_ ^Jaunuoliai ir jaunuolės! Atkakliai mokykitės dirbti ir gyventi komunistiškai! soriį Ne tari vo 1 nu<{
Tegyvuoja šaunusis tarybinis jaunimas
ybirl sptl
mirl
IS TSKP CK SŪKIŲ 1963 M. GEGUŽĖS PIRMAJAI
dįl • Pi
akt >sofj
rieja pavasario I sesija
Visų šalių proletarai, vienykitės!
□silankykim pas pirmakur§t.ii ką papasakojo biolos kurso qruporqė G. BoBe-
visi qrupės moli utįMūsųruošiasi
studentai po eqzaminams. a Individualiai skaityklose, Rlgįrat učiuose. Visi labai akty| ruošiasi TSKP seminarams, *ka nė vieno, nesukonspekisio reikalinqos užsiėmimui žiac s. Aktyviausi seminarų 4 įūna Laurinavičiūtė, ŽuPavasarĮ laikysime tris eqmatematiką, TSKP, Tikiuosi, kad qrupė sesiją be įsiskolinimu, binkime biofizikus. Profknevičiūtė pasakoja, kad pat qalvoja apie eqzair ne tik qalvoja, bet Įdirba. Seminarams visi | ruošiasi, aktyviai pasi-
^ą.
Z
qalvoja ____ mūsų ___ qeoqrafai? . . Mpasakyti, ką jie qalvoja. J r pati oruporqė R. lukusiu Lukošiū-urupuiųe n. HriPažista’ kad pavojinqa lstv nksto daryti proanozes. Se praeina vidutiniškai. vie raiP. Kavaliauskas pasisako ių. vieho seminaro metu, bet ino|eaf>erka tų, kurie per dvi __ » neištaria nė vieno žorei B■ kš i TOKIŲ GEOGRAFŲ TARos KAD IR KAIP GAILA. YRA. MĄ __ KELIĄ J. MOCKEVICIOten^^ z/Grfporgė, /, visas aktyvas, Įdrauqai susirūpinę. Ir nejjus susirūpinę. ji tik lįsti dv'.d savaites išlaikė praeiios įsiskolinimą, o nauji . lai jau liną ant kulnų! " '-s qeoloaus reikalai irqi nea — praleidinėjamos paotį Reikėtų rimčiau j tai pa ti, įneš pavasarį laukia net k;n| egzaminai. i einanti sesija GF studentams 11 nelengva, ji pareikalaus Cetll valios, ryžto. Svarbiausia, T leisti rankų, kruopščiai ir .s h i uoštis ........................ ateičiai. A. SIMANAVIČIŪTĖ i ,.Tarybinio studento“ koresp.
|ą
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų
Nr. 13 (448) 1963 m. balandžio 13 d.
Kaina 2 kap
Ideologinio darbo linija Tęsiame pokalbį apie ChF profbiuro darbą. Bene geriau siai ChF dirba politmasinis sektorius, kuriam vadovauja drg. Puidokas. Tai, kas čia liečiama, taikoma ne vien tik che mikams, bet ir kitų fakultetų profbiurams. Klaidos, daromos po'^masmĮame darbe, yra bendros. Neseniai įvykęs proiTiomiteto posėdis, kaip minėjome, buvo daugiau metodinio pobuažio. Neatsitiktinai paimtas Chemijos fakultetas. ChF yra nemažai daroma klaidų, kurios, deja, kartojamos nuo seno ne tik pas juos, bet ir kituose fakultetuose.
<> C
OKS bebūtų klausimas, formacijos, Reikia, kad stu mes vėl turime grįžti dentai teisingai įsisąmonintų prie grupių darbo. Jei šių dienų politinius įvykius, gu pažiūrėsime grupių planus, turėtų aiškią politinę liniją, nepasakysime, kad chemikai sugebėtų teisingai vertinti įvy sausi žmonės. Juos domina kius. menas, literatūra, politiniai Didelę auklėjamąją reikšmę įvykiai. Tiesa, labiausiai visa turi vakarai, susitikimai, pa tai domina pirmo kurso stu skaitos. Chemikai su malonu iegOdentus, kurie savo darbo pla mu prisimena vakarą-susitikinus sudaro, paliesdami visas mą su kompozitorium Balsiu SITEMPKITE! jaudinančias problemas. Sutin ir daug kitų įdomių vakarų — ė mos mos sesijos metu Fizikos ir kame su tuo, kad vyresnių susitikimų su kitų aukštųjų mat, kos fakultete buvo 76 kursų studentai turi didesnį mokyklų studentais. Šia link nink;ai. Skolos likviduojaai M.ga|a lėtai. bendrą išsilavinimą. Bet kodėl me Meno taryba atliko didelį aden inis klausimas iki šiol gi pas mus įvairūs įvykiai, li darbą, tačiau, kas liečia pačių svarbiausias komjaunimo teratūriniai kūriniai traktuo šokių kultūrą, chemikai garsūs teta darbo klausimas. Skokai buvo svarstyti, 'jiems jami neteisingai? O kur gi tu savo neribota kūrybine ener ikšti papeikimai, bet dau- ri formuotis studentų teisin gija iš šokių daryti karikatū li ir tai nepadėjo. gos politinės pažiūros? Kaip ras! Tiesa, gal būt, tai ne vien 3gia[usia fakultete yra I kurtik universitete, fakultete, gru chemikų „menas“. Nėra tikslo zikų IV grupė, geriausia — pėje. Grupėse yra pravedamos įsileisti nepageidautinus asme z.Matematikų III grupė. k. ĮIV fizikų grupėje yra politvalandėlės, politinforma- nis iš miesto. Mes ne prieš 4 skolininkai. Negeresnė pacijos. Tai liečia daugelį fakul bendravimą su miesto jauni ir pas pirmo kurso matekus. tetų. Argi tikslinga skaityti iš mu. Reikia teisingai suprasti. olininkų dar yra ne tik pir- karpas iš laikraščių ir pan.? Pas chemikus dažni _ svečiai i kurse, bet ir vyresniuose. Tik vidurinėse mokyklose kar studentai iš konservatorijos ir J. NADOLINSKAJA tais taip pravedamos politinFMF II k. studentė kt. Kodėl neužmegzti glaudes nių ryšių su įmonėmis, ga myklomis, ruošti kartu vaka ILN1AUS VALST. V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO rus, saviveiklos pasirodymus? tOMJAUNIMO KOMITETO BIURO POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO Tai paįvairins vakarų temati 1963. IV. 8 d.. ką, pagilins turinį, meninį ly gį. Chemikai-ateistai visur lau risiį kiami svečiai, tačiau, atrodo, ne I jie mažai dar gauna paramos pasĮ iš visuomeninių organizacijų įlanllis — komjaunuoliškas mėnuo. Pavasarinis pagyvėjiir kitų subrendusių meno ko s jaučiasi visur — diplomantai ruošiasi išeiti jį gyvenimą. gyvenimą, lektyvų. Jie lankosi gamyklo stymo komisijose nuolat girdisi standartiniai, tačiau mas posakiai „Vykstu, kur reikalinga!“ Kiti komjaunuoliai, se, kolūkiuose, gina fakulteto ų laukia eilinė sesija, galvoja apie studentiškas ūsų darbo ir universiteto garbę, ir jiems . -biurus ------------ atnešami -r--------------pirmieji r.........r —pareiškis, Į- įkomjaunimo būtina skirti didesnį dėmesį, ti su kolūkiais sudaromos darbo sutartys. __ ____________ Dauquma .____i stuų ruošiasi Ikonferencijai. __ ____ ‘ ~ jošlasi studentų mokslinei Darbų ir konkretesnę paramą. anytnų dauq —- arqi argi visus išskaičiuosi. įlanHis — komj Puikų įspūdį paliko chemi komjaunuoliškas mėnuo ne tik savo darbais, s’ir io, ................. kad tokĮ pat pavasarį prieš 93 metus prie Volgos kų organizuotumas. Argi ne Vladimiras LENINAS — komjaunimo įkūrėjas. Tikslu chemikai organizuočiausiai ėti leninines ...... dienas universiteto komjaunimo komiteto i ■n u ••‘ “aaria: lanko spektaklius, dalyvauja kino filmų aptarimuose? Žmo Įpareigoti visus fakultetų komjaunimo biurus sudaryti priemonių planą lenininėms dienoms atžymėti. nės labai užimti, bet laisvalai Komjaunimo grupėse organizuoti susitikimus su senais kį praleidžia turiningai. Che revoliucionieriais. Grupėse pravesti susirinkimus temo mikai „užkietėję“ turistai. mis: „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, „V. Leni nas?— komjaunimo įkūrėjas“, „V. Lenino bruožai — ko Juos sutinki visur: ir respub munistinės visuomenės žmogaus bruožai" ir kt. likoje ir už jos ribų. Tačiau ir in' Komjaunimo grupėse pravesti susirinkimus, kur būtų iš jų pusės pasitaiko gana ne sti pažymimas komjaunuoliško stažo penkmetis, dešimtme: tis. Ta proga įteikti atminimo dovanėles, organizuoti sveikų nuotaikų. Partinis ko pokalbius apie komjaunimo istoriją ir pan. mitetas, svarstęs turistų klubo ’ Komjaunimo grupių susirinkimuose duoti rekomend^adarbą, nurodė rimtus trūku Al goriausiems komjaunuoliams stojimui kandidatais i TSKP eiles, į VLKJS narius priimti geriausius studen mus ir teisingai kritikavo klu tus. bo valdybą. Negali būti jokio - V.4/Lenino L 93-jų metinių gimimo proga išleisti fakulte pasyvumo ir turistinio darbo te sienlaikraščius, atžymėti geriausius komjaunuon. ignoravimo. O tai pasitaiko. , visą medžiagą surišti su komjaunimo veikla fakult.ete- Rekomenduojama šia proga taip pat organizuo Sunku pateikti konkrečius *i-isr ti Vakarus, Išleisti stendus apie Lenino gyvenimą ir faktus, nes tai tik nuotaikos, veiklą, organizuoti vitrinas apie fakulteto komjaunimą, persiduodančios iš vienų ki ku’įpalandžio 20 d. po paskaitų universiteto mastu organi tiems. Ir čia plati dirva politzuoti šeštadieninę talką, skirtą pažymėti V. Lenino „diė džiajai iniciatyvai“. Talkos tikslas sutvarkyti bendrabumasiniam sektoriui. ■li iių, fakultetų, universiteto teritoriją, auditorijas. Dalį Labai geras dalykas Garbės kohjaunuolių pasiųsti talkininkauti į miesto įmones ir ųalhyklas. lenta, įvairūs grafikai, atspin Balandžio 22 d. universiteto Aktų salėje organizuoti dintys studentų pasiekimus, jų vak.irą, skirtą V. I. Lenino gimimo metinėms pažymėti, gyvenimą. Vaizdinė agitacija o nutarimo kontrolę pavesti VVU komjaunimo komiteto daugelyje fakultetų apleista. 'loginio sektoriaus vadovui. VVU KOMJAUNIMO KOMITETO BIURAS Chemijos fakultetas šia kryp-
K
Ll
B
UTARIMAS
timi yra pažengęs toliau. Mums patiko chemikų sien laikraščiai, talpinantys aktua lią medžiagą. Tai — ginklas, ir Jį reikia laikyti tvirtai savo rankose. Tačiau profbluras mažai kreipė dėmesio į bend rabučio sienlaikraštį, perdaug jau maži jo augimo tempai. Kur, draugai, mūsų kilnūs žodžiai apie taupumą? Kol kas mes negalime išgyvendinti iš sąmonės to „mano“, nors jį seniai atėjo pakeisti naujas vi suomenės žodis „mūsų“. Bu dintiems, tur būt, nesvarbu, kad jiems Jbudint, bėga van duo iš krano skalbykloje. . . Argi ne dėl jų kaltės neišjun giama iki 3 vai. nakties šviesa virtuvėse, prausykloje? Jokio pasigailėjimo tiems, kurie ne taupo visuomeninio turto. To kia mūsų linija. Laikas baigti liberalizmą šiuo klausimu. Ir kitų fakultetų profbiurams, ir bendrabučiams. Politmaslnio darbo sektoriaus vadovas drg. Puidokas — sumanus organizatorius. Tai gana atsakingas darbo ba ras. Aukštoji mokykla ruošia plataus profilio darbuotojus. O norint būti geru darbuoto ju, labai svarbu turėti aiškią ideologiją. Kaip galima dirbti gamyklose, auklėti jaunąją kartą, jeigu mūsų sąmonę tem dys, kaip praeities šešėlis, tas visų pasmerktas „mano“? Bet kokio abejingumo vaisiai yra kartūs. Todėl aktyvas turi būti pavyzdžiu. O ar taip yra, drau gai? Argi ne mūsų pačių kal tė, jeigu neduodame teisingo įvertinimo apolitiškiems įvy kiams? Nepilnai išnaudojami visuomeninių mokslų semina rai politiniam-idėjinam lygiui (Nukelta
į
2
psl.)
4
Pavasario šypsenų puokštė YPSOSI saulė, šypsosi pirmosios pavasario gėlės, šypsosi žmonės. Per Tėvynės laukus žengia gražuo lis balandis. Jo puokštėje — šypsenos, šypsenos, šyp senos. . . Prieš porą metų balandžio 12 diena mums padovanojo brangiausią gėlę — kosmonauto Jurijaus Gagarino šypse ną. Tai buvo tikro Tėvynės pavasario džiaugsmas, pavasario laimė, ateities pavasaris! Po to, šalia Gagarino sužydo naujos kosmoso gėlės, naujas mūsų pasididžiavimas — Titovas, Nikolajevas, Popovičlus... Žemė pasiuntė šią puokštę drąsuolių Kosmosui, o Kos mosas sušvito garbės, narsumo ir šviesos pavasariu Žemei. Pavasario šypsenų puokštė tarsi pranašauja amžiną žydėji mą, amžiną jaunystę ir Žemėje, ir Kosmose... Tėvynės padangės žėri saule, saule tviska Tėvynės lau kai. .. Vakarais dangaus begalybė sužiba milijardais žvaigždžių. O iš visų šviesiausios ir brangiausios mums vi siems — Žmogaus rankomis sukurtos žvaigždės — kosmi niai laivai ir palydovai. Žvelgia Žmogus į žvaigždėmis nusagstytą dangų ir regi nušvintantį raukšlėtą Mėnulio veidą — tuoj tuoj ir jam Žmogus įteiks pavasario puokštę.. . Supras tada ir senasis Žemės kaimynas amžinosios jaunystės žavesį. .. Žiūri žmogus į Mėnulį, Mėnulis žvelgia į žmogų, ir abu pavasariškai šypsosi. ..
Š
GARBĖS LENTA
į ■
ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO-! JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS,; AKTYVIUS VISUOMENININKUS. 5
Ją domina viskas Yra žmonių, <urie ilgai išlieka prlsiminimuo s e, apie juos kalbama kaip apie gerą, nuoširdų tavo draugą. Mes, stu dentai, tur i m e
daug gerų drau gų, kadangi susi tinkame kiekvieną dieną, ir tie susi tikimai leid ž i a mums geriau pa žinti vienas kitą. Bet ne visi drau gai palieka vieno dą įspūdį. Daug geriau yra bend rauti su žmogumi, kada jis yra links mas, nuoširdusmokantis užjausti draugą, jam -pa tarti. Gera ir nuošir-' di — taip visi atisiliepia apie Danutę Vrubliauskaitę. Ją galima matyti visur: au ditorijose, poilsio vakaruose, teatre. Ir visada linksma, žvali, visur spė janti. Mūsų Da nutė — aktyvi visuomeninin k ė. Pernai su ugnele ji dirbo fakulteto komjaunimo biu re, šiemet ji — fakulteto profbiu ro narys. Danutė yra aktyviausia grupės komjau-
nublė. Duodant jai kokį nors įpa reigojimą, netenka abejoti, ar jis bus įvykd y t a s. Atsakingesnį dar bą visada patiki me Danutei. Danutė yra principinga, nebi jo pasakyti tiesos į akis net savo geriausiam drau gui, nors ta tiesa kartais ir labai nemaloni. Ji reik li sau, savo drau gams. Visuome ninį! darbą ji moka suderinti su geru mokymuisi. Danutę domina viskas: muzika, menas, knygos, sportas, gyveni mas fakult e t e, grupėje. Draugai linki tau, Danute, jau natviškos nuotai kos.
S. JUKNAITĖ pramonės ekono mikos spec. gruporgas
BALANDŽIO 12-JI KOSMONAUTIKOS DIENA 961 m. balandžio 12 d. pirmą kartą Istorijoje tarybinis žmogus vieną kartą apskriejo Žemės rutulį ir laimingai sugrįžo į žemę. Ta data įeis į istoriją, kaip reikšmingiausias įvykis, pradedantis žmonijos gyvenime naują erą — žmogaus kosmi nių skridimų ir kosmoso už kariavimo erą. Tai neprilygs tama žmogaus pergalė prieš gamtos jėgas, didžiausias mokslo ir technikos iškovoji mas, žmogaus proto pergalė. Šio garbingo jubiliejaus pro ga, kada prabėgo vos dveji
1
metai nuo pirmojo kosmonau to J. Gagarlno skridimo, kada šiandien už žemės atmosferos ribų jau skraido apie 80 dirb tinių kosminių kūnų, o bend ras sėkmingai paleistų dirbti nių palydovų skaičius siekia iki 1963 m. balandžio mėn. net 150, jų tarpe 33 tarybi niai, neskaitant raketų nešė jų, kurios taip pat sukasi pa lydovų orbitomis, mums įdomu sužinoti, kokią praktinę reikš mę turi palydovai, ką jie ža da ateityje. Per 5 metus dirbtinių kos minių kūnų pagalba buvo pa-
KĄ MUMS ATVERIA KOSMOSĄ
A. JUODOKAS Vilniaus Dirbtinių Žemės pa lydovų stebėjimo stoties viršininkas daryti labai dideli moksliniai ir sudaryta iš elektronų. Ne kitas planetas, reikia pirmiau atradimai. Visų pirma norėtų seniai buvo atrasta • trečioji sia ištirti, gal ir kitos plane si pažymėti aptiktas Žemės radiacijos juosta, esanti dar tos turi panašias radiacijos juostas. Pirmoji radiacijos zo toliau nuo žemės. Radiacijos juostas. Dirbtinių palydovų na yra maždaug 2.000 km juostos sudaro didelį pavojų pagalba Jau plačiai išstudi aukštyje ir sudaryta iš proto kosmonautams, nes minėtos juotas Saulės korpuskuliarinis nų. Antroji — prasideda dalelės turi labai didelę ener spinduliavimas, mlkrometeorų maždaug 2500 km aukštyje giją. Todėl, prieš keliaujant į kiekis aplink Žemę, mūsų pla netos elektrinis ir magnetinis laukas, oro sudėtis, jo tankis, slėgis ir pan. Dabartiniu metu palydovai vis plačiau pradedami pritai kyti žmonių labui. Mes visi daug žinome apie mokslinius tyrimus tarybiniais „Kosmos“ tipo palydovais. Jungtinių j>- □ Valsti j ų meteorologiniai "paly riniais žiedais, kaip IFF dip dovai taip pat padeda patiks lomantės, pajutusios pavasa linti oro prognozę. Specialūs rį. Po skirstymo, vadovauja amerikiečių palydovai „Telesmos jaunos, energingos dėsty tar“ duoda galimybę retrans tojos E. Strazdaitės, jos per liuoti televizijos laidas iš vie riai. O kaip atrodo mūsų uni- aplinka? Balandžio_ mėnuo kėlė savo rūkomąjį iš bend no kontinento į kitą. Juk ne versiteto kiemai! Nemalonu švaros mėnuo. Padarykime rabučio tualeto į bufetą. Tai tolimoje ateityje žmogus ga net praeiti. O argi ne mūsų mūsų aplinką jaukią ir gražią, busimosios mokslininkės, pe lės priiminėti bet kurios že rankomis turi būti sutvarkyta Nežydėkime tokiais pavasa- dagogės... Gėdingas, draugai, mės rutulio televizijos stoties faktas. O IFF komjaunimo programas palydovų dėka. organizacijai jis atrodo kitaip. „Tranzit“ tipo palydovai Patarkite jai. plačiai pritaikomi navigacijo Pažiūrėkite, draugai, į dvi je. Jų pagalba laivas vande nuotraukas, kurios čia talpi nyne gali nustatyti savo padė namos. Koks kontrastas! O ar tį 50 metrų tikslumu, o kran gi negalima ir kambariuose to radiolokacinė stotis, turin tvarkytis tinkamai. Juk patys ti specialią aparatūrą — ingyvename. Galima. Ir reikia. terfeometrą, kurio bazė 50 Kaip atrodo auditorijos? metrų, net 12 cm tikslumu. Suolai ir stalai aprašinėti, iš Neseniai paleistas geodezi graviruoti įvairiais pliažiniais nis palydovas, su signalizuo kostiumėliais apsirengusiomis jančiomis šviesomis padės ge damomis, net ir biauriau. Ar ologams tirti, kaip pasiskirstęs gi tas, kuris taip daro, nieka Žemės tankis, o tas duoda ga da nepagalvoja apie visuome limybę nustatyti dar nežino mus naudingų Iškasenų telki ninį turtą? Padarykime, draugai, taip, nius ir pan. Malonu kalbėti apie palydo kad šis mėnuo tikrai būtų švaros mėnesiu ir pavyzdžiu vų pritaikymą talkiame kūry biniame darbe. Kaip džiaug ateičiai. tųsi pasaulis, jeigu Jungtinės Taip tvarkosi dauqelis medikų bendrabučio gyventojų. Amerikos Valstijos visus saS. KIRVAITIS
BALANDIS—ŠVAROS MĖNUO! Kova už buitį, už žmogų, jo gyvenimo sąlygas ir aplin ką pas mus turi gražias tradi cijas. Paskutiniu metu išsi vystė kova už komunistinę buitį. Tai džiuginanti pačių studentų iniciatyva. Kovoja kambariai, aukštai, blokai. 1962 m. gruodžio mėn. įvy kusioje Vilniaus miesto aukš tųjų mokyklų ir darbininkų bendrabučių apžiūroje mūsų bendrabutis Nr. 5 užėmė pir mąją vietą, o bendrabutis Nr. 2 — antrąją vietą. Tai puikus mūsų studentų laimė jimas. Tačiau galimybės yra dar didesnės. Dabar, kai maloniai šypsos pavasario saulė, kai sunku nu sėdėti kambaryje, iškyla už davinys jaukiai sutvarkyti ap linką. Dar pasibaisėtinai į „Tauro“ bendrabučio gyven tojus žvelgia bendrabučio kiemas, studentų miestelyje vietoj žibučių žydi. .. popie-
Ideologinio darbo <
Vietoj žibučių... popieriai
Čia gera ir pailsėti, ir mokytis__
(Atkelta iš 1 psl.)
balnpSa
KAD ŽMONES TAPTį-
I
kelti. Partija ir komjaunimas / nesitaiksto su bet kokiais bur- , žuazinės ideologijos pasireiš-' kimals, su svyravimais ir atsi-' traukimais nuo pagrindinės 11-( nijos, kuri nužymėta TSKP / XXII suvažiavimo medžiagoj, / partijos Programoj. ) Chemikai labai domisi lite-/ ratūra, poezija. Teko kiaušy- / tls neeilinių disputų bendrabu- / čiuose. Kalba ėjo apie J. Jev-) tušenkos eilėraščius. Kai pa-) klausiau, ar teisingai buvo kri-) tlkuojamas poetas, viena mergaitė, labai apgailestaudama, pareiškė: — Daug ką mes kalbame, ____ Bet neteko skaity ginčijamės. ti „Babij Jar“, nežinau, ką ir sakyti. Kiti eilėraščiai man la- r
.J
Tauro
Sunku prasiskverbti saulės kambario kamputį...
- -------------- ★
1 1• • JDu vaizdeliai .
V. MELENIS
ORGANIZUOTAI!
OBimilllMIIIIM
/
JUOZAS NEKROŠIUS Ele literatūros ir meno klausimai. Šių p iriu RISIMENU vieną vakarą studentų dar j bų stovykloje. Vakarėjo. Merginų brl- devizas — už aukštą kūrybos idėjiškurigi meistriškumą! ai i gada, betonavusl praėjimo takus, prisėdo pailsėti. Netoliese stingo blizgantis cementas. Skaitant pasitarimų medžiagą, tenka^lu Parašykime ką nors atminimui! vertinti senas vertybes, naujai pažiūrai 1 O ką? savo darbą, į draugų kūrybą. Daugumom ratų buvo pamiršę pačią paprasčiausia® Ką nors gražaus! Kad mus atsimintų! — literatūra turi būti giliai partinė. Ifalp — kalbėjo merginos. Viena pasiūlė: būti taikaus sambūvio tarp ideologijų! en — Įspauskime savo delnus! Prieš keturiasdešimt metų Maksim Ym Merginos taip ir padarė. Tada jos buvo kis rašė: „Žmonėms labai dažnai salav tikros poetės, labai originaliai ir kukliai pa kad jie blogi, visiškai pamirštant, k.us. sirašiusios stingstančiame betone. jeigu panorėtų, gali būti ir geresniais alt Ir kada galvoju apie jaunuosius literatus, Tie žodžiai tinka Ir mums, kovoja® apie jų pirmuosius kūrybinius žingsnius ir už naują Ir gražų ateities žmogų! Men|tel atsakomybę už parašytą žodį, prieš akis man iškyla stingstantis betonas ir romantiškos pareiga — įžiebti žmonėse norą būti im; merginos. . nials. iav Jau ne pirmi metai žinome B. Srlutįna Jei mūsų kūrybos puslapius prilyginsime vardę. Atsimename jo nuotaikingus, jįng auštančiam betonui, tai pamatysime, kad į jį vlškus apsakymus. Jie primindavo pa’4rj dažnai įspaudžiame nereikšmingas puošmenį peizažą, gerai perduodavo giedrą kai nas Ir blizgučius. O kartais net ir šlukšles, ką. Buvo laukiama, kad B. Sriubas sphg atsitiktines smulkmenas. progresuos. Tačiau praėjo penki mettat, Apie tai ir norisi kalbėti. gabus literatas, kuo toliau, tuo labiau L |lcjįp Mūsų karta pažymėta ieškojimų aistra, žavėtis formalistiniais ieškojimais. Ieškojimais. JI Jie į. e prasmingos kūrybos troškuliu. Ne skeptikai žė sveiką mintį, jaunatvišką palėki. ,r niurzgliai, ne stileivos ir cinikai sudaro daugumą! Man tenka labai dažnai susitikti Kur buvo padaryta klaida? Kur buviup su komjaunuoliais, kalbėti, ginčytis. Aš juo žiūrėta? Gal būt, tame literatų susirlr|>k£ se matau daug šviesių, poetiškų, dargi ro kai buvo pagirtas tariamasis formos n® mantiškų bruožų. Gal tai šiek tiek subjekty riškumas, gal bendrabučio kambaryje.® vus įspūdis, bet giliai tikiu, kad aš teisus. draugai nutylėjo jo dviprasmiškus, ® Tai rašydamas, nuo pat pirmų eilučių po pretenzingus, o tikrumoje tuščius sampe lemizuoju su tais literatais, kurie gyvenimą vimus apie meną, o gal kitur? . . člai piešia niūrokomis spalvomis, kurie savo ku Faktas lieka faktu — literatas, užuoLį, riniams siužetus ir konfliktus ieško atmatų pirmyn, pasuko beprasmiškų, netelslng® dėžėse ir šiukšlynuose, kurie ne poetizuoja kojlmų kryptimi. Tai rodo paskutlnle.® ir pakelia žmogų nuo kasdienybės pilkumo, Srlubo kūrinėliai. bet gniuždo ir prislegia savo herojų. Nebe pirmą kartą skaitau novelę ,.Tra| O tokiai polemikai yra pagrindas. Tiesa, mis nebegrįšiu". Jos herojus — stu kas ji šiek tiek vienašalė, nes tokie literatai, Jis susitikinėja su mergina, kurios Ml apart savo subjektyvaus, grynai asmeniško Atskirų frazių Ir nuotrupų maišaty ® murmėjimo, rimtesnių argumentų patelkti vos gali atsekti pagrindinę mintį, suį. negali. siužetą. Viskas giliai užslėpta Ir užši® Pastaruoju metu musų laikraščio puslaAutorius, be abejo, pretenduoja j gilų piuose pasirodė daug apsakymų, novellų. loglzmą, tačiau jo samprotavimai labailc Tai džiugus reiškinys. Gal būt, tai būsimų mltyvūs ir vulgarūs. Kada jaunuolis s novelistų? prozos meistrų pirmieji žingsniai? kad mergina nėščia, jis jai atsako: d Juk jie dažniausiai ir pasigirsdavo universi „Kažkas rašė, kad net® tete! mylėti moterį Ir kartu ?a Ir norint, kad jie nenutiltų mūsų korido t i (pabraukta mano). VFry eB riuose, bet išeitų į didžiąją literatūrą, reikia viena Išeitis — mylėti jaunuosius skatinti, nuolat jiems padėti. vesti. — Arba nevesti. lai Vykusiuose Partijos_ ir Vyriausybės atsto Jinai padėjo ragelį. Al dj vų susitikimuose su kūrybiniais darbuotojais Pa per daug pasakiau.“ labai giliai ir principingai buvo nagrinėjami
P
hh. O kodėl nesurengtl disputo ! platesnėj auditorijoj, paslkvie-/ Pavasaris. Šilta. Veidai trokšta saulutės spindulių. Per čiant draugus iš IFF, kurie / pertraukas studentai subedžia nosis į langų stiklus. Paskaitos metu visi gėrisi jų atspaudais dulkinuose stikluose. šioje srityje labiau išprusę. langų sėdintieji užslrašinėja ant jų savo pastabas. Ne kokioje vietoje fakulte PriePer antrą pertrauką praveria langus. Suremia rankas te yra ir spauda. Iš 240 žmo į palanges. JJulkinais pirštais bado vienas kitam nosis. nių laikraščius užsiprenumera Staiga — šast ant lango balandis. vo 163. IV kurso chemikai už siprenumeravo tik vieną laik kas. — Draugai, balandis — švaros mėnuo! — rikteli kažraštį. Pas I, II kursus padėtis — Ir sveikatos.., kiek geresnė. Apie fką tai kalnuveja nuo 33-čios auditorijos palangės neba, draugai? Pats L. Jarulis kaltąStudentai paukštelį. Grupės seniūnas eina ieškoti valytojos O. neatsakingai žiūri į savo dar- Lužienės, kuri kartais pamiršta dulkes ir šiukšles 33,35 bą, nors jo pareiga Ir yra organizuoti spaudos platinimą. Istorijos ir filologijos fakulteto auditorijose. . . Mes keliame ginčus; dėl blogo *** spaudos pristatymo. Ar vagys-/ Pertrauka. Auditorijos langai atverti. Studentai švilpau tė, jeigu pasiimsi tau nepri-< klausantį laikraštį? Taip, drau-< ja saulėtas melodijas. Balandžių niekas nevaiko. Visur šva gal, vagystė. Atėjome prie to, / ru, tvarkinga. Visi, įžengdami į auditorijas, valo kojas. Kažkas numeta ant grindų popiergalį. kad bendrabučiuose padažnėjo / — Pakelk! Balandis žiūri, — rodo į langą. vagystės. Gėda! Argi tokiems/ Vyrukas atsargiai neša šiukšlę į dėžę. vieta pas mus. Mūsų uždavi-/ — Gerbk valytojos Boguševlčlenės darbą, meta nys išaiškinti tokius žmones.) Su tuo negalima taikstytis. ) repliką. Gerai, kai Teises fakultete studentai pažįsta valytoją. Daug dar neatliktų darbų,) naujų užduočių, kurias iškelia/ O Z. Boguševičlenė, matyt, to nusipelnė sąžiningu darbu. gyvenimas. Jas Įvykdyti —( S. VLADAITIS mūsų uždavinys. į (
1963 m. balandžio 13 d.
■ vo palydovus panaudot®! mokslo ir žmonių upc tikslams. Tuo tarpu ‘jjp Amerikoje kosminėmis rB< mis pakeliami į aukšt os minius sluoksnius a> SK užtaisai Ir ten suspr jnj ml. Juk neatsitiktinai ZK kos palydovų — šnlpi Jįrr kaver“, „Samos“, ,,: ųui serijos tokios gausios ®i „Dlskaver“ virš 50 kak vų), o tuo tarpu taikien®^ lams paleistų palydovų (ter keletas. Iš kitos pusės iksįi raketos „Vostok“ yra ■bti glaustos pasaulyje, ir koltai zistuoja priešas, turi s itij< gynybinės reikšmės etą mokslinių tyrimų. • Trlumfallnial tarybini^® monautų skridimai mūsų šalies ilgamečio, šlamėjo darbo vaisius. neabejoti, kad naujų ; skridimų į kosmosą neu®^ gal laukti. Pirmieji prai® palydovų pritaikymai ja®, tyti. Toliau seks žirlE skridimai į mėnulį Ir planetas, gyvenamų Mjg netlnlų stočių įrengimą teĮj gus palaipsniui įsisavir „en venimą kosmose. Ateis tįm ir reguliarūs kosminiai^® sal į Saulės sistemos p {Lų ir jų palydovus taps kaip šiandieną lėktuvų Planetose ir jų palyd .om Kuo • bus nootnfizti pastatyti iirnlrilC įvairūs M niai — raketodromai, 5om vatorljos, radijo stotys igy O tolimoje ateityje b® Įima užmegzti ryšį su® pasauliais, nors dabar rodo fantastiška, bet E reikia, nes visuomet t aplenkia fantaziją. Be t! etr gali vystytis ir mokslas
Vakaras buvo gerai paruoš tas. Anglistai organizuotai iš 34 auditorijos išnešė suolus, stalus, kėdes ir lentas. Suver tė koridoriuje. Vakaro metu visi organi zuotai šiukšlino.
Prabėgo trys dienos po to vakaro. Viskas tebegulėjo koridoriuje. Niekas nesiruošė organizuotai sutvarkyti audi toriją. ..
V. LASAS
STUDENTŲ mokslinė konferencija yra vienas reikšmingiau sių studentiško gyvenimo įvy kių. lai mokslo ir tautų drau; gystės šventė. Džiugu, kad ši graži tradicija kasmet išsikovo ja vis tvirtesnes pozicijas. Apie tai vaizdžiai byloja faktai.
niversitetas pagerbia
□tematiką — geometrą z
n ALANDŽIO mėn. 6 d. universiteto Aktų salėje J Fizikos ir matematikos ujeto tarybos posėdyje bui| įlmingai paminėta Geotrį os ir aukštosios matemakatedros — vedėjo, „LietuluBl._t;dr*r Uįl įatematikos rinkinio“ atroi^iojo redaktoriaus, LietuBKatematlkų draugijos viq jiri nininko docento Petro .ilBaus 60 metų amžiaus ir metų pedagoginio darbo j (Ktis. ;r.«_ Katilius yra pirmasis į Jfeiatikas, įgijęs aukštąjį s, )icslą Lietuvoje. Paliktas •bti universitete, siunčiamas ktai izuotls į senlausiąjį Vosvtijoje Heidelbergo univeretą pas žinomą geometrą of. Libmaną, vėliau, įsigalėsJLšizmui, dėl rasistinių ’-Aciojimų emigravusį iš itijos. 1929 m. už diser’ ei ją ,’Apie kreivių tinklus ir . !B s dalijimą celėmis“ HeistrB rgo universitetas suteikia no '‘I1 Katiliui gamtos mokslų ra W ro r0 (doctor philosophiae galis) laipsnį, o 1930 me Z IT. ili habilitacinį darbą „Neklidinių geometrijų vystyt: asis“ Lietuvos universitetas teikia Petrui Katiliui „venia lngenc gendl“ — teisę skaityti paaltuis, o vėliau docento var3B ‘ i. t)oc. J P. Katilius dėsto ai, j rtii P; nalizlnę geometriją, kurios aušo ausi ir visas technikos faU iltetas, įvairius specialius rdtf^ įtrijos ■ ■' kursus (projektygeometriją, neeuklidinę ___jetrlją), diferencialines 3 ‘gtis, variacinį skaičiavimą, idovauja didžiajai daliai dipminių darbą. 1940 m. išeina ’ ™“>audos matematikams ir ilkams skirta „Analizinė letrija“. Nemaža P. Katimatematlkos (ne tik geojos) straipsnių yra ir
8
—-
1933—1941 m. išėjusiuose devyniuose nebaigtos „Lietu viškosios enciklopedijos“ to muose. įsigalėjus 1940 m. Lietuvo je tarybinei santvarkai P. Ka tilius LTSR Švietimo liaudies komisaro įsakymu skiriamas Vilniaus universiteto Matema tikos-gamtos fakulteto profe-
sorlum ir dekano pavaduotoju, ir tvarko fizikos-matematikos skyriaus reikalus. Likęs vokiečių okupacijos metu universitete, P. Katilius rūpinasi Matematikos semina ro ir bibliotekos turto išsaugo jimu, kol 1943 m. kovo 17 d. universitetas uždaromas. Išvijus 1944 m. vokiškuo sius okupantus, P. Katilius grįžta į Vilniaus universitetą ir nuo to laiko iki šiol vado vauja geometrijos katedrai. Drg. P. Katilius yra puikus lektorius, jo paskaitos pasižy mi matematišku griežtumu, yra labai apgalvotos ir kon densuotos — nė vieno nerei kalingo žodžio. Tokių paskaitų klausymas reikalauja sukon-
taip visoje novelėje — lėkšti ir šalti rotavimai. Net ir tuomet, kai merginos gbei gręsia pavojus, kai ji, nepernešusi lniškų išvedžiojimų, bando nusižudyti. autoriumi galima sutikti, kad tokių olių gyvenime pasitaiko. Bet juk ne jie o daugumą, ir vargu ar vaizduojant toherojus, galima įskiepyti troškimą žmobūti geresniais! Tą patį galima pasakyti ir apie B. Sriubo itas noveles, kaip „Leta, brangioji Leta“, Elektroninės smegenys“ ir kt. Jaunasis su irtus kartais buvo giriamas, kad jo stilius kurlginalus, kad jis turi savitą braižą. Bet juk a! melas, melas žiūrint žmogui į akis. B. iksriul ris rašymo maniera aklai pamėgdžioja ilūiai kuriuos buržuazinio pasaulio rašytojusiinjovellstus. Tai gal dar ir nebūtų ypatingai siąlog.i, jei literatas į gyvenimą žiūrėtų saaip, jei jo apsakymuose jaustųsi mūsų gy li renimo pulsas. Tuo tarpu dabar, kartu su raymo maniera į jauno literato kūrybą atkeiavo ir buržuazinio pasaulio knyginis heroi usBkuris mūsų sąlygomis primena negyvą, Įšiltai samprotaujančią schemą. Jarl Tame, tur būt, ir glūdi pagrindinė jauno literato nesėkmių priežastis. Be to, kelia ne1 imą ir jo, kaip asmenybės, tolimesnis for. ravimasis. B. Sriubas jau ne pirmi metai ša linasi visuomeninio gyvenimo, šaltai ir abeIngį i samprotauja apie komjaunimą. Tuo >a'hrpi. Jis mieliau bendrauja. . . su kunigu, kaito gautus iš jo dekadentinius Brazdžionio Lūlėr iščius, studijuoja Nitšės filosofiją. Tur ciet|ūt, lengva suprasti, kad toks kelias veda į 111 Įidb iduallzmą, klaidas gyvenime ir kūrybo*' e. Keista, kad fakulteto komjaunimo orga• įizaclja iki šiol nepadeda Jaunam literatui u iup|asti šių nukrypimų , pražūtingumo, nepari fkllba su Juo atvirai ir principingai. Panašios tendencijos pastebimos ir kitų iraigų kūryboje. Štai neseniai „Tarybiniaarme studente“ buvo atspausdinta L. Jacinevlčiaus novelė „Jo nerimas“. Ji daug kuo glSuitlninga B. Sriubo rašiniams. Ta pati jausiieTų dama, ta pati nuotaika. Novelės veikėjas — ligotas jaunuolis. Jis vienišas klajoja miesto gatvėmis. Kūrinėlyje neegzistuoja laitudkas, žmonės, nesijaučia gyvenimo pulso. Mlfttas atrodo lyg Išmiręs. s'J|g|įn tai reiškia? — norisi paklausti L. Jagjlinevlčių. Kur jūs suradote tokius herojus, ' .kąBūs norite tuo pasakyti? Argi tame rei•( kla ieškoti konfliktų, aištrių situacijų!? Gyvenime visa tai būna sudėtingiau ir įvairiau! Skaitant šluos ir kitus mūsų literatų kūriie.nius, kyla daug prieštaringų minčių. Reikia 2 pasakyti viena — nemokame mes ugdyti tay lentų, nesidomime jų darbu, gyvenimu, kū li rybe! Nepamenu, tačiau atrodo labai daug I laiku praėjo, kai nesimato straipsnių, recen<ijų mūsų laikraščio puslapiuose, kurias butų par; ;ę dėstytojai, šio reikalo specialistai.
centruoto dėmesio ir galvoji mo ir daug duoda klausyto jams. Studijas palengvina jo parašyti vadovėliai: 1956 m. išleista „Analizinė geometri ja“ ir 1961 m. — „Diferen cialinė geometrija“. Be to, P. Katilius baigia ruošti „Geo metrijos pagrindus“. Iš viso P. Katiliaus darbų tarpe yra 11 pavadinimų. P. Katilius yra nuolatinis matematinių katedrų posėdžių pirmininkas, universiteto ir fa kulteto tarybų narys, Jungti nės FMF ir ChF tarybos pir mininko pavaduotojas, Aukš tojo ir specialaus vidurinio mokslo komiteto metodinės ta rybos narys, Lietuvos matema tikų draugijos pirmininko pa vaduotojas Visada punktualus ir labai pareigingas, Jubiliatas yra reiklus sau ir kitiems, ir tuo pačiu metu visiems vienodai taktiškas, todėl jį myli visas fakulteto kolektyvas. Minėda mi jo amžiaus ir darbo sukak tį, Jubiliatą sveikino jo buvę mokiniai, jų tarpe universiteto rektorius J. Kubilius, univer siteto matematikai, fizikai ir chemikai, KPI, VVPI ir Moks lų akademijos darbuotojai. Telegramomis sveikino Parti jos bei vyriausybės atstovai. Už nuopelnus ugdant moksli nius kadrus Jubiliatas yra ap dovanotas LTSR Aukščiausio sios tarybos Prezidiumo Gar bės raštu, o taip pat Aukštojo bei specialaus vidurinio moks lo komiteto bei Švietimo mi nisterijos Garbės raštais. Linkime dar pilnam energi jos Jubiliatui ilgų ir vaisingų kūrybinių metų.
Doc V. PAULAUSKAS
Juk jų žodis labai daug padėtų! Literatui visų pirma svarbu pajusti gyve nimo skonį, atrasti gyvenimo druską. O tai reiškia labai daugi Paskutiniuoju metu buvo paplitusi klaidinanti teorija apie tariamuo sius „moralinius-etinius“ konfliktus. į juos ir buvo suvedamas visas gyvenimo turtingumas, kovos dialektika. Tai dalinai lr atsispindi mūsų jaunųjų prozininkų kūryboje. Čia galima paminėti J. Mackevičiaus, J. Ke turakytės ir kitų kūrinėlius, sprendžiančius grynai moralines problemas! Tačiau juk ideologinė kova, ką ir pabrėžė įvykę Partijos ir Vyriausybės veikėjų susiti kimai su kūrybiniais darbuotojais, ne tik ne susilpnėjo, bet įgavo daug aštresnį, gilesnį pobūdį. Tiesa, šie konfliktai kartais vyksta labiau užmaskuotoj formoj. Priešiška mums ideologija mėgsta rėdytis gana madingai ir kukliai, slepia savo iltis ir aštrius nagus, bet ji savo būdo nepakeičia. Kokia ji buvo, tokla ir liko. Kas-ne-kas, o literatas turi ypač gerai tai jausti ir suprasti. Kitokiu būdu, kartais ir jam pačiam nenorint, jis gali prarasti politi nę orientaciją, kovos jausmą ir pasiduoti pir mam, bet klaidingam-įspūdžiui. Todėl šiuo metu mes turime kovoti prieš miglotumą, neryškumą kūryboje, stengtis pa sakyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai kiek tai vieno literato pilietinė pareiga. Tačs anaiptol neturi vesti į primityvizmą, schcmatiškumą, šablonlškumą. Mūsų laikraščio puslapiuose bene dau giausia apsakymų, novelių, miniatiūrų paskel bė jaunas prozininkas Ar. Turas. Jei pirmuo sius jo kūrybinius bandymus mes sekėme su nepasitikėjimu, juos sutikome rezervuotai, tai dabar galima pasakyti, kad autorius sparčiai auga, kad Jo balsas nuolat stiprėja. Jei B. Sriubas savo kūrybos pradžioje pasižymėjo nuotaikingumu, nuoširdumu, o tik vėliau nu krypo į formalistinius ieškojimus, tai Ar Turas literato kelią pradėjo priešingai. Pirmieji bandymai, kaip „Psichologinė novelė“, „Klevai turi mirti" ir eilė kitų buvo ištęsti, parašyti be kūrybinio įkarščio, pre tendavo į gilų psichologizmą, bet buvo ga na paviršutiniški. Autorius atidavė didelę duoklę „literatūrinei miglotumo madai“. Tiesa, ir šiuo metu spausdinami apsakymai „Lagaminas“, „Keičiu pasą“ ir eilė kitų yra tuštoki, nenešantys didesnių minčių, pergy venimų. Tai daugiausia kambariniai, asme niški konfliktai, neįgaunantys visuomeninio skambėjimo. Kiek geriau nuteikia apsakymas (mūsų prozininkai be jokio pagrindo eilę savo kū rinėlių vadina novelėmlsl) „Užmigti. ..“ Ja me yra tai, kas priverčia susimąstyti, daryti išvadas. Nors apsakymas ištęstas ir monoto niškas, tačiau jame randame „gyvenimiškos druskos“, užčiuopiame reljeflngesnius cha rakterio bruožus.
Per 15 metų, praėjusių nuo pirmosios SmD konferencijos, pranešimų skaičius išaugo 10 kartų. Įvykusioje SMD XVI kon ferencijoje dirbo 16 sekcijų. 279 studentai perskaitė 222 praneši mus. Daugiausia darbų konfe rencijoje perskaitė Medicinos fakulteto studentai (fakulteto SMD tarybos pirmininkas D. Malciūtė). Keturiose sekcijose medikai perskaitė 60 praneši mų. Nemažai pranešimų konfe rencijoje perskaitė Fizikos ir matematikos fakulteto (pirminin kas J. Vaitkus) ir kitų fakulte tų studentai. Studentų mokslinis darbas pastaruoju metu taip iš siplėtė, kad ne visi studentai, parašę darbus, turėjo galimybės juos perskaityti. Konferencijai buvo atrinkti geriausieji darbai. Daugelis konferencijai atrinktų darbų buvo apsvarstyti moksli nių būrelių susirinkimuose. Kaip teigiamą faktą reikia pažymėti tai, kad studentai vis dažniau imasi nagrinėti aktualias temas, susijusias su gyvenimu, su praktika. Nemaža tokio po būdžio darbų konferencijai pa ruošė Ekonomikos, Gamtos, Me dicinos ir kitų fakultetų studen tai. Pvz., ekonomistė N. Voraitė savo darbe išnagrinėjo Kauno pramprekybos prekių atsargas, jų apyvartumą ir kelius jų būklei pagerinti. A. Sausanavičiutė ištyrė produkcijos išleidi mo ritmingumą „Drobės*4 fabri ke. Medikai J. Astrauskas, Z. Gerdaitytė, L. Stoškutė, J. Špakauskaitė, V. Galiauskas ir S. Stasiūnas išstudijavo studentų fizinio išsivystymo kitimus mokslo metų bėgyje, o E. Janu šauskas — Vilniaus ir Kauno vaikų darželiuose. Panašių pa vyzdžių butų galima pateikti ir iš kitų fakultetų. Teisingai pa sielgė tie fakultetų SMD va dovai, kurie neapsiribojo į SMD darbą įtraukti vien stacio narinio skyriaus studentus. Bio logijos mokslų sekcijoje sa vo pranešimus skaitė ir ne akivaizdinio skyriaus studentai. Ypač reikia pažymėti gerą Me dicinos fakulteto SMD tarybos iniciatyvą. Medikai palaiko glau džius ryšius su baigusiais fa kultetą absolventais, buvusiais SMD nariais. Tai visapusiškai naudinga praktika. Baigusieji universitetą SMD nariai nenu traukia mokslo-tiriamojo darbo, o jį dirba naujose sąlygose, remdamiesi savo praktiniu gy dytojo darbu. Jau artimiausio-
mokslo darbai V. CESNAVICIUS Universiteto SMD pirmininkas je ateityje tai bus geras neišsen kamas rezervas, kuris suvaidins svarbų vaidmenį aspirantų pa ruošimui, mokslinių darbuotojų bei dėstytojų kadrų komplekta vimui. Dar vienas teigiamas XVI SMD konferencijos bruožas yra tas, kad joje palyginti nemažai pranešimų skaitė žemesniųjų kursų studentai. Daugelis I ir II kursų studentų parašė gana rimtus pranešimus. Pvz., II kurso fizikas R. Kalytis parašė įdomų ir gerą darbą apie žvaigždžių stebėjimą elektrofotometru. Šį savo darbą Kalytis skaitys dar ir Tbilisio universi tete. Nemaža gerų darbų parašė iš Medicinos, Chemijos ir kitų fakultetų I —II kursų studentai. Tačiau nepakankamai dirba įtraukiant į SMD darbą I — II kursų studentus Ekonomikos fakultete. Čia pasitaiko klaidinga ir žalinga nuomonė, kad būk tai šių kursų studentai yra ne pajėgūs dirbti mokslinį darbą. Tuo tarpu ne tiktai musų uni versiteto, bet ir kitų šalies aukštųjų mokyklų praktika ro do, kad žemesniųjų kursų stu dentai sėkmingai gali dalyvauti SMD darbe. Jeigu pavartysime broliškųjų respublikų aukštųjų mokyklų mokslinių konferencijų programas, tai pamatysime, kad ten I —II kursų studentų prane šimai sudaro gana didelį lygi namąjį svorį. Be to, nemaža iš kitų aukštųjų mokyklų I —II kursų studentų atvyksta pas mus su pranešimais. Todėl, mū sų nuomone, keistas yra Me dicinos fakulteto dekano S. Pa vienio nusistatymas prieš tai, kad žemesniųjų kursų studentai skaitytų savo pranešimus kitų aukštųjų mokyklų studentų mokslinėse konferencijose. Medi cinos fakulteto I k. studentės K. Antanavičiūtė, I. Cepulytė ne buvo išleistos į Tartu uniyersiteto studentų mokslinę konferen ciją, argumentuojant tiktai tuo, kad jos yra pirmo kurso stu dentės. žinoma, atstovauti mūsų
Autorius pasakoja, kaip studentas Vilius nori užmigti, atsiskirti nuo gyvenimo. Tai žmogus, daug filosofuojantis, svarstantis, o nieko neveikiantis. Su Ar. Turu galima daug kur ginčytis, nesutikti, tačiau jo Vilius vis tik įsimena, ils egzistuota primindamas apie save ir panašius į save! Tiesa į apsakymo rėmus stengtasi sugrusti visa turima medžia ga apie tokio tipo žmones, kas ardo apsaky mo kompoziciją, apkrauna jį nereikalingais epizodais. Vykusi apsakymo pabaiga. Ji šiek tiek simboliška — važiuojantys pro bendra butį sunkvežimiai neduoda užmigti apsaky mo herojui Viliui. Bet tai įtikinamai Baigi skaityti apsakymą ir jauti, kad autorius ne apsilenkė su gyvenimiška tiesa, kad jo žodis pasakytas be pozos, be ypatingų pretenzijų. Minėtas literatas, be abejo, gali sėkmingai dirbti prozoje. Iš kūrinėlių jaučiasi, kad autorius gerai pažįsta gyvenimą, ypač stu dentų, lengvai valdo žodį, susidoroja su ap sakymo kompozicijos sunkumais. Silpniausioji Ar. Turo vieta — charakte rių kūrimas. Jo apsakymų veikėjai labai panašūs, neturį individualių bruožų, nereljefiški. Prisiminkime kad ir Vilių. Jis nuo pat pradžios iki paskutinės eilutės nesikeičia. Ddžlausia6 sunkumas, su kuriuo susiduria veikėjas — tai mašinų ūžimas. Tiesa, jis simboliškas, ir mes jį suprantame, kaip mūsų kūrybingą gyvenimą. Tačiau ar tai gali išspręsti apsakymo konflikto problemą? Aišku, ne. Apsakymas reikalauja situacijų (ypač tai svarbu žengiant pirmuosius žingsnius, kada trūksta įgudimo), kur atsiskleistų herojaus vidinis pasaulis, o jo charakteryje įvyktų pa sikeitimai, atsirastų nauji bruožai. Be konf liktų, aštrių susidūrimų — charakteris tik užfiksuojamas, o ne vystomas! Matosi, kad autorius kol kas rašo labai skubotai, mažai skiria dėmesio kalbai, nešli fuoja frazės, sakinio. O juk tai gali išaugti į blogą ir pražūtingą įprotį. Jaunam literatui vertėtų dirbti pagal taisyklę: „Verčiau ma žiau, bet geriau“. ■v*
IOS pastabos nepretenduoja i gilius apibendrinimus, neklystančias išvadas. Norėtųsi, kad mūsų laikraščio pusla piuose kūrybiniais klausimais nuolatos vyk tų sveikos, principingos diskusijos. Jos at neštų tik naudą. Mūsų kartai lemta sukurti komunizmo sta tytojo herojinį paveikslą, įamžinti jį mūsų kartos kūrybiniuose puslapiuose. Tai sun kus ir atsakingas uždavinys. Tam reikia ir atkaklumo, ir degimo, ir nuolatinio kūrybi nio nerimo. O jo kol kas mums trūksta. Tai rodo ir nagrinėta jaunųjų prozininkų kūry ba.
S
universitetą kitose mokyklose ir tuo labiau kitose respublikose — atsakingas uždavinys, todėl reikia atrinkti tik ąeriausius pranešimus. Čia lemiamą žodį turi tarti mokslinis vadovas. Pranešimo kokybė, o ne kursas turi būti kriterijumi, išleidžiant studentus į kitų mokyklų moks lines konferencijas. Nors metai iš metų studentų mokslinės konferencijos prave damos vis aukštesniame lygyje, tačiau jos praeina dar nepakan kamai organizuotai. Toli gražu ne visose sekcijose išsivysto karštos diskusijos, ne visi stu dentai gausiai dalyvauja kon ferencijos darbe. Kad labiau gyvinti konferencijų darbą, kelti diskusijas, reikėtų anksto išskirti koreferentus noma, tose sekcijose, kur yra tikslinga). Kai kuriose sek cijose studentų susidomėjimą pranešimais mažina tai, kad juose skaitomų pranešimų te matika yra labai plati. Pvz., Ekonomikos mokslų sekcijoje skaitomi pranešimai iš politinės ekonomijos, ir iš prekybos eko nomikos, ir iš buhalterinės ap skaitos bei kitų ekonomikos ša kų. Ekonomistams laikas pagal voti apie tai Ir sekančiais me tais suorganizuoti bent dvi sek cijas. Tai ne tik labiau sudo mintų studentus, bet ir susida rytų galimybė j konferencijos programą įtraukti daugiau pra nešimų. Ekonomikos fakultetas studentų skaičiumi smarkiai iš augo, o pranešimų skaičius kon ferencijoje yra toks pat, kaip ir prieš daugelį metų. Kai ku rie moksliniai būreliai konfe rencijai nepateikė nė vieno pra nešimo. Nežiūrint kai kurių trūkumų, XVI SMD konferencija parodė, kad smarkiai išaugo SMD dar bas Ir kad jis ateityje dar la biau augs ir plėsis. Po konfe rencijos pagrindinis SMD užda vinys yra gerai pasiruošti II Respublikinei aukštųjų mokyklų studentų mokslo darbų apžiūrai.
M. KARČIAUSKAS
Prie Voroncovo rūmų Ko tyliai šypsos Baltosios kolonos, Į žmones žvelgdamos Tyliu žvilgsniu? . . Išeis grafienė Voroncova Poeto pasitikt Lengvu žingsniu. O bangos tykiai Prie pakrantės gula, Akimirka — Ir šoka vėl atgal. Svajonių, lūkesčių Audringa jūra Kaip džiugesį Pagrobs tvirta ranka. Ir naktį, Kai visi miegos jau, Poetas apdainuos Aistringą grožį Ir vienišas Mieguistam uoste Numes bevystančiąją rožę.
NEŽINOMI (PRIE OĘELISKO) Virš jūros rūkas Ir laivai Tyliam sustingo laukime, Iš kur, Nežinomas, atkeliavai Numirt Odesoj už mane? Tu iš gimtinės tolimos Čia atėjai, Ir skausmas ėjo Motulės, brolio, sesės, mylim os, Palikusių užbaigti sėją. Davei Tu miestams didvyrių vardus, Smiltelėms spindesį žvaigždėtą. Sušaudytas ir perkirstas kardu, Sukūrei dainą šimtmečiams gėrėtis. Tu — gatvių rankose, draugų dainoj Pastoliuose statybų — milžinų, žvaigždėj tolioj, planetoj artimoj — Tau nusilenkt su tūkstančiais einu.
€> O O
ClftNTAt 3 1963 m. balandžio 13 d.
BALANDŽIO 15-JI — AFRIKOS LAISVĖS DIENA - ———
Iš puslapių apie Afriką
1963 m. balandžio 13 d. Balandžio 15 d. visa prog resyvioji žmonija pažymi Af rikos nepriklausomybės die ną. Kiekvienais metais vis naujos ir naujos Afrikos tau tos išsivaduoja iš kolonijinio jungo. 1939 m. tik trys šalys ir tik formaliai buvo laiko mos nepriklausomomis, o da bartiniu metu jau 80 proc. viso Afrikos žemyno gyvento jų turi nepriklausomybę. Af rikoje nemažą vaidmenį yra suvaidinusi TSRS. SNO 15-oje Generalinėje Ansamblėjoje TSRS iniciatyva buvo iškeltas klausimas dėl kolonializmo likvidavimo. N. Chruščiovas sakė: „Tarybinė vyriausybė skaito, kad atėjo laikas iškel ti klausimą dėl pilno ir galu tinio kolonijinio režimo viso se formose likvidavimo. . .“ šioje Ansamblėjoje buvo pri imta Deklaracija dėl neprik lausomybės suteikimo koloni jinėms šalims ir tautoms. TSRS padeda jaunoms valsty bėms, kaip Gvinėja, Gana, Mali, Maroko ir kt., kuriant jų turi nepriklausomybę. Afkulturą. Afrikos žemynas užima 30 mln. km., kur gyvena apie 250 mlj. žmonių. Afrika la bai turtinga iškasenomis ir
Ar jūs kada nors buvote Centrinių Rūmų 20 auditori joje? Jei dar nebuvote, būti nai nueikite. Ten tikrai rasite dvasinio peno. Kokių tik stu dentų kūrybos „vaisių“ nėra ant stalų. Jie ir peiliu pjaus tyti, ir rašalu dažyti, ir pieš tuku retušuoti, Ir lūpų dažais nuspalvinti. Ir, rodos, visos mūzos čia viešėjo ir savo at minimui ką nors paliko. Siūlome apžiūrą pradėti nuo „dailės kūrinių“. Jūs ant poliruoto stalo rasite ir mer giną su pypke bei ragais, ir pavadinimu „Lionda po du šo“, ir dar visą galeriją mer ginų galvyčių su madingais kuodais, dailiomis figūromis, „portretą“ su imponuojančiu žodžiu, visą „madonų“ kolek ciją. Ne specialistui sunku pa sakyti, kokios meninės vertės yra linijų, rašalo dėmių, kie tais aštriais daiktais padarytų reljefų „kompozicijos“. Kriti ka, matyt, įvertins ir jas. Jeigu jūs mėgstate muziką, eikite į 20 auditoriją. Gaidos, naujausių dainų žodžiai ir ei lės neištrinamai įrėžti stalo paviršiuje. Tačiau yra „menininkų“, kurie savaip išlieja savo įkvė pimą. Jie jaučiasi laimingi inkrustavę stalus tokiais žo džiais: „Snapsas“, „Džaz-banda“, „Neringa“ ir pan. Jeigu jūs mėgstate mate matiką, 20 auditorijoje galė site palaužyti galvą, spręsda mi daugybę lygčių, kurių sąIŠ SIENLAIKRAŠČIO „ADMINISTRACIJOS BALSAS'
Kiemsargis Vilimas, sulaukęs talkininkų: — Padir^ėkit, netingėkit. O aš eisiu pagulėti.
■------------------------------------------------------------------------------------------ j
BIBLIOGRAFINĖ APŽVALGA
kt. gamtos turtais. Pirmą vie tą pasaulyje užima aukso, deimantų, chromito ištek liais. Todėl dar 15 a. prasi dėjo svetimšalių veržimasis į Afriką. Galutinis Afrikos padalinimas tarp kapitalisti nių valstybių įvyko 19 a. paskutiniame ketvirtyje. V. I. Lenino pateiktais duomeni mis 1876 m. Europos koloni zatoriams Afrikoje priklausė tik 10,8, o 1900 — jau 90,4 proc. Galutinę Afrikos koloni zaciją aprašo Zusmanovičius A. Z. savo knygoje „Imperia listinis Afrikos padalinimas“. Autorius, be ekonominių tur tų, nurodo ir kitas priežastis, iššaukusias Afrikos koloniza vimą. Kolonizacijos išvakarė se Afrika buvo susiskaldžiusi į daugelį feodalinių valstybė lių. Į pietus nuo Sacharos vyravo įvairūs socialiniai santykiai, net vergoviniai ir pirmykštė bendruomenė, ša lia labiau išsivysčiusių šalių buvo ir atsilikusių. Be to, 18 — 19 a. sustiprėjo geografi niai Afrikos tyrinėjimai, ku rie atskleidė žemės turtus. G Europoje sparčiai vystėsi kapitalizmas, kuris atnešė
Kūrybos LAISVE... lygos — tiesiai ant stalo. Štai tipiškiausias tokios lyg ties pavyzdys: A+B = strėle perverta širdis. Jeigu jūs jauna mergina ir ieškosite gyvenimo draugo, gal padės kolegės sudarytas sąrašas: „Juozas — pirmoji meilė, Jurgis — boksininkas, Stasys — studentas, Vytas — kursiokas, Jonas — bendra darbis, Vytas — būsimas eko nomistas. Albinas — karei vis“. Gale sąrašo daug ką sa kantis „Na, ir išsirink!“ Jums reikia paskambinti? Štai, ant šio stalo numeriai: 1-18 03, 3-19-19, 3-38-92 ir kt. O dabar susipažinkime su šios enciklopedijos autoriais.
darbo žmonėms bei silpnes nėms tautoms pavergimą bei išnaudojimą. Autorius at skleidė ir prieštaravimus tarp Europos šalių, kurie ki lo dėl kolonijų užgrobimo. Vergovė paliko sunkius pėdsakus. Afrika buvo pa smerkta tamsumui ir skur dui. Įžymus anglų rašy tojas Grinas Grem knygoje „Kelionė be žemėlapio“ vaiz duoja Afriką II pasaulinio karo išvakarėse, kada ji bu vo visiškoje imperialistinių šalių priklausomybėje. Pieš damas egzotišką gamtą, di džiausią dėmesį skiria žmo gui. Nors tiesiogiai nekalba apie kolonializmą, bet jo me ninis realizmas atskleidžia daug kolonialinės vergovės pusių. „Civilizacijai“, atneštai iš Europos ir Amerikos, kuri žudo viską, kas žmoniška, priešpastato afrikiečių žmo niškumą. „Viskas, kas buvo išsigimusio Frintaune, pri klausė Europai... Viskas, kas buvo čia gražu, priklausė Afrikai“. Per visą kūrinį jau čiama rašytojo simpatija Af rikai... „Ji nė sekundės ne atrodė man svetima... Siela
Jie niekada nepamiršta savo autorystės teisių ir tai patvir tina savo parašais, vardais, inicialais. Štai keli iš jų: „VVU EMF I k. LŪPr. spe cializacija M. V?', „EMF III k. Antanas> “,L „Silva“, „Mipdaugas", ,,,Vytas“, „Renata“, „Elytė“, „Romas“, „Rimas EMF II k.“ ir t. t. jr t. t. „Komjaunimo prožektorius“ išsiaiškino, kokios grupės daž niausiai lankosi 20 auditori joje. Tikriausiai, jos yra ir „kūrybingiausios“, Štai jos: liaudies ūkio ekonomikos specialybės II k., politekonomų III kursas, vakarinis III kursas. Įdomu, ką pasakys šių kursų komjaunuoliai. Tikėki mės, kad Ekonomikos fakul teto komjaunimo vadovai per studentų-tėvų susitikimą paro dys be kitų universiteto įžy mybių ir 20 auditoriją. Gal tėvelis ar mamytė atpažins savo dukrelę ar sūnelį iš „sa vito braižo“.
LV 07314
V. ADAMONYTĖ
„Komjaunimo prožekto riaus“ šviesos prireikė ir pa čiame vidurdienyje. Už šiukš lių krūvos bandė pasislėpti aštuoni dykinėtojai. Juos uni versiteto administracija buvo X paskyrusi pakrauti statybines ? šiukšles į automašiną. Vie nok TF ketvirtakursė Žagorskaitė Marija, trečiakursis Mieželis Pranas, III kurso filologas Masionis Algis ir antrakursiai ekonomistai — Vyganovska Anna, Vepštaitė Zinaida, Dapkutė Bronė, Celkavičiūtė Eugenija, Bučytė Stefa dirbo nesąžiningai, ne pakraudavo pilnų mašinų. O III kurso lituanistės Martinkaitė Aldona ir Skuolytė Daiva mėgino darbo chalatais pridengti savo bal taranky stę. Jos pasirodė tik tada, kai reikėjo atsižymėti sąraše, tuo tarpu visą pusiau dienį kažkur varlinėjo... Ta čiau „prožektoriaus“ šviesos jų tamsi apgaulė neišvengė. Prie tų pačių šiukšlių dėjo-
si dar negražesni dalykėliai: — Atiduok, tūzą! Mušk kozi riu... Kur griebi mano barbu tę! — vos nesusipešdami še ši vyrai „krovė“.. . kortas į kaladę. Tačiau IV kurso teisi ninką Šlenfuktą Česlovą ir II kurso ekonomistus — Bradauską Bronių, Survilaitę Vandą, Simulionytę Vidą, Klikūnaitę Undinę ir Kardinskaltę Juliją teko įtikinti, kad ne prie to „vežimo“ pataikė. AIŠKU, TOKS MINĖTŲ STUDENTŲ POŽIŪRIS Į DARBĄ AKADEMINIŲ VA LANDŲ METU YRA i NE TIK GĖDINGAS REIŠKI NYS, BET IR NEPATEISI NAMAS, NESIDERINANTIS SU KOMJANUOLIO VAR DU. „KOMJAUNIMO PRO ZEKTORIUS“ LAUKIA GRU PIŲ, KURIOMS PRIKLAU SO PAMINĖTI STUDENTAI, KOMJAUNIMO ORGANIZA CIJŲ IŠVADŲ.
L. SMŪGIS
pedagoJ
Pavasario poveikis, ją paskyrė dirbti į kaimą... lapeliu; uiPiipvKui
R. A š A LU
„Tauro“ gykloje.
bendrabučio
val
Vakaras be šokių ir...I vakaras su šokiais... Ž. JULIKO piešini
GAMTININKAI PASISTENGĖi? Šiemet gamtininkai pirmie ji pradėjo tarpfakultetinę me no saviveiklos apžiūrą univer sitete. Programa pradėta ins trumentinio kvarteto išstoji mu, susirinkusieji išklausė „Myliu tave, gyvenime“, Tarateno „Cuku-cuku“. Matosi, kad vyrai sugeba instrumen tus valdyti, tik trūksta susigrojimo. Dirbant galima pa siekti gerų rezultatų. Trečio kurso studentė Lilija Ukienikaitė paskaito V. Palčinskaitės eilėraštį „Aš
j
M
Vidury šviesios dienos
O TAIP UttlVPA
laiko’
vaizdais. Imperialistai laikė Afrikos tautas tamsoje, nes žinojo, kad bet koks švietimas rali paruošti dirvą pasipriešini mui. Savo viešpatavimą ban dė pateisinti tuo, kad neg rai patys „nesugebą“ vado vautis. Tam tarnavo visi mokslai. Biologija aiškino, kad afrikiečiai yra mažiau išsivystę, negu baltieji, isto rija aiškino, kad civilizaciją sukurė tik baltieji, ekonomis tai — kad visi ekonomikos turtai Afrikoje sukurti tik baltųjų technikos dėka. įžy mus kovotojas už negrų tei ses, Amerikos negras, dakta ras Diubua U. E. Knygoje „Apybraiža iš Afrikos konti nento ir jos valdytojų isto rijos“, pašvęstoje negrų rasės tautų istorijai, duoda atkirtį panašioms teorijoms. Remda masis etnografiniais ir kt. is toriniais bei kultūriniais šal tiniais, stengiasi parodyti, kad Afrika irgi turi savo is toriją, savo kultūrą ir meną, „kad juodi afrikiečiai tokie pat žmonės, kaip baltieji eu ropiečiai ir geltonieji azijie čiai“. Tik ilgaamžė vergovė atėmė iš Afrikos kultūrą ir sugebėjimus. Vien dėl vergų prekybos Afrika yra netekusi apie 100 mln. žmonių. Tačiau Afrika bunda. Jos istorija yra ne tik vergovės, bet ir kovos už nepriklauso mybę istorija. Kaip Afrikos tautos viena po kitos išsiko vojo nepriklausomybę, atvaiz duota Braginskio M. I. kny goje „Afrikos išlaisvinimas“.
Lituanistas praktikoje.
S. PETRAUSKAS
TAIP STUOBHTąi O! A BA
I
juodojo pasaulio artima mum vis.ems- i. UdnACltvUu ______ .. >4. Zigmundo kelionės knyųoje „Svajų ir tikrovės Afrika“ parodyta Afrika pokario metais, su visais los nrieštaravimais, __ _______ jos skurdu ir turtais. Marokiečiai, <alžy............. riečiai, tunisiečiai buvo pasmerkti badui, skurduii ir tamsumui, nors iš jų koloni zatoriai išveždavo daug duo nos, daržovių, vyno ir kt. Tuo laiku jau prasideda naciona linė — išsivaduojamoji kova. Knyga gerai iliustruota, įdo mi Afrikos gamtos ir buities
tau kalbu“. Matosi didelisL gebėjimas meniškai išr mintis. 7? L. Ukienikaitė pripaib* geriausia skaitove fakull Jai teks išstoti baigiamajf?koncerte. •« Pasigirsta tranki muzB Į sceną išbėga antrakl Rita Juškaitė ir Laima : I raitytė. Sunku sekti jų ji sius. O irapranga --------- savotiL “ Merginos šoka moldavu M dies šokį „Jula“. Ne tik rovai, bet ir komisijos nl liko labai patenkinti šokio! likimu. Į sceną i" išeina ' 'kuklus ' ' vai nas. Tai pirmakursis ’ •> .Pel Šeštokas. Pirmą kartą jis | nuoja tokioj didelėj salėj. | liekama Gaižausko „Rami lė“. Nors Petras labai jai nosi, jautėsi pasiruošimo I ka, bet visus žavėjo švel tembras. Daugiau lavindal sis, Petras gali pasiekti j0 kių rezultatų. Be abejo, kančiais metais mes jį išgil me gerokai išprususį dailJ mene. Nuo mokslo metų pradžlP savo meistriškumą kelia kulteto merginų ansambli kas. Jų atliekamas dainas i kartą girdėjo kolūkiečiai, i kiai nuskambėjo įr dabar iJi tuvių liaudies daina „l Ši bernelio sumislyta“i r ko m: zitoriaus Freize „Miegi A šviesiaplauki“. Choristes pakeičia II ki Ji so šokėjos. Jos atlieka „R dutę“. Vėl komisija turi p pažinti jų nepriekaištingą likimą. A. n tanas Rudys ir 1 ginijus Tolvaišą fakultete ji spėjo įsigyti autoritetą k; I muzikantai. Ju atliekama C H kovskio „Neapolio daina“ fl vo egzaminu universitete, t jį išlaikė gerai. Dar daug puikių numc® atliko Gamtos fakulteto salk veiklininkal. Jaučiasi, kad Ii širdies ruoštasi. Už tai ri džiausiąs nuopelnas tenka ičrr Ukienikaitei ir A. Malevii! tei, kurios yra meno saviv ną los organizatoriai fakultete H K. TURONIS! --------vtirr REDAKCINE KOLEGŲ^ TSKP katedros vedėjui | LEMPERTUI, jo mylimai <1Z mytei mirus, gilią užuojauiMĮ reiškia IV kurso TSKP isto’Į jos specialybės studentai. • '
Klaipėdoje įvyko LTSR pavasario dviračių kroso pirmeny bės, kuriose dalyvavo mūsų universiteto dviratininkai. B. ORENTAITĖS nuotraukoje FMF III k. studentė J. Bart kutė prieš startą. <
VISI Į KROSĄ! Universiteto spartakiados kroso varžybos vyks dviem etapais. S. m. balandžio mėn. 21 d. 11 vai. startuoja fakultetų rinktinės, o tarpkursinės bus vykdomos pagal žemiau pateiktą grafiką: GF, MF — balandžio 17 d. 18 vai. FMF, EF — balandžio 18 d. 18 vai. TF, ChF, IFF — balandžio 19 d. 17.30 vai. Varžybos vyks Vingio parke.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuvė Omu Buomioccsoro Foc. ysesepcarrera (<ComtcuA cry*aaT>), ajų>ec: r. Bhamikk. ya. ytumapcurura. *,
J
TSKP istorijos katedra dėstytojų kolektyvas reiŠkjMj gilią užuojautą katedros dėjui I. LEMPERTUI, jo my' isii mai motinai mirus. IW IMI IIIBIĮIIWIJLU i'
> IUJ11L 7JT-’
-1
............. —į'
Dėl bibliotekininkyste jį spec. IV kurso studentės L r 5 Ji jos MATULYTĖS mirties, « minės ir artimuosius nuoš džiai užjaučia kurso dra jai. HUS
___ Ka Užs. Nr. 291™* :Jln