Aukštą kultūrą kaimo darbui ir buičiai! llLMLAUS VALSTYBINIO v. KAPSUKO VARDO UNIVK RSITETO REKTORATO. I'AKTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS s
Nr. 22 (457) 1963 m. birželio mėn. 29 d.
Kiną nuo 1950 metų
cur Ati
Kaina 2 kap
>av
Gegužės-birželio mėn. vyko visų fakultetų, moksli«! izinio lavinimo ir sporto katedros, ... js bibliotekos ir administracijos partinių ornii I inlzacljų ataskaitiniai-rinkimlniai susirinkirtn I įai. ai. psi ■ B Juose bu' buvo išklausytos ir apsvarstytos parBnių biurų ataskaitos, Įvertintas partinių 11 lirų darbas, darba priimti nutarimai darbui page3ti Ib urų D, Inti, išrinkti nauji partiniai biurai ir jų sekI toriai. Didžiausia Istorijos ir filologijos fakulteI partinė organizacija, jungianti daugiau I ip 100 komunistų, sunkias ir atsakingas įjrtinio biuro sekretoriaus pareigas patikėjo S. Makauskui, Fizikos ir matematikos ulteto komunistai partinio biuro sekretoūmi išrinko jauną,.. 'bet energingą drg. G. i.......... ,.A Misiūną. Ekonomikos fakulteto partinio biuro I kretorium išrinktas TSKP narys nuo 1947 r B drg. E. Boreikaitė. Teisės fakulteto partiB organizacija savo sekretoriumi išrinko B g. A. Bulotą, turintį didelį gyvenimo ir viI omeninio darbo patyrimą, Ispanijos pilietiI i karo dalyvį. Chemijos fakulteto partinio
K,
biuro sekretoriumi vėl išrinktas drg. G. Dienys, didelis studentų bičiulis, mokslinio dar30 entuziastas, augantis ir daug žadantis draugas. Drg. P. Vaitiekūnui vėl patikėtos Gamtos fakulteto partorgo pareigos, o Medi cinos fakulteto komunistai savo vadovu Iš rinko L. Steponaitienę. Fizinio lavinimo ir sporto katedroje partinio biuro sekretoriumi išrinktas drg. P. Urbonas, mokslinėje biblio tekoje drg. Z. Petrauskienė. Universiteto partinis komitetas visus išrinktus partinių biurų sekretorius patvirtino. Mes linkime naujai išrinktiems partiniams biurams ir jų sekretoriams sėkmingo darbo. Svarbiausi, universiteto partinės organiza cijos, jungiančios daugiau kaip 350 komunis tų, uždaviniu ir toliau yra TSKP XXII suva žiavimo nutarimų, TSKP Programos propa gavimas ir vykdymas. P. BUCKUS VVU Partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
PIE Justą galima pasa koti labai daug. Nuo pat pirmo kurso jis ak tyviai įsijungė į fakulteto vi suomeninį darbą, dalyvavo studentų vasaros stovyklose, dabar dirba universiteto kom jaunimo komiteto biure. Justas geras studentas. Jis — Lenino vardo stlpendijatas. Tačiau draugai jį gerbia ir myli ne vien tik už epitetus „geras“. Justas nuoširdus, atviras. principingas draugas, Dirbant su juo, visi reikalai sprendžia-
A
o
:a P' ek 5
mi greit, operatyviai. Ir ne veltui draugai apie jį sako — „praktiškas žmogus“. Ir svarbiausia — Justas Ka rosas — paprastas ir kuklus vaikinas, principingas komunistas. Šiais metais Justas gauna diplomą. Jis paliktas dirbti fi losofijos katedroje. Sla proga norisi jam palinkėti sėkmės darbe, palinkėti likti visuomet tokiu, kokį jį pažinome visuo meniniame darbe, kur kiekvie nas draugas sakydavo: „Mūsų Justas!“
Vards braliem latviešiem! 1 Puikia tradicija tapo tarybinės lietuvių III eratūros būrelio susitikimai su Rygos P. I tučkos v. universiteto latvių literatūros buI eliu. Mes keletą kartų buvojome Rygoje, Jie Ivečiavosi pas mus " ________ _ __ ____ _ Vilniuje. ____ Bendros moksi nės konferencijos sustiprino kaimynų drauI ystę. | Tiek rygiečių, tiek ir mūsų būrelis vienija langelį pradedančiųjų literatų. Štai kodėl kulyba užima tokią svarbią vietą mūsų susiti■muose. Šių metų balandyje, Vilniuje, kon•rencijos metu savo eiles skaitė pradedanleji poetai. Kartu su V. Palčinskaitės, S. GeTos, A. Masionio, R. Girkontaitės eilėraščiais uskambėjo poetinis žodis latviškai.
•1-' iii iv r Svečiai paliko pluoštelį savo eilėraščių, kuuos išvertė Sigitas Geda. ii Taigi, žodis mūsų draugams latviams! Vards braliem latviešiem! ii . s R. GUDAITIS Tarybinės lietuvių literatūros būrelio pirmininkas
A. USTUPAS
NERIMAS Jau naktis. Erdvė pilna tamsos. Mano nerimo žirgai šuoliuoja. Kas pavargo, Lai saldžiai sapnuos. » Mano bėriai skrieja — nesustoja. Kibirkščiuoja žvaigždės užu lango, Gula pėdsakai kely ilgam. Štai tvoras išvarto tvirtos rankos — Atveria visus kelius žirgams. Dar sparčiau, bėrieji! Nesustokit, Kol nušvis saulėtekiu stogai, Ir per amžius žiežirbas kanopom Skelkit, mano nerimo žirgai!
10
V
A. SPRUOGIS
DAINIUI (Voltui Vitmenui)
G 'rasis, žilasis dainiau! Tu eini, , Ir aš jaučiu, kiek Jėgos kiekvienam Tavo Judesy. žingsnis — ii ir pu po Tavo kojomis 9 Lrmas ■"*■*■* tinųaiiib ■«» odasis kontinentas. .2 ■ įtras — ir senutė Europa mirkčioja iš paskos. !6 M į"Ja" reikia dviejų — vienas per Uralus, tas — iųj Kinijos. Ir vieni niekai: d1 tada ......Tau ............. Ponija, Australija ir salų kupstai, Tavo antėjiškos ko'os besiilsėdamos ■ r>a girntoio Pomenoko žemės stiprybę. Lrasis, itrĮB irasis, žilasis dainiau! Gražus ir stiprūs! stiprus! 3 ’au tau užteks oenkiažingsnės valstybės? H uk savo gražiąją, grakščiąją žmoną I ‘mokratiją, kelk ją ant rankų Ir ““................................................ W'sk į kosmoso tolius. D •'tau kai ko truks — kaip tu Ji es’ žemės vyrus ir moteris? ■ 'r tu vėl nusileisi ant žieduotosios ■ žemės ir • Jręši savo barzdotą veidą ■ ’stantiems lietaus lašams: ■ ‘ole, kas tu esi? ■ -'etau, kas tu esi?
metais, kaip Ir kasmet, mes organizuojame studentų darbo ir poilsio stovyklas visoje ei lėje respublikos kolūkių. Ne trukus trylikoje stovyklų su plevėsuos vėliavos, skelbda mos darbo pradžią, 1300 uni versiteto komjaunuolių dės plytą prie plytos komjaunuo liškose statybose, padės kol ūkiams išauginti Ir nuimti gau sų ucttių. derlių. įvico Mes neapsiribosime iicapon luuomiu; gamybiniu darbu. Užmezgę glaudžius ryšius su vietos komjaunimo organizacijomis, kovosime už kolūkinio kaimo kultūrinimo ir buitinio lygio pakėlimą, organizuosime agltmenlnes brigadas, reidus, kon certus, skaitysime paskaitas, leisime ateistinius sienlaikraš čius. Mes padėsime kolūkių ir tarybinių ūkių jaunimui įsi rengti sporto aikštelės, pagy vinti klubų ir kultūros namų darbą, sutvarkyti gyvenamų jų namų aplinką, propaguosi me tarybinę knygą ir spaudą. Bendromis jėgomis su kolūki niu jaunimu įgyvendinsime čerkaslečių iškeltą šūkį: „Kiekvienam kaimui — kom jaunuolišką statybą!“ Atvykę į kolūkius, vietose, mes numatysime konkrečias komjaunuolių dalyvavimo kultūrinėje-buitlnėje statyboje priemones, konkrečiai užsibrėšime, ką ir per klek laiko mes padarysime.
Kovosime, kad būtų sudary tos sąlygos produktyviam dar bui. Cerkaslečlų pavyzdžiu sudarysime komjaunlmo-jaunimo brigadas, reguliariai reng sime sekmadienines talkas kultūrinių \ ir buitinių įstaigų statyboje, sieksime, kad fer mose Ir laukininkystės stovyk lose būtų įrengiami raudonieji kampeliai ir poilsio kamba riai, dušai Ir valgyklos, ieško sime vietinių rezervų staty boms. Padėsime vystyti visuome ninius pradus kultūros-švieti mo įstaigose, kartu su kolūkių jaunimu organizuosime visuo menines klubų, raudonųjų kampelių, bibliotekų tarybas, padėsim kiekvienam kaimo komjaunuoliui įsigyti visuome ninę profesiją. Mes sudarysi me nepakantumo sąlygas trū kumams, visokio plauko veltė džiams, . tinginiams, chuliga nams ir spekuliantams. Tikimės, kad Cerkaslečlų iniciatyva susilaukus karšto pritarimo ir kitų respublikos aukštųjų ir specialiųjų viduri nių mokyklų tarpe. Mes, universiteto studentai, visas savo jėgas skirsime my limai Tėvynei, didžiajam ko munizmo statybos reikalui.
■X*X*X*X*X4X4X>X4X*XH
LLKJS VVU KOMITETO BIURO POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 1963 VI. 21 d.,
NUTARIMAS
I
S
1. Apsvarsčius Čerkasų srities komjaunuolių ir jau nimo laišką drg. N. S. Chruščiovui, priimti kreipimąsi Į universiteto komjaunuolius ir studentus, o taip pat | yisos respublikos studentiją ir technikumų moksleivius. 2. Įpareigoti visas pirmines pamainų komjaunimo organizacijas apsvarstyti šį kreipimąsi pamainų susirinki muose ir, apžvelgus savo galimybes, sudaryti konkrečius priemonių planus. 3. Nutarimo kontrolės vykdymą pavesti Darbo šta bui prie komjaunimo komiteto.
SĖKMĖS VASAROS DARBŲ SEMESTRE!
***
.1 J. SARKANABUOLIS
TSKP CK 1963 m. birželio Plenumas Ideologinio darbo klausimų tarpe didelį dėmesį paskyrė kultūrinio-masinio darbo kaime klausimui. Plenu mas pažymėjo, kad šiuo metu kultūros srityje vis labiau plinta visuomeniniai pradai. Partijos Centro Komitetas . ... . . pritarė Čerkasų srities kaimo komjaunuolių iniciatyvai — savo rankomis pastatyti kol ūkiuose klubus, vaikų darže lius, mokyklas, gerai organi zuoti kultūrinį gyvenimą kai me. Cerkaslečlų laiške Nikitai Sergejevičlui Chruščiovui sa koma: „Mes suprantam, kad tolimesnis kultūrinio gyvenimo vystymas kaime, buitinių sąlygų gerinimas — svarbus tarybinės liaudies rezervas kovoje už komunizmą. Kaip tik todėl mes kreipiamės į vi są Tarybų Sąjungos jaunimą: tegul mūsų darbas pripildys komunistinio gausumo taurę, įtvirtins grožio ir proto trium fą, tegul nebus tarp mūsų lengvų kovų mėgėjų, tegul kova už komunistinę kultūrą ir buitį taps naujais smogiamųjų komjaunimo darbų plėšiniais!“ Drg. N. S. Chruščiovas atsa kymo laiške karštai pasveiki no komjaunuolius entuziastus. Kartu jis įspėjo, kad jaunimas neužmirštų svarbiausio: nega lima dirbti vienapusiškai, rei kia nuolat didinti žemės ūkio produktų gamybą. „Komuniz mas kolūkiečiams ir tarybinių ūkių darbininkams — tai visų pirma gaminti daugiau grūdų, mėsos, pieno, sviesto, ir kitų produktų, pripildyti mūsų vi saliaudinę komunistinę taurę“. Drg. N. S. Chruščiovas palin kėjo komjaunuoliams ir visam jaunimui sėkmės kilniame dar be. VLKJS CK savo nutarimu apie čerkasiečlų iniciatyvą pa-, žymėjo, kad jų darbas — di delis ir svarbus, jis padeda gerinti gamybinius rodiklius, daro jaunimo gyvenimą kaime įdomiu ir turiningu. Štai ko dėl visos komjaunimo organi zacijos turi palaikyti šią ini ciatyvą. Tiesioginė miesto komjaunimo organizacijų pa reiga — padėti kaimo jau nimui. Mes,' universiteto komjau nuoliai, karštai pritariame Čerkasų srities komjaunuolių ir jaunimo siekimui kovoti už pavyzdingos tvarkos, komunis tinės buities ir kultūros kai mą, dar aktyviau dalyvauti ke liant kolūkių ir tarybinių ūkių ekonomiką, vystant tarybinės liaudies kultūrą. Artėja komu nistinio darbo vasara. Šiais
Siaučia pilietinis karas. Vienas smegenų pusrutulis Grumiasi su kitu. Abu — prieš mane. Minčių traukinys pašėlo. Nesuvaldo širdis — Vyriausias mašinistas. Jisai prarado semaforus. Kas iš tavęs, mašiniste, be
semaforų?
Sutemsta. Boluoja bėgių Juostos. Ieškok, Ieškok, Ieškok! Visuose nervų ir arterijų plentuos. Kapiliarų takuos ir takeliuos budi Raudoni perspėjantys signalai, Jie artėja ir šnabžda: — Pavargai. Nesurast tau žaliųjų akių semaforų, Leisk savo mintis plieniniais nervų bėgiais, Duok savo mintims galingus valios guolius. Naktis iš debesų išvilko Voratinklį žvaigždėtą, Ketindama mano svajas pasupti.
Dėstytojui P. Mikutaičiui atminti Buvo žemė ir duona, Buvo žydras dangus. Buvo d'de'is, paprastas, Geras žmogus, ___ ,__ , Ir Į amžius, kur gaudžia Kosmonautų balsai, Nešė Pošką ir Strazdą. Liaudžiai Nešė jisai. Aš ne pirmas menu, Aš ne vienas menu Tyrą žvilgsnį Strazdelio akių mėlynų. Užsisklęski, žemele, Niūri ir šalta, Pasilenkit, berželiai, Karstą imkite tą. Ir Jsupę ant rankų Jūs kartokit išvien: žemei, Saulei ir Dangui Jis gyvens, dar gyvens.
S.
GEDA
II k. lituanistas
Šiandien Į respublikos kolūkius išvyksta pirmosii\ darbo ir poilsio stovyklų pamainos. Po Įtemptų sesijos dienų studentai vėl pradės ne lengvą vasaros darbu semestrą. Tačiau universiteto studentams jis ne našta, bet puikus poilsis, šaunios dainos, nuoširdi draugystė. Linkime sėkmės darbe!
PIRMIEJI ŽINGSNIAI 1963 m. baladnžlo 4 d. universitete buvo sudaryta rėmimo grupė, Į kurios sudė tį Įėjo universiteto partinio, komjaunimo, profsąjungų ko mitetų, visų fakultetų atsto vai. Be to, sudaryti 9 rėmimo postai fakultetuose, mokslinėje bibliotekoje ir administracijos-ūkio skyriuje iš 5—7 žmonių. Tokiu būdu partineivalstybinei kontrolei vadovau ja pas mus beveik 70 univer siteto dėstytojų, studentų, ad ministracijos darbuotojų. Universiteto partinės-valstybinės kontrolės rėmimo grupė yra pavaldi universiteto par tiniam komitetui ir dirba jo vadovaujama. Rėmijno grupei suteikta plati galimybė kelti klausimus universiteto admi nistracijai, partiniam komi tetui, dėstytojų ir studentų vi suomeninėms organizacijoms dėl atskleistų trūkumų pašali nimo. Nors dar neturime darbo patyrimo, susiduriame su dau geliu neaiškumų, bet jau da bar galima pasakyti, kad vi suomeniniai kontrolieriai, pa šaukti atlikti svarbų vaidmenį gerinant universiteto ūkio sky riaus darbą, kovojant už so cialistinio turto apsaugą, stip rinant darbo drausmę, o taip pat padedant partiniam komitetui ir rektoratui Kovoti už mokslinio-pedagoginio ir
AZIUOJAM į darbų stovyklą. Tačiau šį kartą ne tik mes, studentai ir dėstytojai, bet ir jaunieji mūsų draugai — nepilnamečiai piliečiai iš Lenino rajono milicijos val kų kambario. Praėjusią savaitę milici jos valkų kambaryje rinko si studentai — atėjome mū sų jauniesiems bičiuliams įteikti komjaunimo keliala pių Į romantiškų darbų va sarą. Rinkosi ir žvalūs pa augliai. Aš mačiau, kaip spindėjo jų akys ir šypso josi lūpos. Jie juto — jų gyvenime prasideda kažkas naujo, nepatirto, bai siai vyliojančio. Ir jie, vai kai, nedvejodami sakė: — Važiuosim! Pasiim sim bokso pirštines, pasiim sim meškeres, pasiimsim darbo drabužius. O, mes ne tik triukšmaujame, mes mokame dirbti! Mes tikėjome jais, o jie tikėjo mumis, studentais komjaunuoliais. . . . Kelialapiai išdalinti, paspaustos rankos, pasaky ta daug gėlų žodžių. Pir mųjų pamainų sekretoriai sutiksimo pavardes. . . Ir taip, kiekvienoje dar bų stovykloje ilsėsis ir dirbs po tris jaunuosius draugus. Viso 35 žmonės. Pagaliau dirbs.. . Paga liau. Po daug vargo, gin čų, barnių.
V
KAS
NAUJO — MUMS SVETIMA?
Universiteto komjauni mo komitetas: pirmasis respublikoje ėmėsi gero darbo — šefuot paauglius, • dėt vaikams surasti gyme kelią, kuriuo eina ienas doras žmogus. us prie universiteto nimo komiteto buvo „ komisija nepilnaeikalams. Į šios ko> sudėtį įėjo po vieną muolį iš kiekvieno to. Greit sudarėme s, nepilnamečius pa na fakultetams, o čia, uožtu, prie paauglių pritvirtinti komjauiai-auklėtojai. Beliko . oti. Bet kaip? Nuo ko radėti? Studentams — auklėtojams sušaukėme se minarą. Iš 80 studentų atė jo... 40! I seminarą, kur turėjo būti nurodyta pa grindinė mūsų darbo kryp tis, susirinko tik pusė stu dentų. Pusė!
ideologinio darbo pagerini mą, šį tą jau nuveikė. Darbo plane mes numatėme pirmoje eilėje tikrinti univer siteto materialinės bazės ir so cialistinio turto apsaugos ir teisingo panaudojimo klausi mus, partinio komiteto nutari mų vykdymą. Svarbus klausi mas, kurį užsibrėžė rėmimo grupė, yra Chemijos fakulteto rūmo remonto eigos patikrini mas. Klausimą ruošia komisi ja, vadovaujama Chemijos fa kulteto rėmimo posto pirmi ninko V. Daukšo. Ekonomikos fakultete, vadovaujama doc. Dagio, komisija patikrino so cialistinės nuosavybės bendra bučiuose tausojimą ir apskai tą. Keletą svarbių priemonių atliko fakultetų postai. Teisės fakulteto postas patikrino, kaip panaudoja ma materialinė bazė krimina listikos laboratorijoje ir fakul teto neakivaizdiniame skyriu je. Ekonomikos fakulteto pos tas patikrino, kaip panaudoja mi prie universiteto patalpų remonto darbų studentai. Kai kurie svarbiausieji mū sų patikrinimo rezultatai bus apsvarstyti universiteto rėmi mo grupės posėdžiuose. Bus pateikti pasiūlymai dekana tams, ' partiniam komitetui, rektoratui.
Štai skaičiai: E F — iš 8 studentų atėjo 3 IFF — iš 20 studentų atėjo 12 GF — iš 10 atėjo 4 Ir tik TF ir FMF atsiun tė visus studentus-auklėtojus. Aš galvojau, kad dėl to kalčiausi patys komjau nuoliai, kurie bijo naujo vių, netiki jomis, todėl ir rauko antakius. Bet pasi rodo, kad ne čia šuo pa kastas.
•H::?!::: :u: ::::
:x ::::: ::: :::::
Siekiant išplėsti visuomeni nių kontrolierių-aktyvistų ra tą, į komisijas tiems ar ki tiems klausimams paruošti įtraukiami ir ne tik rėmimo grupės ir postų nariai. Lai kas nuo laiko mūsų rėmimo grupės nariai bus kviečiami Į komisijas, kurias sudarys LKP Vilniaus m. Lenino rajo no partinės-valstybinės kontro lės komitetas įvairiems klau simams ruošti. Sukauptas pirmasis darbo patyrimas leis sekančiais me tais toliau gerinti kontrolės rėmimo grupės ir postų dar bą, išplėsti jų veiklos rėmus. Pageidautina, kad postų pir mininkai būtų atleisti nuo ki tų visuomeninių įpareigojimų. Partinis komitetas, fakultetų partiniai biurai turi panaudoti kontrolės postus ruošiant svarstyti aktualius klausimus partiniuose susirinkimuose. Labai svarbus mūsų darbo už davinys yra tikrinti, kaip vykdomi universitete Partijos ir Vyriausybės nutarimai, lie čiantys aukštųjų mokyklų darbą, o taip pat universiteto partinių organų nutarimai. Universiteto rėmimo grupė turi palaikyti kuo glaudžiau sius ryšius su studentų ir dės tytojų visuomeninėmis orga nizacijomis, su universiteto „Komjaunimo prožektoriumi“. Mūsų kontrolė atliks savo vaidmenį, jei ją aktyviai rems visi komunistai, komjaunuoliai, visl dėstytojai Ir studentai. P. BERNATAVIČIUS Partinės-valstybinės kontrolės VVU rėmimo grupės pirmininkas norl dirbti su vaikais. To dėl ir nenuostabu, kad šie fakultetai beveik nieko ne padarė, kad darbas su pa augliais įgautų pilietines teises komjaunimo organi zacijose. Vienas ir pats svarbiau sias komjaunimo įpareigo jimas čia liko neįvykdytas.
KAS SVARBIAU: SIENLAIKRAŠTIS AR ŽMOGUS? Klausimas gana naivus.
Darbas didelis ir kilnus V. VAICEKAUSKAS
IŠLINDO YLA IŠ MAIŠO Vartau dienoraščius. Įra šai. Buvau. Ėjau. Kalbė jau. Mokėmės; Žiūrėjom kino filmą. Vadinasi, šiais vakarais paaugliai nesibastė gatvėmis. O tai jau ge rai. Vartau dienoraščius. Tuš ti lapai. Studentai nebuvo pas vaikus. Kodėl? .. . Ekonomistas Gecevičius O. (jis atsakingas fakultete už darbą su pa augliais): — Ką darom? Nueinam. Fakulteto Dėl jumoro, sekretorius komjaunimo stunepadeda. Priskirti dental nenori dirbti, Aš vįenas. Kalba Ostachas, o aš jaučiu, kad jis ir pats ne labai domisi šiuo darbu. č_ Ir vėl — kodėl? Pasirodo, kad kai ku riuose fakultetuose, konk rečiai EF, GF, ChF, į dar bą su nepilnamečiais buvo pažiūrėta taip: komjauni mas liepia — mes einam, bet mes netlkim, kad iš chuliganėlių galima pada ryti žmones. Ir dar: dėl durniaus nueisim kartą, ki tą. Dėl to paties „durniaus“ EF, TF, GF šiam darbui (net atsakingais už šį dar bą!) buvo paskirti atsitikti niai žmonės, kurie nesuge ba, negali arba tiesiog ne-
Tačiau pažiūrėkime į save, savo darbą ir pagalvoki me. Universiteto komjau nuoliai šefuoja > nepilna mečius nusikaltėlius. Pa daryt, kad šie paaugliai taptų žmonėmis, naudingais visuomenei, tokiam kolek tyvui nėra jau taip sunku, nėra neįkandama „proble ma“. Visų pirma reikia įsi sąmoninti, kad šis darbas yra svarbesnis už visus mūsų sienlaikraščius, už visų fakultetų saviveiklą, net, pagaliau, už musų šau niąsias komunistinio darbo vasaras, kadangi tai konk reti, mūsų kova už naują žmogų. Kaip dirba šį dar bą mūsų komjaunimo gru pės? Atvirai kalbant, grupių komjaunimo darbas — įpa reigojimai — gana smul kūs: tu padaryk tą; o tu pa daryk tą. Padaro ir kom jaunimo grupės sekretorius atžymi: padaryta. Reikia apžiūroje pasirodyti fakul teto saviveiklai — repetuo ja, dirba, praėjo apžiūra — atžymi: atlikta. Man atrodo taip: kursų komjau nimo organizacijoms pats laikas pereiti nuo „aplamai darbų" prie vieno konkre taus darbo: prie pastovaus darbo su nepilnamečiais. Tada visas komjaunimo darbas turės kryptį — perspektyvą ateičiai; o ne kompanijinį pobūdį. Aš ne-
Vien patikrinimais neapsiribojama Teisės fakulteto kontrolės postas buvo išrinktas iš 5 as menų: 2 dėstytojų, 1 laboran to ir 2 studentų. Posto nariai savo pirmajame pasitarime su darė darbo planą pavasario semestrui ir nedelsiant pradė jo jį vykdyti. neigiu nei sienlaikraščių reikalingumo, nei saviveik los, aš tik noriu pasakyti, kad pagrindinis visuomeni nis mūsų darbas yra auklė ti naujus žmones. Žmones, kuriuos reikia, grąžinti vi suomenei, mes turime, be lieka tik dirbti su jais. Tai turi įsisąmoninti kiekvie nas studentas-auklėtojas, kiekvienas komjaunimo or ganizacijos sekretorius. O dabar kartais pas mus išei na: už sienlaikraščio nelšleidlmą papeikimą Įrašom, o už tai, kad nedirbame su paaugliais, kad nepajudi name net mažiausio piršte lio žmogui išgelbėti, nieko nedaroma.
KAS DARYTI? Mes paauglius šefuosime ir sekančiais metais. Jau dabar fakultetuose reikia galvoti, kaip dirbti su vai kais toliau. Tam iš anksto reikia parinkti naujus, mėgstančius šį darbą žmo nes. Čia neturi būti scho lastikos. Į kursų, o taip pat fakultetų komjaunimo dar bo planus pirmon vieton turi būti įrašytas darbas su nepilnamečiais. Ir vis dėlto kaip dirbti? Gal būt prie universiteto reikia ati daryti mokyklą, kurioje mokytųsi mūsų jaunieji draugai? Juk kai kurie iš paauglių, o tokių yra dauguma, baigę vos trls-penkias klases. Mokytojais ga lėtų dirbti studentai. Čia nauda abipusė: studentams, būsimiems pedagogams, būtų gera praktika, o vai kai įsigytų žinių. Gal būt, prie universiteto Sporto katedros paaugliams reikia sudaryti sporto sek cijas, kuriose jie užsiimi nėtų sportu. Čia treneriais taip pat gali dirbti studen tai komjaunuoliai, turintie ji sporto atskyrius. Gal būt. . . Bet apie tai reikia galvoti visiems. Mes tikime, kad komjaunimui padės ir vyresnie ji mūsų draugai-komunistal. Juk mūsų tiek daug! Liks jėgų viskam — ir saviveiklai, ir sportui, tik reikia noro. O iš kurso komjaunimo planų išnyktų tokios grafos: ekskursija į požemį, ekskursija į teat rą, ekskursija į Trakus. Mūsų darbas didelis ir kilnus. Ir jis turi apvaini kuoti visą mūsų komjau nuolišką jaunystę.
Posto narių grupė 1963 m. gegužės 13 d. patikrino Teisės fakulteto kriminalisti kos kabineto materialinę bazę bei jos panaudojimą mokymo ir mokslo-tiriamajame darbe. Patikrinime dalyvavo Baudžia mosios teisės ir proceso ka tedros vedėjas P. Danisevičius ir laborantas A. Valiulis. Užbaigus patikrinimą, kontrolės posto nariai surašė trumpą patikrinimo aktą. Vie nas akto egzempliorius buvo pateiktas universiteto parti nės-valstybinės kontrolės gru pei, antras — Telsės fakulteto dekanui, trečias - ■ TF Baudžiamosios teisės ir proceso katedrai, ketvirtas paslliko grupės byloje. Akte buvo komkonstatuoti trūkumai, plektuojant bei panaudojant kriminalistikos kabineto apa ratūrą ir įsigyjant reikalingus įrengimus. Pavyzdžiui, kabine te yra du brangūs mikrosko pai, kurie kabinetui faktiškai nereikalingi, neseniai užsaky ta kino filmavimo kamera, be kurios kabinetas pilnai ga li Išsiversti. Tuo tarpu kabine
Vasaros atostogos griausiąs laikas tolimoms a| □ rištinėms kelionėms. Univer-fl gsiteto turistai ir šią vasarą® □ žada daug keliauti. Ir jei Tuį gnori būti kartu su jais -j □ užeik į universiteto Turistų g klubą. Čia Tau pasiūlys įdo; □ miausius maršrutus tiek po g musų respubliką, tiek po mū gsų plačiąją šalį.
□
tui trūksta būtinų įrengimų Ls medžiagų (traukos splnto® chemikalų ir kt.). Baudžiairr slos teisės katedra nepakanki^! mai rūpinosi reikalingos a w I ratūros ir medžiagų gavint"1 nepanaudojo tam tikslui i L' kų Į mokslines komandirun® į Maskvą, Leningradą ir kiti ■ šalies centrus, pasitenkii L" tik formaliu užsakymo V V Tiekimo skyriui pateikimu. iiii Partinės-valstybinės kontr |" lės postas pateikė konkrečii B pasiūlymus dėl kabineto r. B naudojamos aparatūros re f'M žavimo ir nereikalingos ap® ratūros užsakymų anuliaviirBj Be to, Teisės fal teto partinės-valstybinės ko® rolės postas patikrino Teis® fakulteto neakivaizdinio ,er. rlaus materialinę bazę. iati
Partinės-valstybinės konl lės posto darbas, be abejo, ® apsiriboja vien tik ats Dsukc objektų patikrinimu ir pasų b lymų pateikimu, bet žiūri:®, kas daroma trūkumams 5) 4 llnti ir darbui pagerinti. , ir A. BULOT A
r? MOKSLINIAI Jj PRANEŠIMAI Šiuo metu Meiiclnos fakulteto nokslinė draugija trečdalį jungia studentų. Kiekvie nais met/als Į mokslinį būrelių darbą įsijungia vis daugiau ir daugiau studentų. Tuo būdu plečiasi būrelio veikla. Jei 1948 metais pirnoje universiteto konferencijoje me dicinos sekcijoje oerskaityti tik 9 pranešimai, tai XVI konferencijo je — 53. Aktyviausiai pas mus dirba bū reliai: terapijos (pirmininkas ' > J. Rasčiūtė), akuše; rijos - ginekolojos (plrmlninkas PleskačiausJ. <as), chirurgljos (pirmininkas J. Rudauskas). Nuo minėtų būrelių ne atsilieka ir tik šiais metais įsikū ręs pirmasis Pa baltijyje onkologi,os būrelis (vado vas med. m. kand. P. Norkūnas, pir mininkas E. Malšauskaitė). Būredo veikla turi 2 Kryptis — kliniki nę ir eksperimen-
tinę. Aktyvi būre lio narė stud. E. Felinskaitė atlie ta eksperimentus :u triušiais. Čia sukeliama storų jų žarnų polipozė. Tai viena iš grandžių nagrinė jant auglių kil mės klausimą. On kologijos būrelis „naujagimis“, bet konferencijai pa teikė tris darbus. Pirmą kartą konferencijoje skaityti biochemi jos būrelio prane šimai. Pranešimai referatyvinial, bet aktualūs. Jie su pažindino su nau jausiomis mokslo žiniomis apie nu kleininių rūgščių struktūrą, j ų reikšmę baltymų sintezėje, baltymų biologinę reikšmę. Fakulteto SMD gyvenime naujo vė, kad konferen cijoje šalia prane šėjų I kurso stu dentų savo darbus praeitais skaitė metais baigę fakultetą gydytojai. Įvairiuose dirbą Lietuvos rajonuo se, miestuose, pvz. gyd. A. Bortkevlčlus, dirbąs Pa bradės rajoninėje
ari
ligoninėje, ska ■ pranešimą -M 7?,‘ patirtis gyd. L trofines opas kn B jo aplikacijom B jyd. J. Serpj| qel<h „Ūminio apend ■ to chirurginio B dymo atokūs iiB( zultatai Kūpi B rajone per 10 X. ’ų“ ir kt. Šių dytojų parod iniciatyva — tik bendradar! (ir vimo pradžia, t. F danti, kad mot nį darbą gali dirbti ne tik mi linėse įstaiga bet ir rajonų 1 ninėse. Didelis fakulteto nių būrelių M vistų sėKinir® baigia. lail’an valstybinius ei® minus. ,er' Draugai ai® ventai, mes ® me, kad jūs ® dljų metais ų. , mėgto moksl ® darbo būreli'B nepamiršite B ateityje, dirbd ■ Įvairiose respi:'*i kos ligoninėse,^ .no D. MALCH m, Medicinof lr fakulteto S’ yki< Tarybos ■ pirmininkė B
TUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA
X
| miantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo miIjios 1963 m. kovo mėn. 7 d. patvirtintomis studentų priėI į TSRS aukštąsias mokyklas 1963 m. taisyklėmis, nustatol,kia studentų priėmimo i Vilniaus Valstybini V. Kapsuko | universitetą tvarka: I i Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto sta| inl skyrių priimami abiejų lyčių TSRS piliečiai, ne vyreslip 35 metų amžiaus, o į vakarini ir neakivaizdini skyrių I t kurio amžiaus piliečiai, baigę vidurini mokslą, sėkmin| laikę stojamuosius egzaminus. Iš Jų konkurso metu atrenI labiau išprusę ir gabesni žmonės, turi teigiamas charakIkas stoti i aukštąją mokyklą. ■ Užsienio šalių piliečiai, gyvenantieji TSRS, priimami į ■ sitetą bendrais pagrindais. ■ pirmenybė stoti i universiteto stacionarini skyrių teikiaSmenims, turintiems ne mažesni kaip dvejų metų darbo
I rbo stažas apskaičiuojamas, neatsižvelgiant [ pertraukas ■ ir i tai, ar stojantysis, baigęs vidurinę mokyklą, dirbo, ar -J imas tuo pačiu metu mokėsi vakarinėje vidurinėje mo li e bei dirbo prieš įstodamas [ vidurinę mokyklą. Sezoninis ĮM i. karo tarnybos laikas ir mokslas karo mokyklose i bendiįj Irbo stažą įskaitomas, o mokslas nachimoviečių ir suvoroI mokyklose neįskaitomas. Irbo stažas turi būti patvirtintas įrašu darbo arba kolūkieI iyqelėje. Stažas apskaičiuojamas iki rugsėjo 1 d. Priimant i Vilniaus Valstybini V. Kapsuko vardo univerI ą atsižvelgiama į šias aplinkybes: Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno karininkai, ■nybiniai puskarininkiai ir viršilos rpriimami universiteto ............. ............ *i ----------\ i aizdinį ir vakarinį skyrių Jiems nustatyta tvarka. A a rs \t c hnirte cnor ioli ncinr »» : ■ ■ V1 __ _ I -. . ■. I — _ t— >) Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei techus, priimami į stacionarinį skyrių, Jei jie, baigę minėtas e:las, yra išdirbę trejus metus. Nurodyto darbo stažo ne■'■I bujama iš asmenų, įtrauktų į specialiosios vidurinės moĮ laidos 50/n. taip pat iš asmenų, kurie baigė specialiąsias rl Les mokyklas, nepasitraukdami iš gamybos. ■ą mokyklas ir turį pilną u] ■ enys, baigę amatų, FGA ir FGM hi išsilavinimą, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, ųBminėtas mokyklas, yra išdirbę ketverius metus. Nurodyto >B stažo nereikalaujama iš asmenų, kurie, baigę specialią >oBię mokyklą, ne mažiau kaip dvejus metus buvo būtinoje J■arnyboje, taip pat, jeigu Jie, turėdami dviejų metų darbo Byra pasiųsti į universitetą IX punkte nurodytomis sąly-
iI
..
---- - -------
Medicinos fakulteto vakarinį skyrių priimami tik asme[®jrintiejl specialų vidurinį medicininį arba Jam gimininišslavinimą Ir išdirbusieji gydymo, farmacijos Ir kitose me0 K įstaigose ne mažiau kaip dvejus metus. . ■ cheminės technologijos, hidrogeologijos ir inžinerinės “■jos specialybes asmenys, Jaunesni kaip 18 metų, ne’^nml. žurnalistikos, teisės specialybes priimami tik asmenys, į mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą. į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą stu[ priimami šia tvarka: Nustatomas bendras balų skaičius, remiantis šiais duome*
Idrųjų Ir profilinių disciplinų pažymiais, gautais stojamųjų nų metu; V r; ndos atestato arba specialiosios vidurinės mokyklos dipuniversitete laikomi ■ Liriedo iriedo pažymiais iš tų dalykų, kurie univei II įėmis disciplinomis (matematikos pažymys> imamas kaip , I >s, geometrijos Ir trigonometrijos pažymių aritmetinis vi-
■ I 11 ■ irlnėis mokyklos baigimo 1 I ‘irmiausia priimami
dokumentų pažymių aritmetiniu
asmenys, surinkusieji
didesnį
balų
H balų skaičius yra vienodas, pirmenybė teikiama asmeMBurinkusiems daugiau balų stojamųjų egzaminų metu iš ..Bįių disciplinų. Bfal kitos sąlygos yra lygios, pirmiausia priimami baiguįjLecialiąsias vidurines mokyklas diplomais su pagyrimu; {■•žymėjusieji gabumais pasirinktoje mokslo srityje, aktyviai ĮvM'usieji mokykliniuose ir kituose būreliuose, taip pat Ūdose ir konkursuose, organizuojamuosiuose aukštųjų mo-
vKii užsirekomendavę literatūriniame darbe (stojantieji i lallstikos specialybę). (I. Pareiškimai stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo ersitetą rašomi universiteto rektoriaus vardu, nurodant rinktą fakultetą bei specialybę Ir pridedant šiuos dokumen-
I) kharakteristiką, duotą pateikti Vilniaus Valstybiniam V. suko vardo universitetui; bBrandos atestato arba diplomo su priedu originalą; .^Autobiografiją; Bveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); n 4 fotografijas (3x4 cm); 3e o, stojantys asmeniškai pateikia priėmimo komisijai t I karinį bilietą ar Jį atitinkantį dokumentą. M antiesiems į universitetą charakteristikas išduoda partil p Tsąjungos, komjaunimo Ir kitos visuomeninės organizaLl monių ir įstaigų vadovai, kolūkių valdybos, o bendrojo nil o Ir 12 metų mokymo profesinių-technlnių mokyklų auk>ia is — pedagogų tarybos ir nurodytų mokslo įstaigų vlM inės organizacijos. Demobilizuotieji iš Tarybinės Armiir Karinio Jūrų laivyno pateikia karo dalinio vadovybės tai teristikas. Pastaba: Asmenys, baiaę mokytojų institutus arba juos ■jmčias respublikų, kraštų, sričių partines mokyklas, primi i universitetą, pateikę instituto ar partinės mokyklos bai■ 11 iplomo (pažymėjimo) originalą. /II. Paskutinius ______ metus tarnaujantieji tarnauja kareiviai, jūreiviai, iafninkiai —■ į universiteto ininkiai ir viršilos, stodami stacionarini pateikia atitinkamos karinės dalies vado pažymėjimą, kuitinkama leisti juos trumpalaikių atostogų stojamiesiems imi įams. mb. Asmenys, kuriems, priimant į universiteto stacionarinį 1CSB suteikta pirmenybė dėl ne mažesnio kaip dvejų metų Į!®st.ažo, pateikia priėmimo komisijai darbo stažo dokumen^^■aiųos ar įmonės vadovo patvirtintą darbo knygelės išragjĮfolūkiečiai — kolūkio valdybos patvirtintą kolūkiečio gek ; išrašą, pamečiui nurodant darbadienių skaičių, išdirbfjldvejus metus prieš stojant į universitetą; taip pat turi būj^dytas tam kolūkiui nustatytas darbadienių minimumas). KBjdytieji asmenys privalo iki mokslo metų pradžios pa;^farbo knygelės originalą, kuris patvirtina darbo stažą, nepateikusieji iš universiteto pašalinami. IgOGarnybos pirmūnai, turintieji ne mažesnį kaip dvejų meJarĮ’o stažą, labiau išprusę ir gabūs, pasiųsti mokytis uni(stacionariniame skyriuje) pramonės imoniu, statymu, ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organizacijų, ūkiorganizacijų, atliekančių geologinės žvalgybos darbus, ;|Hniai pateikia priėmimo komisijai vienodos formos siuntipriedą Nr. 1). |3areiškimai į Vilniaus Valstybinio V. Kariuko vardo uniįiteto stacionarinį skyrių priimami nuo birželio n<i liepos 31 d. Stojamieji eazaminai — nuo ruapiūčio 1 d. M d.; priėmimas į universitetą — nuo rugpjūčio 21 d. iki H Hškimai į neakivaizdinio skyriaus lietuvių -M ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žurnaM biblioorafijos, matematikos, mat-matikos. biolorO bibliotekininkystės ir biblioarafijos, B lecialybes balandžio 1. d. iki birželio birželi, 5 d. _______ __priimami ____ _ _____nuo __ ___________ amie “ egzaminai — ___ J ” ' ■Į liaudies eji nuo tiri;"; birželio 1" 10 d. iki' 20 d. ■ (onomikos, finansų ir kredito, buhalterinės apskaitos, ekonomikos, teisės B ės ir maisto prekių mokslo, darbo oaroo eKonomiKos, liepos B'bes pareiškimai priimami nuo balandžio 1 d. iki lBtojamieji egzaminai — nuo SDalio 1 d. iki 20 d. "•iškimai į Istorijos ir filologijos ir Medicinos fakultetų Fll skyrių priimami nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. StojaEHgzaminai — nuo ruapiūčio 1 d. iki 20 d. Priėmimas į ■gzaminai ■■iteta :BB' tetą — nuo rugpjūčio 21 d. iki 25 d. JI Ekonoi Ekonomikos ir BlĮakultetų vakarinį skyrių pareiškimai priimami nuo bir,HKakultetų ■ 31 d. iki rugpjūčio 20 d. fįj Stojamieji egzaminai — nuo B :|IO ° .21 21 d. iki rugsėjo 20 d. Priėmimas į univer: universitetą — ■ išėjo 21 d. iki 25 d. ■ 3e stojamųjų egzaminų Į universitetą priimami Didžiojo B ’ karo dalyviai, baigę vidurines mokyklas su pagyrimu jBvanoti ^■vanoti au aukso arba sidabro medaliais arba su pagyrimu .Pa Pecialiąsias viaurines vidurines moKymcis. mokyklas. M enys, demobilizuoti iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų ir turį ■ ^kštąjį karinį mokslą, nebaigtą — ...vno.ct, taip pat ■ >_____ ___ aukštąjį karinį ,n kurse jie mokėsi ir nu lnl mokslą, nesvarbu, nesvarbu. kuriame I Ęj noksią aei dėl pasauKimo pašaukimo įį armiją, priimami ue be ąiujaiiiųjų stojamųjų jjjbį atitinkamos pirmą kitus |»MI kursus. ■Pri, * is ***' l<iir\ailIU3 specialybės OjJCV ■ u ■ J pu IIICJ IIir nikMJ ■ ■" he egzaminų į stacionarinį skyrių teisė šiems asi'irnj Paliekama trejus metus, paleidus juos į atsargą. į vaka'■'■ “nivdizuiriĮ skyrių jie paieineakivaizdinį Jie priimami, nearsizveigiant neatsižvelgiant jį palei■ sarQ°n datą. Pagrindas juos priimti yra aukštosios karo 3s baigimo diplomas arba pažymėjimas (aukštosios moPatvirtinta studijų cturliiia LnunnlAl numHaie i&sitiic knygelė), nurodąs išeitus anUStnioie aukštojoje kitoje mokykloje dalykus).
Pastaba. Asmenys, turį teisę stoti į universitetą be stojamųjų egzaminų, stojantieji į romaną ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologijos specialybės, laiko stojamuosius egzaminus iš užsienio kalbos — anglų, vokiečių, prancūzų. XII. Visi stojantieji į universitetą, išskyrus priimamus be ■to. jamųjų XI p.), ____ laiko stojamuosius egzaminus __ egzaminų -----— (žr. ______ __ , ............... iš literatūros (rašinys), “ ’ . lietuvių kalbos ir išskyrus stojančius į grupes su dėstomąja rusų kalba. Pastarieji vietoj lietuvių kali— >_ — _ -. _ bos ir c. Ijteratūros Jaiko;_____________________________ rusų kalbos ir literatūros'egzamfrią (ra šinys). Asmenys, baigę vidurinės mokyklas ne lietuvių dėstomą ja kalba ir stojantieji į grupes su dėstomąja lietuvių kalba, laiko stojamuosius lietuvių kalbos egzaminus pagal šios discip linos vidurTnėms ‘ ‘ linos nacionalinėms nacionalinėms vidurinėms mokykloms programą (atpasa kojimas arba diktantas vietoj rašinio).’ 1lietuvių ’.™.:^ kalbos __ - ..ir Asmenys, nesimokę vidurinėje mokykloje stojantieji į grupes su dėstomąja lietuvių kalba, vietoj egzamino raštu, jiems sutikus, patikrinami žodžiu. Šio patikrinimo teigiami rezultatai* Įvertinami rezultatai įvertinami pažymiu patenkinamai. l^iLi universiteto v^uviviiui stacionarinj skyrių, J 1*1'. Asjnenys, -------- Z —» —stojantieji —J — — !• I j «<■■■ Hiį onyiiiį) laiko stojamuosius egzaminus iš užsienio kalbos — anglų, vo kiečių arba prancūzų. / — r ■ ■ ■ ___ ____________ Asmenys, vidurinio mokslo baigimo dokumentuose neturį už sienio kalbos pažymio, Dažymio, nuo stojamojo egzamino pėlniz44i i__ x:._ — >į tas ■ užsienio . . kalbos . .kur _ . atleidžiami, išskyrus stojančiuosius specialybes, užsie nio kalba yra profilinė disciplina, disciplina, ir baigusiuosius specialiąsias v'-"—■----- — vidurines mokyklas,7............ atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų pilną'kursą. vakarinį skyrių užsienio kalStojantieji j neakivaizdini ar kuriose užsienio bos egzamino nelaiko, išskyrus specialybes, kalba yra profilinė disciplina. Asmenims, kurie vidurinėje mokykloje mokėsi ispanų arba Rytų kalbų, apskaičiuojant bendrą balų skaičių (žr. V p.), vie toj stojamųjų egzaminų užsienio kalbos pažymio įskaitomas pažymys tos kalbos, kuri yra vidurinės mokyklos baigimo do kumente. Asmenys, kurie užsienio kalbos mokėsi siauresne apimtimi, negu reikalauja vidurinių mokyklų programos, Jeigu Jie sutinka, vietoje egzamino patikrinami žodžiu. Patikrinimo tei giami rezultatai [vertinami pažymiu patenkinamai. Stojantieji egzaminuojami komisijų pagal TSRS Aukštojo Ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas progra mas, atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų pro gramas. Egzaminų komisijos vadovaujasi TSRS Aukštojo ir specialionuostaJo vidurinio mokslo ministerijos 1960 m. patvirtintais tais. Stojantieji i neakivaizdines aukštąsias mokyklas gali paduoti pareiškimus i aukštąsias mokyklas, kurios yra ___ arčiau Jų gyvena. mosios vietos. Jeigu pasirinktos specialybės arba bendrųjų tech ninių (bendramokslinių) fakultetu toje aukštojoje mokykloje nė ra, leidžiama stojamuosius egzaminus laikyti universitete, turint raštiškus aukštųjų mokyklų, į kurias Jie stoja, sutikimus. XIV. Stojantieji i Vilniaus Valstybini V. Kapsuko vardo uni versitetą laiko šių dalyku stojamuosius eozaminus: a) stojantieji 1 FIZIKOS, MATEMATIKOS, MECHANIKOS, BIO FIZIKOS, HIDROGEOLOGIJOS IR INŽINERINĖS GEOLOGIJOS spe cialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) mate matikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fizikos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbos (žodžiu). bl stojantieji i CHEMIJOS, CHEMINĖS TECHNOLOGIJOS, BIO CHEMIJOS, PRAMONĖS IR MAISTO PREKIŲ MOKSLO specialy bes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys) 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (žodžiu)*, 4) fizikos (žodžiu)*, 5) užsie nio kalbos (žodžiu), d) stojantieji | MEDICINOS, BIOLOGIJOS, PEDIATRIJOS, SA NITARIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos Ir literatūros (raši nys), 2) fizikos (žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, 4) užsienio kal bos (žodžiu), d) stojantieji l ISTORIJOS, TEISĖS, BIBLIOTEKININKYSTĖS IR BIBLIOGRAFIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos Ir lleratūros (raštu ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos Ir literatūros (atpasakojimas arba diktantas), 3) TSRS istorijos (žodžiu)*. 4) užsienio kalbos (žodžiu); e) stojantieli Į LIETUVIU KALBOS IR LITERATŪROS, KLASI KINĖS FILOLOGIJOS, ŽURNALISTIKOS, ROMANŲ GERMANŲ FI LOLOGIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raš tu Ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos Ir literatūros (atpasakojimas arba diktantas), 3) TSRS istorijos (žodžiu) 4) užsienio kalbos (žo džiui*; f) stojantieji 1 RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS specialybę — baigę vidurines mokyklas lietuvių dėstomąja kalba — 1) lietu vių kalbos Ir literatūros (raštu), 2) rusų kalbos ir literatūros (atpasakojimas ir žodžiu)*, 3) TSRS istorijos (žodžiu), 4) užsienio kalbos (žodžiu)*; baigę vidurines mokyklas ne lietuvių dėstomą ja kalba — 1) rusų kalbos Ir literatūros (raštu Ir žodžiu)*, 2) lietuvių kalbos (diktantas ar atpasakojimas), 3) TSRS Istorijos (žodžiu), 4) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) stojantieji i GEOGRAFIJOS, LIAUDIES ŪKIO EKONOMIKOS, FINANSŲ IR KREDITO, BUHALTERINĖS APSKAITOS IR STATIS TIKOS, DARBO EKONOMIKOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) geog-
rafijos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbos (žodžiu). žvaigždute pažymėtos profiliuojančios disciplinos. Stojantieji, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus, suteikiamos, tarpininkaujant visuomeninėms įmonių ir (staigų organizacijoms, 15 dienų neapmokamos atostogos. XVI. Stojantieji privalo atvykti į egzaminus tiksliai tvarkaraštyje nurodytu laiku. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems į vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti neleidžiama. stojantysis eqNegalėdamas atvykti į egzaminą dėl __ ligos, __ .___ .__ —iki . zamino pradžios turi apie tai pranešti stojamųjų egzaminų komisijai arba ne vėliau kaff> kitą dieną po egzamino pateikti qydytojo pažymėjimą. XVII. Stojamųjų egzaminų rezultatai vertinami pažymiais labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai, kurie atitinka vidurinės mokyklos pažymius 5, 4, 3, 2. Egzamino pažymys iš pradžių rašomas į egzaminų žiniaraš tį, o po to į egzaminuojamojo egzaminų lapelį. Kiekvienam stoJančiajam prieš pirmą egzaminą įteikiamas egzaminų lapelis su fotografija. Asmenis, gavusiems nepatenkinamą vieno atsakomojo ar rašomojo pažymį, toliau egzaminų laikyti nebeleidžiama. Pakartotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, nelaidžiama. XVIII. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą studentai priimami šia tvarka: be stojamųjų egzaminų asmenys, nurodyti XI punkte, pagal pareiškimų padavimo eilę; be konkurso gavusieji teigiamus pažymius stojamųjų egzaminų metu: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai; b) IX punkte nurodyti pasiųstieji mokytis į stacionarinį sky rių; c) Į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — baigusieji technines mokyklas labai gerais pažymiais, dirbantieji pagal specialybę ir stojantieji į giminingą specialybę. Į likusias vietas išlaikiusieji stojamuosius egzaminus priima mi konkurso keliu (žr. V p.) šia tvarka: į stacionarą; a) asmenys, gerai dirbę ir turintieji ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą, taip pat demobilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jurų Laivyno, Jeigu Jie tarnavo ne mažiau kaip dve jus metus; pirmenybė teikiama asmenims, kurių darbo profilis atitinka pasirinktą arba jai giminingą specialybę; b) bendrojo konkurso keliu asmenys, baigę vidurinę mokyk lą ir neturintieji darbo stažo arba turintieji mažesnį kaip dvier jų metų darbo stažą; jiems universiteto raketorius skiria ne ma žiau kaip 20% vietų. Į vakarinį Ir neakivaizdinį skyrių: visi stojantieji, nepaisant darbo stažo; pirmenybė teikiama tiems, kurie turi ne mažesnį kaip dvejų metų pasirinktos ar Jai giminingos specialybės darbo stažą. Priimant partijos, komjaunimo, profsąjungos darbuotojus ir demobilizuotuosius iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūsų Lai vyno, atsižvelgiama į jų ankstesnę veiklą. XIX. Studentus priima universiteto rektoriaus pirmininkauja ma priėmimo komisija, susidedanti iš prorektorių mokslo ir mokymo rekalams, fakultetų dekanų, dviejų profesorių arba docentų, atsakingo priėmimo komisijos sekretoriaus (universite to dėstytojo), atsakingų miesto ir rajonų partijos, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų, universiteto partijos, komjaunimo bei profsąjungos organizacijų atstovų. Rektorius arba, jam pavedus, priėmimo komisijos nariai as meniškai susipažįsta su kiekvienu stojančiuoįu, patikrina visus Jo dokumentus. 1 Priėmimo komisija per savaitę nuo dokumentų gavimo pra neša stojančlajam jo pareiškimo peržiūrėjimo rezultatus. XX. Jei reikia nustatyti stojančiųjų sveikatos būklę arba ap ribojimus pagal mokymosi universitete Ir tolimesnio atitinkamos specialybės darbo sąlygas, universiteto rektorius prieš stoja muosius egzaminus suorganizuoja stojančiųjų į stacionarinį sky rių sveikatos patikrinimą. Sveikatos patikrinimo rezultatai perduodami priėmimo komi sijai, kuri prieš stojamuosius egzaminus nutaria, ar stojančlajam leidžiama juos laikyti. XXI. Visus su priėmimu į universitetą susijusius klausimus galutinai išsprendžia priėmimo komisija, remdamasi priėmimo taisyklėmis. Priimama į universitetą rektoriaus įsakymu, remiantis pri ėmimo komisijos nutarimu. Priimtųjų asmenų sąrašas iškabinamas viešoje vietoje. Asmenys, priimti Į universiteto stacionarinį skyrių, prasidėjus mokslo metams, be rimtos priežasties dešimt dienų neatvykę mokytis, išbraukiami iš studentų sąrašų. XXII. Nepriimtiems Į universitetą asmenims dokumentai gra žinami ne vėliau kaip per savaitę nuo pareiškimo įteikimo arba neigiamo priėmimo komisijos nutarimo. Išlaikiusiems stojamuosius egzaminus, bet nepriimtiems i universitetą asmenims, Jiems prašant, išduodamas pažymėjimas nurodant balų skaičių.
vidurines ruošia prekių žinovus, kurie mokyklas, daugelis jau kontroliuoja gaminių kokybę nuolių ir merginų svars tiek pramonėje, tiek prekybo to, galvoja, tariasi, kuriuo je. gyvenimo keliu pasukti. Vieni Finansų ir kredito specialy pasilieka gimtajame kolūkyje, bė ruošia ekonomistus mūsų kiti pradeda dirbti fabrikuose, bankams, finansinėms įstai gamyklose, treti vyksta tęsti goms. Jie kontroliuoja mūsų mokslo aukštosiose mokyklose. nikas tvarko techninę pu- vus, ekonomistus įmonėms, finansinę veiklą. Mūsų tėvynėje pasirinkimas sę. . LOT sistemai. didelis, ir tenka rinktis ne me- ' Prekybos ekonomikos spe Buhalterijos specialistai dir tams, o visam gyvenimui. Va Mūsų fakultete yra septy cialybė ruošia specialistus ba visose liaudies ūkio šako dinasi, reikia rinktis taip, kad nios i specialybės: pramonės, prekybai, jie vadovauja par se, jiems yra patikėta pinigi specialybė būtų miela ir teik prekybos ekonomikos, mate duotuvėms, dirba prekybos or nių lėšų ir materialinių gėry tų džiaugsmo. ganizacijų, Prekybos ministe bių saugojimas. O kiek daug specialiųjų ir rialinio aprūpinimo, prekių rijos aparate. mokslo, buhalterijos, finansų aukštųjų mokyklų, Įdomių : Materlallno aprūpinimo Politinės ekonomijos spespecialybių! Tik mūsų uni ir kredito, politinės ekonomi specialybė ruošia kadrus rea- cialistams tenka dirbti dėstytojais specialiose ir aūkštosioversitete 7 fakultetai ir de jos, o šiais mokslo metais bus lizacijos-tiekimo organizaclšimtys specialybių. Ką pasi atidaryta nauja — darbo eko- joms, ši specialybė yra ypač se mokyklose, moksllnlais darbuotojais. rinkti? Toks klausimas iškyla pri svarbi, nes nuo tiekimo prlbevelk kiekvienam aštuoniolik nomlkos,specialybė. ' klauso Įmonių darbas ir planų A. MATUZEVICIUS mečiui ir aštuoniolikmetei. Pramonės ekonomikos spe- vykdymas. EF komjaunimo biuro Aš, kaip Ekonomikos fakul-,cialybė ruošia gamybos vado- Prekių ' ' mokslo specialybė sekretorius teto studentas, kviečiu stoti į mūsų fakultetą Ir įsigyti gar bingą ekonomisto specialybę. Kas tai yra ekonomika Ir ekonomikos specialistas? Baigiantiems vidurines mo kyklas, šie terminai yra kaž Naujoji Komunistų partijos Programa eksploatacijos valdybos pastangomis į 252 kas nesuprantama ir miglota, žemės iškėlė atsakingą uždavinį — ežerus, užimančius apie 40 tūkstančių ha panašu Į žmones, paskendusius sukurti ūkiui šalyje žemės ūkio produktų gau plotą, įleista dideli kiekiai vertingų pra popierių krūvose. O daugelio sumą. Siekiant pagerinti gyventojų aprū moninių žuvų: ungurių, sazanų, sterkų, tas nevilioja. pinimą mėsos produktais, svarbų vaidme seliavų, karšių ir kt. Praėjusiais metais Liaudies ūkis yra labai su nį vaidina vidaus vandenų žuvininkystė, baigta statyti Rusnės žuvivaisos Įmonė ir dėtinga mašina ir ją reikia kurios uždavinys yra aprūpinti gyventojus Ignalinos inkubatorius. Kasmet įrengiami gerai pažinti, jei norima, kad šviežia ir gyva žuvimi. nauji tvenkinių plotai. Tačiau dar žemas ji dirbtų tiksliai ir našiai, o Mūsų respublikoje yra daug ežerų, vidaus vandenų produktyvumas. kad žinoti, reikia pažinti ūkio upių ir tvenkinių, Iš kurių kasmet gaunaŽuvininkystės specialistų stoka kelia vystymosi dėsnius. Tai nu ma apie 10 tūkstančių centnerių ležios rimtą susirūpinimą, todėl būtina kviesti matyti gali tik žmonės, gerai žuvies. Į šį skaičių neįeina Kuri 4 mamūsų jaunimą daugiau domėtis žuvinin išstudijavę ekonomikos moks rios, kuriose kasmet sužvejojama apie 15 kystės mokslu, stoti į Vilniaus Valstybinio lą. Ekonomistas jokiu būdu tūkstančių centnerių tokių vertingų žuvų, V. Kapsuko vardo universiteto Gamtos fa neturi remtis bendraisiais kaip žiobrys, ungurys, sterkas, karšis ir kulteto ichtiologijos specializaciją. Cla Išvedžiojimais, o privalo kt. paruošti specialistai ichtiologal-žuvininkai, rasti teisingą sprendimą ir jį Žuvininkystė — labai pajaminga ūkio dirbdami kolūkių ir tarybinių ūkių gamy įdiegti liaudies ūkyje. šaka, tik tenka apgailestauti, kad mūsų binėse valdybose, žuvivaisos Įmonėse, žu Vadinasi, ekonomistas yra kolūkiai ir tarybiniai ūkiai dar per mažai vininkystės ūkiuose ir kitose panašiose socialinis inžinierius, tvarkan ja rūpinasi. Tiesa, pastaraisiais metais ne įstaigose galės praktiškai pritaikyti įgy tis visuomeninę gamybos pu maža padaryta gerinant vidaus vandenų tas žinias. sę, lygiai kaip Inžinierius tech- panaudojimą. Pavyzdžiui, Vidaus vandenų Vyr. dėst. A. KUBLICKAS aigdami
B
EKONOMIKOS SPECIALYBE
Ichtiologijos specializacija
’
A. DAMBRAUSKAS
KOSMONAUTŲ KARTA Šypsos erdvės ir toliai žydrieji, Ir padangė, šviesos nužerta. Į žvaigždes nesulaikomai skrieja Kosmonautų — erelių karta.
Neapykanta ir negailestingumą
Ž5
■* : Yi
r
Pažiūrėki! Gimtinės padangė Suraikyta, laivų išarta... Tai Gagarino — mano karta!— Susitikt su pavojais nevengia. Vėl daina, vėl skambi Išsilies: Kosmonautai išvyksta į kelią! Vėliavėlę tarybų šalies Jie nuveš, lyg alyvų šakelę...
K. VILIUKAS
B -
■ž:
J.KETURAKYTE SIDABRINĖS SALNOS UŽSIMIRŠO. .. Sidabrinės šalnos užsimiršo, Paskutiniai nubaltuos žiedai. .. Ir pakvipo topoliais ir mirtom, Saulės auksu rankos ir veidai.
Susitikti mums retai pavyksta, Paskutiniai uostai — dar toli. Tavo akys — žaliosios žaltvykstės Man lig šiol nesako — ar myli?
Paskutiniu metu mūsų literatūroje ir kritikoje bai daug kalbama apie humanizmą, dvasinį asmeny tobulėjimą, visų pilietybės teisių suteikimą tokiems tūraliems žmogaus jausmams, kaip švelnumas, g( mas. „Kad žmonės taptų geresni!“ — taip vadinasi mūsų laikraštyje atspausdintas J. Nekrošiaus straipj N Visiškai sutikdamas su daugeliu minėtame stralps keliamų minčių, kartu noriu pabrėžti dialektiškai lančlus iš jų prieštaravimus. Gero, jautraus žmod idealo, kaip ir komunizmo sąvokos, negalima absolį zuoti. Negalima todėl, kad tą idealą apsprendžia priešiškos, viena kitą neigiančios ideologijos. Tik miršus tai, mano nuomone, galėjo atsirasti mūsų liį tūroje kompromisinės tendencijos, o Didžiojo TėvJ karo vaizdavime — pacifistinės gaidelės. Mes už kad žmogus būtų geresnis, mes už atvirumą, nuošiJ mą, pasitikėjimą. Bet visada reikia prisiminti, kad zistuoja buržuazinės ideologijos liekanos, kad, galų le, socialistinę stovyklą supa priešiškas žiedas, mūsų pasitikėjimu gali pasinaudoti sukčiai ir apgavi atvirumu — liaudies priešai, kurie mūsų gerus ke mus norės panaudoti piktam. Todėl kilniausių ir j glškiausių mūsų dienų herojaus UVJVJUVU bruožų tarpe Y'- aš “n lI ir negailestingi I člau užakcentuoti du: neapykantą , •Be šių bruožų negali būti tikro kovotojo, nepasime čio bet kokiose situacijose, neprarandančio pusiau ros ir pasitikėjimo savimi net tada, kai tenka susid akis į akį su tamsos jėgom, smurtu ir apgaule. Ne lestingumas buržuazinės ideologijos atžvilgiu (o jis I siekiamas tik per neapykantą) išreiškia aukščiausi tikrąjį humanizmą, nes tik negailestinga kova leii| greičiau nugalėti priešą, greičiau išlaisvinti žmi Toliau. Be šių minėtų bruožų musų idealusis herojus I ir liks idealiu, neįtikinančiu, vos ne aprioriniu, nes bu dirbtinai sulipdytas, atrenkant tariamai geriau I mi bruožus. Gal todėl taip dažnai literatūros kritikoje vo skeptiškai žiūrima i „idealaus herojaus“ koncept Gal būt, todėl kai kurie pernelyg bendražmoglško manizmo idėjų apsvaiginti autoriai savo kūryboje sugebėjo išvengti nihilizmo, pesimizmo, kartų ant j nizmo pavaizdavimo, tuščių ir pretenzingų samjir I J vimų apie gėrį ir blogį, apie gyvenimo prasmę, ® ur Gal todėl K „idėjiškų lozungų“ bejėgiškumą ir pan. C Mieželaičio nutapytas žmogaus paveikslas būtų m,tai nei i nas, jei poetas nesakytų: kui ...žinok, jo kad tik per kraują saulė atą: ir pateka. ir „Žmogaus bruožuose“ („Autoportretas“) mus jai™5 na poeto neapykanta „spygliuotai vielai“ — žr® grė kančioms: , kur Būk prakeikta, pas viela, tu amžinai, liet kuri kaip daiktą pai žmogų čia kankinai. ne’ Būtų tikrai keista, žema ir žiauru, jei mūsų šiiK nesolidarizuotųsi su ta neapykanta... bl ■ Buržuazinis sociologas G. Spenseris savo laiku 1 šė: „Nėra tokios politinės alchemijos, kurios pagl■< ' galima būtų švininius instinktus paversti auksine rale“. Mums suprantamas šio kapitalizmo ideologo gb simizmas. Privatinė nuosavybė — puiki dirva indiv ■ į alizmui, egoizmui ir kitiems žemiems instinktams t ti. Daugiau niekas šioje dirvoje neauga. Humaniz ni: Vii kapitalisto lūpose — miražas, tariamybė. Tik sociL mo sąlygomis net neapykanta ir negailestingumas i tte tarnauti pačio kilniausio principo — „žmogus žm^B! — bičiulis, brolis, draugas“ — įtvirtinimui. W
I
Įpratau jau laukt ir nesulaukti, Jau išmokau neskaičiuot dienų, Užmiršau jau, kaip tave pašaukti Į pasaulĮ, kuriam gyvenu,
y
Kur diena, Išgaubus žydrą burę, Rūpesčių prikrauta lig kraštų, Kur Į laimę ramią, miniatiūrinę Aš išmokau netikėt, kaip tu.
Nerašyk, kas dar abiem paliko, Ką norėjai tu sutikt, nesutikai. Tau plaukuos ne šerkšnas pasiliko, — Tik balti nuo topolių pūkai.
B. Orentaitės nuotr.
PAEŽERYJE. . .
P. ZEMGULYTE
Teatleidžia mums šio pluoštelio eilučių autorius, kad be
jo kukliąją mūzą Į mū
leidimo mes išdrįsome palydėti
RYGOS ESKIZAS Nesibaigiančiu gyvenimu gyvendamas Šiąnakt mus sutinka miestas. . . Krantinė, gatvelės, prospektai. .. Apie žibintus sukas snaigių spiečiai, Leidžias, apkloja žemę, stogus, šakas. Miestas užmiega. Lyg dykumoj žiburiai pasiklydę. Bėgių peiliai naktį supiaustė. Švlesaforai — rugiagėlės žydi. Vėjas — šuniūkštis iš už kampo išnyra Ir klajoja per naktį po balzganą Rygą.
sų laikraščio puslapius. Jeigu
Talg gera vakare Ant kvepiančio dobilų vežimo Pasistiebus, Pasiimt paskutini saulės šypsniuką! Ir prišaukt, ir prišaukt Beržų žalius stiebus, Ant kurių nematomi Rasos kibirėlių lašai nutrūko.
nelabai
ti atsilikti nuo mūsų gyvenimo. O ir nėra jai kada pu
X
renti savo šukuoseną pagal paskutinę madą, kai ne vie
ną
naktį
Antanas
tenka
spausti
Radzevičius jau
rankose
antrieji
ginklo
plieną.
metai vilki kario mili
nę, kantriai laukdamas dienos, kada vėl ateis Į auditorijas
mokytis, dirbti ir kurti. Jo draugai, II k. lituanistai
AŠTUONIOLIKA
♦ Prisiminkim baisią karo audrą, Nepamirškim, nei Kai nuo priešų kulkų draugas draugą Dengė krūtine. . . — Ne vienam jų buvo aštuoniolika.
Degė miestai. Klaidžiojo po šalį Kruvina žara. Pakeitė vainiką rūtų žaliąjį Gedulo skara. . . — Ne vienai jų buvo aštuoniolika.
Kai upokšny — inde krištoliniam — Mėnesienos žirneliai užverda, Gera, jauną krūtinę Atvėrus Žolynėlių medaus srovenimui, Austi dainelę kloniam gimtiniam, Ąžuolų giriom, gėlėm ir varpom — Tam, kas brangiausia žmogui — gyvenimui.
dar
tvirti, tai, gal būt, dėl to, kad ji pernelyg skubi, nenorin
D. CEKAUSKAITĖ
NUOTAIKA
Jos žingsniai
Žeme, aš sargyboj stoviu. Aš tave girdžiu. Nepraliesit kraujo, šūviai. Bombos žmogžudžių! — Kai kažkam sueina aštuoniolika.
DRAUGUI Vasara
—
skruzdėlynas knibždantis. Vasara — duona laukam. Kada varpa varpai šnibžda — Neužstoki saulės man!
Vasara — upokšnių ašaros. Pilki dumblo duburiai, Neišdžiūvęs pievoj pašaras, Įkyrių vabzdžių būriai.
Vasara — daržai palaistyti. Vasara... klek spinduliu! Vienas jų šviesus ir aiškus Komunistas, Draugas — Tu.
VAGIMS Mums nereikia vagių. Į kišenę bėgėdiškai lendančių, Duonos kąsni atplėšiančių Nuo išalkusio vaiko burnos, Mums nereikia vagių Už prekystalio, įmonėj, bankuose, Selfan kišančių savo nagus. Jeigu būsi vagis, Tada voki kiekvieną minutę Laisvalaikio savo. Ilgos, pramiegotos nakties Ir pasklrkl jas džiaugsmui Rytojaus.
REDAKCINE KOLEgB — Paimkite kopūstus! Aš jų nenoriu. .. Paimkit, gerieji žmonės. — Po turgų vaikšto apiplyšęs, pa juodęs vaikinas ir atkišęs į priekį liesas, drebančias rankas, nori kažką atiduoti. — Kokius kopūstus? Kur? •— visi nustebę žiūri į jo tuščias kaulėtas plašta kas ir trauko pečiais. — T-š-š-š... Jie dar miega. . . — pridėjęs prie lūpų pirštą, paslaptingai su šnibžda paliegėlis. Jau septyniolika metų jis vaikšto toks neįžvelgia mas, vienodai tą pačią pre kę siūlydamas. Jo balsas lyg peršalęs gargždžia, o bekraujės lūpos, gailiai vir pėdamos, prašo: — Paimkit kopūstus! Man jų nereikia... Kopūs tai... Paimkit! Oi, sunki neužmaršties našta. . . Miškūnų Petriukas tuoj po karo jos visai1 nežinojęs. Vieną žiemos rytą mo tina jj pasiuntusi pas kai myną Ulinską: —- Parneši kopūstų... Mūsų dar neįrūgę. . . Petriukas stvėrė puodinaitę ir tiesiai per laukus pasileido ristute.
LV 08458
KOPŪSTAI APSAKYMAS Po naktį siautusios pū maža širdelė baimingai su gos laukai žvilga baltumu tvaksi. — Antanuk! — vaiko lyg nuglūdinti, kur-ne-kur kyšo nuogi arimų grums balsas perpus ištrūksta, o likęs užslopsta kažkur ga tai. Prie sodybos ir krūmų sunešti vėpūtiniai. Petriu lugerkly. Petriukas apgraibomis kas lengvai pasišokinėda slenka prie Ulinskiuko lo mas bėga. Tuojau jis įgrius pas naujakurio Ulinsko An vos. „Kodėl visi taip ilgai tanuką ir neiškęs nepasigy miega. . .? Tyli. . ,“ Petriukas žino — jo suo ręs: mama ir jį leido stoti į pionierius. Gi Antanukas lo draugas guli prie pat durų. „Bet ko jis nepabunjau ir kaklaraištį beturįs... Bet tai niekis! Jis iš se da?“ Siaubinga nuojauta sers raudonos skarelės taip sėlina į jo vaikišką, silp nutę krūtinę. pat pasidarys. . . — Antanuk! Jau ir Ulinsko troba. Tačiau Antanukas neat Miškūnų Petriukas piršti sako. Jo gerklė užkimšta naite nusidaužo nuo kojų kaklaraiščiu. Petriukas, ap sniegą ir nepasibeldęs pa graibęs patalą, aikteli. Jo stumia duris. . . akys iššoka kaip stikliniai Kambaryje tvyro sukre obuoliai. Vaikas netiki. Jis stovi ir nė iš vietos — bai šėjusi tyla ir kapų rimtis. mė sukaustė kojas. Kažkur Tarsi visi miegotų ir niekas nebūtų žadinęs. Iki Petriu prie sienos suurzgia šuo. ko čia nė vieno gyvo žmo Jis laižo nuo šeimininko kaktos kraują. Ulinsko gaus nei ateita, nei išeita. šonai Asla visa patamsavusi kla rankos išsukiotos, kankintas. nais. Petriukas nuščiūva, jo subadyti —
Kampe iš statinės išversti kopūstai. . . Petriukas žengia žingsnį, užkliūva už nukirstos Ulins kienės galvos ir išsitiesia kraujo baloje. Ant grindų ištykšta puodlnaitė. . . — Mama! Vaikas Tėplioja per krau ją ir kopūstus, skuba pasi kelti, bet suklumpa ir vėl išsitiesia. Kopūstai. . . Ne, jis iš čia neneš kruvinų ko pūstų. .. Petriukas kažką švogždžla. Ant jo staiga metasi šuo. Berniukas lyg nuplikytas puola į kama raitę — ten Antanuko se nutė visada sėdi ir kalba rožančių. Meili, gerutė. Būdavo, pasikviečia Pet riuką, paglosto galvą, pa šnekina... Vaikas uždusęs bloškiąs! prie lovos. Ten — sustin gusi senoji Ulinskienė. Jos galva perskelta, rankose — maldaknygė. Ant dure lių karo mažytis išplėštas kabliukas. O iš kampų verčiasi gūra prieblandos vilnys ir sėlina, sėlina prie Petriuko. — Antanuk! O jėzau! Gelbėkit. . . Vaikas šaižiai surinka ir šoka pro išdaužtą langą į pusnį.
Klykdamas ir klupda mas, jisai pasileidžia na mo. Iš paskos, rodos, gena si šuo. . . Sako, jis į trečią dieną padūkęs. . . Akyse tavaruoja kruvi nos galvos ir išdrabstyti kopūstai. Jie tarsi limpa prie rankų, prie švarkelio. Ne, ne kopūstai. . . Krau- • jas. . . Petriukas purto ran kas, braukia per drabu žius. — Paimkit kopūstus. . . Kopūstus. . . — šaukia Pet riukas. Jis jau užkimęs, nebeišrėkia. Gargždžia. Kojas voš bepavelka, kelius į gruodą nusidaužė kruvinai. Jis jau nebebėga, o eina, eina, eina. .. Eina ilgai ilgai. Jau toli nužengė nuo tų negailestin gų pokario metų, uždėlusių tokią sunkią neužmaršaties naštą. . . Ir vaikšto jisai pavargęs ir sunykęs, o pamėlusios lūpos kiekvienam sutiktam be perstojo šnabžda: — Paimkit kopūstus! Man jų nereikia. . . Gerieji žmonės, paimkit! Klausykite, paimkit ko pūstus. . . L. ROTONDAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. «CoBeTCKnfi CTyaeHT» (OpraH BnJū>HtoccKoro rocynapcTBeHHoro
yHMBepcMieTa).
, “V Tragiškai žuvus I deniui, universiteto stud^B; profkomiteto nar.ui ŠII^K' NUI ALOYZUI, reiškiam® lią užuojautą tėveliams p| timiesiems. VVU STUDENTŲ 1 PROFKOMITETAS
Tragiškai žuvus pirmo so lituanistui .................... ALOYZUI K''NUI nrup*s draugai laučia Šimkūnų šeimą.
FMF IV kurso užjaučia STANEVIČIŲ jo tėveliui mirus.
•*
<
IFF IV kurso istorikai! jaučia grupės draugę j LAITYTĘ Marytę, mirus tėveliui.
IFF pirmo kurso vakal grupės lituan’stai nuošiTj ūžiančia ČELUTKAITĘ V] mirus jos mylimam tėvl
| IFF II k. bibliotekini s£ B nuoširdžiai užjaučia H NYTĘ Bronę, mirus jos ■ liui.
Užs. Nr.
I
a
y u
i: