KAIP MOKOMĖS?
Visų šalių proletarai, vienykitės!
US VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, 10 KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS U,' i ■“<> 1050
Nr. 11 (446) 1963 m. kovo
30 d.
Kalu 2 kap.
***
inrl
OMJAUNIMO PROŽEKTORIUS“ - aktyvus išr ,KJS CENTRO K0MIkty vS PATVIRTINO „K0MVIMO PROZ E K T O1esJS“ NUOS T A T U S. JS CK YRA TOS NUOES, KAD, ĮTRAUKTOS YVIAI DALYVAUTI Į TINĘS - VALSTYBINES TROLES OR G A N Ų ;lą, placio s i o s [JAUNUOLIŲ IR JAULIŲ MASES ISEIS PUIJAUNIMO KOMUNIS- Q AUKLĖJIMO MO LĄ. KOMJAUNIMO ORIZACIJŲ UŽDAVINYS ATEISINTI ŠĮ GARBIN>ASITIKEJIMĄ- PA* U :ti kad kiekvienas MJAUNIMO PROŽEKIAUS“ BŪRYS TIKRAI e TŲ AKTYVIU PARTIi ORGANIZACIJŲ IR TINĘS - VALSTYBINES ITROLES ORGANŲ PA_ .B1NINKU, PADĖTŲ ŠApje,ri ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ ) TRŪKUMUS, KO|jr‘ ’Į PRIEŠ VISA, KAS JKIA KOMUNIZMO STAS CK ATKREIPIA UNIMO ORGANIZAfDEMESĮ Į TAI, KAD S „KOMJAUNIMO KTORIAUS“ STABŲ RIŲ DARBO TURIrW- PRAKTIŠKAI ĮGYJDINTI LENINO SUFOR MUOTUS KONTROLES . NCIPUS. KONTROLIUO'' NUOLAT, SUMANIAI, d <IANT UŽKIRSTI KETRŪKUMAMS IR SA
organų pagalbininkas LINTI ATSKLEISTUS TRU KUMUS. VLKJS CK YRA TVIRTAI ĮSITIKINĘS, KAD KOM JAUNIMO ORGANIZACIJOS. ,,KOMJAUNIMO PROŽEK TORIAUS“ STABAI IR BO-
RIAI TAPS AKTYVIAIS PARTINES - VALSTYBINES KONTROLES ORGANŲ PA GALBININKAIS, SAVO GARBINGU PNDELIU PRI SIDĖS PRIE KOMUNIZMO STATYBOS.
Vakar (vyko universiteto aktyvo mokyklos užsiėmimas — klausimų atsakymų va karas ateistine tematika. Uni versiteto komjaunimo aktyvis tai susitiko su ateizmo muzie jaus darbuotojais. /
GARBES LENTA ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO- ■ JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS, J AKTYVIUS VISUOMENININKUS.
■ ■ •■■■■■•■•■•■■•■■■■k’
vrasMMMiBMaBmai
***
komjaunimo Universiteto komiteto biuras išdavė rekomendacljas stojimui kandida tais į TSKP narius Gamtos fakulteto studentams V. Igna tavičiui, B. Barauskui, M. Dobkevičiui, teisininkams V. Juškiui, A. Rukšėnui, R. Gu dui, asistentui S. Vėlyviui, dėstytojui P. Kūriui.
Nuo ko visa tai prasidėjo?
N. CEKNYTĖ
----------- ♦
APYBRAIŽA ereikia man... jūsų komjaunimo! — Vaiki nas metė bilietą, stal giai pasisuko ir iškaukšėjo iš komiteto. Aleksandras Ch. grįžo na mo. Parėjo ir tėvas, kaip pap rastai, užgaišęs spaustuvėje. Motina. nešdama valgyti, švelnokai jam papriekaištavo. Vakarieniauti Aleksandras nesėdo. Tėvas taip pat neval gė. — Aleksandrai, — dusliai prabilo jis, — sakyk teisybę, kas ten atsitiko universitete? — 21ūrėk, kokie uolūs geradariai. . . Jau pranešė, Suspėjo. — rūgščiai iškošė sūnūs. — Vaike! — nustėro tėvas, — Ar tu bent kiek Pagalvoji?! Ką tau darbe pasa kysi? — Užteks tų pamokslų! — atrėžė Aleksandras ir, išjun-
N
jiėmimo į aukštąsias tokyklas naujovės
aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija o naujas priėmimo Į aukštąsias mokyklas taisykles. _> nauloves, kurios numatomos priimant Jaunimą Į reskos aukštąsias mokyklas. ELTOS korespondentas paprašė dalinti mintimis Valstybinio aukštolo Ir specialiojo viduriP mokslo komiteto pirmininką H. ZabulĮ. įuoi “i Anksčau stojamųjų egzaminų pažymiai, — sako drg. Za,■&- turėjo lemiamos reikšmės priimant studentą Į aukšmokyklą. Todėl dauqelis oamybin'nku. Ilgesni laiką neslC, > Ir primiršę teorines žinias, nepajėgdavo išlaikyti konkurtk 4tais, kurie ateidavo laikyti egzaminų, neseniai baiqę vidu„, mokyklą. Tai daugelį gamybininkų atbaidydavo nuo aukštomopyklos. Todėl priėmimo taisyklėse ir padarytas pakeitiDąbar kartu su stojamųjų egzaminų rezultatais bus atsilianka !r Į tai, kaip stojantysis mokėsi vidurinėje mokykdalfrko, turinčio lemiamą reikšmę pasirinktoie specialybėje. , būdu visi tie, kurie gerai mokėsi vidurinėje mokykloje, LUOi r po tam tikros pertraukos stodami Į aukštąją mokyklą, iuk 1 pranašumą prieš kitus. Sj naujovė padės kovoti su tais, • T * n|atsakingai žiūri Į mokslą. Pasitaikydavo tokių atvejų, nokinys vidurinėje mokykloje visai nesistengė mokytis, o eav js baigimo porai metų pasiieškodavo nesudėtingo darbo Ir. levaiBdarrasis savo stažu, be konkurso Įstodavo Į aukštąją mopirk'MKalil<ęs už durų mokslo pirmūnus. Dabar tai negalės pa-
albpnt apie aukštolo mokslo išvystymą respublikoje, norisi mėli, kad per praėjusius septynmečio metus aukštųjų molontinqentai augo labai sparčiai. Ypač didėja studentų -nim|as Kauno Politechnikos institute ir Vilniaus ValstybiJA ’e.Vv Kapsuko vardo universitete. -udąrant studentų priėmimo planą, buvo žiūrima musų /‘,es|.ūkio poreikių. Kaip ir ankstecn’ais metais, bus dauP.r|‘rnarr’a i tokias specialu bes, kaip mašinų qamybos techradijo aparatūros konstravimas, radiotechnika, fizika, Rai- Jmajika, chemija ir kt. Įvestos ir kai kurios naujos speciamy Įss.jfjįilniaus universitete įvedama darbo ekonomikos speciaeiškurią baigę specialistai dirbs visų pirma techninio nor• -■ specialybė ' ‘ numatoma dieniniame ‘ ' ir neaki'hioį srityje, ši M dinifcrne skyriuose. Nuo šių metų Kauno Politechni Politechnikos into plieniniame skyriuje atidaryta naula soecialybė . ’ ‘ ‘ ‘ ‘ > — vi nenlbijo “ maitinimo • *--• —• •Ir orqanizavimas. ------- -*------- »------technoloqija >auq dėmes'o skiriama pedaooqu kadrų parenqimui, nes gerų ____ r mokytojų priklauso mūsų jaunimo auklėjimas, būsi’4 kadrų paruoši “imas. Šiais metais taip pat padidintas prinas i pedagoginiilus institutus.
gęs radijo aparatą, nusinešė į miegamąjį. Ilgai sukinėjo ran kenėlę. Kažkur skaitė pasku tines žinias apie Siriją, šalia kažkas kaltino Irako patriotų žudikus, sekanti stotis perda vė jaunimo dainas ir maršus. Suradęs eteryje simfoninę mu ziką, Aleksandras bandė susi tvardyti. Prasivėrė durys. Į kambarį. įvirto Ibroįij — septintokas Pranukas. Metęs apzulintą veršenikę, jis pastvėrė riekę batono ir, žiaumodamas ją, puolė prie imtuvo. — Duok man! Šiandien fut bolas! Jis čiupo už rankenėlės. Aparatas suparpė. Aleksand ras piktai atstūmė brolį. Pra nukas kyštelėjo Jam liežuvi ir išbėgo pas draugą. Tačiau Aleksandras muzikos nebeklausė. Nuėjęs į kitą kamba rį, parimo prie rojalio. Tėvas nebevakarienlavo. Sunėręs rankas, ant nugaros, vaikščiojo po kambarį. „Kas su Aleksandru? Atžarus. . . Užsidarė nuo visų. O dabar. . . Bet pala... nuo ko, tikrai nuo ko, ir nuo kada visa tai prasidėjo? Nuo kada?“ .. . Aleksandras jau iš ma žens vengė žmonių. Tėvai la bai buvo susirūpinę, kai pir magimis ligi dviejų metų am žiaus nekalbėjo. Tačiau gydy tojai pripažino kad jis svei kas. Ir kai sykį į svečius at važiavo dėdė iš Kauno, ma žylis Jam išdrožė: — Ko taip žiūri?! — Šie pirmieji Aleksandro gyveni me žodžiai, matyt, Jau seniau buvo išmokti. Valkas pradėjo lankyti mo kyklą. Tėvas prisimena, koks savarankiškas ir nekalbus Aleksandras būdavo, kai po pamokų sugrįždavo į namus. Tačiau neužilgo pradėjo spor tuoti, žaisdavo kartu su ki tais. Augo žvalus, sveikas. Mėgo slidinėjimą ir fechtavi mą, nors buvo neblogas ir krepšininkas. Vienok, dažnai nesutikdavo žaisti silpnesnėse komandose. — Geriau žiūrėti kaip kiti laksto. . . — sakydavo. — O tai prakiši per kokį nors žiop lį. . . Kas kita špaga. . . Vis kas vien nuo tavęs priklau so. . . Po kurio laiko Aleksandras Ch. tapo LTSR Jaunių fechta vimo čempionu. Tėvas didžia vosi. Jis ir dabar mato porą rūpestingai saugomų taurių ant sūnaus spintutės. Tarsi pa-
jutęs jo žvilgsnį, Aleksandras irgi pasuka tenlink akis, šil ta džiaugsmo bangelė nuvil nija vaikino krūtine. Bet pri siminęs tėvą, vėl paniursta. Šis sustoja prie lango. Lauke žliaugia lapkričio lietus, juo di debesų gurvuoliai stumdosi padangėje, kada-ne-kada pra plyšdami ir su čiurkšlėmis paskleisdaml prievakario šviesą. Jį nupurto nejaukus šaltis. Tėvas pamena, kad Alek sandras kažkodėl ilgai nestojęs į komjaunimą — sakėsi dar Jaunas esąs. Bet tėvas pakal bėjo su klasės vadove ir sūnų priėmė. Taip tada buvo įpras ta. Gabų dešimtoką išrinko mo kyklos komsorgu. Aleksandrui patiko, kad mokytojai jį iš skiria iš kitų. „Tada apsirikau. Tai buvo mano klaida, kad sutikau, — mąsto dabar Aleksandras. — Tapau atpirkimo ožiu. . .“ Jis nenorėjo apleisti spor to. Teko. Treniruotėms likda vo mažokai laiko. Aleksandro varžovai vis dažniau ir daž niau Įveikdavo jį. Vaikinas kartą išdrožė treneriui: — Užteks man! Į treniruo tes daugiau neateisiu. Ne, jis nebuvo linkęs pra-
UNKU stovėti vietoje, užsidaryti savo asme niniuose interesuose, būti nuošalyje nuo aplink mus verdančio gyvo, įdomaus studentiško gyvenimo. Kartą ji ir pasakiusi profbiuro pirmininkui: — Mažai aš dirbu. O galėčiau daugiau... Ja patikėjo ir pavedė gana atsakingą darbą — spaudos platinimą. Be abejo, huvo abejonių. Ar sugebės ši kuk li mergaitė vadovauti spau dos platinimui? Bet Ji neap vylė draugų pasitikėjimo. Ir neapvils. Mes ja iikime. Kas ji? Prieš dvejus metus Nerutė Ceknytė aukso meda liu baigė Vidurinę mokyklą Panevėžyje; Toliau — FMF. I kursas. Kurso proforgas. Dabar — fakulteto profbiuro narys, atsakinga už spaudos platinimą. — Kaip sekasi studijos? —klausiame. •■«*&»'*• >.-.>• ■ — Neblogai. Dar neturiu ketverto. Nesunku. Žinoma, dirbti reikia. Taip, dirbti reikia. Ji ir dirba. Ne tik mokosi labai gerai, bet Ir sėkmingai dirba visuomeninį darbą — geriau siai platina spaudą universi tete. Ir dabar jos sąskaitoje — 626 egž. respublikinių ir sąjunginių leidinių. >*‘ N. Ceknytė Šiame darbe naujokė, bet rezultatai kalba apie sugebėjimą ir atsidavimą patikėtam reikalui. — Nauja' mergaitė, bet la bai šauniai dirba, — atsilie pia apie " ją atsakingas už spaudos platinimą universite t te A. Gardžiullš. VVU studentų profkomitetas
S
L. BRAZIULIS
,ri
egc ii
Įvyko universiteto komjau nimo komiteto posėdis kartu su TSKP katedra. Buvo svars tomas visuomeninių mokslų studijavimas Chemijos fakul tete. Pranešimą padarė Che mijos fakulteto komjaunimo biuro narys drg. Miliukas. Pasisakė prorektorius mo kymo reikalams B. Sudavičius, dėst. Surdokaitė, uni versiteto komjaunimo komiteto nariai J. .Abaravičius, ..........................A. Rukšėnas, J.. Nekrošius. Šiuo klausimu priimtas nutarimas.
Tokį klausimą praėjusią savaitę svarstė Istorijos ir fi lologijos fakulteto partinis biuras. Pranešime, kurį padarė biuro narys drg. Andriušaitytė, buvo pažymėta, kad fakul teto jaunieji komunistai mokosi gerai, kartais nemažą vi suomeninio darbo krūvį sėkmingai, derina su mokslu ir pa skaitų lankymu. Pranešėja taip pat-pateikė nemažą faktų, kurie rodo, kad kai kurie jaunieji komunistai mokosi silp nai. Pasitaiko, kai vengiama visuomeninio darbo. Pasisakęs fakulteto dekanas A. Bendžius pažymėjo, kad Jaunieji komunistai turi būti pavyzdžiu kitiems studentams tiek moksle, tiek ir visuomeniniame darbe. Deja, dar būna faktų, kai to nesilaikoma. Partinis biuras tūri griežčiau kontroliuoti. ■ <or»ir. ■•. Biuro narys J. Stepšys nurodė kai kurių jaunųjų ko munistų konkrečius trūkumus. Daugelis nenoriai pripažįsta savo spragas moksle, nenuoširdūs. ! Tai irgi nesuderinama su jauno komunisto etika.
,—
lošinėti." Ir vis per tą komjaunimą. . ." apmaudžiai pagalvodavo. Nenoriai organizuoti susirinkimai, pravesti vakarai. kaip ir anksčiau buvo neįdo mūs. „Lakstyk čia dėl kitų..." grauždavo pikta mintis Alek sandrą. Tačiau nuslopinęs ją, vaikinas griebdavosi darbo. Bet tardavosi tik su tėvu. Sa vo planus slėpdavo nuo visų ir tik Jam vienam tepatikėdavo. Rodos, šis tas keitėsi. Bet čia kartą mokyklos direkto rius nedavė salės, kai buvo norėta suruošti, atrodo, toks Įdomus vakaras — pokalbis apie draugystę ir meilę. Tada mokytojai organizavo savo po būvį. Pasakė: „Nėra vietos! O kodėl? — neklausinėk!“ Po kiek laiko Aleksandrą pakvietė į miesto komjaunimo komitetą ir skaudžiai Išbarė, kad Jo mokyklos komjaunuo liai gauna dvejetus. Aleksand ras taip pat buvo mokinys ir nenbrėjo su tais keliais pa daužomis pyktis. Pats jisai nei trejetų neturėjo. Mokyto jams apie priekaištus nedrįso pasakoti. Galvojo su tėvu pa sikalbėti. Bet vis atidėliojo. O ir tėvas mažai tada bepasiteiraudavo apie mokyklą — (Nukelta į 2 p«t.)
Just. KAROSO nuotr.
BALANDŽIO KVAPAS KVEPIA BALANDŽIO ASFALTAS UPĖS SROVE IR ŽIEDAIS. NUMETA ILGESĮ BALTĄ BERŽO VILIOTĄ KADAIS.
AMŽINAS UPĖS GIMIMAS TEŠKA PO KOJOM DŽIUGIAI, IR PUMPURĖLIAI,JAU IMA SKLEISTIS PRIEŠ SAULĘ SMAGIAI. M. KARČIAUSKAS
V.VU komjaunimo komiteto sudarytas univernutarimu Komjaunimo prožeksiteto _______ “ štabas. Komjaunimo toriaus prožektorius koVos su visais trūkumais________ neąerovėmis komjaunimo darbe, akademiniame darbe, buityje ir visur kitur. Komjaunimo prožęktorius kovos už , viską, kas Komjaunauja ir pažangu. nimo prožektorius — abejinbiurosurambėjimo, gurno, kur bepakratizmo priešas, ............ šios - blogybės. sireikštų prožektoriaus „Komjaunimo parodyti tikslas ne vien šiuos trukumus, pirma, kovoti už tai, ----jiems būtų užkertamas kelias, kad jie butų Šalinami.
į
Prie Mokslinės bibliotekos katalogų Jau eilt® tų stovi neaiškios paskirties metalinė dėžė, jaunimo prožektorius“ išsiaiškino iir nustatė, 1®, neveikiantis gazuoto vandens automatas, kuri klauso „Tauro“ valgyklai. Jis valstybei kainat 1000 rublių. Gerbiama Tauro valgyklos direkcija! Ar® pelną duoda rūdijantys tūkstančiai? Laukiame atsakymo. Redakcijos prierašas: pri mename, vieną kartą kalbėjome apie „automatų čiau atsakymo Ilgi šiol nesulaukėme.
J į \
AoporHe apyakli! Baiue nncbMO h khhth noJiyMHjih. CepAeHHO 6.naroAapHM Bac 3a Bce. Bu Hannca.nn oseHb m no ro HHTepecnoro. MM b . (įopyMe «e yqacT.Wi»ajn<. rincbMa Bauinx peSny npnuiJiH 3Ha*iHTejibHo no3«e. BTopoii Typ iJiopyMa flyger 22 anpejin, b achi> poiKAeHMn JleHHHa. Mm nocrapaeMCH xopOUlO nOgrOTOBHTbCH. Cthxh o6H3aTejibHO BbiyiHM. Oue«b npocHM Bac HanncaTb HaM Ha pyCCKOM H3MKC HeCKOJIBKO J1Mtobckmx neceH. Ecjih mojkho, to «a HOTax. Mm tiocjiajm m noro nHceM b pa3Hbie ropoga Bauiefi pecnyGriHKM. Mm y«e hoji/'ihjih HeCKOJIbKO HHCeM.
Nenormali padėtis 1963 m. kovo mėn. 21 d. Istorijos ir filologijos fakulte to dekano Įsakymas Nr. 177 neskelbė jokių pagyrimų ir padėkų. Jau pirmos eilutės kelia nerimą: ,.1962/63 m. m. pavasario semestro bėgyje III k. rusų kalbos ir literatūros specialy bės studentai žymiai pablogi no paskaitų lankomumą. Nuo 1963 m. vasario mėn. 7 d. iki 1963 m. kovo mėn. 20 d. abiejų grupių be pateisinamų priežasčių iš viso praleista 655 vai.“
Kurse yra studentų, kurie per tą laiką praleido nuo 20 iki 50 vai. Štai skelbiami re kordininkai: Budzevlčlūtė V. 49 vai... Tamošiūnas 45 vai. (abu antramečial), Arefjeva, 46 vai., Suščenko — 42 vai. viso tokių — keturiolika. Vienuolika studentų žiemos sesijoje' gavo Įsiskolinimus. Keturi silpni studentai dėl įvairių priežasčių šiais metais išėjo iš grupės. Štai tokie trumpi statistiniai duomenys. Toliau skaitome įsakymo tekstą:
B HauieM nHCbme xothm KpaTpaccxa3aTb o HauieM ropoA*LUjicm HeckoiibKO (JioToiapToieK o Hauiefi' ui k o Jie. Ham ropoA, OpcK, 6mji nocTpoeu 'b 1773 r. CpegH 6ecxpaiiHHX cTė’nėii ctohjia 0A«a KpenOcTb.1 IIotom boxpyr CTajiu CTpoHTbm MaJieHbKwe xaTH. Ta* HaHHHAJi sapoiKAaTbcu Haui ropog. Korga-TO cioga 6bui cocjian bcJihkhh nucaTeflb IlaBeji rpnropbeBnq UlesMeHKO. B ropoge ctoht ero naMATHHK. ko
Ceiiuac ot KpenocTH ocTajiacb jimiib ftgHa 6auiHi|. rdpog He y3HaTb: nocTpoeHO mhoto iukoji, • KiiySoB, KHHoreaTpOB, geTHCJiefi, cagoB, napxoB. Ęc-rb. HęcKOJibKO xpynHux 3affogOB,' gęe tiiBefinue <pa6puKM. B ueHTpė ropOgU bmCHTCH OojlblIlHe KpaCHBHe goMa. Topog OpcK ctaji- KpyiiHNM npoMMIubeHHMM HeKTpOM. »•’.
'
> ••
! •
r
HegaBHO MH-, npOBOAHJĮH cūop y KOM.Mtcapa ,CĮ. K. MajiHUięBęKoii. 3to 6hji ^opraHHaaTop Cobctckoh Bjiactg. B.ropoge Opcxe. y Hac b' r'opbge' Towe ecTb Tepon CoBeTCKofO Čoib3a: CHHMyK, CopOKHH K Apyrne. ■
Ham Kjfact npoBOAHT ruitoro cCopoB, BCTpėų. ItJeBCTByeM naa geTCKHM caflOM, noMToft. ycnesaeivtocTb Kjiacca He omchb xopouian. EcTb HeckoAbkd otjihmhhkob, 20 ygapHHKOB. BcrpeMaioTcjt h Tame, KOTOpue MemaioT Kjiaccy pa6oTan».( \ Mm nepermcMBaeMCH c kocmoHaBTOM JlpnOBHHeM, C MOpSKaMM Aajib«ėro. ĖocTOKa. flo CBHAaHHHi C nuoHepcKHM npnBeTOM pe6aTa 5 «A» KAacca.
(Atkelta IS 1
„Tik 1963 m. vasario-kovo mėnesiais kurse buvo suorga nizuota du susirinkimai pa žangumo moksle, lankomumo ir kitais klausimais... Nežiū rint Į tai, padėtis nepasikeitė. Pagaliau kovo mėn. 14 d. vi sas kursas (abi grupės) neat vyko į specialybės paskaitas... Nei gruporgas Sušina, nei abu seniūnai (L. Culko ir S, Kaz lauskas) nesuvaldė grupės, laiku neinformavo dekanato apie įvykusį nusižengimą“. Dekanas nubaudė 16 stu dentų. Fakulteto komjaunimo organizacija svarstė kursą. Vėl įspėjimai ir papeikimai. Atrodo, tuo ir baigiasi visos bėdos, juk kaltininkams atlyginta pagal nuopelnus. , Bet mus turi jaudinti tolesnls kurso likimas. Balsu, kad padėtis gali likti nepasikeitu si. Juk aišku, kad Ji iki šio laiko buvo daugiau negu ne normali. Kurse vyrauja nesveikos nuotaikos. Miesčioniškumas, anarchistinės gaidelės jaučiasi ryškiai. Aiškiai matosi, kad čia mokosi atsitiktinai pakliu vę žmonės, kad jiems niekada nerūpėjo kolektyvas. Daugu ma iš jų tik nešioja studento vardą. • Nepagąsdinsi jų stl-
ĮGhZUOTAS VANDUO
Dar vienas, kuriam reikia meilės...
grįžo anksti. Tegul kiti šoka atsisveikinimo valsus, tegul kiti linksminasi ar liūdi, pas kutinį kartą būdami mokyklo je, paskutinį vakarą sykiu su draugais, . . — Man tenai neįdomu, — namuose tepi1atarė Aleksand ras. „Tegul — mąstė tėvas -Įstos į aukštąją mokyklą, su siras draugų, pagyvenusių, subrendusių, savarankiškes nių, apie muziką nusimanan čių. . ." — Kur galvoji stoti? — už klausė. —Man vis tiek kur. . . Aleksandras blaškėsi. Ne įstojo nei į mediciną, nei į flziką-matematiką, ar tai dėl konkurso, ar dėl kaprizų. — Ieškokis darbo! — jau pikčiau tarė Jam tėvas. — Nenori studijuoti — galėsi padirbėti. Vaikinas tapo „Pergalės“ spaustuvininku. Dirbo be no ro. Po metų Aleksandras jau studijavo universitete gamtos mokslus. Jo netraukė paskai tos. Atrodė, jog čia ateinama, pasisveikinama ir atsėdėjus vėl dingstama. Komjaunimo susirinkimai jo akyse likdavo banalūs ir nepatrauklūs. Tė vas nebeklausinėjo sūnaus apie studijas — vis tiek nepa sakodavo. Kasdien tas pats marmurinis veidas, ledinis žvilgsnis, sutirpstąs tik prie rojalio. . . Po kurio laiko jis metė stu dijas. — Neįdomus mokslai, — tepasakė. Sėdėdavo namuose, skam bindavo dažnai Ir ilgai. Kom jaunimo nario mokesčio nie kam nebemokėjo — seniai Ji sai savęs nelaikė komjaunuo liu. Tėvas parūpino honoraro apskaičiuotojo darbą leidyklo-
Je, ten Aleksandras Ch. prastumdavo darbo valandas, o grįžęs namo, Įnikdavo skam binti arba skaityti. Į koncertus tevaikščiodavo vienas. Kartą vaikinas prasitarė, Jog galvojąs literatūrą studi juoti. Bet sužinojęs, kad uni versitete ruošiami pedagogai, Aleksandras nusivylė: „Ne, niekada nesutikčiau mokiniams pasakoti apie lite ratūrą, muziką. Tektų meluoti Aš juk savaip galvoju.“ — Kaip tu draugams gali žiūrėti į akis? — klausia tėvas. — Draugų aš neturiu! kirste nukerta Aleksandras. Ir eina jis vilkiško vienišumo kupinas į teatrus, muziejus, koncertus, o iš ten grįžta dar niūresnis, tamsesnis ir, gal būt, vienišesnis. „Kažkur buvo padaryta klaida. . . Ir galbūt, ne viena, — mąsto tėvas. — Taip taip... Nuo kada tai prasidėjo. . . Jis su manim jau antri metai ne turi bendfos kalbos, nieko ne“ sitelrauja. O argi nepadėdavau? Mefė komjaunimą. . . Kur jis dings? Argi tai jau viskas? . .“ Kurti tyla krūpso kambary je. Aleksandro ausyse pro Jos spengimą nuskamba griežti komjaunimo komiteto narių žodžiai: „Ką tu davei ki tiems?! Ar tau neatrodo, kad vien imti temoki?!" „Tai tik trafaretinės min tys, laikraščių pamokslai — tesuvokia vaikinas. — Ką aš atiduosiu, jei nieko nepa ėmiau? — šmėkšteli atžari mintis. — Mokykloje dėl kitų laksčiau. Sportą mečiau. O ką man už tai grąžino? Pasijuo kė, kad šokti nemoku, kad į koncertus vienas, be mergi nos, vaikštau, erzino, jog bi-
J
I
pendlja ir bendrabučiu dauguma jų vilniečiai. O padėtį reikia taisyti skublai. Pirmiausia reikia sustiprinti ideologinį darbą (ikl šiol apie Jį ,,kalba“ kolekty vinis bėgimas iš paskaitų). Tai padaryti galima, juk kur se be Arefjevos, Budzevlčiū-
tės, Tamošiūno , yra iri studentų, yra kurso akį kuris gali ir turi išgyvJ blogas nuotaikas, aha mą, reiklumo stoką. 'Gal le, yra komjaunuoliška I ir garbė, nuo kurių n| nepabėgsi.
jau jų. Cha, cha. . .! Nekenčiu tų pamaivų ir dabar! O argi aš nedirbu? Pinigus visus namo parnešu, Neprageriu, neprarūkau nė kapelkos. Ko gi jie nori?“ . .. Ko gi jie nori? Jiems ne vis tiek pat, ką daro, ką mąsto Aleksandras. O jis? Ne, jis net negalvoja apie tuoj, kurie rūsčiais pokario metais nepabugo klastingų kanditų kulkų, nepagalĮėjo gyvybės, kad jo, Aleksandro, karta ir ateinančios galėtų laisvos kurti ir dlrbti, gyventi ir mylėti. O Juk ir universiteto ne vienas kom jaunuolis drąsiai žvelgė į prie šų šautuvo tūtą, liejo kraują už tai, kad ir Aleksandras ga lėtų mokytis, galėtų skambin ti, galėtų sėdėti koncertuose ir teatruose. O Jis? Ne, jis vi sai negalvoja! Mes pratę matyti sraiges prie puvėsių, prie drėgnų su trūnijusių kelmų. Bet kada prie blizgančio, naujutėlaičio rojalio prisėda Aleksandras, negalvodamas, jog ir muzika sukurta ne jam vienam, neži nodamas tikrosios daiktų ver tės, nejausdamas laikmečio svorio, mums ne vis tiek. Aleksandras ne vienas gyve na ir ne miške. O jeigu jisai slopsta niūrių, paties susikur tų šešėlių pavėsy, tai kom jaunuoliai trokšta jį išvesti į šviesą, į saulės nutviekstas platumas. Štai ko jie nori! ,,O tėvas?“ — rūstus klau simas tarsi nusvilina vaikiną. Jis suvirpa, trenkia kumštimi į klavišus ir, nubėgęs į greti mą kambarį, krenta lovon. Užmetęs kietas, gyslotas ran kas už galvos, ilgą ir blausų žvilgsnį įbeda į lubas. . . Mie gamojo durys atsitrenkia ir,
pratįsai, nemaloniai, damos, prasiveria, . . Tėvas krūpteli. Ap.-PR1 Kambaryje tamsa -sutiraM kaip derva. Jis pasji.® mygtuką. Vėl žingsniuo® myn ir atgal po kamb ■ karčiais sustoja. . Paa® trūkčiodamos suvirpa ' . lės. Pasižiūri į lentyną ■ Aleksandro mėgiamlaus:J rlal — Hemingvėjus, ® jevskis, Tolstojus, Ler® vas. . . Vaiklnas mėgsta į herojus. Kažkada jam | telėjo ir toks noras: išl ti į statybas, Kazachsta taigą, kur nors toliau | mų, nuo leidyklos. . . > — Žiūrėk tu man! * klondalkų užsinorėjo! C1 suniekino tėvas. — Re kos ir Vilniuje iki kakloj jei jau taip nori šalčio i vo — važiuok sveikas, tl c grįžk! Prisiminus šluos ketirl Aleksandrą dilgyte nl mintis, kad Jisai tapo rlnu be meilės, seniu l ros. Dar daugiau — ar: ; galima sakyti, kasdien '1 ja šviežia žuvienė, va® kambaryje sklinda Bache® ar Šopeno noktiurnų I dai. . . Aleksandras mėgsta k® tls Bethoveno „Apasslo® Kai grėsimlngal L ' ' _ ' sug® bosai, jis vėl ir vėl i® duoja nesutaikomą žn® t kovą su laukinėmis jėgomis. Jis pats, atrod® slgrumla su likimu. Ale1® rui norisi sušukti muzi® tano žodžiais: „O, kaip I išgyventi tokį gyvenimą® tantį kartų!“ Ne, Aleks® norėtų milijonus kartų!“ tik savo gyvenimą. . . u. ar vo. . . nk Pa Akordai nutyla. Kas1ari 10 jo? oli vaizd Aleksandras kad Jis. . .
psl.)
kėlė spaustuvę I naujas patalpas. . . Aleksandras pradėjo abejo-; tl: „Kam tie susirinkimai, kam tos programos vakarų metu, Jei ne į jas, o Į po. to vyks tančius šokius ateinama? Tai tik bereikalinga preliudija prieš šokius. O ir juose nieko nerandu. Tuštybė!“ Draugai jau dairėsi Į merginas, ir jiems būdavo įdomu. Alek sandrui į apnikusias mįntis niekas neatsakydavo arba at kirsdavo: „Nemoki organi zuoti! Koks tu sekretorius?!“ — Argi jie draugai, jei taip šneka? — užsigaudavo Aleksandras. — Tokių man nereikia! Lyg nesavas Jis slankioda vo mokyklos koridoriais, o na muose visai nebekalbėdavo. Sėdęs prie radijo, valandų va landas rymodavo, klausyda masis tik klasikinės muzikos. Susidomėjo ja gana giliai. Na mlškial tuoj nupirko rojalį. Sūnus lyg ir apsidžiaugė. Skambindavo ir skambindavo kasdien. Bet draugai pas jį kažkodėl nebeužeidavo. Auklė toja su tėvu kartą pasitarė: — Jūsų sūnus galėtų ir me daliu užbaigti. Neapkraukite prašau, kitokiais darbais. .. — Ką Jusi Mes Jo niekada neverčiame prie pašalinių dar bų, tik jei pats panori... Aleksandras, sužinojęs apie šį pokalbį, visai svetimu pasi darė. „Ko Ji lenda ne į savo reikalus? Norėsiu — ir be jos medaliu užbaigsiu!“ Neužilgo auklėtoja pranešė, kad A?sksandras po rašomųjų atiduo dąs tuščius sąsiuvinius. Sekančiais metais Aleksand ro sekretoriumi nebeišrinko. — Ačiū dievui, — ironiš kai metė jis. Aleksandras atkakliai šali nosi visų. Tėvams buvo skau du. Jie nupirko televizorių, vakarais žiūrėti laidų kvietė si kamynus. Bet sūnus tada išeidavo iš kambario. Praaidėjo mokyklos dienos. IŠ išleistuvių vakaro vaikinas
SMALIUKO
p IŲ metų kovo 22 d. įvyko VVU darbuotojų profsąjungos eilinė koneilįlBnclja, kuri svarstė klausikaip vykdomas ataskaltiė. Sią: 1jĮ rinkiminės konferencijos <u 1!■2. X. 19 d.) nutarimas. n: Vietos komitetas, vykdyda■ nutarimus organizacinio Ar arto srityje, darė žygių, kad tiek fakultetų profbiurai. ■s profsąjunginis darbas Gamybinio ir kultūrinio uti> pagrindinai sutelktas .[•■grupėse ir fakultetinėse masinio darbo srityje yra pa m ..oBisijose, rezultatai. o profbiurai ir siekti kai kurie JOG ■ m komitetas taptų organi- Fakultetų profbiurai ir atitin ■ ančiais, nukreipiančiais, kamos komisijos viena ar kita on roliuojančiais užsibrėžtų forma (jų pačių iniciatyva ar vadovaujant partinėms orga i vykdymo organais. Tuo j vietos komiteto bei prof- nizacijoms) Išplėtė savo darbą į nariai dažnai buvojo kontroliuojant, kaip vyksta ;ąjungos žemutinėse gran- mokymo, auklėjimo, ■ mokslopadėjo joms konkrečiai tiriamojo darbo procesas. Šia ;ti Iškilusius uždavinius. savo veikla fakultetų prof iu būtina pažymėti, kad biurai bei atitinkamos komi irint kai kurių poslinkių sijos suteikė žymią pagalbą iryptlmi, tvirto persilau- katedroms, fakultetams. Rei ' dar nėra. Vadovavimas kia pažymėti, kaip teigiamą tlnėms grandims daugu- poslinkį, tai, jog bendradar vyksta posėdžių stiliu- biavimas tarp proforganizacicijų ir fakultetų bei katedrų nfflnors jų skaičius ir žymiai darosi vis tampresnis, apčiuouniažintas. Todėl vietos kopiamesnls. Būtina ir toliau ni^tas numatė kiekviename žengti šia kryptimi. avo posėdyje išklausyti po — 2 narius apie atliktą dar Vienas iš svarbiausių rek ią žemutinėse grandyse. Si torato, dekanatų, katedrų, vi irlemonė turės išjudinti pa- suomeninių organizacijų už yviuosius narius, sustiprinti davinių — tai mokslinio-tiriaiek vieno nario pareigos mojo darbo išvystymas uni ausmą už jam pavestą darbą. versitete. Šio uždavinio spren Kai kuris darbas atliktas dimas didele dalimi priklauso agyvinant fakultetines komi- nuo to, kokios sudaromos są ijaį. valgyklų tarybą ir pan. lygos dirbti dėstytojams moks) kur kitų veikla? linį-tlriamąjį darbą. Svarstant Žodžiu, organizaciniame vietos komitete š. m. vasario arbe dar yra nemaža taip mėn. 28 d. klausimą „Dėl adinamų „siaurų“ vietų, į mokslinio-tlriamojo darbo są ūkias turės kreipti savo dė- lygų pagerinimo ir kontrolės iesj tiek vietos komitetas. sustiprinimo“, paaiškėjo, jog kai kurie fakultetų profbiurai dalykiškai nesigilina į profesorių-dėstytojų darbo organi zavimą, nedalyvauja arba pernelyg nedrąsiai dalyvauja skirstant profesoriams-dėstytojams pedagoginio ir visuome ninio darbo krūvį. Antai, ne-
Vykdyti konferencijos NUTARIMĄ!
I
vienodai paskirstomas darbo krūvis Medicinos, Istorijos ir filologijos, Chemijos, Ekono mikos ir kt. fakultetuose. Vietos komitetas, vado vaudamasis nutarimu, parei kalavo iš fakultetų profbiurų, kad jie kartu su dekanais bei katedrų vedėjais peržiūrėtų krūvių paskirstymus ir, kas galima padaryti dar dabar, būtinai padarytų. Ypač šios klaidos neturi pasikartoti skirstant dėstytojams pedago ginio ir visuomeninio darbo krūvius naujiems mokslo me tams. Vietos komitetas, Vykdydamas konferencijos nutarimą dėl tolesnio bendradarbiavimo su studentų profsąjungine or ganizacija, ypač jų žemutinėse grandyse, kreipia proforgų bei profgrupių darbą ta kryptimi. Ir reikia pažymėti, kad šis bendradarbiavimas vis labiau konkretėja, o to bendradar biavimo rezultatai apčiuopia mesni. Tai parodė š. m. kovo mėn. 15 d. vietos komitete svarstymas Fizikos ir mate matikos fakulteto dėstytojų ir studentų profbiurų veiklos ko voje už akademinę drausmę. Tiesa, svarstymo eigoje pa aiškėjo, Jog tas bendradarbia vimas nepanaudotas kitose mūsų veiklos srityse, kad jis dar neįgavo masiškumo, dar nėra nuolatinis. Todėl būtina ir toliau stiprinti šį bendra darbiavimą. Sis klausimas turi
■■■■■«■■■■■«■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■.
Politiniai įvykiai karikatūristų akimis... JUNGA VARDAN GRESO“ VEIKIA ..Revollusjon“, .* -- ----------------
Havana
„ATLANTISKOJI
Jtir
is
V. GERMANAS VVU Vietos komiteto pirmininkas ♦
VIEMYBĖ PRAKTIKOJE. Musilio pieš, iš V. Vokie tijos laikraščio „Frankfurter rundšau"
De Golis, kuris laiko rankose „Įsakymą apie rekvizi ciją“: « — AS apsimetu, kad viskas tvarkoje... ■ Cambo pieš, iš ..Jumanite"
šiuolaikinis guliveras. Kirso pieš, iš anglų laikraščio „Njus of the world“
w Prezidento rinkimų ar. .fusantrų metų, bet prieSkova jau prasidėjo. lal* is respublikonų artijos, reikalaudami „jsiverži"■itinj Ukbaą;italąenqiaSl ‘U°
zd«
Soldine pieš, iš „Clkago san-taims“
Paskutiniu metu V. Europos politiniai sluoksniai svarsto Anglijos priėmimo Į Europos ekonominę bendriją galimy bę. Sį kartą — kaip „asocijuoto“ nario. — Įeik greičiau. Tik per užpakalines duris. „Alchemen handeisbiad“, Amsterdamas
būti visų fakultetų profbiurų dėmesio centre. Fakultetų profbiurai, Vie tos komitetas padarė išvadų iš konferencijos kritikos dėl silpno kultūrinio-masinio dar bo dėstytojų ir darbuotojų tarpe. Buvo organizuoti ir pravesti bendrauniversitetlniai vakarai: naujametinis karnavalas ir Tarptautinės moters dienos proga. Turi ningus poilsio vakarus orga nizavo ir kai kurių fakultetų kultūriniai-masiniai sektoriai. Neblogai vysto šį darbą moks linės bibliotekos, administra cijos profbiurai. Tačiau ir šioje srityje yra žymiai didesnės galimybės mūsų iniciatyvai, išradingu mui pasireikšti. Būtina šį darbą ir toliau vystyti, plės ti. •» Ataskaitinėje - rinkiminėje konferencijoje buvo • aiškiai kritikuojama sporto taryba už silpną sportinį darbą dėstyto jų bei kitų darbuotojų tarpe. Buvo perrinkta neveikli sporto taryba, išrenkant nau jus draugus. Naujoji taryba geriau organizuoja sportinį darbą. Antai, buvo pravestas tarpfakultetlnis stalo teniso, turnyras, kurį organizavo sekcijos vadovas, tikras šio darbo entuziastas, drg. Kačkus. Turnyre dalyvavo dide lis skaičius dėstytojų, dalis net tų, kurie jau buvo pasi traukę nuo aktyvios sporti nės veiklos. Kai kurį darbą dirba plaukimo, turizmo ir kitos sekcijos, nors būtų gali ma iš jų daugiau tikėtis. Tačiau norisi pažymėti, kad iki šiol dar neįvykdytas kon ferencijos nurodymas dėl fi zinės mankštos organizavimo administracijos bei bibliotekos darbuotojų tarpe. Administra cijos ir mokslinės bibliotekos profbiuras privalo padėti sporto tarybai, organizuoti ir pravesti šią labai svarbią prie monę. Nors sportinis darbas kiek pajudėjo, vienok tai tik gera pradžia. Vietos komitetas ir toliau bus atkaklus, stiprinant universiteto darbuotojų, tarpe sportinį darbą. Konferencijoje nemaža kri tinių pastabų buvo dėl šefavimo darbo, ypač kolūkių šefavimo. Padėtis nepagerėjo. Ir nepagerėjo dėl objektyvių priežasčių. Universitetas ne turi transporto priemonių, o be jų ir geriausiai sudaryti šefavimo planai pakibo ore. Teko prašyti sufnažinti šefuo jamųjų objektų skaičių. Mūsų prašymas buvo patenkintas. Šiuo metu universitetas šefuo ja 3 kolūkius ir vieną tarybi nį ūkį Trakų rajone, (Konkre čiai: „Anykštos“ kolūkį, kurį šefuoti pavesta Ekonomikos fakultetui ir Mokslinei biblio tekai, „Paparčių“ kolūkį — Istorijos ir filologijos fakul tetui, Fizikos ir matematikos fakultetui, „Mijaugonių" kol ūkį — Medicinos ir Chemi jos fakultetams, Ausenlškių tarybinį ūkį — Gamtos fakul tetui). Visų profbiurų artimiausias uždavinys — susirišti su šių
ūkių partinėmis organizacijo mis, kartu su jomis sudaryti konkretų šefavimo planą ir jį vykdyti. Turint mažiau šefuo jamųjų objektų, patvirtinus Stambias profsąjungines orga nizacijas, niekas negalės pa teisinti mūsų neveiklumo šiame svarbiame darbe. Būti na pagyvinti šefavimo darbą ir kituose objektuose, kaip mokyklose, gamyklose ir kt. Ne mažiau svarbus darbo baras — tai darbas su val kais. Daugumoje fakultetų atviruose partiniuose ir prof sąjunginiuose susirinkimuose buvo svarstomi klausimai, kaip universiteto dėstytojai, darbuotojai auklėja savo vai kus, kaip jie padeda mokyk loms, kuriose mokosi jų vai kai ir pan. Buvo aštriai kri tikuojami tie, kurie nusišali no nuo valkų auklėjimo. Pri imtuose nutarimuose buvo reikalaujama, kad šis darbas būtų ne kompanijinlš, o ve damas nuolatos. Vienok gau nami signalai, jog daugumoje profbiurų darbo su vaikais klausimas ima atvėsti. Todėl norisi dar kartą priminti, jog konferencijos nutarimai ga lioja ir juos reikia vykdyti. Konferencijos nutarime daug dėmesio buvo skiriama universiteto darbuotoji] buiti niams klausimams. Vietos ko mitetas bei fakultetų biurai atliko kai kurį darbą šioje srityje: buvo pagerintos butų sąlygos žymiam dėstytojų bei darbuotojų skaičiui, palankiai sprendžiamas vaikų darželio praplėtimo klausimas, (nuo š. m. rugsėjo mėn. bus galima patenkinti daugumos darbuo tojų prašymą patalpinti jų vaikus į darželį), daugiau lė šų skiriama pašalpoms ir pan. Vienok būtina pažymėti, jog daugelio buitinės reikšmės priemonių įgyvendinimas pri klauso ne vien tik nuo uni versiteto profsąjungos. Bet vietos komitetas dės visas pa stangas, kad darbuotojų bui tinės reikmės būtų galimai pilniau tenkinamos. Ataskaitinės - rinkiminės konferencijos nutarimo vykdy mas, pumatytų priemonių įgyvendinimas — tai visų profsąjunginių organų, visų narių reikalas. Todėl norisi tikėti, kad nė vienas profsą jungos narys neliks nuošaly je, sprendžiant tuos uždavi nius, kurie yra iškelti ■ aukš tajai mokyklai.
(domus vakaras „Stuokynės šulai sumislljo po IsĮ... ne tik su šokiais ir dža tu“, — toks skelbimas praėjusį ieštadienĮ kvietė filologus Į poIsio vakarą. Jf organizavo bendrabučio Nr. 3 gyventojai. Vakaro programa — bendrabutyje gyvenančių li teratų kūryba. Eilėraščius skaitė II kįirso lituanistas A. Vaičiulis I k. lituanistai A. Buckus,- J. Li Pinskas. Ypač šiltai buvo sutik ta pirmakursių kūryba. Po kuklios programėlės tęsės' šokiai, kuriuos pagyvino įvairūs atrakcionai. Vakaras praėjo gana įdomiai. Pageidautina, kad to kių poilsio vakarų būtų dau giau. D. EINIKYTĖ
------ -- --------------«■*-
Mūsų pavasario semestrui darbo plane buvo numatytas susirinkimas ateistine tema. Kreipėmės į mokslinių žinių skleidimo draugiją. Mums patarė pasikalbėti su drg. M. Sergejenka. Grupės draugai, atsakingi už šį darbą, jį su rado Pedagoginiame institute. Tai gana paprastas, nuošir dus žmogus. Jis sutiko ateiti ir papasakoti mums apie šiuo laikinį sektantizmą. Drg. Sergejenka papasakojo mums apie sektų rūšis, jų apeigas, krikštą ir pan. Kiek įdomus lektoriaus pasakojimas, tiek įdomus ir jo paties gyvenimo kelias. Jis buvo sektantu, mokėsi semina rijoje, gaudavo 45 rublių algą naujais pinigais. Tačiau gy venime laimė ne piniguose. Jis pasuko visai kitu keliu. Dabar mokosi pedagoginiame Institute, studijuoja rusų kalbą. Kas nori sužinoti plačiau, skaitykite brošiūrą „Ar aš radau dievą?“ Pasikvieskite jį pas save, daug papasakos, daug su žinosite. S. BEKENYTĘ Matematikos spec. II k. studentė
DĖSTYTOJO TRIBŪNA
Mano patyrimas Mūsų universitete ne filo logams rusų kalba yra dėsto ma po dVi valandas per sa vaitę. Nors šitoks mokymo valandų skaičius yra labai mažas, tačiau studentai, išėję rusų kalbos kursą vidurinėje mokykloje, gali ir tokiomis sąlygomis sėkmingai tobulinti savo žinias. Tam reikia tik noro ir sąmoniijgo darbo. Mes, dėstytojai, iš savo pusės sten giamės siekti geresnių darbo rezultatų. Dėstau rusų kalbą Ekono mikos fakulteto studentams, todėl norėčiau pasisakyti apie darbo eigą šiame fakultete. Mano manymu, mūsų dar bui trukdo dvi negerovės, ku rias pašalinus, galima būtų pasiekti neblogų darbo rezul tatų. Viena, į Ekonomikos fa kultetą priimami studentai, netikrinti iš rusų kalbos per stojamuosius egzaminus. Tai labai atsiliepia darbui, nes kai kurie mūsų studentai yra ge rokai atsilikę rusų kalbos mo kėjimo atžvilgiu į'r neretai traukia visą kursą atgal. Antra negerovė — tenka dirbti su didelėmis studentų grupėmis ’(20—25 žmonių). Šiuo metu aukštosiose (ir net vidurinėse) mokyklose ypatingas dėmesys skiriamas studentų savarankiškam dar bui. Tam tikslui sudaromos programos, ieškomi nauji dar bo metodai. Reikia pasakyti, jog teoretinėms disciplinoms šiuo atžvilgiu yra palankesnės sąlygos, nes dėstytojas tam tikras šių disciplinų dalis ga li pavesti studentams išstudi juoti jiems prieinamoje lite ratūroje. Tuo tarpu praktikos kursai, ypač kalbų dėstymas, pasižymi specifine metodika, kuri reikalauja nuolatinės stu dentų darbo kontrolės, siste mingumo darbe. Vis dėlto ir čia reikia ieškoti naujų dar bo metodų, kurie vystytų studentų darbo savarankišku mą bei sąmoningumą. Rusų kalbos katedros meto dinei sekcijai pritariant, nuta riau pakeisti įprastinę savo darbo metodiką. Jeigu anksčiau, kaip įpras: ta kalbų dėstymo praktikoje, kalbai skirtas dvi valandas dirbdavau su visais grupės studentais, užduodama jiems kai kuriuos namų bei semest rinius darbus, tai dabar perė jau prie kitokios darbo siste mos. Man pavyko įtikinti studen tus, jog kalbos mokytis sėk mingai tegalima prisilaikant sistemingumo bei sąmoningu mo darbe principų. Susita riau su studentais, kad jię kiekvieną dieną (išskyrus poil sio dienas) atlikinės nedideles užduotis, trunkančias ne ilgiau 15 minučių. Visą jų atliktą darbą tikrinu per antrą užsiė mimų valandą Individualiu būdu. Tuo būdu iš 2-jų savai tinių mokymo valandų vieną valandą skiriu individualiam darbui su studentais. Kiekvienas studentas sudaro savotišką individualų planą, kurį sąmoningai (ne formaliai) vykdydamas, jis gali pasiekti reikalaujamo žinių lygio. Šitoks darbo stilius turi teigiamų pusių: čia ne tik vystomas studentų savarankiš kumas, sąmoningumas, bet kartu sukeliamas ių suintere suotumas kuo greičiau pašaliu ti savo žiniose esančias spra gas. Iš kitos pusės, šitoks dar bo metodas leidžia užtikrinti darbo sėkmę, ypač dirbant su skaitlingomis grupėmis. Tiesa, kai kurių šių studen tų žinios iš rusų kalbos yra dar netvirtos, tačiau jie sten giasi, dirba ir, atrodo, su pranta, kad gerai mokėti rusų kalbą labai svarbu. V. STAŠAITIENĖ Vyr. dėst.
lllffllilffllffllBIffllilIllffllBIlIlIlilIlffl
įmurus 5
C. KALENDA
Kur nematė žmogaus. Net pirmuoju sniegu — Be įspaustų pėdų ir praminto takelio — Tavo kojos nežengė!
KEISTUOLIS Tamsus asfalto Blizgesys Man primena nutrintus tėvo Delnus. Norėčiau aš batus i šalį Trenkti Ir gatvėm vaikščiot basas!..
bibliotekoje AIDIT D. N. Rinktiniai raš tai. M., 1962. (rusų k.). Indonezijos Komunistų Par tijos Centro Komiteto pirmi ninko darbai nušviečia Indo nezijos komunistų partijos kova prieš imperializmą, ko lonializmo ir feodalizmo lie kanas, kovą dėl darbo žmo nių sąlygų pagerinimo, demokratizacijss ir socialinio progreso, nušviečia inuonezijos Komunistų partijos (ku rioj yra apie 2 mlj. narių) solidarumą su kitų Salių ko munistų partijomis, ypač su TSKP DAVYDOVAS J. Darbas ir laisvė. M., 1962. (rusų k.). Knygoje išdėstytas marksi stinis požiūris i laisvę. Lais vę ir požiūrį i ją autorius nagrinėja istorinio vystymo si eigoje. Kiekvienoje visuo meninėj ekonominėj formaci joj laisvė buvo apribota so cialinių santykių. Knygoje kritikuojama ir šiuolaikinės buržuazinės filosofijos reakcinis laisvės problemos iš- j sprendimas. Knyga . skir studentams ir dėstytojams.
LV 05514
žiema, nelyginant profesorius, Balta ir išdidi. Po parką vaikšto atsargiu žingsniu. Atrodo, Jos nejaudina linksmi vaikų balsai, rogutės, slidės, nei žaidimai.
Meile, Kas tu? Nerimas?
Džiaugsmas? Daina? Skausmas, Kuris širdį nualina?.. Tik žinau: Tu — vienintelė. Vienui viena, Kurios atidėt nė minutei Negalima. Tu — ne tik žodžiai Posmų gražių. — Dėl tavęs Aš viską aukoju. Tu — gali visad Išmušti mane iš vėžių, Tu — gali viską Apverst aukštyn kojomis! Tikroji meilė — Tai revoliucija širdyje. Tai nuolatinis pasaulio atsinaujinimas. Tai saulės užtekėjimas... Mano svaja — Jausmą šį r visad išsaugoti!
šalta, rūsti, Savu keliu Ji eina. Tačiau giliai širdy Tiek daug žydriosios gruodžio saulės Ramaus ir gero Jausmo, Jog šiems žmonėms, Ištroškusiems pasaulio. Ji atnešė sveikatos, grožio, džiaugsmo... Jog padaryta visa, kas galėta, Kad būtų Jų gyvenimas Šviesus. Ir šypteli žiema — profesorius Pro apšerkšnijusius pušų ūsus...
MANO DRAUGAI •
Visus draugus išlydėjau f stoti Po vieną. Ir namie palikau aš Irgi vienas. Draugai šimtus naujų draugų kely surado, O aš — nė vieno naujo. Užtat tie patys liko brangesni!
Pavasario Šypsena
J. DILIO nuo >
KELIONĖJ
Viskas Liko anapus šlagbaumo. Aš nieko nesivežu ir nieko neturiu. Priekyje tolimas kelias ir begaliniai Laukų pietai. To man ir trūko gyvenime!
DANGUS Žiūrėsiu į tave, žiūrėsiu. Pakol pilkas akis Paskaus Nuo mėlynumo — Didelio, sunkaus.
Tykiai vakaro valandos lėtos Slinks užlietos vėsumo bangos. Iš sodelio kvepėjimas mėtų Pro žemas dureles atlinguos. Užliūliuotas vėsumo bangos Jis po kojom tau kris ir miegos. Pilnatis iš pušynų pakirdus Pirkioj baltą skarelę paties. Net nenuoramai svirpliui negirdint Tu ilsėsies ant mano peties. Kai tik baltą skarelę paties Svajingoji šviesa pilnaties.
Diena, nuslinkdama i nebūti, Atidengia kertelę nežinios. Mes tampame turtingesni žinoj'mu, Netekę negrąžinamos dienos. Diena atidengia kertelę nežinios.
EDIKAS ir sportinin kas. Tai glaudžiai susi ję vienas su kitu žo džiai. Koks gi iš tavęs medi kas, jei pats nesportuoji, ne darai rytinės mankštos? Į to kį klausimą siūlosi atsakymas, kad, būdamas gydytoju, nesu prasi fizinės kultūros ir sporto naudos. Medicinos fakulteto stacionare mokosi 580 studentų, iš kurių 340 yra „Žalgirio“ draugijos nariais. Blogas sto vis su nario mokesčiu. 1962 m. nario mokestį įmokėjo 65fl/o narių. Pagrindinę dalį Buvo išrinkti penki geriau•/e užsimokėjo I ir II kursas, šieji 1962 metų fakulteto ir visai nemokėjo V kursas, sportininkai, paruoštas stenmažai IV kursas. Kokia padė das su geriausiųjų penkių nuotraukomis. tis 1963 metais? Šiuo metu sportininkų jau sumokėję nario mokestį Apie fakulteto sportininkų 42#/« narių. Tai irgi tik I ir dalyvavimų, pagal galimybes, II kursų studentai ir keletas informuojama paruošiant sten III kurso studentų. Kovo mė dus. Fakultete leidžiamame nesį sporto tarybos nariai J. sienlaikraštyje „Tarybinis me Myško ir M. Grigaitis įsipa dikas" skyrelyje „Sportas“ reigojo surinkti nario mokestį sporto mėgėjai dalijasi min timis apie jį. Artimiau IV ir V kursuose. Daugelis studentų atsisako siu laiku numatome organi mokėti nario mokestį dėl ne- zuoti sporto vakarą, pakvie pagrįstų priežasčių. Nereikia čiant į svečius sporto meistrą pamiršti vis tik, kad esi drau gyd. A. Saunorį ir kt. Šiais metais organizuota gijos narys ir privalai mokė visa eilė draugiškų sportinių ti nario mokestį. Apie sporto tarybos darbą varžybų su kitų kolektyvų Krepšininkės šiais metais galima būtų dau sportininkais. giau kalbėti, nes fakultete žaidė su Šiaulių pedagoginio sportinis darbas šiek ’ tiek Instituto komanda, vyrai du pagyvėjo. Fakulteto taryba, kartus žaidė su FMF koman vadovaujama pirmininko da, stalo tenisininkai susitiko penktakursio M. Grigaičio, su Kooperatinio technikumo atliko didelį agitacinį propa sportininkais ir kt. Pravestos gandinį darbą studentų tarpe. tarpkurslnės stalo teniso ir
CTPEAKM M H <t>H3HK0-MATEMATHHECKHR, KOMAHAbl KOTOPblX B tiPOUInOM 3AHHMAAH t1PH3OBblE MECTA, B 3T0M fOA* 6E3 yBAMHTE/lbHblX HA TO nPHHHH HE BbiCTABHAH CB0HX KOMAHA- 3TO RBHAOCb CAEACTBHEM nPEHEBPEJKHTEAbHOTO OTHOUJEHMR OBIUECTBEHHblX OPTAHH3AUHR H PYKOBOACTBA 3THX OAKYJIbTETOB K MACCOBOR CflOPTHBHOR PAŠOTE CPEAH CTYAEHTOB. CneAyeT tbhmb npniHBTb H hto cTpenKoBast ceKųHH KoMHTeTa AOCAA<t> YHHBepCMTeTa He npoRBHna ąocnaTOMHoA hbCTOH4HOOCTH • pene nyvuiero oOecneMeHHR TpeHHpoeoH h pa šte KOMaHą Ha copeBHoaaHHe. SonbuiMM TOPMOSOM b paaaepTusaHHK crpeziKOBoro cnopra cpeAH CTyACHTOB BB/iaeTcn otcyTCTBHe zopoiuero CTpeziHosoro THpa. PeKTopary, homhtbtv AOCAAtb. npoąiHOMy, homcoMonbCHOH h ppyrMM oflusecTBeHHblM OpraHHSaųHRM hcoOkoammo Ofi-beAHHHTb CBOH BOSMOMHOCTH H oOopyAOBaTb a YHHsepcHTBTe CBOH CTpe/IKOBOH THp. HacTynaioT Tennbie ahh, C>Moe yąoOHoe epemi pnn pasaepTbtsaHHR MaccoaoH cTpen / BOH paCoTbi. CTpenKOBbie ceuųHH AOCAAtb <t>aKynbTeTOB He pon>«hm ynycKaTb BpeMii! TpeHHposHH MOHtHO npOBOAHTb B THpe pecnySnHKaHCKoro AOCAAtb/ b napKe Bhhthc, opyHtHe. CoenpHnacbi H uiHHe/tH b YHHBepcHTeTe HMelOTCR. JleTOM npepcTOHT MaccoBbie npeseHCTBa YHHBepcHTeTa h Mewąy By3aMH JIhtobckoh CCP — Heo6xopHMo yHte ceūMac HaHaTb K HMM nOflfOTOBKy. to,
npeflceflaTenb KoMMTeTa flocAA<t> Bry pyamehmc, npeflceflaTenb cTpenKOBoū ceKLiHM BJIAJKHC.
K. NORVAIŠA
V. KUZMICKAS
BE SAVO TAKO
Daug tu vaikščiojai grindiniu Gatvių, Važiavai asfaltuotais ______ _______ keliais. Žingsniavai (kambary ir kieme) Kitų nutiestais takeliukais. Ir nė karto nėjai tu žeme.
METKME
Naujos knygos
ŽIEMA
MEILE
Daugelis „Tarybiniame studente“ išspausdintų kū rinių sukelia ginčus, disku sijas. Draugų nuomonės pasiekia autorių Įvairiau siais keliais, nuomonės ne retai būna subjektyvios iki kraštutinumo, o neargu mentuoti teiginiai, deja, neatspindi visų skaitytojų vertinimo. Kai kas net yra susidaręs nuomonę, kad „Tarybiniame studente“ spausdinami menkaverčiai kūrinėliai, kurių autoriai nepajėgė „prastumti" Į ki tus respublikinius laikraš čius ar žurnalų redakcijas. Deja, tai yra grubi, niekuo nepagrįsta pažiūra Į uni versiteto literatų veiklą. Nenuostabu, kad laikraš čio puslapiuose pasitaiko Įvairaus meninio bei idėji nio lygio kūrinių — uni versitete gausu pradedan čiųjų ir bręstančių literatų, kurių literatūrinės jėgos bei įgūdžiai nėra tolygūs. Redakcija literatūrinio skyriaus vardu siūlo pra dėti diskusiją apfte spausdi namus universiteto literatų kūrinius laikraščio pusla piuose. Kviečiame daly vauti visus, besidominčius literatūra, tarti savo žodį (kiek galima objektyvesnĮ) bandančiųjų plunksną drau gų adresu. Nevenkite ašt rių pasisakymų — už tai draugai bus tik dėkingi. Laukiame jūsų laiškų.
B Hanane MapTa Komhtct AOCAAtb YHHBepcHTeTa npoBen MeH«t>aHynbTeTCKHe cTpenHOBMe COpeBHOBaHHR B MBCTB 45-OH roAOBUtHHM CobbtckoA ApMHH H *noTa. nepBOe MecTo h nepexoA"iūHH KytSoH saBoesana HOMaHAa CTpenHoa XHMHMecHoro U>aKy/ibTBTB, BTOpOe — 3KOHOMHWeCKOrO H TpėTM — ECTeCTBBHHOrO 4>aHynhTeTB. AyHUiMMH CTpenHBMH onasaAHCb: cpeAH MytKMHH — CTyACHT 3MOHOMHMecHoro ųtaKynbTBTa t. BapaHaycKac, laHKBuiHH nepaoe MecTo, BTopoe mbcto jaeoeean CTyACHT KJpHAHMecHoro ųtanynbTeTa T. JKbhpohbc, TpeTbe — CTyAeHT XHMHHecHoro <t>aHypbTera T. CTenanaBMHyc. CpeAH meHtųHH — AHn/tOM nepBoA cTeneHH aaBoeeana eTyACHTHa XHMHH«cKoro ąjanynuTeTa T. TeHAPonHTe, BTopoe — CTyA«HTKa ŠHOHOMHHecKoro «t>aHynbTeTa t. BeHAopafiTHTe. AM‘ nnoMb* TpeTbeA cTenenn npwCyMAeHM CTyAėHTHBM XHMHMec Moro 0aHy«bTCTa t. NiyKaHTe h EcTecTaeHHoro U>aHyjibTeTa •— T.. RHyiUOHHTe, BM0HBUJHM OAHHBHOBoe KonHHecTBO omhob. CTpenHoebie copeBHOBanHH noMaianH, mto cryfteHTbi npoRBnnJOT IHaHHTenbHHŪ HHTepeC H BTOMy bhay cnopTa, oahbko bmBBHZIOCb H MHOrO TBHeBMX CTOpoH B opraHHsaųHH »Toro Menano«a»«Horo Aė«a! TexHHMecHHe pesyitbTaTb* CTpenbO HBBbicoHHe. TaH, HanpHMep, torbko TPH hx yHacTHHHa BbinonHHnH HopMy CTpenbO tll-ro paspflAa, hto ynajbieaeT Ha oTcyTCTBHe HaTpenHPOB3HHOCTH B CTpė/lbOe. AB5 ©AKYAbTETA, MEAHUMHCKHR
DAINA Mano motina — muzika. Žodis — man tėvas. — Niekuomet aš nebūsiu našlaitė.
EPIGRAMOS SMULKI ŽUVIS Esu aš smulki ir vikri žuvytė, — Manęs net lydžiams nepavyti. Aš pilstau cukrų. Iš jo smulkių gramų Jau susipyliau stambų mūro namų. Man žvejo tinklas nebaisu, — Kaip cukrus smulki juk esu!
EILIAKALYS Be kūjo, be priekalo Eiles jis tyliai kala. Nereikia jam tuščios garbės, Ji honorarais suskambės.
SPORTAS IR MEDIKAS
Negęstanti liepsnelė Antro kurso bibliotekininkę Vidą Antinaitę grupės drau gai pažįsta kaip stropią studentę, gerą sportininkę. šiais metais Vida buvo išrinkta į fakulteto sporto tarybą.. Sportinis darbas fakultete buvo apleistas, retas filologų pasi sukdavo treniruočių salėse. — Nuo ko pradėti? — ilga laiką šis neramus klausimas ne davė ramybės merginai. Pasitarusi su tarybos nariais, j! ėmė si organizuoti tarpkursines krepšinio, tinklinio varžybas. Rei kėjo sudominti žmones, pakelti Jų nuotaiką, įkvėpti sportinei kovai, ir štai čia Vida, nekreipdama dėmesio i savo asmeninius reikalus, visa pasinėrė į organizacinį darbą. O kaip mokslas? Mokosi Vida tik gerai, sportas — Jos nuo latinis draugas nuo penktos klasės, šiuo metu Antinaitė dirba paoal I atskyrio gimnastikos programą. Fakulteto komjaunimo komitetas už gerą mokymąsi ir akty vią visuomeninę veiklą Vidai Antinaitei pareiškė padėką. Mes linkime Vida' ir toliau nešt į sportą savo širdies ne gęstančią liepsnelę. Sėkmės, Vida! MACKEVIČIUS
IFF komjaunimo komiteto sekretorius
slidinėjimo varžybos. Palyginus su praeitais metais,* eilės sporto šakų sporti ninkai, dalyvaudami tarpfakultetinėse varžybose, kovo ja blogiau. Jeigu praeitais metais savyginos imtynių ir sunkumų kilnojimo komandos sugebėjo iškovoti pirmąsias vietas, tai šiais metais pasida lijo atitinkamai III ir II vie tomis. Nepadarė pažangos sli dininkai, likdami IV vietoje. Tokia padėtis susidarė dėl to, kąd nepakilo sportinis meistriškumas, ir mažai stu dentų lanko sekcijas. Gal nebūtų tai pagrindine pralaimėjimų priežastimi, bet labai pairo sportininkų draus mingumas. Dalis sportininkų, sutikę startuoti, neatvyko į varžybas be pateisinamos priežasties. Tas atsitiko su savigynos imtynėm, kai neat vyko į varžybas Domža, Ma siliūnas, Petkevičius, Goštau tas. Panašiai įvyko su slidi nėjimu, kai į startą atvyko 4 vyrai ir 3 merginos (užskai tai buvo imama po 5 rezulta tus). O slidininkai juk turėjo realias galimybes užimti 3-čią vietą ir kovoti net dėl antros vietos! Reiktų, kad tokie sporti ninkai, sužlugdę komandos kovingumą, būtų svarstomi komjaunimo biure. Tačiau kol kas fakulteto komjaunimo biu ras nesuteikė jokios paramos ir mažai domisi sportiniu dar bu. Fakulteto sporto taryba kas mėnesį kviečia tarybos posė džius. Tarybos nariai paten kinti atsakingais už sporto šakas ir organizaciniu darbu, ruošiant vidaus varžybas, ve-
!, s l
;ti, vmi
dant agitacinį-propaga darbą. Kalbėti apie sportinio doi bo, sportininkų meistriškųįl kėlimą ateityje yra žyr,u sunkiau. Reiktų, kad fakują tas bendroje tarpfakulteti s varžybų Įskaitoje užimtų r ti II-ąją vietą. Dar lieka 9 sHffi to rungtvs, kuriose startįUj mūsų fakulteto sportininlcjr Jeigu visi stengsis kovoti 3 kiekvieną tašką, už tyek gr sekundę, fakultetas pats6 savo padėtį ir išlygins į. rastus taškus. Tikėsimės organizuojant artėjančias ta r fakultetines varžybas, P« komjaunimo biuras, deki tas. Šiuo metu rimtai kellalėt klausimas dėl mankštos n d: kų bendrabutyje. lĮ tr mk nk mankštą išeina pavieniai sMI tlninkai, o kur tie stūderiu kurie neužsiimihėja s] sekcijose? Tokiems, atr< pirmiausiai reiktų išeiti mankštą, o nesijuokti iš diM gų, darančių ją. Mažai dėmesio tam skfl bendrabučio taryba. 8 H duodamas kėlimuisi signaB bet pagal signalą maža' ■ pajuda iš lovos. Bendrab® taryba mažai kontroliuoja H miegančių nebaudžia. Sporto tarybos vardu 1'mH visiems fakulteto spor' kams pasiekti aukšto r l riškumo rezultatų, o tieH kurie sportavo pasyviai. ■ jungti į aktyvų sportinį I kulteto gyvenimą. Tepu® geriausių fakulteto sporti® kų krūtines sidabrinis sp|| meistro ženklelis! VI. GERUOLIS MF sporto tarybom _____ narys jin
ll
E
REDAKCINE KOLEGIJOJ
s i
ko-
Medicinos fakulteto VI O] medikai doc. A. PRANS'jreiškia- gilią užuojautą dėlH motinos mirties. 'a
Redakcijos adresas- Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ’ržurnalų leidyklos spaustuvė KeaaKctjos BmibHioccxoro Toc. VuuBcpcMTera (cCoBeroma cryAėHT. ), Wpec: r. Bhasukk, ya. yuHBepc«Te«». X