Tarybinis Studentas, 1963 m. birželio 8 d. Nr. 20 (455)

. ...

Bbicuiasi LUKona m exHMHecKMM nporpecc ABOTHHKH By3OB, Kas h coBeTCKaa oOmecTBea. HOCTb, AeHTeAbHO TOTOBHT. npeACTomueMy GaeHyMy KriCC, KOTopbiil o6cyAHT n HAeoAorHųecKoii paOoTbi, 1 MHCAe H B3>KHeHUIHe npoj Bbicmeii uikoau. reKymeM yieGHOM rogy b I cTpanbi ofiynaeTCH okoao i MHAAHOHOB CTyAeHTOB. ;o b npouiaoM roAy Bbtcmne bie 33BeAeHHH BbinyCTHAH 318 Tbicaų MOAOAbix cneH ctob, nonojiHHBiuHx codoii Q MHOrOMHAAHOHHOii 3PMHH H AHPOB npOH3BOACTB3, pa'

«nPABAA». ★

bch

1

■ KOB HayKH H KyAbTypbI. fl roAti, npomeguiHe c mo■ npHHATHH 3aKOHa 06 yKHnUI C1BHBM .UUKO.nbl C >KH3-

HecciMiHeHHbie yonexiH aoTbl T3K>Ke B nOBblLUeHHH iec"iBa noAroTOBKH h hachhoto -BI1 BOCHiH^iaiHHH MOAOAbIX ahctob. Tenepb CTyAeHTbt bskit CBoeii Sygymefi AbHOCTblO H B yqe6HblX PHHX, H HenOCpeACTBeHHO ■>H3BOACTBe. Ha paČOHHK B CaeAOBaTeabHO, h HAefi|rHj

aKaany ohh noayųaiOT He b CTeHax By3a, ho h b Mx KoaaeKTHBax npeAnpHsJįMcTpoeK, BOCnHTbIBaHCb Ha sB>UHOHHbIX H TpyAOBbIX ■ 'hbx padoųero Kaacca. H ji ‘M noAaBAHiomeM 6oabaBje 1,3 CTeH BY30B bmxoaht

npocTO y3KHe cneuHaaHCTbi.[■■CHOHaAb1, a aKTHBHble iBe.TIH KOMIMiyiHHSMa,, npHoO■ e K aKTHBHOH odmeCTBeH. . AeiHTeflbHOCTH. iflD

necTBJieHHe 3aKOHa o ne| iiKe uiKOAbi ynposHAO cbh__________________ ______c il'ihx yqeČMbrx 3aBeACH'HH B oactbom. riOBbicHAo ypo.

•jjjayHnoii AeHTeAHbocTH lysHofi genTeaHbocTH npo. npo. oMob, npenoaaBaTejieū h hhiePI0-T XHHUeCKHX pafiOTHH. ^’30B. 3t<> HOAOAHTeAbHO aajiocb h Ha xapaKTepe Hayų. x I iccaegoBaHHH, aKTyaabįbaI <OTopbix pe3Ko BO3Pocaa. bIC ynas Ha coBemaHHH panpOMblUJJleHHOCTH n ■?in eabCTBa PCOCP b aupeHM leuiHero roaa, TOBapmu :C. XpymeB nogtepKHyji neMH MOCTb UlHPe HCnojlb3OBaTB Jįife Kagpbi Bbicuieū uikoam 3BHTHS1 HayKH H TeXHHKH, BepHya o6uinpHyio npoMeponpHHTHH, ocymecT-

B OB

(BJleillHe KOTOpbK cosaact Bce geOdxOAHMble yCAOBHH AAH nfloAOTBopHoii HayųHOii AenTeAbH0_ cth orpoMHoii apMHH yqeHbix, npenoAaBaTeaefi, HH>KeHepHo-rex.

HHHeCKHX padOTHHKOB, 3aHHTblX B BblCUlHX yHedHbIX 33BeACHHHX CTp3HbI. CeroAHH «IlpaBAa» nydnnKyeT cTpaHHuy, nocBnuieHHyio HayHHOH padoTe b bucuihx yqedHbix 3aBeAeHHHx. IloMemeHHbie Ha Heii MaTepHa.iu noATiBepJKAS'IOT dOAblllHe BO3.MO1KHOCTH COBeTCKOH BbTCUieH UlK.0Abl B dopbde 3a pa3BHTHe HayKH, 3a ycKopeHHe TexHnųecKoro nporpec­ ca.

Y Hac ecTb HeMaao npeBOcxoa.

Hbix odpa3UOB aKTHBHoro yqaCTHH padOTHHOKB BbICUleH UIKOAbl B HayMHbIX HCCAeAOBaHHrtA. B puAe BeAyuiHx yHHBepcHTeTOB CTpaHbl B03HHKAH H ycneuiHO pa3BHBaiOTCH BCeMHpHO H3BeCTHbie HayHHbie uikoah h HanpaBneHHH, AaBuiHe CTpaHe CAaBHyio nAesAy TaAaHTAHBbix yseHbix.

MūCKOBCKHe UJKOAbl MBTeMaTH. kob bo raaBe c aKaAeMHKaM.i n. C. AaeKcaHApoBMM, H. H. Boro.iiodoiBb™. A. H. KojimotopOBblM, H T. rleTPOBCKHM, JI. C rioiHTpArHHbL.M ripyninjipyiOT boKpyr ceda Mo.noubiK yMenbix-.MaTeMaTHKOB Mockobckoto rocyAapcTBeHHoro yHHBepcHTeTa. 3Aecb we nAOAOTBopHo pa3BHBaioTCH KpynHeHume uikoam h HayMHbie HanpaBneHHH b odAacTH xhmhh, BO3rAaBAneMbie aKaaeMHK3MH A. A. BanaHAHHbIM, B. A. KaprHHbiM, A. H. HecMea. HOBblM, H. H. CeMeHOBbIM, A. H. OpyMKHHbiM. UpocĮjeccopa JleHHHrpaACKoro yHHBepcHTeTa ana.

AeMHKH B. ~ A. 0ok. ~ B. W. CmhpHOB, A. H. TepeHHH h Apyrne co CBOHMH yyeHHK3MH h nocjie,noBa_ HOBbie TeAHMH npoKJiaAHBaioT nyTH b OČJJaCTH į)H3HKH, MaTeM3THKH, IpOTOCHHTe3a H B ApyrHX Ba>KHeHUJHX OTpaCJ!HX 3Ha. HHft. BHAHble UIKOAbl H HayHHbie HanpaBAeHHH B03hhkjih h npnHOCHT 3peAble nAOAbl B TopbKOBCKOM, ToMCKOM, POCTOBCKOM. KneBCKOM h APyrnx yHHBepcHTe-

Tax.

Bce doAee uihpokhm <{>pohtom pa3BHBaeTcn nAOAOTBopHaa Hayman padOTa b TexHHnecKHX h Apyrnx bhcuihx ynedHbix 3aBeAe!□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□,- hhhx CTpaHbl. KpynHbifi BKaan b □ p33BHTHe HayKH H TeXHHKH BHO□ cht MHorne noAHTexHHMecKHe hh. o CTHiTyTbl, Ta-KHe, K3IK J16H.HH□ rpaACKHfi, Tomckhš, XaPbKOB° CKHH, TopbKOBCKHH, ypaAbCKHŪ.

KpynHeiiinHe mockobckhc By3H— 3Heprerwųe<K.HH, aBMauHOHHbifi, XHMHKO-TeXHOJIOrHMeCKHH HMeHH MeHgeAeeBa, MocKOBCKoe bmcuiee TexHHMecKoe yMHAHUie HMeHH BayMaHa, A3epdafiA>KaHCKHH hh-

CTHTyT HetįlTH H XHMHH, HBaHOBCKHil XHMHKOTeXHOJIOrHHeCKHH HH CTHTyT, H geCHTKH ApyrHX BblCuihx yse6Hbix 3aBeAeHiiii. HoeTa TOMHO CKa3aTb, MTO TOAbKO B HbmeuiHeM rogy b By3ax CTpaHbi npoBogHTca Cojiee 400 Ba>Khhx padoT no OTAeabHbiM 3aaaHHHM npaBHTeJlbCTBa n okojio 500 BKjnoųeHO b rocynapcTBeHHbiii naaH pa3BHTHs HapoaHoro xo3HfiCTBa. Cefimac yciiAiHs napran h npaBHTeJlbCTBa HanpaBJieHM k TOMy, HTodbi eme 6o.iee noBbiCHTb pojlb padOTHHKOB By3OB B Hay’tHo-Te.'cHHųecKOM nporpecce.

3to najiaraeT Gojibmyio otbct CTBeHHOCTb Ha BCBX padOTHHKOB Bbicmefi uiKOJibi. Ohh npH3Bani>i MOdHJlH3OBaTb BCe B03MO>KHOCTH AAH Toro, HT06i>I yBejIHMHTb CBOii BKjiaa b pa3BHTiie HayKH h Texhhkh. 3aAa>fa coctoht b tom, uto6m ycKopHTb Pa3Pa6oTKy Ha. y'iiHo-TexiH,niH'e'CiKiHx npcSjieM, Ma«CHMajIbHO HCnOJlbO3B3Tb flJIH 9THX uejieii HMeiomyiocH b hx pacnopsoKeHHH jia6opaTopnyio h 9k<_ nepHMeHTajibHyio 6a3y, Bce naHenero yųHoe ofiopyAOBanHe. HeKOTOpMX rpexa T3HTb — B oŪopvAO By3ax AaSopaTopHoe BaHHe HcnoAb3yeTcn caa(5o. BMeCTe c TeM cjieAyeT TaKwe no3aSoTHTbca o jiymueM ocHameHHH Bcex BV3OBCKHX jiaūopaTopHH, H opraHH30BaTb jiadopaTopHH npw SKcnepHMeHTaabHbie Saibi HeKOTOPbix 3aBonax, mtoūm yieHbie By3OB MorjiH b hhx no COB MecTHTeabCTBy 3aHHMaTi.cn 9KCnepHMeHTajibHofi padoTOH. HMeHHO Ha nyTH jiaJibHeHtnero yiKipenjieiiHH gbhach b bucui e ii hikoJlbl C npOH3BOflCTBOM MOJKHO A0CTHHb nouJiHHHoro pacuBeTa Hayųnoii padoTbi, o ųeM CBHgeTejibCTByeT, B HaCTHOCTH, OnbtT By3OB KyHdbimeBa. Ho HHHunaTHBe odjiacTHoii npoMbiuijieHHOH nap■ THHHoii opraHH33UHH H MeCTHbIX XO3HHCTBeHHblX opraHOB padOTHHKH 9THX By3OB UIHpOKO npHBJiehaioTCH k peuieHHio Kpyn. hwx HayHHO-TexHHųecKHX npodJieM, HMeiOlHHX Ba>KHoe 3HaneHne npOH3BOACTBa. Aah nporpecca Ha cpegcTBa npoMbiinjieHHOCTH AeCflTKH npn By3ax co3AaHH cneuHa,TbHbix OTpacJieBbix Hayųho _ HccjiegOBaTeJibCKHx jiadopa.

TOPHH. ZIJIH TOTO, HTOdbl CygHTb o nojie3HOCTH h nepcneKTHBHOcth TaKoii tpopMU cogpyjKecTBa HayKH H npaKTHKH, AOCT3TOHHO npHBecTH Bcero ABe UHcfipbi: Ha opraHH3auHio h cOAcpaonne 3THX AadopaTOpHH dblAO H3PaC. xoAOBaHo Bcero 5,6 MHAAHOHa piydjieii, a skohoimihh, nojiyAeHHaa ot BHeApeHHH pe.3yjibTaTOB hx HayHHbix nccAeAOBaHHH, y>Ke cocTaBHAa 21 mhaahoh pydaeii.

K co>KaAeHHio, noAodHbie noAe3Hble HaHHH3HHH ASAeKO He Be3Ae noAynaiOT noAAepacKy. (OKOHMaHHe Ha 2 ctP.).

B

Eina nuo 1950 metų

‘

Kaina 2 k«p.

Nr. 20 (455) 1963 m. birželio 8 d.

Karštos sesijos dienos PRANEŠA FAKULTETE! KORESPONDENTAI ♦

v

v

Nors dar tik birželio pradžia, bet mūsų grupėje sesija Daugumai pavasario egzajau Įpusėjo. Išlaikyti trys egzaminai, kurie parodė, kad pa- xminų sesija dar tik prasidėjo, siruošėme neblogai. Anglų ir rusų kalbų egzaminai išlaiky- Tačiau III kurso Ekonomikos tl prieš laiką. Tik penkių studentų žinios buvo įvertintos fakulteto studentai, skubėda­ patenkinamai, o visų kitų — gerai ir labai gerai. Geras ži­ mi susipažinti su gamyba, se­ nias parodė Karplckaltė, Vilčinskaitė, Vaitkevičiūtė, Ne­ siją jau baigė. Geriausiai lai­ krošius Ir kiti. Nedaug blogesni rezultatai ir po diferencia­ kė egzaminus prekių mokslo linės geometrijos egzamino. Ketvertai ir penketai — tokie specialybės grupė, turėjusi pažymiai egzaminų lape. Tik du studentai, Kalriunas ir tris egzaminus: istorinio mate­ rializmo, buhalterinės apskai­ Vonžodas, buvo nepakankamai pasiruošę.

Tas rodo, kad grupė rimtai dirbo. Tikimės taip pat ge- tos ir specialybės dalyko — prekių mokslo. rai išlaikyti ir likusius tris egzaminus.

Labai gerai egzaminus iš­ D. LAPKONAITE laikė prekių mokslo specialy­ FMF II k! bės studentai S. Daunoravičiūtė, kuri visų sesijų egza­ minus laiko tik labai gerai, Mums ši sesija antroji ir nė kiek nelengvesnė už pir­ M. Jasillonytė, J. Kunevlmąją. čiūtė, pramonės ekonomikos Grupė Ją sutiko stipriau pasiruošusi, laiku surinktos vi­ spec. studentas J. Gudaitis, sos Įskaitos. politinės ekonomijos specialy­ O dabar — visų užsibrėžtas tikslas •— gerai Išlaikyti bės studentai B. Cemnolonsegzaminus. kaitė, G. Rasčiūtė.

Stipriai pasiruošė egzaminams D. Kaušylaltė, T. Silver, Liūdnai sesiją baigė buhal­ D. Čepaitė ir kiti. Jie padeda silpnesniems, kartoja medžia­ terinės apskaitos specialybės grupė. SI grupė turėjo istori­ gą nio materializmo ir svarbiau­ A. Puidokaitė siųjų liaudies ūkio šakų bu­ FMF I k. halterinės apskaitos egzami­ nus. Blogiausiai išlaikė V. Laurinaitytė, gavusi iš abiejų Ekonomikos fakultete prasidėjo diplominių darbų gyni- dalykų nepatenkinamus pažy­ mas. Diplominių darbų gynimo komisijos pirmininkas drg. mius. Blogai egzaminus lai­ R. Kazbaras papasakojo, kad politinės ekonomijos grupė kė pramonės ekonomikos spe­ gynė diplominius darbus gerai. Labai gerai buvo įvertinta cialybės studentas L. Cerapas, diplomanto V. Gronsko darbas tema „Kai kurie Tarybų materialinio-techninio aprūpi­ Lietuvos kolūkinės gamybos specializacijos klausimai“ nimo spec. stud. R. Vikonis. (mokslinis vadovas — ekonomikos mokslų kandidatas doc.

J. Tamošiūnas), diplomanto V. Lukoševičiaus diplominis darbas „Prano Eidukevičiaus visuomeninės pažiūros“ (moks­ Sesiją baigė IV kurso poli­ linis vadovas — ekonomikos mokslų kandidatas A. Veng- tinės ekonomijos specialybės rys), diplomanto V. Skomino diplominis darbas „Kai kurie studentai Jaruševičius, D. kolūkinės produkcijos savikainos klausimai“ (mokslinis va­ Šimkus, A.L. Šileika, Urbo­ dovas — ekonomikos mokslų kandidatas doc. J. Tamošiū­ nas, V. Vaitkevičiūtė.J.Jie lai­ nas). Labai gerai įvertintas ir diplomantės T. Tamulytės darbas „Kai kurie darbo organizavimo tobulinimo klausi­ kė ekonominių mokslų istori­ mai, susiję su darbo našumo kėlimu pramonės įmonėse“ jos egzaminą. Egzaminavo (mokslinis vadovas A. Mačiuli;) T. Tamulytė Įnešė daug profesorius D. Budrys. Jis li­ vertingų pasiūlymų, kurie jau taikomi mūsų respublikos ko patenkintas šių studentų atsakymais ir Įvertino juos įmonėse. visus labai gerai. „Mūsų inf“.

S. ZAICEVAS

V. GUTAUSKAS Medicinos fakulteto akademinės komisijos pirmininkas komunistinės visuomenės kū­ rėjais, puikiais savo srities specialistais.

Egzaminų sesija ir jos re­ zultatai tėra tik viena sudė­ tingo akademinio gyvenimo grandžių, tiesa, labai svarbi ir daugeliu požiūriu atspin­ dinti bendrą mokymo ir auk-

f

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO^ PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Akademinės komisijos rūpesčiai AIGIASI mokslo metai. m Kiekvieno fakulteto> stu­ dentai4 ir t dėstytojai ,-J A r. 4 : jau g kelios savaitės intensyviai dirg ba, norėdami juos apvainlkuog tl savo įtempto darbo įvertlg nlmo — egzaminų sesijos — g gerais rezultatais. Be abejo, didžiulė dauguma mūsų stu­ dentų sėkmingai užbaigs ir šiuos mokslo metus ir pakils dar viena pakopa aukščiau, ruošdamiesi tapti pilnaverčiais

.

Visų salių proletarai, vienykitės!

Įėjimo darbo lygį fakultete.

Kad šis darbas tolydžio vis gerėtų ir tobulėtų, reikia pa­ stoviai, kruopščiai analizuoti mokymo procesą, sekti akade­ minio gyvenimo pulsą, skatin­ ti ir diegti naujo daigus, ug­ dyti studentų savarankišku­ mą, jų atsakomybės jausmą prieš visuomenę, kovoti su RaOOOOOODOOOOaOOOOOOODOOOOOODODOODOOOODOODDOOOODOOOOODOOaDOŪOODj pasitaikančiais trūkumais ir □ □ klaidomis. Visą šį, be abejo, Prieš'devyniolika metų fašistiniai budeliai ir buržua- □ nelengvą darbą kiekviename žiniai nacionalistai sudegino taiku dzūkų kaimą Pirčiupį, g fakultete dirba prie fakultett119 žmonių virto pelenais. Baisią tragediją liu-g nlų partinių biurų sudarytos dlja paminklinis akmuo toje »vietoje, kur buvusio valsg akademinės komisijos, kuriose --------- . . .1----- 1--------- .

1 X--------- D tiečio ..Uždavinio kluone buvo . deginami gyvi--------žmonės. □ Rodos, prakeiksmu karui skamba senutės rauda Brolių □□ dalyvauja tiek dėstytojai, tiek □ kapinėse. Negalima ramia širdimi praeiti pro krūvą nuo­ □ ir studentai. Siame straipsny­ □ je norėtųsi pakalbėti apie Me­ dėgulių, likusių sodybos vietoje. □ □ □ Praėjusi sekmadienį grupė universiteto studentų kar­ O dicinos fakulteto akademinės tu su Varėnos rajono, aplinkinių miestų ir kaimų atsto­ □□ komisijos darbą, pasidalinti vais dalyvavo pagerbiant žuvusių pirčiupiečių atminimą. O□ mintimis bei rūpesčiais, su ku­ Gyvose gėlėse paskendo Pirčiupio Motinos paminklas, □□ riais, gal būt, susiduriama ir □ paminklinė lenta žuvuslems, Brolių kapinės. □ D kituose fakultetuose.

Mes, universiteto studentai, kaip ir visi geros valios □□ E žmonės, tikime granite Iškaltu ir žmonių širdyse įrašy­ 1. PAGRINDINIS iu šūkiu: „Pirčiupio tragedija daugiau r nepasikartos! tu ------ ------ - “ g UŽDAVINYS Mes tuo tikime, nes apie tai kalba ir rūstus Pirčiupio g Motinos žvilgsnis, ir naufa sudegusio kaimo vietoje iš- g CSŲ fakulteto akademi­ ----- padėtos gėlės, g kilusi gyvenvietė, ir paminklo papėdėje □ nės komisijos darbo kel­ Pirčiupio tragedija daugiau nepasikartos! □ □ rodžiu buvo TSKP □ V. JUSKYS o XXII suvažiavimo nutarimai

bei naujosios komunistų partilos Programos keliami uždaviniai aukštojo mokslo įstaigoms. Pagrindinis rūpes­ tis buvo kovoti su broku mo­ kymo ir auklėjimo procese, už­ tikrinti kuo geriausią tarybi­ nio gydytojo paruošimą tiek dalykiniu, tiek ir politiniu-vlsuomeniniu požiūriu.

Per 1962/63 mokslo metus Medicinos fakultete mokėsi 582 studentai dieniniame ir 107 studentai vakariniame skyriuje, taigi, iš viso 689 studentai (duomenys 1963.

V. 1.). Vadinasi, fakultetas kiekybiškai gerokai Išaugo, pasiekdamas studentų skaičiu­ mi beveik septynetą šimtų, Aišku, kad su tokia mase studijuojančio jaunimo akademlnls darbas nėra iš lengvųjų, Iš kitos pusės, tai kelia didžiulę atsakomybę tiek deka­ natui, katedroms, tiek fakul­ teto visuomeninėms organiza­ cijoms, kad tas jaunimas, pa­ tekęs į fakultetą didžiullo konkurso keliu, pras­ mingai leistų laiką ir liaudies kapeiką, kad taptų komunisti­ nei visuomenei tikrai naudin­ gais žmonėmis.

(Nukelta i 2 psl.)

Gegužės 31 d. prie 17 Istori­ jos ir filoloqijos fakulteto audi­ torijos rinkosi pirmo kurso ro­ manistai. Jie laikė prancūzų kalbos egzaminą. Abi pirmo kur­ so romanistų grupės specialy­ bės egzaminą išlaikė qerai Ir la­ bai gerai.

Pirmo kurso pirmos ir trečios grupės germanistai sesiją pasi­ tiko išlaikę visas įskaitas. Bir­ želio pirmą 8 pirmos grupės germanistai laikė vokiečių kal­ bos egzaminą, kurį visa grupė išlaikė be trejetų. Ketvertus ga­ vo tik du studentai, kitų žinios įvertintos labai gerai.

Tik gerais ir labai gerais pa­ žymiais specialybės egzaminą išlaikė ir trečioji grupė.

D. EINIKYTĖ --------O----------

GEOGRAFAI PRAKTIKOJE Jeigu daugumos fakultetų studentams pats darbymetis — sesija, tai Gamtos fakulte­ to visų kursų geografijos spe­ cialybės studentai, sėkmingai išlaikę egzaminus, išvyko į mokomąsias ir gamybines praktikas. Antai pirmo kurso studentai puikiame Zarasų ra­ jono kampelyje atlieka geode­ zinę praktiką, antrakursiai — Utenos rajono Ilčiukuose ir Vozgėliuose — fizinės geometeorologijos grafijos ir praktikas. Po įvairius Lietu­ vos kampelius išsibarstė ir kitų kursų geografai.

Praktika — ne tik teorinių žinių pagilinimas. Studentai užmegs draugiškus ryšius su kolūkiniu jaunimu, koncer­ tuos, skaitys paskaitas.

K. TURONIS

Pirmasi skambut

Bbicuiafl uiKOJia h TexHHnecKHH nporpecc (Hagaao na t crp.j.

B HauiH hhh HayKa b buc■ieū uiKO/ie He MoweT orpaHHHH. aaTbca TOJibKO paMKaMH aaūop.i. ropufi tipu KatĮ>eapax. Muorue Hayųnbie npofi-neMbt hocht komnjieKCHbift xapaKTep h TpeGyioi CDBMeeTHOfi DafioTbi cneunaanCtob caMbix pa3JiHHHbix oTpacaeit SHaHHH. B TOMCKOM nOJIMTeXHHgeCKOM HHCTHTyTe, BopOHeiKCKOM yHHBCpCHTBTC H gpyrHX By33x CTpaHbi co3AaioTC5i o6mecTBeHnbie HayMHO-HccJieAOBaiejibCKHe WHCTHTyTM JĮ JĮ SI HCC/ieAOBaHHžt HayHHoft TeMaTMKH KOMnjieKCHoro xapaicrepa. 3to Coabinoe h na>K noe ne/io 3ac.ay>KHBaeT BcaųecKO ro noompeHHH. Ho h SToro Ma/io. Karc H3Bcct ho, 33koh 06 yKpenaeHHH cbhhh niKO/iM c jkh3hmo npH3Haa ųenc. d>o6pa3HHM opramnatiHio npn By3ax Hay>tHO-HCCfleAOBaTe^bCKHX HHCTHTyTOB H 06ie,HHHeHHe c BysaMH HeKOTopbix HaytHO-HCGneflOBaTejibCKnx yspeiKąeHHfi. K CD>«a/ieHHio, 3to TpeGoBaHue 3a <ohb naoxo ocymecTBJiaeTca. A aoteMy 6m pecnydjiHKaHCKHM MHHHCTepCTBaM Bbicuiero H CpeA sero cneuna.nbHoro o6pa3OBaHHH ne o6cyaHTb ero c cooTBeTCTByiooihmh OTpac/ieBbiMH rocyąapcT. BeHHbIMH KOMHTeTBMH H COBHapxo3aMH h He HanaTb, HaKOHeu, flpOBOAHTb B xflf3Hb? Bcviee peuiHTejibHO cJieąyer BBOAHTb B AefiCTBHe H TSKHe KO. jioccajibHbte pe3epBbi, Kax cr>AeHTbi h acnnpaHTbi. Ohh Mory? c ycnexoM paūoTaTb b HaysHbi.. <a6opaTopHstx noą pyKOBOACTBOM , BeaymHx yųeHbix. 06 stom sipko ®HAeTejibCTByeT onbiT opraHHse. CKOft CBH3H HoBOCHŪHpCKOru VHHBepeHTeTa C HHCTHTyTaMH Ch (įHpcKOro OTaejieHHH AKajieMHh HayK CCCP, PeaJibHbie ahiuiom.

Hbie npoeKtM p padoru, Bunoa. > HHeMbie no 3aąaHHHM npoMbim

jieHHbix npeAnpHHTHrt, HayHHbte CTyAeHnecKHe oduiecTBa. CTypeH ųecKHe KOHCTpyKTOpcKHe 6iopo Bce 3to TaKJKe C03Aaer 6ojibUJHe B03M0JKH0CTH JWSI yBe/IHMeHHb BKjiana bmcluhx yqe6nux 3aBene khh b pasBHTHe naiyiKiH h TexMHkh. yuacTHe cTyaenTOB b Haykhux HccjieAOBaHHHX nuBbiuiaei ypOBeHb nOArOTOBKH MOJIOgbtK cneuHaaHCTOB., MHHHdepcTBa Bbrcinero it cpemiero cneųna;ibHoro o6pa3o B3HHH, nJlaHHpyiOmHe H XO3HH CTBeHHbie opraHH3aunn npn3Ba Hbi ycTpaiiHTb noMexH, cąepMH. BaioiUHe pa3BHTne HCCJieaoBaTeJibCKoft AenTejibHOCTH apMHH padoTHHKOB Bbicmefi uiKOau. He4b3B, B HaCTHOCTH, 3a6blBaib H O T3IKH,X yiCJIOBHI»X, K3K CBOeBpeMemHoe cna6>KeHne B'y3onCKHX JiadopBTOpHH, ocBo6o>KAenue yueHbix-ncc.neAOBaTe.neH ot pa3noro poAa BcnoMoraTeAbHMA pa6oT, He Tpe6yrc>mHx HayųHOH KBa/IHtįlHKaUHH, 0T H3AHUlHeft OT. HeTHOCTH H APy™X 06H3aHH0CTCH noAOČHoro xapaKTepa. 3to oks >KeT ČAaroTBopHOe bjihhhhc ha noBbiuieHHe npoH3BOAHTeabHociH TpyAa yMeHMX. 3a6oTa o nonroTOBKe h bouih.

T3HHH MOAOAblX cnetlH3JIHCT0B 3KTHBHbIX CTpOHTeAefi K0MMytlH3Ma, O P33BHTHH HayHHOH paČOTbl b By3ax — Ae.no ne TOJibKO npo tįjeccopoB, npenoAaBaTenefi h hhwenepHO-TexHHųecKnx pa6oTHH_ kob. 3to — KpoBHoe AeJio By30BCKHX H MeCTHbIX napTHHHMX, np0tJ>C0I03HbIX H K0MC0M0JIbCKHX opraHH3aitHH, Ohh npH3B3Hbi ao. ČHBaTbCH, uto6m Bce npcxĮ)eccopa h npenoAaBaTeAH 3kthbho bkjuoHHJIHCb B AeHTeabHyiO 6opb6y 3a yKpenejiHHe cBH3eft Bbicinefi uiko. abi c >KH3Hbio, 3a AaabHeiimee noBbiuieHHe KanecTBa očyųeHHH h BOCnHTBHHH CTyąeHTOB, 3a TexHHnecKHH nporpecc.

Daugelis universiteto solventų dirbs moty Juos domina busimoji sija, jaudina įvairios p ginio darbo problemoj riausias patarėjas — nieji draugai, mokytoja tyrę pedagogai ir ja dar tik pradedą savai ką kelią.

Skaitytojų pageid ,.Tarybinio studento“ , cija pradėjo siste spausdinti mokytojų 3 pasakojančius apie šią cialybę. Laikraščio pus se pasidalino savo i mokytojai A. MorozovJ Linkutė, L. Ruseckaitą šniukštienė ir kiti. Šiandien mes spausi mokytojo J. Šaitanai laišką.

IV k. radiofizikas Dagys ir aparatūrą.

(Atkelta ii 1 psl.)

2. NUOLATINIS, PLANINGAS DARBAS AKULTETO akademinė komisija dirbo per vi­ sus mokslo metus pla­ ningai, daug dėmesio skirda­ ma darbui su kursų ir akade­ minių grupių seniūnais, vys­ tė ir rėmė fakultete kilusią iniciatyvą kovoti už komunis­ tinio darbo akademinės grupės vardą, siekė padėti pirmojo kurso studentams greičiau įsi­ jungti į akademinį fakulteto darbo ritmą, organizuodama pasikal'bėjlmus grupėse.

Daug pastangų padėta kovojant už sistemingą aka­ deminių užsiėmimų lankymą, svarstant nepažanglus studen­ tus, turinčius akademinius įsi­ skolinimus, aiškinantis jų ne­ pažangumo priežastis. Akade­ minė komisija veikė, glau­ džiai bendradarbiaudama su fakulteto aktyvu, jo remiama.

F

EIKIA pasakyti, kad fa­ kultete pasiekta kai ku­ rių poslinkių akademi­ nio darbo srityje. Pastebi­ mai pagerėjo mokymo dar­ bas, pakilo reiklumas, verti­ nant studentų žinias įskaitų, koliokviumų ir praktikos darbų metu, sustiprėjo aka­ deminė drausmė. Studentai sąmoningiau vertina savaran­ kišką studijavimą. Plačiau naudojamasi moksline literatū­ ra, uoliau studijuojama ir mo­ komasi svetimų kalbų, ypač vyresniuose kursuose. Tai ro­ do itin aktyvus studentų įsi­ jungimas į SMD veiklą. Dau­ giau fak’ultete studentų besi­ mokančių vien labai gerai (žiemos egzaminų sesiją taip baigė 57 studentai). Per pas­ taruosius metus sumažėjo fa­ kultete administracinių nuo­ baudų (papeikimų, stipendijų nutraukimo) atvejų. Tačiau be suminėtų kai kurių teigiamų poslinkių, ties kuriais ilgiau nesustosime, akademinio darbo srityje pasitaiko nemažų ne­ sklandumų.

R

DAR APIE SAULĘ Neapkenčiu žiemos, nes jos trumpos dienos pavagia saulę.

Jos tolima ir šalta šypsena nesukelia džiaugsmo, o tik pažadi­ na begalinį gegužio ilgesį.

Rašiau eiles saulei. Sudraskiau. Kam jos? Jeigu neturi ne mažos dalelytės saulės karščio.

Dabar eiliuoju plytas. Kylu su statomo namo sienomis aukš­ tyn, prie jos. O po darbų krentu ant gležna žaluma nukaitin­ tos žemės. Per dieną saulės nubučiuotą kūną vėl atiduodu ty­ lioms ir karštoms glamonėms. ___ Nesidegink taip ilgai saulėje, — perspėja draugas, — saulė vargina ir sendina žmones. Prisimink pietiečius...

— Tegul sendina. . . . , Aš pašėlusiai mėgstu saulę. Nemanau nė kiek sielvartauti dėl per ankstyvų raukšlių ant veido, didžiuosiuos jomis. Juk tai saulės bučinių pėdsakai! . .. , . x , .

Aš nesuprantu draugo. Sakosi ir jis mylis saulę, bet į jos nutviekstus laukus žvelgia pro tamsius akinius ir pamiškėje kažką rašinėja.. . ....

— Aš trokštu ir trokštu ją pasiekti.

— Beprotybė — sudegsi... . . * . .

Gal būt. Tačiau gyvenu tik šia mintim. Dirbsiu svajodamas 'tapti tuo nepaprastu bepročiu, apie kurį kada nors pasakytų; „Jis sudegė pabučiavęs saulę“.

ALB. RAUDONIS ■X*X*X*X*X*X*X*X*X*XB

APSIDRAUDUSIAM Knygos, knygos ir knygos.

Ir keturios sienos.

Ko daugiau?! Pasijuok, tiek to. . .

Tik romantikams — mums — Ilgesys, mėnesienos.

Ir ieškot, ir nerast kažko.

Tąi tik scenoj tiek metų Laukė Solveiga (Ten herojai miršta daug syk!).

Nuo jaunystės bus žmonės Paiki ir apsvaigę. Tik ne tu. . .

Nereikia, nepyk.

Nepadės čia jau niekas — Nei maldos, nei ašaros.

Netrukdysiu. Jau eisiu. Gerai.

Bus ramu. Liks tik knygos.

Ir keturios sienos.

Ir pasieksi tu viską. Tikrai.

L. SKRICKUTE

kursinio darbo vadovas vyr. dė stytojas

R. Baltruiaitis

tikrina

Akademinės komisijos rūpesčiai

3. LAIMĖJIMAI IR. . .

Suvesti tarpfakultetlnės spartakiados rezultatai. Pirmą vietą iškovojo Ekonomikos fakultetas. P. Vaitiekūno nuotraukoje ma­ tote prorektorių B. Sudavičių. Įteikiantį taurę ekonomistų ats­ tovui. ______________♦ ♦----------------------

K'

4. . . .TRUKUMAI

S stambiausių akademi­ nio darbo trūkumų, ku­ rie, mūsų manymu, yra susiję su viso fakulteto kolek­ tyvo, tiek dėstytojų, tiek stu­ dentų darbu, tenka paminėti kelis.

Fakultete palyginti maža studentų, kurie mokosi labai gerai ir pernelyg daug nepažangių studentų. Štai, per pra­ ėjusią žiemos sesiją tik 57 stu­ dentai (8%) gavo labai gerus pažymius, o tuo tarpu studen­ tų, gavusių nepatenkinamus pažymius, buvo 77 (13%). Di­ delis studentų skaičius moko­ si vos tik patenkinamai, slinkdaimi iš kurso į kursą su di­ deliais sunkumais, perlaikinėdami egzaminus po keletą kartų, o kartais naudoda­ miesi net dėstytojų pasigai­ lėjimu. Ypač rimtą nerimą ke­ lia vakarinio skyriaus studen­ tai, kur šie rodikliai, atskirai paėmus, dar ryškesni: nepažangių studentų po žiemos se­

I

sijos buvo 17 (16%), besimo­ kančių vos tik patenkinamai — 28 (26%). Tai verčia ypač susirūpinti tiek pedagoginio darbo kokybe, tiek studentų atrankos klausimais, turint omenyje tą faktą, kad į fakul­ tetą kasmet norinčių patekti susitelkia po kelis šimtus žmo­ nių. Reikia daryti išvadą, kad mūsų atranka yra labai neto­ bula.

5. APIE ANTRAMECIUS AS mus dar neišgyven­ dintas ir kasmet vis di­ dėja antrametlškumas.

Jeigu 1961/62 m. m. fakulte­ te kartojo kursą antrus metus tik 6 studentai, tai 1962/63 siekė 31 (vakariniame skyriu­ je ir 27 dieniniame), kas su­ daro 4,5%.

Pasižiūrėjus į antrametlšku. mą pagal kursus, dar aiškiau išryškėja studentų atrankos trūkumai. Taip iš 31 antramečių skaičiaus 15 (49%) tenka antriems kursams (3 vakari­ nio ir 12 dieninio), kas suda­ ro 9,3% besimokančiųjų šiuo­ se kursuose studentų skai­ čiaus. Tai rodo, kad gana daug studentų nesugeba susi­ doroti su mokymo programa ir per valstybinius keliamuo­ sius egzaminus antrame kur­ se krenta. Reikia pasakyti, kad fakultete neretai gana lengvai žiūrima į šį klausimą ir paliekami kartoti kursą antrus metus studentai, nors visiškai aišku, kad jie yra ne­ perspektyvūs. Į šį klausimą turėtų labai rimtai žiūrėti ir dekanatas, ir tos katedros, kurios apmoko I—II kursų studentus.

P

6. PUSTREČIO TŪKSTANČIO VALANDŲ...

AR labai daug pralei­ džiama akademinių už­ siėmimų, paskaitų, pra­ tybų be pateisinamos prie­ žasties. Vien tik per šių metų vasario—balandžio mėnesius tokių valandų skaičius sudarė 2619 vai., vadinasi, kiekvie­ nam studentui teko beveik po 25 vai. Tai didžiulis skaičius, ir dar tenka pridurti, kad tu­ rimi duomenys nėra visiškai tikslūs, nes iki šiol fakultete nepakankamai sutvarkyta lan­ komumo registracija. Ją vyk­ do grupių seniūnai, o jų tar­ pe yra ir nevisiškai sąžinin­ gai atliekančių savo pareigas.

Reikia, kad dekanatas, kated­ ros ir akademinė komisija kuo greičiausiai šį klausimą gerai apgalvotų ir rastų budus jį taip sutvarkyti, kad ateityje be pateisinamos priežasties praleidžiami* akademiniai užsi­ ėmimai taptų retais atve­ jais.

D

7. MEDIKO SVEIKATA? AKULTETE nemažai atvejų, kai studijų metu sušlubuoja sveika­ ta. Per 1962/63 m. m. aka­ deminių atostogų išėjo 19 stu­ dentų (3 vakarinio skyriaus ir 16 dieninio). Tai verčia susi­ rūpinti studentų sveikatingu­ mo, jų darbo higienos bei buities gerinimo reikalais. Ta

F

proga tenka paminėti, kad ap­ rūpinimo koeficientas studen­ tų medikų bendrabučiais yra pats žemiausias universitete, jis siekia tik 40,5%. To aiš­ kiai nepakanka. Matyti, reikia pakeisti ir sveikatingumo sto­ vyklų organizavimo praktiką.

8. MOKYMO PROCESO BROKAS ER 1962/63 m. m. iš fakulteto buvo pašalinta 18 studentų (9 vakari­ nio ir 9 dieninio). Iš jų 14 dėl nepažangumo ir 4 dėl aka­ deminės drausmės pažeidimo.

Nubyrėjimo procentas nedide­ lis — 2,6%, tačiau turint gal­ voje, kad 12 iš jų yra III — VI kurso studentai, tai jau su­ daro nemažą nuostolį valsty­ bei, kurio galima buvo išveng­ ti, jeigu būtų atsakingiau sprendžiamas jų likimo klau­ simas. Jų tarpe yra tokie studentai, kaip Gorochovas —■ IV k., Jarmuška — V k., Vi­ sockis — V k., vakarinio sky­ riaus — Pielaitė III k., Pipynienė III k., Smirnovas III k., kurie visiems buvo aiškūs, kaip nesusidorojantieji su stu­ dijomis.

P

9. PLANAI, PRAKTIKA, DRAUSME...

AKULTETE padaryta kai kas racionalizuojant mokymo planus, pav., iškelta iš III kurso pavasa­ rio sesijos bendrosios chirur­ gijos ir vidaus ligų propedeutikos egzaminai, paverčiant juos įskaitomis. Tačiau šispert’-mrkymas buvo atliktas nepa­ siruošus katedroms ir įnešė net šiokio tokio neorganizuotumo semestro pabaigoje. Rei­ kia giliau analizuoti mokymo procesą ir organizuoti jį. Tai turėtų ypač rūpėti ir kated­ roms, ir naujai sudarytoms kursinėms metodinėms komi­ sijoms.

Fakultete pasiekti kai kurie poslinkiai, organizuojant" stu­ dentų gamybinę praktiką. Ji dabar vykdoma planingiau ir organizuočiau. Daug įtakos turėjo įvestos gamybinės prak­ tikos I—III kursams įskaitos kortelės. Nerimą kelia IV kurso gamybinės praktikos bazių klausimas, ypač turint galvoje, kad sekančiais metaįs ją turės atlikti apie 150 studentų.

Fakultete akademinė draus­ mė per praėjusius metus, at­ rodo, buvo patenkinamo ly­ gio. Už pražangas ir pažeidi­ mus buvo pašalinti iš fakulte­ to 3 studentai (Grigas III k. vak. skyr.; Bagdonavičius — V k., Pakonaitls VI k.).

Visi aukščiau suminėti klau­ simai yra susiję su kasdieni­ niu fakulteto akademinės ko­ misijos darbu. Sėkmingai juos išspręsti bus įmanoma tik tuo­ met, jeigu akademiniam dar­ bui skirs nuolatinį dėmesį vi­ sas kolektyvas, ypač fakulteto visuomeninės organizacijos.

Norėtųsi, kad ir kitų fakulte­ tu akademinės komisijos pa­ sidalintų savo darbo patyri­ mu, pateiktų savų pasiūlymų, kurie padėtų pakelti specialis­ tu. ruošimo kokybę.

F

Pirmasis skambutis, nešamą jausmą perą] kiekvienas. Ir šis moi airiai atsiliepia kiel širdyje. Tas, žinoma, pi so nuo asmens pslchoM savybių. Čia aš. noriu papasaU apie tą pirmąjį skambi] ris kviečia sėsti į inoBf. suolą ir laukti ateinantW/’! kyiojo, o apie tą skambutį, kuris kvieči ■'į klasės žurnalą ir žengti ■*! ;ę, kurioje bus į tave niB;' tos smalsios tiriančios t. y., apie pirmuosius siB1^ kiško pedagoginio dartBl' tus.

Penkį Penki metai suskubL^ suskubi bėgli greit. Per tą lailMj bėgti lak gyta nemaža naudingų Įsigyti patys element ■ pedagoginio darbo m H nedidelė praktika. Tači siems žinoma, kad kiel darbas reikalauja gana įgūdžių.

Pirmieji savarankiški i goginio darbo metai... j L vienam kolegai jie pati H vus ypatumus bei skii Besimokydamas unive pedagoginę praktiką 1 vienoje Vilniaus ■ unoS nėie mokykloje, kurioj kosi daugiausia ū. _ I vaikai. Pačius pirmu varankiško pedagogių ioM žingsnius teko pradėti ■ Įloję profesinėje tccB mokykloje, kurioje « berniukai, atėję daui ž vaikų namų. . Su žurnalu žengiiH sę. Aišku, teko jaudintM pavyks sugyventi su ž kaip sudominsiu savo dinius“. Juk nuo to dalim priklauso darbo M ir rezultatai. Besimoka^ versitete, vyravo kad pedagoginiu aM stipriau paruošiami st H Pedagoginiame institip čiau šia proga norėči kyti, kad aš, išėjęs iš H siteto auditorijos, visai puikiai. Aišku. I % nas, pradėjęs dirbti, 1 laikyti egzaminą, o juol Z jaunasis specialistas. Vif kiekvienu atveju aš es| mas visos klasės, ir ji sprendimą aš surasiu 1 nu konkrečiu atveju -I rėš didelę reikšmę 1 niam darbui bei jį mei. Pvz., kreida nerį toje, jeigu ieškotum čį ninko ir taikytum tani baudas, tai gautųsi tiki kos sužlugdymas. Ir j] „pergalė“. Tokiu atvei tik su jumoru paša I tur būt, iš miesto koki vaikigaliai buvo įsibj klasę ir ištepė lentą l’| du. Ir daugiau jau tol kartojo. Kadangi moki tematinio tipo, todėl į mažai dirbti su mokini pamokiniu metu. Čia. | baigęs rusų kalbą ir I rą, sėkmingai pavykd^į^ zaminas“ ir iš vidurio M kyklos matematikos ko M teikdamas ši faktą aš E priminti visiems žlnoo^H kad įvairiapusiškos ž' M bai reikalingos.

Nekalbėsiu apie tal| dagoginis darbas yra ar sunkus. Kiekvienas turi savo specifinius mus, sunkumus bei dž Man atrodo, Jeigu y ryžtas, tada pedago bas nėra sunkus ir tt delį džiaugsmą.

1

i

J. SALTANAV1

PAMAINOS PUSLAPIS KOMJAUNIMO ORGANIZA­ CIJOS SEKRETORIUI

Vasaros darbo semestras

šiemet studentai vėl ims i rankas mūrininko Įrankius ir klos plytą plytos—

STOVYKLŲ NUOSTATAI TIKSLAS IR

UŽDAVINIAI

TSKP XXII suvažiavi­ mo priimta išplėstinės koĮnvnlžmo statybos mūsų ša­ lyje programa nubrėžia pa­ grindines gaires liaudies akiui išvystyti. Dideli už­ daviniai keliami žemės įkio, kolūkinio kaimo ge­ rovei kelti.

1957 m. Žilinuose pirmą cartą suplevėsavo univer­ siteto studentų darbo vasaos stovyklos vėliava. Tai 3U‘/o mūsų organizacijos taujų darbinių tradicijų pradžia, kuri metai iš metų rystėsl ir stiprėjo. Varėjios ,r Kėdainių, Tauragės ir Šiaulių bei daugely kitų rajonų, kur pabuvojo mū­ rų komjaunimo pasiunti­ niai, kilo pabaigtuvių vai­ nikai, skambėjo studentiš­ kos dainos, užsimegzdavo nuoširdi ir dalykiška drau­ gystė su kolūkiniu kaimu. ū —---------------------

Atkakliame, sunkiame ir romantiškame darbe kilo ne tik nauji pastatai, bet * ii augo mūsų žmonės, kom­ jaunimo aktyvistai. Ir ne­ veltui dabar komunistinio darbo stovyklas mes vadi­ name komjaunimo darbo poezija.

Komunistinio darbo va­ saros stovyklos ruošiamos tam, kad universiteto stu­ dentai savo laisvalaikio dalį, savo enrgiją ir jau­ natvišką ryžtą paskirtų vi­ saliaudinių uždavinių igyvendlnimul, prisidėtų priė kolūkinės santvarkos stipTinimo, ugdytų meilę darbui, turiningai praleistų vasaros atostogų dalį.

Bet svarbu ne tik dar­ bas. Mūsų stovyklų tikslas nešti į kolūkinį kaimą Partijos žodį, rodyti ko­ munistinio darbo pavyzdį, aktyviai padėti kaimo kom jaunimo organizacijoms.

Mūsų komunistinių darbo

stovyklų pagrindinis šūkis yra toks: „Mums rūpi vis­ kas, mes atsakingi už vis­ ką!“ Komjaunimo konferen­ cijos nutarimu į darbo stovyklą vyksta kiekvienas mūsų organizacijos narys.

II.

STOVYKLŲ ORGANIZAVI­ MAS IR VADOVAVIMAS

1. Darbo stovyklas or­ ganizuoja VVU komjauni­ mo komiteto darbinio auk­ Įėjimo komisija kartu su fakultetų komjaunimo organizacljomis 2. Stovykloje kuriama laikina komjaunimo orga­ nizacija. Pamainos susirin­ kime, rekomenduojant fa­ kultetų biurams, išrenka­ mas laikinas pamainos sek­ retorius ir biuras, kuris vadovauja pamainos gamy­ biniam, politlniam-masinlam darbui.

3. Pamainos komjauni­ mo sekretorius atsakingas už: a) polltmasines priemo­ nes ir, visų pirma, už ga­ mybinį darbą, kuris numa­ tytas pagal sutartį, Partija pareiškė: „Dabartinė tarybinių žmonių karta b) už kultūringą studen­ gyvens komunizmo sąlygomis“. O komunizmas kuriamas tų poilsį, darbu. Ir mums, jaunimui, nėra didesnio džiaugsmo, di­ c) už stovyklos turtą, desnės laimės, kaip savo konkrečiu darbu prisidėti prie komunistinės visuomenės sukūrimo. d) už tvarką ir drausmę >Jau 7 kartą respublikos kolūkiuose suplazdės univer­ stovykloje, siteto studentų darbo ir poilsio stovyklų vėliavos. Tai ko­ e) už mažamečių nusi­ munistinio auklėjimo mokykla, naujo daigai. Stovyklos kaltėlių auklėjimą ir jų juos puoselėja ir studentų, ir kolūkiečių tarpe.

VVU komjaunimo komitetas ir studentų profkomite- priežiūrą, tas skelbia 1963 m. konkursą geriausiai darbo ir poilsio f) už pamainos vaizdinę stovyklos pamainai išaiškinti. Konkurso tikslas — pakel­ agitaciją. ti darbo stovyklų vaidmenį auklėjant studentiją, skatinti 4. Stovyklos komjauni­ stovyklautojus visuomeniniam darbui, žadinti jų inicia­ mo organizacija naudojasi tyvą, naujų darbo formų ieškojimą.

Premijuojamos trys geriausiai pasirodžiusios pamai­ teisėmis, nurodytomis nos.

VLKJS įstatuose.

KONKURSO REIKALAVIMAI III. DARBO POILSIO STOVYKLŲ DARBOTVARKE Pamaina, dalyvaujanti konkurse, vadovaujasi paskelb­ tais stovyklų nuostatais. Savo pagrindiniu uždaviniu lai­ Pamainos keičiasi kas ko — gerai organizuoti gamybinį darbą, laiku įvykdyti pamainos užduotį bei sutarties su kolūkiais reikalavimus, dvi savaitės. vykdyti bei plėsti politmasinį-kultūrinį darbą kolūkiečių I pamaina birželio 29 — tarpe tiek kolūkio, kur jie dirba, tiek ir rajono mastu. liepos 12 d.

Reikia ypač atkreipti dėmesį į TSKP XXII suvažia­ II pamaina liepos 12 — vimo medžiagos propagavimą bei komunizmo statytojo moralinio kodekso reikalavimų taikymą darbe ir gyveni­ liepos 28 d. me.

III pamainą liepos 26— Pamaina, dalyvaujanti konkurse, artimai bendrauja rugpjūčio 10 d. su kolūkio komjaunimo organizacija ir visas priemones IV pamaina rugplūčlo praveda tik kartu su kaimo jaunimu.

Pamainai rekomenduojama organizuoti tokias prie­ 10 — rugpiūčio 25 d. mones: Pamainos vidaus gy­ 1. Skaityti paskaitas (tiek kolūky, tiek rajono mastu); venimo dienotvarkę pagal 2. Įsteigti konsultacinį punktą stojimui į universi­ vietines sąlygas tvirtina tetą; pamainos komjaunimo su­ 3. Rengti tematinius vakarus; sirinkimas.

4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkiečių susirinki­ Susirinkime, dalyvau mus, kuriuose būtų svarstomi aktualūs ideologiniai, ko­ munistinės moralės bei etikos klausimai; jant kolūkio komj. org.

5. Organizuoti reidus kartu su vietos jaunimu, nu­ sekretoriui, patvirtinamas kreiptus prieš neūkiškumą, tinginius ir simuliantus, na­ ir pamainos darbo planas. minės degtinės gamintojus; 6. Palaikyti ryšius su rajono kaimiškaisiais gamybi­ IV. DARBO-POILSIO niais komjaunimo komitetais, aktyviai dalyvauti rajoni­ STOVYKLŲ ATASKAITOS nio masto priemonėse; * 7. Šefuoti kolūkio saviveiklininkus, sportininkus, 1. Baigiantis pamainai, draugovininkus; 8. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius darbo stovyk­ pamainos komjaunimo biu­ ras parašo smulkią atas­ lose Ir kolūkiuose; 9. Ruošta stendus apie pamainos gyvenimą, draugys­ kaitą apie atliktą darbą. tę su kolūkiečiais; Kolūkio partinės organiza­ 10. Vystyti komjaunuoliškas tradicijas. Iškilmingai cijos patvirtinta ataskaita atžymėti pamainos atidarymą, vėliavos pakėlimą, kom­ fakulteto jaunuoliško stažo penkmetį, dešimtmetį, komjaunuolių gi­ pristatoma į mimo dienas ir pan. Kurti kolektyvines pamainų dainas; komjaunimo biurą.

11. Atkreipti dėmesį į internacionalines priemones, 2. Kiekviena pamaina ypač tose pamainose, kuriose bus svečių iš broliškųjų veda dienoraštį, kuriame respublikų; 12. Rinkti ateistinę medžiagą, o taip pat medžiagą turi pilnai atsispindėti pa­ apie buržuazinių nacionalistų ir bažnyčios tarnų piktada­ mainos gyvenimas. rybes pokario metais; Pamainos atliktas darbas statybose, lauko darbuose V. DARBO-POILSIO įvertinamas pinigais. Apskaičiavimus tvirtina kolūkio STOVYKLŲ VERTINIMAS valdyba.

Pamainos visuomeninio darbo ataskaita tvirtinama vi­ VVU komjaunimo komi­ suotinio pamainos susirinkimo ir kolūkio valdybos, iki tetas skelbia konkursą, ku­ rugsėlo 5 d. pristatoma į fakulteto komjaunimo biurą.

VVU komjaunimo komiteto Pereinamoji taurė fakul­ rio tikslas išaiškinti ge­ tetui, geriausiai organizavusiam komunistinio darbo va­ riausias darbo ir poilsio sarą, Įteikiama suvedus visų pamainų, kurios dalyvavo stovyklas, o taip pat fa­ konkurse, rezultatus. kultetą, geriausiai organi­ Fakultetui, tris metus iš eilės geriausiai organizavu­ siam darbo vasaros stovyklas, Pereinamoji taurė palie­ zavusį komunistinės darbo vasaros stovyklas. kama visam laikui.

konkursas „Geriausia komunistinės darbo vasaros pamaina“

UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETO STUDENTŲ VASAROS ATOSTOGŲ ORGANIZUOJAMŲ PRIEMONIŲ

P L A N A S a) , ateistinę medžiagą ateiz- g mo muziejui, Stovyklos organizuojamos šiuose kolūkiuose: b) , medžiagą apie buržuazl- g 1. Tauragės raj. „Lenino keliu“ — IFF — durpių kom. nių nacionalistų ir bažnyčios 2. Kėdainių raj. „Rytų aušros“ — IFF — mokyklos st. tarnų piktadarybes kaime, 3. Varėnos raj. „Už taiką“ — FMF — ūkinis pastatas. c) , pasakojimus apie revo- g 4. Radviliškio raj. „Taikos“ — FMF — ūkinis pastatas. lluclnę darbo žmonių kovą, g FMF — ūkinis Utenos raj.

Norvaišų tar. ūkis — 5. apie kolūkio komjaunimo isto- g pastatas. riją ir pan.

6. Ignalinos raj. A. Mickevičiaus v. — TFM—GMF — ats. fakultetų ideologu g ūkinis pastatas. nio darbo sektoriai, pamai- % 7. Ignalinos raj. „Apvardų“ — GHMF — ūkinis pasta nų sekretoriai tas.

6. Pamainų komjaunimo or- % 8. Ukmergės raj. „Družių“ — EMF — ūkinis pastatas. ganizacijos •įpareigojamos di- % 9. Kėdainių raj. „Gudžiūnai“ — EMF — ūkinis pastatas delį dėmesį skirti interna- g 10. Radviliškio raj. „Spindulio“ — MMF — pirtis clonallniam auklėjimui: 11. Zarasų raj. A. Puškino v. — TFF, CHMF, EMF, a) , pamainose, kur bus sve- g GMF — lauko darbai. člų iš broliškųjų respublikų, g 12. Žydišklų sveikatingumo stovykla sienlaikraščius lietuvių g jJX- CHMF — TMF remonto darbų stovykla — ats. J. ' leisti ir rusų kalbomis, Karosas. b) . įtraukti broliškųjų res- g publikų šoklus ir dainas į va- g Paskaltinis darbas: —ats. V. Vaicekauskas karų programą, 1. Paruošti paskaitų ciklą Darbo stovyklų komjauni­ KOMJAUNIMO ORGANIZACIapie komunizmo statytojo mo­ mo organizacijų uždaviniai II. JOS PRIEMONES PRIIMANT 6> ralinį kodeksą (9 paskaitos kolūkiniame kaime: NAUJĄ KONTINGENTĄ % kiekvienai stovyklai) 1. Komjaunimo organizaci­ į UNIVERSITETĄ — ats. J. Abaravičius jos įpareigojamos užmegzti 1. Įpareigoti visų fakultetų 2. Pasiruošti TSKP CK ple­ ryšius su kolūkio komjaunuo komjaunimo biurus apsvarsty- g numo ideologiniais klausimais llals, rengiant bendrus susi­ ti darbo su stojančlalsiais į medžiagos aiškinimui ir pro­ rinkimus, disputus, vakarus, universitetą klausimus (iki g pagavimui kaime sportines varžybas, birželio 15 d). g — ats. C. Ladukas, — ats. V. Juškys g 2. Organizuoti bendrus J. Abaravičius komjaunuoliškus reidus, nu­ 2. Stojamųjų egzaminų me- g 3. Atrinkti paskaitų ciklą kreiptus prieš tinginius ir ap­ tu fakultetų biuruose organl- g ateistine tematika (panaudo­ sileidėlius, prieš naminės deg­ zuoti komjaunimo aktyvo susi- g jant studentų kursinius dar­ tinės gamintojus ir pan. tikimus, pokalbius su stojan- g bus) g 3. Palaikyti ryšius su vidu­ člalsiiais.

— ats. Ateistų taryba rinių — ats. A. Jonultis g mokyklų komjaunimo Darbas su mūsų šefuojamais 3. Įpareigoti FMF komjau- g organizacijomis, kviesti moks­ jaunuoliais: nimo komitetą Iki birželio 15 leivius į savo stovyklas, or ­ 1. į darbo stovyklas paimti ganizuoti konsultacinius punk­ d. organizuoti per radiją ar 31 žmogų, stojantiesiems Į aukštąsias televiziją laidą apie fakultetą 2. Įpareigoti kiekvieną pa­ tus — ats. V Valiukėnas, mokyklas, mainos sekretorių prie mūsų V. Dūdėnaitė 4. Išnaudoti rajono radijo šefuojamų paauglių priskirti Pastaba: jaunimo vakarus, mazgą, rengiant paskaitas, po­ jaunimo geriausius aktyvistus, dienos minėjimą, iš­ 3. Vesti auklėtojų dienoraš­ kalbius, koncertus. Kiekviena leistuves į darbo stovyklas ir čius, padėti jaunuoliams pamaina suruošia vieną laidą. kitas masines priemones kom­ moksle, aktyviai įtraukti Į 5. Pamainų komjaunimo or­ jaunimo komitetas organizuo­ studentų organizuojamas prie­ ganizacijos Įpareigojamos ja kartu su studentų profkomones. rinkti: mitetu ir kultūros klubu.

I. KOMUNISTINĖS DARBO VA SAROS STOVYKLOS

Nurodymai komsorgui Sudentu vasaros darbo-poilsio stovyklos laikinosios kom­ jaunimo organizacijos sekreto­ rius renkamas pamainos susi­ rinkime, rekomenduojant fakul­ teto biurui. Jis atsakingas už pamainos komjaunimo darbą, stovyklos gyvenimą, organizuo­ tumą ir drausmę stovykloje, sta­ tybos aikštelėje ir visur kitur.

Jis taip pat atsakingas už ryšius ir bendradarbiavimą su kolūkio komjaunimo organizacija.

I.

STOVYKLŲ

VIDAUS

TVARKA

1. Pamainos susirinkime iš­ renkamas biuras iš 2 — 3 asme­ nų. Biuro nariai pasiskirsto darbą sekančiai: sekretorius — atsakingas už gamybinį darbą, — sportinis sektorius, — kultmasinis sektorius, — tiekėjas.

2. Reguliariai pravesti kom­ jaunimo organizacijos susirin­ kimus.

3. Organizuoti paskaitas sto­ vyklautojams ir kolūkiečiams Partijos XXII ir VLKJS ,XIV suvažiavimų nutarimų įgyven­ dinimo, ateizmo, žemės ūkio ir technikos pasiekimų bei sporto klausimais.

4. Organizuoti diskusijas, politinformacijas.

5. Vesti agitacinį darbą nekomjaunuolių tarpe, padėti jiems pasiruošti ir priimti į VLKJS eiles bendrame stovyklautojų susirinkime.

6. Leisti stovyklos sienlaikraš-

čius, kovos ir satyrinius lape­ lius.

7. Rašyti stovyklos dienoraštį.

II.

būrius ir aktyviai dalyvauti ko­ voje su degtindariais, (tvarkos pažeidėjais.

RYŠIAI SU KOLŪKIO JAUNIMU

1 Supažindinti kolūkio kom­ jaunimo organizacijos sekreto­ rių su pamainos komjaunimo organizacijos darbo planu.

2. Pravesti komjaunimo orga­ nizacijos susirinkimus kartu su kolūkio jaunimu.

3. Pasidalinti su kolūkio kom­ jaunimo organizacija visuome­ ninio darbo patyrimu, teikti pa­ ramą organizaciniais klausimais 4. Padėti kolūkio komjaunimo organizacijai paruošti jaunimą stojimui į VLKJS eiles.

5. Organizuoti kartu su kol­ ūkio jaunimu susitikimus su vietiniais buvusiais revoliucio­ nieriais, pilietinio ir Didžiojo Tė­ vynės karo bei partizaninio ju­ dėjimo dalyviais, darbo pirmū­ nais.

6. Padėti kolūkio komjaunimo organizacijai ateizmo propagan­ dos klausimais.

7. Organizuoti bendras kom­ jaunuoliškas talkas prižiūrint ir nuimant derlių bei kituose dar­ buose.

8. Padėti kolūkio jaunimui spręsti gamybines problemas, auginant kaupiamąsias kultūras.

9. Padėti kolūkio jaunimui or­ ganizuoti Liaudies draugovės

III. SPORTINIO DARBO SRITYJE

1. Užtikrinti stovyklautojų da­ lyvavimą rytinėje mankštoje.

2. Organizuoti komandas ir pravesti įvairių sporto šakų var­ žybas su kolūkio jaunimu.

8. Padėti kolūkio jaunimui kų varžybas, išaiškinant nugalė­ tojus stovyklos viduje.

4. Organizuoti reprezentacines studentų-kolukiečių rinktines su­ sitikimams su kitų kolūkių ar stovyklų rinktinėmis. Padėti kolūkio sporto kolektyvui (kur nėra — padėti sukurti) orąanizuoorganizuoulkio jaunimo iaunimn frpnirnntac ti kolūkio treniruotes, Įrengti sportinių žaidimų aikšteles.

F

g % g vj g g I

IV. KULTMASINIO DARBO SRITYJE

1. Organizuoti stovykloje sa­ viveiklą. Organizuoti bendrus koncertus su kolūkiečiais, suda­ 7) 7J rant bendras kolūkiečių-studen- į tų menines brigadas, ruošti bendrus poilsio vakarus. Skatin­ ti kūrybines stovyklautojų jė­ gas, kuriant kolektyvinę dainą.

Organizuoti foto vitrinas įvairia tematika, propaguoti stovyklą rajoninėje ar respublikinėje spaudoje, per radiją ar televizi­ ją-

| Tolimoje indų | šalyje I TSRS MA Etnografi. " instituto mokslinė bendra■ darbe, slavistė Sofija Rož■ destvenskaja neseniai me­ dus viešėjo Indijoje, nagri­ nėjo čiabuvių religiją, pa■ pročius, buitį. Turiningais ■ir įvairiaspalviais Įsp ■džiais pasidalijo su gaus ■ įvairių tautybių sfuden ;auditorija jaunoji moks ■ninkė. Ypač mus domint ■vietos gyventojų religini ■ prietarai.

■ Nors sektos naikinam B ir nyksta, tačiau dar tėr ■įsišaknijusios. Įvairus tik Ėjimas, kastos-sektos skir ■indų tautos nacionaline ■ grupes, skaldo liaudį ŠJėgą. ; Krikščionys — daugu■moje anglai. Nors visur ■rašyta, kad kastų nariai ■gai skristi lėktuvu, vaJžiuoti traukiniu, vienok dar ■giliai laikosi prietarų šak­ inys.

■ Indijos prezidentas Ra■ dhžakrišnonas pasakė: „Ko■ munistai irgi tiki, turi savo ■ idealą, simbolį: tikėjimą ■ komunistine ateitimi, ko■ munistiniu pasauliu. Aukš■ čiausias idealas — gerovė, ■ šviesi ateitis“. Tokia pažan■ gių, sąmoningų indų filo■ sofija.

Gyvenimo lygis Indijoje J dar žemas, nors šalis tur■ tinga žaliavomis, gamtos Eresursais. Tai ilgo indų ■ tautos engimo, plėšimo, ■ skurdinimo iš anglų kolo■ nizatorių pusės pasekmė.

J Daugiamilijoninės nacijos ■ suskaldymas į begales et; ninių skirtingų tautinių ■ grupių, Į religines kasta ;bei sektas, jų uždarumas ■ izoliuotumas buvo naudin ■ Jgas Anglijos lūtui ir atitin • ka principą: „Skaldyk Ir ■valdyk“.

■ ; Indijos vyriausybė mie ■ lai kviečia į savo saulėtą B šalį TSRS bei demokrati■ nių šalių specialistus, kufirle tiesia brolišką, nesava­ naudišką pagalbos ranką.

S'luo metu ten vyksta kova ■tarp privatinio ir valstybi■ nio sektorių. Kaskart stip■ rėja pastarasis. Mūsų ša■ iles specialistai teikia di5 dėlę paramą. Netoliese dir■ ba ir vokiečiai iš VFR. Tik ^skirtingi interesai, tiksŠiai. Gal būt, dėl to ne■ retai kapitalistų statomose ■įmonėse vyksta čiabuvių ■ streikai. To nėra gamyklo­ je ar įmonėse, kurias stato ■ socialistinio pasaulio spe■cialistai. Nė vieno streiko ■ Priešingai — didelė bičiuJlystė, keitimasis patyrimu.

■ Šaknys glūdi ekonominėje, ■socialistinėje santvarkoje, prieštaravi■ Ekonominiai Emai atsispindi ideologijoje, ■ daro lemiamą įtaką politi£niam gyvenimui. Ypač ko■va suliepsnojo tarp pažanBgių ir reakcinių jėgų įvy■ kušlo konflikto metu su EKinija. Vienok demokrati■ nis frontas, racionali ir reEalistiška ministro pirminin■ ko Neru politika užkerta £ kelią juodajai reakcijai.

■ Gyvenimas nenumaldomai B naikina tautos sąmonėse ■religinius vaizdinius, griau B na stabus. Indų nacija ■kaupia jėgas kovai už aukšBtesnį kultūrinį-ekonomlnį ■ gyvenimą.

A. MATULEVIČIUS ■

<

ta ra □ M N < ra ra

%

O ra > cu

vatkos. Netrūko ir mūrininkų iš pačių stu­ — Pranai, ateisi rytoj? Ir tu, Algi? dentų: Z. Jonutis, Alg. Bučys, VI. Andrijaus­ — Ateisim, ateisim. . . Į Lukšių kultūros namų statybą universi­ kas, P. Vaitkevičius dėjo tvirtą plytą prie teto studentai sekmadieniui užkvietė mūrinin­ plytos. Kaip l kultūros namų mūrą, taip ir kus. Čia 1960 metų vasarą filologai jiems į ateistinės barikados sieną. talkininkavo — maišydavo betono skiedinį, nešiodavo plytas, veždavo žvyrą, kalė for­ mas. Studentų tarpe mūrininkų būdavo tik Studentų vasaros darbo stovyklos kasmet vienas kitas, todėl be Lenino vardo kolūkio duoda daug konkrečios naudos. Jų derlius statybininkų sekmadienio darbas — ne dar­ matuojamas ne tik Išmūrytomis kultūros na­ bas. Bet šį kartą svarbiausia buvo ne tai. mų, fermos pastatų, mokyklų sienomis, dar­ Nuo pat ankstyvo ryto į atlaidus traukė badieniais laukininkystėje, bet ir koncertais, moterėlės, vesdamos užsimiegojusius, besi­ draugystės vakarais, paskaitomis, sporto var­ spyriojančius vaikus, kūprino senukai. O prie žybomis ir panašiai. Jokiomis svarstyklėmis dviaukščio mūro sienų poškėjo kirviai, čerš- nepasversi, kokia vaisinga ir svari studentų kėjo kastuvai. Su neštuvais į viršų bėginėjo politinė-ideologinė, auklėjamoji-maslnė veik­ saulėje įdegę pusnuogiai vaikinai, kažkas ne­ la. Ypač ateistinė. rūpestingai švilpavo.

1961 metų vasarą Vievio rajono „Papar­ — Begėdžiai! Nemačiau dar tokių atžaga­ čių“ kolūkyje dirbusiems studentams vėl te­ rių. . . — burnojo bobelės. ko susidurti su atlaidais. Sniegynės šventė Tikrai, prieš kelias savaites į tėviškę grį­ Paparčiuose buvo žinoma apylinkėse, plačiai žusios Žemės ūkio akademijos mergelės net išreklamuota kunigų. Jie tikėjosi gausaus ap­ su studentiškomis kepuraitėmis lėkė į baž­ silankymo ir aukų. K<, priešpastatyti tam­ nyčią, meldėsi, rodė tebesančios ištikimos sybininkų užmačioms ir jų pučiamai miglai?

Jėzui. Talkininkų ateistams dėl to buvo ap­ — Šeštadienį organizuojam klausimų-atsa­ maudu. Šie ir nutarė įtikinti lukšiečius, kad kymų vakarą, — pasiūlė pamainos aktyvis­ ne visų pažiūros tokios pat. tas V. Pš'ibllskis. Jis pats ir skelbimą nupie­ Bažnyčia stovėjo netoliese. Jos varpas, se­ šė, ir dėžutę klausimams sulipdė. Klausimų niai išvirtęs, dabar tilindžiavo pakartas ant buvo daug. Iš religijos istorijos, iš ateistų šulinio skridino volo. į šventorių sugužėju­ ir religininkų kovos, buvo ir provokuojansios davatkos, apsiniaukusios žvelgė į staty­ čių, užgaulių raštelių. bą ir tebemurmėjo: Pamainoje kartu su studentais dirbo dės— Ir Radzevičių Algis, ir Pranas ten?! tytojai V. Lazutka, R. Sideravičius, asplranKad varpinę taisyti, tai ne.. . O pas tuos tas Rybakovas. Kartu su jais aktyvlstalpiemenis užrietę uodegą lekia. Pasakysiu mo­ komjaunuoliai A. Jevtiejevas, A. Raudonis tinai. . . Zinos! vakarų metų daug papasakojo, daug naujo —- Sventadarbiai! Per pačią sumą. . . Ar patelkė kaimo jaunimui. O Jis buvo gana nepakis velnias kojos. . . Tenusisuka spran­ smalsus ir imlus. Tik vienas kitas senis lik­ dus besarmačiai. . . davo nepatenkintas.

Tuo tarpu studentai iš atlaldininkų tyčio­ Tą kartą šeštadienis praėjo sklandžiai. Bet tis visai nesiruošė. Tik kelis jaunus vyrukus atlaidai — rytoj! Ką sugalvoti? < Jaunimas nuo jų paviliojo. iš tradicijos patrauks paskui vyresniuosius Neatėjo senasis Aušūra, geras mūrinin­ į bažnyčią. Daugelis jų nebetiki į dievą, bet kas, bet užsidaręs, niūrus žmogus, niekaip mėgsta susirinkti į krūvą, pasidalinti nauiieneperprantąs naujų laikų, o juo labiau ateis­ nomis, patriukšmauti. Kai kas ir prie stikliu­ tų. Ir kurgi eis — studentų pamainos virši­ ko linkęs. . . ninkas Vytas Dėnas kažkada po karo su liau­ Studentai samprotavo: „Nuo ryto į drau­ dies gynėjais jų apylinkėse banditus gaudė, varžybas pakviestai „Paparčiu“ kol­ buožių ūkius apkarpinėjo. . . Senis ir kitiems giškas ūkio tinklinlnkus ir krepšininkus. Susirinks mūrininkams nepatarė rodytis. daug žiūrovų, neis į bažnyčią. Bet visą die­ Po pamaldų miestelyje gėrė, šurmuliavo ną negi sportuosi?“ Tradicinę atlaidų inerci­ susirinkusieji, o iš bažnyčios, barškindamos ją reikėlo pasukti kita linkme. rožančiais, krypavo namo davatkos. Jos suko Masinės priemonės, naujų papročių orga­ pro statybą. nizavimas pasirodė tinkamais kovos ginklas.

Talkininkai tebedirbo be pietų pertraukos, Studentai po varžybų suruošė ekskursiją į į viršų tebelakstė „košės“ nešlotoiai. Ir tuo Kernavę. Patraukė ir jaunimą su savimi. Pa­ metu kažkuriam paslydo koja. Neštuvai kri­ parčiai aptuštėio. Prie nykios bažnytėlės tą to ant nugaros, lūžo laiptai. Alfonsas ir Ka­ dieną trainiojosi tik keliolika atlaldininkų ir zys, nusibrozdindami šonus į lentas, trenkės negausus „Kristaus sužadėtinių“ būrelis. į plytgalių krūvą. Nesėkmė prašiepė pamal­ Atlaidų metu Paparčiuose mėgstama ge­ džiųjų moterėlių bedantes, tačiau kiek ap­ rokai „nušvęsti“. Atsitiko taip, kad neblaivus temdė studentų veidus. Pergalė prieš atlai- šoferis rėžėsi su mašina į topolį, kažkuris dinlnkus nublanko. Tačiau Algis Navaitis, kolūkietis per naktį pratūnojo baloje. .. Sį Vytas Dėnas, Genė Garuckaitė, Nijolė Stan­ sykį velnias kaišiojo koją atlaidininkams. O kevičiūtė ir kiti pamainos komjaunuoliai ne­ ateistai triumfavo — didesnė dalis vietos nusiminė. Sekančią dieną susirinkime ap­ jaunimo buvo su jais. Kovos su religija pa­ svarstė tolimesnės veiklos planus. Nuo pasy- tirtis pasipildė naujomis, lanksčiomis prie­ vokos kovos reikėjo pereiti į atakuojančią. monėmis, judriomis formomis.

Rudenį į kolūkį atvyko 80 studentų — Zypliuose, Lukšiuose, Plokšiuose pabiro pa­ skaitininkai. Sekmadieniais dirbo visi, sukel­ Dar viena vasara. Pernai. Kėdainių rajo­ dami vietos gyventojų susižavėjimą, o ne pa­ nas, Labūnava „Rytų aušros“ kolūkis. Kultū­ tyčias ar pyktį, kurio laukė nlurzglios da- ros namuose ir mokykloje įsikūrė studentai

***** *♦*♦*•»

iš Istorijos ir filologijos fakulteto. Jų mainos keisdavosi kas dvi savaitės. Atvaž davo nauji žmonės, aktyvūs saviveiklini:] ir paskaitų bei vakarų organizatoriai, spą nlnkal ir literatai.

Greta kultūros namų stovėjo sukryp] apšiurusi varpinė, o netoliese — bažnyt tarsi simbolizuodamos nesutaikomą priešą mą.

Gaivus studentiškos dainos skambeJ jaunatviška veikla nustelbė dievo avidės] tą, sklindančią nuo varpinės. Tačiau p i diems parapijonims# veržlūs naujo gyveni sūkuriai trikdė ramybę. Visais varpais apykanta daužėsi, plakė prieš kultūros langus,- kol patrūko. Jaunimas tik juoki, varpinės pastangų.

Varpinę klebonas nutarė Iškelti. Vieną tingą dieną atparpė kolūkio traktorius su gėmis. Sukežusią praeities padlenininkę d dino ant jų. Keli fotografai atbėgo įarrj šitokį retą vaizdą. Salia, lyg varnėnas p plūgo, supdamasis į Juodus skvernus, su čiojo klebonas. Jis pat: matyt, suprato, k paradoksiškai atrodo traktorius ir toji vari nė.

Bažnyčia traukėsi. Kaime, kiekvienoje H gadoje kas vakarą, net ir pietų pertrad metu ateistai skaitydavo paskaitas, kalbi vosi su kolūkiečiais. Trečioje pamain buvo susitelkę patys aršiausi filologų ata tai — J. Jarmalavičius, Alg. Matuleviči S. Šileika. Tai i? buvo branduolys atei būreliui, kuris, gimęs kolūkyje, koordiiJ paskaitininkų darbą, organizavo ateistiJ priemones kaime.

Ateistinis grūdas buvo plačiai beriam Kaip ir kasmet. Visas pamainos kolektvJ mūru stodavo bažnyčiai skersai kelio. Tad prieš sėjant, grūdui reika paruošti dirvą ugdyti materialistinę pasaulėžiūrą žmonėl Reikėjo ir čia tiesaus, tvirto, nenuginčija® žodžio. Tam padėdavo individualus kiekvil studento darbas. Jeigu pamainoje tik biH kovingas, nepailstantis paskaitinirikas-ate® tas, jis jau ir ruošdavo dirvą abejonėms | ligi jos teisumu. O kolektyvios priemonės pi tęsdavo propagandą •— neretai jos galutil patraukdavo žmogų į netikinčiųjų pusę, [j Darbo stovyklų vasara riedėjo rudenM Ateistinė sėja kaime, atrodė, baigta. Studl tai grįžo į Vilnių, prie knygų. Dabar Lu patys klausėsi paskaitų. Tačiau kolūkyje pi dėtas darbas nenutruko, nesibaigė. Sėjė I ėmė ruoštis naujiems veiklos etapams. PI miausia, jie patys turėjo apsiginkluoti tvir I mis žiniomis, kitiems metams paripkti sv I ką, brandžią sėklą — ateistinę mintį. D | lektinio materializmo katedra ir ateistų būfl lis ėmė rikiuoti kovingų ateistų gretas. 'M ko studentų mokslinės konferencijos, aki vlausieji ateistų būrelio nariai sėmėsi pat o mą iš draugų Leningrado universitete, spfl doje dalinosi iškilusiomis mintimis, dral sprendė aktualias problemas.

Istorijos ir filologijos fakulteto ateis® pradėtas agitacinls-propagandlnis darbas ■ nial prigijo visuose universiteto fakultetu si Ir šią vasarą respublikos kaimuose ir miesl liuose bus tęsiama ateistinė sėja. Bran® grūdas, pažertas energingų jaunuolių ran® mis, atneš gausų derlių ir nustelbs tamsi® viduramžių syvais mintančias religijos pi® žoles.

■

g

I

I t

♦ ♦ ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦ ♦ ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦<

♦

IAME straipsnyje stralpsr noriu pasidalinti kai kuriomis mintimis apie ekonomistų-neaklvaizdlnlnkų ruošimą.

Pastaraisiais metais žymiai išplėstas vakarinis ir neaki­ lybę. Jei dar atmesime grupę, A. MERCAITIS delis (12—14 vai.), planuoja­ vaizdinis mokymas, siekiant besimokančią rusų kalba (ku­ mas visam kursui ir, aišku, sudaryti palankias sąlygas ir riai aš nedėstau), tai šiais me­ Ekonomikos fakulteto vyr. pravesti pratybas 250—300 dėstytojas praktikams įgyti aukštąjį tais bendrąją statistikos teo­ žmonių auditorijoje beprasmiš­ mokslą. Pvz., jei Ekonomikos riją turėjo mokytis 412 stu­ ka. ☆ fakultetą 1956 m. neaki­ dentų (įskaitant antramečlus).

Dėstytojui labai svarbu su vaizdiniu būdu baigė tik Dabartinėse komunizmo sta­ studentu palaikyti ryšį ne tik Pasitaiko, kad didesnioji tybos 65 studentai, tai dabartiniu sąlygose pradedama vis metu neakivaizdiniu būdu Eko­ studentų dalis laiku neparašo plačiau naudoti matematikos- sesijos metu, bet ir tarp sesi­ nomikos fakultete mokosi kontrolinio darbo. Iš 412 stu­ statistikos metodai planavimo jų. Sis ryšys palaikomas raš­ 1255 studentai. Tai savo dentų net 218 studentų analizėje, praktiniuose ekono­ tiškais nurodymais, recenzuo­ ruožtu reikalauja nuolat stip­ (52,9%) nepristatė laiku kont­ miniuose skaičiavimuose ir jant kontrolinius darbus, kon­ rinti mokymo proceso metodi­ rolinio darbo. Iš 194 studen­ todėl bendrojoje statistikos sultuojant. Ypatingas dėmesys nio darbo organizavimą apla­ tų, kurie pristatė darbus, net teorijoj didesnis dėmesys krei­ kreipiamas į kontrolinį darbą. mai ir, skyrium imant, tobu­ 47 neturėjo teisės laikyti eg­ piamas į požymių variacijos Kontrolinio darbo recenzavllinti bendrosios statistikos zaminą (nelikvidavę įsiskolini­ rodiklių tyrimą, dinamikos ei­ mas neturi tapti tik studento teorijos dėstymą ekonomis­ mų už I kursą, atidėta sesija lučių apdorojimo matematinius žinių patikrinimo būdu, bet tams. Juk statistika, būdama ir kt. priežastys). Tačiau ir tų, metodus, atrankinio stebėjimo kartu yra svarbi kontakto su galingu „socialinio pažinimo kurie laikė egzaminus, rezul­ ir koreliacijos metodus. Stu­ studentu forma. Čia geriau­ įrankiu“ (V. Leninas), žymiu tatai nėra perdaug džiuginan­ dentams susidaro didesni sun­ sias būdas būtų dėstytojo pa­ laipsniu nulemia aukštos ko­ tys. Juk iš 117 studentų net kumai todėl, jog gan silpnai sikalbėjimas su studentu. To­ kybės ekonomisto'susiformavi­ 27 gavo nepatenkinamą pažy­ žino matematinės statistikos kiuose miestuose kaip Vilnius, mį (23,1%) ir 60 — patenki­ kursą. Juk bendroji statistikos Kaunas reikėtų pakeisti kont­ mą. namą (51,3%). (Čia pateikia­ teorija labai tampriai siejasi rolinių darbų recenzavimą raš.

Kartu norisi atžymėti ir tai, mi rezultatai be perlaikymų). tu dėstytojo pasikalbėjimu su su matematine statistika, vadi­ studentu jog dėstymo metodikos klau­ tomis dienomis ir va­ Pastaraisiais metais padidė­ simais, ypač darbo su neaki­ jo vadovėlių. Statistikos, bu­ nasi, nemažas studentų dėme­ landomis, kai dėstytojas turi vaizdininkais klausimais, labai halterinės apskaitos ir finansų sys turėtų būti nukreiptas ir į konsultacijas. Iš vienos pusės, mažai pasisako dėstytojai mū­ — kredito katedra paruošė matematinės statistikos įsisavi­ tai būtų nauda patiems stu­ sų laikraštyje „Tarybinis stu­ keletą paskaitų iš bendrosios nimą. dentams — geriau išsiaiškintų dentas“. Iš kitos pusės, stu- statistikos teorijos kurso, stu­ Baigus pirmą kursą, yra teigiamas darbo puses ir trū­ dentai-neakivaizdininkal laik­ dentai laiku aprūpinami kont­ skaitomos apžvalginės paskai­ kumus, iš antros pusės, dėsty­ raštyje, o taip pat gamybi­ roliniais darbais. Žinoma, dar tos už antrą kursą. Reikia pri­ tojas galėtų nustatyti, ar dar­ niuose susirinkimuose per ma­ literatūros nėra pakankamai, pažinti, kad šių paskaitų efek­ bas tikrai atliktas savarankiš­ žai kelia dėstytojų metodinio bet ir esamą studentai nevi- tyvumas nėra didelis, nes stu­ kai. Pradžiai bent Vilniuje tai darbo trūkumus. suomet skaito. Ypač nenoriai dentai ateina į šias paskaitas lengva įgyvendinti, nes kon­ Man tenka ekonomistams- skaito studentai literatūrą ru­ visai nesiruošę (o ir ruoštis sultacijos neakivaizdininkams neaiklvaizdininkams dėstyti sų kdlba, aiškindami, jog silp­ nelieka kada, nes paskaitų krū­ vyksta kas antra savaitė.

Kaip rodo praktika, studen­ bendrąją statistikos teoriją, ir nai žino rusų kalbą. Tačiau vis nemažas, nemaža dalis dar apie šio dalyko įsisavinimą rusų kalbą 2—3-me kurse ruošiasi perlaikyti egzaminus). tai neišnaudoja teikiamų kon­ Kitu svarbiu trūkumu yra sultacijų: į jas susirenka gan norėtųsi trumpai pasisakyti. daugelis išlaiko ketvertais, Bendrąją statistikos teoriją penketais. Ir aplamai, baigus tai, Jog studentai-neakivalzdi- nedaug studentų. Matyti, rei­ praeina II kurse visų specia- vidurinę mokyklą, jau reikia ninkai iš bendrosios statistikos kia katedrai organizuoti bent ybių studentai ekonomistai, žinoti rusų kalbą. Taip, kad teorijos neturi pratybų. Pas­ kas 2—3 savaitės studentams kaitų valandų skaičius nedi- neakivaizdininkams paskaitas, išskyrus prekių mokslo specla- čia nėra rimta priežastis.

Parama

per ištisus metus!

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.

LV. 07630 «CoBeTCKHH cTygeHT» (OpraH BaJibaioccKoro rocynapcTBeHHorO yHHBepcHTeTa).

pratybas, tik apie tai laikuI formuoti studentus. f!

Klek blogiau yra su studįj tais, dirbančiais rajonuoB Tačiau Jei peržvelgtume si dentų pasiskirstymą, tai I1 matytume, jog iš mūsų n: nėtos studentų masės pagril dinė dalis sukoncentrue|| Vilniuje ir Kaune.

Esant dideliam studcrij skaičiui šiuose miestuose, rew kėtų organizuoti semestro *4 goję užslėmimus-konsultaciil tada studentai laiku vvkd'l mokymo planą. Dabar gi dėl tytojo išvykimas į konsultal nį punktą priklauso nuo I ar yra reikiamas skaičius I dentų egzaminui laikyti. Kol, sultacinis punktas turėtų kai tik organizuoti per metus bei keletą tokių susitikimų ta dėstytojo ir studentų. Juk pi] muosiuose kursuose studenti yra sunku savarankiškai sti dijuott ir glaudesnis ryšys pi dėtu studentams nugalėti šiui sunkumus.

Studentai, gyvenantieji jonuose, turėtų plačiau nai dotls ir raštiškomis konsulu cijomis, nors jos, žinoma, rt duoda to efektyvumo, kaip dtaės konsultacijos.

Studentai -neakivaizdininki dirba gamyboje, ir mokyffl procesą reikia organizu >4 taip, kad paramą studer *di gautų per Ištisus metus, o ūi tik sesijų metu, tada ir moki mosi rezultatai bus žymiai M resni.

§

riu

REDAKCINĖ KOLEGIJAI

I

I

Užs. Nr. 4122

UR BOT, būdingiausias universiteto istori­ Jų | mūsų jos pastarojo laikotarpio I Z~1 m iz~»l n f i vii O r>lnd^Bas’yra jo nuolatinis plėVU111W įirr visapusiškas vystyma’ s^Wik prisiminkime, koks bu1944 m., tuoj kr ? Liversltetas I tlerinės okupacijos. Kelių ižnyt liotojų — prof. K. Bieliu. rlešlĮ komendanto B. Zarembos I ų — drąsa Išgelbėtas nuo imbes l.o sunaikinimo (traukdaĮdės’B okupantai jį buvo padė­ i pai tis atrodė pasibaisėtinai: yveni išgrobstyta ir išdraskyta ais įtorijos, kabinetai, biblio>s na apgriautos patalpos. Trū. ok' Isko: kadrų, vadovėlių, tūros, popieriaus paskaikonspektuoti, stiklo aujų ir bendrabučių lanįstiklinti. Po karo auddarbą tesusirinko 30% tarinio personalo, o 1945 studijavo Iš viso 1599 itai. Žiemos metu tekdairbti nekūrentose patalBet didžiulis dėstytojų ir oje t itų entuziazmas, jų pasi•trauj I amos pastangos, Komu:albc partljos ir vyriausybės maim masis universiteto atgal, ■ at« u, efektyvi broliškųjų taeviėi ų respublikų pagalba atėji T > greitai užgydyti karo rdinj ■;pacijos padarytas> žalzdstii ■ Universitetas išsiugdė išs .Jgabių U:..mokslininkų 1 — U-i-i. parianj praturtėjo naujomis ektvi lybėmis ir specializaciTači suslkūrė turtingą ma­ irva nę bazę. Per pokario monė jis išleido 8815 diploačijai specialistų, o šįmet tą ekvie 1 rengiasi papildyti dar nonėrpis. Šiuo metu uni■te mokosi 8000 studen­ tai yra du kartus daunės p! negu jų buvo visose os aukštosiose mokyklo. askutiniais buržuazijos no metais, ultetų universitete ne­ bėjo. Jų turime septynis: s ir matematikos, Chemi-

i

I

ketų receptas iau vidurinę mokyklą Imetais ir tuoj pat įstoL'VU CHF. Dabar aš jau ■ne kurse, ir per tą laiką Mi tik vieną ketvertą. atei Hi tenka atsakyti į klaubas Lodėl man taip „sekasi“ Iteti sla|s. O pasisekimo priemiesHyra tik viena: atkaklus Jrand |. Pas mus mokytis nerani MI. daug laboratorinių :ainisa I reguliariai reikia lais pi loliokviumus, ruoštis se­ lanlins. Jeigu žmogus pirUaI laboratorijoj, vadinasi, ina anksčiausiai ir išelIš jos vėliausiai. Kartais alku ir ilgiau pavakaroti k: nygų, atsisakyti kai kupramogų. Mokytis man mu nesuprantu tokiųl žmo;į■ kurie Įstojo įstojo vien tam, J tudentautų“. Juk žymiai •r,f au ilsėtis tada, kai jauI šiandien tu gerai pail.

Natalija KRUTAS III k. chemikė

ykdOujas būrelis ^VjBnietų antrame pusmety3UH‘Mitos fakultete įvyko ’do1U0 H būrelio steigiamasis suįas. Į jį atsilankė Įvai• v specialybių studentai: bio.

4 /■“■fizikai, matematikai. [ US būrelį įstojo 15 žmo, t3Mūreliui vadovauja asls,v n“D. Kirvelis.

I cv ia, pradedant eksperl, reikia turėti atitlnkarlnių žinių. Reikia ge­ rvinti gyvų organizmų 1, o vėliau juos nagri!ji aspekte.

■ naį Ubernetikos būrelio narys skai. nsultį Jnaspranešlmus-referatus, ra, m i visi diskutuodavo. Sū­ aip i nų metu kildavo daug nlnčlų, kurias patlkrini eksperimentais. zlkos būrelis palaiko us ryšius su biofizikos cira 1 Wlyje nagrinėjamos pronoJ yra įdomios ir kitų *Wų Įų studentams. Būtų Butų ūyad pas mus atsllankystudental medikai bei iš ;no Politechnikos ~ ■ instituto lo, žinoma, tie, kurie doSIJA i elĮktronlka.

R. ZILIUKAS

L I U

PLAČIU K

jos, Gamtos, Medicinos, Istori­ jos ir filologijos, Ekonomikos, Teisės. Tačiau visuose juose kasmet daugėjo studentų, įvai. rėjo mokymo formos, gausėjo specialybių ir specializacijų. Štai kad ir Fizikos ir mate­ matikos fakultetas. 1945 m. jis neišleido nė vieno absol­ vento, 1946 m. — 2, o per­ nai jį baigė 100 žmonių. Fa­ kultete, šalia fizikos ir mate­ matikos specialybių, pradėta rengti mechanikai. Fakultetas kasmet auga ir darosi rimtas „konkurentas" gausiausiam universitete Istorijos ir filolo­ gijos fakultetui, nors pastara­ sis taip pat plečiasi. Taip pat žymiai išsiplėtė Ekonomikos, Gamtos ir kiti fakultetai. Pa­ staraisiais metais, be jau mi­ nėtos mechanikos, buvo įsteig­ tos cheminės technologijos, biochemijos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, bio­ fizikos, sanitarijos, klasikinės filologijos specialybės, o šįmet Ekonomikos fakultetas praturtėja darbo ekonomikos speclalybe.

Pirmaisiais pokario metais universiteto studentai buvo mokomi tik stacionariniu bū­ du. 1953 m. įsteigiamas ne­ akivaizdinis skyrius, į kurį buvo priimta 149 žmonės, o šių mokslo metų pradžioje jau turėjome 3473 neaklvaizdtninkus. Vakarinis skyrius, kuris buvo įsteigtas 1958 m., turi 662 studentus.

Vilniaus universiteto absol­ ventų šiandien rasime kiek­ viename Tarybų Lietuvos kam­ pelyje, Ijur jie, aktyviai ir kvalifikuotai dirbdami, kartu su visa liaudimi kuria komu­ nistinę ateitį. Daug jų tapo garsĮais, visoje respublikoje žinomais žmonėmis. Jų tarpe yra LKP CK skyrių vedėjai J. Grigonis ir P. Mišutis, Valstybinio aukštojo ir specia. liojo vidurinio mokslo komite­ to pirmininkas H. Zabulis, Kultūros ministro pavaduoto­ jas M. Požarskls, Vilniaus miesto Lenino rajono partijos komiteto sekretorius J. Bieli­ nis, Politinės ir mokslinės li­ teratūros leidyklos direktorius T. Butkus, mokslininkai — profesorius fizikos-matematikos mokslų daktaras J. Kublliūs, mūsų unlversiteto rekto-

B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams

rius, ekonomikos mokslų dak­ taras K. Meškauskas, istorikas docentas J. Jurginis, chirurgas doc. A. Pronckus, fizikas doc.

J. Viščiakas, matematikas doc.

V Statulevičius, (kalbininkai doc. V. Mažiulis, doc. Z. Zin­ kevičius, rašytojai M. Sluckts, A. Bieliauskas, J. Marcinkevi­ čius, A. Baltakis, A. Maldonis, J. Degutytė ir daugelis kitų.

Universitete dirba puikios mokslo jėgos. Salia senosios kartos profesorių — P. Brizdžiūno, D. Budrio, J. Dagio, K. Daukšo, J. Dalinkevic aus.

S. Jankausko, A. Minkevi­ čiaus, M. Marcinkevičiaus, B. Pranskaus-Žalionlo, Z. Žemai­ čio ir kt.. sėkmingai moko stu. dentus ir aktyviai skverbiasi į mokslo paslaptis jaunoji mokslininkų karta, išaugusi tarybiniais metais. Kasmet vis daugiau apginama kandidato laipsnio disertacijų, o pasta­ ruoju metu žymiai suaktyvėjo ir daktaro disertacijų ruoši­ mas. Vien šiais mokslo me­ tais daktaro disertacijas apgy­ nė docentai M. Gregorauskas, ~ L. Laucevičius, A. Marcinkevlčius, J. Lelis, I. Zaksas. Jas baigia arba yra įpusėję rašyti docentai K. Navickas, K. Grlncevičius, P. Buckus, J. Lebedys, A. Žilėnas, J. Tamo­ šiūnas, A. Bolotinas ir kt. Iš viso universitete mokslo laips­ nius ir vardus turi 183 dar­ buotojai.

Komunistiškai auklėti stu­ dentus, ruošti būsimus specia­ listus dėstytojų kolektyvui ir partinei organizacijai daug padeda skaitlinga komjaunimo organizacija, kuri telkia savo eilėse apie 90% universiteto studentų (ta proga Įdomu pa­ žymėti, kad 1945/1946 m. m. universiteto komjaunimo orga­ nizacijai priklausė 45. o 1941 m. — tik 6 žmonės). Komjau­ nuoliai yra sumanūs naujų, tobulesnių jaunimo auklėjimo formų ieškotojai, daugelio svarbių masinių renginių orga­ nizatoriai.

Antra vertus, studentų elge­ sys rodo, kad dauguma Jų ak­ tyviai ir atkakliai siekia savo

pagrindinio tikslo — tapti ge­ rais specialistais, kad nuolat plečiasi jų Interesai. Štai kele­ tas pavyzdžių.

Studentų mokslinėje drau­ gijoje dalyvauja apie 1500 žmonių. Dirbdami mokslinį darbą, universiteto studentai stengiasi palaikyti glaudžius ryšius su kitomis respublikos ir šalies aukštosiomis mokyk­ lomis. Šioje srityje mūsų stu­ dentai yra pasiekę gražių re­ zultatų.

Mūsų universiteto SMD XVI konferencijoje, įvykusioje šį pavasarį, daly­ vavo svečiai iš Leningrado, Kijevo, Odesos, Erevano, Tbi­ lisio, Talino, Tartu, Rygos, Alma-Atos, Minsko, Archangelso, Dnepropetrovsko, Lvo­ vo, Kauno ir Vilniaus aukštų­ jų mokyklų. Mūsiškiai, savo ruožtu, dažnai svečiuojasi įvairiose TSRS vietose.

Apie 2000 studentų yra sa­ viveiklininkai, šimtai — spor­ tininkų, nemaža priklauso liaudies draugovei. Kiekvieną x ašarą didžiulės studentų gru­ pės kolūkiuose įsteigia vasa­ ros darbo stovyklas, kur talki­ ninkauja kolūkiečiams lauko ir fermų darbuose, stato ūkinius trobesius, mokyklas, kultūros namus, ligonines.

Universiteto saviveiklinin­ kei dalyvauja tiek centriniuo­ se, tiek fakultetų kolektyvuo­ se. Daug gerų žodžių būtų galima pasakyti apie nusi­ pelniusį dainų ir šokių liau­ dies ansamblį, ne sykį gražiai teprezentavusį universiteto vardą broliškose tarybinėse respublikose ir liaudies demo­ kratijos šalyse, apie akademi­ nį chorą, teatro studiją, pu­ čiamųjų instrumentų orkestrą.

Visi tie kolektyvai sėkmingai lavina Jaunimo estetinius Jaus­ mus. propaguoja liaudišką, re­ alistinį meną.

Toli už respublikos ribų yra pagarsėję ir universiteto spor.

tlnlnkal, kurie įvairių tarybi­ nių komandų sudėtyje laimėjo svarbias pergales Romos olim­ piadoje, tarptautinėse varžy­ bose Čekoslovakijoje, Sveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, universitetas nesto­ koja ir sunkumų: trūksta mo­ komųjų patalpų, bendrabučių, kai kurių Įrengimų ir t. t. Ta­ čiau universitetas neabejoja, kad, partijos ir vyriausybės pariedamas, jis tuos sunkumus nugalės.

Universiteto perspektyvos gražios, jo ateities kelias pla­ tus. Ateinančiais mokslo me­ tais universitete mokysis apie 9000 studentų. 1964 m. nu­ matoma pastatyti naują 400 viefų bendrabuti, pradėti esmi. nę Fizikos ir matematikos fa­ kulteto rūmų rekonstrukciją.

Cei'eralinėje perspektyvoje numatoma pastatyti naują modernišką universiteto mies­ telį, įsteigti nemaža proble­ minių laboratorijų, kurios il­ gainiui virs institutais ir t. t.

Universitetas augs ir plėsis, kaskart darysis vis reikšmin­ gesniu mokslo ir kultūros ži­ diniu.

Visų šalių proletarai, vienykitės!

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVB RSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Kiną auo 1950 metų

Nr. 21 (456) 1963 m. birželio mėn. 15 d.

Kaina 2 kap.

KOMITETO NARE Visi gerai atsiliepia apie Fizikos ir matematikos fa­ kulteto komjaunimo komiteto narę Iriną Nadolinskają.

O Irina daug dirba ir visur suspėja. Jei reikia drau­ gui padėti, ji visuomet pirma. Ji taip pat atsakinga už akademinį sektorių, visuomet su pasisekimu dalyvauja SMD konferencijose. „Kaip mokosi?“ — paklausite. Baigusi mokyklą auk­ so medaliu, auksines tradicijas tęsia ir toliau — dar ne­ turi ketverto. « Didelį dėmesį Irina skiria užsienio kalbų studijavi­ mui. Vokiškai ji kalba kaip gimtąja kalba, o jei reikia draugui padėti išversti angliškai arba prancūziškai — ji mielai padės.

B. ULDUKYTE

Diplominiai darbai ir gamyba Universit e t o Kolonų salėje ati­ daryta respublikos aukštųjų mokyklų geriausių moksli­ nių darbų paroda.

Cla išdėstyti pra. nešimai, skaityti mokslinėse konfe­ rencijose, kursi­ niai ir diplominiai darbai.

Norisi parašyti apie tuos darbus, kurie turi dau­ giausia praktinės reikšmės.

Apžiūrėj ome Ekonomikos fakul-

teto studentų dip. lominius darbus.

Jau patys temų pavadinimai sako, kad panaudoti ak­ tualūs gyvenimo klausimai. Štai V. Gronskas savo diplominį dar b ą pavadino „Kai ku­ rie Tarybų Lietu­ vos kolūkinės ga­ mybos specializa. cijos klausimai“.

Tai labai aktuali tema. Ji suskirsty­ ta į tris skyrius: specializacijos me­ todikos nustaty­ mas, respublikos

žemės ūkio gamy­ bos krypties isto. rinė apžvalga ir gyvullninkyst ė s specializaci jos klausimai atskirų kolūkių mas t u.

Darbas turi moksllnį-tiriaimąjį pobudį.

Produkcijos ša­ vlkalna — tai be. ne aktualiausias klausimas kolūki­ nė j ekonomikoj.

Todėl kolūkinės produkcijos savi­ kainos klausimus nagrinėja V. Skominas. Jo darbas

Kaip ir kasmet, šią v sąrą universiteto komjaunimo komitetas organizuoja darbo ir poilsio stovyklas respub. likos kolūkiuose. Studentai statys mokyklą Kėdainių ra­ jono „Rytų aušros" kolūkyje, ūkinius pastatus — Varė­ nos rajono „Už talką“, Radviliškio rajono „Talkos“ ir kituose kolūkiuose. Iš viso tokių stovyklų bus trylika.

Jau paskelbtas konkursas geriausiai komunistinės darbo vasaros pamainai išaiškinti. Darbo ir poilsio stovyklose studentai atliks taip pat didelį agltaclnį-propagandlnį dar. bą. Jie skaitys paskaitas apie moralinį komunizmo staty­ tojo kodeksą, antireligine tematika, leis „žaibo“ lapelius, organizuos saviveiklą. Komjaunuoliai su savimi ima gru­ pę šefuojamų paauglių. Stovyklų organizavime šiais me. tais daug naujovių: nebus viršininkų, sustiprintas kom­ jaunimo organizacijos vaidmuo. Pirmoji studentų pamai­ na į kolūkius išvyksta š. m. birželio mėn. 29 d. Fakulte­ tai jau seniai ruošiasi šiai dienai. Vasara — atsakingas laikotarpis. Neveltui ją studentai pavadino vasaros dar­ bo semestru.

turės daug reikš­ mės darant teisin. gus savikainos ap­ skaičiavimus. „Kolūkinės nuo­ savybės teisė“ — taip vadinasi teisi­ ninko diplomanto A. Marcijono dip­ lominis darbas.

Diplomantas S. Kumpis nagrinėja taip pat labai ak­ tualią ir naują te­ mą: „Parodymų patikrinimas vie­ toje“. Darbas pa­ rašytas remiantis mūsų respublikos teismų praktika, gausiai iliustruo­ tas nuotraukomis.

S. Kumpis teisin­ gai iškelia proble­ minius klausimus, tiksliai išspren­ džia, pagrįsdamas lakoniška, bet tikslia argumen­ tacija.

Norėtųsi p areikštl priekaištą Fizikos ir matema­ tikos, Gamtos fa­ kultetams, iš kurių beveik nesimatė gerų diplominių darbų. O juk ši­ tuose fakultetuose nemažai išnagri­ nėta aktualių te­ mų.

K. STASENAS

I

PARTIJOS GYVENIMAS ASTARASIS me t a

P

taptų ilgu

Bėga paskutinės studijų dienos, nešdamos su savimi džiaugsmą, o kartu ir nerimą. Džiugu, kad baigi mokslą, kad tampi specialįstų, kad būsi naudingas Tėvynei. Tačiau kartu ir neramu, gaila skirtis su draugais — su jais praleista tiek nuostabaus laiko!

Daug jėgų grupei atidavė Danutė Tubutytė. Kas taip džiaugsis draugo paslekimals ir pirmas ateis į pagalbą nesėkmės atveju, kas susirūpins, kad grupė įdomiai praleistų laiką ar tai ekskursijoje, ar išvykoj Į gamtą, jei ne Danutė. Ji buvo ne tik seniūnė, sekanti užsiėmimų lankomumą.

Danutė — gera sportininkė, universiteto tinklinio komandos narė, SMD narė, tačiau jai visad užtekdavo laiko rūpintis grupės reikalais.

V. GRONSKAS V kurso polltekonomų grupės proforgas

<► < ,► < S < <k ’► ’► <’ S

< < <

U < <►

% <► <

*** Busimuosius specialistus rengia 482 profesoriai, do­ centai ir dėstytojai, kurie šalia pedagoginio dirba ir didelį mokslinį darbą.

J

Šiuo metu universitete i yra 7 fakultetai: Fizikos iri matematikos, Chemijos,!

Gamtos, Medicinos, Istori-! jos ir filologijos, Ekonomi­ kos, Teisės. Beveik kasmet atidaroma naujų specialybių ir specializacijų. Pa-( vyzdžiui, pernai buvo pra-( dėti rengti biofizikos ir sa-( nltarijos specialistai, o šie- į met — darbo ekonomikos.( Ateinančiais mokslo me-1 tais vėl padidinami pri­ ėmimo kontingentai Į va­ karinį ir neakivaizdinį skyrių. Iš viso šiemet uni­ versitetas priims 1815 stu­ dentų: 870 — į staciona­ rinį, 240 — į vakarinį, li­ kusieji — į neakivaizdinį / skyrių. (

a

fraVENTAI 1963 m. birželio 15 d.

* ganizacijos gyvenime yra labai svarbus ir atsakin­ gas. Baigiasi mokslo metai, vyksta sesijinlal ir valstybiniai egzaminai, į gyvenimą įsilieja eilinė absolventų laida. Da­ bar. kaip niekada kitu laiku, labai gerai matomi mūsų dar­ bo laimėjimai, klaidos, taisy­ tinos spragos. Ir labai gerai, kad jau kelinti metai šis at­ •lIBIIBIBBilBIMIIBBIl sakingas universiteto gyveni­ mo momentas sutampa su ataskaltlnerrinkimine kampa, nija pirminėse partinėse or­ ganizacijose. Matyt, tai taps tradicija. Šiuo metu jau bai­ gėsi partiniai ataskaltlniai-rinklmlnial susirinkimai visuose fakultetuose ir mokslinėje bibliotekoje. Prisiminus atsi­ skaitomo eigą, smagu pažy­ mėti, kad visose partinėse or­ ganizacijose susirinkimų metu buvo i pirmą vietą keliamos mokymo, auklėjimo ir moksli­ nio darbo problemos.

C. KUDABA Vykdydamas politlnį-auklėVVU partinio komiteto sekretorius jamąjį darbą, mūsų pirminės partinės organizacijos pačios 1lllllillllllllllllllfflillllOllllllllilllllillllilillllllllllllllllllllllBIIIIIIIIJIIIIB sustiprėjo, išaugo kiekybiškai.

Išugdė gerą, Jauną akty­ nizacljų darbe internaclonalL sprendime. Reikia dar pažy­ vą. Šia prasme galima nls auklėjimas tapo neatsieja­ mėti ir tai, kad tie sunku­ pažymėti gerus pasieki­ sudedamąja kasdieninio mai, kada, visur užimdami mus universiteto mokslinėje ma auklėjamo darbo dalimi. Vie­ avangardinius vaidmenis, uni­ bibliotekoje, Teisės ir Ekono­ nok, atrodo, atėjo laikas par­ versitete komunistai neturėjo mikos fakultetuose, daugelyje tinėms ir komjaunimo orga­ lygių su kitais galimybių tiksliųjų mokslų fakultetų, nizacijoms, ypač tiksliųjų darbui, baigėsi. kaip Fizikos ir matematikos, mokslų fakultetų organizaci­ moksliniam Universiteto partinė organiza­ Medicinos, Chemijos ir kituose joms, iš naujo priminti tuos cija tiek išaugo, kad pakalto­ fakultetuose.

Svarbiausia, uždavinius, kuriuos šioje sri­ mis galima vienu metu spręs­ kas yra gero šių par­ tyje esame užsibrėžę, kuriuos abu klausimus. Deja, dau­ tiniu organizacijų darbe, tai mums kelia aukščiau stovintie­ ti gelyje fakultetų senesni ko­ jų ryšis su gyvenimu. Visos ji partiniai organai. munistai neleistinai ilgai užsi­ priemonės, visi darbai siejasi Auklėjimo srityje pastaruo­ būna prie savo mokslinių su kiekvienos dienos fakulte­ problemų, nepateikdami re­ to rūpesčiais, sunkumais, pro­ ju metu universitete keliami zultatų. Tai dar jaučia Fizikos dideli reikalavimai komunizmo blemomis Kitaip tariant, par­ moralinio kodekso ir matematikos fakulteto ko­ tinės organizacijos dirbo ne statytojo principų ugdymui.

O jo pažei­ munistai ir eilė kitų fakulte­ vien su plunksna prie rašo­ dimo atvejų tiek studentų, tų. Reikia siekti, jeigu tai bus mojo stalo, bet su visais suprantamai išsireikšta, kad „įrankiais“, kurių pagalba fa. tiek ir dėstytojų tarpe yra. dirbti galėtume „trimis pamai. kultetų aktyvai įgyvendino Kaip skaudu, kad čia netenka nomis“, t. y. kad nenukentė­ tuos didelius užmojus. Visa apeiti dėstytojų ir net komu­ tų jauniausieji. tai labai gerai. Daugelis or­ nistų. Sla prasme mūsų ko­ Baigiant kalbėti apie moks­ ganizacijų nepamiršo tame lektyve buvo ilgam įsimenan­ linių kvalifikacijų kėlimą, no­ čių faktų, kurių mes nepriva ­ kasdieniniame darbe „sąjun­ riu iškelti dar vieną mintį. gos“ su komjaunimu ir kito­ lome pamiršti. Apie tai ypač Manyčiau, kad šalia moksli­ jaunimas.

Yra turi pagalvoti mis visuomeninėmis organiza­ pas mus dar labai nedidelė nio darbo reikalavimų, dar cijomis Jaunų žmonių dalis, kuri ne­ daugiau tuos reikalavimus di­ Pelitinio auklėjimo klausi­ sugeba rimtai vertinti savo dindami, privalome reikalauti mų rate praėjusiais metais la­ poelgių, Išeinant iš komunis­ ir pedagoginio darbo meistriš­ biau buvo akcentuojami darbi­ tinio dorovingumo normų. Bū­ kumo, išradingumo. Reikala­ nio auklėjimo, teisingos pažiū­ dami aukštojoje mokykloje, jie vimai yra, bet juos reikia bū­ ros į darbą ugdymo uždavi­ ne tik žaloja savo gyvenimą, tinai didinti.

Ne paslaptis, niai, kova su lengvabūdišku­ bet kompromituoja visų mūsų kad studentai nusiskundžia kai mo pasireiškimu, tinginiavimu darbą, kilnų ir aukštą studento kurių dėstytojų paskaitų žemu ir kitais su veltėdiškumu susi­ ir dėstytojo vardą. Po kiekvie­ pedagoginiu ir dalykiniu ly­ jusiais klausimais. Deja, čia no tokio atvejo, kada jis daro, giu, nelanko jų. partines komitetas kartu su si viešas, būna sunku dirbti.

Nemaži uždaviniai iškyla pirminėmis organizacijomis organizacijai Per šį ataskaitinį laikotarpį mūsų partinei mažokai atliko, siekiant nukel­ universiteto kolektyvas su dar ateityje. Naujai išrinktiems ti tų problemų sprendimo ir didesniu rimtumu ir dėmesiu partiniams biurams nuo padėties gerinimo klausimus sprendė mokslinio-tiriamojo betarpiškai į pirmines studen­ darbo uždavinius. Rektoratas, tų grupes, į bendrabučius. dekanatai išvien su partinėmis Apie tai, ruošiantis sekantiems organizacijomis pasiekė gerų mokslo metams, reikia rimtai laimėjimų. Visi atsimename pagalvoti. nesenus laikus, kai svajojome, Be šių klausimų universite­ kad per metus pas mus išaugs Kiekvienais metais vis dau­ to partinės organizacijos kartu dešimt naujų mokslininkų, su Rektoratu ir dekanatais kalbėjome apie mokslų dakta­ giau universiteto darbuotojų rimtai ėmėsi spręsti ateistinio rus. O štai per praėjusius tampa mokslų kandidatais ir auklėjimo, studentų ruošimo mokslo metus vien Istorijos ir daktarais. Štai ir šiais moks­ įsitikinusiais ateistais, materia. filologijos fakultete buvo ap­ lo metais apginta 14 kandida­ listais ir kovingais propagan­ ginta 11 kandidatinių diserta­ to ir 5 daktaro disertacijos. distais problemą. Jau dauge­ cijų! Nemažesni šuoliai tiks­ Daktaro disertacijas apgynė lis katedrų sėkmingai įsijun­ liųjų mokslų fakultetuose. Ekonomikos fakulteto doc. M. gė į universiteto Mokslinės Džiaugiamės jau net keliais Gregorauskas, Medicinos fa­ tarybos ir partinio komiteto jaunais mokslų daktarais. kulteto docentai L. Laucevi­ numatytų priemonių sprendi­ Šiomis dienomis filosofijos čius, J. Lelis ir A. Marcinke­ mo ratą, ir darbas žada gerus mokslų daktaro disertaciją ap­ vičius, filosofijos katedros rezultatus. Reikia tik pasiek­ gynė Maskvoje doc. I. Zaksas, docentas J. Zaksas. Šiemet apgynusių kandidati, kad vasaros laikotarpis ne. baigia rašyti daktaro diser-

PASIEKIMAI

\ Vilniaus universitetas S yra seniausioji Tarybų Są) jungoje aukštoji mokykla, )įsteigta prieš 384 metus, / turinti daug nuopelnų tiek / Lietuvos, tiek ir kaimyni/ nių kraštų kultūrai. Uni/ versitete dirbo ir mokėsi (daug garsių mokslininkų, (rašytojų, revoliucionierių.

Jis susijęs su tokių garsių( žmonių, kaip A. Mickevijčius, J. Lelevelis, L. Stuo-( ) ka-Gucevičiaus, S. DauI kantas, T. Ševčenka varI dais. Daugelis talentingų ' senojo universiteto profe­ sorių buvo pasaulinio garso mokslininkai, amžiams įėję , į mokslo istoriją.

***

pertrūkiu

šiame tacljas eilė universiteto dar­ buotojų, būdami daktarantūroRuošiant artimiausiam po­ je ir t. t. Čia negalima nepasėdžiui medžiagą, jau aiškėja, sldžiaugtl ir ta aplinkybe, kad internacionalinio auklė­ kad, augant reikalavimams jimo uždaviniai, kurie buvo moksliniam darbui, pagerėjo apibrėžti ankstesnių metų uni­ sąlygos, bazė, koncentruojasi versiteto partinės organizacijos moksliniai kolektyvai. Univer­ nutarimuose ir Vilniaus m. sitetas dalyvauja didelėje eilė­ Lenino RK plenume, yra vyk­ je visasąjunginių ir respubli­ domi. Daugelio partinių orga- kinių mokslinių problemų

f'*' universiteto partinės or- darbe.

M

2

UŽMOJAI

pirmos dienos reikia įsijungti į darbą, ruošiantis naujiems mokslo metams.

Didžiau­ sias iš rūpesčių čia yra pirmų kursų komplektavimas.

Vienur dideli kontingentai, kitur nemažesni konkursai vienodai daug reikalaus Iš partinių biurų, visų komunis­ tų ir dėstytojų dėmesio.

Kai kuriuos klausimus čia galima sėkmingai rišti su vasaros poilsiu ir darbu, ku­ riuos organizuoja universite­ to komjaunuoliai. Čia neleis­ tinai mažą iniciatyvą šiai va­ sarai rodo mūsų dėstytojai.

Reikia į darbo ir poilsio sto­ vyklas pagal galimybę vykti visiems dėstytojams ir ten būnant nepamiršti tiek studen­ tijos auklėjimo klausimų, tiek ir būsimų studentų parinkimo. Šiais metais mes baigsime ruošti skaitlingą absolventų laidą. Daugelis jų dirbs su jaunimu įmonėse, mokyklose, įvairiose gamybinėse organi­ zacijose. Jūs, jaunieji draugai, neturite užmiršti nei savo to­ limesnio mokymosi, tobulini­ mosi, nei tų, kuriuos jūs mo­ kysite, kuriems vadovausite, nei universiteto. Pasistenkite, kad geriausieji užimtų jūsų vietą universitete.

Bagiant norisi pabrėžti, kad pasiekimai ir nauji užmojai rodo, jog universiteto komu­ nistai ir toliau negailės jėgų, įgyvendinant mums keliamus Programos reikalavimus

Universitete mokymo formos: stačio rinė, vakarinė ir neakivj dinė. Mokslas staclonarijBsc me skyriuje trunka nuol d iki 6 metų, vakariniame Ba n neakivaizdiniame — nuH v iki 7 metų. Istorijos ir ffldt logijos bei Ekonomikos ■tyl kultetų studentai-stacioByt rininkai, kurie įstoja į versitetą, neturėdami Bnė myblnio stažo, įdarbin.Bzt ir pirmaisiais studijų Si tais mokosi vakarai-. Įis nuo antro kurso kartu Ba’ visais pereina į dleBį^ mokymąsi.

VakariniaBt skyriuje studijuoja vilBnl čiai, dirbą miesto įmoi®^ ir įstaigose. Jie klauso E ' skaitų, dirba laboratorin s|cs darbus vakarais, o egza lai nams laikyti ir diplomini I 1 darbui rašyti gauna pa; I f domų apmokamų atosto I šk Neakivaizdininkai mot I os savarankiškai, jiems si I tomos tik apžvalginės skaitos ir teikiamos k | ;e sultacljos. Papildomai v;n mokamas atostogas jie g ■ — na tomis pačiomis sąlyrliili ui, mis, kaip ir vakarinlnki ■ g ici at

tis

k. qeoloqal Barauskas skaito

už

pral I

Gausėj a mokslininkų

Pirmojoje universiteto mokslinėje konferencijoje 1947 metais mikrobiologi­ nio pobūdžio pranešimų dar nebuvo. Antrosios SMD konferencijos programoje randame vieną mikrobiolo­ ginio pobūdžio pranešimą „Tarybinės virusologijos laimėjimai“, skaitytą IV kurso studentės Llškevlčiū. tės. Programoje nepažymė­ ta, kas buvo mokslinis va­ dovas. Iš pranešimo maty­ ti, kad jis buvo referatyvinio pobūdžio. Penktoje SMD konferencijoje 1952 metais buvo skaitytas pra­ nešimas „Nervų sistemos vaidmuo Svacmano feno­ menui“. Pranešėjai — IV k. stud. L. Koninas ir J. Švarcas, mokslinis vadovas prof. V. Girdzijauskas.

Nuo 1958 m. mikrobiolo­ gijos būrelis jau yra nuo­ latinis studentų mokslinių konferencijų dalyvis. Šiais metais XV SMD

Mikrobiologij os būre 1 y j e konferencijoje buvo skai. tytl trys pranešimai.

Penki mikrobiologijos būrelio pranešimai buvo skaityti Pabaltijo ir Balta­ rusijos aukštųjų mokyklų SMD Jungtinėse konferen­ cijose, būtent: 1959 m.

Tartu (vienas pranešimas).

1960 metais Minske (2 pranešimai) ir 1962 m. Vil­ niuje (2 pranešimai). Visi šie pranešimai paruošti va­ dovaujant medicinos moks­ lų kandidatui A. Vaitilavi. čiui.

Dirbama kompleksiš­ kai, pagrindinę tematiką sudaro dizenterijos bakterl-

jų biologijos, jų santykia­ vimo su žmogaus organiz­ mu ir imunobiologljos klau­ simai.

Būrelio narių skaičius nuo 1 (1958 m.) išaugo iki 19 šiais metais. Kai ku­ riais metais narių skaičius siekė net iki 30. Deja, kaip ir kituose būreliuose, dalis narių nepasižymi aktyvu­ mu ir ištvermingumlu: pa­ dirbėję kurį laiką, atlikę vieną kitą eksperimentą, aptingsta ir nebeįstengia užbaigti pradėto darbo.

Užbaigtieji darbai moksli­ nėse konferencijose verti­ nami gerai, dalis jų buvo pažymėti ir apdovanoti

to laipsnio disertacijas būryje vyrauja humanitarinių mokslų atstovai. Tai lietuvių kalbos katedros vyr. dėstytojas Z. Balkevičius, išleidęs „Dabarti­ nės lietuvių kalbos sintaksę“, kuri gerai įvertinta tiek vi­ suomenės, tiek mokslo darbuo­ tojų tarpe. Filologijos mokslų kandidato laipsnio disertaci­ jas apgynė H. Zabulis — „Vergilijaus „Georgikos“ (Po­ emos vieta poeto kūrybinia­ me kelyje)“, L. Lisenkaitė —

diplomais bei pagyrimo la­ pais. Iš aktyviųjų studentų tenka pažymėti A. Biliū­ ną, kuris aktyviai dirbo būrelyje nuo II iki VI kur­ so, keletą metų būdamas būrelio pirmininku. Iki V’ kurso dirbo aktyviai E. An­ tanavičiūtė, E. Balčiūnaitė, R. Vaičiulytė. Jų moksli­ nis darbas apie biomiclno antimikrobinio veikimo sa­ votiškumus spausdinamas LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbuose. IV k. stud. D. Jurkštaitės ir A. R. Kemešytės darbas spaus dinamas „Sveikatos apsau­ goje“.

Mikrobiologijos būrelis yra kupinas jėgų ir pasiry­ žimo kopti akmenuotais mokslo takais. i

P. ŽLABYS Būrelio valdybos pirmininkas

,, Lietuvių tarybinės :j®’' raidos problemos pokariiHL tais“ ir J. Žukauskaif011s „Prijungiamųjų jun*I vartojimas literatūrinėje Bdc viu kalboje“.

H ilt Dviem kandidatais p; 'os it Teisės fakulteto dari: ausI i gretos. Disertaciją „Ti-jB a priemonės Lietuvos T! pec ia cialistinei žemės ūkio si:iBpk sukurti“ apgynė A. BuloB p: „Tarybinio teismo Liet*as istorijos pagrindiniai -t*r° (1918—1958 m)“ — Alus . 1 kas. ią ia TSKP istorijos kate®ri; du nauji mokslo kandi08 — Beržinskaitė ir CepuB1 Tris kandidato laipsniB sertacijas apgynė ekonB ni tai. Pažymėtinas pra< fcteir metais baigusio aspirt^f i; Pajuodžio darbas „Mai ia nės prekybos tinklo išvys ia klausimai Lietuvos TSR ia tuose“. Be to, disertacijJ gynė vyr. dėst. E. Borj E to tė ir Venckus. 'si Turintį praktinę ir ■ !ū( ži reikšmę darbą „B |■ 01 ilj vitaminai šviežiame ir ral r1tame piene“ r; j; '. ibai apgynė anatomijos ir fiziologijoj ty tedros dėstytoja A. B 9 i čiūtė. n oi Fizikos ir matematiko; ir kultete apginta viena di ans in cija — „Nehomogeninii! ai, ai kovo grandinių daugio |halt< lokalinės ribinės teore ■ ta_ Jos autorius — prodefrfpį A. Raudeliūnas. ų ne iuj i A. GARDŽIU b|on Aspirantūros skyri ■ vedi l—

omunizmo mokykla M. KARČIAUSKAS Universiteto studentų profkomiteto pirmininkas ciol iiva|

mūsų gyvenimo srinuli didelį vaidmenį atlieka organizacijos, unJ omeninės n uiįr visuomenines organlzaclIr f] darbo liaudis dalyvauja :os 1 tvbės valdyme, mokosi iciol lyti. Viena iš veiksmln. i I šių organizacijų yra ir ta­ profsąjungos. Tai or11 I nūs Jin] zuojanti, auklėjanti, moU |m’ i gyventi ir dirbti koiis,l istlnėje visuomenėje mosusijusi su tu I ha, organiškai gyvavimo problemų BS lieJ Indimu nesulaikomai ženinil t į didžiąją pergalę, vili niversiteto- studentų pro. tė sąjunga įsikūrė prieš nonaIdolika metų. Per tą lalkoso II į ji išaugo, sutvirtėjo. iri!|ėsl žmonės, keitėsi darbo gzal ai, darbo formos, beslvyssąlygoms, bet linil [aiIstorlnėms ir uždaviniai — tie Pal s. Jie išreikšti V. I. Leniistol iškeltame šūkyje: „ProfsąnoH os — komunizmo mokyk> sk I I udentų profsąjunga atlie. ės' C nemažą vaidmenį mūsų k I leniniame studentiškame ai ĮĮnime. Mūsų darbo centgrupė. „ . Tai .pagrindinai _ e g s■ — ulemia gerus darbo rezul•ąly lu , nes grupė tai ir yra inki I gyvybingiausias darbo ir latvvos šaltinis, reikliau~ i ir kūrybingiausias prof»■* Ilginės organizacijos vie. tas. Grupių darbui vadovauI jrofbiurai. Universiteto I ąjūnginė organizacija teitokiais stua didžiuojasi :j--! ----------*" n i lis-visuomenininkais, ga>iį profsąjunginio 1 ' ’ darbo or. ni storiais, kaip A. Balevis (MF)), V. Slavinskas ') A. Marcljonas (TF), N. kn ytė (FMF), R. Drukteiė Į(IFF), N. Krutas (CHF), I jsiškis (IFF) ir daugelis I ai geri studentai, sugeoq<. . it; s puikiai derinti visuorfliį darbą su akademiniu. <as• Di ig kruopštaus darbo ir oral aukojimo reikalauja buiti■arbas. Šiais metais buitim darbul vadovauja RimanJieleckas (FMF). Kartais įriti Įsose

■niversiteto studentai |sta darbą. Jau seniai Liejo graži tradicija: minoriškas darbas atosĮį metu kolūkiuose ir tvbose. Pernai vasaros jjų stovyklose dirbo |() žmonių. Šio patriotiEi judėjimo iniciatorius I universiteto komjauniElorganizacija, kuriai prip Iso apie 93% komjauiško amžiaus studentų. *** uni ir filologijos I torijos je akli ltetas, be lietuvių kal>asi K)S ir literatūros, be plarbu aus profilio istorikų, ruotokios retos Te a taip pat rsi pec ialybės kadrus, kaip sis ikinė filologija.

■ule _pač plečiamas ir stipriI as užsienio kalbų: angI vokiečių, prancūzų sky­ lu^ Fakultetas turį speciaą laboratoriją, aprūpintą Bdausia aparatūra, kil­ os pagalba studentai įsiivina studijuojamą kalbą.

SR‘

*** H niversiteto Fizikos ir Jalimatlkos fakultetas ruoM fizikus, matematikus ir ■ įanikus.

Kiekvienoje Hialybėje yra po kelias Mializacijas.

***

lionomikos fakultete jūs site mokslinių žinių ir t( įM ?ū žiu, reikalingų šiai ■ iiai ir kilniai specialyri ■ Kadangi liaudies ūkis i sudėtingas, tai jam ij«■ B ,aį <yti fakultete ruošiauj įvairių specialybių M omistai: pramonininko ■ įr prekybininkai, fi<H■ ininkai ir prekių žinolig B aukštos kvalifikacijos »ia| lteriai ir ekonomistai, oreHcantiejl materialinio >de Mpinimo sistemą. Nuo ’ilnokslo metų atidaroma specialybė — darbo [dM arnika.

d

Rimui tenka praleisti nemigo naktis ir poilsio valandas šia­ me sunkiame, bet garbingame darbe. Jo nuolatiniai pagalbi­ ninkai ir bendradarbiai, akty. vištai D. Vrubllauskaltė (EF).

L. Litvinaltis (MF), A. Nekrošiūtė (FMF), D. Gendralytė (CHF), A. Caplinskas (FMF) ir kt., daug prisidėjo prie mū­ sų buities gerinimo.

Profsąjunginiame darbe svarbiausia gerai pažinti žmo­ nes, teisingai įvertinti aplin­ kybes. Tai rūpestingas ir daug energijos reikalaujantis dar­ bas. Ir kaip pulku, kad mūsų visuomenininkai kartu yra ir mokslo pirmūnai, akty­ viai dalyvauja SMD darbe.

Su pagarba ir pasididžiavi­ mu mes kalbame apie buvusį IFF profbiuro pirmininką Just.

Karosą, Kultūros klubo pirmi, ninką P. Bražėną, buv. ben­ drabučio Nr. 6 Tarybos pirmi, ninką A Patecką — kovos už komunistinę buitį iniciatorių, bendrabučio Nr. 2 Tarybos pirmininkę, principingą ir ge­ rą organizatorę S. Uzielaitę.

Jų darbo rezultatai įnešė daug naujo ir gaivaus į studentų profsąjunginės organizacijos darbą.

Mūsų darbe negali būti atsltraukimų ir sustingimo, nes tai kova už žmogų, naują žmo" gų, kuris gyvens komunizme.

Naujo žmogaus auklėjimas prasideda nuo saviauklos.

Draugiškas ir kovingas prof­ sąjunginis aktyvas kritiškai vertina mažiausius prasižengi, mus auklėjamajame, buitinia­ me ar akademiniame darbe.

Nors ir pasitaiko neūkiš­ kumo, apsileidimo faktų, bet džiuginanti studentų iniciaty­ va, darnūs grupių kolektyvai kalba apie tai, kad naujos vadovavimo Ir darbo formos Iškeliamos grupėse, nauji, kas' dien augantys reikalavimai įsitvirtina studentiškoje šei­ moje.

Didelį vaidmenį atlieka profsąjunginiai aktyvlstal-komunistai. Studentai šiltai atsi­ liepia apie studentų profkomi­ teto narį komunistą Petrą Kas peravičių, kurio draugiškos pastabos, patyrimas visuome­ niniame darbe ir komunisti­ nis principingumas ne kar­ tą padėjo ištaisyti klaidas, daleidžiamas iš vadovaujančių visuomeniniam darbui asmenų pusės.

Didelė ir stipri šeimininka­ vimo mokykla yra ir mūsų bendrabučiai. Mes atsisakome nuo to, kas atgyveno. Nestu­ dentiškai dabar skamba žodis „mano“. Si kova prieš „ma­ no“ už „mūsų“ įgavo platų at­ garsį studentų tarpe. Tos ko­ vos iniciatoriai yra bendrabu­ čių Tarybos, kurioms vado­ vauja geriausi fakultetų stu­ dentai, pagrįstai studentų va­ dinami bendrabučių šeiminin­ kais. Tai L. Talžūnas (bendra­ butis Nr. 3), P. Šileikis (ben. drabutis Nr. 5), L. Zinkevičiū­ tė (bendrabutis Nr. 2), E. Matulionytę (bendrabutis Nr. 1) ir kt.

Sunkiausiame darbe geriau­ sias atpildas — geri rezulta­ tai. XV-je studentų profsąjun­ ginėje konferencijoje, kuri įvyks š. m. rugsėjo-spalio mėn., bus suvesti rezultatai, kurie įpareigos mus tolesniam darbui, naujiems ieškojimams.

■X«X*X*X*X*X*X*X*X*XH

STUDIJUOKITE TEISĘ Jeigu Jus dar ne­ pasirinkote, ką studijuoti, būtinai pasirlnklte teisę.

Kodėl siulau studijuoti teisę?

Teisės fakultete visapusiškia u s 1 ai paruošiamas stu­ dentas gyvenimui, visapusiškai išsila­ vina. Studentai, va­ dovaujami prityru­ sių dėstytojų 2iurlio, Domaševičiaus, žėruolio, Stačioko ir kitų, ne tik ge­ rai įsisavina spe­ cialiąsias žinias, bet ir išmoksta 'kritiš"" kai vertinti pasaullo įvykius, išmokąTėvynę, ta mylėti gyvenimą. fakultete Mūsų studijuoja. 210 žmokomjaunių. Visi nuollai, TSKP narial. Daugelis iš jų. kaip R. Kalkys. S. Šimkutė, J. Mikolai-

tis, aktyviai dalyvauja moksliniuose būreliuose, kur ne tik pagilina įgytas žinias, bet ir išban­ do savo jėgas moksliniame darbe.

Gal todėl moksli­ niai būreliai ir va­ dinami mokslininkų kalve.

Teisinių žinių pa­ gilinimui fakultete yra didelė, aprūpin­ ta retais ir įvairiais įrengimais krimina­ listikos laboratori­ ja, kuria su dideliu susidomėjimu nau­ dojasi studentai.

Fakultete yra vi­ sos galimybės spor­ tuoti. Visam fakul­ tete gerai žinomi sportininkai A. Žvi­ ronas, A. Zaiatuchinas, E. Palskys, P. Mieželis ir kiti.

Kiekvienais metais fakultete yra ruo­ šiamos sportinės

tarpkurslnės varžy­ bos. Šiais mokslo metais buvo orga­ nizuota tarpkursinė spartakiada, kurio­ je (Išskyrus turiz­ mą) pirmauja III kursas.

Beveik visi stu­ dentai dalyvauja visuomen i n i a m e darbe. Fakultete iš­ augo tokie visuome­ V. nininkai, kaip ’ ' Juškys, V. VaiceA. Garkauskas, nys, M. Karčiauskas.

Mūsų fakultete dar daug yra įdomių dalykų, bet. jeigu norite visa tai sužinoti, pažinti, būtinai stokite į mūsų fakultetą.

Apie Gamtos fakultetą Budėti visur ir D visuomet

metu, kada mūsų šalyje kuriama ma­ terialinė-techninė komu­ nizmo bazė, gyvenimas visose srityse reikalauja vis daugiau ir daugiau aukštos kvalifikacijos kadrų, naujų mokslinių-teorinių žinių bei atitinkamų metodų Jų pritaikymui komunistinio rūmo statyboje, mokslo išvystyme. Vie­ ną iš svarbiausių vietų šio di­ dingo uždavinio sprendime už­ ima gamtos mokslai.

Gamtos fakultetas ruošia spe­ cialistus trijose srityse: biolo­ gus, geografus ir geologus, o nuo 1962 metų — biofizikusbiochemikus. Minimų rūšių kad­ rų pareikalavimas yra gana di­ delis.

Fakulteto biologinės katedros vykdo mokslo-tiriamuosius dar­ bus augalų anatomijos ir fizio­ logijos, botanikos, genetikos, ichtiologijos, mikrobiologijos ir kitose srityse. Pavyzdžiui, prof.

J. Dagys tiria dumblius, Jų pri­ taikymą dirvų tręšimui, vyr. dėst. J. Gruodienė vykdo pupe­ lių tyrimus (nagrinėja Jų augi­ mo skatintojus). Tokie darbai ir eilė J^ems panašių yra labai svarbus liaudies ūkiui, keliant žemės ūkio produktų gamybą.

Biologinės katedros artimai bendrauja su eile mokslinio ty­ rimo institutų, įvairiomis žemės ūkio organizacijomis, kolūkiais bei tarybiniais ūkiais. Tačiau daugiau reikėtų stengtis sudari­ nėti ūkiskaitines sutartis su ga­ mybinėmis organizacijomis, iš ko būtų abipusė nauda. Studen­ tai, bestudijuojantieji biologi­ nius mokslus, atlieka mokomą­ sias ir gamybines praktikas res­ publikos rajonų kolūkiuose, ta­ rybiniuose ūkiuose bei kitose or­ ganizacijose. Jų surinkta medžia­ ga panaudojama kursiniuose ir diplominiuose darbuose, gauti rezultatai apibendrinami, ir pa­ teikiamos praktinės išvados. Be to, studentai, vadovaujami pro­ fesorių ir dėstytojų, atlieka ir mokslo-tiriamąjį darbą. Moksli­ niai pranešimai skaitomi rengia­ mose studentų mokslinėse kon­ ferencijose universitete ir už jo ribų. Be abejo, tokioje atmosfe­ roje paruošti specialistai mielai laukiami atitinkamose liaudies ūkio šakose.

Geografinėse katedrose vykdo­ mi irgi svarbus mokslo-tiriamieji darbai bei ruošiami nauji specialistų kadrai.. Katedrų dar­ buotojai pagrindinai vvkdo mū­ sų respublikos geomorfologinius, fizinės geografijos, hidrologijos, klimatologijos ir kitus svarbius tyrimus. Pažymėtini gana svar­ būs ir plačiu mastu atliekami kartografiniai darbai, šių dar­ bų rezultatai plačiai panaudoja­ mi aiškinant Lietuvos TSR kraš­ tovaizdžių kilmę, sprendžiant ekonomines respublikos sąly­ gas, vystant eilę svarbių liau­ dies ūkio šakų. Nemažą indėlį abartiniu

/

Chemijos fakultete šiuo metu yra trys specialybės: chemijos, biochemijos ir cheminės technologijos.

Chemijos specialybės stu­ dentai vyresniuose kursuose skirstomi Į analizinės che­ mijos, organinės sintezės ir elektrochemijos specializa­ cijas.

į šių darbų visumą įdeda ir stu­ dentai, kurie, atlikdami prakti­ kas, vykdo panašios krypties darbus. Jie praktikas atlieka ne tik mūsų respublikoje, bet būna dažni svečiai Kaukazo kalnagūb­ riuose, Juodosios Jūros pa­ krantėje ir kitur. Jų qauti dar­ bo rezultatai surenkami kursi­ nių, diplominių bei mokslinių pranešimų pavidalu.

Bene kiekvieną domina geolo­ gų gyvenimas. Jų kelionės, vyk­ domi dažnai sunkiose, bet įdo­ miose sąlygose tyrimų darbai.

Ką gi duoda qeoloqai mūsų liau­ dies ūkiui? Galima trumpai atsa­ kyti — labai daug. Geležies rū­ dų, aukso, nikelio, aliuminio, anglies, deimantų, klinčių, ginta­ ro, naftos ir kitokių telkinių eksploatuojamos mineralinės ža­ liavos išaiškinamos ir suranda­ mos geoloqų. šios krypties spe­ cialistus Gamtos fakultetas irgi ruošia. Geologinėse katedrose vykdomų mokslo-tiriamųjų dar­ bų patelkiamos išvados padeda išspręsti gana svarbius liaudies ūkiui keliamus uždavinius. Pa­ vyzdžiui, doc. J. Paškevičiaus tiriamų geologinių sistemų (or­ doviko Ir silūro) sluoksniai sle­ pia savyje dar kol kas negaluti­ nai išaiškintą Lietuvos naftos problemą. Šis vykdomas darbas bus nemažas indėlis į mūsų gel­ mių žvalgų teorinių žinių baga­ žą. Nemažesnės reikšmės turi doc. V. Kotovič atliekami triasinių molių, vyr. dėst. L. Petru­ lio hidrogeologiniai bei kitokių temų tyrimai. Geologijos ir mi­ neralogijos katedros pastoviai sudaro ūkiskaitines sutartis su Geologijos ir Gelmių apsaugos valdyba prie LTSR Ministrų Ta­ rybos. Kalbant apie naują kad­ rų paruošimą, tenka paminėti, kad nuo 1962 m. šiose katedro­ se ruošiami hidrogeologijos ir inžinerinės geoloqljos specialis­ tai. Imant aplamai geologus, mi­ nėtos specialybės kadrai dabar­ tiniu metu mūsų respublikai la­ biausiai reikalingi, dėl to buvo panaikinta sena paieškų ir geonuotraukos specialybė ir buvo įvesta nauja, šioje srityje besi­ mokantieji studentai praktiką atlieka įvairiuose Lietuvos ir Tarybų Sąjungos kampeliuose, kur Jie ne vien tik surenka sau >eikalinqą mokslinę medžiagą, bet daug ką pamato, sužino, aki­ vaizdžiai susipažįsta su mūsų daugianacionalinės šalies žmonių gyvenimu, papročiais, gamta.

Tuo galima būtų beveik ir už­ baigti, tačiau dar kartą norėtų­ si užakcentuoti tai, kad Gamtos fakultete vykdomi moksliniai tyrimai bei paruošiami specialis­ tai atlieka žymų vaidmenį, įku­ riant vis gražesnį ir turtingesnį mūsų gyvenimą.

P. MASIULIS

Medicinos fakultete ruo­ šiami gydytojai trijų spe­ cialybių: bendrosios me­ dicinos, sanitarijos-higie. nos, pediatrijos. Medicinos studijos trunka šešis me­ tus, tik pediatrų specialy­ bėje 6,5 metų. ’

TF komjaunimo biuras

Universiteto dėstytojų knygos IRMĄ KARTĄ išleistas lietuvių kalba oriqinalus pediatrijos vadovėlis „Vaikų liqos“. Jį parašė universiteto dėstytojai P. Baublys, P. Čibiras, L. Steponaitienė ir J. Usonytė. Au­ toriai, jį ruošdami, panaudojo medžiaqą, surinktą ilqo kliinKinio ir priešepideminio bei organizacinio darbo metu. Taip pat naudotasi tarybinių bei užsienio autorių vadovėliais ir periodi­ ne spauda.

Vadovėlyje pateikiama svarbiausios propedeutikos žinios, įvairūs dažniau pasitaikantys vaikų vidaus susirgimai, infekcinės liqos. Ypač aktualiais autoriai laiko naujagimių fiziologijos ir patologijos skyrius.

Skaitytojas gali pasigesti išsamesnių žinių apie susirgimus, dažnai ,minimus periodinėje spaudoje, bet dar tiksliai nediaųnozuojamus, pvz., virusinius viduriavimus, kai kuriuos įgimtus sisteminius susirgimus ir t. t. Be to, nėra vaikų chirurgijos skyriaus, tik kur būtina suminėti ūminių chirurginių susirgi­ mų diagnostikos bruožai, nurodyti įgimtų defektų chirurginio gydymo terminai. Paminėti tik tie vaikų akių ir otorinolaringologiniai susirųimai, kurie siejasi su kitomis vaiku ligomis. Dauo an dėmesio skiriama vaikų odos ligoms ir nervų sistemos su­ sirgimams.

A. uuiotos knygoje „Nuo baltojo žirgo iki svastikos“ aprašo­ ma buržuazinės Lietuvos fašistinių organizacijų bei grupuočių — Geležinio vilko, SKS (slaptoji karininkų sąjunga), „Lietuvos aktyvistų sąjunųos“, voldemarininkų ir kitų antiliaudinė veikla.

Panaudodamas Niurnbergo proceso bylos gausius archyviTTus ir kitokius šaltinius, autorius atskleidžia reakcinę šių grupių ir jų „ideologų“ veiklą tarptautiniame imperializmo ir, visų pir­ ma, nacistinio reicho bei jo žvalgybos tarnyboje.

Autorius nurodo, kad absoliuti lietuvių tautos dauguma — darbininkai, valstiečiai, inteligentija, taip pat nemažas skaičius kadrinių kariškių — lemiamais sunkiausiais Lietuvai momentais suprato grėsusius lietuvių tautai, jos egzistavimui pavojus, stojo į žūtbūtinę kovą už savo Tėvynės laisvę ir nepriklauso­ mybę.

Pabėgusių su okupantais į užsienį lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų spaudoje neretai iškraipoma buržuazijos valdymo metų socialinė-politinė Lietuvos tikrovė. Susipažinimas su na' cionalistu siekimais ir jų veiklos metodais praeityje padės qeriau suprasti, ko siekia tie „vaduotojai“ šiais laikais.

Apie katalikų bažnyčios organizacijos išaugimą I —XI a.. grobikišką Vakarų Europos feodalų-kryžininkų veržimąsi į Pabaltąjį XIII —XV a., apie Romos popiežių pastangas pajungti Rytų žemes rašo J. Žiugžda savo knygoje „Katalikų bažnyčios ekspansija į Pabaltijį ir į Rytų Europą“. Knygoje katalikų baž­ nyčia parodoma kain caro valdžios bei vokiškųjų Imperialistų XIX — XX a. talkininkė. Iškeliamas katalikų bažnyčios reakcinis vaidmuo intervencijos prieš Tarybų Rusiją metu, supažindinama su Vatikano vedama politika Lietuvoje 1920 —1940 mm., pa­ sakojama apie popiežiaus Pijaus XI paqalbą hitleriniam fašizmui.

V. Lazutkos brošiūroje „Šiuolaikinės buržuazinės ideologijos krizė“, pateikia žinių buržuazinės ideologijos istorijos klausi­ mais. Joje nagrinėjami paųrindinial šiuolaikinės buržuazinės fi-

P

losofijos bei socialinės-politinės doktrinos bruožai, demaskuoja­ mos buržuazijos pastangos pridengti kapitalistinės ūkio siste­ mos bankrotą ir kapitalistinės visuomenės klasinius antagoniz­ mus.

A. Klimka knygoje „Tarybinis socialistinis teisėtumas“ apibu­ dina socialistinio teisėtumo esmę ir reikšmę, lenininius sočia Os­ tinio teisėtumo pagrindus, parodomas istorinis ir klasinis teisė­ tumo pobūdis. Pabrėžiama, kad teisėtumas buržuazijos rankose yra įrankis darbo žmon^^s en~*s išnaudoti. Nurodomos tei­ sėtumo garantijos, glūdinčios tarybinės santvarkos pagrinduo­ se, bei svarbiausios priemonės, pastaruoju metu panaudotos tei­ sėtumui sustiprinti. „Man rodos, kad pasaulyje nėra didesnės neapykantos už tą, kurią jaučia tamsybė šviesai“ — G. Galilėjaus žodžiai. Taip H. Jo­ naitis pradeda knygutę apie šį italų mokslininką, aistringą ko­ votoją prieš tamsą ir prietarus, šioje moksleivams skirtoje kny­ gutėje pasakoja apie jo gyvenimą ir mokslinę veiklą. Į mokslo istoriją jis įėjo kaip daugelio fizikos mokslo šakų pradininkas, kaip didis astronomas, kaip Kooerniko mokslo pagrindėjas. Jo veikalai suvaidino didžiulį vaidmenį vystant mokslą ne tik vi­ duramžiais, bet ir vėlyvesniaisiais laikais.

Rinkinys „Tautų draugystė lietuvių ir rusų literatūroje“, ku­ rio autoriai — Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer­ siteto lietuvių ir rusų literatūrų katedrų dėstytojai, yra vienas pirmųjų mėginimų supažindinti bent kiek plačiau lietuvių skai­ tytoją su kai kuriais reikšmingesniais tautų draugystės pasi­ reiškimais lietuvių ir rusų literatūrose.

Knygoje paliečiamas platus ir įvairus gyvenimo tikrovės lite­ ratūrinių atspindžių ratas, pradedant XIX a. pradžia ir baigiant nūdieniu tarybiniu išplėstinės komunizmo statybos laikotarpiu.

Joje kalbama apie bendroje kovoje prieš išnaudotojus užsimez­ gusi ir dabartiniu metu ypač plačiai suklestėjusį lietuvių ir ru­ sų literatūrų bendradarbiavimą, apie vaisingą ddižiosios rusų literatūros poveikį lietuvių literatūrai.

Tačiau rinkinys nepretenduoja į istorinę apybraižą. Jame na­ grinėjami tik atskiri istoriniai reiškiniai, vienu ar kitu atžvil­ giu artimesni straipsnių autoriams.

Artinasi turistinė vasara. Jau dabar daug kas planuoja, ku­ riuo keliu pasukti, su kuo pirmiausia susipažinti. O susipažini­ mą su savo kraštu pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo miesto, savo apylinkių, kurie yra tokie turtingi praeities liekanomis ir dabartiniu gyvenimu. Šiuo atžvilgiu į pagalbą ateina E. Dani­ levičiaus ir V. Karvelio sudaryti ir aprašvti turistiniai maršru­ te V Iniaus apylinkėmis“. Leidinyje pasakojama apie istorines Vilniaus miesto apylinkes —- Verkius, žaliuosius ežerus, Nemen­ činę, Lentvarį, Jašiūnus, Grigiškes. Leidinio pradžioje pateik­ tuose maršrutuose nurodomi sostinės pakraščių ir artimiausių apylinkių lankytini turistiniai objektai. Toliau aprašomos kelio­ nės po atokiau esančias apylinkių vietoves. Be to, leidinyje pa­ teikiam^ maršrutų brėžiniai ir reikalingiausia turistams infor­ macija apie susisiekimą, apsistojimo vietas ir pan. Aprašomi maršrutai skiriami dažniausia keliaujantiems pėsčiomis. Gausiai iliustruotas leidinys skiriamas platiems skaitytojų sluoksniams.

A. JURČIUKONIENE

Universiteto Liaudies drau­ govė — viena didžiausių mū­ sų mieste. Šiuo metu jos eilė­ se yra apie 750 žmonių, jų tarpe daugiau kaip 50 dėsty­ tojų. Anksčiau dėstytojai ne­ dalyvavo draugovės darbe, dabar padėtis pasikeitė. į kiekvieną reidą kartu su stu­ dentais išeina po vieną ar du dėstytojus. Ne paslaptis, kad, anksčiau budėdavę vieni, stu­ dentai dažnai tik atsižymėdavo mikrorajono štabe budinčiųjų knygoje, o budėti mažai bu­ dėdavo Nežiūrint eilės trūku­ mų (be jų vis dar mes niekaip neapsieiname), mūsų liaudies draugovės darbas pastaruoju metu žymiai pagerėjo. Tam didelės reikšmės turėjo ir partkomo narių bei fakultetų partbiurų narių aktyvus įsi­ jungimas į draugovės darbą.

Mes, VVU Liaudies draugo­ vės štabas, jautėme didelę pa­ ramą iš mūsų vyresniųjų drau­ gų. Negalima sumenkinti ir mūsų štabo pastangų. Ypač daug ir gerai dirbo šta­ bo viršininkas Garnys, MF ir FMF liaudies draugovės vir­ šininkai Dainys ir Bakutis, o taip pat kiti štabo nariai. Šta­ bo narių iniciatyva įvyko susi­ tikimas su Vilniaus miesto nfillcijos skyriaus viršininko pa. vaduotoju Stankum, surengtas draugovininkų vakaras. Tačiau mūsų darbe dar yra stambių trūkumų, tas ypač išryškėjo paskutiniu metu, o konkrečiai tuo, kad gegužės mėnesį ne vieną ir ne du kartus mūsų draugovininkai neišėjo budėti į miestą. Prasidėjo egzaminų sesija, visi užimti mokslais.

Tačiau visa tai galima sude­ rinti. Kas nori, tas visuomet suranda laiko ir mokslui, ir darbui. O to negalime pasaky­ ti apie Istorijos ir filologijos bei Chemijos fakultetų drau­ govininkus. Gegužės mėnesį chemikai vieną sykį visiškai nesiteikė išeiti budėti, o filolo­ gai tai padarę net 2 kartus, tiesa, antrą sykį jie atėjo bu­ dėti 4 iš 15. Mums atrodo, kad čia mažai iniciatyvos ir puncipingumo parodė šių fa­ kultetų draugovių viršininkai: IFF — Pulkauninkas ir ChF — Jagminas. Gal būt, filolo­ gai ir chemikai teislnsis tuo, kad jie labai užimti, neturi laiko, reikia ruoštis egzami­ nams. Tačiau tai netiesa. Eg­ zaminus laiko visi ir, man at­ rodo, kad egzaminai flzmatams, medikams ir kitiems nei kiek nelengvesni negu filolo­ gams ar chemikams. Vertėtų tokiems draugams pasimokyti iš Fizikos ir matematikos fa­ kulteto draugovininkų Griga­ liūno, Kupčinsko ir kitų, ku­ rie budi Aktų salėje beveik kiekvieno vakaro metu, o juk jie irgi tokie pat studentai, ir jiems reikia ruoštis egza­ minams. 25 gegužės filologai nebudėjo ne todėl, kad jie ruošėsi egzaminams, o todėl, kad tą dieną buvo dainų šven­ tė Nueiti pasižiūrėti šventės repertuaro jie surado laiko, o budėti — ne. Šiuo metu mūsų draugovininkai jau neina bu­ dėti į miestą, laisvi iki naujų mokslo metų, išskyrus flzmatus, kurie visuomet budi Ak­ tų salėje. Tačiau nereiškia, kad mes dabar galime už­ miršti savo darbą. Draugovi­ ninkas turi visuomet budėti, palaikydamas viešąją tvarką.

J. SIMAŠKEVICIUS VVU Draugovės štabo viršininko pavaduotojas

py*

<^T<1MNTM 3 1963 m. birželio 15 d.

B. K0H0BAJ10B. smaugė ir riedėjo didelėmis sunkiomis ašaromis.

Pramerkus akis, ji pamatė šalmą, stovintį prie lovos. Ma­ tilda tekina nubėgo į kalnelį Korąa a nyra JUMORESKA ir padėjo šalmą senoje vieto­ BKOHeų APSAKYMAS Nuotaika buvo tikrai pavasariška. Įtartinai linki H3MyHHT HtaiKfla, je, pažadėjus niekada juo ne. Opocaiocb b kranksėjo varnos ir išdarinėjo ore visokiausius šposus, SvJ — Tėti, būk geras. Nunešk šienaplūte ir nepavargdamos žeisti. Tada kareivis kiekvieną B oe-bHTbB pOgHHKy. balkonus ir palanges mėgstančios šeimininkės pradėjo sJ ir atiduok šalmus kareiviams. ragino Jurgutį plakt dalgį. naktį galės grįžti į namus.

AHTeeM nogHHMycb, karą prieš talkos paukščius.

MTOC Žurnalistas Daugelis sėdėjo ant baigiamo statyti namo Matildos širdį užliejo nau­ Mes ilgai žaidėme — sutemos cnegOM BnatKHbiM, langės.

Salia jo Įsitaisė kresnas jaunuolis — statybos ž.

J. KETURAKYTE gąsdina mus. Kareiviai be šal­ jas, nepatirtas jausmas. Jis nas. Vyruko būta klek darbštaus,- tiek nekalbaus. Apie jį j CBOH npepBaHHblū didėjo, netilpo krūtinėje, Teisės fakultetas, III k. mų neužmigs visą naktį. gelis ir norėjo subrėžti į rajoninį laikraštį. npoąon>KHTb nyTb. — Sakykite, — žvaliai pradėjo Daugelis — kaip jūs p M Mano MHe...

— Tėti, jei nenuneši, jie ’ilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlimillBBH C OgHOlO TO/lbKO kėtė tokių puikių rezultatų?

— Ar aš? — pasidomėjo statybininkas.

CnpaBBKJCb, patys ateis ieškoti.

— Taip, jūs, — jau nebe taip žvaliai patvirtino Daugelį «a« no-cTynaeT J. NEKROŠIUS — žinia kaip. Dirbi ir pasieki. san OMepeąHOH — Tėti!

McTOHHMK BHOBb Žurnalistas Išsitraukė savo bloknotą ir ten akimirksniu siliejo eilutės: „Šnekučiuoju su šauniuoju statybininku apj OTblCKHBdTb nbITaKJCb — Šalmus sudedame tėtei po y>K BHAHO pergales.

Paklaustas apie pasiekimus, statybos žymūnas n II kojų. Bučiuojame jo šiurkš­ džia galvą ir kukliai atsako: „Kolektyvas pas mus šaunus, c gercTBa čius skruostus, rankas, kabi­ klame kolektyve darbas rankose tirpsta.

Tiesą pasakius, HtatKAymHH T3KOH. R — HeHaCblTHblHi vyrukai neblogai padirbėjo". . namės į kojas. Tėtė tyli. Pas­ Daugelis užsitraukia cigaretę, žvilgteri į savo repor R xoay HanHTbcn kui sunkiai pakyla, nežiūrėda.

Ir mėlyno dangaus, ir saulės čia užtenka, ir herojų.

B H3BHAHCTblX pyMbflx mas į mus, susineria šalmus Ir šypsenų vienodų stiuardesių.

— O sunkumų, tikriausiai, buvo? moACKHX yMOB, h Kresnas herojus vietoje atsakymo paima nuo palangės xoMy an’ rankų ir nueina. Saulėly­ Pro reaktyvinio lėktuvo langą plyti ir paleidžia į susimąsčiusią katę. nO3HaTb, dis dega krauju. Atrodo, tėtė Nežinoma kryptim audras lydėsiu. Žurnalistas tuo metu uoliai rašo: „Paklausus apie sunkut noBepuTb, I ema į ugnį, kuri nedegina jo, statybininkas susimąsto. Taip, sunkumų buvo nemaža. Ati yAHBHTbCR tyje Iškyla, kaip jis, dar sėdėdamas mokyklos suole, su pav pene o apgaubia didinga aureole, Audras, kurios mane, lyg beržą žemėj prausė, žiūrėjo į praeinančius pro mokyklą linksmus dažytojus. I CTpeMHTenbHo HecytųHxcn apėmusią visą vakarinį dan­ Kurios viliojo, gąsdino ir purtė! minė jis, kaip nepasekė savo draugų pavyzdžiu, norėjusių] aeKOB. gų. Tik dabar atbėga Matilda. kuria kaina Įstoti į aukštąją mokyklą, Ir pasirinko statyb] Žiūriu iš dešimties kilometrų ramiausiai nyTb yToneHbto ko profesiją.

Pasirinko visam laikui.

Prisimena pagaliau] Ji pavėlavo paduoti tėtei šal­ Aonor n He rnagoK. Į jas, kaip į žaisliuką ar negudrų burtą. kaip pirmaisiais darbo metais iš nuovargio slysdavo plytai H nycTb H3BecTHO mą. drėkus jo prakaitu. „Nepasiduok, Vincai, — tuomet šnabždi c K>HomecKHX neT, vo sau statybininkas.

Ir nepasidavė.

Ryžtas nugalėjo “ .

O Į miškus, lyg paslaptis mažytes, MTO 3a OTraAKOH — Kareiviai guli kalnelyje, — Ką jūs norėtumėte perduoti mūsų jauniesiems laikra TbicflHa 3araAOK... Žaibais susminga saulės mintys šviesios. skaitytojams?

— vėl pasigirsta Daugelio balsas. tankiai apaugusiame alyvų Bepb — Dabar ant vasarojų ir ant sodų žydinčių — Nu. tai gal aš eisiu. Darbas laukia, — atsako statybi poAHHHaM npeAena HeTl krūmais. Čia, pačioje aukš­ kas ir vikriai pasikelia į viršų.

Gaivinančios ir sodrios liūtys liesis.

Ohh Be3ge — Daugelio bloknote švyti paskutinės eilutės: „Statybinii bo BCTpeuHOM cepAųe čiausioje kaimo vietoje, juos prašo perduoti mūsų skaitytojams linkėjimą sėkmės darbi KamAOM, Dabar ten ąžuolai su vėtrom grumsis baigdamas pareiškia: „Ateikite pas mus į statybas.

Neapsi suguldė draugai, palikę šal­ b npuCoe ynnų, slte. Žmonės mūsų šaunūs ir darbas puikus. Atvykite ir p Ir nesitrauks atgal nei vieno sprindžio! poKOTe ųexoB„. mus, kad pakilę jie vėl galėtų įsitikinsite “ .

Boapyr — Becb MHp Ir sprogs sudrėkęs pilkas žemės grumstas!

Po kelių minučių žurnalistas skubėjo į redakciją. Nuoti•’l1 stoti į mūšį. Saulei patekėjus, H3HeMoraeT b >«a>KAe. Putos upeliai vandeniu užspringę! kaip minėjome anksčiau, buvo pavasariška.

Oh — b noHcxax J. ŠVĖGŽDl>; f* šalmai priklausė mums. At­ 3aseTHblX POAHHKOB. _____________________♦♦X»*_____________________ Virš žemės, debesų, audrom įnirtusių. skubėjus sutemoms, kareiviai R — HeHacbiTeHt Virš dundančio griaustinio pasikėliau. užsidėdavo šalmus ir, pa­ R xoųy HanHTbcn Bet ar ilgam? — MEILE IR KULINARIJA slėpę širdyje didelį ilgesį, HtypMaiųeū MyApocTbto Ilgiuos vėl pievų rūko tiršto, Prieš vedybas: Girtas vyras kloja: MtHBMTetlbHOH CTpyH, grįždavo į tėviškes. Jie arda­ Rasom praustų ir aptaškytų ramunėlių. „Ša! „Obuolėli rojaus...

MTO6 K3K PO-AHHK vo ilgiausiomis vagomis lau­ Sumaišei, slyvele, mano Išvirsiu iš tavęs c moAbMM noAenHTbcn — Ir laukia nerimo pilni aerodromai, kus, sėdavo didžiausiomis sau­ protą...“ Kompotą!“ — MHe npnnaBUJHM — Ir laukia žemė, laukia žemės stotys!

Po vedybų A. DAMBRAUSKAI jomis rugius, myluodavo savo HtatKAy yToeiMTbį Aš negaliu, kur vien tik erdvės romios, sužadėtines ir žmonas, ilgai Su audromis vėl norisi kvatotis! *★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★★ ramindavo mamas, bučiniais išdžiovindami ašaras, ir, su 5 saule grįžę, suguldavo kalne­ — Nesijuok. ly je lygiomis rikiuotės greto­ Aš prašau labai. mis.

Mėnesienoj karių kapai.

Kiekvieną dieną mūsų žangiųjų mokslininkų veikskirose katedrose, net ■ > Tą naktį Matilda negalėjo Prisiglausk. Smilkiniai man kaista, la ir pan. Tačiau natūralu, universitetas turi svečių. atskirus dėstytojus — užmigti. Lakštingalos tai liū­ žvaigždės, žvaigždės aplink. Taip keista. kad visus lankytojus la­ Musų respublikos ir bro­ versiteto auklėtinius liavo savo dainomis, tai šaukė biausiai domina šių dienų liškų respublikų aukštųjų į laukus, tai žadėjo žydinčias laikotarpio amžininkus, Su tavim aš jau daug kur buvau, universitetas, kaip stam­ mokyklų dėstytojai ir stu ­ pievas, alyvų krūmus ir dar Šimtą kartų tave bučiavau. biausia respublikos aukštoji kasmet vis labiau išsibl dentai, atvykę pasidalinti kažką didelio ir šviesaus, ko Prisiglausk. Gal užmiršiu viską. mokykla, domina mokslo, darbo patirtimi, mokslinių to ir nyksta.

Matilda negalėjo suprasti.

Rymo rūstūs pilki obeliskai. mokymo darbo apimtis ir konferencijų dalyviai, sa­ Čia minėti ir panašūs komjaunimo organizacijos viveiklininkai, švenčių ir — Tu neatnešei man šalmo. gumentai jau seniai ] Po velėna prie ošiančių medžių veikla ir saviveikla, ir stu­ jubiliejų svečiai, ekskursi­ Be jo aš negaliu grįžti į na­ kad reikalinga organia Miega mano brangūs vienmečiai. dentijos gyvenimas, univer­ jos iš įvairių respublikos mus. Visą naktį būsiu su ta­ universiteto istorijos siteto ryšiai su respublikos Su sapnais apie aušrą žavią, kampelių, pagaliau į mū­ vim, — kareivis atsirėmė į ziejų su ekspozicija J liaudies ūkiu ir t. t.

Savo nuotakų sų respubliką atvykusios langą. Mėnulis apšvietė jo šių dienų universitetą] nebučiavę. užsienio šalių mokslininkų, Universiteto gyvenimas įdubusius skruostus, kietai su. nuolat rinkti bei ka| kultūros-švietimo darbuoto ­ ir veikla plačiai atsispindi čiauptas lūpas. Plaukai, vos įvairią vaizdinę ir d] Aš bučiuoju! . . jų. visuomeninių veikėjų respublikos spaudoje, uni­ spėję užaugti ežiuku, spindė­ mentinę medžiagą apie] Ir šlama medžiai. delegacijos ir pavieniai tu ­ versiteto laikraštyje, kino jo sidabru. Jis artėjo, artėjo. versiteto gyvenimą. ] ristai lanko mūsų senąjį Bet girdžiu kronikose, tačiau iš to susi­ metų balandžio mėnesį I Kareivio kojos šaltos. Ma­ kaip kartoja vienmečiai universitetą, domisi jo daryti pilną vaizdą apie fakultetų dekanai, kala praeitimi, jo įnašu į kraš­ tilda šildė jas savo kojomis. kurių noęs, sakysim, poka­ ir visuomeninių organi] to kultūros istoriją, jo — Už mūsų jaunystę neramią rio metų, universiteto gyve­ Vėsius delnus — rankomis ir, jų vadovai buvo įparel klestėjimu ir augimu tary ­ Mylėkit, vaikinai, žemę! nimą, sunku, nes čia užfik ­ glausdama prie lūpų, savo ši­ pagal sudarytą planą ri biniais metais. Tokių lan­ Bučiuokite savo nuotakas! suojama ne visi įdomūs medžiagą (daiktinius luma. kytojų skaičius kasmet au­ Dainuokit linksmi su nuotaika! universiteto gyvenimo mo­ ponatus, dokumentus, I ga. Praėjusiais metais uni­ mentai.

Pavzdžlui, šiuo Lauke lakštingalos apsvaigtraukas ir kt.) minėto 1 versitetą aplankė vien tik metu jau sunku surinkti O mes obeliskais savo damos žadėjo giedrią dieną. ziejaus ekspozicijai, 260 stambesnių ekskursijų. medžiagą apie pirmuosius Priminsim, kiek laimė kainavo. kaip galima pilniau ati — Myliu tave nuo tos die. komjaunuolius universite­ Visi universiteto svečiai dėtų ne tik univers nos, kai tu pirmą kartą užsi­ te pokario metais, apie uni­ paprastai supažindinami praeitį, bet ir univers dėjai mano šalmą. Negalėjau versiteto studentų dalyva­ ekskursijos būdu: aplanko išaugimą pokario meta to pasakyti, nes dieną turiu vimą Vilniaus atstatymo centrinių rūmų kiemus, sa­ gulėti kalnelyje.

Naktimis Tartum antraštės darbuose, net apie pirmą ­ Šiuo metu medžiaga les, Mokslinę biblioteką, grįžtu į namus. Laukia žmona mūsų likimų, senosios observatorijos mu ­ sias studentų darbo sto ­ piadėta rinkti ir kaupi ir dukrelė, kurią pavadino že­ Mūsų rūpesčių, džiaugsmo mūsų, ziejų, kur susipažįsta su vyklas kolūkiuose, apie Mokslinėje bibliotel mės, kurioje aš guliu, vardu Telegramos be perstojo siunčiamos universiteto istorija, archi­ — Neringa. pirmąsias ansamblio gas­ Tačiau dar ne visų faki Iš gyvenimo — tektūra, bibliotekoje sau­ amžino mūšio. troles ir pan. Medžiaga, jei tų įpareigoti asmenys gomomis kultūros ir moks­ — Koks tavo vardas? lo vertybėmis, praeities pair yra, tai ji išbarstyta atpestingai šio darbo ėn — Anksčiau nesuprasda­ Telegramos — žaibu nuskriejančios!

Didelę pagalbą reng vau, kaip galima sutalpinti Jausmą gilų širdyje meilę dviems mote, tokią ekspoziciją gali nešti jums skirta. rims. Jus abi myliu Jūs pa­ iki ašarų kartais pradžiuginat, teikti kiekvienas univ pildote viena kitą. Jūs abi — Kartais jūs išsprogdinat širdis. teto darbuotojas. Tad ri du skirtingi pasauliai. Jaus­ me ir kaupkime medi Ankstyvas rytas. Bendrabutį gaubia lengva migla, čiausi labai nuskurdęs, jeigu Telegramos — intymūs eilėraščiai, vieno iš jų netekčiau. Ką pa­ .mieguista tyla. Bet štai tą tylą nutraukia skardūs trimi­ universiteto istorijos Atviri, turiningi, aštrūs — dovanoti tau? to garsai. Jie aidi koridorių skliautais, keldami studen­ zlejui.

Apie artimo staigią mirtį, tus rytinei mankštai. Norint būti sveikam ir žvaliam, Apie Kubą, Fidelį Kastro!

— Save. reikia sportuoti — tai žino kiekvienas studentas. Todėl, J. VAITKt — Jei galėčiau, atiduočiau rytą pakilęs, ir bėga tai į sporto aikšteles, tai į Vingio Apie meilę, nežinančią nuotolių, VVU Mokslin viską, kas gera pasaulyje. Kai parką.

Ir kūdikio Juoką bibliotekos darbuotoj bus sunku, ateik ir priglausk Darbo diena prasidėjo. O studentų darbo diena dide­ skardų.

■X*X«X*XH galvą prie peties. Kai pavarg. lė.

Daug laiko užima paskaitos, seminarai.

Po jų skuba: Apie viską si, ateik pas mane. Mes gulė­ kas į bendrabučio skaityklą, pasiruošti seminarui, kas ♦ kosmoso šturmą PAMAINOS Į DARBO sime ir žiūrėsime į dangų. Ir į sporto aikšteles šalia bendrabučio, kas savo kambaryje Ir romantišką POILSIO STOVYKL tu grįši į gyvenimą šviesi ir klauso radijo... O merginos pirmiausia skuba į virtu­ mūsų kartą!

IŠVYKSTA: štipi i. ves. Jos patenkintos: dujų plytelės padeda greit paruoš­ J G ir. ti pietus. 'r a — Tai labai daug. Bet gaTartum antraštės I pamaina — VI. 29 d Į Atėjo pavakarys. Jaunimas ilsisi, daug kas išėjo į mūsų likimų, liu visko atsisakyti, jei duosi vai. teatrą ar kiną, kai kas mėgsta pasivaikščioti po Vingio savęs dalelę.

Mūsų rūpesčių, džiaugsmo mūsų, II pamaina — VII. 12 parką, o dauguma atveria kambarių langus ir. . . pro Telegramos — Birželio mėnesį susira­ 12 vai. vieną pasigirsta akordeono garsai, kitur, žiūrėk, įjungia be perstojo siunčiamos siu tave. Lauk. , magnetofoną ar uždainuoja. Ir visur matai jaunus besi­ III pamaina — VII.26 Iš gyvenimo — šypsančius veidus, švytinčias akis.

12 vai.

Kareivio rankos ir kojos amžino mūšio.

IV pamaina — VIII. 101 ir vėl atšalo. Jis išbučiavo Ma­ Linksma, gera studentų bendrabutyje. Jaunimas čia tildą, paglostė plaukus, palie­ gyvena darniai, kolektyviai, lyg viena šeima. O ši šei­ 12 vai.

Ir galvoju, tė skruostus, krūtinę, užsidėjo ma didelė — net 600 narių! Ji kasmet keičiasi, išeina Rinktis prie Centi I suspaudęs smilkinius, šalmą ir nutolo, virsdamas diplomantai, jų vietas užima pirmakursiai. Štai ir šiais rūmų.

Apie mūsų gyvenimo prasmę, alyvų krūmu. metais sulauksime gausius linksmo jaunimo būrius.

Apie tai, kad likimai žmonių netilptų A. SIMANAVIČIŪTE Lakštingalos nieko nežadė­ Telegramos REDAKCINE KOLEGIŲ Bendrabučio Nr. 3 gyventoja jo. Jos buvo susirūpinusios lakoniškoj frazėj!

Niekada nežais

POAHHKH

Taip pat prirašinėtoj

Reaktyviniame lėktuve

k

U

mot

ko

PASIMATYMAS

Renkame medžiagą universiteto istorijos muziejų f

į I

TELEGRAMOS

Studentų bendrabutyje

LV 08458

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.

«CoBeTCKnii cryAeHT> (OpraH BuSMioccKoro rocyAapcTBeHHoro yHHBepcnTCTa).

Užs. Nr.

■ atji <Jl>: