ARSTA, nepaprastai pa vasara lanki poilsiui baigėsi. Baigėsi ir du nesiūs trukusios atostogos, kurias didžioji dalis moksersonalo ir beveik visi stutal mokslinius tyrimus bei lljas buvo pakeltu meškeimu, turizmu, svečiavimusl gimines ar draugus, pollpajūryje — kiekvienas pa savo skonį ir galimybes, tuos mėnesius gerai atgal ine jėgas Ir šiandien, jaus iesi žvalūs ir energingi, Ūlai pradedame didelį dareatu Rektorato ir visuomeninių paį sveikinu eks E nizacijų vardu su mokslo metų pradžia, radėdami naują darbo etavisi stengiamės, kad jo ra itai būtų geresni už ankssniuoslus. Ta proga praj pažymėti, kad praėjumokslo metais skųstis nena. ivasarį mes išleidome gauilplomantų laidą — 594 ialistus. Tarp kitko, tai ne visa laida: apie 160 ita nlų universitetą baigs žleVadinasi, pokario metais ęrsitetas bus davęs resikos ūkiui ir kultūrai apie pO diplomuotų specialistų. Ižiugūs skaič'ai, ir jais gai pasididžiuoti, bet dar niau už aritmetinius ra mtl us yra tai, kad kiekviena esti 'vis kuo nors pranaUVtl ■ už praėjusias. Ir pereitų !ZU1I valstybinfai egzaminai
s
NASAUS DARBO, GRAŽIU REZULTATŲ!
įtikinamai parodė, kad absol ventų politinis sąmoningumas, specialybės žinios, kūrybišku mas atitinka tuos reikalavi mus, kurie keliami komunizmo Išplėstinio kūrimo laikotarpio specialistui. Nepalyginamai sklandesnis negu bet kada anksčiau buvo ir jaunųjų specialistų skirsty mas. Noriai sutikdami vykti į paskyrimo vietas, mūsų dip lomantai įrodė, kad jie puikiai supranta savo pareigas liau džiai ir tikrai yra verti gar bingo tarybinio specialisto vardo. Tiesa, dar pasitaikė baigiančiųjų, kurie dėl smul kių asmeninių interesų buvo sunkiau sukalbami, stengėsi įsikibti į šiltesnes vieteles Vil niuje, tačiau efektyvus kom jaunimo organizacijos ir kursų kolektyvų poveikis šį kartą tas nesveikas tendencijas įvei kė šimtu procentų. Draugų sugėdinti, šie studentai vis dėlto pasirašė vykti ten, kur buvo siunčiami, ir reikia ma nyti, kad, nuvykę į darbo vietes, jie, kaip ir visi kiti, dirbs stropiai ir kūrybingai. Žodžiu, pereitais mokslo me tais neturėjome nė vieno ab solvento, atsisakiusio vykti į paskyrimo vietą, ir tai rodo, kad komunistinio auklėjimo srityje universitetas žengė dar
šinil
11
k
J linki kui pii I
LIAIKAS BĖGA, REIKIA SKUBĖT
irai I
•nal ■
C. KUDABA Universiteto partinio komiteto sekretorius
I I nki l. . :dal
Aukštosios mokyklos darbuotojams kiekvienais metais moji rugsėjo yra didelė ir džiugi šventė. Ir nors lasmagu matyti linksmus ir laimingus mūsų naujokų >abJ dus. sveikinti juos, daug linkėti, kartu džiaugtis, bet kia prisipažinti, kad tuokart šmėsteli pavydo jausmas, matyt, daugeliui, ne man vienam. Geras tai, draugiš™ pavydas. Man jis primena, kad rugsėjo pirmoji uni1AWsitete buvo laimingiausia diena gyvenime. „ ffl O kiek buvo tuokart tokių laimingų? ' ? O kiek nuo to laiko praėjo rugsėjų?! ^■ir štai šiais metais dar kartą. . . Dar kartą po senais . mūsų universiteto skliautais susirinko nauja, linksma ir aiibinga studentijos pamaina. 'Visų pirma, tai tikrai -rLAIMINGA pamaina. Kažkaip pažįstant su vienu būsimu (dabar Jau tikru) pirmo o studentu, man ilgai teko laukti Iš jo atsakymo ankstesnius laikus. Jaunuolis ilgai nežinojo, ką pa ti. Karo jis neprisimena: gim'ęs 1946 m. Pagalvojau „Dabar jam septyniolikti, vos per dvidešimtį bus, gaus diplomą. Koks laimingas!“. Tik kosminiam ame galimi tokie gyvenimo tempai. Ar galima nepavyi?l Ir ne vien tuo ypatinga ši jaunųjų pamaina. Ji tiko žodžio prasme — KOMJAUNUOLIŠKA. O tai digarantija, nes su komjaunuoliais jokie sunkumai alsūs. Neužlalkysiu Ilgai jūsų dėmesio. Pirmai pažinčiai, yt, užteks. Juk aš ir tenorėjau pasakyti, kad Jūs to.. tokie laimingi, kad Jūs daug galite, ir kad iš labai daug laukiama. Tai reikia labiausiai vertinti tanginti. Sveikinimai tuoj baigsis. Po poezijos teks pasidomėproza. Ir dar kokia — neišskaitoma, rankraštine. Šiandieną iš Jūsų užtenka Jūsų linksmumo, gerų noryžto. Rytoj reikės darbo, poryt — rezultatų. Laibėga, reikia skubėt. Universitete atidėliot — vadinalogal. baigdamas noriu Jums, jaunieji draugai, palinkėti o (pasakysiu pačiu prozalškiausiu žodžiu) — geleVlsur — darbe, charakteryje, valioje, sporte ir dal— tiks visur ir visada, net jausmuose ir kituose elektualiniuose dalykuose.
is
.
* r------------------ ----
•
UNIVERSITETO REKTORIUS DR. J. KUBluUS Tauragės rajono „Lenino ke vl^4tsvarbų žingsnį į priekį, gelyje kitų aukštųjų mokyklų. vykiose studentai skaitė visuo liu“ ir Zarasų rajono Puškino 1962/1963 mokslo metais Respublikinei studentų mokslo menei paskaitas įvairlomis kolūkiuose. Studentams talki universitete toliau buvo inten darbų apžiūrai buvo patelkti mokslo, ateizmo, tarptautinės ninkavo jų draugai iš Odesos, syviai dirbamas mokslinis ciar- 86 darbai, iš kurių 8 buvo ap padėties temomis, Surinkta ne- Tartu ir Rygos universitetų. bas, kilo dėstytojų kvalifika dovanoti pirmojo laipsnio, 13 maža medžiagos respubllkos Tai buvo malonus, naudingas cijos. Dar 19 dėstytojų apgy — antrojo laipsnio ir 10 tre ateistiniam muziejui. Svarbus bendradarbiavimas. Stovyklose nė disertacijas ir įgijo mokslų čiojo laipsnio diplomais. renginys buvo susitikimas su dirbo ir šefuojamieji nepilna kandidatų laipsnius. TSKP Turiningas buvo praėjusiais studentų tėvais. Komjaunuo mečiai nusikaltėliai. lst. kat. dėstytoja drg. Beržins- mokslo metais ir visuomeninis liai šefuoja nepilnamečius nu Praėjusiais metais toliau to kaitė apgynė dls. tema „LKP studentų darbas, kuriam va sikaltėlius, auklėja juos, . pa bulėjo universiteto saviveiklos veikla, auklėjant darbo žmo dovavo universiteto partijos, deda mokytis. kolektyvai, kurių progra nes proletarinio internaciona komjaunimo, profsąj. organiza Neužmiršo komjaunimas ir mos pasižymėjo ir geru reper lizmo dvasia 1927—1940 me cijos. Buvo suorganizuoti su savo senos tradicijos — va tuarų lygiu. Negalime skųstis tais“, Liaudies ūkio ek. kat. sitikimai su mokslo ir visuo saros darbo stovyklų, kuriose ir saviveiklininkų aktyvumu: asp., dabar kat. v. d. Pajuodis menės veikėjais, klausimų ir ŠĮ kartą dalyvavo apie 1500 visi jie entuziastai, dalyvavo „Mažmeninės prekybos tinklo atsakymų vakarai, draugystės studentų. Stovyklos buvo Įkur rinkimų kampanijoje, surengė vystymo Lietuvos TSR mies- vakaras su Kubos, Vietnamo tos vienuolikoje kolūkių. De nemaža koncertų tiek universi tuose klausimai“, Liet, klb. ir Gruzijos studentais. Dauge vyniuose iš jų buvo dirbama tete, tiek už jo ribų. Liau kat. v. d. Balkevičiaus „Da lis grupių palaiko ryšius su statybos darbai, viename kom dies dainų ir šoklų ansamblis bartinės lietuvių kalbos sin Minsko, Rygos, Odesos, Tartu postuojamos durpės, viename koncertavo mūsų svečiams —. taksė“. Nemažos teorinės ir ir kitų universitetų auklėti — lauko darbai. Geriausiai Baltarusijos universitete stupraktinės reikšmės turi Rau- niais. Tėviškėse" ir darbo sto- dirbo stovyklos, Įsikūrusios (Nukelta i 2 psl.) , deliūno, Lozuralčlo, Čebelio, Bucevičlūtės ir kitų disertaci jos. Nemaža kandidatinių di sertacijų šiuo metu yra baig Visų salių proletarai, vienykitisi ta ar baigiama, ir reikia tikė tis, kad prasidedančiais moks lo metais sėkmingų gynimų bus dar daugiau. Jau šiuo me tu spaudoje yra paskelbta apie draugų Puodžlūnaitės, Dvarec ko ir Krasausko disertacijų gynimą. Nors pernai, kaip Ir anks čiau, mokslinėse tarybose daugiausia buvo svarstomi mokslų kandidatų darbai, šiuos metus neperdėdami ga lime pavadinti daktaro diser tacijų metais. Ligi šiol moks lų daktaro laipsnio suteikimas mūsų universiteto darbuoto jams buvo dar palyginti retas VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, atsitikimas, o pernai šį laipsnį PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS įgijo net penki docentai: Gregorauskas, Laucevičius, Mar Kiną nuo 1950 metų Nr. 25 (460) 1963 m. rugsėjo mėn. 14 d. Kaina 2 kap. cinkevičius, Lelis ir Zaksas. O dar džiugiau, kad tai tik pra džia, nes šios rūšies darbų da bar dirbama daug ir Intensy viai. Baigia rašyti daktaro disertaci'as docentai Statulevlčlus, Naftalevičtus, Zlnkevlčius, Žilėnas, stipriai, ipusėjo Tačiau, tikriausiai, dar ne vle-Z Marytei Svabauskaltel, Dan K. TURONIS profesorius Pranskus-Zallonis, nas dainuos plačia krūtine, ( ♦ docentai Tamošiūnas, Palionis, guolei Adomaitytei Ir dar 868 suksis šokėjų ratelyje. Po ke- > Buckus. Lebedys. M’s'ūra. Ma- jaunuoliams ši diena buvo ne žiul's, Meškauskas, Bolotlnas, paprasta. Pirmą kartą atvėrė meninių organizacijų bei pir- lėtos dienų prasidės priėmimo į ansamblį konkursas. . , Pa filologijos mokslų kandidatas auditorijų duris kaip pilnatei makursių atstovai. siai žilojo universiteto nariai, Antonovičlus ir kiti. Rektorius J. Kubilius pa teks geriausieji. kaip tikri šių rūmų šeiminin Švelni muzika pripildo sa Mokslo srityje pagal gali kai. Ir džiaugsmas, ir susijau sveikina susirinkusiuosius su mybes stengėsi nuo dėstytojų dinimas širdyje. Ar sugebėsi naujųjų mokslo metų pradžia, lę, o joje poros, poros. . . Ir nesvarbu dabar, kuris čia neatsilikti ir studentai. Jų d’p- me būti tikrais ir pilnaverčiais palinki sėkmės studijose. Universiteto komjaunimo pirmakursis, kuris diploman lominiuose, kursiniuose, labo- studentais? O aplinkui drau retoriniuose darbuose galima giški ir padrąsinantys žvilgs komiteto atstovas J. Karosas tas. . . paskaito “raportą apie studen rasti daug vertingų pastebė- niai. Taip gera širdyje! tų nuveiktą darbą vasaros jimų, kurie kai kada labai Pirmasis naujųjų mokslo atostogų dienomis. praverčia katedrų moksliniam metų vakaras — pulkus kaip darbui. Studentų mokslinė niekada. Į aktų salę būriais ir Fizikos ir matematikos fa draugija šį pavasarį surengė po vieną eina ir eina studen kulteto diplomantas G. Mise šešioliktąją mokslinę konferen tai — daugiausia pirmakur vičius duoda studentiškus pa ciją, kurioje buvo perskaityta siai. Juk jiems skirtas šis va tarimus pirmakursiams. — Šiandien jūs svečiai — 220 pranešimų, nagrinėjančių karas. Čia ateina ir Marytė pilnateisiai šeimininkai, respublikos ekonomiką, revo Svabauskaitė, Ir Danguolė rytoj — sako G. Misevičius. — Tad Adomaitytė. Tikriausiai, jos liucinio judėjimo Lietuvoje viena kitos dar nepažjsta, ta iš karto įsijunkite į universi Istoriją, kalbą Ir literatūrą, čiau abi studijuos tuos pačius teto studentišką gyvenimą. Žiūri į pirmakursius ir ma puslaidininkius, tikimybių ir matematikos dėsnius ir taisyk Jų nuoširdų pasiryžimą at skaičių teoriją, augalų augi les, teorijas. Jas riša tie patys tai kakliai semtis mokslo, būti norai, tas pats ryžtas. Matau mo stimuliatorius, plaučių, jų susijaudinusius veidus. Ak gerais visuomenininkais. skrandles, širdies chirurgiją, tų salėje jos pirmą kartą. Rimas Sodeckus studijuos kai kurias vėžio problemas ir Renkasi ,,seniai“, praleidę va teisę. Jis jau žino prakalto daugelį kitų dalykų. Konfe sarą statybų pastoliuose, kol kainą. ūkių laukuose, turistinėse ke — Mes mokysimės taip, kad rencijoje dalyvavo svečiai iš lionėse. Įdegę, labiau užsi- neapvlltume dėstytojų ir drau 14 Tarybų Sąjungos miestų, grūdinę. gų pasitikėjimo, būsime to o mūsiškiai su savo praneši Už prezidiumo stalo susėda kiais, kokiais moko mus būti mais taip pat svečiavosi dau- universiteto vadovybė, visuo- komjaunimas, — visų pirma kursių mintis išreiškė R. So= deckas. Žmogus gražus tada, kai jis kam nors pasiryžta, — pasa kė universiteto komjaunimo komiteto sekretorius J. Ne krošius. — O jūs ryžotės di deliam žygiui, tad sėkmės! Įdomiai Ir turiningai šie Šiais metais 92% įstojusių met praleido mokomąją fi pirmakursių yra komjaunuo liai. Tai, be abejo, turės dide zinės geografijos praktiką geografijos trečio kurso lį reikšmę keliant studentų studentai. Jie tyrinėjo Za tarpe idėjinį sąmoningumą, rasų ir Utenos rajonų kai J. KAROSO komjaunuolišką drausmę. kurių apylinkių dirvože FOTOREPORTAZAS — Kas buvo šeštadienį III mius, augaliją, hidrologiją universiteto komjaunimo ple ir geomorfologiją. Buvo nume, tikriausiai pastebėjo, atliekami ir meteorologi kad urzgliams, skeptikams ir niai stebėjimai. Mokomąją! pesimistams ne vieta mūsų NUOTAIKINGAS UŽRAŠAS praktikai vadovavo dėst. tarpe, kad mūsų komjaunuo PASITINKA MUS PRIE [ĖJI Galvydytė ir Ščemeliovas. MO I KĖDAINIŲ RAJ. „ĖRIŠ liai atlieka didelius Ir svarbius Kultūringai praeidavo KIŲ" KOL. ĮSIKŪRUSIĄ KPI darbus, — tęsė J. Nekrošius. STUDENTŲ DARBO IR POIL laisvalaikis. Studentai susi — Reikia nuo pat pirmų die SIO STOVYKLĄ. BUSIMIEJI draugavo su kaimo jauni INŽINIERIAI NESTOKOJA nų pajusti mūsų organizacijos mu, paskaitė paskaitų, kon TAIKLAUS SĄMOJO IR STU žygio tempą, eiti drąsiai, pir certavo. DENTIŠKO JUMORO. FILOLO mose gretose.
o
O
UHNTAt
PRASIDĖJO NAUJIEJI
DML/GL/
VASARA
GIŠKO ENTUZIAZMO.
Po oficialiosios dalies koncertavo universiteto nusi pelnęs liaudies dainų ir šoklų ansamblis. Ne vienas pirma kursis širdyje pagalvojo, kaip gera būti šio kolektyvo nariu.
NUOTRAUKOJE trečia kursė Rita Juškaitė atlieka meteorologinius stebėjimus. K. STASENO nuotr.
t
Našaus darbo, gražių rezultatų!
(Atkelta iŠ 1 psl.) Darbo bus daug, ir laiko būdus. Tai yra jūsų studijų dijuojantiems Vietnamo ir Ku objektas, ir tuos dalykus turi jam atlikti taip pat reikės bos studentams, lenkų turis te Išnagrinėti visapusiškai, pa daug. Todėl svarbu jau iš tams, Lvovo studentams, Vil žinti visus dėsningumus, vi karto jį gerai suplanuoti. niaus miesto darbo vetera sas reikalingas detales. Bet Žmogus negali visą laiką vien nams, buvo išvykęs į Druski šiuolaikinė medicina negali iš tik mokytis, o derinti darbą su ninkus, Alytų, Lazdijus. Aka siversti be daugelio kitą poilsiu be planingos dienotvar deminis choras lankėsi Prie mokslų paslaugų. Todėl, be kės sunku. Taigi, apskaičiuo nuose. Teatrinė studija pastatė kita ko, Jus mokys fizikos ir kite savo laiką, kad Jo pa Ratigano veikalą ,,Naktinis chemijos. Tai nereiškia, kad kaktų ir paskaitoms klausyti, reidas“, kuris buvo parodytas jūs tapsite ne tik gydytojais, ir dirbti savarankiškai, ir kul Akademiniame dramos teatre, bet dar fizikais ir chemikais. tūriniams poreikiams patenkin Varėnoje, Dauguose, taip pat Mokysitės jūs ir užsienio kal ti, ir pašokti. Kultūringas buvo transliuojamas per res tos, nes gydytojui reikia mo žmogus negali užsidaryti siau publikos televiziją. Pučiamųjų kėti paskaityti naujausią pa ruose specialybės rėmuose, instrumentų orkestras gastro saulinę mokslinę literatūrą. jam reikia plataus akiračio. liavo Rokiškyje, Nidoje, Plun Vadinasi, universitete susidur Prastas bus lituanistas, jei jis gėje, Šilutėje, Jurbarke, Vlekš site su pagrindinėmis ir pagal nieko nenusimanys apie mate niuose. Gegužės mėnesį su binėmis disciplinomis, ir svar rijos sandarą, prastas ir fizi premjera pasirodė naujas cent biausią dėmesį teks skirti pir kas, jei nenorės paskaityti rinės saviveiklos kolektyvas mosioms. Bet, bijodamas būti naujų mūsų rašytojų knygų. — estradinis orkestras. Res blogai suprastas, noriu pabrėž Universitetas nori, kad jūs bū publikinėje saviveiklos kolek ti, kao pagalbines disciplinas tumėte visapusiškai išsilavinę, tyvų apžiūroje liaudies dainų mokytis reikia taip pat labai ir pasiekti tai — visiškai re ir šoklų ansamblis ir teatrinė rūpestingai. Nieko nereikalin alu. studija užėmė pirmąsias vie go mes nedėstome. O tie da Tarybų valdžia yra studen tas. lykai, kurie į mokymo planus Ne sykį pradžiugino ir mū įtraukti, yra iš tikrųjų būtini, tams sudariusi puikias sąly sų sportininkai. Universiteto ir. jų neišmokus, negalima gas, lėšų Jų reikalams negai irkluotojai „Žalgirio“ koman studijuoti paties specialybės li. 1962 m. vien studentų sti pendijoms buvo išmokėta 784 dos sudėtyje Liucernoje iško objekto. 410 rublių. Vienas stacionari vojo pasaulio vicečempionų Kiekvienam studentui reikia nio skyriaus studentas valsty vardą, o trečiojoje TSRS tau tų spartakiadoje aukso meda labai rimtai studijuoti mark bei per metus kainuoja 780 lius. Spartakiados sidabro me sizmo-leninizmo mokslą, nes rb 70 kp. Jūs apgyvendinami moderniškai įrengtuose bend dalį penkiakovės varžybose laimėjo penkto kurso ekono prastas bus tas specialistas, rabučiuose, naudojatės sudė mistas Saparnis. Gerai pasiro kuils neturės mokslinės pa tingomis laboratorijomis ir dė spartakiadoje universiteto saulėžiūros. TSKP istorijos, turtingais mokslinės bibliote dviratininkai, krepšininkai, pelitinės ekonomijos, dialekti kos fondais. Nemokėdami jo kio ^nokesčlo už mokslą, gau tinklinlnkai, gimnastai. Vis populiaresnis darosi ir nio ir istorinio materializmo nate stipendijas, kurių nieka sportinis turizmas, į kurį dau žinios padės Jums orientuotis da niekam nereikės grąžinti. giau įsijungia ir dėstytojai. visuose gyvenimo klausimuose. Šiemet mes pradedame naujo 400 vietų bendrabučio staty Universiteto turistų maršrutai vingiuoja po visą Tarybų šalį. Šiais metais pradedamas skai bą, ir buitinės sąlygos dar la Kelionių įspūdžiai plečia aki tyti komunizmo mokslinių pa biau pagerės. Rūpindamasi jū ratį, naujos pažintys dar la grindų kursas dar labiau iš sų reikalais, partija ir vyriau biau stiprina tautų draugystę, plės studentų marksistinį aki sybė reikalauja tik vieno: gerai o sveikatingumo požiūriu taip rati, padės išstudijuoti TSKP mokytis, tapti gerais specialis tais. Todėl, aišku, blogas mo pat sunku ką geresnio sugal Programą, kelius į komunisti kymasis ar kitoks tarybinio voti. studento vardą žeminantis el Bet universiteto vasara bu nės visuomenės sukūrimą. gesys nebus toleruojami. Jūsų vo skirta ne tik darbo sto Nerėdaml tapti gerais spe vykloms, turizmui ar meške cialistais, turėsite daug ir at kolektyvai privalo užgniaužti riojimui. Rugplūčlo mėnesį kakliai dirbti. Pirmiausia rei bet kokį neigiamą reiškinį, čia buvo pilna Jaunimo, o au kės atidžiai klausytis visų padėti suklydusiam ir rūsčiai bausti nesitaisantį. Norintie ditorijose virė darbas. Buvo skaitomų paskaitų, iš ji dykinėti turės savo vietą egzaminuojami tie, kurie pa jums mokti tai, kas parašyta vado universitete užleisti norintiems reiškė norą studijuoti mūsų vėliuose. Bet tai tik mažytė mokytis. universitete. Kadangi į vieną darbo dalis, vien su ja toli ne stacionarinio skyriaus vietą nueisite. Visos Keletą žodžių noriu pasa šiuolaikinio pretendavo maždaug du sto mokslo šakos vystosi* kyti ir paskutiniųjų kursų nepa jantieji, universitetas busimuo prastai sparčiai, todėl nė to studentams, kuriems gyvent' sius studentus turėjo iš ko pa buliausias dėstytojas niekada ir dirbti mūsų kolektyve liko sirinkti, egzaminatoriai kruopš nesugebės sugrūsti į paskaitas nebe ilgai. Visas jėgas skirda čiai patikrino Jų žinias, priė- visų mokslo naujienų. Galų mi diplominiam darbui ir ėmimo komisija peržiūrėjo gale čia ne vidurinė valstybiniams egzaminams, tuo charakteristikas, anketų duo kui užtenka, parėjus mokykla, pačiu patikrinkite, ar jūsų ži į namus, menis, susipažino su kiekvienu išmokti tą, ką mokytojas aiš niose neliko spragu, ar 'au stojančiuoju. Toks tankus tik kino klasėje. Mūsų paskaitose esate pasirengę būsimam dar rinimo filtras padėjo atsijoti nubrėžiamos tik pagrindinės bui. Esamas spragas reikta pačius gabiausius ir labiausiai vienos ar kitos disciplinos gai stengtis užpildyti dar čia. nes Išprususius, nors, reikia pasa nurodoma bendroji to da išė'ę dirbti, privalėsite kvali kyti, kad ir nemaža konkurso rės, mokymosi kryptis, iške- fikuotai spręsti visas savo speneįveikusių Jaunuolių turėjo lyko liamos pi-oblemos, į kurias clalvbės problemas. Ko ne'šneblogas žinias. Tai įpareigo reikia labiausiai dė mokote studiluodaml, vis tiek ja priimtuosius pateisinti pasi mesį. Visas kitas atkreipti turėsite Išmokti dirbdami, tik žinias turi tikėjimą ir įrodyti, kad Jie iš susirinkti pats studentas. To tada tai jau bus sunkiau, nes tikrųjų verti mokytis tarybi dėl jam būtina išmokti dirbti ten nebus dėstvtoių, su ku nėje aukštojoje mokykloje. Išmokti anali riais galima kiekvienu momen žodžiu, šiemet mes priėmė savarankiškai, tu pas'konsuituoti. Linkiu zuoti, daryti išvadas, me 870 stacionarinio skyriaus Vidurinėje mokykloje kurti. jums maksimaliai pasinaudoti buvo pirmakursių. Universiteto gy dėstomos tik neginčijamos tie visomis universiteto teikiamo venimas, studijų specifika sos, o čia teks susipažinti ir mis galimvbėmis Ir sėkminga' jiems yra dar nepažįstami da su neištirtomis, abejonių ke baigti aukštąjį mokslą. lykai, nors Jau nuo šiandien liančiomis problemomis. Nie Partijos kel’ami aukšta'ai jie turi vieningai įsilieti į kas, žinoma, nereikalaus, kad mūsų bendro darbo ritmą. To jūs tuos neaiškumus išspręstu- mokyklai reikalavimai yra di dėl norėčiau bendrais bruožais mėte, bet galvoti, kaip juos deli, ir, norėdami neatsillkt' supažindinti juos su tuo, ką išspręsti, reiks. Ateity, o ta nuo veržlios tarybinio mokslo universitetas duoda studentui ateitis netolima, sėkmingai ga raidos. tuHme dirbti iš peties. ir ko reikalauja Iš jo. Vyres lės dirbti tik tas, kuris savo Pernai pasaulis stėbė'osi Ni niųjų kursų studentams ir specialybę mokės ne tik kaip kolajevo ir Popovič'aus kos miniu žygiu, o šj pavasari Bvdraugams dėstytojams tai ga geras amatininkas, o sugebės kovskis su Tereškova vėl su li būti ir nuobodoka, bet, ti moksliškai analizuoti visus mušė visus kosmonautikos re kiuosi, jie atleis, nes šioje kordus. Ir v'sa ta' — tarv^'nio salėje dominuoja pirmakur darbe kilusius klausimus. Savarankiškas darbas, visų mokslo genijaus vaisius. Tary siai j ą demokratijos principai reikalauja taikytis prie dau pirma, yra didelis skaitymas.’ bų Sąiungos vyriausybės pas Jau pirmomis dienomis dės- tangomis paslrašvta sųtart's gumuos. dalinio branduolinių sprog Aukštasis mokslas nepana tytojal Jums nurodys, su ko dėl uždraudimo sumažino šus į vidurinį nei savo meto kiais veikalais turite susipa dinimų tarptautini įtempimą, ir š' žintoms žlnti. Reikalingoms dais, nei apimtimi. Vidurinėje pragiedrėjus! atmosfera nutei kalbos įsigyti vien lietuvių mokykloje reikėjo tik moky kia dar entuziastingiau djrbt' . tis, o čia, šalia mokymosi, rei neužteks, todėl jau iš pirmų kės studijuoti. Ten gavote dienų reikia susirūpinti kalbų talkos, progreso, komunizmo žmogui būtiniausius mokslų mokymusi. Rusų kalbą išmo labui. Gabus ir energingas se pagrindus, bet neįgljote jo kote vidurinėje ‘ mokykloje, nojo Vilniaus universiteto ko kios specialybės. Universitete bet, susidūrus su specifine lektyvas gali įnešti savo indėlį terminologija, visos jėgos turi būti sutelktos specialybės į žinias ir įgūdžius, kurie bū- sunkumų bus tikriausiai ne į didžiąją mūsų gyvenimo rai •tlni busimajam darbui. Saky vienam, todėl Šios kalbos mo dą, ir stenkimės, kad jis būtų sim, jūs studijuojate medi kėjimą reikia patobulinti. Dar įneštas su kaupu. Linkiu pro ciną. Norėdami būti gerais gy labiau reikia susirūpinti su už fesoriams, dėstytojams Ir stu dytojais, privalote be prie sienio kalba, kurią kol kas dentams našaus darbo, gražių kaištų pažinti žmogaus anato vidurinėse mokyklose retas rezultatų. miją, ligų sukėlėjus, gydymo kas pakankami išmoksta.
Iškilmingai įteiktos stūdiji knygutės
Prie Centrinių rūmų aktų salės su nekantrumu lūkuriuoja Ekonomikos fakulteto pirmo kurso studentai. Laukia iškil mingo naujųjų mokslo metų atidarymo pradžios. Ir štai! EF dekanas doc. J. Pauliukonis, Iškilmingai sveikindamas, ati daro susirinkimą. Toliau deka nas suoažindina pirmakursius su akademine fakulteto tvarka. Dekanas praneša, kad šiais mokslo metais į EF liaudies ūkio ekonomikos specialy bės pramonės specializaciją nriimta 20 studentų. į preky bos specializaciją 20 studen tų, pramonės ir maisto pre kių ekonomiką — 25, darbo ekonomiką — 25, finansų ir kredito specialybų — 40 ir buhalterinės apskaitos specia lybę — 25 studentai. Viso į Ekonomikos fakultetą priimta 155 studentai, kurių tarpe 40 atvykę iš gamybos. Ir šta’ mes atsitiktinai su sipažįstam su pramonės eko nomikos specialybės studentu Jonu Visockiu. Pakalbėję ma tome, kad tai kuklus, ramaus būdo vaikinas. Jis mums pa-
t
pasakojo ap.e nueitą sa varankiško gyvenimo kelią. Mokėsi Širvintų rajono Gelvonių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1958 m. Vaiklnas, nesibijodamas sunkumų, pasuko Į gamybą, Iki 1960 metų dirbo Širvintų MMS. Po to buvo pašauktas į Taryblnės armijos eiles. Būdamas ko vinės parengties pirmūnu, jis prieš laiką atleidžiamas stoja miesiems egzaminams. Jonas kartu su kitais 49 studentais mokysis bendra tvarka, o liku sieji 115 turės dirbti gamybo je ir vakarais klausyti paskai tų. 20 pramonės ir maisto pre kių ekonomikos specialybės studentų skiriama dirbti į Vil niaus universalinę parduotuvę. Jiems vadovaus vyr. dėst. Milaknis. Visi nestažlninkai pa skirstomi į maistprekybos, pramprekybos organizacijas, elektros skaitiklių gamyklą, staklių gamyklą „Komuna-
Svarbių problemų BŪRELIS
Tarybų Sąjungoje yra daugiau negu penki milijonai šeimų. Seimą glaudžiai surišta su įvairiausiomis gyvenimo sferomis. Ji priklau so nuo visuomeninio gyvenimo ir pati savo ruožtu veikia jį. Štai ko< ėl toks dh elis šei mos vaidmuo sprendžiant komunistinio auk lėjimo problemas. Išmokyti žmogų valdyti savo laimę — toks yra mokslo apie šeimą uždavinys. Sitam klausimui filosofija vis dažniau kreipiasi į liaudies gyvenimo, į Įmonių prak tinio darbo su žmonėmis patyrimą. Ji studi juoja darbo žmonių idealus, minčių būdą, jų poilsį ir mokslą. Sociologinių tyrimų centras prie filoso fijos katedros buvo suorganizuotas 1962 m. rugsėjo mėn. Jo dalyviai — dauguma stu dentai, baigę tris-keturis filologijos fakulte to kursus ir turintieji nedidelį žurnalistinį darbo patyrimą. Pagrindiniu tyrimų objektu buvo pasi
ras“, fabrikus „Sparta“ ir ii lija“. i Sveikino pirmakursius J nas iš seniausių EF dėstyti profesorius D. Budrys, šiltus sveikinimo žodžius ihi prisimins pirmakursiai. Su fakulteto komjauni' organizacijos veikla pirJ kuršius supažindina komjaul mo biuro sekretorius A. ?.| tuzevlčius. į Sveikinimo žodį tarė ir 1 kulteto profsąjungos pirmini kas V. Slavinskas, kuris pi člai nušvietė visuomei itl veiklos esmę, davė informal ją apie veikiančius univerl tete saviveiklos bei mokslini! būrelius. Ir štai pirmakursiams ■! mingal įteikiamos stati knygelės, apie kurias ne kai buvo, svajota. S. ZAICEVAS
rinktas Grlglškių bandomasis komunistui | darbo kombinatas. Ne gyvenimo pagražli mui pasirinkome vieną geriausių Lietui Jmorių. Pasirinkome jĮ todėl, kad, kovoji su bendrais mūsų gyvenimo sunkumais, d giškiečlai dažniausiai randa tikrus kelius. Aukštas buities, kultūros bei gamyb lygis, butų problemos išsprendimas — vi tai tapo objektyviu pagrindu darbininkų i žiningumo bei aktyvumo augime. Spręsi H patys: bevelk kiekvienas mokosi, pusė įJ bininkų racionalizatoriai, beveik visiakB viai dalyvauja saviveikloje. j\ Ir štai praėjo metai. B Siame darbe dalyvavo daugiau negu B žmonių. Surinkta daugiau kaip 1000 ; B tų. sukaupti įdomūs stebėjimai. Si medžiaB apdirbama ir jau dabar leidžia padarB svarbias išvadas. Savo darbo rezultatais tB me keletą kartų pasidaliję ir respublikin ■ spaudoje. as Naujais metais mūsų veikla pasidarys t K platesnė. į tyrinėjimų orbitą bus įjun(rer stvaičiavlmo mašinų gamykla ir eilė kitų. ■ siplės ir studijuojamų problemų ratas. Ki ta čiame visus įsijungti į mūsų gretas. N. SOLOVJOVAS (nr filosofijos mokslų kandi kBh V. JUSTICKIS ani 1F
Po Labūnavos dangumi Antai, vaivorykščių varso mis lyžtelėjęs horizontą, lieps nodamas jau grimsta varinis saulės obuolys. . . Ir taip, saulėlydžiu nuo Ne vėžio užbaigusių eilinę darbo dieną filologų skubėdavo su tikti, gaivi rugplūčlo sutema. Nenuobodžiavo filologų ket virtoji pamaina! įsikūrusi po svetingu Labūnavos dangumi. Niekas nesiskundė nuovargiu, kaulų, sąnarių mauduliu, ne pasiduodavo netgi šėtoniškai miego pagundai^Ir ko ilgėtis,
S. ŠILEIKA aimanuoti, jei aplinkui tiek daug nuoširdžių draugų! Tik pasidairyk, ir sutiktas moks leivis ar ūsuotas dėdė palydės tave bičiuliškai, su šilta šyp sena, pasidomės, ar nekamuo ja nuovargis. Rodos tik dvi, tik dvi sa vaites tepraleldome po sve tingu Labūnavos dangumi. Ta čiau bene į jaučio odą sutal pinsi visa tai, ką teko patirti,
pergyventi stovykloje. K n šmaikštaus jumoro, jaunai ■ į, ko sąmojo, pažinčių užsime I c tarp studentų ir kolūki; I į prie dūzgiančios kuliamos r sandėlyje. Daug, oi daug i maus apie labūnavlečlų i oj. širdumą, jų nuolatinį rūp mąsi stovyklautojų gerbi I galėtų papasakoti stovyl I u virėjos Stasė J. ir Elena savo kulinariniu sumani sugebėję pavergti ne tik Bg sų šefų, kolūkio plrminiBį Filomeno, agronomo MarijeBį bet svarbiausia — koliBi vairuotojų simpatijas ir tai; dis. .. net iki giliausių išnaktų ros namų languose negęsfjW šviesa. Niekas negalv o ■ apie ramų miegą ir tai, ■' anksti rytą teks keltis. Ir W mininkus, ir mus, stovykiaB jus, gaubė nuoširdi draugi'" atmosfera. Beje, retkarčial sudrumsdavo viena kita r( ka. Aišku, stikliuko broli ne prie širdies buvo d ėst;' Balkevičiaus pokalbis apie koholį ir jo gerbėjus. O d jaudinančių minčių sukėlė i putas apie draugystę, H r lystę ir.. . meilę. ii Ir štai Labūnavos ketvli s r išsirikiavo iškilmingai monijai: vėliavos nuleldimB' stovyklos uždarymui.
t S
ai z sST31 f nucį
DRAUGU VASARA
ST. KAVOLELIS IR į MIKUČIUS „APDOB NAUJAI GAUTUS LA'M CIUS. KULTŪRINIS GU MAS VERDA IR TRUMO šiomis poilsio valant mis...
I
MŪSŲ TRIBŪNA
Auklėti komunizmo statytojus Šioje neseniai įsteigto je rubrikoje mes sutei kiame žodi kitų respubli kos ir Tarybų Sąjunųos aukštųjų mokyklų profe soriams, dėstytojams ir studentams. Šiandieninis musu svečias — Mask vos Lomonosovo v. uni versiteto partinio komite to sekretorius M. V. Solodkovas.
Pagrindiniu Maskvos uni versiteto partinės organizaci jos uždaviniu yra kolektyvo mobilizavimas TSKP XXII suvažiavimo nutarimų apie materialinės-techninės komu nizmo bazės, komunistinių santykių sukūrimą, naujo žmogaus auklėjimą vykdymui. Sprendžiant šiuos uždavinius, labai svarbus vaidmuo prl-
llaudies ūkį 96 moksliniai ty rimai . Tačiau universitete dar yra trūkumų organizuojant moks lini darbą. Dar stebimas daugiatemfškumas, tyrimų planai dažnai sustatomi remiantis' asmeninėmis darbuotojų pa raiškomis, nevisada atsižvel giama į mokslo vystymosi perspektyvas ir liaudies ūkio poreikius. Pavyzdžiui, be ty rimų koordinacijos kieto kū no teoriją vysto visa eilė fi zikos ir mechanlkos-matematikos fakultetų katedrų. Atsie tai dirba automatų ir automa tinio valdymo teorijos srityje kelios mechanikos-matematikos fakulteto katedros ir t. t. (Nukelta i 4 psl.)
lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllltlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
RAUGU
ATASKAITOS IR RINKIMAI
IV/.S/R/4 r čia po darbo megsAS I ■iOS DAINOS. KONCERTAI. Kilinksminimai. stoKloje, kaip ir visur, ■kas nesiskundžia ape1T
O VIDA CEPAITYTE NO. KAD EDVARDAS KA RKAS IŠGERIA PIENO UGIAU, NEGU VISOS PA INŪS MERGINOS.
1. YRA KUO PASIDŽIAUGTI ^■sės fakultete įvyko komdt Ko organizacijos ataskalKnkiminls susirinkimas. 1 fakulteto komjaunimo Hzacija, vadovaudamasi 11 B CK birželio Plenumo ir S CK III Plenumo nutazia I pasiekė gražių laimėjl■ar I eologiniame ir organiza’ e I ie darbe, tapo pilnateisiu ;in :;:li lito šeimininku. Konkreas darbe, moralinio ko3 t|mo statytojo kodekso 111sodinimas praktikoje, koų- ■ aukštą žinių įsisavinimą ta pagrindiniai klausimai, uriuos sukosi visas kom io organizacijos darbas, rindinį dėmesį mūsų zacija skyrė mokymosi mams. Komjaunimo orIcijos akademinis sektokartu su akademine komlir profbiuro akademiniu Ijfcįumi dėjo daug pastanl®id fakultete būtų likvlpaskaitų praleldlnėjikad pakiltų mokslo urnas grupėse. Gerą rvą parodė ketvirto kurdental, kurie atsisakė ų lankomumo žurnalo, nepraleisti nei vienos r5 tos. Iš pradžių mes su|ome šia iniciatyva, gal, kad atsiras plktnauo faktų, tačiau, pasiroogąstavome be reikalo, 1 komjaunimo biuras paiską, kad ši gera inlciai autų sparnus, kad kurjaunuoliai pajustų atsa kęs jausmą prieš kolek■ Toks pasitikėjimas stutajs subūrė juos į vieną |K, sucementavo kolektyiKi’ras Pakaitų lankymas pu Ikaus mokymosi laidas. J tokai abu semestrus baiI dvejetų ir mokymosi atli- |i užėmė pirmą vietą faI!. Šiais mokslo metais I urnalo atsisakyti ir kiti
eitais mokslo metais, )llfl nus su 1960/61 m. m.. tų praleidinėjimas be E narnos priežasties sumaaugiau kaip per pusę. Ižlui, jeigu per 1960/61 vien rudens semestrą be ^narnos priežasties buvo fta 1952 vai., tai per abu v: f šių mokslo metų cl rus praleista tik 1913 m J jie skaičai akivaizdžiai kad kom’aunlmo organivadovaujama partinės zaciios, nemažai padir-fll stinrlnant fakulteto akadrausmę. Nemaža kom iui ilial padarė ir kultūriJ. N fakulteto ____ gyvenime — j Vilniaus televiziją organiį Pi Marcinkevičiaus apyDs Pušis, kuri juokėsi“ Pglšką teismą, surengė ke?»ncertų išvykose, orgasusltikimus su buvusvencimo kaliniais, susisu rašytoju Ragausku Nemaža studentų da' SMD veikloje, vlsuoM -se universiteto organiM e vadovaujančius pos-
I,
klauso mokslui. Partijos Pro gramoje pasakyta: „Mokslo taikymas tampa sprendžia muoju galingo visuomenės gamybinių jėgų augimo faktoriumi. Mokslo vystymas . ir jo pasiekimų įdiegimas į liaudies ūkį ir ateity bus ypatingo partijos rūpinimosi objektu.“ Maskvos universiteto ko lektyvas vykdo plačius tyri mus visomis pagrindinėmis gamtos ir humanitarinių mokslų kryptimis. Per 1962 metus mūsų mokslininkai pa skelbė apie 4000 mokslinių darbų, organizuota 81 ekspe dicija, kurių dalyvių skaičius siekė 2000 žmonių, įdiegti į
.
KOMJAUNIME
Salinti darbo trukumus tus užima nemažus skaičius ir A. RUKŠĖNAS teisininkų, o tai rodo, kad pas ♦ mus auga žmonės. Tačiau ša lia laimėjimų yra ir trūkumų, jo nepataisė. Ir štai rezultatai apie kuriuos ir norisi pakal — mokslo atžvilgiu pirmakur bėti. siai atsidūrė paskutinėje vie toje, du studentai buvo paša 2. APIE PIRMAKURSIUS linti iš universiteto. Štai prie IR SV. JONO EVANGELIJĄ ko priveda liberalizmas darbe! Argi dabar pirmakursių ne Tikrasis pirmakursių, kaip graužia sąžinė, kad jie nepa studentų krikštas, yra pirmoji judino net mažiausio pirštelio egzaminų sesija. Kaip jai pasi draugams išgelbėti? ruošė pirmakursiai? Apgailė tinai — beveik pusė kurso Atostogos. . . Visi mes jų studentų gavo dvejetus! Ko laukiame, planuojame turisti dėl? Mūsų jaunieji draugai į nius maršrutus, dairomės kur studijas pažiūrėjo gana skep nusipirkti kuprinę, o pirma tiškai — et. kas tos istorijėlės! kursis Mlkolaitis neperka kup Išvarysim! O kai atsisėdo prie rinės. nesidairo į žemėlapius. egzaminų stalo — neturėjo Jo mintys sukasi apie motoro ką pasakyti. Tai buvo rimtas lerį ir baltąją. Tiesa, motoro signalas komjaunimo organi lerio Jonas Mikolaitis netu zacijai. Tačiau komjaunuoliai ri. tačiau Panevėžyje jų ne į tai pažiūrėjo abejingai, tokį trūksta. Kartą ėmė ir susigun savo dvejetų derlių laikyda dė Jonas. Čiupęs nuošalesnė mi atsitiktiniu reiškiniu. Kom je vietoje stovintį plieno žir jaunimo organizacijos sekreto gą, pasileido miesto gatvėmis. rius Mickevičius buvo neori n- Kažin ką būtų Jonas prida clpingas, nekovojo su akade ręs, jeigu ne millcilos dar minės drausmės laužytojais, buotojai. Jie Jonui mandagiai nesitarė su biuro nariais, ga pasiūlė nulipti nuo svetimo lop, kurso žmonės suaugu ir motorolerio ir užeiti Į milici patys žino, kad reikia mokytis. jos skyrių poilsiui — kol gal Mickevičius klydo, o draugai velė prasiblaivys. Ir kaip
IRMĄ kartą apie šį vaikiną išgirdau ir pamač'au jį patį rek torato posėdyje. Nelabai maloni tai buvo pažintis. Tokias norisi greičiau už miršti: lauke saulėta, šil ta, o jos dvelkia pelėsiais ir šalčiu. ...— Už ką jums buvo pareikštas griežtas papeiki mas mokykloje? — A, kokia ten mokyk la! Reikėjo puošti salę, di rektorius skubino... Vienas mokinys šiurkščiai atsikal binėjo. Aš nesusilaikiau ir sudaviau Jam. — Kokia gėda! Tokiu poelgiu jūs pats save pažeminot! — Įsikarščiavau... Paža du, kad tai paskutinis kar tas... i Toks pokalbis vyko ka tedroje. O dabar... Dabar rankoje laikau gluotnaus vaikino nuotrau ką su jausmingu užrašu: „Mano Jadvygai — mano džiaugsmui ir svajonei, o, gal būt, ir mano pirmajai meilei“. Manau, kad jums nekils abejonių, kokiais at vejais rašomi panašūs at minimo žodžiai... Jaunystė sufleriavimo nemėgsta. O štai ir jis pats, gluotnusis vaikinas, sėdi, priešais rektorato, visuomeninių or ganizacijų atstovus ir sve čius. Tai panarina galvą, tai nervingai atsistoja, gniaužo pirštais kėdės at kaltę. Jis tvarkingai apsi rengęs, pasitempęs. Jis net stengiasi tvardytis, bet Jam nesiseka. Ima ir išlekia karštesnis žodelis, už kurį jis paskui dešimtį kartų atsiprašinėja. Vasara. Studentiškai l'nksmas žodis. Kiti šiuo metu įdegusiom, muskulin-
P
nustebo milicininkas, kai vietoje paso Mlkolaitis iš užančio ištraukė... šv. Jono evangeliją ir, maldingai pakė lęs į dangų akis, padėjo ją ant stalo. O juk Joną tik ką priėmė į komjaunimą kurso draugai! Priėmė ir gerai ne pažiūrėjo, ką priima. Dabar Jonas bando viską neigti, ta čiau faktas lieka faktu. Mūsų manymu Jonui vertėtų pagal voti apie savo elgėsį, o ne užimti kažkokio tai „nuikriaustojo“ padėtį. Jonui tu ri padėti ir jo draugai.
3. LENGVABŪDIŠKUMO AUKA
Ketvlrto kurso studentas Pučkorlus Juozas daugiau ty lus. pasakyčiau, netgi ramaus būdo vaikinas — nepriešta raudamas komjaunimo Įparei gojimus vykdo, neblogai mo kosi, o ir šiaip draugiškas. Ir staiga žinia — Pučkorlus ne atsiskaitė su taksi šoferiu už kelionę iš Vilniaus Į Ignaliną. Mes suglumome — nejaugi? Juozas tokių šposų niekada nekrėsdavo. Štai kas paaiškėjo. Prieš važiuojant Į darbų stovyklą,
Juozas susitiko nepažįstamą merginą, visą naktį plepėjo, o ryte miego norėjo. Ir prami go Juozelis pamainų keitimą sį. Juozas galvojo, galvojo, kad negerai padarė — drau gus apgavo, o kai nuėjęs Į autobusų stotį sužinojo, kad autobusai į Ignaliną visi išva žiavę, buvo net betraukiąs no sinaitę ašaroms nusišluostyti, kai staiga jo partnerė jam galvelę paglostė ir meiliai Į ausį sukuždėjo: — Taksi važiuokim. Pinigė lius aš užmokėsiu. Juozas tik linkt galva ir nurūko „Volga“ Ignalinos tink. Atvažiavo Juozas pas draugus kaip koks ministras. Sugrįžo mergina su „Vol ga“ Į Vilnių ir pinigų ieškoti nuėjo, nuėjo ir nebeatėjo. Ir tada prisiėjo Juozukui 27 rublelius iš stipendijos atskai čiuoti. O kiek ‘ ‘ sarmatos! Ir vis per tą lengvabūdiškumą.
4. TRECIO KURSO „FILOSOFIZMAS“ Daug liberalizmo buvo III kurso komjaunimo organizaci jos. darbe. Jau pirmomis pra eitų metų studijų dienomis „Tarybinio studento“ 21 nu feljetonas meryje pasirodė „Kliuku, kliuku puslltrluką“, kur buvo rašoma, kad III k. studentai Kunca, Monkevi čius, Valiūnas vasaros atosto gų metu dirbę pionierių sto-
REPORTAŽAS IS POSĖDŽIO REKTORATE
BAILYS
gom rankom deda plytą prie plytos darbo stovyklo se, keliauja turistiniais maršrutais, kaupia energiją naujiems mokslo metams. O jis... Kodėl jis šiuo me tu ne su kitais? Ruslstas Jurijus Kulikovas pedagoginę praktiką atliko Čiobiškiu mokyklojeinternate. Nuo pat pirmų jų darbo dienų jis pradėjo netinkamai elgtis mokinių, ypač mergaičių atžvilgiu. Pirko joms dovanas, skyrė slaptus susitikimus. Peda gogų kolektyvas ne kartą aptarė Kulikovo elgesį. Apie jį buvo kalbama kom jaunimo organizacijos su sirinkime. Jurijus iš pra džių teisinosi, esą jo elge sy nėra nieko blogo, jis — jaunas žmogus ir pan. Bet paskui pažadėjo: ateity taip nebus. Ir vėl tęsė sa vo. Tada Kulikovui buvo pareikštas griežtas papei kimas. Atrodo, atėjo pats laikas rimtiems apmąsty mams. Bet ne... „Vienas .mokinys pasa kė, kad mokytojas laukia manęs izoliatoriuje, — skaitau aštuntokės J. Va lavičiūtės pasiaiškinimą. — Priėjusi prie durų iš girdau švilpiniavimą. Man pasidarė baisu. Aš pabėgau prie upės. Mokytojas mane pasivijo, kalbėjo gražius žodžius, pradėjo bučiuoti. Paskui prašė, kad ateičiau išlydėti Į Vilnių... Iš drau gių sužinojau, kad jis ne
H. VALUKONIS
vien su manimi taip elgėsi, Dar J’s rašydavo man lalškus, kuriuos liepdavo sunaikinti“. — Kiek šitai mergaitei metų? — Penkiolika... — O jums? Kullkovas tyli. Jis seniai persirito per dvidešimtuo sius. Jo amžius — jau nystės brandumo amžius. Jo vienmečiai jau atitarna vo armi'oie, Jų darbo kny geles puošia įrašai, liudi jantys apie savarankiško darbo stažą... — Paslaiškinklt. Kalbė kit... — Sušlavė ’au. .. Bet aš nieko niekšingo nepada riau. Pradžioje jai norėjau tik padėti, o paskui taip išėjo... — Jis deda ranką prie krūtinės, vėl kartoja tuos pač’us žodžius, mintis. (Sako, kad Jis turi neblogą iškalbą). — Susižavė'au. Užsimiršę” . . Su žmonėmis visada ttirė'au gerus san tykius... Na, pasielgiau ne taktiškai... — O rezultatas? Jūs ži note. kad kai kurios moki nės į mokytojus pradėjo žiūrėti ko'D i amoralius, jau nekalbant apie tėvus? — klausia dalyvau-'antis posėdyje mokyklos mokymo dalies vedėjas. Ir vėl tyla. Ne, šitas vaikinas galvoja ne apie
atgailą. Jo mintis karštli giškai ieško išeities, kad tik išsisukus... , — Kodėl anksčiau slė pėte tiesą? — Charakteristikoje ne buvo nurodytas -konkretus faktas, štai aš ir bijojau prisipažinti, kad neišmestų iš universiteto. — Jo vei das įraušta. Genamas bai mės, jis griebiasi už šiauiello. Atrodo, dar akimirka — ir ims šaukti: „Aš — geriausias, tyriausias, sąži ningiausias... Tik jūs pati kėkit manimi“. — Pasižiū rėkite mano ankstyvesnes charakteristikas. Per aštuo nis metus nė vienos kom jaunimo bausmės neturė jau. . . Vartau Kulikovo asmens bylą. Štai ir charakteristi ka, išduota jam pereinant į universitetą iš Pedagogi nio instituto. Juodu ant balto parašyta: už komjaun’mo įpareigojimų nevyk dymą baustas du kartus... — Kodėl jūs negrąžinot skolų? Prlslskolinot pinigų. Ne tik iš mokytojų, net iš mokinių. — Matot, mano motina labai griežta. Reikalavo, kad visą atlyginimą siųs čiau į namus... Grąžinsiu... — Nepasitikėjo, ar ką?.. Kas jūsų tėvai? — Motina — dantų gy'Moia... Tėvas baigė par tine mokyklą. . . Posėdžio dalyviai nori pasitarti, einąs rektoriaus pareigas prof. S. Jankaus-
vykioje auklėtojais, prisigėrė, susipešė, o paskui ir langus valgykloje išdaužė. Draugai skaitė straipsnelį ir juokėsi, bet rimtai apsvarstyti tokių „didvyrių“ elgesio nesusiruošė. Štai jų samprotavimai — svarstysi kurse ar nesvarstysi, vistlek fakulteto komjaunimo biuras savo bausmę uždės. Si „originali“ frazė, kurios buvo laikomasi visus metus, netru kus atnešė vaisių: už nepažan gumą ir netinkamą elgėsį fa kultete ir už jo ribų III kur so studentas Valiūnas Saulius buvo pašalintas iš universite to. O reikėjo tik principingai apsvarstyti nedrausmingą komjaunuolį, padėti jam, ir Saulius būtų likęs draugų tar pe. Komjaunimo kurso biurui mažai padėjo kurso komunis tai, o ir pats komjaunimo sekretorius Dambrauskas dir bo be ugnelės. Šiais metais naujajam kurso biurui teks nemažai padirbėti stiprinant komjaunuolių drausmę. Tai tik keletas pavyzdžių, tačiau jie aiškiai rodo, kad Teisės fakultete greta gražių laimėjimų dar pasitaiko reiš kinių, kurie nedaro garbės studentams ne tik kaip kom jaunuoliams, bet ir kaip bū simiems teisininkams. Mūsų komjaunimo organi zacija dės visas pastangas, kad ateityje būtų pašalinti ir šie trūkumai.
kas paprašo Kullkovą pa laukti priimamajame. Bet šis dar geras penkias mi nutes reikalauja nepasielg ti su juo griežtai. — Būkite gi pagaliau vyras! — sako kažkurį dės tytoja. — Aš labai myliu savo profesiją, Universitetas man viskas. Ką norit daryknit, tik nešallnkit. Man baisu. Man labai baisu... — jis jau negali susitvar dyti. — Jokios meilės ne buvo... Jeigu aš būčiau ži nojęs... Sėdžiu atsivertęs blokno tą ir galvoju: kaip galėjo išaugti toks tipas? Mane stebina ne tai, kad Kullkovas suklupo. Ką tik stovėjo čia žmogus, tvar kingas, mandagus. Ir štai jo nebėra. Liko tik pasi šlykštėjimo jausmas. Pri verskite miesčionį bijoti — ir jis Išduos draugą, meilę, atsisakys savo įsitikinimų. Jis apsiverks, lies krokodi lo ašaras, atsiklaups ant kelių, kad tik nenukentėtų jo karjerą, kad tik nerei kėtų atsakyti už negražius darbelius. O išsigąsta jis labai greitai. Smulki, men kutė miesčionio dūšelė bi jo, nes žino, kad yra jėgos, — didelės ir kilnios, kurios ją būtinai nugalės. Kulikovą auklėjo šeima, mokykla, komjaunimas. Jį supo geri draugai. Galėjo išaugti principingas, tyras jaunuolis. O išaugo bailys. Kaip gi atsitiko, kad gru pės komjaunuoliai, tiek prasimokę kartu su Kulikovu, nesugebėio Įžvelgti, kad jo tariamosios dory bės tik išorinis blizgesys?.. Apie tai verta susimąsty ti.
1
Auklėti komunizmo statytojus (Atkelta iš 3 psl.)
Kartais naujų mokslinių krypčių atsiradimas nelššaukla mokslinio darbo perorga nizavimo katedrose ir juo la biau fakultetuose. Taip, naujų matematinių metodų įdiegimas į ekonomiką nepaveikė moks linių tyrimų krypties visose ekonomikos fakulteto katedro se. Mokslas vystosi greitai, bet universitetas negali tokiais pat tempais plėstis. Svarbiu fa kultetų vadovybės uždaviniu yra mokėjimas reikiamu mo mentu ir reikiama kryptimi tinkamai panaudoti esamus kadrus. Komunistams būtinas operatyvumas, jie turi Jausti naujo, progresyvaus dvelki mą. Fizikos fakulteto partinis biuras šiuo atveju parodė ge rą Iniciatyvą. Jis sudarė ko misiją, kuri giliai išanalizavo fizikos vystymosi perspektyvas ir numatė atitinkamą fakulteto vystymosi planą. Tokius per spektyvinius planus reikėtų turėti ir kitiems fakultetams. Vykdant Įstatymą apie mo kyklos ryšio su gyvenimu su stiprinimą, pasikeitė studentų sudėtis. Tik humanitariniuose fakultetuose 78,5% dieninio skyriaus studentų turi gamy binį stažą. J gamtos mokslų fakultetus 1962 metais buvo priimta 46,5 procento stažininku, tuo tarpu 1958 metals jų skaičius siekė vos 5 procentus. Naujas kontingentas relka-
lauja ir naujo požiūrio į mo kymo ir auklėjimo darbą. De ja, nevlsada tai pasiseka Iš karto. Lankomumas ir draus mė daugely fakultetų dar ne gali mūsų patenkinti. Parti nės organizacijos ir dekanatai turi griežčiau bausti praleidi nėtoj us ir tinginius. Uždavinių, keliamų partinei organizacijai mokslo, mokymo ir ūkinėje veikloje, Išsprendi mas didele dalimi priklauso nuo Ideologinio darbo lygio. Politinis mūsų studentų ak tyvumas nepripažįsta ribų. į Kubos krizę, įvykius Irake mūsų studentai atsiliepė ne tik karštais pasisakymais, sienlaikraščiais, bet ir konkrečials darbais. Komjaunuo liai organizavo šeštadienines talkas pągalbos Kubai fondo sąskalton Ir vieningai dirbo jų metu. Svarbiausia, žymiai page rėjo drausmė ir darbo organi zavimas bendrabučiuose, ku; riuose pas mus gyvena apie 10 tūkstančių studentų. Klau simų-atsakymų vakarų, dispu tų organizavimas, kolektyvus dėstytojų lankymasis bendra bučiuose Ir pan. neabejotinai stiprina drausmę, aktyvlzuoja studentus. Visasąjunginės stu dentiškų bendrabučių apžiū ros — konkurso rezultate 1962 m. Ministerijos kolegija ir profsąjungų CK prezidiu mas MVU kolektyvui pareiškė padėką už gerą darbo režimo ir poilsio organizavimą bend rabučiuose.
J. CIAPAS žurnalistas-neakivaizdininkas
MINIATIŪROS 1. LIKIMO KALVIS
Dar mažas užėjau į kalvę. Ding-ding-dang bildėjo priekalas ir žybčiojo daužomas metalas. Į šalis lakstė kibirkštys. Geležis tik pamažu pasidavė žmogaus valiai. Nustebęs žiūrėjau į kalvį, besišluostantį suprakaita vusį veidą. Tai buvo didelis, muskulingas vyras, aukšta kakta ir spindinčiomis akimis. Ir aš panorau būti tokiu pat kalviu, savo likimo kalviu.
2. SVIESA Mano tėvas buvo kalvis. Dirbdamas žiūrėjo į žaizdrą. Akis pagadino ir šviesos nematė. Skaičiau knygas ir ieškojau tiesos, nors blogiau pra dėjau matyti. Reikėjo nešioti akinius. Dieną darbą dir bau, o skaičiau ilgai užvakarodamas. Dabar man nelei džia naktimis skaityti. Sako: „Visai apaksi“. Mačiau statant vandentiekio bokštą, kurio pastoliuose blykčiojo šviesos. Tai darbininkai armatūrą virino be kaukių ir nebijojo apakti, nes matė darbo prasmę. Todėl skaitau dar daugiau. Nepaisau draudimų.
3. TROŠKIMAS
Jis — iš prigimties neregįs. Kaitino saulutė juodas akiduobes, bet negalėjo įžiebti jose šviesos. O aš buvau sveikomis akimis, galėjau viską apžiūrinėti, stebėti nau jas prekes parduotuvėje, matyti, kaip kyla namai pasto liuose. Ir vistlk. .. Jis žiūrėjo į saulę pravertomis akimis, "trokšdamas nors akimirką pamatyti šviesą. Aš dėjausi akinius ir skrybėlę, kad spinduliai nepakenktų veidui. Mes gyvenome šalimais ir kasdien susitikdavome. ■X*X<X*X*X*X*X«X*X*XB
V. Vitkūnas, III k. lituanistas
Tu toks mažas, Kaip smiltelė dulkančioj Sacharoj. Kaip vandens lašelis jūroj, Tu -didžiulis, Tavo rankos žemės rutulį apglėbę turi. Kietos, šiurkščios, bet jos tokios geros. Tavo žingsniai platūs, begaliniai, Nuo Kamčiatkos lig aukštų Karpatų, Iškelta galva ten tarp žvaigždynų. Planetas naujas vis akys mato.
Tu toks silpnas. Kaip tos pirmos rugiagėlės, Kaip drugelis ar laukų plaštakė. Tu stipruolis. Rodos, imsi ir, net saulę virš galvos pakėlęs, Nusineši lyg degančią žvakę. Tau gamta ir pats dangus paklūsta. Bręsta javas ir namai išauga, Kietos uolos, akmenys sudūžta. Priešui priešas esi, draugui — draugas.
LV 09788
Bet padaryta ton gražu ne viskas. Mums būtinas kas dieninis, nuolatinis auklėja masis darbas su studentais, tiek paskaitų, seminarų, pra tybų metu, tiek individualiuo se ir grupiniuose pokalbiuose. Studentus turi auklėti pats užsiėmimų turinys. Todėl Idėjiniam mokymo procesų turiniui reikalinga skirti ypa tingą dėmesį. Siekiant sustiprinti auklėjąmąjį darbą su studentais, fizi kos, biologljos-dlrvožemio ir kituose fakultetuose Išskirti visuomeniniais pagrindais de kano pavaduotojai atskiriems kursams, turintieji teisę spręs ti visus studentiško gyvenimo klausimus. Šitą patyrimą rei kia plačiau propaguoti. Vertas dėmesio ir eilės che mijos fakulteto katedrų paty rimas, kur akademinių grupių darbas svarstomas katedros posėdžiuose. Metų pabaigoje vykdoma studentų atestacija. Pateisino save ir dėsty tojų įtraukimas į studentų profsąjungos komitetus. Tačiau visi šie pasiekimai mūsų dar negali patenkinti. Idėjiniame-auklėjamajame dar be yra dar nemaža spragų. Taip, kai kurie studentai, ypač mechanlkos-matematlkos ir fizikos fakultetuose, blogai studijuoja visuomeninius mokslus. Yra Individualizmo, nihilizmo, beldėjiškumo ir politinio nebrandumo pasireiš kimo atvejų. Kai kurie stu dentai nesupranta, Jog tapti geru specialistu, komunistinės visuomenės statytoju be ko-
lektyvinio darbo, be aktyvios visuomeninės veiklos neįmano ma. Šie ir kiti trūkumai liudija, kad Idėjlnls-auklėjamasis dar bas universitete ir, dalinai, marksizmo-leninizmo teorijos dėstymas dažnai vyksta atsie tai nuo gyvenimo. Rimta atsakomybės dalis tenka ir mūsų komlaunimo organizacijai. Aštrių politinio studentų auklėjimo klausimų Ji nenagrinėjo. Komjaunuoliai buvo nepakankamai auklėjami nesutaikomumo buržuazinės Ideologijos atžvilgiu dvasioje. Jaunimo auklėjimo pageri nimas neįmanomas be esminio kom'aunimo organizacijos dar bo lygio pakėlimo. Būtina taip pat pagerinti partinį va dovavimą komjaunimu!. Nežiūrint esamų trūkumų, universiteto komjaunimas vi sumoje teisingai supranta sa vo uždavinius, aktyviai daly vauja komunistinės visuome nės statyboje. Uždavinių, Iškeltų univer siteto partinei organizacijai mokymo, mokslo ir Ideologijos srityje, įvykdymas reikalauja ryžtingo partinlo-organlzaclnio darbo pagerinimo. Būtina partinlo-organizaclnio darbo centru padaryti dar bą su žmonėmis, reikia tvir čiau remtis komunistais ir visuomene, sieti einamojo darbo klausimus su perspek tyviniais. M. SOLODKOVAS
Ekspedicija į Užnemunę I
Tikslu ištirti, kaip pasikei tė kolūkiečių buitis tarybinės santvarkos metais, universite to Istorijos ir filologijos fa kultetas suorganizavo etnografinę-istorinę ekspediciją Į Užnemunę. Ekspedicija dirbo Šakių rajono Gelgaudiškio apylinkėje ir Kapsuko rajono Liudvinavo apylinkėje. Remiantis atitinkamai pa ruoštomis anketomis, surinkta gausi medžiaga apie žemdir bystę, gyvulininkystę, liaudies architektūrą, drabužius, audi nius, maistą, amatus, liaudies mediciną, šeimos buitį, šven tes, papročius ir kt. Tyrinėtojai kreipė nemažą dėmesį Į patobulintos vietinės gamybos žemės ūkio technikos vystymąsi ir plitimą Lietuvos kaime XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Šita medžiaga bus panaudo-
ŠYPSENOS
J. SMALIUKO pieš.
Sekretorius: „Kaip matyt, vyrams bus labai sunkus konkursas".
Protingas vyrukas buvo, bet krito... — Kvailys, tai aš jam ištaisiau rašomajame klaidas.
ta moksliniame pranešime tarptautiniame antropologų-etnografų kongrese, kuris kitais metais vyks Maskvoie. Ekspedicija Užnemunėje surinko ir gausią tautosaką. Ypač daug užrašyta tradicinių dainų. Be to, ekspedicijos da lyviai surinko žinias apie Gel gaudiškio ir Liudvinavo apy linkių istoriią. revoliucinį bei partizanini judėiimą. Ekspedicija surinko gausią mokslinę medžiagą: anrašų padaryta apie 3.000 nuslapių, spalvotų ir kt. piešinių — apie 450. fotonuotraukų — apie 1.300. Surinkta sūduvių jotvingių teritorijoje medžiaga gali pasitarnauti mokslinin kams, tyrinėjantiems jotvin gių kultūros ir istorijos klau simus.
A. PETRAITIS
— Kodėl dėstytojas užsidėjęs akinius nuo saulės? — Manau, kad nematytų mūsų nusirašinėjant...
PIRMAKURSI, papildyk sportininkų gretas Prasidėjo naujieji mokslo metai. Mūsų senasis universi tetas pasipildė naujais studen tais. Žinoma, kiekvienas jau nesnysis mūsų draugas tikrai domisi sportu arba tiesiogiai užsiiminėjo vienoje ar kitoje sekcijoje. Jau nuo pat pirmų jų mokslo metų dienų pirma kursių nepamiršo Ir sporto klubas. Tam tikslui organizuo jamos tarpfakultetlnės tinkli nio, krepšinio Ir lengvosios at letikos pirmųjų kursų studen tų varžybos. Sporto klubas „Mokslas“ kviečia visus plrmakursitls kuo aktyviau dalyvauti varžybose. Geriausieji galės toliau kel ti savo meistriškumą sekcijo se, kurių universitete veikia 20, Ir kurioms vadovauja to kie žymūs praeityje sportinin kai, kaip Melburno olimpiados sidabro medalio laimėtojas — ėjikas A. Mikėnas, LTSR ie-
ties metimo rekordininkas A. Zablovskls Ir eilė kitų. Nereikia pamiršti ir to, kad savo sportinę karjerą universitete pradėjo Vilniaus „Žalgirio“ aštuonvletės Irkluo tojai pasaulio Ir Europos vi cečempionai Z. Jukna, A. Bagdonavičius, šuolininkas A. Vaupšas ir eilė kitų sportinin kų. 1963 m. LTSR pirmenybė se vyrų rankinio komanda lai mėjo sidabro medalius, o uni versiteto tlnklinlnkės — auk so.
Sporto klubas „Moksl Kiekvienafs metais yra pra vedama tarpfakultetinė sparta linki sėkmingų startų varžl kiada. 1963 m. tarpfakulteti- se. nės spartakiados programoje R. VABALAS buvo 14 sporto šakų. Joje da USK „Mokslo“ pirmininl lyvavo rekordinis dalyvių skaičius — 3,676 studentai. TSRS III tautų spartakiado REDAKČINĖ KOLEGŲ je neblogai pasirodė ir mūsų universiteto sportininkai. Penkiakovininkas A. Špokas buvo EF IV kurso finansų-krel apdovanotas sidabro medaliu, to specialybės studentai reI kia gilią užuojautą grupl gerai pasirodė dviratininkas draugui PRANAIČIUI Petr A. Knieža, lengvaatletis A. jo mylimam broliui mirus, j Mozūra ir eilė kitų.
STUDENTE! Užsiprenumeruol
TARYBINĮ STUDENTĄ'
Dėmesio! Studentų profkomltete gauti sanatoriniai keliala piai į respublikos sanatori jas ir poilsio namus. Kreiptis į studentų profkomitetą kasdien nuo 15 iki 18 vai. STUDENTŲ PROFKOMITETAS
I
NAUJIEMS MOKSLO METAMS! PRENUMERATĄ PRIIMA GRUPIŲ PROFORGAI IKI Š. M. RUG SĖJO 20 D. IR INFORMUOJA APIE PLATINIMO EIGĄ REDAKCIJĄ. PINIGAI PRISTATOMI STUDENTŲ PROFKOMITETUI. PRENUMERATOS KAINA IKI METŲ PABAIGOS (TRUMPESNIAM LAIKUI NEPRIIMAMA) — 32 KAPEIKOS. REDAKCIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-1 7. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. <CobctckhA cryaeMT» (OpraH Ba-sMioccKoro rocyaapcTBeHHoro yHHBepcMTeTa).
Užs. Nr. 5781