Mokslo ir aukštųjų mokyklų dar buotojai! Kovokite už tolesnį moks lo klestėjimą, už technikos pažan gą! Ruoškite specialistus, vertus komunizmo epochos! Šlovė pažangiajam tarybiniam mokslui! 14 TSKP CK Sūkių 1963 m. Gegužės Pirmajai
i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metą
Nr. 14 (449) 1963 m. balandžio 20 d.
LENINAS
n ii a L'l
eli Kuriems galams mums dirbtinos nuotaikos? Jo, kurs per kraują vedė Pergalėn, aii Jo organizatoriaus ir kovotojo — dą Pi veikslui nupiešti nereikia hiperbolių. ■ Štai jis! — man sako staklės ir traktoriai, Jis — nemirtingos partijos taktika. ■Hsfci jis! HESai ir atominiai reaktoriai At dties planai ir šiandieninė praktika.
Jis —
ne šalto marmuro sąvartos. Jo šūkiai — milijonų širdžių atsakas, Jo genijus pralenkia dabartį. Leninas — tai nemirtingas gyvenimas, Gyvenimas — tai nemirtingas Leninas. Leninas veda: auga, gražėja gyvenimas, Ir kartu su gyvenimu auga Leninas!
ne apdulkėjusios legendos ir pasakos,
K. VALIUS
Mokykimės iš Iljičiaus eninas pasižymėjo nepaprastu interesų platumu, įvalrlapu;apkt|nu. Veždamasis su d į užsienį ekonominio rimo knygas, jis kartu ijemi Nekrasovą ir Gėtę. Pajį mėgo Leninas Puš'ei Dėl muzikos Jis karišliet atsitraukdavo nuo . kuo naudojosi jo ^>1 ejl, norėję, kad Le^nal nors truputį pailLeninas ir pats mėinuotl. Tačiau jo daie, kaip pasakoja inkai, bevelk nebuvo inių tonų, liūdesio, se skambėjo drąsa, as, šaukimas. Ypač buvo ryšku klausantis Valentino arijos iš
L c1_
kovoj kruvinoj mūšio dieną pirmas, prisiekiu, __ pirmų gretose..." ^^jiiną Leninas tartum ėda! <o dalelę savo kovins d aslos... Reninas taip pat mėgo r.<&„ Jdžioklę ir pasivaikščionus po _gamtą, ' po kalnus, ssKaip aukštos moralės ___ ->°gu$, Leninas neturėjo lĮieniinlų priešų, ‘buvo tik Miniai priešai? ' " . Leninas
niekada nenusileidžia iki asmeninių išpuolių, jo puo limo objektu visada buvo koks nors visuomeninės-po litinės minties produktas. Lepešlnskis prisimena .vieną charakteringą epizo dą. Karikatūroje „Kaip pe lės katę laidojo“ autorius į vienos pelės lūpas įdėjo tokius priešmirtinius žo džius „Kad bent išgerti kefyro...“ (niekam nebuvo paslaptimi, kad Akselrodas turėjo Ciuriche nuosa vą kefyro įmonę). Leninas iš visos širdies Juokėsi iš karikatūrų, tačiau ties žo deliu „kefyras“ susiraukė, ryžtingai pareiškė, kad šiame išpuolyje nėra nei atomo politinės pajuokos. Autoriui teko pakeisti išsi reiškimą. Leninas nemėgo žmonių, dar nenutraukusių galuti nai ryšių su priešiškom proletariatui klasėm. La biausiai iš visų marksistų jis vertino revoliuciomerius-profesionalus. Sunku trumpam straipt nyje išryškinti Lenino, kaip žmogaus, kovotojo ir vado moralinius bruožus. Gal būt teisingiausiai api budino jį Majakovskis, pa
vadindamas žmogiškiausiu iš visų žmonių. Nikita Sergejevlčlus Chruščiovas pasakė: „Jeigu Vladimiras Iljlčius Leninas galėtų pažiū rėti į tai, ką padarė liau dis... jis nusiimtų kepurę ir žemai nusilenktų. Tai, kuo gyveno Leninas, ką jis planavo, apie ką svajojo, mūsų liaudis, mūsų partija sėkmingai įgyvendina!“. Didžiosios Lenino idė jos, genialus jo elektrifi kacijos planas, komunizmo statybos planas gyvena ir gyvens, įkvėpdamas mūsų partiją, musų liaudį nau jiems herojiniams žygdar biams, vardan mūsų galu tinio tikslo pasiekimo. Di dis ir paprastas — toks musų akimis žiūrint yra V. I. Leninas. Todėl jį taip mylėjo ir myli paprasti mūsų šalies žmonės. Štai ką pasakoja S. Gllis, bu vęs asmeninis Lenino šofe ris. 1923 m. rudenį Gluchovo tekstilininkai susi1 rinko į nepaprastą susirin kimą. Darbininkai nutarė pasiųsti pas Vladimirą IIjičių delegaciją, kuri turė jo perduoti tekstilininkų (Pabaiga 4 psl.)
MŪSŲ ŽEMŲ eina pa
mūsų svečiai! Šio su Karšta saulė sitikimo tikslas — pasitarti (vasaris. džiovina dirvonus, vals su jumis kai kuriais auklėji
tiečio rankoje suspaustas su trupa grumstas. Vadinasi, ga lima sėti! Ir vėl prasideda nauji rūpesčiai, gimsta naujas nerimas dėl būsimo derliaus, dėl būsimos duonos. Į kol ūkinius laukus išrieda trakto riai, prasideda naujas, dide lis mūšis dėl Partijos užda vinių įgyvendinimo, dėl nau jų pergalių žemės ūkyje. Tačiau ne vien tik duona žmogus gyvena. Dabar mes visi žymiai išaugome, mūsų interesai tapo platesni, mes jaučiamės atsakingi už vis ką. Tur būt, nesuklysime pa sakę, kad mūsų visų tėvai, kas jie bebūtų — darbininkai ar valstiečiai, tarnautojai ar in teligentai — visi rūpinasi savo vaikų ateitimi. Nėra di desnės svajonės, nėra dides nės laimės tėvams, kaip jų vaikų laimė. O mes gyvena me tokioje šalyje ir tokiu metu, kai jaunajai kartai ski riamas pats didžiausias dėme sys, kai jiems atviri visi ke liai į darbą, į mokslą, į sva jones ir žygdarbius! Šiandien renkasi į univer sitetą studentų tėvai. Brangūs
mo klausimais, nes juk mūsų komjaunimo organizacijos ir jūsų tikslas vienas — auklėti jaunąją kartą, gerus ir sąži ningus mūsų visuomenės pi liečius, karštus tarybinės tė vynės patriotus. Ši diena ypatinga dar ir tuo, kad tokį pat pavasarį, prieš 93 metus gimė Vladimi ras Leninas, komjaunimo or ganizacijos įkūrėjas. Jo prie sakais komjaunimas vadovau jasi ir dabar. Tur būt, nėra nei vieno moksleivio, nei vie no studento, kurio šviesus Le nino atminimas, jo asmeninis pavyzdys neįkvėptų darbui, mokslui, studijoms. Daugumo je komjaunimo grupių dažnai pas mus praeina susirinkimai pagal Lenino pžsakį: „Moky tis, mokytis ir dar kartą mo kytis!“ • Kokie gi pagrindiniai mū sų komjaunimo organizacijos uždaviniai? Į universitetą kiekvienas jaunuolis ateina su
Kaina 2 kap.
komjaunimo charakteristika ir rekomendacija. Ir jau priėmi mo komisijoje mes sakome: „Komjaunimas jus čia pasiun tė studijuoti, komjaunimas ir pareikalaus, paklaus, kaip jūs vykdote savo pagrindinę pareigą!“ Ir iš tiesų, komjau nimas savo pagrindiniu už daviniu laiko — siekti to, kad kiekvienas studentas ge rai mokytųsi, kad jis pateisin tų jam išreikštą pasitikėji mą, taptų geru specialistu, są žiningu ir doru mūsų visuo menės nariu, sąmoningu ko munistinės visuomenės kūrėju. Tam tikslui yra nukreiptos visos komjaunimo ir kitų vi suomeninių organizacijų pa stangos. Komjaunimo grupėse, fa kultetų biuruose labai dažnai svarstomi mokymosi klausi mai. Komjaunimas reikalauja, kad kiekvienas studentas jaustų atsakomybę prieš vi suomenę, kad jis sąžiningai studijuotų ir ruoštųsi gyveni mui, darbui. Tur būt, eilė tėvų gerai žino apie mūsų komjaunimo organizacijos darbą sprendžiant akademi nius klausimus, nes komjau nimo biurai stengiasi siste mingai apie tai informuoti tėvus, kartais net juos pačius pakviesti į komjaunimo susi rinkimus. Tai, be abejo, ge ros priemonės ir jas reikalin ga toliau plėsti ir tobulinti. Universiteto komjaunimo ko mitete, prieš ruošiant šį susitikimą-pasitarimą, ilgai švais tėme ir kalbėjome apie auklė jimo klausimus. Kokios pro blemos iškilo, kas mus la biausiai jaudina? (Nukelta i 4 psl.)
GARBES LENTA ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS AKTYVIUS VISUOMENININKUS.
Nuoširdi, energinga Komunistę Meilę Černiauskaitę puikiai pažįsta visi Ji atidi draugui, ligoniui. Nuoširdi. Apie ją sako, kad tai ‘ nuolat trykštąs energija šaltinis. Ši energija tinka mai išnaudojama. Meilė aktyvi moksliniame, visuomenių niame darbe. Nė viena mokslinė konferencija nepraeina be jos. Ji — MF akademinės komisijos narys. Ne kartą Meilės daina ir deklamavimu žavėjosi klausytojas. Ateisti nio būrelio narė, aktyvi jaunųjų komunistų mokyklos se minarų klausytoja. Ir visur Meilė spėja. Moksle ji pir mauja. Neveltui Meilė Černiauskaitė palikta katedroj prie universiteto MF tęsti mokslinį darbą, A. KARLAVICIŪTE
Bendrauti reikia plačiau Nors į universitetą ateina Jaunuoliai su brandos atestatu rankose, bet vis dėlto dau gelis iš jų čia patenka tiesiog iš mokyklos suolo, dar neturi gyvenimo praktikos ir yra reikalingi nuolatinės globos. Auklėjamojo darbo srityje
fakultete napažista ? energingos, visada linksmos į V kurso studentės Eulęlijos į Felinskaitės? Visada užsiėmuj si, ji skuba su visokiais SMD \ reikalais. Į Dar būdama vidurinės mo' kyklos suole, Ji pamėgo me: Idiciną, dažnai lankydavosi ligoninėje ir ypač pamilo patanatomiją ir onkologiją. Dažnai matydavo Šiaulių on kologinis dispanseris jaunu(, tę mokinukę godžiomis akiImis stebinčią operacijas, skrodimus, mikropreparatus.
vas net ruošėsi kaltinti fakul tetą už tokį studentų nežmo nišką apkrovimą. Negavusios stipendijos, jos aiškino tė vams, kad vilniečiams iš viso stipendijos nemokamos. Fa kulteto bendradarbiavimas su tėvais čia pasirodė labai nau dingas. Pasitaiko, kad ir tėvai atei na į dekanatą sužinoti, kaip mokosi jų vaikai, kaip lanko paskaitas, ir kartais tai būna labai naudinga abiems pu sėms, paaiškėja įvairūs mūsų auklėjamojo darbo trukumaiTačiau, deja, tai būna tik at skiri atvejai, o mes norėtume jų daugiau. Žinoma, nesinorėtų tokio „bendradarbiavimo", kai, atė ję į dekanatą, studentų tėvai prašo padaryti jiems nuolai das, leisti perlaikyti laiku neišlaikytus egzaminus. Sveikintinas yra komjauni mo organizacijos sumanymas suruošti, Tėvų dieną, norėtųsi, kad tai taptų gera tradicija ir visuomeninių organizacijų bei dekanatų bendradarbiavimas su tėvais būtų kuo platesnis ir vaisingesnis. Juk mūsų tikslas vienas, o bendrom jėgom jį pasiekti lengviau.
TEISININKŲ RUOŠIMAS IEKVIENAIS metais Teisės fakultetas suttnka jaunimą, at vykusį studijuoti teisę. Taip pat kiekvienais metais fakul tetas išleidžia būrį savo auklėtinių, baigusių studijas ir gavu sių aukštos kvalifikacijos teisininko diplomą. Šiuo metu kiek viename respublikos mieste sutiksime mūsų fakulteto auklėti nius, dirbančius prokuratūros, teismo, advokatūros, milicijos organuose arba valdymo aparate ir kitose įstaigose. Jie savo tiesioginiame darbe pritaiko fakultete įgytas teorines žinias. Fakultete veikia skaitykla, aprūpinta reikalinga literatūra. Studentai supranta, kad tik kruopščiai dirbant su knyga, ga lima įsigyti žinių. Tokie studentai yra: Jurgelėnaitė, Lechanavičiūtė, Vilkelis, Jasiulionis (visi II k.), Keturakytė, Šimkutė, Juškys, Kalkys (visi III k.), Rukšėnas, Volkas, Pigaga, (visi IV k.) ir kt., kurie gerai mokosi ir aktyviai dalyvauja visuome niniame darbe. Teorinėms žinioms gilinti, taip pat tikslu įgyti praktinių įgūdžių, veikia kriminalistikos kabinetas, Mokymasis fakultete glaudžiai siejamas su studentų sava rankišku moksliniu darbu. Tuo tikslu fakultete veikia 4 moks liniai būreliai. Būreliuose skaitomi ir išnagrinėjami studentų paruošti moksliniai darbai. Taip pat kasmet ruošiamos stu dentų mokslinės konferencijos, be to, studentai neretai išvyksta į kitas broliškas respublikas, kur surengtose studentų moksli nėse konferencijose skaito savus pranešimus. Moksliniams būreliams vadovauja prityrę dėstytojai, kurie teikia konsultacijas ruošiant mokslinį pranešimą. Skiriamas prideramas dėmesys studentų politiniam-ideologiniam auklėjimui. Padedama jiems teisingai suprasti visuome niniame gyvenime vykstančius reiškinius, ruošiant juos akty viais komunizmo statytojais. Dėstytojai domisi studentų gyvenimu bendrabučiuose. Atsi lankydami bendrabutyje, dėstytojai pasikalba su studentais juos dominčiais klausimais. Beveik visi studentai gyvena bendrabu tyje, gauna stipendiją. Tačiau yra ir tokiu studentų, kurie vengia visuomeninio darbo ir apsileidę moksle. Labiau mėgsta nueiti į kavinę, riėgu į svarbią visuomeninę priemonę. Tokie yra stud. Kazlauskas II k., Račkaitfs I k., Kasperavičius II k., Tuminauskas II k, Remeikis IV k. Su tokiais studentais turi vargo fakulteto dekana tas ir visuomeninės organizacijos. Fakulteto kolektyvas imasi priemonių paveikti šiuos draugus, ir jie pamažu taisosi. Teisi ninkas turi būti visapusiškai pasiruošęs specialistas, nes jis tu rės auklėti kitus, o dažnai nuspręsti ir žmogaus likimą. doc. S. VANSEVIČIUS Teisės fakulteto dekanas M. APANAVIČIUS Akademinės komisijos pirmininkas
K
mes dar mažai bendradarbiau jame su studentų tėvais, ta čiau atskiri šio bendradarbia vimo atvejai leidžia teigti, kad toks bendradarbiavimas yra teigiamas ir reikia jį plėsti. Štai, pvz., šiais metais dvi pirmo kurso studentės, kurios, mokykloje mokėsi neblogai (viena iš jų net labai gerai}, pajutusios „savarankiškumų" semestro metu rimtai nestudi javo, leido veltui brangų lai ką Įvairiems tuštiems daly kams ir, aišku, egzaminų re zultatai buvo liūdni, bet jos ir toliau nepakeitė savo elge sio. Buvo nutarta pasikalbėti su tėvais. Pasirodė, kad tėvai net nežinojo, kad jų dukros buvo gavusios dvejetus (ka dangi Į studijų knygelę nepa tenkinamas pažymys nerašo mas). Atvirkščiai, tėvai gal vojo, kad jos nepaprastai daug dirba, kadangi grįždavo „iš paskaitų" tik apie 9—11 L. SIMANAVIČIUS vai. vakare. Vienos iš jų tė- Chemijos fakulteto dekanas
VAIKŲ LAIME-MUSŲ LAIME!
> Į į • I
1
Jonas ir Elzė GUMBELEVICIAI
Nuoširdžiai dėkojame Jums už laišką. Jūs mane sujaudi note iki ašarų. Aš nerandu žodžių išreikšti savo džiaugs mui. Mums labai džiugu, kad mūsų duktė rado draugų, kad ji gali nors maža dalele pri sidėti prie visų mūsų bendro reikalo — Komunizmo pasta tymo. Prie jo pastatymo savo kukliu darbu stengiamės pri sidėti ir mes. Pas mus dabar pats pavasario darbymetis. Mūsų kolūkis žengia į prie kį, pasipuošdamas naujais laimėjimais, kurie džiugina mus. Mokslas dabar visiems pri einamas ir kiekvienas gali tapti studentu, mokytis. Juk
Nuoširdus prašymas V
•
Kvietimą dalyvauti pasita rime, kaip studijuoja mūsų sūnus Edvardas SkačkauskaS (Fizikos ir matematikos fa kulteto I kurso studentas), o taip pat pranešimą apie jo mokymąsi gavome. Atvykti į pasitarimą dėl materialinių sunkumų negalė sime. Mes labai nusiminėme su žinoję, jog mūsų sūnus blo gai mokosi. Mes visą laiką dėjome ir dedame visas pa stangas, jį viskuom aprūpin dami, nežiūrint į mūsų sunko ką materialinę padėtį. Nori me, kad jis gerai mokytųsi. Tikėjomės, kad, įstojęs aukštojon mokyklon, bus susipra-
Partijos rūpinimasis
tęs žmogus, bus naudingas sau, valstybei, visuomenei. Bet, kaip matyti, mūsų lūkes čiai ir viltys blanksta ir gali niekais nueiti. Toli gyvenda mi neturime sąlygų atvykti ir pasiteirauti, kaip jis elgiasi, kodėl blogai mokosi ir kokios to priežastys. Nuoširdžiai prašome kom jaunimo komitetą ir dėstytojų kolektyvą pareikalauti, kad sūnūs suprastų mūsų pergy venimus. Tikimės, kad mūsų širdgė lą suprasite ir padėsite mūsų sūnui Edvardui išbristi iš atsilikirno. Pageidaujame, kad apie sū naus elgesį bei mokymąsi bū tų mums pranešama. Su gilia pagarba —
P. ir A. SABEC| ■
Mes negalime atsidžiaugti, kad Jūs rašote apie dukterį Vi dą, kuri užsirekomendavo kaip gera studentė, aktyvi visuome nininke. Čia, mes maneme, ne tiek jau tėvų, kiek komunistų partijos rūpinimosi jaunąja karta nuopelnas. Aš, kiekvieną dieną dirbdamas kolūkyje, prisimenu savo jaunystę. Raukšlių daugiau atsiranda veide, kai pagalvoji, kad reikėdavo nuo tamsos iki tamsos dirbti bernu pas buožes, kaC turėtume kuo apsirengti ir pavalgyti. Kaip mūsų tėvai nega lėjo mums duoti platesnio akiračio, taip ir mes, eidami pas buožes dirbti, net nepagalvojome, kad mūsų vaikai taps mo kytais žmonėmis. Tačiau Tarybų valdžia, išvadavusį mus iš buržuazinės prie spaudos, atvėrė kelius į mokslą musų vyresniajai dukrai Vi dai ir dar 7 mažiems mano vaikams. Aš pats, vos mokėdamas rašyti, negaliu nepadėkoti tiems, kurie šiandien rašo apie mano dukterį, dėstytojams, kurte tei kia mano Vidai žinįas, Partijai, kuri atvėrė duris mūsų Vidai į Universitetą.
BUBOKAS
SKACKAUSKAI
kad Lenkij o j ūkiai dar nėra sukolektyvinti. Mūsų kai m e jau keletas metų itgal yra susikū ansamblis, ręs Nors man ir seamžlaus nesnio moteriai, bet labai gražu ir malonu pasiklausyti jaunimo ruošiamų vakarų. M. UZDILIENE
Visuomeninis darbo gyvenimo mokyl
Nuoširdus ačiū už nimus. Nesuklysiu, turįūk pasakiusi, kad did eįar. džiaugsmą motinai varau, i galima suteikti. Aš dc| kad sudarėte sąlygas! dukrai Danguolei dirbti I meninį darbą. I Mano giliu įsitikimi! iui suomenlnis darbas yr^_ geriausioji gyvenimo ’tB la. Ją turėtų Išeiti kiekįSe žmogus, nes būti tik Įn: specialistu šiandien net5}11 ka. Visuomeninio darb*# džiai, patikėkite man, blM. kalingi jau pačią pirm sų savarankiško darbo S Daug lengviau specia|el; tobulėti, kai sugebi b iau ti su žmonėmis, kai gi smilkti, o šviesti. Juk visada patraukia paskui Karštai sveikinu ju te”! nieji bičiuliai. Linkiu ■ vienam iš jūsų išaugti T ] gerais specialistais, bei aktyviais visuomenini! pilnaverčiais būsimosiol munlstinės visuomenės' riais. Jūs privalote i savo jaunatvišku entuz] ir ryžtu. Sėkmės Jums! 1
r
O. SNIUKSTI
Bendromis pastangomis ! Džiaugsmas tė vams. kai apie jų vaikus atsiliepiama teigiamai. Aišku, visi tėvai esam sulnteresuoti, kad vaikal pateisintų dedamas viltis. Tačiau reikia pasakyti ne visada pasiseka, Čia vieni kaltina tėvus, kiti vaikus, treti ____ ir ir tuos, tuos. Mūsų many mu. svarbiausia — santykiai šeimoje, darnioje šei-
iš naujo atgimsti šeimą, apie save, Mūsų šeima susideda iš septynių narių: penkių vyrų ir dviejų moterų, neskaičiuojant Algimanto ir Juozo, kuris mo kosi Gdansko Po litechnikos Insti tute. Jauniausias sūnus lanko penk tą klasę. Likusieji trys padeda mums namų darbuose, nes gal žinote,
aš prieš kelias dešimtis metų tardavau žodį „studentas“ su didele pagarba. Man tas žodis buvo kaip kokia šventenybė. Mintyse pagalvodavau: kokia laimė tėvų, kurie turi vaikus studentus. Koks neįkainoja mas turtas slėpėsi po tomis studentiškomis kepuraitėmis Dabar mano svajonė tapo tik rove. Mes šiandien esame lai mingi, nes jaučiame, kad ir mūsų vaikai laimingi. Mes esame dėkingi už tą visą ge rovę Tarybų Sąjungai, Ko munistų partijai. Tenedrumsmusų čla karo šmėkla džiaugsmo ir laimės! Su pagarba — KVIETKUS
Kelią atvėrė Tarybų valdžia
Jūsų laiškas mane labai sujaudino. Džiaugiuosi, kad mano sūnus Valatka Eugenijus yra geras studentas ir aktyvus kom jaunuolis. Karštai dėkoju komjaunimo komitetui už mano sū naus gerųjų savybių įvertinimą. Eugenijus būdamas tik septynerių metų, neteko tėvo (žuvo karo metu), tad galėjo nueiti ir blogu keliu, kaip kartais atsi tinka su kai kuriais Jaunuoliais. Bet jis, nuolatos lydimas Partijos rūpinimosi, pasirinko tei singą kelią, kuriuo žengia visi dorieji žmonės. Nuo pat mažens Jis atsisakė religinių pinklių, todėl niekas nedrumsčia jo gra žiausių vilčių ateities kelyje. Noriu trumpai parašyti ir apie savo asmeninį gyvenimą. Kol kas gyvenu Vilniuje pas vyresnįjį sūnų ir auklėju anūką. Mane labai kankina tai, kad aš dėl savo silpnos sveikatos ne galiu dirbti visuomenei naudingo darbo ir prisidėti prie spar tesnio komunizmo įgyvendinimo musų šalyje. Labai gaila, kad jaunystės laikotarpis praėjęs vargingoje aplinkoje, išsėmė jėgas ir dabar negaliu dirbti. Todėl tenka tik džiaugtis kitų našiais, teisingais darbais... Geriausios sėkmės Jūsų kilniame darbe! Al. VALATKIENĖ
Širdingai dėko ju Jums už linkė jimus. Džiaugiu o s i, kad mano sūnus Algimantas tar nauja bendram reikalui. Esu pa tenkinta, kad Algimantas stro piai . ir drausmin gai mokosi. Dabar pagal Jūsų prašymą pa rašysiu kelis žo džius apie savo
Gyvenime mums teko aL žal patirti vargų, auginats šią šeimą. Jei ne TarybM džia. gal būt. nebūtų | ;tie mums jėgų visus vaikus kyti, nes buvome beturčia Esame be galo dėkingi binei vyrlausyebi už didB pinimąsi jaunąja karta. M taip mūsų nedžiugina, 3 ra žinia apie vaikus, jų M kimus, o tuo pačiu, kadH išgyventi rūpesčiai busH komunizmo statybos.
lišk
Labai džiaugiuosi, kad mano duktė Genutė gerai mokosi, yra aktyvi komjaunuolė. Nesėkmingai susiklostė mano šeimyninis gyvenimas, todėl, gyvendama viena su Genute, stengiausi ją auklėti kaip galima geriau, kad užaugusi būtų gera duktė, ištikima liaudžiai ir atsi davusi visuomenės labui. Gyvenime patyriau daug vargo, šiuo metu mano sveikata nekokia. Padėti dukrai materialiai neturiu galimybių. Manau, kad komjaunimo organizacija pasistengs mano dukrai pSdėti. Tikiu, kad Genutė ir toliau gerai mokysis, bus gera kom jaunuolė ir neapvils universiteto lūkesčių. Manau, kad baigusi universitetą bus gera pedagogė, sėk mingai auklės Jaunąją kartą — komunizmo statytoją. Su pagarba — BALTUTIENĖ
Ačiū universitetui Daug laiko ji skiria orga Gavę laiškąuniversiteto labai apsidžjaunizaciniams SMD gėm, kad ir mūsų dukra prisi reikalams. deda prie visuomenei naudingo darbo. Tačiau ne vien nuo mū sų tai priklauso. Ačiū Skrebo tiškio septynmetės. Pasvalio vi durinės mokyklos mokytojams, kurie ją mokė ir auklėjo vie nuolika metų, o šiandien dėko jam universitetui už paramą mūsų dukrai, už mokslą, už Stipendiją, už bendrabutipenki Esame 1___' ' 'šeimos nariai. Joniškėlio ’ ’ ’ Sūnus Jonas baigė Šiuo žemės ūkio technikumą, karinę tarnybą. metu atlieka Duktė Pranė studijuoja univeraitete. Sūnus Leonas dirba kolūkyje ir mokosi neakivaizdiniu klasėje. Mes, būdu aštuntoje tėvai. irgi dirbam kolūkyje, Dar kartą tariam ačiū universitetui. Su pagarba
Be galo dėkiiįj
MUMS RAŠO UNIVERSITETO STUDENTŲ TĖVAI
Dukra bus gera pedagogė Dabar meilė onkologijai Eulelijai dar labiau išaugo. Respublikiniame Vilniaus On kologiniame dispanseryje ji nebe svečias. Ne vieną vaka rą čia ji praleidžia, o beveik visą savo laisvalaikį. Dabar Eulelija kartu su dėstytoju P. Norkūnu tiria tiesiosios žarnos polipozę, iššaukia ją eksperimente su triušiais. Šiomis dienomis sa vo mokslinį pranešimą ji skaitys Erevano Medicinos instituto studentų mokslinėje konferencijoje.
g Vien geru žodžiu gali □ siliepti Ekonomikos faku □ studentai apie nuoširdų a □ gą, pavyzdingą stud 5 mokslo pirmūną Lukoše g Vincą. _ □ Vincas — aktyvus g politinės ekonomijos būil □ narys. XVI studentų mo I g nės draugijos konferencil □ ekonomikos darbų sekei I g Lukoševičiaus mokslinis H □ bas „D. Eidukevičiaus“ H g nominės pažiūros“ buvo H □ pažintas pačiu geriausiu. H g pačią temą Vincas pūH □ nagrinėja savo diplomini g darbe.
moję vaikas iš. moksta gerbti ki tus ir save. Tikra tėvų meilė — tai meilė pa grįsta teisingumu, principi n g u m u. reiklumu ir žmo giškumu. žinoma, čia galima surasti ir kitų žodžių, bet tai nieko neduos. Tėvų tinkamas pa vyzdys turi būti vaikui švyturiu. Jau vėliau* mokyk la daro didelę Įta ką besiformuojan-
kl. čiam jai' vol charakteriui . ką, gerų mokyto) tiri siaukojantis ir visuorr® gdr organizacijų I tai bėjimas diioj lis nuoliui sup® grt ko iš jo gyvi reikalauja. ® J gal šiuo meti mes gyvenat® 19C ryblnėje jaunuolio lė mui yra Vis lygos.
K. ir GEDRAldS1 įlm
Pavasarinis vizitas "s
■:
B
•.•y?
d
B
P-J į •
y* gį
X-?
KAMPUČIO nuotr.
J no
Ilgas kelias iki Gaurės, bet nuotaika gera, Juk va: < 1 pas senus draugus, senus pažįstamus, kur laukia žemaič^B širdus dosnumas, o universiteto estradinio orkestro — pasirodymas. Kelionė pilna netikėtumų. Senas tiltas per ? sugriautas, o naujas dar tebestatomas, tenka pasinaudoti riečių „Laivyno“ paslaugomis r Ąz Pagaliai/! Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunimo teto atstovai ir estradinis orkestras savo tikslą pasiekė kolūkio salėj, kur Jau seniai susirinkę kolūkiečiai. Audringais plojimais sutinkama partorgo V. Andri <alba. Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunimo orqd/\ pas sutartį dėl os sekretorius J. Mackevičius perskaitė j■*'* i.irbo stovyklų, ir kolūkio pirmininkas drg. Rudvs Rudys ją ia Pp: Jj Salė vieningais aplodismentais pritarė. Seniai užsi'l draugystė tarp studentų ir kolūkiečių nesibaigia. Ir atefl vasarą Jie čia dirbs. Darbas stiprins draugystę. J. LIPINSI
R. GRAŽYS
■jIATlOKOS
K. NORVAIŠA
Savo literatūrinį kelią Universitete pradėjo šiandien res publikoje visiems gerai žinomi poetai Just. Marcinkevičus, Alg. Baltakis, VI. Šimkus, J. Vaičiūnaitė, prozininkai M. Sluckis, G. Kanovičius, J. Mikelinskas, Alg. Polis ir daug kitų rašyt°Mūsų laikraščio puslapiuose literatūrinius kūrinius skel-
PUTINAI
bia ir dabar tebestudijuoją poetai V. Palčinskaitė ir M. Martinaitis. Jie neseniai išleido eilėraščių rinkinėlus. („žemė kėlė žolę“, „Akmenys žydi“, „Balandžio sniegas“). Eilėraščius, noveles, epigramas spausdina ir pradedan tieji literatai — D. Kairys, S. Geda, J. Nekrošius, J. Ketur akytė, C. Kalenda, J. Levickas, B. Sriubas, V. Konovalovas ir kt. Savo pirmuosius bandymus spaudai pateikia ir literatai, šįmet pirmą kartą peržengę universiteto slenkstį. Gal būt, j ii balsas dar nebrandus, kiek nedrąsus, tačiau kurmeliuose jie kalba atvirai ir nuoširdžiai. Tai lituanistai J. Lipinskas, Alf. Buckus, R. Gražys, J. Maknytė, L. Jacmevičius, me dikė K. Antanavičiūtė, fizmatas S. Kanišauskas ir Kiti. Džiugu, kad tiek daug pavasariškų balsų prabyla savo eilėmis, miniatiūromis, apsakymėliais. Nesuklysime pasakę, kad ir tėvams bus malonu paklausyti savo dukrų, savo sūnų ar pažįstamų, kalbančių apie visiems svarbius reikalus, apie aplink mus verdantį gyvenimą, apie juos pačius musų laik raščio literatūriniame puslapyje. L. BRAZIULIS
Į šilą atėjo ruduo. Raudonais karoliais padabino putiSako, putinai — tai išsikerojusi žmonių kančia. Jų )S raudonos nuo pritvinkusio kraujo ir karčios, kaip jų dalia. Užtat putinai čia žydi baltai — džiaugsmo spalva.
Negailestingumas Dalgis plikyte plikino pievą. į storus pradalgius guldė ją žolę ir draskė smailiabokščius skruzdžių nameliukus. Pradalgio gale piovėjas sustojo. Šieno kuokštu nubrauskruzdėlyno juodžemius nuo dalgio ir vėl pagalando jį. stydamasls prakaitą, piovėjas apžvelgė nušienautus ploir gėrėjosi: — Kaip skustuvu lyginta! Saulė kilo aukštyn. Lankoje džiūvo nupiauta žolė. Jos ■ bais riedėjo skaidrus rasos lašeliukai tarytum gailesčio •os. Lyg pametusios galvas šen ir ten bėginėjo aguongru•.i skruzdelytės, o į tolį driekėsi platūs pradalgiai. . .
J
į
Šviesą
"Plieskė laužas. Apakusi nuo šviesos, į ugnį nėrė pete:ė. Čirkštelėjo sparneliai, ir jinai krito žemėn negyva. Peteliškės nežino, kad šalta būna tik tamsa. Pavasaris neskubėjo ir balandžio pirmą nė nemanė gėi sniego skraistės, viską ojusios. Tik dieną, saulės gintas, sniegas nuo stogų JBarvino kelias ašaras, šilun$ žadėdamas. Bet tai buvo ipgaulė, kaip ir viskas šią iav sario dieną kad laikoma ipgaule pagal liaudies papro■ius .^Sakoma, pirmieji, kad ir ipgaulingi pavasariniai lašai, lgesį širdyje kelia, meilę buHi. Ir net pavakare užsi likęs ant dieną telkšojusios >afos ledukas jau negali suiMyti širdy atsiradusio jausno. Jiuvo balandžio pirmoji — nelagių diena. Vakaras, tlksiau ir ledukas gatve tekėusį miniatiūrinį upokšnį suitingdė. Kedu sustingusį upokšnį Tėjo. Nesiglaudė, už rankų Įkibę nesilaikė. Nedrįso, [neseniai tesusipažino. Gal >ūt sušalusio upokšnio vaizir jų širdis, bepradedan-
SENTIMENTALI ISTORIJĖLĖ čias atsiverti, surakino ledi niais pančiais, bet ji prisimi nė, jog šiandien balandžio pirma. Jai gimė mintis ap gauti jį, pasijuokti, nes tokią dieną juokas valdus, užkre čiantis, pats iš krūtinės, ma žiausiai progai esant, besiver žiantis.
BIBLIOTEKOS NAUJIENOS ^tlASTACHOVAS I. B. Kas tai yra estetika? 1962 (rusų k.). JMpyga kalba apie estetiką kaip mokslą, apie jos santykį sd kitais mokslais, apie jos atkiradimą ir išsivystymą. Ap žvelgus antikos, viduramžių, klasicizmo, švietimo, rusų re voliucinių demokratų esteti ka, apsistojame prie marksis tinės-lenininės estetikos, kaip pasekėjos viso to, kas buvo goriausia ilgaamžėje kovoje tarp idealistinių ir materia- j lietinių pažiūrų i meną ir Į q|ožį.
C/2 •M t-l £
C/)
■JAKOVLEVAS E. G. Esteti- Į n s pažinimas ir religija. < 1 >62. (rusų k.). Estetinis pažinimas — dideB uvasine auvuariti dvasinė jėga, duodanti fl logui galimybę emociškai, H -įsmais ir protu atskleisti gir-' mtos ir žmogaus grožį, R ligija I gi visą laiką žlugdė liaudies kūrybinį požiūrį įsigyvenimą, skiepijo vergiš i mo jausmą, stengėsi meną ki pa versti bažnyčios tarnu, mepagalba veikti į žmogaus r ■ išmuš nukreipiant juos į m stiką.
r
JMMOKSLAS IR ŽMONIJA. Me■ inkas. 1962 m. (rusų k.). M,Si knyga — savitas pengl pasaulio dalių. Europos, Ąįijos, Afrikos, Amerikos ir ■ stralijos, Straiijos, mokslininkų, su•H *ų viena idėja — mokslas tL* i tarnauti taikai visuomeprogresui, forumas“. Čia Pjpakojama apie pasiekimus vi ose mokslo srityse: antroP< ogijoj, medicinoj, astro*>TniJoj ir kt. eldinys iliustruotas.
s <
XZ>
<
B. KOHOBAJ1OB
Žmogus ir miškas Einu mišku. Kelią užstoja storos, šimtametės pušys. Jų kamienai grublėti, audrų iš vagoti, o šakos įremtos į sau lę. — Kokios jūs stiprios, pu šys! Bet aš atsinešu kirvį, ir trauksitės jūs man iš kelio, nes aš galingesnis. .. Piktai suošė miškas — ne. patinka Jam mano ketinimai. __ Mūsų daug! Visų neiš kirsi, __ raminasi medžiai. — šimtametės pušys! Neatsilaikysit prieš žmogų. Jūs tvirtos tiktai kuri sau. šakni mis kiekviena griebiat ko daugiau, lipat jomis per ki tas, o griūdamos savo šakų vainiku laužote kaimynų rankas. . . O aš ateisiu visu būriu su draugais ir, Išskyrę Jus po vieną, pratiesime kelią per mišką. K. SAULIUS
— Aš jus myliu, — leng vabūdiškai ištarė. Vaikinas krūptelėjo. Jis norėjo tuo tikėti. Ir patikėjo. Kam galvoti tokią akimirką, kad juokingai ir kvailai atrodo nei iš šio, nei iš to ištartas „myliu“? — Taip? — Jis prisilietė prie jos rankos. Ir ji neišdrįso pasakyti, jog šiandien ba landžio pirmoji. O gal laikro dis jau vidurnaktį rodė? Buvo balandžio pradžia, buvo ledokšniai ant balų užsi traukę. Atsirado ir ši senti mentali istorijėlė apie mela gių dieną. S. KANISAUSKAS
Audra jau laukė manęs. — Poryt išvažiuoju... — pasakiau. — Kur? Į namus? Taip greit? — Poryt aš būsiu kareivis. — Bet tu toks jaunas... — Man devyniolika. Ji žinojo, kad jau nieko nepadarysi, rei kės išvažiuoti. Bet kažko dar tikėjosi, laukė ir, jai rodėsi, kad kažkas turi pasikeisti. ■— Iš universiteto juk neima? — Tai neturi reikšmės. — Bet kodėl taip staigiai?.. — Gali visko būti, — pasakiau ir pats neatpažinau savo balso. Jis buvo šaltas ir ra mus. Audra krūptelėjo. — Ne, nebus karo. Aš tikiu! Girdi?! Ti kiu! Ji žiūrėjo į mane ir laukė, ką aš pasaky siu. Ji norėjo, kad ją nuraminčiau, norss !ir“ pati gerai žinojo paskutinius pasaulio įvykius. Jos šviesios akys buvo suapvalėjusios lyg iš nustebimo, lyg iš siaubo ir žiūrėjo į mane laukdamos. — Argi viskas taip būna, kaip mes nori -J a me?.. — "palingavau galva. tyliai nuo šalčio drebėjo medžiai. > NuoTyliai, žibintų šviesos ant asfalto krito jų lie o sų rankų šešėliai. Jie kažką graibstė, ieškojo, bet niekaip negalėjo surasti. Jie .buvo ž labai panašus į žmones, kurie jau neturėdami =■ vilties, vis dar iš paskutiniųjų griebiasi už gyvenimo. Medžiai, medžiai... Mes su Aud ra irgi panašus į jus. Drebame, kai daug galvojame apie karą, laukiame, kaip ir jūs, saulės. Nebylus gamtos sutvėrimai, ko tylite ir drebate iš šalčio? Prabilkite! Gal laukia te, kada žiema apdengs jus šiltais sniego kailiniais, gal laukiate pavasario, kada jūsų šešėliuose slėpsis drovios jaunųjų porelės, ir negalvos apie tai, kas baisu? Kas žino... Gal jūs vis dėlto kažką negero jaučiate? — Medžiai, medžiai... — Algi, ko susimąstei? Juk jie nesupran ta žmogaus... — Jie kurti ir nebylūs... Po kojomis tyliai girgždėjo sniegas. Visur ramybė ir taikus gyvenimas. Ne. Nesijaučia, kad čia gali likti kada nors griuvėsiai ir pe lenai. Kad stovės pajuodę marmuriniai ir akmeniniai paminklai ir juodomis, apdegu siomis akimis žiūrės į žmonijos siaubą.
Alf. BUCKUS
S
o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o OI
TEJIErPAMMA
Na, matai... Ir ašara ištryško, 0 sakei, esu aš santūrus... Pamačiau tave ir gimtą mišką, Nejučia man ašara ištryško, — O sakei, esu aš santūrus. Mama, mama, po ilgų kelionių, Po daugybės rūpesčių, audrų. Man mieli ir brangūs daros žmonės, Jų darbai, jų paprastos svajonės... Nenorėčiau būti santūrus. Nieko... Nieko. Greit išdžius man ašaros, Šiltos vėjo rankos išdžiovins. Tu, gal būt, jose matai pavasari, Tai, tikriausiai, džiaugsmas, o ne ašaros, Gal todėl, kad aš toks santūrus.
Gyvenimo džiaugsmas Upėj namai atsispindi nuo kalno... Ir plaukioja žuvys pro atvertus langus.
O gelmėse dar nematomi vaikšto Būsimi šio miestelio gyventojai...
Jlyu
yna ji, CKOJIb3HyjI, npojKer ceAHHy k p bi m h — nojiyoHer — nojiyjiėji. npojieataj] Ao nojiyAHH Ha K3pHH3e H, BcnyrHyB ro-nydsi, KaiuieH — BHH3. H AaBaii oTCTyKHBaTb MOp3flHKy BO ABOpe KanJIHMH-TOHKaMH. KanjiHMH-THpe. 9to — Te/ierp a m m a -MOJi h h h BetoHe. CrpoKH Ha^HuaioTCH ČyKBaMH pOČKH'MH. KoH^aioTCH — 3Haio: ČyiiHbiMH n0T0Ka*MHl
***
J. MAKNYTB Ar tu pažįsti upės dainą. — Tai ji — pavasario daina. Ne, netiesa, kad ji praeina. Ji kaip gyvybė amžina. Ir niekas jos pakeist negali, Kaip nepakeist širdies jaunos. Suranda upė kitą kelią. Tik nesuras kitos dainos.
Atsisėdau ant suoliuko. Stebėjau pro šalį einančius žmones. Jų veiduose begalinė ra muma ir sustingęs laukimas... Sis valkas turi gyventi. Si mergina turi gyventi. Šie žmonės turi gyventi. Jie nori kas rytą važiuoti į darbą, juokauti ir kvėpuoti grynu oru. Vaikas nori skubėti į mokyklą ir mo kytis, mokytis. Mergina dar nepatyrė pirmo motinos skausmo ir pasididžiavimo. Jiems dar per anksti mirti... Ne, nereikia nuobodžių samprotavimų apie gyvenimą. Audros pirštai palietė mano aklų vokus. — Užsimerk, Algi. Nereikia žiūrėti. Pa saulyje dažnai viskas susiklosto savaime. — Aš negaliu nežiūrėti. Taip, kaip nega liu nekvėpuoti. — Užsimerk ir nieko negalvok. — Bet juk žmogus negali būti automatu. Jis pats viską valdo, galvoja, dirba, stato. Ir kam tas azartas — žudyti tai, ko negalima liesti, paniekinti tai, ką pats sukuria?! Kartais geriausia nieko nematyti. Arba ne... Geriau žiūrėti tik į saulę ir džiaugtis jos švlesp. Bet pasaulyje dar labai daug to „kažko“... — Geriau būti bailiu ir puspročiu, negu užsimerkti. Sitai nors sąžinė atleis, — pasa kiau ir nutilau. Kaimyninio namo ketvirtame aukšte grojo muzika ir šmėkčiojo judrios šokėjų poros. Šo ka žmonės. Laimingi... Jie negalvoja apie karą. Nereikia. Taip geriau... Ateis pavasaris. Atneš ir džiaugsmą, ir nerimą. Žmonės paliks tokie patys, tik veidai bus šviesesni ir gal atsiras jame kelios raukšlelės. Kažkas suvyriškės, kažkas taps motina. Bet dar žiema. Dar vaikai lipdo snie go besmegenius, o senukai žiūri ir šypsosi, kad šie taip panašūs į juos. Nuo gatvių valo sniegą ir purvą... — Aš noriu matyti saulę, — nepajutau, kaip prasitariau. — Saulė šviečia tik dieną. — Taip, tik dieną. — O naktį šviečia žvaigždės. Žiūrėk tik! Va, ir palydovai skrieja. Jie irgi šviečia... Kaip mažytės saulutės. O man reikia saulės, tikros didelės saulės. Be jos aš negaliu gyventi. Be jos nieko ne matau.
Ir pro miegus šypsos būsimos mamos. Sapnuoja jos baltą dideli gandrą. ***
J. LEVICKAS
Atverskite puslapį „mama“ Jūs visi atsivertę jau laukiat, Kol aš pirmas ištarsiu „Mama“. O čia taip mažai parašyta — Tiktai vienas žodis — Mama. O tiek daug aš jums perskaityt noriu Ir prašau Prisiminkite savąją mamą. Aš ištarsiu neslėpdamas skausmo, Tyliai — „Mama, brangioji mama...* Ir lyg švinas, jai pervėręs širdį, Iš akių mano ašaros kris. Jūs neverkit. Minutei nutilkit... — t Tokia mano mama. O tavo? Ištarkit visi ne iš knygų, O tikrąjį motinos vardą. Atsistokit ir drąsiai kiekvienas ištarkit: „Mama, mama..." f
— Žemėje turi būti ir naktis. — Ne. Ne noriu! Tai dėsninga. — Algi, nešauk! Nereikia. Audra rankute uždengė mano burną. Delnukas buvo šiltas ir kažkuo maloniai kvepė jo. Pašokau nuo suoliuko. Audra Išsigandusi žiūrėjo į mane. Gatvės tuštėjo. Visi linksminosi. Nejaugi niekas nežino, kad dabar Ameri kos lėktuvnešiai ir povandeniniai laivai, pa krauti „Poliarisais“ nardo po Karibų jūrą?— susiėmiau rankomis galvą. — Ach, negaliu! Negaliu! — Algi, nereikia jaudintis. Tylėk! — Audra vos neverkdama glostė mano galvą. Aš buvau lyg vaikas, kuris staiga sugalvo jo mokyti savo tėvus. Man, tur būt, reikėjo tokių švelnių ir raminančių pirštų kaip Audros... Ji glostė mane, bučiavo. O aš negalėjau pakęsti ir visas iš didelio įtempimo virpė jau. Gal būt reikėjo verkti? Tačiau verkia į tik bejėgiai. — Kam šito reikia, Algi, kam? Ko tu taip jaudinies? Aš myliu šitą žemę, kur išmokau vaikščio ti ir juoktis, kur man šypsosi žmonės... Aš myliu augančius namų kvartalus ir juodą arimą. Aš myliu žmones. Kaip noriu, kad jie išgirstų mane!.. — Žmonės taip pat ne visi vienodi. Net ir medžiai skiriasi vienas nuo kito... — vis ra i, Algi, mino Audra. — Užtenka, Algi tau šnekėti, Poryt tu išvažiuosi, —- liūdnai pratarė ir tyliai pridūrė: — Aš lauksiu tavęs. Ji šyptelėjo, ir man pasidarė tarytum ramiau. — Trys metai... Gal būt užmirš 1 mane... — Ką tu?! Juk išvažiuoji manęs saugoti... ir saulės... — pridėjo susimąsčiusi. O lange sukosi poros, tarsi kviesdamos ir mus pašokti. Aš dar nežinau visko. Juk daug ir viso kių žmonių gyvena pasaulyje.
Aš išvažiuoju saugoti saulės.
(Atkelta iš 1 psl.) Tai pirmas žingsnis, B Mes pastebėjome, kad kombendros kalbos, spreįB jaunimas ir šeima yra du paauklėjimo problemas. grindiniai faktoriai, kurie nu pasakyti, kad tėvų lalšfl lemia jauno žmogaus forma bai mums daug padedB vimąsi. Tačiau dažnai atsitin juos panaudojame grupBi ka taip, kad šeima ir komjau slrinkimuose, spaudo *11 nimas dažnai veikia be rei kasdieniniame darbe. J kiamo sutarimo, dar gi net malonu labai skaityti, (B priešingai. Štai vienas cha pasakojate apie savo • jg rakteringas pavyzdys. Kom mą, dalinatės savo niB jaunuolis Adomavičius, sukla ir svajonėmis. Naudi J' stojęs talonus, be pinigų mai jums, kada mes jums ,j tinosi studentų valgykloje. kojame apie jūsų s X Kada ši negraži istorija iš dukterų mokymąsį, J’ aiškėjo, mes jo paklausėme: gyvenimą. Tur būt, rB ♦___ „Kaip Jūs tai suderinate su nėra didesnio džiaugsnuKįh ; komjaunuolio sąžine?“ mažą dalelę to, kas mums lis pasakojo apie savo gimti- Išgirsti ką nors gero aplI < J Studentas atsakė: „Su kom- duota“ — kalbėjo studentai! nę, apie tai kas atsirado nau- vo vaikus. ) jaunuolio sąžine tai nesuderi- Ir tai tikrų patriotų, tikrų jo jo akyse, kas pasikeitė per Kai kas skeptiškai j I savo liaudies vaikų žodžiai. į narna!“ jo brendimo metus. Ir nė vieDžiugu, kad mūsų komjau nam iš jų neteko ilgai galvo į komjaunimo ir šeini; I „Tai su kuo suderinama?“ sakydami, kad stui I — paklausėme, Ir tuomet jis nimo organizaciją sudaro pui ti — tiek daug gero ir džiu šius, jau suaugę ir nėra ko f I papasakojo, kad šio fakto jis kūs, jaunatviškai energingi, ginančio galėjo papasakoti vus varginti, tačiau, pas I I J nelaiko vagyste, kad jo pačio nuolat ieškantys, nerimstantys kiekvienas. Mūsų gyvenimas, mūsų tik sakė tie, kurie yra kuo I ; tėvai, gyvendami tarybiniame jaunuoliai, kad apie juos ga nusikaltę, kuriems laba I j ūkyje, irgi nelaiko vagyste, lima pasakoti daug ir daug rovė gimdo ir gražius žmo malonu, kad namuose si I nes, formuoja jų charakterį, į kai parsinešama daržovių, gero. tų apie jo blogą elgesį, I Šiais metais universiteto jų galvoseną. Ir ateities žmo mokymąsi, bulvių ir pan. tinginiavimą. I komunistinės visuomenės Pasirodo, viename žmogu komiteto biuro nutarimu „Ta gus, žmogus nėra vien tik fantazi buvo toks atsitikimas. > I je gyveno du žmonės — vie rybinio, studento“ puslapiuose ja jį sutinkame savo tar komjaunimo komitetas i I nas, kurį auklėjo šeima, kitas, įsteigta Garbės lenta, kurioje pe. —Ateities daigai atsiranda parašyti laišką tėvams, I rašoma apie geriausius kom kurį auklėjo komjaunimas. Ir ir mūsų tarpe, štai TMF IV sūnus blogai mokosi. „ I jaunuolius. Laikraščiui nie tai, ką ilgus metus kūrė kom kurso studentai nusprendė šykite! — ėmė prašyti I kuomet netrūksta medžiagos. jaunimas, mokykla, pedago atsisakyti kurso žurnalo, kur dentas. — Mano mama I Apie mūsų geruosius studen gai — meilę visuomeniniam atžymimas paskaitų lankomu ligota! Širdis nesveika I I tus, aktyvius komjaunuolius turtui, neapykantą grobstytojei gaus tokį laišką, gal 9 mas. Tegul mus kontroliuoja ir norisi šiandien plačiau jams, sąžiningumą ir tyrumą sąžinė — pasakė kom mirti“. — vienu mostu sugriovė šei pakalbėti. Jų gana daug, ir mūsų jaunuoliai. Ir nuo to reika Tačiau vėliau paaiJl ma, pati to nenorėdama ir be abejo, visų negalima iš lai nepablogėjo, atvirkš kad jo mama ko sveik iB vardinti. nežinodama. Tas ir daugelis Norėtųsi visų pirma pabrėž čiai — dabar kiekvienas jau kad jis melavo ir norėjo p pavyzdžių rodo, kad būna ir kad jis atsakingas ne sukti. Atvažiavo tėvai, iį| taip, jog šeimoje apie kom ti, išryškinti pagrindinius mū čia, prieš popierių, bet prieš kur jaunimą, jo gerus darbus ži sų studentijos, mūsų komjau są, savo draugus! Atrodo, kad kino padėtį, ir pasirodo, noma labai mažai. O atsitin nuolių geriausius bruožus. tai smulkmena! Bet juk ji ro jų sūnus elgėsi, kaip miliPP vaikas, kad jam dar t ka todėl, kad šeima ir kom Koks gi mūsų jaunimas? do kaip studentai žiūri į mo augti, ir ne pro šalį pasii' Mūsų karta, mūsų jaunimas kymąsi, jaunimas dirba nesutartinai, į savo pagrindinę beržinės košės! turi aiškų ir didelį tikslą. Ko vieni kitų nežinodami. munistų partijos programoje pareigą. Atrodo, kad komjaufl| Viena, dar norisi pasakyti, Mes gyvename tuo metu, įrašyti žodžiai: „Dabartinė kur jos n. kai visa tarybinė laudis, kol tarybinių žmonių karta gy kad kiekvienais metais mūsų organizacijos, studentai, mūsų komjaunuo — aukštojoj mokykloj, | vens komunizmo sąlygomis “ . ūkiečiai ir darbininkai, moks Ir tai ne tušti žodžiai! liai vis daugiau ir daugiau ūkyje, fabrike — turi ■ lininkai ir rašytojai, vykdo Kiekviena diena, kiekviena įsijungia Į aktyvią visuome giau spręsti giliai žmogiB komunizmo statybos progra savaitė patvirtina juos, Mū- ninę veiklą, kad jie negali labiausiai jaudinančius B mą. Kiekviena diena atneša sų gyvenimo tikrovė taip sėdėti sudėję rankas, kad jie simus. Kartais mes net B veržiasi į darbą. sau nusibosdavome, k ką nors naujo, džiuginančio. įvairi ir turtinga, kad ji nereikalauja pagražinimo, nereiIr ačiū jums, mūsų moti mi bendromis frazėmis, Ateina pavasaris! Ir vėl kalauja lako. Prieš du metus nos ir tėvai, kad jūs negailė strakčiais skaičiais, lozun mūsų komjaunuoliai ruošiasi mūsų studentai buvo nuvykę jote nieko, atidavėte viską, Taip dirbti toliau negal '1 H VRES statybą. Jau- kad mes, jūsų vaikai, išaug Mes kuriame komunlstintlki išvykti į kolūkius, kur orga i ------suomenę, o juk joje turi B1 nizuojamos darbo styvyklos. nas inžinlerius aiškino, kad tume gerais žmonėmis, tary sukaupta viskas, kas geiH binės tėvynės patriotais, aist čia turi išaugti miestas, Štai praeitą vasarą kolūkiuo ringais kovotojais, už naują šia sukurta žmonijos peiH n Bi se pabuvojo apie 1.500 stu elektrinės korpusai. Tikėjome gyvenimą! Komjaunuoliškas sus laikus. žili dentų. Jie statė ūkinius pas jo žodžiais, tačiau vienas mū nuoširdus ačiū! Bendravimas su vyr rh Mūsų šiandieninis pokal siais, su darbininkais ir H J tatus, kultūros namus, mokyk siškių pasakė: „Ar gi taip las, dirbo lauko darbus. Už greitai?“ „Po metų atvažiuo bis nėra vien šventiškas ūkiečiais — su žmonėmis,M e ir paradiškas. Jau pradžioje rie turi didelį gyvenimo pB Į tai studentams nebuvo užmo site ir Įsitikinsite!“ — atsakė minėjome, kad mūsų darbe inžinierius. Ir ką gi, iš tiesų, kėta nei kapeikos, tačiau jie i dar pasitaiko nesklandumų, šią i spragą. O tai svarbi to ir neprašė. „Mums duota — miestas išaugo. Ir dar kad tarp šeimos ir komjauni todėl, kad jaunimas mo kartais nėra tamprių ry atakuoti praeitį, kad jis n miestas! teisė mokytis, mes aprūpinti koks 1 šių. Ruošdamiesi šiam susiti Ii laukti, kol nudžius ir Kai kuriose komjaunimo bendrabučiais, skaityklomis, kimui komjaunimo biurai pa- trūnys i senas medis! bibliotekomis, todėl mes nori- grupėse vyko įdomūs pokal rašė apie 700 laiškų. Beveik isodinti medžius, sodus me liaudžiai gražinti nors biai. Kiekvienas komjaunuo- į visus gavome atsakymus, nūs i ateičiai!
Mokykimės iš Iljičiaus
, i 1
Pirmoj eilėj tai liečia mus — Jaunimą. 1942 mėtų liepos mėn. Maskvoje susirinko VI komjaunimo suvažiavimas. Atidarydamas suvažiavimą, CK sekretorius Nikolajus Čaplinas pareiškė, kad komjaunimas Išlaikė didįjį Istorinį Išbandymą, kurį pergyveno partija ir visa darbininkų klasė po Lenino mirties. CK pasiūlymu, su važiavimas pirmajame sa vo posėdyje su didžiausiu pakilimu nutarė suteikti komjaunimu! Lenino vardą. Savo manifeste suvažiavi mas įrašė:
(Pradžia 1 psl.)
prašymą: nepavargti ir tausoti save liaudžiai. Iški lo ir dovanos klausimas. — Juk mūsų audėjai važiuoja pas tokį žmogų, kuris visą gyvenimą tar nauja liaudžiai, — pasakė vienas senas darbininkas. Tik ką padovanoti? Vieni sakė, reikia pasiųsti gerą kostiumo atraižą, ki ti patarė pasiųsti marški nius. Čia atsistojo viena darbininkė ir pareiškė: — Vladimiras Iljičlus labai mėgsta gamtą, žalu mynus, medžius, o vaikš čioti dabar jam, ligoniui, sunku. Tai tegul mūsų de legatai pasodina po Iljičlaus langais vyšnių sodą. Vladimirui Iljičiųi bus ma-' lonu į juos žiūrėti. Taip ir nutarė susirinki mas. Leninui labai patiko dovana. Tačiau ilgai kal bėtis su sergančiu Iljičiumi nebuvo galima. Delegatai pakilo. Paskutinis su Leni nu atsisveikino senis — kalvis Kuznecovas — tik ras Rusijos milžinas. Žiū rėjo Kuznecovas į sulysusį Iljičių ir sakė: — Sveikite, Vladimirai Iljičlau, Juk Jūsų visa liaudis laukia. Sveikite! Senas kalvis ir Leninas apsikabino. ' Daug metų praėjo nuo to laiko. Sodintas sodas iš augo, išbujojo. Jis liudija apie Lenino draugystę su paprastais žmonėmis. Tai jiems skirtas visas Vladi miro Iljičiaus gyvenimas, darbas ir kova. Ir paprasti mūsų šalies žmonės — fabrikų, gamyk lų, šachtų, žemės ūkio dar bininkai — per amžius iš saugos didžiojo Lenino — savo nuoširdaus, pasiauko jančio draugo, mokytojo atminimą.
\
VVU PARTINES-VALSTYBINĖS KONTROLĖS RĖMIMO GRUPĖ 1. P. BERNOTAVICIUS — TSKP istorijos katedra (pirmininkas); 2. M. RAGEVIČIUS — vietkomas (pirmininko pavaduotojas); partinis komitetas; 3. P. BUCKUS 4. J. STANKEVIČIUS — prorektorius; ABARAVIČIUS 5. J. .......... ................. — komjaunimo komitetas; 6. M. KARČIAUSKAS — studentų profkomitetas; 7. R. SIDERAVICIUS — Istorijos ir filologijos fakulteto posto viršininkas; 8. D. VEDERAITĖ — Ekonomikos fakulteto posto viršininkas; 9. A. BULOTA — Teisės fakulteto posto viršininkas; ir matematikos fakulteto 10. A. RAUDELIONAS — Fizikos posto ito viršininkas; 11 v DAUKŠAS c *' —— * — Chemijos fakulteto posto viršininkas; ------------- Gamtos fakulteto posto viršininkas; 12. M. BORDONAITĖ Medicinos fakulteto posto viršinin13. Ch. GOLDBERGAS kas; 14. J. DAGYS — Ekonomikos fakultetas; 15. A. ŽIURLYS — Teisės fakultetas; 16. U. ŽEMAITIENE — Istorijos ir filologijos fakultetas; 17. J. CIESIUNAITĖ — biblioteka; 18. B. VALATKA — inžinierius.
z
♦X*
ĮVYKO PAKITIMAI UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFKOMITETO SUDĖTYJE. PIRMININKU IŠRINKTAS M. KARČIAUSKAS (TEISĖS FAKULTETAS), PIRMININ KO PAVADUOTOJU — J. GRICIUS (EKONOMIKOS FA KULTETAS). ■x»x*x*x*x»x*x*x*x*x«
Diplomantų paskirstymas Balandžio 10, 11 dienomis Eko nomikos fakultete vyko diplo mantų — busimųjų ekonomistų, planuotojų, buhalterių, prekybos darbuotojų paskirstymas. Visai neseniai, vos prieš tris mėnesius, penktakursiai grižo iš metinės gamybinės praktikos. •Ten jiems buvo sudarytos vi sos sąlygos visapusiškai ir gi liai susipažinti su busimu savo darbu, jo ypatumais. Kai kurie iš jų, kaip I. Ruzgaitė (buhalterinės apsk. spec.). R. Horinaitė (pramonės ek spep.), A. Blažys (pramonės ek. spec.), T. Jankauskaitė (preky bos ek. spec.), gavo paskyrimus ten pat. kur ir atliko gamybinę praktiką, kitiems gi net pasi keitė liaudies ūkio šaka. Taip V. Leonavičiūtė (pramonės ek.), at likusi praktiką kuro pramonės valdyboje, vyks į naują su di dele ateitimi Mažeikių elektros aparatūros gamyklą, D. Griniū tė. atlikusi praktiką Kapsuko
LV 07816
SEIMĄ
„Ne dėl gražaus žodelio, ne iš noro nešioti geriausią iš visų vardų, ne tik tam, kad pagerbti didžiojo va do atminimą, mes priėmėm šį nutarimą. Ne, mes jį priėmėme tam, kad visos tautos, gyvenančios TSRS, visas dirbantysis Jaunimas kartu su savo priešakiniu būriu — Komunistinė jau nimo Sąjunga, persisunktų vieninga valia ir tvirtu ryžtu išmoktų leninietlškai gyventi, dirbti ir kovoti, vykdyti priesakus, kuriuos mums paliko Leninas... VI Visasąjunginis KJS suvažiavimas, priimdamas Lenino komjaunimo vardą, prisiekia, kad kokios kliū tys bestovėtų įmūsų kelyje, kokių aukų iš mūsų bereikalautų, mes neišleisime iš rankų Lenino vėliavos. Vadovaujant šlovingai, iš bandytai RKP, jis pakels ir išauklės naujus šimtus tūkstančių lenininių ka rių“. Tegul šį priesaika taps jaunų širdžių vadovu.
maisto pramonės automatų ga mykloje, paskirta į Kapsuko ATK, D. Stankutei — iš statybos teko persiorientuoti į maisto pramonę ir pan. Nemažas ekonomistų būrys gavo paskyrimus į rajonus bei naujuosius pramonės centrus, kur vis dar jaučiamas labai di delis kvalifikuotų ekonomistų trūkumas: S. Giržadas vyks į Daugėlių statybinių medžiagų kombinatą, L. Belevičlūtė — į Kalvarijos vartotojų kooperaty vą ir t t. A. Kecorius ir S. Šimkūnas važiuos dirbti buhalteriais į Ka zachstaną. Politekonomų dauguma dirbs dėstytojais aukštosiose respubli kos mokyklose. V. Gronskas, V. Skominas, D. Tubutytė — Uni versitete, V. Lašaltė, S. Švėgž da — Politechnikos institute, J. Slavėnaitė — Vilniaus Pedago giniame institute. A. BUTKUTĖ
Komjaunimo organizacija
J
į
!
Ar nereikia pakeisti? Prasidėjo universiteto XV resni sportininkai. Taip turėtų kompleksinė spartakiada. Jau būti pagal spartakiados nuosta vyko sildinėjimo, sunkumų kil tus, bet taip nėra, Kalba eina nojimo, saviqynos imtynių, plau apie meistriškumą, o ne masiškymo varžybos. Aiškėja pa- kurną. Į fakultetus jstoja jau qrindiniai pretendentai į nugalė- turintieji atskyrius sportininkai, tojus. Tai EF, MF, FMF koman Tai kodėl paqal spartakiados dos. Deja, taip tik atrodo. Prak nuostatus įstojęs į FMF sporti tiškai FMF komanda šioje kovo ninkas turi būti apytikriai ni je nedalyvauja. Sporto klubo karto qeresnis už savo drauqą, vadovai ir sporto katedra pasi- kuris įstojo į EF, arba 1,3 kar stenqė, kad kovos nebūtų. Ko to qeresnis už sportininką, įsto dėl? O tai visai paprasta. Buvo jusį į GF. Bet juk tai priešta įvestas koeficientas. Fakultetų rauja loqikai. FMF studentai ne komandų surinkti taškai bus gali padaryti savo fakultete stu dauqinami iš koeficiento, kuris dento sportininko 1,1 karto qepriklauso nuo fakulteto studen resnio už sportininką, įstojusį į tų skaičiaus. Jei fakultete yra EF. Tuo labiau, kad jie treniruo daugiau kaip 1000 studentų, jasi kartu ir sąlyqos tobulėti dauginama iš 1,0. Jei nuo 1000 lyqiai tokios pačios. iki 8000 — iš 1,1, nuo 800 iki Mano nuomone, universiteto 600 — 1,2 ir t. t. Už pirmą vie kompleksinės spartakiados nuo tą kiekvienoj sporto šakoj duo statuose koeficientas savo pa dami 8 taškai, už antrą vietą skirties neatlieka. Ar nereikėtų — šeši ir t. t. Išeina, kuo dau- jį pakeisti? qiau fakultete studentų, tuo qeG. SUBAČIUS □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□o□□□□□□□□□'□ □ □ □ Njuo pat pirmų studijų die □ □ nų Kazys Kumpa kruopščiai □ treniravosi, kėlė tonas meta □ □ lo, bet nepamiršdavo ir pas □ □ kaitų. Prabėqo dveji metai □ universitete, prasidėjo treti. □ Vadovaujamas trenerio P. □□ Pociaus, Kazys padarė dide □ □ lę pažanqą. Dabar jam pri o klauso penki respublikos jau □ □ nių rekordai. □ Kai rudenį fakultete buvo □ □ svarstoma, kokią sporto šaką □ pasirinkti, kreipėmės į Ka □ □ zį. Jis subūrė visus fakulte □ □ to stipruolius ir buvo pa □ siekta įtikinama perqalė prieš □ medikus. Kazys žodį ištesėjo, □ įtemptai iDabar --------- jis vėl " ;• ,: • treni: _ : .□ ruojasi ir kada nors vėl iš □ girsime apie šį qabų sunkia □ □ atletį. □ NUOTRAUKOJE: Ka z y s □ Kumpa, išrovęs rekordinį □ □ □ svorį. □ G. ŽĖKAS □ □ o
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17.
ATKAKLI KREPŠININKIŲ -----------------------O
KOVA...
Filologai „įsibėgėja Jeigu užsiminsime apie Isto rijos-filologijos fakulteto sporti nį gyvenimą, qalėsime drąsiai sakyti, kad jo pernai beveik nebūta. Naujoji taryba qavo tik skur dų palikimą: priešpaskutinę vietą universiteto pirmenybėse. Ji suprato, kad aukštiems spor tiniams rezultatams pasiekti yra tik vienas kelias — masiš kumas. čia pasireiškė entuzias tai L. Tapinas, T. Četrauskas, A. Kvartūnas, V. Antinaitė, J. Milašius, V. Pupininkas, ir kt. Džiugu, kad tai žemesniųjų kursų studentai. Tarybos narys L. Tapinas su sirūpino krepšinio komandos suorganizavimu. Nelengva bu vo suruošti fakulteto krepšinio pirmenybes, bet jos įvyko. Iš mėgino jėqas ir tinklininkai. S. Šikšnys padėjo sukurti darnų slidininkų kolektyvą. Prizinė vieta neatėjo veltui, ją iškovojo pirmaatskyrininkė Z. Uzėlaitė, D. Tureikytė ir kt. Pa galiau ir viena pirmoji vieta
universiteto kompleksinėje si ke takiadoje — ją laimėjo pla; dėl kai. mą Tačiau ar viskas _____ taip ... skl du? Kodėl komandose domi: ja pirmo, antro kurso stud tai? Nejaugi L trečiakursiai diplomantai jau paseno? r_____ ! M į šaškių—šachmatų pirmenyl csusirinko i i c i k" i r, tik m t . ! Xžaidėjai?! •J 1 penki r*-X!1 ■ -■■■“ , bet 1 Daug šitų■ „kodėl Kieki nėra neišsprendžiami, nas fakulteto studentas pri’f tapti sportininku! A. manta! -----------J
REDAKCINĖ KOLEGIJOJ Užsienio kalbu katedrų darbuotojai nuoširdžiai u i jaučia vyr. dėstytoją Gen vaitę ŠPOKEVIČ’FNĘ, jos H limam broliui žuvus.
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
Omaa BaaMooccKoro foc. yHuaepoiTeTa (<Co>eTcjmii cryA»MT» ), aąpec: r. Bhjimiioc, ya. FuMsepciTero, 3.