U GEGUŽIU, DRAUGAI!
išl
‘dčl
upg|
!AME 'UMERYJE
m.
lol N
Ui;
N
Visų šalių proletarai, vienykitės!
a SVEČIUOSE TĖVAI
no] am
ŽINIOS IS EKONO
MIKOS FAKULTE-
NAUJAS APSAKY
LIUKO
MAS >> VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, UNIVERSITETO LI- » PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS TERATŲ KŪRYBOS Kaina 2 kap Nr. 15 (450) 1963 m. balandžio 30 d. Eina nuo 1950 metu APŽVALGA
dl
aI kJ
• SPALVŲ KALBA
al<
FIEPBOMAE1
• SPORTAS
iii
CteHbi, np a3AHHKa pajui
3eaenb c HMM HblHIHOCTblO copeBHyeTCM.
y iHijaM
Mopio
ifl
>, ■
I
pa3ABHHTeCb
MaficKOM Hapaae.
bJnaMM 3iiaMeH OKeaHOM
Tpy/ty MoeMy.
....
1Ttikiu, kad ir Jūs, kaip ir visa
lis, sutiksite Gegužį su paki ’h" lu moksle ir darbe. oi i Mes, kariai-pasieniečiai, darbo
Hečy >KapKO
niar ųeKaHMr
fleHb riepBOMas!
Moe noKOJieHbe —
ot
cjio>KHbie napHM.
žmonių šventę ir 45-ąsias tarybinių pasieniečių metines sutin kame su nemažais laimėjimais ir stenqiamės diena iš dienos gilinti žinias, siekti meistrišku mo sunkioje ir qarbinqoje pa sieniečio tarnyboje, kad tarybi niai žmonės qalėtų kurti švie sią žmonijos ateitį — komuniz mą. Tad su šventėmis, su naujais laimėjimais!
pajiocTH CTaneT
Hbine nan PojmHoii
6om6m He pByTCH,
ToKapb,
Kario sveikinimas
sMe...
nycTb
CeroAHH — npa3AHHK,
♦ ♦X**----------------------------
Noriu iš visos širdies pasveinfliti su Gequžės Pirmosios šven,i» profesorius. dėstytojus, •jltė lis identus. Palinkėti dauq sėk■s darbe, asmeniniame gyve buvusiems savo ni nę. Ypač i— bi ndrakursiams — I! kurso fi zikams ir matematikams — nopalinkėti sėkmingai išlalky„|ti I pavasario sesiją, gerai pasir jBfrbuoti vasaros darbų stovyk-
cmibiiee rpsmeT
Tpyny Kapoja,
CeroAHH
BOJiHyeTca,
cojiHite
Tpyčbi noiOT
riocTyribio TBepAOH
HeT Kpa3...
AJia hhx npnMep.
TaK, nycTb we
cjiaBy
3H3MeH M yjIblČOK
TeCHO
B. KOHOBAJ1OB.
3a6oiimnK,
necHH o MHpe
CTy/teHT,
Ha/l MMpOM HecyTca.
HHHteHep...
“i-.s'ssrrj
3aBTpa b
6poH3y BOM/iyT
H B KaMeHb.
JlėHHH —
IlyCTb xe OHH
HMKor.ua He CMOJiKaiOT ot
h
riepMOBaa no nepBOMasi!
Eilinis A. ZABORSKIS UŽKARPATĖ
Susirinko studentų GARBES LENTA ■
ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS, AKTYVIUS VISUOMENININKUS.
■ si A
S® ■w.
Ten, kur sunkiausia
■ Nėra fakultete žmogaus, kuH nepažinotų Danutės JurkšMtės, IV kurso studentės. H Jau iš mažens Danutę vilio ji medicina. 1959 metais bai■ sl sidabro medaliu vidurinę ■ kyklą, įstojo į mūsų fakulte ą. Ir iš karto įsitraukė į ■ 'bą. Jau antrame kurse bū da na, Danutė dirbo mikrobio logijos būrelyje. Paruošė mokslinį pranešimą Pabaltijo ir Baltarusijos ~_.j.___ TSR SMD kohferencljal. Būdama III kurDanutė dirba Ir terapijos bū relyje. Gydytojos Andriuške-ilčlenės vadovaujama, pradėtia ruošti mokslinį pranešimą; „Alkoholikų gydymo klau-
Simu“. Šių metų SMD konferecijoje padaro pranešimą, ku ris atžymėtas I vieta. Nuo III kurso Danutė — bendrabučio tarybos pirminin ko pavaduotoja. Ir koks reika las beiškiltų bendrabučio gy ventojui, visad jis kreipiasi į Danutę. „Niekas taip nemokės susitarti su žmonėmis, kaip Danutė“, — sako draugai. Ir tai tiesa. Kad medikų bendra butis tvarkos atžvilgiu užėmė I vietą respublikinėje apžiūro je praėjusiais metais ir pirmą ją vietą aukštųjų mokyklų tar pe šiais metais, čia taip pat Danutės nuopelnas. Mėgsta Danutė ir turizmą. „Tik turistams tėvynė atsklei džia savo begalinį grožį“, — sako fakulteto turistų vadovė Danutė Jurkštaltė. Bus Danutė, tikriausiai, terapeutu, nors pati ji dar nesako. Toks jau slapukas, Ir, aplamai, Danutė nemėgsta, jei kas nors ją giria. Baigusi universitetą, va žiuos dirbti tik į kaimą, to ji neslepia. Ir draugai dar patiks, liną: „Prie Kryllų ežero, va žiuos ten, kur gimė ir užaugo, ją vilioja žali laukai, žali kal nai“. Niekas neabejoja, kad Da nutė bus gera gydytoja.
J. RAŠCIŪTE V k. stud.,
I
O. JURKSTAITĖ
KLIORYTE
III k. stud.
TĖVAI...
žuazlniais laikais aukštosiose mokyklose galėjo mokytis tik turtingųjų vaikai:. .— Buržuazinei Lietuvai rei kėjo bernų ir mergų, o ne mokslininkų, — sako drg. Pu šinis. — Mes, komūnlstal-pogrindinlnkai, kovojom nevel tui — mūsų vaikai gali lais vai siekti užsibrėžto tikslo. Daug šiltų ir reiklių žodžių pasakė ir kiti mūsų svečiai. Daug buvo kalbėta ir fakulte tuose, kur dar dieną buvo susirinkę studentų tėvai. Prorektorius mokslo reika lams drg. B. Sudavičlus supa žindina susitikimo dalyvius su studentų pažangumu, api bendrina pokalbio rezultatus. Po oficialiosios dalies sekė mūsų ansambliečių pasirody mas. Ir organizatorių, ir svečių bendra nuomonė — tokie su sitikimai labai reikalingi. Jie — efektyvi auklėjimo priemo nė. V. Genrikaltė Mūsų koresp.
Kai universiteto komjauni — jie puikiai derina mokslą mo komitetas iškėlė mintą, su visuomenine veikla. Dar kad reikia suruošti susitikimą bas SMD, komjaunime, prof su studentų tėvais, kai kas sąjungoje jiems ne trukdo, o tam nepritarė — girdi, tėvai padeda. nevažiuos, jie gyvena toli, ir Tačiau mūsų tarpe yra ir iš viso neverta ruošti susitiki tokių, kurie silpnai mokosi, mo. blogai elgiasi, neatlieka jo Visgi jis Ivykol kio visuomeninio darbo. Kai Sekmadienį į šventiškai iš tokie studentai sužinojo apie puoštą universiteto Aktų salę, ruošiamą susitikimą, jie vi iškilmlngaJ aidint dūdų or saip stengėsi įtikinti draugus, kestro muzikai, rinkosi stu kad nerašytų laiškų tėvams, dentai ir jų tėveliai. Salė pil nes, esą, pastarųjų labai silp na sveikata, ir tokie laiškai nut pilnutėlė. gaili pakenkti. Tai, žinoma, tik Susitikimą atidaro rekto išsisukinėjimas. Nė vienam rius prof. J. Kubilius, pabrėž tėveliui nėra maloni vaikų damas, kad toks susitikimas apgavystė, ir katp sako J. universiteto istorijoje vyksta Nekrošius, geriau karti tiesa, pirmą kartą. negu saldus medus. Žodis suteikiamas VVU Tribūnoje — mokytoja O. komjaunimo komiteto sekreto Sniukštienė. pasakoja apie riui J. Nekrošiui. J. Nekro savo darbą, Jiprašo atkreipti, O□ šius sveikina tėvelius, linki rimtesnį dėmesį į pedagogų □ o geros sveikatos, sėkmės gyve ruošimą. D □ nime. Susirinkusieji iš prane □ šimo sužino apie universiteto — Reikėtų iš pat pradžių O□ komjaunuolių darbą, rūpes išaiškinti studentų sugebėji □□ čius, pasiekimus. mus, polinkius ir į mokyklas □□ siųsti tik tuos, kurie tinka □□ — Mes didžiuojamės to pedagoginiam □ darbui. □ kiais studentais, kaip A. Ruk o o šėnas (TF), St. Puntežls Drg. Pušinis pabrėžia, kad □□ (ChF), N. Krutas (ChF) ir ki dabar sudarytos visos sąlygos o tais. — sako drg. Nekrošius. mokslui, geram poilsiui. Bur- B□ □ □ ■X*X*X*X*X*X*X>X*X*XB □ □ □ □ a
Lūkesčiai pildosi
□
□ □ o □ o o o
Labai džiugu gauti tokią žinią, kad mūsų sūnus ge- □□. ras studentas ir aktyvus visuomenininkas. Mes turime pa- □o sakyti, kad lūkesčiai pildosi. Auklėdami vaikus, mes aiš □□ kindavome, kad reikia stengtis nepraleisti laiko veltui. Tik oo tada galima išaugti gerais ir pavyzdingais žmonėmis. Mū □o sų, tėvų, augime tokių galimybių nebuvo. Dabar yra visos D□ galimybės mokslui. Mes labai dėkingi Tarybų valdžiai, kad O□ rūpinasi mūsų valkų " gyvenimu, ' , suteikia visus patogumus. □D J. TURONIENĖ
Visų pirma, nuoširdžiai dėko ju už tokį džiugų pranešimą. Visa tai girdint, negaila rūpes čių, sunkumų, kuriuos teko pa tirti auginant Gintautą. Dar Gintautui būnant keturių> metų, netekau vyro. Be Gintau to liko dar vyresnysis jo brolis, kuriam tada buvo 8 metai. Sun kus buvo tada mano gyvenimas,, likus su tokia šeima. Pačiai rei kėjo viskuo rūpintis. Nepabū gau visų sunkumų. Dirbau tiek savo mažame 4 ha ūkyje, tiek pas svetimus, pelnydama sau Ir savo šeimai duonos kąsnį. Kuomet Gintautui suėjo septyneri metai, leidau jį į mokyk lą. Nors nelengvos buvo gyveni mo sąlygos, nors parėjęs iš mo kyklos turėjo padėti dirbti vi sus namų ūkio darbus, bet moks lo nemetė. Susikūrus kolūkiui, įstojau Į jį. Dirbau daug. Vasa rą padėjo jau paaugę sūnūs. Nors pati ir menkos sveika tos, sena, bet kai Gintautas bai gė J’ezno vidurinę mokyklą, pa siūliau jam tęsti mokslą, neatsi sakiau padėti. Laukiu, kad qreičiau Gintautas pasiektų savo užsibrėžtą tiksią, M. VAICEKAUSKIENĖ
Universiteto dainos konkursui
Startas į amžiną pavasarį Gležnutės kaip pabalio gelsvos purienos Ir lieknos kaip lauko berželiai žali Į studijas kelią parodžiusios dienos Sutirpsta mokyklos varpeliais toli. Priedainis — Duok ranką, duok ranką, svajone, — Nenuoramos širdys kuždės. — Tuoj leisimės mes į kelionę Nuskinti toliausios žvaigždės. Įrašom jaunystės neblėstantį vardą Į žygdarbių knygą, statybų plytas... Mums studijos — laime nu švintantis startas Kelionei paruošim visas raketas! Priedainis Mūs kelias — pavasario amžino kelias. Juo rytmečiais žengiam rikiuote darnia, Mes tėviškei žydim gražiausiais darželiais, Lyg paukštė plasnojam skambiausia dainai Priedainis --------------------------------------L. ROTUNDAS
~ S g □ □ a g □ c CJ o CT □'
D' O B u B cj
n a D D n o o D □ 3 D □ □ O
8□ □ □ o
□ □
□ a □ □ D a a D D D D D
□ □ CJ SoDaaaanaDDODDoaoanoaaaoDaDDDaaDoanaaDaaDaDDaaDaaaDaauaaaaDaDul',
uoširdus ačiū jums, kad nepamiršote mūsų, tėvų. Vadinasi, jokios „vaikų ir tėvų“ problemos spręsti mums iš tiesų neberei kia, belieka sujungti visas jė gas bendram tikslui — pilna verčio komunistinės visuome nės nario išauklėjimui. Be abejo, nėra tėvų, kurie Mokyt. O. SNIUKSTIENĖ norėtų savo vaikams blogo, kurių nejaudintų jų vaikų li * kimas. Tik, tur būt, kažkada mūsų yneilė buvo per didelė, egzaminus ir pan. Būna taip, ir fizinių. Stipendijų mums 0 šiandien jauno kolektyvo kad po poros metų Jau nebe niekas nemokėjo, o n“ vienam Jėga per silpna, kad dar vis pažįsti buvusios savo auklėti reikėjo dar ir pragyvenimui pasitaiko tokių studentų, ku nės — ne tik įmantri šukuose- užsidirbti. Apie tokias sąlygas, rie daro gėdą ir mums, ir na, ultramadinga apranga, bet kokias Jūs dabar turite, man jums. Teisingai liaudis sako, net ir plaukų spalva pasikei- ir nesisapnavo. Nepamirškite kad ir vienas šaukštas dervos čia. Stebiesi ir galvoji, o kas to, ir mokėkite įvertinti tai. Visą statinę medaus pagadina. gi iš tiesų slepiasi po ta šu ką turite. Šiaip ar taip, Jūs Todėl ir mes negalime būti ra kuosena — naujos žinios. In dar skolininkai mums, tėvams, mūs ir abejingi jokiam nusi teresų platumas, dvasinis tur visai visuomenei. Sąžiningai tingumas? Pasikalbėjus tenka grąžinti skolą — kiekvieno kaltimui. Mergina doro žmogaus pareiga Ir gar Esu mokytoja, todėl turiu smarkiai nusivilti. daug progų susitikti su jauni linkusi Iš gyvenimo tik imti. bės reikalas. Nukrypau nuo temos Ir pra mu, be abejo, ir su studen Ji užmiršo, kiek daug visiems tais. Ir vis dėlto, draugai, bū JI dar skolinga. Teko sutikti dėjau moralizuoti (sakysite; siu atvira. Ne viskas man studentų tarpe ir vadinamųjų aišku, mokytoja rašo). Atleis pesimistų. Nėra jiems gyve kite, draugai, norėjau Jums šiandien Jumyse patinka. Jau minėjau, kad ir pavie nimo tikslo, nėra prasmės gy niai faktai mus Jaudina, kad venti, nes aukščiau savo no negalima užmerkti akių ir sies neišdrįso pažvelgti. Daro prieš juos. Nepatinka man kai si Ir pikta. Ir skaudu, kai su kurių draugų pažiūra į gyve tinki tokį dvidešimtmetį ne nimą, kaip į pramogą. Dirbti vykėlį. Ar ne dėlto, kad jis kuo mažiau ir gyventi kuo turi perdaug geras sąlygas? linksmiau — visais atžvilgiais Man Ir daugeliui mano am nevykęs devizas, nors kai ku žiaus žmonių niekada nekilda rie mėgina juo vadovautis. vo toks klausimas. Prieš akis Tur būt, dėl to neišnyksta buvo tikslas, kuriam pasiekti įprotis „laistyti“ stipendijas. reikėjo daug jėgų: ir dvasinių.
N
NUOŠIRDUS PATARIMAS
EF KORESPONDENTAI PRANEŠA
Aktyvo susirinkimas Fakulteto aktyvas susirinko i eilini posėdi apsvarstyti kom jaunimo ir profsąjungos darbą. Dienotvarkėje be visos eilės smulkių klausimų, buvo toks ak tualus klausimas, kaip pasiruo šimas organizuoti vasaros darbo ■ir poilsio stovyklas. Kilo daug pasiūlymų Ir Įvairių nuomonių dėl darbo kolūkyje pagerinimo, tuo labiau, kad „Družų“ kolūkio darbo sąlygos mums žinomos, nes mūsų fakulteto studentai dar pernai pradėjo ten statyti kiau lidę. Studentai užtikrina, jog sa vo komjaunuolišką pareigą Įvyk dys Ir rudenį iškels virš sta-
tybos pabaigtuvių vainiką. Drg. Matuzevičius ir Slavinskas buvo šiame kolūkyje susitarti dėl kai kurių sąlygų. Dalis musų fakul teto merginų vyks į Kėdainių rajono „Gudžiūnų“ kolūki padė ti kolūkiečiams lauko darbuose. Daug diskusijų kilo dėl drg. Slavinsko pranešimo apie nau jas formas bendrabučių skirsty me sekantiems mokslo metams. Bendrabučių skirstymas grupėse leis teisingiau aprūpinti bendra bučiais studentus, kuriems Jis labiausiai reikalingas. D. MALIAUSKAITE EF II kurso studentė
Ne tik teoriškai Visiems antro kurso ekono mistams įdomios buhalterinės apskaitos paskaitos. Paskaitų metu vyr. dėstytojas Lapenas teoriškai mums išaiškina, kas yra sąskaitos, balansas, doku mentacija ir t. t. Geriau susi pažįstame su kursu Ir pagili name savo žinias buhalterinės apskaitos pratybų metu. Bet sakoma, kad teorija be prak tikos negyva. Ir štai mes suruošėme gamybinę ekskursiją j Vilniaus maistprekybos val dybą. Ten apžiūrėjome eina mąsias dokumentų saugyklas, susipažinome su ten laikomais dokumentais, knygomis. Mums
paaiškino, kaip jos vedamos, kam reikalingos. Labai įdomu buvo susipažinti su valdybos mechanizacija. Visi skaičiavi mai atliekami mašinomis, yra net mašinų-automatų. Užėjome į centrinę taupo mąją kasą, kur susipažinome su kartoteka. Tokios ekskursijos duoda daug naudos, nes mes nors maža dalele susipažįstame su darbu, kurį teks dirbti, bai gus universitetą.
U. KLIKŪNAITĖ EMF prekybos spec. II k. studentė
Daugiau, tokių susitikimų Ekonomikos fakultete įvyko susitikimas su dailininku Mackoniu, kuris supažindino susi rinkusius su formalistiniais nukrypimais mene. Studentai dailininkui dėkin gi ūž tai, kad jis padėjo tei singai suprasti abstraktųjį me ną, parodė Jo žalingą įtaką.
Susltikimo metu buvo pade monstruotos kai kurių dailinin kų kūrinių reprodukcijos. Drg. Mackoniui buvo pa teikta daug klausimų. Visi bu vo labai patenkinti šiuo vaka ru ir pageidavo, kad panašių paskaitų būtų daugiau. B. BUDINAITE
Pavasaris ir daina Pavasaris. Jis įkvepia Jau nimą naujiems darbams, sieki mams, linksmina jį. Aktų sa lėje Jaunimas susirinko pasi klausyti Ekonomikos fakulte to saviveiklos pasirodymo. Scenoje — fakulteto ansambliukas. Sklinda Kalmanovskio daina „Kaip aš myliu tave, gyvenime“. Po to pasi rodo tai vyrai, tai merginos. Skamba kita Kalmanovskio daina — „Ar nori rusai ka ro?“ Solistas — IV kurso pra monės ekonomikos specialybės Studentas A. Grobovas. A. Grobovas taip pat puikiai atli ko Felcmano dainą „Tikiu aš, draugai“. Vyrų oktetas atliko lietuvių liaudies dainą „Piaun broliukai“, o šokėjai — „Klumpakojį“ ir „Senių pol ką“.
Nors ir nedidelis ekonomis tą saviveiklos ratelis, tačiau susirinkusieji galėjo išgirsti ir suomių liaudies dainą „Rulate“, ir meksikiečių „Jūrininkų dainą“, ir čekų liaudies dainą „Turtingas jaunikis“. Pažymėtina, kad Ekonomi kos fakulteto saviveiklininkai į savo programą įtraukė daug numerių, kurie tiesiog liečia mūsų studentijos buitį. Sveika ir principinga kritika apsilei dėliu atžvilgiu taip pat sulaukė žiūrovų pritarimo. Siame vakare buvo padalnuota dar daug gerų dalnų. Tai didelis kūrybingų saviveiklininkų ir jų vadovo Pra nulio nuopelnas. S. ZAICEVAS Mūsų koresp.
G. Misevičius
Konferencijoje buvo per skaityta 17 pranešimų. Žiuri komisija (pirmininkas doc. V. Paulauskas, nariai doc. A. Matuzevičius, doc. V. Statulevlčlus) svarstydama konferen cijos rezultatus, atžymėjo, kad dauguma darbų yra tiriamojo savarankiško pobūdžio. Tai Z Skarbaliūzės, S. Ziolionytės, M. Veromėjaus, S. Urbonaitės ir V. Rutkausko pranešimai. Apie pirmuosius du praneši mus jau buvo rašyta „Tarybi niame studente“. V. Rutkaus kas ir S. Urbonaitė sprendžia gamyklose kilusią problemą apie gamybas atliekų raciona lų panaudojimą. Darbui pa naudoti įvairių Vilniaus ga myklų duomenys. Praktikai svarbius klausimus sprendžia ir R. Vasiliauskaitė. Jos dar bas skirtas Monte Karlo me todo panaudojimui. Sis metoiteratų būrelis universitete — tai tas medelynas, iš ku rio visada laukiamas mūsų respublikos literatūrinio sodo papildymas. Daugiau sia tikimasi iš filologų, iš lituanistų. Čia iš mokyklų ateina gausiausias būrys literatūrą pamėgusių jau nuolių, pasiryžusių įleisti gilias šaknis poezijos ar prozos dirvoje. Vieni metugiai dar tenusagstytl vos pastebimais pirmųjų eilė raštukų ar rašinėlių pum purais, o kai kurie jau ir lapais sužaliavę ir pasistie bę respublikinės spaudos erdvėse. Būna, deja, ir taip, kad pačios pirmosios universi teto literatūros ir kritikos būrelio šalnos pakanda ne drąsius ir jautrius daigus, ir šie neatlaikydami susi traukia, pajuosta, prlslopsta ir net nuvysta,.. Tuo tar pu kiti lapoja, nebodami kartais net per daug at šiauraus sutikimo. Žinoma, vyresniųjų draugų ir dės tytojų patarimai, globa bei nuomonė turi būti ta tikro ji saulė, tie vėjai ir lietūs, kurie grūdina ir puoselėja persodintus medelius. Jau nieji literatai visada lau kia, kad kritika apdairiai patręštų medelyno dirvą, negailėdama apgenėtų be vystančias ir kreivas šakas. Jie nekantraudami neša sa vo kūrlnėlius_ į literatūros ir kritikos būrelio susirin kimus. Tačiau ar visada sulaukia to, ko tikisi? Nevisada. Pradedančiajam univer siteto literatui augimo
L
tik priminti kai ką, gal pa tarti, nes mokyti jau vėlu, gy venimas pats pamokys, tik kartais ta pamoka gali būti ir labai skaudi. Todėl ar nevertė tų šiandien būti reiklesniais visais atžvilgiais ir sau, ir draugams? Man atrodo, kad nevertėtų atsisakyti ir tėvų pagalbos. Atviras laiškas jiems — veiksminga priemonė, bet ar ne veiksmingesnė ji būtų tada, jei tėvai gautų juos dažniau su grupės vado vo pastabomis, su įspėjimais, su prašymu atvykti Ir pan. Gal po tokios profilaktikos ne bereikėtų Ir atvirų laiškų. Juk daugeliui studentų, šiaip ar taip tėvai vis dėlto dar turi įtakos. Labai mielai daugelis tėvų skaitytų „Tarybinį stu dentą“, Jeigu būtų sudarytos sąlygos Jį gauti. Juk laikraš tis — geriausias Jūsų gyveni mo veidrodis, iš kurio taip pat daug ką galima spręsti. Taigi, nuoširdus pasiūlymas — arti miau bendradarbiaukime!
Didžiojo vado garbe Balandžio 22 dieną universiteto Aktų salėje įvyko teratūrinis vakaras, skirtas didžiojo Lenino 93-ioms g mo metinėms pažymėti. Į vakarą atsilankė LTSR liaudies poetas T. Tilvt rašytojas M. Sluckis, kuris įdomiai papasakojo apie džiojo žmonijos vado ir mokytojo gyvenimą, poetai Maldonis ir J. Macevičius paskaitė savo eilėraščius, vo kūrybą skaitė universiteto profesorius B. Pranskus lionis, o taip pat visų šiltai sutikti Jaunieji poetai stui tai R. Girkontaitė, V. Palčinskaitė, J. Nekrošius ir Masionis. Vėliau buvo parodyta plati ir turtinga programa, ruošta universiteto Estetikos katedros studentų ir dė tojų kolektyvo. Koncerte dalyvavo LTSR nuslnelniusi tistė Aleškevičiūtė ir respublikos nusipelnęs kolektyvas universiteto akademinis choras. A. KATKUS
MUSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
Į „Komjaunimo prožekto Redakcijos prierašas: riaus“ iškeltą faktą dėl Teisės fakulteto IV kurso studentų Dar kartą primename, k C. Slenfukto ir M. Zagorskai- prožektoriaus signalus tės nesąžiningos pažiūros aka šiol neatsakė IFF ir EF. deminių valandų metu prane kreipiame į tai minėtų ti šame, kad minėti draugai buvo tetų partinės-valstybinės apsvarstyti kurso komjaunimo trolės postų dėmesį. organizacijos susirinkime. Pa sisakę komjaunuoliai vieningai pasmerkė tokį C. Slenfukto ir „PANEIGIMAS“ SU M. Zagorskaltės elgesį ir pa KOMENTARAIS reiškė jiems įspėjimą. TF IV k. komjaunimo das yra nepamainomas įrankis Neseniai rašėme, kad IFF organizaciios sekretorius diplomantės, kompanijoje su sprendžiant daugelį labai su dėstytoja drg. Strazdalte, rū V. BISIKIRSKAS dėtingų uždavinių skaičiavi kė „Tauro" bendrabučio bu mo mašinoms. fete. Jau sekančią dieną po laikraščio pasirodymo drau Komisija atžymi, kad kon gai iš IFF pradėjo rūpintis, ferencija praėjo pakankamai Kaip išteisinti sukompromi aukštame lygyje. Geriausiais siliauskaltei. Be jau anksčiau tuotą dėstytoją, štai tie sva argumentai: darbais pripažinti J. Kruopio minėtos praktinės reikšmės, rus— „paneigtą" Drg. Strazdaitė nerūkė. ir G. Misevičiaus pranešimai. darbas įdomus kai kuriais spe Ji atsisėdo išgerti stiklinės J. Kruopis atliko didelį darbą, cifiniais metodais, nagrinėjant kavos. Rūkė diplomantės. Rūkyti leido bufetinin pernešant dydžiams, suriš-, didelius atsilenkimus aritmeti kė.— Be to. ten neparašyta, tiems į pačią bendriausią ne- nių funkcijų pasiskirstymui. kad draudžiama rūkyti. Minėti darbai, juos sutvarkius homogeninę Markovo grandi Draugovininkai, matę tą ir papildžius, numatyti publi nę kai kuriuos rezultatus, gau faktą, o taip pat _______ „ studentų tus nepriklausomiems atsitikti kuoti „Lietuvos matematikos profkomiteto pirmininkas M. rinkinyje“. Karčiauskas tvirtina, kad niams dydžiams. ant stalo buvo ne kavos Vertas III vietos ir II kurso stiklinė, Šio straipsnio autoriaus dar bet bonkos nuo L ________ _______ Bufetininkė leidimo be nauju metodu gautos pa situd. S. Steišiūno darbas. Bū alaus. kankamos aritmetinių funkcijų damas dar tik antrame kurse rūkyti nedavusi. O štai kokias išvadas papasiskirstymo konvergavimo į S. Steišiūnas jau atliko sava darė pati drg. Strazdaitė: normalinį dėsnį sąlygos. Tiki rankišką darbą iš tikimybių — Savo kaltę matau tik tame, kad nepakviečiau masi, kad šis metodas padės teorijos, kurią jis klausys tik draugovininkų. Kodėl kiti praplėsti vieną labai svarbią trečiame kurse. negalėjo įspėti? aritmetinių funkcijų klasę. Du įdomius pranešimus pa Ir tai sako dėstytojai Daug sumanumo parodė L. darė svečiai: Odesos Valstybi O kiti? Kiti tuo metu ieš Saulis, pernešdamas n-mačlul nio universiteto studentas N. kojo blico, kad galėtų „įam sentimentalią studentų atvejui kai kuriuos doc. V. Carluk ir VVPI diplomantas žinti" ir dėstytojos draugystės J----------sceStatulevlčiaus ir P. Survilos P. Vosylius. Du pranešimai nelę. Labai gaila, kad „neįamžino"! rezultatus. Lokalinės ribinės (A. Andriejūnaitė ir S. Steišūteoremos atveju apibendrini nas) bus perskaityti VVPI stu Negi kalti draugovininkai mai n-mačiui atvejui nėra tri dentų mokslinėje konferencijo ir redakcija, kad iškėlė ši vialūs, reikalauja daug tech je. \ „smulkų“ faktą? Gerai pagal nikos. L. Saulis susidorojo su vokite apie tai, draugai. 0 Jam iškeltu nelengvu uždavi G. MISEVIČIUS kol kas pasitenkinsime tik SMD matematikos niu. tokiu „paneigimu“ su ko sekcijos pirmininkas mentarais. Trečioji vieta skirta R. Va
MATEMATIKŲ SEKCIJOJE
dirva ypač pastaruoju me tu labai netarpi. Užsitęsusios senos žiemos šalnos — abejinga pažiūra į jaunuo sius literatus ir kai kurie organizaciniai nesklandu mai silpnina būrelio veik lą. Jis laikomas tik kūry biniu, nepriklausančiu
premjera „Naktinis rei das“, net dailininkai-mėgėjai eksponavo savo kūri nius parodoje. O literatū ros ir kritikos būrelis...? Tyla. Literatūrinės sferos bene plačiausios ir palan kiausios kūrybai ir pasiro dymams, tačiau universite-
Tesužaliuoja
medelynas SODU L. BRAZIULIS Literatūrinio skyriaus vedėjas ■■■■■ SMD, ir kaip sako valdy bos pirmininkas A. Masio nis, specialiais moksliniais darbais neužsiima. Čia ku riama kas patinka, rašoma kas kam užeina į galvą. Bet būrelis juk ir suorga nizuotas tam, kad matytųsi konkreti, bendra veikla! Visoje respublikoje ir net toli už jos ribų skamba ki tų universiteto meninių kolektyvų vardai. Nusipel nęs liaudies dainų ir šokių ansamblis paruošė naują, Jaunatvišką programą, su šviežiu repertuaru į gastro les leidžiasi nusipelnęs akademinis choras, dramos studija išeina į sceną su
to literatai neturi kuo pa sigirti. Tiesa, mūsų poetai V. Palčinskaitė ir M. Mar tinaitis išleido eilėraščių rinkinius, bet tai jokiu bū du ne literatūros ir kriti kos būrelio nuopelnas. Jis turėjo pasveikinti, pagerb ti minėtus poetus tokių ne eilinių įvykių jų ir paties būrelio gyvenime proga, galėjo suorganizuoti rinki nių aptarimo vakarus ar pan. Tačiau to nebuvo. Kol būrelio pagrindą su darė IV kurso lituanistai, tada ir vadovas drg. Sprindys jam skirdavo kur kas daugiau dėmesio, nors ir -tuo metu neapsieita be trū-
kumų. O šįmet literatūros ir kritikos būrelio darbas primena nekuriuos liūdnus epizodus iš „Anykščių ši lelio“... Būrelio atskiri na riai veikia kas sau. Aišku, V. Palčinskaitei, M. Mar tinaičiui, J. Nekrošiui, D. Kairiui, Br. Kiškiui, R Girkontaltei, S. Gedai gal ir nebereikia būrelio para mos, jie suranda ir kitur kur pasireikšti, tačiau tai toli gražu ne visi literatai. Antra vertus, būrelio veik la neapsiriboja vien pateik tų kūrinėlių nagrinėjimu, patarimais ar kritika. Ka da gi universitete bebuvo literatūriniai mūsų jaunųjų pajėgų vakarai? Kaip toli ma, graži tradicija bepri simenami tie laikai, kada konservatorijos studentalaktorial draugystės vakarų metų skaitydavo mūsų lite ratų kūrinius. Kada besu lauksime bičiuliškų pokal- i bių su kaimyninių respub likų studentais, taip pat pradedančiaisials? Seniai, I labai seniai „Tarybiniame studente“ būdavo organi zuojami pasikeitimai litera tūriniais puslapiais su Ry gos arba Talino studentais. Tada literatūros ir kriti- ■ kos būrelis nepamiršdavo ir mūsų pačių laikraščio... • Pasigendame taip reikalin gų recenzijų, straipsnių apie rašančiųjų kūrybą. Pasirodo, kritikos būrelis — be kritikų! Neugdoma. O kodėl? Ir dar vienas klausimas: argi tikrai visus plunksną bandančius uni versiteto studentus apjun gia Istorijos-filologijos fa- I (Nukelta Į 3 psl.)
cn
M
ŠP j
Ivy ie l ■sJ lig
i, dėi si is
S1
4
(Atkelta iš 2 psl.)
OBERTA ilgai mane atkalbinėjo, pas kui sutiko. Dabar, sėdėdamas šiame ur ve, kurį sunku buvo pavadinti kamba riu, supratau. Robertą manė, kad aš galiu pagalvoti ir apie ją.. . Plyšyje tarp sienos ir krosnies smulkiu juoku kretėjo susivėlusi moteriškė. Įsiklau siau į Jos burbuliavimą: — Saugojaisi. . . Džaneta nori miego. .. Pagaliau atsivedei.., Tokia pat kalė. .. kaip ir visos. . . — Pasigėrėk, — ramiai pasakė Robertą. Dabar jai buvo jau visvlena. — Mano moti na. Girta kaip paprastai. Aš tylėjau. Robertą tęsė su kažkokiu abejingu atkaklu mu: — Kas patikės, kad jai tik keturiasdešimt? Pati pradėjo penkiolikos metų ir dukteris iš mokė. . . Ir mane būtų išmokiusi... Pabandžiau sušvelninti: — Robertą, Juk tai tavo motina.. . Ji ne norėjo to. Pats žinau, prie ko priveda sunkus gyvenimas. . . — Ko jos gailėtis! Paskutinis kvailys te gul gailisi, o ne ašį Seniai išeičiau, jeigu bū tų kur! Pasikarčiau, jeigu... Ji nutilo. Tur būt, norėjo pasakyti, „jeigu ne tu“. Dabar ji negalėjo ištarti šių žodžių. Jie suskambėtų melagingai. Robertos veidai iš karto pablyško, tartum juose būtų palikusios atspaudą juodos, saulės nemačiusios sienos. Ji pasidarė kažkokia sve tima. — Geriau einam iš čia. — Robertą pakilo. — Tau čia ilgai negalima būti. Taip, tai buvo ta pati mano mieloji mer gaitė. Ji visada norėjo kažkur eiti. Toliau nuo triukšmo, nuo rūpesčių, nuo namų. — Negalima ilgai sėdėti, Bobai. Reikia Iš eiti. Kiekvieną akimirką, — kai pajunti, kad. .. prarandi žmogiškumą, reikia išeiti.,. Tada bus viskas gerai. Ir mes išėjom. Išeiginę dieną kažkur reikėjo praleisti. Ro bertą nemėgo pigių „greitųjų“ filmų. Rekla moje alkanų vaikų gauja draskė poetą-degeneratą, ir besišypsanti gražuolė kvietė: „Hen ri, šiandien paskutinis vakaras“. Mes praėjo me pro šalį. Robertą nuvedė mane į kažkokį užkampį. Pasirodo, tai teatras. Ėjo Diurenmato „Fizi kai“. Mes atsisėdome vidury apytuštės salės. Veiksmas jau buvo prasidėjęs. Tik ką paaiš kėjo, kad „Miobijus“ — visiškai ne bepro tis, o žymus fizikas, atradęs jėgas, kurios galingumu prašoka energiją, panaudojamą termobranduolinėse bombose. Bijodamas, kad šias Jėgas žmonės panaudos piktam, „Miobilaisvanoriškai pasitraukia į beprotna-
R
Jis pabėgo, — sušnibždėjo šalia Rober tą. Veiksmas Ją užintrigavo. Scenoje įvykiai sekė įvykius. Ir nė vieno jų negalima buvo atspėti iš anksto. Kartu . su „Miobljusu" beprotnamyje gyvena dar du — ..Niutonas" ir „Einšteinas“, Jie — irgi ne bepročiai, o fizikal-žvalgai, atstovaujantieji dvi stambiausias priešiškas pasaulio valstybes. „Niutonas“ ir „Einštei nas“ užmezga meilės ryšius su savo sanita rėm. Šios pradeda įtarinėti, kad bepročiai — visai ne bepročiai. Ir tada fizikai, bijodami demaskavimo, nužudo savo meilužes. Beprotnamio prižiūrėtoja — pikta ir niūri senė — imasi energingų priemonių. Namas apsupamas geležine tvora, languose atsiranda grotos. Ir čia paaiškėja, kad pati prižiūrėto ja — beprotė. Tačiau jos beprotystė ypatin gos rūšies. Prižiūrėtoja Jau suspėjo nufoto grafuoti „Miobijuso“ brėžinius ir perdavė juos paslaptingai karinei firmai. . . — „Miobijusui" nepavyko pabėgti, — pa sakiau aš po spektaklio. — Jam nereikėjo galvoti apie žmonių li kimą. — Koks skirtumas! Finalas — vienas. Robertą mąstė. Ji, atrodo, nenorėjo su ma nim ginčytis — Aš niekada netikiu tuo, ką sako auto riai, Reikia daryti savo išvadas, — ir Rober tą pakeitė pokalbio temą. Pradėjo pasakoti apie policininką, apiplėšusį budėjimo metu dvi juvelyrines krautuves. — Cha! — nusijuokiau aš. — Mano sen sacija įdomesnė. Ištraukiau iš kišenės laikraštį. — Klausyk. „Šventikas Chembls teisme pareiškė, kad JĮ suvedžiojusi jo kolegos Svlnsono žmona. Chembls patikėjęs, kad ši įdavu si savo vyrui migdomųjų vaistų. Paskui jis pamatęs magnio blykstelėjimą. Svinsonas smarkiai primušęs Chembį ir pareikalavęs šešių šimtų penkiasdešimties dolerių kompen sacijos. Pasirodo, Svinsonas buvo iš anksto sutaręs su žmona. Fotografavo jis šantažo ir pasipelnijimo tikslais. . — Tokios istorijos vyksta kasdien. — Tegul. Bet be jų būtų nuobodu. Kažką reikėtų Išgalvoti. — O tu.. . taip galėtum? — Robertos akys prisimerkė. — Ką tu! — suspaudžiau jos alkūnę. — Tai tik fonas. Purvo fone rožė visada gra žesnė. , Kontrasto dėsnis. — Purvas tepa. — Tu moki laiku išeiti, — vėl nusijuoklau aš. — Moku. . — tyliai ištarė Robertą ir gyvai pasiūlė: — Važiuojam į pliažą! Ten šiandien muzikinis festivalis. Pajūrys iš karto apsvaigino garsų chaosu. Jei ne fejerverkų blyksniai ir reklamų neo nas, galima būtų pagalvoti, kad čia susirinko pirmykštės Jėgos Ir kelia saturnalijas. Įvai riaspalvėje prožektorių šviesoje judėjo kūnai-
i !
kultetui priklausąs literatū ros ir kritikos būrelis? Juk Fizikos-matematikos fakultete reiškiasi gabus poetas Br. Kiškis, Teisės fakultete žinomi — M. Karčiauskas, J. Keturaky tė, K. Lipeika, Medicinos — K. Antanavičiūtė ir daug kitų. Minėti literatai į filologų būrelio susirinki mus niekada neateina, ne pateikia svarstyti savo kū rinių. Kalti Jie ir patys, tačiau ir būrelio valdyba nepasikalba su kiekvienu individualiai, nepalaiko jo kių ryšių. Aišku, seniai laikas atsiskleisti toms „vaikščiojančioms kukly bėms", bet ir būreliui kar tais ne pro šalį imtis „bo butės“ vaidmens... Kaip ten bebuvę, kitų fakultetų pradedantieji li teratai ir dar keli filologai buriasi prie „Tarybinio studento" redakcijos nely ginant kokia frakcija. Kam tas dvejinimasis, be to, toks nesklandus, be gairių? O kodėl literatūros ir kriti kos būrelis negalėtų palai-' kyti artimesnių santykių su redakcija. Si savo ruožtu laikraščio puslapiuose pa naudotų tik apsvarstytus, atrinktus, pirmą kritikos dozę atlaikiusius rašinius? Netektų tada „Tarybinio studento“ puslap 1 u o s e spausdinti visai kitais ka nalais patekusios literatū rinės medžiagos. Mums at rodo, kad literatūros ir kri tikos būreliui reikia žymiai daugiau iniciatyvos, atsa kingesnio vadovavimo, rim tos ir nuoširdžios pažiūros į pradedančius literatus. Tegul jie dar ir ne p‘er daug pasitikėdami rašo, te gul jie kartais ir suklup dami klysta, bet svarbu, kad jie miklina plunksną! Mūsų gyvenimo tikrovė to kia, kad kiekviename žmo guje paskatina norą išsaky ti savo jausmus kitiems, suvirpina Intymiausias šir dies stygas ir pažadina po etą kiekvieno krutinėję...
Sunkoka visiems išspaus dinti savo literatūrinius bandymus respublikiniuose laikraščiuose ar žurnaluo se, o tuo labiau pretenduo ti į atskirus rinkinius. Ta čiau nevertėtų atsisakyti nuo minties (taip pat jau seniai galvota!) apie uni versiteto literatų kūrybos almanachą. Šitą reikalą kiek varžo organizaciniai ir finansiniai sunkumai, o antra — per lėtas prade dančiųjų augimas, apie ku-
Tiesa, dėl pasirinkto he rojaus L. Jacinevlčlui taip pat galima papriekaištauti. (Panašus veikėjas yra ir nespausdintoje J. Macke vičiaus novelėje „Atro dė...“) Luošų herojų pasi rinkimas į kūrinį įneša di delę painiavą, bereikalin gą sentimentalumo krūvį, neišnarpliojamus, daugia laipsnius konfliktus. Abelnal, reikėtų vengti (bent mūsų literatams!) patolo giškų žmonių vaizdavimo
Tesužaliuoja medelynas SODU rį jau kalbėta K. Viliuko Ir J. Nekrošiaus straips niuose. Norisi keletą pasta bų pridėti ir iš savo pusės. Minėtuose kri t i k o s straipsniuose daugiausia liečiama prozininkų raši niai, daugmaž teisingai įvertinama jų kūrybos idė jinė linija. Nesutikti gali ma tik dėl vienos ar kitos minties apie kai kurių autorių apsakymus. Pasi ginčyti galima dėl L. Jacinevičlaus „Jo nerimas“. Man atrodo, jog šio kūri nio pagrindinės minties iš sprendimas patekstėje nu skamba visai optimistiškai. Žinoma, autoriui reikėtų kruopščiau aptekinti no velės medžiagą. Kol kas ji atrodo kaip suskilinėjusl, neprityrusio dailidės drožta stebulė, į kurios plyšius prikaišiota nuogos minties kyliukų, negulančių kaip derėtų.
šešėliai, kunai-abstrakcijos. Pro mus prakrypavo pusnuogė mergina. Apimta ekstazės, nuvargusi — jos veidas Ir krūtinė blizgėjo nuo prakaito — ji slinko šonu, varstoma mėš lungiškų muzikas dūrių. — Man liūdna, Bobai, — Robertą prisi glaudė prie manęs. — Pašokim? — pasiūliau. Ji sutiko. Mes įsiliejom į Judančių kūnų masę. Kojos klimpo smėlyje. Kvepėjo pigiais kvepalais ir prakaitu. Kažkur čia pat buvo jūra. Šiandien ji buvo rami ir kibirkščiavo tik ten, kur ją paliesdavo valčių siluetai. Užtat virš vandens siautėjo galingas okeanas. Džeržgė, spiegė ir dundėjo kiekviena oro molekulė. Garsai raitėsi ir vaitojo, spiaudėsl ir keikėsi. Pasiutusius tam-tamų šuolius slo pino varinis cypimas. Virš pliažo didžiulę ranką ištiesė kvaitulys, ir prie jo pirštų pri lipo žmonės, smiltys, prožektoriai ir paviljo nai. .. Garsų bangos stiprėjo. Kvaitulio ranka jau gniaužėsi, šokančiųjų akyse blizgėjo be protiškos kibirkštėlės., . Aukštas, plaukuotom kojom vaikinas aki mirkai Išskyrė mus. Robertą suspiegė, bandy dama išsivaduoti iš Jo glėbio. Aš smogiau už puolikui į pasmakrę, ir šis nuvirto. Mane jau užvaldė šokio aistra. Erzino bronzinių kūnų artumas Ir bronzinių šlaunų ritmas. Marškiniai sudrėko. Pamečiau vieną batą, ‘ nuspyriau ir kitą. Salia visiškai nuoga pora trypė smėlyje iš sikėtojusį kūną. Skambtelėjo kažkieno svies ta bonka. Juodplaukė mergina, nepaliaudama judėti, valėsi nuo lūpų kraują. Atsipeikėjau. Tai Robertą daužė mano ran ką. — Žiūrėk, — tik Iš Jos lūpų judėjimo su pratau žodį. Prie estrados vyko tikros muštynės. — Elvis! Elvis! — šaukė šimtai gerklių kvaitulio karaliaus vardą. Estrados pusėn bėgo nauji šimtai beprotiško sūkurio pagautų kūnų. Savo kely jie griovė, laužė, daužė. Kaž kas man spyrė ir pakišo koją. Pargriuvau. Per mane peršoko dvi palaidais plaukais mer ginos ir su šauksmu: „Elvis!“ puolė mano kaimyną. Prie jų prisijungė dar keletas mote riškos lyties būtybių. Vienos rankoje pama čiau bonką. Kai ranka pakilo antrą kartą, jo je buvo likęs jau tik bonkos kakliukas. Kur Robertą? — dingtelėjo mintis, ir vėl mane pagavo kvaitulio pirštai. Mušti, laužy ti, daužyti! Rlaumokl garsiau, džiazo chaose! Riaumoki taip, kad trūkinėtų ausų būgne liai ir sproginėtų širdys! Pakilau ir apsidairiau. Du brėžiniai ilg šiai spaudė prie žemės Ištepliotą mer ginos kūną. Vienas laikė už rankų ir už plaukų. Prie estrados tebevyko mušis. Pro žektorių šviesoje švytravo kėdžių ir stalų nuo laužos. Įsiaudrinę vaikinai, lyg sviedinį, mė tė vienas kitam sąmonės netekusią mergaitę. Kažkas kažką tempė už kojų, kandžiojo, dras kė, smaugė, plėšė, daužė... Keli kūnai gu-
vien dėl to, kad jau ir sveikų herojų susidūrimai su aplinka nesugebama iš ryškinti... Bet būna dar blogiau, kai psichiškai li guisti herojai (jie autorių traktuojami kaip teigiami) novelių eilutėmis pasiun čiami į svečius pas skaity toją. Autoriai patys tarsi voratinklyje susipainioja tokių herojų autoanalizėse ir refleksijose (pvz., „Psi chologinė novelė“, „Elekt roninės smegenys“ ir kt.). Čia metamasi prie natūralizmo, fotografijos (pvz., kavinių, girtuoklysčių ap rašymai), prarandamas ti piškumo jausmas arba bloškiamasl į kitą kraštu tinumą — į atitrūkusias nuo realybės filosofijas, abstrakcijas ar kūrinio for mos vingrybes. Literatūri nis rūkas temdo tikrąsias autoriaus pozicijas (partiš kumą), užkloja vieningo
lėjo nejudėdami. Staiga visus lyg kas vandeniu būtų per-! liejęs. Tai nutilo muzika. | — Policija! — suriko vienišas balsas. ] — Muziką! Duokit muziką! Mušt policiją!; — suriaumojo suvilnijo minia. Ant savo peties pajutau šiltą ranką. Pa-i kėliau galvą. Į manę žvelgė išsiplėtusios Ro bertos akys. ; — Eikim iš čia! Greičiau eikim! — be žo-; džių prašė jos. Aš paklusau. i Mes ėjom jūros pakraščiu vis tolyn ir to- i iyn. ; Už nugaros pergalingai ūžė minia. < — Policija atsitraukė. Lauks pastiprinimo. < Paskui su ašarinėm dujom išvaikys, — susi- ? jaudinusi apibendrino Robertą ir jau ramiai.. pridūrė: — Pasižiūrėk, į ką tu panašus. Nors marškinius pasitaisytum. . . Abejingas diktoriaus balsas pranešinėjo paskutines naujienas apie muzikinį festiva lį: „Džiazas susilaukė naujų tūkstančių ger bėjų. Elvis ir vėl — triumfo viršūnėje. Fes tivalio organizatoriai patenkinti. Ypatingų Incidentų neįvyko. Atlikėjų ir klausytojų nuotaika puiki...“ — Įdomu, ką jie rytoj sakys? " — Žinoma, tą patį. .. — kreivai šyptelėjo Robertą. Mes sustojom. Mano basos pėdos grimzdo į šiltą smėlį. Jūra tylėjo. Jūra jau seniai mie gojo. , Aš apkabinau Robertos pečius ir vėl visai arti išvydau jos išplėstas, nesuprantamos bai mės apgaubtas akis. Jos kvėpavimas degino mano veidą. — Bobai, aš mačiau tave šiandien. Tu bu vai toks, kaip ir visi. , . Viską užmiršai.. . Tavo akys pritvinko kraujo.. . Tu buvai pa našus Į. . . Ji nebaigė sakyti. Žinau, ji norėjo pasaky ti: „tu buvai panašus į žmogėdrą“. O gal dar blogiau. Ji šito negalėjo pasakyti man, mano mieloji mergaitė. •— Tu verki? — Ne, — Ji atsargiai palietė pirštų galais savo veidą. Tik dabar pastebėjau didžiulę mėlynę pa akyje. ' — Skauda? Robertą į klausimą neatsakė. Ji visa dre bėjo. — Bobai, aš bijau. .. Už mus abu... Visada pavykdavo išeiti ir likti žmo gum. . . O šiandien įsitikinau, kad gali ir ne pavykti. .. Tik išeiti — maža. .. Reikia kaž ko kito. . . kažko daugiau.... Kur... ta išeitis, Bobai?.. Tūkstančiai abejonių varsto mane... Daugiau taip negalėsiu gyventi. . . Jūra tylėjo. Jūra Jau seniai miegojo. Tylėjau ir aš. Pabandysiu atsakyti rytoj, užporyt. Abejonių kelias — ilgas ir sunkus. Bet — kada nors būtinai atsakysiu. . . Girdi, mano mieloji mergaitė?
siužeto darnumą, darko kompoziciją ir klaidina skaitytoją kūrinio situacijų miške (prarandamas liau diškumas). Yra ir kitas lazdos galas — vardan paprastu mo ir aiškumoi nutolstama nuo meniško vaizdavimo, griebiamasi ]publicistikos, Prisimenate, buvo mūsų išspausdinta laikraštyje keletas neaukštos meninės kultūros apsakymų — B. Peterio „Vis tiek padėko siu jai...“, I. Laklo „V poiskach“, Alf. Buckaus „Aš noriu saulės“ ir kiti. Alf. Buckaus novelės he rojus atsirado, matyt, dėl to, kad autorius, prisiskai tęs pacifistinių romanų, prisižiūrėjęs filmų antika rine tematika, sumanė ir pats pareikšti protestą prieš buržuaziniam pasau liui tebūdlngą atominę psi chozę. Jo herojus sulipdy tas iš kelių; kalba pripūsta retorikos net ir ten. kur reikalingi žemiškiausi, švelnūs žodžiai (pvz., atsi sveikinant su mylimąja). Tarybinis jaunuolis gyvena kitose sąlygose, Jam skiepi jamas kitoks požiūris į Tė vynės gynybą, karinius reikalus) ir nežinau, ar ku ris vaikinas, pašauktas pil dyti šventos pareigos — tarnauti armijoje,, taip puola į kraštutinę neviltį, taip blaškosi, kaip novelės veikėjas Algis. Jis lkažkoks ekscentriškas ir... truputį nenormalus. Tiesa, pabalgoję Algis staigiaii ,,persiorientuoja“, bet skaityto jas vargu ar patikės, kad toks herojus apsaugos sau lę... Žinoma, tai pirmoji Alf. Buckaus novelė ir reikia laukti, kad autorius, pasi rinkęs medžiagos iš arti mesnių jam temų rato, Įtaigiau ją apdoros. Kūrybinė nesėkmė Ištiko ir V. Dėną (apsakymas „Pavėluotas pareiškimas“) dėl to, kad tikrai gyveni mišką ir labai reikalingą medžiagą autorius pateikė be užbaigtos literatūrinės apdailos, — būtent: nepa rinko patrauklios kompozi cijos, ištęsė apsakymą ne reikalingais ekskursais. Intrygos stoka ypač jau čiama K. Valiaus nuotykių apysakoje „Draugystės berkutas“. Nuotykiai be užimponuojančios intrygos — tai vežimas be ratų. Į jį vargu ar sės toks reiklus skaitytojas kaip studentas. Per tai nukentėjo.autoriaus užmanymo idėja — prole tarinio internacionalizmo daigų Azijos tautų gyveni me atskleidimas. Bus daugiau
BIBLIOTEKOS
NAUJIENOS 1. APIE KOMUNIZMĄ. Skaitymų knyga. M., 1963 m. (rusų k.). Knygos pagrinde 1960 — 61 m. broSiūros iŠ serijos ,,ži nių apie komunizmą bibliote kėlė“. Nušviečiama idė.os apie geresnę ateiti pradme nys ir išsivystymas nuo uto pijos iki marksizmo, nušvie čiamas komunizmo statybos, ma.erialinės-techninės komu nizmo bazės, visuomeninių komunizmo santykių klausi mas. 2. MOKYTIS STATYTI KO MUNIZMĄ. M., 1962. (rusų k.). Straipsnių rinkinys, nagri nėjąs svarbiausius komuniz mo statybos ekonomikos klausimus, padės studijuo jantiems TSKP Programą, XXII suvažiavimo medžiagą. 3. Bebelis A. IŠ MANO GY VENIMO. M.. 1963. (rusų k.). Tai vokiečių darbo žmonių Socialdemokratinės partijos pagrindėjo ir vado atsimini mai, kur galima susipažinti ne tik su jo gyvenimu ir ko va. bet ir su vokiečių revo liucinės socialdemokratijos istoriia nuo jos užgimimo iki 19 a. 80-ų’ų metų. 4. Smiiianskis L. POETO JAUNYSTĖ. M., 1962. (rusų k.).
Ukrainos prozaiko roma nas, pašvęstas Tarasui Šev čenkai, apima tą gyvenimo laikotarpį, kada iš baudžia vinio meistro nadėjėlo Tara sas tampa dideliu poetu, ka da susiformuoja jo pažiūros, poeto-demov rato, poeto-maištlninko pažiūros. Iškyla Jo gyvenimo paveikslai — susi tikimas su Puškinu ir ščeokinu, mokslo metai pas Briulovą, areštas ir ištremtis.
Mažylis pavogė dviratį... 70 mažųjų nusikaltėlių. Saša — 14 metų, Raiša — 16 rrvetų, Anatolijus — 15 metų, vyriau siam iš jų 17 metų. Ilgas ilgas sąrašas. 70 sužalo tų selų. ,,Šiandien aš eisiu pas Sašą. Milicijos vaikų kambaryje man pasakė, kad tai „sunkus“ bern ūkas. Ir papasakojo truputi biografiją: gimė mieste, tėvą su važinėjo garvežys, nesimoko. Šeima gyvena sunkiai. Drau gauja su Fedka, chuliganu ir dar: Saša labai_ mėgsta muziką, Simfoninę? — pajuokavau aš. Taip. Muziką, kuri priver čia galvoti, — ramiai paaiškino man leitenantas, jaunas gražus vaikinas. Vagys mėgsta muziką. Gražu! Stačiai originalus berniukai. . . .Polocko gatvės pradžia. Čia v’ename iš namų gyvena jis. Pasibeldžiau. Ką aš jam pa sakysiu? Pakviest į kiną? Idėja! Durys palengva atsidaro. Ant slenksčio stovi jis. Akys įkyriai žiūri į mane. — Kuo galiu būti naudingas? — Mama namuose? — Tu atėjai pas mane, o ne pas mamą. Negražu meluoti, po ne! — Mielasis, pas vaikus aš ne vaikštau. Mama namie? — Taip. Prašau. Alb.
Rankos mostas platus, (Žuliai plastiškas. — Ačiū. Motinos namuose nebuvo. Ap melavo. Pasijutau nejaukiai. Rei kėjo kalbėti. Bet ką? Ir aš neju čiom paklausiau: — Klausyk, tu moki muštis? — Ką? — Muštis moki? Dešinė — Pamėginsim? — ranka nugrimzdo gilioje kelnių kišenėje. — Saška, klausyk. Fedia sakė, kad jis ši^ndien pas tave neateis. žinai? — Iš kur tu ________ — Dzeržinskio turguj susiti kom. (Dzeržinskio turgus — va gišių rojus). Ešeriai šiandien nekimba, alkanų nėra. Sašos akyse blykstelėjo žibu rėlis. — Ketvirtadieniais bobos biednos, — pasakė jis. — Reikia meškeriot sekmadieniais. Taip prasidėjo pokalbis. Pas kui ėjnm į kiną. O H^r paskui Saša nusipirko mokyklines va dovėlius. O! ((sautomatiškal! Negreit. Po metų. Lygiai po metų. Buvo visko. Teko muštis. Teko 10knrtų išstypsot Šaltyje sutartoj vie toj, kol jis malonėdavo ateiti. Viską padarė didelė kantrybė ir noras padėti žmogui. Šiais, 1963 metais, Saša moko-
RAUDONIS
TARP KITKO.... Jis garsėjo principingumu. nors neskyrė, ar kieno galva buvo kyštelėta minutei į degančią krosnį, ar kyšojo iš Jos.
Pažįstamo susitikimas gatvėle jam syti ant akių smunkančią skrybėlę.
tik pulki
proga pasitai
Jis save laikė pasaulio centru Ir buvo nepatenkintas viskuo, kas dėjosi žemėje, vien dėl to, kad žemė nesisuko apie jį.
Dėl savo nepatrauklios Išvaizdos Jis ilgai sielvartavo, bet at radęs dėsni, jog veido grožis yra atvirkščiai proporcingas sme genų paviršiaus plotui, nusiramino. Jo kūryboje potekstė buvo taip giliai nugramzdinta, kad nei vienas skaitytojas nerizikuodavo ligi Jos pasinerti.
Bevelk visą praeitą savai tę vyko masiniai komjaunimojaunimo tarpfakultetinial kro sai. Iš turėjusių dalyvauti 1960 studentų, krose dalyva vo 1382 studentai. Tai gana geras rodiklis. Dar niekada mūsų jaunimas taln masiškai nedalyvavo krose. Ypač gerai startavo Ekonomikos, Gamtos. Fizikos ir matematikos fakul tetų komandos. Didžiausią nuopelną, tur būt, reikia skir ti minėtų fakultetų dekana tams ir ypač komjaunimo or-
si šeštoje klasėj^. Auklėtoja pa sakė, kad mokosi gerai ir *kad' Saša... kuria muziką. Gal būt bus dideliu muziku. O juk galėjo būti kitaip. Tik reikėjo palikti nuošalyje. 1961 metai. V. V.“ 70 mažųjų berniukų ir merAI uždariau auditorijos, pyti peizažą nėra bloga ir gaičių. 70 jannų, įdomin žmokurioje buvo eksponuo lengva. Kad autoriaus pama __ w O _ charakteriai! ___ ... _ žmo nių. Tai tytas gamtos kampelis ar reiš jama universiteto dallininkųnės, kurie dar >^evadinami ne pataisomais, net ateityje gali mėgėjų darbai, duris, pir kinys virstų kūriniu, neužten būti blogais, sunkiai pataisomais miausia pagalvojau, kad pa ka atkurti tai popieriuje ar žmonėmis. 70 jaunų žmonių pa kai žmogus, drobėje, nes tokiu atveju tuo tikėta auklėt musų studentams. šėlusiai gerai, Daug kas junkiasi: ką tu išauk- pavargęs nuo chemijos for jau matosi, kad net pačiam lėsi. Velniu gimė, velniu stips! mulių’ ir laboratorinių darbų, autoriui tas nėra labai įdomu Pats kalba, o pamėgint nedrįs sužavėtas ta. Bijo terlionės. Paklausykit, ilgai sėdėjęs prie knygos, stu ir jis neypatingai kokie šlykštus žodžiai: „ko aš dijuodamas žmogaus širdį ir pastebėtuoju. derliosios su chuliganais!“ veiklą,, ar pakėlęs galvą nuo Kai tokį kūrinį pamato pa Terliosiuos... F. Dostojevskio, A. Puškino Tai ne chuliganai, o visų pir- ir kt. knygų, pasiima į rankas rodos lankytojas, jo akyse tie ma žmonės. Ir su žmonėmis reimomentai, kuriuos pabrėžėme kia elgtis žmoniškai, o ne terlio paletę ir teptuką, beržo kala apie autorių, kelis kartus pa dėlę ir kaltuką. tis! aiškėja ir paryškėja. Tai yra Mes šankiame: romantikos! Nepretenduojant į išsames blogosios kurinio pusės, ir Dulkite romantikos! nę ir juo labiau profesionalią dėlto paveikslas nekelia reiasi .jdoO čia kas? Vargu, .. ar r.. mūsų universiteto dailininkų kiamo įspūdžio, estetinio pamesnį darbą. kūrinių analizę, vis dėl to no sitenkinimo. M a r. o rankoje dienoraštis. „1963 m. vasario 12 d. riu palikti ne lakonišką, kaip Įdomūs L. Jarulio paAplankiau Algį J. 16 valandą. Autorius spalvo Namuose vyrauja betvarkė. Ne daugelis, bet dar vieną įrašą veikslai. švara. Pas Algį radau draugus atsiliepimų knygoje. mis stengiasi kalbėti labai Džonį ir V^nką. Jie lošė korto Bendras visų kūrinėlių au apie daug ką: čia ir „'naujas mis. Vanka — neblaiviame sto torių bruožas, kurį kartais tiltas“, „praeitis- negrįš“, ir vyje 1963 m. vasario 16 d. galima pavadinti net truku „prieš audrą“, ir „Trakų apy Motina — mįslė. Jos veidas mu, kad beveik visi savo linkė“. Bet dažnai pritrūksta ^mžinai akmeninis, akys nėjyį gamtą, meninės jėgos, neranda to lios. Kai Algio ir jn draugn su žvilgsnį nukreipia plyšo kortos, ji nupirko nau nors dažniau galėtų vaizduoti momento, kada galėtų pasaky jas.“ žmogų ir tapydami kiekvieną ti: „kai aš tą pamačiau, nega Tai dienoraščio pradžia. Pas daugiau kalbėti lėjau neatkurti spalvomis“. kui daug daug puslapių. Tai vis paveikslą apie Algį. „Rašėm diktantą. Jis apie šiandieną. Tačiau ir ta- Tačiau L. Jarulis žino visas rnšo -eblogai, tik mėgsta veiks šias tiesas ir moka kaip tik nį atskirti nuo tarinio. .. šešta pabrėžti, išryškinti tikrą gro dienį ir sekmadienį pažadėjo būti gerutis — gers tik su sai žį. Tai matosi iš atskirų jo renkasi žmnnės — duoda atas ku... iš kaitą apie padarytą darbą. Po paveikslų detalių ir ypač Pradėjo domėtis knygom ir pierėlis lieka popierėliu. vaizduojančio kol Tikrą kūrinio, lotynų kalba. O ir kambaryje ataskaitą jie rašo savo sąžinei. ūkio sąskaitininką. Nejučiomis švaru. • .* O tie, kurie nesugeba birbti, tie Tai tik maža dalelytė dieno pagalvoji, kad L. Jarulis kaž siai pasako — aš negaliu. Čia raščio- Nueikit Jus į Universite kitaip negalima! Studentas, ku kodėl neatnešė į parodą savo to bendrabutį Nr. 6 pas Ambra riam pritvirtintas nepilnamėTis arba juos zaitytę Reginą. Ji jums dauq ką yr3 atsakingas už jo veiksmus. geriausių darbų, tikrai atneš ateityje. papasakos ir parodys keletą stu Ir tegul Jūsų nebaus teismas, dentų dienoraščių, kurių t3rpe bet sąžinė neduos ramybės, kad bus ir cituotas Ulčinskaitės die Jūs nepajudinote net mažiausio Beveik vienbalsiai įdomiau noraštis, ir kurio gale rasit pa pirštelio, kad išgelbėtumėte žmo siomis pripažinta D. Leleikal prasčiausių algebros uždavinių ’ gų. veiksmų. Tai pamokos su Algiu. Darnas su nepilnamečiais rim tės akvarelės. Jai atsiliepimų Ir šitie žmonės jums pasakys, tas, įdomus. Ir jį reikia dirbti su knygoje daugiausia prirašyta k.>d darbas su vaikais pilnas džiaugsmo, nusivylimo, drąsos. meile. negalima ir žinoma, „bravo “ Čia nerasi kasdienybės. VI. VAICEKAUSKAS Visa tai rašau todėl, kad dau neprijungti dar vleKomisijos dėl nepilnamečių prie jų gelis skeptiškai žiūri į šį klausi auklėjimo prie universiteto no... D. Leleikaltės darbuose, mą. Pas mus kas antrą ketvir komjaunimo komiteto tadienį į komjaunimo konfitetą pirmininkas kaip tik yra daug to , ko trūk-
SPALVŲ KALBA
K
MASINIS KROSAS ganlzacijoms, kurios šiemet tikrai nuoširdžiai įsijungė į kroso pravedimą. Turėjo galimybių geriau pasirodyti ir medikai. Tik blo gai, kad net 46 medikai į kro-
1 B.
ORENTAITĖS nuotr.
le) visada palankiai sutinki ir vertinami parodų lankyti JųGerą Įspūdį palieka J. ■ žio kurso draugų šaržai. I tikslūs, su vykusiai pag® nuotaika. Ypatingai gerai® likti grupės draugų Rob® ir Leono šaržai. Beje, J.l žys gali sėkmingai dirbti ® tik šarže, bet ir portrete.® akivaizdžiai rodo neb® atlikti darbai „Autopori,® su barzda“ ir ypač „Mė® miausio autoriaus portret® J. Smaliuko kariką® kaip tik ir turi geras sav® išraiškingą piešinį ir ® parinktą pavadinimą. 0 ® tas pastebima M. S -J® medžio skulptūrėlėse. Jo| bal „Pirmąkart mieste“: ja“ ir „Negreit į univeį tą“ tikrai Įspūdingi. Visi universiteto daij kų-mėgėjų darbai liudljJ mūsų draugai, laikantieji koše paletę, ne tik turi.l praleidžia savo laisvei dalį, bet ir tuo pačiu d ir pradžiugina visus karį studijuojančius. Dar j kai iš daugelio darbų j te jog universiteto daili b. ieško ir kuria. Kaip tik| SI aš jokiu būdu negi <3 tvirtinti, kad iš šito į S( saus jų būrelio kada na Iš perskaitysim jų pavardl būt, net dailininkų ; | re le nalų sąraše.
6 ■K 4 1 i
sta L. Jarulio ir kartais V. Astrauskienės piešiniuose. Ji moka tikra to žodžio prasme sakyti „čia gražu“, ir tuo ne nepatikėti, pažiūrėjęs gali „Pavasarį“, „Potvynį“, „Šerkšną“.- Autorės akvarelės nuotaikingos, šiltos, drąsaus, minkšto ir švelnaus potepio, Aiškiai pastebima, kad valzdas, kurį D. Leleikaitė atku ria kūrinyje, trumpiau ar il giau formuotas vaizduotėje, beveik niekada nepaimtas tie siogiai iš tikrovės. Tai gera jos savybė, nes ji būtina me nininkui. Nuotaika, aplankius univer siteto mėgėjų-daillninkų paro dą, tikrai nebloga. O kad ji būtų dar geresnė, pridėkime J. 2ižio, M. Sukacko ir J. Smaliuko darbus. Gera kari ŪSŲ Liūdna, bet tai taki ,VOj. katūra ir geras šaržas (juo la salė dažnai būdavo y.$ biau, kai autorius priverčia J. Žliipio nusišypsoti medžio skulptūrėInia, -------------------- ♦O*-
są atėjo be sportinės formos ir nebuvo išleisti į startą. Kaip visada silpnai starta vo Istorijos ir filologijos fa kultetas. Iš turėjusių startuoti 279 studentų, tebuvo 125. Krose buvo pravestos dve jos varžybos — masiškumo ir mesitriškumo. Masiškumo varžybose ge riausiai pasirodė Ekonomikos fakultetas, meistriškumo — Fizikos ir matematikos fakul tetas. Meistriškumo varžybose I vietą individualiai užėmė ma tematikė G. Krotkutė. II-III vietą užėmė biologė G. Bobelytė ir medikė A. Kazlauskai tė. Vyrai bėgo 3000 metrų dis tanciją. Čia greičiausias buvo fizikas A. Aleksandrovas. Antrasis finišavo irgi fizikas A. Vaitkevičius. III—IV vie ta pasidalino J. Veteikls ir Masadunskas. Tenka pažymėti, kad tuo pačiu metu universiteto rink Mes, universiteto irkluotojai, nesigėrėti musų trene tinė startavo respublikiniame negalime rio Alfonso Rudzinsko, 1957 m. krose, kur aukštųjų mokyklų Europos čempiono, daugkartinio pirmenybių prizininko, grupėje mūsų komanda užėmė TSRS nuoširdžiu darbu ir parama bendrą III vietą, aplenkdama mums. žmonėse visuomet yra didžiai Kauno Kūno Kultūros institu vertinamos tokios savybės, kaip kuklumas, paprastumas ir drau to, „Akademiko“ ir kt. koman giškumas. Visos šios savybės ir trenerio budo pagrindą, das. Respublikiniame krose sudaro jo charakterį. Tai mes ypač jau geriausiai pasirodė M. Ber- čiame. Kai Sapieginėje vyksta varžybos, jo butas žinskaitė (EF) Paukštytė (MF), slidinėjimo virsta persirengimo kambariu. Tarp kitko ir puikia vonia. Mūsų Zutelis (GF). ir
Padėka treneriui
naoačiauskaitė, stažuoda ma vienoje poroje su sporto meistre A. Simanauskiene (PSK), parodė antrą dienos rezultatą ir su „Lokomotyvo“ dviratinin kėmis pasidalino II ir III vieta.
Momentas iš varžybų. Startuoja (iš kairės i dešinę) J. Raulynaitis ir V. Smagurauskas (FMF).
Dėst. ZUMBAKYS
treniruotės vyksta kasdien, Rujose visuomet dalyvauja dzinskas. Ne kaip pasyvus ste-
Gimnasčių džiaugsmai ir rūpesčiai
NUOTRAUKOJE: Vilniaus miesto dviračių sezono atidarymo porinių (iš kairės į dešinę) A. Piuriuškytė, P. Knieža, J. Bartkutė, J. Girdvainis.
lenktynių
nugalėtojai:
Antrą vietą Aukštųjų mokyk lų spartakiados meninės gim nastikos varžybose, po KKj, užėmė universiteto merginos, Trenerės R. Bražiškytės auklėti nės pasistengė ir pelnytai iško vojo tokią pergalę. Geriausiai pasirodė Aušra Si pavičiūtė, I kurso anglistė. Dau giausia plojimų už savos kūry bos pratimą susilaukė Vacė nausynaitė. Vacė jau pareitais me tais įvykdė pirmą atskyrį. Se kančiais metais ji galvoja kovo ti pagal meistrų programą. Mikelionytė, Grincevičiūtė, Jašins-
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17.
Užs. Nr. 3255
antro kaitė ir Raščiūtė atliko ____ _______________ visos atskyrio pratimus. Jos įvykdė šio atskyrio reikalavimus. Daugiausia rūpesčių mergi noms kėlė šuolis nuo spyruokli nio tiltelio. Ir ne todėl, kad tai būtų sunkiausia, nebuvo kur treniruotis! Universiteto meni nės gimnastikos sekcija neturi spyruoklinio tiltelio. . . Būtų gerai, jei sporto katedra padėtų įsigyti jį. Norėtume, kad merginos galėtų užsiiminėti gim nastika mažesnėmis grupėmis, nes salė gana maža. J. AUGYTĖ
bėtojas, arba solidus M o betarpiškai dalyvaucflH dime, krose. JI A. Rudzinskas univer^Vj A ba trečius tvotus ir jis išaugino net tris t vos irkluotojų r nistr^B Paprasti, draugiški sportininkais yra did^H nanti Jėga pradedantis^® pat padeda sukurti : Jtį< draugišką kolektyvu, darnumas ir draugiška™1 pasireiškia treniruočii^HI Mes norime Iš reik I®® draugui A. RudzinsVfL nepaprastai didelę paw® triūsą ir pasiaukojin’ ®i VVU
REDAKCINE .
I
KcĮ.°Z.° __________ ? "
Mirus ChF II * dento MACKEVICIA riaus motinai, gilia tą jam reiškia qru gal.
Medicinos fakult so studentai nuoš_ jaučia Gražiną M'-'I TĘ, jos mylima t mirus.
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
Odtzm BHJkiiioccaoro foc. yHitBepcirrera (<CoMraca* sry.ae«T»), aapec: r. Bhjimi»c, y*. yuHBepcarcTO, 3.
IRK adŽ srijiį
amt<
Užs LV 05’