Pirmieji egzaminai išlaikyti! P r a d ž i a—p u i k i!
įninku sesija mtos fakultete III geografai laikė jau egzaminą. Kartograjos egzaminas Išlaikytas dygint nelabai gerai, nes c vienas penketas. JI gaĮfttimas Pareigis. (Antras egzaminas — įsaulio dalių fizinė geo•afija. Apie tai, kaip stujntal laikė ŠĮ iš pirmo /ilEsnlo lengvą egzaminą, asakoja dėstytojas V. ivareckas: Daugumoje atsakinėral. Ypač gerai buvo ruošę Liekytė Irena, as Pareigis. Daug spė tos literatūros perskaiVisvaldas Bronušis. Jo kinėjlmas Įvertintas ketu. alyglnus silpnas žinias odė studentai Tiknius Vaišnoras. Mokslo metų įyjo praleidę daug pailtų, seminarų, jie nelal ką ir tepasakė. II kurso geologai laikė Įoidų chemijos egzami. Iki šiol mūsų fakultete ologai visados būdavo ^niaujantieji, visados paodydavo tik gerai. Taiu ŠĮ kartą atsitiko kip. Trys Įsiskolinimai — nas Casas, Zita Palšiflitė ir Nijolė Duoblytė. azakevičius Romas vos gebėjo gauti trejetą. D. Slimas
iofizikų rūpesčiai Netruko praeiti tie trys įokslo metų mėnesiai, įkaltos, linksmos naujų įetų dienos, o štai ir plrlas egzaminas išlaikytas, lera, malonu tokiu atveju tudentul. Šia proga norisi akalbėtl apie mūsų fakul:to biofizįkus. 1 Tii pirmieji plrmakurial Unlvąrsltete. Ir kol cas tų pirmų mėnesių aikotarpyje jų niekas neJaminėjo blogu žodžiu. Šioje grupėje sutiksi Ir >esldomlntl studijomis, ak tyvų visuomenininką (N. Ivanauskaitė), ir giliai be sidomintį nauja specialybe, trokštantį kuo daugiausiai žinių šioje srityje’ (G. Lo petaitė). Čia laiku ir pui kiai suprarftamos draugų blogybės, kurios vėliau ko lektyviai kritikuojamos, svarstomos ir pasitaikantis nelankomumas, nepažangu mas. Studentės A. Gončarovos elgesys rimtai su jaudino grupę. Su ja kalba visi kolektyviai, aiškina Jai. ko ši, tikriausiai, pati nesupranta. Žinoma, tokioje grupėje ir akademinis darbas eina sava vaga. Tie, kurie ak tyviai įsijungia į kolekty vinį fakulteto bei grupės gyvenimą, kurie domisi ir, reikalui esant, priima draugų pagalbą, laiku su sitvarko su įskaitomis ir kaip reikiant ruošiasi egza minams. Ir štai grupėje Jau išlai kytas chemijas ejgzamlnas. Rezultatai puikūs. Ką ber kalbėti aple^ dvejetus, jei tik trys gavom patenkina mus pažymius. Reikia ti kėtis. kad sekantys egza minai visiems pavyks taip gerai, kaip chemijos egza minas L. Januševlčlūtel, V. Juknevičiūtei ir kt. Be lieka palinkėti bioflzikams sėkmės kituose egzaminuo se.
G
LAURINAVICIOTE, Gamtos fakultetas
★
★
★
Visų šalių proletarai, vienykitės!
fZ « °
Sausis nesnaudė. Skubėjo. Ir vėl mums sesija. Vieni Lsa411 ko. kad tai poilsio dienos, kiti — balsios dienos. Ir e t® dėlto, tai darbo dienos, įtemptos ir jaudinančios. į •P > Lapkričio mėn. III k. pramonės specialybės grupėje)' (vyko susirinkimas, kuriame buvo Iškeltas klausimas, kaip geriau pasiruošti sesijai, kaip geriau Išlaikyti egzaminus. O dabar štai pasirodė rezultatai. Ekonomistai Išlaikė pir mąjį egzaminą. Nei vieno dvejeto grupėje, iš 35 žmonių tik trys patenkinami pažymiai. Džiugu visiems. Sakoma, „Gera pradžia — pusė darbo“. Pradžia tik rai pulki. Jei linkėjimais galima būtų kam nors padėti, tai tektų palinkėti, kad pabaiga būtų verta pradžios. S. JUKNAITE m k. pram. spefc. sekretorė
GERA I Daugiausia susi rūpinimo sesija at nešė penkto kurso ' medikams, Jiems ji nelengva, Reikia išlaikyti net penkis egzaminus. bėgy Semestro dirbo studentai rimtai. Šiuo metu jie pasiryžę parodyti gerus rezulta tus. qrupės Visos egzaminą Pirmąjį gerai. O išlaikė gera pradžia pake lia nuotaiką toli mesniam darbui. A. ADOMĖNAS Medicinos fakultetas
Auqalų geogra fijos egzarfiinas antram geografi jos kurse buvo sunkiausias. Ir štai praeitą antradieni grupė jį išlaikė. Dėstytoja doc. Iva nauskienė labiau siai patenkinta Gaučo, L. Gopaitės, Z. Mačionytės atsa įskaitų kymais: jrašytl knygelėse labai geri pažymiai. K. STASENAS
*
Ledai pralaužti Nors už langų žiema — studentams tikras darbymetis.S»__ sija — tai karščiausias laikotar pis semestre, kuris atima daug jėgų Ir energijos. Kas nedadlrbta — tenka padaryti su kaupu. Taigi, III k. III gr. fizikai netinglnlauja. Mums teko laimė laužti ledus visuomeniniuose moksluose (politinės ekonomijos egzaminas). Mums, fizikams, šis mokslas padeda orientuotis sprendžiant Įvairias gyvenimo problemas. Taigi, egzaminui turi būti paruoštas pakankamas ži nių bagažas. Sausio penktos die nos rytą fakulteto koridoriuje girdėti diskusijos politinės eko nomijos klausimais. Prasidėjo egzaminas. Auditorijoje pasiliko keletas drąsiausiųjų, o kiti jau dinosi. laukdami draugų rezul tatų. Po valandos vienas po ki to pasirodo patenkinti drąsuo liai. Penki, keturi, keturi... gir disi jų balsai. Labai gerai Išlaikė egzaminą J. Sasnauskaitė, V. Plankis. J. Kaųlakys, A. Karaliūnaitės, J. Stanlšauskaitės, V. Frenklerytės žinios įvertintos gerai. Nemalo nu išgirsti dėstytojo žodžius „teks kursą pakartoti“, bet to kių nelaimingųjų buvo ir mūsų grupėje. Ateityje mūsų laukta didelis uždavinys — specialybės egza minas. Su Jaunatvišku ryžtu mes studijuosime mokslines proble mas. gilinsime žinias, kurių iš mūsų pareikalaus ateitis.
O
A
b
UUMTAt
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Sausio 5 d. anglų kalbos leksikos eg zaminą taikė antro kurso anglistai. Nepatenkina m a i „mokančių“ nebu vo. Beveik visų ži nios įvertintos ge rai. Trijų studentų žinojimas įvertintas patenkinamai; tri jų: G. Baltulytės, L. Butkūnaitės, G. ~ Pikčilingytės labai gerai. Dabar antrakur sių anglistų laukia s,«ec. filologijos eg zaminas. E.
ŽEMAITYTE
Tūkstančiai veiksmų Netruks praeiti pusė metų, ir senasis Uuiversitetas gaus skaičiavimo mašiną. Si maši na bus skirta tiek moksliniam darbui, tiek mokymo reika lams, tiek sprendžiant uždavi nius, kuriuos patelks įvairios Įmonės bei organizacijos. Mašina, kurią mes gausime, atlieka virš 3 tūkstančių arit metikos veiksmų per sekundę. 21noma, tai nelabai daug, pa lyginus su kitomis skaičiavi mo mašinomis, bet mūsų po reikius jinai pilnutinai pa tenkins. Uždavinius, kurių sprendimui, panaudojant net aritmometrus, reikėtų net ke lių mėnesių ar metų, mašina išspręs kelių valandų bėgyje. Tikslu laiku pasiruošti dari
Eina nuo 1950 metų
egzaminas Ši žiemos sesija, ______ mums, ____ kurso fizikams nėra lengva viso keturi egzaminai. Rimčiau sias iš visu, be abelo. yra ato minės fizikos egzaminas. Vieną, anglų kalbos, išlaikėme visi prieš laiką. Specialybės egzami nui labai rimtai ruošiamės, tiki mės sėkmingai išlaikyti. Po egzaminų sesijos, studen tiškai kalbant, pasieksime me diumą — studijų Universitete vidur). Pusė studentiško gyveni mo kelio jau bus pražygiuota. Per šiuos du su puse metų mū sų grupėje susidarė labai ąeras kolektyvas ir todėl gaila, kad kita studijų pusė mus šiek tiek išskirs. Po šios sesijos mes bū sime paskirstyti specializacijo mis. A. STABINIS
Kaina 2 kap.
Nr. 1 (436) 1963 m. sausio 11 d.
Matematika — nuoseklus mokslas S), tur būt, daugeliui aiškų faktą pamiršo šiais mokslo metais II kurso chemikai. Tiktai to kią išvadą galima padaryti po „Aukštosios ma tematikos“ kurso egzamino. Iš 35 studentų net dešimties žinios buvo Įvertintos nepatenkinamai. Panašių rezultatų galima buvo laukti dar ir ne pradėjus sesijos. Kaip studentai dirbo semestro bėgyje, pilnai charakterizuoja du suruošti koliokvijumai. Pirmo koliokvijumo neišlaikė 16, o antro — 10 studentų. Tai rodo, kad nemaža da lis studentų semestro bėgyje Į matematiką žiū rėjo pro pirštus, galvojo, kad bus galima iš mokti sesijos metu per 5 dienas. Matematika — tai ne geografija: apie Prancū ziją gali nieko nežinoti, o Italija nuo to nenu kentės. Matematikoje vienas dalykas glaudžiai siejasi su kitu. Jei nežinai paprastesnių dalykų, tai po to nesuprasi ir sudėtingesnių. Kodėl vidurinėje mokykloje taip visi bijo ma tematikos, laiko ją sunkiu dalyku? O todėl, kad Jau ir ten reikalingas pastovus, nuoseklus, rim tas darbas. O ką kalbėti apie matematiką aukš tojoje mokykloje, kai pradedama operuoti su
bul prie mašinos, susipažinti su mašinos konstrukcija, šio mis dienomis i y. , išvyks ta dešimties žmonių grupe. Tai daugumoje buvę Univer siteto auklėtiniai ir IV bei V kursų studentai. Jų tarpe\ vyr. inžinierius R. Cesnavlčlūtė, studentai S. Diečkus, A. Miš ODOS, dar taip nese kinis, A. Jodinskas, V. Apaniai susirinkome Į pir vičlus ir kiti. Nepraeis ir ke mąją paskaitą. Tada turi mėnesiai ir mes grįšime mes buvome pasiryžę atkakatgal. llai mokytis, viskas atrodė J. ŽVINYS lengvai Įveikiama. vyr. inžinierius
kintamais dydžiais! Tokios, rodos, visiems aiškios tiesos labai daž nai nesupranta studentai. To pasėkoje — liūdni rezultatai. Neleistina, kad tokie stiprus studentai, kaip A. Samuolis, R. Motiekaitytė, L. Cesiunaitė ne išlaikė egzamino, kad B. Vainytė, A. Pigaga, G. Macaitė atsakinėjo žemiau savo galimybių. Ver ta pagyrimo studentė V. Zabielaitė, kuri kruopš čiu darbu semestro bėgyje ir geromis žiniomis egzamino metu nusipelnė labai gero įvertinimo. Norint išmokti matematiką, reikia nuosekliai dirbti, reikia pamėgti darbą. Labai taiklūs šiuo atžvilgiu yra R. Tagorės žodžiai: „Darbas yra gyvenimo druska: ne tik saugo nuo sugedimo, bet duoda ir skonį“. Kai jūs nuosekliai padirbėsite, pajusite mate matikos skonį, įsitikinsite, kad lengvesnio daly ko, kaip matematika, nėra, kad tai mokslas, ku ris nereikalauja kalimo, o fik — supratimo!
J. AMBRASAS Vyr. dėstytojas
v.
Per porą dienų nepasiruoši...
R
SKAIČIAI IR FAKTAI
Bet štai praėjo keletas mė kė po vieną egzaminą. Kokius nesių. Jau pirmieji kontroli gi rezultatus parodė pirmasis niai darbai ir lankomumo žur egzaminas? Tur būt, visiems nalai parodė, kad dirbama ne aišku, kad egzaminai reika rimtai, praleidinėjamos pas lauja nuolatinio darbo semest kaitos. ro bėgyje ir dar daugiau — Atėjo laikas gauti Įskaitas. sesijos metu. Tie, kurie nedir Nuo to ir prasidėjo visi pir bo kaip reikiant visą laiką, makursių vargai. ’ Pasirodo, atrodo, nelabai patenkinti ir kad neužtemka vienos ar žinių įvertinimu. Ar nereikia dviejų dienų pasiruošti Įskai susirūpinti mechanikų grupei, tai, išmokti Išeitą medžiagą. kad tik pusė grupės išlaikė Argi ne studentai patys kalti, analizinės geometrijos egza Gamybinė penktoji kad Įskaitas tenka rinkti miną? vykstant sesijai? Kodėl dar ir grupė taip pat ne visai paten šiandien V. Strolia ir V. Mer kinamai dirbo, nes matemati kytė ir kiti neturi vienos ar nės analizės egzaminą išlaikė net dviejų Įskaitų? Juk sesija ne per daug garai. G. PAPELSKYTE ir taip sunki, todėl negalima gaišti laiko renkant Įskaitas. FMF Į k. I gr. mat. Daugumoje grupių jau lalspec. stud. ■X*XėXėXėX*X*XėX*X*XM
Bevelk visi IV kurso matematikai jau išlaikė po vieną egza miną. Pedagoginio profilio studentai sausio 3 dieną laikė peda gogikos egzaminą pas dėstytoją Lapę. Iš 20 laikiusiųjų egzaminą studentų 2 studentai gavo penketus, 0 — ketvertus ir likusieji 9 — trejetus. Gamybinio profilio studentai sausio 5 dieną laikė pasirinkti nio kurso egzaminą. Skaičiavimo matematikos specialistai laikė „Loginių schemų sitezės" egzaminą pas inžinierių Atstopą. Aštuonių studentų žinios buvo Įvertintos labai gerai, o septynių — gerai. Labai gerai atsakinėjo O. Dulkytė, B. Venckutė, K. Kar pius ir kiti. Funkcijų teorijos specializacijos gamybininkės E. Neniškytė. G. Kairytė, D. Kvletkauskaltė laikė kurso „Funkcijų aprokslmavimas“ egzaminą pas docentą Paulauską. Visų studenčių žinios įvertintos labai geryi. Albegros ir skaičių teorijos specialybės studentės G. Leskauskaitė ir V. Zakevlčiūtė laikė egzaminą iš „Analizinės tiki- ; mybės skaičių teorijos" pas profesorių J. Kubilių. žinios Įver tintos gerai ir labai gerai. Geometrai S. Mazlllauskaltė Ir J. Beniušytė iš pasirinktinio Pagaliau atėjo pirmoji sekurso „Kartano išorinės formos" egzamino, kuri laikė pas fizi kos-matematikos mokslų kandidatą Blizniką, gavo po ketvertą. sija. Tiems, kurie dlrbo nuoTikimybių teorijos specialistai speckurso dar nelaikė. laukiama: buvo Mechanikai V. Skakauskas ir A. Bartaševičlus laikė „Medžia širdžiai, ji pilnai pasiruošė. gų atsparumo" egzaminą pas doc. B. Voronkovą. Abiejų žinios jie sesijai įvertintos labai gerai. Kitiems sesija gal atėjo per V. 2AKEVICI0TC greit, bet ir vieniems ir ki IV kurso mat. spec. stud.
DRAUGŲ PARAMA
PRIEKAIŠTAS DRAUGAMS Pas antro kurso mechanikus sesija Jau prasidėjo. 7 d. Įvykęs teorinės mechanikos egzaminas patikrino studentų pasiruošimą. Dėstytojas buvo patenkintas J. Alešiūnaitės. I. Pakaušytės. B. Kullešlo ir kitų atsakymais. Žinoma, neapsieita Ir be nemalonumų. Pavyzdžiui. D. Padrigalialtė net nesiteikė atsakinėti. Jai ir kai kuriems kitiems stu dentams reikia rimčiau žiūrėti l egzaminus. Priekaištą galima padaryti ir draugams, kad jie per mažai dėmesio kreipė l silp niau besimokančius studentus. Z. DAUKŠAITĖ II k. jnechanikos spec. stud.
V. KERSULYTE III k. III gr. flz.
Sunkiausias
*
Mackevičius --i Ekonas — .jaunas fakulteto nomikos Tačiau dėstytojas, atžvilgių daugeliu . . jis neatsilieka nuo vyresnių drauaų. Jonas aktyviai dc tyvauja visuomeni niame gyvenime (vadovauja grupei, moksliniam būre liui, yra atsakingas už sportinį darbą dėstytojų tarpe, iš rinktas j katedros profbiurą). Linkime Naujai siais Metais naujų laimėjimų, dar di desnio pasiryžimo Ir entuziazmo! J. SLAVĖNAITĖ
gai užpildytų spragas savo žiniose. Aš manau, kad grupė išlai kys egzaminus, jei stipresnieji draugai ir toliau nuoširdžiai padės grupei. tiems Ją išlaikyti reikia. J. DOBROVOLSKYTE Sesijai ruošiasi ir mūsų FMF I k. II gr. stud. antroji grupė. Pirmiausia gru mat. sp. pė laiko analizinės geometri jas egzaminą. Visi, kas yra bent kiek studijavę matemati Šaunus pavyzdys ką, žino, jog dalykas sunkus, reikalaujantis darbo. > Gruodžio mėn. 7 d. II matematikos specialyDar renkant įskaitas ne >> kurso bės I grupės studentai taikė vienam Iš mūsų prireikė drau f pirmą egzaminą. Semestro išryškėjo ne vieno gų pagalbos. Vieniems buvo >> bėayje mūsų studento gabumai. Stusunki aukštoji algebra, ki > dentai aktyviai pasireikšdatiems — svetima kalba. Kiek > vo per pratybas. > Todėl nenuostabu, kad S. vienam atsirado klausimų. matematinės analiKas gi padės Juos išaiškinti? rP Steišunas zės egzaminą išlaikė i Savaimei aišku, pirmiausia f laiką. Nuo Jo neatsiliek ? penki draugai: grupės draugai. V. Nekrašą Mūsų grupė nutarė, artė rr čius, kūnaitė, V. jant klekvie/iam egzaminui, r Raslanaitė, per susirinkti, kad galėtų pilnai tC išlaikė Sis še pakartoti visą medžiagą. C grupė Gal būt, daug darbo ir kantrybės reikia draugams A. Apyniui, V. Sątaltel, ir ki tiems. kad silpnesnieji clr
Šiais n mas tiesins mokslų ša Tiek gamyt ekonominių ma planuoti ba. Planavim niai, kuriuos kitos kibernetii vo sprendėjų. į Įvykęs tiesin matematikos spe. mybininkai gerai gražias žinias pa palinkėti mūsų aL naujų metodų Įdi< vimo ir organizavit
„PAGRINDINIAI IR „ŠALUTINIAI" n
dėst. E. ANDRIULIS ISA tai prasideda tuo eilę vadovaujančių organų, metu, kai abiturientas šiek tiek sugebančius paspyarba gamybininkas pra gauti ir pašokinėti su triukš veria mūsų Alma Mater duris mu nuvaro į fakulteto savi ir, laikydamas rankose visą veiklą. Tuo reikalas ir baigia glėbį popierėlių, už Ilgo stalo si. Sekančią rugsėjo pirmąją sėdinčiai Ilgai laborantų komi, kartojasi vėl tas pats. Ir taip sijai pareiškia norą tapti aukš be galo. tai kvalifikuotu . specialistu. Neišsigąskite ir nepykite, Komisija, žinoma, tokių kilnių brangūs pirmokai! Jūs ir ge norų neskuba patenkinti, tik ri, ir veiklūs, palyginus su sa priima visus popierėlius ir pa vo vyresniaisiais broliais. Iš siunčia tokį gerų norų pilietį tiesų, su pirmuoju kursu dar į egzaminų komisiją, pasikal nebūna bėdos. Su kokiomis iš bėti su autoritetingais asmeni pūstomis charakteristikomis mis. Pastarieji pavarto popie pirmokai beatvyktų, vis dėlto, rėlius ir aikčioja iš nustebimo. bet kurį darbo barą šiuo kon Ko tėti tik neprirašyta! Kokie tingentu galima papildyti ir visi puikūs organizatoriai, ak dalis jų išauga tikrai neblo tyvūs komjaunuoliai, šokėjai, gais sportininkais, visuomeni dainininkai, sportininkai ir 1.1. ninkais, mokslinių būrelių na Visi geri, tokie talentingi, kad riais. Imkime kitą kraštutinu net neįmanoma pasirinkti. Ga mą arba mūsų elitą, pasidi lų gale, pasirenkama. Laimin džiavimą, t. y. V ar VI kurso gieji paskutines iki mokslo studentus. Jų jau plika ranka metų pradžios dienas vaikšto nebepaimsi. Jų nebeįmanoma kaip devintame danguje ir įtraukti į visuomeninę veiklą, kiekvieną naktį sapnuoja, iki nes jie tik nusišaipys ir daž kokio neregėto lygio jie pa niausiai atsakys, kad jiei nesu geba suderinti mokslo su vi kels savo veiklą. Galų gale, ateina pirmoji suomenine Veikla. O gal tai ir ’-ugsėjo. Mūsų tobuliausieji tiesa? Panagrinėkime šį klau suskrenda į Vilnių ir pagal simą. atitinkamą štampą pase pasto „Tarybinio mediko" redko viai nutupia kuriame nors iš legija kreipėsi į aktyviausius fakulteto bendrabučių. Prasi fakulteto studentus ir prašė deda pagrindinis darbas — atvirai ir draugiškai pasisaky mokslas, o kartu su juo ir pa ti, kaip jie sugeba suderinti šaliniai darbai — visuomeni mokslą su visuomenine veik nė veikla, sportas, saviveikla. la. 95 proc. atsakė taip: „Jei Diena iš dienos geometrinės dirbu visuomeninį darbą, tai progresijos greičiu visų fa nukenčia mokslas, o jei mo kulteto veikėjų veidai pradeda kausi, kenčia visuomeninis liūsti, sapnai irgi paprastėja, darbas". Toks atsakymas tik prozalškėja. . . PasiTodo, kad dalinis, ir, atrodo, svarbiau tie visi tobuliausieji ir ge sias studentų trūkumas yra riausieji tik ant popieriaus. tai, kad jie nemoka planuoti Tiesa, gelbstint padėtį, vienas savo laiko. kitas maniakalinlo charakte Paimkim ir panagrinėkime rio rėksnys koptuojamas į visą studentu darbo diena: užsiėmi
V
Laiškas redakcijai Aš visada skaitau mū sų laikraštį. Geras jis. Tie sa, galėtų būti truputį jau nesnis, t. y. gyvesnis. Kaip tai padaryti? Rei kėtų sušaukti studentų konferenciją. Suprantama, aš neturiu galvoje plataus mąsto konferencijos. Savą konferenciją, laikraščių mylėtojų, t. y. ne tokią, kurioje būtų kalbama apie laikraščio kryptį, jo idė-' jiškumą ir t. t., o tokią konferęnciją, po kurios laikraštis būtų geresnis, t. y. visiškai įdomus. Čia ma no subjektyvi nuomonė, ir ji niekam neuždeda parei gųO dabar noriu pasakyti
štai ką: labai jau dažnai „Studente“ spausdinami menkaverčiai kūrinėliai, kaip pavz., novelės. Aš ne sakau, kad bandančių plunksną draugų kūrinė liai būtų šedevras! Ne. Bet skaitai tokią novelę, matai tūkstančius vaizdų ir ne randi mintieę, logiškos, švarios minties. Ir tas sti lius, šokinėjantis... . Jis geras, draugai, tas stilius! Bet tik reikia jį gerai valdyti. Kad būtų vaizdžiau, aš parašiau „kūrinį“, kurį skiriu „lengvo stiliaus“ mėgėjams.
mai — 6—7 vai., mokymuisi — 2—3 vai., (labai abejoti na), plepalams maždaug tokio turinio: „aš jam sakau, o jis man sako. .." maždaug dvi— trys valandos (būtinai), dar knyga, kinas, teatras, štai ir visas laikas. O gal būtų gali ma iš tos dienos ką nors iš mesti? Autorius, remdamasis savo paties nesenų dienų prisimini mais, gali konstatuoti, kad di delė laiko dalis praleidžiama tuščiai beplepant, beslbastant iš kampo į kampą. Knygą, sa viveiklą, sportą reiktų laikyti poilsiu, ir juos kaitaliojant su darbu, tikrai būtų daug gali ma nuveikti. Esant pasyviai pagrindinei studentų masei, veiklioji stu dentų dalis apkraunama kelio mis pareigomis. Apkrautie siems pradeda stigti laiko, to dėl pasyvieji turi prisiminti, kad jie „važiuoja“ kitų sąskai ta, kolektyviai Išnaudoja veik lesnius. Fakultetui reikalingi ir sportas, ir moksliniai būre liai, ir sienlaikraštis. Gi kas nors iš tų pačių studentų pri valo tuos darbus atlikti. Ar nebūtų tikslinga, visą veiklą paskirstyti kaip galima dides niam kolektyvo narių skaičiui, ir studentui, turinčiam bent vieną visuomeninį darbą, ne skirti jokio kito? Reikėtų cho risto nekoptuoti į komjauni mo biurą, neįtraukti į SMD narių skaičių. Bet gana dažnai kai ku riems studentams iš viso ne skiriamas joks visuomeninis darbas, remiantis tuo, kad jis vis vien nieko nedarys. Tais atvejais turi būti imtasi griež tesnių priemonių. Net jokių talentų neturinčiam studentui galima rasti tokias pareigas, tokį darbo barą, kurį jis ga lėtų puikiai atlikti.
Jau kvalifikuoti
darbininkai Prie techninio apmokymo klasės susirinkę daug darbi ninkų. Tarp jų ir Universiteto vakarinės grupės lituanistai. Jie laiko kvalifikacijos egza minus. Drąsiai, raiškiai, nesipai niodamas pasakoja kvalifika'cinių narių komisijai Arvy das Valionis. Jis atsako į kiekvieną komisijos klausimą, aiškina apie frezavlmo stak lių veikimo principą, metalo markes, darbo apsaugos tai sykles. A. Valloniui suteikia ma pirma frezuotojo kategori ja. L. Tapinas ir R. Gražys O. Baliukaitė, R. Umbrasai tė, V. Marcinkevičius gavo grąžtų lygintojų kategorijas, R. Šavelis — kvalifikuotas terministas — grūdintojas. Sig. GUDAITIS
Išplėstas korespondentų tinklas
TAI-NEPASIKARTO žemės tautos, lenkit savo
nant į pabaigą, žmonės 20 min. tampydavosi balsiose kančiose, kol numirdavo. La vonus degindavo, išsisunku uditorija tartum suakme sius taukus surinkdavo į stati nėjo. Studentų, dėstytojų nes ir panaudodavo kremų akys nukreiptos į kalbė gamyboje. Kaulus maldavo ir toją, buvusį Osvencimo, Da gyvuliams sušerdavo. chau, Buchenvaldo koncentra Drg. Ivanteris — gydyto cijos stovyklų kalinį drg. jas, bet jis nuslėpė savo pro Ivanterį. fesiją, kad neverstų talkinin Žmogus pasakoja... kauti, darant bandymus su Mes norime užrašytii visą žmonėmis. Daktaras Šilingas tą baisų pasakojimą ine po- ir kiti gydytojai apkrėsdavo pieriuoje, bet širdyje, kad/Vi kalinius maliarija bei kitomis sada saugotume nekaltai nu ligomis, stebėdavo, kiek žmo žudytų milijonų atminimą, gus gali išgyventi lediniame kad visomis jėgomis kovotu vandenyje ir pan. me prieš naujo karo ir naujų Kalinius bausdavo dėl nie žudynių ruošimą. kų. Patį drg. Ivanterį du kar Drg. Ivanterį karas užklu tus laikė po 10 minučių pa po ligoninėje. Tada jis buvo kabintą už sukryžiuotų rankų. tik ką po operacijos, labai Vieną kartą už tai, kad norėsilpnas. Vokiečiai įsiveržė į jo ištraukti sau iš piršto rakštylias palatas ir visus vijo tį. Bele, tai buvo labai ,,įdolaukan, grąsindami nušauti, mus" bausmės būdas. kas neklausys. Baigęs kabėti kalinys turėDrg. Ivanteris paliko ligo davo greit atsistoti, pribėgti ninę ir klek sustiprėjęs, sve prie ant grindų gulinčio nu tima pavarde išvyko į Varšu merėlio, pakelti ji ir kuo grei vą. Tqn kurį laiką dirbo, bet čiausiai sprukti laukan. Jei per vienas masines gaudynes iškamuotas žmogus klek užbuvo suimtas. Kančių kelias delsdavo šluos veiiksmus, čia prasidėjo. Jau per pirmąjį pat stovįs budelis su geleži tardymą jam išmušė kelis ne lazda mušdavo, kartals vidantis, o likusius išmušė jau sal užmušdavo. nuvežus į Osvencimą. Iš Jo Kalinio gyvybė kabodavo buvo stengiamasi išgauti tai, ant plauko. Sargybinis, nušo ko jis visai nežinojo, — apie vęs kalinį, gaudavo 10 dienų kažkokios pogrindinės grupės atostogų. darbą. Kartą drg. Ivanterlui buvo Osvencime sugrūdo į bara įsakyta sumušti viena savo kus, aprengė pižamomis, stovyklos draugą. Muštynes klumpėmis, išdegino ant ran stebėjo sargybiniai, jų žmo kų numerius ir kiekvienam nos. Neįvykdžius įsakymo, jį įteikė žeinkliuką su tautybės pati sumušė iki sąmonės ne pavadinimu. Turėjo dirbti tekimo, sužalojo smegenis, vi benzino sintezavimo gamyklo sam gyvenimui padarė inva je ir daugiausiai visai be tiks lidu. lo — nešioti akmenis iš vie Pabuvojo drg. Ivanteris ir nos vietos į kitą. Pusryčiams Gros Rozi stovykloje, Buchen — vanduo su sacharinu, pie valde, Dachau. tums — gabalėlis duonos ir Buchenvalde irgi buvo sa margarino, vakarienei — vo amatą puikiai mokančių sriuba-vanduo su paviršiuje budelių. Stovyklos viršininkas plaukiojančiais daržovių la Kochas mėgdavo šaudyti žmo pais ir bulvių skiltelėmis, nes 1 pakaušius per specialų toks buvo Osvencimo meniu. angelę sienoje." Žmonės sužvėrėjo iš bado, iš Kitas budelis šaudydavo seko. bėgančius ir gėrėdavosi, kaip Negalinčius dirbti siųsdavo tie virsdavo kūliais. į krematoriumą. Kai nepakak Dar kitas išplėšdavo kalidavo nusilpusių, degindavo niams akis, Bene visus savo ir stipresnius. Pirma juos su „lakia fantazija“ viršijo Elza varydavo į tam tikrą patalpą Koch. Ji lupdavo gyviems ir nuodydavo dujomis, ciklonu žmonėms odą, iš pastarosios B. Žmonės žūdavo per tris buvo daromi apmušalai fote minutes, o vėliau, karui ei liams, pirštinės, rankinukai. galvas. Girdite? Girdite?! Klausyti net kraupu.
A
Kraštotyrininkai
Neseniai mes. Universiteto kraštotyros mokslinio būrelio nariai, buvome išvykę į mūsų šefuojamą Vilniaus raj. esan čią Mariampolio vidurinę Neseniai fakultetų komjauni mokyklą. Tamprūs draugystės mo biurai patvirtino naujus kraš korespondentus. Ekonomikos fa ryšiai su tos mokyklos kultetą „Tarybinio studento“ re- totyros būreliu buvo užmegzti Mikas Anupras dakciloje atstovaus B. Barsytė, dar praėjusių mokslo metų U. Klikūnaitė, S. Zaicevas Ir S. Šlajus, Chemijos fakultetą — pradžioje. Kada mes nuvyko jau V. Genrikaitė, D. Gaudrimaitė ir me į šią mokyklą, mūsų J. Sudeikytė, Fizikos ir matema laukė nerimaujantieji jau tikos fakultetą — J. Ambrasas, nieji kraštotyrininkai. Kraš B. Uldukytė, A. Puidokaitė, Ir drg. Jakuškaitė, Medicinos fakultetą totyros būrelio vadovė — V. Ročka, Urbaitė, V. Petri Žitkaitė mums papasakojo kaitė, E. Irkinaitė, A. Adomėnas, apie savo būrelio nuveiktą (NOVELĖ) K. Daugėlaitė, Istorijos ir filolo gijos fakultetą — A. Buckus, V. darbą bei ateities planus. Mes Aš esu žmogus. Aš turiu širdį rankas, kojas, akis, plau žemaitis, D. Einikytė, D. Gudai- sužinojome, kad šios mokyk kus ir liežuvį. Jeigu aš nebūčiau žmogum, aš dar turėčiau tė, J. Levickas, B. Sriubas. uodegą. los kraštotyrininkai yra ne Teisės fakulteto koresponden Buvo pavasaris. Prlsnigti žibučių miškai ir ilgasparnės įvairios etno tų sąstatas jau buvo paskelbtas mažai surinkę pempės. Varnėnai. grafinės medžiagos bei įvairių Lis lietus, švies saulė. anksčiau. , , Gamtos fakultetas patvirtino Aš noriu saulės. eksponatų, surinko jie taip korespondentus kiekvienoje gru pat medžiagą apie savo Tu esi egoistas, mes saulės norim visi. mo na paslėpė dideles akis po didelėmis ružavomis blakspėje. Kai kurie iŠ jaunųjų kores kyklos istoriją ir t. t. pondentų jau nemažai pasidar to manęs. Apsimeta. Mes nuvykome į Mariampo bavo mūsų laikraštyje. Tai A. au. Ir ne tik dienąl Matau ir naktį tikslu, kad Simonavičiųtė, D. Einikytė, A. lio mokyklą tuo 1 .1 svaido žemėn žvaigždes. supažindintume jau po pievas. Tada Tlną matau vaizduotėje. Su Buckus ir kiti draugai. Šiuo plačiau ptom po didelėmis ružavomis blakstienometu drg. A. Buckus patvirtin nuosius kraštotyrininkus, kaip tas redkolegijos nariu (pirma reikia rinkti įvairią archeo šaltkalvis, plieno žirklėm nukirpčiau kursių gyvenimo skyrius). revoliucinę Eilinis korespondentų pasitari loginę, istorinę, r užsimerktų. Tai grubu. Bet tada ji mas įvyks š. m. sausio mėn. 14 etnografinę medžiagą. pievas. Laukiu. Ji gal ir nežino, Ir 15 d. d. 15 vai. VVU Komjauno Komiteto patalpose (atvyki Tikiu, ji ateis. Kai kris kaSĮžanginį pranešimėlį padarė mas draugų, nedalyvavusių nė v. d. Kazlauskas. Jis krinta rudeni. plačiai viename pasitarime, būtinas). papasakojo apie neseniai įsi LTSR Kraštotyros B----------- ----------------- steigusią draugiją bei apie Universiteto PADĖKA kraštotyros būrelio veiklą. Drg. Kazlauskas papasakojo Biblioteka dėkoja liuanlsbei nurodė, kaip reikia sau tams J. Mackevičiui, J. Aba goti įvairius kultūrinius pa ravičiui, R. Simanavičiui, A. Buckul, E. Valatkai, isto minklus. rikams M. Suminu!, Abraške„Kiekvienas pilietis turė vičiūtei, žurnalistui Brogai, svetimų kalbų studentams tų laikyti garbinga pareiga , ą, sėkminStravinskaitei, A. Račiui, prisidėti prie tų paminklų binlo teismo bibliotekininkams B. Tručinsišsaugojimo. Rajono inteli kaltei, J. Burbulevičlui, V. gentijai, ypač moksleiviams, • ajame ir peUrbonui, III kurso biblioteki mokytojams, kultūros-švietimo ninkų grupei ir visiems 70 darbuotojams turėti; tai rūpėti lizacijos studentų, aktyviai padėjupirmoje eilėje. Mokytojų, komjaunimo organizacijų už siems likviduojant gaisrą.
Kolega, kur tavo galva?
Kaliniai dažnai prie iii vosi. Viepa artistė, vedi įc krematoriumą, ištraukė i w žiūrėtojo automatą ir n si Irylio | kelis VnFnlirlufi kareivius. Stovyklose veikdavo ai grindinės grupės. Į Dachau koncentrj stovyklą iš 5000 kalini 1 vežė 137. Kelyje žmoni tu davo, troško, valgė m i lavonus, gėrė savo šia Silpnesnius bei ligonius pat sušaudydavo. Dachai vykia drg. Ivanteriui paskutinė. Iš čia Jį išvą r amerikiečių daliniai. tn Lenkiame galvą prieš a ’i nužudytieji milijonai. Ir siekiam — tas nepaslkAe Neleisime! kai V. PETRIKAI ir u E. LIOG’S it«d Medicinos fakulteto stud?s į r / _ —- F
į
Keliais žodžiai!"
h 11 ( Trumpai kirpti lyij / (plaukai, balta apykaklailis ant krūtinės komjauniJ komjaunigl;a (ant ženkliukas, visada linksi^ kukli mergaitė, — taip » liais žodžiais būtų gaii;jj pasakyti apie Marytę Kij| kaitytę. Marytė — pui visuomenininkas, suge viską atlikti savo lai Nesvarbu, kad daug la| ji praleidžia įvairiose peticijose (fakulteto, ku ansamblio), bet jos stuji jų knygutę puošia tik i ketai bei ketvertai. N pat pirmo kurso Mary tapo ansambliete-kanklii ke, kurso meno vadovu (ei komjaunimo biuro na Ir šiąmet Ji — fakult komjaunimo biuro narį vadovauja kultmasini sektoriui. Vasaros atostol metu Marytę sutiksi dentų darbo ir poilsio s niaukia daina, skar vykiose, ir čia paskui plaukia daina, sk_ u akordbono muzika, kolūl nėse scenose Marytė ne tik gabi saviveiklini kė, bet ir gera, nuošir draugė. Tad, sėkmės, Mary sesijoje! i V. BUBOKAITĖ Medicinos fakulteto . III kursas
m
davinys J paminklų apsaugos tiktas. Ar nebuvo daikto | darbą įtraukti jaunimą. Tas linkumoje molinių puodo padės kartu geriau pažinti kių, titnago gabaliukų, ži savo gimtąjį kraštą. Pamink nių ar gyvulių kaulų. k: lai, kalbą apie sunkų liaudies žmonės vadina vietovę gyvenimą praeityje, Išmokys kokius padavimus pasakė jaunąją kartą dar labiau my Dažnai mokiniai, neturėda lėti savo socialistinę tėvy pakankamai kraštotyrinės i nę, auklės juos komunizmo todikos bei patyrimo, neži dvasia". kaip rinkti mecfilagą, kaip Po drg. Kazlausko praneši inventorizuoti, kaip jren muziejėlį. ! mo aš paapsakojau savo įspū mokykloje džius šios mokyklos krašto problemą išspręsti padėjo tyrininkams apie etnografinę kaip tik mes. Nuvažiavę mo ekspediciją, kurioje man teko leiviams parodėme savo į\ praeitų metų vasarą dalyvau rlą archeologinę etnogr: ti. Mes buvome išvykę į El- nę medžiagą, surinktą eksj šiškio raj. „Pirčiupio" kol dlcijų metu. Be to, kraštoty ūkį. Apsistojome Dargužiu ninkams padovanojome įv kaime, bene didžiausiame Lie rlą kraštotyrinę metodinę tuvoje. Savo pasakojimu aš teratūrą. Su šios mokyk supažindinau jaunuosius kraš kraštotyrininkais mes ir ai totyrininkus, kaip mes rin tyje palaikysime glaudži kome įvairią etnografinę me ryšius. džiagą. Renkant archeologinę Z. DUKSA medžiagą reikia nurodyti šias radimo vietas: kokiame gy VVU Kraštotyros lyje aptiktas radinys, kokia mokslinio būrelio me žemės sluoksnyje jis appirmininkas
Ateistinis vakaras Stiprus žiemos šaltis. Ant sienos kabo skelbimas, kvie čiąs į medikų trečiakursių or ganizuojamą vakarą. Medikai baisiai nusiminę — negi vieni linksminsimės. Bet atsakymai į jaudinančius studentų klau simus, trečiakursių programa nugalėjo šaltį — Didžioji au ditorija pilna žmonių. Į klausimus atsako dėsty tojai. Klausytojai patenkinti. Jie nuoširdžiai ploja docentui Markuliui, plačiai ir išsamiai papasakojusiam apie bibliją, jos kilmę, turinį.
1
d st u Ii it •a es
a yi
ai
ai vi si ės
Į klausimus apie religi k; atsakė Istorijos-filologijos l ?a kulteto dėstytojai. O po to ' 11 ko trumpa, bet miela paprj i tumu trečiakursių programa] — keletas Intermedijų, dairas lių, eilėraščių. KlausydaniB^ Jautei, kad medikai sugeK organizuotis, sugeba padšef nuoti, sugeba suburti koldini tyvą. Paklausite — o moky tis? Neskubėkime, tai parod* ' sesija. A. SAVUKAITĖnal
B. PETERIS
is tiek padėkosiu jai a.
Pradžia Nr,
33
ik gerutė ir paaukok kel minučių laiko, atidžiai rid jityk laišką. Gal tai truėdi uoklnga — rašyti laiškus, ė i> galima ir taip paslkalbėistumas visiškai nedidealp. Bet šiuo momentu VO H aip pasielgti negaliu, gajūtų pasakyti žodžiu, bet HrJ išeitų ne taip sklaninil be to, dar neaišku, ar >nė3 um Išklausiusi mane Iki mfl jos. Gal vėl išgirsčiau: šiai tai nekalbėk, nes užusl i“. Bet aš negaliu nekaliat I Tai pagrindinis klausi-
i
s\d nesijuokiu, rašau vlsišrlmtai. Suprask mane! Aš eš |įim negailu išsiskirti nė Irli dienai. Su “ tavo vardu ika£ ;e 5i gulu ir keliuosi. Gal limbą naiviai, tegul! Aš i ■ >rlu slapstytis, atrodyVM >kiu negu esu. Be u is|Pman 1___ labai sunku. Jau likai kai SUSltlKome susitikome pirmą Kar kar J įpratau, kad tu pradedi vieną iš pagrindinių »i(Sman° gyvenime. Juk aš ■IJiBiar iki to susitikimo, 11lliką vogčiomis sekiodaJyArėliau keletas atsilankyhs tave. Tu abejinga, iniliaš save raminau, prllmksM ellę. nutarimų daugiau P i I :ave neiti, neturėti jokių ų, bet pasirodo, kad-ne engva viską padaryti. Iš tave myliu. Tu girdi? j tave, labai myliu! Tai i galiu pasakyti tau į įgaliu užlipti ant Gedlmli ki Ino ir apie tai pranešti u im Vilniui, nes tal jaučiu >tui|;avo širdimi. Šituo žopSiesišvalstoma, ir aš už Jo NBną Imu pilną atsakomya Meilė sukaupia savyje vi lin iis vra dora ir tauru že■ H Jelgu to “žmogus nesua riti , mėtosi juo kur papuo ii dį tam, kad pasitenkintų arjluriomis gyvenimo smulknia"~ils, ’~ tai *"* jam '— nepajusti * “ itoj meilės, Jam svetimas tas si is. Tai vienas Iš tų „rekad sl_ ., kurie tvirtina, iri vra tiktai knygose ir d filmuose. gerai žinau, kad gyveįlūll tavęs taip pat nelepino, -Jstė ir, norint laimėti, taui Inil o dargi kaip grumtis, šir I oclfcl ir žiūri į tai labai J kai, kad kitais kartaisį ryti ų čia apgaulė. Jokios ap-. 11 s! Aš darau viską atviE pats nenoriu ir neapkeni ,|:ada kiti maskuojasi. Nokad mane pažintum, koks; "Ju, su visais trūkumais ir li nais. Paskui spręsk, tin■ as aš tau, kaip gyvenimoi i||as3, ar ne. Nenoriu, kad ine mulkintų. Merginos J Irime , kad reikia truputį pao ■
kankinti, nes — pasakysi tie- dlnčlau tave, ir mane paskui są į akis — tai ir užries nosį. įsimylėtum, ne todėl, kad suAš to nesuprantu, žmogus teikčiau tau pasitenkinimą, žmogų turi teisingai įvertinti jog esu atsidavęs tau kaip šu ir gerbti jo jausmus. 21noma, nelis! Ne! Nedaryk klaidingų reikalinga įžvelgti i jo vidų, išvadų. Aš rašau kaip 2mogul, įsitikinti, ar sako tiesą, nes yra žmogui Iš didžiosios raidės, mėgėjų ir „pabajeruotl“, ir to kad teisingai suprastum ir dėl — jokių mulkinimų! Ra įvertintum mane. Tartum sa šau, nes tikiu, tavimi. Niekam vo žodį. Laukiu atsakymo.“ kitam, tikriausia, nebūčiau ra šęs, nes dar pagalvos, visai Parašei ir nuėjęs įteikei jai žmogus nesivaldo. Reikia pa J rankas. Nežinau, kaip Ji tai galiau turėt vyrišką savigar įvertino, bet tu Iš išorės atro bą ir nelįsti į akis, kada ma dei ramus ir laukei atsakymo. tai, kad nelabai esi reikalin Tačiau-jo nebuvo. Gal tik toks, gas. Aš pats žinau, kada ne kad kai Judu susitikot fakul mylimas žmogus vis lenda, su teto komjaunimo susirinkime, juo ne tik kad neapsipranta- ji truputį Išraudo ir, sušnabž ma, bet jis darosi nepakenčia dėjusi lūpomis „labas“, nulen mas. Gal kitų atveju ir taip, kė galvą. Gal tai buvo linkte bet dabar aš kažkodėl tikiu, lėjimas, sutikimo ženklas.. . kad tu taip nepadaryti. Tu su gal. . . O jeigu. . . Bendrai, prasi mane teisingai, įvertins! buvo matyti, kad ji pergyve mano jausmus. 21noma, per na. Dabar tu pasidarei dar Jėgą aš to nereikalauju ir baikštesnis. Bet nueiti pas ją prievarta nesi peršu, nes tai vis tik ryžalsi. Prie Jos kam būtų tiesiog juokinga. O šir bario sustojai. .. Smarkiai pla dies guosti, raminti taip pat kė širdis. Pastovėjai. . . Drą nereikia. Užuojautos — irgi. siau, vyruti! Ne vargšas, kad manės pasi Pasibeldė!. . . Virpančia gailėtų! Kažkas tai aukotųsi ranka atidarei duris. Galvojai, dėl manęs! Aš noriu, kad ma kad draugės vėl pradės šaipy no meilei būtų atsakoma tiktai tis. Bet tu apsirikai. Jos tave puikiai suprato. Gerosios drau meile. Ir daugiau niekuo! Aš labai norėčiau būti su gės. . . Ji buvo taip pat na tavim, visada! Klausytis tavo muose. Atrodo nudžiugo, vei balso, glostyti tavo plaukus, das nieko daug nepasakė, bet tartis su tavim visais klausl- akys kažkaip naujai sublizgė mals, matytl tave visą laiką jo. Draugės šypsojosi. Nuo jų šalia savęs, kiekviename žings šypsenų tau darėsi šilta Ir nyje jausti mylimo žmogaus lengva sieloje. ranką, tvirtą ranką ištikimo Grižai vėlai vakare, niekad gyvenimo draugo. pasi aš nebuvau matęs tavęs tokio: ryžęs su tavim nugalėti visas tu, loky, šokinėjai kaip ku pasitaikiusias gyvenimo kliū meliukas. Tu buvai toks juo tis. Jeigu tu manimi tikrai kingas, kad dargi aš tavęs to tiki, tai pilnai suprasi mane ir kio nebuvau matęs. Atrodo ir tai neiššauks tau šypsenos, tu netiktų tokiame amžiuje — tu pati tai pergyvensi. Tik tada visada buvai rimtas. Bet ir aš galima siekti bendro tikslo, kartu džiaugiausi su tavimi, būti laimingu, kada žmogus juk žmogus laimingas iš mei žmogų supranta Iš pusės žo lės. Tą vakarą iš karto pama džio, kada tarp jų atsiranda tei, kad pas tave Jau senai ly sielų sąskambis. Taip, mieloji, gintos kelnės, marškiniai ne Tu manės neapgaudinėk, bet labai švarūs. Pasitempk, mie ir netylėk! Aš laukiu’ nors vie lasai! no tavo žodžio. Aš kalbu su Aš stebiu tave, drauguži, tavo nuotrauka kiekviena die nuo pat pradžios ir — kaio tu ną, bet jinai tvli, tik žiūri į pasikeitei per šiuos nibtus! mane tokiu kritišku žvilgsniu. Juk ir pati galvosena pas tave Ji tyli, bet ten juk popierius! buvo, atvirai pasakysiu, ne iš O tu žmogus, gyvas žmogus, pavyzdingiausių. Nežinau ko todėl tu privalai netylėti! At dėl, bet į merginas tu žiūrė sakyk man. Jei pagalvosi, su- jai kaip į daiktus, netikėjai fų prasi mane teisingai, tu negali ištikimumu, sakydavai >— jos nesuprasti! sukčiai, ir Jas reikia taip pat Neįmanyk, kad aš jau vi apgaudinėti. Gal tuo prisideng siškai praskydau. Ne! Aš esu davai, norėdamas pateisinti komjaunuolis ir nęšu visišką savo veiksmus. Nežinau. Bet atsakomybę už savo žodžius. dabar aš matau, kad tu lyg Ir visų pirma aš — žmogus. naujai užgimęs. Tu jau ne Jei kur nors ir ne taip, tai vaikštai paniuręs, ir apie drau žmogui charakteringa ir su gystę samprotavimai visai kiti. Tu įsimylėjai, ir tas padarė klysti. Iš klaidų mokomės. Brangioji, čia ne Išpažintis, tave žmogumi, grąžino į senas rašau ir ne todėl, kad sugrau-vėžes, iš kurių tu buvai Iškry-
s
TYLU j Jjlu.
’Ž,I Kaminai lyg žiūronai ĮpSdangų mėlyną žvalgos, ei Jft jiems žvaigždės rūpi. 9 O šiandien žmogus — ,j, *iujų pasaulių žvalgas! n Jlevizijos Revizijos bokštų akys raudonos i'-Bit šlapio asfalto žarijom rusena. jrjFfanai- vis - nepasiekia gelsvo mėnulio, ks es pasieksim mėnulĮ seną! b kg katino akys žali švlesaforal... įašlnos vienos kitas vis lenkia. ę k* yk|yluTiktai kaminai lyg žiūronai at| džl įbai susikaupę žvalgos l dangų. .................. ...... s 3
R. GRAŽYS * * * Prie liepto snaudžiančio mėnulis Lyg kibiras auksinis panardintas. Ir tamsą tolumoj ramiai prakirpo Mašinų tolimų gųlsvi žibintai. jau ZIL-ų ūžesj seniai sugėrė Karjerai tylūs ir miegūsti. Tik vėjas virš asfalto melsvo Dar nepaliovė tyliai pūsti.
O eglės — palapinės žalios — ... Bet gaus karjerai, Švilpaus paukštės mažos, Kada kranai iškels didžiulę saulę Viršum pastolių, virš tylių garažų.
EKTORIUMAS KOLŪKYJE
amtos fakultefo kolūkių vlmo darbo formos kasmet si įvairesnės ir vlsapusišės. Praeitais mokslo mešefuojamame „Aušros" gil kyje dėstytojai ir studenpadėjo sodinti sodą, dalyi 1 derliaus nuėmimo ir kūdarbuose, pravedė gam■atflapsaugos dieną ir t. t. lirds mokslo metais buvo ^plRkta iš fakultet' dar„ 'tojų 280 vertingų kny’jj£url°s perduotos fakulteid šefuojamo Ausenlšklų taik'inio ūkio Kultūros najį-ms. Vien prof. P. Snarskis )cjlovanojo daugiau kaip 100 'gų. jų tarpe „2emės ūkio iklopedlją“ rusų kalba, Ė nalo „Mokslas ir gyvenl-
mast" komplektą ir kartu Im pozantiškus briedžio ragus Kultūros namams papuošti. Bet iš visų šefavimo for mų bene didžiausia ir efektin giausią parama šefuojamiems kolūkiams — tai profesorių ir dėstytojų ateistinės paskaitos bei pasikalbėjimai gamtos mokslų klausimais, o taip pat studentų ruošiami šefuojamuo se kolūkiuose vakarai su saviveiklos pasirodymais. Jau eilė metų, kai Gamtos fa kultetas kasmet organizuoja šefuojamuose kolūkiuose lek toriumą, kuriame du kartus per mėnesį skaitoma po dvi paskaitas. Kolūkiečiai su di deliu susidomėjimu Išklausė tokias paskaitas, kaip prof.
S. Jankausko ,,2mogaus kil mė“, doc. A. Mačlonio „Gy vulių atsiradimas ir Išsivys tymas“, prof. J. Dagio „Bio logijos mokslas ir religija“, prof. A. Minkevičiaus „Kul tūrinių augalų Ilgos ir kova su jomis“ ir daugelį kitų. Kartu lektoriume skaitomos paskaitos ir visuomeninių mokslų temomis, ypač atitin kamų tarybinių švenčių pro ga. Pavyzdžiui, buvo skaityti tokie pranešimai, kaip vyr. dėstyt. Bardonaltės „Leninas ir mes“, vyr. dėst. Dvarecko „Kova už taiką“, vyr. dėst. Sarklnienės „TSKP ir LKP suvažiavimų nutarimai ir jų įgyvendinimas". Doc. P. PETRYLA
•••
pęs. Aš tavęs nebeatpažįstu. Anksčiau tavimi abejodavau, o dabar tikiu! Jeigu tarp jūsų su juodaplauke ateityje ir nie ko bendro nebus, tai aš vis tiek jai padėkosiu, kad padėjo ta ve, tokį storžievį, grąžinti į teisingą kelią, pati apie tai negalvodama, nieko tikriausia nežinodama. Aš tikiu, kad tu daugiau niekada nesuklysl. Tie visi pergyvenimai, kova už teisybę, meilę privertė tave giliai susimąstyti ir padaryti
išvadas. Parodė, kad norint mylėti, reikia visų pirmą mo kėti mylėti, įrodyt, kad tu esi vertas tos meilės. Ir dėl to ne maža pasikankinti. Čia dar ne viskas, kad tu tvirtai sieksi savo tikslo, kaip jautis veršies pirmyn, daug ką pamindamas. Ne, drauguži! Šiuo keliu rei kia eiti švelniu žingsniu, re aguojant į visas kely pasitai kiusias kliūtis, protingai, neužgaunant žmogaus orumo, bet ir ryžtingai, be baimės. Tik tada galima bus kalbėti apie laimę, kurios tu sieki. O kai pasieksi, tada tu būsi tikrai laimingas ir tvirtai saugosi tą laimę, todėl, kad žinosi, kiek teko padėti vargo ir įvairių
Kai ilgai lauki, džiaugsmas lyg ir liū desiu pavirsta (K. PAUSTOVSKIS) DABAR konferencijose Jai būna liūdna. Konferencijos Idai primena Jį. Ida Ilgai troško sutikti tokį žmogų, kuris atsakytų | Ilgi skausmo plėšančią Jos mintis nežinią dėl nesuvoktos savo gyvenimo prasmės. Nuojauta tarsi sakė, kad tai bus vyriškis. „Bet kur jis, kas toks? Ar yra iš vis? Laukti Jo ar ieškoti?“ Ida laukė. O Jo vis nebuvo. Širdyje kožkokios laukinės prigimties jėgos grūmėsi, rūgo, mai šėsi ir kėlė niūrumą. Slėpdamasi nuo jų, Ida pynė romantiškas svajones. Troško išvažiuoti Į Kubą. Si buvo tokia viliojanti, bet tokia tolima, Idai nuo minčių apie kelionę darydavosi dar niūriau. Jai buvo tik devyniolika. „Iš kur tas nelem tas niūrumas?!“ — Amžiaus liga! — numodavo draugės. — įsimylės ir praeis. — Gal neurastenija? — rūpinosi namiškiai. — Nueik pas gydytoją. Akademines imk. Ida nepaisydavo jų visų. Ji žinojo, kad būna jaunystėje toks laikotarpis, kada visu sunkumu įsirėžia gyvenimo prasmės klausimas. Bet Ida viena jo nepajėgė išspręsti. Ji bijojo ieškoti — ,0 Jeigu neras? Gal ten už žingsnio J nežinią tykoja bedugnė?“ Ida nesiryžo ir tebestovėjo. Ji ilk klausėsi, ką kiti kalba. „Gyvename savo laimei, nepatvariai Ir trum pai“, „gyvenkime kitiems“, „gyvename, kad pra tęstume savo giminę... gyvenam, gyvenimas, gy venti...“ — Idai atrodė, kad tai per dažnai mi...! nima ,o atsakoma senamadiškai ir... naiviai. • ■ • — O tikro atsakymo Ir nebuvo. Sieloje atsivėrė tuštuma. kviesdavo — Eime Į koncertus, — švelniai rūpestingoji Viktė. Ji buvo artimiausia Idos kur so draugė. Viktė net l dramos būrelĮ ją nutem pė. Idai ten siūlė vargšės Lizos tipo roles. Bet merginai nepatiko toks amplua, ir teatrą ji me tė. Tačiau apie dramą tebegalvodavo. Visi pri pažindavo, kad Ida turinti aktoriaus duomenis. Ji norėjo nors scenoje būti kitokia, nevienoda. Abi merginos dažnai lankydavo simfoninius koncertus. Muzika suartino jas. Ida labiausiai pamėgo Vagnerj. Jo kūriniai ją vesdavo iš pu siausvyros. Rezonansas Idos sieloje būdavo mil žiniškas, nubloškiąs Į ekstazę. Idą purtydavo, tampydavo kūkčiojimas, peraugąs j verksmą, verksmą be ašarų, po kurio sekdavo neįspėjamo ilgesio Ir liūdesio antplūdis. Bet niūrumas laiki nai pasitraukdavo J šalĮ. — Koncertai išvargins dar labiau, — per spėdavo Idos mama. — Man rodos, Ida ten nusiramina, — droviai truktelėdavo Viktės lūputė, truputi per ilga, su minkštučiais pūkeliais. — Jai reikia užsimiršti. Ida neišlaikė lotynų egzamino. Neišvertė Ci cerono kalbos. „Nekenčiu tų mirusių žodžių" — sakydavo Ida. Ir ją sukirto kitas Ciceronas — dėstytojas — taip JI pirmakursiai praminė dar moksleivišku Įpročiu. Bet i konferenciją Idą išrinko — tokia tvar ka. Dabar konferencijose Jai būna liūdna. Vieno je iš Jų Ida sutiko Ji. Kresnas, plačiapetis vy rukas sėdėjo šiek tiek nesivaržydamas, rankas sunėręs už kelio. Rainų lėliukių žvilgsnis šoki nėjo salės palubėmis. Viena akis buvo lyq ir žvaira, nukrypusi 1 šoną, tarsi norėdama plačiau aprėpti. „Tokie žmonės Ir širdį turi plačią... sva jotojai...“ — lyg knygoje išskaitė Ida. Jai pasi rodė, kad vaikinas visai nesiklauso pranešėjo, o kažkur skrajoja mintimis. Ida nedrąsiai patraukė Jam už rankovės: — Užrašykit prašau ką nors... — nesulaiky dama rankos virpėjimo, ištiesė delegato bloknotėlĮ. — Gal iš Brazdžionio... Iš Verleno. Prisimi nimui. — Iš Brazdžionio?---------- nustebęs tepagavo kaimynas. — Kad aš tokio neprisimenu. Ver čiau Iš Paustovskio. Bet paskui, per pertrauką. — Jis isikišo knygutę i kišenę, kažką pagalvo jo. Geromis akimis pažvelgė i Idą ir netikėtai paklausė: — Sakyk, sinjorita, kam Jūs gyvenate? Užklupta staigaus, bet seniai Ją dominančio klausimo, Ida nukaito ir užsikirto. Bet ir nu džiugo, nors ir keistokai atrodė tie „sinjorita“ ir „gyvenate“, ir pats vaikinas. — Iš karto sunku atsakyti, — bandė išsisuk ti. — Be to, mes nepažįstami... — Didelės rudos akys lyq atsiprašydamos atsigręžė i kaimyną. — Rimas, — Ištiesė ranką vaikinas. — Geolo gas. Iš Jakutijos. Ida geologus įsivaizdavo kaip Įprasta, nu gairintus vėlo, šalia laužų, svajojančius ir nekal bius, plepėjimas apnuogina svajas, o jos ne mėgsta žemu skrydžių. Rimo stropiai nuskustas veidas, prakaulus Ir kiek pablyškęs, nesiderino su Idos Įsivaizdavi mu. Be to, vaikinas buvo gana kalbus. Tik lyg perdaug vyriškas randas Jo paaugliškame veide kažką slėpė. Idai pasivaideno filmas „Neišsiųstas laiškas“. — Alia, iš Jakutijos, — tarsi sau pakartojo II. — Vadinasi romantika, branųakmeniai, pavo jai... Ida laukė, kad Rimas tęstų. Tačiau vaiki nas teklausinėjo Ją. O Ida staiga užsimiršusi pa sakojo, pasakojo, pasakojo — kada kalnuose su sikaupia didžiuliai sniego gūbriai, tereikia pa leisti mažytę gniūžtelę, ir nuo šlaitų pasileidžia mižlniška griūtis. Idoje ilgai kaupėsi toks mo mentas. plonas Susigriebusi ji slėpė savo nedidukess nagučiais. Rimas atrankas su Ilgais, lakuotais l_!— T laidžiai šypsojosi. „Dieve, kam ji išsiplepėjo apie šokius, kuriuos aistringai mėgsta, bet nelanko dėl savotiško principo — nenori „išstatyti savęs parodai“. Pa sisakė ir kad kavinėje karo metais bebuvus. Lyg vienuolė kokia... Ką Rimas pagalvos? Išsipasa kojo Ir apie Kubą. Viską, viską“... — Kitąmet aš irgi ten važiuosiu, — neslėpė Ir Rimas. Jau ispaniškai zubrlnu. „Aha, štai Iš kur sinjorita“ — tuoj sumetė Ida, bet nuliūdusi vėl pagalvojo: „Ne, jam neži noti ,kad Ida dar nieko nemylėjo. Tik laukia su skausmais Ir neviltimi“. Ji neatitraukė aklų nuo kraštus, apie Įžymius keliautojus, apie jų gyRimo. O šis bėrė, bėrė, bėrė apie tolimuosius
pergyvenimų. .. Sunkus tai kelias, bet garbingas!. Gaila man, labai gaila, kad šis klausimas taip išsisprendė, juk jūs abu esate geri žmonės, ir aš jus abu vienodai myliu. Bet ką gi padarysi, širdžiai neįsakysi. . . Tu išvažiavai. . . Traukinys lyg didelė žalia gyvatė raitosi tarp laukų ir miškų. Tu atidarai langą. Gai vinanti vėjo srovė pūsteli į veidą. Švinta. Aušros fone to lumoje jau ryškėja tau dar nežinomo miesto kontūrai. Prasideda nauja diena. O su ja — naujas gyvenimas, j ku rio sriautą ir tu įsiliesi. . . Mėtytas audrų, apdraskytas. . . ir užgrūdintas.
venimo herojiškąsias akimirkas. Mergina iš nuostabos svaigo. „Gyva enciklopedija“ — tesu vokė vieną. Ida daug ko nežinojo. O Rimas ne sulaikomai tęsė. Tik svetimų žodžių, rodos, per daug {maišydavo. Ida nesuprasdavo kai kurių reikšmės, bet Rimui atleisdavo — „Juk jisai tiek daug žino ir matęs nemažai...“ Pertraukos metu komjaunuoliai dainavo, kaž kas šoko. Lyg tyčia užtraukė Pachmutovos „Geologus“. — Nuvalkiojo dainą... Ypač vertimas, — susi raukė Rimas. Lyg užgautas. Rodės, kažkas kaž ką išplėšė iš jam vienam težinomo pasaulio. Ida nesuprato Rimo. O šis tąsyk taip ir nepapasa kojo, kaip ieškomi deimantai, kaio juos neleng va surasti. Ida mąstė apie tai. Gal naiviai. Kar tais sužiba akmenų krūvoj kažkas. „Deiman tai?“ — išvarto geologai akmenis, išieško. Nė ra! Dingo kažkur žavingas slėpinys. Gal užsi vertė brangenvhės, o oal tai paprastas blizgu tis sublizgo. Taip ir nesužinal, tikri tai ar ne tikri deimantai buvo. Ir vėl geologai ieško. KJek pilku, niekam nereikalingų ųrumstų . * “J. perkėloja, sušildo savo rankomis. Grumstai saugo tikruo sius deimantus. Jie geologams vien dėl to turėtų būti brangus ir artimi. Ir vis tik ne vien dėl jų į Jakutiją keliauja geologai. Jie — natūralių deimantu ieškotolai. — Kada išvažiuoji? — lyg bijodama pratarė Ida. — Šiandien naktj. Juk deimantai patys neišsikas. Reikia, kad kas nors jų ieškotų. Važiuojam, a?! — Rimo akys išisolėtė. Ida pasimetė vos užsiminus apie kelionę. Ke lionės — baisi, užkrečiama, bet gera liga. Ida pajuto jos simptomus. — Važiuojam, mūsų stovyklol vietos atsiras, — guviai siūlė Rimas. — Liūdėti neteks. Ten reikia ir muzikos, ir artistu. Būsi mūsų Klau dija Kardinale! — Ir mirktelėjęs pridūrė. — Be je ,tavo akys kaip jos... Ida nuleido galvą. Ji nekoketavo. Tą vakarą Rimas prisispyrė ją palydėti. Visą kelia toks linksmas, nerūpestingas ir... svajo jantis. Kaio ir dera geologams. Atsisveikindamas ištiesė ranką. Krito didelės, lengvos snaigės. Jis — Sniegas geologams blogas ženklas, užpusto deimantus. Ida Snaigės tiroo ant plataus Rimo delno, ištiesė savo rankutes. Idos olaštakoc buvo atšalusios, ir snaigės ilgai gulėjo nesušildytos. — Ak, tiesa, — pasiragino Rimas. — Pamir šau knygutę... O gal pasilikti? — vėl šelmiškai prisimerkė. — Kur Ją dėsit? — nesuprasdama droviai pra bilo Ida. — Verčiau atiduokit... — netyčia iš spruko jai. Ji neapsisprendė. Ji visai suglumo. — Lauksiu stotyie! — lyg nerimtai ir vėl ne tikėtai pridėjo Rimas ir nužingsniavo. » Ida kaio aodujusl Ibėoo » kambarį. Pradėlo krautis lagaminą. „Tegul paliks čia neišlaikytos Įskaitos, nusibodusios šnekos aoie gyvenimo prasmę... Ji išvažiuoia!“ Ant stalo oulėio blok notėlis su trumpu Rimo užrašu: ..Transeat!“ Ida neišvertė to tntvniško aštuonra’džio. kuris dabar jai atrodė kažkoks magiškas. Ji gavo įsiskolini mą iš lotynų, Ida nesuprato Ciceronų. Duris pravėrė Viktė: — Paėmiau bilietus į filharmoniją. Ten paskai ta apie polifoninę... Tačiau Idai ausyse aidėjo kitokia daugiabalsė muzika. Stočių triukšmas, vagonu taiaktavimas nustelbė niūrumą. Kažkur ūkė tolimieji trauki niai, tarsi kviesdami į nežinomus pam^’usius to lius. Ida jau girdėjo stūgaujančius vėjus, šėls tančią nūoa Ir taigos aimanav’ma. Ji, dairydamasi aplink, klaidžiojo po visa sto tį. įšėlo vienas traukinys į Maskvą. Išėjo kitas. Daugiau ta para Ju nebuvo. Jinai nesurado Rimo. Tik Dabar konferencijose Idai būna liūdna. liūdna. Taip visada atsitinka, kai atsisveikini su jos užmiršti. O praeitimi Ir kai ilgai negali i________ „ vienąkart ženati. paskutinį žingsnį. reikia ^Transeat!“ Ida dabar žino ką tai reiškia. „Ne jaugi viskas iš jų pažinties liks „tiek to“. Argi kažkokia lemtis neorivers fa vėl laukti? Idai liūdna ir skaudu. Trumpi epizodai palie.ka kartais ilqus prisiminimus. Rimas, gal būt, tolimoje Jakutiioje ieško branaakmenių. Idai at rodo, kad Iš Lietuvos jis išsivežė kur kas di desnius lobius, jos išsvajotus deimantus, taip il gai lauktus Ir taip trumpai Jai tesušvitusius anąsyk. Rimas probėgšmiais minėjo, kad gyvenimo prasmės reikia ieškoti visur, visiems ir visada. „Kiekvienam ji būsianti kitokia. Kiek žmonių, tiek prasmių“ — Idai atrodė, kad ji ta kažkur anksčiau skaičiusi. „Nereikia tik laukti“ — su skamba Rimo žodžiai. — „Ir ieškoti reikia vie nam“... Bet kurgi dabar Rimas? Trans*>at! Ida nebelaukia nieko. Ir Brazdžionio pasL mistinių eilių Jai nereikia, Tiek tol Ida i Šiaurę nebevažiuos... " Sako, deimantai randami ne tik Jakutijoje. O kartais ir p?1ki grumstai būna brangesni už viską. I*11 r-oki juos sušildyti.
K. ANTANAVIČIŪTE
ALFONSAS BUCKUS
Medicinos fakultetas I k.
Pirmas žingsnis Aš žinau, kad pirmas vaiko žingsnis Tūkstančiais gyvenime kartojas, Ir regiu, kaip žengia pirmą žingsni Kitoje planetoj šitos kojos.
Aš matau, žmoguti mano mažas, Prieš tave ilgi keleliai klojas, Ir linkiu, kad niekad nepavargtų-,Kaip kad žengiant pirmą žingsni, kojos. . . I*** Kosmoso platybėj nėr mažų takelių — Yra vienas kelias, didelis, platus. Tuo keliu mes drąsiai veršimės i prieki Ir šimtais skaičiuosim žemiškus metus. Cia nebus tingumo, čia nebus dvejonių, Margas paukščių takas mum po kojom bus. Kosmose mes esam nų svečiai malonūs — Kosmose, jo toly, radome namus.
z.
Bėga dienos. O parke prie upė Linksta pušys, sniegu vainikuotos. Snaigės krinta, skrajoja ir sukas, — Snaioėm visas oasaulis nuklotas. Pušys ošia: „Klajonės Jau baigias, Laime -avo kelv tu sutiksi...“ ...Tau ant delno atnešiu aš snaigę Ji ištirps. O aš... Aš paliksiu.
LAUKIMAS Vikrios žuvys sidabrą nešioja, Ir krantai šypsos puokštėm gėlių. Ieškau to, kas ateit negalėjo, Ir gal būt taip ilgai nerandu.
Patvoriuos kniūpso baltosios meškos, Su stulpais aš per sniegą brendu. Laukia gluosniai prie upės sustyrę, — Neatskirsi nuo upės krantų.
Nardo lytys patvlnusioj upėj, Mirga saulė sidabro spalva, Stiprūs traktoriai rašo arimą, Kalas, pievoj žolytė žalsva.
Bet ateik, prisiglausk prie krūtinės, — Pabučiuosiu, kaip nieks nebučiuos! Gal tu meilė, kančia begalinė, Gal našta liksi mano pečiuos.
Ieško vėjai, pustydami smėli, Varto lauko žaliuosius lapus. Ekskavatorlal dairos nekantrūs, Svyrinėja alksniukas trapus.
Tavęs gluosniai prie upės neranda. Tupi mėnuo su paukščiais lizduos. Ak kodėl tavęs gluosniai neranda, Ir neras niekados, niekados...
RABACIAUSKAITĖ * j.*
* j.* Jei ugnĮ tą, kuri krūtinę degina, tą sielvarto h- skausmo ugnį baisią galėčiau popieriaus baltam lape išlieti, tai šitas lapas pelenais pavirstų.
Jei visą skausmą, visą kančią didelę suqerti šitas popierius galėtų! Aš laime su tavim Ir vėl galėčiau džiaugtis... Bet... Meilė pelenais pati pavirto.
^nniiiiiiiiiiriinriiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiuiiiiiiiiiininiiinmnniiminiiiiiiiiiiiiiiuniiimiiiiiiiiiiroiiiuiiiiiiiiiiiniinnmnmnniinnnmnmn^^^ '
I
I
Fotomėgėjų ir u dailininkų dėmėsią
Jį
<5*
Z
Tikslu pagyvinti Unh| siteto fotomėgėjų ir daj ninku vofiklą, suburti 4 iėgaą, o taip pat pagei® ii talpinamą „Tarybln rt tudente“ iliustracinę Jžiagą, redakcija skel® konkursą geriausiai u< traukai ir piešiniui. Nu® lėtojai bus premijuoji’^ Konkurso tematika • | išimtinai studentiškas Sr venlmas. Pageidautinos r portažinės nuotraukos, F1 šinial, fotoetiudai, įva • portretinės nuotraukos, , rikatūros, montažai, plajį tai šventiniams numer , ir t. t. !') Konkurso terminas ,, iki 1963 m. kovo mėn > d. 1 Už atspausdintą „tJb biniame studente“ koe® so medžiagą mokamas ® noraras (1 rublis už ® trauką ar piešini).
-i
Pageidavimų knyga Studente, užsuk Į „Tauro“ bendrabuti. Vos pasikėlęs laipteliais, tu pirmiausia su tiksi tingų budėtojo žvilgsni, — malonų, jeigu jis tuo metu snaudžia. Jau tiek jam {grįsta telefonų skambučiai, kad jis laikas nuo laiko nutaria pasi lepinti, tikriausiai, užsnūsta. Tik taip ir ne kitaip! Naudodamasis kolegos sap no džiaugsmais, toks pat stu dentas kaip ir tu pasigrobia „Tauro“ bendrabučio „Pagei davimų knygą“ ir pliekia ten savo išminties jovalą. Gal būt tai ir juokinga kai kam iš skaičiusiųjų šią kny gą, atseit, „sąmojus“, „jumo ras“ ir tiek. . . Sutikime, bet. . . Kaip jaustųsi vargšas budė tojas (jis tikrai vargšas pilna to žodžio prasme, kadangi ne pajėgė atsiminti, kas rašė „sąmojų“, o gal nenori „Iš duoti“ Išminčiaus), jeigu tą knygą paimtų į rankas vyres nės kartos atstovas, užsukęs 1 svečius darbininkas, kolūkie tis arba rektorius, dėstytojai. Taip, be abejo būtų gėda, jog studentai pilni tokio, atsi prašant, sąmojaus. O kur jis — budėtojas — buvo tuomet, kai šis sąmojus buvo guldo mas į knygą? Negi už visus atsakysi?.. Ne, atsakyti reikia tik
už savo budėjimo laiką. Bendrabučio taryba turėtų kontroliuoti budėtojų darbą, o neapsiriboti vien budėjimo grafikų sudarinėjimu. Ir dar norėtųsi pasakyti. Gėda, kai žmogus, besimokąs aukštojoje mokykloje, nemoka paprasčiausio sakinio suregzti. O tokie rašeivos dar pasišiepia: „Ech, nebūtum filologas". Bet juk tai vaikiška ir visiš kai neesminga. Mokėti išreikšti savo mlntĮ raštu būtina savybė ne tik filologui. Štai keletas išrašų iš tos vadinamosios „Tauro“ bendrabučio ,,Pageidavimų kny. gos". Jie tikrai verti jumoro ir savo sakinio konstrukcija ir minties keblumu, o kiti, šiaip sau — sąmojingi. Kas kas, bet galvotas studentas tikrai sugalvos štai kad ir taip: „Labai prašom pataisyti du rų užraktą ir vandens čiapą (?!) 303 kamb. Kambario seniūnas" „Prašome drg. Elektriką sutaisyti 209 kamb. rozetes. Jos yra prie lovos ir viena mergina vos nežuvo (kalbame visai rimtai) 209 kamb. gyventojos“. „Prašau elektriką sutaisyti skubiai 308 kamb. rozetę, nes.
V-to kurso studentas Baltakis V.: — Draugai dėstytojai, Juk matote, kad aš užimtas, ateikite sekanti kartą. (Baltakis Vytautas, stacionarinio skyriaus stu dentas, ramiausiai dirba prokuratūroje tardytoju, o dar nėra iki šiol išlaikęs nei vieno egzamino už IV kurso pavasario sesiją).
jungiant lygintuvą, elektros srovė buvo nutrenkus vyrą, kuriam gyvybė reikalinga baigti studijas. 308 kamb. seniūnas „Labai prašome sutaisyti prausimosi kriauklę 124 kamb. Pageidavimą rašome net treičią kartą. 124 kamb. seniūnas" „Neparodysit leidimo — pa sikarsiu“ (komentaras — vienu kvai liu bus mažiau)., „Velniai raguotieji! Kur te levizorius? Prisiekiu, kad bendrabučio tarybai teks per šonus. Ji aktyvi tikrinti kam bariuose švarą, bet ne pada ryti ką nors studentams, žo džiu, gėda gerbiamieji. Parašas“ (komentaras — tikrai gėda! Ir ne tik Tarybai). „Džiovykloje supuvo vir vės. Pageidaujama pakabinti naujas. Viena nelaimingos mei lės auka skundžiasi, kad ant senų virvių pasikarti nė ne mėgink. (neįskaitomai) kambarys“ „Prašom sutaisyti elektrą, nes nesusigraibom patamsyje 115 kambario gyventojas' ir t.t. ir t.t. Matyt, iš dalies buvo teisus nežinomas asmuo, pageidavi mų knygą pradėjęs tokia sen tencija: „Neužmirškite senos liau dies tiesos: Šuns balsas i dangų neina.“ J. Mackevičius
t k. stud. Astaška: — Ačiū, dėdule šalti, kad suteikei man gali mybę Iki naujų metų išeiti i laisvę. J. SMALIUKAS, TF V-to kurso studentas
Stebuklingos dujos Visiems žinoma, kad degiosios dujos — bespalvės. Ir dar turi ypatybę šildyti. Pavyzdžiui, sriubą. Tačiau neseniai „Tauro“ bendrabučio gyventojai buvo pritrenkti nesuprantamo reiškinio. Pasirodo, dujos šildo tik pusryčius, o vakarienė — kiek besukiotum rankenėles Ir sraigtelius! — lieka šalta. Keista dujų ypatybė — tiesa? O gal keista ekonomija?-.
PAGEIDAVIMAS Kataloguose, ypač sisteminiam, karšta h- tvanku. Neįmanoma produktyviai dirbti. Pageidaučiau (bent mano plaučiai Ir galva) vėsesnio ir tyresnio oro. STUDENTAS
t
REDAKCINE KOLEG
Penktoji meilė
(JUMORESKA) „Liuna-liuna-Ilu. . .* — niū — Ypač kai skambinate niuoja Vilė, apžiūrinėdama jūs... save veidrodyje. Vilė įsimylė Į sutartą pasimatymą ji ne jusi. Penktą kartą. Susipaži atėjo: no vakar. Aktų salėje. Tas Stuobrys. Jis nemoka juodaplaukis neatsargiai už net—apkabinti. Susirasiu įdo mynė ant kojos. Užminta Vilės mesnių. kojytė prašėsi paglostoma.. . Ir Vilės dekoltė tą vakarą Prasidėjo meilė. Kai juoda plaukis pakilo i estradą ir. jau švietė profsąjungų klube. Rytoj egzaminas. Galvoje pakeitęs pianistą, gerą pusva landi akomponavo džiazui, Vi tuščia. Tuščia ir širdyje. Ny lės širdelė suplakė dar smar kiai girgžda lova. įsmeigusi kiau: „Iš konservos.. . Tik žydras akutes l palubį, Vilė riausiai jau diplomantas". Ly liūdnai galvoja; „Nieko nežl. nau. Pavys. . ." dima namo Ji kalbėjo: — Ach, kaip žavi mane Reikia ką nors daryti. Kuo muzika. .. Šopenas,. . Dieną gi gudresnė jos draugė eko naktį galėčiau klausyti! — ir nomistė Danguolė. Ji teigia, aikštingai glausdamasi prldū- kad mokytis — didžiausias absurdas. Reikia mokėti eg rė: zaminus laikyti. Rodė knyge lę, kur buvo {rašyta „gerai“, > juk per egzaminą neskyrusi leblto nuo kredito ir du kar us sumaišiusi balansą su Chalatai. N.uostabus chalatail tas. bendras na- ivansu. gyvenamasis Raudonai margi, gėlėti, su šu mas. Čia visada pilna žmonių. niukais, kačiukais. trlkamntais. Savų studentų Ir studentų sve — O jeigu... — Vilės Rytais Ir vakarais bendrabutyje čių: draugų, brolių, seserų, tė galvutėje švysteli neaiški min mirga chalatai. Mirga, raibu vų. Jie stebisi neatsistebi jumis, liuoja, Juda, kruta, sustoję kal chalatail Bravo! Aš kviečiu — tis. — Girdėjau, kad dėstyto Iškelklm lo jas Jaunas, tik ką baigęs: dar basi, dainas dainuoja. juo Išeikime l gatves. kiasi. Skamba, griaudžia, siau zungą: šalin drabužiai ir drabu nevedęs. . . čia visi koridoriai. Ištisa garsų žėliai. tegyvuoja chalatail Sukurkim chalatų draugijas, „Liuna-liuna-liu, jūra. Ištisa simfonija. kurios rūpintųsi chalatų tobuli Mėnuliu Mielieji „chalatinai’t Kiek Jūs nimu. sezoninių, demisezoninių, vyrams juoko sukellatel Gražaus universaliųjų chalatų suprojekPasikliaut aš negaliu", — juoko. Kaip vandenėlio. Vyrai tavimu. dainuoja Vilė. Jai linksma. Ir baisiai nori, kad Jūs, chalatai, Vyrai! Jūs irgi apsivilkite baugu. Prasidėjo šeštoji mei būtumėt truputi trumpesni... chalatais. Gerb, Redakcija, išleiskite pla lė. Stalgi, lyg pistoleto šūvis. Och, jūs chalatai. Kokie jūs... Užteks! Ikyrėjol Bendrabutis katus. padėkite ..Tauro“ bendra Dėstytojo adresu buvo gau kilniame jų ne vonios kambarys, ne pirtis, bučio merginoms propagavime tas laiškas. Pilnas karščiausios ne individualus namukas! Ben darbe — chalatų nellės ir nežmoniško ilgesio. drabutis — visuomeninis pasta- masių tarpe. Nepažįstamoji Vilė Matonytė rašė: „Mačiau jus, kada skai.ėite pranešimą. Nežiū PRIMITYVIAM KRITIKUI rint į tai, kad jus mačiau vie Jis šauks papėdėje kalvos, be galvosi Kad alpinistas ną vieninteli kartą, jūs jau am Jei spręs apie viršūnę tos kalvos, žinai pasiliksite mano širdy Tai nematys iš čia ir kojų, je". t ją visai neirėpliojęs... . . . Kerinčiai šypsenai su KRITIKOS PRIEŽASTIS Už tai, kad peršokt Jos negali. dėtos lūputės persikreipė, de Sukritikuoja net ir balą, šinysis antakis kilo vis aukš čiau ir aukščiau. . . Priešais „KRITIKONAS“ Vilę, už baltais bilietais nu Jam kritikos garstyčių vis nestinga, — Barstyti jas mat lengva ir... madinga. kloto stalo sėdėjo jis, juoda Visur, visus ir visada jis kritikavo, plaukis stuobrys, jos penktoji Neaplenkė net ir šešėlio savo. meilė. Nes pasirodė „kritikonui“ šis V. Blsikirskas Nesąs paties jo atspindys... Teisės fakultetas L. ROTUNDAS
CHA, CHA, CHA...
Medžiotojo etiudas. «
LV 04912
EPI GRA MOS A. LEVICKO nuotr.
Iš piešinių, atsiųstų konkursui
Mirus prekių mok šiol tedros vyr. dėstytojui I mijos mokslų kandkll Kajetonui BLAŽIUI! reiškiame gilią užuąjJ velionio šeimai ir arti i siems. EF dekanatai-, visuomeninės organlza cljos ir dėstytoji^ kolektyvas EMF III kurso pram- irs spec. studentui Agust >m LUKOŠIŪNUI reiškia q v užuojautą, mirus jo mylimi tėveliui, grupės draugai, ’v;
■ Universiteto krepšinio si ■ c,Jos nariai nuoširdžiai ■ Jaučia IrvĮ BLAŽĮ, Jo tė ■ mirus.
________ !
B
Chemijos fakulteto V kl so chemikai nuoširdžiai l Jaučia BLAŽĮ IrvĮ, Jo ml mam tėveliui mirus.
Zi Istorijos ir filologijos ūį kulteto dekanatas ir visu®: meninės organizacijos reisai, nuoširdžią užuojautą <:in J. PIKCILINGIUI, jo tėvui Tį rus. rfį
Medičino^fakultet^^^i®
I--- — I
so studentai reiškia ql užuojautą kurso draugei 1 RUŠEVIČIOTEI Danai, jos rįt limam tėveliui tragiškai ■ vus. J
VVU merginų ranki! rinktinė ir treneris nuo! džiai užjaučia komanl draugę GABŠYTE Gailutę, mylimam tėveliui mirus.
Nuoširdžiai užjaučiu Chemijos fakulteto V k. s dentę GABŠYTĘ Gailutę. * KVS W I I “S Ftėveliui I i MM Imsim JI mylimam mirus. ___________ KURSO DRAUGA,
MANIKAITĘ Vandą, mi užjaučia grulJ tėveliui, draugai. I k. klasika.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. Rinko Ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Opran BMJibHioccKoro foc. yHHBepcHTera («CoBeTCKnfi cTyaeHT*), ajipec: r. Bhjiuhioc, ya. yHHBepcHTeTO. 3.
Užs. Nr. 360