Tarybinis Studentas, 1963 m. gegužės 11 d. Nr. 16 (451)

UGIAU BENDRAUKIME SU STUDENTAIS NIVERSITETO dėstytojas — tai mokslinis moks darbuotojas, pedagogas, jaunimo auklėtojas.

Auklėti studentą, formuoti jo pasaulėžiūrą pasaiilė — laag; lai sudėtingas > darbas. Juk kiekvienas studentas yra sarai I etiškas atskiri .pasaulis,. ir _____ prasiskverbti- į. .„ jį, «-pažinti lob -------------atsklras -------- ..jį J e taip lengva. O nepažįstant šio pasaulio, negalima ir >ti pikti jo. Garbingas auklėtojo pareigas dėstytojas gali te. [likti tuo sėkmingiau ir geriau, kuo arčiau jis pažįsta :bl udentą, vadinasi, kuo glaudžiau bendrauja su juo.

I T'5 « Ą lt zt v. zl n zt ,1 , Viena ėzvlzill tokių dėstytojo bendravimo su studentais formų a susirinkimai ir Įvairūs masiniai renginiai. Dėstytojai, idami tokiuose susirinkimuose, arčiau pažįsta studene s, daro jiems teigiamą poveikį. | Tačiau šį studentų auklėjimo būdą daugelis dėstytojų r nepakankamai praktikuoja. Tiesa, fakultetiniuose stuntų masiniuose renginiuose dauguma dėstytojų dalyuja. Bet vos šie renginiai perkeliami už fakulteto rių, į juos atvyksta dažniausiai tik vienas kitas dėstytos. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį vyko tarpfakultetinė eno saviveiklos apžiūra, kurią suorganizavo universito Kultūros klubas. Daug jėgų ir energijos pareikalaiš studentų pasiruošimas apžiūrai. Kiek laiko sugaišo vlveiklininkal! O kad neatsiliktų moksle, jie turėjo ne eną naktį ir mažiau pamiegoti. Todėl nėra ko abejoti, lj d studentai laukė atvykstant į apžiūrą ir savo dėstyjų, norėjo su jais pasidalinti savo džiaugsmu, išgirsti resniųjų draugų patarimų. Deja, jų viltys neišsipildė, v k Chemijos ir Teisės fakultetų didesnė dėstytojų dalis vyko Į apžiūros koncertus, o Gamtos, Ekonomikos, Fikos ir matematikos fakultetų dėstytojų ten nebuvo mati.

J Dauguma dėstytojų retai lanko bendruosius universiftto masinius renginius: minėjimus, vakarus ir kt. Štai 11; balandžio 21 d. pirmą kartą universiteto istorijoje buvo tik S įrengtas susitikimas su studentų tėvais. Ar daug dės1 ; I tjtojų dalyvavo šiame vakare? Iš Ekonomikos fakulteto --J neatvyko nė vienas. Gamtos fakultetui atstovavo profe) sorius J. Dagys, Medicinos fakultetui — profesorius M. 1 Marcinkevičius. rdt | Labai retai studentai mato bendruosiuose universiteto p rmginiuose draugus A. Nevinską, A. Misiūną, A. Naftalevičių, K. Grlncevičių, J. Moreiną, E. Medžį, A. Pronckų, A. Gamperį, V. Gavelį, D. Sauką, Z. Zakarjan, L. >E Drotviną, V. Kalkarį, N. Karvelį, S. Galberštatą, E. Cervinską ir kitus. "jį Tokie dėstytojai paprastai suranda Įvairiausių priežas­ čių, kurios jiems „trukdo“ ateiti į minėjimus ir kitas ma­ inės jaunimo sueigas. Tačiau pagrindinė priežastis ar nebus ta, kad jiems mažai rūpi studentų auklėjimo klau■mal? Juk ne mažiau užimti, pavyzdžiui, profesoriai B. ■ranskus-Žalionis, Z. Žemaitis, P. Brazdžiūnas, K. Daukjįs, M. Marcinkevičius, docentai V. Kostelnickis, L. VlaSmirovas, R. Mironas, kuriuos studentai sutinka kiekViename svarbesniame viso universiteto renginyje.

S Reikia, kad katedrų vedėjai daugiau rūpintųsi dėsty­ mų dalyvavimu tiek fakultetų, tiek bendruosiuose uni­ versiteto renginiuose. Kiekvieno dėstytojo pareiga — J daugiau bendrauti su studentais, visuomet būti su jais.

I. I

Visų šalių proletarai, vienykitės!

O

Kirtimu

U

m

zl

cit

J zv

9*

tr >

„f

I

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų

Nr. 16 (451) 1963 m. gegužės 11d.

Kaina 3 kap.

ŠIA E NUMERYJE: ><UNIVERSI--j > ; > •

;

TETO TARPFAKULTETINES SAVIVEIKLOS APŽIŪROS REZULTA-

° o ° °

tai

> • DĖSTYTOJO TRI- ° BŪNA :: „K O M J A U N I- o MO PROŽEKTO oi įo RIUS“ 2 o DIPLOMANTŲ KŪ- " o RYBA o O o MŪSŲ ETNOGRA- 01 o FŲ MOKSLINIAI ° o PRANĖS I-o o •o MAI MASKVOJE ° o o

e

Ką rinksime sekretoriumi?

Pavasario sesija. Nauji rū klausimų, nutylėjo aštresnes pinasi visi jos nariai. tuos komjaunimo vadovus, ku­ pėsčiai ir darbai. Vėl perpil­ problemas.

Universiteto komjaunimo rie dirbo su ugnele, kurie į Tai gana, keista, bet daž- komiteto biuro nutarimu yra savo darbą įdėjo širdį, kurie dytos skaityklos, vėl ruošiama­ si egzaminams. O po jų — niauslal būna taip, jog per ruošiama anketa, kurią kom­ nedavė apsamanoti savo drau­ į studentiška vasara. Ir, gal ataskaitinius susirinkimus jaunuoliai privalo užpildyti gams, atsiliepiama labai šil­ J būt, klausimas: komjaunuoliai kalba bendro­ ataskaitinio susirinkimo metu. tais žodžiais. į — Ką rinksime sekretoriu- mis frazėmis, o pamiršta patį Jos tikslas Į diskusiją dėl Iš tiesų, komjaunimo gru­ (mi? — šiek tiek neįprastas. svarbiausią — save, savo komjaunimo grupės darbo pa­ pės sekretorius labai daug ką į Tačiau jis būtinas! Univer- kurso draugus. , gerinimo įtraukti visus kom­ gali padaryti. Juk jis kartu ) siteto komjaunimo komiteto Sį blogą įprotį mes priva- jaunuolius, sužinoti jų nuomo- su grupės aktyvu formuoja į biuras nutarė ataskaitiniussavo draugų vidinį pasaulį, s rinkiminius susirinkimus grupažiūrą į darbą, pareigą, ug­ ir ' pčse ir kursuose pravesti paUNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETO BIURAS do pilietinį aistringumą j vasarį.

NUTARĖ ATASKAITINIUS-RINKIMINIUS SUSIRINKI­ principingumą. > Ką mes tuo laimime? Visų MUS GRUPĖSE IR KURSUOSE PRAVESTI PAVASARĮ Komjaunimo grupės sekre­ S pirma naujais mokslo metais torius — centrinė komjauni­ Į darbas komjaunimo grupėse mo darbo figūra. Ir giliai S prasidės nuo pat pirmosios lome ryžtingai keisti. Kom­ nę ir pasiūlymus. Apibendri­ klysta tie draugai, kurie vi­ rugsėjo dienos, nebus „ikirinataskaitinis susirin­ nus komjaunuolių atsakymus, sus fakulteto komjaunimo or­ i klmlnlų“ nuotaikų, atsikvėpi- jaunimo kimas, tai kiekvieno komjau­ bus paruoštos priemonės kom­ ganizacijos nuopelnus priski­ į mų ir pertraukų. ria komjaunimo biurui. Juk nuolio ataskaita save, jaunimo darbo pagerinimui pagrindinis j Be to, prityręs komjaunimo prieš komjaunimą, prieš darbas vyksta gru­ grupėse. prieš savo ? aktyvas turės galimybių ap- liaudį.

Ataskaitinio-rinkiminio susi­ pėje, jį organizuoja ir už jį > mokyti gruporgus, perduoti saIr teisingai elgiasi tos rinkimo metu taip pat svarbu atsako grupės sekretorius. į vo patyrimą, o tik vėliau už- Gamtos, Į tai atsižvelgdami, kiek­ Istorijos ir filologi­ teisingai atsakyti į klausimą: į leisti vietą savo jaunesniems jos fakultetų — Ką rinksime sekretoriu­ vienos grupės komjaunuoliai komjaunimo gru ­ į draugams. turi labai rimtai ir atsakingai pės, kur susirinkimų metu ke­ mi? { Tad nauda akivaizdi.

Turime daugybę pavyzdžių, apsvarstyti komjaunimo sek liami klausimai: > Tačiau, ruošiant ataskaiti— Ką aš daviau komjau­ kai grupėse šiis klausimas pa­ retoriaus kandidatūrą. Šias liekamas savieigai, kai išren­ pareigas galima patikėti tik j nius-rinkiminius susirinkimus nimu!?

I’ grupėse ir kursuose pavasarį, — Kuo aš praturtėjau kamas pirmas pasitaikęs žmo­ gabiems, politiškai užsigrūdi­ yra pavojus nuslysti paviršiu­ dirbdamas visuomeninį darbą? gus. O juk komjaunimo vado­ nusiems, nuolat ieškantiems, mi, šį rimtą ir atsakingą dar­ — Ar ne veltui leidau lai- vas be iniciatyvos, be ugne­ energingiems žmonės. lės, abejingas visuomeniniam Universiteto komjaunimo bą atlikti atmestinai. Nežiū­ ką? ne tik sužlugdo darbą, komitetas tikisi, kad ataskairint artėjančios sesijos, fa­ Tokie ir daugelis kitų darbui bet savo aplaidumu užkrečia tiniai-rinkiminiai susirinkimai kultetų komjaunimo biurai klausimų verčia svarstyti, visą grupę, pasėja abuojumo grupėse praeis dalykiškai ...privalo kruopščiai ir planin­ analizuoti, galvoti, Ir kom- sėklas kiekvieno širdyje. svarstant opiausias ir aštriau­ gai pasiruošti šiai kampani­ jaunimo ataskaitinis susirinki­ Kalbantis su buvusiais mu­ sias komjaunimo gyvenimo jai, pasiekti, kad ataskaitiniai mas turi tapti ta darbo for­ L susirinkimai taptų rimtu, da­ ma, kai ieškoma, mąstoma, lių studentais, dažnai tenka problemas, kad tai bus žings­ lykišku pokalbiu apie kom­ aptariama kolektyviai, kai užsiminti apie komjaunimo nis pilrmyn, gerinant mūsų dar­ jaunimo darbą, apie grupės apie organizacijos darbą rū- grupės darbą ir dažniausiai bą, ieškant naujų, efektingų mus, Baltarusijos vardo universiteto Istorijos ir fi­ Neseniai — apie gruporgus. Ir apie komjaunimo veiklos formų. vaidmenį auklėjant žmogų, rajono Girių lologijos fakulteto komjaunimo r r sSmurgainio , __ ' _ * ‘ moksleikomjaiTnuokomitetui, fakulteto skiepijant jame geriausius ^tųohmetės mokyklos Vil- liams. ’US, pasiekė " * džiugi‘ žinia. “ mūsų amžininko bruožus.

V. Kapsuko aus Valstybinio Atskirai norime padėkoti už O juk būna, kad komjau­ SCENOJE — MEDICINOS Istorijos ir knygas III kurso vokiečių irdo universiteto ------------ -------------------_______ . speFAKULTETO MERGINŲ OKTE grupės susirinkimas ol|jpijos fakulteto komjaunuo- cialybės studentams ir lietuvių nimo TAS. _____kad mes neturi- kalbos ir literatūros specialybės praeina formaliai, neįdomiai, sužinoję, Dervinio nuotr. nygų lietuvių kalba, ėmėsi V kurso studentui R. Simonai­ ““ros iniciatyvos. Fakulteto stu- čiui už gražias ir įdomias kny­ be diskusijų. Atsistoja grupės po vieną pasako kelias intai surinko ____ „ kitą geles. Siekdami, kad tarp musųi sekretorius, ; “ į mo- užsimezgusi draugystė iyqą *r padovanojo mūsų dar "la­ bendras frazes ir tuo viskas 'klos bibliotekai. Gavę Gavę šią šią do­ biau sustiprėtų, norėtume pa­ galėsin(e ne tik ge- kviesti savo naujuosius draugus: užsibaigia. inąmės -----— mokytis gimtosios kalbos, pas save.

Kur jaunimą jaudinančios |iaugiau sužinosime apie ESENIAI pasibaigė tarpfa' problemos, klausimai, kur dadraugus gyvenančius LieM. KATKAUSKAITĖ kultetinė universiteto me­ N : lykiški pasiūlymai?

Jų nėra!

Girių aštuonmetės mokyklos no saviveiklos apžiūra. „ ___ komjaunuoliai pirminės komjaunimo Šios savotiškos varžybos vyko Vii mokyklos Ir susidaro įspūdis, kad gru­ balandžio mėnesį. ^nieriai nuoširdžiai dėkoja organizacijos sekretorė, Kiekvienas pėje nėra galvojančių, giliau |us Valstybinio V. Kapsuko VIII klasės mokinė fakultetas pasirodė su programa, ,55; mąstančių žmonių, kad jie kuri atspindėjo saviveiklos me­ lygį, jos kryptingumą, ak­ [ viskam abejingi, kad juos ninį ■■■ tyvumą ir masiškumą. niekas nejaudina.

Reikia pasakyti, kad vertinimo lengva nustaty­ Tokį vaizdą pereitais me- komisijai nebuvo 11 Reikėjo atsižvelgti | tais buvo galima matyti kai tinenugalėtojus. tik į programą, bet ir į rea­ | kuriose Medicinos, Ekonomi- lias fakulteto galimybes, t. y., s į studentų skaičių, o taip pat į Ui | kos, Fizikos ir matematikos galinčių dalyvauti saviveikloje ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO-I JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS,"| fakultetų komjaunimo grupė- (neišvykusių praktikai) procentą. e Iš susirinkimų komjau- Nežiūrint kai kurių sunkumų, A KTYVIUS VISUOMENININKUS. ■I se.

■■I nuoliai išeidavo nepatenkinti, apžiūros-konkurso rezultatai, at­ rodo, yra teisingi. I vietą iško­ ■ patys savęs klausdavo: ■ voję Gamtos mokslų fakulteto BBBBBBk, parodė įvairią — Ir ko mes susirinkome? saviveiklininkai programą. Ją atliekant dalyva­ Kodėl taip atsitikdavo, kas vo gausus studentų būrys. Pa­ ie ■ dėl to būdavo kaltas? Visų žymėtinas žanrų įvairumas: soVaši1H ozas ir instrumenta­ dabar pirma kaltė tenka grupės listai-dainininkai lįiul tas listai, vokaliniai ansambliai — sekretoriui ir biurui. Jie ne­ duetas, įii t J rtame kurse, trio, oktetas, šokėjai, čelei, Čaikovskio „Neapolietišką programos numerius, norisi pačiau savo moksskaitovai ir t. t.

Pagirtina, jog paruošė susirinkimo iš anks­ ir žymėti studentės greta liaudies dainų bei šokių, o dainelę“ triūbai, meksikiečių Okeniekaitės to, nepasitarė su komjaunuo­ taip i? Įveiklą pradėpat lietuvių autorių kūrinių, jugoslavų dainas, estų, baltaru­ prasmingai paskaitytą V. Pal­ liais, neiškėlė jaudinančių sių kūrinius.

Kaip geresnius girdėjome Masne Elegiją violončinskaitės eilėrašti „Aš tau kal­ Inuo studijų ti“ ' „ Giedraitytės ir R. JūškaiciM:ios. Laborai s moldavų liaudies šo­ j ---------= — ki „Vilkiukas“, studentės Strumi.rijos — geriausi Universiteto dainos konkursui / L. AUKŠTAITIS laitės dainavimą. Gražių rezultatų pasiekė vokalinis merginų an­ iozo draugai. Jis samblis, dalyvavęs ir lietuvių a ir praleidžia .,es Sokio »»Trys mergelės“ atlikime. ^■ausiai laiko.

I vieta pripažinta taip pat me­ jo moksliniai dikams. Iš jų programos visų Nuo stovyklos pastolių Bėga, raitosi kelias Piym.9 . Parr,inėtini studentės Gaui Jane Simai aiškūs, Moja vasara štai.

Kas jo galą suras. . . dėšiutės paskaitytas monologas „Nepagydomoji“ ir studento No­ Tik ieškotojų dalią rendžiantys nauPriedainis. t . reikos intermedijos, kuriose su Jaunos širdys supras. ^Mįs biologines geroka jumoro doze atspindėtas Ryto saulėj pabudus kasdieninis medikų darbas.

Fa­ oblemas. PranePriedainis: kulteto šokėjai labai qj?rai pašoko Žemė laukia dainų. baltarusių liaudies šokį „Juročmal įvertinami Jos pabirs tarsi grūdas ką . Gražiai dainavo IV kurso Žygis didelis šauks jįrai. Todėl jau Nuo studento delnų. merginų vokalinis ansamblis, o Ir liepsnos ten laužai, taip pat „busimasis studentas“ i metai kaip JuoPriedainis...

Zenkevičius ir Česnys, estradi­ Kur paslėpta tiek daug, ,S Vasiliauskas niam orkestrui pritariant, atlikę Kas į kelią išrieda, Ostrovskio dainą „Tegul visada Rasta dar taip mažai. . . smtos mokslų faVėjas tą išmėgins, šviečia saulė“.

Chemijos fakultetas parodė ne­ Džiaugsmą tyrą kaip žiedą ilteto studentų Tirpsta mėlynuos toliuos didelę, tačiau įvairią, gerai sure­ Dovanų jam nuskins. . .

-okslinės draugi­ petuotą ir surežisuotą programą.

Išsvajoti kraštai, Priedainis...

Kiek blankiau pasirodė merginų ai pirmininkas.

J. VASILIAUSKAS

I

ū

Dėko jame, kviečiame

ĮSPŪDŽIAI IŠ APŽIŪROS

-F

GARBES LENTA

sf-

I

KELI

(Nukelta j 2 psl.)

DĖSTYTOJO TRIBŪNA

AUKLĖJIMAS—KŪRYBA! Neauklėdami studentijos, □ Doc. E. KONDIURINA AUKLEJAMAJ A M mes neparuošime tokių specia- g darbui aukštojoje mokykloje ★ skiriama daug dėmesio. -Jomis vadovaujasi patys stu­ listų, tokių piliečių, kokie g Jis toks pat būtinas ir atsa­ dentai, o dėstytojas tik pade­ mums reikalingi. Todėl reikia g tobulinti visas auklėjamojo □ kingas, kaip ir mokymas, nes da. t tarybinė aukštoji mokykla tu­ Universiteto priskirtų . _ dės- darbo formas, □o ri paruošti ne tik gerus spe­ tytojų darbe dar daug trū(ku-D,DDDaaDDaDDaDDDDaDDDDDaDaDnaDoaD ^ cialistus, bet ir žmones, kūry­ mų. Jie dažnai kartoja arba o biškai žiūrinčius į gyvenimą. net pakeičia kitų organizacl-S Komunistinės visuomenės žmo­ jų, ypač komjaunimo, darbą, o gaus auklėjimas yra ne ma­ Tokiu atveju auklėjimo pro-S žiau sudėtingas procesas, kaip ceso metu studentai tampa ste-o ir mokymas. bėtojais, o ne dalyviais.

Natūralu, kad pačia efekty­ Nepakankamas priskirtų g viausia auklėjimo priemone dėstytojų darbas daugeliu at-ū tampa mokymas. Jeigu dėsty­ veju paaiškinamas vadovau- g tojo paskaitos paruoštos pa­ jančių dėstytojų apsileidimu. □ gal dabartinio mokslo reikala­ Neretai būna ir taip, kad gru- □ vimus, t. y., padeda suprasti pės vadovu tampa dėstytojas, “ objektyvius pasaulio dėsnius kuris jai nebedėsto. Dėstytojo“ ir tuo pačiu — politiškai at­ autoritetas, kuris įgyjamas □ viros, skaitomos patraukliai, paskaitų metu, netenka pras-° jos, be abejo, pažadina kūry­ mės. Toks dėstytojas tampa o bišką požiūrį į gyvenimą, ska­ tik „priemonių“ organizatorių-S tina studentų norą atidžiai mi ir jokiu būdu ne auklėto-□ gilintis į keliamus klausimus. ju. i S Partinė ir komjaunimo or­ Kitas trūkumas yra tas, kad □ ganizacijos tvarko auklėjamą­ grupėms parenkant dėstyto- “ jį darbą taip, kad mokymo jus, maža dėmesio skiriama juo procesai turėtų tam tikrą idė­ pedagoginiams gabumams. Ge-o jinę kryptį, atskleistų jos ry­ rai auklėja tik tas dėstytojas,“ šį su socialistiniais visuomenės kuriam toks darbas tampa bū-“ interesais. tinu poreikiu. Tik jis auklės“ Pagaliau, pas mus plačiai konkrečiai, t. y., atras viso paplito tokia forma, kaip* 1 naujas ir naujas formas, ati-° priskirtų dėstytojų darbas.3 •Ši <5i tinkančias grupių studentų sa-° priemonė taikoma jau kelinti vybes ir auklėjimo uždavinius, g metai, jai skiriamos didelės Priešingu atveju — priskirtas g dėstytojų pastangos, nors kar­ dėstytojas tampa administrato-g tais pasigirsta skeptiškos pas­ rium. “□ tabos tos priemonės adresu. Žinoma, šio darbo sėkmeig Tai pirmiausia paaiškinama iki šiol trukdo užsisenėjusig tuo, kad iki šiol dar mažai nuomonė, priskirto dėsty-g i Ištirta priskirto dėstytojo dar­ tojo darbaskad nelabai sudėtingas, g bo specifika, nenurodyta šios kad tai tik kažkokia nereikš-g priemonės vieta aukštosios minga „krūvio“ rūšis, kuri g mokyklos auklėjamojo darbo nereikalauja nei laiko, nei kū-g sistemoje. rybos. Neretai manoma, kad g Priskirtas dėstytojas geriau dėstytojui reikia duoti dar g už kitus gali žinoti studentų kitą visuomeninį įpareigojimą, individualius trūkumus ir su­ Taip pirmasis įpareigojimas gg i gebėjimus. Tai leidžia jam tampa antros arba trečios ei-g teisingiau pasukti individo pa­ lės visuomeniniu darbu.

Ir g saulėžiūrą reikiama kryptimi. apie jokią jo kokybę kalbėti g Jeigu, sprendžiant bendrus netenka. uždavinius, įžiūrėsime specifi­ nį dėstytojo vaidmenį, kurį kelia aukštoji mokykla, tuo­ RAŠO UNIVERSITETO RADISTAI met reikia ieškoti ir atitin­ I kamų darbo formų.

Be abejo, jos turi būti ne­ paprastai įvairios, kaip kad ir JAUNO KOLEKTYVO —DIDELI DARBAI įvairios studentų specialybės, skirtingos gamybinio ir teori­ Prieš 68 metus, aegužės 7 dieną, pasaulis iš (genialaus moksli­ Aleksandro Stepanovičiaus Popovo rankų gavo didžiausią nio apmokymo rūšys įvairiuo­ Ne vienam, praeinančiam'' ninko išradimą — radiją. Radijas, gimęs kaip ryšių priemonė, šiandie­ pro Čiurlionio gatvėje esan-a ną se kursuose. tapo galinga techninės pažangos jėga.

Vargu ar įmanoma įsivaizduoti kasdieninį gyvenimą be radi­ Visiškai aišku, kad priskir­ čius rūmus, kyla mintis: „Kas televizijos, magnetofono... to dėstytojo darbas pirmame tai per bokštelis, iškilęs virš jo, Mūsų šalyje radiotechnikos ir elektronikos mokslą vysto di­ kurse skiriasi nuo darbo vy­ triaukščio pastato?“ Atsakysi­ delis specialistų būrys, ieško naujų jo panaudojimo galimybių. resniuose kursuose. Pirmame me. Iš ten kasdien Į eterį Kartu su jais didelį darbą atlTeka ir daugiamilijoninė radiotech­ nikos entuziastų-radijo mėgėjų armija. kurse studentai sudominami įvairaus dažnumo bangomis Universiteto LDAALR radijo sporto sekcija — jaunas radijo mokslinėmis žiniomis, pasau­ sklinda radijo signalai. .. mėgėjų kolektyvas. Bet jo gyvenimas — įdomus, turtingas. lėžiūros klausimais, vadinasi, Prieš 3 metus keli univer­ Apie tai ir pasakoja mūsų mėgėjai šiame skyrelyje. priskirto dėstytojo darbas čia siteto studentai — radijo mė­ vyr. dėst. G. MISIŪNAS kaip tik ir turi pagelbėti.

Universiteto LDAALR Radijo stoties viršininkas gėjai — atsinešė į bokštelį Tokiu atveju labai daug naudos duoda pasikalbėjimai savo aparatūrą ir įkūrė kolek­ KONFERENCIJA su visu kursu, išaiškinamas tyvinę stotį. Besidominčių ra­ dėstomų specialybės discipli­ dijo sportu studentų skaičius Lietuvos radijo sporto federacija balandžio mėnesį Kaune nų mokslinis nuoseklumas. organizavo konferenciją, skirtą radijo mėgėjų poros metų veik­ Reikia supažindinti studentus nuolat augo. lai apžvelgti.

Konferencijos svečiai — žymūs Tarybų Sąjungos mėgėjai — su kūrybinio darbo galimybė­ Šiandien toli už Lietuvos atstovai iš Leningrado, Estijos, Latvijos bei Baltarusijos. mis, kurios atsiveria prieš ribų radijo bangomis sklinda Džiugu, kad universitetą konferencijoje atstovavo net devyni mūsų balsas.

Visa tai padarė radijo sporto sekcijos nariai. Sekcija ne kartą paminėta kaip pa­ juos, besimokant aukštojoje siekusi gerus rezultatus. Apie universiteto kolektyvinės stoties mokykloje bei ją baigus. Eks­ darbščios studentų rankos. VP2KAB. vienos iš pirmųjų respublikoje, dirbančios ultratrumkursijos į bibliotekas, archy­ Juos pažįsta daugelis respubli­ pųjų bangų ruože, 1962 m. respublikinių UTB varžybų nugalėto­ vus, laboratorijas, gamyklas kos mėgėjų, jų vardus jau ži­ jos pasiekimus šiandien nies jau skaitome ir visasąjunginėje labiausiai priimtinos darbo no gana tolimi mūsų draugai spaudoje („Radijo" žurnale). 4 Asp. R. RAKAUSKAS — radijo entuziastai. Radijo formos. stotyje arba radistų klasėje Pritvirtinto dėstytojo pagal­ ETERYJE UP2KAB ba neišvengiama ir politinių dažnai sutiksime II kurso fi­ Dėmesio! užsiėmimų metu.

Pirmakur­ zikus Viktorą Narkevičių, Jo­ Kovo mėnesį buvo paleistas trumoų bangų siųstuvas siams ne visada lengva iš at­ ną Vaivadą, Zigmą Martūną.

Aš—lapė... skirų politinio gyvenimo įvy­ Užsiėmimus lanko Stasė Gri- UP2KAB. Buvo užmegzta daug įdomių — Dėmeslol Aš — lapė! Dėkių spręsti apie istorinio pro­ ganavičiūtė (I k. FMF), Žla- ryšių su Europos, Azijos, Afri­ mesiol Aš — lapė numeris pirceso pasireiškimą, kurio daly­ bys Pranas (IV k. MMF), Sta­ kos ir kitomis šalimis. mas, — girdisi ausinėse.

Mūsų radijo mėgėjai naudoja ­ sys Mačikėnas (V k.

IFF), viais yra ir jie patys. Dėsty­ Radijo imtuvėliais apsiginitlasi trimis kalbomis: anglų, rusų vusi grupelė sportininkų šiek tojo pagalba šiuo klausimu Laurinavičius Albertas (III k. ir lietuvių. tiek jaudinasi. Nustatę kryptį, į FMF), Samuliortis Vytautas Sutartą dieną ir valandą vie­ pažadintų gilų studento susi­ nos ar kitos respublikos mėgė­ „lapę“ kas penkios minutės vie­ domėjimą .labiausiai sudėtingo­ (I k. FMF) ir kiti. jai susitinka .eteryje, keičiasi nas po kito jie neria pirmyn, L. KIMTYS i mis visuomeninio-politinio gy­ informacijomis ir eterio naujie­ štai vienas iš jų jau artėja ten, kur tankiuose krūmeliuose Universiteto Radijo sporto nomis. venimo pusėmis. tūno „Lapė ” — radijo mėgėjas NARKEVIČIUS sekcijos pirmininkas Tokiu būdu, pirmame kur­ su radijo siųstuvu...

Tai trumpas epizodas iš eili­ se reikalingas masinis dar­ nės universiteto „lapių medžiokbas. Vyresniuose kursuose, kai lės**.

Išryškėja studentų polinkiai „Lapių medžioklė" — jauna sporto šaka. Tarybų Sąjungoje iki vienokio ar kitokio laips­ paplitusi prieš tris metus.

Lie­ nio, svarbesnės tampa indivi­ tuvoje ja pirmieji susidomėjo dualaus darbo formos. Tai ne­ kauniečiai. Mūsų vyr. dėstytojas G. Misiūnas ir studentas L. reiškia, kad nereikalingos Kimtys plačiai susipažino su aukščiau minėtos formos. Ne, „lapių medžioklei" reikalinga jos lieka tokios pat reikšmin­ aparatūra ir „medžioklės" meto­ dika. įgytomis žiniomis jie pasi­ gos grupės gyvenime, tačiau dalino su sekcijos nariais, kurie

Laukiam atsakymo « Bendrabučio Nr. 2 budėto­ jas mus sutiko šaltu ir nesve­ tingu žvilgsniu. Deja, daug miegančių studenčių — nesu­ radome. Ryškiausiai į akis kri­ to 42 kambarys, kur gyvena I kurso romanlstės. Jos bevelk visos miegojo. Štai, žiūrėkite į vidurinę nuotrauką. Kaip sal­ džiai miega merginos!. .. Ly­ giai tokią pačią padėtį sura­ dome ir kituose kambariuose, kur gyvena I kurso romanistės. „Mums nėra pirmos pa­ skaitos“, — kalba merginos.

Nejaugi? Juk tvarkaraštyje

i

aiškiausiai pažymėta, kadi ii 9 iki 11 vai. romanistai] docento R. Mirono pask] Ir docentas atėjo į pa ki z Deja, nesurado studentų.’ ib!

Mūsų fotoaparatas užtik* Z ir III kurso istorikę ApoJ ii' (žiūrėkite nuotrauką apačiį Ji ramiausiai miegojo, kaiH> tarpu jos kurso draugai paskaitos. į,(e „Taure“ suradome I K< gančius vos kelis kam eisi Tai III kurso bibįS‘ kininkė Jažauskaltė, I o J’< teisininkas Adomavičius rųM ir 303 kamb.). Visai netik nr užsukome į 105 kambarį, !in sirodo, čia gyvena „jų d bės“ diplomantės Juškevičl l< Jankauskaitė ir kitos. Drai t diplomantės, jūs sakėte, mums reikės GAILĖTIS, ko? Kad sutrukdėme jūsų gą? Ir pradėjote gralfP • mums. Jūs nekaltos? Tai L.' slepiate savo veidus? Tik |®i dar viena ranka, „motin is grasinusi mums, kyšo vii “n (žiūr. nuotr. viršuje).

S, Reikia manyti, kad mifl bendrabučių Tarybos pa ■»PDl miegales. Laukiame atsakjBj'

VVU „KOMJAU ;m<l1 PROZEKTORIŲ^ REIDINE BRIG t*nj-

Radijo sportas

2 Asp. R. Rakauskas ir II k. fizikas Z. Martūnas derina UTB siųstuvo galini kaskadą.

irgi susidomėjo. Užvirė darbas.

Per labai trumpą laiką susimontavome vieną imtuvėlį ir siųstu­ vą, pradėjome treniruotis. Tre­ niruotės vykšta Vingio parke, Karoliniškės kalnuose. Žemutinių Panerių miškuose. Pernai buvo­ me pakviesti i varžybas su Kau­ no miesto „lapių medžiotojais“ Dabar ruošiamės respubliki­ nėms varžyboms. Tobuliname se­ nąją, kuriame naują aparatūrą, treniruojamės A. KVEDARAVICIUS

v

toj i šie r

ĮSPŪDŽIAI IŠ APŽIŪROS (Atkelta iš 1 psl.)

ansamblis, kiti gi numeriai — Roždestvenskio „Rekviem“, Vėbe­ rio Koncerto I dalis klarnetui, estradinis ansamblis, E. Ankevičiūtės atliktas plastinis šokis su kaspinų, lietuvių liaudies šokiai — pademonstravo neabejotinus meninius chemikų sugebėjimus.

Tiesa, norėtųsi palinkėti Chemi­ jos fakultetui įtraukti į meno saviveiklą didesnį studentų skai­ čių. Šiuo, o taip pat kai kuriais ki­ tais atžvilgiais, labai rimtais chemikų konkurentais buvo ma­ tematikai (III vieta). Šio fakul­ teto vyrai nuotaikingai dainavo Maiborodos dainą „Rugienom nubėgs“, meksikiečių liaudies dainą „Gėlių turguje“, studentas Garbas paskambino Chačiaturiano tokatą, stud/mtė Grincevičiūtė atliko pratimus su vimpelais, šokėjai pašoko „Kubilą“, charak­ teringą suomių liaudies šokį „Ma­ lūnininkas“.

Nėra reikalo čia išvardinti vi­ są matematikų programą, norisi tik pažymėti, jog aplamai ji pali­ ko gerą įspūdį. Šito negalima pasakyti apie Is­ torijos ir filologijos fakultetą (IV vieta), kuriam kaip masiškiau­ siam, priderėtų rodyti pavyzdį kitiems. Žiuri tikėjosi išvysti ge­ rai surežisuotą programą, kupiną jaunatviško entuziazmo, sveiko jumoro, šmaikščiai pliekiančio dar pasitaikančias įvairias nege­ roves. Gaila, kad filologų pro­ gramoje beveik visiškai neatsi­ spindėjo fakulteto veidas, stu­ dentiško gyvenimo aktualijos.

Tuo tarpu šioj srity slypi tikrai neišsemiamos galimybės, kurias atskleidžiant, filologai neparodė jokios iniciatyvos. Pasukę „ma­ žiausio pasipriešinimo“ keliu, jie pateikė standartinę programą.

Jos atlikimas taip pat buvo gan žemo lygio. Dalykai nesurepetuo­ ti, dainininkų ansambliai deto­ nuoja, akomponiatorial neišmokę savo partijų. Iš geresnių pasiro­ dymų paminėtini solistės — Vasi­ liauskaitė ir Karvelytė, skaitovas Gudelis, varžytuvių polka ir kt.

Vyrų ekonomistų vokalinė pė gerai padainavo suomių dies dainą „Rulate44 ir Jabkjj’į. kio .Antrąją širdį*4, šio faki^H' to studentė Simaitytė išraiškiiįjM. deklamavo Marcinkevičiaus tiną44, studentas Zubrickas ir <|aį< kuckas įdomiai atliko vaizj^K „Kai kurių studentų svaJCįtsig< Studento Grobovo gražus I au^' Teisės fakulteto proqramdba bai gerai vedė studentas Kair|jnjn| čius, atlikęs studentų draug^M. teismo, „Amerikos balso44 ir k]sVjr intermedijas. Deja, kiti projgas mos numeriai negalėjo neatsilharo ti į rezultatus: teisininkams t|ukui jų pačių savikritiškai pasirirjjų d kukliausioji vieta. \ - įv Pasibaigus apžiūrai, norisi^B kartą pasveikinti fakultetų [L

veiklininkus su laimėjimais ir žino linkėti sėkmės artėjančioje e’ėtoj minų sesijoje,»o taip pat p tiek^ toje meno srityje. Ateityje a ir tusi išvysti dauqiau prograjani’ numerių, susietų su nūdienpjau gyvenimu, nūdienos problely g* mis. Repertuaro klausimu kult niau kreipkitės į Estetinio nimo katedros biblioteką, ų« , konsultacijomis — į dėstyt aš „i žinomus respublikos meno s,en< lys n rus: dainininkę M. AleškevĮ>ate tę, aktorius — St. Nosevičiūt^^Ki

V. Jurkūną, muzikus — P. “vo; V. Venckų, K. Jasinską, G. što.S

bžeskį, A. Raudonį, ansan’ją ii vadovus — E. Morkūnienę -ląBalčiūną.

Pasitarkime su vo fakultetų dėstytojais, atė, dentais-aktyvistais.

Tada ūėjii pąsirodymai atspindės tikra natviškal gaivią tarybinio rašii dento meilę žmogui, darbui riau

gyvenimui.

ksną

K. ŽIŪRAITIS

įmį!

Estetinio lavinimo kat^odžii vedėjas nkta:

^AUTORIAI APIE SAVE M .alma SKRICKUTĖ — iti anistė: | aučiu seną antipatiją zijos mūzai: pas mane ji js ida atslinkdavo tik egai linų sesijos metu, o dakadi■ trukdo rašyti diplominį

U tai |

askl Aldona VITKUTE — asj tų.l■ iotekininkė: ifikjl ple ką daugiau galima otl, kai visą dėmesį pol a sutelkti daug darbo laėijjalaujančiai bibliografil : ................... ,poemai“? Ir ilB „poemai I vis tik pakaifi i, kad aplin­ l kl.Biris primenakai kas sauui dar yra ir 1 ėtesnio. ..

Kęstutis LIPEIKA — (ba£is nlnkas: ,B abai ir il'Kp™ - gerbiu - - eiles, —poetus -bet- sa■ ai- skaitau :.r '■ |ėgas išdrįsau bandyti rl jfje. Dažniausiai savo iiifl nulius skaitau vienas ir etll '.■ikal nežinau> kaip man irį. ?k| si rašyti. . .

1 dikonas BRAZIULIS — vičl lalistas: epaprastai mėgstu brauIrai . „Menas — tai braus. “ (L. Frankas), impumas — talento se(A. Čechovas). Ar SU I I sutapo, ar taip išpuolė, pavasarį tenka brauai ■Jšįkitų autorių kūrinius. 'iki | iteratūra (tiksliau, su inifl erzacu) sukryžiavau ■ T ksnas visai neseniai, tokaip matot, dažniausiai rtu svetimomis ašmeniis.. Negerai, bet jaučiu až* Tumą citatoms, ir tiek, akjThąstauju tik dėl vienos I; moka, tas dirba, kas H ipka, tas kitus mokina“ ■ jardas Šo).

•L Jo.nas ŠVĖGŽDA — Įl­ 3A(an įstas: Juimorąs skirstomas į kerūšis. Pirma: jumotyli, klausytojas juoantra: juokiasi abu; fo: jumoristas juokiasi, ytoias tyli; ketvirta: esifuokia. Aš sėkmin,skaldau“ trečią rūšį, ra visi šansai persifallfikuoti į ketvirtą.

S

5'

V

nėtojo memuarai

I

Apysakoje „Laimės spal­ vos“, kurios ištrauką spaus­ diname, pasakojama apie ke­ turiolika dienų studentų dar­ bo stovykloje, apie Sigito ir Lailos draugystės pradžią Ir apie laimę, kurią mes su­ prantame savaip.

(Ištrauka iš apysakos) ANGUS murgsodavo ap­ namai vadino mus romanti­ siniaukęs ir apsiniaukęs kais ir nepataisomais optimls- f Net agurkai, kurių di­ tais. delė karalija tiesėsi į tris pu­ — Juodnugariai, nu! — Kaip ir dera, po dviejų va­ ses nuo musų darbo vietos, kiekvieną kartą vletol „labai tingiai skleidė trečiuosius la­ diena“ šaukdavo vienas jų — landų darbo Vytas iššokdavo iš duobės ir šūkteldavo: pus vien dėl to, kad trūko ši­ Vacys. lumos.

— Pedagoginė pertraukėlė!

Ntisileisdavome. Tylėjome Išgirdę komandą, mesdavo­ Nekantriausieji jau antrą ir laukėme. Saulė turėjo iš­ dieną pradėjo garsiai reikšti spręsti viską mūsų naudai. me kastuvus, ir susėdę ant di­ Kiekvieną dieną pynėme slap­ džiulės akmenų krūvos, pra­ nepasitenkinimą, gailėtis kam tas mintis, kad, švystelėjus jai dėdavome penkioliką minučių atvažiavo. Ir kad sakytų tie­ pro debesų kraštą, kolegoms trunkantį koncertą „sustok, siai — šalta, nesmagu dirbti. daržinėje pasiūlysime nukelti valandėle, — aš laimingas“...

Pirmąją tokią pertrauką aš Ne1 Tai jiems mažai per pie­ stogą — tegul jos karšti spin­ paglostys įkaitusius nuo sėdėjau trupučiuką nuošaliau tus, tai sriuba neskani, tai ki­ duliai darbo pečius, rankas, veidus. būrio ir rėkiau „Juokis paja­ tokios bėdos.

Tačiau saulė nepataikavo ce". Šituo pasirodymu sėk­ Nepasitenkinimas — greitai mums.. . mingai pakrikštijau save nau­ ju vardu — Pajaco. Latviškai plintanti liga, ir mes, bijoda­ Mes nemaldavome jos ir jis skambėjo labai gerai ir mi. kad toks murmėjimas ne­ tik rūpinomės, kad gerą nuo­ visiškai patikdavo, kai virstų įpročiu, iš didžiausių taiką neprarastų Latvijos Uni­ iman poilsiui, niurzgalių greitai suorganiza­ versiteto merginos, kurios nu­ Laiia, prasidėjus vome būrelį, siūlydami pasto­ sprendė pasilikti su mumis pa­ linksmai pašaukdavo: gę daržinėje. Jie sutiko. Ap­ dirbėti lauke. Stengėmės visi.

— Eikš čia, Pajaco! Padai­ saugoti nuo lietučio ir kitų Net amžinai tylus Kostas ne nuosi! negandų, mokėsi, o paskui ga­ kartą prieidavo prie merginų Paskui kelis kartus nučiu­ mino būsimai statybai blokus. ir tikrai susidomėjęs klausda- pau save, vos pasibaigus per­ Išklausyti juos tekdavo tik vo: traukai, pernelyg dažnai dirs­ per pietus ir vakare. Tačiau — Merginos, kaip jūsiškai ir to pakakdavo iki kaklo. Pa­ saulė? čiojantį į laikrodį ir laukian­ tenkinti jie šaipėsi, panieki­ tį naujo poilsio, gorėjau įti­ — Kaip vyturys? kinti save, kad greitai pa­ — Kaip zubryla?

— Ar vadina pas jus dės- vargstu — buvau dar nepri­ pratęs, bet nesisekė.........Eikš tytojus kirviais?

Jos visos keturios atsaky____ „ čia, Pajaco! 'padainuosi!“, •— davo sykiu, o Kostas rūpes­ skambėjo mano ausyse visą tingai keletą kartų pakartoda­ laiką, kol vėl Išgirsdavau vo latvišką žodį ir prldurda- Laiią tariant juos. Tariant, sa­ Būtinai išmoksiu latvlš- kytum tyčia, kad jie niekada nenustotų man skambėję. . . Šiandien iš Lailos jų neiš­ Merginos šypteldavo. girdau. Ji žiūrėjo į mane, ji Dirbome ant kalvos, bet to­ šypsojosi, bandė net juokauti, li nuo jos nesimatė — ji bu­ vo didelė ir labai plokščia. bet aš vis tiek pastebėjau, Aplink musų statybą rikiavo­ kad kažko tarsi bijo. „Kodėl!? si vien namai. Pietuose — — dintelėjo mintis. — Ką ir pradinės mokyklos pastatas, kur aš padariau ne taip? Kas vakaruose — kolūkio mašinų įkišo liežuvį?“ Kad ji bent bū­ centro mūrai, toliau — kol­ tų žinojusi, kaip aš to neno­ ūkiečių trobos. Keliuku, kuris rėjau! <. . raitėsi visai netoli, nuolat Per pietus papūtė stiprus praeidavo žmonės ir kiekvie­ vėjūkštis, ir pro debesies kraš­ nas stabteldavo pažiūrėti tą pasirodė saulė. Ji nekepitriukšmingos talkos. Mes sten­ no, ir mes nusprendėme, kad gėmės dirbti kaip tikri darbi­ dabar bent savaitėlę bus gied­ ninkai ir nė nelaukėme kol­ ra. ūkiečių priekaištų. „Tik kas iš to? Ir kam ta

D

JUMORESKA

aD:ėik; lingi mes žmonės — toj; i. O rašome mes visur: sienų, rankų, tiltų, suole«>*"l«-

Y

BALTO EKRANO

ii, sakysime, žmogus į 1. TAIP ILGAI NEBUVĘS luobodybė. Gatvėse įvaiii tvarkai, suknelės, skrybėTu pamiršai kur žmogui akį pagaMano lūpas ir mano akis — iė kas pirtyje?

Su batais Krematorijų suodžiais ų as nevaikšto. Su skryVisas kelias atgal — užpustytas... ab aip pat rVtai ką sutiksi, Ten — po aukšta kakta — ak ant vienos liesos RrūtiBegalinė naktis.

Iki skaitai: „Meilė iki grabo Po juodu cenzūros plėmu — s Trini sau kaklą muiluoNeįskaitomas šriftas. ir ine ir susimąstai apie .yvenimo prasmę.

Taip Kai nutols švilpesys rnirTY T»y ven,n10 prasmę, įjjtslaauna širdis lyg agurką Pilko katerio prieplaukoj Senos, Da lės užkramsnojus.

Tu niūniuosi ir vėl Seną ariją iš Rosini,,.

PV—— ■'ėl. Buvo, žinote, tokie Per Paryžiaus gatves ‘ai inirjkai. Jų geltonoje knyge1 u? Suskaičiau Šukį: „JauskiKeistas nerimas pėdsakais genas: Kyla rudas šešėlis r ' tėję kaip namie!“ PrinIr saulę pavogti grasina. šūkis. Uždegantis.

O a, kad čia butų jauku?

15 lUkumą ir sukuria rašinėtoir Jų lėka, šios įstaigos sienoPAJŪRIO BERŽAI - įvairenybių skyrelis. Rašo ris Be blato.

Jūra šėlsta. Iš tolių atklydusios darbą, kaip matote, 1 i Bangos nerimu širdį man lyžteria. šinėtojai.

Bet pikčiaute. kai SKKU, sako, jog mes, Jura moja — ir debesys ritasi, ’ Kai i e/^Bai, buki' žmonės.

Girdi ’ ’ . Girdi, Saukia Ji — ir žuvėdros neištveria. ilą ant galvos tašyk, jau mes nieko nesuprantą, nusiskiesta. Štai kartą Tik ant kranto beržai linksta vėtrose. ĮrJ Blaškos, veržias { stichiją mėlyną. atsitiko tokia istorija.

Lyg audra Juos keliaut būtų kvietusi. kartą pas savo drauien Ir Jie gailis, išbėgt pasivėlinę...

Stikliukas vienas .. kible, -UiiKivir Lijume. tAš Jam .usikivirčijome. kultūringai " ‘ ir sakau: „Mes Nebelaukia audra. Ji — patrakėlė — o ok.ivIs už aushes užkišdavoToliuos dunda šauksmu jau prislopusiu...

JJs man: „Nuleisiu tave nuo Vytus ją gal beržai, tik... nepakelia yl^ r žodis tapo kūnu. StoKojų, sunkiai įklimpusių kopose... nuleistas nuo laiptų“ ir "iyl os tyliai brėžiu: „Vytas r šuo“, čia mane pakin­ evw kau Į skyrių O viršiiūtM oks kultūringas žmogeMatyt, kokias nors broikaito. O gal ir į teatrus Kalbėjo jis man apie an <ą r visokią ten panašią «. iją u fciitūsidomėiau Ir pradėjau lėti nosį. Viršininkas tuojau įtė, Įkad manyje vyksta perdėjitno procesai. Pamatė ir ai do.Į Grįžau namo visiškai įauųiėjęs. Ir toks siutas dėl 0 rašinėjimo pagavo, kad ui‘iau aš į vieną ranką tušą, * Į rašinėdavau, į kitą ksną, pakėliau ir... ir už 5 I minučių, žinote, ant mano Jenipgos rankos aukščiau “Odžto, švytėjo tatuiruotė: nktas tas, kas rašinėja“.

J. ŠVĖGŽDA Išeiname i gyvenimą...

»

L. SKRICKUTĖ

2. SAULĖ ŠVIEČIA VISIEMS Ištiesk rankas — Užčiuopsi saulės šviesą: Ji spinduliais iš tolo atskubės.

Geri drauqal čia pat juk, netoliese — Visuos keliuos sutiks ir palydės.

Kai tu esi — Kažkam šviesiau gyventi.

Kažkas tave su ilgesiu vadins...

Su saule kylam džiaugsmo pasisemti, O grįžtam vėl ištroškusiom širdim.

Ištiesk rankas — Užčiuopsi karštus cfelnus.

Jie gyslom žemės nerimą palies, Ir kuo mažiau jie tau atrodys švelnūs.

Kaitriau degs saule žmogiškos širdies.

a.

Vitkute

TYLA

(Iš M. K. Čiurlionio paveikslo) Nekvėpuoju. Pienę dar nupūsiu.

Jos lengvi pūkeliai išlakstys... — Pailsėt nusėdo vėjo gūsiai Ir išsiskleidė ji didelė, balta, Puri.

Jautriai plasta vakaras pablausęs.

Dvelkia erdvės rimtimi gilia. —, Lyg qyva tyloj toj pienė klausos Pakelta lengvai taip galvele.

Ir aplinkui lyg nustebus žvalgos: Ko tylu taip šlaito vidury?... — Siautęs vėjas vakarop pavargo.

Rymo pienė — didelė, balta, Puri.

I

J. ŽIŽIO pieš.

saulei? — padariau daug reiš­ kiančias išvadas mintyse, ir numetęs kastuvą, takučiu nu­ žingsniavau į kambarį.

Iš toli pamačiau prie lango stovinčią Laiią. Prie krūtinės ji laikė porą plokštelių, ir jos juoda, didelė kasa, besiraitanti ant krūtinės, blizgėjo saulėje.

Aš pasukau į kambarį. Ėjau pasiimti rankšluoščio ir man buvo nesvarbu — žiūri ji ar ne, aš visą kelią temačiau į takelio nugarą sulindusius ma­ žus akmenukus.

— Pajaco! — pašaukė Laila, man neperžengus slenks­ čio. — Matai, ką pirkau?

Aš pažiurėjau į ją, priėjau.

—- Pirmas koncertas) fortepionui su orkestru. Klalber nas ir Kondrašlnas.

Pasiklausysim po dar- paklausiau nudžiugęs.

Acha! — linktelėjo ji.

Aš šaute įšoviau kambarin, ir pačiupęs rankšluostį nuo arčiausiai stovėjusios lovos, nudūmiau į paupį.

Beveik atmintinai žinojau Čaikovskio pirmą koncertą fortepionui su orkestru... Jo garsai suskambėjo ausyse; aš juos kartojau balsu, džiau­ giaus, kad yra tokia muzika, kad buvo tokie žmonės, rašiušieji tuos kerinčius garsus į gaidų lapus ir palikusieji mums. . . Koncertą buvau šim­ tus kartų girdėjęs, bet dabar jo iaukiau kaip niekada anks­ čiau. . . Laukiau ir tikėjau, kad jį klausysiu pirmą kartą.

.1IIIII1B1IUIIIIII1

*

•

Tesužaliuoj a medelynas s o du

?

Universiteto poetų kūry- tas M. Karčiauskas mėgsta > ba įvairi ir marga kaip į kūrinėlius įvesti istorinių > vasaros gėlės. Net ir musų vietovių, asmenybių, meni­ ? laikraštyjė spausdintų ellė- ninkų vardus, kūrinių pa­ < raštukų meninis lygis gana vadinimus ir t. t. Skaityto­ > nevienodas. Apie kiekvieno jui labai retai tepaalškėja, ? autoriaus poeziją reikėtų kodėl autoriui kilo tokios ? rašyti atskirai, tačiau šį ar kitokios asociacijos, ei­ > kartą norisi pažymėti tik lėraščiai prašyte prašosi ? tas vietas, kur auga ne- anotacijų, paaiškinimų. Mi­ ? lemtos usnys, trukdančios nėtam literatui gresia este? prasiskleisti minėtoms gė- tizmo pavojus; patartina iš ? lems visais žiedais, vlso- visų temų eilėraštyje atsi­ < mis spalvomis, visais aro- rinkti vieną, ir jos mintį kuo Iakoniškiau perteikti. ? matais... ’* ?

Pradedantieji poetai ma- Žinoma, trumpuose posme­ ? žal dėmesio kreipia į for- liuose nevisada pavyksta ? mos tobulinimą. Jeigu min- subtiliai ir įtaigiai pasida­ ? čiai nerandama poetinių linti mintimis su skaityto­ ? išraiškos priemonių, tai ju. Ketvirto kurso lituanis­ > kam tada ją prievarta tui C. Kalendai ellėraščlus„Draugai“, r sprausti į eilėraščio rėmus? miniatiūras > Ne vienam literatui derėtų „Dangus“, „Be savo tako“ > ilgėliau pasėdėti prie eilu- nepasisekė užkaitinti iki to­ >Ąės, parinkti skambius, švie­ kio laipsnio, kad jie uždeg­ žesnius rimus, laikytis nors tų kitų širdis. Poetui kur elementariausių eilėdaros kas geriau pavyko ilgesnie­ eilėraščiai „Meilė“, taisyklių (pvz., Alf. Buc- ji kaus „Laukimas“, „Skaus­ „Žiema“. Aišku, trumpu­ mas“, K. Antanavičiūtės mas nėra eilėraščio koky­ „Laiškelis“, J. Stoškaus bės etalonas. Sakysim, J. „Gerai, kad pienu nemaiti­ Levicko eil. ciklo „Didžio­ no“ ir kt.) Jei kartais ir sios stotys“ nuotaikos kur galima nuolaidžiauti sau kas, nuoširdesnės, negu dėl blogai parinktų są­ proziški posmai apie ma­ skambių, tai tik geros min­ mą. Smulkusis žanras — ties užfiksavimo sąskaita. epigramos, miniatiūros, ju­ Kažin ar ją rasime minė­ moreskos taip pat turėtų būti taiklesnis, šmaikštestuose eilėraščiuose?

Labai dažnai su mokslei­ nis ir turtingesnis naujais višku netvarkingumu pra­ sprendimais, ryškiais min­ dedantieji poetai pažeria ties posūkiais. Ir svar­ nedarnių rimų saujas ir pa­ biausia — poetams reikia deda tašką — eilėraštį lai­ savo kūrinius trumpinti, ko baigtu. Mažai ieškota trumpinti, trumpinti, nu­ kai kuriuose K. Antanavi­ tekinti žodžius iki blizgė­ čiūtės kūrinėliuose, kur jimo ir visada prisiminti, mirgėte mirga žodžiai su jog „kalbos aiškumas ir " .... elytė, „ėlėlis“, „ėlely- jėga priklauso ne nuo to, tis...“ Be to, rašoma tik kad frazei jau nieko nebe­ gamtos motyvais, smulkio­ galima pridėti, o nuo to, mis ir nereikšmingomis te­ kad iš jos jau nieko nebe­ momis, be išradingumo, ei­ galima išmesti“ (Isaokas lėraščiuose neskamba nau­ Babelis). jos, sodrios gaidos, juose O iš skaitytojų prade­ nėra ryškesnio spindėjimo. dantieji literatai laukia ko Tą patį galima sutikti ir daugiau atsiliepimų, laukia L. Tapino, ir J. Maknytės, nuomonės apie savo kūri­ ir A. Bendoriūtės kūrybo­ nėlius. Tik tada, kai pa­ je, kuri dar neapsiplunks­ laistysime medelyno dirvą navusi ilgesniems skry­ kritikos skiediniu, kai sa­ džiams į skaitytojų mases. vo pastabomis paremsime Krinta į akis tai, kad besistiebiančius medelius, jaunieji poetai A. Buckus, galėsime tikėtis sveikų ir R. Gražys, M. Karčiauskas patvarių vaismedžių lite­ (pastarasis kiek mažiau) ratūriniam sodui.

L. BRAZIULIS mėgsta apkrauti eiles įmantrals įvaizdžiais, su-, dėtingomis (dažniausiai ne-/ kurlos^tenos pačios0™laS; « nieko nepasako. Tuo tarpu?? gražbylystės sraute nesu-<< brendusioj i mintis kaip mat?? r$L paskęsta (pvz. R. Gražio?? . „Prie liepto snaudžiančio??

B Vr mėnulis“, M. Karčiausko?? „Balandžio kvapas“). Poe-<?

1963 m- <Je<Južės ii <L

1963 m. gegužės 11d.

Dunono^

Lituanistams Laimonui Ta­ NAUJI BŪRELIAI pinui, Sigitui Gedai, Antanui Masionul jau seniai kilo min­ tis įkurti latvių kalbos būre­ lį. Jo moksliniam darbui va­ dovauti sutiko Rygos P. StučĮ steigiamąjį būrelio susi­ atsargą. kos v. universiteto aspirantas rinkimą atėjo virš 20 žmonių.

Būrelis pasiryžęs užmegzti Reinis Bertulis.

Visi jie domisi latvių kalba ir draugiškus ryšius su Rygos literatūra. L. Tapinas, S. Ge­ universiteto lietuvių kalbos da, seserys Kriškanaltės, A. būreliu, keistis darbo patirti­ Masionis moka latvių kalbą. mi, padėti vieni kitiems, o va­ Jie jau pradėjo pirmuosius sarą padirbėti latvių studentų vertimus. Neseniai būrelyje darbo stovyklose, arba pas sa­ buvo svarstomi S. Gedos iš- ve pasikviesti kaimynus. versti latvių poeto O. VacieŠitokia broliškųjų respubli­ čio eilėraščiai. i/orMsiiOJi kų studentų draugystė atneš­ Būrelio nariai studijuoja tų daug naudos studentų dar­ latvių kalbos leksiką, grama­ bui ir mokslinei veiklai. tinę struktūrą, kaupia žodžių S. GUDYNAS

SUSIBŪRĖ

FILOSOFAI

Studentus labai .domina vi­ suomeniniai gyvenimo klausi­ mai, pasaulio reiškinių filoso­ finis paaiškinimas, materialis­ tinių ir idealistinių pasaulė­ žiūrų kova ir pan. Dialekti­ nio materializmo katedros ve-

dėjo doc. Meškausko iniciaty­ va Istorijos ir filologijos fa­ kultete buvo suburti filosofi­ jos entuziastai. Būrelio pirmi­ ninku išrinko III kurso istori­ ką Alg. Katilių.

O. BŪDENAS

Kada pribręs pavasario dainai Kai nubudusi žemė nušvinta džiugia arimų šypsena H skuba pageltusius skruostus paslėpti po žalia vešlios žolės da, kai viskas aplinkui traukia pavasarišką dainą — norM ^an uždainuoti, uždainuoti savais, pavasariškais posmais 9 Už lango garuoja grūdo išsiilgusi dirva, o ant stalo c« laukia popieriaus lapas — manoji dirva. Sėdžiu ir bijau B liesti jo; kai greta tūkstančiai pavasario varsų — visi šiandien tokie bespalviai.

Kieme prie traktoriaus prieina Romas. Pasisukinėja apB Ruošiasi išvykti į laukus. Pro atvirą langą pamato su pašaipa klausia: — Tai, vadinas, kuri?

— Kuriu.

— Ir aš kuriu! — suodiname veide blyksteli balta šypjH Stiprus rankų mostas — ir varikliukas, it pakutenta m.--” ■ paberia skardų smulkutį kvatojimą. Tuo pramuštgalvišku M mumu užsikrėtęs, neištveria ir dizelis, sudundena iš p 9 santūriai, paskui vis garsiau ir drąsiau, kol per visą nuplaukia sodri jo daina. \ Traktorius išrieda į laukus.

Nesusitvardau. Iššoku pro langą ir vejuos jį.

— Romai, leisk man, — prašau. j Jis tylėdamas užleidžia savo vietą ir palieka mane vi Suspaudžiu delnų nusidabruotas vairo lazdeles ir, paq žaismingo traktoriaus virpėjimo, verčiu vagą po vagos, o vasaris, įsiveržęs pro kabinos langus, vyšnių žiedų nor susminga tiesiog į širdį irverčia dar nežinomus plėšinius Negalvoju apie neparašytą dainą.

Rašyti nėra kada, r jau dainuoti. Tik atveriu krutinę pavasario liūtims ir v karščiui. Tegul į ją krenta įspūdžiai, kaip į purią dirvą dūs grūdai. Darbymečių vilnimis nuskubės vasara, o rud Tik rudenį, kai žemė atiduos žmogui darbų karščiu g jančią duoną, tuomet ir aš jam padovanosiu naują, pavasa dainą.

Alb. RAUDONIS!

1

Ateistai

DRAUGISKI TEISES

Prieš du—tris metus Eko­ nomikos fakultetas didžiavosi savo ateistine veikla. Vėliau ateistinio būrelio veikla prigęso. Neseniai būrelis buvo atnaujintas. Susirinkime buvo apsvarstyti artimiausi uždavi­ niai, pasiskirstyta pareigomis. Šiuo metu j būrelį įeina 20 žmonių. Artimiausias uždavi-

ŠARŽAI

FAKULTETO

DIPLOMANTO

J. SMA

LIUKO-STOSKAUS

nys — kuo daugiau įtraukti jaunesnių kursų studentus į ateistinę veiklą.

Ateistai pasiryžo atkakliai dirbti, vesti propagandą. Ta­ čiau nuo šio darbo neturi lik­ ti nuošalyje nė vienas fakul­ teto studentas. Kviečiame vi­ sus j kovingas ateistų gretas.

B. PILKAUSKAITĖ

Nagrinėti dabarti

ALIES sostinėje Mask­ Mūsų universitetą voje, garsiajame Lomo­ vo konferencijoje E. nosovo v. universitete vičiūtė, S. Šileika ir šių ■X«X*X<X*X*X*X*X«X*XB vyko II visasąjunginė moksli­ čių autorius. nė etnografų konferencija, į Pirmieji pranešimai si Feljetonas kurią iš 15 miestų suvažiavo gyvas diskusijas, ginčus, įvairiausių tautybių vaikinai ir aštriai vyko diskusija ir merginos su įdomiais pra­ maskviečio V k. istoriko nešimais apie savo tautų bui­ nešimo apie tautą, tauty tį, kultūrą, liaudies papro­ naciją. įdomiai šiuo kl čius, tradicijas, religiją, praė­ mu pasisakė svečias iš V jusius laikus ir apie dabartinį vos universiteto, sociolo Būna visokių istorijų. Tačiau, kad būtų kartu tragiškos gyvenimą su nauju komunisti­ mokslų daktaras Matleka ir komiškos — maža. Būna, bet maža. O štai ėmė ir atsi­ nės epochos žmogumi. Iš per­ ris yra parašęs vertingų tiko! Trenkė, lyg perkūnas keturiasdešimties laipsnių spei­ skaitytų 30 pranešimų susida­ bų apie Amerikos sociolo ge. Ir dar kaip! Su žaibais! Pagal visas taisykles. rė ryškus vaizdas apie Sąjun­ nagrinėdamas problemas O buvo taip! goje gyvenančią margą etninę giau ar mažiau iš marksis į vieną bufetą dažnai užsukdavo apkūnus vyrukas, mėgs­ gyventojų sudėtį, apie jų so­ pozicijų. Tarp kitko, jis | tąs minkštai sėdėti, mėgstąs daug valgyti, saldžiai gerti ir ciologinius, religinius, buities buvojęs ir Vilniuje. ilgai miegoti, žodžiu, minkštas visais atžvilgiais. Minkštas, skirtumus bei panašumus.

Palankiai sutiko ir bet išsilavinęs, aristokratiškos kilmės. Apie aštuoniolika me­ Nepaprastai šiltais draugiš­ siškių pranešimus. Štai I tų kentėjęs mokslo kančias. kais žodžiais į mus, jaunuo­ tas skaitė aktualų prane Kaip sakėme, tas vyrukas mėgo gerai valgyti. Ateis, bū­ lius, iš tribūnos kreipėsi žino­ apie susisiekimo prieit su davo, į bufetą, pažers saują kapeikų ir burbtelės: mas šalies mokslininkas, etno­ Molėtų rajono Giedraičių T< — Ką nors užkramtyti! grafijos mokslų daktaras prof.

Kurso draugai, pamatę sočiai ir riebiai kramtantį savo S. A. Tokarevas. Jis pareiškė, linkėję, paryškindamas Labai kolegą, irgi nurydavo seilę. Eidavo pasiimti lietpalčiuose kad senoji karta tikisi iš jau­ fotonuotraukomis. atsiliepė apie mūsų paliktų kapeikų, bet jų. . . nerasdavo. Nerasdavo, nurydavo nimo rimtos pamainos, jog kiai jos padarytą vai seilę, susiverždavo pilvą per penkias diržo skylutes ir kęs- Jaunimas — tai tas meile geni mokslinės ekspedicijos po davo. darbui uždegantis širdies fa­ lėtų rajoną rezultatų apitl Kęsdavo sukandę dantis. Bet kęsdavo. kelas, kurį reikia kelti aukš­ pobi| Kentė, kentė ir neiškentė. Sužymėjo savo kapeikas, kul­ čiau, kad jis nušviestų kelius rinimą. Panašaus. darė tiik draugi tūringai — su brūžekllu. Sužymėjo, o apkūnus vyrukas, į didį tikslą. Prof. S. A. To­ ataskaitą Gruzijos. mėgstąs riebiai ir sočiai pavalgyti, to nežinojo. karevas perdavė kuo geriau­ Sekančiais metais III I Kaip ir įprasta, jis drąsiai išvalė draugų kišenes. Susė- sius sveikinimus tiems etno­ mė kapeikas. Susėmė, kad jos nebarškėtų kolegų kišenėse grafams, kurie liko dirbti sa­ grafų visasąjunginę konfl ir neerzintų be reikalo jiems nervų sistemos. Tai atlikęs, vo darbą universitetuose ir ciją, gruzinų kvietimu, nl minėtas vyrukas vėl užsisakė skanius pietus. Net apsilaižė. nedalyvavo konferencijoje, pa­ tyta surengti Tbilisyje, i O juk geras įtaisymas tos kišenės! Žinoma, kol kas dar ne­ linkėjo sėkmės moksliniame nį. Lenkų pavyzdžiu iš I labai turtingos. Studentiškos! Štai, kad įsisukus į profesorių, darbe. Mokslininkas išreiškė vieno universiteto atstovi I darytas koordinacinis Jį dėstytojų gabardino lietpalčius! . . kad jaunimas komitetas, į kurį iš mūstl Sprendžiant tokias problemas, apkūnų vyruką, mėgstantį pageidavimą, dabartinį gy­ na S. Šileika. Komitetai skaniai pavalgyti, užtiko kurso draugai. Paėmė iš bufeti­ tyrinėtų daugiau spręstų sociologines ganizuos konferencijas, | ninkės brūžekliu sužymėtas kapeikas, pakišo Išsigandusiam venimą, buities problemas, praleisda­ dinės darbų problem;l vyrukui po nosim ir paklausė: mas jas pro istorinio vysty­ paiaiiv.vs palaikys i,yoius ryšius ou su Šalies! šalies! tor — Tavo darbelis? u mosi prizmę, ieškodamas vie ­ versi t etų etnografijos katM — Mė! . . Bė! . . E! . . Ne! — mėgino prieštarauti apkū­ ar kitų faktų pasikeitimų, mis, vno Ir a 111+ a O i 1 a Q ves konsultacijas, nus vyrukas. Mėgino, bet beviltiškai: Teko prisipažinti. Ką nų priklausančių nuo objektyvių atsiųsti metodinės literai kle gi, į balą puolęs, sausas nekelsi! ryl ir subjektyvių sąlygų. Medžia­ — Tai ką su tavim tokiu nevykėliu daryti? Kur tave dė­ gai Konferencijos uždai tU5 reikia duoti teorinį pa­ kalbėjo ti? — paklausė draugai.

Etnografijos Inį uni — Ką norite! Ką norite! —- teatrališkai sušuko nelaimin­ grindą, apibendrinti ir pada­ to mokslinė bendradarbėj kai gasis. — Viską, tik niekam nepraneškite! Aš noriu baigti ryti atitinkamas išvadas, pa­ B. Roždentvenskaja. grįsti gilia moksline analize. universitetą, gauti diplomą! Pasigailėkite!!!

A. MATULEVICIII Draugai tylėjo kaip žemė. O kažkas išprotavo „saliamo­ Prof. Tokarevas pabrėžė, kad būtina daugiau darbų iš šian ­ nišką“ pasiūlymą: dienos: apie moralinio komu­ Kaip ir (kasmet, taip — Nusileisk kelnes! . . nizmo statytojo kodekso įgy­ — Tai gal nepatogu! . . Juk suaugę! vendinimą darbe, poilsyje, tir ­ šią vasarą vėl bus pako — Vogti tai buvo patogu?! Be kalbų! . . Žydišklų sporto — svei Tuo metu nelaimingojo smegeninė dirbo kaip elektroninė ti pasikeitimus tarybinio žmo­ mašina. ,,O gal iš tiesų čia gera išeitis. Pakentėsiu, tai pa- gaus sąmonėje, šeimoje, nuš­ tingumo stovyklos vėli: kentėsiu, bet niekas nesužinos, o be to ir diplomą gausiu!“ viesti komunistinį darbą, nau­ Čia atostogaus geriausi: — karštligiškai svarstė jis. Ir pagaliau. . . atsisagstė kel­ jų santykių įsigalėjimą, poilsį, sų studentai-vlsuomeni nes. Atsisagstė. Su kankinio fizionomija apžvelgė įdūkuslus kultūrą, senas tradicijas, reli­ kai, ansambliečiai, spt draugus ir paklusniai atsigulė. Kolegos tuo tarpu Išrinko gijos ir bažnyčios nykimą bei ninkai, kurie kruopų patį storiausią ir kiečiausią diržą, sustojo į eilutę ir prasi­ tas sąlygas, kurios dar palai­ darbu iškovojo tam teiiĮ ko prietarus kai kurių žmonių dėjo egzekuciją i Ciakšt! Ciakšt! Ciaikšt! Ir taip visą pusvalandį! Pagaliau tarpe. Kalbėtojas pažymėjo, I apkūnus vyrukas vos-ne-vos atsikėlė ir sunkiai, lyg po ma­ jog eilėje universitetų nėra ratono bėgimo, iškrypavo iš rūbinės, kur vyko „draugiš- įvesta etnogrhfijos specialybė ir tuo būdu neruošiami etno­ h Stovykla dirbs sekanl i IvclS 1 j pas** pamainomis: Vyrukas buvo beveik patenkintas! Juk kišenių šlavimas, grafų kadrai, arba tas proce­ mis 1-ji pamaina — nuo I I sas vyksta lėtai. palyginti, pasibaigė gana sėkmingai! pos 1 iki liepos 12 d 1 Tačiau ar pasibaigė?! Atrodo, kad ne! \ \ 2-ji pamaina — nuo I Visų pirma, skaitytojas, tur būt, jau trokšta sužinoti mi­ 12 iki 24 d. imtini Sportin i nka i! 1 į pos nėto apkūnaus vyruko pavardę. Ką gi, neslėpsime. Tai visų Pareiškimai paduodl pažįstamas? tačiau ne visų gerbiamas Medicinos mokslų fa­ profblurams iki gegužės Rytoj Pergalės dienos -----kulteto šešto kurso studentas Jurgis Pakanaitis. Sužinojus r ------J i dienos.

C garbei įvyks estafetinis bėpavardę, kyla keletas klausimų. i Studentų profkomitl » girnas Vilniaus miesto gatREDAKCINE KOLEG-' 1. Ar kapeikėnas Jurgis Pakanaitis nusipelnė diplomo? i i vėmis „Sovetskaja Litva “ Ar jis gali būti gydytoju?

1 2. Ar teisinga kurso tylėjimo pozicija ir ar medikų tar­ C laikraščio prizui laimėti. > Fakultetus atstovaus po Tragiškai žuvus d/ pe priimtinas „draugiškas llnčas"? draugui RUDŽIUI Juliui!

3. Ką apie tai galvoja fakulteto visuomeninės organiza­ c dvi komandas. Kiekvienoje nomikos fak. matei C komandoje — 12 vyrų ir nio aprūpinimo speciali cijos? ?

6 moterys. studentai reiškia gilią 1 Ką gi, klausimai gana rimti. Bet atrodo, kad šiuo atveju ?

Startas ir finišas Cernla- jautą jo šeimai ir al­ jie tinka feljetono pabaigai.

KARKA siems. > chovskio aikštėje. s T Pradžia 12 vai.

F. TARKA

Š

KAPEIKĖNAS

Mediko. . .

Filologo. . .

suaktyvėja

Teisininko. . .

I

Chemiko. . .

Gamtininko. . .

t

Fizmato. . .

Ekonomisto. . .

Redakcijos LV 07733

Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17.

Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 3545

Ostm BHJHUiMKaroro Toc. FaMacoarrera (<U»«wit crya.aT.), ajjpec: r. Bmomimc. ya. Fumeitairm. X

•