l.
1
Vittf šalty proletarai, vienykitėsf
ĖMESIO VERTA NAUJOVĖ
Filosofijos mokslų kondlda. i. Zaksas šį semestrą skaimoksllnio ateizmo paskaitas m kurso teisininkams, bioloms, geografams, geologaihs II kurso teisininkams. Stuvj ntai labai domėjosi jiems is Idama medžiaga, gerai lankė dėmimus. Todėl dėstytojas n sprendė patikrinti jų žinias i taip, kaip paprastai — Įsitos metu, bet daug įdomess 2 forma: pasiūlė kiekvienam u’^arankiškai daryti praneši3 vienu ar kitu klausimu. Studentai su tuo sutiko. Dės tytojas paruošė temas, ir 56 ■*^dental kibo į darbą. Šiuo tu visi darbai jau atlikti, esti jų rezultatai. PaprasBu drg. Zaksą smulkiau padaB;akoti apie juos. iuS — Įskaitose įskaitose nelengva gerai serai ikrlnti studentų žinias. <|ač iš mokslinio ateizmo pa ndų. Temos labai plačios, alaujančios iš kiekvieno ento gilaus pasiruošimo, endžiant įvairius klausimus, ėl nutariau, kad bus daug iau, jei studentai patys rapranešimus,, savarankiškai s iškilusias problemas. Kokie reikalavimai buvo
E ..
Prašiau, kad pranešimai ruošiami rimtai, kad ai būtų gilūs, problemos ręstos remiantis naujais lo pasiekimais. Ir kokie ręzultatai da-
rencijoje. Puikias paskaitas paruošė ir jos kurso draugės A. Dagytė, J. Gefen ir kitos. Norėčiau paminėti ir IV kurso geografės E. Mileikaitės pra nešimą „Kaip auklėti vaikus ateistiškai“, kur{ ji jau skaitė darbo žmonėms. Rimtai padir bėjo ir IV kurso geologai. L. Peičiūtė, L. Šlekys, A. Ūdris, V. Zutelis. Nagrinėdami savo darbų problemas, visus klau simus jungė su savo specialy be, rėmėsi mokslo pasieki mais. Brandūs IV kurso teisi ninkų J. Grikšto ir L. Pigagos darbai. Labai savarankiški ir įdomūs II kurso teisininkų J. Bandžiūno, V. Jasiulionio R. Bendrabučio Nr. 6 73 kamb. gyventojos, pradėjusios kovoti už komunistinę buitį, be kitų įsipareigojimų, priėmė ___ t tokį punktą: niekada nebūsime gyve nime abejingos. Argi tai ne svar biausia mūsų kasdieniniame gy venime? Dažnai mes praeinamo pro ša lį, užsimerkiame prieš negero ves, pateisindami tai paprasčiau siai: būna.. . pasitaiko. . . Bendrabučių klausima? labai opus. Ypač tai pastebima da bar, skirstant bendrabučius. Teisingai pasielgė kai kurios Ta rybos, pareikšdamos savo — šeimininkų — nuomonę apie vie nus ar kitus bendrabučio gyven tojus. Taip turi pasielgti ir fa kultetų profbiurai. Tačiau prieš tai reikia peržiūrėti ir antrąją pusę: kaip gyvens naujieji bendrabučio gyventojai? Svarstant auklėjamąji darbą bendrabučiuose iškilo eilė klausimų ir
F
jgg 'ĮSr”” Sr--G
'
$ V-S / * » '
• •
Abejingumas, buitis, auklėjimas...
Į
Jie prašoko visus mano sčius. Pranešimai buvo ošti gerai. O dauguma 1 | labai gerai. Juos visiškai 1. PLIUSAI IR MINUSAI |ma skaityti visuomenei, izikos ir matema yzdžiui, IV k. biologė N. tikos fakulteto kom anauskaitė parašė pranešijaunimo organizacija „Darvinizmas ir religija“, metu yra viena didžiausių buvo skaitytas unlversite- šiuo universitete. Joje 30 pirminių tudentų mokslinėje konfe- komjaunimo organizacijų (gru pių). Fakulteto komjaunįmo komitetas atliko nemažą dar ASKUTINES DIENOS bą, vadovaujant grupėms. Ko misija laiko reikalinga avasairis — atsakingas lal- atžymėti fakulteto komjauni >rpls. Ypač tai jaučia dip- mo komiteto sekretoriaus V. ntal. Jiems šis pavasaris Valiukėno pastangas šia kryp askutlnis universitete. timi. Kiekvienas biuro narys po kelias šefuojamas gru akultetuose prasidėjo dlp- turi padeda joms sustatyti linlų darbų gynimas. La- pes, darbo pianus, kontroliuoja, S| gerai .......įvertinti lituanistų kaip vykdomi. Per laiko A.1 Zlurlytės, S. Se’eneko ir tarpį jie ataskaitinio susirin ■ Karoso, bibliotekininko J. kimo nuo komjaunimo komitetas ®bulevičiaus darbai. apsvarstė trijų komjaunimo (Mūsų inf.) grupių darbą (III k. 2
....
Kociaus, P. Mančiausko, A. Vilkelio pranešimai. — Kas būdinga visiems mi nėtų studentų darbams? — Būdinga tai, kad jie la bai savarankiški. Jaučiamas gilus medžiagos išstudijavi mas. Sprendimai ir išvados originalios, naujos. Pavyz džiui, įskaitose to niekada ne pajausi, nes studentai dažnai kalba gatavomis frazėmis, že ria jas tiesiog iš vadovėlių. O šiuose darbuose viskas nau ja ir savarankiška. Todėl bū VTLN1AUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, tų gerai, jei tie pranešimai neužsigulėtų stalčiuose, o bū PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS tų skaitomi visuomenei. S. VLADAITIS Nr. 18 (453) 1963 m. gegužės 25 d. Kiną nuo 1950 metų
'Z< A
......
-
kos
probleminės
nesnysis
jau
mokslinis
bendradarbis T. Bu-
dinas ir
inž.
A.
Žindulis.
Puslaidininkių ka-
tedros
J.
vedėjas
II ! k.
ir
studentė G. tė
Krlvai-
užsiėmimų
o
Snaudžiančios (Iš pranešimo universiteto partiniam komitetui) mat. spec., III k. fizikų 2 gr. clOnalinio, nei ateistinio, nei ir II k. fizikos spec. I gr.) moralinio, nei politinio (Jei Svarstant grupių darbas pa neskaityti polltvalandėiių) liestas gana visapusiškai, nu auklėjimo momentų. Visose matytos konkrečios priemonės grupėse pasigendama aštres jo pagerinimui. Teigiamas da nių, gyvesnių diskusijų, gin lykas yra tas, kad atskirų gru čų. į akis krinta dar ir tas pių darbą tikrina komjaunuo faktas, kad grupių darbo pla liai iš kitų grupių. Tuo pat nuose pirmaujantis vaidmuo metu reikia pabrėžti, kad kom tenka polltiinformacljoms ir jaunimo komiteto vadovavime politvalandėlėms. O juk pa grupėms yra daug trūkumų, grindinė komjaunimo organi formalizmo. Pernelyg mažas zacijų darbo forma — susirin dėmesys skiriamas pirmie kimai. Tai įrašyta įstatuose ir siems kursams. Toliau — to niekada negalima užmiršti. grupių darbo planavimas. Tik Reikia pagalvoti ir apie tai, rai komjaunuoliškų. jaunat kad reguliariai vyktų fakulte viškų planų beveik nėra. Štai to komjaunimo organizacijos vienos geriausių grupių darbo susirinkimai. planas (III k. fizikų 3 grupė), Kelis žodžius reikia pasaky pateLklame jį be pakeitimų: ti apie dėstytojų pirminę 1. Polltinformacijos du kar- komjaunimo organizaciją. Ji tus per mėnesį. dirba silpnai, nerodo reikiamo 2. Išvyka su slidėmis. pavyzdžio studentų grupėms. 3. Išvyka į Žaliuosius eže- Fakulteto partinis biuras turė tų rimtai susidomėti dėstytojų rus gegužės mėn. organizacijos 4. Ekskursija į skaičiavimo komjaunimo darbu. centrą. 5. Kolektyvinis teatrų ir 2. AUKLĖTI IDĖJOS kinų lankymas. ŽMONES! 6. Grupės susirinkimai kar IENAS Iš stambesnių tą per mėnesį. muzikos darbo trūkumų, kuris 7. Kolektyvinis įrašų klausymas. būdingas ne tik Fizikos Iš pirmo žvilgsnio gali pa- ir matematikos fakultetui, yra sirodytl, kad darbo planas tas, kad prigeso domėjimasis gana turiningas, juo labiau, XXII partijos suvažiavimo kad jo niekas niekada rimtai dokumentais, jau nekalbant nekritikavo. Tačiau, Išanali apie VLKJS XIV suvažiavi zavus atidžiau, pasirodo, kad mą. Fakultete, matyt, užmir šiame plane nėra nei interna- šo, kad propaguoti komuniz■X*X#X*X«X*X*X«X<X*XB MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
☆ Vlšėiakas
reikšmę orqanizuojant taika praeina EF studentų išvy- didelę kos-koncertai. žmonės dirba auklėjamąjį darbą bendrabutyje. su užsidegimu, noriai, bet tik Dabartiniu metu ypač pablogėjo ne visada būna gerų pasiūlymų padėtis kai kuriuose musų ben iš aktyvo pusės, ne visada pa drabučiuose. Kai kas kaltina se Norime paklausti, argi Kom- siją. laikoma qera iniciatyva. šaunuoliams komiteto narys drg. taip galvojantiems jaunimo darydamas pranešimą, sesijos metu nereikalinaas ben Šileika, eilę rimtų priekaištų drabutis? Negali būti jokių atsi padarė pa proforqams, qrupor- traukimų. Reikalavimai tie grupių qams už nusikalstamą sustingi- tys. Musų universitetą tikslu su su ideologiniu-auklėmą darbe. Ir tai teisinqa. Gerą sipažinti mintį iškėlė "" EF .profbiuro> pir jamuoju darbu aplankė VPSCT l--_ konstatavo labai mininkas VI. Slavinskas, pasiū- CK narys ir kai kuriose mūsų lydamas bendrabučius visiškai blogą padėtį perduoti grupėms, pasiekti, kad bendrabučiuose. Kas dėl to kal grupės kolektyvas būtų atsakin tas? Pirmiausia kaltAĮ tenka prof gas pilnumoje už kiekvieną komitetui už nuolaidžiavimą bengrupei skirtą vietą bendrabuty drabučių Taryboms, kurios vi nevykdo savo pareigų. je. Nusikaltus tos grupės stu siškai dentui jo vieta bendrabutyje bus Susilpnėjus kontrolei iš profkoperduodama kitai to fakulteto miteto pusės, Tarybos visiškai ap grupei. Tai palengvins bendra leido darbą. Tai tie apsidraudę iš čių Tarybų darbą, pakels grupės bendrabučiais „karaliukai“ budrumą, studentai geriau kon Tarybų, kuriems ne darbas rū bendrabutyje. Tai troliuos patys save, išsiplės ko pi, o vieta savo padėtimi. Jei va už garbingą bendrabučio gy spekuliacija ventojo vardą. Tam taip pat gu niekas iš profkomiteto nekon būtina, kad akademinės grupės troliuoja jų darbo, jie patenkin vi gyventų viename bendrabutyje, ti lepina savo abejingumą tokie o ne išblaškytos po visus bend suomeniniam darbui. Ar rabučius, kaip dabar. Tai turės žmonės turi teisę gyventi ben-
V
Laboratorijoje puslaidininkių
laboratorijos
pasiūlymų. Studentų auklėjama sis procesas vyksta auditorijose. Su ja s dirua mūsų qerbiami dėstytojai, aktyvas ruošia įvai riausias priemones, kurios dau gumoje yra i audinqos, įdomios ir būtinos, nors dar nėra visiš kai atsisakyta ir šablono. Tačiau bendrabutyje studentai qyvena kaip kas. Kyla ginčai: ne maži vaikai, ką čia mums moralus vis skaito, ir pan. O tie „ne maži vaikai“ padaro tokių kvailysčių, kad maži ir nesugalvotų. Faktų minėti neverta, jūs juos qėrai žinote. Akademinė grupė — rimta jėqa, bet ta jėga išnaudo jama labai silpnai. Dažnai išsi galvojame kažkokius sunkumus. Paklauskite, ar dauq kažkokio ypatingo sumanumo reikalavo iš TF II k. studentų, vadovau jant dėst. St. Vėlyviui, suorga nizuoti išvyką į Rūdninkų qirią partizanų keliais, į Pirčiupį, pa ruošti literatūrinį teismą, kuris buvo transliuojamas per televi ziją. Sugebėjimai atsiranda, reika tik ryžto. Tai turėjo labai didelę reikšmę pačiam kolekty vui. Tokiu grupių yra IFF, MF ir kitur. Gerai ir su pakilia nuo-
la-
boratorijoje metu.
Medicinos fakulteto deka natas, visuomeninių organiza cijų atstovai ir VI kurso ak tyvas apsvarstė feljetoną „Kapeikėnas“, kuriame kritikuoja mas VI k. studentas J. Pako naitis. Studentas Pakonaitis fakul tete dažnai būdavo svarstomas ir {spėjamas dėl akademinės drausmės pažeidimų, silpno mokymosi. Jis pažadėdavo pa keisti savo požiūrį į studijas, geriau mokytis, tačiau į drau gų ir visuomeninių organlza-
cijų pastangas jam padėti — mažai kreipdavo dėmesio. Ke letą kartų buvo baudžiamas, buvo pašalintas iš komjaunimo už nepažangumą. Nežiūrint vi so to, Pakonaitis smuko dar žemiau ir ėmė vagiliauti iš draugų pinigus. Turint visa tai omenyje, nutarta pasiūlyti rektoratui šalinti VI kurso stud. J. konaltį iš universiteto. S. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanas
mą šiandien — vadinasi, palai kyti ir ugdyti naujo dalgus, kelti studentiją Ugi geriausių jų lygio, toliau stiprinti mo kymo ryšį su gyvenimu. Fa kultete nėra grupių, dirbančių su šūkiu: „Gyventi, dirbti ir mokytis komunistiškai!“ Kaž kodėl užmiršta tokia puiki darbo forma, kaip lenktynia vimas tarp grupių. O juk rei kia, kad kiekvienas komjau nuolis konkrečiai žinotų savo vietą komunizmo statyboje, įneštų savo asmeninį indėlį. Lentkynlavlmas tarp grupių kaip tik ir sudaro tam visas sąlygas. Dėl to, kad šis judėjumas užgęso, didelė kaltė tenka taip pat universiteto komjaunimo komitetui. Labai svarbi sudedamoji komunistinio auklėjimo dalis — komunistinio sąmoningu mo, komunistinių įsitikinimų ugdymas. Komunistinės idėjos yra nenugalima materialinė jėga todėl, kad jos apima ne tik protą, bet ir žmogaus jaus mus, valią. O pas mus daž nai, deja, sąmoningumo ug dymas, moralinis auklėjimas sutapatinamas su apmokymu. Kaip žinome, nuosekli komu nistinė pasaulėžiūra formuoja si visuomeninių disciplinų stu dijų metu. Tačiau visoje eilėje kom jaunimo grupių aktyvistų ry šiai su visuomeninių disciplinų dėstytojais silpni. Bevelk ne būna faktų, kad komjaunimo biuro nariai pasidomėtų, kaip studijuoja komjaunuoliai vi suomenines disciplinas. Dar daugiau, kai kurie komjaunuo liai stojo į tiesipginlo apgau dinėjimo, gudraus sukčiavimo ir atviros demagogijos kelią. Štai kokia padėtis buvo dabartiname ketvirtame kurse praėjusiais metais. Pirtmiejl užsiėmimai, kuriuose turėjo būti pradėtas studijuoti socia lizmo politinės ekonomijos kursas, iš viso neįvyko, nes į juos tesusirinkdavo vos 10 —15% studentų. Kai kurie seniūnai, pavyzdžiui, Skurkaitė, su visišku komjaunimo grupių sekretorių pritarimu ir aktyvia parama visus žurnale žymėdavo kaip dalyvaujan čius. Kada šią apgaulę drg. Mačiulis demaskavo, tai tie, kurie nelankė užsiėmimų, ėmė . teisintis, kad politinės ekono mijos paskaitos nieko neduo dančios. Tačiau pravedus pa tikrinimą, kaip studijuojama savarankiškai, paaiškėjo, kad net kai kurie grupių sekreto riai visai nesiorentuoja pa(Nukelta
2 pst.)
drabutyje? Jų pareiškimus bendrabučiams gauti peržiūrės profkomitetas. Tai liečia ir fanultetų profbiurų narius. Koks dar bas, toks ir užmokestis. Kai ku riuose fakultetuose, ypač EF, svarstant bendrabučių skirsty mą grupėse, pasireiškia nesvei kos nuotaikos aktyvistų atžvil giu. Jiems, atseit, galime neskir ti bendrabučio, nes jie vis tiek iškombinuos sau vietas bendra bučiuose iš rektoriaus fondo. Ir tai grupių proforgų, gruporgų nuomonė. Tokios taktikos vis dar laikomasi ir qerų studentųansambliečių atžvilgiu. Neqalima taikstytis su abejin gumu. Mes turime teises, bet kad jas pateisintume esame įpareigoti dirbti. To niekada ne reikia užmiršti.
M. KARČIAUSKAS Studentų profkomiteto pirmininkas
DIENOTVARKĖJEDARBO VASARA j Įvyko trečiasis unlversls teto komjaunimo komiteto s plenumas. Į kolonų salę į susirinko ne tik* komjauniį mo komiteto nariai, bet s taip pat Ir svečiai Iš kitų taukštųjų mokyklų bei techį nikumų. Pranešimą padarė darbo stovyklų štabo vir\ šininkas J. Karosas. Disku sijose dalyvavę J. Macke(vičlus, j?. Vaitkevičius, S. į Puntežis ir kt. palietė darbo stovyklų organizavlnw klausimus, propągandi-. 1 nlo-agitaclnio darbo svarį bą kolūkiniame kaime, pa keikė naujų pasiūlymų bei i sumanymų. į Komjaunimo komiteto !; plenumo metu už gerlau> šiai organizuotas stovyklas s 1962 m. IFF buvo Įteikta s Pereinamoji komjaunimo ? komiteto taurė. Plenumas 5 taip pat patvirtino naujus s darbo stovyklų nuostatus kr paskelbė konkursą ge riausiai stovyklai išaiškin ti. Visų stovyklų pirmų pa mainų komjaunimo sekre(toriams buvo įteiktos vė liavos, su kuriomis studen tai birželio pabaigoje iš! vyks į kolūkius. i — Siūloma komjaunimo į komiteto plenumą neužda1 ryti, — pabaigoje sako i komjaunimo komiteto sekį retorius J. Nekrošius, — ir ? jo darbą pratęsti rudenĮ, ? tuo] pat sugrįžus iš stos vykių, kuomet bus dar ne( išdilę vasaros Įspūdžiai,; ? kada dar nebus pamiršta > romantiška vasara. s ŠĮ pasiūlymą plenumo \ dalyviai sutiko plojimais. į Platesnė medžiaga apie ; studentišką darbo vasarą į bus atspausdinta artlmiau< šiame numeryje. : (Mūsų inf.) PAMINĖJO M. MAŽVYDĄ Praėjusią savaitę universiteto kalbininkai, vadovaujamii buręlio pirmininko Algio Dulkino Ir mokslinio vadovo J. Pikčilingio, paminėjo pirmosios lietuviškos knyųos autoriaus M. Mažvydo 400-sias mirties metines. Prane šimą apie M. Mažvydo kūrybini kelią padarė doc. Palionis. Sa vo pranešime jis nurodė didžiu li Mažvydo indėli i lietuvių kal bą, iškėlė jo darbų reikšmę da barčiai. ? V. VITKO.NAS
,
(Atkelta ii 1 pelą
nubyra apie 20—25% visų čluose elementariausiuose studentų. klausimuose, dargi tiesiog Yra trūkumų ir praktikų sukčiauja, kap pvz., drg. Beorganizavime. Buvo faktų, kai niušytė, patelkusi dėstytojui patiems studentams reikėjo skolintus konspektus. Tikslu ieškotis praktikai vietos. Kom sustiprinti visuomeninių dis jaunimo organizacija tokiais ciplinų studijavimą, komisija klausimais nesidomi. Tačiau siūlo sustiprinti komjaunimo svarbiausias trūkumas, kaip organizacijos ryšį su dėstyto 3. KELIAI J PROTĄ už chuliganizmą ir girtuoklia jau minėta, yra tas, kad kom jais. Juos reikėtų kviesti į poIR ŠIRDĮ vimą, o skolinlnkal-komjau- jaunimo organizacijos darbas litvalandėles ir kitas fakulte te organizuojamas priemones. EIKIA pasakyti, kad į nuollai kartais net teisinami, tam tikram laikotarpiui ap miršta, ypač kai žmonės išsi Reikėtų šalinti ir administra grupes didelį pagyvėji kaip tai atsitiko kai kuriose skirsto iš fakulteto. Reiškia, cinio pobūdžio trūkumus. Pa mą įneša rimti, praktiš Fizikos ir matematikos fakul komjaunimo organizacijų dar vyzdžiui, politinės ekonomijos ki įpareigojimai. Pvz., šiuo teto komjaunimo grupėse. Nei * į'paskaitų metu, kurios vyksta metu kai kurios grupės auklė giamą poveikį komjaunimo bas, jo formos yra sustingu .JSį -z sios, nelanksčios, nesuspėja Chemijos fakultete, nėra vie ja mažamečius nusikaltėlius. darbui turi tas faktas, kad Ž..-A žengti koja kojon su gyveni tos net atsisėsti. Patyrimas rodo, kad net to mokslo pirmūnai dažnai pasi i? II fizikų kurse pateisino kios „sausos“ priemonės, kaip lieka nuošaly nuo visuomeni mu. Akivaizdus paradoksas: prailgintos praktikos stiprina save tokia TSKP seminarų polltlnformacljos, vyksta įdo nio gyvenimo, grupėms vado pravedimo forma, kaip refe miai, Jeigu tik joms tinkamai vauja tiejelukinlnkai. Geriau aukštosios mokyklos ryšį su Universitete veikia darbštus radijo mėqėjų būrelis“ ratų apsvarstymo metodas. pasiruošlama, užtikrinamas siu atveju, jie patenkinti, jei gyvenimu, o komjaunimo dar Nuotraukoje — studentas V. Narkevičius prie siųstuvo. Reikia nuolat didinti pirmi kryptingas vadovavimas, jeigu grupėje nėra dvejetų, o kad ir bui, kaip sako kai kurie akty nių komjaunimo organizacijų suteikia pagalbą vyresnieji penketų nedaug — kas čia to vistai, tai „trukdo“. Išpainioti šitą kamuolį vieną kartą būtivaidmenį politinių ir visuo draugai. Antro kurso mecha kio! Trečio kurso matematikas nai reikėtų. Čia savo žodi dar meninių žinių įsisavinimo pro nikai atsimena įdomias polltcese. Komjaunimo organizaci lnformacljas apie Lietuvos Pustys Jonas taip apibūdina privalo tarti universiteto kom komitetas, fakulteto ja turi apsvarstyti kiekvieną septynmetį, apie Kiniją, Indo gero mokymosi universitete jaunimo nepavykusi seminarą, privalo neziją, Indiją ir kitas šalis. galimybes. „Sąlygos yra, bet partinis biuras. reikalauti iš savo narių akty Šiuo keliu bando eiti ir kitos studentai mažai dirba“. Taip, 5. KAIP PAŽADINTI grupės, bet joms niekas ne net ir Fizikos ir matematikos vaus dalyvavimo seminarų ei duoda SĄŽINĘ krypties, neapibendri fakultete daugiausia dirbama goje. Reikia paskelbti griežtą na. „Mes lšsiskirstom ir neži tik sesijos metu. Šiuometinė nalizuojant vyrės Apie darbą mokykloje, apie grįžti pas tėvus į miestą. J kovą faktams, kai per paskai nom, kas teisus buvo", sako sesijlnė sistema iš dalies suda nlųjų kursų komjaunimo mokytojų gyvenimą nesunku dar laukti. Į tą laišką lu3 ro tam palankias sąlygas, dės grupių darbą, galima papasakoti, bet primygtinai atsakyta šiurkštokai: „Nu rafl tas užsiimama pašaliniais da antro kurso trečios grupės ma tytojai dažnai semestro metu : Grupių sekretoriai, susidaryti gana neblogą vaiz raginti ar rožinėm spalvom du tam, kas nenori dirbt3 lykais ir net lošiama šachma tematikai. o taip pat ir eiliniai komjau- nereikalauja iš studentų siste- idą apie jo efektyvumą — juk viską dažyti nesinori, nes kas Jaunoji mokytoja sakėsi vai£t tais. Partinės organizacijos pa nuoliai pageidauja, kad į gru mingo mokymosi. Tačiau gru- čia < komjaunimas studentus iš „pakeleivio“ mokykloje? rals vaikščiojanti paplent - , dedamas, fakulteto komjauni pes būtų galima pasikviesti pūs žino padėtį ir turi parei auklėjo Jau keturis metus. Bet Jai reikia tokio žmogaus, ku (vis šioks toks judėjimas), kalauti! Jos gali kontroliuoti mo komitetas turi pasiekti, mokslo, meno, literatūros dar studentų darbą viso semestro štai komisija ketvirto kurso ris tvirtų žingsniu ir giedru mal atvežami tik du kai .J buotojus. II kurso matemati darbą įvertino nepatenkina veidu žengia į klasę. per savaitę ir bedemons kad visuomeninių disciplinų kos specialybės sekretorė Žiū- bėgyje, išklausyti atsiliekan- mai. Tam yra objektyvus pa Atsimenu kaip draugės, ku jant juostelė trūkinėjanti... B egzaminų metu aktyviausiais raitytė rašo: „Labai sunku člųjų informacijas apie moky grindas. Ir tai mūsų visų ne rios vėliau pradėjo dirbti pe gyvenu mieste, filmų juosiB dėstytojų pagalbininkais tap- pravesti susirinkimus kai ku mąsi. O tai šiuo metu dau gali nejaudinti. Eilė ketvirto dagogini darbą, atbėgo pasi lės netrūkinėja, bet, jeigu J giausia apsiribojama tik tra riomis gyvenimiškomis temo kurso komjaunuolių yra paša einu sykį per savaitę į tų grupių komsorgai. Kai kur mis. Būtų labai gera, kad ga diciniais svarstymais prieš pat linti iš VLKJS (Bakanas, Sko- klausti, kas svarbiausia moky ar teatrą, sakau, jog savaH taip yra, tačiau tai dar tik lima būtų į grupę pasikviesti sesiją ir po Jos, kai pagelbeti džlus ir kiti). Nuotaikos gru tojui. Nekalbėjau apie žinias. Tai praėjo įdomiai, nes nėra c J daigai. Ir juos mes turime nuo vyresniosios kartos atstovus, Jau bevelk nieko negalima. pėse pesimistinės ir dažnai savaime aišku. Galima per tos elektroninės mašinos, sen Pas matematikus dar aptinka kurie paaiškintų, apolitiškos. Pavyzdžiui, įklau-. lat puoselėti. pamokytų 3, semestrą sportuoti, šokti, links sąsiuvinius taisytų. mas perkrovimas paskaitomis mus. Nesvarbu, artai _ _ iš mūSimą, kodėl į komjaunimą ne Pirmosios darbo dienos ui mintis, o per sesiją sėdėti šla (40 vai.). Reikia daugiau rem sų fakulteto, ar tai iš kitų — priimami mokslo pirmūnai, sunkios dar ir todėl, kad 3. juk mūsų universitete tiek ti individualų studentų darbą. viena komjaunuolė, labai gera piu rankšluosčiu apsukus gal varankiško darbo pradžia u vą ir „ryti “ užrašus, o paskui įdomių mokslo žmonių.“ Vi Tačiau pastaruoju metu tokių studentė atsakė: „Komjauni tai panašu į lūžį. Iš karto . ž, siems buvo labai įdomu, kai studentų kai kuriuose kursuo mas mums nieko neduoda, nie girtis, kad, girdi, vėl šiaip rodo, kad įvairų ir linksH, į grupę atėjo drg. Statulevl- se beveik neliko. Žinoma, da kuo nepatraukia. Jeigu aš ne taip „pralindau“. Prasidės studentišką gyvenimą lyg 3 Mums, tėvams, labai čius ir kalbėjo įvairiais spe lis studentų, dirbančių pagal būčiau komjaunuolė, universi darbas mokykloje, ateisi į vy viu nukirto, draugus atėmė mJ individualius planus, virsta tete irgi nestočiau. Kažkas resnę klasę, jie greit pajus, Draugų reikia susirasti, rB džiugu, kad mūsų sūnus cialybės klausimais. Studentai pageidauja, kad nedirbančiais. Tai ne paslap yra ne taip, kažką reikia da kad naujas, tik ką iš institu be Jų gyventi negalima, o pjfl, universitete užsirekomenda būtų plačiau naudojamos vi tis. Bet tai atsitinka tik todėl, ryti, bet ką — nežinau. . .“ to. Jei kokia nuotaika, gali mogų ir džiaugsmo nėra 3 vo kaip geras studentas, tyčia keblesnių klausimėlių [aktyvus vlsuomenlnlkas. Aš| suomeninio paskatinimo prie kad nėra kontrolės nei iš de Kita komjaunuolė fizikė pasa parinkti. Jaunesnėse klasėse laukti iš šalies. Niekas iš [motina, savo sūnų ne viena ( monės. Štai II kurso II gru kanato, nei iš katedrų, nei iš kė taip: „Manęs nedomina ir — nuoširdesni, jie neegzami linkinių žmonių negyvena :3( išauklėjau gerą... Mažas bū pė- matematikai skundžiasi, komjaunimo organizacijos pu man nepatinka grupė, joje nė nuos, bet daug ką norės suži kad mums pramogas ruoštųH] damas, lankė Alytaus vai kad jie daug stengėsi, plušo, sės. Reikia pasakyti, kad kom ra kolektyvo, draugiškumo. noti. Nerizikuok atsakinėti ne suktų galvą, kuo čia mus p'* są darželį, kuriame jį pri užėmė pirmą vietą spaudos pla jaunimo organizacijos akade Kiekvienas rūpinasi tik savi žinodamas! 5jn Tu užmirši, ką esi džiuginus. tinime, bet apie tai niekas, minį klausimą sprendžia blo mi, ir tai mes kasdien mato žiūrėjo auklėtojos. Vėliau Ir aplamai, kuo ank j sakęs, o jie atsimins. Geriau gai, tiesiog kartais nežino, me. “ I fizikų grupės komsorkaip jie sako, nė mur-mur. Vi lankė pradinę mokyklą, ten tiesą. „Nežinau“. Bet supranti, kad gyvenimas ntB taip pat buvo aktyvus, ge sa eilė komjaunimo aktyvistų kaip kovoti už aukštą pažan gė Varlakojytė pasakoja: „Aš sakyk tok'ių „nežinau “ negali pasi pramoga, o pareiga, ir kifl( gumą. Ir šiame klausime rei negaliu susirinkimui sulaikyti mokinys, inuitcoi mokėsi “ Aly1ras ao uivn.iii.jo, ‘JI pageidauja, kad būtų įsteigta vieną džiaugsmą priimi taikyti dažnai. kiamos pagalbos nesuteikia grupės, negailu organizuoti taus T vidurinėje mokyklo-/ sekretoriaus diena, kad būtų dovaną, tuo gyventi leng 19 akademinė komisija. O juk Tai kas gi mokytojui svar kokios tai priemonės. Po užsi je. kur nuo aštuntoj klasės / sudaromos sąlygos ekskursi Ar mokykloje dirbti leBf joms. Daugely grupių galima jau seniai laikas daugiau sieti ėmimų kiekvienas bėga prie biausia? Man atrodo, niekad va? Meluočiau, jeigu sal.B auklėje mokytoja Raičins: reikalų. Buvo atsitikimų, neužmiršti, kad mokinys — člau: „Taip“. Nelengva, iab kienė. Vėliau įstojo į kom pastebėti, kad nesucementuo visuomeninio darbo metodus savo jaunimo organizaciją, ku tas grupės aktyvas,, jau nekal ir formas, ypač ideologines, ikad išbėgdavo nepaisydami to, taip pat žmogus. Tai padeda įdomu. Tie, kurie bijo k 1 atėjo grupės vadovas.“ išvengti daugelio incidentų, tik ar mokyklos ir stengsis iiSį' riai aš labai dėkinga, ir' bant apie pati grupės kolekty su mokymusi ir žinių įslsavi- kad man atrodo, kad komjauni-i vą. Sekretorius dirba atskirai, nimo procesu. Praėjusiais me Tokios nuotaikos yra gana ne iš karto šitai supranti. At Vilniuje, tegu atsimena, klT' mas sūnų išauklėjo ir už seniūnas atskirai, proforgas — tais universitete gimė Inicia dažnos. Taip atsitinka todėl, simenu, syki mokinys skaitė mokytojas tebėra perkrauk -.—jv.vMi4.wv priemonės 1V1UU1ICD per pamoką knygą, "o paliep darbais, kad jo krūvį reill kad —komjaunimo vėi žiūri tik savo darbo. Kom tyva, kad kiekvienas komjau- ---grūdino. nimo aktyvistas gautų moksli. nepaliečia vidinio komjaunuotas atiduoti — neatidavė. Aš palengvinti. Nors tiek jis < i jaunimo komitetui reikėtų pa 1941 metais mane buvo galvoti, kad geriausios grupių nio darbo įgūdžius, taptų ak- lių gyvenimo, jų asmenybės, tada truktelėjau ją — ir mo vertas! sužeicę. Kiekvieną dieną, jėgos tyviu SMD propaguotoju. Kalbėkime atvirai. Toks „dar kinio rankose liko perplėštas būtų suvienytos dirbsi mėgstamą dar prisimenu karą, bombų Šiam šūkiui pritarė Vilniaus bas"' jokiu būdu nekelia kom puslapis. Jis prikalbėjo man jeiJei turėsi draugų, ištversi s sprogimą. Ir aš noriu dirbmiesto komjaunimo aktyvo pa jaunimo autoriteto. Tai yra la šiurkštybių. Aš Jį išvijau iš kumus. Ir bus šlykštu žiū , U. kovoti už talką, kad ma-j sitarimas. Tačiau, kaip gali bai skaudi išvada, bet ji dar klasės. Paskui Jis buvo nu į tuos išlaikytinius, 4. MOKYTIS, MOKYTIS, kurie " no valkai nepajustų ir ne ma pastebėti iš Fizikos ir ma baustas, bet tai smagumo ne kartą rodo, kad komjaunimo MOKYTIS... tina palaukti nuošalioj, matytu karo šmėklos, kad tematikos fakulteto praktikos, grupių darbą reikia peržiūrėti suteikė: jaučiau, kad ir mane mioj, šiltoj vietelėj, kol jų iaunos širdys džiaugtųsi IDELE atsakomybė gru SMD darbe daugiausia daly iš esmės, stiprinti jį mobilizuo reikėjo už kažką nubausti. komunizmą pastatys. talkos saule. pėms tenka, sprendžiant vauja tik tie studentai, kurie jant visas komjaunimo aktyvo Praėjusių metų „Tarybinia akademinio darbo klau dirba laborantais. Į Sūnus stengėsi gerai mo ? ir partinės organizacijos jė me mokytojuje“ buvo atsaky R. LINKUTĖ simus. Negalima taikstytis su į kylis. stengėsi dalyvauti ) Susirūpinimą turi kelti tas gas, dėstytojų kolektyvą. mas jaunai mokytojai, kuri Kauno VII tokia padėtimi, kai baudžiama faktas, kad iki IV—V kurso , . „ ___vid. j- mokyklos | būreliuose, dirbo gamtlnlnKOMISIJA klausė, ar mesti mokyklą ir mokytoja 1 kų būrelyje, dalyvavo Vi VWWWWWWWWWV% W.WAW.W.W.W.1. WMWWWVWWW> sasąjunginėje žemės ūkio pasiekimų parodoje Mask AU SENIAI pieno jūroje nusimaudė jisai jau nulinguoja į paskaitas. . . voje, kur buvo apdovano visada guvus, nenustygstantis vietoje, pi vyšnios ir obelys, tik rasotais papie O Danutei vlstiek patinka komjaunimas. suks prie Danutės: tas bronzos medaliu. Aš la-' >—< viais, nuplovęs sodo aromatus ir sugė J Ypač dabar, kai ateita vasara, ir fakulteto ba! patenkinta. Aš sten— Toks gardumėlis. . . Duokš žanduką u ręs dienos giedrumą, kas vakarą tebebral- komjaunuoliai ruošiasi į darbo stovyklas. giresi atiduoti visas savo) Pabučiuodavo vikriai ir švelniai ir, kai džioja pilkšvutis rūkas. Tada į miestą vog N Danutė Irgi užsirašė. Į Gaurės I-ąją. . . jėgas vaikų auklėjimui, vai-) žino, ar ne rimtai. Danutė raudonodavo k < čiomis atsėlina baltasis ilgesys ir ištrykšta Vakarais ji žiūri į mane ir kažką galvo uoga. Ji buvo tokia drovi! Salia vaikinai I kų ateičiai, kad jie nebūtų J K žiedų fontanais plačiašakių kaštonų alėjo ja. „Gerai, ji gal stotų į komjaunimą, drau nuskriausti, mažamoksliai. J miškai kvatodavo. M se. . . gai ja patikėtų, priimtų. . . Bet ji vis tiek ) Stengiausi išleisti savo vy-j O Algiukas visada linksmas, visada gj Danutė praveria langą, ir liaunučiais pirš J bijos. Juk tėvai. . . Nejaugi pasitikėjimas šokinėdavo, lakstydavo, organizuodavo rlausią sūnų Juozą į aukš-į tukais pindama storą garbiniuotą kasą, žiūri, perkamas baime?“ tą mokyklą, o Jaunesnius ( Jis ir valgydavo greit, ir nedaug, žiūri į mane. Ji ir vėl nieko nepasakoja. Ty Vieną ūkanotą popietę Danutė su pilna kėlęs vėl: du brolius taip pat išmaky-{ li. Tik akys kažką nori išduoti. Aš žinau, linksmų studentų mašina išvažiavo. Jie greit ti. Buvo nelengva išvažiuo — Duokš žanduką. . . kad Danutė D. ir paskaitose tokia pat, ir su dingo už posūkio. Visi dainavo. Gal ir Danu ti sūnui mokytis į universi Ir dainuodavo dažnai kažkokią kurso draugais mažai kalbasi, ir kai aš prt tė kartu. Aš nebemačiau jos. tetą. Padėjo darbovietės „Na, ir žąsys pas senelę. . ." sėdu, ji dar labiau susimąsto. Aš žinau ko Lynojo. Šįmet visas birželis toks drėgnas, profsąjunga ir geri žmo O karvidės mūras kasdien kilo ___ dėl. . . Tėvai jos neleidžia į komjaunimą. Mo { kaštonų lapus teškeno smulkūs lašai, ir šil- Vaikinai grįždavo Išsitepę moliu, su prilij nės, kuriems aš dėkinga. tinai Subačiaus klebonas jau dabar grasina to lietaus srovelės, perpildžiusios žiedų tau- siomls skiedromis prie drabužių, traukd Buržuaziniais laikais mes dėl dukters bedievystės, o tėvas vėlgi baido res liejosi į žemę. . . negalėjome nė pagalvoti sutartinę. Paskui ilgai taškydavosi vandei si: „Nekišk nagų prie tos politikos! Neban ... Jie įsikūrė Gaurės mokykloje. apie aukštąjį mokslą ir 11-1 daužydavo sviedinį, o Algiukas pievoje dyk!" O Danutė seniai nebeklūpo bažnyčioje, — Kas virėjom nori?! Kas virėjom? — kome paprasti darbininkai,! kiuodavo šokėjų ratelį. O kaip jis pats tik tėvo priekaištų vengia ir nesisako. Bet mankštindamas nutirpusius raumenis, ant mažamoksliai. : kasi! Ansamblietis. Užslgimęs šokėjas. Jo . šią paslaptį Danutė patikėjo tik man. vienos kojos šokinėjo pamainos sekretorius tello merginas pamainos statybininkai v Aš dėkinga Komunistų Pertraukos metu prie jos dažnai pristoja Algiukas. Jį kelionėje taip pavadino. Vaiki no „mažytėmis“. Tikrai, jos nedidukės Partijai už tai, kad mano Juozas. Tada aš pasitraukiu. nas tikrai Išrodė ne Algiu — lieknutis, nedi sūnus mokosi aukštojoje ir Danutė. Ji irgi norėtų šokti. Kad ne Juozas — aktyvistas. dūkas, skardžiu kaip mergytės balsluku. mokykloje, dėkinga univer akinukai. . . Jie dažnai aprasoja, ir Dalį s — Kodėl tu, Danute, tokia atsilikusi? Visi — Kas nori? Na. . . — laukė sekretorius valydama vis stebi, kajp Algiukas pllau siteto vadovybei, komjau grupėje komjaunuoliai, o tu?! — tiesiai, be ir pamainos viršininkas Justas. nimo organizacijai, kad rankomis Į taktą, kaip komanduoja Ti — įžangų rėžia jis. Visos tylėjo. mano sūnų aprūpina ben-j „ansambliui“, kaip su visais sutaria. T-BI Danutė panarina galvą, stengiasi nusisukti Norime dirbti prie statybos, o ne prie tant pamainos smuikininkas Antanas. 1 drabučiu, stipendija. juo’ J šalį, bet Juozas nepaleidžia: puodų. . . — pratarė .kažkuri. 'rūpinasi, padeda mokytis. pramintas „Mykolluku“, čirpindavo viena — Neužilgo skirstysim bendrabučius. . . — O kas valgyti virs? Vyrai? lAš tikiuosi ir noriu, kad tą pačią melodiją „Myliu tave, o nuos’.a Duosim tik pavyzdingiausiems. Stipendiją Nė viena neatsakė, tik gūžėsi ir taikėsi pa pasauli. . .“ Apie kaštoius, apie saulę i) i mūsų sūnus, baigęs univertaip pat. sprukti. „Kokia ten romantika virtuvėje. . .!“ gal būt. apie Algiuką. . . Danutė ilgai va' , įlietą, būtų sąžiningais iri Mergina parausta. Ką ji, pirmakursė, nu — Tada rinksim. . . : stiprus, nepalaužiamas gy- f tilnėdavo Sešuvles pakrantėmis svajodavt tuokia apie tai — gal jai Ir neduos. . . Ne. Danutė nemokėjo atsikalbinėti. O Justo žo rėmimo audrų, dirbtų, ko t manęs nebeprisimindavo. O Vilniuje kaš Juozas nežino, kad iš namų Danutė nieko ne dis kietas. Bet svarbiausia — .kaip nudžiugo votų už taiką. ' žiedai jau vyto, džiūvo ir trupėdamt by Ji bijo bendrabučio ir- stipen3 gauna. u-. Algiukas! Jis tokiomis dėkingomis akimis ant šaligatvių. O. VASILIAUSKIENĖ) ... netekti .... .. tyH .o dljos, bet dar labiau — tėvo. . . JI pažvelgė į Ją, kad mergina visai sumišo. Ak, plytos : Danutė tarsi atkuto. Ji niūniuodavo vieną sykį reikės pasakyti! O kad Juo- tos jo akys. . . kieme, ir virtuvėje, pasišokinėdama bėg <£ Bet zas ilgiau palauktų. . . Nors kiek ilgiau. Bet Būdavo, pavalgys pietus ar vakarienę ir Šok (Nukerta | 3 psl.)
Snaudžiančios grupės
R
AR NORIAI ŽENGSITE ŠIUO KELIU?
A
į Tėvų džiaugsmas
D
J
CQ Q
Tur bot. ne vienas girdėjote Vladimiro Konovalovo balsą, skambanti radijo bangomis. Jaunimo laidų metu jis skaitė savo naujausius eilėraščius. Pastebėjote, kad jų pilną vertę ir groži suprantame ir pajuntame tik tada, kai autoriaus balsas prabyla tiesiai l mus. V. Konovalovo eilėraščiai veržlūs, dinamiški. Jie skambūs, turi savyje tarytum branduolines jėgas. Eilėraščiai kupini gyvybės. V. Konovalovo herojus — mūsų amžininkas. Jis ir Antėjaus kūnu suaugęs su žeme, ir Ikaro sparnais skrendąs l saulę, Jis ir Hefaisto sumanumo pilnas, ir nuolat besiginčyjantis su gyve nimu, kartais klystantis, bet visada neramus, ieškantis. Jaunojo literato eilių įvaizdžiai švieži, turi minties krūvi. Eilėdara toninė. Ji reikalauja, kad eilėraščiai būtų skaitom! tarsi iš tribūnos. Tai V. Konovalovo kūrybai sutelkia vienapu sišką pobūdi. Vertėtų autoriui praplėsti jos diapazoną. V. Konovalovas pradėjo rašyti mokykloje. Dabar jis III kurso rusistas. Ši’i • irrtu sukurti eilėraščiai turi piliet’ni patosą, vi suomenini atspalvi. V. Konovalovas įžengė J poeto kelią. Bet tai dar tik pati pra džia. Nor‘f»l iik&ti. Kad pasitvirtins jo eilėraščio ..Telegrama" eilutes:
okios įėjome į bendrabučio Nr. 2 19 kambakambario gyventoja su skaudžia veido atsiduso ir žvilgterėjo į stalą. Mes ją e. Stalas buvo pavirtęs [ „žavinqą“ virtiurmortą. Įdomu, ką pagalvojo tuo meambario seniūnė V. Pakalnytė? ne puikiausias siurprizas laukė mūsų 20 je. Pastebėję ant spintelės nerūpestineštas kortas,, Iškart prisiminėme, kad s prasidėjusi sesija. Merginos rūpespė kortų savininkę. „Geft-i draugai neiš• — pasakė. Pilnai tikime Jumis, mert tarp kitko dar vienas klausimas. Dėl riežasties Jūs visos sakote, kad šiaip gyventi kitais metais bendrabutyje ne rijos ir filologijos fakulteto profbiuras, padarys iš to išvadas. bendrabutyje Nr. 2 suradome tik kelekteringų kambarių, tai bendrabutyje Nr. hrT®P Raudis, >r. sak° '* '* "buvo gyvas 77“ velnias. " " • te-m-iHi mum« kambarvs. LLovos [spūdį mums naliko paliko 37 kambarys. kambarys nešluotas, o ant stalo keli
gabalai lašinių, peilis ir duona. Tik sėsk ir val gyk į sveikatą. Paklausėme, kas gi darosi šiame kambaryje? Du fizmatal pertraukdami vienas ki tą papasakojo trumpą ir liūdną istorijėlę, kad neseniai apsigyvenę čia neakivaizdininkai: mili cijos leitenantas ir kapitonas. — Tai štai kokie tvarkos saugotojai, — skun džiasi fizmatai. kas Mes užjaučiame vargšus fizmatus. Bet jiems ateis į pagalbą?.. Skundėsi mums ir bendrabučio Nr. 5 Tarybos pirmininkas. Administracija žadėjo sutvarkyti šiame bendrabutyje dušus ir skalbyklą, bet sa vo pažado neištesėjo. Duše iš trijų —keturių čiau pų vanduo dar sunkiasi, o kiti čiaupai rūdyja. Skalbykloje taip pat „neblogi“ reikalai. Padžiau ti skalbiniai džiūsta keletą savaičių... žavu! Tai tokios mūsų tokelės. Mažėja pas mus nei giamų faktų, bet, deja, labai Jau lėtais tempais.
VVU „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS“ REIDINĖ BRIGADA
TONAS •I )Sli
Skaitytoj ų konferencij a
11 kl, 'ai i
ai vienoje universitedilorijoje Įvyko skaitlinJŠįipių sunešimas. Oratojo dalykiškai, ginčirštal. Užprotokoluoti i jBnesuspėjome, nes per ĮĮidį pašnekėjo apie ntų. Mums pavyko už- tljpagrindinius pasisakybuvusi Fizikos ir tikos fakulteto IV kurintė, Gražina Mizarai|kė: raugai! Šiandien mes grožlmokslinius veikalus, konferenciją pavesta nto skaitytojų... Aš 61 metų skaitau devytorines knygas! Kiti
draugai Irgi šią konferenciją sutinka su gražiais laimėji mais. Todėl manau, kad pokal bis bus brandus ir įdomus. Taigi žodis sutelkiamas Vla dislovui Paulauskiui, III kur so ekonomistui. Visi supliauškino delnais. Paulauskis Išgėrė stiklinę vandens. — Draugai konferencijos dalyviai! Aš atkakliai sekiau, kas buvo rašoma apie mūsų Įžymiosios poetės Salomėjos Neries kūrybinį kelią. Šiuo reikalu prieš porą metų iš uni versiteto bibliotekos abone mento paėmiau T. Rostovaitės, A. Venclovos ir kitų leidinius. Juos tebeturiu ir dabar. Kas norės paskaityti — prašau, kreipkitės į mane, nes knygų grąžinti nesiruošiu!
llllllllllililIlIlIlIlIlIIlHIIBIIIIIIIIIIIIIIIIBIIilIlIlIlIlIlM
vienas jauniausių kolektyvų, pradėjęs veiklą kartu su nčiu pavasariu. os iniciatyvos ėmėsi k ultūros klubo vedėjas T. UrJis ir buvo orkestro sukūrimo iniciatorius. Daug o ir nemigos naktų, komplektuojant orkestrą, bėrartitūras, paskyrė estradinio orkestro meno vadovas is O pradžia buvo sunki. Trūko net muzikos instru_ kuriuos teko skolinti iš kitų kolektyvų. Teko dirbti, ludentams sesijos metu. Tačiau atkaklumas ir ryžtas illo. Orkestro programa buvo paruošta per trumpą lai
žai liko patenkinti pirmuoju koncertu: nemaža nueko kartoti. Palinkėsime šiam jaunam, kaip pavaeskleidžlančiam savo kūrybinus žiedus, kolektyvui idov’ui sėkmės ir naujų laimėjimų! P. Vaitiekūno tekstas ir nuotr. [n
F’
J
Ijy
I
£
1
*1
pje
—
"i W
Wz ■ > ...
universiteto estradinis
rydama neįprastą kon-
2.............
* P*r ■d? kai kuriuos ir ‘ ‘ S -- lf,įj|alp vienai rimčiausių kiai estradinio
koncerto
metu.
1
Ctpohm
HaMHHa>OTCW
KOHHaiOTCfl —
KannflMM PoGkhmh. OyHHblMM
Bepio —
nOTOKBMH.
Pradedantysis poetas tarsi upelis, atsispirdamas i kiekvieną vingi, spartina greiti, Jo balsas skamba sodriau ir aiškiau. Tegul išsilieja jis kriokliu ir tepažyranaujų eilėraščių kaskadomis.
t B BECnPEAEJIbHOCTb A
C NCH3HbK>
ccope, gaBHO — He b Ragax c Ho JHaHMT nn 3TO, Hto c Heie — sparu mm? HHCKORbKOl Bo MHe m
OT3blB<lK)TCR
TO/lbKO Toji b ko
Hen:
npOHCMTbltt
XOPOUJHM. xopoujhm!
H
To
nOgHOJKbe
pseTCH h
MeMTa cHHeBe
Bepm-HHbl, h
npocropy.
Xony cboh
nneHH
pacnpasHTb nouj upe O0HRTbCR
ROT
HCCKajaHHO CHaCTJlHB,
MHoro
norga pa3opsaB
CTpeMHJiacb 3Be3g rrycTOTy,
Mentgy
«BceaeHHaR HbiHe OTHH3He
H3
H no.no h B nonoH mckbhmm b gopore, MHe C T pora B HCM3Hb nyTb caMa nogcKa3ana, Ha pRŪb KMJIOMeTpOiB rjiR>«y 6e3 TpeBorn, ROPOK) HaH-BHO — GOJIbULIHMH PJia3aMH. ecRH gOCTHTHy
*X
MopRx ArnaHTHgy m 3eM/uo cTapyiUHy ogHancgbi noKHHy... H Kaw 6ygy pag R. B
b
geHb KajHgblM
Hautynaio nynbe y 3OMHOH cepegMiHbi, pa3bicKHBaTb CTany
onflTb sanyiųeHHoe
Hapbl
OCHRHTb, npoGHBanacb ynpnMSR b Hetk>, hto6 conepHMųbi H3fierHyTb,
cMeno,
CTapTOsas c nnoiųaAHM. hto b Recy, connųe Ha opOMTy nojieTeno, HaGnpaeT CKOpOCTb, BbICOTy. PaccbinaeT Lųegpo no3b»BHbie
ocMHa
ejiH XBOHHbie
noAB/iacTHali
CecnpegenbHOCTH OTpanopTyio.
YTPOM H
r:
nrn
yųenHTbCR B CMH KUO CKaTepTb OtJece MJieHH bl MM RHCTHaMH,
•eceHHeM
npoMbiTb
aohcAMhmoA
npeHtgeBpeMeHHbie
cegMHKH,
OKyHyTbCn
Auditorija pritariamai su- C Xpe6TaiMH B UJOpOXM HTHMbH, 3eMJllO BCK> M CTaTb C HHM'H BpOBeHb. ūžė. xopoBOge 3aneTb npOH3H BLUKO JiyHH — Hy nycTb He TaKMM, AeBMHbeM... — Negražinsiu todėl, kad nycTb K HMM ocTaHiycb cnatSbiM, Tan ynopHo paiAHOBOAHaMH 3eMHb<MH radau kelias korektūros klai pagyru — Han we xony psajiacb H3 r»yT ona, das ir iki šiol dar nespėjau B OrpOMHOe ropRHH. BJlHTbCR, HTO išsiaiškinti, kodėl jos atsirado. OblTb Bce HtHBoe — nocneAHKJK) — Paulauskas plestelėjo ant ManeHbKMM HaMHeM CTaHLĮHM CAeHteHbR... O Be PLUK H bl XOTR <5bl, kėdės. gante MMHyTy XOTb TOpHOH CJie3Oft HaBepHoe HeMy H3 KOCTpa, — Žodžio prašo istorikas HO OTTy/Va CTpyMTbCR... pagnonoKaTopoM OTMeHHbIM pa3OwėHHoro Jančiauskas, — pranešė pir BBceBceMHecoBepiuy, CygeT no CMuaM, ronosy BBbicb BaneTena mininkaujanti. nogconHyx noBepHyji! Hangy y nnaHeT ag enbio MCKpoio! Sujudo visi. Plojo, šaukė, npMTRJKeHbR npy>KHHbi, net švilpė iš malonumo. • ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦ • ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦••♦ ♦ ♦ ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦ — Ačiū, brangūs draugai už ovacijas, — pakilęs į tri būną prašneko E. Jančiauskas. — Aš, kaip žinote, gvildenu istorijos klausimus jau ketvir ti metai. Tačiau esu ne siauro akiračio žmogus. Jau 1962 metais paėmiau iš abonemento (Atkelta iš 2 psl.) grius, išgrlus. . .“ Pripuolusi prie sienų, ji 18 knygų Įvairiais klausimais. vandens, o apsiruošusl ir prie statybos at- bandė užkloti jas lentomis, dengė šiaudais. Pradėsim iš eilės... strlksėdavo. Padėdavo nešti molį, maišydavo Bet jie slydo, nutraukdami su savimi molį,# — Trumpiau! — suriko kaž jį su šiaudais, drėbė Į sienas. Jos buvo bai lentgaliai krito, skaudžiai numušdami kojas. kas. giamos. Tačiau gegnių dėti dar negalėjo — O lietus vis kliokė Ir tarytum tebesityčlojo iš mergaitės. . . — Gerai. Galima.... — atsi reikėjo palaukti kol molis sudžius. — Rytoj — visi prie šieno. Į lankas! — Akinukai visai sušlapo. Danutė vo6 Įžvel kvėpė Jančiauskas. — Jau antri metai aš šias knygas pasiūlė pirmininkas Rudys. Merginos paten gė pro juos. Ji greičiau juste pajuto, kaip kintos suklego kaip žąsys, o berniokai tik šalia atsirado Antanas, Justas, Juozas. . . sklaidau, derinu. Tačiau kol susižvalgė įtariai Ir be šypsenos, tarsi šie- Visi vaikinai sulėkė. Jinai krūptelėjo, kai kas nieko negaliu pasakyti. naplūtė būtų visai nerimtas darbas. Tą patį dobilų pelais aplipusios karštos rankos, kel Matyt, dar porą metukų teks vakarą įvyko paskutinė repeticija prieš kon damos šiaudų glėbį, prisilietė jos mažų plaš jų negrąžinti. takų. Tai buvo Algiukas. Oratorių konferencijos da certą. Nuo talkininkų lašėjo molinas vanduo, visi Geriau jos ir nebūtų buvę! Algiukas sto lyviai palydėjo nesigailėdami vėjo kieme, gėrėdamasis kaip „mažytės“ Ni buvo murzini, bet patenkinti. Tik Danutė delnų. jolė, Danguolė ir Aldona lengvai, iš lėto šo kažkodėl neprisivertė nusišypsoti. Ji permetė Trumpai, bet jautriai kalbė ka „Abrūsėlį“. Grakščiausiai sukosi Nijolė. nepaklusnią kasą per petį, pasižiūrėjo į Al jo IV kurso bibliotekininkė Danutė žvelgė į jas pro virtuvės tarpdurį, giuką. , . Per jos skruostą nuriedėjo stambus Izabelė Ivanauskaitė. lašas. pakili, džiugi ir su mažyčiu pavydu. . Rytojaus popietę kartu su kolūkiečiais Repeticija baigėsi. Algiukas staiga pribėgo — Aš kelias knygas skai vyko komjaunimo susirinkimas. Danutė pada tau jau nuo 1960 metų. Ypač prie Nijolės, apglėbė ją ir pakėlė į viršų: vė pareiškimą.. . Į komjaunimą ją rekomen — Šaunuolė! Duokš žanduką. . . man patinka „Ekskursijos po davo pats sekretorius. Kai prabilo Algiukas, Nijolė laiminga atsuko lūpas. . Leningradą“. Neseniai teko Virtuvėje tarkštelėjo skardiniai puodukai, ji vėl nuraudo. Kambaryje buvo karšta. Vy pabuvoti šiame mieste. Jis man labai patiko. O ši knygu sučirškė špyžial — iš verdančio puodo pasi rai, pasiraitoję rankoves, stovėję susigrūdę į krūvą, kiti sėdėjo ant žemučių mokyklos tė dabar padeda prisiminti pylė vakarienės sriuba. . . Sekančią dieną nuo pat ryto ore kybojo suolų, ant -kelių pakloję kietus, pūslėtus del viską iš eilės, nuosekliai... Ir tvankuma. Saulė buvo apsiblausiusi ir pikta. nus. Kelios merginos paslaptingai suslšnlbžaš jos dar ilgai negrąžinsiu, Karštis sklido kaip iš virtuvės. Į daržines dėjo. Bet už Danutę visų rankos pakilo kaip nes, kaip specialistė, žinau tvarką. . . lingavo dobilų vežimai, vaikinai nekantriai viena. Mergaitei po kojomis tarsi susvyravo (Šūksniai: „Teisingai!“, „Te- noksėjo arklius. Popiet galėjo būti lietaus grindys, ji staiga prisiminė tėvą. . . Akimir ir buvo skubu suslėpti visą išdžiūvusį šieną. ką pasirodė, kad prieis Algiukas, Ir vėl ji 1 prisimena!“) nai išgirs jo nerūpestingą: „Duok žanduką...“ Namuose liko tik virėjos. Apibendrindama pasisaky Danutė buvo sutrikusi kaip ir daugelis ki Viena Sešuvis tematė kaip Danutė lėtai mus, Mizaraitė išreiškė pasi be tikslo žingsniavo paupiu, ir skabydama tų tokiomis gyvenimo minutėmis. Bet jai štai tenkinimą draugų mintimis, jazminų šakelę, mėtė baltai gelsvučius žiedus ga palengvėjo krūtinėje. Danutė apsidairė, ię karštais jų žodžiais, principin į vandenį.. .“ Jis visoms toks mielas. . . O aš, jau dabar ji pajuto tvirtą .kelią po kojomis. kvailelė, pagalvojau. . .“ Ji ilgai vaikštinėjo Tokį tfvirtą kaip ir jų, talkininkų, išmūryti gumu. lyg nuskriausta, apvilta. Tačiau manęs ne statybų paimatal, kaip draugystė ir -daina, gi Pabaigoje konferencijos da prisiminė. . . Kodėl, o kodėl pasaulyje klai musi vasarą darbo stovykloje. . . lyviai apžiūrėjo negrąžintų džioja meilė be atsako? Pasakykit, kodėl. . . Iki šiol Danutės pasitikėjimui, tur būt, universiteto bibliotekos abo Juodi debesų luitai grėsmingai kilo vaka trūko tokio žmogaus kaip sekretorius Algiu nementui knygų parodą. Visi ruose ir kėsinosi sugniuždyti saulę. Prie šie kas, o gal žmonėms, su kuriais ji anksfflaM pagyrė Istorijos ir filologijos no kaip skruzdės bėginėjo kolūkiečiai ir tal kalbėdavosi apie komjaunimą, trūko pasitikė bei Fizikos ir matematikos fa kininkai. Nuo veidų žliaugė prakaitas, sausi jimo. Bet dabar ir Danutė, ir pasitikėjimas kultetų studentus, pateikusius dobilų lapai lipo prie nugarų ir kaklo, grau pelnė vienas kitą. Keisčiausia, ji nejautė jo daugiausia eksponatų. kios baimės. žė. Lietus buvo dažnas gaur-iečių svečias, bet Mergaitė nužingsniavo į virtuvę, paruošė V. MELENIS ir šį sykį vėl ketino sumirkyti „ilgai vartytą vakarienę, užtiesė stalą. Ir tik vėlai vaka ir džiovintą šieną. . . re, kai, suplovusi indus, ji išėjo prie Sešu Į dulkes sukapsėjo pirmieji lašai. Padvel vies, tik tada ji vėl prisiminė mane. . . Būna Ir taip kė vėsa. Danutė pakėlė akis. Ji buvo toli nu . . .Aš žinau, kad tokie žmonės kaip Da klydusi Sešuvies vingiais. Mergaitė skubiai nutė, verti didelės laimės. O laimė būtų ne ajisigręžė ir tekinom pasileido per lauką. Bet pilna, Jeigu neturėtume jų. AKTYVAS IR PASYVAS debesys tarsi žaidė su ja. Kuo .greičiau ji ...Nepyk, Danute, kad viską neslėpdamas Kursas skirstosi Į aktyvą ir bėgo, tuo lašai dažnėja, ir neužilgo prapliu papasakojau. Aš noriu, kad tu visada būtum pasyvą. Aktyvas juda, pasyvas po liūtis. tokia. Tikėtum ir lauktum. Prisimeni PausDanutė visa peršlapo, suknutė prisiplojo tovskį: „Laukti laimingų dienų kartais būna nejuda. Po diplomantų skirs atsikišusių petukų. Bet mokykla buvo daug geriau, negu pačios tos dienos". O aš. . . tymo padėtis pasikeičia. Pa prie nebetoli, o čia pat — karvidės pastatas. Da Tada aš, tavo baltasis ilgesys, vėl atkeliausiu syvas juda (Į sodžių). Akty nutė akimirkai stabtelėjo. Nuo sienų tekėjo kartu su pavasariu į svajingąją tylą. Tada gelsvai rudas vanduo, molis težo ir gniužo. ir vėl pro atvertus bendrabučio langus tau vas nejuda (Iš miesto). Mūras buvo neapdengtas. „Išgrlus. . . visas palinguosiu švelniai ružavomls kaštonų žie J. ŠVĖGŽDA darbas. . — Danutę nusmelkė mintis. „Išdų eglutėmis. . . b
r
ho
pochhok
r
b
ttoto
k
mhoio
h
Baltasis
♦
ilgesys
AR NEGALIMA TAI ĮGYVENDINTI? Dar balandžio mėnesį Eko nomikos fakulteto partinėsvalstybės kontrolės organus remti grupė įsipareigojo pa tikrinti, ar teisingai panaudo jamas studentų darbas įvai riuose universiteto ūkio sky riaus darbuose. Neseniai įvy kusiame rėmimo grupės posė dyje buvo suvesti tikrinimo rezultatai. Priimtas nutarimas, kuriame, be trūkumų nurody mo, siūloma visa eilė naudin gų priemonių, kurių įgyven dinimas įgalins universiteto ūkio skyrių daug racionaliau panaudoti studentų darbą. Bet vertingiausią šio nutari mo dalį sudaro tai, kad, išei nant iš dabartinių komunis tinės visuomenės statybos sąly gų, sudentų darbą universite te galima būtų paversti gera priemone auklėjant studentus komunistinės pažiūros į darbą dvasia. Tačiau šiuo metu studentų darbai organizuojami taip, kad juose dar neįmano-
ma vystyti kūrybinių komunis tinio darbo elementų. Todėl nutarime siūloma organizuoti visuomeniniais pagrindais Iš studentų ir dėstytojų tarpo darbo organizavimo, normavi mo ir rezultatų suvedimo gru pes. Šios grupės galėtų pri lygti darbo organizavimo bei normavimo skyriui Įmonėse. Grupės, kartu su universiteto ūkio skyriaus darbuotojais, tu rėtų sudaryti planus metams, pusmečiui, mėnesiams dr pan. Po to turėtų būti organizuoja mas pasiruošimas tų darbų vykdymui, numatant ir paruo šiant priemones (kaip organi zacines, taip ir medžiagines) tiems darbams atlikti. Patį darbą geriausia organizuoti ištisomis akademinėmis grupė mis, kur seniūnai, proforgai ir gruporgal galėtų būti dar bų organizatoriais, arba bent organizatorių rėmėjais. Jie, gerai pažindami žmones, ga lėtų rimtai padėti vertinant
kiekvieno studento darbą. To kiu atveju būtų galimybė iš UNIVERSITETO DAINOS KONKURSUI aiškinti darbo pirmūnus tiek grupės, kurso, fakulteto ar universiteto mąstu. Išvysčius socialistinio lenktyniavimo formas tarp atskirų grupių, Su saule žyqin kylame, Jaunystė nesivėllna, susidarytų galimybė išaiškinti Kai žygiai priešaky. *1O qrjžtam — su tamsa, Nes amžinai pamilo mus Rikiuoja saulė vėliavas, geriausius grupinio darbo re Jaunystė ir drąsa. Ir nuotaika puiki. zultatus, skatinti nugalėtojus Priedainis... juos atžymint, apdovanojant, Priedainis: Nutilkit irzlūs skeptikai — ar teikiant pirmenybę buiti Studentiškos stovyklos! Jums ašarot qana! nio ar kitokio aptarnavimo Tą džiauqsmą ar žinai? Gal ir dabar dar netikit Kai dega srityje. Aišku, kad pertvar Romantikų dainai? Ir širdys. kant organizacinę ūkio sky Priedainis: Ir akys, Studentiškos stovyklos! riaus darbų pusę visuomeni Ir delnai! Tą džiauqsmą ar žinai? niais pagrindais, susidarytų Kai deqa Romantikai Jau pakelia nemažai sunkumų. Gal būt šį Ir širdys, žydras laivų bures. darbą reiktų pradėti lygiagre Ir akys. Ir sveikina vėl pakelės Ir delnai! čiai, kada EF bus steigiama Raudonas kepures. nauja darbo organizacijos spe Priedainis... cialybė. Tai labiausiai atitik tų TSKP Programoje kelia moms sąlygoms apie organiš Iš TEISMO SALĖS ką mokslo jungimą su gamy ba. Iš čia išeina, kad toks universiteto studentų darbų perorganizavimas turėtų le miamos reikšmės ne vien tik Aukš- jusiems, nepasmerkė sfl S. m. gegužės mėn. 16 —18 dienomis Lietuvos TSR studentų auklėjimui, bet ir M čiausias Teismas išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje Prėskiemsi žmogiško elgesio ir praktinio darbo įgūdžių ugdy Viktoras —Vladislovas, Viktoro s. buvo kaltinamas pagal LTSR padaręs žmogžudystę B mui. O universiteto komjau Baudžiamojo Kodekso 105 str. 2 p. dėl VVU Chemijos fakultetoi kai nesuprato to, kokiąM technologijos specialybės I kurso studento R. Bernadišiaus nu žalą jis padarė mūsų |A1 nimo gyvenimo istorija pasi nei, išplėšęs iš jos gyvulį žudymo. pildytų naujomis tradicijomis. LTSR Aukščiausias Teisimas pripažino Prėsklenį Viktorą-Vla- lintį jaunuolį, kuris koM • ateitį, už Cll * dislavą Vitkoro s. kaltu paqal LTSR BK 105 str. 2 p. ir nutei geresnę V. ČAPLIKAS . džiaugsmą, už jo naujsB _ sė jį mirties bausme.
Visuomenė
★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★ A. JUDZENTIS
Kurios aš nepažįstu ir kuri gal negirdėjo šitos pasakos. Ji vis tiek pasakojo tada, kai sūpavo tavo girgždanti lopšį, h- nesumerkė akių visą naktį, kai tu per sapnus ėmei šaukti. Ji pasakojo ir tada, kai tu išvarei ją, senutę, duoną atėmęs. (O kaip gaila — mačiau tave dar tokį). O žmogaus krauje! Aš baisiai sunerimęs esu, kai tavyje kunkuliuoja neapy RYTUOSE jau ėmė blykšti dangus. O jis vis dar bėga. kanta. Parpuola ant Juodo arimo, ar pievos drėgnoje žolėje paguli Aš žinau: neapkęsti nemokėdamas ir mylėti juk tu ne paguli ir vėl kyla, ir bėga. Rodos, žemė jam negaili savo mokėsi, syvų, ir stingstančias iš nuovargio, tarsi medines, kojas vėl Bet bijau, kad visas nepavirstume! neapykanta. pripildo jėga. Jis niekada dar tiek nėra bėgęs. Ir nesustingtum gyslose, pamėlęs ir šaltas. Paskui nuvargęs tapnoja miškais, sausos šakos traška Tik meilė sušildo tave ir uždega darbui. po kojomis, ir čeža nubirę lapai. O žmogaus krauje! Staiga jis sustingsta vietoje, smarkiai besidaužančia šir Tu visada pajusk giminystę su žemės krauju! dimi. Jo įtempta klausa pagauna kažkieno balsus. Lengvus, Ir paimk iš jo tą didžiąją Jėgą — meilę: monotoniškus, jaunus. Meilę darbui ir žmogui, ir gležnučiu! želmeniu! rugio. Kas čia galėtų būti? Jonas dairosi. Ir neleisk prasiskverbt į tfave neapykantai, o ir jos drau Ak, tai su akmenimis ginčijasi mažas šaltinukas, srau gininkams — žiaurumui, niekšybei dr karui. nia vagele varydamas žemės kraują. Pagauna jis nukritusį Ir liepsnotų tada per visą pasaulį. gellsvą beržo lapą, pasukinėja vėsiame verpete ir neša to (Kaip žiemės gyslomis jau nuo amžių pulsuoja) lyn. Žmonių kraujuje MEILĖ. Jonas puodą prie vandens. Ištroškęs parkrenta ant že Jonas sėdi ilgai, nuleidęs kojas į šaltinio vandenį, kol mės, įmerkia galvą į vandenį ir godžiai siurbia žemės krau ima šiurpti kūnas. Širdyje gera, ir nebegeilia kojų. Ir taip ją, ilsindamas kūną. Paskui atsisėda ant akmens, nejausda norėtųs sėdėti amžinai, ir klausytis pabudusių paukščių jau mas šalčio, tik skaudų nuovargį kojose ir visame kūne. Sė nebe tokio darnaus kaip vasarą choro, ir žiūrėti pro medžių di ilgai. Sustingęs ir bijodamas pajudėti. Skaidrus šaltinu- šakas, kaip prisirpo it obuotlys rytmečiuose dangus. ko vanduo Skalauja kojas ir neša tįstantį, lipnų kraują. Kaip Bet nervai įtempti. Ir ausis gaudo menkiausią garsą. raudonas siūlas, jis vyniojasi ir audžias! su žemės krauju. O galvoje nesiliauja dūzgę kaip bitės mintys. Jos sugrota Gera šitaip sėdėti auštančio ryto vėsumoje ir žiūrėti į tokios pat niūrios, kaip kalėjime. Tik dabar atrodo švieses betįsitančio kraujo gijas. nėmis spalvomLs nupieštos ir ne taip užgula širdį. O žmogaus krauje! Ir žemės krauje! — Jis paliko, — sako tyliai Jonas, žiūrėdamas į plony Aš noriu pakalbėti apie didžią jūsų giminystę. čius kraujo siūlus, nešamus srovės. — O būtų, va, sėdėjęs Ar todėl, kad šaltinio vanduo bespalvis, Jis nėra žemės šalia. . . Ir kodėl žmonės taip pasikeitė? Ar jau nebėra ge kraujas? rų žmonių? Ir kas sako, kad žemės kraujas bespalvis? Pro medžius jau spraudžiasi didelė saulė, ir jos spindu Karštą vasaros dieną aš pilu jį ant savo įkaitusio kūno. liuose Jono veidas atrodo tarsi plyta, apibarstyta kietais Ir matau, kaip jis žaižaruoja visomis žemės spalvomis šeriais. Dantys sukąsti, o akys įdubusios ir žvelgia iš po ir atspalviais. kaktos. Ir aš žinau, kad žemė ištirpdė savo kraujuje viso Ilgai sėdėti nevalia. Vokiečiai - juk ieško. Reikia eiti. pasaulio spalvas. Spraustls arčiau namų. O ar todėl, kad vanduo bespalvis, tu nejauti, kaip jis Vilčiauskas kyla lėtai, rodos, mėšlungis sukaustė visą gaivina tavo kraują? kūną, kojos švininės. Ir ar tu nematai, kaip Jis nuplauna nuo tavęs visas ne„Eik, Jonai, eik!“ švaryfbes? Jis ilgai brenda vandeniu, kad pėdas nuplautų šalti )Prisimink, ar gaiviam šaltinio vandeny panardinęs gal nis ir vokiečių šunys nebeužuostų, jeigu vejasi. vą, tu nė trupučio nepanorai būti geresnis?) Kartkartėm jau garsiai sudundėdavo žemė. .. .Vasarą išdžiūvo mūšų šulinys. „Rusas ateina, sakydavo sau Jonas. — Duok dieve, kad Aš pradrėskiau kastuvu žemės gyslą, kur žinojau nuo tik greičiau. Juk vokiečiui dabar nepasirodysi“. amžių pulsuojantį šaltinio vandenį. „O kaip rusai? Juk tu, Jonai, jų nepažįsti. Ar jie bus Ir sėmiau tą šaltą, gaivų žemės kraują. žmonės?“ Ėjo ir sėmė kaimynai, ir nešė kibirus krypuojamos nuo ,,Aš gyvenau metus prie Tarybų. Ir 'man pridėjo dar gomis, įdegusiomis kojomis moterys. žemės“. — Išseks šaltinis, — kalbėjo jaunutė mergaitė, atbėgu „Tu dirbai žemę ir mažai domėjais politika. Tu sakei: si praskalauti išdžiūvusią gerklę. „Kad tik būtų žemės. O aš turiu gyventi tyliai“. ’ (Pasiutusiai karšta buvo vasara). „Sakiau. Ir aš sakiau, kad prie vokiečio galiu gyventi, Bet šaltinis neišseko. O še. . .“ Nes jis buvo žemės kraujas. O žemė reiškia — meilę. Toli jau paliko šaltinis, vielų subadytas pėdas nebegeIr jos kraujuje — meilės liepsna. lia — žaizdas Išskailavo ir, rodos, užgydė vanduo. Aš matau, kaip šitas žmogus ryto aušroje gaivinasi že Kvepia rudens rytmečiu žemė. Jonas vėl ja eina. Vėl mės krauju. jyamatys savo vaikus. . . Ir matau, kaip ilgi rausvi žmogaus kraujo kaspinai su „Aš žinau, kaip jie laukia. Kai išvažiuodavau į mies silieja su žemės krauju. r tą ir grįždavau su tamsa, jie pašoks, būdavo, iš lovos: „Tė Raudonas žmogaus kraujas irgi iš žemės: tukas!“ — sukudakena. Atpuola. Ir graibau po kišenes sal Iš saulės nunokinto obuolio, Iš subrendusio rugio grū- dainių, ir džiaugiuos, kad nepaskupėjau nupirkti. O valkai do. . . — devintame rojuje. . .“ Ir didžioji juodviejų giminystė — toji medė. Staiga didelis šuo šoko priešais ir kibo Jonui l krūtinę, .. .Aš prisimenu pasaką, kurią man sekė motina. iššiepęs retus, pajuodusius dantis. Sėdėjau tada karo skeveldrų sušaudytoje lūšnelėje. „Pasivijo“, — smilktelėjo mintis. Ir glaudžiau savo papurusią baltą galvą prie mamos, Kažkas ėmė švilpti šunį, ir tas skalydamas nenoromis Ir klausiau, kaip kažkieno motina perrėžė uolos nuolau grįžo. Pro medžių tankmę tolumoje Jonas pamatė sargybinio ža sau krūtį, būdelę ir vielų užtvarą. Nespėjo įsižiūrėti ir apstulbęs dar Ir šiltu, gaiviu krauju maitino kūdikį. tebestovėjo, kai pasipylė kulkos. Jis bėgo, išsisukinėdamas (Juos abu audra buvo išmetusi į negyvenamą krantą, tarp medžių, o lapai ir pakirstos šakos byrėjo jam ant gal kur tik uolos bylinėjos nuo amžių su jūra). vos. Kulkos, tarsi širšės, zvimbė, vis ieškodamos jo. Ir motinos kraujas liejosi į išblyškusį kūdikį, Pagaliau nuilsęs sukniubo ant žemės. O po daugelio dienų jį gyvą surado prie sustyrusio mo „Aš mįslljau, kad vokiečiai mėgsta tvarką, — pagal tinos kūno. vojo Jonas, — o jie besantys zuikiai ir išsigandę šaudo į Aš žinau: tą pat kažkada pasakojo ir Vličiausko motina, medžius. Ir žinau, kad tai pasakojo ir tavo motina. Negi medžiai kuo kalti?“
Teismo posėdyje nuo VVU stui dentų dalyvavo visuomeninis kaltintojas A. Rukšėnas. Žemiau spausdiname jo su trumpintą kaltinamąją kalbą.
iima . jimą. Prėskiems nutarė J " gamykloje, galvodami® mokslas seksis geriau ■ atvirkščiai. Nuo 196oH 1962 m. rugpiūčio mėn. B t ,bo Vilniaus miesto -3 gamykloje. 1961 m. , priimtas į VLKJS nariui gai mažai žinojo apie jį mus bruožus, nes Prės' buvo atviras jiems, bet juo tikėjo. Ką davė koir.L teisiamasis? Nieko! JisR garbingo komjaunuolio padarydamas sunkų nu. Dar prieš tai jisai už| drausmės pažeidimus b keltas Telemazgų dirbti pagalbiniu da Darbas teisiamajam grfl bo>sta ir jis išeina iš T. gamyklos, likdamas tė kytiniu. Nedirbdamas, n damas jis tapo dykaduo tėdžiu, nusišalinusiu n« lektyvo, antivisuomenini mentu. Turėdamas gana daug laiko, Prėskiehis dažnai kavines, šokių paviljonu bus, laisvo elgesio ir,l Jis mėgo su savim į šo! šiotis peilius, paskutiniu vaikščiojo su „lisička peiliu. Anksčiau jisai b rfau ginkluotas, nes be nešiojo dar guminę lazdB namą „bananu". Kas i jo gyvybę. kad ji taip apsiginklavęs? Nie siamasls demonstravo d tuo savo drąsą, glrdav sekimais merginų tarpe llais žygdarbiais. Draugai teisėjai. Mūsų tarybiniai Įstatv rie išreiškia visos liaū lią. yra humaniški, bet negailestingi žmogž To KP Programoje n „Komunizmą statančioje menėje neturi būti vleto pažeidimams ir nuslki mui. Bet kol pasitaiko u tamumo pasireiškimų. tsnezias bausmes^ “ bausmes1 nlms, darantiems oavojfnHis suomenef nusikaltimus suomenei nusikaltimus. M ■ 1 d°r;'
ES, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto studentai, su giliu llūdes'u Ir dideliu pasipiktinimu 1963 m. vasario mėnesio 21 d. sužinojo me. kad praėjusią naktį nuo žu diko rankos žuvo mūsų univer siteto Chemijos fakulteto tech nologijos specialybės pirmo kur si studentas, aktyvus komjaunuolis-visuomenininkas. nuošir dus draugas — Bernadišlus Rim vydas. Komjaunuolis Bernadišius Rimvydas mokėsi gerai, buvo grupės seniūnas, išsilavinęs, energingas, kuklus, geras tary binis pilietis. Jo gražų gyvenimą, mokslą nutraukė niekšingas teisiamojo Prėskienio Viktoro peilio smū gis. be jokių priežasčių nužudė gerą tarybinį žmogų, gerą būsi mą specialistą, kuris savo sąži ningu, nuoširdžiu darbu būtų prisidėjęs prie komunistinės vi. suomenės sukūrimo. Draugai teisėjai! 1963 m. vasario mėn. 20 d. apie 24 vai. komjaunuolis Ber nadišlus Rimvydas lydėjo į na mus kurso draugę Padegimąitę Janiną. Prie Vilniaus klnoteatro „Tėvynė“ jį užpuolė teisiamasis Prėsklenls Viktoras ir tyčia, iš chuliganiškų paskatų, peilio smūgiu į širdį nužudė. Teisiama sis Prėsklenls Viktoras pakėlė peilį vien dėl to, kad. pasakius Bernadišiui Rimvydui žodžius „dink iš čia“, tas nenuėjo į šalį nuo Padegimaitės Janinos. Su varęs peilį Bernadišiui į krūti nę, teisiamasis Prėsklenls Vikto ras ramiai apsisuko ir nubėgo gatve, o vėliau jau ėmė bėgti kiemais iki Dzeržinskio tilto, kur sustojęs įmetė kruviną peilį Į upę. Po to, nuėjęs namo, atsi gulė ir miegojo iki 2 vai. nak ties. t. y. Iki to laiko, kol mi licijos darbuotojai Jį suėmė. Taip, (vykdęs žmogžudystę tei siamasis Prėsklenls Viktoras net galėjo ramiai miegoti. Jam buvo nesvarbu, ar pažįstamas Jam jaunuolis nuo peilio smūgio mi rė. ar dar kelias minutes buvo gyvas, ar kas nors jam suteikė pagalbą, ar ne. Sunkaus nusikaltimo vaizdas pilnai nustatytas byloje, teisi mojo Prėskienio Viktoro liudyto jos Padegimaitės Janinos. TME aktų ir kitų liudytojų parody mais. Paties teisiamo|o parodymai, liudytojų Padegimaitės, žileikytės. čirkaitės. Mažeikos parody mai mums atskleidė Prėskienio Viktoro asmenybės tikrą cha rakteristika. kuri mums rodo, kad nusikaltimas įvykdytas ne atsitiktinai. Mūsų visuomenei reikalingi tik dori, mylintys darba. moks lą. gyvenimą žmonės. Išleoėliai, dykaduoniai, veltėdžiai, o Ino la biau žudikai mums nereikalingi. Žmonės, kurie stengiasi imti viską iš visuomenės, o lai nieko neduoda yra smerkiami. Prie tokiu antivisuomeniniu elementų priskiriamas ir teisiamasis Prėskienls Viktoras. Savo sunkiu nusikaltimu jis nuplėšė kau ke nuo savo asmenybės parodė kad gyveno tuščia, betiksli gvvenimą. ritosi atgal. Mūsų gyve nimas vystėsi gražėdamas pir myn. o Prėskienio savas, asme ninis gyvenimas vystėsi atc.d tamsėdamas, grimzdo į pad tg-’ nes Tai matosi iš jo darbo mokslo, praleisto laisvalaikio.
V kurso žurnalistas A. Judžentis pateikė diplominį — dokumentinę apysaką „Vienos nakties sidabras“, kurioje vaiz duojama paskutinės vokiečių okupacijos dienos Lietuvoje. Pagrindinis apysakos veikėjas — Jonas Vilčiauskas. Tai tylus ir ramus valstietis, besilaikąs taisyklės: „Gyvenk ty liai. Galvok apie žemelę. Ir niekas tavęs nelies“. Bet karas ir jj paliečia. Vokiečiai išvaro Joną į darbus. Po nevykusio mė ginimo pabėgti karo lauko teismas nuteisė ji mirti. Bet žmo gus nepasiduoda. Didelėm nežmoniškom pastangom kovoja už gyvenimą Jam pavyksta pabėgti. Pateiktoje ištraukoje aprašomas momentas, ką tik pabė gus iš kalėjimo.
BedAketjoa adrwaa: Vilaim, Universiteto 3. Telef. Nr.^ 7-79-17.
1
kaltin
M
ŠALTINIS TEKA IŠ ŽEMĖS
LV 08505
daina
Romantikų
r
Mokėsi Prėsklenis blogai. VIoje. X-oje vidurinės mokyklos klasėse Jis liko antriems me tams. Mokykloje jis buvo gana nedrausmingas, mokytojai daug su juo turėjo vargo, jam buvo mažinamas elgesys už netinka mą elgimąsi, pamokų praleidinė jimą. Teisiamojo Prėskienio pa darytas sunkus nusikaltimas bu vo dėsningas dalykas, išplaukęs iš jo svetimų tarybiniam jau nuoliui pažiūrų į gyvenimą į darbą. Į mokslą, iš jo amoralaus gyvenimo, iš netinkamo auklėji mo. šeimoje, nes motinos neprle. žiūra sudarė sąlygas formuotis svetimai tarybiniam žmogui pa saulėžlūrai. Teisiamasis net teis mo posėdžio metu neparodė sa vo'nuoširdumo jausmo nukentė
Rinke ir spendė LKP CK Laikraščių ir žurnalų* leidykla* apautu vė
Teisiamojo Prėskienio aBrr =.^ak'eri*tika' i° Padar Seiei. sunkus nueik rodo, kad toks žmogus ’?“v211Z!7as n’"ma visiems r kokias gali duoti gai Kaį, Jisai, būdamas laisvi nors pefl .kam . 1 ° ?nesiduos 'C&i iri'io k‘^fa'?a’?,J,ia nėra! “ visa tai . Atsižvelgiant --------- —**s*«*»i« »i VISA II išreikšti
koiek?^<Tkuri
SrH
■
a
varnu J^snie. ' i vąulu bausmės •fXa4:X%,>nę 5
V1I
r
«
- .
Vilniaus Valstvbinn ......... V. I v. u unlvv-t 2!Y^.rs,t.Ptn Chemi kulteto nJrmn kurso Sisd prašo Lietuvos» TSR yv,| vn'.' Telsma m„ P|s nuteisti Pn Viktorą aukščiausia bausme.
REDAKCINĖ KOLEG GMF III kurso qeoqrafl snęcialyhės studentai n-.l džiai užjaučia kurso i'H IVANAUSKĄ AlqJ, Jo myli* tėveliui mirus.
Fizikos Ir matematikos kuiteto fizikos spec. V | sas nuoširdžiai užjaučia L zą VAITKŲ, Jo mylimartM veliui mirus. .
T
•I
4Bs Puslaidininkių fizikos ■ tedros ir Puslaidininkių kos probleminės labom kolektyvas qilial užjaučia zą VAITKŲ, Jo mylimaveliui mirus.
Vilniaus Valstybinio Kapsuko v. universiteto sienio kalbų katedros rs džiai užjaučia vyr. dėst. PINESAITE-MORDELIENt mylimam tėveliui mirus
Užs. Nr. 3,