■
isti šalty proletarai, vienykitės!
o
0"
A
Už ką juos pašalino iš universiteto
6
rimtam
■NIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, BriNIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROESĄJUM.'" KOMITETŲ ORGANAS nuo 1950 metų
Nr. 12 (447) 1963 m., balandžio 6 d.
Kaina 2 kap
GARBĖS LENTA 1STEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO i GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS, J |CTYVIUS VISUOMENININKUS.
JE TALPINAME
8
ii
isų draugė otrlflFMAISIAIS studijų puošia žmogaus mintis, gimdo — metais Rima niekuo ne- meilę, svajonę. kyrė iš savo draugų, gal Komjaunuoliškai A . kad ji mokėsi gerai, akai kalbėdavo seminarų mės, Rima!
irtnosios dienos darbo sto-/ IIVBmnTr i >> loję, karšti ginčai apie/ A UKŠTOJI.mokykla ruo■literatūrą, ateitį - jų/ A šla aukftos kval\fl,ka; a nepaliko 'nuošaly. Pro-/ cijos, pilnai politiškai ■ įžvalgia gilia mintimi/subrendusius sąmoningus reikšdavo savo nuomonę,/specialistus. Visiems yra zigėsi padėti besiblaškau-g“oma' ,ka? aukštosios mokykam frazeologijoje surasti/Įos absolventas, kiekvienas >, savo — mąstančio žmo /tarybinis specialistas privalo g mintį /būti ne tik geras savo speciat lokėin parinkti žodžius /1ybės žinovas, bet jis turi tui ■°keJ° parinkti žodžius,/rėtl tvjrtą jr teisingą pasauasti draugo džiaugsmo ir^iėžiūrą, išugdytą aukštosios ilties priežastį, mokėjo už-^mokyklos auditoifijoj, sugebė ;ti, mokėjo įkvėpti tikėtini dirbti bet kokį visuomeninį wsmi draugais /darbą, būti geru ateistu. a . / Kiekvienas privalo turėti ial todėl III k. lituanistai,/savo įsitikinimus. Žmogus, ne:dar : savo grupės grup /turįs tvirtų įsitikinimų, yra ąįS»ieningai išrinko Rimą/bevertjS1 vaidina antraeilį lonytę. /vaidmenį komunistinės visuo tinu neapvylė draugų.^menės kūrime. 'r'!Wernai 8ruPė žiemos/ Kiek dar pasitaiko atvejų, 1 ją išlaikė ture turėdama sep/jog baigę vidurines mokyklas eti.s Įsiskolinimus,, tai šie „ar atėję iš gamybos jaunuol r tik 2. Kas suburė ko/liai neturi reikiamo požiūrio 'vą kas liepsnelę/} į ateiti, neturi __ ,įžiebė ___ ’ x .z, gyvenimą, __ \_____________ jui, kam dėkingi kai ku/tvirtų ku-^tvirtų įsitikinimų, į. ......... nemato i™draugai? -g~? Už patarimus, už/pr!eč už/prieš save idėjos, gyvenimo žodžius 3t!hs nančius u_..> Rimai T~M ~ 1 Gudony/peržengę • •— J sa-/prasmės. . T '/z. — —X _ ____ aukštosios _Nemaža ____ 1— — .jaunuolių, » l t _.. ■vliH porgui mokyklos .tai ^slenksti, yra tikintys, nekomlim. mokosi tik labai ge-/ jaunuoliai, i labai'mėgsta muzi-/ Žmogaus Žmogau: marksistinėsleni: U “I ižbėkime ..._ vakarais l es-/ninės t z pasaulėžiūros .___ -J formaviPf >s katedrą — mes ir čia /mui-i, oolitiniam auklėjimui iki Jįre nepailstanti mūsų /pagrindinį vaidmenį turi suporgą. Rima studljuoia /vaidinti visuomeniniu pnliti' ’ ir nesi- —mų ’-l diccipllnu studijavimas lai lėtinę specialvbę mi rdž'a laiko trūkumu, — jo/aukštojoj mokykloj, nka, jei myli specialybę, U Didelę reikšmę visuomenin"-— 'slą| z ___, ------, ... /nių mokslų studijavimui turi ____ ______ ^komjaunimas. ‘----------------- , Komjaunimo Mateisi._____ Rima, tik darbas SBus ir atkaklus darbasŽorganizacija turi ne tik sekti, z kontroliuoti šių dalykų studi/javimą, bet ir nurodyti tam Lkonkrečius kelius, priemones. ; Kaip studijuojami visuome niniai mokslai pas mus, Che mini jos fakultete? / Suprantama, jog pirmam t'kurse, o ypač pirmą semestrą, sunkiau sekasi ruoštis semina rams, studijuoti Tarybų Są jungos Komunistų partijos istoriją. Tą pastebėję, pirmo 1-urso biochemijos specialybės studentai, jau pirma semestrą i suruošė atvirą grupės komfauj-iimo su irinkimą tema: „Kaip ' geriau pasiruošti TSKP semi narui“. Siame susirinkime be' želk kiekvienas studentas pa/ isakė, kaip jis ruošiasi semi/ ■'.arams, su kokiais susiduria į unkumais. Šiuo klausimu S »s
Bendrabučių
a Be.eckas studentų is^Miitete dirba jau antrus ;UUS-. [Praėjusiais metais bubiitfinės komisijos narys. s Beta s — buitinės ko. i.ios ĮpirmininkasĮ. Buitis — kov? už žmones, jų svels'<yBI)auS jėgų. energi ni lr BĮisvala’kio Rimas ati da batikėtoms pareigoms, lažrį'ii sutiksi universiteto Jratjiičiuose, Tarybų suslimųcise 3 1
Prabėgo tik du su puse metų, kai Gintas Žulys pirmą kartą atėjo į universitetą. Vis kas čia buvo nauja, nepažįsta mai bet svarbiausia — Gintas turėjo didžiulį norą mokytis, studijuoti istoriją. Apie tas džiaugsmo minu tes, kurias kiekvienas pergy veno, pamatęs save sąrašuose, aš nenoriu pasakoti, noriu pa sakyti tik tiek, kad išsipildė Ginto svajonė. Pirmaisals metais buvo sunkoka, dieną — darbas gelžbetoninių konstrukcijų ga myktoje, o vakare — paskai tos. Niekas iš grupės draugų negali pasakyti, kad Žulys tuo metu buvo nepareigingas, . kad jis atsisakydavo ' ' ’> padėti draugui, kad abejingai žiūri į visuomeninį įpareigojimą, kad jis negerbia draugų, ko lektyvo Apie Gintą geros nuomonės buvo ir dėstytojai, pastebėję jame turintį savo nuomonę studentą. Pirmoji sesija, pirmieji eg zaminai. . . pirmieji darbo vaisiai ir. . . pirmieji apsvaigirnai. Antrajame kurse jis jau pradėjo praleidinėti paskaitas. — Pramiegojau. . . — aiš kinasi studentas. Jam jau pradėjo nepatikti draugų min tys, ginčai komjaunimo susi-
KAIP STUDIJUOJAMI VIL’UOMENINIAI MOKSLAI
CHEMIJOS FAKULTETE
Ateityje trūkumų b s S. MILIUKAS, ChF komjaunimo komiteto ideologinio sektoriaus vadovas
daug praktinių patarimų davė seminarų vadovė dėst. Surdokaitė. Įdomu pažymėti, jog TSKP paskaitų ir seminarų lankymas būtų šimtaprocenti nis, jei studentas Tveska ne būtų praleidęs 2 vai. Ryšium su geru ruošimus! seminarams, geru paskaitų lankymu, žiemos sesijos metu Įsiskolinimų pirmas biochemi kų kursas neturėjo, o kom jaunimo aktyvas egzaminus išlaikė tik gerais pažymiais. ŠĮ semestrą minėtoje gru pėje vasario mėnesi taip pat buvo pravestas komjaunimo susirinkimas tema „Ko dar trūksta pas mus TSKP isto rijos studijavime?“ Paaiškėjo, jog kai kuriems studentams, kaip Navickaitei, Kalpokaitei, trūksta ryžtingumo, nors jos seminarams ir ruošiasi. Be to, daugeliui studentų trūkdavo atidumo, sekant draugų pasi sakymus. Studentai Grinius, Leonytė, Tveska, Kulys, kurių pasisa kymų lygis seminarų metu buvo žemas, šiuo metu tinka mai pasiruošia seminarams Jie suprato, kokią didelę reikšmę materialistinės pasau lėžiūros formavimui turi kruopštus visuomeninių dis ciplinų studijavimas. Reikia pažymėti, jog dėstytoja Surd.okaitė, stengdamasi, kad marksizmo įsisavinimas būtų kuo geresnis, deda tam nema ža pastangų. Ji suranda laiko pakalbėti su studentais aktu aliomis visuomeninio gyveni mo temomis, nurodo komjau nimo organizacijos reikšmę TSKP istorijos studiiavime, nušviečia seminarų būtinumą. Ateity pirmo kurso bioche mikai pasiryžę tvirtai įsisavinv . . . i ; ti seminarinę medžiagą, paša ęPimininKSę /linti neryžtingumą, padidinti jsJII i iii k ii ll\QJ atidumą ir, svarbiausia, išlaiTai principingas ir nuošir-; kyti egzaminus taip pat be įsidus draugas, geras studentas. skolinimų. Dažnai, užėjęs į kambarį, ra Pirmo kurso chemikai žie si pas jį besikonsultuoįančlus mos sesiios metu TSKP istori grupės draugus. Rūpesčių ga jos egzamino dar neturėjo na daug. Rimas dabar mokosi Žiemos semestro metu per se FMF II k. ir kartu dirba Už minarus pasisakydavo mažas sienio kalbų katedroje labo skaičius studentų. Dabartiniu rantu. metu, pasekus savo draugų pa Dėkingas buitininko darbas, vyzdžiu, jų pasisakymų lygis geri šio darbo rezultatai džiu pagerėjo, ir patys pasisakymai gina Rimą. Tai atpildas už yra žymiai išsamesni. Žiemos nuoširdžias pastangas. semestro metu jokių susirlnki-
♦ rnų dėl visuomeninių discipli nų studijavimo pagerinimo nebuvo suorganizuota. Tam maža dėmesio buvo skiriama iš komjaunimo aktyvo pusės. Žinoma, čia buvo padaryta ne maža klaida.
sistemingas darbas, mokyma sis, valia. Teisino save, neva jis nepajėgus fiziškai pakelti III kurso krūvio, todėl ir ėmęs praleidinėti paskaitas. Bet kas * patikės tavimi, Gintai, kad tu ligonis? rinkimuose. Tu tinginys. Tinginystė pa Už keletą politinio pobūdžlo išsišokimų Gintas buvo gimdyta silpnavališkumo, apa eilių, tiškumo disciplinai, paskai pašalintas iš VLKJS Tuomet grupės draugai griež- toms. Štai tu pats rašai: „Šito tai pasmerkė Žulio elgesį, bet kartu nemažiau buvo nu (suprask paskaitų krūvio — mano įterpta J. M.) prisibi stebę, kad tai buvo Gintas. Abejingumas. Abejingumas jodamas aš pradėjau mažiau žmogui pagrindė pastarojo mokytis, mažiau varginti sa nusikaltimą. Pašalintas iš vo galvą. . . Tiesa ji (suprask VLKJS. Žulys kurį laiką ne galva — J. M.) stengėsi su lankė paskaitų, jam buvo gė rinkti kai kurią informaciją, da, gėda savęs, savo draugų. bet tokiu kiekiu, per tam tik Šiais mokslo metais jį dar rą laiką, kad išvengtų skau rečiau galima buvo sutikti dėjimo ir svaigulio. Išdava. Katedros posė paskaitose. Štai kaip jis aiškina savo džiuose mano nelaiminga gal praleidinėjimą viename iš pa va buvo apkaltinta akademi nės drausmės laužymu, dėl reiškimų, rašytų rektoriui: „Prisipažįstu, kad uoliu jos sau pačiam netikėtai ta mokymusi nepasižymėjau nuo pau skolininku“. Kam visa ta filosofija? Ar tada, kai baigiau pradžios mo kyklą, bet per dvejus metus tam, kad mes suprastum tave universitete su mokslu netu ir tavo galva, kaip du skirtin rėjau jokių sunkumų ir negal gus objektus? vojau. kad teks su jais susi Draugams skaitytojams be durti,“ — manau aišku, jog abejo įdomu, ką tu veikdavai Žulys jau spėjo priprąstl tuo metu, kai grupė sėdėda prie „studentavimo“, „supra vo auditorijoje, — tu miego to“, ko reikia būsimajai spe davai, miegodavai stipriai cialybei ir galvojo, kad uni užmerkęs akis prieš savo sva versitetą galima prašliaušti Jr jones, prieš sąžinę, prieš eili tiek, kad čia nereikalingas nį darbo žmogų, kuris suteikė __________ __ v tau teisę mokytis aukštojoje —_______________________ /mokykloje. Geras konspektų vedimas/ Taip ir apkerpėjo III kurso turi didelę reikšmę TSKP stu-istorikas Žulys, o kaip gi kt'dijavimui, ruošimuisi semina-/ taip? Jis neatėjo pas docentą rams. O to daugelis studentų ^Galvydį į du koliokvijumus, dar ligi šiol nenori pripažin-^neišlaikė naujųjų amžių įsto ti. Būtų gerai, jei kai kurie; rijos egzamino, negavo logidėstytojai reikalautų konspek-J kos įskaitos už sistemingą tų. Būtų dar geriau, jei semi- į šios disciplinos seminarų nenarų metu konspektai būtų £ lankymą. ners trumpai peržvelgti, kad/ Sesija baigėsi seniai, o jos tie studentai, kurie nesupranta ^Įsiskolinimų nelikvidavo ir konspektų reikšmės mokymui-z šiandien, už ką rektoriaus Įsasi, būtų priversti juos regu- /kymu Žulys išbrauktas iš stuliariai vesti ir pagaliau patys/dentų sąrašų. suprastų savo daromą klaidą./ Dirstelėkime į minėtąjį paPirmo kurso cheminės tech- / reiškimą, kaip Žulys per du nologijos specialybės studen-/metus išmoko skirti „esminį tai, ryšium su TSKP istorijos^nuo paprasto“, todėl su pasistudijavimo sustiprinimu, or-/tenkinimu konstatuoja: ganizavo grupėje pokalbius, % r 1kllqi qtndiin laika mažai keitėsi mintimis su atskirais studentais, nutarė padėti S® „E.rtetl •?» iiems Šios Driemonės atnešė'' ^a^lnes informacijos, o šitą k Tavo rezultatus Pavyzdžiui / mQsų s ir savo rezultatus, pavyzdžiui, z Q lr bgPedalybėi universitetonesunku - _ ir
J. MACKEVIČIUS IFF komjaunimo organizacijos sekretorius
Nukelta
/
(Pabaiga 3 psl.)
Ieškome naujų formų Mūsų grupėje, kaip ir daugumoje mūsų fakulteto gru pių, politlnformacijos būdavo labai neįdomios. Paprastai, vienas studentas paruošdavo pranešimą iš užsienio politi kos, kitas iš Tarybų Sąjungos gyvenimo, trečias — iš Ta rybų Lietuvos. Tačiau tokia politlnformacijų forma gavęs nepateisino, nes visada ji likdavo vienoda, todėl ir nuobo di. Pradėjom ieškoti kelių, kaip įdomiau pasiruošti, kaip paįvairinti jas. Nutarėme ruošti temines politinformacijas. Pavyzdžiui, politinformacijos tema „Mūsų respublikos mies tų ateitis“. Buvo pasakojama ir apie universiteto praeitį, apie jo išplėtimą ateityje. Be to, buvo apžvelgta ir tarptau tinė padėtis. Sis susirinkimas praėjo labai įdomiai, buvo daug klausimų. Ir toliau ruošiame panašaus pębūdžio politinformacijas. Būtų gerai, jeigu ir kitos grupės papasakotų apie pravedamas politinformacijas, pasiūlytų naujas formas A. DAUKŠAITE FMF II k. mechanikos spec. studentė
LLKJS CK PLENUMAS
S. m. balandžio mėnesio 1 d. įvyko Lietuvos LKJS Cent ro Komiteto Plenumas, ap svarstęs komjaunimo organi zacijų darbą kovoje su jauni mo nusikalstamumu. Praneši mą padarė LLKJS CK pirma sis sekretorius drg A. Cesnavičius. Plenume taip pat kal bėjo universiteto komjaunimo komiteto sekretorius J. Nek rošius. Musų inf.
DIPIOMANTŲ SKIRSTYMAS
Kovo mėn. 28 d. VVU Aktų salėje įvyko Talino aukštųjų mokyklų mišraus choro koncertas. NUOTRAUKOJE matome estus mūsų scenoje. Po koncerto mūsų akademinio choro dalyviai susitiko su taliniečiais. A. DERVINIO nuotr.
Prasidėjo diplomantų skirs tymas Istorijos ir filologijos fakultete. Pirmieji savo li kimą sužinojo rusistai. Dau guma jų vyks i rajonų vi durines mokyklas/ Drg. Ša kalys paliktas universitete pe dagoginės praktikos ve Drg. Kadzevičiūtė dirbs Veličionių vaikų kolonijoje. Pui kią nuotaiką visiems suga dino diplomantės Kerelytės elgesys. Ji sutiko likti tik Vilniuje ir nepasirašė pasky rimo. Tikėsimės, kad kom jau nimo organizacija tinka-'ai įvertins drg. Kerelytės elge sį, primins, kad ji kartu su visais turi vykti ten, kur yra reikalinga. Praėjusi trečiadieni buvo skirstomi žu-na'istai d’rloman tai. 14 jaunųjų speciali ;tų iš vyks į paskyrimo vietas. Mūsų inf.
Pamilę romantiku dalia Ir darbu, ir juoką, ir dama
faktas, jog kasmet mes gau nam pareiškimus stovykloms organizuoti ne tik iš tų kol ūkių, kur jau buvome, bet prisideda vis nauji ir nauji. Ateinančią vasarą turėsime aštuonias statybos stovyklas, viena organizuojama durpių $8§§888į' <■ komposto gamybai. O gražio se A. Puškino v. kolūkio (3 km nuo Zarasų) vietose dirbs merginos lauko darbų stovyk loje. Universiteto komjaunimo DARBO ROMANTIKA komitetas numatęs šiais me tais kai kurių naujovių darbo ir poilsio stovyklų organiza vime. Nebus stovyklose virši ninko. Visus reikalus tvarkys ir bus atsakingas už bendrą stovyklos darbą pamainos iš Žmogaus gyve siog sunku pasa kad viskas vyko J. KAROSAS rinktas ir komjaunimo biuro nime yra savaime. Tačiau iš daug kyti. .. Universiteto komjaunimo komiteto narys patvirtintas sekretorius. Ypač datų, atžymlnčlų ... 34 IFF au tikrųjų nerimo kir didelis dėmesys, be tiesioginio biografinius fak ditorijoje minas visą pava vyko darbo, kuris kartais truks 8 tus, kurie jo ke susitikimas sarį graužė IFF su ILNIAUS unive ūes mą, antrakursio — pagal kom dešimtį pastatų sumūrijo įvai vai., bus kreipiamas į polit- lyje pasit alko komjaunimo akty trisdešimttūkstanŠie žodžiai visadt^B masinįkultūrinį darbą tiek jaunuolišką kelialapi. Ir vie riuose mūsų respublikos kol pirmą kartą. Vie tininkais. Kapsu vistų širdis: suorprimena kažką U0! nas, ir antras gyvenimui turi ūkiuose studentai. Vien tik kolūkiečių, tiek ir pačių stu ni iš Jų paskęs ko rajono Černia ganlzuot suorga- brangaus ir artimo. SiiM ką nors duoti. Mes kartais per praėjusią vasarą universi dentų tarpe. Gegužės mėne ta gyvenimo ver chovskio v. kol nizuoslm, gal ir džius aš tariu su tol; i. na nepastebime, ką gyvenimui, teto studentų darbo ir poilsio sio gale numatoma surengti petuose, pastatysim, bet ar meile kaip „tėvas“ ir der išdyla ūkio pirmininkas kurių turėjome darbo ir poilsio stovyklų iš atminties, kiti bendram tikslui mes duodame stovyklose, drg. Adomavičius, neišgrius? Tik kai na“. Taip! Universiteto Į" organizacijų pasilieka būdami studentais. Mes ku vienuolika, padirbėjo 1300 komjaunimo visam pradėjom dirbti, tyvas mane išauklėjo i;lar' pasakodamas apie riame kiekvienos sesijos me studentų ir 100 dėstytojų, su sekretorių bei jų pavaduotojų gyvenimui, kaip entuziazmas, ryž kelialapį į gyvenimą ka> o savo kolūkio lai tu, gerai išlaikydami egzami taupyta statant ūkinius pasta seminarą, kuriame bus bando džiaugsmo ir mėjimus, kvietė tas tvirtai suce ras tėvas savo sūnui. nus. Ta mūsų kūryba konkre tus 230 tūkst. rublių. Bet ne ma pasidalinti politmasinio ir įkvėpimo šaltinis. atvykti į svečius mentavo pamatų sitetas man suteikė naB čia forma pasireiškia komjau rubliuose visa mūsų darbo es kultūrinio darbo patirtimi. Čia ir savo akimis įsi akmenis, sienų žinias, bet ir įskiepijo i*m< Tokia jau mū nuoliškos vasaros metu. Stu mė. Kolūkiečiai labai vertina daug ko bus galima pasimo tikinti, kaip gyve plytas ir mūsų gyvenimui ir žmonėn s P sų epochos pri dentų darbo ir poilsio stovyk darbo ir poilsio stovyklų at kyti iš filologų. Konkurso ge na kolūkiečiai. draugystę su kol ryžimą nugalėti visus usl: los... Komunistinė darbo vasa liekamą politmasinį-kullurinį riausiai stovyklos pamainai iš gimtis, kad atski Daugų rajono ūkiečiais. mus, kurie pasitaiko -’us.’ komisija stengsis, ro žmogaus biog ra... Kuklus, bet reikšmingas darbą. Vartydami praėjusių aiškinti „Taikos keliu“ Mielieji drau mo kelyje. Prie to daJ®*e rafinis faktas' yra kiek tik leis galimybės, pati mūsų darbo indėlis gyveni metų vasaros stovyklų virši kolūkio pirminin gai, statybų vasa prisidėjo studentų mui. Apie ją, būsimą studen ninkų ataskaitas matome, kad pabuvoti stovyklose, susipažin kartu ir kolekty kas Vėgėlė pa ros tradicijų tę darbo stovyklos. ii; vo, visuomenės is tišką darbo vasarą, ir norisi politmasinis darbas atliekamas ti bei padėti metodiškai sto kvietė atvažiuoti sėjai, nuoširdžiai Darbo stovyklose te torija. 1957 metų gana plačiai ir įvairiai. Per vyklautojams. Konkurso rezul pakalbėti. Jums pavydžiu kartu su draugais nug a. pas juos pailsėti, — pirmoji 1963 metų vasa sus sunkumus ir kliūti b.1? o gal ir padirbėti. 1957 m. Žilinų jaunimas skaityta daugiau kaip 400 pa tatai bus suvesti rugsėjo mė- vasara statybų vasara. Ir, rodos, Algis ros. Visa širdimi bendrame darbe atsis vakarais dainuodavo studen- skaitų, suruošta dešimtys lite nesĮ darbo ir poilsio vasaros Tą vasarą univer rezultatams aptarti skirtame ratūrinių teismų, ateistinių Daunoravičius ar tų statybininkų sukurtą dai būdamas su Ju žmogaus vidinis grožis. siteto komjaunimo klausimų - atsakymų vakarų. vakare. Jonas Bielinis, o mis, linkiu šią va rasis tarybinis žmogus f ną: organizacija padė Koncertų skaičius viršija 600. gal ir abu kartu sarą praleisti dau& tik kovoje su tuo, kas Žilinai , Žilinai, dalimi stovyklos dar jo tvirtus pamatus t Visko ir nesuminėsi. Kasmet bo Didele „užsikabino “ už puikiau negu mes ir už tai, kas nauja, sėkmė priklauso nuo kol Senas kaimas jau puošias studentai vis išradingiau ir ūkio valdybos, nuo to, kaip ne tik Žilinų kul šio pasiūlymo, ku 1957-tųjų ir tvir stovyklos — tai naujo « naujai... įdomiau tūros namams, bet praveda politmasinį ris, toliau bendrau tai įcementuoti tai komunistinės ateiti Nuo tos dienos praėjo ne bedirbdami darbo ir aprūpinama statybinėmis me ir davė pradžią jant su drg. Vėgė dar vieną naują lai. Man, kaip vienam gr5 daug laiko. Šešios vasaros. darbą, džiagomis, kaip organizuoja naujai, graž i a i poilsio stovyklose. Kolūkių Bet mūsų gyvenime kiekvie valdybų atsiliepimai apie sto ma studentųstatybininkų bui atostogų tradici le, išaugo į susi plytą į komunlzm„ mųjų darbo stovyklų : !mc tarimą pastatyti rūmą. labai malonu girdėti, k|H na diena —■ naujas turtingas labai geri. Kad kol tis. Jau dabar fakultetų kom jai. Žilinų kultūros L. BUDRYS vis labiau plečiasi, ;iC puslapis. Ir todėl tos šešios vyklas LKP CK Kam pirmam ki namus. studentų tarpe įgauna /u ' vasaros — ištisa istorija, stu- ūkiečiai tikrai patenkinti stu- jaunimo biurų nariai vyksta į Dabar atrodo, darbuotojas dėsnį pasisekimą. kolūkius, kuriuose vasarą bus lo tokia idėja, tieBusimiesiems darbo J“?" stovyklos, tariasi su valdybo lų dalyviams norėčiau {įT* mis. keti nebijoti juodo kasd|H darbo, nes tik . jame J, Prieš studentų akis nema romantika, žm<WJs Kai po darbo stovykloje studentiško gyvenimo moty džiaugsmas.tikrasis žas darbas — pavasario sesi Darbo sti U ja. Jai turime skirti dabar pa susikaupusių įspūdžių para vų. — tai savotiškas ta£S| Darbo skonis, kurį patyrė žmogaus šiau eilėraščių pluoštą „Beto grindinį dėmesį. savybių tvirt me Žilinuose, Adutiškyje, Za nas skamba “ , draugai man pa Po sesijos — naujas, vilio sakė neįsivaizduoju, kad be rasų rajono V. Kudirkos var zaminas, tai naujų L.1 ® jantis, kupinas romantikos tonas galėtų skambėti. Tie do kolūkyje, papildė dar ne visuomenės žmogaus darbas stovyklose. kalvė. siogine prasme — tai tiesa. didelį mūsų gyvenimo įvairu Universiteto komjaunimo Tačiau ir dabar, po keleto mą ir turiningumą. Praktinia J. BIELINIS11 k komitetas tikisi, kad darbo ir I metų, mintimis grįždamas į tą me, konkrečiame darbe su Vilniaus miesto ■ ,ate komjaunuoliška poilsio stovyklų tradicijos, laikotarpį manau, kad darbo stiprėjusi Lenino RK sekreįį - --------------- ity< įžiebta komjaunuoliška ugnelė stovyklų entuziazmas, kom draugystė sutelkė ir grūdino itai šią vasarą dar labiau įsilieps jaunuoliška draugystė ne tik mus bendroje ideologinėje nos. Komunistinis darbas te man išlieka kaip vienas ryš kovoje už pilnavertį tarybi gul tampa neatskiriamu mūsų kiausių, nepamirštamų, ska nio specialisto pasiruošimą sa Darbas cementi^ v 11 1 tinančių naujiems darbams, varankiškam darbui, išėjus iš palydovu! STU RM UOTOJ Al! universiteto auditorijų. žmogų 3 a Kur šiuo metu bedirbtume, Prisimenu tas naktis ■ su dėkingumu prisiminsime šviečiant traktoriaus pr _ Suprantama, vertėtų daugiau universitetą, padėjusį Jaunystė negali be dainų, žengti riams „šturmavome “ Žilis pamąstyti apie tai, kaip šią jos skambėjo. Skambėjo, sklai n< aū puikią formą galima butų kūry pirmuosius žingsnius šia kryp tūros namų statybą, dėsi virš banguojančių „Lenino Įvykdyti duotą žodį. Ir džiu nuolišką pažadą mes ište’ bingiau panaudoti komunistiniam timi. Ir, be abejo, itin keliu“ kolūkio javų, nuaidėdavo studentų auklėjimui. Teisinga, gu, kad darbo virš krūmokšniais apaugusio stovyklose, Labai svarbu ištesėti, sa matyti, ir toliau didinti darbo Sešuvio, pasiekdavo Gaurės paplitusiose įvairiuose res tai, kas užsibrėžta. Naultys miestelį. Sakalauskas, A. Stankus, I. Sa- veliuojasi buvusios puikios šių stovyklų komjaunimo organiza f labiau išplėsti publikos kampeliuose, univer munistinės visuomenės i Jaunystė negali be šypsenos, piegaitė, I. Tamulytė. kolektyvų tradicijos, iškilmin cijų vaidmenį, keitimąsi studentais siteto studentai deda vis nau turi būti tvirtas ir valin . be juoko. Ir anksčiau auditori Netrūko ir todėl, kad antros gesni, įdomesni momentai. Ta tarpusavio turi būti stiprus. O pr^ blt aukštųjų jose matyti giliamintiškai susi pamainos gyvenimą savo daly čiau vargu ar galima įsivaiz tarp respublikų jas plytas į komunistinės atei raumenis cementuoja 3an kyklų. mąstę veidai čia švytėjo nuo vavimu koncertuose, pokalbiuo duoti mūsų vasaros poilsį Man rodos, kad studer.įg“ ties statybą. J. ABARAVIČIUS širdžiausiomis šypsenomis. Biro se, vakaruose labai praturtino darbo ir poilsio stovyklų munistinės vasaros metu „ . IFF I! k. lituanistas replikos, sklaidėsi sąmojus. R. TRIMONIS viešnios iš Latvijos TSR Valsty mantikos. do tas savybes, kurie J. Jaunystė negali be darbo. Ir binio P. Stučkos v. universiteto Valstybinio aukštojo ir spec. žmogų dideliu ir stipriulies plienu stingo keturkampėse for — Ritine Dzidra, Klemperė Al vidurinio mokslo aukštųjų mose cemento ir akmenų „košė“ na, Vitola Marė. Netruko ir to VI. ANDRIJAUSj mokyklų valdybos viršininko — naujo pastato pamatai. Kilo dėl, kad labai nuoširdžiai ir šil Gaurės vidurinės mok) plytų ir molio sienos. tai mumis rūpinosi kolūkiečiai. pavaduotojas direktorius Matyt, niekas taip stipriai ne Bendrų kasdieninių pergyve suartina žmonių, kaip bendri nimų netrūko pagaliau ir todėl, •ąJi pergyvenimai. ne kad visi be išimties pamainų 1963 M. VASAROS DARBO STOVYKLOS pag Gaurės I Ir II pamainos kolek statybininkai, kas savo sąmojum,
^3 ASKAITOS... seminarai... sesija. Studentas nepastebi, kaip baigiasi moks lo metai, kaip pirmakursis, tas nedrąsus „fuksas“ tampa antrakursiu, o diplomantas — absolventu. Bet ir vieno ir ki to laukia tas pats — darbas. Absolvento — pagal paskyrldentiško darbo, gražios drau-
gystės su kolūkiečiais istorija. Tos komjaunuoliškos darbo vasaros tradicijos įmūrytos Sakių rajono „Lenino keliu“ kolūkio kultūros namų, Va rėnos rajono „Paparčių“ kol ūkio, Tauragės rajono „Le nino keliu“ kolūkių ūkinių pastatų sienose. Daugiau kaip dentų darbu, patvirtina ir tas
GREIT PLAZDĖS DARBO VĖLIAVOS
Graži tradicija tęsiasi
egzaminą g
V
Betonas tikrai skamba!
1
Pirmieji įspūdžiai
tyvuose, kur praėjusią vasarą dirbau, netrūko dainų, sąmo jaus, darbo entuziazmo. Netru ko todėl, kad šių komjaunuoliš kų šeimų gyvenimui toną davė kovingi darbo stovyklų vetera nai J. Karosas, A. Prapiestis, J. Burbulevičius^J. Švėgžda, A. Mikailionis, D. Stelionytė, do centai A. Sprindis, Laučka ir daugelis kitų. Netrūko todėl, kad nenuilstamai dirbo ne tik prie pastolių, bet ir laisvalai kiais mūsų saviveiklininkai: A. Uzdzila, R. Vasiliauskaitė, A.
llllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllffl
M. irnu4
kas savo užkrečiančiu pavyzdžiu šokyje, sporto varžybose, kas karštumu įsiliepsnojančiame gin če, kas savo originaliu pasiūly mu, kaip atžymėti, kaip atšvęs ti draugo įstojimą į VLKJS ei les, gimimo dieną, praleisti laisvalaikį, sukūrė tą nuoširdžią, gerą aplinką, kurioje nevaržo mai skleidėsi sugebėjimai, po linkiai, ryškėjo tie bruožai, ku rių auditorijoje nepastebėsi. Šią komjaunuoliškų šeimų gyvenimo šilumą išsineši į ilgą gyvenimo kelią, ir ji, matyt, neišblės. Su tinki draugą, su kuriuo dirbai vasaros darbo ir poilsio sto vykloje, kur kas šilčiau paspau di dešinę. Tokie įspūdžiai iš pirmosios komunistinės vasaros. Vyresnių kursų studentai, kas met dalyvavę darbo stovyklose ir praėję visas jų turiningos veiklos pakopas, kartais aiškiai pasigenda ankstesnių metų įkarščio, užmojų. Kartu pasigen dama stovyklose naujesnių, įvairesnių vidaus gyvenimo tra dicijų. Neretai sušablonėja, ni-
Tauragės rajonas „Lenino keliu“ kol. — IFF (lauko''ML Nr. i. IFF (rrCall: N r. 2. Kėdainių rajonas „Rytų aušra“ kol. — statyba) į tl Nr. 3. Varėnos rajonas „Už taiką“ kol. — FMF (ūkinis ps.. Radviliškio raj. „Taikos “ kol. — FMF (ūkinis past* | N r. 4. N r. 5. Utenos raj. „Spalis“ kol. — FMF (ūkinis pastatas) Ons — t7 SS N r. 6. Ignalmos raj. A. Mickevičiaus vardo kol. (ūkinis pastatas) o ,j Nr. 7. Ignalinos raj. „Apvardų“ kol. — Chemijos MF pastatas) Nr. 8. Ukmergės raj. „Družų“ kol. — EMF (ūkinis pasta: J Nr. 9. Radviliškio raj. „Spalio“ kol. — MMF (pirties statfjĮ Nr. 10 Zarasų raj. Puškino v. kol. — IFF-EMF-GMF laul■
Per savo tarybinę šalt Ugningais kūrėjais praeinami .
POILSIO VALANDĖLĖ...
J
•
Bei
V. VITKŪNAS
Atkelta au studentas Beinoravi- nologai studijuoja politinę s silpnai pasisakydavo se- ekonomiją, paskaitas klauso iarų metu. Draugų pagalba kartu su FMF studentais. adėjo. TSKP egzaminą Komjaunimo organizacija ne ikė gerai. « liko abejinga politinės ekono iau pasirodė, jog studen- mijos studijavimui. Dažnai oko savarankiškai gal- jos iniciatyva pasilikdavo r spręsti svarbius sudė- studentai po seminarų spręs klausimus, seminarų ti, kodėl kai kurie silpnai tsirado daugiau gyvų pasiruošia seminarams. Stip ijų politinėmis temomis, resnieji padėdavo silpnesniems narams silpnai ruošiasi studentams, imdavosi priemo imaitė, Petronis, Vosy- nių dėl blogo studentų paskai w 1u< U-l ■ o v*daugiausiai paskaitų tų lankymo. Dažniausiai šios praleidusi Stanislovaitytė. priemonės būdavo veiksmin arų vadovė yra tos nuo- gos, pagerėdavo visuomeninių , kad reikia daugiau mokslų studijavimas bei pa io skirti savarankiškam skaitų lankymas. Istorijos studijavimui, Visuomeninių disciplinų stu u studijuoti reikiamus dijavimas daug įtakos turėjo ,sikų veikalus ir padėti sa- studentų politiniam auklėji draugams. mui. Pavyzdžiui, III kurso -41 kurso chemikai paskai- technologijos specialybės gru lanko palyginti gerai, nors beveik visi yra komjau ne paskaitos yra mažiau pėje nuoliai. ‘ipmios’. Praeitais metais stuII kurso chemikai politinės 1 itai gaudavo daugiausiai medžiagų, kurių vado- ekonomijos studijavimo klau svarstė susirinkime nebūdavo, o šiemet simą ga dėstoma pagrindinai „Kaip mes studijuojame poli vadovėlį. Rudens-žiemos tinę ekonomiją?“ Buvo pada ro metu grupė pravedė ryta išvada, jog politinę eko Į „Pagerinti TSKP iš nomiją III kurso chemikai id studijavimą“. Buvo nu- studijuoja neblogai, tačiau šį ą kad per seminarus nebū- semestrą, tiksliau, semestro vieno nepasiruošusio pradžioje seminarai buvo pra kiJ ir | įto, kad visi skaitytų vedami nepatenkinamai, nes to omą literatūrą, kad se- dauguma studentų ateidavo ir uose pasisakytų ne kėlė nepasiruošę. Kodėl taip Įvy kai ja visi ar dauguma studen- ko? Gal būt, dėl to, kad se Sis pokalbis buvo lemia- mestro pradžioje seminarus ,s žingsnis medžiagos Įsisa- vedė nauja dėstytoja ir, anot , imo pagerinimui. Jis iš es- gruporgo, „dėl to studentai į.' s pakeitė padėtį. Tai la- buvo truputį atsipalaidavę“. pastebime per semiis lai Komjaunimo aktyvas III , kurių metu pasisako i kurse yra, tikra to žodžio dauguma studentų. Dėl prasme, aktyvus. Gerai semiu Įsisavinamų klausimų ruošiasi Pučkorius, favo gyvų diskusijų, gin- narams biuro narė L. Plorinš rtais diskusijos tęsdavo- kulteto per pertraukas. II kur- ir kiti. ghemikai TSKP istorijos IV ir V kurs0 studentai šiuo vimo klausimą svarstė metu atlieka gamybinę prak susirinkimuose, kurie tiką. Šią sesiją IV kursas lai 962 m. lapkričio mėn. kė politinės ekonomijos, o V3 m. vasario mėn., gru- dialektinio ir istorinio materi uvo ruošiami basikalbė- alizmo ir ateizmo pagrindų apie tarptautinę padėtį, egzaminus. Abu kursai minė o ruošė aktyviai dalyvau- tus egzaminus išlaikė be įsi ie pės studentai Titiškytė, skolinimų. Platus politinių ži n evičfūtė, Šliogeris ir nių akiratis būtinas būsimiems I kurso biochemikai inteligentams. Politinė ekono atenkinti seminarą va- mija padeda suprasti kapitaliz rg. Krasausku. Dėsty- mo, vėliau imperializmo vysty a adeda išsiaiškinti neaiš- mosi dėsnius, neišvengiamą jų ginčus. Grupės kom- žlugimą. Visa tai, aišku, stip > o aktyvas seminarų me- rina studentų materialistinę iu miai pasisako, kritikuo- pasaulėžiūrą. sc ' angas nuomones. e Viską apibendrinant galima ■so biochemikai pažy- pasakyti, jog pas mus, Chemi TSKP istorijos studiIII jos fakultete, atliktas nemažas s padeda susidaryti teita. nuomonę apie šiuolaiki- darbas ryšium su visuomeni s įvykius, apie TSKP už- niu disciplinų studijavimo pa Tai liudija toks fak pio ir vidaus politiką, ug- gerinimu. tas, kad visam fakultete iš vi ialistinio internaciona- suomeninių dalykų gautas tik ausmus. rso technologai buvo vienas Įsiskolinimas. p iatenkinti TSKP paskaitoVisus trūkumus mes pasiry , . "ėstytojas per greit žę ateityje pašalinti ir pa Rydavo ir tuo pačiu stu- siekti, kad egzaminai iš vi itai nespėjo užsirašyti, o suomeninių mokslų būtų lai L., bekalbėti apie sąmoningą komi be dvejetų ir, be to, ko ‘'‘sistemingą užsirašinėjimą. voti, jog būtų gauta kuo ma urso chemikai ir tech- žiau trejetų. I
tisjM V P linM
V
o. L,
;
aiga. Pradžia 1
iga verčia likti univer
ugi tai nekvaila? u. Ties og sunku įsivaizduoti, -mėtis su tokiu cinizmu ėtų apie savo globėjus, ie 14 metų jį augino kaip ■ąjį sūnų, tikėjo juo, o Jis negalvoja būti senatvėje paguoda. .0 Xe, iGlntai, tavo globėjam^ callibgas ne tavo diplomas, į tl tikėjaisi gauti langvu ., ‘u „studentaudamas“, s) ils reikalingas žmogus, doT, Sąžiningas, karštai mylįs žinąs, dėl ko jis
glslll
pas tave
Aš eisiu pas tave, Kai saulė juoksis Vėl kiekvieną rytą Ir žemėje bus daug žiedų, Skaidriais rasų karoliais nusagstytų, Kai pamiškėj lyg baltos pieno putos Ilgai klajos gegužio rūkas Ir paukščių trelės sidabrinės Plauks nesibaigiančia srove. i
Aš eisiu pas tave Keliais keleliais, Kai brandžios varpos. Pageltę, pilnos skambančių grūdų, Man mos, linguos, šnibždės pavargę Ir seks be žodžių pasaką gražiausią Apie tave, drauguže, sielos džiaugsme, Melsvom rugiagėlių akim Ir šypsena žavia.
Aš eisiu pas tave, Kai žvarbūs vėjai Nukirps kasas beržų, O lietūs plaus tuščius laukus. Ir kas? Aš šauksiu: — Pažiūrėkit kaip gražu. Kiek daug čia meilės, saulės, šilimos, <• Ir balsas sklis kažkur iš gilumos Keista gaida, naivia.
*) lavoninė (pranc.)
I'
l>
Aš eisiu pas tave, Kai žemė dėsis Lengvutį sniego rūbą Ir bus balta balta. Tu lauk manęs, tikėk, žinok, kad skuba Žmogus, kuriam esi tokia brangi, gera Lyg rytmečio aušra, lyg vakaro žara. Aš visad eisiu pas tave.
A AUKIAMAJAME kaž kas padėjo lapą popie riaus. Ką tik atėjęs tuo jau užsirašo Į jį, o įeinančio pas viršininką pavardę ar čiausiai stovįs prie staliuko išbraukia. Dabar tas arčiausias — aš. Prieš mane — spiečius lau kiančiųjų. Ūžia, brūžena kojo mis, trepsi arba tyli įsisprau dę kamputyje. Bet aš stoviu kaip įkaltas ir žiūriu tik į są rašą. Pavardės vyriškos, mo teriškos, lietuviškos, rusiškos, žydiškos, kreivai paskubomis išraitytos, kruopščiai ir lygiai išvinguriuotos... Daugybė pa vardžių, daugybė žmonių, dau gybė gyvenimų. Visi nori pa sikeisti pasus. Kas pirmą kar tą, kas jau antrą, o gal yra ir paskutinį... Keisiu ir aš — jau praėjo penkeri metai kaip esu pilna metis. Penkeri metai ir viena ne lemta istorija... Man reikia iš paso išbrauk ti ją. Ne, tik pavardę — ie nė. Aš braukiu svetimas pa vardes sąraše kaip visai ne reikšmingus žodžius. O kad taip lengvai išbraukčiau ir tą nevykusią istoriją! Iš paso ir iš atminties... Aš negalvoju apie eilę, nors laukiančiųjų virtinė vis tebė ra ilga. Man tai vis viena. Tik
L
V. BALTRUKAS
— Taip, taip. Patvirtinsit, pažymės... linksi viršininkas į jos žodžius. Po to jis pabara gyvplauklais apšepusį moksleiviuką dėl sutrinto gimimo liudijimo. Įeina dar nedidukė riestanosė moteriškutė. Ant jos rankos — vestuvinis žiedas. Aš tokio niekada neturėjau. Bet ir ne noriu turėti. Aš tik žiūriu Iš plėstomis akimis J moterį, Įsi dėmiu, kad ji Jankauskienė. Išeidama ji nusišypso man, tartum padrąsindama. Da bar, tur būt, jau mano eilė... Tačiau niekas nekviečia. Laikas sunkiai teška nuo dide lio sieninio laikrodžio švy tuoklės. O kokia kankinanti APSAKYMAS akimirka! Jinai per ilga, kad nieko nepakeisčiau, bet ir per trumpa, kad grįžčiau prie šu kių iš naujol Jaunutė studentė įraudusi Pagaliau viršininkas pasi klausinėja: suka į mane. — Vadinasi, pas administ Šiandien aš keičiu pasą... ratorių... antspaudo, paskui — į butų skyrių, dekanatą... L. ROTUNDAS pia palaukti prie durų. Dabar aš nebenoriu galvoti apie Vijolius. Aš klausausi įeinančių žmonių: — Man, viršininke, pasirašyklt, kad pragalšau tris va landas, — prašo storu, vyriš ku balsu moteris su skara. — Ir pietums dar valandą pri dėkit... Viršininkas stebisi, paskui nusišypso ir nesusilaikęs pasi rašo.
Keičiu pasą... TRUMPAS
aš niekaip negaliu išbraukti savo purvinos istorijos iš sa vo atostogų vieną studijų vasarą. Užtat šiandien aš kei čiu pasą. Neliks tos nelemtos pavardės... Bet šiandien aš te beprisimenu, kaip visu pirmo jo džiaugsmo tyrumu bloš kiausi į nešvarų, lipšniais ap gaulės pažadais apipintą šei mos glėbį. Tada aš dar nežino jau, kad dažnai blizga ir pa prastos stiklo šukės. Tačiau jos atspindi tik svetimą švie są. Aš apakau nuo savo nai vumo ir skaudžiai atsltren kiau l aštrias kažkieno Jau išmestas šukes. Bet aš sužino jau, kad ir po manęs Jas lan kė. Jei kas nešvyti pats, ieško atspindžio nors menkutėje šu kėje. Todėl aš žinau, kad pas ją ėjo ir eis. Ir dabar, tur būt, eina. Eilė dabar juda greičiau Priešais stovįs gruziniško vei do jaunuolis pamerkia man Greit eis jis. O po jo — aš Tuojau tuojau keisime pasus. Pasų stalo viršininkas tie
Politiniai įvykiai karikatūristų akimis PRANCŪZŲ ŠACHTININKŲ STREIKAS.
Volfo piešinys iš V. Vokietijos laikraščio „Velt”
Už ką juos pašalino iš universiteto O tu — menkutis čiauškaliukas, per du metus suspėjęs „pajusti“ studijų esmę ir naudą. Kas kaltas? Kaltas visų pirma jis, jo, grupėje išaugusios, miesčioniškos pažiūros į gyvenimą, kalti grupės kom jaunuoliai, naiviai aiškindami Ginto silpnavališkumą, tingi nystę, atseit, jaunas, nesu pranta, ką daro. Už sistemingą paskaitų nelankymą pašalinti iš uni versiteto III kurso ruslstai Tamošiūnas Jonas ir Budrevičiūtė Vida. Abu antramečiai, abu mėgsta maloniai leisti
Audra Radzevičiūtė tik II kurso Chemijos fakultentė, bet ją visi gerai žino fakultete, kaip nuoširaugę ir gerą organizatorę. Dar geriau ją pažįsta ivertiteto bendrabučio Nr. 4 gyventojai, Draugiškumas priifcipingumas — puikūs šios studentės vlsuomeninkės ozai Bendrabučio Nr. 4 Taryba linki sėkmės ir toliau kasnme studento-visuomenininko darbe.
r
Aš
Jis nuėjo link viešbučio — kavinės link. „Morgas“. Koks originalus pavadinimas. Tur būt, iš prancūziško „Morgue"* arba iš vokiško „Morgen“. Pro angą nuo viešbučio durų sklido diktoriaus balsas. Jam nutilus, pasigirdo arijos iš „Boriso Godunovo“. Solisto bosas aidėjo labai garsiai: dainininkas, užtraukęs kelias arijas iš karto, matyt, stengėsi iš paskutiniųjų. Viduje matėsi žmonių pėdomis prineštas smėlis, ant sta liukų — barzdotais dailininkais išgerti buteliai. Apie sėdimą vietą nevertėjo ir svajoti; žmogus stovėjo prie žmogaus, ir jis savo sėdimą vietą nusinešė link prekystalio. Apsimiegojusi..., apsisėdėjusl... moteris su akiniais padavė jam raktą... nuo kambario. „Užtektų man vien rakto. Kam dar tie akiniai, — pyktelėjo jis. — Aš ne trumparegis...” Laiptai jĮ Įvedė, Įtempė Į antrą aukštą. Taip, durys buvo tos pačios, jis prisiminė jas, atpažinęs se ną, užtaisytą skylę nuo prancūziško užrakto. Virpančiomis ran komis gniauždamas raktą nuo durų (durų nuo kambario), susi rado skylę nuo rakto. Ir staiga jis pamatė batukus. Tai buvo tie patys raudoni ba tukai, vieną iš kurių jis taisė kavinėje, vienoje iš kurių jie su sitikdavo. — Jūs išlaikysite žodi? įsitverkite jo stipriau, — tarė jis jai Įėjęs. Jos lūpomis švystelėjo kažkas panašaus i šypseną. Paskui jos lūpomis pliaukštelėjo bučinys. Kobalto-ochros atspalvio jos lango angą, vedančią į kiemą. akys pratilpo pro siaurą _____ ___ _ . . Kiemas buvo aklinas, tiktai Į gatvę vedė anga, pro kurią ga lėjo ^pratūpti sunkvežimis. Už angos... pro rūko properšas ryškėjo glauberinės drus kos... spalvos dangus. P. S. Už juodu šriftu surinktus sakinius honoraras man ne priklauso. — V. B.
psl.
— ___ „Aš _________ sutikčiau._. .. likčiau neįvykdęs pareisal/o globėjams. Jie ne lujltys padarę mane žmogų i nebaigsiu aukštojo ne,
'iol
(TRUMPŲ TRUMPIAUSIAS ROMANAS)
Ik L, ' M
"<>■_
'1 en:te
JIS, JI IR GRAMATIKA
BENDRABUČIO Nr. 4 TARYBA
laiką Vilniaus gatvėse, pirma sis nevengia degtinės, tai irgi „įvairiapusiškas savęs ruoši mas gyvenimui“. Panaši istorija ir III k. isto riko Tamošiūno Antano. Jis dar nepašalintas. Jis taip pat turi įsiskolinimą. Aiškinasi sergąs, negalįs laiku likvi duoti. Bet argi jūs, grupės draugai, tuo nuoširdžiai tiki te? Kiekvienas, iš jūsų pasa-
Adenaueris: — Kur aš mačiau šitą simpatišką veidą? Šitas po nas pilnai tiktų Į mano vietą!
ko, kad Antanas gali išlaikyti egzaminą laiku. Bet niekada jūs, visi bendrai nepareikalau jate, kad jis paslaiškinTų jums, kodėl nelaiko šio įsi skolinimo, kodėl tapo paskaitų praleidinėjimo fakultete kordininku?
Už tai, kad jų vaikai paša linti iš universiteto, prieš tė vus turėtų atsakyti ir grupės komjaunuoliai, ypač grupo gal. Jeigu komjaunimo darbas grupėse dirbamas tik susirinkimų metu, o laikotarpyje tarp susirinkimų visi kas sau. be Jokios kontrolės, tuomet ir rezultatai aiškūs — žmonės grupėje netampa draugais, neturi bendrų interesų, ir čia, kaip taisyklė, rasi atskalūnų, tokių grupių pažangumas mas. Pašalintieji, negalima sakyti apie juos, kad jie gabūs, ne, bet silpnavališku mas, perdidelis pasitikėjimas savo „žiniomis“ užspaudė juose pagrindinį mūsų gyve nimo stimulą — trokšti žinių, trokšti godžiai, jaunatviškai.
Legerio piešinys Iš V. Vokietijos laikraščio ,,Forverts“
— Ginsime mūsų interesus iki paskutinio lašo... benzino.
„Otečestven front“, Sofija
lilMIlIlilIlIHIMIIIIIIIIffllffllIlIlIlIffl
„KARDO IR DOLERIO SĄJUNGA“
1963 m. balandžio 6 d.
viškas melosas, prokofjeviška harmonija. prokdf jeviška ka dencija ir kt. Prieštaringas bu vo kompozitoriaus kelias po Di džiosios Spalio revoliucijos, kai jis atsidūrė užsienyje. Su skaus mu jis pažymi savo autobiogra fijoje, kad jis ..pražiopsojo gali mybę pilnu tempu įsijungti Į ta rybinį darbą". Kur bebūdamas, klajodamas po platųjį pasaulį, nei vienai dienai, nei vienai va landai jis neužmiršta Tėvynės. Nes kompozitorius. kaip pa žymi i> gerai pažinojęs Dm. Kabalevskis — ..." nuolat Ir giliai suvokė savo ryšį su gim ESTETINIO AUKLĖJIMO KLAUSIMU tąja kultūra, visa savo esybe FTfl ARYBINES aukštosios mo- rybinius polėkius ir kilnius mo- veržėsi grįžti į Tarybų Sąjungą ir kaip žmogus, ir kain meni g kyklos tikslas — paruošti ralės bruožus. ninkas“. Tik Tarybų Sąjungoje ne tik geras specialistus, N. S. Chruščiovas savo kalbo Ivairasnalviais žiedais išbūtojo bet ir visapusiškai išlavintus je, pasakytoje partijos ir vy ooera plataus akiračio ir didelės dva riausybės vadovų susitikime su Prokofjevo talentas. Jo „Karas ir Taika“. bale‘as „Pele sinės kultūros komunizmo staty IPeratūros ir meno veikėjais, nė", baletas „Sakmė apie akme tojus. Kultūrą kuria rašytojai, 1963 m. kovo mėn. 8 dieną pa mokslininkai, dailininkai, muzi brėžė, kad „mes už Įkvėpiančią ninę gėlę“, septintoji simfonija. karo pabaigai". baletas kai, kompozitoriai. Deja, neretai muziką, raginančią kovos žyg „Odė pasitaiko žmonių, kurie, nors darbiui ir darbui. . .“, kad „mū „R^meo ir Džiuleta“ Ir k*’, kūri bet sų politika mene — nesutaiki niai įėjo į auksini tarybinės mu ir laiko save inteligentais, Savo nama kova prieš abstrakcioniz- zikos fondą. mažai domisi muzika. Apie tai. su kokia neapykanta ankstesniuose straipsniuose apie mą, formalizmą ir bet kokius muziką „Tarybiniame Studente" kitus buržuazinius iškrypimus...“ buržuazinio pasaulio tamsiosios s‘amaš jau rašiau, kad daugelis be Sfo ie kalboje draugas N. S. jėgos sutinka kiekvieną fjagrindo save laiko nemuzika- Chruščiovas išreiškė savo pasi besni tarybinio meno laimėjimų iais, sakosi, būk tai, visvien šlykštėjimą visokios rūšies ka — akivaizdžiai kalba liūdnai pa muzikos „nesuprantą“, šitie žmo kofonija. t. y. antimeliodiškais, garsėjusi „istorija“ su 1944 me nės klysta. Daugumas žmonių ausis rėžiančiais ir taip toli tais parašytąją penktąja simfo didesniame ar mažesniame laips mais nuo tikrosios muzikos ,,gar nija. Šitas kūrinys šlovina žmo grc'ži. nyie muzikalūs. Tačiau būtina sų kratiniais“. Žmonija visada gų, Jo taurumą, dvasinį ugdyti savyje muzikini skoni, vertins Bacho, Mocarto, Bet Ir štai Amerikoie, S-J t Leik Si atatinkamą muzikos supratimą. hoveno, Šuberto, Šopeno, Glin- tyje vietinio simfoninio orkestro Reikia išmokti skirti tai, kas kos, Čaikovskio ir kitų Įžymiųjų dirigentas staiga praneša poli cijai. kad jam paskambinęs kaž gražu, kilnu, kas sužadina kū- kompozitorių muziką. kad, Neseniai išėjo lietuvių kalba koks žmogus ir grasinęs, knyga apie mirusį prieš 10 me jeigu atliksiąs koncerto progra tų (1953 m. kovo' mėn. 5 d.) moje paskelbtą Prokofievo Penk kompozitorių tąją simfoniją, jis būsiąs nužu *) S. Prokofjevas. Autobiogra įžymųjį tarybinį dytas arba suluošintas. Nežiū fija. Straipsniai. Atsiminimai. S. Prokofjevą.*) buvo Knygoje šalia S. Prokofjevo rint grąsinimų, simfonija Sudarė ir vertė K. Jasinskas. autobiografijos pateikiami atlikta ir šimtų paprastų ame ir Valst. Grožinės Literatūros Lei įžymiųjų tarybinių kompozitorių rikiečių šiltai sutikta. „Muzika ir gyvenimas“ — ši D. šnstakovičiaus ir D. Kabadykla, 1962 m. pavadintas S. Prokofjevo levskio prisiminimai apie jį. taip kuriame jis rašo, Kuomet didelis kompozitorius straipsnis. kaip svarbu menininkui pažinti parašo apie save, ir kai dar du gyvenimą. Tik artimame ryšyje nemažesni už jį muzikai irgi parašo anie jį — tai jau nebe su gyvenimu gimė jo geriausie beletristika, o tolygu muzikai. ji kūriniai. Ypač šiandien, kai buržuazinė Knygos apie muziką visada įdo mios, padeda mums pažinti kom ideologija stengiasi prasiskverb ti į mūsų visuomene ne tik per pozitorių, geriau suvokti jo mu ziką. Mūsų laikais, kai vyksta abstrakčiąją dailę, be* ir kapi MPSŲ GYVENIMO PRIN talistiniame . pasaulyje taip atkakli ideologinė kova su bur CIPAI. M., 1963 m. (rusų k.). garsų žuazinio pasaulio „kultūros“ liaupsinamus „įmantrius Knycoje patalpinta pokal moder šiukšlėmis, šitokių knygų pasi kratinius", vadinamus bių cik'as apie komunizmo niąją muzika — ver*a prisimin rodymas ypatingai aktualus. statytojų moralinį kodeksą, S. Prokofjevas yra pasaulio ti S. Prokofjevo, muzikinį pali kuris nurodo, koks turi būti masto kompozitorius. Jo muzi kimą. naujas žmogus. Atsidavimas Knyga apie Ižymųii muziką S. kinė kūryba apėmė visus muzi komunizmo reikalui, sąžinin kos žanrus. Per 45-rius savo Prokofjevą yra tikrai graži do gas darbas tėvynės labui, ko vana muzikos mėgėjams. Ji turi veiklos metus jis parašė dau lektyvizmas, humaniški san giau kaip 130 kūrinių. Didžiulis nėmažos auklėjamos reikšmės ir tykiai tarp žmonių, moralinis buvo jo poveikis kompozicijai; itin aktuali mūsų dienomis. švarumas, nesitaikstymas su muzikiniame gyvenime atsirado neteisybe, patriotizmas ir in tokie terminai, kaip prokofje- Docentas I. SKLIUTAUSKAS ternacionalizmas — štai bruožai, kurie turi puošti žmogaus asmenybę. 2. ALOAN-SFMionOVAS A. CERSKIS. M., 1962. (rujĮi k.). kurie fa„Jeigu žmonės nekeli autų, kultetų sienlaikkaip gi jie sužinotų apie rašč’al pernelyg pasaulio qrožį ir didybę?“ — autorius pradeda knygą apie susižavėjo forįžymų keliautoją Cersma, paaukodami k[, jo mokslinį žygdarbį ti turlnĮ. riant Tolimąją Šiaurę. šia tema autorius yra rašęs ir STIMBURIO anksčiau. Dar asmenybės kulto metu autorius t»>vo pieš. išsiųstas į tas vietoves, kur prieš pusę a—ž el.avo Cerskis. Mokslininkas savo sunk.u ir gy venimu įkvėpęs rašytoją su kurti poemą „Paskutinė die na“, kuri buvo atspausdinta dar 1954 m.
BIBLIOTEKOS NAUJIENOS
o
—
Politiniai įvykiai karikatūristų akimis
yNHBEKHTn .oBX0axi.
------ .—-Ji
L ^KHKCTtPCTae
Kovo 30 d. staiga mirė il gametis Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universite to profesorius Vasilijus Seze manas. V. Sezemanas gimė 1884 m gegužės 30 d. Viborge. 1909 metais jis baigė Pe terburgo universiteto Istorijos -filologijos fakultetą, įgyda mas filosofijos ir klasikinės filologijos specialybę. Toliau ruošėsi profesūrai Marburgo bei Berlyno universitetuose. 1913 metais Peterburgo uni versitete išlaikęs filosofiios magistro egzaminus, jis dirbo mokslinį bei pedagogini darbą Peterburgo universitete bei kitose aukštosiose mokvklose, dėstydamas logiką, psichologi ją, estetiką ir kitus filosofi nius kursus. 1923 m. V. Sezemanas pa kviečiamas dirbti profesoriu-
< I Sezemanas dirbo profesor ® filosofijos katedroje. Ne/? sant sudėtingo ir prieštar Nmokslinio kelio ir senyvo ® žiaus, V. Sezemanas nu<® džiai įsijungė į pedago® darbą ruošiant tarybr® aukštos kvalifikacijos spe® listus. Iki pat savo mir® profesorius aktyviai <1® mokslo tiriamąjį darbą, ■ ® šė daugelį straipsnių ak® liais logikos bei filosof® klausimais. ® Universiteto kolektyvas 4 1 teko kuklaus ir jautraus, I dėlės erudicijos draugo, v® da pasiruošusio pasidalini® vo žiniomis’ ir patyrimu, r® širdžiai padedančio jaut5'* siems darbuotojams. mi Į Kauno, o nuo 1940 m. V. Sezemano veikla vis® — Vilniaus Valstybinį univer Uks tauriu pavyzdžiu mo® sitetą. nlams darbuotojams. 1 Pokariniu laikotarpiu V. Grupė drauyara
SMD KONFERENCIJAI ARTĖJANT
Studentų-teisininkų būreli!
ir 3iai
Vienas seniausių, įsikūręs 1948 metais, mūsų fakultete yra valstybės ir teisės teori jos ir istorijos mokslinis būre lis. Per tą laiką būrelis, va dovaujamas ilgamečio vadovo doc. Domaševičiaus, išnagri nėjo daug temų. Darbo žnionių kova prieš fašizmą, Tarybų valdžios įkū rimas Lietuvoje, pirmieji Lie tuvos konstituciniai aktai, — tai klausimai, kurių nagrinė jimas sudarydavo vieną pa grindinių krypčių būrelio darbe. Tuo tikslu būrelio na riai ne tik patys rašo refera tus, bet ir aptaria pasirodžiu sias spaudoje šiais klausimais knygas, brošiūras. Dalyvau jant patiems autoriams, buvo apsvarstyta S. Atamuko kny ga „LKP kova prieš fašizmą, už Tarybų valdžią Lietuvoje“, E. Jacovskio „Uždangą nu plėšus...“, doc. Domaševičiaus ir doc. Ruželytės knyga „Pirmieji tarybiniai teismai Lietuvoje“. Proletarinės revo liucijos Lietuvoje vadų V. Kapsuko ir Z. Angariečio vertingame ir gausiame lite ratūriniame palikime yra su kauptas turtingas Lietuvos Komunistu partijos veiklos, revoliucinės kovos patyrimas, nateikta neįkainofamai ver’inga istorinė medžiaga. Šios medžiagos studijavimas pade da mums geriau suprasti sun kų ir sudėtingą Lietuvos Ko munistų partijos nueitą kovos kelią, mūsų krašto revoliuci nio judėjimo istoriją. Todėl nenuostabu, kad aptariant V. Kapsuko veikalą „Buržuazinė
V. BISIKIRSKAS Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos būrelio pirmininkas
* Lietuva“ ir Z. Angarlečio „LKP įkūrimas ir proletarinė revoliucija Lietuvoje“ į susi rinkimus ateidavo ne vien tik būrelio nariai. Būti geru teoretiku, vadi nasi, gerai žinoti ne tik tary binės valstybės ir teisės teo rijos mokslo pasiekimus, bet žinoti ir suprasti klaidas, bai mingus šūkčiojimus bei dangstymos! variantus ir užsienio buržuazinių teoretikų. Revizionizmo demaskavimui, jo apologetų tikrojo veido paro dymui būrelio nariai parašė ir perskaitė tokius referatus, kaip „Nacionalinio komuniz mo kritika“, „Visuotinės gero vės valstybės kritika", „Kriti ka šiuolaikinių buržuazinių teorijų apie valstybę“ ir pan. Kaip ir visuomet, šiais mokslo metais būrelio nariai neapsiriboto vien referatų ruošimu. Mokslo metų bėgy je buvo apsvarstyta dėstyto jos F. Skllarskaltės knyga „V. Kapsuko kova prieš bur žuazinę Ideologiją Lietuvoje“. Be to, būrelio nariai jau ap tarė neseniai spaudoje pasi rodžiusią A. Bulotos knygą „Nuo baltojo žirgo iki juodos’os svastikos“. Aptarime da lyvavo ir knygos autorius — teisės mokslų kandidatas — A. Bulota. Komunizmo statytojų suva-
žiavlmas priėmė naująją ką sų lenininės partijos Pro® mą, kuri moko mus mok® kai žvelgti į ateitį. Valstyhk: ir teisės atmirimas — vie iš aktualiausių klausimų ® dėl šiais mokslo metais r >ea linio būrelio tematikoje reT^? mingą vietą užima tokio: KA dentų nagrinėjamos tenMr kaip „Nuo proletariato dirr turos į visaliaudinę valstyC,® „Svarbiausia socialisti d valstybingumo vystytį®? kryptis komunizmo laiko® piu“ ir kt. a Dauguma būrelio mielai lanko susirinkit® kruopščiai ruošiasi, dalyt" ja diskusijose. Tai J. Keti v kytė, Z. Bankauskas, V. >?is kys, A. Rukšėnas ir kiti, *‘| mokslo metais į būrelio v® lą įsijungė eilė pirmakur® Aktyviai, su tikru užsideg® būrelyje dirba I kurso stu® tai J. Mikolaitis, V. Gulaji kaitė, I. Krištaponytė mc Apanavičiūtė. Deja, to ma Įima pasakyti apie kai ® riuos kitus pirmo kurso ® dentus, kurių pavardės f® ruoja tiktai popieriuje. ® kas, draugai pirmakursiai.jkši prasti, kokią didelę na® jums gali duoti aktyvus d® vavimas šiame būrelyje, :. b Svarbiausias mūsų tik® šiuo metu — kuo geriau riM ruošti įvyksiančiai XVI oiu konferencijai, kurios metui k perskaityti ir išnagrinėti® riausieji studentų mokslifiB darbai. |LN
UBOPOHM
C
REIDAS Į BENDRABUČIUS
Vakarų valdžia gerai žino asme nis, vykdžusius diversijas „frontiniame mieste“, tačiau nesiima jokių priemonių. — Kodėl tu sveikiniesi su policininku? — jis mano senas pažĮstamas. Ieško manęs jau tris mėnesius. „Berliner caitung
ru rka slo žia J I Pa inu □g ky Ska Ji ;t:p
Ancli/os o eičii’ mokėtojas Makmilai’. ku»":^ rankose '■' ko nau o karinėj zinybos pastato — „Kvadraųono“ — projektą: — Bet, ponas Ma'-’**lianai, kodėl būtina pin ru- per-rumpuoti per pastatus? Daug pa prasčiau juos iš karto išmesti į šiukšlių dė žę! laikraščio Kamingsono piešinys iš anglų
Neseniai mūsų fakultete buvo suorganizuotas reidas Į bendra bučius, kuriuose gyvena ekono mistai. Reide dalyvavo fakulteto orodekanas drg. Venorys, fa kulteto studentų profsąjungos pirmininkas, komjaunimo bei profsąungos biurų akademin ai sektoriai. Reido tikslas — pa žiūrėti, kaip studentai rytais ke liasi į paskaitas, kaip tvarkosi bendrabutyje. Ką gal ma pasakyti apsilan kius bendrahuč'uose? Paimkime, kad ir „Tauro“ bendrabutį. Vi sumoje padėtis neb'oca, studen tai atsikėlę, susitvarkę, kaip ovz., 221, 223, 218, 329 ir kt. kambariai. Juose ma'onu ir pa buvot*. Tie'a, kambar’uose Nr. ?33, 335, 330. 327 ir kai kuriuo Ir se kituose rasta netvarka miegantys studentą.. 25 šiek tiek apie Ciurlion'o bendrabutį. Daugelyje kambarių
buvo rasta mieqančių ir kamba riai nesutvarkyti, pvz., 3, 4 ir kt. Tie'-a, kai kuriems studen tams nebuvo paskaitų nuo 9 va!., bet iuk paaal bendrabuč;o taisykles reikia keltis daug anksčiau! Tačiau reikia paq:rti 43, 45, 48 kambario qyventojus, ku riuose rasta pavyzdinqa tvarka, visi išėję į paskaitas. Kambaryje Nr. 43, kuriame qyvena diplomantai, beveik visi rasti lovose. Gėda, juk į vyres nių kursų studentus žiuri jau nesnieji. Nepalyqinamai qeresnė padė tis Č’urlion o Nr. 1 bendrabuty je. Ne veltui ten merqinos ko voja už komunistinę buitį. Kam bariuose nr. 50, 51, 52, 54, 56 ir kt. pavyzdinqa tvarka, mercinoT išėjusios Į paskaitas. Bū tų oerai, kad taip tvarkytųsi vi si kambariai.
Ką galima pažymėti visa Je7 Pirm'ausia tai, kad nei studentai rytais keliasi į pas o ypač tas, c ,, ___ .Į bendrąsias. Hari kuriems jai to, daugelis tų, paskaitų, nesikelia, tuo I s | bendrabučio vidaus darni Bendrabuč’ų taryiPkl sykles. pažiūrėti reikėtų rimčiau š; faktą.
pastebėtas s ir Taip pat „Tauro“ ir Čiurliai mas tarp 25 bendrabučių. „Tauro“ rabutyje studentai cerai s tvarkę, dauqiau laikosi Kc kos, nors, atrodo, abieių re rabučių sąlygos vienodos. m bH Panašius atsilankymus m orqan kc rabutyje numatyta dažniau, nes tai padeda stilM ti tvarką bendrabutyje ir rinti paskaitų lankomumą
R. KRIAUČIŪNE
■x*x*x*x*x*x*x*x*x*x»
PRISIRISIMAS MENO AUKA — Mums reikalinga sensacmga reklama. Gal būt, jūs galite nu šauti savo vyrą?
LV 05086
PUIK'1 S SENIEJI LAIKAI — Kai aš buvau ta vo amžiaus, šie saldai niai dar kainavo 20 ere. „Aktiuel", Oslo
— Kad jus ižinotumyliu mėtė, kaip aš viešitą padarą! Jisi nintelis šioje Įstaigoje išsižioja, bet neprašo padidinti atlyginimo.
ant
krizes
SLENKSČIO
— Nieko nepadary si, mes turim taupyti! „Purkua
pa?"
Briuse lis
PASITARIMAS Neseniai Įvyko „Tarybinio komjaunimo gyvenimo (ved. studento“ korespondentų ir V. Genrikaitėl, agitaclios ir redkolegilos pasitarimas, ku- propagandos (ved. V. Blslkirsriame redakcija buvo papildy kas). Pasitarimas numatė toli ta naujais skyriais: literatūri niu (ved. L. Braziulis', aka mesnes darbo gaires. Mūsų inf. deminiu (ved. K. Turonis),
S
9 !
REDAKCINE KOLEGI®“ ti Chemijos fakulteto I ku^^
I
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. Nr 7-79-17. Rinko Ir spaudė LKP CK Laikraščių Ir žurnton Jokios spaustuvė j BMJikHKKCKoro foc. yHHBet>cHTeT» HCobctckhA ctvacht» >. aapcc: r. Bkhmiioc. y*. ymiBeDCHTera. T
studentai
reiškia oilia
u
Ji
*autą Georgifui SEZEMė’^B mirus jo mylimam tėvel y. -----------------■ ■ ............................. • g'
Užs. Nr. ,“o<