lllll
Visų šalių proletarai, vienykitės!
t pėi
O oj
V“
rutlNras
'NIAUS VALSTYBINIO v. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, RTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ia nuo 1950 metų
Ketvirtakursiai tęsi ffeisės fakulteto IV kurso udentai gerai prisimena dar irtš sesiją įvykusį komjauųno susirinkimą. Kurso komunuoliai įsipareigojo tada laikyti sesiją be nepatenki nh nu Iš pasiryžusių da*Adų pažymių. buvo matyti, kad šį ibingą įsipareigojimą ket' rtak 1"’cioi ičtocAc Tr neapnpan. |akursiai ištesės. Ir ę v: metu studentai kel| Sesijos ruošiasi, skaito n bpščiai papildomos literatūros, Nu įg grupinį mokymąojai ktikuoja to ir mokslo metų bėi ĮBe čia buvo sistemingai mo is Id'ekas!, sąžiningai ruošiamasi osl linarams ir pratyboms. ToI, 1 nenuostabu, kad ir egza•a:r; dabar laikomi sėkmin s, i ĮaiGerai ir labai gerai dėsplaj ijai įvertino studentų A. 'M tšėno, P. Beloglazovo, L. J. Stašinsko, L. s Įaločiaus, ko ir kitų žinias. n. V. BISIKIRSKAS t
sii
Nr. 2 (437) 1963 m. sausio 18 d.
Kaina 2 kap
Klaidos nekartoj amos Antras geografijos kursas praeitais metais buvo blogiau sias Gamtos fakultete. Žiemos ir pavasario sesijų metu be velk kiekvienas egzaminas at nešdavo naujas skolas. Kodėl gi taip atsitikdavo? Ogi to dėl, kad dauguma buvo užsi darę. Gyveno tik savo džiaugsmais ir nesėkmėmis. Kurse vyravo studentavimo nuotaikos. Tik tame slypėjo toks žemas pažangumas. Tie sa, susirinkimuose dažnokai „kurdavome“ kolektyvą. Ta čiau tai jokios naudos neduo davo, o kai kurie draugai už teisingus jiems pasakytus žo džius „kritikus“ stengdavosi kaip nors apjuodinti, „neveik liuosius“ nukreipti prieš savo priešus. Tačiau viena buvo aišku, kad toliau kursas taip neišsilaikys. Ir sprogimas įvyko. Teisybė nugalėjo. Va sara, mokomoji praktika eže ro pakrantėje, gyvenimas pa lapinėse suartino, suvienijo kursą. Čia cementavosi kolek-
tyvas, ryškėjo gražesni, tau resni jausmai. Kursas įgavo ritmą, tvirtą, teisingą. Naujas rugsėjis buvo sutik tas su kolektyviškumo kibirkš tėle. Tačiau pavasario juodos dėmės nebuvo nuplautos. Lė tai nalkinosi įsiskolinimai, bet ir nežymūs poslinkiai nešdavo džiaugsmą ir naują energiją kursui. Visi suprato, ką reiš kia silpnesnį išleisti iš akių, kas tai yra atsakomybė už draugą. Tai rašau šiandien todėl, kad jau matosi kolektyvinio triūso rezultatai. Pusė sesijos išlaikyta, ir dar nė vieno įsi skolinimo. O hidrologijos eg zaminą net pusė grupės išlai kė labai gerai. Tai jau tvir tas studijavimas. Žinoma, dar nėra visiškai sklandu. Trys draugai nebai gė rinkti įskaitų, tačiau mes tikim — klaidos nebus karto jamos.
K. TURONIS
Chemikų sesija Sausio 7 d. ChMF I kurso laikė bendrosios chemikai chemijos egzaminą. Kaip jam buvo ruoštasi, parodė rezulta tai. O rezultatai labai džiugūs — iš 37 studentų 23 gavo penketus, o likusieji — ketvertus. Sausio 14 d. i I kurso chemikų I grupė laikė fizikos egzaminą. Rezultatai irgi ge-
ri.
Prieš akis dar vienas egza minas — aukštoji matemati ka. Bet apie jį dar per anksti kalbėti, — viską parodys sau sio 21—22 d. d. Norėtųsi ti kėti, kad pirmakursiai, sėk mingai išlaikę chemijos ir fi zikos egzaminus gerai išlai kys ir matematiką. V. GENRIKAITĖ
TRYS NEATVYKO rmas egzaminas ketvirto o biologams — politinė ekožino aerai ija. 'Vis. kursą tis tik jaudinasi, Bet nevelpraeidavo ■'seminarai visada daugumai , dalyvaujant dėstytojai ntu. Niekada pasisakanikėdavo ieškoti netrūkdavo. _jut,— jų niekada ““dualios šiandieninii ____ _______ jinio gyvenimo s visada duodavo pradžią kusijoms, ginčams. Ir štai žinių įvertinimas. Visas as išlaikė be trejetų. Labai i atsakinė’o Zubavičius, Da, Jokantaitė ir kiti. Net 8 ii. savo qeras kursas tęsia praeitą žiemos icijas, juk Univer4 jis ” *buvo pirmas e (net 14 pirmūnų).
•fc j. I kas gera padėtis ir III bei iologų kursuose. Specialybės miną laikė dar tik pirmos ės, tačiau visa eilė studenasirodė gerai įsisavinę ži li jų galima pažymėti Raą, Juknevičių, Mikuckytę k.) Lukšą, Kizytę, Bagdoną, aitę (III k.) ir eilę kitų, kimės, kad ir antros grupės
V. PAUŽAITĖ
Sesijinė lyrika
Gamtos fakultete III geografų kursas jau išlaikė tris egzamlnūs. Geomorfologal laikė industrinės gamybos egzaminą, hldrologai — hidraulikos. Jei plrmieji , išlaikė palyginus visiškai neblo gai, tai hidrologams nepasisekė, arba tiesiog jie nenorėjo, kad pasisektų, nes iš dvylikos žmo nių net trys neatėjo į egzami-
ną. Negalima sakyti, kad tai lengvas dalykas, bet galima pa siruošti, ypač kai visą semestrą vykdavo pratybos ir medžiaga buvo kartojama. Todėl neaišku, kodėl neatvyko draugai Tiknlus, A. Vaišnoras, N. Blaževičiūtė. Iš aštuonių laikiusių — net keturi labai geri įvertinimai.
A. BAUŽA
Artėjant skirstymui Gamtos fakulteto V geolo gų kurso gyvenime jaučiamas pagyvėjimas ryšium su artė jančiu jaunųjų specialistų pa skirstymu. Tikslu pagilinti studentų praktini ir mokslinį paruoši mą bei priartinti aukštąją mo kyklą prie gyvenimo nuo šių metų busimieji geologai-inžinieriai bus skirstomi Į darbą
dar mokslo metų eigoje. Šiomis dienomis įvykęs penkto kurso geologų grupės susirinkimas, aktyvui pasiū lius (gruporgas J. Končius), nutarė tik geromis ir labai geromis žiniomis užbaigti pas kutinę sesiją ir visiems be išimčių išvykti į paskyrimo vietas.
Daugiau reiklumo sau! Aukštoji mokykla privalo paruošti specialistus, turin čius dalykinių žinių, sugeban čius reikšti savo mintis kaip žodžiu, taip ir raštu. Išmokti reikšti savo mintis raštu ga lima tik rašant darbus. Viena iš darbų rūšių yra kursiniai darbai. Kursiniais darbais siekiama dviejų tikslų: padėti įsisavin ti specialybės dalykines žinias ir išmokyti nuosekliai dėstyti savo mintis raštu. Ar mes to atsiekiame? Ma no manymu, taip. Daugelis studentų (tiek besimokantieji stacionariniu, tiek neakivaizdi niu būdu) sugeba parašyti ge rus kursinius darbus, juose pakankamai giliai ir visapu siškai analizuoja nagrinėja mus klausimus, sugeba disku tuoti su atskirais autoriais, kelti savo pasiūlymus, reiškia savo nuomones, kursinius dar bus parašo suprantamai. Iš tokių studentų darbų galima pažymėti drg. drg. III k. sta cionarinio skyriaus studentų S. Juškio, H. Norvaišos, IV. k. neakivaizdinio skyriaus studentų P. Petriūno, C. Jankausko; darbo teisės III k. neak. sk. studento Stamilevičiaus civilinės teisės ir kiti darbai. Tačiau, tikrinant kursinius darbus, išryškėja ir kai kurie bendri, dažnai besikartojar.tieji trūkumai. Visų jų neįma noma išnagrinėti laikraščio straipsnelyje, tačiau norime pažymėti tik kai kuriuos iš JųDažnas kursinio darbo tru kumas yra tas, kad studentas, rašydamas kursinį darbą, yra nenuoseklus: ką jis tei-
gia viename puslapyje, panei gia kitame ir pan. Prieštara vimai rodo, kad studentas pa sinaudoja atskirų autorių tei gimais, pats pakankamai nesi gilindamas į sprendžiamų klausimų esmę. Toks paviršu tiniškas nekflrybinls kursinis darbas mažai duoda naudos. Labai dažnai kursiniai dar bai yra neplaningi, išdarkyti, pradedama rašyti vienu klau simu, ir vėl grįžtama jau prie liestų klausimų. Sakinių struk tūra dažnai yra griozdiška, kai kada negalima suprasti, ką studentas nori pasakyti vienu ar kitu sakiniu, dar buose nedaromi Išrašai, pai niojama teisinė terminologija. Mus jaudina tai, kad dauge lis studentų klaidingai galvo ja, jog rašymas yra paprastas, techninis klausimas, ir jį ga lima atlikti bet kaip. Nepaslaptis, kad daugelis studentų rašo darbus tiesiog j švaraščius ir net neperskaitę įteikia juos dėstytojams, kad jie iš taisytų padarytas klaidas, nors daug klaidų galėtų ištai syti natys studentai, jei jie atidžiai perskaitytų tai, ką parašė. Toks darbas — aplai dus darbas, tai kito asmens negerbimas, gal būt, net ele mentarus nemandagumas. M. I. Kalininas 1940 m., kalbė damas VLKJS CK, kreipėsi į jaunimą: „Jus turite būti aukštai kultūringais mokėjimo teisingai elgtis su mokytojais nrasme, mokėjimo elgtis aps kritai su žmonėmis prasme, takto prasme“. Ar tinkamai mes elgiamės tuo atveju, ka da mes įteikiame dėstytojui savo pačių neskaitytus kur sinio darbo variantus? Ar pa-
r? Žmonės, bukite budrus!“
Sis vakaras-susitikimas,' įvykęs Teisės fa kultete, privertė visus dar ir dar kartą rim tai susimąstyti. Atrodo, viskas jau nulemta: tarybiniai žmonės darniomis gretomis eina į komunizmo pergalę. . . Atstatyti karo su griauti miestai ir gyvenvietės. . . Išgydytos karo žaizdos. . . Ir vis dėlto širdies atmintis stipri. Žaizdos užgyja, bet gilūs randai pasilieka. Šiurpi vakarykštė diena dar daug kam neleidžia ramiai užmigti. Apie šiurpią praeitį ir kalbėjo mūsų va karo viešnios — buvusios Osvencimo sto vyklos kalinės — Jevgenija Matvejevna Saričeva ir Ada Borisovna Omeljančiuk. Jos pasakojo ir pasakojo, prieš studentų akis atskleisdamos košmarišką pragaro vaizdą. Taip, Osvencimasi buvo mirties fabrikas tikrąja to žodžio prasme. Apie tai galima parašyti tūkstančius tomų ir vis tiek ši tema bus nepilnai išsemta, nes aprašyti neįmano ma, galima tik pergyventi. Pasmerkti mirčiai, kankinimų ir žiauru mų išs ekinti įvairių tautybių žmonės nepra rado jausmo. Sis jausmas turi vardą — internacionaliz mas. Kas begali būti baisesnio už žinojimą, kad šiandien ar ryt nutruks tavo gyvenimo siūlas? Krematoriumai llepsnoja,; ir oras, kuriuo tu kvėpuoji, persisunkęs sudegintų tavo brolių dūmais. Vokiečiai, paskelbę save „aukštesnės“ rasės atstovais, su panieka žiūrl į Osvencimo kalinius.
Jų tikslas: išsklaidyti gretas, pasėti nepa; sitlkėjimą, šovinizmą, nacionalizmą. » Bet žmogus net mirties pragare vis dėlto nepraranda savo vertės — internacionaliz? mas gyvas jei ne kiekvieno, tai bent daugelio širdyse. Kodėl šiandien mes vėl kalbame apie) in ternacionalinį auklėjimą, kodėl šis klausi mai toks dažnas partinio, komjaunimo susi rinkimo dienotvarkėse? Atsakydamos i tai viešnios pareiškė: A — Žmonija tik tada bus laiminga, kai h tikrai nežinos, kas tai yra rasizmas, šovi nizmas, segregacija. Priešai dar galutinai nesudėjo ginklų. Vakarų Vokietijoje vėl ke lia galvą fašizmas. Todėl jūs, studentai tei sininkai, visuomet būkite internacionalistais, nes ideologinėje kovoje tarp naujo ir seno, tarp mirštančio ir gimstančio jums teks už imti pačias priešakines pozicijas. ( . . .Vakaras-susitikimas baigėsi. Fakultetp komjaunimo biuro sekretorius A. Rukšėnas padėkojo viešnioms ir įteikė atminimo do vanėles. Laikas atsisveikinti. Prieš mus stdvi šios dvi moterys, tik stebuklo dėka ištrū kusios iš mirties glėbio. Bet stebuklais pasįkliauti per maža. Todėl jos, kaip šventą prie saiką, sako studentijai: — Jūs jauni ir niekuomet nepamirškite internacionalizmo. Tegu jūsų mylimu didvy riu tampa Fučikas. Tegul per gyvenimą jus lydi jo žodžiai: „Žmonės, būkite budrus! Aš jus mylėjau. . /
M. Kačinskas
★ /
Musų medžiagos
KNIEŽA MINA PEDALUS
pėdsakais
V. IGNATAVIČIUS
A. LEVICKO nuotr.
tys jau čia viską padarėme? Ar tuo savyje mes nepasėjame neatsakingumo sėklos? Ge rai pagalvokime! Pavyzdžiui, buv. neakivaizdinio skyriaus studentė Būtėnaitė tris metus iš eilės rašė darbo teisės kur sinius darbus, ir jie vis buvo neįskaitomi, o recenzijose nu rodomi tie patys trūkumai. Galop recenzijos pabaigoje raudonu pieštuku buvo užra šyta: „Prašau bent kartą per skaityti recenziją!“ Sekantis jos darbas buvo įskaitytas, o sutikta studentė paaiškino: „Recenzijos buvo taip užkli juotos, kad jų negalima buvo perskaityti“?! Panašių pavyz džių gali papasakoti kiekvie nas dėstytojas. Su tokiomis pažiūromis tenka kovoti. Ra šant kursinius darbus reikia prisiminti Majakovskio posa kį, jog tam, kad gerai para šyti, reikia sunaudoti žodžių rūdos tonas. Kiekvienas kur sinio darbo sakinys turi būti toks, kad skaitantis darbą jį suprastų tik taip, kaip auto rius norėjo pasakyti. Kursinių darbų rašymo, recenzavimo, jų kokybės klau simus ne kartą nagrinėjo fa kulteto mokslinė taryba. Ta čiau tais klausimais jie beveik visiškai nenagrinėjami be tarpiškai studentų grupėse. Čia dar nearta dirva! Apie tuos plėšinius reikėtų pagalvo ti! V. NEKRAŠAS
Penkto kurso ruslstai svarstė straipsnius „Branginti gar bę iš jaunumės“ ir „Pokalbis apie garbę?“ Grupė savo nu tarimu pažymėjo, kad faktai, iškelti juose, neatitinka tikro vės. Priežąstis: netiksli infor macija. Grupės susirinkime dalyvavo IFF partinio biuro nariai, fakulteto dėstytojai, redakcijos ir komjaunimo ko miteto atstovai. Išrinktas nau jas komjaunimo organizacijos sekretorius. Šiuo metu visi penkto kurso ruslstai yra pa siryžę vykti į darbą ten, kur jie bus reikalingi. Redakcija ėmėsi atitinkamų priemonių, kad kiekviena kri tinė medžiaga būtų kruopš čiai patikrinama.
4
Jei jums 1959—1960 m. teko važiuoti plentu Šventoji — Palanga, tai jūs, be abejo, sutikote nediddlę dviratinin ko figūrėlę, besivejančią autobusą ar motociklą. Pranas dirbo, mynė ir mynė pedalus, nugalėdamas vėją, sniegą blogus kelius ir kaitrą. Įstojus į Palangos vidurinę mokyk lą, Knležai kiekvieną rytą tekdavo nuvažiuoti apie 16 knj. Darbas ir ryžtas padarė savo. Pirmosios lenktynės t pirmoji pergalė. Pranas nugali Palangos miesto pirmeny bėse Bet neilgai jaunam dviratininkui teko džiaugtis perga le. Atlikdamas pratimus ant skersinio, jis nesėkmingai kren ta ir nebepaslkelia. Paskui ligoninė. Gydytojų diagnozę aiški — lūžo koja. — Vaikščioti galėsi, bet dviratis... — neaiškiai nutęsė chirurgas į Prano klausimą. Ir tai tik dviem dienom prąslinkus po pirmojo starto. Toks smūgis^ gali sugniuždyti kiekvieną silpnesnės valios žmogų. Knieža jį atlaikė. Gatvė je praeiviai su nustebimu žiūrėjo J dviračiu pravažiuojantį jaunuolį, kuris mynė pedalus subintuota koja. Bėgo savaitės, mėnesiai. Mėnesiai sunkių, varginančių treniruočių. Į Prano arsenalą įėjo ne tik dviratis — jį> bėgiojo krosus, kilnojo štangą. Tad nenuostabu, kad, 1961 m. fizinio paruošimo pratimuose jis užėmė pifmą vietą, aplenkdamas tokius dviračio „asus", kaip Zlotnikovas, Krulikauskas. Pabaiga
/
4-me
psl.
-
T,"a'
/
DRAUGŲ MINTY ______________________ _________________________________________
UZ KRYPTINGĄ GRUPIŲ DARB svarbi vieta visame Bendroje šio plano dalyje nu auklėjamajame dar- rodomos pagrindinės studentų , be tenka akademinei grupei. auklėjimo kryptys, tikslas, \ Vienas mūsų instituto grupės reikalavimai. Mes akcentuoja < praveda įdomias priemones, me sekančias pagrindinėta stu / kurios padeda visapusiškai to- dentų auklėjimo kryptis: O»34Ms'‘',Rn'«> / bulėti žmogui, gi kitos neap mokslinės pasaulėžiūros for ima visų auklėjimo sričių. Pa- mavimas, profesinis auklėji /nagrlnėjus akademinių grupių mas, darbinis auklėjimos, ko j darbo planus, išaiškėjo, kad munistinės moralės ugdymas, i dalis grupių studijų laikotar- proletarinio internacionalizmo , piu dirba nekryptingai. Daž- ir socialistinio patriotizmo ug ' nal nagrinėjami tokie klausi- dymas, kapitalizmo atgyvenų VISŲ SAUŲ PI/OLerARAl. VICNTKItCS’ <mai, kurie sugalvojami pasku- įveikimas studentų sąmonėje (JETIA / bomis. Pasitaiko, kad tos pa/ čios priemonės planuojamos Įll /net 2 semestrus, kai tuo tarpu /kitos — pamirštamos. Nepa/ kankamal grupėse diegiama POLITECHNIKOS \ meilė mokytojo darbui. Kai . kurių grupių studentai apsiri\ boja tik dalyvaudami priemo<nėse, pravedamose in«t’tuto (mąstu, profesinio auklėjimo /tematika. Iš atskirų grupių ir elgesyje, estetinis auklėji / darbo planuose priemonių mas ir fizinis auklėjimas. Kokie reikalavimai numa /kartais galima nustatyti, ko/kios specialybės yra grupės tomi grupių darbui pirmoje I vadovas, nes neretai tos srl- perspektyvinio plano dalyje? S ties klausimai dominuoja pla- Pvz., mokslinės pasaulėžiūros ' ne. Tai negerai! Tai vienapu formavimo srityje numatoma, kad siškas studentų auklėjimas! ne rečiau kaip kartą per i O ką daryti, kaip išvengti mėnesį kiekviena grupė aptar I pasitaikančių trūkumų akade- tų einamuosius mūsų šalies Veterinarijos akademijoje ‘ minių grupių darbe, kaip pa- ir užsienio politikos klausi — Ar labai „čiumpa?“ iš ryto nesigirdi įprastinio — Nieko baisaus, — atsi ‘ dėti grupėms ir jų vadovams mus, triukšmo. Studentai nebesku dūsta Vytautas, rodydamas /pasiekti, kad auklėjimas apgrupė analizuotų tarptauti ba į paskaitas. Prasidėjo pats įskaitų knygelėje įrašytą pir / rėptų visas sritis, kad būsimas nių santykių problemas, ku darbymetis — egzaminų sesi mąjį penketą. / mokytojas būtų formuojamas rios iškyla į pirmą vietą duo ja. Zootechnikos fakulteto III /visapusiškai ir harmoningai? tuoju laikotarpiu, Slenka valandos, daugėja kurso studentai jau baigė eg kiekvienas studentas kartą zaminų sesiją, Veterinarijos Išlaikiusiųjų skaičius. Vienas t Tam į pagalbą, mūsų nuo- per semestrą savistoviai pa po kito šypsodamiesi palieka / mone, turės ateiti ruošiamas fakulteto pirmo kurso studen ruoštų trumpą svarbiausių tai tik pradėjo laikyti pir chemijos kabinetą E. Salucha, • Institute perspektyvinis aka tarptautinių įvykių apžvalgą V. Sapka, F. Nazarovaitė, D. muosius egzaminus aukštojoje Visi laimingi, deminių grupių darbo planas. su jų įvertinimu (tai privers mokykloje. Todėl jaudinasi Jasilionytė. — pirmasis egza daugiau už kitus. Ir kaip ne džiaugiasi minas aukštojoje mokykloje sijaudinti. Juk dar neseniai išlaikytas ir išlaikytas labai Mes norime turėti daug mūsų uždavinys — „primedžiodrebėjo per įstojamuosius eg- gerai. draugų visur, todėl ir susibūrė ti" tokių adresų kuo daugiau, gazinus, suko galvas, kaip čia — Jums tai linksma, o me į „Draugystės" klubą. Ką Nemaža laiškų išsiuntėme į ^patekti į akademiją, o štai eg mums dar prieš akis ugnis, — mes veikiam? Tuoj sužinosit. Japoniją, Indiją, Braziliją, Ku„Prisimedžioję“ adresų, iš bą. zaminų sesija, kuri bus ne tik nerimauja Liuda Ragelytė, ku siuntėme laiškus su pasiūlymais Iš TSRS aukštųjų mokyklų žinių patikrinimas, bet ir įro ri ruošiasi laikyti egzaminą. dymas, ar verti jie tarybinio — Nenusiminkite, išlaiky studento vardo. site, — guodžia atsisveikin Štai prie chemijos kabineto dami. H būriuojasi pirmos grupės stu Egzaminas išlaikytas, ir dentai. Visi jie susikaupę, dėstytojas J. Žirniausiąs ties susirašinėti, draugauti. Kai kas „gyvų“ adresų mums žada at atsakė. „Draugystės" klubo ad vežti aktyvistai, atostogų me rimti, truputį pabalę. Liudos Ragelytės pavarde įra resu ateidavo laiškai iš Norve tu vyksiantys į kitas aukštą ...Kokios sunkios minutės šo „gerai“. Taip įvertintos ži gijos Trondheimo aukštosios sias mokyklas pasidalinti dar už durų! Kiekvienas studen nios ir kitų studentų. Apla technikos mokyklos, iš Bulgari bo patirtimi. Mes norime, kad nė viena tas jas skirtingai pergyvena: mai, grupė chemijos egzaminą jos, Sofijos mašinų-elektrotechnikos instituto, iš broliškųjų __ vienas skersai ir išilgai nepa išlaikė neblogai. Tie studen respublikų.. . ilsdamas matuoja koridorių, tai, kurie, egzaminui ruošėsi Tur būt, visi studentai alsi-į kitas paskutinį kartą peržiūri rimtai, skaitė papildomą lite mena urugvajiečio ir Ganos s t u-1 užrašus, dar kiti sėdi ir nie ratūrą —- turi kuo pasi dentų viešnagę mūsų institute, t Bet visa tai buvo.. . g ko neveikia, jaudinasi. Chemi džiaugti. Žinoma, kas į egza Ateičiai mes norime, kad* ATEISTO TRIBŪNA jos egzaminas nelengvas, rei miną atėjo su spragomis, to „Draugystės“ klubas taptų cent-į kalaujantis susikaupimo, dide kie turėjo pasitenkinti ir /, ru, koordinuojančiu susirąšinė-t '------------------------------------ ~ į lio dėmesio. Laikas bėga. Ir prastesniu pažymiu. į/ jimą, padedančiu visoms gru-S / pėms, norinčioms turėti drau-į r. į ORĖDAMI sužinoti, štai pro duris pasirodo pirma Egzaminas parodė, kad plr- /gų. lAdresų grupės galėjo gautiį l\| kaip konkrečiai kunigai sis laimingasis — Vytautas makursiai mokėsi stropiai, y' ir anksčiau, bet pagal tuos ad-3 * '* šiandien veikia tikinGricius. Draugai jį apiberia ruošėsi sąžiningai. Tad linki- /\resus ne visada ateina atsakykčiuosius čiuosius irir susipažinti susipažinti susu Jųjų me ir sekančius egzaminus t mai. Dabar įgalvojame duoti K skelbiamai „tiesa“, mūsų gru klausimais. įveikti sėkmingai. / grupėms tik „gyvu-s „gyvus“ uuresus.u adresus* studei studentai drauge su filo — Kiek? ■i / t. y. tokius, kurie „Draugystės" į pės sofijos katedros dėstytoja I. S. RAUDYS , — Ką ištraukei? klubui jau atsakė. Artimiausias^ Burakauskiene apsilankėme j {Mikalojaus bažnyčioje, išklau sėme kunigo pamokslą, o isto| rinio materializmo seminare I išnagrinėjome šio pamokslo medžiagą, demaskuodami ku| nigo skelbiamų „tiesų“ žalą. | Kunigas, sakydamas pa suskirstė tikinčiuosius Studentas, egzamino metu muš dėstymo metodikoje. Pa-1 Neseniai skaitydamas Mask valstybiniai egzaminai I katalikus į 3 grupes. Vienus vos Veterinarijos akademi naudodamasis specialiai pa prasti pagal turinį dubliuoja kursi-’ Jų Pavadino „šiaudiniais karuoštu konspektu, diagramo jos daugiatiražinį laikraštį nlus egzaminus. Be to, egza-g tulikais, nes jie egzistuoja tik„Za bolševickije kadry“ Nr. mis, schemomis ir lentelėmis, minas pagal atskiras discipli- J *al popieriuje. Antrieji 32, radau gan įdomų straips valstybinių egzaminų komisi nas pilnai kaip j šventimai Paradiniai; jie nį, pavadintą „Pirmasis paty jai išdėsto gamybinės prakti studentas -nųišaišklna, busimasis veteri-J ateina Į bažnyčią tiktai sekrimas“. Straipsnio autorius pa kos medžiagą. Išklausę ata narljos gydytojas pasiruošęs! n}a^laniaisirgi nėra fik sakoja apie, taip vadinamuo skaitą, kiekvienas egzaminų savo atsakingam darbui. O jis j katalikai. O tikrieji katakomisijos narys pateikia klau sius kompleksinius egzami atsakingas, nes prakti-| kkal esą tie, ,,kurie kiekvieną nus, kuriuos 1962 metais pir simus, susijusius su studento tlkrai prisieina tuo pačiu metu J savą žingsnį žengtą ?u dievu, mą kartą laikė Uljanovo Že ataskaita ir jo kursiniais dar koje būti ir epizootologu, ir chirur-J “ą?tatos meldžiasi ir tvirtai mės ūkio instituto Veterinari bais. Klausimų charakteris gu, terapeutu ir net orga-J tiki 1 amžinybę . Tiktai kunijos fakulteto studentai. siejasi su tomis konkrečiomis Studentas, iŠ- J pripažįsta, kad ų ikrųStraipsnyje autorius aiškina pastabomis, kurios buvo dės nizatoriumi. kompleksinius egzami- j Ji katalikų yra likę labai kompleksinių egzaminų sudė tytojų nurodytos recenzuojant laikęs darbus. Kiekvienam studentui nūs, parodo, kad jis įsisavinęs! nedaug. Žmones nusisuko nuo tį, jų reikšmę. disciplinas, stigę-J diev°. Kas gi sudaro kompleksi pateikiami praktiški klausi pagrindines spręsti visus gamybinius! Norėdamas atvesti pr e dienius egzaminus? Į kompleksi mai, surišti su gyvulių susir ba klausimus. Todėl kompleksi-Į vo prarastas avis, per v są ša nių valstybinių egzaminų pro gimų diagnostika, gydymo mai valstybiniai egzaminai! vo pamokslą kunigas sieke pa gramą įeina klinikinės discip procedūra, vieno ar kito apa yra progresyvus ir naujas ži-| rodyti žeimiškojo. gyvenimo rato ar instrumento panaudo linos: epizootologija, parazito nių įvertinimo metodas. | beprasm škumą ir tuštumą logija, bendroji ir dalinė chi jimo technika. ■ Jis mokė Į gyvenimą žiūrėti rurgija su oftalmologija, orto Reikėtų pagalvoti apie šiol kai , ialklną. Nereikia, esą, Žinoma, kompleksinius eg __ _ 4-/-I/-. fniL-vmc. r .. turtų, . . rūpintis _ . _ pedija, akušerija su dirbtiniu zaminus išlaikyti yra neleng progresyvaus metodo taikymą! .kaupti šio gyapsėklinimu bei veterinarijos va, nes jų metu studentai tu ir mūsų akademijoje bei pa-Jvenimo malonumais, nereikia sanitarinė ekspertizė, terapi ri atsakyti į skirtingų discipli ruošiant kitų profilių žemės g ejkvoįj sveikatos žemiškiems ja ir klinikinė diagnostika ir nų klausimus be ilgo galvoji ūkio specialistus. I džiaugsmams. Mokė daugiau socialistinių žemės ūkio įmo mo. Valstybinių egzaminų ko AnTa S melstis, atgailauti ir ruošti nių organizacija. Egzaminų misijos nuomone, tokio egza K. PIETARIS g sĮeĮą pomirtiniam tikrajam gymetu taip pat išanalizuojama mino metu galima geriau nu Zootechnlkos fakultojto I venimui. „Be dievo žmogus Studentų gamybinės praktikos IV kurso studentas «• negyvena, o tiktai smilksta , statyti vienus ar kitus trūkudienynai, charakteristikos. Į Labai i studentų
t
SPECIALISTAS MOKSLĄ.
ir įpratins studentus domėtis tarptautiniu gyvenimu), keturių metų bėgyje stu dentai akademinėse grupėse turi susipažinti su įžymiųjų revoliucionierių biografijomis, panaudodami čia turimą pub licistiką, grožinę literatūrą, memuarus, studentai nagrinėja respub likos, miesto, instituto kom jaunimo organizacijos istoriją, susipažįsta su naujaisiais mokslo, technikos pasiekimais, ■
Rašo šiauliečiai
IAUN0 INSTITUTO PARTBIURO DIREKCIJOS. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Pirmakursiai laiko egzaminus
organlzuoja ekskursijas į žymias revoliucines vietoves, istorinius muziejus ir t. t. Kai kurių grupių studentai skundžiasi, kad neretai sunku pasirinkti grožinę literatūrą, kad nežino, ką būtinai reikia perskaityti išsilavinusiam žmo gui. Komisija perspektyvi niam planui sudaryti kreipėsi į lietuvių, rusų kalbos ir lite ratūros katedras, kad jos su darytų rekomenduojamos lite ratūros sąrašą. Jis paruoštas ir 'trauk*'1'; i niano proieHą, kaip rekomendacija studen tams estetinio auklėjimo srity je. Kadangi studentų auklėji mu vien institute apsiriboti negalima, plane numatyti ry šių su visuomene stiprinimo
keliai, studentų dalyvavli visuomenei naudingame dj be. Pvz., šioje srityje nurį tomą, kad kiekviena grupe ir II kursuose dirba būrių dovais ir šefuoja pioniel būrį, III—IV kursuose šef| ja vieną mokyklos būrelį, visus studijų metus šefu kolūkio brigadą ir kaimo : aLa kyklą. Kiekvienas studentai privalo perskaityti visuome: ne mažiau kaip 10 paska (1 kurse — 2, II kurse — III kurse- — 3, IV kurse 3). Antroje auklėjamojo dai plano dalyje rekomenduoja, susirinkimų, pokalbių terd ka atskirai kiekvienam k’ sui pagal pagrindines koA nistinio auklėjimo krypHjc Kiekvienoje srityje rekoirdlv duojama po kelias suslrlnkiiar bei pokalbių temas, Grlų < mokslo metų bėgyje pagal vo nuožiūrą pasirinks teA i . po vieną iš kiekvienos anA lot jimo krypties. qcin Sis perspektyvinis plaB|ie1 dar sudarymo stadijoje. Jį i lul| užilgo svarstys instituto pa nls biuras, vėliau numato®** pateikti jį akademinių grujJstą s vadovams, kad jie pareiki■ai savo pastabas, o galutinai!pal r3 tvirtins instituto mokslinė ■iSįlm ryba. Tai reikalingas plar| A* kuris padės akademinėms g ■t: pėms ir jų vadovams dii . kryptingiau ir turiningiau. jno, S. BENDIKIENE le Šiaulių K. Preikšo i|i>J« pedagoginio institutacjai partinio biuro narysBo JS X
KPI DRAUGYSTĖS KLUBE is įtjęr
instituto grupė neliktų „vieni neturėjo savo patalpų, bet kkiti. ša“, neturinti kam papasakoti bar artimiausiomis dien -j ats V, apie t savo sėkmę moksle, komtikimės gauti. Tada kiėkviel>bi>t galės pas mus užeiti, sužinį ką rašo, kuo gyvena toli:: įno, draugai. |o i Žiemos atostogų metu M* jaunimo darbe, negalinti suži mus ruošiasi atvažiuoti neičyį^ pa noti ir, gal būt, savo darbe pri- svečių. Norėtume, kad jie ,j|į taikyti to, ką naujo sugalvo- jaustų visą KPI namų šilu ik. < jo latviai, gruzinai, estai, balfll< tarusiai.. . D. Jokšai t n^si Iki šiol „Draugystės“ klubas „Draugystės“ klubo pirminAii
KOKIA BUTŲ KELIONE ILGA“
r
KOMPLEKSINIAI
nu r
KUNIGO „TIESOSI ŽALOJA ŽMOGŲ idui p d ič
— sakė kunigas. — „Tiktai dievo garb.nonas ir maiaa daro mūsų gyvenimą prasmin gu.“ Jis kalbėjo, kad žmogus šiame gyvenime turi būti pasyvus, susitaikyti su esa mais sunkumais, nesiekti gar bės ir nesistengti perdaug iš kilti. Tuos savo mokymus iliustravo „šventųjų“ gyveni mo pavyzdžiais. „Šventieji“, rūpindamiesi savo sielos išga nymu, su džiaugsmu lenkė galvą po kalaviju, maloniai apkabindavo kryžių, ant kurio būdavo paskiau nukryžiuoti, džiaugdamiesi bučiavo savo žaizdas. Kunigas pamokslą Iliustra vo pavyzdžiais, tačiau reikia pasakyti, kad tie pavyzdžiai buvo nemoksliški, fantastiški. Tai tiesiog pasakos. Ir per tokius atitrauktus nuo tikro vės pasakojimus, fantastiškus tikrovės iškraipymus kunigai veikia žmonių sąmonę. Gali atrodyti, kad toks pa mokslas, kuris remiasi gryna fantazija, yra nežalingas tai visuomenės daliai, kuri jo klausė. Juk kunigas nelietė politikos klausimų, nekalbėjo prieš Tarybų valdžią. Jis visai nelietė jokių socialinio gyve nimo problemų, tačiau, giliau paanalizavę, matome, kad toks tariamai nekaltas pamokslas daro didelę žalą žmonėms ir temdo jų sąmonę. Kunigas-slekia atitraukti tikinčiuosius nuo kasdieninio, realaus ir ko vingo mūsų visuomenės gyve nimo. Jis skiepyja individua-
lizmą, uždarumą, asketui te jausmą tikinčiųjų tai! *s Drausdamas net abejoti £ nyčių tiesomis, jis, kaip prieš šimtus metų dvaslnini* įvairiais pasakiškais paų džiais gimdo ir dabar nil žmonių tarpe dogmatizmą, * traukia juos nuo mąstya 'I platesnių gyvenimiškų proį mų sprendimo. Tokie pam<L lai skiepyja pesimizmo talkas, ugdo netikėjimą g iėži niu gyvenimu čia, žemėjefl t; Socialistinėje visuomet®/ mums svarbu, kad kickvi tos visuomenės narys būtų sojįj^ ningas, mąstantis žmogus, jis aktyviai dalyvautų i id.->. naujojo žemiškojo gyven®Įr kūrime, kad būtų nesutatfk mas kovotojas su trūkumą, Todėl mes negalima būti aJie jingi priešiškiems bažnl odė niams mokymams. Mūsų, I’!Įsi mų mokytojų, uždavinys > nyJ taikomai kovoti su bažny,'O rij įtaka, siekti, kad mūsų Ii miejl mokiniai nelankytų ■ nyčios, būtų laisvi nuo rel] nių prietarų, gyventų svei.v * socialistinėje šeimoje ir i >įų. sąmoningi komunistinės viy,'q;, menės kūrėjai. į'"-3 A. PALAIMAITE, D. SKUNC' tITE Geografijos • 'ogijos specialybės kurso stud< įtės
RESPUBLIKOS STUDENTIŠKŲ LAIKRAŠČIŲ į
PUSLAPIUS BESKLAIDANT i>n!!i!iiii!i'iiiniii!iiiiiinii!niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!i!i!iiiniii!i!i!i!!!!iii p IR DAUGELIS mano amJaunų žmonių, aš ne iš tapau netikinčiu. Mano visą laiką, kol aš augau, o tokioj aplinkoj, kad aš pat mažens buvau mokodievobaimingumo.
|> uO ketverių metų buvau mo’ . Senelių neturėĮ |s poterių. I tačiau užteko ir motinos, ef i kartu su skaitymu, rašymu ■ <itmetika uoliai mane mokė 'ulinti dievą, melstis. Klausiįdomumu ir ,avau jos su Kristų“, ?n>st aba apie „gerąjį įeijįnčias dėl visų mažučių <a| ės“. Ko mama nežinodavo papasakoti, sakydavo, kad e akos kunigėlis, pas kurį rėšiu greit eiti katekizmo is. O „kunigėlis“ buvo iš ų man geras. Jis ateidavo otiną, kaip bažnyčios tasekretorių (kiti tėviškėj kas mokėjo rašto, o jei tai nepakankamai), atman saldainių, kalėirgi neužmiršdavo doduoti.
ii e
ATEK'ZMO MOKIAUSI no riai. Greit „priėjau prie pirmo-ios komunijos“. Mabai sujaudindavo graudi nų muzika, choras, kuriaiedodavo pažįstamos kaimyukros ir sūnūs. Klūpojau ų išvakarėse bažnyčioj, oražiai įrengtų dekoraci.ų, tas balta kamža su siuvišalia savo vienmečių. Ne su jais nuoširdžiai ir pai svarstydavau apie „dielybę“, jo „buvimą visur“, la asmenis“ Ir pan. Ir, kilus ė Kims neaiškumams, visada a indavau kunigo papasakotsitikimą“. as vaikinas labai norėjęs ti dievo galybės paslaptis, lojęs jūros pakrante ir ęs, kaip dievas galįs būti lis. Tuo momentu pama•y. kad pakrantėj tupi vaikelis, lia su arbatiniu šaukšteliu iš os į duobutę ir giesmę niū-( oja. Vaikinas priėjęs ir pa-( usęs, ką šis veikiąs.
i.
kaimynų kalbant apie naujoves, apie privalomą mokymą ir ne mokamą gydymą, ko nebuvę prieš karą, apie kai kurias ku nigų suktybes ir niekšybes, ku rias jie krėsdavo anksčiau, kai turėjo daug valios; sakydavo, jog gerai, kad Jiems kiek „per nosį perbraukė“. Prie to viso prisidėjo ir įvairios knygos, pa rašytos P. Cvirkos, J. žemaitės ir kitų rašytojų (o aš iš ma žens buvau didelis knygų mylė tojas) antireligine temat ka. Ma no tikėjimas pradėjo šlubuoti. Pasirodė, kad ne viskas jau taip idealu, kas susiję su bažny čia ir klebonėliais. Ir kai aš ėjau kartu su mama i bažnyčias Vilniuje, tai jau vyravo dau-
Pamačiau, kad visos qyvenimo Ilinksmybės, džiaugsmas, gerovėi kuriama be dievo pagalLos, musų pačių žmonių rankomis. Po Stalino mirties gyvenimas pradėjo alsuote alsuoti. Vilnius mano akyse išsivalė nuo griuvėsių, tapo gražia sostine, tikra Lietuvos širdimi. Būdamas pastabus nuo možens,aš .o ne praleidau pro Šąli. Viskas užsi fiksavo sąmonė.e. Vasarą, kai atostogų metu su tėveliais grįž davau į tėviškę, ten irgi viskas keitėsi šuoliais. Iš nežy; au už kampio Plateliai tapo Palangos kurorto dalim, kur kasmet vyks ta žemaičių festivaliai, kur po didžiulį ežerą plaukioja ne tik burlaiviai, bet ir garlaiviai, kur
■- 9
KAIP AŠ NUSTOJAU^
!
TIKĖTI
giau smalsumas pamatyti ne matytas ir gražias bažnyč as, ne gu pasiklausyti visą laiką mo notoniškų, nuobodžių ir įkyrių mišių. AIKAS VIS darė savo. Mama liepė gerai mokytis, klausyti mokytojų, bet bažnyčios kartu ir neužmiršti bei dievo. į :evo. Broliai, mačiau, mačiau,’ bažnyčią nevaikščiojo. 'Pagaliau ir pati mama, pradėjusi dirbti įstaigoje, ėmė rečiau lankyti bažnyčią. Mane irgi benusivesdavo 1—2 kartus per metus nors „vėlykinės“, kaip ji saky davo. Gi aš dar nedrįsdavau *ai prieštarauti. Tuo tarpu mokykloj man jau tikrai buvo naujas gy venimas. Vyresnėse klasėse pa sidariau daug gudresnis. Buvau perskaitęs daug literatūros, kas dien sekdavau spaudą, namuose buvo radijas, su draugais lankėm kino filmus.
L
i
kasdien Į kelias puses kursuoja autobusai, kur pilna turistų ir poilsiautojų... Kokia nežymi ir neviliojanti tapo tėviškės bažny tėlė! O kiek nedaug ir tikinčių belikę. Per atlaidus beveik n.ekas nebesuvažiuodavo, nes kol ūkis ir jo reikalai žmonėms pa sidarė svarbesniais. Gi ir tėvas religinių švenčių metu tik dėl „bendro vaizdo“ nueidavo „pa stovėti“ ant šventoriaus „prisi minti senus laikus“. A, O Aš? Aš tada ma’os jau nebeklausydavau (ž;noma, tik dėl religijos klausimo). Aš karštai įtraukda vau mamą į ginčą, kol ji galė davo klausyti. Ir, kai matydavo, jog aš dažnai teisus, pasakyda vo, jog man negražu su motina ginčytis. Tuo mūsų ginčas pasi baigdavo. Tačiau ji visą laiką dar tiki, nes seną žmogų, kaip
N
č daug įtakos mano vai-’ pažiūrom turėjo dar vie-’ venimo aphnkyoė. Apy-< e siautėjo banditai. Kadan-( s gyvenome ne per toliau-? alsčiaus, banditų matyti avo. Tačiau kratos būda-1 dien, vėliau kas savaitę.l tok.om aplinkybėm (asme-( kulto laikotarpiu) nebuvo( ta be perlenkimų — pasiavo grubumo, neatsižvel-’ OKIOS SĄLYGOS, žinoma padarė daug įtakos mano pažiūroms. Nors jau ir’ pradėjęs eiti į mokyklą I okytojai diegė naują pa | iurą, tačiau jiems iš pra-^ tai buvo labai sunkus už . ys. Kolūkių kūrimas’ lies kaimynų šaltos skep I pažiūros į juos irqiį turėjo įtakos, kad manoj kos pažiūros kryptų į nau-Į gyvenimo pusę. Parėjęs’ iš mokyklos, ne visadai! vau sočius pietus. Nenuo, kad, kartą pabėgęs iš rių sueigos (į pionierius klasę surašė mokytojas, usęs mūsų nuomonės) pro ► jaučiausi didvyriu, ečial pavydėjo man
Materija ir jos dėsniai amžini. Materija ne inertiška, bet amžinai judanti. Dėl to kinta materijos buvimo formos. ___ Atsiranda ir žūsta, gimsta ir miršta atskiri daiktai, atskiros būtybės, bet neatsiranda ir nenyksta am žinai esanti ir judanti materija. Tik teisinga pasaulėžiūra ir ideologija vadovaudamasi, žmo nija sukurs rojų žemėje, išvys tys mokslą neregėtos pažangos kryptimi. EE-8 qr. studentas
R. UZPALIS
ATSAKYMAS KRITIKUI
is atsakęs, jog norįs jūros! nį supilti į duobutę. Kai? as jį išvadinęs kvaileliu,? sakęs: „Greičiau aš supil-J isą jūros vandenį į šiąS tę, negu tu apsvarstvsič Neseniai „Tarybiniame studen galybę“. Pasirodo, tai bu-? te“ perskaičiau Jūsų „sąmojin vaikino angelas-sargas gąjį" straipsnį „Cha, cha, cha“. Mane ir mano drauges nušhebima, man tada į galvą ne-( no. kad jūs taip aršiai puolate mintis, iš kur kunigėlis? chalatus. Kadangi tai rūbas, ku kad taip buvo, kad ten išl rio tam, tikru paros laiku būti Be to, jūs visų vyrų vardu nai reikia, be kurio neišsiverčia ų buvo angelas . Juk vl-( didžioji dauguma moterų ir■ reiškiate kažin kokius tai noasaulls, aplinka atrodė! merginų, mes pasitarusios nu rus, kad mūsų rūbai ar chalastebuklų. Pasakojimų apiet sprendėme jums išaiškinti, kad tai būtų trumpesni. (Nesuprantu, trumpai pasakius, kaip jūs nepastebėjote, kad kai čiojančias švieseles — dū-f ši kritika, kurių merginų jie net per trunf„nei 1 tvorą, nei į mietą“. įgąsdintas, naktį bijodavaulj ■ pi.) [ tai galime atsakyti, kad Pirmiausia ji netinkama, nes mes gyvename sį iš kambario iškišti. Už-( ne vien tam. vis tiek „Tauro“ merginos ne vyrų norus. iūrint vaiko akimis, labai? atsisakys chalato rytais ir vaka- kad tenkintume Matot, esam tiek savarankiškos, darė bažnytinė? rals. nes tai patogu Ir net būti- kad leidžiam sau vilkėti tai, kas įspūdį na: nuolatinis dėvimo rūbo mums patogu. Taigi, belieka ap a per atlaidus, r . 1Ivairiais? i valkstymas užimtų daugiau lal- gailestauti, kad Jūs, ir visi kiti mynals apkrauti sta a J ko ir būtų bereikalingas Ir pan. vyrai, gyvenat tame pačiame tkaimio aikštėje, gegu A q dieną, eidamos į vyrų kamba- aukšte ir matot mus, anot Jūsų, paežeryA bufetą ir pan. mes apslren- vilkinčias tuo nepadoriu rūbu akarais miške, žmonių dainos saule. nuA gjame t)nkamal chalatu. butųv sl„ „Argi visa tai erojo Kristaus“? galvodaš. i
TF V kurso studentas J. Dėdinas: — „Lėčiau besisukdamas rats toliau nuvažiuoja“. (J. Dėdinas nė pats nežino, kiek Įsiskolinimų turi už IV kursą. O kad nepavargtų, tai fakultete pasirodo Į mėnesj vos kartą). Piešiniai J. SMALIUKO
EDVARDAS BUKAPROTIS TRIBŪNOJE
įsitikinau, iš paųrindų paveikti sunku, o ir aš pats dar neturė jau tvirtų teorinių pagrindų, paneigiančių dievo buvimą. Bažnyč.os beprasm.škurras ir jos ape.gų karikatūriškumas jau se niai man buvo faktu. Toliau, mokydamasis fiziką :r astrono miją, stebėdamas naujausius mokslo laimėjimus atomo ir Draugai! Kalbėsim daug, kosmoso užkar.avimo srityje, bet nenuobodžiai! (Plojimai). pamačiau griūvant visas rel.gi nu dormų „t e as“, ' ur o man Pokalbio tema — ideologi buvo nuo mažens įdiegtos. Ta nio darbo barai. Pasakysiu, čiau susidūr.au su dar vienu draugai, atvirai, čia pas mus faktoriumi, turėjusiu įtakos ma no pažiūroms. Į namus Vilniu na viskas gerai. Priežąstis — je ateidavo vienas tol.mas gimi ,maža patirtis ir, aplamai, ne naitis, kuris pr.eš karą buvo darbo pladirbęs mokytoju ir stud javęs fi vykę ideologinio losofiją. Kaip deistas, ( bažny ^nai. čią jis nevaikščiojo, tačiau mė , Tai poezinis aspektas, Progo ginčytis filosofiniais klausi za skambėtų maždaug taip: mais su bet kuo. darbo negalima Kadang mano filosofinis ba I deologlnio gažas buvo silpnas, negalėjau dirbti pagal įpareigojimus iš prieš jį tvirčiau atsispirti. J s ' /iršaus, lygiai taip, kaip, sa man įrūdydavo dievo, kaip vi suotinės idėjos ir visų reiškinių kysim, aš negailu jūsų įparei priežįjtinr ūmo ‘ame >goti reguliariai tokiom tai vamaterijos atsiradimo priežąsties), (landom... įsimylėt! Luv.mą, Jausdamasis silpnai J Juokiatės?~ Pasakysiu, tai „pakaustytu“, pradėjau domėtis blogas juokas! Nekomjaunuomarksistine filosofija. Tam man labai padėjo institutas. Nors į jį liškas! Atvirai kalbant, aš įstojau jau netikintis, tačiau tik :ia ir nematau komjaunuolių. jame tvirtai teor.škai pagrin Balsas iš salės: džiau savo įsitikinimus. Marksis tinės filosofijos pagrindai, anti — Mes visi komjaunuoliai! religinė ir antiidealistinėv litera — Visi? Leiskite nusijuoktūra, seminarai padėjo galuti nai susiformuoti mano materia |ti. Kche, kche! O koks turi listinei pasaulėžiūrai. Taip )būti komjaunuolis? - uvo ir „tiesa“ apie dievo, i Balsas iš salės: kaip „visko priežąsties“, būvii Komjaunuoliu širdyje! mą.
i — Slrdyjo? Sutinku! Bet i šorė? Išorė, mielieji?! Jeigu tišorė nerodo, kad tu komjauinuolis, tai dar klausimas, ar tu itikras komjaunuolis. Taip, (taip! Pvz., draugovininkas. •Universitetą giria už draugo vininkus. O aš pasakysiu, kad •tai nėra tikri draugovininkai, draugovininkai iš didžiųjų rai džių. Štai matau sėdintį Au gustiną pempiną. Vakar jis 'budėjo mieste su raudonu 'raiščiu — buvo draugovinin'kas, o šiandien? Kur jūsų
raištis, drg. Pempinai? Na muose? Taip ir maniau. O jau laikas žinot, drg. Pempinai, kad kai chuliganas nemato raudonų raiščių, jis tada nesiauklėja, nejaučia, taip sakant, baimės. O juKT nešiojami rau doni raiščiai visur ir visada sudarytų nepakantumo atmo sferą chuliganams. Arba štai studentai gyvena bendrabutyje. Kambaryje po keturis ar po 6 vyrus. Vyrai, kaip vyrai. Ir šiukšlių pasitai ko, ir lovos tingi pasikloti. O ne! Aš ne už tokius vyrus! Aš už kovą prieš apsileidėlius, tačiau kova nelygi kovai. Čia reikalingas taktas, sugebėji mas įsijaust į musų gyvenimo dvasią. Tik tada mūsų kova bus apvainikuota pergalėmis. Štai vieno bendrabučio ta ryba sugalvojo blogiausio kambario gyventojams įteikt kiaulės galvą. O juk tai nevykusi priemonė! Giliau pagalvojus, kabinti kambaryje spalvotą kiaulaitės galvą yra ne kas kita kaip propagavimas abstrakcionizmo ir t. t. ***
Taip, Eduardai Bukaproti! Jeigu tu neturėtum liežu vio ir negalėtum plepėt iš tribūnos, ar aš neturėčiau au sų ir negirdėčiau tavo kalbos, tai tikriausiai tave palaiky čiau protingu žmogumi. Mikas ANUPRAS
Tos pačios bėdos...
□ doriumi. Žiūriu, vaikinai vie□ nas paskui kitą kone bėgte g bėga Į prausyklą. Atsiminiau, g kad ir aš šįryt dar nesiprauOcho! Baigdama noriu pastebėti, kad gsiau. Atidarau duris. Jūsų grasinimo apsivilkti cha g Pilna prausykla jaunimo. Kė latais niekas neišsigando. Mano me, kad su chalatais vyrai at gli prausiasi, o kiti laukia sarodys gal kiek estetiškiau negu □ vo eįlės. Žiūriu — du kranai pliažine uniforma, t. y. vien □ laisvi, o kriauklių tik žymės trumpikėmis, arba, geriausiu at veju, treningo kelnėmis, bet de □ ant sienos belikę. Gal čia ir neteka, pagalvojau. ja. visai nuoga viršutine kūno □ vanduo dalimi, šitaip ..pasidabinusius“ □ Atsukau vieną čiaupą. Visi vyrus dažnai galima pamatyti □ taip ir sužiuro Į mane, o vannetyčia užklydus į trečią ben □ duo tekėjo ne tik po mano, drabučio aukštą. Su pagarba H. STASKEVIČIŪTĖ □ bet ir po jų kojomis. Nepa ir dauguma „Tauro“ le tenkintas prausyklą apleidau, bendrabučio merginų REDAKCIJOS PRIERAŠAS: ti g Apžiūrėsiu visas bendrabučio kėsimės, kad ateity ginčai apie _^prausyklas — pagalvojau. Pamūsų buities etiką ir estetiką e iš? °g sirodė, kad trūksta net 11 laikraščio puslapių persikels ' ~ ten! g kriauklių. Užbėgu Į Įstaigą grupes ir kambarius, t. y. f kur jie labiausiai reikalingi. g,,00“ pirmame aukšte — ogi gir čia eilutė. Iš esamų dviejų 1 □(□□□□□□□□□□□□□□o □□□□□□□□□□□□□□□u n kabinątų tik vienas teveikia. b □ Kitas gi dėl nežinomų prieLankiausi bendrabu- žąsčių užkaltas didelėmis vi □ čiuose. Radau Įvairių trūku- nimis. Ir čia čiaupas nuobo □ mų. Kai kurias blogybes iš- džiauja. Nėra kriauklės. Nėra □ guldžiau ant popieriaus. Kad ir kitokių mažesnių kriaukle □ tikriau atrodytų — nuotrau lių. Visiška betvarkė, galvoju. kom pailiustravau. Tvarkysis, Žiūriu — sienos gražiai, dai □ pagalvojau. liai nudažytos. Dar dažai kve g Neseniai kilo mintis vėl pia. Taip ir Įsismelkė mintis, □ pasižvalgyti. Pradėjau nuo ne iš to galo remontą prade□ krašto, nuo bendrabučio Nr. jo. Na, dar reikia nueiti Į dug 3. Buvo ankstyvas rytas. Ge- šą, bent atsigaivinsiu, nuotaigrai nusiteikęs einu sau kori- ką pataisysiu. Bet kur tau!
Vos atidariau duris — skers vėjis taip ir persmelkė mane. Vos ngnugriuvau ant slidžių kažinkada plautų cementinių grindų. Rūkas, didesnis negu Anglijos salose, paslaptingai slėpė dušus. Puoliau prie pirmo kraštinio. Vos atsukau čiaupą, bet vanduo ant manęs kažkodėl beveik nebėgo. Vie na didelė čiurkšlė stipriai mu šė j sieną, kita — Į lubas. Puoliau prie kito, bet čia van duo visai nenorėjo bėgti. Ma tyt, sietely dar koštuvas idėtas. Visiškai sustyręs pagaliau suradau geresnį dušą. Įkaitau kaip reikiant, bet vos tik pa sitraukiau nuo dušo, mane at šaldė vėjas (lauke — 18 laips nių). Pro rūką pradėjau žiūrinė ti, iš kur tas vėjas. Pasirodo, kad langai čia bebaigia stik lus išbarstyti, Kažkoks gudruolis net gelda bandė sulaikyti vėją. Iš dušų išėjau gavęs slogą, Kaip tie vargšai studentai išlaiko — nė pats neįsivaizduoju. O gal jiems taip reikia, grūdinasi, Lai gamtininkai r _____ ir „prie šilto, ir _prie pratinasi šalto. Tam jie yra gamtininkai. O kaip su fizmatais? SPYGLYS
.iiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiin.uHiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiituiitiiiiiunuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinimiiiii*'
Z,'J lėl kartu su lėl kartu su motina Islamais --------- uoliai lankydavau nyčią, kur garsiai skambėgiesmės, maldaujančios ivB išqelbėti Lietuvą „nuo baisaus“.
gyvenimas po truputi kel kei-
•effl is darė savo, kaip ir lai
:iil
tai vienuolikmetis atvažiatartu su tėvais gyventi į lių, kur mokėsi trys'; mano j.liai, aš dar buvau gana nnga-., nors 1953 metais ima; tėviškėje Jau taip o labai pasikeitęs. yvenimas tekėjo nauja žmonės pradėjo apsiprasti tauja tvarka, po truputį pra
s >
Todėl dažniauQ ir
i aš išgirsdavau
> daž)
iš tėvų ir C
Teisės fakulteto diplomantas: — Ei, fukse, kvailas esi, kad galva mokaisi. (Sesija seniai prasidėjo ir Įpusėjo, o TF diplomantai dar nepasirodė skaitykloje).
Žiemos vaizdelis.
A. MEZAUSKO nuotr.
NOVELE
J. MACKEVIČIUS
YRA LAIME Myli jis ją. Myli labiau, karš-sargumo! charakteris lūžta iš Skaidrė mokėjo mylėti žiedus. kai dar abu lėto, siauras — pažadink mei Jų daug, o ji viena. — Ir kiek čiau negu tada, ar. lę. didžiulę meilę — svajonę! — vienam žiedeliui — jos širdies •lankė paskaitas, iškylavo Vilniaus gatvė tam reikia nuoširdumo. šiluma. Jautrus žmogus visur bevaikščiodami tuomet jis nu Romas mylėjo savo vaikus. Jų girdi muziką, mato spalvas, net mis. išalkdavo, Ir tokias, kurių nėra vaivorykš- pirkdavo riestainį, — abu valgė. klasėje tik dvylika... Jis buvo Užteko. Praeivis nusišypsodavo, jų. jų dvylikos. ■ tės varsoje. Rytoj — jų vakaras. Pasku Skaidrė šiandien buvo laimin — o jie valgė, kalbėjo ir valgė. Sustodavo prie medžio. Jos tinis. Studentiškas... Romas my ga. Ji norėjo nuskinti žiedą... akys mėlynos, mėlynos ir tokios li Skaidrę labai labai, Jis bus pagailo... žiedas, atrodė, šypsosi gilios, protingos... Jų negalima su ja!.. Bus. Dar suspės, Paskujai... nemylėti! tintuoju... Romas... Ilgesys didino neramumą. Rodyklės slinko lėtai, lėtai. Romail Kur tu šiandien, da Lietus ar spei Jau visada taip: lauki - nebar?.. mielas mano Romai. Sunku? — Ne! gas. mintys apie Ją — Skaidrę žiūrėk i laikrodi. Skaidrė glostė žiedlapius, tary Romas plojo... ROtė truputi . . tum liesdama Romo antakius, — niekada neleisdavo suklupti, jaudinosi. Virga, šmalkštuolė blakstienas, veidą. Jos pirštai dvejoti... Romas džiaugėsi savo vaikaiį. Virga, išraudo _ ______ nuo laimės. — švelnūs... Romo veidas klek Jų klasėje tik 12. 12 smalsių plojo Jai. Plojo visi. Ir mokyto šiurkšteiėjęs, bet jai — jis irgi porų akių. Kiekvienas iš jų turi jas plojo. buvo švelnus, artimas, brangus. savo ydas, savo troškimus, Gėlės... Baltos gladiolės... Sta Romai... Jos mintys jau bėgo svajas ir bendrą — jie gerbia sė!.. Visų vardu? Gėlės... apie rytdienį susitikimą. Romas jį. myli, vadina ..Mūsų mokyto Bet juk tai nuskinti žiedai... turėjo grįžti i išleistuves, būti jas“... Keista! Baltos gladiolės — pirmoji nai, būtinai... Jos Romas. Romai! — tu mokytojas... Ta dovana! Jau metai... Jis lanko ją laiš vo rankose smalsuolių protas. Romas žinojo: Skaidrę jis ras kais, šventėms atvažiuoja, va Trapus. — maigyk, tik ne žaiski salėje. Jis tik nusipraus, pakeis žiuoja dviračiu. — juk netoli, — žmogus auga vieną kartą; batus... vos 100 km. kietas — lydyje tam reikia atSkaidrės kambaryje degė
rys tiki ir, receptus berašlnėdamas, saldžiai kalba. — Gerai, gerai, jog' pas mus tamstelė kreipėtės. Svei katėlė — brangiausias turtas, o gydymas pas mus, kaip žinot, nemokamas... Prieš pradėdami gydyti tamstelės ligą ištirsime. Štai nukreipimėlis kraujo tyrimui, čia — rentge nui, čia — terapeutui, čia neurologui, čia — laboratorijai, — žinote, dėžutė, suprantate, tamstelė, mane — ir buteliu kas, reikės pristatyti. Po dviejų savaičių užeikite. Tuomet viskas... Vaikštinėjo Meškinas dvi savaites, nukreipimėlius dalin damas, savo letenos nejausdamas, vienur’ po vielną, kitur po du sykelius. Pagaliau, susirinkęs diagnozių krūvą, vėl at krypuoja pas Barsuką. —• A jai jai, a jai jai, blogi tamstos reikaliukai — čiulba chalatėlis, leteną iš visų pusių maigydamas. — Ko dėl anksčiau nesikreipėt, kodėl ligą užvllkinot? O dabar, matot, tamstelei reikės visą koją nuplauti... Istorija baigėsi tuom, jog Meškiną trikojį Baltrus ga le sodo paklojo.
DVI MINIATIŪROS PIRMOJI. Kaip asilas Ameriką rado. Koncerte asilas girdi: kažkas smičiumi išsijuosęs čir pina, kitas rojalį nenustygdamas tarškina, trečias matomoj viejtoj nesavu balsu bliauna, o klausytojai alpsta, už širdies stveriasi, katučių ploja... Ir Arklys su visais kartu. Asilas klausė, klausė, ausimis karpė ir, visgi, jo asiliš ka kantrybė trūko: — Ne, šito nebus! Sukčių gauja. Ir tu, kuine — ar tistas — muzikalų vaizduoji, — splovė per kairį petį, pa niekos žvilgsnį metė Arklio pusėn ir išėjo. Ir grįžo asilas tvartan,’ nutaręs ir pats vakarais kiau lėms romansus dainuoti. ANTROJI. Nuospauda. Sutrynė batas Meškinui ant mažojo kojos piršto nuospau dą. Nebegali paeiti Meškinas, nebegali Baltraus bičių kopi nėti. Nuėjo jisai didžių vilčių vedamas į miško polikliniką, kur Barsukas bedaktaraująs. Išbėdojo savo bėdas ir skauda Barsukaą, mas vietas aprodė. Džiaugiasi E_. ' .. ’kad'Jjo .pagalba _ " žvė-
KRYŽIAŽODIS ,Ar žinote senovės Romos istoriją?“ HORIZONTALIAI 3. Sudėtinė legiono dalis. 4. Keltai 5. Mitologinis Enėjo sūnus ir deivės Veneros anūkas. 6. XX a. pradžios buržuazinis istorikas. 7. Belaisviai barbarai, turėję tarnauti armijoje Diokle tiano laikais. 8. Italikų gentis. 9. Magistratų asmens apsau ga. 10. Monoqrafijos „Tigranas Antrasis ir Roma“ autorius. 11. M'estas Kipre. 17. Tradicinė romėnų ištikimy bė. 19. Romėnų sąjungininkai. 20. Sąsmauka, kur jvyko mū šis su achajiečiais. 22. Unė — rvtinė „Gauruoto sios“ Galijos’ riba. 24. Dlrilos karalienė. daliniai 25. Specialūs rūmų Dokletiano laikais. 27. Unė. skyrusi aalų provincijas nuo Italijos. stovėjo kurios 28. Unė. nrie Petovijaus miestas. 30. .Miestas _____ Galijoje. 33. Romėnu karvedys, ,pagar, sė’es žyaiais Britanijoje. 34. PiUfoH iraniečiu dievybė. 35. Istorikas, sukūręs teoriją n'obMu kilmės klausimu. senatas. 42. Etruskai. 44. Miestas llirijoje. 45. Vergų sukilimo vadas. 46. Imoeratorius, Vespasiano sūnus.
16
po
25 |28 29 33
36
p
r
D9
p
39
yy
|V5
¥7
r6
50
53
59
53
69
72
|73 75
kilmę. 77. Augusto ediktų radimo vie ta.
VERTIKALIAI 1. Kalva. 2. Vienas iš rinkinio „Augus to istorijos rašytojai“ auto rių. Deivės Kibelės —Didžiosios dievų Motinos mylimasis. Ispanijoje gyvenusios pa dermės. Agonistikų vadas. Tauta, puolusi Rytų imperi ją Justiniano laikais. Romos imperijos sostinė. Vulkanas Sicilijoje. Graikų deivė, atitinkanti romėnų Kameną. Sala, kur buvo gaunama geležis. Provincija, užkariauta Trajano laikais. Miestas Arabijoje. Vienas iš Cicerono ginamų jųGalijos upė. Graikų filosofas. Filosofas — stoikas. Kalva. Etruskų dievybė. Istorikas, kritikavęs Niburo teoriją apie plebso susi darymą. Politinė romėnų partija. Persų dinastija. 54. Laikinasis valdytojas, „tarpkaralius“. Spartos tironas. Judriosios armijos privile gijuota grupė Diokletiano laikais. Miestas Finikijoje. Miestas Afrikoje. Patricijus, Romulo Augustuto, tėvas. Buržuazinis istorikas. >
■h b 60
65
67
66
76
V3
99
y? 5/ 55
59
5g
¥2
r
69
70
71
H.
STIPRIAUSIŲJŲ
sesija. Artė ja studentų žiemos atos togos. Vėl turėsime’ laisvo laiko, kurį kiekvie nas galime praleisti įdomiai ir turiningai. Šiemet, kaip nie kuomet, žiema tinkama turisti nėms kelionėms slidėmis. Ir jeigu kitais metais tekdavo rimtos žiemos už respublikos ribų, tai šiemet galime su ne mažesniu malonumu keliauti ir nuostabiomis Lietuvos vie tovėmis. Žiemos kelionių mė-
kes, o taip pat tolimes maršrutais organizuoja ir 1 versiteto turistų klubas, q l< tys aktyviausi, fiziškai i tz:_ giausi ir labiausiai užsigOj, nę mūsų turistai gali si si žinti ir su kitų respu žibi darbo žmonių gyvenimu bau pasiekimais. Jau sausio :sę. Universiteto turistų grupė® ■ dovaujama Chemijos fak;! V kurso studentės S. Satlį kaltės išvyks į 2-b sunig kategorijos kelionę po i i
1
t
ATOSTOGAS TURIZMUI!
JUMORESKA sisukinėjo. Atseit, laiko neturįs. — Ką ten Klova! Argi gali jis lygintis — Einam, paaiškinsi, ko nesuprasim. su Maskanji, — kalbėdavo Arūnas, kilus Tik tada jis sutiko. ginčui apie vieną ar kitą girdėtą kūrinį. — . . .Orkestras trenkė uvertiūrą. Sepkus neKokia žavinga pas jį garsų asimiliacija, kaip ramiai sujudėjo kėdėje ir mažomis akutėmis puikiai enharmoninėse tonacijose jis panau pradėjo dairytis į šalis. doja pasažus. Nežinau kito kompozitoriaus, — Tai kur tas džiazas, kad nematyti?! — kuris geriau už Maskanji išreikštų leitmotyišsprūdo jam nejučiomis. vinlus tetrakordus. Žinoma, niekas; neneigia Draugai susižvalgė. Jie buvo nustebę. Iš ir to, kad pas Klovą ypatingai subtiliai kur jiems žinoti, kad jų pripažintas muzikos skamba terciniai kontrapunktai. autoritetas pirmą kartą operoje! Nežinojo Kas nors iš draugų silpnu balsu mėgina Jie ir to, kad Sepkus, iškalęs keletą muzlvystyti saVo mintį: kinių terminų, pindavo juos į sakinius, pats — Bet negalima sakyti, kad simfonija. . . nežinodamas, ką sako, Nuo tokių „trigubų — Šlamštas/. Ne simfonija, o kakofonija, kontrapunktų“ draugai mirkčiodavo, tartum — lyg kirviu nukerta Sepkus. gavę botagu per akis. Tą vakarą ėjo „Traviata“. Kambario drau V. Beržaitis Sį kartą mirkčiojo Sepkus. gai susiruošė ją aplankyti. Sepkus ilgai iš58. Viena iš seniausių romėnų teisinių santykių formų. Miestas Sicilijoje. Imperatorių epochos poe tas. Teisės kategorija karalių laikotarpiu. Miestas Egipte. Makedonijos karalių dinas tija. Miestas Ispanijoje, (statymas. Svebų karalystės valdovas. Jeruzalės sukilėlių grupė. Miestas Narboniškoje Galijoje. Šventovė. Masilijos miesto statytojai. Istorikas, tyrinėjęs etruskų
O žemė, pasidabinusi ii, S’aiga Jis pajuto, kaip p. užsegtus rankogalius skverbė nakties vėsa. I ................................... jau stovėjo už durų, ra ■ laikė kuprinę... Jis o. iėjo arti. Tamsa netrukdė Skaidrė glamonėjo nepažįst žist® jo plaukus, jis švelniai, liesdamas skruostu skrt. glostė jos veidą. Romas s jo, žiūrėjo. Jis prisiminė. Skaidrė jam pasakojo Sigitą, apie jų mokyklinę gystę, apie tai, kad jis l_ chemiją, dirba inžinierium; mykloje. apie tai, kad j aj mokyklos draugas... TU — Rvta išmesk gėles. Ja 10 vo kambaryje pastatė mjj lę Baltas gladioles... išmesi.- 11 Romas pasisuko ir nuėjo. JJ, Abu besėdi krūptelėjo. tiesė. Romas ėjo link vart Wa Išėjo Į gatvę, stabtelėjo, r. Mu užmiesčio link. Gal ir kvepėjo žiedai., e j ėjo. Mintys vijosi jį. ...Gyvenime yra laimė. S laimė, nes joje nematai esybės. Protas, širdis, ja išdalinti šimtams, kurie: Ja įžiebi meilę, sužadini norą sptit tl, pažadini svajones... roįe dabar esi vienas, vienas — , Ne! Tad ar verta liūdėt? IS ’ Jis žinojo: retas žmogus ris moka bučiuoti Širdim. ” ” mas mokėjo. <
B
ŽINOVAS
šalies, į kurią 47. Gyventojai ėjo prekybos keliai per Laimingą Arabiją. Imperatorius, Septimijaus 48. Severo sūnus. 49. Miestas Bitinijoje. 50. Oktaviano žmona. 51. Atėnų valdytojas prie Mitridato. 52. Barbarai, puolę Romos im periją nuo Dunojaus pusės. Vakarų 53. Vienos iš pirmųjų ,, kurios neteko provincijų, romėnai, <_gyventojai. sustiprinimų sisPasienio tema. vergų Sicilijoje Sukilusių vadas. 57. Teisė.
— Nėra. Jos čia nėra! Vėl sukosi poros... ..Jos čia nėra. nėra, nėra. nėr...“ Romas išėjo. buvo Prieš metus Jis Irgi toks pat laimingas, švytėjo, kaip tie salėje. O šiandien — jis sto vi. Prieš metus buvo šalia Skaidrė: jie stovėjo. O šiandien stovi tik Jis... Grižo namo. Atsigulė Antano kambaryje. Jis atvažiavęs vi suomet ten miegodavo. Pro lan gą žvelgė žvaigždute. Klek kar tų ji matė juos čia abu. Abu prie knygos, abu prie stalo, abu tylinčius. O naž's’ami iie iau'du metai. Tik du. Tingėjosi galvoti, norėjo si grįžti prisiminimų keliu. Jie brangūs. Jie jų abiejų: Skaidrės ir jo. Jų meilės kelias. Ne, tai nepasigirdo. Už lango kažkas kuždėjosi. Pakėlę raso tas galvas, nesuprantamo vasa ros kuždesio klausėsi jurginai. Kas tas kuždesys jurginams? Jie juk žydi. Romas Įsiklausė. Ne... nenoriu... sutiks... o gal... laimė... ne, ne, tik ne aš... Jis pašoko, priėjo prie lango — Jis Įsitikinęs. Laimei — ten per tvanku, maža erdvės. Ten dar žibalinė lempa. Ne, ne. Niekada!.. Romas daugiau nebegirdėjo. Kažkas ūžė, čirškė žiogas, kažkur žibėio žvaigždutė. Vie na. Ir jai, tikriausiai, šalta...
aigiasi
Evaldas GIEDRAITIS
8 19
šviesa. Nejaugi?., širdimi nubė go džiaugsmas, raibulys. — Laukėm. Kaip paprastai dviračiu? — meiliai kviesdama 1 vidų kalbėjo Skaidrės mama. — Ne. sunkvežimiu. Vėluoju, smarkiai vėluoju... Tetulyt, se niai išėjo Skaidrė? — Romas mestelėjo ant grindų kuprinę, — akys ieškojo muilo. Atsakymo jau nesuprato, šal tas vanduo maloniai nudegino apdulkėjusi veidą. Dar kelios minutės ir Romas jau bėgo, betaisydamas kaklaraišti, šviesos nulietu klemo taku. Mintys narpliojosi, kilo, — jis girdė>o savo žodžius: — Skaidre! Tu nepyksi, nepykši, Skaidre? Romas bego... Och, tas laikas, ko jis taip skuba? Pleveno žvaigždės. Laikas!.. Kodėl jis dabar skuba? Salėje sukosi poros. Prie lan go Jis pastebėjo Saulių, Ramu nę, Vygintą. Jie kalbėjo, švytė jo. Kiti — sukosi. Sukosi po ros. Skaidre, Skaidrei.. Akys sker savo salę, gaudė. Ne, ne, ne. ne... Kur tu. Skaidre!.. Romas norėjo šūktelėti, bet . . atsipeikėjo: prieš akis bolavo ištiesta Vyginto ranka. Tvirtas rankų paspaudimas. platus, nuoširdus šypsnys Ir šaltas:
J
PENKETAS
Medicinos fakulteto sporto ta ryba pravedė konkursą išaiškin fati penkerlems geriausioms ** kulteto sportininkams.
iv Daugiausia balų surinko kurso studentė Universiteto moterų komandos tinklinio kapito nė Balytė Vida. II vietoje — penktakursis sambistas G. Mar tinkėnas. III — penktakursis sambistas G. Mockus, IV —
gėjams Vilniaus turistų klu bas kartu su Vilniaus miesto Komjaunimo Komitetu orga nizavo turistinių žygių komp leksą „Snieguolė“. Šioje prie monėje gali dalyvauti visi norintieji. Turistinių išvykų dalyviai turi atlikti tris sek madienines ir dvi išvykas su nakvyne. Bendroj sumoj rei kia pravažiuoti nemažiau kaip 75 km. Išvykos su nakvyne pradedamos poilsio dienos iš vakarėse, nakvojama mokyklo-« se, internatuose, poilsio na muose, turbazėse arba pionie rių stovyklose. Turistinė prie monė „Snieguolė“ prasidėjo 1963 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 1963 m. balandžio mėn 1 d. Kiekviena išvyka turi turė ti konkretų tikslą: kelionių metu galima susipažinti su naujomis komunizmo statybo mis, aplankyti pirmaujančius kolūkius ir tarybinius ūkius, susipažinti su pirmūnų pasie kimais. Išvykų metu galima rinkti istorlnę-rovoliuclnę me džiagą, pasakojančią apie Di džiojo Tėvynės karo partiza nų žygdarbius, apie revoliu cionierių gyVenlmą ir kovą. Kelionių dalyviai bus apdova nojami specialiu ženkliuku. Išvykas po Vilniaus apylln-
$
Uralą. Grupės sudėty elll tų pajėgiausių Unlven ] turistų, kaip V kurso fii M. Stankevičius, VI kurse] ia dikas A. Goštautas, IFF • stud. R. Griniūtė ir kiti.' k ne tik susipažins su Uraltį ventojals, su darbo pa; mais, bet ir papasakos Tarybų Lietuvos darbo nių gyvenimą. Sausio 25 d. grupė Un siteto dėstytojų ir aspiį išvyks daugiadienei kelį po Karpatus, o kiek grj slidėmis išraižys Rytų 11 vos ir Žemaitijos, Dzūkijl kitas Lietuvos kalvas bei gumas, grožėsis nepapį mūsų respublikos gamtos | žiu! Draugai kelionių mėM jeigu jūs norite tapti tu] nės priemonės „Snleg dalyviais, gerai pailsėti toje, turiningai praleisti L mos atostogas, kreipki*?3 Universiteto turistų k Fai Čia jūs gausite) konsul’V įvairiais turistiniais k®1 mais, galėsite pasirinkti mų maršrutą po Tarybų Sr tuvą. ”.a J. PARŠELIUI^ UTK valdj pirmininkė ■X*X*X«X*X4X*X*X*X*XB ka n<
I
KNIEŽA MINA PEDALUI Pabaiga. Pradžia
1-me psl.
Nebuvo kada Pranui poilsiauti po daugiadienių. Vėl® nlruotės, vėl kova. Nėra reikalo vardinti visų pergalių,® jas jau ne kartą rašė spauda. Norisi tik pasakyti, Jo: viena iš 1ų nebuvo atsitiktine. Daugelis dviračių sporto mėgėjų stebisi greitu žos iškilimu, bet, tur būt, nedaug kas žino, kad vlc® 1962 metais jis nuvažiavo daugiau kaip 1200 km. Darj mas ir pasiryžimas — štai kas padėjo pagrindą Prano! galėms. Dabar Knleža yra VVU II kurso studentas^ Kai aš paprašiau Prano draugų, kad jį apibūdinti nuomonė buvo vieninga: — Paprastas, kuklus. Pulkus draugas. Saitas Baltijos vėjas negailestingai degina veidus. | ža minutėlei sustoja, nusišluosto prakaitą, su šypsena 4 teri į treniruočių draugą, ir vėl abu dingsta už posūklo.g
L. TAPINAI šeštakursė rankininkė A. Žukai tė ir V — antrakursė gimnastė A. Kazlauskaitė. Visi sportininkai apdovanoti garbės raštais ir asmeninėmis dovanomis. Teisingiausia atsakyma I an ketą atsiuntė II kurso studentas A. Adomaitis. Jis apdovanojamas garbės raštu ir asmenine dova na. Norėtųsi, kad tokia anketa, renkant geriausių fakulteto • sportininkų penketuką, būtų skelbiama kasmet ir taptų tra i diclne. V. CEKL'OLIS MF sporto tarybos narys
REDAKCINE KOLEGI4 ATITAISYMAS Straipsnyje ,,Gamtininkų | Ja“ („Tarybinis Studentas“ J 3 — 5 eilutes nuo galo reikia? tytl sekančiai: „Du isiskolii — Jonas Casas Ir Nijolė !l lytė“. Klaida padaryta dėl respondento D. šlimo kaltėj
I—'■..
BOGUŠEVICIOTĘ ELEI mirus sesutei, užjaučia < j ės draugai. IV k. geolocj
s
LV 04843
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. Rinko Ir spaudė LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė Onran BujiamoccKoro foc. yHHBepcHTera («CoueTCKHii cTyaeHT*), aanec: r. Bhai»hioc, yji. yHnaepcHTeTO, 3. Ui
S