Visų šalių proletarai, vienykitės!
DARBAS GRUPĖSE—APLEISTAS! Neseniai studentų profkomitetas svarstė Chemijos fakul teto profbiuro darbą. Pateikiame dalį medžiagos iš šio po sėdžio.
DARBO KRYPTIS
sakingą kolektyvui. Mes turime gerų profbiurų. Jų darbas davė gerus rezulta tus. Dirba grupėse. Grupė laikas nuo laike atsiskaito prieš profbiurą. Niekas nesis kundžia, kad nėra galimybių, nėra sąlygų. Kolektyvo gali mybės yra milžiniškos, tik rei kia jas išjudinti. Ar buvo pra vedami seminarai grupių proforgams? O pagalba rei kalinga. Proforgai palikti be jokios kontrolės. Vyksta fakulteto profbiuro pasėdis. O kodėl gi nepasi kviesti į jį iš kjjto fakulteto profbiuro atstovų? Argi che mikams neįdomu, kaip dirba vieni iš geriausių profbiurų MF, FF? Argi neįdomu suži noti, kaip dirbamas politinisakademinis darbas kituose fa kultetuose? Tą patį gali pada ryti ir grupės. Būtų bendra darbiavimas, pasikeitimas dar bo patyrimu, būtų geri rezul tatai, nebūtų klaidų. Chemijos fakulteto profbiu ras dar dirba nepatenkinamai. Pirmininkas Petrauskas ma žai kreipia dėmesio į savo tiesiogines pareigas. Nėra jo kios kontrolės sektorių dar bui. Kaltė tenka ir studentų profkomitetui už kontrolės susilpnlnimą. Aiškiai buvo ma tyti, kad nei ataskaitinių su sirinkimų, nei konferencijų nutarimai nevykdomi. Tikrinant Chemijos prof biurų darbą išaiškėjo, kad fa kulteto partinis biuras mažai rūpinasi profbiuru. Mažai da lykiškos paramos iš dekanato pusės.
PIE TAI, kad darbas būti koncentruoja mas grupėse, buvo kal bėta ataskaitiniuose susirinkimuose, XIV profsą junginėje universiteto konfe rencijoje ir mūsų spaudoje. Darbo centras — grupė. Sį šūkį mes iškėlėme pavėluotai, nes kai kurios aukštosios mo kyklos jį iškėlė prieš 4—5 metus. Darbo centras — gru pė, tai reiškia, kad viskas, kas yra daroma fakultete, da roma per proforgus, grupių jėgomis, jų Iniciatyva. Gru pės sudaro darbo planus. Ta čiau klaidinga manyti, kad darbo eigoje nenukrypstamai būtina laikytis sudaryto pla no. Stichiškai Iškilę klausimai, problemos, jaudinančios gru pės studentus, jokiu būdu ne gali likti nuošalyje, neišspręs tos. Žinoti, kuo gyvena gru pės, kas jas domina, — tai proforgų duona. Tai padės ugdyti studentų iniciatyvą, įtraukti juos į visuomeninį darbą, skatins gerais mūsų tradicijas. Draugai chemikai, tiesiog nusikalstamai apleidome gru pes. Kuo galima pasiaiškinti, kad profbiuras neišnaudoja tinkamai pagrindinės objekty viausios darbo jėgos — gru pės? Profbiure , neprinciRingai žiūrima į visuomeninį darbą. Blogas ryšys su kito mis visuomeninėmis organiza cijomis. Kursai, grupės sudaro dar bo planus daugiau ar mažiau atsižvelgdami į pagrindines problemas, kurios iškyla pa MŪSŲ GAMYBA čių studentų tarpe. ~ Tačiau dabar to jau maža, Reikia TUDENTO vardas mus įžvelgti kiekvieno grupės na daug kam įpareigoja. rio dvasinius poreikius, žiūrėti ?<les nesukuriame tiesio į jį, kaip į kolektyvo narį, giai materialinių vertybių, o turintį teises ir pareigas, ai tik vartojame jas. Mes priva:
turi Afakultetų
IAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, INIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS nuo 1950 metų
Nr. 10 (445) 1963 m. kovo 23 d.
Kaina 2 kap
niversitetas ir rinkimai NIVERSITETO kolek tyvas rinkiminės kam panijos metu atliko diolitinį-agitacinį darbą Įį tarpe. Tas1 darbas vyr° ' P ijuose agitpunktuoše. agitpunktas Nr 2 (UniMto Centriniai rūmai) — brt|pm.kto vedėjas drg. L. 'UBskas, agltkolektyvo vas Irg. M. Kuris, agit?. Nr. 3 (Gorkio g-vė „ — vedėjas drg. J. Ravadovas / —drg. Į kevičienė, agitpunktas r — vedėjas drg. J ^■as1, vadovas drg. J. Se nas Visi Universiteto žiAsantieji agitpunktai, jų jai agitkolektyvų vadoagitatoriai visumoje ’ 0®;avo darbą gerai. idelį darbą ruošiantis rin-
ORGANIZUOTI STOVYKLOS. GAUTI
3a IEJ KVIETIMAI IŠ KĖDAIONO PETRO CVIRKOS ioiiF 10J‘loAJ KOLŪKIO, UKMERGĖS „DRUŽŲ“ KOLŪKIO, C "3 „APVARlbuLINOS "“rajono id -žči n V. K0LIR ir K. da POŽĖLOS . iKAIP IR KASMET, PIRSUti PASIŪLĖ ORGANIZUOTI U VKllĄ TAURAGĖS RAJONO RĖŠ“ RAJONO KOLŪKIO YB*S NARIAI. 5?PjTK»MA DAR KVIETIMŲ UI LIBBIKOS KOLŪKIŲ. .........
P. BUCKUS VVU Partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas ’ ir
kimams ir pravedant juos atliko apygardų ir apylinkių rinkiminės komisijos. Atžymėtini rinkiminių komisijų pirmininkai draugai Naruškevičlus, V. Mikėnas ir J. Miš kinis. Rinkiminės kampanijos me tu sėkmingai dirbo fakultetų partinės organizacijos. Atžymėtini fakultetų partinių organizacijų sekretoriai drau gai E. Galnaitytė, R. Caika, A. Merčaltls. Turtingas' programas kon certų metu parodė rinkėjams Universiteto meno kolektyvai. Kovo 17 dieną deputatais buvo išrinkta eilė Universite to darbuotojų. LTSR Aukščiausiosios Ta rybos deputatu Janonio rin kiminės apygardos rinkėjai išrinko Universiteto Rektorių, prof. J. Kubilių. Vilniaus miesto darbo žmo nių deputatų Tarybos depu tatais išrinkti Universiteto 1. doc. Laigonaitė dėst. M. Apanavi
dėst. A. Liakas dėst. A. Ziurlvs dėst. V. Nekrašas dėst. A. Klimka J. Moreinas asist. L. Steponaitienė V. Paulauskas E. Jasinskienė J. Januševičienė dėst. V. Merkys dėst. R. Margoly
Mūsų inf.
laryta paroda .. k >vo mėn. 19 d. Die teologijos auditori3 >Hiryta vvu studentų t Idai bų paroda. Parodo J°Jama apie 80 stukjiėl ėjų darbų. Dau■ ’■ H įrbų pateikė chemib'O rulls, filologė S. - tol įaitė ir medikė V. :ų ;ki| nė. Parodoje eksIvaH M. Sukacko medžio J. Zižio ir J. Smaglški šaržai, A. Leakvarelės. Paroda isdien nuo 15 vai. Kviečiame atsllan studentus ir dėsty1
JUs pradėtas darbą paruošiai prie Universiteto komiteto. ŪUV3 nuillUClV. Juos £■100 jaunųjų Viibi ninku. Dėsto kur------~wū ‘ idenf N. DruktenyJį tudlntai į^Jlchmanas, L. Petravil|rc Karosas ir kiti. Kuriki birželio t Iki mėn. 1 d. rė
Mūsų inf.
TF TF TF TF TF TF MF FMF ' ChF ChF FMF
S
♦♦X**----------------------------
Ekskursija į Gardiną
Mūsų ekskursi jos maršrutas bu vo Vilnius—Gar dinas. Dauguma į šį Baltarusijos miestą važiavo me pirmą kartą. Kelias netrumpas, GF bet jis mums ne Biblioteka prailgo. Bevažiuo drg. M. Petrauskienė Administracija jant aplankėme drg. A. Vygontienė Pirčiupį, BesigroAdministracija drg. Z. Stankevičius žėdaml Dzūkijos Universiteto kolektyvas tikisi, kad naujai išrinkti depu- kalneliais ir Baltatai ir tarėjai pateisins liaudies pasitikėjimą. Mes linki- tarusijos lygumomis, nepastebėjome jiems sėkmingo darbo.
■x*x%
A. JONUITIS
prorektorius mokymo reika lams drg. B. Sudavičius ir Teisės fakulteto dekanas drg. S. Vancevičius. Lenino rajono darbo žmonių deputatų Tary bos deputatais išrinkti Uni versiteto kolektyvo iškelti kandidatai — šio rajono par tijos komiteto pirmasis sekre torius drg. J. Bielinis, Istori jos ir filologijos fakulteto de kanas drg. A. Bendžius, žino ma respublikoje akių ligų specialistė M. Horodničienė, Teisės fakulteto vyr. dėst. A. Burkauskas. „Aušros“ fabriko darbininkų, inžinerijos-technlkos dąrbuotojų ir tarnauto jų visuotinis susirinkimas kandidatu į Lenino rajono Ta rybos deputatus iškėlė buvu sį rajono liaudies teismo tei sėją, Universiteto aspirantą P. Rasimavičių. Nauju rajono teismo teisėju išrinktas Tei sės fakulteto dėstytojas R. Caika. Visų fakultetų studentai ir dėstytojai, o taip pat biblio tekos ir administracijos dar buotojai atviru balsavimu iš rinko Lenino rajono liaudies teismo liaudies tarėjus, Jais išrinkti: IFF
ESENIAI Zanas-Polis Sartras yra pasa kęs: „Vakarai kul tūros srityje vykdo savos rūšies preventyvinį karą. Stengdamiesi išvengti tik rojo ideologijų lenktynia vimo, jie nori atakuoti sėtjl nerimą ir sumišimą“ Imperialistinio bloko ša lys, vykdydamos „šaltojo karo“ politiką, patiria vie ną pralaimėjimą po kito.. Tačiau paskutiniu metu jos tikįsl pasiekti pergalę taip vadinamo „kultūrinio puo limo“ fronte. Buržualiniai ideologai plačiai propaguo ja teoriją, pagal kurią da lės tarybinių žmonių są monėje susidarė moralinis „vakuumas“. Ir tą „vaku umą“ galima užpildyti bet kuo: pradedant atvirom ideologinėm „NATO kul tūros ir1 informacijos komisirijos“ diversijom, baigiant abstrakclonizmu, „Lolitos“ tipo romanais, menkaverte kino produkci ja, moderniais šokiais ir šukuosenom... Tarybinis jaunimas, visa tarybinė liaudis su pasiten kinimu sutiko tą kritiką, kurios pastaruoju metu su silaukė abstrakcionizmo ir formalizmo pasireiškimai
mūsų literatūroje ir mene. Kaip dar kartą pabrėžė drg. N. S. Chruščiovas, ideologijų kovoje negali būti kompromisų. Reikia visada prisiminti, kad im perialistai, negalėdami pa naudoti „Polarisų“ su mir tį nešančiais užtaisais, pa leidžia į apyvartą nors
me, kaip pasiekė me kelionės tiks ląĮ mūsų atmintį įstrigo vaizdin gais kalneliais ir Nemunu apjuostas Gardinas. Gilų įspūdį paliko isto rijos revoliucijos muziejus, kuriam mes sužinojome apie miesto įsikū rimą, revoliucinę miesto ir respub likos praeitį bei
Siame straipsnyje aš no rėčiau pakalbėti apie kai kurias mūsų literatūros tendencijas, kurios, mano nuomone, svetimos socialis tinio realizmo metodui ir su kuriom reikia griežtai kovoti. Kartais tokios ten dencijos išplaukia iš for mallų ieškojimų, kai žmo-
dabartį. Pakeliui j nanus užsukome į Druskininkus. Ap lankėme Čiurlio nio namelį. Grįžome links mi ir žvalūs, ku pini prisiminimų, nes ekskursija bu vo įdomi ir įspū dinga.
E. KAPOCIOTE FMF V kurso matematikė
lome pateisinti mums skirta dėmesį, pasitikėjimą. Tačiai kiekvieną kartą, kai klausi mas liečia akademinį darbą, visada kalba eina apie skoli ninkus, amžiaus skolininkus. Negali būti jokio taikstymosi su tokiais draugais. Kalbant su pačiais studen tais paaiškėjo, kad kalti tik jie patys. Mokymo planais ir paskaitų išdėstymu nėra pa grįstų nusiskundimų. Proforgai blogai dirba aka deminį darbą. I kai kurių proforgų darbo planus neįėjo toks svarbus klausimas, kaip sesijos rezultatų ąptarih profbiuro akdeminis sektorius nekontroliuoja akademinio darbo. Proforgai — tai kurso (Nukelta
į 2 psl.)
Mbl E1UE BCTPETHMOI HeąaBHO mh, Ky6nncKne n BbeTHaMCKiie cTygeHTbi, o6yqaiouiueca b BTy hm. B. H. JleHima, noceTHJiH Banį ropoą BHJibHioc, H, B M3CTH0CTH, BaUI YHHBepCHTCT, MTO npOHSBCJIO ua Hac HeH3raaąHMoe Biie'iaTJiėHHe. HMeHHO 06 3TOM XOieTC5I nOfleJlHTbCSl b necKOJibKHx cnoBax na crpaHHuax Bauiefi ra3eTbi. Haum BneMaTaemm npHMyr npHMepuo TaKoii xapaKTep: Hauia ne-neraimu b cocTaBe 30 ųeaoBeK npHČbūia b ropon BujibH1OC B KOHUe JllIBapiI H. X0TH XOJlOfla HHHeM He OTJlHMaJIHCb 0T 6eaopyccKHX, uac TaK Ten.no n B.py>KeCTBeHHO BCTpeTHJIH >KHTejih ropoja, mto aTMOccįiepa paAyuiHsi Jiimiaaa Hac omymeHHsi MHororpaąycHbix Mopo3OB. Bbuio’ TaK >Ke Ten.no, K3K Ha Ky6e, KaK b naJieKOM BbeTnaMe. Y Bac Mbi yBHaeaH mhoto Hnrepecuoro. h KpacHBoro, ocoūeHHO noupaBHJlOCb TO, C KaKHM paUOCTHbiM T0CTenpHHMCTBOM BCTpeHajlH Hac Ha jihtobckoh 3eMJie. Pa3Be MOJKHO 06 3T0M 3a6blTb KOTfla unGynb!? To, o weM SeceaoBajiH MU C HOBblMH Hpy3bBMH. 6blJ10 6.TH3K0 HameMy noHHMaHHio, Hauimm HacyumeiiuiHM TpeOoBaHHhm! 3to — MHp BO BCeM MHpe H CTpoHTejlbCTBO HOBOH ŽKH3HH. Hejib3ii 6bi.no 0TKa3aTbcn ot noBTopHoro nocemcHHH. ec.nn bu TaK npHBeTJiHBO npHrjiauiajiH Hac noceTHTb e>ue pa3 BHjibHioc sthm xe jieTOM. Mbi najiH oSemamte chobb BCTpeTHTbCH C B3MH, AOpOTHe TOBapHUIH. BoJlbUIOę B3M cnacH6o 3a Bce. IlycTb ynpoųHMioTCM h npouBeTaiOT npy>KecTBeHHbieCBB3H Meaiąy CTyąeHTaMH Bcex CTpan!
C npHBeTOM cTyąeHTbi Ky6bi » BberHaMa BTy hm. B. M. JleHHHa. r. Mhhck, BCCP.
tu — aš turėjau nenuoramų širdį, Kaip tu — aš be galo bijojau pasenti. Kaip tu — aš be galo bijojau numirti... Norėjau gyventi, gyventi, gyventi! Ir rankos — kaip tavo, pakėlusios naštą,
Kaip
gimsta šiandien. Jis — ne nihilistas, ne pesimistas, o tvirtų pažiūrų, giliai ti kintis komunistiniais idea lais žmogus, kovojantis už greitesnį jų įgyvendinimą. Tačiau pastaruoju me tu. ypač sklaidant respub likinę periodiką, dažnai pasigendi ideologinio kryp tingumo mūsų amžininkų vaizdavime, Kai kas, vaikydamasis ,meniškumo “, užvualizuoja paprastus klausimus, stengiasi priversti „galvotu ten, kur viskas aišku, Susidaro įspūdis, kad pagrindinis mū sų gyvenimo herojus — tai Romo Staugaičio tipo jaunuolis, su iš anksto už planuotom abejonėm, blaš kymusi, „vakuumu“ galvo je. Nėra abejonės, kad šie „sąmonės būviai“ dažnokai pasiskolinami iš modernio sios vakarų literatūros. Bet Ir džiaugsmo, ir ilgesio juk mūsų jaunimas ne toks! gyvenimo skausmą palietę, Principiniuose Tau perdavė saugot, tau klausimuose jis niekada ne perdavė nešti abejoja, jis turi aiškų tiks Tą ilgą ir nuostabią 1 lą ir žino, kad tą tikslą pasieks tik per kovą. Ta estafetę, čiau ta kova kryptinga, ji Jaunoji poetė puikiai nuo blaškymosi, atskleidė mūsų ir ateities tolima žmogaus jausmų ir tikslų betikslio energijos vartoji vienybę. Ateities žmogus mo. Nesuklysiu, tur būt,
Už tvirtas ir aiškias POZICIJAS K. VILIUKAS
plokšteles su tvisto įrašais. Todėl — jokių nuolaidų agresoriams kultūros srity je! Mūsų priešams toks partijos įžvalgumas, žino ma, nepatinka. Jie šaukia, kad mūsų šalis grįžta prie asmenybės kulto laikų. Ir tegul šaukia. į sveikatą! Ideologinėje kovoje agre šoriams mes būsime ir atei ty negailestingi, neieškosim jokių išlygų ir pulsime visu frontu!
gus, kaip sakoma, nori kal bėti, bet neturi ką pasakv ti. Tačiau nuo to jos ne praranda savo nedvipras miško politinio atspalvio, nors ir kokius gerus norus turėtų autorius. Viename savo antrojo rinkinio „Akmenys žydi" eilėraščių V. Palčinskaitė, kreipdamasi į „tą, kuri gy vens XXI amžiuje“, taip išreiškė mūsų amžininko bruožus:
Nukelta
EI
(Atkelta iš 1 psl.) sielh. Negalima taikstytis su tokiu jų apsileidimu. Labai opus klausimas yra visuomeninių mtSkslų studijavimas. Dauguma proforgų šį klausi mą įtraukė į darbo planus. Iš pokalbio su proforgais su sidaro nuomonė, kad šis klau simas sprendžiamas forma liai. Tai rodo pati padėtis fa kultete. Seminaruose dalyvau ja tik pusė (net mažiau) stu dentų, blogai ruošiasi semiarams (III kursas chemijos ■ pec.), o pirmo kurso chemii ai aplenkia visus: iš TSKP Istorijos seminarų jie mėgsta „nusiimti“, jų žodžiais ta riant. Kas kontroliuoja seniū nų darbą? Kodėl mažai ski riama dėmesio jų darbui? Tai tiesioginės proforgų pareigos — kontroliuoti akademinę pa dėtį kurse, grupėje. Yra daug gerų, sąžiningų seniūnų, pro forgų, bet dabar mus labiau-
DARBAS GRUPĖSE—APLEISTAS! šiai jaudina tai, kas dar išli ko blogo. Reikia teisingai vertinti gerus faktus, iškelti gerą studento iniciatyvą. Fekultete yra studentų, pra leidusių po 30 vai. paskaitų. Kodėl gi Jiems nenaudojamos paskatinimo priemonės, kad praleistų dar daugiau? Ar to kie studentai sąžiningai gauna stipendijas? Tuo niekas nepa sidomi. Kodėl neišnaudojamos pilnutinai tokios efektyvios formas, kaip akademiniai rei dai bendrabučiuose, laborato rijose, lankomumo grafikas? Laikas baigti bergždžią pole miką su kitomis visuomeninė mis organizacijomis dėl darbo pasidalinimo. Reikia dirbti kartu, bendromis jėgomis.
■X*X*X*X*X*X*X*X»X*XB
Kur pagarba žmogui? Po Gamtos fakulteto stulentų profsąjungos biuro losėdžio mes sužinojome, sad bendrabučio Nr. 3 Ta ryba svarstė spaudos prista tymo klausimą ir apkaltino mūsų kambarius (129, 131) svetimos prenumeratos pasisanimu, paprasčiau kalbant, i įgyste. Motyvuotasi tuo, kad įrašuose prie šių kambarių buvo pridėti pliusiukai tomis savaitės dienomis, kuriomis mes neturėjome gauti laikraš čių. Mus labai nustebino to kia tarybos pozicija, kai vie šai apkaltinami vagyste žmo nės, visiškai su jais nepasikal bėjus, nepatikrinus faktų.
Blogiauisja tai, kad mūsų nie kas: net nfcnorl klausyti. Iki šios dienos taip ir vaikščio jame „išgarsintos“. O juk posėdyje dalyvavo ir komjaunimo aktyvistai, Ir jie pritarė išgalvotiems kalti nimams! stuPrašome „Tarybinio padėti redakciją dento“ mums. Daug kalbama apie pagarbą žmogui. Tuo labiau jos reikėtų tikėtis iš komjau nimo organizatorių pusės. 129 ir 131 kambario gyventojos
REDAKCIJOS PRIERAŠAS, Pas mus atėjo susijau‘ Ji papasakojo dinusi mergina, aktyvi visuomenininke. mums aukščiau išdėstytą istoriją. Atrodo, smulkmena. Nieko ypatingo. Blogai pristatoma spauda. Nesąžiningi stu dentai pasisavina svetimą prenumeratą. Amžina pasaka. Ir štai iš jos išauga dar viena blogybė. Sumindomas žmogiš kas orumas. Kažkas tai iškėlė nepatikrintą hipotezę, ir štai jau mestas gėdingas žodis „vagis“. Tai ne vienintelis atve jąs, kai apkaltinami ir įžeidžiami visai nekalti žmonės, gė ri studentai. Kovoti su blogybėm — reikia ir būtina. Bet vargu ar tokia „kova“, kuri vyksta bendrabutyje Nr. 3, turi ką nors bendro su mūsų tikraisiais tikslais. Ji gali at nešti tik žalos. Mes nekalbam jau apie tai, kad merginas reikia atsiprašyti. Mes norim pabrėžti tą mintį, kad kiek vienas aktyvistas visada jaustų, jog dirba ne su skai čiais ir akmenimis, o su žmogum, kurio vardą visi norim matyti parašytu didžiąja raide.
■ veno bendrabutyje? BUITIS IR ŽMOGUS Bendrabutyje gyvena studentai, kurie neturi teisės HEMIKAI mokosi, dir tam. Ne paslaptis, kad yra ba nelengvose sąlygose. žmonių, kurie nedirba jokio Darbas laboratorijose: visuomeninio darbo, turi įsi reikalauja daug jėgų, patyri skolinimus, blogai tvarkosi, o mo, sveikatos. Buitinis dar• gyvena bendrabutyje. Ką Jie bas; — tai darbas žmonių ger davė mūsų kolektyvui? Jie būviui, rūpinimasis žmonių tik sugeba geriau už bet ką sveikata, jų buitinėmis gyve rūpintis savo patogumais ir nimo sąlygomis. Darosi keis reikalauti. ta, kad chemikams nereikalin Chemikai dirba laboratori gas dietinis maitinimas, sana jose. Jūsų studentai konsta toriniai ir poilsiniai keliala tuoja, kad darbui nėra tvar piai. Gal būt blogai dirba kos laboratorijose. Kažkaip buitinis sektorius. Už buitį■. keista, kad III, IV kursų stu CHF atsakinga D. Gendroly- dentai į savo darbo planus tė, gera, rūpestinga studentė, įtraukė tokius punktus, kaip: tačiau yra gana rimtų trūku „Švaros ir tvarkos reikšmė mų. Komisija nesutinka su tuo, kad kalta tik draugė Gendrolytė. Ji atsakinga už du sektorius: buitinį ir savišalpą. Be to, kas gi atlieka ei lę organizacinių priemonių? Irgi ji? Du žmonės dirba organizaciniame sektoriuje. Po visų dienos darbų, Ką jie veikia? Argi ne tiks džiaugsmų ir rūpesčių sėdė linga skirti du žmones į bui jau Lomonosovo tinį sektorių? Reikalas kom vardo Maskvos Valstybinio Universite plikuojasi dėl to, kad D. to studentų bendrabučio Gendrolytė nespėja tinkamai nino kalnuose kambaryje Leir atlikti tiek daug pareigų ir su įdomumu skaičiau žurnalą įpareigojimų. Baikim su sena „Mokslas ir gyvenimas“. tradicija: kas veža, tam ir Staiga jau mano draugais ta krauna. pę MVU studentai pranešė Negalim sakyti, kad che džiugią ir mielą man žinią: mikai blogai tvarkosi bendra per televiziją koncertuoja butyje. Yra daug gerų kam kažkoks tai ansamblis iš Lie barių. Tai pasiekta didelių tuvos. Aišku, neteko abejoti, pastangų dėka. Bet yra ir tas jog tai išstoja mūsų universi nelemtas „bet“. Argi objekty teto Nusipelnęs dainų ir vial buvo paskirstyti bendra šokių liaudies ansamblis. bučiai šiems mokslo metams? Po minutės tuo įsitikinau Tai gal daugiau seno biuro iš ekrano vaizdų. Jeigu nuopelnas. Universitete žino prieš tai sėdėjo tik keli telema aktyvistė, gabi saviveikli žiūrovai, tai dabar jų rinkosi ninkė, gera studentė, fakulte ir rinkosi, kol salė buvo pil to meno tarybos pirmininkė nutėlė. Iškart pasipylė de A. Anutytė negavo bendrabu šimtys klausimų: nejaugi tai čio pirmam šių metų pusme jūsų, studentų? Gal valstybi čiui, nes pirmame - kurse pir nis, profesionalų ansamblis? mą semestrą irgi negyveno Koks tai per muzikos instru bendrabutyje. Ji gyveno ben mentas? Kur gastroliavo ko drabutyje nelegaliai. Tai ži lektyvas? Kodėl neatvažiuoja nojo biuras ir leido. Dabar į Maskvą? Kas jam vadovau jai paskirtas bendrabutis. Kas ja? Žinoma, su malonumu ir turi teisę pažeidinėti bendra pasididžiavimo jausmu teko bučio taisykles, rektoriaus įsa trumpai papasakoti ansamblio kymą? Įstatymai ir taisyklės šlovingą istoriją, įspūdingus nežino išimčių. Kuo pateisi koncertus užsienyje ir plačio name, kad buvusi Chemijos je mūsų tėvynėje, ypač XXII fakulteto studentė Milašaitė, suvažiavimo metu Didžiuosiuo išėjusi į akademines atosto se Suvažiavimų rūmuose. Sa gas, dirbo ir visus metus gy- lėje sklinda susižavėjimo šūks-
C
laboratorijoje“, „Kovokime už švarą ir tvarką laboratorijo je“. Tuo tarpu pirmas kursas tokios temos nenumato. Jie užplanuoja „ekskursijas į like rių ir degtinės gamyklas“. ORGANIZACINE DRAUSME UR DIRBAMA gerai, ten pasitaiko ir trūku mų. Nepasakyčiau, kad bet ryškiausiai, gal būt, iškyla. Tačiau, kai kalbama apie organizacinį darbą, nežinau, kaip išsi reikšti. Ko čia trūksta? Paty rimo, konsultacijos? Argi pa teisinama, kad chemikų nesu--
K daugiausia,
D
Šioje brošiūroje autorius pasakoja apie religijos ir mokslo prigimtį, apie ste buklų ir relikvijų kultą. Didieji medicinos ir biolo gijos mokslų laimėjimai visiškai sugriovė religijos aiškinimą apie žmogaus kilmę ir sielos nemirtingu mą. Smegenų materiali veikla, o ne siela! Autorius įdomiai kalba apie JAV paplitusį spiritiz mą — „bendravimą su dvasiomis“: „Tai naivus tikėjimas dvasiomis, neva
M. KARCIAUSK.® Universiteto studentų® profsąjungos pirminiu® pavaduotojas 3,1 IM
H 1 isir
Maskviečiai sužavėta
yra. Apie tai, kodėl pas mus iki šiol egzistuoja religinės liekanos, Jūs sužinosite, jeigu perskaitysite G. Simonovo „Religiniai prieta rai TSRS ir keliai jas įveikti“ (rusų kalba). Auto rius nurodo, kokią įtaką daro kapitalistinis pasaulis, ir kaip žalingos idėjos pra siskverbia pas mus. Nau joje Partijos Programoje sakoma — iki egzistuoja imperializmas, žmonija ne gali būti rami dėl savo
Kas yra komunistinė moralė? Kuo ji skiriasi nuo religinės moralės? Į tuos klausimus galima at sakyti perskaičius F. Dolgich ir A. Kurantovo kn. „Komunistinis auklėjimas ir religinių atgyvenų įvei kimas“ (rusų kalba). Reli gija moko, kad kiekvienas turi būti paklusnus aukš tesnei valdžiai, nes nėra valdžios be dievo. Moky mas apie kantrumą, nuo lankumą, tylėjimą prieš blogį, yra noras užtušuoti
Religinės atgyvenos ir kova su jomis A. LODAITE
gyvenančiomis „aukštame danguje“ arba žemėje. Pa grindinis skirtumas tarp spiritizmo ir religinių pa žiūrų yra tas, kad, prie šingai religijai, laikančiai „kitą“ pasaulį ateistų ir gyviems žmonėms nepasie kiamu, spiritistai stengiasi tą pasaulį nuleisti žemėn, stengiasi įrodyti dvasios ar sielos materialumą.“ Remdamasis Pavlovo, Siečenovo atradimais, au torius prieina išvados, kad tik nuožmioje kovoje su religijos prietarais mokslas įrodė, kad gyvasis pasau lis nėra sutvertas, o išsi vystė per ilgus amžius, kad žmogus — ne „visagalio“ išmintingumo įrodymas, o pasaulio evoliucijos aukš čiausias laipsnis, kad žmo gaus mintis yra tokia pat materiali, kaip ir smege nys, kurių produktas ji
š
•
mai. Koncertą stebi Įvairiau sių tautybių MVU studentai: iš V. Europos, Azijos, Afri kos. Jiems patinka programos internacionališkumas, jaudina daina apie Kongą. Visus stebi na atliekamų numerių aukštas meninis lygis, maloniai ir skaidriai skambančios lietuvių liaudies dainos, nacionalinių drabužių Įvairumas, skudučių ir kanklių sąskambiai,* bale rinų grakštūs judesiai. Puikiai išreikštas tas jaunatviškas džiaugsmas, veržlu mas, dinamika ir viso kolek tyvo ansambliškumas. Gerą I
ateities. Karo metu žmonės, silpni dvasia, ieško paguo dos religijoje, kreipiasi su maldomis į dievą, tikėda miesi palengvinti savo kančias. Todėl Tėvynės karo metu religinės at gyvenos sustiprėjo. Dar svarbi priežastis religinių atgyvenų egzistavimui — silpna mokslinė — ateisti nė propaganda, blogas ti kinčiųjų įtraukimas į akty vią visuomeninę veiklą. Demaskuojant religinę ideologiją, negalima never tinti kovos su religijos pa sireiškimo formomis — tradicijomis ir papročiais. Dar Marksas rašė, kad „praeities tradicijos slegia žmonijos protus, kaip koš maras“. Todėl būtina su kurti naujus tarybinius pa pročius. Ypatingą dėmesį reikia skirti komjaunuoliš koms vestuvėms.
klasinius skirtumus, padėti įsitvirtinti viešpataujan čioms klasėms. Štai kokia religijos moralė. Komunistinė moralė — darbininkų klasės moralė. Ji visiškai priešinga religi nei moralei. Komunistinės moralės pagrinde — kova už geresnę ateitį, už ko munizmo pastatymą. Tary binis patriotizmas, proleta rinis internacionalizmas, komunistinė pažiūra į dar bą, humanizmas — pagrin diniai komunistinės mora lės bruožai. „Mes dirbsi me, — kalbėjo Leninas, — kad ištrintume prakeik tą taisyklę: „Kiekvienas už save, vienas dievas už vi sus“, kad ištrintume įprotį laikyti darbą atpildu už nusidėjimus. Mes dirbsime, ir įdiegsime į žmonių są monę „Visi už vieną, vie nas už visus“.
g
nei s S įspūdį paliko solistai Ritus Vasiliauskaitė ir Gint “'įj Česnys, o taip pat trio:3et Cėsnys, A. Cesnavičius ęs’ Burbulevičius. Išreiškęs visų, stebėtoji“ koncertą, maskviečių no ketvirtakursls Volodia sitr ševas paprašė perduoti H „Tarybinį studentą“ mūstr'ik sambliečiams: „Ansambli® sirodymas mums visiems j® patiko. Siunčiame geria® linkėjimus nuo MVU s® tų“.
A. MATULEVICI®
MEDŽIAGA, SURINKTA UNVERSITETO ATEISTŲ |
Veprių ka Svari jos] Veprių kalvarijos buvo pa statytos maždaug prieš šimtą metų. Pradžioje koplytėlės buvo medinės, sukaltos iš len tų. Kunigai labai reklamavo kalvarijų įkūrimą. Juk tai bu vo geras biznis. Mat, prie yra kiekvienos koplytėlės įrengtos dėžutės aukoms, Kunigai sakė, kad kalvarijų keliai išbarstyti žeme, kuria ėjo Kristus. Ji atnešta net iš Jeruzalės. Atseit šią žemę net
'•.Vi
idžiausias musų epochos dokumentas — Komunistų Parijos Programa, priimta 1X11 suvažiavime, kelia lilžiniškus reikalavimus kiekvienam komunizmo sta tybos barui. Tokie reikala vimai keliami ir kovoje su religinėmis atgyvenomis. I omunistų Partijos Proi ama į kovą su religinė«uls liekanomis žiūri kaip į sudedamąją s komunistinio darbo žmonių auklėjimo dalį. Religija — mirtinas ko lektyvumo, susitelkimo, vienybės priešas. Ji šaukia rūpintis tiktai asmeniniu išganymu, asmenine lai me... Kiekvienas už save, vienas^ dievas už visus — tokia religijos moralė. Re ligija savaime išnykti ne gali — prieš religiją rei kia kovoti. Juk ne paslaptis, kad ir mūsų studentijos tarpe pasitaiko studentų, kurie “ina į bažnyčią, ar tiki į lievą. Apsiginklavus nauja iomunistų Partijos Pro grama, komunistai ir visi •riešakiniai žmonės privao kuo plačiau vesti ateisti nę propagandą, siekti kad eliginės liekanos būtų vi siškai nugalėtos mūsų ša lyje. Geriausias pagalbi ninkas kovoje su religi niais prietarais yra knyga. Universiteto Mokslinės jibliotekos fonduose yra -(ausu ateistinės literatūRekomenduojame ke ■ JS. letą naujesnių leidinių, kurie padės įsitikinti re liginių prietarų beprasmiš kumu ir padės sėkmingiau vykdyti kovą su jais. Vienas iš tokių veikalų yra V. Vaičiuvėno kn. „Žmo gus ir religiniai prietarai“.
rinktas nario mokestis? bant su proforgais, jie S tvirtina, kad mokestis re® mas normaliai. V Proforgai retai dalyv® profbiurų posėdžiuose. Jie® supažindinami su biuro nu® mais. Posėdžiai blankūs. ® ba tik pirmininkas. Gal B profkomitetas mažai infoJ n vo, kalbėjo apie mūsų <l|na uždavinius? Bet kiek I "Y pats Petrauskas dalę jto. profkomiteto posėdžiuose ‘.ak Nesant organizacinės dr® mės, negalima operai.® veikti, negalima organu® darbo grupėse.
Tarybinė šalis įžengė į naują istorinį laikotarpį — išplėstinės komunizmo statybos laikotarpį. Komu nizmo pastatymas, drauge su milžinišku ekonomikos augimu, reikalauja iš ta rybinių žmonių aukšto są moningumo ir kultūringu mo. Taip pradeda savo brošiūrą S. Biragovas „Apie religinių prietarų įveikimą žmonių sąmonė je“ (rusų kalba). Tačiau yra nemaža žmonių, kurie neatsikratę religiniais prie tarais. Ypatingai paplitęs tikėjimas į pomirtinį gyvenimą. Religija negali apsieiti be legendų apie pomirtinį gyvenimą, apie tai, kad tikrasis gyvenimas ir laimė ne žemėje, o ana me pasaulyje. Tikėjimas į pomirtinį gyvenimą — tai tikėjimas į tai, ko nėra ir negali būti, nes mirštant žmogui, miršta ne tik kū nas, bet ir jo sąmonė. Autorius įdomiai kalba apie islamą. Islamas, kaip ir kitos religijos, visada vaidino reakcinį vaidmenį. Musulmonai prakeikia žmo nes, išpažįstančius kitą re ligiją, kursto karus prieš kitas nacijas. Reakcinį vaidmenį vaidina musul monų šventės ir papročiai. A. Osipovas — buvęs Leningrado Dvasinės Aka demijos profesorius, kny gos „Tęsiame pokalbį su tikinčiaisiais“ (rusų kalba) autorius, po ilgų klaidžio jimo metų, atsikratęs reli giniais prietarais, pareiš kė, kad dievo nėra, kad religija — ilgus amžius trunkanti apgaulė. Si kny ga persunkta dideliu noru padėti visiems žmonėms, kurie yra religijos Įtakoje, kad greičiau atsikratytų ja ir visas savo jėgas atiduo tų komunizmo pastatymui.
iš Jeruzalės atnešė za I nas Juozas Sivickis. ■ Įkūrus kalvarijas, ■ tyta medinė bažnyčia® begalėjo patenkinti k® Jie pradėjo aukų rinkim® jos bažnyčios statybai ■ daug pasidarbavo kuni ■ siliauskas ir grafas Fl® Abiem nuo statybos te® na riebūs kąsniai, o par® čiai ir maldininkai buv® plėšti. „Tobulinamos“ buvo > varijos. Reikėjo kuo pritraukti lankytojus. Ir( gas S. Janulevičius iš statyti mūrines koplytėil jų pastatymo klebonas jo giminaičiai labai pa jj Nemaža duoklė teko iri k ninkui Padbereckui. Mf lq statybai teikė plytas s Vietos parinkimas V>|pi se kalvarijoms taip patBt neatsitiktinis. Veprius ™ kelių parapijų žmonės. ,iyc išgarsėjęs Veprių dva-iris valdė turtingi ponai Jdo Oginskis, Sunlota, Ty: i; zai, pagarsėję savo >'P‘ mals. jfu< Baudžiauninkai ponų I mogoms užtvėrė Vale® žės ir Rešės upelius. 11 sidarė dabartinis Veprit I ras. Iš jo Ištekantis | pastačius koplyčias, ljeę šventu. lito Kalvarijų maldose iūs kur pabrėžiamas nesiflabt mas blogiui, taika su sist kentėjimai visokiausių Lre kinimų ir t. t. O tas bal labai naudinga. Ragiu® kinčiuosius atsisakyti |žPe kų turtų, pati jais n® vosi. Iš kalvarijų kui® lupdavo nemažas sumai o Nemažai kunigai pe® na ir dabartigįu m e ’fl pabuvę kaMRn ml sau mieste namus, Į mašinas. j Dabartiniu metu i vis labiau įsitikina, t varijos pastatytos ne garbinimui, o gryniail ky sipelnljimo tikslais. žiau čia atvyksta mali■tei Tačiau tokių dar yra J,yv „Cedrono“ geria ■’aiF renka iš jo akmenuk dar, matyt, tiki, kad ,uo kai ir. vanduo geriau (an negu raštai. Ateis laikas, kai i ,re belankys kalvarijų. ” išsivaduos iš rellgini.jik tarų. lah S. I’I.E'1
Ą VAKARĄ aš nesu dienomis, o Matilda laukė laukiau Matlldos. Ilgai meilės. Ji žiūrėdavo į veidus, sėdėjau ant Maišlo krantokurie — jai šypsodavosi. Atsi ren kojos mirko šiltame vandeny dusdavo ištiesusi rankas, bet, je, kuris skubėjo nešdamas atsimušusi į abejingumą, gy pernykštės žolės stabarėlius, venimo baimę, pabėgdavo. lyvJ Jie] kažkieno įmestus pagalius. Matilda pradėjo galvoti, kad VAIZDELIS nuj Žolės skverbėsi pro karklų meilės nėra. Ji nė neįtarė, KAMBARIO lango s. Mt kambaf šakas, vyniojosi ant jų ir pla kad mylintis ją sėdi šalia, ai ■įlūš tempiai savo puikėsi vandenyje, kaip pamerk kiekvieną dieną, ir nieko ne ■aštus. Pro Pįfmosius ra_ tos žalsvos ląumių skaros. veikia, kad Ji neišsitiesdama >10’. n galima nieko įžiūrėti, d;mjio pūgos, siaučiančios Upelis pamažu dengėsi baltu minko didelius kubilus duo. Aš prisiglaudžiu vėl vei tėliu rūku. Tai reiškė, kad pa ' pje e stiklo ir pučiu. Lan budo laumės ir šukuoja savo ilvi toje vietoje aprasoja, pa ■IH'ėliau atsiranda mažy baltutėlius plaukus, kad jos SP* aM j s“ . „Akis Airio““, rmn pro lziirdr kurią netrukus atskubės skalauti-pa ..įsi nuogi, vėtrų apdrasmerktų skarų, vilios kultu n edžiai. Jie stovi išdiikštai iškėlę savo galvių muzika vaikinus, kurių Jų šakos, viršūnes. širdis pavergs garsai ir atves jumi'i> didelės rankos, ranl—. vėjo . pas laumes. “M ,s kažkam moja. O gal girdisi. svl ikina? Pūga./ PC~2 Matlldos nesimatė. . . „ .tarp —j medžių □ jaukia ji Atsiguliau į Maišlo Žolę, 6al medžiai “ tarp savęs J, Mažutėlės ramunės virto sauGal..., bet jų kalbos ntuĘpi anta žmonės. ’ . Medžiai lėmis ir būriais švietė dan_____ Sako, jie ir lniRH iesūs. guje. Dabar ilgai neužges šta stovėdami... vakaras. Bet ar atskubės Ma APSAKYMAS ,šl>alieCiu lūpomis stiklą. ~q| OHlrlna III! tilda? Stiklas čoltnc šaltas, Iroin kaip Įil| ' Itinpos, kurias aš bučiaLaumės jau buvo pradėję □s buvo šaltos ir beskalauti skaras, kai aš atra 1 >s.! Supratau. Tai atsaįsmės dau Matildą sename klojime. nos. Jis sėdėjo prie pečiaus Aiškus be žo- ,iias dias. Man. Ji sėdėjo ant apdulkėjusių ir senu raukšlėtu veidu ir išse suspaudė širdį, bet sutrupėjusių pernykščių dobi kusiu kūnu, apvilktu suplyšu ^■sidaviau. Kartu su vilų sunėrus kelius rankomis ir siais ir taukuotais rūbais. Jį s Skau, šypsojausi, kėliau suposi. Ne, ne ji suposi. Ma vadino' Jeronimu. Relus už Naujuosius Metus. ini galvojo, kad aš lal- 5 Tešla tą dieną buvo kieta. tilda supo savo sielvartą, ku rio mėgiamiausia lopšinė bu Ji lipo prie rankų, rinkosi ’ii'.j^B Lūpos šaltos kaip suvo ašaros. Jos ritosi pirštais, tarpupirščiuose ir kuteno. Ma IS ęs Istiklas. Baisu... gėrėsi į dobilų dulkes ir, virtę tilda skubėjo — prakaitas ra dMžiai niekada nesilanksAt.| nlverkia... mažais pilkais gumulais, ne sojo smilkiniuose, tekėjo kak eiof isl smarkiau šėlsta pūga, lu ir graužė krūtis. Ji nusime blizgėjo. nol sušildyta akis pamažu Matilda patikėjo man vis tė blluskutę ir dar energin ūUiukia retu tinkleliu. į skui visai užšąla. Nieko neką. Kitos laukdavo švenčių, giau užgulė kubilą. »U lyl. Jeronimo akyse užsidegė laukdavo dovanų turgaus lUsi^Hai vėjas, tikriausiai su-
T
AUKSO DIRŽAS IIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
hli^Ktmas mane, pravirksta '■Buliau. O aš stoviu tiesus ns laifcštas. lyg tie pūgų ap iria^yti medžiai... p£TER|S
$
Visomis jėgomis
______
Turėjau progos susipažinti su pluoštu S. Gedos eilėraščių, jie mane sudomino. Gerai, kada debiutuojantis atakuoja literatūrą visomis pro to ir širdies jėgomis. Kuo didesnis užmojis, tuo geriau! Čia mano visatos kampelis. Mano aistrų okeanas ir įlanka » mano Ramybės Nieks nežino, kokios audros čia gema. Kokios saulės rytoj patekės. šitaip supranta kūrybą S. Geda. Ir man atrodo, teisingai supranta. Dar nežinome, kokias erdves pavyks jaunam auto riui atverti, tačiau žinome, kad be savo visatos, be savo nuostabių pasaulių neverta ir plunksnos imti į rankas. Ne visi S. Gedos eilėraščiai lygiaverčiai. Ypač reikia tobu linti formą. Bet ir iš neišbaigtų posmų trykšta autoriaus fan tazija, vidinė įtampa, spalvingi, netikėti įvaizdžiai: Gyvenime, tu sakalėli mano, Kaip nedaug bereikėjo lyg ateities Kosmonautui į begalybę išskrist! Arba: Nemirtingumas Lyg paukštis atskrenda ________ Ties mirštančio žmogaus galva. Tikiuosi, kad autorius įveiks formos nelygumus, išlaikyda mas neramią ir įtemptą poezijos ataką. O atakuoti reikia kiekviena eilute;1 tai vienintelis teisingas kelias.
ir
VL. ŠIMKUS
ICHAS PRO TRAUKINIO LANGĄ
1. LIETUVA no ašarų ir džiaugsmo šaltinėlis, p vidudienis — geriu, geriu tave, sys — en toksai pašėlęs. Ydpu vagono langai — patS televizoriaus ekranai, ikslfiimas! Pilnas vėl naujos šviesos, oteli S. įlydjvė — ta miela senikė mano — fa jris atšauna. Semiasi vėsos.
J1 idoi anojo dangūs atlydį, y ia a 0 lipt; i, ratai, ištiesta ranka. ranka, šuo Kokias erdves man atskleidi! _ — ii s aus manosios meilės mėlyna pūga! nu aki T. 11
d
n
2. RUSIJA
liegtiota Rusija. iltoJi vilke. raukinys — kaklasaitis žalias tau. btėlk minutei. pasidžiaugt vižnikų drobėm ant tavo pečių.
r tu, tokia didelė pilna minčių, Įženycino neužspausta širdie? Kur tavo guolis, Kurioje Visatos lovoj? keičias aušras tu mus vediesi?
r
ai komės mes: aš už gyvenimo, t Gyvenimas už manrs įsikibęs, pigiai ineatsileis nei vienas mūs kūnų raumuo, upesčių, sumanymų many — e iMūros dugne blyksinčių medūzų daugybė , pšviečla širdį, ir man taip ramu — neramu. Rys pro drumzliną stiklą ant balto debesų ekrano ali teities panoramą projektuoja dieną nakt. a. lyvenime, tu sakalėli mano, aip nedaug bereikėjo lyg ateities kosmonautui į begalybę išlėkti . . it, sesele, kelnes. Ne? Kaip sau norit. t, nedrjsiu kaip antikinis dievas iš muziejaus išeiti? tu gaivus, per pirmojo sniego bintus iškoštas ore, — ni. ik įhirurgai plaučius ir širdį suranda negreit ... tat 's, priemiesčio tolumos — išpraustų avių banda,
Ei'
Aš taip pasiilgau kažkokių lauko gėlių Ir pieštuko Snieguolė — baltoji sesutė man vis nesuranda. Kaminai, parašykit už mane dangui ir žemei eilių. Parašykit ir mergaitei, kuri neatėjo. Tamsią sielvarto naktį šaukiau pro sukąstus dantis. Pasijuokit iš tų, kur manim netikėjo Aš juokiuosi. Šaukiu — Man anksti, Man be galo anksti!
KVAZIMODAS Aš — Kvazimodas. Negražus, kuprotas. Nukarusiomis lūpom, kyšančiais dantim. Mėsos, plaukų ir kaulų mišinys sujauktas Ir numestas prie varpinės, Gulįs tenai dienom naktim.
Aš — Kvazimodas. Na, ko gi laukiat? Juokitės, Ironiškai šypsokitės, kvatokit, Kankinkite ant ąžuolinio rato Ir svilinkite įkaitintąja geležim! — Aš — Kvazimodas, ir jau to gana.
O jūs — kurti. Negirdite, kaip gaudžia mano sielos varpas. Į jūsų šermenis — jus kviečia. Ateis pasaulis kitas. Pasakys — gražus. Ir Esmeralda man nusišypsos.
Velionį Kuindžį apvogęs Moderniškai tapė dangus. Aš langą pravėriau. Juokas žemai ištryško svaigus.
Mergaitė bučiuojama juokės. Galvutė aukštyn užlaužta, j plaukus mėnuo įsliuogęs. Mergaite, jūs ne ta, Kur lūpomis paliečiau lūpas Ir ji pravirko staiga. Ir žodžiai ašaroj klupo — Kam? Ir aš sėdėjau palinkęs — Atėmęs iš jos kažką. Ir tokias man reikalingas Laikau jos mažas rankas. Aš nežinau, kodėl meilė Skausmingai aplankė mane. Jeigu jūs teisi, man negaila Juokitės. — Na!?
seniai krūtinėje nešiotos ir saugotos jai vienai deginan čios aistros kibirkštėlės. Jis sujudėjo. Basos kojos skubė damos susiieškojo klumpes, kaukštelėjo į grindis, ir ran kos apkabino Matildą. Silpnu mas lenkė jai kojas, ir jie iš sitiesė tarp kubilų... Tik da bar Matilda suprato, kas at sitiko. Ji spardė jį kojomis, mušė veidą, Ištepdama tešla jo barzdą, ūsus. — Būk visada mano, Ma tilda. Visą savo auksą atiduo siu tau. Tik būk mano... Ji kandžiojo jo rankas, ver kė nuoskaudos ašaromis, ir neapykanta buvo iškreipusi jos veidą. Jeronimas atgniaužė rankas. Jam buvo sunku ir gėda, kad ji nepriėmė jo mei lės, kad šitas jaunas kūnas, kuris buvo reikalingas jam, kaip gyvybė, atstūmė jį. Ko dėl ji nenori jo priimti? Šios mintys užplūdo Jeronimą ir virto plačiomis, gėlėtomis tė viškės pievomis, dideliais kiemo traukučiais, baltais ber žais, kurie visada lenkdavo jam liemenis... Jeronimui at rodė, kad jam reikia perbristi ištvinusį Maišį, pražydusį pu rienomis. Jis pasiraitojo kel nes ir nubrido, kad niekada daugiau nereikėtų grįžti ir siūlyti savo meilės... Matilda ištiesė ranką ir pa glostė katę, kuri glaustėsi prie jos kojų. Katė murkė ir gailiai žiūrėjo į Matildą. Pa stebėjau, kad ji vėl turės ka biukų. Mes nuslinkome nuo šali nės. Lauke žydėjo raudoni do’ bilai. Artėjo lietus. Jis nu plaus nuo dobilų dulkes ir sublizgės vandens karoliukais. Prabėgus kelioms dienoms moterys, kurios puošė Jeroni mą laidotuvėms, papasakojo, kad jo liemenį juosė platus odinis diržas^ pilnas aukso. Jis būtų priklausęs Matildai. Joana KETURAKYTĖ Iš pažangaus Amerikos
;
•lietuvių laikraščio „Laisvė“
Pakvipo jam karaliai V. Alantas, vienas smetoninių „vaduoto jų“, nori, kad lietuviai, kalbėdami bei rašyda mi apie Lietuvos pra eitį, kunigaikščius, val džiusius Lietuvą, neva dintų kunigaikščiais, o karaliais! Kodėl? Kam kraipyti istoriją? Alantas nepa sako. Jis tik šiaip sau plepa Clevelando smetonininkų laikrašty, ba ra tuos, kurie jo ne klauso, ir baigia: „Man ir daug kam visi mūsų valdovai, viešpatavusieji po Min daugo—Traidenis, Vy tenis, Gediminas, Al girdas, Kęstutis, Vytau tas, Švitrigaila — yra Lietuvos karaliai, o ne kažin kokie kunigaikštėliai, nors ir „didieji“. Galime spėti, kad il giau pasapnavęs, Alan tas ir A. Smetoną pa skelbs buvus karalium, o J. Smetonuką — princuku. „Veiksniams“ vis kas galima!
Nugirsti pokalbiai MERGINŲ NUOMONE Gatve eina dvi merginos. Viena sako savo draugei: — Įdomu, Maryte, kodėl tas vaikinas languotais balti niais, ką tik praėjęs pro ša lį, visuomet mane sveikina, nors labai mažai tepažįsta? Marytė: — Jei jis tave gerai pa žintų, tada nesveikintų. .. ASTRONOMIJOS PASKAITOJE Dėstytojas aiškina studen sukimąsi tams apie žemės aplink Saulę. palauVienas studentas, kęs, kol dėstytojas nutils, atsistojo ir klausia: — Dėstytojau, o aplink ką sukasi Žemė naktį, kai nėra saulės?
K. NORVAIŠA
AR BESUSITIKS? Jiedu laimingi žingsniavo pro darželį. Ten, panarinusios sunkias, pavargusias galvas puikavosi pinavijos. Jos džiaugėsi. Pavasariu, žiedais ir . . . jais. — Nori, nuskinsiu vieną? — Nenuskinsi. Tu bijai.. . — prieštaravo ji. — Nuskinsiu! — Ot ir nenuskinsi... — Žiūrėk tik! — Ir vaikinas tą pačią akimirką atsidūrė darželyje. Skubėdamas nuplėšė vieną gražuolę ir ištiesė ją per tvorą. Jai.. . . — Imk! — Nenoriu. . . vogtų gėlių. . . — patempė dabar luputes mer gina. — ?! Jie išsiskyrė. Kažin, ar besusitiks?
tuščiažiedės gėlės Peržydėjo tirštai raudonos astros. Galvose susikrovė sėk las — įpėdinius. Nuvyto žiedlapiai ir nubyrėjo. Bet kas čia?! Kelios gėlės tebesipuikavo, vylingos ir gajos tebečiulpė žemės syvus, o nualintos kaimynės — motinos jau merdėjo. Nusileido darželin į voratinklių togą susisupęs ruduo — teisėjas. Nubaudė viliokes astras už nevaisingas dienas. Naktį atslinko šalna — budelis. Tuščiažiedės gėlės savo pali kuonių neturės!
Atkelta pasakydamas, kad kai ku riuose kūriniuose neigiami ir teigiami herojai daugiau sėdi kavinėse ar šiaip prie stikliuko, negu dirba. Ge ria tarnautojai, geria dar bininkai (Pavartykime kad ir paskutinius „Pergalės“ bei „Švyturio“ numerius — I. Mero apsakymas „Paskutinis sustojimas“, A. Markevičiaus „Juoda žvaigždė“). Neatsilieka ir poetai (žr. „Literatūra ir Menas“ — R. Kašausko apsakymas „Poetas“.) Vie nas mano pažįstamas, per skaitęs „Juodą žvaigždę“, pasakė: ,,Aš nepabėgčiau nuo tos merginos. Aš pa sistengčiau ją atkovoti sau ir gyvenimui“. Šiuose žo džiuose optimizmo ir tikro jo humanizrho daugiau ne gu parodė jų autorius. Menkas tas žmogus, kuris taip greit ir lengvai nusi vilia savo idealais ir jaus mais, pasirinkdamas leng viausią kelią — pabėgti! Skaitydamas R. Kašausko „Poetą“, aš ieškojau dide lių dvasios polėkių ir to žmogų deginančio nepasi tenkinimo. kuris lydi kūrė ją, o suradau tuos pačius menkus jausmus. Senajam poetui „atrodė, kad ir šia savo išdidžia ir drąsia lai kysena jaunuolis išreiškė jam panieką“. Senasis po etas jaučia, kad jis apgau dinėjo žmones blogais ei lėraščiais, bet jis nesuran da jėgų net sau pačiam apie tai ligi galo prisipa žinti. Jaunasis gi nepralei džia galimybės įgelti senu kui, kad pastarojo knygos „guli antikvariatuose ar ba bazių sandėliuose“. Kaž kokia konkurencija, kova dėl būvio, kartų antagoniz mas! Arba ko vertas toks perlas: ,,— Puikiai tvarko si! mūsų Nadia, — pagyrė direktorius. — Tokios val gyklos niekur nerasi. — Nuo šio pagyrimo visiems, pasirodė nepatogu. Nadia nuliūdo“. Štai jeigu direk torius pagirtų jos artisti nius gabumus, kas kita! O čia kas — paprastas dar bas valgykloje... Norom nenorom nuliūsi... Taip in telektualizmas kartais depoetizuoja darbą. Tokios tendencijos žalin gos dar ir tuo, kad vyres niaisiais draugais šeka pradedantieji, ir jie iš moksta pro pirštus žiūrėti į ideologinį kūrybos kryptin gumą ir partiškumą. Nese niai universiteto partinio aktyvo pasitarime buvo kri tikuojama „Tarybinio stu dento“ redakcija ir visa ei lė jaunųjų literatų už men kaverčius kūrinius. Daug rašo B. Alys. Tačiau jo kūryboje apstu formalis tinių ieškojimų: kapotos frazės, vyraujantieji skyry bos ženklai — daugtaš kiai, pagrindinės minties reikia ieškoti kažkur pa sąmonėje (aps a k y m a s „Elektroninės smegenys“ ir kiti). Mes — ne už meno J
unifikavimą, sulyginimą. I Atvirkščiai, socialistinio I metodo vystymosi dlalekti- Į ka gyvenimo tiesos vaizda- I vime reikalauja skirtingų meninių manierų, skirtin gų braižų. Kame gi tada formalistinių ieškojimų priežastys? Viena iš jų — jaunieji literatai palikti be I priežiūros, verda tik savo Į sultyse, dažnai aptaria ne Į tai, ką vaizduoja autorius, I o tai, kaip jis vaizduoja, i t. y. atplėšia formą nuo Į turinio. Kita priežastis — ir, mano nuomone, pagrin dinė — ta, kad daugelis pradedančiųjų yra tik ste bėtojai, nutolę nuo visuo meninio gyvenimo proble- į mų. O tik stebint labai j lengva suklysti, absoliuti- I zuoti smulkmeną ir nepa- Į matyti didelių darbų, Jaus- j mų ir idealų. Pastaruoju j metu žymią pažangą pada- į rė kitas universiteto lite- j ratas — Ar. Turas. Jis I irgi dar mėgsta knaisiotis po šiukšlynus, po užkam pius, vaizduoti neigiamas studentijos gyvenimo pu ses. Tačiau autorius sten giasi užakcentuoti savo po- Į ziciją, to išdavoje Jo apsa- I kymai įgauna kritinį skam-1 bėjimą, jis demaskuoja ir kovoja su blogybėm („Kie no tas laiškas“, „Užmig ti...“ „Gintaras“). Teisingu keliu, mano nuomone, ei na teisininkas M. Kar čiauskas, pagrindine savo kūrybos tematika pasirin kęs religijos demaskavimą I (poema „Didysis bedievis“). Lyg himnas jaunystei ir žmogui skamba medikės K. Antanavičiūtės eilėraš čiai. Daug ieško lituanis tas A. Buckus.. Ieškojimas — geras bruožas, tačiau dažnai jis dar apsiriboja tik pamėgdžiojimu (tai la bai ryšku eilėraštyje „Skausmas“). Moka at skleisti žmogiškų jausmų grožį ir didingumą B. Pe teris (apsakymai „Vis vien padėkosiu jai...“, „Šaltos lūpos“). Galima išvardinti dar dešimtis pavardžių... Visa bėda, kad universi teto literatai, šie savotiški „kandidatai į pradedan čiuosius“, pernelyg lėtai auga. Ir vėl amžinas klau simas — kame priežastis? Be abejonės, literatų kūry ba — procesas, kuris at spindi bendrą viso kolek tyvo gyvenimą. Universite-. tas — respublikos moks lo ir kultūrinio gyvenimo šventovė. Tačiau kažkodėl mūsų literatų (išskyrus tuos, kurie žinomi iš anks čiau — J. Nekrošius, V. Palčinskaitė, M. Martinai tis, Br. Kiškis ir kai kurie kiti), pavardes retai per skaitysi respublikinėje spaudoje. Visų pirma to dėl, kad jais mažai domi masi universiteto viduje, o dar mažiau — už jo ri bų. Tokia padėtim reikia rimtai susirūpinti ir ją ati taisyti.
i
z
STUDENTŲ
DAINOS
KONKURSUI
J. KALNAIT1S
ATSISVEIKINIMO DAINA Saulė myli bendrabučių langus — Nuo pat ryto į juos ji žiūrės. Mūsų dienos, lyg mėlynos bangos Nenurimstančios niekad Nėries.
Atminimą dienų tų laimingų. Tu ir aš širdyje juk nešu.
Prisiminsim draugus, kur mylėjom, Savo vasaros, darbo džiaugsmus, Grakštų šokį ansamblio šokėjų, Alma Mater — antruosius namus.
Mus vilioja neramios kelionės, Bet kai toliai žydrieji pašauks, Neužmiršime gatvės Čiurlionio, Filologų berželio gražaus.
Neprarasime didelio tikslo, Nes gyvenimas mums kaip daina. Mes romantikais visad palik sim, Nors ir plaukus paliestų šalna.
Nepamiršime saulėto Vingio Ir pušų, ir svajingų pušų.
Įvyks pasitarimas Mūsų tiksiąs—masiškumas S. m. kovo mėn. 27 d. (trečiadienį) 17 vai. V VU komjaunimo komiteto patalpo se (Centriniai Rūmai) Įvyks „Tarybinio studento“ aktyvo pasitarimas. Dienotvarkėje: kai kurie laikraščio pagerinimo klausimai. Pasitarime privalo dalyvau ti „Tarybinio studento“ red kolegijos nariai, o taip pat žemiau išvardinti korespon dentai: Istorijos ir filologijos fakultete — V. Žemaitis, D. Gudaitė, D. Einikytė. Teisės fakultete — A. Katkus, V. Vilutis, v. Vaicekaus kas, V. Bisikirskas, J. Sma liukas. Ekonomikos fakultete — B. Barsytė, U. Klikūnaitė, S. Zaicevas, S. Šlajus. Chemijos fakultete — V. Genrikaitė, D. Gaudrimaitė, J. Sudeikytė. Fizikos ir matematikos fakultete — J. .Ambrasas, B. Uldukytė, A. Puidokaitė, Jakuškaitė. Medicinos fakultete — V. Ročka, E. Urbaitė, V- Petffkaitė, E. Irkinaitė, A. Ado mėnas, J. Sukurytė. Gamtos fakultetas — A. Simanavičiūtė, D. Slimas, O. Laurinavičiūtė, Barnatavičiūtė, Paužaitė. Pasitarime kviečiami daly vauti fakultetų komjaunimo biurų nariai, atsakingi už spaudą, o taip pat jaunieji li teratai. Redakcija
ls’ anksto dėkingi’ Nežinome, kas mums pasidarė. Semestro pradžioje) faktų, kai keletas iš mūsų bandė nelankyti paskaiti kurso draugai stengėsi nesąžiningu būdu išgelbėti tiri Iš pradžių naudojome individualaus apgavimo mėtoti I praeitą savaitę susirgome kolektyvaus apgaudinėjimo] Kai dėstytojas atvyko kovo 13 dieną į matpraktikumo kaitą, iš II grupės nieko nebuvo. Nors dar ne balai pirma, bet mes dėstytojui paaiškinome, kad buvo skeli lentoje iškabintas lapelis, jog paskaita neįvyks. Dėstyt žinoma, to lapelio nematė. Jam taip ir liko neaišku, i galėjo padaryti „paslaugą“. O jūs galvojate, kad I ■ grupės iš kelmo spirtos? Klystate! Jei galėjo „nusiimi grupė, kodėl mes negalim! Taip ir padarėme. Dėstyi mūsų nerado ir šeštadienį. O dėl kitos savaitės pagalį me. Dekanate, klek mes girdėjome, mūsų likimo broliai JI kurso fizikai, taip pat buvo susirgę panašia liga, bet® labai tiksliai nustatėte ligos diagnozę ir kursui iš .K reikalingų vaistų. Mes iki šiol galvojom, kad kolektyils ligos pakol kas nepagydomos, kad visam kursui niek ut padarysi. Bet kaip pamatėme, yra gerų vaistų ir prieš® ligas. Gelbėkit, kol netapome chroniškais ligoniais. Iš anksto dėkingi. JS
7.
Vartant vykusių Universitete spartakiadų protokolus, pa stebima, kad prieš keletą metų medicinos fakulteto sportininkai užimdavo Universiteto spartakiadoje priešpaskutines vietas. Rei kalai buvo pasitaisę paskutiniaisiais metais, kai mūsų fakulteto sportininkai kovojo dėl spartakiados nugalėtojo vardo, bet vis šiek tiek iki to vardo trukdavo. Viso to priežastis būdavo ne pakankamas masiškumas. Turint galvoje, kad gerų sportininkų pas mus nedaug, todėl viską turi lemti masiškumas. Ta linkme buvo dirbama paskutiniais metais ir tas davė teigiamus rezul tatus. Tačiau šitoks darbo metodas yra pats sunkiausias. Jau šių mokslo metų pravestos sportinės varžybos parodė, kad dau geliui musų fakulteto draugų mažai rūpi fakulteto sportinė gar bė, kad vien draugiškas prašymas sportuoti už fakultetą nepa deda, ir tas vers sporto tarybą imtis griežtesnių priemonių. Aš norėčiau keletą žodžių parašyti apie mūsų tarybos dar bą. Atrodo, kad kaip ir anksčiau taryboje yra dvi priešingos grupės: viena, kuri dirba nuoširdžiai, kita, kuriai mažai rūpi fakulteto sportinis gyvenimas. Geru žodžiu norisi paminėti Cekuolį, kurio dėka šiemet išleista nemažai stendų, gerai renka mas nario mokestis ir kita. Drg. čekuolis ne tik geras visuomenininkas, bet geras ir sportininkas. Gerai pavestą darbą atlieka ir Gadeckytė, Myško, Levickas, na o kiti tarybos nariai, reikia manyti, padirbės ge rai dabar — sportinių varžybų metu. Daugelį metų mes buvome nepatenkinti Universiteto sporto klubo darbu. Varžybas vesdavo neplaningai, sugrūsdavo visas beveik vienu metu ir dažniausiai prieš sesiją. Šiemet reikalai pasikeitė ir reikia ta proga sveikint sporto klubą. Varžybos vyksta planingai pagal seniai numatytą planą, kas palengvina darbą fakultetuose. Tik dar būtų teigiamas dalykas, kad spor to klubas daugiau organizuotų susitikimų su kitų respublikų aukštosiomis mokyklomis, nors ir su mūsų respublikos, nes fakultetai šiuo atžvilgiu finansiškai yra bejėgiai ir kad draugiš kuose susitikimuose kviestų startuoti fakulteto kolektyvus. Be to malonus dalykas būtų, kad pagaliau sporto klubas prisimintų tai, kad mūsų Universiteto komandos turėtų malonią akiai for mą, o ne kažkokį tai margumą. Mūsų fakulteto uždavinys yra šios spartakiados metu išsi laikyti pirmame trejetuke, pasiekti kuo didesni masiškumą visose sportinėse varžybose.
III KURSO MATEMATIKAI NUOTRAUKOJE — Vida Ba lytė. Ji geriausia Medicinos fakulteto sportininkė, USK moterų tinklinio komandos kapitonė.
Neseniai baigėsi medicinos bendrabutyje Nr. 5 organi zuotos šaškių varžybos. Var žybose dalyvavo 16 studentų. Bendrabučio čempiono vardą iškovojo pirmakursis Balkys. Jis nepralaimėjo nei vieno susitikimo. Tai sportininkas pirmaatskyrinlnkas. Šiuo me tu eina į pabaigą ir šachmatų pirmnybės, kur tvirtai pir mauja Balkys. Artimiausiu metu numatyta sužaisti draugiškas varžybas su kaimyninių bendrabučių sportininkais. K. BALYS
MF sporto tarybos pirmininkas M. GRIGAITIS
Madingi soksai
\
/ / /
Diplo.^as
SUNKUS
KELIAS...
U
Naudinga sporto šaka
Skirtingai nuo plieno pra L. ROTUNDAS monės Amerikos šokiai nesto vi vietoje. Specialistai-choreografai, pabuvoję porą dienų Niujorko beždžionių voljeruo se, pasiūlė keletą naujų nuo BESPALVIS stabiai grakščių šoklų, jų at siradimas tampriai susijęs su žmogaus atsiradimu. Naujieji Vienam šypsosis ir lankstysis, šokiai iššaukė didelį moksli Prieš antrą raus, prieš trečią bals, ninkų susidomėjimą. Jų nuo Prieš penktą lyg kalmaras gels, mone, šie šokiai — naujas Čia vėl nušvis lyg plikė ant galvos. .. svarus C. Darvino mokslo tei singumo įrodymas. Kitų spalvas jame matysi, Piešiniuose dailininkas pa Tačiau jis pats tai be spalvos! mėgino pavaizduoti charakte ringiausius naujųjų šokių ju TURGAUS MEŠKERIOTOJAS desius. 1. Tvistas kaipo toks. — Tikėk ar netikėk, brolyti, 2. Holi-goli — tvistas su Kasdien ištraukiu aš po lydį maksimaliu kulno sąnario Virš kilogramo... — aiškina ramus, narstymu. 3. Piure — ketvirtis Garbe nusmailinęs liežuvį. čarlstono, trys ketvirčiai — . . . Tačiau parnešdavo Jis į namus tvisto. Tik turguje nupirkęs žuvį. 4. Pouni —- nuo holi-goli skiriasi tuo, kad dalyviai dau NESAVIKRITIŠKAS EŽYS žosi kulnais ir kaktomis. 5. Lokomošnas — nenu trūkstamais tampymasis. Kaip Visiems be gailesčio jis smeigia tampytis — nesvarbu. Ir j visus iš kamuoliuko žiūri, 6. Uoblas — pagrindinis Bet sau nė krepštelt nesiteikia, — tvisto konkurentas. Galima su Mat, adata sava skaudžiausiai duria. koja pasikasyti ausį.
Gaivinantls laukų oras, genuotaika ir aplink geri, linksmi draugai. Kalnai, upės, ežerai, miškai, laužas naktį. Kiek slepiasi šiose lakoniškai išreikštose mintyse — žino tik turistai. Iš kiekvieno žygio parsinešama tiek įspūdžių, kad jų užtenka kelioms savaitėms. Kiek buvo linksmų, įdomių valandėlių ir kiek nesėkmių, iš kurių vėliau skaniai pasi juokiame. Gamta traukia bal tai apdengta ir sprogstant gležnutei žalumai, sužydėjus
pievoms ir kai rausvi lapai dengia laukus ir ežerus. Džiaugiuosi, kad medikų tarpe atgyja ši nuostabi spor to šaka. Į draugišką turistų būrį įsijungė gausus pirma kursių būrys. Į turistinius žy gius vėl išvyksta 15—20 žmonių medikų grupė. Mūsų šeštakursiai pabuvo jo Karpatuose, Koloj, Urale, Vidurinėj Azijoj, Kaukaze, o dabar mes eisime tomis kryp timis. I. MAURUSAITĖ
EPIGRAMOS
ANTRAKURSIS (MF) EUGENIJUS PIEŠINA PATEN KINTAS. JIS TAPO TARPFAKULTE T INIŲ ORENTACINIO SPORTO VARŽYBŲ ČEMPIONU.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17. LV 05902
v.
J. SMALIUKO pieš*3
ČEKUOLIO NUOTR.
Teckaso anekdotai Įdomu pažymėti, kad anekdotai anekdotais laiko® tik už Techaso ribų. Pačia® Techase Jie laikomi papr® tais „įvykiais iš gyvenimo ®
l(Turtingą
1
>
techasietį iškvie® į mokyklą, norėdami pasisk. « ti blogu jo sūnaus elgesi® Techasietis įėjo į direktorla® kabinetą ir pasakė: „Negal® suprasti, kodėl mokytojai r I sutaria su mano Bilįu? Malku tarnai puikiai su juo sutaria® 2 ik< Kartą Techaso naftos p m< monininką ištiko priepuoli® Jis griebėsi už širdies ir s® šuko žmonai: „Pas mane, , rodo, infarktas. Nestovėk J 1 darbo! Nueik ir nupirk ma® ligoninę!“ 'I 3 Vienas Techaso turtuodr nupirko savo sūnui Suniuk _____ 1 l Sužinojęs apie tai, kitas -ne chaso turtuolis nutarė neatsss likti. Kadangi jis buvo beva'.oc kis, tai savo šuniukui nupirk® vaiką. :ai m ;ų.
REDAKCINE KOLEGIJA « .......................................... ...........
MF II kurso studentai Raimondui Gudaičiui dėl jo my-įj limos motinos mirties, reiš į | kiame gilią užuojautą '{J KURSO DRAUGAI dil to
-)a|
Rinko Ir spaudė LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 2127
Ortam BaJikHioccKoro Toc. ymtBeparrera (<GoBeTejcMfi cryAeHT*), aapec: r. Bhamiioc, ya. y»H»epc><T«To, J.
4 na