♦
I
JdVaugSeS TAUATYIPO5UHIYEP5ITETŪ S
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, •ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kiną nuo 1950 metų
Nr. 17 (1452) 1963 m. gegužės 18 d.
IDURINĮ mokslą kas met baigia vis daugiau, žmonių. Ir kiekvienam Įyla klausimas — ką veikti fliau? Prasideda domėjimasis lairiomis profesijomis, svarsĮmai, abejonės. Paprastai Lo didesnis pasirinkimas, tuo [inkiau pasirinkti, o mūsų Rlyje tai iš tikrųjų nelengva, i-s jaunam, energingam žmolii atviros visos durys: jo ia 11 lukia milžiniškų elektrinių ir :ol įbrikų statybos, naujos suetingos gamyklos, kolūkių liukai ir tūkstančiai kitų vie tų kur reikia jaunatviško enloMiziazmo ir kūrybiškumo, kur ■(■kada netrūksta darbo ro ti[■antikos. Nelengviau ir tiems, do| kurie rengiasi studijuoti: kieks Kenoje aukštojoje mokykloje yla dešimtys specialybių, ir s I rėikia gerai pagalvoti, kuri S labiausiai atitinka polinkius tt gabumus. Šiuo straipsniu Krėčiau ateities kelių ieškan ti jaunimą bendrais bruožais npažindinti su svarbiausiąja Ti ybų Lietuvos kadrų kalve u.l K Vilniaus universitetu. i Vilniaus universitetas yra ;ų|se iausia Tarybų Sąjungoje aukštoji mokykla, įsteigta pjftieš 384 metus, turinti daug nlopelnų tiek Lietuvos, tiek ka i myninių kraštų kultūrai. Universitete dirbo ir mokėsi lug garsių mokslininkų, ra šytojų, revoliucionierių. Jis ijęs su tokių garsių žmonių. Įip A. Mickevičius, J. Leelis, L. Stuoka-Gucevičius, Daukantas, T. Ševčenka dais. Daugelis talentingų ojo universiteto profesorių vo pasaulinio garso mokslikai, amžiams įėję į mokslo riją. Ilgaamžėje universiteto isijoje nestokoja didžios šlo■s puslaplų, bet ir gražiauH ji negali lygintis su tuo stėjimu, kuris prasidėjo tainials metais. Išvijus iš Lieos vokiškuosius okupantus, versitetas greitai išgydė o ir okupacijos padarytas
žaizdas, plačiai atvėrė duris darbininkų, darbo valstiečių, darbo inteligentijos vaikams ir pokario metais išleido 8815 diplomuotų specialistų. Sį pa vasarį tas skaičius turi padau gėti dar 885 žmonėmis. Šiuo metu universitete mokosi apie 8000 studentų. Būsimuosius specialistuš rengia 482 pro fesoriai, docentai, ir dėstyto jai, kurie, šalia pedagoginio, dirba ir didelį mokslinį dar bą. Šiuo metu universitete yra
prof. Z. Žemaitis, botanikus — prof. J. Dagys ir prof. A. Minkevičius, medikus — prof. M. Marcinkevičius, prof. P. Norkūnas, med. m. dr. L. Lau cevičius, chemikus — prof. K. Daukšas, ekonomistus — prof. D. Budrys, ekonom. m. dr. M. Gregorauskas, lituanis tus — prof. B. Pranskus-Zalionis ir kt. Jau vien šios pa vardės rodo, kad studijos bus rimtos ir daug duodančios. Universitetas, kaip rodo jau pats žodis (lot. universitas
PROF. DR. J. KUBILIUS Universiteto rektorius ☆ 7 fakultetai: Fizikos ir mate- „visuma, lštlsumas“), rengia matikos, Chemijos, Gamtos, plataus profilio specialistus. Medicinos, Istorijos ir filologi Čia į mokymo programą įt jos, Ekonomikos, Teisės. Be raukta daugiau viena kitai gi veik kasmet atidaroma naujų miningų disciplinų, studijų specialybių ir specializacijų. apimtis yra platesnė. Todėl Pavyzdžiui, pernai buvo pra universitetą baigę specialistai dėti rengti biofizikos ir sani gali dirbti įvairaus profilio tarijos specialistai, o šiemet darbą. universitetas praturtėja darbo Universitete yra trys moky ekonomikos specialybe. Atei mosi formos: stacionarinė, va nančiais mokslo metais vėl pa karinė ir neakiv*izdinė. Moks didinami priėmimo kontingen las stacionariniame skyriuje tai Į vakarinį Ir neakivaizdinį trunka nuo 5 iki 6 metų, va skyrių. Iš viso šiemet univer kariniame ir neakivaizdiniame sitetas priims 1815 studentų: — nuo 5 iki 7 metų. Istorijos 870 — 1 stacionarinį, 240 — ir filologijos bei Ekonomikos į vakarinį ir 750 — į neaki fakultetų studentai-stacionarivaizdinį skyrių. ninkai, kurie Įstoja į universi Įstojusieji Į universitetą su tetą, neturėdami gamybinio sipažins su garsiais profeso stažo, Įdarbinami ir pirmai riais ir gabiais jaunais dėsty siais studijų metais mokosi tojais, kurie perduos jiems sa vakarais, o nuo antro kurso vo žinias ir didelį patyrimą. kartu su visais pereina Į die Būsimuosius fizikus, greta ki ninį mokymąsi. Vakariniame tų, mokys prof. P. Brazdžiū skyriuje studijuoja vilniečiai, nas, matematikus — Lietuvos dirbą miesto Įmonėse ir įstai matematikos mokslų veteranas gose. Jie klauso paskaitų, dir ba laboratorinius darbus va karais, o egzaminams laikyti ir diplominiam darbui rašyti gauna papildomų apmokamų atostogų. Neakivaizdininkai mokosi savarankiškai, jiems skaitomos tik apžvalginės pa skaitos ir teikiamos konsulta STACIONARINIS SKYRIUS cijos. Papildomas apmokamas ii FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS: fizika, matema atostogas jie gauna tomis pa tika, mechanika. CHEMIJOS FAKULTETAS: chemija, cheminė technologija, čiomis sąlygomis kaip ir vabiochemija. karlnininkai. GAMTOS FAKULTETAS: biologija, geografija, hidrogeoloįgija ir inžinerinė geologija, biofizika. Universitetas stengiasi su į MEDICINOS FAKULTETAS: medicina, sanitarija. daryti studentams geras darbo ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių kalba Kr literatūra, klasikinė filologija, rusų kalba ir literatūra, roir gyvenimo sąlygas. Moky ėnanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija, bibdamiesi jie naudojasi labora 1 iiotekininkystė « I, i I L1 > r-1A Sae L* I ė* i i 3 istorija. ■ ir Lai bibliografija, ekonomika torijomis, kabinetais, dirbtu EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio I Spramonės specializaciekonomikos, prekybos ekonomikos vėmis, jiems rengiamos moko jos), finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir mosios ir gamybinės ekskursi ■naisto prekių mokslas, darbo ekonomika. jos, negailima konsultacijų. TEISĖS FAKULTETAS: teisė. V Aukštesniųjų kursų studentai į NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS atlieka ilgą gamybinę ar peda goginę praktiką, kurios metu FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS: matematika. GAMTOS FAKULTETAS: biologija. ne tik Įsigyja reikalingus spe į ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių ‘kalba cialybės darbo Įgūdžius, bet iįr literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalistika, istorija, ir šiaip žymiai išplečia savo ■tibliotekininkystė ir bibliografija. E EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekonomika akiratį, nes praktikon jie siun ■pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos specializacijos), čiami į įvairausias TSRS vie ■inansai ir kreditai, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisF ■o prekių mokslas, darbo ekonomika. tas. Neakivaizdininkams peri TEISĖS FAKULTETAS: teisė. ferijoje yra įsteigta keliolika konsultacijų punktų, kur skai VAKARINIS SKYRIUS tomos paskaitos, konsultuoja MEDICINOS FAKULTETAS: pediatrija. Į ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: romanų ir germa, galima laikyti egzaminus Spanų (anglų, vokiečių) filologija. ir įskaitas. Universitetas turi į EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekonomika (pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos specializacijos), turtingą mokslinę biblioteką, Buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas. kuria kiekvienas gali naudo TEISĖS FAKULTETAS: teisė. tis, o neakivaizdininkams rei kiama literatūra siunčiama m
m
MiRYJ!
Kaina 3 kap.
LAUKIAME JŪSŲ, būsimieji studentai
AKULTETAI IR SPECIALYBES
Jaunieji draugai, abitu.■iental ir gamybininkai! Siame mūsų laikraščio nuneryje Jūs rasite pasakojiną apie universitetą, apie jo fakultetus, apie įdomias specialybes, kurių mūsų miversitete — labai daug, vlažiau vietos skyrėme Fitilkos ir matematikos facultetui, nes š. m. birželio nėn, 1 d. išleisime nume ri, skirtą šiam fakultetui, 'r išsluntlnėslme visoms respublikos vidurinėms moI <ykloms ir įvairioms onga' nizacijoms.
paštu. Daugiau kaip pusė siacionarin-;'.' ų gyvena bendrabu čiuose, kur yra aprūpinti visu reikalingu inventoriumi ir pa talyne. 1964 m. bus pastaty tas dar vienas 400 vietų bendrabutis. Dauguma gerai besimokančių stacionarinlnkų gauna valstybinę stipendiją (išimtį sudaro turintieji geras materialines sąlygas). Laisvalaikį universiteto stu dentai skiria saviveiklai, spor tui, turizmui. Gyvendami Vil niuje —respublikos kultūros centre — jie turi daug progų pamatyti gerų spektaklių, pa siklausyti respublikos, TSRS ir užsienio meno meistrų kon certų, pasižiūrėti įdomių spor to varžybų. Universiteto liau dies dainų ir šokių ansamblis žinomas toli už Lietuvos ir TSRS ribų: daug aplodismen tų jis yra pelnęs taip pat Len kijoje, Vengrijoje, Čekoslova kijoje. Nuo jo stengiasi neatsi likti ir kiti centriniai saviveik los kolektyvai — akademinis choras, teatro studija, pučia mųjų Instrumentų orkestras. Universiteto sportininkai yra ne vienų respublikinių, sąjun ginių ir tarptautinių varžybų nugalėtojai. Vienas tokių stam bių laimėjimų buvo pasiektas pereitų metų rudenį Liucer noje, kur universiteto irklininkai „Žalgirio“ komandos sudė tyje iškovojo pasaulio vice čempionų vardus. Universiteto studentai mėgs ta darbą. Jau seniai įsigalėjo graži tradicija: savanoriškas darbas atostogų metu kol ūkiuose ir statybose. Pernai vasaros darbo stovyklose dir bo 1300 žmonių. Slo patrio tinio judėjimo iniciatorius yra universiteto komjaunimo or ganizacija, kuriai priklauso apie 90 proc. komjaunuoliško amžiaus studentų. Trumpame straipsnyje ne įmanoma apibūdinti visos tu riningos ir Įvairiapusės uni versiteto veiklos. Tie, kas taps mūsų studentais, susipa žins su ja patys. Žinia, norint patekti Į universitetą, reikia išlaikyti egzaminus, o ir tie egzaminai ne paprasti, bet konkursiniai. Pareiškimus sto ti įteikia daug įvairių žmo nių: darbininkų, kolūkiečių, tarnautojų, turinčių didesnį ar mažesnį darbo stažą, ir abitu rientų, vos baigusių vidurinę mokyklą. Pirmenybę mes tel kiame geriems gamybinin kams, kurie turi ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą, ypač tiems, kurių darbas gi miningas pasirinktai specialy bei. Antra vertus, į visas spe cialybes, išskyrus teisę ir žur nalistiką, mes mielai priima me ir gabius, turinčius geras charakteristikas abiturientus. Ypač jie pageidautini Į fizi kos, matematikos, mechanikos, chemijos, biochemijos, biofizi kos ir kitas specialybes, nes joms paprastai yra gabesni jaunesnio amžiaus žmonės. Kai egzaminams pasirengta kruopščiai, konkursas nebai sus, o jį išlaikius — univer siteto durys atviros. Universitetas laukia jūsų, būsimieji studentai!
Žodis ateinantiems Pavasaris ir vasara mūsų uni nemaža puikių specialistų. Išau versiteto kolektyvui reikšmingas go pati universiteto komjaunimo laikas. I gyvenimą. į svarbius šeima: nuo kelių ir keliolikos darbo barus mūsų komjaunuo iki 3000-tlnio būrio. Šiuo metu liška šeima palydi savo narius — universiteto komjaunimo orga kvalifikuotus jaunuosius specia. nizacija itin rūpinasi, kad stu listus. Dar nespėjo jie atsisvei dentai nuoširdžiai vykdytų kom kinti su studijų draugais, kai jaunimo Įpareigojimus: labai ge jau gana painiais universiteto rai ir gerai mokytųsi, aktyviai Centrinių rūmų koridoriais pri dalyvautų moksliniame darbe, ėmimo komisijos kambario ieško visuomeninėje veikloje, ugdytų nauji būsimieji šios šeimos na savyje naujus komunistinės vi riai. Komjaunimo pasiųsti, jie suomenės bruožus. Tam pajung tęs. studentų kartų estafetę. Uni tos įvairios jos veiklos formos. versiteto komjaunimo organiza Bet būsime aįvirl. Dar ne vis cijai tai labai svarbus ir atsa kingas laikas. Juk reikia, kad kas mūsų šeimoje idealu, žino ma, jog jauna, svajonių įaudrin kiekvienas rimtai pasirengęs, su brendęs studijoms komjaunimo ta jaunuolio vaizduotė apie savo pasiuntinys būtų kuo nuošir būsimas studijas unlversltęte su džiausiai sutiktas, kad jis sėk sikuria idilišką vaizdą. Pernelyg mingai išlaikytų egzaminus, at silpnai įsivaizduojami sunkumai. eitų į mūsų šeimą. Nelengva bū Iliuzijas paprastai išsklaido se na tokiais momentais priėmimo sijos. egzaminai. Reikia atvirai komisijoms, komjaunimo akty pasakyti, kad studijos universi vui. Norinčių studijuoti pasirink tete — ne malonių pramogų lai tą specialybę paprastai būna kas, nors jų čia yrą. Jokie se čia žymiai daugiau negu priimama. sijų netikėtumai nebaisūs Todėl priimami tik geriausieji iš tiems, kurie išmoko dirbti sis geriausiųjų. Pasirenkant naujus temingai, kurie moka produkty. Ne šeimos narius priėmimo komisi vial pasėdėti prie knygos. kurie jose, komjaunimo balsas nu paslaptis — yra žmonių, pilni geriausių norų, o vis dėlto skamba už tuos, kurių žinios gilesnės, kurių požiūris l gyve kasdien dirbti neprisiverčia. Vė nernimą, specialybės studijas rim liau šturmuoja, niurzgia, tesnis, kurių visuomeninės veik vuojasl. Ne vienas čia kartais los patirtis didesnė, kurie, ap pirš Jaunam draugui gundančią skritai, labiau subrendę rimtoms mintĮ: ,,Be reikalo, brolau, kali, ajį per sesiją pasispaudžiu — studijoms. koks Dabar universitetas laukia išlaikau. O dar, žiūrėk, nors susižavėjęs plačiom „vi naujos pamainos. Būdinga, kad suomeninės veiklos“ sferom „ak kiekviena atėjusi pamaina įlie tyvistas“ antraeiliu dalyku lai ja gaivią srovę į komjaunimo kys mokymąsi.. . Abituriente ir organizacijos veiklą. Baigiantieji gamybininke, manau, kad mokė universitetą ne paprastai atsi si atskirt šiaudus nuo grūdų. Ir sveikina su kolektyvu. Jie palie komjaunuoliškos pareigos — at ka savo gyvenimo tradicijas. Tos kakliai mokytis — nepamirši. tradicijos ir yra tas saitas, ku Jei taip, tai drąsiai ateik į mū ris sieja išėjusius ir išeinančius sų šeimą. su atėjusiais ir ateinančiais. Daug gerų tradicijų sukūrė gru J. ABARAVIČIUS pės, fakultetų komjaunimo or ganizacijos pokario metais, Universiteto komjaunimo įtraukdamas į Įvairias savo veik komiteto sekretoriaus los formas studentus, jos išugdė pavaduotojas
Studentų priėmimo T Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos 1963 m. kovo mėn. 7 d. patvirtintomis studentų priė mimo Į TSRS aukštąsias mokyklas 1963 m. taisyklėmis, nustato ma tokia studentų priėmimo į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą tvarka: I. Į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto sta cionarinį skyrių priimami abiejų lyčių TSRS piliečiai, ne vyres ni kaip 35 metų amžiaus, o Į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus piliečiai, baigė vidurinį mokslą, sėkmin gai išlaikę stojamuosius egzaminus. Iš jų konkurso metu atren kami labiau išprusę ir gabesni žmonės, turį teigiamas charak teristikas stoti į aukštąją mokyklą. II. Užsienio šalių piliečiai, gyvenantieji TSRS, priimami į universitetą bendrais pagrindais. III. Pirmenybė stoti į universiteto stacionarinį skyrių teikia ma asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą. Darbo stažas apskaičiuojamas, neatsižvelgiant į pertraukas darbe ir į tai, ar stojantysis, baigęs vidurinę mokyklą, dirbo, ar dirbdamas _ tuo pačiu metu mokėsi vakarinėje vidurinėje mo kykloje bei dirbo prieš įstodamas į vidurinę mokyklą. Sezoninis darbas, karo tarnybos laikas ir mokslas karo mokyklose į bend rą darbo stažą įskaitomas, o mokslas nachimovlečių ir suvoroviečių mokyklose neįskaitomas. Darbo stažas turi būti patvirtintas įrašu darbo arba kol ūkiečio knygelėje. Stažas apskaičiuojamas iki rugsėjo 1 d. IV. Priimant į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo univer sitetą, atsižvelgiama į šias aplinkybes: a) Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno karininkai, virštarnybiniai puskarininkiai ir viršilos priimami į universiteto neakivaizdinį ir vakarinį skyrių Jiems nustatyta tvarka. b) Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei tech nikumus, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, baiqę minėtas mokyklas, yra išdirbę trejus metus. Nurodyto darbo stažo ne reikalaujama iš asmenų, įtrauktų į specialiosios vidurinės mo kyklos laidos 50/„, taip pat iš asmenų, kurie baigė specialiąsias vidurines mokyklas, nepasitraukdami iš gamybos. Asmenys, baigę amatų, FGA ir FGM mokyklas ir turį pilną vidurinį išsilavinimą, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę ketverius metus. Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, kurie, baigę specialiąją vidurinę mokyklą, ne mažiau kaip dvejus metus buvo būtinoje karo tarnyboje, taip pat, jeigu jie, turėdami dvejų metų darbo (Nukelta Į 2 psl.)
Viena iš tų daugelio naujo vių, kurias sutiksi universite te — bus studentų darbo ir poilsio stovyklos, komunistinio darbo vasara. Darbas sukuria viską, dar bas padaro žmogų dideliu ir gražiu. Kaip tik noras kurti, daryti gera ne tik sau, bet ir kiek galima padėti kitiems dar 1957-siais paskatino uni versiteto komjaunimo aktyvą pradėti gražų ir naują dalyką — organizuoti pirmąją stu dentų darbo ir poilsio stovyk lą. Tuometiniame Daugų ra jone, Žilinuose, aktyviausių Istorijos ir filologijos fakulte to komjaunuolių rankomis bu vo pastatyti kultūros namai. Studentai filologai, žmonės nieko bendro neturi su staty bų darbais, pastatė kultūros namus! Labai stebėjosi žiliniečial, kraipė galvas ir kai ku rie studentai. Kas gi uždegė studentus išmokyti mūrininkų, tinkuotojų, betonuoto jų ir daugeli kitokių specialybių? Nerami, ieškanti ir kūrybinga komjaunuoliška ugnelė, kuri degė kiekvieno komjaunuolio širdyje. Pirmiesiems visada būna sunku. Jiems reikia eiti dar nepramintais keliais. Neši pavasari VVU kom jaunimo komitetas pa kvietė studentų tėvus į svečius. Dauųiau kaip 200 tėvų apsilankė universi tete, pasikeitė mintimis apie jaunosios kartos auk lėjimą, apžiūrėjo mūsų Alma Mater. Tėvai ryšių nenutrau kia ir šiuo metu. Grįžę jie rašo apie savo įspū džius, patirtus Vilniuje, dalinasi pasiekimais ir rūpesčiais, džiaugiasi, kad Tarybų valdžia jų vai‘ kams atvėrė kelią į moks lą.
ESAM DĖKINGI Širdis džiaugsmu suplakė, kai sužinojau, jog man, Ža garės miesto gyventojai, teks pabuvoti Tarybų Lietuvos sostinėje, pakviestai į tėvų susirinkimą su studentais. O kai mano sūnūs Kornelijus, Teisės II kurso studentas ir duktė Margarita, Istorijos ir filologijos fakulteto istorlkėdiplomantė pasitiko mane, net džiaugsmo ašaros išriedė jo. . . Man. augusiai beturčių tėvų šeimoje, teko užbaigti tik pradžios mokslą, o pradė jus vidurinį, dėl vargingos tėvų būklės, teko šį nu traukti, nors ir labai troškau mokytis. Gi dabar abu mūsų vaikai studentai. Vilniuje daug naujo ir gra- į žaus pamačiau ir išgirdau. , Studentų su tėvais susitiki-' me profesorių, dėstytojų ir j komjaunimo organizacijos vadovų pasakytos kilnios mintys — patarimai, Iab#i pamokančio's studentus ir jų tėvus, mano manymu, duos naudingus vaisius. Mūsų vai kai bus komunizmo statyto jais. A. ŠAPALIENĖ 1---------------------
Vaikų ateitis
SVIESI Negalima nesijaudinti pri siminus praėjusius laikus, prabėgusią musų jaunystę, vaikystės dienas. Buržuazijai valdant, nebuvo galimybių pasiekti mokslo, šviesos, įsi gyti specialybę. Vienas kitas stambesnis ūkininkas galėjo išleisti savo vaiką mokytis. Mūsų kaime (Rokiškio aps. Urbiu kaime) iš 44 gyven tojų kiemų tuo laiku tik du ūkininkai išleido po vieną šiansavo vaiką į mokslus, dieną nerastume tos šeimos, kurios vaikai nebūtų baigę ar specialias ir vidurines aukštąsias mokyklas, Mes 'turime tris dukras. Viena pereitais metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir jau šiemet dirba Varėnos raj. Slučajaus vidurinėje mo kykloje, antroji — Rožė — universiteto Medicinos fakul teto II kurso studentė, trečio ji lanko Utenos darbo jauni mo vidurinę mokyklą. Mes, tėvai, visą laiką dir bame tarybinėse =įstaigose, -• stengėAugindami dukras, mės skiepyti meilę darbui, aukštai vertinti tarybinio pi liečio vardą., VAIČIULIAI
Darbu papuošim
• KRAŠTĄ Labai malonu gauti laišką, kuriame jaučiamas toks nuo širdus rūpinimasis žmogumi. Užaugau kaime, baigau pra dinę mokyklą ir norėjau toliau mokytis, bet,, kaimie čiams tai buvo neišsprendžia, ma problema. Dabar reikia mokytis, mo kytis ir kuo geriau, kad dar bu pakeltume krašto žemės ūkį, iškoovtume gyvenime visa, kas gražiausia ir tobu liausia. Nes tik atkakliu dar bu papuošime gimtąją Tary bų Lietuvą. Su pagarba — L. RABAČIAUSKIENĖ
cijos, išaiškėja patys geriausi komjaunuoliai, jų polinkiai. Ilgam išlieka studentų atmin tyje stovyklos Vėliavos pakė limo minutės. Atžymimos čia ir gimimo dienos, įstojimas 1 VLKJS. O kaip gali pamiršti sekma dienines išvykas, linksmą jaunatvišką juoką, draugų pokštus, nuotaikingus sien laikraščius su patraukiančiais pavadinimais „Ant pastolių“, „Imk dideli šaukštą“, „Nebūk teliukas“ ir t. t. Jaunasis drauge, Tavęs lau kia būrys vyresniųjų draugų studentų, su kuriais porą sa vaičių dirbsi studentiškoje darbo ir poilsio stovykloje. Tos savaitės Tau paliks švie sius prisiminimus. Juk mums, jaunimui, ir nėra nieko kilnes nio. kaip kiek galima daugiau dirbti Tėvynės, žmonių labui.
Komj aunuoliška darbo romantika JUST. KAROSAS Universiteto komjaunimo komiteto darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininkas
lengva buvo ir pirmiesiems studentų darbo ir poilsio sto vyklos statybininkams. Reikė jo Įrodyti, kad studentai moka ne tik prie knygų dirbti. Daž nai studentams statybininkams neužtekdavo dienos. Statyba buvo nutarta baigti rugsėjo 1-ąjai. O laiko mažoka. Tada išradingasis Algis Daunoravičius surado išeiti — galima dirbti ir sutemus, pasinaudo jant apšvietimui traktorių pro žektoriais. Iki vėlaus vidur nakčio netilo studentų dainos palydimas darbo triukšmas statybos pastoliuose. .. Praėjo septynios vasaros, septynios studentų komunisti nio darbo vasaros. . . Studentų rankomis statyti kultūros na mai puošia Sakių raj. „Lenino keliu“ kolūki, iš toli vilioja praeivio akį Varėnos raj. „Pa parčių“ ir Tauragės raj. „Le nino keliu“ kolūkių ūkiniai pastatai. Daugiau kaip dešim ti pastatų išmūrijo darbščios
studentų rankos įvairiuose res publikos kaimeliuose. Tik per praėjusią vasarą vienuolikoje universiteto darbo ir poilsio stovyklų dirbę 1300 studentų ir 120 dėstytojų sutaupė vals tybei 230 tūkst. rublių. Bet negi įvertinsi rubliais tą di deli darbą, kuri atliko stu dentai ruošdami koncertus, bendrus draugystės vakarus su kolūkiečiais, literatūrinius teismus, ateistinius vakarus. Neįkainojama ir ta draugystė, kurią pagimdo bendras dar bas, bendra daina. Si drau gystė dvipusė: tarp studentų ir kolūkiečių bei tarp pačių studentų. Ir ji nenutrūksta prasidėjus studijoms. Mes pas kolūkiečius pabuvojome su koncertais. Pabuvoja ir jie pas mus. Darbo ir poilsio stovyklose gimsta pačios geriausios tradi-
Laiminga, kad esu mokytoja Pedagogo darbas reikalauja daugiausia, ką gali žmogus — visiško atsidavimo kitiems. Todėl mokytojų tarpe negali būti pakeleivių, atsitiktinai užklydusių i mokyklą, beieš kant šiltos vietos. Aš tikrai laiminga, pasirin kusi mokytojos kelią, kuris nebuvo ir nėra lengvas, bet
Kviečia didžiausias fakultetas Pastaraisiais metais jaunim0 tarpe paplito skeptiška pažiū ra į humanitarinius mokslus, kurie, girdi, technikos amžiu je mažiau teikia naudos ir beveik nebereikalingi. Kad tai netiesa, rodo pats gyvenimas, kuris statant komunizmą reikalauja vis daugiau švietimo ir kultūros darbuotojų, kvalifikuotų literatų, lingvistų, istorijos tyrinėtojų. Taigi, visai natūralu, kad Vilniaus universitete skaitlin giausiu fakultetu yra kaip tik Istorijos ir filologijos fakulte tas, kuriame studijuoja apie du tūkstančius studentų, jų tarpe 900 stacionare. Jau kelinti metai priima mųjų 1 fakulteto pirmą kursą kontingentas siekia beveik du šimtus žmonių. Tačiau vis tik Istorijos ir filologijos specia listų pareikalavimas respubli koje ne tik nemažėja, bet nuo lat auga. Fakultetas, be lietuvių kal bos ir literatūros, be plataus profilio istorikų, ruošia taip pat tokios retos specialybės kadrus, kaip klasikinė filolo gija, kurią studijuojantieji mo kosi senovės graikų ir lotynų kalbų, kad vėliau galėtų tirti lietuvių rašytojų, rašiusių lo tynų kalba, palikimą ir dirbti mokslo-tiriamąjl darbą lygina mosios kalbotyros srityje. Ypač plečiamas ir stiprina mas užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų skyrius. Fakultetas turi specialią la boratoriją, aprūpintą įvairiau sia aparatūra, kurios pagalba studentai įsisavina studijuoja mą kalbą. Be to, fakultete ruošiami bibliotekininkystės specialistai, kurių laukia atsakingas darbas viešose bei mokslinėse bibliotekose, įvairiose kultū ros įstaigose. Gerą bazę istorijos ir filo logijos mokslų studijavimui sudaro seniausia respublikos universiteto biblioteka su ver tingu rankraštynu, kur stu dentai atlieka gamybinę prak tiką, renka medžiagą kursi niams bei diplominiams dar bams. Studentams vadovauja aukš tai kvalifikuotas profesorių ir dėstytojų kolektyvas, kurio nariais yra tokie žinomi moks lininkai, kaip istorikai prof. J. Žiugžda, doc. J. Jurginis, doc. V. Kulikauskas, doc. B. Dundulis, lituanistai — prof. B. Pranckus-Žalionis, doc. J. Palionis, doc. Z. Zinkevičius, doc. J. Pikčilingis, doc. J. Le bedys, rusistai — doc. N. Mitropolskaja, doc. V. Kostel-
E. FROLOVAS IFF prodekanas, filologijos mokslų kandidatas ★
niekis, klasikai — prof. M. Račkauskas, doc. R. Mironas, doc. J. Dumčius, doc. V. Ma žiulis, filosofas doc. E. Meš kauskas, pedagogikos mokslų specialistas doc. A. Gučas, atstovas bibliotekininkystės doc. L. Vladimirovas, užsienio kalbų specialistai doc. E. Kuo saitė, doc. A. Laučka ir kiti. Tokiu būdu, studentai pasi rinkę studijuoti istorijos ir fi lologijos mokslus, turi puikias perspektyvas tapti prityrusiais pedagogais, rimtais moksli-
FMF SMD pirmininkas, V k. studentas J. Vaitkus, laimė jęs pirmąją vietą Vidurinės Azijos studentų mokslinėje kon ferencijoje, užsiėmimų labaratorijoje metu.
ninkais, visapusiškai įsisavin ti pasirinktą specialybę. Kar tu jie gali studijuoti ir esteti kos katedroje, įsigydami antrą specialybę, dalyvauti meno saviveikloje, sporte, įsigyti gerą visuomeninio darbo pa tyrimą. Studijų metai, be abejo, pareikalaus iš busimųjų filo logų ir istorikų įtempto dar bo, bet už tai atneš daug džiaugsmo. Taigi, universiteto Istorijos ir filologijos fakultetas šiemet, kaip ir visada, laukia ateinant kupinų energijos, darbščių, mylinčių mokslą ir visuomeninę veiklą jaunuolių.
jo nekeisčiau į jokĮ kitą. Tre komunistinės visuomenės žn čiame kurse perėjau į neaki gų vaizdini skyrių ir pradėjau Liuda RUSECKAITĖ L dirbti mokytoja savo tėviškėje Dusetų K. Būgos v. vid. I — Dusetose. Bendri darbo mokyklos mokytoja ir studijų metai man neužmirš tami. Kai i universitetą grįžau jau kaip mokytoja — su kokiu atidumu ir vidiniu poreikiu klausiausi kiekvienos paskai tos,. kaip stipriai jutau, kad viskas, ką išgirsiu universite V. I. Leninas to auditorijose, reikalinga ne ....... profsąjungos — tai tik man, kad daug, labai daug organizacija, auklėjanti, aš turėsiu atiduoti jiems — kanti dirbti, gyventi ir va mokiniams. Tai davė jėgų ir dyti valstybę". Tai ypač ryškėja dabar, įgyvendinaj noro sėkmingai eiti mokytojoTSKP Programą, kai prof?“ neakivaizdininko keliu. jungos progresuoja visuos Jei studijų metais tekdavo šalies gyvenimo srityse. jaudintis prieš kiekvieną eg Universiteto profsąjungi zaminą ar įskaitą, tai dabar organizacija šiais metais ; žymės penkioliktuosius di vidinis nerimas neapleidžia bo metus. prieš kiekvieną pamoką — Mūsų universiteto studen J savotišką mokytojo egzaminą. profkomjtetas rūpinasi visa® , studentų mokslo, buities klaB ‘ Ar pavyks? Ar viską pada Simais. Daug darbo ir erstH" riau, kad pavyktų? Ir nėra di gijos, pasiaukojimo reikalais ll desnio malonumo už Jausmą, ja iš studentų-aktyvistų nuB, latinis rūpinimasis žmonėm®1 kai Jauti, kad į mokinių šir Puikūs darbo rezultatai ? Idis Įdiegei dar vieną naują, tai atpildas už nemigo na®, gražų daigą, kuris būtinai tiš, atkaklų darbą. Mūs® užaugs ir duos gerą vaisių. bendrabučiais pradėjo kov,® ti už komunistinę buitį. ZT' Tad, jaunieji draugai, ruoš Universitetas laukia nauB> damiesi atsakingam mokytojo jėgų: abiturientų, gamybi® darbui, godžiai imkite viską, pirmūnų. Tikimės, kad fl ką duoda universitetas, litera naujieji draugai aktyviai ii® ' tūra, sparčiai besivystantis jungs į profsąjunginį darbi si gyvenimas. Viskas bus nepa- , M. KARČIAUSKAS lWl prastai reikalinga, auklėjant Studentų profkomiteto fl didžiausią žemės vertybę — pirmininkas ra
Komunizmo mokykla
C
*
STUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA (Atkelta iš 1 psl.) stažą, yTa pasiųsti i universitetą IX punkte nurodytomis sąly gomis. c) Į Medicinos fakulteto vakarinį skyrių priimami tik asme nys, turintieji specialų vidurinį medicininį arba jam giminin gą išsilavinimą ir išdirbusieji gydymo, farmacijos ir kitose me dicinos Įstaigose ne mažiau kaip dvejus metus. d) Į cheminės technologijos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialybes asmenys, jaunesni kaip 18 metų, ne priimami. e) Į žurnalistikos, teisės specialybės priimami tik asmenys, turį ne mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą. V. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą stu dentai priimami šia tvarka: 1. Nustatomas bendras balų skaičius,- remiantis šiais duome nimis: . . bendrųjų ir profilinių disciplinų pažymiais, gautais stoja mųjų egzaminų metu; brandos atestato arba specialiosios vidurinės mokyklos dip lomo priedo pažymiais iš tų dalykų, kurie universitete laikomi profilinėmis disciplinomis (matematikos pažymys imamas kaip algebros, geometrijos ir trigonometrijos pažymių aritmetinis vi-
vidurinės mokyklos baigimo dokumentų pažymių aritmetiniu vidurkiu. ....................... , . . , 2. Pirmiausia priimami asmenys, surinkusieji didesnį baių skaičių. Kai balų skaičius yra vienodas, pirmenybė teikiama asme nims, surinkusiems daugiau balų stojamųjų egzaminų metu iš profilinių disciplinų. . 3. Kai kitos sąlyqos yra lygios, pirmiausia priimami baigu sieji specialiąsias vidurines mokyklas diplomais su pagyrimu; pasižymėjusieji gabumais pasirinktoje mokslo srityje, aktyviai dalyvavusieji mokykliniuose ir kituose būreliuose, taip pat olimpiadose ir konkursuose, organizuojamuosiuose aukštųjų moy gerai
užsirekomendavę
literatūriniame darbe (stojantieji
į
žurnalistikos specialybę). . . . VI. Pareiškimai stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą rašomi universiteto rektoriaus vardu, nurodant pasirinktą fakultetą bei specialybę ir pridedant šiuos dokumen-
tUS*1) charakteristiką, duotą pateikti Vilniaus Valstybiniam
V.
Kapsuko vardo universitetui; 2) brandos atestato arba diplomo su priedu originalą; 3) autobiografiją; 4) sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); 5) 4 fotografijas (3x4 cm); , .... Be to, stojantysis asmeniškai pateikia priėmimo komisijai\ pasą ir karinį bilietą ar jį atitinkantį dokumentą. Stojantiesieme į universitetą charakteristikas išduoda partiios, profsąjungos, komjaunimo ir kitos visuomeninės organiza cijos, įmonių ir įstaigų vadovai, kolūkių valdybos, o bendrojo lavinimo ir 12 metų mokymo profesinių-techninių mokyklų auk lėtiniams — pedagogų tarybos ir nurodytų mokslo įstaigų visuomeninės organizacijos. Demobilizuotieji iš Tarybi "^Armi jos ir Karinio Jūrų laivyno pateikia karo dalinio vadovybės
chaįaak‘ t a b a^ Asmenys, baigę mokytojų
institutus
arba
Juos
atitinkančias respublikų, kraštų, sričių partines mokyklas) pri imami į universitetą, pateikę instituto ar partinės mokyklos bai gimo diplomo (pažymėjimo) originalą. . VII. Paskutinius metus tarnaujantieji kareiviai, jūreiviai, puskarininkiai ir viršilos, stodami į universiteto stacionarini skyrių, pateikia atitinkamos karinės dalies vado pažymėjimą, ku riuo sutinkama leisti juos trumpalaikių atostogų stojamiesiems
eqZVi7l. Asmenys, kuriems priimant į universiteto stacionarinį skyrių, suteikta pirmenybė dėl ne mažesnio kaip dvejų metų darbo stažo, pateikia priėmimo komisijai darbo stažo tus (įstaigos ar įmonės vadovo patvirtintą darbo knygelės išra-
šą, o kolūkiečiai — kolūkio valdybos patvirtintą kolūkiet _______ knygelės išrašą, pamečiui nurodant darbadienių skaičių,I, ” išdirb 2' per dvejus metus prieš stojant į universitetą; taip pat turi bl nurodytas tam kolūkiui nustatytas darbadienių minimumas). Nurodyieji asmenys privalo iki mokslo metų pradžios pi teikti darbo knygelės originalą, kuris patvirtina darbo staj Laiku nepateikusieji iš universiteto pašalinami. IX. Gamybos pirmūnai, turintieji ne mažesnį kaip dvejų tų darbo stažą, labiau išprusę ir gabūs, pasiųsti mokytis versitete (stacionariniame skyriuje) pramonės įmonių, statyi tarybinių ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organizacijų, vai tybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos organizacijų, uk kaitų organizacijų, atliekančių geologinės žvalgybos darbi papildomai pateikia priėmimo komisijai vienodos formos siul mą (žr. priedą Nr. 1). X. Pareiškimai į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo vei-siteto stacionarinį skyrių priimami nuo birže 20 d. iki liepos 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo rugpjūčio ll iki 20 d.; priėmimas į universitetą — nuo rugpjūčio 21 d. 25 d. Pareiškimai į neakivaizdinio skyriaus lietui kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žuij listikos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, matematikos, b'l gijos specialybes priimami nuo balandžio 1 d. iki birželio 5l Stojamieji egzaminai — nuo birželio 10 d. iki ,20 d. j liaudį ūkio ekonomikos, finansų ir kredito, buhalterinės apskait] pramonės ir maisto prekių mokslo, darbo ekonomikos, teii specialybes pareiškimai primami nuo balandžio 1 d. iki I j 25 d. Stojamieji egzaminai — nuo spalio 1 d. iki 20 d. Pareiškimai į istorijos ir filologijos ir Medicinos fakulti vakarinį skyrių priimami nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Stol meji egzaminai — nuo rugpiūčio 1 d. iki 20 d. dPriėmimas ~ ’ 1 universitetą — nuo rugpiūčio 21 d. iki i!:' 25 d. Į 1Ekonomikos ■ Teisės fakultetų vakarinį skyrių parei -eiškimai ____ priimami želio 20 d. iki rugpiūčio 20 d. Stojamieji iamieii eazaminai egzaminai — y— rugpiūčio 21 d. iki rugsėjo 20 d. Priėmimas į universitetu «| nuo rugsėjo 21 d. iki 25 d. a& XI. Be stojamųjų egzaminų į universitetą priimami Did-'M■ 1, Tėvynės karo dalyviai, baigę vidurines mokyklas su pagyi'i^®' ir apdovanoti aukso arba sidabro medaliais arba su pagy t®I baigę specialiąsias vidurines mokyklas. Ii Asmenys, demobilizuoti iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų ir 'įjį pilną aukštąjį karinį mokslą, taip pat nebaigtą aukštąjį kaĮgĮ. ar civilinį mokslą, nesvarbu, kuriame kurse jie mokėsi ir g®l traukė mokslą dėl pašaukimo Į armiją, priimami be stoja fl®( egzaminų į atitinkamos specialybės pirmą ar kitus kursus. Priėmimo be egzaminų Į stacionarinį skyrių teisė šiems ■! menims paliekama trejus metus, paleidus juos į atsargą. į r rinį ir neakivaizdinį skyrių jie priimami, neatsižvelgiant į 0161 dimo atsargon datą. Pagrindas juos priimti yra aukštosios mokyklos baigimo diplomas arba pažymėjimas (aukštosios I P kyklos patvirtinta studijų knygelė), nurodąs išeitus aukšte ių. kare ar kitoje mokykloje dalykus. Pastaba. Asmenys, turį eisę stoti į universitetą b» jamųjų egzaminų, stojantieji į romanų ir germanų (anglų Ant kiečių, prancūzų) filologijos specialybės, laiko stojamuosius zaminus iš užsienio kalbos — anglų, vokiečių, prancūzų. SL XII. Visi stojantieji į universitetą, išskyrus priimamus be B jamųjų egzaminų (žr. XI p.), laiko stojamuosius egzaminus ųj| lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), išskyrus stojančius grupes su dėstomąja rusų kalba. Pastarieji vietoj lietuviu bos ir literatūros laiko rusų kalbos ir literatūros egzaminą šinys). Asmenys, baigę vidurinės mokyklas ne lietuvių dėste ja kalba ir stojantieji į grupes su dėstomąja lietuvių k3 laiko stojamuosius lietuvių kalbos egzaminus pagal šios di linos nacionalinėms vidurinėms mokykloms programą (atp kojimas arba diktantas vietoj rašinio). Jybe Asmenys, nesimokę vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir*H stojantieji į grupes su dėstomąja lietuvių kalba, vietoj egza',
t
(Nukelta i 3 psl.)
. •
♦ ♦
♦ ♦♦♦♦♦♦
♦♦♦♦♦♦♦♦♦•
*♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦ ♦*♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
♦
l ETAS šiandien nėra girdėjęs apie * „protingąsias“ mašinas, kurios pakeičia milijonų žmonių darbą ir paa žmonėms protauti, padeda atskleisaujas gamtos paslaptis, padeda konst1 ir kurti naujus aparatus ir prletaiBevelk visi šių dienų technikos pa iniai neatskiriamai surišti su fizikos matematikos mokslais, tiesiog remiasi <a ir matematika. Todėl apie fizikos natemat-ikos mokslų reikšmę, jų svar-
ATEITIES ■ą kalbėti netenka. Norisi tiktai pamikad fizika ir matematika turi tam ū pasiekimų ir mūsų respublikoje, ikimybių ir skaičių teorijos grupė, >vaujama fizikos ir matematikos moks71 laktar.o profesoriaus J.- Kubiliaus ir fi■ s ir. matematikos mokslo kandidato V. ■ uleVičiaus, išsikovojo savo darbais pa■ inį pripažinimą ir atskiroj srity laiko■ net vedančiąja pasaulyje. Labai gerai ■narni darbai puslaidininkių fizikos ■je, čia taip pat atskiros sritys lalko]<j vedančiosiomis visoje šalyje. Plačiai ■ulyje žinomi darbai kvantinės mechaH( ■s srityje. Visa tai rodo, kad tarybiiai ; metais mūsų respublikos fizikai ir matikai įneša tam tikrą indėlį į šių ' Bslų vystymą. niversiteto Fizikos ir matematikos fa_uitas _ ruošia fizikus, matematikus ir tatlikus. Kiekvienoje specialybėje yra Bilas specializacijas. Fizikos bei ma lkos mokslai šiandien yra tokie plakad vienas žmogus jokiu būdu nega linti viso to moksilo, t. y. negali la pijai žinoti viso fizikos ir matematimokslo. Todėl fakultete pradžioje ažįstama su bendrais tų mokslų pa lais, bendromis sąvokomis, dėsniais, lėmis ir tik vėliau jau gilinamasi į kurią nors siauresnę sritį.
įas sų specializacijų ir specialybių ruoši£vyksta - dviem profiliais: pedagoginiu ■ įsirinkti amybinlu.profilį. Jau stodamas, jaunuolis ga. jiunieji specialistai ruošiami taip, .. kad iur.tįas- specialistas nuo pat pirmųjų ' dieį darbą, kad i'.iLgalėtų aktyviai įsijungti _ _ M .urėtų jau tam tikrus įgūdžius ir patynjį. Todėl visi studentai atlieka gamybikuri tęsiasi beveik “ ištisus ę; praktiką, ..................................................... afl ūsH '■ I
metus. Gamybinio profilio studentai gamybinę praktiką atlieka mokslo-tiniamuosiuose institutuose, konstravimo biuruose bei įvairiose gamyklose. Pedagoginio profilio studentai, atlieka keturių savaičių pedagoginę stebimąją praktiką ir pusę metų dirba mokytojais įvairiose respublikos vidurinėse mokyklose. Praktikos atliekamos IV ir V kursuose. Po praktikos, grįžę į universitetą, dar turi progos užpildyti spragas, kurios išryškėja praktikos metu, turi visas sąlygas gerai pasiruošti busimajam darbui. Mokymas fakultete vykdomas įvairiomis formomis: paskaitos, pratybos, darbas laboratorijose, seminarai. Didelis dėmesys skiriamas savarankiškam darbui. Nemažas skaičius studentų mokosi pagal individua,ius pianus, t. y. studmtams atskirais atvejais leidžiama tam tikrą discipliną studijuoti savarankiškai, nelankant paskaitų. Suprantama, kad tokios sąlygos sudaromos tik gerai besimokantiems studentams. Fakultete dirba didelis skaičius aukš-
< ( ( < \ \ S S S y
S S
S S
> ) J J ) ) ) ) 2
<
MOKSLAS tai kvalifikuotų specialistų, gerų pedago gų. Savo tarpe mes turime 5 respublikos nusipelniusius mokslo veikėjus, mokslo iaktarus, profesorius. Trys iš jų yra LTSR Mokslų Akademijos akademikai; tai; J. Kubilius, A. Jucys, P. Brazdžiūnas, prof: P. Slavėnas — LTSR Mokslų Akademijos narys-korespondentas. Čia dirba vienas seniausių mūsų respuilikos matematikų, ištisai visų matematikų ir daugelio fizikų mokytojas — prof. Z. Žemaitis. 25 fakul teto dėstytojai turi fizikos matematikos mokslų kandidatų laipsnius. Jų tarpe yra taip pat eilė žinomų mokslininkų, kaip doc. A. Širvaitis, doc V. Statulevičius. Didelė dauguma studentų aprūplnamama bendrabučiais. Beveik visi gauna sti pendijas. Mūsų studentai turi geras sąly gas ir kultūringam poilsiui. Čia trumpai buvo papasakota apie Fi zikos ir matematikos fakultetą. Abiturien te ir gamybininke, jei šiais metais ruošies stoti į aukštąją mokyklą, pagalvok ir apie seniausią Tarybų šalies aukštąją mokyklą — Vilniaus universitetą ir apie vieną iš didžiausių jos fakultetų. V. KYBARTAS Fizikos Ir matematikos fakulteto dekanas
Geografija
Mokyklos suole daugelis J._ O-L_ ■ tavi tolimomis kelionėmis, 9 tabiais nuotykiais ir, maapsisprendę, stoja į georafijos specialybę, Vėliau, tudijuojant šią discipliną, ■ aruoja“ tos jaunatviškos ■mės. Pasitaiko studentų, ■ e net nusivilia geografija. ■ iandien pasaulyje jau be eik nėra „baltų dėmių“, ir ■ ’rafo sąvoka maža ką turi jejlro su keliautoju. Geogra-■ specialistas tiria žemės bfl ršių .ir jame vykstančius ■ esus, atskleidžia ir padela įsisavinti žemės gelmių 1 rt js. Geografijos sąvoka at i, ji dar skirstoma į atski-
R. ŽILIUKAS
Mano specialybė Brandos atestatas rankose. Kur toliau mokytis, dirbti, kad taptum naudingu visuomenei piliečiu? Šie klausimai jaudina kiekvieną abiturientą. Mūsų klasėje vyko daug pasikalbėjimų apie specialybę. Aš pasirinkau biologiją. Mane domino gyvūnai ir augalai. Ir .štai aš jau studentas. Profesorių skaitomos paskaitos vis labiau ir labiau praplėsdavo akiratį ir atsakydavo į neaiškius klausimus. Ypač daug žinių įgydavau mokomųjų praktikų me tu, kur betarpiškai susiduri su gyvąja gamta. Praktikas atlik davome gražiausiuose Lietuvos kampeliuose: prie senojo Merkio, Ventės rage prie Kuršių marių, ežeringame šiaurės rytų Lietuvos krašte. Kiekvienas studentas nuo II-III kurso pradeda specializuotis kurioje nors biologijos mokslo šakoje. Kam labiau patinka gyvūnija, ruošiasi būti zoologu, o kam augalai — botaniku. Aš pasirinkau zoologiją. Zoologija — plati biologiįvairus vandens jos mokslo šaka. Ką labiau domina smulkūs ’ organizmai, tas specializuojasi hidrobiologu, ką žuvys ichtiolocu, ką paukščiai — ornic Jogu ir t. t. ŽILIUKAS
smulkesnes specializaclGamtos fakultete ruošiaketurlų profilių geografispecialistai. Fizinės geoijos katedra ruošia geolologus ir kartografus, o borologijos - klimatologijos ^Jdra — hidrologus ir meterol< >gus-klimatologus, kuriuos :«|:ikamai išleidžia kas antri ‘■ai. , ■irmieji tiria žemės pavir ai, jame vykstančius proceus bei sudaro žemėlapius. Antrieji tiria atmosferą, joje ‘'yS itančius procesus bei vanlen.s. Šiais metais fakultetą ■ ;la geomorfologų ir hidro■ i laida. Dalis jaunųjų spe|Bstų siunčiami dirbti peda'■Įinį darbą. Šiemet bus priimama į karafo ir meteorologo speciaAlb. NAIKELIS Diplomantas
Aš noriu pakviesti jus, jau nieji draugai, ateiti į Ekonomi kos fakultetą, įsigyti ekonomis to specialybę. Ekonomika? Ekonomistas? Kas tai per mokslas Ir kas tai per specialistas? Kažkas artima bu halteriui, sąskaitininkui? šūsnys popierių, prirašytų nuobodžių skaičių. . . Kaukši skaitytuvai... Ir taip visą darbo dieną. . . Ne, ačiū, tokios specialybės nenoriu, tur būt, pagalvojate ne vienas. Prisipažinsiu, kad ir aš maž daug prieš 10 metų, pasirinkda mas specialybę, panašiai galvo jau. Ekonomistas man buvo toiygus buhalteriui, kurio užsiėmi mą laikiau klaikiai nuobodžiu. Tik tapęs ekonomistu sužinojau, jog ekonomisto darbas įdomus, mėgsta mąstančius žmones, rei kalatijentis daug pilietinės drą sos. Kodėl tokios menkos mūsų ž>n,oš apie ekonomisto specialy bę? Tai, tur būt, dėl to, kad iki baigant mokyklą netenka susidurti su ekonomistais. Tai 'fcal ekonomisto darbas, specialybė tiek paprasti, kad ir šnekėti neverta? Šiuolaikinė visuomenė be eko nomisto negali išsiversti. Ekono mistai tvarko musų liaudies ūkį: pramonę ir prekybą, finansus ir žemės ūkį, materialinį aprū pinimą ir planavimą. įsivaiz duokime, kas atsitiktų su visuo mene, jei ši sudėtinga mašina — liaudies ūkis — imtų ir sus totų, Rezultatas būtų tragiškas — visuomenė žūtų. liaudies ūkis labai sparčiaMūsų ’i a" kas diena dešimtys naujų žmonių stoja rijuuotėn, kuriasi naujos pramonės šakos, plečiasi prekyba, gausė a bu šalies finansai. Kiekviena įmonė — sudėtingas organizmas. Jos veikimo rezultatas so nuo to, kaip dirbs atskiros dalys. įmonė šimtais saitų suriš ta su kitomis įmonėmis, banku. Tiek vidiniai, tiek išoriniai ry šiai sudėtingi, nuolatos keičiasi. Liaudies ūkis žymiai sudėtinges nis reiškinys negu technika ar biologija. Ir ekonomistas turi būti neblogiau apsiginklavęs mokslu ir sudėtingais darbo įrankiais, negu geologas ar ki tas specialistas. Pirmiausia, jis turi gerai pa žinti ūkio vystymosi dėsnius, jų pasireiškimą. Tada ekonomistas sugebės atmesti tą, kas atgyve no ir palaikyti tai, kas turi atei tį. Ekonomistas turi gerai žino ti ekonominę geografiją ir isto riją. nes tik tada jis galės pri imti sprendimus, atitinkančius konkrečias sąlygas. Ekonomistas turi žinoti gamybos .technologiją ir technikos raidos perspekty vas. Tik pati pažangiausia tech nika duoda didžiausią ekonomi nį efektą, kelia liaudies ūkio naudingumo koeficientą. Ekonomistas negali pasiten kinti tuo, kad visumoje liaudies ūkis, toji sudėtinga mašina, vei. kia neblogai. Ekonomisto parei ga išaiškinti, kuris sraigtelis veikia blogiausiai, kodėl ir kaip jo darbą pagerinti. Ekonomistas turi mokėti skaičiuoti. Ir skai čiuoti ne tik skaitytuvais, bet ir sudėtingomis elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, kurios tampa nepakeičiamu ekonomisto pagalbininku. Jei anksčiau, o neretai ir šiandien; daugelis ekonomistų savo darbe rėmėsi bendrais samprotavimais, paty rimu, tai labai netolimoje ateity je ekonomistas turės sugebėti iš tūkstančio galimų variantų, paimti tą, kuris yra pats ge riausias. Be šiuolaikinių mate matikos laimėjimų, be nuostabių elektroninių skaičiavimo mašinų ekonomistas to padaryti negali. Ekonomikos fakultete Jūs įsi gysite mokslinių žini ir Įgū džių, reikalingų šiai įdomiai ir kilniai specalybei. Kadangi liau dies ūkis, kaip minėjome, labai sudėtingas, tai jam tvarkyti mū sų fakultete ruošiami įvairių specialybių ekonomistai: pramo nininkai ir prekybininkai, fi nansininkai ir prekių žinovai, aukštos kvalifikacijos buhalte riai ir ekonomistai, tvarkantieji materialinio aprūplnmo sistemą. Nuo šių mokslo metų atidaroma nauja specialybė — darbo eko nomika. Pramonės ekonomikos specia lybė ruošia gamybos organizato rius ir vadovus — pramonės ;pub- ekonomistus stambioms respub likos įmonėms, Liaudies Ukio Tarybos valdyboms. Prekybos ekonomikos specia
M
Alb. NAIKELIS
as
Studijuokite ekonomiką
HIDROGEOLOGŲ RUOŠIMAS Pokariniais metais, imtinai iki 1962 m. universitete geologai buvo ruošiami pagal specialybę ..geologinė nuotrauka ir naudin gų iškasenų paieškos“. Per šį periodą paruošta daugiau kaip 200 inžinierių-geologų, kurie sėkmingai dirba įvairiose ga mybinėse ir mokslinėse organi zacijose Lietuvoje, o kai kurie ir už jos ribų. Jie atlieka dide lius darbus respublikos teritori joje geologinės nuotraukos, nau dingų iškaseną paieškų ir žval gybos, giliųjų gręžinių pagalba gelmių geologinės sąrangos pa žinime ir kitose geologinių ty rimų šakose. Galima pasakyti, kad minėto profilio geologinių kadrų aštrus pareikalavimas respublikai pagrindinai paten kintas, tačiau iki šios dienos pa silieka žymus trūkumas specia listų hidrogeologijos ir inžinie rinės geologijos srityse. Ryšium su tuo, geologinių kadrų pa ruošimas nuo 1962 m. universi tete pravedamas pagal naują profilį. Studentai, ruošiami pa gal šį profilį, gauna kalnų inžinieriaus-hidrogelogo kvalifikaci.
ją. Žemiau trumpai sustosime ties šios specialybės charakte ristika ir jos pritaikymo sriti mis. Hidrogeologija — mokslas apie požeminius vandenis. inžinieri nė geologija — geologijos atša ka, tyrinėjanti geologinius pro cesus ir uolienų dinamines sa vybes. Šių savybių tyrimo re zultatai yra būtina sąlyga įvai rių statinių pagrindams (pama tams). Abi mokslo šakos tarnau ja socialistinių statybų reikmėms patenkinti. Ryšium su Lietuvos miestų augimu ir pertvarkymu iškyla uždavinys pereiti nuo primityvaus šulinių vandens tie. kimo prie centralizuoto, kuriam tiekimo šaltinis yra arteziniai vandenys. Tuo remiantis įvai riuose respublikos miestuose bus pravedami itin svarbūs ir pagal savo turinį įdomūs deta lūs hidrogeologiniai tyrimai, nušviečiantieji hidrogeologines są lygas ir leidžiantieji parinkti tą ar kitą vandens šaltinį. Taip pat hidrogeologai .plačiu mastu reikalingi darbui Lietuvoje prie žvalgybinių eksploatacinių grę-
*
žinių. Kita ne mažiau svarbi sritis, kur reikalingi minėto profilio specialistai, yra inžinierinė geo logija. Dabartiniu metu inžinie rinial-geologiniai tyrimai būtini sprendžiant daugelį liaudies ūkio problemų, o ypač sudarant ge neralinius planus esamų miestų išvystymui ir naujų miestų sta tybai, vykdant kolūkinę ir 'pra moninę statybą. Be šių tyrimų negalima apsieiti hidroelektrinių statyboje ir plentų tiesime, stam bių karjerų darbuose, kasant kanalus ir tunelius, sustiprinant upių ir jūrų krantus. Tokiu būdu šios specialybės panaudojimo sritis yra labai įdomi ir plati. Skirtingai nuo kitų geologinių disciplinų, hidro geologija ir inžinierinė geologi ja arčiausiai stovi prie tikslių jų mokslų, vis plačiau Ir pla čiau šioje srityje panaudojami įvairūs matematiniai apskaičia vimai. L. PETRULIS Geologijos katedros vyr. dėstytojas, geologijosmineralogijos mokslų kandidatas
A. VENGRYS Ekonomikos mokslų fakulteto prodekanas ☆
šia prekių žinovus. Tai prekių kokybės Inžinieriai, kurie tary binės pdekybos sistemoje vykdo prekių kokybės kontrolę, palaiko ryšius tarp gamintojų ir varto tojų, organizuoja gyventojų ap prekė listai — tai specialistai, moksli rūpinimą reikalingomis niais pagrindais tvarką mūsų mis. Labai svarbi specialybė — bu augančią prekybą. Musų ekonobu mistai-prekybinmkal dirba stam halterinė apskaita. Geras halteris — tai ne tik valstybės bių parduotuvių vedėjais, preky bos organizacijų darbuotojais, patikėtinis įmonės materiallniams ir plniglnams resursams kon Prekybos ministerijos aparate. Itin svarbi ir perspektyvi ma troliuoti, bet jis pirmasis mato terialinio aprūpinimo specialybė, visus įmonės veiklos trūkumus jiems įmonės neįvykdo planų, nepaga ir gali imtis priemonių buhalterio mina už tūkstančius rublių ma pašalinti. Kai kas terialinių gėrybių • dažniausia darbą įsivaizduoja sausą, neįdo dėl to, kad laiku negauna ža mų, tuo tarpu buhalterlnls-analiavos, įrengimų ir t. t. šias gė litikas yra labai svarbus asmuo, rybes turi gauti iš kitų įmonių, pro jo akis praeina visos įmo kurios savo ruožtu jų nepaga nės darbas. Finansų-kredito specialybės . mino dėl to, kad laiku negavo žaliavų, įrengimų ir t. t. Mate ekonomistai dirba finansinį dar rialinis aprūpinimas darosi vis bą įmonėse, įstaigosė, bankuose, organuose. Jie sudėtingesnių, ir jį gali tvarkyti finansiniuose pa tik labai aukštos kvalifikacijos kontroliuoja pinignlų lėšų įmonių finansinę specialistai, ir pirmiausia — naudojimą, veiklą, pajamas, plaukiančias į ekonomistai. paskolintų Darbo ekonomikos specialistai valstybės biudžetą, jų labai svarbi figūra pramonėje, lėšų panaudojimą įmonėse, tarpusavio statyboje ir ūkyje. Svarbiausias grąžinimą, įmonių darbo baras — moksliniais pa atsiskaitymus. Man atrodo, jaunieji draugai, grindais normuoti darbą, darbo sąnaudas vienam ar kitam ga tapę ekonomistais, Jūs nesigai lėsite. Ekonomika svetingai jums miniui pagaminti. Prekių mokslo'specialybė ruo- atveria duris.
♦O*-----------------------
CHEMIKAI LABAI REIKALINGI Artimiausiais metais mūsų respublikoje numatoma sukur ti stambiąją chemijos pramo nę, kuri kasmet vis daugiau reikalaus įvairių specializaci jų chemikų. Lygiagrečiai su pramone, vystosi ir įmokslotiriamojo darbo įstaigos, ku rioms taip pat reikalingi ga būs, darbštūs chemikai. Chemijos fakultete šiuo metu yra trys specialybės: chemijos, biochemijos ir che minės technologijos. Chemijos specialybės studentai vyres niuose kursuose skirstosi į analizinės chemijos, organinės sintezės ir elektrochemijos specializacijas. Analizinės chemijos specia lizacijos studentai ruošiami darbui mokslinio-tyrimo įstai gų bei gamyklų labaratorijoms. Mokslas ir technika pastaraisiais metais reikalauja vis tikslesnių elementų nusta tymo metodų. Todėl fakultete studentai išmokomi kruopš taus analitiko darbo, be kurio negali išsiversti nei viena che mijos mokslo šaka. Organinės sintezės specia lizacijos studentai studijuoja
pagrindinius organinių jungi nių gavimo metodus bei jų sa vybes. Biochemijos specialybė įkurta tik prieš dvejus metus. Jos tikslas — paruošti defici tinius, net Sąjungos mastu kadrus, galinčius nagrinėti cheminius procesus, vykstan čius gyvuose organizmuose. * Cheminės technologijos spe cialybės studentai ruošiami įvairioms respublikoje besi vystančioms pramonės ša koms. Dalis iš jų dirbs besi plečiančiose plastmasinių dir binių gamyklose. Dalis chemikų technologų specializuosis neorganinės ir organinės sintezės srityje, ka dangi respublikoje be pradė jusių veikti ir statomų trąšų fabrikų, artimiausiu metu bus išvystyta grynų cheminių me džiagų ir preparatų gamyba. Chemikai respublikai labai reikalingi. Chemija yra įdo mus mokslas, todėl mes kvie čiame studijuoti tik tuos, ku rie Ją pamėgo.
L. SIMANAVIČIUS Chemijos fakulteto dekanas
Studentu priėmimo
T V ARKA (Atkelta iš 2 psl). raštu, jiems sutikus, patikrinami žodžiu, šio patikrinimo teigiami rezultatąi (vertinami pažymiu patenkinamai. XIII. Asmenys, stojantieji i universiteto stacionarini skyrių, laiko stojamuosius egzaminus iš užsienio kalbos — anglų, vo kiečių arba prancūzus Asmenys, vidurinio mokslo baigimo dokumentuose neturi už sienio kalbos pažymio, nuo stojamojo užsienio kalbos egzamino atleidžiami, išskyrus stojančiuosius i tas specialybes, kur užsie nio kalba yra profilinė disciplita, ir baigusiuosius specialiąsias vidurines mokyklas, atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų pilną kursą. Stojantieji i neakivaizdinį ar vakarinį skyrių užsienio kal bos egzamino nelaiko, išskyrus specialybes, kuriose užsienio kalba yra profilinė disciplina. Asmenims, kurie vidurinėje mokykloje mokėsi ispanų arba Rytų kalbų, apskaičiuojant bendrą balų skaičių (žr. V p.), vie toj stojamųjų egzaminų užsienio kalbos pažymio įskaitomas pažymys tos kalbos, kuri yra vidurinės mokyklos baigimo do kumente. « Asmenys, kurie užsienio kalbos mokėsi siauresne apimtimi, negu reikalauja vidurinių mokyklų programos, jeigu jie sutinka, vietoje egzamino patikrinami žodžiu. Patikrinimo tei giami rezultatai įvertinami pažymiu patenkinamai. Stojantieji egzaminuojami komisijų pagal TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas progra mas, atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų pro gramas. Egzaminų komisijos vadovaujasi TSRS Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministerijos, 1960 m. patvirtintais nuosta tais. J Stojantieji į neakivaizdines aukštąsias mokyklas gali paduoti pareiškimus į aukštąsias mokyklfįs, kurios yra arčiau jų gyvena mosios vietos. Jeigu pasirinktos specialybės arba bendrųjų tech ninių (bendramokslinių) fakultetų toje aukštojoje mokykloje nė ra, leidžiama stojamuosius egzaminus laikyti universitete, turint raštiškus aukštųjų mokyklų, į kurias jie stoja, sutikimus. XIV. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo uni versitetą laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus: a) stojantieji į FIZIKOS, MATEMATIKOS, MECHANIKOS, BIO FIZIKOS, HIDROGEOLOGIJOS IR INŽINERINĖS GEOLOGIJOS spe cialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) mate matikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fizikos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbos (žodžiu). b) stojantieji į CHEMIJOS, CHEMINĖS TECHNOLOGIJOS, BIO CHEMIJOS, PRAMONĖS IR MAISTO PREKIŲ MOKSLO specialy bes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys) 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (žodžiu)*, 4) fizikos (žodžiu)*, 5) užsie nio kalbos (žodžiu); c) stojantieji į MEDICINOS, BIOLOGIJOS, PEDIATRIJOS, SA NITARIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raši nys), 2) fizikos (žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, 4) užsienio kal bos (žodžiu), d) stojantieji į ISTORIJOS, TEISĖS, BIBLIOTEKININKYSTĖS IR BIBLIOGRAFIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatū ros (raštu ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos ir literatūros (atpasako jimas arba diktantas), 3) TSRS istorijos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbos (žodžiu); e) stojantieji į LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS, KLASI KINĖS FILOLOGIJOS, ŽURNALISTIKOS, ROMANŲ IR GERMANŲ FILOLOGIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos ir literatūros (atpasakojimas arba diktantas), 3) TSRS istorijos (žodžiu), 4) užsienio kalbos (žodžiu)*; (Nukelta į 4 psl.)
Medicinos mokslo židinys
Svarbi visuomeninių mokslų šaka Teisės mokslo vietą visuo meninių mokslų sistemoje visų pirma nulemia tas milžiniškas vaidmuo, kurį vaidina socia listinė valstybė ir teisė iš plėstinėje komunistinėje sta tyboje bei visame mūsų ša lies visuomeniniame gyveni me. Komunistų partijos Pro gramoje iškeltas tikslas: komu nistinės visuomenės pastaty mas. Tai nulemia valstyblnlųteisinių institutų vaidmens pa didėjimą, įtraukiant visą tary binę liaudį į valstybės ir vi suomenės reikalų tvarkymą, Teisės mokslų fakultete dėstomos teorinio ir praktinio pobūdžio disciplinos: Valsty bės ir teisės teorija bei istorija, baudžiamoji ir civilinė teisė, baudžiamasis ir civilinis procesai, tarybinė statyba, žemės ir kolūkinė teisė ir ki tos mokslų šakos. Fakultete vyksta gyvas mokslo tiriamasis darbas , veikia SMD būreliai. Teisės mokslų fakultetas ruošia teisėjus, tardytojus, pro-
kurorus, advokatus, juriskon sultus, notarus, tarybinės val džios ir valdymo organų dar buotojus. Studentai teisininkai atlieka gamybinę praktiką teis mo ir prokuratūros organuose, DŽDT vykdomuosiuose komi tetuose. Į Teisės mokslų fakultetą priimami turintieji ne mažesnį kaip dviejų metų gamybinį darbo stažą ir atlikę tarnybą Tarybinėje Armijoje. Tarybiniai teisininkai palai ko ir nuolat stiprina ryšius su praktika, kūrybiškai nagrinė ja ir sprendžia aktualius ko munistinės statybos uždavi nius, aktyviai kovoja su praei ties atgyvenomis, kovoja už sėkmingą perėjimą iš socialis tinių visuomeninių santykių į komunistinius, už teisės normų peraugimą. į pieningas komu nistinio bendro gyvenimo nor mas. A. BULOTA Teisės mokslų kandidatas
Studentų priėmimo TVARKA f) stojantieji i RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS specialybę — baigę vidurines mokyklas lietuvių dėstomąja kalba — 1) lietu vių kalbos ir literatūros (raštu), 2) rusų kalbos ir literatūros (atpasakojimas ir žodžiu)*, 3) TSRS istorijos (žodžiu), 4) užsienio kalbos (žodžiu)*; baigę vidurines mokyklas ne lietuvių dėstomą ja kalba — 1) rusų kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) lietuvių kalbos (diktantas ar atpasakojimas), 3) TSRS istorijos (žodžiu), 4) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) stojantieji i GEOGRAFIJOS, LIAUDIES ŪKIO EKONOMIKOS, FINANSŲ IR KREDITO, BUHALTERINĖS APSKAITOS IR STATIS TIKOS, DARBO EKONOMIKOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) geog rafijos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbos (žodžiu). žvaigždute pažymėtos profilinės disciplinos. XV. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzami nus, suteikiamos, tarpininkaujant visuomeninėms įmonių ir įs taigų organizacijoms, 15 dienų neapmokamos atostogos (neįskai tant laiko, reikalingo atvažiuoti į universitetą ir grįžti į darbo vietą). _ XVI. Stojantieji privalo atvykti į egzaminus tiksliai tvarka raštyje nurodytu laiku. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems į vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti ne leidžiama. Negalėdamas atvykti į egzaminą dėl ligos, stojantysis iki eg zamino pradžios turi apie tai pranešti stojamųjų egzaminų ko misijai arba ne vėliau kaip kitą dieną po egzamino pateikti gy dytojo pažymėjimą. XVII. Stojamųjų egzaminų rezultatai vertinami pažymiais labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai, kurie ati tinka vidurinės mokyklos pažymius 5, 4, 3, 2. Egzamino pažymys iš pradžių rašomas į egzaminų žiniaraš tį, o po to į egzaminuojamojo egzaminų lapelį. Kiekvienam sto jančiajam prieš pirmą egzaminą įteikiamas egzaminų lapelis su fotografija. Asmenims, gavusiems nepatenkinamą vieno atsakomojo ar rašomojo pažymį, toliau egzaminų laikyti nebeleidžiama. Pakartotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, nelei džiama. XVIII. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą studentai priimami šia tvarka: be stojamųjų egzaminų asmenys, nurodyti XI punkte, pagal pareiškimų padavimo eilę; . be konkurso gavusieji teigiamus pažymius stojamųjų egzaminų metu: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai; b) IX punkte nurodyti pasiųstieji mokytis i stacionarinį sky rių; c) į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — baigusieji technines mokyklas labai gerais pažymiais, dirbantieji pagal specialybę ir stojantieji i giminingą specialybę. ( likusias vietas išlaikiusieji stojamuosius egzaminus priima mi konkurso keliu (žr. V p.) šia tvarka: J stacionarą: a) asmenys, gerai dirbę ir turintieji ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą, taip pat demobilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno, Jeigu Jie tarnavo ne mažiau kaip dve jus metus; pirmenybė teikiama asmenims, kurių darbo profilis atitinka pasirinktą arba Jai giminingą specialybę; b) bendrojo konkurso keliu asmenys, baigę vidurinę mokyk lą ir neturintieji darbo stažo arba turintieji mažesnį kaip dvie jų metų darbo stažą; jiems universiteto rektorius skiria ne ma žiau kaip 20o/„ vietų. Į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių: visi stojantieji, nepaisant darbo stažo; pirmenybė teikiama tiems, kurie turi ne mažesnį kaip dvejų metų pasirinktos ar jai giminingos spcialybės darbo stažą. Priimant partijos, komjaunimo, profsąjungos darbuotojus ir demobilizuotuosius iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Lai vyno, atsižvelgiama į jų ankstesnę veiklą. XIX. Studentus priima universiteto rektoriaus pirmininkauja, ma priėmimo komisija, susidedanti iš prorektorių mokslo ir mokymo reikalams, fakultetų dekanų, dviejų profesorių arba docentų, atsakingo priėmimo komis jos sekretoriaus (universite to dėstytojo), atsakingų miesto ir rajonų partijos, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų, universiteto partijos, komjaunimo bei profsąjungos organizacijų atstovų. Rektorius arba, jam pavedus, priėmimo komisijos nariai as meniškai susipažįsta su kiekvienu stojantiuoju, patikrina visus jo dokumentus. Priėmimo komisija per savaitę nuo dokumentų gavimo pra neša stojančiajam Jo pareiškimo peržiūrėjimo rezultatus. XX. Jei reikia nustatyti stojančiųjų sveikatos būklę arba ap ribojimus panai mokymosi universitete ir tolimesnio atitinkamos specialybės darbo sąlygas, universiteto rektorius prieš stoja muosius egzaminus suorganizuoja stojančiųjų į stacionarinį sky rių sveikatos patikrinimą. Sveikatos patikrinimo rezultatai perduodami priėmimo komi sijai, kuri prieš stojamuosius egzaminus nutaria, ar stojančiajam leidžiama juos laikyti. & XXI. Visus su priėmimu į universitetą susijusius klausimus galutinai išsprendžia priėmimo komisija, remdamasi priėmimo taisyklėmis. Priimama į universitetą rektoriaus įsakymu, remiantis pri ėmimo komisijos nutarimu. Priimtųjų amenų sąrašas išknbinamas viešoje vietoje. Asmenys, priimti į uiversiteto stacionarinį skyrių, prasidėjus mokslo metams, be rimtos priežasties dešimt dienų neatvykę mokytis, išbraukiami iš studentų sąrašų. XXII. Nepriimtiems į universitetą asmenims dokumentai grą žinami ne vėliau kaip per savaitę nuo pareiškimo įteikimo arba neigiamo priėmimo komisijos nutarimo. Išlaikiusiems stojamuosius egzaminus, bet nepriimtiems į universitetą asmenims, jiems prašant, išduodamas pažymėjimas, nurodant balų skaičių. Pažymėjimai išduodami nustatytos formos su atsakingo pri ėmimo komisijos sekretoriaus parašu.
LV 06036
Medicinos fakultetas universitete yra vienas iš seniau siųjų aukštojo medicinos mokslo židinių Tarybų Sąjungoje. Iš čia išėjo pirmieji mūsų gydytojai, pradėjo plėstis medici ninė kultūra gyventojų tarpe. Medicinos fakultete ruošiami gydytojai trijose specia lybėse: bendrosios medicinos, sanitarijos-higienos, pediatri jos. Medicinos studijos trunka 6 metus, tik pediatrų specia lybėje 6,5 metų. Pirmuosius dvejus metus medikai gilina fizikos, chemijos, biologijos Ir kitų dalykų žinias, vado vaujami aukštai kvalifikuotų universiteto tiksliųjų mokslų fakultetų katedrų darbuotojų. Ketverius metus studijuojamos klinikinės disciplinos. Kuriant komunistinę visuomenę, vis didesnę reikšmę įgauna mūsų gyvenamosios aplinkos sanitarinės kultūros kėlimas, sveikų darbo sąlygų pramonėje ir žemės ūkyje už tikrinimas. Siame darbe ypač dideli vaidmenį suvaidins sa nitarijos ir higienos specialistai. Mūsų respublikoje šios
JAUNYSTE MYLI DAINĄ
IR SKAMBA KAIP DAINA...“
rūšies specialistai nebuvo ruošiami. Jie pradėti ruošti tui universiteto medicinos fakultete tik nuo praeitų metų. Į pediatrijos specialybę priimami asmenys, baigę i rinį medicinos mokslą ir jau turintieji praktini patyi medicinos darbe. Pirmuosius trejus metus būsimeji pį rai studijuoja vakariniame skyriuje, neatsitraukdami darbo. Į vakarini skyrių gali stoti ne tik Vilniaus me nos darbuotojai, bet ir respublikos rajonų atstovai, k paskui gauna galimybę įsidarbinti miesto medicinos ĮI gose. Nuo IV kurso ir pediatrijos skyriuje studijos vj dieniniame skyriuje, ta pačia tvarka ir tomis pat teis kaip ir stacionariniame skyriuje. .Daugelis studentų jau studijų metais nuo pat pirr kursų, pradeda dirbti mokslo tiriamąjį darbą, atlieka rius eksperimentus Ir tyrimus, dalyvauja mokslinėse ferencijose. Doc. S. PAVILONIS M Medicinos fakulteto dekana ■S ____1_______ 14.-4.-______ ”
SAULĖTI POSM 1960 metais universiteto aka deminis choras Įžengė į trečiąjį Tai savo gyvavimo dešimtmetį. Dar buvo džiugus momentas, džiugesnis tuo, kad savo dvidešimtmetį šventė ir Tarybų Lietuva. susiNuo pat pirmųjų choro kūrimo dienų jo žingsniai visa da buvo tvirti, tačiau niekada nelengvi. Akademinis choras bu vo ir yra universiteto pasidi džiavimas. Štai ką pasakė dvi dešimtmečio proga mūsų rekto rius prof. drg. J. Kubilius: „Choro jubiliejus sutampa su ta rybinio universiteto atkūrimo jubiliejumi. Ir tai rodo, kad Akademinis choras yra neatski riama Vilniaus universiteto da lis.“ Choras per savo gyvavimą surengė šimtus koncertų sosti nės bei respublikos darbo žmo nėms. Jie skambią lietuvišką Lenindainą nuvežė Maskvos, Tartu, grado, Rygos, Talino, perMinsko gyventojams. O nykštė kelionė nuostabiais Kar patų keliais i Užgorodą, į legendarinį Kijevą, Lvovą, Baranovi mūsų čius niekada neišdils iš • atminties. Musų chorui vadovavo įžymūs žmonės, kaip Konradas KavecVincas kas, Antanas llčiukas, Motiekaitis. Arnatauskas, Jonas Nuo 1948 chorui vadovauja res publikos nusipelnęs artistas Pra-
nas Sližys, puikus liaudies propaguotojas. Chore da studentai, dabar qarsus r jai Justinas Marcinkevičius! Algis Baltakis. 1946 m. solo partijas atliko TSRS dies artistas Kipras Petrą Daugelį chorų varžybų jo mūsų akademinis. Va choro darbą 1946, 1950, metais įvykusios dainų š apvainikavo pirmosiomis mis. 1957 m chorui buvo s tas garbingas I Respubl studentų ir jaunimo fesl laureato vardas ir dipl Choras ne kartą buvo si mas į Pabaltijo studentų šventes. M'c'as abi'iiriente! Tu ru Tu labai myli muziką, dain ryžtingas ir atkaklus, toks Tu esi labai laukiama mūsų akademiniame chore. Alfredas GUŠČI Akademinio choro dalyvi
Ą dieną Vilniaus Vals panė dainuoja ,,Sto llat“ . . . tybinės Filharmonijos . . . Vėl gimtasis Vilnius. salėje vyko 500-asis mū Vėl repeticijos, darbas ir, ži sų ansamblio koncertas. Gau noma, nauji koncertai. Jų siai sūsirinkusl publika karš daug. Labai daug. Šiais metais tai ir entuziastingai sutikda paruošta nauja programa. vo kiekvieną programos nume Plati, įdomi, turininga. Tai rį. Ansambliečiai jautė, kad — didelis naujojo ansamblio koncertas vyksta sklandžiai, vadovo A. Balčiūno nuopel kad jų darbas ir kūrybiniai nas. ieškojimai nenuėjo veltui. Ir „Jaunystė myli dairią ir vis tik, kai, pasibaigus kon Tai certui, buvo perskaitytas vy skamba kaip daina. . riausybinis nutarimas dėl naujosios ansamblio progra LTSR Nusipelniusio kolektyvo mos įžanginės dalies žodžiai. garbės vardo suteikimo uni Kuklūs, paprasti. Tačiau jais versiteto liaudies dainų ir šo negalima netikėti, kai klau Draugai abiturientaiį Bų® klų ansambliui — daugelio sais nuoširdžiai skambančios vidurines mokyklas. Jus M saviveiklininkų širdys suvir dainos, matai žvalius šokėjų gelis toliau tęsite moijar veidus, girdi vingrias orkest pėjo. aukštosiose mokyklose, Tai buvo 1958 m. gegužės ro melodijas abejo, daugelis univers A. ČESNAVICIUS, Jūsų eilėse yra nemaža i nk 3 dieną. Iš dabartinių ansamb to mėgėjų. Todėl jau iš :■ St. VENSKEVICIUS liečių tik labai nedaugelis pri miįjų mokslo metų d: Į11 ♦♦x<> ----------------------draugai, visus norinčius let simena šį koncertą. Iš 500-jo silminėti mėgstama spolf il koncerto programos ansamblio šaka, sporto klubas kvit® repertuare neliko nė vieno į sekcijas. Jų universi®r veikia net dvidešimt vie®u dalyko. Pasikeitė ansamblio Su universiteto rinktinė® sąstatas. Keitėsi vadovai. Bet dirba prityrę dėstytojai® ansamblis liko tas pats. Jau neriai. Afišos kviečia. Nauji teatrų spektaklių jau įžlrašė teatrinė Masiniam sportiniam dar® natviškas, energingas. Univer universitete vadovauja sp® siteto ansamblis kovojo ir ko pastatymai. Premjeros. Kiek studija į savo trumpą istoriją. to klubas „Mokslas“. Kas pamilo sceną, be pa voja už tiesų kelią į žiūrovų vieną pavasarį Vilniaus mies Universitete vykdoma Jfl širdis, už šiuolaikines senojo te skelbimų lentose pasirodo grindinės specialybės univer ir įvait ių varžybų, pradcuiM fakultetų varžybomis ir c® lietuvių liaudies meno išraiš ir afišos, kviečiančios į uni sitete, gaili mokytis Estetikos giant komandų bei a' j® kos priemones, už jo atnauji versiteto teatrinės studijos ir meninio lavinimo katedroje sportininkų dalyvavimu nimą. Mūsų ansamblis visada premjerą. Sį pavasarį studen teatrinės specialybės, aktovaržybose. universit® Geriausieji buvo ir yra jaunatviškai ener tai LTSR Akademiniame Dra riaus-režisieriaus meno, vai atstovauja 0111 sportininkai gingas ir žvalus, sugebantis mos teatre parodė premjerą dinti teatrinės studijos spek versitetą įvairiose mie® kiekvieną kartą naujai prabil — anglų dramaturgo T. Rati- takliuose. varžybose, LTSR aukšt^H mokyklų spartakiadoje ■U gano trijų veiksmų pjesę Visus, kas mylite meną, ti į žiūrovus. kitose varžybose. Verčiame ansamblio met- „Naktinis reidas“, kurią išver dramą, ką traukia scena, kvie Draugai abiturientai, ki raščio puslapius, Prieš akis tė studijos veteranas Ipolitas čiame į mūsų teatrinę studičiame Jus Įsijungti Į univ siteto studentų sportinii tarsi gyvi iškyla atskiri ko Ledas. eiles. Teatrinė studija — vienas lektyvo gyvenimo epizodai. . . S. KOŽENIAUSKAS Štai išvyka į Užkaukazę. iš jauniausių universiteto sa Algis BERZELIONIS Sporto klubo „Mokslas' pirmininkas Ansambliui ploja gruzinai, ar viveiklos kolektyvų. Prieš de- Estetikos ir meninio • lavinimo mėnai, azarbaidžanlečiai. Rašo vynerls metus V. Dychnovl- katedros teatrinės specialybės entuziastingas koncertų re čiaus vodeviliu „Vestuvinė studentas REDAKCINE KOLEGŲ cenzijas. Karštas pietiečių kelionė“ buvo išrašytas dra temperamentas negali likti mos būreliui gimimo liudiji abejingas musų liaudies dainų mas, o švenčiant darbo penk lyrizmui, jų santūriam jumo metį, 1960 m pavasarį, už F. rui, išraiškingam šokio menui. Korneičiuko „Platono KrečeMaskva. Ne kartą su didelių to“ veikalo pastatymą buvo VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETAS 1963 m. PRII MA ŠIŲ SPECIALYBIŲ pasisekimu ansamblis koncer suteiktas teatrinės studijos ASPIRANTUS: tuoja Lomonosovo vardo uni vardas. Gero žiūrovų įvertini STACIONARINĖ ASPIRANTŪRA: versitete, Aviacijos klube, Vi mo susilaukė V. Blažeko kofunkcinės analizės ir funkcijų teorijos, algebros ir sk suomeninių mokslų akademi mediją „Viskas per vieną vačių teorijos, tikimybių, teorilosir matematinės statistikos, qe karą“, V. Rozovo „Gero vėjoje. .. metrijos ir topoloqijos, skaičiavimo matematikos, astrofizik: teorinės ir matematinės fizikos, optikos, puslaidininkių ir di Svarbiausias įvykis ansamb jo“. lektrikų fizikos, Kasmet studija tvirtėja. Su lio istorijoje — koncertas analizinės chemijos, organinės chemijos, fizinės chemijos! TSKP XXII Suvažiavimo daly naujais, įstojusiais į universi biologinės chemijos, genetikos, hidrobiologijos, petrografijos ir mineralogijos, paleontologijos ir stratiųr viams Kremliaus Suvažiavimų tetą, studentais čia vis ateina fijos, Rūmuose. Mūsų ansamblis — ir nauji aktoriai. Užpernai TSKP istorijos, TSRS istorijos, vienintelis saviveiklinis ko buvo atidaryta Estetikos ir politinės ekonomijos, liaudies ūkio šakų ekonomikos, o ganizacijos ir planavimo, lektyvas, koncertuojantis meninio lavinimo katedra. Jos dialektinio ir istorinio materializmo, drauge su pajėgiausiais visų teatrinės specialybės antro lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, penkiolikos respublikų profe kurso studentai Juozas Stepo meteorologijos, klimatologijos ir agrometeorologijos, civilinės teisės Ir civilinio proceso, sionalų kolektyvais. Ir, nežiū navičius, Lilija Ukienikaltė, pedagogikos teorijos, psichologijos, rint to, jo programa puikiai Morkus Sukackas ir kiti vai odos ir venerinių ligų, psichiatrijos, rentgenologijos. įvertinama koncerto organi dino ir teatrinės studijos NEAKIVAIZDINĖ ASPIRANTŪRA: zatorių, ją šiltai sutinka Su spektakliuose. Neužmiršta sa politinės ekonomijos, liaudies ūkio ekonomikos, organiz važiavimo delegatai bei sve vo buvusio dramos būrelio, cijos Ir planavimo, finansų, pinigų apyvartos ir kredito, 8 čiai. I kuriam vadovauja LTSR Aka dialektinio ir istorinio materializmo, rusų Ir tarybinės literatūros, lietuvių kalbos, lietuvi Kiekvieną vasarą koncertai, deminio Dramos teatro akto literatūros, išvykos po respubliką. Ap rius Juozas Meškauskas, ir civilinės teisės ir civilinio proceso, tarybinės darbo teisiBB žiūros, konkursai/. . Pade tie, kurie jau seniai baigė uni kriminalistikos, vidaus ligų, chirurgijos. monstravęs daugelį naujų versitetą. Tai Algis SamulloPareiškimus iki š. m. rugsėjo mėn. 1 d. siųsti UniversiteB liaudies meno interpretavimo nls, Vytautas Vitkauskas, Juo rektoriaus vardu, pridėjus šiuos dokumentus: priemonių, ansamblis prieš zas Subačius, Nijolė Baužytė. 1) kadrų įskaitos lapą su nuotrauka, 2) diplomo nuorašą, tris metus iškovoja pirmąją Žiūrovai! pamilo už sukur 3) darblnę-politinę charakteristiką iš paskutinės dari! vietą aukštųjų mokyklų savi tus įsimenančius vaidmenis vietos, veiklininkų tarpe. Ir jos ne- studentus aktorius Naubertą 4) spaudoje paskelbtų mokslinių darbų sąrašą, žinias apl Išradimus arba referatą. beužleidžia niekam. Jasinską, Juozą Steponavičių. Stojantieji Į aspirantūrą, š/m spalio mėn. 1 — 15 dieni Nuo 1958 metų vasaros pir Arba vėl. .. Gastrolės Veng mis laiko specialybės, TSKP istorijos ir užsienio kalbos I rijoje. Lietuviška daina skam mųjų gastrolių po Siaurės Jamuosius egzaminus. Į aspirantūrą priimami amenys, turintieji pasirenkamol ba Budapešte, Debroceve, Ba Lietuvą, o vėliau Dzūkiją bei specialybės ne mažesnį, kaip d ėjų metų darbo stažą, baid latono ežero kurortinėse vie Suvalkiją — studentai dabar aukštąją mokyklą (išskyrus kai kurias teorines disciplinai tovėse. . . kiekvienų atostogų metu rodo ne vyresni kaip 35 metų, stojant į stacionarinę ir 45 meti — neakivaizdinę aspirantūrą. . . . Išvyka į Lenkiją ir Če savo spektaklius pačių tollBaigusieji neakivaizdiniu būdu arba vakarines aukštąsii koslovakiją. Koncertai Varšu miausių rajonų kolūkių ,kolmokyklas ir turintieji pasirinktos specialybės ne mažesrl vos, Zakopanės, Prahos vi ūkiečlams, darbininkams, tarkaip dvejų metų darbo stažą priimami į aspirantūrą tuojal po baigimo. ' suomenei. Publika puikiausiai nautojams, moksleiviams. Smulkesnės žinios telkiamos universiteto aspirantūrai supranta ir priima ansamblie Per devynerius darbo tu eskyriuje (Universiteto 3; telcf. 2-25-36.). i čių atliekamus kūrinius. Zako- tus 19 premjerų, arti 150
T
„Mokslas“ kviečiu
Kas pamilo sceną...
MOKYTOJAMS!
:—--------- -I
Redakcijos adresas: Vilniui, Universitete 3. Telef. Nr. 7-79-17. Rinko ir spendė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Oprau Biuuiioeęaoro foc. Vumepsanera («CeaevcKuA cryneuT* ), ajjpec: r. Bijubc, ya. kiwae*caT«To, 2.
Užs. Nr. 36?'
I