Studijuok fiziką ir matematiką!
J
ABITURIENTE IR GAMYBININKE, KVIEČIA FIZIKOSi IR MATEMATIKOS FAKULTETAS ♦
Visų šalių proletarai, vienykitės!
*
MŪSŲ KOMJAUNUOLIŠKA ŠEIMA
<
V. VALIUKĖNAS Fizikos ir matematikos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius IEKVIENŲ metų rugsėjo pirmąją visų ti, kad šefai — komjaunuoliai ir visur dirba aukštųjų mokyklų auditorijas užpildo gerai. vasaros atostogų metu gerai pailsėję Vasaros atostogų metu beveik visi fakulte. studentai. Jų tarpe šimtai pirmakursių. Pirmą to studentai dalyvauja studentų vasaros dar! kartą į auditorijas ateina vidurinių mokyklų bo ir poilsio stovyklose. Tai viena iš prietno mokiniai, Tarybinės armijos kariai, gamybi nlų, padedanti stiprinti grupių kolektyvus ugdanti moilę bet kokiam darbui, stiprinanti ninkai. Man norisi trumpai papasakoti apie Fizikos kolūkinio jaunimo ir studentijos draugystę, Ir matematikos fakulteto komjaunuolišką šeštadieniais ir sekmadieniais fakulteto šeimą, į kurią neužilgo įsijungs didelė res organizuojami turiningi vakarai, grupėse vyksta įdomūs pokalbiai, disputai. Daugelis publikos jaunimo dalis. Mūsų fakulteto komjaunimo organizacija studentų sportuoja: yra įvairių rinktinių na J skaitlinga. Joje daugiau kaip 700 komjau riai, kurių sudėtyje gina universiteto ir res-', nuolių. Tai 90 procentų visų stacionare besi publikos garbę atsakingose sportinėse varžy mokančių studentų. Busimieji fizikai, mate bose. Daugiau paminėjau tas studentiško gyve matikai, mechanikai puikiai suderina gerą mokymąsi su aktyviu dalyvavimu visuomeni nimo puses, kuriose atsispindi mūsų komjau. i niame gyvenime. Didelę dalį universiteto nuoliškos šeimos narių popaskaitinio laiko akademinio choro, ansamblio narių sudaro praleidimas. Apie specialybes ir specializaci ‘ mūsų fakuteto studentai-komjaunuoliai. Mūsų jas papasakos fakulteto katedrų vedėjai, stu fakultete, kaip ir kituose, yra meno saviveik dentų mokslinės draugijos nariai. los kolektyvas. Fakulteto komjaunuoliai pa Fakultete verda įdomus ir įvairiapusiškas! , laiko glaudžius ryšius su Vilniaus Elektroni gyvenimas. Prasidėjo pavasario egzaminų nių skaičiavimo mašinų gamyklos komjaunimo sesija. Ruošiasi visi. Tačiau žinome, kad irorganizacija, šefuojame dvi vidurines mokyk Jūs, brangūs abiturientai ir gamybininkai, las, kuriose studentai padeda organizuoti fi taip pat įtemptai ruošiatės. Žengsite dar vie zikų, matematikų būrelius, konsultuoja silp ną žingsnį į gyvenimą. Tikimės, kad paskuti- , niau besimokančius mokinius. Dalis komjau nį egzaminą išlaikysite sėkmingai. Laukiame nuolių šefuoja mažamečius nusikaltėlius. Tai Jūsų atvykstant, kviečiame įsijungti ’į mūsų gan atsakingas įpareigojimas. Reikia pasaky- komjaunuolišką šeimą.
K
AUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, TINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS 'V
k
nuo 1950 metų
Nr. 19 (454) 1963 m. birželio 1 d.
Kaina 2 kap.
J,
EI esate linkę į tiks liuosius mokslus, tai pa galvokite apie fiziko, in tiko, mechaniko speę. Kaip žinote, fizikos tematikos mokslai vlsaidino ir vaidina vieną išiausių vaidmenų žmonių JišMiime, nes Jie padeda pa0 itiI gamtos jėgas, priverčia Įmauti žmonijos labui, didelis šių mokslų vaiddabartiniame atominės
I
diagnozę. Taigi, matome, kad be fizi kos ir matematikos negali bū ti jokio technikos ir žmonijos progreso. Todėl ir yra toks didelis pareikalavimas šio profilio žmonių, ypač mūsų respublikoje. Sunku rasti res publikoje mokslinio tyrimo institutą, konstravimo biurą, stambią gamyklą, kurioje ne dirbtų mūsų fakulteto auklėti niai.
ISKĄ NULEMS n ii
DARBAS j A. RAUDELIONAS F(VIF fakulteto prodekanas, Fizikos-matematikos kandidatas
Įjos ir kibernetikos amįje Tokie dideli laimėjimai hnikoje, kosmoso užkarta be fizikos ir me,!negalimi „.................... Matematiniai ui[J tepatikos. -‘t Mhdi vilai ūbvciumoi skverbiasi uduai dabar |j viŽUB nokslus, įskaitant ir hu ną arinius. -Dabar ■ matemae tol taikoma ne tik tiksliuose kI luose, bet ir medicinoje, pmikoje, lingvistikoje, fūrė ir sparčiai vystosi ks matematikos šakos, matematinė lingvistika, matinė ekonomika ir kt. matinės mašinos vaidina p labiau ateityje vaidins indlnį vaidmenį atliekant (natinį vertimą iš vienos įsi :'1®s į kitą, automatinį skaiir užrašymą, planuojant les ūkį, automatizuojant gamyklų, kosminių lalTaldymą, nustatant Ilgos nii
G)
IZIKOS SPECIALYBE
I ipeclalizacijos: I . Radiofizlkos; 11. Puslaidininkių fizikos; iriJi. Astrofizikos; 11. Teorinės fizikos; >. Optikos ir spektros.kojljos. raį
iuI
MATEMATIKOS SPE CIALYBE ipeclalizacijos: | . Skaičiavimo matema>s; i !. Funkcijų teorijos; i. Tikimybių teorijos; 9. Geometrijos; M p. Algebros ir skaičių teo rijos. III. MECHANIKOS SPE CIALYBE stojantieji Į Fizikos ir tematikos fakulteto flzikos , _________________ matematikos ir mechaH os specialybes 1„2 — laiko ‘IM>s egzaminus: 1) lietu vių kalbos ............................ Ir literatūros (ra iinys); 2) matematikos „ 3) fizikos itu „ ir ____ žodžiu); "(Sližiu); 4) užsienio kalbos 1*0 ižiu).
mokslų
Aukštos kvalifikacijos flzikos ir matematikos kadrus ruošia seniausioji mūsų šalies mokykla — Vilniaus univer sitetas. Viename iš didžiausių universiteto fakultetų — Fi zikos ir matematikos fakulte te — ruošiama trijų specialy bių studentai — fizikai, ma tematikai ir mechanikai. Kiek viena iš šių specialybių yra tiek .plačios ir tiek išsivysčiu sios, kad joks žmogus negali gerai žinoti visos fizikos, ma tematikos, mechanikos, Studentai, studijuojantieji šluos mokslus, gilina savo žinias siauresnėse šakose — specia lizacijose. Fizikos specialybė je yra penkios specializacijos, matematikos specialybėje taip pat penkios specializacijos. Mechanikos specialybėje, kur dabartiniu metu yra tik antro kurso studentai, numatoma ruošti studentus dviem kryp timis: automatinio reguliavimo ir svyravimo teorijos. Stojant Į mūsų fakultetą, iš skyrus matematikos, ir mecha nikos specialybes, iš karto pa specializacija, sirenkama ir Matematikai ir mechanikai specifflizacijomis skirstomi trečiame kurse. Be to, stojant J mūsų fakultetą, jūs galite iš karto pasirinkti mokslinį-gamybinį arba pedagoginį pro filį. Pagal šiuos profilius ir vyks tolimesnis jūsų ruošimas. Moksliniame - gamybiniame profilyje mokslas truks 5,5 metų, pedagoginiam profilyje — 5 metai, be to, ketvirtame kurse bus vlenerlų metų ga mybinė praktika. Pirmuosius 2,5 metų visos specializacijos (atskirai fizikai, matematikai) mokosi pagal bendrą planą, o nuo trečio kurso studijuoja pagal pasirinktą specializaci ją. ., Respublikos gamykloms, konstravimo biurams, pramo nei, ekonomikai, moksliniams Institutams, aukštosioms ir vi durinėms mokyklos reikalingi šimtai ir tūkstančiai gabių ma tematikų, fizikų, mechanikų. Pagrindiniai šiuolaikinės tech nikos uždaviniai yra susiję su gamybos proceso visišku auto matizavimu, automatiniu in formacijos perdavimu, panau dojant elektronines skaičiavi-
mo mašinas bei naujausius matematikos ir fizikos pasie kimus. Be matematiko, fiziko čia apsieiti negalima. Todėl baigę mūsų fakultetą jaunieji specialistai, nepriklausomai nuo jų profilio, skiriami į mokslo-tirlamuosius institutus, aukštąsias mokyklas, konstra vimo biurus, gamyklas, dalis — matematikos ir fizikos mo kytojais vidurinėse mokyklose. Paskyrimas į darbą priklauso nuo pačių studentų, kaip jie mokėsi studijų laikotarpiu, kokiam darbui jie labiau rei kalingi ir naudingi. Reikia pasakyti, kad uni versitete yra visos sąlygos tapti geru specialistu. Pir miausia, fakultete yra gera materialinė bazė: turim daug bendrų ir specialių laborato rijų, aprūpintų modernia ir sudėtinga aparatūra, kuri kiekvienais metais papildoma. Yra geros auditorijos ir aukš tai kvalifikuotų dėstytojų bū rys. Geresniam studentų pa ruošimui Jau šiais metais gau nam elektroninę skaičiavimo mašiną. Gana turtingos fakul teto, o ypač universiteto moks linė biblioteka, kur yra dide lis knygų ir žurnalų fondas, gaunama mokslinė literatūra beveik Iš viso pasaulio šalių. Kad fakulteto dėstytojų kolek tyvas yra aukštai kvalifikuoti specialistai, rodo ir tas faktas, kad fakultete dirba penki nu sipelnę respublikos mokslo veikėjai. Tai profesoriai J. Kubilius (rektorius), A. Ju cys, P. Brazdžiūnas, P. Sla-Į venas, Z. Žemaitis. Yra fakul tete visa eilė docentų ir rųokslo kandidatų, kaip V. Statulevičius, K. Grincevičius, S. Setrellcas, V. Paulauskas, A. Širvaitis, J. Viščakas, V. Kabaila ir kt., Taigi, jeigu jūs mėgstate tiksliuosius mokslus ir nebijo te darbo, kviečiame pasirink ti vieną iš reikalingiausių respublikai ir mūsų šaliai spe cialybių.
Profsąjungos I Visi mūsų fakulteto studentai yra studentu profsąjungos na riai. Paqrindiniai profsąjungos uždaviniai yra rūpintis studentų buitimi, padėti komjaunimo or ganizacijai. Šiam darbui vado vauja fakulteto studentų prof sąjungos biuras, kuriame yra keletas sektorių Pavyzdžiui, bui ties sektorius rūpinasi bendra bučių, pašalpų skirstymu, tvar ka bendrabučiuose. Sis sektorius atsakingas už studentų aprūpi nimą kelialapiais į poilsio na mus, sanatorijas. Akademinis sektorius kontroliuoja • studentų pažangumą, paskaitų lankomu mą. Fakulteto saviveiklininkams padeda kultmasinis sektorius. Biure yra ideologinis sektorius, kurio uždavinys padėti komjau nimo organizacijai jos politinia me auklėjamajame darbe. Stiprus mūsų biure yra spau dos sektorius. Pagal laikraščių ir žurnalų skaičių, užprenume ruotų vienam studentui, mūsų fakultetas užima pirmąją vietą universitete. Greta laimėjimų pasitaiko . ir trūkumų, kuriuos stengiamės pašalinti. Kiekvienam visuomenininkui darbo atsiras. Laukiame.
R. KALYTIS
t
MATEMATIKA— taip pat poezija!
Prof. dr. J. Kubilius skaito paskaitą
r
F
s H
Doc. V. Paulauskas užsiėmime pas III k. fizikus
Universiteto studentai turi puikią tradiciją — padirbėti vasaros metu dvi savaites res publikos kolūkiuose. Reikia pasakyti, kad Fizikos ir mate matikos fakulteto studentai i šį darbą Įsijungia aktyviau-
TSKP Programoje sakoma: „Maksimaliai spartinti mokslo. , ir technikos pažangą —' labai • svarbus visos liaudies uždą vi: ■> nys". Vienas iš svarbiausių "! mokslo barų, vykdant šį atsa- . klngą uždavinį, yra matemati ’ ka. Pirmaeilę reikšmę ..koimp , ." lekslnlam gamybos mechanika vlmul ir automatizavimui turi elektroninės skaičiavimo ma ■ šinos. į Tačiau visur svarbiausia j yrą žmogus, nes visš, kas yra ■ sukurta, yra ' žmogaus proto ' kūriniai, į Ką jaudiną " prieš. 300 metų 4 prancūzų matematiko Ferma < testamentu palikta ir iki šipl i dar neįrodyta teorema, tas ga i 11 pasirinkti algebrą ir skai j člų teoriją. Kam Įdomus atrodo Eukli j do .-postulatas, tas gab pasi- ' rinkti geometriją. O Jej kam,( patinka funkcijos ir jų grafj. • kai, tas gali tapti fnnkctjU i teorijos specialistu. , ' j Tačiau, visur ir visada-rei- J kia" atsiminti; kad matemati koj, kaip ir muzikoj, negulima i kurti pagal užsakymą. Mate I matikoj kelius nurodo,- jos pa ( grindines idėjas išvesto rįt-: • i1 gyvenimas. ; „ t ; A. STAKE i FMF III k. matematikos spėč. I Studentas, Lenino vardo i t stipendininkas i 1 i ........... -. , 4 i
VASAROS DARBAI šiai. Pernai mūsų fakultetoi studentai dirbo trijuose kol ūkiuose: Radviliškio rajono „Taikos“ kol., Kelmės rajono „Grįžuvos" kol. ir Varėnos
GRUPIŲ GYVENIMAS Jums, mieli abiturientai ir gamybininkai. besiruošian tiems stoti, Į universitetą, be abejo, bus Įdomu kuo dau giau sužinoti apie šią aukš tąją mokyklą, apie jos gyve nimą. Tur būt, kiekvienam jau žinoma, kad gyvenimas aukštojoje mokykloje daug kuo skiriasi nuo vidurinės mo kyklos. Skiriasi ne tik mo kymo sistema, bet ir grupių gyvenimu nuo klasės gyve nimo. Čia jūs gal pasigesite nuolatinės auklėtojo priežiū ros: Įvairius susirinkimus, polltinformacijas ir kitas priemones reika pravesti patiems, žinoma, visose grupė se organizuojamose priemo nėse dalyvauja grupei pri skirtas šefas, o taip pat daž nai atsilanko atstovai iš faculteto komjaunimo komite to arba profbiuro. Grupėse
reikia išsirinkti gruporgą, še. niūną ir proforgą. Gruporgus ir seniūnus jau turėjote kla sėse ir jų pareigas, maždaug žinote, na, o proforgas — daugiausia rūpinsis jūsų po litiniu išsilavinimu ir buiti niais klausimais, žinoma, pas mus, aukštojoje mokykloje, gruporgai ir seniūnai turi daugiau pareigą,v daugiau darbo. Keliais bruožais nepapasa kosi apie sudėtingą ir Įdomų grupės gyvenimą. Tikime, kad daugelis jūsų Įstos Į univer sitetą, įsilies Į grupes, Įneš naują gerą iniciatyvą į jų gyvenimą.
R. ULEVIČIOTĖ II k. mechanikė
t
- i
i i
raj. „Spalio"--kol. Viso- buvo- | 12 pamainų po 30 'žmonių. ( Nė .vlenaš fakultetas taip ma- i slškai ; nedalyvavo v ašarot I darbų stovyklose. . . .. Šios dvi savaitės prabėga a i greit, net nepajunti, O’ po' to klos vasaros. darbų stovyklos jauties pailsėjęs, s.usfipfėj'ęs j Grįžti į namus su žvalia nuo l taika. ,.> . -. i Kad fizmatai iš tikrųjų dir ba neblogai, galima spręsti iš to, kad Kelmės rajono „Grįžu i } vos" kolūkyje dirbusiems II pamainoje studentams buvo į! pripažinta bendraunivensiteti . ) nė antroji vieta darbo stovyk I lų pamainų tarpe/ o Radviliš-'• klo raj. „Taikos" kol, antrai' pamainai — penktoji vieta. l
I
A. STABINIS FMF komjaunimo komiteto narys
i
i
IENA iš specializacijų, kurią pasirenka mate matikos specialybės stu dentai — yra skaičiavimo ma tematika. Skaičiavimo mate matika domisi daugelis stu dentų. Neveltui III kurse, skirstantis specializacijomis, didžioji jų dalis duoda pareiš kimus skaičiavimo matemati kos katedrai. Šios specializa cijos matematLkų daugiausia fakultete. Skaičiavimo matematikos specialistų kasdien reikia vis daugiau ir daugiau. Ir tai su prantama. Jei dar netolimoje praeityje Lietuva neturėjo nė vienos elektroninės skaičiavi mo mašinos, jei matematikai susipažindavo su darbu prie mašinos tik teoriškai. Jei pro-
V
stai ji — didžioji elektroninė skaičiavimo mažina!
Prie teorinės fizikos arklo
„Dėmesio! Dėmesio! Kalba vi. sos Tarybų Sąjungos radijo sto tys. Išvesta J orbitą nauja galin ga elektroninė skaičiavimo ma šina. Visi prietaisai funkcionuoja normaliai. Mašina veikia pirmuo ju kosminiu greičiu — per se kundę atlieka dešimt tūkstančių aritmetinių ir loginių operaci jų—“ — panašiais žodžiais ga lima išreikšti tuos laimėjimus, tą jausmą, kuri pergyvena mikro pasaulio tyrinėtojai. Džiauqsmas užpildo krūtinę, kai žmogus pakyla į. kosmosą. Mėnulis, žydras kamuolys, juo das kosmoso dangus — tapo be veik kasdieninėm sąvokom. Visa tai labai vaizdu. Ir netoli tas lai kąs, kai dulkėtame Mėnulio pa viršiuje liks pirmieji žmogaus pėdsakai. Yra ir kitas kosmosas, smul kiau įsivaizduojamas — mikro pasaulio kosmosas — tai gyvos molekulės, kristalai, atomai, ato mo branduolys, elementariosios dalelės. Jis taip pat beribis ir neišsemiamas kaip ir kosmosas. Galingi dalelių greitintuvai, elektroninės skaičiavimo maši nos, elektroniniai mikroskopai i— štai tos priemonės, tos rake tos, kurios nuneša žmogų ( pas laptingą ir lygiai taip pat sun kiai prieinamą mikropasaulį. Čia daug neištirtų pasaulių, at randami vis nauji ir nauji reiš kiniai, laukia savo sprendimo gyvybės atskleidimo klausimas, branduolinės energijos užvaldy. mo problema, elementariosiosi dalelės, sparčiai vystosi elektro' nika, elektroninės skaičiavimo mašinos ir kitos mokslo bei technikos sritys. Visa tai bend ru vardu vadinama fizika. Šian dien nėra reikalo daug vargin tis, aiškinant fizikos ar matema' tikos reikšmę. Mūsų respubliko je tikslieji mokslai, jų tarpe fi-
!
FUNKCIJŲ TEORIJA IMatematikus — funkcijų teorijos specialistus — ruo šia Matematinės analizės ka tedra, vadovaujama seniausio respublikos matematiko —< profesoriaus Zigmo žemaičio. Su kai kuriomis funkcijoj mis — trigonometrinėmis, i laipsninėmls, rodiklinėmis ir tų funkcijų grafikais esate! susipažinę dar vidurinėje ( mokykloje. Tolimesnis funkci-J jų nagrinėjimas atves muši l naują pasaulį. Panašiai,/ kaip aritmetikoje su skaičiais, J i matematinėje analizėje atlie-l kami nauji veiksmai — dife-? rencijavimas ir integravimas) — su funkcijomis. Algebros! lyatyse nežinomieji buvo Į (skaičiai, o diferencialinėse ir) i inteąralnėse lygtyse nežino-( mleji yra funkcijos. / Visos šios matematinės ša-) kos nėra sausa abstrakcija,! o turi platų pritaikymą. Niu-) ‘ tonas, prieš 300 metų suku-' ręs matematinės analizės pa-( grindus, jų pagalba, žinoda-) mas planetų judėjimo dės-į nius, išvedė visuotinės frau-i kos dėsnį. Diferencialinės lyg-) “tys panaudojamos spren- i džiant įvairausius mechani-t kos uždavinius, nagrinėjant) dangaus kūnų ir žmogaus) sukurtų palydovų judėjimą iri’ t. t.. Viena diferencialinių j lygčių šaka — vadinamos) matematinės fizikos lygtys) nagrinėja garso ir šviesos) bangas, šilumos plitimą kū-\ na, įvairių kūnu potencialus) ir kitus fizikos klausimus. ) Funkcijų savybes specialiai) tiria funkcijų teorija. Pažy-) mėtina, kad viena tos teori-) jos šaka — kompleksinio kin-( tamojo funkcijų teorija — ) buvo rusų matematikos tėvo) N. Žukovskio panaudota lėk- ( tuvo sparnų profiliui apskai-) ' čiuoti. ) i Be šitų ir čia nesuminėtų ( dalykų funkcijų teorinės spe.) ' cialfzacijos studentai klauso) i dar specialius funkcijų teori-( jos kursus. Be to matemati.) nės analizės katedroje skai-) i tomą matematikos istorija.) Pradėta tyrinėti ir Lietuvos) ' matematikos Istorija, praside-) danti seniausiame Tarybų) Sąjungoje — Vilniaus univer-) sitete, įsteigtame 1579 m. \ i Mūsų respublikai reikia f daug ir gerų matematikų,) todėl Fizikos ir matematikos) i fakulteto durys plačiai atida-) rytos tiems, kurie myli ma-1 tematiką ir darbą. \ doc. V. PAULAUSKAS
)
zika ir matematika, pokario me. delis — pasėtas kituose protuo tais nepaprastai išsiplėtojo Ir se išauga ir duoda vaisius, ma toliau plėsis. Pakanka priminti, žytis, gal ir mikroskopinis, siū kad šiandien mūsų respublika lelis nenutrūkstamoj žmonijos turi geriausių elektroninių mik pažinimo gijoj. Pinti, austi nors roskopų, elektroninę skaičiavimo ir ploniausius tos storos gijos mašiną. siūlelius — nelengvas darbas, Norisi tik viena pasakyti — kruopštus Ir atidus. Jei ne dau matematika, ar juo labiau fizi giau. Tačiau miela akiai h* šir ka, nėra tokie sausi mokslai, džiai, kai žmonija puošiasi nau kaip dažnai manoma, Jiems ne- ju pažinimo rūbu. svetima romantika ir melsvi hoTodėl šiandien malonu prisi rlzontal — Juk šios pažinimo minti tą gražią pavasario dieną, sritys tokios plačios, jose tiek kai mūsų gerbiamo profesoriaus daug neišplėštų dirvonų, jose Z. žemaičio paragintas pasirin tiek daug ir kartu tiek mažai kau Fizikos ir matematikos fa žinoma. Nors ir kukliausia nau kultetą ir palinkėti ta proga jovė, nors Ir mažiausias naujas sėkmės, stojant Į šį fakultetą. pažinimo grūdelis — tai lyg dei J. CIPLYS mantėlis, žėrintis vaivorykštės spalvomis, dėl kurio verta varg Fizikos-matematikos mokslų ti. Dar daugiau. Tai gyvas grūkandidatas
„ŽMOGAUS VALIA IR DARRAS NUOSTABIUS DALYKUS DARO“ J. AMBRASAS vyr. dėstytojas
gramos būdavo sudarinėjamos tik sąlyginei mašinai, tai da bar vaizdas kitas. Šiandien jau veikla Mokslų Akademijos skaičiavimo centras, derinama skaičiavimo mašina Kaune. Šią vasarą elektroninę skai čiavimo mašiną gaus universi tetas. Mokslų Akademijos skaičia vimo centro šeimininkai Jauni kaip ir pats centras. Daugelis centro darbuotojų aukštąjį mokslą baigė paskutiniaisiais metais. Visi programuotojai, dirbantieji centre, yra univer siteto auklėtiniai. Reikia turė ti galvoje, kad centras kas dien plečiasi, kad darbuotojų reikia vis daugiau ir daugiau, kad sprendžiamų problemų skaičius kasdien didėja. Cent re kasdien išsprendžiama tiek uždavinių, kad jų sprendimui rankiniu būdu reikėtų dešimt mečių. Ir tai nenuostabu, ži nant, kad elektroninė skai čiavimo mašina per sekundę atlieka apie 10000 aritmeti kos veiksmų. Skaičiavimo matematikos specializacijos studentai gre-
PUSLAIDININKIAI TAI BEVEIK VISAS PASAULIS
TJ IZIKOS mokslas yra tampriai susijęs f* su technika, jis sudaro jos pagrindus. Tačiau, Jei anksčiau fizikos atradimai buvo tik po kurio laiko taikomi, buvo sako Pusialdimnkių fizikos probleminės labora ma, kad „šių dienų fizika yra rytojaus techtorijos vedėjas A. Smilga konstruoja naujo nlka“, tai mūsų laikų technikai būdingas tipo generatorių. bruožas — greitas ir platus naujausių fizi kos atradimų pritaikymas. Tipišku pavyzdžiu čia gali būti puslaidininkių fizika ir jos pag rindu atsiradusi puslaidininkių elektronika. temą. Įmontuoti sienose termoelementai leis „Puslaidininkiai — tai bevelk visas, mus išlaikyti pastovią kambario temperatūrą Kei supantis pasaulis“, — taip juos vaizdžiai nu čiant išjungėjų srovės kryptį, galima bus sakydavo akademikas A. Jofė. Pastaruoju kambarį ne tik šildyti, bet ir karštą vasarą metu nustatyta, kad ir organinės medžiagos vėsinti. pasižymi puslaidlninkiškomls savybėmis, at Dar labai daug būtų galLma rašyti apie sirado nauja puslaidininkių klasė — organi. puslaidininkinių prietaisų: diodų, tranzisto nlal puslaidininkiai. rių, fotoelementų, fotovaržų, termisterių, terPirmą kartą puslaidininkiams būdinga moelementų, balometrų ir kitų taikymą. charakteristika — neigiamas temperatūrinis Atsižvelgiant į sėkmingą puslaidininkių koeficientas — buvo aptikta Faradėjaus elektronikos vystymąsi, vis didesnis dėme 1833 metais. Seleno fotolaldumas buvo pa sys yra skiriamas Kasmet stebėtas 1873 metais Smito. Tačiau tada pra daugėja ; gamyklų, puslaidininkiams. Institutų, kuriuose gami monė buvo silpnai išsivysčiusi. Inžinieriai nami puslaidininkių skaičius. manė, kad dėl puslaidininkių savybių (stip Ypač sparčiais tempais prietaisai, puslaidininkinė pra rios priklausomybės nuo Išorinių sąlygų: tem monė Tarybų Sąjungoje, tame skai peratūros, apšvietimo, elektrinio lauko stip čiuje irvystosi Lietuvoje. MA Fizikos ir ma rumo ir t. t.) negalima bus jų panaudoti tematikos institute LTSR puslaidininkiai tiriami ke praktikoje. Audringa puslaidininkių elektro turiuose sektoriuose, artimiausiu metu numa nikos vystymosi era prasidėjo antro pasauli toma Įsteigti Puslaidininkių institutą. Vil nio karo įmetu, kai puslaidininkiniai diodai niaus yra Puslaidininkių fizikos buvo panaudoti radiolokacijoje, o lnfrarau- katedrauniversitete ir nauja Puslaidininkių probleminė donoslos šviesos detektoriai — žvalgyboje. laboratorija. Tačiau ypatingai plačiai puslaidininkiai tai to, Lietuvoje numatoma sparčiai vysty komi gamyboje paskutiniame dešimtmetyje. ti Be mikroelektroniką, kurios pagrindą sudaro Be Jų neapšlelna ne tik kosminės raketos, Todėl nenuostabu, kad kiek radiotechnika, elektronika, automatika, skai puslaidininkiai. vienais metais reikalingas vis didesnis pus čiavimo mašinos, bet ir medicina, biologija laidininkių specialistų skaičius. Vis daugiau ir žemės ūkis. mokslininkų ir inžinierių, gerai žinančių pus Kiekvienas Jaunuolis svajoja pasigaminti laidininkių fiziką ir sugebančių konstruoti. miniatiūrinį radijo Imtuvą, kuris tilptų deg Vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, ruo tukų dėžutėje. Sį klausimą fizikos inžinieriai puslaidininkių specialistus, yra univer sėkmingai Išsprendė. Dabar mes turime radi šianti sitetas. Jo auklėtiniai dirba Mokslų Akade jo Imtuvus ir siųstuvus, kurie telpa pirščiu mijoje, probleminėse laboratorllose. Elektroke. Tokio dydžio prietaisai panaudojami kos grafijos institute, ska'člavlmo mašinų, „El minėse trasose. Tabletės dydžio radijo siųs fą“. telemazgų ir kitose gamyklose. Tačiau tuvai sėkmingai taikomi medicinoje. Keliau puslaidininkių specialistų dar labai trūksta, damas žmogaus žarnomis, radijo bangomis Jis mokslnlo tyrimo institutuose, konstra perduoda įvairių vietų temperatūrą, o taip ypač vimo biuruose, todėl dažnai organizuojami pat fiksuoja žarnų žaizdas. Puslaidininkiniai laikini kursai, kuriuose kitų specialybių fi termometrai plačiai taikomi ne tik medicino zikai bei inžinieriai supažindinami su puslai je, šiluminėje technikoje, bet ir kosminiams dininkių fizika ir Jos pasiekimais. Giliai ir objektams tirti. Jie registruoja labai mažus plačiai susipažinti su puslaidininkių fizika galingumus, temperatūros matavimo laikas galima pasirinkus puslaidininkių speclalizalabai trumpas — milisekundės, o temperatū cllą universitete. Be bendrų fizikos, matema rų matavimo diapazonas labai platus. Medi tikos, braižybos disciplinų, šios specialybės kai, biologai jų pagalba matuoja atskirų kū studentai Išklauso puslaidininkių fizikos, jų no dalių temperatūrą operacijos ar eksperi magnetinių grandinių, kristalofizlkos, pus mento metu, o astrofizikai tiria raudonų ban laidininkinių medžiagų, puslaidininkinių prie, gų atspindį nuo Mėnulio paviršiaus. Infra- taisų ir jų panaudojimo, radiotechnikos, im raudonųjų detektorių pagalba tamsoje galime pulsinės ir aukšto dažnumo technikos bei ki pastebėti įkaitintus objektus: lėktuvus, tan tus specialius kursus. kus, automobilius, laivus kelių kilometrų at Ketvirtame—penktame kurse studentai at stume. Žmogaus temperatūros pilnai pakan lieka 9 mėnesių gamybinę praktiką techni ka, kad galima būtų jį „matyti“ visai tam kų, laborantų ir inžinierių etatuose institu sioje salėje. Puslaidininkių termometrų pa tuose, laboratorijose ir gamyklose. galba biologai nustatė, kad daugelio lapų Puslaidininkių specialybės studentai akty atskirų vietų temperatūra yra nevienoda, kas yra susiję su skirtingais fiziologiniais pro viai dalyvauja SMD darbe. Daugelis Iš |ų skaitė pranešimus Leningrade, Maskvoje, Ki cesais. Fizikai neužmiršta *ir mūsų buities porei jeve, Taškente, Odesoje ir kitur. Daug iš jų kių. Jau dabar yra sukonstruoti puslaidinin apdovanoti diplomais. kiniai šaldytuvai, o artimiausiu laiku numa Doc. J. VISCAKAS toma iš esmės pakeisti patalpų šildymo sls- Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas
ta eilės speckursų klauso ma tematinę logiką, elektroninių skaičiavimo mašinų ir progra mavimo kursą, tiesinį bei dina minį programavimą, artutinlus skaičiavimo metodus. Sle kur sai yra būtini, norint tapti geru specialistu. O specialis tų laukia probleminės labora torijos, įvairios gamyklos, aukštosios mokyklos, skaičia vimo centrai. Nemaža specia listų reikės ir universiteto skaičiavimo centrui. Mielas abituriente, jei tau patinka matematika, jei tave
vilioja darbas prie elej nių skaičiavimo mašinų,■ tu nori nors dalele pr-1 prie sprendžiamų probj stok į Fizikos ir mate- ■ fakultetą, pasirink mat.-] kos specialybę. Tavo I — tavo rankose. Jei J dirbsi — visuomet p-1 savo užsibrėžtą tikslą, pi gąsk žodžių — „aš matei kas“. Negalvok, kad r:. 1 tiku gali būti tik tie ;1 draugai, kurie jau moki suole yra vadinami matei kais, kad matematiku gaji ti tik ypatingų gabumui nės. Jei taip galvoji | klysti. Matematikos dauj bijo todėl, kad nedirba 1 sekliai. Matematikoje I labai glaudžiai siejasi, ’Cį matlka nepripažįsta neriui lumų. O kai nuosekliai rl si, tai lengvesnio dalyko! ra. Būk tikras, kad pal studijuoti matematiką, n mink A. Nekrašovo žodi „Žmogaus valia ir darbas! stabius dalykus daro“. I
19!
FIZIKA IR MATEMATIKA
DAUGELIO KI]
MOKSLŲ PAGRINDAS. TAI ĮDOMIOS, KILNIOS
PERSPEKTYVIOS SPECIALYBES. BET JOS REIKALĄ
JA NE LENGVABŪDIŠKO ŽAVĖJIMOSI, O ATKA LAUŠ, ĮTEMPTO DARBO. VISADA PRISIMINK T.l
I
Kas pamėgote radiją Mūsų amžiuje labai smarkiai Išsiplėtė fizikos mokslas. Fiziki niai tyrimo metodai plačiai pra dėti naudoti ne tik gretimose fi zikai mokslo šakose’, bet Ir la bai tolimose — humanitariniuo dese moksluose. Pastaraisiais etlė šimtmečiais susikūrė visa naujų fizikos mokslo šakų, kaip antai, biofizika, astrofizika, medlcininė fizika ir kt. Nuodugniau pažinti visas fizikos mokslo sri tis nebeįmanoma. Todėl net studjuojantleji pačią fiziką, papras tai pasirenka vieną arba kitą specializaciją, smulkiau išstudi juoja tik kai kurią fizikos sritįBe kitų, Fizikos ir matematikos fakultete yra ir radiofizikos spe. ciallzacija, kurią globoja prieš ketvertą metu Įkurta Radiofizi kos katedra.
Radlofizlka priklauso prie naujųjų fizikos mokslo šakų. Iš vienos pusės ji tiria radijo ban gų sklidimą žemės oro atmosfe roje ir už jos ribų, aukštųjų at mosferos sluoksnių ionlzacljos būvi ir Jo įtaką bangų sklidi mui; aiškina Saulės ir kitų dan gaus kūnų radijo bangų spindu liavimą. Iš antros pusės, ra.liofizika, nagrinėja elektroninius reiškinius kietuose bei dujiniuo se kūnuose (puslaidininkiuose, dlelektrlkuose bei plazmoje), ti ria būdus tuos reiškinius pa naudoti praktikoje, konstruo jant naują radloąparatūrą bei tobulinant Jau turimus radijo prietaisus. Nagrinėjami radiofi zikos klausimai turi didelę moksInlę bei praktinę reikšmę, ypač dabar, prasidėjus kosminei erai. Juk radijo bangomis yra palaikoma ryšys su dirbtiniais Žemės palydovais bei kosminiais lai. vais.
sytojus supažindina su nd šia radiofizikos sritimi — mosios šviesos taikymais I macijos perdavimui. Mokydamiesi radiofizikos dentai studijų metu spec‘ impulsinės technikos, supę to dažnumo, elektronikos matavimų laboratorijose žindinami praktiškai su r; zlkinlas matavimo metodai dljo prietaisų konstravimo grlndals.
Be mokomųjų laboratl radiofizikos katedroje yra J linio tyrimo laboratorijos. J radiofizikos specializJ se studentai sūpažlndlnami mokslinio tyrimo metodai
įgauna stiprius laborata darbo įgūdžius. Katedroje I bajnas radioelektronikos I ties mokslinis darbas. i Radiofizikos speclalizal studijos trunka: gamybinio filio — 5.5 metų pedalo] profilio — 5 metai. Kai
radiofizikos specializacijos grindą sudaro tvirtos radiol nikos žinios, pageidautina, šią specializaciją rinktųsi kurie Iš tiesų yra pamėgę diją, dirbę radiotechnikos tyje, radiotechnikos būreli! radijo mėgėjai.
Sparčiai besivystančiame sų respublikos moksliniame be žymią vietą užimą radid kiniai tyrimai bei radioted
nių ir elektroninių prie! gamyba. Respublikoje ve daug radiofizlkinio pobO mokslo tiriamųjų Institutų probleminių laboratorijų, d didžiulės elektroninių priet gamyklos, statomos nai Šioms mokslo Įstaigoms ir nėms labai reikalingi radio kai. Jie reikalingi ir vidurin mokykloms, kur skaitlingi yra radiotechnikos būreliai, šiandien visus, ir didelius ir žus, domina radijas. Kviečiame visus, kurie mėi ir domisi radiju, pasirinkti n ir ne lengvą, tačiau labai mią radiofizikos specializacij:
Pasirinkę radiofizikos ____________ specia____ llzaciją, studijų metu supažindi nami teoriškai r praktiškai su Impulsine radiotechnika, ultratrumpųjų radijo bangų genera vimo bei matavimo metodais, su puslaidininkių fizika Ir puslaldi. ninkių elektronika, puslaidinin kių elementu taikymu radijo schemose. Pastaraisiais metais Prof. P. BRAZDŽIŪNAS pradėtas skaityti ir kvantinės radiofizikos kursas, kuris klau- Radiofizikos katedros vedėį
Radiofizikas katedros vedėjas prof. P. BRAZDŽIŪNAS
diplomantų gyvenimo reit prabėgo penki studijų metai aukštojoje mokykloje. Ne> valandų praleista laboratorijose, dauq dirbta su knyga, sie. kuo giliau ir pilniau įsisavinti mokslo paslaptis. Juk ma01’kickvienas sutiks su tuo, kad fizika, reikalaujanti dauq teo rinių be betarpiško praktinio jų paqrindimo, yra viena jauslų mokslo šakų. Norint tapti tikrai qeru specialistu, neĮnka įsisavinti vien tik dėstomas disciplinas, nepakanka atPd privalomus laboratorinius darbus, o būtiną nuolat plėsti sa. N nokslinį akiratį, įqyti papildomus darbo įqūdžius. Todėl daurnūsų diplomantų, dar studijuodami žemesniuose kursuose itJ Mosi moksliniu darbu, aktyviai dalyvavo astrofizikos, teonaa į fizikos, puslaidininkių bei kitų būrelių veikloje, darė pra Ibus universiteto mokslinėse konferencijose. Ok^Hesenlai mes qrjžome iš metus laiko trukusios gamybinės ikos. Tai buvo tikra avvenimn qyvenimo mokykla. Praktika* buvo ■ ‘-Lot mokvkla Praktika hiivn atna moksliniuose tyrimo institutuose, aukštosiose mokykio?al ^airiose respublikos įmonėse. Darbo metu qreit paaiškėjo, s disciplinas mes nepakankamai įsisavinę, į ką labiausiai >ų a atkreipti dėmesį tolimesnių studijų eiqoje. O tokia ilga ikos trukmė qerai leido suprasti darbo procesą, įsijausti (jo ritmą. abar mums svarbiausia qerai atlikti bei apqinti diplominius 1 clūs, o vėliau — darbas Tėvynei. V. KUDABA j V k. fizikos spec. studentas
SMD MATEMATIKOS SEKCIJA
/t/
t
į '“ v
M
*
1
n U'
■' ®
.1
V? «
V k. radlofizikas V. Kudaba ruošia diplominį.
m co paj J
ASIŽVALGYKIME VISATOJE
irintiejl studijuoti astroIją, stodami į Vilniaus jrsitetą, pasirenka Fizikos atematikos fakulteto fizispeclalybę, o pastarojoje iauresnę astrofizikos speįaclją. Astronomijoje yra įvairių tyrimo krypčių, S aus astronomai yra astroi bei „žvalgybininkai“, L; p pat ir dirbtinių Žemės ovų sekėjai. Astronomų et tyvas čia domisi žvaigžrūšiavimu bei jų paslymo tyrimu plačioje mūį įlinkoje ir ypač seka neH s, kintamąsias žvaigždes, . matyt, pereina Iš vienų išid į kitas. Šiam uždaviniui š®klrta universiteto Astroos observatorija, prie kuveikla atskirais nuostan llniaus Optinė dirbtinių s palydovų stebėjimo
as
rs astrofizikai, prieš eiteorlnlus astronomijos s, turi dar gerokai paiuotl fizikos ir matemadalykus, tačiau praktišką nomijos darbą jie prade. uo pirmo kurso astrofizljūrelyje. Vyresnių drauadovaujami, jie išmoksta tl dirbtinius kosminius
ai
10
1
kūnus ir kintamąsias žvaigž des, taip pat susipažįsta su la boratoriniu stebėjimo medžia gos apdorojimu. Mūsų observatorija nėra kokia „šventovė“, už septynių užraktų saugoma nuo „nepa švęstųjų“. Čia nėra eilių prie astrofizikos tyrimo priemonių. Dabar observatorija turi ketu rias teleskopais aprūpintas patalpas: tris bokštus suka mais stogais ir vieną mažesnį paviljoną. Iki ateinančio ru dens numatyta turėti dar du įrengtus paviljonus. Kiekvienais metais univer siteto studentų mokslinėje konferencijoje Jauni astrofizi kai pateikia keletą savarankiš kų mokslinių tyrimų. Kai ku rie darbai patenka į mokslinę spaudą ir randa platesnį at garsį. Taigi, stokite draugai į mokslo kūrėjų eiles, papildy dami jaunų tarybinių astrono mų būrius. Jūsų laukia vyres nioji astronomų karta, laukia ir plačioji visuomenė, gyvai besidominti astronomijos lai mėjimais, brėkštant kosminei žmonijos erai. Prof. P. SLAVĖNAS Astronomijos katedros vedėjas ♦'
lauš DŽP stebėjimo stotyje— vfl
t
aunasis astronome!
Mūšų amžius —' audringas ktr Ljmlkos vystymosi ir OTi h kosminių skridimų bei m®so užkariavimo amžius, žemės atgi! eną už os ribų jau skraido apie r Utinių kosminių kūnų, o filis sėkmingai paleistų iių palydovų. skaičius Iki 1963 m. gegužės mėĮnet 155, neskaitant rajlešėjų, palydovai vis plaI adedami pritaikyti žmoI rbūvlui, greta plačių ėliiI nių tyrimų. O tolesnės ■> ir technikos pažangos ■ktyvas sąlygoja visų H iusių gamtos mokslo šaBitematlkos, fizikos, che■ biologijos išvystymo lyJ| tris — būtina technikos, įlĮĮnos, žemės ūkio ir kitų j® kilimo ir efektyvumo '8ĮI Šiandieną, sprendžiant V iš aktualiausių uždavlUZ.A-CU ld. V1I11U, S kosmoso užkariavimo, ^■clų savo indėlį įnešė ir V is dirbtinių Žemės pa*9 (D2P) stebėjimo stotis, 9 i vienintelė respublikoI prieš paleidžiant pirs D2P, prie Vilniaus iteto Astronomijos obrljos. Stotis aprūpinta Cla ' aparatūra ir veikia iokslo tiriamoji laboraJoje dirba pagrindinai . ‘kos ir .......... ............fakul___ matematikos Sideritai — astronomijos
1|||
.
entuziastai. Už vertingą moks linę Informaciją (Vilniaus DZP stebėjimo stotis pirmau janti Tarybų Sąjungoje) akty viausieji stebėtojai daugelį kartų buvo apdovanoti TSRS Mokslų Akademijos Garbės raštais bei piniginėmis premi jomis. Dauguma DZP stebėto jų toliau gilina savo žinias moksliniame studentų astrofi zikų būrelyje, paruošia vertin gus mokslinius pranešimus, kuriuos skaito tiek Vilniuje, tiek ir kitose respublikose. Šiais metais jau II kurso astrofizikas R. Kalytis su pra nešimu pabuvojo saulėtoje Gruzijoje, III k. astrofizikas R. Bartkus — Kazanėje ir t. t. Taip prasideda jaunimo mokslinis bendradarbiavimas, o tai astronomams labai ak tualu. Todėl jaunuoli, jei tave do mina naujos problemos astro nomijoje, jei myli darbą ir trokšti praturtinti tiksliuosius mokslus, nedvejodamas pasi rink studijų vietą dvidešimto jo amžiaus mokslų fakultete — Fizikos ir matematikos fa kultete. ’ A. JUODOKAS Vilniaus DZP stebėjimo stoties viršininkas, astronomijos katedros dėstytojas
įtraukti nuo pat pirmo kurso. Prityrę dėstytojai parenka pirmakursiams tokius uždavi nius, kurie palyginti nesun kiai sprendžiami, tačiau duo da labai daug naudos ugdant matematinj išradingumą, sie kiant sudominti studentus moksline veikla, organizuoja mi uždavinių sprendimo kon kursai. Konkursams įdomius ir originalius uždavinius pa telkė geriausi fakulteto spe cialistai. Jau suvesti geomet rijos uždavinių konkurso re zultatai. Kaip pažymi žiuri komisija, nežiūrint nedidelio konkurse dalyvavusių skai čiaus, dalyviai patelkė visą eilę įdomių sprendimo varian tų. Džiugu tai, kad patelku sieji darbus I kurso studentai, parodė gerą analizinės geo metrijos kurso žinojimą, o svarbiausia — siekimą Įgytas Universitete žinias pritaikyti plačiai panaudojama spektri praktikoje. Geriausiai kon pasirodė S. Steišūnas. nė analizė. Šiandien, kai vyks kurse (II k.), J. Silver, R. Gylis (I ta kova už gaminių kokybę, k.). Kartu reikia pažymėti fi tai spektrinė analizė gali labai zikos spec. III kurso studentą daug padėti. Kadangi spektri Ališauską, S., kuris taip pat išsprendė visus uždavinius. nė analizė, lyginant Ją su che Studentų mokslinėje konfe mine analize, yra daug grei rencijoje pranešimus skaitė tesnė, pigesnė,' dažnai ir tiks 18 studentų. Geriausiais pri lesnė, tai fizikas, kuris gerai pažinti diplomatų J. Kruoplo, L. Saulio, G. Misevičiaus, yra susipažinęs su spektrais, ketvlrtakursės R. Vasiliaus gamyklose yra labai laukia kaitės pranešimai. Nenuostabu mas. Daugelyje gamyklų yra — visi jie jau nuo pirmo, suorganizuotos spektroskopl- antro kurso dirba mokslinį darbą. Labai džiugina antra nės laboratorijos, kuriose dir kursio S. Steišūno pasiekimai. ba ne pavieniai, o ištisi spekt- Kaip ir pernai, jam paskirta roskoplstų kolektyvai. Ateity trečioji vieta. Labai gerą dar je tokių laboratorijų skaičius bą konferencijai paruošė II stud. J. Nadolinska. Ne žymiai išaugs ir spektrosko- k. blogai dirbo, nors ir nespėjo pistų pareikalavimas bus dar paruošti pranešimų II k. stud. V. Nekrašas, III k. J. Raulydidesnis. Kita grupė katedros dar- naltls ir kt. Kasmet mūsų fakulteto ma buotojų dirba molekulinės tematikų darbai sulaukia spektroskopijos srityje. Tai aukšto įvertinimo Respubliki dar, palyginti, nauja fizikos nėje aukštųjų mokyklų stu mokslinių darbų apžiū mokslo šaka. Ji sprendžia klau dentų roje. Geriausi darbai apdova simus, susijusius su medžiagų nojami Aukštojo ir specialaus struktūra ir todėl daug gali vidurinio mokslo Komiteto padėti tiems, kurie kuria nau diplomais ir kelialapiais į Vi jas medžiagas. Mes tiriame sasąjunginę Liaudies ūkio lai mėjimų parodą. įvairių organinių medžiagų SMD palaiko glaudžius ry spektrus. Mums rūpi, kaip į šius su kitų šalies miestų mokyklomis. šias medžiagas, o tuo pačiu ir aukštosiomis Kiekvienais metais fakulteto jų spektrus veikia tirpiklis, studentai skaito mokslinius temperatūra. Savo laboratori pranešimus Maskvos, Kijevo, jose mes sudarome temperatū Lvovo, Minsko universiteitų ras, siekiančias beveik — 200 mokslinėse konferencijose. Negalima užmiršti mūsų pe C. Ir tokiose žemose tempera dagogų. Fakultete yra daug tūrose gaunami labai įdomūs dėstytojų — mokslinio darbo molekuliniai spektrai. entuziastų. Visų pirma, tai Gamyklose molekulinė spek prof. J. Kubilius, prof. Z. Že doc. V. Statulevlčius, troskopija panaudojama anali maitis, doc. A. Naftalevlčlus, doc. K. zei, procesų automatizacijai. Grincevlčius, doc. A. MatuYpač ten, kur tenka dirbti su zevičlus, doc. B. Voronkovas, dažais ir spalvotomis medžia doc. V. Kabaila, vyr. dėst. A. Matullauskas, vyr. dėst. H. molekulinės Jaslūnas gomis. Todėl ir daugelis kitų. specialistai spektroskopijos Baigiant norisi priminti, tiek mokslo įstaigoms, tiek ir kad darbas SMD naudingas ir kitais atžvilgiais. Svarstant gamykloms labai reikalingi. stipendijų ar bendrabučio Taigi, kokią fizikos sritį be klausimą, daug reikšmės turi pasirinktum ir ją baigtum, vi studento darbas mokslinėje sur būsi laukiamas ir reikalin draugijoje. gas. Todėl ir kviečiu jus, abi G. MISEVIČIUS turientai, i mūsų laboratorijas SMD matematikos sekcijos ir auditorijas. pirmininkas
Kur bedirbtų mūsų fakulte to absolventas — gamykloje ar mokslo tiriamajame institu te ar kitur — jam labai pra verčia mokslinio darbo įgū džiai, įgyti dirbant studentų mokslinėje draugijoje. SMD tikslas — padėti profesorlųdėstytojų kolektyvui ruošti aukštai kvalifikuotus specia listus. Dirbdami SMD, studen tai išmoksta naudotis periodi ne matematine literatūra, įsi savina ir patobulina gana su dėtingus matematinių tyrimų metodus, išmoksta pritaikyti įgytas žinias praktikoje. į mokslinį darbą stengiamės
FIZIKA IR TECHNIKA E vienas abiturientas dvejoja: ką pasirinkti, fiziką ar techniką. Flzlka jį vilioja savo perspektyvo mis vis plačiau ir giliau pa žinti gamtos dėsnius, savo naujausiais atsleklmals bran duolinės fizikos, radlofizlkos ir kitų fizikos šakų srityje. Čia ir saulės baterijos, ir ra dijo aparatai, sumontuoti deg tukų dėžutėje, čia ir fotogra fija be fotoaparatų, ir aklai nematomi spinduliai, ir negir dimi garsai. Pagaliau, ir į kos mosą neišeinama be fizikos. Bet technika jį traukia į save ir kviečia į gamyklas, kur dūzgia sudėtingos mašinos, ku rios gamina viską, kas tik žmogui reikalinga. Būti tų ma šinų kūrėju ir valdyti jas tikrai viliojantis dalykas. Už tai kartais ir sunku pasirinkti: fizika ar technika. Bet ar yra jau toks esminis skirtumas tarp fizikos ir tech nikos? Ar fizika ir technika tarp savęs nesuderinami? Ne reikia susidaryti sau vaizdo apie fiziką vien iš to, ką mes matome fizikos kabinete: čia keli ampermetrai ir voltmetrai, šiek tiek radijo detalių, variklių modeliai, kalorimetral, optiniai suolai ir dar ke letas kitų prietaisų. Su tokiais prietaisais šiandien fizikos mokslo neišvystysi. Patekęs į gerai Įrengtą fizikos laborato riją iš karto neatskirsi, kad čia ne gamykla — tiek daug čia sudėtingų mašinų Ir apa ratų. Tiesa, čia neišleidžiami gaminiai dideliais kiekiais, ta čiau čia dažnai sprendžiami grynai gamybiniai klausimai: ką reikia daryti, kad gaminiai būtų geresni, patvaresni, kad Jie labiau patenkintų vartoto ją. Tarybiniam fizikos mokslui būdinga tai, kad jis nėra ati trūkęs nuo gyvenimo, kad fi zikos teorijos siejamos su praktika. Neveltui sakoma, 'kad fizi ka yra technikos pagrindas. Daugelis technikos šakų iš es mės yra išvystymas viena technine kryptimi vieno ar ki to fizikos skyriaus. Taip iš akustikos skyriaus išaugo gar so technika, iš elektros ir mag netizmo skyriaus — elektro technika ir radiotechnika, iš optikos skyriaus — šviesotechnlka. Tik fizikos laimėjimal atomo ir atomo branduolio tyrimo srityje leidosukurti atominius reaktorius, atomines elektrines, atominius ledlaužius ir visą kitą atominę techniką. Jei seniau fizikas pasiten kindavo vien naujo reiškinio aptikimu ir jo aprašymu, nu statymų dėsnių, pagal kuriuos šis reiškinys vyksta, o šių dės nių panaudojimu praktiškai užsiimdavo jau inžinieriai ir kitų specialybių žmonės, tai dabar fizikai, nustatę kokį nors naują reiškinį, patys sprendžia, kur ir kaip geriau jį panaudoti technikoje, gamy boje, patys bendradarbiaudami su inžinerlais, nustato kelius, kuriais fizikos mokslo naujo ves geriausiai įdiegti į gamy bą. Todėl fizikas šiandien da linai yra ir inžinierius. Ir kai
N
doc. H. JONAITIS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas
★
mūsų universitetą baigę flzikai nueina dirbti į gamyklas, jie čia dažnai gauna inžinierlaus-flziko vardą. Nuo inži nieriaus dažnai fizikas skiria si tik tuo, kad jis turi platesnį, teorinį ir matematinį paruoši-' mą, o tas gamyboje labai rei kalinga. Todėl fizikai gamyk lose labai laukiami. Bet fizi kas sėkmingai gali dirbti ir mokslinėse laboratorijose, tir damas įvairius fizikinius reiš kinius. Aš čia noriu plačiau papa sakoti apie vieną universitete vykdomą fizikos specializaciją ir jos ryšį su technika ir ga myba. Si specializacija yra op tika ir spektroskopija. Reiškia, pasirinkę šią specializaciją, jūs gausite ne tik bendrą fizikinį paruošimą, bet plačiau susipa žinsite su optine aparatūra ir spektriniais metodais. Iš fizikos kurso žinote, kad garai ir dujos duoda linijinį spektrą. Sakydami žodį „lini ja“ mes negalvojame, kokio pločio yra ta linija. Matema tikai pasakys, kad linija jokio pločio neturi, nors braižybos mokytojai kartais ir pabara mus už tai, kad per storą lini ją nubrėžėme. Reiškia, jam Unijos gali būti ir storos ir plonos. Tą patį galime pasa kyti ir apie spektroskopistą. Jam visos spektrinės linijos nėra vienodo storio. Mes sa kome tiksliau: vienodo pločio. Mūsų katedroje grupė dėstyto jų ir studentų, vadovaujami doc. A. Misiūno, ir nagrinėja spektrinių Unijų pločio klausi mą. Sudėtingais prietaisais jie gauna įvairių medžiagų spektrus ir matuoja spektri nių Unijų plotį, jų formą, pa dėtį. Atrodytų labai paprasta — išmatavai spektrinę Uniją, įrašei į sąsiuvinį ir darbas baigtas. Deja, mokslininko darbas čia dar tik prasideda. Pažiūrėjęs matavimo rezulta tus jis iš spektrinių Unijų plo čio daug ką gali pasakyti apie tuos procesus, kurie vyksta tarp atomų ir pačių atomų viduje, kaip kinta atomų ener gija. Lygiai kaip knyga mums daug ką papasakoja, kai mes mokame skaityti, taip ir spekt rai mums daug ką pasako, kai išmokstame juos „skaityti“. Bet koks ryšis spektrinės Unijos pločio su technika? Šiandien technika susiduria su labai .aukštomis temperatūro mis. Žinome, kad atominių sprogimų metu temperatūros siekia milijonus laipsnių. To kių temperatūrų mes neišma tuosime nei tais, nei elektri niais, nei jokiais kitais termo metrais. Bet yra vienas „ter mometras“, kuris nebijo kad ir aukščiausių temperatūrų, Tai spektrinės Unijos plotis. Jis priklauso nu0 temperatūros, ir iš spektrinės linijos pločio ga lime nustatyti temperatūrą. Ir kai technikai, susidurdami su labai aukštomis temperatūro mis, tampa bejėgiai, jie į pa galbą kviečiasi spektroskopis tą. Iš fizikos kurso žinote, kaip
'□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ooDDDODcoaaaooaanoaDoaDDoaDDOoaoaaoDao'
Fizikai praktikoje Nepastebimai prabėgo keturi studijų metai... Per šį laiko tarpį mes įsigijome pakankamą kiekį teorinių ir praktinių žinių, kad galėtume sėkmingai studijuoti specialias fizikos disciplinas. Ir štai išlaikyta septintoji egzaminų sesija, bai gėsi kursinių darbų gynimas. Visi su nekantrumu laukėme tos dienos, kada bus skirstoma į praktiką, kurį tęsis devy nis mėnesius. Skirstymas praėjo. Mes praktikoje. Vieni pasiliko univer sitete, kiti — Mokslų Akademijoje, nemaža dalis nuėjo į ga myklas, kur konstravimo biuruose kurs naujus tikslius prie taisus, treti mokysis valdyti sudėtingas elektronines skaičia vimo mašinas. Studentai, nuėję į Mokslų Akademiją arba pasilikę universitete, dirba aktualiausiose šių dienų fizikos mokslo srityse: tiria puslaidininkių elektrines bei fotoelektrines savybes, sprendžia karštų elektronų problemą, dirba radiospektroskopijos srityje, nagrinėja atomo paslaptis. Ir naktį nenutrūksta fizikų mokslinis darbas — galingų tele skopų akys iš senosios universiteto observatorijos nukrypsta į tolimas žvaigždes, stebi žmogaus genijaus sukurtus Žemės ir Saulės palydovus. Nepastebimai prabėgs praktikos dienos, ir mes grįžę su tiksime ne vieną iš jūsų, kurie bus pasirinkę šią sunkią, bet nepaprastai įdomią mokslo šaką, ir mes galėsime jus pava dinti savo kolegomis. ,į Tad iki susitikima senajame universitete!
A URBELTS, S. STANEVIČIUS IV kurso fizikai
valdymo klausimai. Šią koordi naciją tvarko nervų sistema! Koordinacija palaikoma nervi g YRA GAMTOS FAKULTETE g niais impulsais. NervinĮ im o D pulsą lydi elektrinis aktyvu mas. Nervų sistemos elektrinio „Aš manau, kad netolimoje aktyvumo tyrimas — vienas ateityje vadovaujantis fizikos iš pagrindinių biofizikos užda vaidmuo gamtos moksluose, vinių. Čia pasiekti dideli lai atiteks biologijai“. Tai Nobelio mėjimai. Išaiškinta eilė klau .. 5 ei x>« __ ____ premijos laureato akademiko lemiamą vaidmenį vaidina mų, kaip apsirūpinti maisto simų, susijusių su nervinio H_ & 1 impulso prigimtimi, jo plitimo I. Tarno žodžiai. Anot moksli elektronika. Šių dienų pa atsargomis. mechanizmais, akles ir smege ninko, biologija, kaip dabar fi grindinės biofizikos problemos Be baltymų nėra gyvybės. nų elektriniu aktyvumu. Į šiuos zika, bus daugelio atradimų yra šios: fotosintezė, baltymų pagrindu ir nuo jos priklau struktūra ir sintezė, raumens Laimėjimai, pasiekti aiški kausimus atsakyti padėjo su sys technikos vystymasis. Jau ir nervinės veiklos pagrindai, nant baltymų sintezę, prilygs dėtinga technika — pradedant dabar biologija susijungusi spinduliavimo ta laimėjimams, pasiektiems elektrodais, kurie neįžiūrimi su tiksliaisiais mokslais: mate radioaktyvaus išlaisvinant atominę energiją. pro mikroskopą, baigiant mil Įtaka gyvajam organizmui. matika, fizika, chemija, elekt metu pavyko atsa žiniškomis skaičiavimo maši Dabar trumpai apie kiek Pastaruoju ronika, kibernetika — daro kyti į kai kuriuos labai svar nomis. Skaičiavimo mašinos nuostabius dalykus. Neabejoti vieną iš šių problemų. bius klausimus, kaip vyksta tiriant smegenų elektrinį ak nai mes esame išvakarėse dar Saulė ir gyvybė tampriai baltymų sintezė ląstelėje. Ląs tyvumą tarnauja ne tik kaip nuostabesnių laimėjimų. Jei surišti tarp savęs. Fotosintezė telė, vaizdžiai tariant, tai mil pagalbinės technikinės prie DAINUOJA gu pirmoji šio amžiaus pusė — tai saulės energijos trans žiniška gamykla savo sudėtin monės, bet Ir kaip analogija. KULTETO VYR TETAS. buvo fizikos klestėjimo era, tai formacija Į cheminę energiją. gumu ir nepaprastai maža sa Analogija tarp skaičiavimo antroji jo pusė bus biologijos Ši transformacija vyksta ža vo dydžiu. Kaip organizuoja mašinos veikimo ir smegenų klestėjimo era. liam augalo lape. Be foto sin mas darbas ląstelėje gaminant darbo pateikia mums dar vie Kas yra biofizika? Kokias tezės neįsivaizduojama gyvybė baltymus, kaip ruošiami darbo ną galingą ginklą tiriant gy gamtą. problemas jinai sprendžia? Ką mūsų planetoje. Neveltui žmo brėžiniai, kaip jie pristatomi iš vąją Nervų sistemos elektrinio jau 200 metų taip sten konstruktorių biuro J gamybi žada ji žinių Ištroškusiam gus giasi Išnarplioti žaliojo lapo nius cechus, kaip pagal šiuos aktyvumo tyrimas prasidėjo žmogui? Ką ji duoda prakti mĮslę. Biofizikos vaidmuo brėžinius surenkami baltymai. bevelk prieš 170 metų, kai SUKASI JAI. . . kai? šiame darbe lemiamas. Kai { šiuos klausimus paskutiniuo Galvanl varlės raumenyje pa Biofizika — gyvybės, gyvo foto sintezės mechanizmai bus ju metu yra gauta eilė konk stebėjo elektrinius reiškinius. jo pasaulio fizika. Jinai remia išaiškinti, kad fotosintezę ga rečių atsakymų. Pavyko net Žinomas italų fizikas Voltą Iš si biologija, matematika, fizi lėsime atlikti mėgintuvėliuose pagal programą iš išorės su- Galvanl eksperimentų padarė ka ir chemija. Jos progresui — Išsispręs daugelis proble- sintezuoti atitinkamus balty tinkamą Išvadą, Ir buvo sukur ti elektros srovės šaltiniai. Gal mus ir kosmose. Gyvybė — judėjimas. Dau būt, tai buvo pirmas klek gelis biologų kartų ieškojo at stambesnis žingsnis žmonijos Būsimieji pirmakursiai, daugelis iš jūsų mokykloje sako J klausimą, kokiu būdu Istorijoje, kai gyvoje gamtoje saviveiklos entuziastai. Įstojus į mūsų fakultetą, jus juda gyvasis organizmas. Ne pastebėti dėsningumai pastū daug mokslinių būrelių, sportas, 0 saviveikla. .. Galvd nuostabu, kad daugelio tyrinė mėjo Į priekį fiziką, o paskui kad tokiems dalykams nelieka laiko. Tačiau, jei bus tojų žvilgsnis nukrypo į rau ją ir techniką. Šiais laikais — laiko užteks. Tai galima įrodyti eile puikiausių ,d menų darbą. Vėliau, kai buvo susikūrė nauja mokslo šaka — džių, kai saviveikla, sportas, mokslinė veikla yra geria atrasta ląstelė, judėjimas buvo bionika. Bionika — tai moks las, taikantis biologinių reiš suderinami su labai geru mokymusi. tiriamas ląstelės lygyje, o da kinių dėsningumus techni bar bandoma tai atlikti mole Studentai, pamilę šokį, dainą, muziką nesiskiria sul kuliniame lygyje. Be abejo niams sprendimams. Ypatingai per visą studijų laiką. Tai mūsų saviveiklos veteraną daug tikisi iš bionikos radio šokėjai V k. matematikas J. Kruopis, kuris nuo” pat p] Šiuo metu, vis labiau vys reiškia simpatijas mūsų revo raumuo vienas iš įdomiausių elektronika. Bionika neatski gamtos objektų. Raumuo-mašitantis tarptautiniams ryšiams liucijai ir kovai už laisvę“. saviveiklos dienų įsijungė į liaudies šokių ratelį ir petį Mes labai mėgstame turiz na. Mašina su dideliu naudin riama nuo fizikos. bendradarbiavimui tarp šalių sas studijas buvo vienas iš aktyviausių Jo narių. Nuo j] Biofizika — jaunas mokslas. jau nepakanka žinoti vieną ar mą. Pereitais metais univer go veikimo koeficientu. Tirda atsilieka ir ketvirtakursis P. Liaugminas. Kiekvienais metais liaudies šoklų ratelį papildo nauji net keletą užsienio kalbų. Pa siteto esperantininkai suruošė mas tai, mokslas pasiekė daug Audringai vystytis jis ėmė vi rial. Mūsų fakulteto liaudies šokių ratelis yra geria] saulio dėmesys vis labiau nu 7 turistinius žygius. Dažnai laimėjimų ir kilo dar daugiau sai neseniai. Glaudžiai susiju krypsta į tarptautinę Esperan Juose mes susitinkame su es neaiškumų. Pagaminti pirmieji si su matematika, fizika, bio universitete. Apžiūros metu ypač daug aplodismentų j laukė mūsų vyrų oktetas, kuris susikūręs jau nebe t] to kalbą. Susidomėta šia kal perantininkais iš kitų miestų „raumenys“. Sprendžiant rau- logija, medicina, chemija ir ba ir mūsų universitete. Pra bei respublikų. Štai ir šį mė mens mįslę, išsivystė naujas metai. elektronika, ji praturtina mus nesį 18 — 19 d. d. prie Lenos mokslas — mechanochemija. Fakultete buvo planuojama šiais metais sukurti esi] dedant nuo praeitų mokslo nį orkestrėlį, tačiau dėl instrumentų trūkumo buvo šuo] metų, velkė šios kalbos kur įvyko turistų-esperantininkų iš Tai mokslas apie tiesioginį naujomis žiniomis apie gyvą nizuotas tik instrumentinis kvartetas. Daug pastangų Į sai, kuriuos baigė bevelk 60 Vilniaus, Kauno, Panevėžio, chemijos energijos pavertimą ją gamtą ir tuo pačiu medici organizavime ir pats dalyvavo instrumentiniame kva] studentų. Tie, kurie mokėsi Šiaulių susitikimas. Šie žygiai mechanine. noje padės nugalėti ligi šiol III k. matematikas P. Milinis. Labai norėtųsi, kad I kruopščiai, įsitikino, kad per yra gera kalbos praktika. Juo sudėtingesnis organiz susirgimus, tech Jau tapo tradicinėmis Pa mas, tuo jo egzistencijai didės- nenugalimus čials metais, atėjus naujoms jėgoms, fakultete susikurtų! trejetą mėnesių galima išmok 1 baltijo esperantininkų stovyk nę svarbą turi koordinacija ja- nikoje — sukonstruoti tobu radinis orkestrėlis, o, gal būt, net ir kaimo kapela. r ti visą kalbą. 1 los, kuriose vis daugiau daly me pačiame, o taip pat tarp lus Jaunieji draugai, nuo pat pirmų dienų kviečiame įsijul ] mechanizmus ir automatus. Dar belankydami kursus, vauja visų sąjunginių respub jo ir aplinkos, tuo didesnę į fakulteto saviveiklininkų gretas. daugelis studentų pradėjo su likų atstovai. i reikšmę Įgauna reguliavimo ir J. TOLOCKAUtbi E. NARUŠEVIČIUS sirašinėti su kitomis šalimis. Šią vasarą mūsų vėl laukia Ateina laiškai iš Japonijos, esperantininkų darbo stovyk Kambodžos, Indonezijos, Liba po kurios vyksime Į 5-ąją no, Naujosios Zelandijos, Ka la, PEŠ Estijoje. Mes esame gavę nados, Vietnamo ir kitų šalių. kvietimą į 19-ąją TĖJO Kas laiškas — naujas žmo (Tumonda vykti Esperanto Junulara gus, nauji interesai, naujos Organizacijo — Pasaulinė Es mintys. Jaunimo organi „Aš jau daug skaičiau apie perantininkų zacija) kongresą. Deja, turėjo jūsų šalį, — rašo Eber Bar- me atsisakyti šio kvietimo, nes bosa, studentas iš Belą Hori pasirodėme nesą pasiruošę akzonte (Brazilija) savo specia tyvial GERA PAILSĖTI dalyvauti jo programo GERIAU SIAME lybės draugui FMF III k. je. BENDR A B U C I O | stud. Ryšeliui, — aš gavau KAMBARYJE. Pamėgo mūsų studentai es3-ją Partijos programą. . ., ir perantišką spaudą. 32 studen galiu pasakyti, kad tai puikus tai prenumeruoja Kinijoje lei dokumentas. Įvykdyk!te ją!#. džiamą „Popola Cinlo“ („Iš Aš taip pat norėčiau žinoti Kinijos“), nekantriai apie jūsų konstituciją, ir ko liaudies laukiami „Hungara Vivo“ Argi yra kas malonesnio, kie bus padaryti pakeitimai...“ („Vengrijos 1 gyvenimas“) ir ki gggk... %’ ! kaip po sunkios darbo savai „Apie mano tėvynę Kubą, tų žurnalų numerijai. jįgįgįgįfr:.•■'V . tės užsidėti kuprinę ant pečių — rašo Raul Sedeno, revoliu esperantininkai cinės vyriausybės bendradar visUniversiteto ir patraukti Į gamtą?! Kvėpuo aktyviau įsitraukia ne tik bis, — kalba visi todėl, kad ji tyru oru, gėriesi neapsako respublikos ir šalies, mo grožio vaizdais ir visi rū Įvykdėme revoliuciją. Šis įspū įbetmiesto, ir Į pasaulinį esperanto Ju pesčiai bei blogos nuotaikos dis susidarė ne skaitant eilė dėjimą. Trys mūsų studentai Išgaruoja iš galvos. Todėl ne raščius, bet skaitant mano V. Papaurėlis, V. Šilas ir A. Daugiadienių žygių sekto Tradicija tapo univera atsitiktinai pas mus tiek daug korespondentų’ iš viso pasaulio Vala yra UEA (Pasaulinė es norinčių keliauti. Ir kas neke rius komplektuoja grupes dau turistinių sąskrydžių : laiškus. Ypač Tarybų Sąjun peranto Asociacija) nariai. Ką liaus, jei tam sudarytos visos giadieniams žygiams. Kiekvie mas. Jų metu vykdomos] goje visi esperantininkai labai tik jie gavo kvietimus dalysąlygos. Universiteto turistų nais metais atostogų metu mū tlnės varžybos, skelbiami nori susirašinėti su Kuba ir , vauti jubiliejiniame 50-me klubas teikia konsultacijas sų turistai keliauja toli už res nlnės saviveiklos, stovi Tarptautiniame Esperanto 'vo"iroTnro"iro"irir?nrinp' konk] įvairiais turistiniais klausi publikos ribų, štai šios žie apipavidalinimo Kongrese, Įvyksiančiame 1965 mais, padeda Išsirinkti įdo mos atostogų metu 10 žmonių Paprastai sąskrydžio ] metais Tokio. miausią maršrutą. Kiekvienais grupė keliavo po Pietų Ura tampa švente viso univej Mūsų iniciatyva pirmą sykį metais pavasarį respublikiniu lą, kita gėrėjosi gražiais Kar to studentams. Juk klel pasaulyje buvo išleista plokš nam norisi „pasirgti“ už] mastu vykdoma akcija ,,75 patų vaizdais, susipažino su fakultetą, telė su liaudies dainomis esuž savo dra] km pavasarį“. Joje visuomet vietinių gyventojų gyvenimu, Todėl nenuostabu, kad ] perantiškai. Gauta nemaža šil Peseji, tų atsiliepimų iš įvairių pa kultūra, papročiais. dalvvauja šimtai mūsų turistų. džluose dalyvauja 500-| pbiųan HenoSeAMM, saulio šalių. žmonių. į noKy^a npaBHJi Šiuo metu mes ruošiame 6e3pa3Ae/ibHO, Norintiems kultivuoti | Ha scex BbicoTax medžiagą sekančiai plokštelei tavimosl sportą taip pat] CKOpOCTb 6HJ1 „Lietuviška estradinė muzika“. BBbICb pHHyBLUeKCH >pbl, visos galimybės. Reguli] Paruošta eilė kūrinių, jų tar H He noBepMji noTOMy, vyksta treniruotės. Pati h aaHeMor pe Bajoro „Tu pamok man ir vasarą beveik' kieki OT HOBOCTH, ranka “ , Gorbulskio „Sninga “ . Korfla sekmadienį vykdomos šiosl Savo veikloje mes vadovau CTan poBHeio eMy — mios sporto šakos vari] penopA pacTymeM CKopocTM. jamės Anri Barbiuso žodžiais: kurios virsta įvairių ros; j Kotą a pa3pbiB „Internacionalistai, bukite npOH3OLueji, kų turistų draugystės švl nuoseklūs iki galo ne tik savo c BepcTy MeiK h hm h mis. i Lųejlb, mintyse, bet ir savo poelgiuo Baigiant norisi palinkę] 3Byn OKa3aJiCH se, ir mokykitės esperanto no6ewAeH slems visiems sėkmės žyl kalbą. Darykite daugiau: or Oh nepBbiM He se. Tegul jūsų devizu '■ ycne/1! ganizuokite grupes ir kursus, met bus žodžiai: „Keliauki Tenepb kad mokyti jos kitus. Būkite žink, nenurlmkl“ HanyraH m CMymeH mokiniais, o po to — interna k nuiaHeTe WMeTcn J. Nekrašius cionalizmo abėcėlės mokytob Goctm. II k. matematikas I Eiwy nyTb b kocmoc jais “ . BOcnpeuųeH... '□□□DODDDOODDDDOODODDDDDOOŪOO'J
I
SPECIALYBĖg
BIOFIZIKOS
BIOFIZIKA ateities mokslas
SAVIVEIKLININKŲ GRETOS
Internacionalizmo
KELIAUK, PAŽINK
3BYKY
po
Cobcgm OTCTčMl OT
CKOpOCTM!
B. KOHOBAJ1OB.
LV 08428
V. Šilas, V. Papaurėlis II k. fizikai
REDAKCINE KOLEGŲ
Redakcijos adr«Mi: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK Laikru čių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Opraa Bus Muoecuoro Toc. yuuMpcvTera' (<Cos«rcxni ctjtmht*), ajipec: r. Bmamibc, ya. ymot.-. rrro, k
Užs. Nr.