daug. { tės, o reikalinga tik viena. Kviečiame gausiai atsi muziejuje. * i Štai EMF yra 46 skoll- ? Kažkas kaltino administraci niekaip nespėjau atsakyti t kalbės kas nors kitas. Man lankyti besidominčius poli atrodo, kad daugelis mūsų tinės ekonomijos klausi AČIAU įdomiausi doku [tninkai. Kas jie? Kodėl jie? ją, kad nesutvarko įjungimo. klausimą, kuris man buvo už sąraše?*1 Pakilo vienas komjaunuolis ir duotas baigiantis konsultac taip „pritilo" dėl to, jog mes mais. mentai tie, kurie tiesio i atsidūrė šiame giai kalba apie Lenino i Daugumai iš jų tinka vie- pasiūlė patiems ne visuomet tinkamai elgia Bus priimami nauji na sutvarkyti. jai, ar galėsiu parašyta. Api' buvimą Paryžiuje. Štai nuo pnintelė išvada — mažai mės seminarų metu. Neaišku riai. Arba takius žmones verta ir reiki ■ traukos „La Rotond“, kavinės, pkreipta dėmesio Į studijas, Susirinkimas pritarė. kas žmogui, nesuprato jis ko susirinkime rašyti, Vieni iš jų gyvena sa p mažai dirbta — mažai pa- vėl. Vienintelė p siekta. Todėl nenuostabu, mergina susipešė su šalia sė vo įmonės interesais, dirt : pkad V kurso pramoninin- dinčiu vaikinu. Pirmininkau šauniai, antri mokosi, kuria pkas A. Steponavičius turi v P 3 įsiskolinimus, II k. pre- jantis taip žvilgtelėjo į peštu didelius planus ateičiai, ku| (•kybininkas J. Stanevičius kus, kad šie tuoj nutilo. Rei riuos sparčiai vykdo. Dirl ■ Ateizmo skleidimas buvo džius ryšius su ateistiniu bū (' — 2 ir daugelis kitų po 1. kėtų ir mums pasimokyti iš štabe, pastarieji veda juridi AU seniai konstatuotas Nemažą „kaltininkų“ bū. jų, kaip vesti susirinkimus — faktas, kad fakulteto pirmasis žingsnis. Kovo 14 d. reliu pasisakė SMD tarybos komjaunimo biurai stu įsteigtas naujas mokslinis bū nariai Lekevičius ir Švarcaitė. * rį turi TMF. Ramia sąžine kalbėti trumpai, aiškiai, iš šir nes konsultacijas, galvojai steigti prie fakulteto juridii Mintis apie būrelio darbo dentų mokslinę veiklą palie relis, skirtas komunistinio ) paskaitas lanko Masiukoskyrių, kuriame galės mok'. 1 ka savieigai, akademiniai sek auklėjimo problemų nagrinė linkmę apibendrino dėst. Bor i1 nis ir Sabaliauskas, o apie dies. toriai apsiriboja vien studen jimui. Jo organizatorius — donaitė. Prasidėjo juridinė konsulta tis dauguma gamyklos darbi j ? įsiskolinimus net negalvoKai kam gal atrodys, kad ? ja. tų pažangumo, lankomumo ir komjaunimo biuras ir SMD cija. Prisiminiau susirūpinu ninku, profsąjungos darbuot1 įsiskolinimų likvidavimo kont taryba. Mokslinis būrelio va gamtininkai atrado kažką tai i Kad ir kaip keista be sius busimųjų teisininkų vei jų ir t. t. dovas — fakulteto partorgas naujo. Ne, mes atsisakome to J būtų, roliavimu. Prieš kurį laiką DŪLU, UCL ictiYt-ci^ bet faktas HCA.O lieka įan. fakI. Jočytė kios garbės. Mūsų šalyje vei tu, kad skolininkų Sąra- dus prieš pirmąją jų konsulta taip buvo ir GMF. Dabar pa dėst. Bordonaitė. Svarbiausias mūsų tikslas kia šimtai ratelių, nagrinėjan ' šuose labai gausu pirma- ciją: kas bus? Kaip sutiks gaI k. lituanistė grindinis komjaunimo darbo — klausimas — komunistinis — idėjiškai apginkluoti stu čių komunizmą. Mes ieškome \ kuršių. Chemikė N. Ramaauklėjimas: Mes neturime už dentą. Būrelio susirinkimuose naujų darbo formų. [i nauskaitė ir geografas K. miršti, kad daugelis mūsų, pa numatyta nagrinėti tokias te „ Ramašauskas dar taip nePlanai dideli. Ar pavyks mas, kaip „Ekonominės ko likę Universiteto sienas, ne jie mums? Parodys ateitis. i seniai pirmą kartą pravėrė munizmo pastatymo mūsų ša tik faktiškai kurs komunizmą, Neseniai susikūrusi Ekonomi ją numatoma sumažinti, ar kelti j Universiteto duris, o dabar „Gamtos Komjaunimo organizacija ir /atkreipė į save dėstytojų kos mokslų fakultete politeko- techninį lyqį. bet ir auklės naują komuniz lyje prielaidos“, Didelį susidomėjimą sukeis nomistų nuo pat savo su mo kartą. O ar daug mes ži mokslai ir mūsų respublikos SMD taryba, aišku, nenuleis j ir draugų dėmesį — turi I sikūrimo grupė N. Akmenės ce pradėjo akty apsilankymas nome apie savo tikslą? Gal ir ateitis“, „Moraliniai komunis rankų, sieks, kad šis būrelis ūpo 2 Įsiskolinimus. Tik vų darbą. pradžios Ne vien tik žinias se mento gamykloje. Ekskursantu nemažai, bet neaiškių klausi- tinio žmogaus bruožai“. Dvi būtų vienas gausiausių. iš knygų, bet ir lankosi plačiau susipažino su technolo p viena sesija ir 2 įsiskolini- 4J miasi Garny* gamyklose, įmonėse, ten jie su qine cemento gamyba. simų — dar daugiau. Ir, temos skirtos didžiojo proleta mai, tai ko tikėtis iš pana- sipažįsta su ekonominiais rodik los vyr. ekonomistas nušvietė M. DOBKEVIČIUS gal būt, sunkiausias iš jų riato vado V. Lenino 90-sioms mažinant pro liais. Neseniai jie lankėsi Paven ateities planus šių draugų ateityje. J — kaip auklėsi naują žmo gimimo metinėms atžymėti: GMF komj. org. sekretorius Ir tikrai cukraus fabrike, susipažino dukcijos savikainą. Pavasario sesija čia pat. J čių daug ką sužino/ su cukraus gamyklos technolo ekskursantai gų? Komjaunimu! skirta tap „V. Leninas apie komunizmą“ H. VALUKONIS o ką jūs galvojate daryti. iš gamybinės ekskursijos. Re, gija ir fabriko ekonominiais ro ti tuo Kolumbu, kuris atran ir „V. Lenino moraliniai bruo , ... skolininkai? •—— — komjaunimo biuro narys, draugai kėtų daugiau tokių ekskursija dikliais. da kelius į Ateitį, tą nuo žai“. kurios turi ypa^ M. Sukackas I Puikiai papasakojo apie fabri orqanizuoti, KAP būrelio pirmininkas stabią nevaržomą žmogaus kū Mes sieksime ne formalaus ke vyr. inžinierius Sevelinskas didelę reikšmę mūsų ekonomu tams. To išdavoje mes galim* Mūsiškiams tikrai naudinga rybinių sugebėjimų Eldorado. paskaitų skaitymo, o gyvų dis priartinti mokslą arčiau gyvr Komjaunuoliai! Daugiau ug kusijų, kurių metu turi gimti sužinoti apie fabriko pagamin nimo. L. LAZĖNO tekstas ir nuotr tos produkcijos savikainą, kaip nies! tiesa apie ateitį, išryškėti tas Dabartiniu metu ekonomi idealas, kurio mes siekiame. nių komunizmo prielaidų įgy Komunistinio auklėjimo prob vendinimas — netolimos atei lemų mokslinis būrelis turi ties klausimas. Komunizmas tapti savotiška aktyvo mokyk — mums ne utopija, todėl iš la. I jo darbą mes stengsimės kyla būtinumas jį nagrinėti įtraukti kuo daugiau studentų, moksliškai. Gal būt, todėl ir ypač iš pirmų kursų. kilo mūsų fakulteto komjau Steigiamojo susirinkimo me nimo organizacijos biure min tu pasisakę studentai iškėlė tis SMD darbui suteikti ko daug gerų minčių. Pavyzdžiui, munistinio auklėjimo linkmę. atskirus pranešimus galima Prieš pusantrų metų GMF buvo įkurtas pirmasis Univer bus skaityti grupių susirinki siteto ateistinis būrelis. Šiuo muose. Pustelnikovas (III k. metu jis narių skaičiumi yra geologas), IV k. biologų gruvienas gausiausių fakultete. porgė Žukaitė pasiūlė rengti Ruošiami įdomūs pranešimai, ką parodė ir 11 —12 d. d. vakarus estetinio jaunimo auk Skanus Pavenčių cukrus! Stebime mašinas. vykusi ateistinė konferencija. lėjimo klausimais, Už glau-
P
Privalome neatsilikti nuo gyvenimo
L
TEISININKAI GAMYKLOJE
Kį JUS GALVOJATE, DRAUGAI SKOLININKAI?
T
SMD darbui
J
komunistinę kryptį
T
Daugiau gamybinių ekskursijų
Dviejv fakultetu sienlaikraščius peržvelgus iekvienas žino, jei prie fakulteto sienlaik raščio būriuojasi stu dentai. reiškia Išėjo naujas numeris. Nors ir teko per traukų metu apeiti trejetą fa kultetų, niekur nesimatė, kad prie sienlaikraščio būtų nors s ienas žmogus. Ir tai visiškai suprantama: sienlaikraščių nu meriai seni, visų skaityti ir perskaityti. Tiek Ekonomikos, tiek ir Teisės m. fakultetų sienlaikraščiuose dar teberasoma apie tarptautinę moters dieną. Jei kalbėti bendrai apie sieninę spaudą, tai tenka pa žymėti, kad mūsų Universite to ir konkrečiai Teisės, Eko nomikos fakultetų sienlaikraš čiai pamažu kopia į kalną. Juose pradeda pasirodyti ko vingų aktualių straipsnių, ku rie daro nemažą poveikį tiek fakultetų gyvenimui, tiek ir atskiriems studentams. Redko legijos stengiasi ieškoti nauju medžiagos pateikimo formų ir dažnai jas randa. Štai, paim kime, kad ir Ekonomikos fa kulteto sienlaikraščio „Tarybi nis ekonomistas“ Nr. 5. Jame duodamas visų kursų mokslo pirmūnų sąrašas. Gi fakulteto satyrinis sienlaikraštis „Bro kas“ —- skolininkų sąrašą. Ge rai ir išraiškingai pateikiama satyrinė medžiagėlė, pavadin ta „Andriaus Ekonomėno pri sipažinimas“, kur jumoristine
K
forma Andriaus asmuo api bendrina visus fakulteto tin ginius ir apsileidėlius. Tiesa, gal būt, ši medžiaga būtų dau giau tikusi „Brokui“, tačiau ir šiame sienlaikraštyje ji at neša daug naujo ir savito. Norėtųsi pažymėti dar vie ną būdingą „Tarybinio eko nomisto“ bruožą, būtent tai, kad jame rašoma trumpai, kondensuotai ir apie viską. Čia nagrinėjami žiemos sesi jos rezultatai, aprašomas pir mų kursų darbas įmonėse ir gamyklose, liaudies draugo vės veikla (A. Sadauskas), yra ir gausus sporto skyrius. Sienlaikraštis baigiamas gana meniškai atliktomis karikatū romis. Mokėjimas trumpai pa sakyti daug, jau rodo, kad sienlaikraščio redkolegija (red. J. Mackevičius) rimtai ir at kakliai dirba kovodama už savo sienlaikraščio kokybiškumą. Ekonomistų satyrinis sien laikraštis „Brokas“ jau seniai tapo skaudžia rykšte, negai lestingai plakančia fakulteto tinginius ir apsileidėlius. Iš ėjus jo paskutiniam numeriui, labai nemaloniai pasijuto ne tik amžinai į paskaitas vėluo janti L. Borcytė (IV k. finan sų spec.), bet ir fakulteto profbiuras, voratinkliais leidęs pa sipuošti Garbės lentą. Kiek šiauresnis yra gretimo Teisės fakulteto sienlaikraštis
Praktika davė daug žinių. Praktika jaudino mus vi ir įvairią programą. Pagrin sus Jau nuo pat pirmųjų kur dinis tikslas buvo supažindin sų. Gal būt, tai buvo todėl, ti su visu laboratorijos darbu kad ją turėjom atlikti pirmą ir savarankiškai atlikti kai kartą, o kas nežinoma, nepa kuriuos tyrimus. tirta, tas juk visuomet įdo Pradėjom nuo paruošų san mu ir vilioja kiekvieną žmo dėlio, toliau susipažinome su gų. visomis gamybos operacijomis Sužinoję, kad mes keturi, įvairiuose cechuose. Jų ne optikos specialybės studentai, mažai. Pvz.: kol metalo gaba paskirti atlikti gamybinę las įgauna grąžto formą, pra praktiką Vilniaus grąžtų ga eina net 36 operacijas. Pas mykloje, reikia prisipažinti, kui — laboratorija. Joje ir buvome patenkinti — juk praleidome didesnę praktikos tai tiesioginis susipažinimas dalį. su gamybos procesu, su dar Be žinomų ir iš studijų da bu, pagaliau ir kūryba. lykų, teko susipažinti ir su išnagrinėti Mes gamykloje. Kadangi metalografija, per praktiką susipažinome su prietaisus metalų kietumui gamykla, tai papasakosime matuoti, išmokti nustatyti juo se esančio austenato kiekį. jos neilgą istoriją. Daugiausia teko dirbti pagal Grąžtų gamykla pradėta savo specialybę — spektroskurti 1955 m. ir kūrėsi la kopinėje laboratorijoje. Dau bai sparčiai. Jau 1960 m. iš guma prietaisų (spektrograleidžiamos produkcijos planas fas, mikrofotometras ir kt.) siekė 25 milijonus rub. buvo jau žinomi iš fakulteto Šiuo metu gamykla dar laboratorijų, o su stlloskopu vis plečiama toliau ir yra nu teko susipažinti tik atliekant matyta padaryti pavyzdine praktiką. visoj Tarybų Sąjungoj. Praktika praėjo gana Įdo Mus, praktikantus, labiau miai ir davė mums nemažai siai domino Centrinė gamyk praktiškų žinių. Tuo esame Nors pagrindinis los laboratorija. Ji įkurta su patenkinti. darbas buvo spektroskopinėje gamykla ir dabar taip pat laboratorijoje, tačiau aplankė plečiama. me ir kitas laboratorijas. Laboratoriją galima būtų P. Januškaitis, palyginti su poliklinika. Taip V. Šalna, — tik su poliklinika, Cla A. Valužis, atnešami grąžtai iš įvairių ga R. Želikaitė myklos procesų stadijų, jiems IV kurso fizikai reikia nustatyti „diagnozę“. Pasitaiko, kad grąžtas ar ko kia kita detalė „serga", t. y. iapdorojama neturi reikalingų savybių: kietumo, netinkama teheminė sudėtis ir kt. Pateku Atsiradus elektroninėms siai į laboratoriją detalei prie skaičiavimo mašinoms, galin taisų pagalba nustatoma čioms spręsti sudėtingus logi .diagnozė“. Reikia pažymėti, nius uždavinius, Tarybų Są kad laboratorija labai gerai jungoje, taip pat ir užsienio Aprūpinta įvairiais tyrimo šalyse, kilo mintis tomis ma prietaisais, joje dirba geri šinomis versti vienos kalbos [darbuotojai, todėl dažnai į tekstą Į kitą kalbą. Tam laboratorijos darbuotojus įvai reikia vertimo darbą suskirs riais klausimais kreipiasi ki tyti į eilę paprastų operacijų. los gamyklos. O kad tai būtų galima pada I Laboratorijoje jau pradėtas ryti, reikia visiškai formali pirbti mokslinis-tirlamasis dar zuoti kalbinę analizę. Dabar tiek Tarybų Sąjun bas. Reikia pasakyti, kad la boratorijos darbuotojai nema goj, tiek užsienio šalyse su nai padėjo gamybai: čia su darinėjamos mašininio verti kurtas gaminių konservavimo mo taisyklės, mašininio verti Pavyzdžiui, plastmasinių plėvelių pagalba mo algoritmai. [netodas, cheminis nikeliavimo JAV sudarinėjami rusų — būdas. Mūsų fakulteto dlplo- anglų, vokiečių — anglų ir t. [nantas P. Andžius pasiūlė t. algoritmai, pas mus, TSRS racionalų metodą plieno grū- — anglų — rusų, prancūzų lllnimo bei atleidimo krosnių — rusų ir kt. kalbų algorit temperatūrai automatiškai re- mai. Jau bandyta tokiu būdu Kuliuoti. versti iš anglų ir prancūzų I Mūsų gamybinės praktikos kalbų Į rusų. Kai kuriose są laikas netrumpas — pusantro junginėse respublikose, pa fėnesio, bet jis prabėgo greit vyzdžiui, Armėnijoje taip pat ruošiami algoritmai versti iš r nepastebimai. Į Praktiką atlikome pagal rusų kalbos į tų respublikų Centrinės laboratorijos viršl- kalbas ir iš tų kalbų Į rusų linko numatytą gana plačią kalbą.
„Tarybinis teisininkas“. Čia ir straipsniai daugiau išpūsti, ir jų tematika siauresnė. Ta čiau, anaiptol, negalima pasa kyti, kad teisininkų sienlaik raštis blogas. Ne! „Tarybinis teisininkas" irgi turi daug gerų pusių. Tačiau palyginus jį su EMF sienlaikraščiu, į akis krinta ne tik jų pavadi nimų, bet ir pačios medžiagos panašumas. Ir antra, skaitant abu sienlaikraščius, nesijaučia fakulteto dvasios, nesijaučia kieno jie yra. Iš tlkrųjų, jei paliktume juos be pavadi nlmų ir išimtume kai kurias pavardes, drąsiai juos galima būtų pakeisti. Tiesa, „Tarybi niame teisininke“ yra gana sa vitas satyrinis skyrius, pava dintas Serlokas Holmsas, kur viena iš didžiausių karikatūrų vaizduoja azartiškai žaidžian čius stalo tenisą vyrus ir bai liai žiūrinčias merginas. Kri tika, matyt, pasirodė labai veiksminga, nes kalbamu mo mentu teko matyti energingai švaistantis raketėmis merginas ir maldaujančiu žvilgsniu žiū rinčius vyrus. Labai daug dėmesio „Tary binis teisininkas“ skiria moks lui, praėjusios žiemos sesijos rezultatams nagrinėti. Šiuo klausimu rašo II k. studentas drg. Liepa, konkrečiai kalbė damas apie geruosius ir blo guosius studentus. Apie priešdiplominę praktiką pasakoja penktakursis S. Katauskas. Tačiau čia tik daugumoje kal bama apie blogus sesijos re zultatus, bet nedaromos išva dos, nenurodomos priemonės padėčiai ištaisyti. O jei kas ir daroma, tai panašiai kaip ir „Tarybiniame ekonomiste“: „Iš egzaminų sesijos duome nų galima padaryti Išvadą, kad daugelis mūsų studentų dirba ne visą laiką sistemin gai, o tik kelias dienas prieš egzaminus“ — rašo komjau nimo ir profsąjungos akademi nis sektorius. Taip, tai pa prasta, aišku ir sena. Pana šią išvadą galima padaryti ir iš šio dialogo, kurį teko iš girsti išeinant iš EMF: — Beta, palauk, — šaukė malonus sopranėlls, priešais mane smulkučiais žingsneliais nuskubančiai merginai.
— Beta, užimk gerą vietą, — prisidėjo iš šalies mecesopranas. — Beta, „galiorką“, gerai! — drauge prašė ir įsakė ne suprantamo aukščio balsas. Gi pastaroji skubėdama, įvyk dyti prašymą, dingo už centri nių rūmų durų. Ką dirbs šios keturios eko nomistės paskaitų metu, aišku be komentarų. Tai yra dar viena iš įsiskolinimo priežas čių, kurią būtina plačiau nu šviesti. Tokios būtų pastabos apie dviejų mūsų fakultetų sien laikraščius. Trūkumų dar yra, ir iki artėjančios sienlaikraš čių apžiūros būtina juos iš taisyti. A. KUBILAS
ADA nedidelis taurlškių būrelis pasiekė dar bininkų bendrabutį Vy tenio gatvėje, jau buvo pava sariško sekmadienio popietė. Šiltai .kaip senus pažįstamus ir gerus draugus, mus sutiko buvę KPI auklėtiniai, bendra bučio tarybos pirmininkas E. Ūsorius ir jo narys R. Šilas. Kadangi mūsų atvykimo tiks las buvo arčiau susipažinti su bendrabučio tvarka ir jo gy ventojais, nedelsdami pradeda me dairytis ir apžiūrinėti. Daugumas stebisi turtingu vestibiulio apstatymu, kiti gro žisi skaitlingais veidrodžiais, o kai kas ir pro šalį zujan čiomis merginomis. Pasigirsta kritiškos pastabos, švaros ko ridoriuose vertinimas. Iš tik rųjų, Jų koridoriams, matyt, dar negreitai susilyginti su stiklu blizgančiais „Tauro“ koridoriais. Už tai tokiuose kambariuose, kaip 89, 70 daug švariau ir tvarkingiau, kaip mūsų 429, 404, 121, nors ir ten ir čia gyvena vy rai. Ir jau tikrai pavyzdingas kambarys yra 67. Čia ir kili mai, ir didžiulė knygų spinta, ir, pagaliau, pavydžiai pri vertusi sublizgėti mūsų-mer ginų akis didžiulė, nepapras tai graži kambarinė gėlė. Kaip jau minėjau, mūsų ap žiūrimas bendrabutis yra dar bininkų. Tačiau kaip nustebo
K
■ <:
s
'gjį
Nuotraukoje matote darbi ninkus, atsilankiusius re“.
„Tau
Mašininio vertimo seminaras Į mašininio vertimo algorit mų sudarinėjlmo darbą Įsi jungia ir mūsų Universitetas. Pernai Universitete buvo organizuotas mašininio verti mo seminaras. Jame dalyvau ja daugiausia Įvairių specialy bių kalbininkai ir matemati kai. Artimiausias seminaro tiks las — paruošti mašininio ver timo rusų—lietuvių algorit mų — taisykles versti iš rusų kalbos į lietuvių elektroninė mis skaičiavimo mašinomis. Algoritmas turi būti paruoš tas iki 1961 metų galo. Vė liau bus sudarinėjamas lietu vių — rusų mašininio verti mo algoritmas. Lietuvių—rusų mašininio vertimo algoritmas turi susi dėti iš 1) rusų—lietuvių ka mienų žodyno (žodyne duoda mas ne visas žodis, o tik jo kamienas), 2) rusų kalbos ana lizės taisyklių, 3) lietuvių kal bos sintezės taisyklių. Dabar mes baigiam sudary ti rusų—lietuvių kalbų žody ną su įvairiomis lentelėmis, kurios tam žodynui relkalln-
kos skaitytojų tarpe — ge riausias oponentas šiam dar bui. A. Viršulio kūrybinis diplominis darbas įvertintas labai gerai. Tokio pat įverti nimo susilaukė ir „Tarybinės Moters“ apybraižininkės, stu dentės - neakivalzdinlnkės E. Kulakauskienės kūrybinis dar bas— „Apybraižos“, Tai pas taraisiais metais „Tarybinėje Moteryje išspausdintos apy braižos ir reportažai apie šau niąsias Tarybų Lietuvos mo teris-revoliucionieres. Net du kūrybiniai darbai apginti satyros Ir jumoro sri tyje: stud. Juozo ~ Bulotos „Feljetonai“ ir stud. K. Juciaus „Feljetonai“. Dalis žurnalistikos specialybės diplomantų-neakivaizdininku nedirba tiesioginį žur nalisto darbą redakcijose. Ta čiau ir jų diplominiai darbai 'dažniausiai turi kūrybinį po me. kada privedęs prie durų būdį. Valst. Grožinės literatū leidyklos darbuotojas pirmininkas pareiškė: ,,O čia ros mūsų studentų skaitykla“. Pa stud. P. Margevlčlus patelkė sirodo, ir darbininkų tarpe yra katedrai knygą ..Vėtros Že nemažai studijuojančių neaki maičiuose“, kurios autorius vaizdiniu būdu šalies aukšto senas revoliucionierius P. Bu. siose mokyklose ir techniku dinas, o bendraautorius — P. muose. Tam čia ir pasisteng Margevlčius. ta, kad jiems būtų erdvu ir Nuo neakivaizdininkų neat. patogu mokytis. Aišku, to ne silieka ir stacionaro studentai rasime kišeninėje „Tauro“ žurnalistai, vis labiau įsi skaitykloje, Į kurią tik sesi traukdami į mokslinį-tiriamąja užveja studentą. Tuo tarpu jį ir kūrybinį darbą. Stacio pas darbininkus ji tokia, ko naro studentė-diplomantė J. kia turėtų būti pas studen- Jackūnienė apgynė diplominį tus. darbą „Trumpas stenografijos Ir jau tlkri susižavėjimo kursas studentams“, kuris atodūsiai išsiveržė iš mūsų greitai bus atiduotas spaudai. krūtinių, kada užsukome Į jų Sudėtingesnėms temoms kavirtuvę, Nesimato čia mūsų tedra praktikuoja kvlestl paaprūkusių „kerogazų“, o ant pildomą vadovą — siauros baltutėlaite skarda apdengtų srities specialistą, Pvz., diplostalų akį traukia moderniškos manto J. Budrio darbo „Stadujų plytelės, ant kurių vi tyblnių medžiagų pramonės liojančiai čirška lašinukai. klausimai respublikinėje spau Iki šiol kalbėjome apie pa doje pirmaisiais septynmečio tį bendrabutį. Tačiau jokiu metais“ papildomu vadovu būdu negalima nutylėti apie Naujos technikos gyventojus. Nors daugumoje pakviestas Ir naujų dirbinių į čia gyvena tik paprasti dar- statybinių medžiagųįdiegimo pramonę binlnkai, tačiau savo kultūrin-, instituto direktoriaus pava gurnu, mandagumu ir nuošir dumu jie pralenkia kai kuriuos į duotojas inž. A. Lasys. mūsų studentus. Nenuostabu, j Kartu reikia pastebėti, kad kad su tokiais žmonėmis nori j atskiri žurnalistikos katedros si arčiau susipažinti ir susi- į diplomantai, ilgai svyruoja draugauti. Panaši išvada bu- į nepasirinkdami katedros pa vo prieita, besikalbant su dar siūlytų temų, arba net keičia bininkų bendrabučio tarybos jas paskutiniajame semestre, nariais bei gyventojais. Arti kada darbas jau turėtų būti miausiu metu bus surengtas įpusėtas ar baigiamas. Taip didelis susipažinimo vakaras, pasielgė, pavyzdžiui, studen tės N. Markevičiūtė ir V. Jakurio metu užsimezgs drau sinskaitė. Vargu ar galima ti giški santykiai tarp abiejų di kėtis iš tokių studentų vertin džiųjų Vilniaus bendrabučių. gų diplominių darbų. J. Krenevičienė A. KUBILIUS Žurnalistikos katedros bendrabučio Nr. 1 tarybos narys vyr. laborantė URNALISTIKOS kated ra šiais metais išleis pirmąją laidą iįurnaltstų, baigusių studijas neaki vaizdiniu būdu. Jau pirmieji apginti diplominiai darbai ro do, kokią didelę reikšmę prak tinis, gamybinis darbas turi savosios specialybės giliam įsisavinimui. A. Viršulis įteikė katedrai diplominį darbą — masiniu tiražu išleistą knygą apie Kauno komjaunuolių kovą prieš hitlerinius okupantus „Didvyrių kelias“. Si knyga jau pasirodė ir rusų kalba, išleista Maskvos „Molodaja Gvardija“ leidyklos. Didžiulis knygos pasisekimas respubll-
Ž
Svečiuose pas darbininkus
.. Ji .<<• 'S
•:<: Jį:
ŽURNALISTAI DIPLOMANTAI GINA SAVO KŪRYBĄ
gos (žodžio valdymo, linksnlavimo, prielinksnių lentelės ir kt.). Ateityje dar milžiniškas darbas — sudaryti lietuvių ir rusų kalbų grynai formalinės analizės taisykles. Mums labai padeda studen tų mašininio vertimo būrelis. Kalbos grynai formalinės analizės taisyklių sudarymui lingvistams reikia susipažinti su kai kuriomis matematikos teorijomis. Štai kodėl dabar IFF steigiamas fakultatyvi nis matematikos kursas( Aibių tdorlja, tikimybių teorija, in formacijos teorija, matemati nė logika ir kt.). Paskaitos lankomos nę tik studentų — filologų, bet Ir dėsty toj ų-kalbininkų, mašininio vertimo seminaro narių. Mašininio vertimo galimu mai dar gan riboti: kol kas įmanomas tiktai nedidelės ap imties moksliniai tekstai. O apie grožinių kūrinių verti mą, net prozos, kol kas nėra ko ir kalbėti. doc Z. Z ACH ARI AN Rusų kalbos katedra
ZALATUCHINAS NIRSTA Įvairūs žmonės susirenka į pir mą kursą, įvairiai jie elgiasi: vieni tylūs ir nedrąsūs, kiti nuo pirmos studijų dienos užsireko menduoja kaip gabūs ir energin gi organizatoriai. .Nesivilkti uodegoje ir nelįsti į priekį" — taip galvodamas pradėjo studijas / k. teisininkas A. Zalatuchinas. Nepasižymėjo jis nei moksle, nei visuomeni niame darbe, tačiau nebuvo linksniuojamas dekanate ■•svars tomas komjaunimo biure. Ra miai vaikščiojo į paskaitas, ra miai sau gyveno bendrabutyje. Tačiau vienodas, monotoniškas gyvenimas greit nusibosta. Įgrįso jis ir Zalatuchinui. „Jeigu jau studijuot, tai studijuot!" — pavartęs rankose šlamančias sti pendijos šimtines, nusprendė jis. — Teisininkas turi išmėginti viską... Kitaip jis nebus geras teisininkas. Kaip tarė, taip ir padarė. Iš mėgino ne tik paprastą degtinę, bet ir kmynų karčiąją, likerį, šampaną. Kai jau nebeliko kas daugiau mėginti, Zalatuchinas mostelėjo staiga pasunkėjusia ranka: — O dabar miegot! Visi į „Taurą"!.. Tačiau bendrabutyje budėjo draugovininkai ir komendante. Girtai Zalatuchino kompanijai kelias į antrą aukštą pasirodė
užkirstas. Ir vis tik teisininkai, tiesa, pabudinę visą filologių — merginų bloką ir patys gerokai uždusę, pasiekė 205-ąjį kamba rį— Dabar jiems šnipšt! — džiaugėsi Zalatuchinas rakinda mas kambario duris. Bet šį kartą jis apsiriko. Tarpduryje pasirodė draugovi ninkai ir bendrabučio taryba. Tai labai įžeidė teisininkus. — Pašaliniai asmenys?... Taip, pas mane!.. O kas man uždraus atsivesti?! — šaukė Zalatuchi nas — /l.š jūsų nesiklausiu, ką noriu tą ir atsivedu!.. — Bet jūs girtas! Eikit mie goti! — Kas? Aš girtas? Tu pats girtas! — nutaręs šį kartą atsi sakyti „auksinio vidurio“ taisyk lės, sielojosi Zalatuchinas. — Atsirado mat visokie čia, dar mokys!!! Nerado tada Zalatuchinas rei kalo ramiai pasikalbėti su drau govininkais ir tarybos nariais, o šaukė, plūdosi, net grąsino. Kaip jūs, girdi, išdrįsote paliesti mane, Zalatuchiną! „Tauro" tarybos ir liaudies milicijos draugovės nariai jau susipažino su šiuo egzemplio rium. Ar ne laikas būtų su juo susipažinti ir Teisės mokslų fa kulteto komjaunimo biurui? K. ANTANAITIS
Jis visur suspėja
TINKLININKŲ PERGALE Ne vieną kartą pas mūsų sportininkus lankėsi Minsko universiteto studentai. Sį kartą iš Baltarusijos sostinės at vyko vyrų ir moterų tinklinio rinktinės, Šiltai juos priėmė mūsų tinkllninkai, o sekmadienį sužaidė su jais draugiškas rungtynes. Į aikštelę išbėga moterų šešetukai, Minskietės iš pra džių pirmauja. Bet žaibiški Grltytės smūgiai ir sumanus jos draugių žaidimas rezultatą išlygina. Ir taip laimimos dvi partijos (15:9, 15:13). Baltarusės atkakliai priešinasi ir tre čioje partijoje išplėšia pergalę 16:14. Tačiau po to mūsiš kės net rezultatu 15:3 įveikia viešnias, kurios savo res publikos pirmenybėse užima III vietą. Galutinis rezultatas 3:1 mūsų Universiteto komandos naudai. Minsko USK tinkllninkai Baltarusijos aukštųjų mokyk lų čempionate iškovojo tik IV vietą. Mūsų USK vyrų tink linio rinktinė atkakliai sužaidė su svečiais. Nors jie pir mąją partiją pralaimėjo 5:15, bet nepakriko. Sekančios abi pasibaigė (15:13, 15:13) jų naudai. Minskiečiai, po ketvir tos partijos rezultatą išlygino — 2:2. Lemiamąjį setą lai mėjo mūsiškiai, sužaidę labai šaltai, apgalvotai (15:12). B. LAZDAITIS
ALSAI
DRAUGŲ Anatolijus Sedikas — Ki jevo universiteto studentas, literatas, išleidęs lyrinių eilė raščių rinkinį „Dainos pra džia“. Neseniai jis viešėjo mūsų Universitete, dalyvavo literatūros-kritikos būrelio su. sirinkime. ŽMONIJOS ATMINTIS Net akmenys kiečiausi iškorija Nuo stichijų raminančios Jėgos. Ir mes gyvenam. Ir sidabro giją Nelaukiamą atrandame plaukuos.
Pilnut pilnutėlis Tbilisio Politechnikos instituto sporto aikštynas. Įdegusiuose tamsia plaukių Gruzijos studentų vei duose žydi gyva, nuoširdi šyp sena. Apdovanojamas dukartinis nugalėtojas. Vakar jis aštrioje kovoje paskutinę aki mirką apgaulingu smūgiu pri vertė šeimininkų vartininką praleisti kamuolį į tinklą, o šiandien įteikia jam draugys tės vakaro geriausio šokėjo prizą. Taip buvo vienos sportinės išvykos į broliškąją Gruziją metu. . . Bet kas jis, tas mė lynakis svečias iš Lietuvos? — Tai mūsų Universiteto Teisės mokslų fakulteto V kurso stu dentas Savinijus Katauskas. Tačiau -neapsirikite. Kataus kas nėra nei šokėjas, nei ar tistas, nors sutinkate JĮ ir šo kių Salėje, o tuo labiau teat re ar kine. Ne minėtos ypaty bės yra svarbiausios Savlnijaus gyvenime. Kitiems dviem dalykams — mokslui ir spor tui — jis atiduoda visas savo jėgas. . .. Ankstų rytą, kada dau guma studentų paskendę sal džiame miege, ilsisi, tirštos miglos apgaubto Vingio parko takelių rasą brauko geriausi Universiteto sportininkai. Tarp jų — Savinijus Kataus kas. Vakare, kada laikrodžio ro dyklė artėja prie treniruočių pradžios, Savinijus vdenas Iš pirmųjų laukia trenerio ženk lo. Treniruotėje aš ir susipa žinau su šiuo gabiu sportinin ku. Aikštėje buvo tik keletas rankininkų. Treneris Vygontas, išgirdęs, kad telraujuos apie Katauską, visas nušvitęs, pradėjo pasakoti apie jaunojo sportininko pasiekimus ir im damas į ranką švilpuką, pri dūrė: — Pasekite jį treniruočių metu, bus aišku. Kaip čia pasekti, jei visi vyrukai nuostabiai gerai žai džia, bando sudėtingas kom binacijas, nė vienas neišsiski ria iš kolektyvo. Tačiau il giau sulaikius žvilgsnį ties vienu iš centrinių žaidėjų, pa matai, kaip jis stengiasi, apgalvbja kiekvieną judesį, ne pasiekus — jį pakartoja kelis kartus, kol atlieka tiksliai. Tada jo veide trumpam blyks teli pasitikėjimo liepsnelė, ir vėl toliau seka nauji puolimo, gynimosi, apgaulingo vedžio jimo variantai. O trumpos
iiS
> Mes vaikystėj kartu su motinom ėjom, Kai laukuos geltonavo rugpiūtis, ir iš varpų auksinių Nė vienas grūdas nežuvo. Mes su varpom šitom Žemėje brendom, tvirtėjom, Ji lyg daigui gležnam Mums tikrąja motina buvo.
Ukraina mana, Tu — lljičiaus svajotos svajos Tu — laukų daugiabalsė daina ‘ Jr padangių mėlynas kelias, Kur tavieji vaikai Giedrą skliautą ir saulę pajutę Skridime bando jaunus sparnus Su bekraščių stepių ereliais. Išvertė R. Sadauskas
Ir niekad ainiai neatmintų mūsų Pro bėgsmą laiko tirpstančios srovės. Jei nepaliktume mes savo triūsu Darbų didžiulių žemėj po savęs.
I
pertraukos metu jis linksmas, draugiškas. Dusliu nuo greito bėgiojimo balsu prataria: — Ką jau čia apie mane rašysit. . . Štai kiek draugų. Jie geriau žaidžia. — Taip, tai taip, komando je vtlsi stiprūs sportininkai, bet jūs ir. . — Apie mokslą! —- lyg laukdamas šito klausimo pats paklausia Katauskas. — Ne atsilieku. Diplominį rašau,— seka kuklus atsakymas. O Universiteto rankininkų laimėjimai puikūs. Jau keleri metai jie turi respublikos čem piono vardą. Šaunus sportinin kas, pirmaatskyrlninkas, ran kinio sekcijos pirmininkas, studentų rinktinės kapitonas, komandos centrinis žaidėjas— Savinijus. Universiteto ran kininkai dalyvavo daugelyje tarprespublikinių draugiškų varžybų Gruzijoje, Ukrainoje ir kitur. Atrodo, kad Katauskui vien belieka siekti aukštesnių spor tinių rezultatų. Bet ne! Nepa miršta jis ir tiesioginės savo pareigos — studijų. Šalies zo ninės, o vėliau ir finalinės varžybos atitraukė jį nuo dau gelio paskaitų, nebuvo nei už rašų, nei konspektų, o tai kai kuriuos studentus nustumia į blogai besimokančiųjų tarpą, ir dėl to dažnai susidaro blo ga nuomonė apie sportininkus. Tą nuomonę nuneigia kad ir
Rudenį USK moterų ko manda pasipildė naujomis jė treniruotis gomis. Pradėjo Karačenkaltė panevėžietė Andžiūtė (MMF), vilnietės: (MMF), Palabeckaitė (MMF) ir Talkočiūtė (EMF). Neužilgo Universiteto moterų krepšinio rinktinė iškovojo teisę žaisti respublikos „A“ klasės pir menybėse. Nors po pirmo rato rungty nių USK krepšininkės dalino si 7—8 vieta su Telšių „Lo komotyvu“, bet ir tai buvo nemažas debiutanto pasieki mas. O II rato kovose mūsiš kės kovojo dar atkakliau ir
Katausko pavyzdys. Savinijus sportui skiria daug valandų,bet ir į V kursą jis atėjo tik su gerais ir labai gerais pažy miais. Susidomėjau, visgi kaip jis šito pasiekia? Laiko mažai, bet: — Dirbdamas pagal dienos darbo planą, galiu ne tik nu sirašyti praleistą paskaitą, pa sidaryti konspektus, bet ir grožinę knygą paskaityti. Ne žinau kaip, bet spėju ir vie nur ir kitur, — dabar jau sė dėdamas prie stalo, apkrauto knygomis, brošiūromis, rašo mojo popieriaus lapais pasako ja mokslo pirmūnas, — būna neaiškumų, trūksta medžiagos
jau pasiekė nemaža pergalių, Šiuo metu komanda yra turviduryje. nyrlnės lentelės Universiteto krepšininkės žai dė du tarptautinius susitiki mus su lenkėmis iš Krokuvos. Vieną iš jų laimėjo. Moterų krepšinio rinktinės žaidėjos treniruojasi 3 kartus per savaitę ir turi po vieną susitikimą su „A“ klasės ko mandomis. Naujosios krepši ninkės — I kurso studentės įsijungė į komandos kolekty vą ir dabar sėkmingai kovoja kartu su prityrusiomis žaidė jomis: Tuplkaite-Sulciene, Bozyte, Badokalte ir kt. Iš jų iš augs pilnavertė pamaina. Tuo tarpu vyrų komanda yra sudaryta iš tų pačių žai dėjų, kurie treniravosi ir per eitais mokslo metais. Į ją rude nį teįsijungė tik vienas S. Kanišauskas (IFF) — I atsky rio sportininkas, anksčiau žai dęs už Biržų rajono rinktinę. Nepavyko vyrų krepšinio rinktinei pereiti J „A“ klasę. Todėl Jie ir susitikimų dabar mažiau teturi. Bet krepšinin kai nuolat treniruojasi, ruo šiasi Vilniaus miesto pirmeny bėms. Reikia iškovoti I vietą, kad būtų galima toliau žaisti respublikinėse pirmenybėse. Kruopščiai dirbant, tai pasiek ti įmanoma. Vyrų ir moterų rinktinėse treniruojasi 29 sportininkai. II komandose — 30. Pastaro sios taip pat daug užsiiminė ja ir ruošia papildymą rinkti nėms. Anksčiau pasibaigusios vy rų ir neseniai moterų krepši nio tarpfakultetinės rodo sportininkų meistriškumo au-
kymo nuošimtis siekia 73. II vieto je Andžiūtė (MMF) — 61 proc. ir tre čioje — GMF štud. N. Milčiūtė — 60 proc. Rezultatyviausia žaidėja yra taip pat ekonomistė O. Bozytė. Ji savo ko mandai pelnė 100 taškų. Toliau seka R. Matulevičiūtė (IFF) — 88 tšk. ir I. Talkočiūtė (EMF) — 84 tšk. Taigi, abu prizai atiteko vienai krep šininkel. P. Edvardaltis
— yra draugai — jie visada padeda, Matom, šį 1kartą Savin! " ’kad’ ” jus giliai susimąstęs ir žvilgs nis vis krypsta į vartomus rankraščius. Ant vieno iš dau gelio lapų užrašyta „Prokuro ro kaltinamoji kalba“. Tai dip lominis darbas. — Artimiausiom dienom noriu užbaigti, nes greitu lai ku išvykstu į Rumuniją su respublikos rankinio rinktine Teks jaudintis labiau negu sesijos metu. — nusišypso jaunuolis. Tikiu, kad Savinijus ir šį „egzaminą“ išlaikys gerai. Ad. Drungilas
girną. Tačiau to negalima pa sakyti apie masiškumą. Vis tik kai kurių fakultetų sporto kolektyvų ir visuomeninių or ganlzacijų darbas nepatenkina nei pačių krepšininkų, nei krepšinio mėgėjų. Dar noriu pasakyti kelias mintis. Draugai studentai, nejaugi Jūs pasenote pačioje jaunystė je! Paklausite kodėl? Ogi dėl to, kad visiškai mažai besi domite sportu, tame tarpe ir krepšiniu. Juk įvykusiose tarp fakultetinėse moterų krepšinio pirmenybėse mažai salė je matėsi „sirgalių“. Tik tą dieną, kai žaidė ekonomistės su medikėm, salėje susirinko dvi grupės po 20—30 žmonių, o šiaip jų labai mažai būdavo. Ne tik komandų, bet ir sporto mėgėjų dalyvavimas varžybo se — fakulteto sportinės gar bės reikalas. O už ją reikia kuo atkakliau kovoti. Svar blausia — „nepasenti“ anks čiau laiko! E. Paškevičius Krepšinio treneris
Įveikę rezultatu 7:1 PSK vandensvydininkus, mūsiškiai Aukštųjų mokyklų sparta kiadoje užėmė II vietą. Da bar jie kovoja miesto vanden svydžio pirmenybėse kartu su kitomis 7 komandomis.
tenisininkai USK stalo žaisdami be R. Saulyčlo ir N. Ramanauskaitės, kuri šiuo metu su TSRS rinktine Išvy kusi į VDR, pralaimėjo vienai iš silpniausių pirmenybėse žai džiančių komandų — Mažei kių rinktinei.
NUOSTATAI
Ir tegu džiaugsmas tau užlies krūtinę! Štai tvieskia Dnieprogeso žiburiai, O ten, žiūrėk, visatoj begalinėj Mūs kosmonautų tiesiasi keliai... Gal būt, tave istorija nustebins Datų ir skaičių virtinė ilga. Bet tu žinok, už šitų skaičių slepias Mūs karštos širdys, aistromis degą.
Kurios vienatvėj niekad nerūdija Nes tikslas jų — už ateitį kovaj .. Net akmenys kiečiausi iškorija. Bet amžiais liaudies atmintis gyva. Vertė V. Bukauskas
MANO UKRAINA Ukraina, mana ir skambiausia pasauly, Niekas tau nevergavo, Ir pati nesvirai po jungu, Tu dainuoji ir sėji, Ir keli pastolius į saulę Nes aušra komunizmo Prie tavų horizontų artėja.
Redakcijos adresas:
jos. Fakulteto spor to tarybos pirmi ninkui ir komjauni mo organizacijai reikia rimtai susi rūpinti merginų krepšinio komanda. Labai silpnai pasi rodė ir ChMF bei FMF moterys. Šiais metais pir mą kartą Universi tete buvo įsteigti du individualūs pri zai: geriausiai bau dų metikei ir rezul tatyviausiai žaidė jai. Taikliausia bau dų metikė yra EMF II k. studentė O. Bozytė. Jos patai-
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO 30-TIES GERIAUSIŲ LENGVAATLEČIŲ KONKURSO
Ir miestai antikos. .. O aini tolimasis, Tu pasklaidyk istorijos lapus, Ir mūsų žygius tu juose atrasi Ten viskas viskas atžymėta bus.
L V 06569
Paslbaigė Uni versiteto moterų ta rpfakul tetinės krepšinio pir menybės. Čempionu tapo EMF penketu kas, finiše nugalė jęs pajėgią MMF komandą. II vietą škovojo IFF, III — MMF. Kitos komandos pasiskirstė sekan čiai: IV — GMF, V — FMF, VI — ChMF. Šiais metais pir menybėse nedalyva vo TMF krepšinin kės, nors čia yra kelios gabios žaidė-
Dar mažai tesidomima krepšiniu
Ir užburia mus didybe šiandieną žilos senovės tolimi laikai: Nutįsusi Didžioji kinų siena, Egipto sargofagų palaikai.
Ten, kur protėviai miega, kur trūni 1 namus nesugrįžę priešai, Topoliai — Lyg sargyboj sustingę ietys — Ties akiračiais dangų varpo, Ir visai ne iš sopulio Lenkia galvas žemyn Nuo b-andumo pavargusios varpos.
Abu prizai
Tai sukure žmogus.
Universiteto 3. Telefonas 7-79 -17
L. RUIKO fotoetiudas
Konkursas vyks iki 1960 m. lapkričio 31 d Jame dalyvauja visi USK rinktinės nariai. Lengvaatlečiams taškai priskaičiuojami už 2 geriau sius pasiekimus oficialiose var. žybose. Jei lengvaatletis pa siekė toje pačioje rungtyje įvairiai vertinamus rezulta tus, taškai skaičiuojami tik už patį geriausiąjį. Pasiekus III atskyrio rezultatus, priskaito ma 2 tšk., II atsk. — 5 tšk., I atsk. — 8 tšk., sporto meist ro — 12 tšk. Lengvaatlečiui, pasiekusiam naują USK rekordą, priskaitoma 10 tšk., pasiekusiam miesto rekordą — 15 tšk. Iš pildžius naujai atskyrius, irgi priskaitomi taškai: už III atsk. 4 tšk., II atsk. — 8 tšk., I atsk. — 12 tšk. ir sporto meistro — 25 tšk. Lengva-
Spausdino Laikraščiu ir žurnalų leidyk los spaustuvė.
atletis, dalyvavęs aukštąjį mokyklų spartakiadoje, gaun; papildomai 3 tšk. Šeši sportininkai, surinkę daugiausia taškų, apdovanoja mi vertingomis asmeninėm! dovanomis, o sekantys — USK diplomais. Trys treneriai, kurių auk lėtiniai surinks daugiausi: taškų, apdovanojami USK diplomais. USK lengvosios atletikos sekcija
Red. pav. R. SIDERAVICIUS VVU Chemijos fakulteto III kurso studentei EGIDIJAI LUKŠYTEI reiškiame gilią užuojautą, jos mylimai mamytei mi rus. Kurso draugai
Užs. Nr. 45'