Tarybinis Studentas, 1963 m. rugsėjo 21 d. Nr. 26 (461) by Vilniaus universitetas

ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME

Vistf šalių proletarai, vienykitės!

Komjaunimas kovotojų sąjunga IUO metu fakultetuose

OMNTAt 11AUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ITINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

|jia nuo 1950 metų

Nr. 26 (461) 1963 m. rugsėjo mėn. 21 d.

Kaina 2 kap.

lava rankiškame kelyje PIRMOJI praktika

(Baigėsi vasaros atostogos, ir erdvias, atremontuotas ir ■kančias dažais klases užpildė mokiniai. Sis ruduo mums ■utį neįprastas. Rugsėjo pirmąją mūsų jau nekvietė Įibutls, neteko paspausti mažyliams rankutės, Įteikti su linį, pieštuką, gėlių puokštę. Po įtemptų vidurinio moks* stojamųjų egzaminų mes susirinkome Į senąją mokslo Itovę — Universitetą. Čia nesutiko mūsų mokytojai, iJc- mus lydėjo, mumis rūpinosi vidurinėse mokyk.ose. 3 baigę vidurines mokyklas, išėjome į platųjį pasaulį, ■me savarankiškais. Juk negalima visą laiką būti globo ki Ateina laikas, ir mes turime išeiti į sa. a. au lą gyvenimą, patikrinti tai, ką Išmokome per vlenuoliką Ii, tapti pilnateisiais mūsų tarybinės visuomenės nariais. ■ jnūsų kelias bus tiesus. A. VELECKAS FMF I k. stud.

NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME! respublikoje P

AŽYMIMAS žinomo mūsų mokslininko fiziko oc. Henriko Jonaičio 50 įetų jubiliejus. Jo Įvalriausiškas mokslinis ir pedaĮoglnis darbas yra gerai 1 tnomas plačiai visuomenei s skaitlingų ir Įdomių jullllato straipsnių apie kos mines keliones, Žemės pa lydovus, spektrinę analizę, Elevlziją ir t. t. Nelengvas buvo JublliaI gyvenimo kelias Iki tos padėties visuomenėje ir moksle, kurią jis užima ■and'en. Gimęs darbinin ko šeimoje Vilniuje, vėliau migo ir mokėsi Kaune. Bū simas dar vos 14 metų — n-steko tėvo. Šeimos matelallnė padėtis smarkiai pa linkėjo, todėl jaunam ■ enrlkul anksti teko rupin is šeima, o kartu ir mokyis. Tuo būdu, dar beslmoU-»/damas V klasėje, jis prl[Irstąs pradėti dirbti iiaustuvėje raidžių rinkėB. Tą darbą lygiagrečiai si viduriniuoju, o vėliau ir su aukštuoju mokslu tęIsi? dešimt metų — iki U ®)39. Išklausęs visą fizikos sjecialybės kursą, H. Jo Jnaitis pradėjo dirbti mokyįjo darbą Plungės, o vėjflau Vilniaus I vidurinėje 71 okyk'.oje, kurioje po kuą 10 laik° dirbo lnspektoj I ūmi, o nuo 1946 Iki - 1 248 m. direktoriumi. Karas ir okupacija sue' Įukdė jam užbaigti dlp’.olinį darba. Tik po Tarybų T Betuvos lšlalsvln'mo jublJ Inas ta tas titęsė studijas Vilniaus v: Istvb . biniame universitete lygiagrečiai Vilniaus ’yg M lįst, pedagoginiame instll'te. Abi šias aukštąsias f j okvk’.as jubiliatas baigė H 946 metais. įgydamas unlMirsitete fiziko ir pedago1 Iniame institute — geo1 -"afo specialybes. i sėkmingai M Irbusį pedagoginį darbą. ■ ■s dėlto traukė mokslinis 1f z'.ko darbas, todėl jisai I iu nuo 1945 m. pradėjo universiteto fizikos i Birbti i latedroje asistentu, vėliau lvr. dėstytojo pareigose. I lokalinis darbas taip jĮ latraukė, kad nuo 1948 m. I s visiškai pereina dirbti į I niverslteta. Po kelių inpn.svvaus darbo metų jis laruošė ir apgynė disertal’ją apie karotinų mišinio

H. JONAITIS kiekybinę analizę spektro fotometriniu metodu, už kurią Jam 1954 m. buvo pripažintas fizikos-mate matikos mokslų kandidato laipsnis. Po poros metų Jam pripažintas mokslinis docento vardas, o nuo 1960 m. jis paskirtas uni versiteto bendrosios fizi kos ir spektroskopijos ka tedros vedėlu. Doc. H. Jonaitis pradėjo pirmuosius mūsų respubli koje tyrimus molekulinės spektroskopijos srityje. Doc. H. Jonaitis pasi reiškė ne tik kaip gabus ir produktlngas mokslininkas, bet ir kaip geras moksli nio darbo organizatorius, subūręs aplink save kolek tyvą jaunų, augančių bendradarbių. Jo pastan gomis labai Išplėstos ir ap rūpintos nauja tobula apa ratūra universiteto spektroskoplnės laboratorijos. Greta to, doc. H. Jonai tis neprarado ryšio su vi durine mokykla ir daug dė mesio skiria pedagoginiam ir mokytojų tobulinimo darbui, jis dalyvauja vidu rinių mokyklų fizikos prog ramų paruošime, mokslei vių olimpiadose, rašo straipsnius fizikos metodi kos klausimais ir ruošia atitinkamą vadovėlį fizikos mokytojams. Ypač daug pasireiškia per „Žinijos“ draugiją. Bendras doc. H. Jonai čio paskelbtų Įvairių straipsnių skaičius siekia an'e 70 ir ’au vien ta’ by loja apie jo visapusišką veiklą. Respublikos visuomenė. Jo bendradarbiai — fizi kai, studentai, nuoširdžiai sveikina jubiliatą ir linki jam dar daug kūrybingų metu ir sėkmės mokslinia me darbe. Doc. H. HORODNICIUS

P.rmoji studentiška va sara! Kalu mes jos laukė me! „Seni“ studentai mums sakė, kad Ji bus be ne Įdomiausia iš visų kitų vasarų. Mūsų viltys pasi tvirtino. ji iš tiesų liko vienu šviesiausių ir džiu giausių prisiminimų. O tų prisiminimų ir Įspūdžių tiek daug. kad sutalpinti Juos keliose eilutėse sunku. Praktika, Jos pradžioje neišvengėmet tų klaidų ir sunkumų, 1kurie taip būdingi pradedantiems." Kas, kad mos teoriškai žinojo me teodollto bei nlvelyro dalis, sraigtelius, varžte lius kas, kad žinojome, praktiškai mes su Jais su sidūrėme pirmą kartą ir daugelis net nežino tome, nuo ko pradėti. Pradžioje buvo sunkoka, bet vėliau nesklandumų kaip nebūta! Prasidėjus geologinei praktikai — vėl nauji Įdo mumai. Kiekvieną dieną nauji maršrutai, nau’os vietovės. Aprašinėtom šal tinius, atkasinėjom ir ty rėm riedulius. Toks Įdo mus darbas tęsėsi visą sa vaitę O geografinė prakti ka dar Įdomesnė. Kam iš mūsų nebūtų Įdomu pa čiam nustatyti ežero gyli, vandens spalvą, ištirti visą Jo viršvandeninę ir povan deninę augali’ą, dugną. Iš tisą parą vyko stebėlimai. Ką mns veikdavom lais vu laiku? Oi, labai daug ką! Efom Į gretimą tarybi ni ūkį talkininkauti, va žiavom Į Obelius ža'stl krepšinio su vietos jauni mu. Anlankydavom fil mus. gegužines. Graž’.om’s dienomis (o Jų buvo dau'T!) pasipildavom Į Sartų eže ro pakrantę, kur iki vaka ro nenutildavo kle^esva ir vandens pl’uškenimas. Daugelis pr'siekus’u’ų uogau*o1ų tiesiog neišlĮsdavo iš m'ško. kol iki va lios neprislsmaguriaudavo... neišvengiamai Vvrus trankė meškerlofimas. Mlrkdavo ištisas valandas vandeny fe, o prižve'odavo tiek, kad vos užtekdavo k’rkvlenam po... pusę žu velės. Į praktikos pabaigą pra dėtom ruoštis ats'sveikinlmo vakarui. Rašėm paskai tą. vakarais ilgai skambė davo akordeono garsai, ne drąsūs dainuojančių’ų bal sai. Vakaras, vietinio Jau nimo žodžiais tariant, bu vo t'krai pu’kus ir praėjo linksmai. švent’škai. Patenk’ntas buvo kaimo iaun'.m.as. kuris taip gausiai atsilankė pas mus. Kad ir kaip buvo links ma ir Įd'-m-.’. — namai, kaip galingas magnetas, traukė visus Į save. Užbaigėme savo kasinė jimus (vietiniai gyventojai pradžio’e galvo'o. kad mos aukso ieškojom) ir su dai na palikome mėlynąsias ežerų akis kuprotas kal vas. bei žaliu''s'i’s kalner„s. r”~alntps ir vingiuo tas upelių gyslas. A. SIMANAVIČIŪTĖ II k. geografė

"vksta ataskaltlnial-rinŠ kiminiai komjaunimo organizacijų susirinkimai. Vėl

susirinkę po turiningų atosto gų Į auditorijas, komjaunuo liai peržvelgia laimėjimus, kuria planus ateičiai. Jie ne benori gyventi nuobodžiai, monotoniškai, be ugnelės. Ta čiau, deja, dar ne visi ir ne visur pasirenka sunkų, užtat įdomų ir jaudinantį ieškoji mų, kovų, degimo kelią. ..

1. KOMJAUNUOLIAI SUSIRINKO. . . PANUOBODŽIAUTI Chemijos fakulteto ataskai tiniame man tenka lankytis ne pirmus metus. Ir kasmet jis pravedamas vis naujoje vie toje. Tačiau niekas tuo nesi stebi, juk fakultetas remon tuojamas, jame po kurio laiko bus dar jaukiau, o kol kas — reikia ir pakentėti. Fakulteto koridoriuose ir auditorijose jaučiasi statybų, augimo dva sia, chemikai kažkuo primena tuos šimtus jaunuolių, kurie išvažiavo įsisavinti plėšinių. . . Tačiau, sakysim tiesiai, ata skaitinis-rinkiminis susirinki mas greit išsklaidė iliuzijas. Visu pirma, neorganizuotumas. Didžioji auditorija pilnutėlė, tačiau tai apgaulingas pilnu mas: susirinko vos du trečda liai komjaunuolių. O ir pati susirinkimo eiga. .. Tikrai, ką galima pasakyti per tris minutes, ypač kai tavęs pusė salės nesiklauso? Silpnai pa ruošti arba visiškai peparuoštl pasisakymai. Kai kurie ora toriai, iškviesti pirmininkau jančio, iš tribūnos pareiškė, kad jie negalvojo kalbėti. Ži noma, jiems trijų minučių bu vo net per daug. Paskutiniuo se suoluose sėdėję vyrai sprendė kažkokias problemas, visiškai nesusijusias su ata skaitiniu susirinkimu. Mes — ne prieš jaunystės entuziazmą, taiklias replikas, juoką. Bet reikia gerbti savo draugus, reikia žinoti, kodėl tu čia sėdi kelias valandas. Kad susirin kimas būtų įdomus — tik nuo tavęs priklauso. Ir tu būtinai nuobodžiausi, jei nežinai, ko dėl esi šioje auditorijoje. Su sirinkimui dirbti trukdė nuo latinis vaikščiojimas. Komjau nuoliai nereagavo Į pirminin kaujančio L. Asajavičiaus ir sekretoriaus S. Puntežlo pa stabas. Maksimumą Įžūlumo reikėjo turėti drg. Mušinskul, kuris, apleisdamas aud toriją, pamojavo draugams ranka ir pasityčiodamas atsisveikino: „Adju!" Gal nereikėtų minėti šių smulkių, bet gėdingų fak tų. Tikrai nereikėtų, Jei susi rinkimas tinkamai 1 juos rea guotų! Bet to neatsitiko. Ne organizuotumas ir nedrausmin gumas ne tik kad negavo at kirčio, bet visiškai nesusilau kė kritikos. O juk, draugai chemikai, kartu su Jumis sė dėjo auditorijoje jūsų auklėti nis V. Petrauskas. Jį jūs iš rinkote net universiteto kom jaunimo konferencijos delega tu, atidžiai išklausėte nuošir džius pasisakymo žodžius. . . ir savo elgesiu ardėte sunkiai surastą takelį į žmogaus širdį. V. Petrauskas komjaunimo su sirinkimą įsivaizdavo kitaip... Karti tiesa. Kartūs prie kaištai. Ir jie daromi tik tam, kad panaši pa' ėt's ateity ne pasikartotų. Apie tai reikėtų rimtai susimąstyti naujai iš'■■iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiraiiiiiii

H. VALUKONIS rinktam fakulteto komjaunimo biurui. Chemikai — žmonės energingi. Jie daug nuveikė per ataskaitinį laikotarpį. Ak tyviai pasireiškė universiteto mastu fakulteto saviveiklinin kai ir sportininkai, plačiai ži nomas „stebukladarių“ būre lis, ne vieną chemiką sutiksim mūsų centriniuose organuose... Fakulteto komjaunuoliai glau džiai bendradarbiauja su par tine organizacija ir dėstytojų kolektyvu. Tai liudija, ka-’ ir toks faktas: susirinkime dalyvavo.nemažas skaičius dėstyto jų, o kiti fakultetai tuo pasi girti kol kas negali. Tačiau neišnaudotų komjaunimo orga nizacijos darbo pagerinimo rezervų yra visose srityse. Šlubuoja ir akademinis dar bas, ir sieninė spauda, ir... Vienu žodžiu, tokių „ir“ ne mažai. Bet noro dirbti naujo biuro nariams, atrodo, nestin ga. Fakulteto sekretorius drg. Petniūnas — biochemikas o biochemija, kaip žinome, atei ties mokslas, augant’s, stiprė jantis. Vedant analogiją, tą patĮ norėtųsi pasakyti ir apie komaun’mo organizacijos ateitĮ: aukite, stiprėkite, bręskite, draugai komjaunuoliai!

2. „TRAGIŠKAI ŽUVO“. . . Gamtininkai savo ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą pra dėjo tylos minute. Trūksmingl pirmininkaujančio aspiranto drg. A. Levicko žodžiai: „Tra giškai žuvo.. . fakulteto auklė tinis meteorologas Navickas... Pagerbiant draugo atmini mą. . Žuvo draugas pačiame jėgų žydėjime, žuvo beprasmiškai... Albertą Navicką aš gerai pri simenu, Mokėmės viename kurse, kartais bendras paskai tas lankėme, budėjome mikro rajono draugovės štabe.. . Ir štai — nebėra draugo. Su širdgėla kalbėjo susirinkime vyr. dėstytojas Ščemeliovas. Kas kaltas dėl mirties? Ar tik atsitiktinumas? Ne! Ir dar kar tą — ne! Didelė kaltės dalis tenka fakultetui, komjaunimo organizacijai, kad žmonės į gyvenimą išleidžiami nepilnai paruošti morališkai ir fiziškai. Susirinkimas — ne proga ap gailestavimams, susirinkimas — žmogiška pareiga užkirsti kelią panašiems tragiškiems atsitikimams. Daug kas, tur būt, pagalvojo, kaip netikėtai ir baisiai atsiskleidžia mūsų darbo spragos. Pagalvojo, bet nepasakė balsu. Susirinkimo projektas irgi apsiribojo tik bendrom frazėm. Reikia tikė tis, kad naujas biuras vis tik

Komjaunuoliška^ merginos!

P. SŪDUVIO IR V. AUKŠTAIČIO reportažas

Praėjusio šeštadienio rytą, lygiai 9 valandą iš universi teto kiemo išvažiavo p Inas sunkvežimis merginų. Mins ko—Vt’nląn- -v „to Je prie nedidelio geltono

ueis.eis iš savo akiračio pa grindinių auklėjamojo darbo momentų. Štai dar vienas fak tas. Kai drg. A. Simanavičiū tė pastebėjo, kad fakultete ne propaguojama mokytojo spe cialybė, kad daugelis studentų visokiom tiesom ir netiesiom stengiasi nepatekti į pedago gines grupes, kad komjaunimo oiganizacljos planai neugdo meilės specialybei, salės reak cija geriau už bet kokius žo džius patvirtino, kad pastabos teisingos ir aktualios. Tačiau ir šitą problemą diplomatiškat apė'o net komjaunimo akty vistai. Fakultete smuko pažahgumas. Net 36 skolininkai! Ir tik 30 pirmūnų! Tokie skaičiai ir toks santykis fakultete „pa siekiami" pirmą kartą. Kom jaunuolių pasisakymuose buvo daug gerų pasiūlymų, kaip pagerinti akademini darbą grupėse. Belieka juos įgyven dinti. Juo labiau, kad fakulte to komjaunimo organizacijos biuro sekretorė drg. J. Steinbergaltė — gabi organizatorė, gera studentė, Unlversite'.o komjaunimo komitetas Gamtos fakulteto komjaunimo organizaciją pri skiria prie geriausiųjų. O iš pirmaujančių, žinoma, daugiau ir reikalaujama. Todėl tegul neįsižeidžia gamtininkai, jeigu juos šiandien teko smarkiau pakritikuoti. 3. APIE POi ĮTINI AUKLĖJIMĄ Pastaruoju metu buržuazinė propaganda stiprina savo veik lą, didėja ideologinių diversi jų skaičius. Amerikiečiai Kembelas ir Hovardas savo knygoje „Amerikai reikalinga ideologija“ rašo: „Žmogus, turintis ideologiją, patraukia Į savo pusę žmogų be ideologi jos. Čia slypi komunizmo jė gos šiandieniniame pasaulyje paslaptis“. Ir štai kapitalizmo Ideologai stengiasi surasti at svarą komunizmo idėjoms, skelbia psichologini, propagandistlnl ir kultūrinį puoli mą, vykdo „šaltojo karo" poli tiką. JAV vidurinėse mokyk lose Įvestas privalomas kursas „Apie komunizmo prigimtį“, dešimtyse šalių savo veiklą plečia „talkos korpusas", nuo dų dozes į eterį išmeta galin gos radijo stotys. . . Tai toli gražu ne visos buržuazinės propagandos „bombos“. (Nukelta į 2 psl.)

namelio, mašina sustojo. Ola studentės pasiėmė kastuvus fr Jau pėsčiomis, linksmai klegėdamos, patraukė plentu l paskirtą darbo vietą. Gražina Rimšaitė ir Galia Stočkutė, IV kurso buhalteri nės apskaitos specialybės studentės — senos darbo ve'eranės. Gražinai dar ir dabar delnai apraišioti — tai darbo stovyklų „dovana". Bet ji dirba —< neatsigėrėsi. Viens du ir pasodin tas medelis. Ir ne bet ke'n, o pagal visas medelių sodiniVno. „higienos" taisykles: ant duobės dugno paberta dur(Nukelta 1 2 psl.)

™„A^££.'.NJ5lc,/\YVsl0s Šypsenomis ir kastuva-s ef iv kurso buhalterinės apskai tos SPECIALYBĖS STUDENTĖS PABIRO IS SUNKVEŽIMIO IR NUŽINGSNIAVO i DARBĄ™

Sraigtelis“ vietoj idealo AU ne pirmus metus Pekino propagandistai tikrina kinų jaunimą: girdi, tarybinis jaunimas išda vė revoliucines tradicijas, gal voja tik apie skanų maistą ir gražius drabužius, visiškai ne sirūpina visuomenės gerbū viu. Begėdiškas melas! Kokiu gi būdu „suburžuazėjęs“ jaunimas Išugdė plėši nių nugalėtojus, gaganoviečius, kosmonautus? Kokiu gi būdu Tarybų Sąjungoje kas dien gimsta tūkstančiai komu nizmo statytojų-didvyrių, ra cionalizatorių ir išradėjų, ko munistinio darbo spartuolių? Kad nereikėtų atsakyti į šiuos klausimus, Pekino mela giai išrado sekančią, atsipra šant, „išeitį". Tuo metu, kai laikraščiai nutyli tarybinio jaunimo pasiekimus, propa gandistai plačiai reklamuoja dar pasitaikančius pas mus

Komjaunuoliškai,

merginos!

$-3

(Atkelta

iš 1

jie dabar nekenksmingi? To kių „todėl", be abejo, galima surasti ir nepaminėtuose fa kultetuose. Komjaunimo or ganizacijos privalo duoti vi siems jiems aiškų politinį įvertinimą ir griežtą atkirtį. Kol kas ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai įvyko ne visuose fakultetuose, dar ne visur sustatyti darbo planai. Labai norėtųsi, kad ryškesniu ir stipresniu balsu prabiltų mūsų komjaunuoliškas nepa kantumas, mūsų klasinė neapy kanta kapitalizmo liekanoms žmonių sąmonėje ir jo ideolo ginėms diversijoms.

pzf.)

Štai kodėl Tarybų Sąjungos Komunistų partija tokį diaelį dėmesį skiria buržuazinės te ologijos demaskavimui. „Tai kus sambūvis tarp valstybių, turinčių skirtingą socialinę santvarką, nereiškia ideologi nės kovos susilpnėjimo, — sa koma TSKP Programoje. — Komunistų partija ir ateityje demaskuos antiliaudinę, reak cinę kapitalizmo esmę ir viso kius mėginimus padailinti ka pitalistinę santvarką". Mūsų komjaunuoliai užima aiškias pozicijas bet kuriuo klausimu. Ne ideologiniu pastaveltui tiek daug kritikuojamas r uoj u metu abejingumas, pasyvumas. Abe u np AI vyko prieš pusantrų jingumas dažnai tolygus apoli ji į metų. Kaip šiandien tiškumul. O vakarų ideolog' (( prisimename Lenino ra niams diversantams to ir te li jono komjaunimo komiteto reikia, jų programa — maksi //posėdį. Po ilgų diskusijų buvo priimtas nutarimas. Jame mum reikalauja, kad mūsų ša ((Hn'rgė'o žodžiai „Įpareigoti, lyje būtų kuo daugiau vlsuo //pavesti, kontroliuoti, vykdymeniškai pasyvių žmonių. Ta ((t!...“ Kažkas iš posėdžiautojų čiau kai kurios komjaunimo imjaunimo U atsidusęs prabilo: organizacijos šiame ireiškinyje// — Nutarimais nieko ne nlinp psi n<i ’A padarysi. dažnai mato tik moralinę, — O nutarimas ne konkrechologinį pusę. //tus? — pasigirdo nepatenO tai atsitinka todėl, kad kom I* <in^ balsai. — Cla viskas jaunimo organizacijos dar ne'IĮ •— Bet byloje .jau daug nupakankamai vykdo politinio(( tarimų... Reikia daryti kažką ai pas n auklė’imo darbą. Mažai pasniau'o. mus diskusijų ir susirinkimų^^ šie Jodžiai Alkojerinkimų // II rūmą, silpna, silpnai’u A,kas ir eilinis nutarimas buvo apie polit nį budrumą nepakantumo//įsiūtas ĮĮ akcentuojamos nepakantumo į bylą, dargi nepateburžuazinės ideologijos ogi jos atžvil-K Ikęs . į pirmines komjaunimo 1] irgatiizacijai giu ugdymo būtinumas. pįe}į j) nganizaci as. Taip užsibaigė . . „ . P i i* //vos prasidėjusi prasic'ėj eilinė „aukleChemijos. nei Gamtos fakulte-(( ų m/kampani II rimo kampai ja“. lų kom aurnmo biurų ataskai-j) II q tuo paį meįU paauglio tose, kalbant apie ideologinį //Juozo K. Šeimoje vyko gana darbą, neminimas politinisUįdomi istorija... Nuo pat mažų auklėjimas arba jis neišskiria- ))die-ų Juozukas buvo neramus imas is kitų klausimų rato. A,((mjtia nie^a p negalėjo suiš dalius ne todėl pas mus dar JVvarkyti- sūnaus. Žiūrėk, vieatsiranda žmonių, ginančių ab-//ną dieną jis iškrečia pokštą strakclonižmą ir „laisvę apla-’A mokykloje k'tą — išvaiko ___ II ta'mynų balandžius, trečią — mai . Ar ne todė. gamtmin s //pabgga jg namų. Ir Juozukas SiugŽdinis apie šalies kulturinįlį.pagarsėjo nepata’somu. lygį sprendė pagal džiazo mu-jl — Chuliganas! Išdykėlis! ztkos išvystymą, o fizmatų// Neklaužada! — tik tokius žoio balsų, tarpe pagirio PaM. kad n tų fašistinių bu-// matiukų ir kitų bu-//3USĮtvarkytį su sūnumi, ėmėsi !o teisti — esatį dėlių nereikėjo esą*' pedagogikos“. Kad Juozukas II .ebėgtų iš namų, ji nupirko... O kai šios suplyšo y. kitas. II — Vis geriau, negu kad P I [(bėga iš namų, — atė us pas ą mūsų studentei, paaiškino (Juozuko mama. Sis trumpas Virginijos Masiokaitės pasakojimas apie rugsėjo 21 d. // Juozuko auklėjimą universi teto komjaunimo komiteto na-

II II

II II II

jnrr&žj

(Atkelta iŠ 1 psl.) pių, atsargiai įdėta liepaitė, apkasta, aplink aukštesnis žemių žiedas sukastas. kad drėgmė ilgiau išsilaikytų Kai draugės klausia, iš kur jos taip dirbti išmokusios, Regina primerk’a dešiniąją ir rimtai paa škina: — Aš, sesele, iš prigimimo tokia. O IV kurso polPekonomė Rudnickytė Lionė rimtai nu sikeikusi. Sunku pasakyti, ką galvoja Lionė gal būt apie tai, kaip kada nors važiuoiant šiuo plentu savo drau gui bus galima pasakyti: — Pažiūrėk, kokios liepos. Aš jas irgi sodinau! Pabiro, išsisklaidė būrelis merginų, nubėgo pakelėm lieDa’čių eilės. Dabar galima pasikalbėti ir su Varnecku Jonu, VIIniaus autokelių linijinės eks ploatacinė* valdybos meist ru. — Studentėmis aš labai patenkintas, — sako meistras. — Dirba puikiai sąžinin gai. Je’gi v’si studentai taip dirbs, iki šalčių 15 km. kelio apsodinsime. 50000 eglaičių, snirėjų, gel tonųjų akacijų krūmų, 5000 dekaratyvinių medelių-liepaičių, topolių, obelų pasodins mūsų studentai — pakeles papuoš. (Nukelta I 3 psl.)

KĄ PERSĄ KINUOS JAUNIMUI JO VADOVAI

♦ veltėdžius, apgaulingai panau dodami tam kritinę mūsų laik raščių medžiagą. Paskutiniu metu spauda plačiai dalyvau ja šioje kampanijoje. Jaunimo laikraštis „Cžungo clnnianbao“, sugebėjęs visiškai nieko nepranešti savo skaitytojams apie Tereškovos ir Bykovskio žygdarbį, nepagailėjo vietos pasakojimui apie sukčių Kamenevų šeimą, kurią demaska vo ..Literaturnaja gazeta". . . Jeigu dar prieš šešis metus Kinijoje buvo paplitęs judėji mas „mokytis iš tarybinio jau nimo", tai vėliau, patylomis ruošiantis antitarybiniam ideo loginiam žygiui, Pekine šitas lozungas buvo atredaguotas: „mokytis iš 20—30-jų metų tarybinio jaunimo". Dabar jau ir tai nebepatenklna. Paskelb ta nauja tezė: „Iš tarybinio jaunimo nėra ko mokytis“. Matomai, Pekine ilgai laužė galvas, ką gi priešpastatyti didvyriams, statantiems komu nizmą. Ir grubus melas apie tarybinio Jaunimo „savanau„savanai: etiškumą“ pagimdė... Lej Fe ną. Tiesą sakant, Lej Fenas, kaip asmenybė, gimė žymiai anksčiau. Bet kaip pagrindi nis „visų laikų“ didvyris, kaip etalonas, kuriuo kiekvienas privalo matuoti savo gyvenimą, jis atsirado tik prieš pusę metų. Ką gi nuveikė Lej Fenas? Kodėl šio kareivio, žuvusio praėjusiais metais nelaimingo atsitikimo metu (jį užmušė stulpas, kurį numušė automo bilis), vardas mirga visuose laikraščiuose? Pagrindinio Lej Feno žyg darbio esmę, matomai, sudarė dienoraščių rašymas, kurie Kinijoje paskelbti.. . marksis tinės literatūros šedevru. Štai vienas iš Lej Feno užrašų, da tuotų 1961 metų spalio mėn. 1 d.: „Šiandien nacionalinė šven tė. Šią didžiąją šventės dieną aš vis daugiau ir daugiau galvoju apie pirmininką Mao. Brangus pirmininke Mao, pir mininke Mao! . . Aš dieną ir naktį svajoju pamatyti tave,

aš kiekvieną dieną daug kartų žiūriu į tavo portretą, tavo geras veidas man dašnai sap nuojasi. Kada nors aš galėsiu pamatyti tave, bet šiandien to dar ne.u vertas“. Keli įžymūs Kinijos veikė jai savo straipsniuose pareiš kė, kad Lej Fenas „pasiekė labai aukšto teorijos ir prakti kos vieningumo laipsnio“. Kas link teorijos, tai ją nepaprastai aiškiai suformula vo pats Lej Fenas. Viename savo dienoraščių jis rašė, kad aukščiausia savo laime laiko galimybę „būti amžinai nerū dijančiu pirmininko Mao Czeduno sraigteliu“. O dabar apie „praktiką". Įvairiais būdais aukštinama Lej Feno „idėja", kad žmo gus gyvenime negali turėti asmeninių interesų: juk sraig teliui nieko nereikia! Lej Feno pasiaukojimas tu ri karikatūriškai anekdotiškų bruožų. Laikraščiai susižavėję garbina Lej Feną, pavyzdžiui,

už tai, kad jis pasižadėjo niekada nevažinėti tramva mi, kiekvienu atveju šutau, tus tris fynius „atiduoti re liucijai“. Jaunimas turi žavį tuo, kad Lej Fenas iškap$ davo atmatų krūvoje kažkie išmestą, seniai atitarnavi dantų šepetėlį, apkarpyk jį. ir jis „tapdavo jo ranki nauju". Taip suabsurdin vienas iš neatimamų žmog; bruožų — taupumas. Apie visą tai pasakoja išėjusiame Kinijoje didžiu tiražu rinkinyje „Lej Fenas didysis pirmininko Mao C duno karys". „Iki galo Įsisavinti Lej i no gyvenimo stilių“, „Visa kame pamėgdžioti Lej Fen — skelbia straipsnių ant: tės. Kaligrafiškus aukštų suomenės veikėjų autogral kviečiančius „mokytis iš dr go Lej Feno", patalpino , laikraščiai, atkartojo man ras ir bronza. Jį vadina

I r

U u

1 I; u >;

Nukelta

Daug gerų ir šiltų žodžių galima pasakyti apie I kurso istoriką Algį Matulevičių. Jis ne tik pažangi .t studentas, bet ir geras visuomenininkas: sėkmingai vad] vauja universiteto ateistų būreliui. Prasidėjus naujierįj U mokslo metams, linkime Algiui ir toliau tokios p energijos darbe ir moksle. Alf. BUCKAUS nuotr. lon

rius sujaudino ir privertė rimtai pagalvoti. — O juk reikia nedaug — geros, tikros draugystės, šil to, patariančio žodžio, ir Juo zukas gali tapti geru berniu ku, — mąstėme mes. Tuo tarpu visi komjaunimo aktyvistai, visi komjaunuoliai daug galvojo apie artėjantį TSKP CK plenumą, svarsty siantį auklėjimo problemas. Mes visi norėjome prisidėti prie šių uždavinių sprendimo, jautėme, kad negalime likti, nuošalyje. Ir tuomet komjau nimo komitete gimė iniciaty va: „Mes atsakingi už viską! Atsakingi ne tik už save, už savo draugus, bet ir už tuos, ypač už tuos, kurie klaidžioja šunkeliais, kurie savo energi ją savo gyvenimą išeikvoja: veltui“. Paauglių auklėjimu rimtai susirūpino ir Lenino rajono komjaunimo komitetas. Ir štai vieną kartą pasigirdo skam butis: — Ateikite pasiimti sąra šus paauglių, kuriuos turėsite šefuoti. Šio skambučio mes laukėme jau seniai. Ir nesiderė rami vietoj 33 paauglių pasiėmėme — 70. i

UZDAVINYS SU 70 NEŽINOMŲJŲ

Skaitome paauglių charak teristikas. Jos įdomios, o kar tu ir bauginančios. „Pabėga iš namų, vagiliauja, chullgai nas. išgerinėja“. Skaitome ir netikim. Argi galima taip charakterizuoti berniukus, ku riems dar nėra šešiolikos? Ar gi galima jais netikėti? O pa? galiau, Juk iš tokių padaužąs nutrūktagalvių dažnai išauga

PASTABOS APIE PAAUGLIŲ AUKLĖJIMĄ

puikiausi lakūnai, dykumų už kariautojai, drąsuoliai! Ne! Mes netikime šiom's charakte ristikomis, netikime tais, ku rie rašė tas nepasitikėjimo ei lutes! Mes pabandysime pakeisti charakteristikas, pa bandysime į berniukų biogra fijas įrašyti kitokius, roman tiškus, šviesius puslapius! Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje buvo gyva, triukšminga, tačiau nesijautė paviršutiniškumo. Paauglius išskirstėme fakultetais. Nors visi žinojo, kad bus sunku, kad reiks daug vargti, tačiau neprieštaravo. — Čia ne malkas skaldyti, — kažkas pasakė. — Čia gy vi žmonės! Dirbti reikės iš širdkfc! — O kor’ėl mums neskiria te paauglių? — paklausė me dicinos fakulteto sekretorius Jonas Sadauskas. Mes net suglumome. Iš ties, pagal mūsų planą medi kams nepaskyrėme, galvoda mi kad iie labai užimti, kad jiems reilįa daug mokyt's! — Nieko panašaus! Juk me dikai — taip pat pedagogai. Sk’rkite ir mums... Tuo pat metu prie univer siteto komaun’mp komiteto buvo sudaryta komis! la darbui su nepilnamečiais. Prie k’ekvieno paauglio buvo priskir tas vienas—du studentai. Kom’aunuolio pareiga — išsi aiškinti paauglio gyvenimo sąlygas, sus’pažinti su jo draugais, padėti jam mokyt's, suįdom’nti jį aplinkiniu gyven’mu. Studentai lankėsi šei mose, mokyklose, eidavo su savo paaugliais į kiną — ir diena iš dienos buvo šifruoja

mas uždavinys su 70 nežino mųjų. Sakinys po sakinio, ei lutė po eilutės studentų ran komis buvo rašomi dienoraš čiai, kuriuose atsispindėdavo darbas, pravedamas su pa augliais. Juose buvo visko — ir kartaus nusivylimo, ir ko vos įkarščio, ir nuoširdaus pergalės džiaugsmo. Net patys tyliausieji komjaunuoliai, ku riais mes dvejojome, pasirodė gerais auklėtojais, geriausiais jaunųjų draugais. Štai vieną kartą į komjaun'mo komtetą užėjo Albina Ulčinskaitė. — Nežinau, kaip pasielgti... Mano šefuojamo vaikino Al gio Ivanausko g'mimo diena.,. Ar man eiti, ar ne?... Mat Ivanauskų šeimoje dažnai gir tuokliaujama... Albinai patarėme nueiti. Ji nupirko knygų, atvirutę ir nuėjo pasveikinti Algio. Nors Albina t'k pirmakursė. tačiau ji drąsiai stojo į kovą su gir tuokliavimu Algio šeimoje... Jos akivazidoje nuo stalo din go baltoji, ir pirmą ka’-tą berniuko gimimo diena buvo atšvęsta be girtuokliavimo or gijų... O štai Ištrauka iš fizmatės Tatjanos Manžulo dienoraš čio: ,,Buvau pas Liudą. Vaikš čiojome Vingio parke, žiūrė jome ledonešį. Kalbėjomės apie gyvenimą, žmonių santy kius... O vis tik po to Liu^a mane apgavo. Sakė, kad išva žiuoja į ka'mą pas bobutę, ta čiau pabėgo iš namų... Ieš kosiu... Reikia dar pakalbėti. Atvirai, iš širdies. Juk žmo gus vis tiek turi suprasti!“ Bėgo dienos. Artėjo pava-

sario sesija, tačiau stude - - sĮh nemetė pradėto . darbo, pačiame egzaminų įkars jie užsukcavo į kom,au L komitetą. Kartą užeina V® ”3 ■ nlja Maslokaitė. ■?e — Pergalė! Nei vieno i | r jeto! K — Sesiją išlaikei? — [ L klausėme mes. — Ne! Mano Juozukas I j kurį šefuoju, perkeltas i lic T tą klasę be d ve etų. O pi tai turėjo net keturis! į|. Ir klek tokių pergalių 1 Si voje už žmogų, už jo šva Į biografijos puslapius. Ir k Į“? jaunuoliai džiaugėsi v:’s!S-' Ine net maž'ausiom smulkmen Ii! Tarp kitko, auklėjime siti®.] menų nėra! tiat «n PASITIKĖJIMAS? fk JIS NEAPGAUNA! las

Baigiasi sesija. Stuck!e Irt kraunasi lagaminus. Lai Įdomi vasara. Turist'nlai tn g'ai. darbo stovyklos ūkiuose, romanr.sKos, UKiuose, romantiškos, pui g studentiškos vasaros dei«® ] S—----- --------------2 O ką t aryti su mūsų si n’uka's? Pal'kti juos rrb irs gatvėje? Kam laužyti ga Juk taip buvo ir seniau! lūl č’a išgalvosi?! B'et jei tu, b it sakingas už žmogų, argi [t Ii būti abejingas? Argi] $ ' l’ma lengvai numoti ra] I Š Ne! Vis tik pagalvokime!. Kur rasti išeitį? Juk] v’s t’ek turi būti! Ir stl netikėta mintis. ___ darbo — ____ Komun'stinė sara! Pasiimk'me berniuk1 kolūkius su savim! Visai sara’! Kaip ir v'suomet. atsif skeptikų: , Chuliganus į 5; bo stovyklas? Tik bėr'os sidarysime!.. Atsargiai!..'

-t

Atkelta SRAIGTELIS“ VIETOJ IDEALO uoju. šlovingiausiu. Jį rbina taip, kaip, gal būt, [ko ir niekada negarbino, rodos apie Lej Feno gyveLą atidarytos įmonėse, klubse, gatvių stenduose. Net kištų šventyklose, praeldapro įvairias Budos įsikūimo statulas, lankytojai gaužtiktl fotoekspoziclją apie >.;d j Feną. ŽiJ hr taip, vietoj tikrų žygių, laši toj tikro didvyrio-revoliuryškios minties d nieriaus, [ogaus — šaukimas būti neIvojančiu ir klusniu „sraig ių". Vietoje meilės gyveni[1, kovos už jo pagerinimą, materialinio ir kultūrinio l'o pakėlimą — nuoboasketizmas. Kaip tai arti praradusiam tikėjimą 4 "a! cštals idealais smulkiaburizlniam individualizmui. d: Hp svet'ma ir atstumianti ) i i filosofi'a revoliucinio jauiri Įio dvasiai! ia <ą ir bekalbėti, pernelyg I smulkus šito „sraigtelio“ ■bras! Tikrieji dabarties tyriai, socializmo ir komuIno statytojai savo kova, lojišku darbu priartina puiplanetos ateitį. Jie nesi ejo ir nesigaili didžiausių ų. Kai reikia — negalvoį! gali atiduoti gyvybę už dies reikalą. Bet ne todėl, taptų kažkieno tai „nerūnčiu sraigteliu“, ne todėl. kentėdami žemėje, užsitų sau „dangaus karalysJų žygdarbius diktuoja ė savo liaudžiai, meilė snimui, siekimas padaryti gyvenimą dar puikesniu. ■ juokingai atrodo tie, kustengiasi suburti jaunimą punigiško asketizmo vėliapaskelbę jį gyvenimo ei I me, esme ir tikslu. p| K. BELOVAS cmsomolskaja Pravda"

UZ TAIKĄ, DRAUGYSTĘ!

Estija. Vioru rajonas, Verska. 5-oji Pabaltijo studentų ir jaunimo Esperanto stovykla. Jubiliejinė. Įdomu — pats pa vadinimas taip pat tapo tradi ciniu — vis gausiau dalyvau ja kitų respublikų atstovai... Ir ne vien jaunimas — kvie čiami esperanto judėjimo ve teranai. Esperanto — kalba, bet čionai atvyko ne kalbininkai, o tiesiog tie, kurie labiausiai jaučia tarptautinės kalbos bū tinumą (labai daug tiksliųjų mokslų atstovų). Gal būt, to dėl čia nieks nenagrinėja gra matikos, bet nuo ryto iki va karo šneka esperantiškai. Pirmoje stovykloje, Balteseryje (prie Rygos) dalyvavo 30 žmonių. Dabar J penktąją, atvyko 300 RTFSR, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Ka zachijos, Gruzijos atstovų. Iš Lietuvos dalyvavo 58 esperantininkai. Jų tarpe 19 Iš Vilniaus (13 V VU atstovų). Stovvkla dirbo 1 —10 rugpiūčio. Rugp'ūčio 2-os ry te įvyko Iškilmingas jos ati darymas. Pakyla Į viršų žalia su žalia žvaigžde baltam kam pe esperantininkų vėliava. Giedamas himnas. Po to — sveikinimo kalbos. Kalba res publikų atstovai. Lietuvos es perantininkų vardu dalyvius sveikino šių eilučių autorius. Griausmingais plojimais su tinkamas pranešimas, kad 30 TSRS psperantlnfnkų delega cija pirmą sykį po I pasauli nio karo dalyvauja pasauli niame (48-ame) esperantininkų kongrese Sofijoje, Į kurį atvy ko 4000 Europos, Azijos, Af rikos, Amerikos, Australijos šalių atstovų. Mes pasiuntėme kongresui sveikinimo telegramą, o po keletos dienų Varšuva, laidų esperanto kalba metu, prane ša. kad mūsų telegrama per skaityta atidarymo metu. Gyvenome kas vasarnamio tipo namuose, kas palapinėse. Mūsų žinioje — saulė, van duo, vaiskus pušyno oras ir klubas — koncertams. Diena visiems prasidėdavo

7 vai. Rytinė mankšta. Rytinis susirinkimas prie vėliavos. O po pusryčių jau laikoma, kad stovyklletls pasiruošęs rim čiausiai priemonei — vasaros universitetui. Universitetas tu ri rektorių (Talino esp. klubo pirmininkas Ojalo) ir prorek torių (Chemijos mokslų kandi datas B. Tokarev, Maskva). Lektoriai — iš visos Sąjun gos. Temos pačios Įvairiau sios. Klausytojai šiltai sutiko VVU FMF stud. V. Papaurėllo paskaitą „Ar yra gyvybė kitose planetose“. Lietuvos esperantininkai aktyviai dalyvavo visur. Ne patyrę pralaimėjimo kartėlio grįžo namo mūsų tinklinlnkai ir tinklininkės. O mūsų savi veiklos koncertas, paruoštas, faktiškai, stovyklos dienomis, daugelio nuomone, buvo ge riausias iš visų. Intermedijos, dainos, šokiai, eilėraščiai, pantonlmos tęsėsi 2 vai. Pirmą kartą buvo atliktos lietuvių liaudies dainos „Gražių dai nelių daug girdėjau“, italų daina ,-,Aš myliu visą pasau lį“. Primenu — viskas tik es perantiškai. Didelio pasiseka mo susilaukė R. Lenkaičio (VVU) ir K. Aleknavičiaus (KPI) turistinės pantonimos. Po koncerto siurprizas: Ba joro vadovaujamas konserva torijos studentų kvartetas, V. Telksnio kvintetas, V. Noreika ir Mašanauskas dainuoja lie tuvių kompozitorių dainas es perantiškai. . ,

ČESLOVAS KALENDA

.j /

Sunku trumpai apie viską papasakoti. Mes diskutavome apie esperantininkų vaidmenį socializmo idėjų propagavime. Pedagogai ginčijosi mokymo metodų klausimais. Girdėjo me nepaprastai įdomų leningradietės Cvetkovos pasako jimą apie tarptautinį moterų kongresą, iliustruotą gausiais jos piešiniais iš kongreso. Bu vo suruošta vienos dienos eks kursija autobusais po Pietų Estiją. Kartu su komjaunimo m aktyvistų stovyklos dalyviais atlikome žygį į Estijos Sacha rą. Atidarėme parodą „Espe ranto ir esperanto judėjimas“. Rajono gyventojams miestelio klube įvyko didelis mūsų va karas. Dieną baigdavome tradici niu draugystės ratu, kiekvie nas spaudžia kaimynų ran kas, ir per mišką aidi galin gas: „Per Esperanto por paco kaj amlkeco! Bonan nokton!“ (Su esperanto už taiką ir draugystę! Labos nakties!“). Draugystės ratu baigėsi ir stovykla. Sekanti įvyks 1964 m. Lietuvoje. Tie, kurie tikė josi patekti į ją, sakė: „iki pąsimatymo Lietuvoje“. Universiteto esperantininkai ir namo grįžo autostopais. Kas tiesiai, o kas, besisvečiuodami pas vienminčius, pro Taliną, Leningradą, ar net Jaltą.

'U TAPSI ŽMOGUM, VAIKINE!

ll ui

0 I1 keletos sava’čių vienuoIsunkvežinv'ų pajudėjo iš ‘rs'teto aikštės. Su daisu jaunatv’šku juoku, ūkius į statybas, į darbmantiką! J l”tu su stn^enta’s kain i L su lygiais sėdėjo ir 111 šefuoiam’e;i paaugliai. U patiko ir student’škos ■ s. ir nežinomi toliai, ir 1i l'epat’rti ’spūdž'at, kurie | už horizonto. Net ir di lius padaužas tartum pakeitė. Jų akyse degė pkas smalsumas, atvira, l'^'ška švpsena. Buvo ir lėlių, kurie sunkiai per lo .aklimatizaciją", rodė charakterį. Buvo tokių -lų, kai norėjosi viską

mesti, atsisakyti savo Idėjos. Kėdainių raj. „Rytų auš ros" kolūkyje iškilo skanda las. Pasirodo, kad mūsų še fuojami paaugliai pasigavo iš ganyklos arklius, jodinėjo iki aušros, o paskiau paleido į kolūkio daržą. Nemalonus įvykis atsitiko ir Kėdainių raj. „Lenino ke liu“ kolūkyje. Berniukai įsi brovė į mokvklos bandomąjį sklypą, nuraškė žirnius ir vytelėm's nudaužė retos veislės kviečius. — Siųskite juos į Vilnių! Mums ir savų neklaužadų už tenka, — pyko vietos moky toja. Sakykit, juk žmogus svarb'au už keltas kviečių varpas? Mus suprato ir parėmė vyresnie‘i draugai. Berniukai liko kolūkyje. Liko ir pasitaisė. Štai, kad ir toks epizodas. Utenos rajono Norvaišių tarybiniame ūkyje fizikos ir matematikos fakulteto studen tų darbo stovykloje ■ dirbo pa auglys Griša N. Kartą ant lango jis pastebėjo paliktas kažkieno kapeikas, Jos gulėjo keletą dienų. Ir Griša jas pasiėmė. Vieną vakarą pamai nos sekretorius paklausė: — Ar nematėte, kur dingo mano kapeikos? Jos buvo ant lango... Griša blykstelėjo kaip ugnis. Juk jis jas paėmė! Bet kaip pasisakyti? Jei kapeikas išlmsi iš kišenės, visi pama nys, kad tu jas buvai pavo gęs..! Griša tylomis pasišali no nuo stalo. Jam atrodė, kad visų akys nukreiptos tik į jį... Po vakarienės berniukas pri ėjo prie dėstytojo ir viską papasakojo.

NETURIU KITOS DAINOS

Neturiu aš padangės kitos kaip tavoji žydroji, Tėvyne. Ir kelių neturiu aš kitų kaip tavieji žvyruoti, Tėvyne. Ir dainos neturiu aš kitos kaip ta, kurią tau aš dainuoju, Tėvyne. VASARA Degė perdegė vasara mano tarsi tūkstantis saulių krūtinėj. Vien tik prakaito sūrūs lašai pasiliko laukuos ant ražienų. SIMTAS METRŲ

Gyventi reikia taip skubėti, kaip tas keleivis, bėgantis į stotį; beliko kelio — šimtas metrų, o traukinys — jau pradeda judėt!..

ŽIBURIAI GĘSTA Kaip rudenį nunokę obuoliai į žemę krinta, taip naktį gęsta žiburiai languos.

V. ŠILAS VVU Esperantininkų klubo „Jaunystė“ pirmininkas

ULTRATRUMPI APSAKYMAI — na, h- kas iŠ tol

LOGIKA — Sykščiausi gyvūnai, — sako mažas berniukas, — yra kan^'^-t jos valgo vie nas skylutes.

IŠSIREIŠKIMO BODAS

— Mama, — sako devynerių metų K»*r’n — t ta vazą, kur} musų Šeimoje pereina iš kartos į kartą? — Taip, — atsako mama.

Tada dėstytojas išėmė Iš savo kišenės piniginę ir at skaitė 32 kapeikas. — Tyčia aš paėmiau, kad tu nematytum pinigų, — pa sakė jis studentui. Su kokia šiluma sužvilgo paauglio akys. Tai jau buvo pergalė! Per galė kovoje už žmogaus tyru mą, sąžiningumą, vidinę drą są! O kiek tokių pergalių! Jos kartais ir nepastebimos, ta čiau iš jų —■ iš tų nedidelių pergalių susideda didžioji pergalė — komunistinio žmo gaus charakterio formavimas. Norisi pabaigai prisiminti ir dar vieną epizodą. Neseniai iš kolūkio grįžo paskutinė pa maina. Kartu su studentais į komjaunimo komitetą atėjo šviesaplaukis vaikinas, Kolūkyje jis dirbo labai gerai, nusipelnė pagyrimus. Su stu dentais jis susidraugavo, juos pamilo. — O kaip gyvensi toliau? — paklausėme mes. — Kitą vasarą vėl važiuosiu su jumis... pėpasakojo, Ir vaikinas kad jis nori būti šoferiu, nori dirbti ir toliau mokytis. Susitarėme, kad jam padėsi me, nuolat bendrausime. Ir nors prieš pusę metų jo gau toje charakteristikoje buvo įrašyta „Chuliganas, dviračių vogimo specialistas“, mes da bar galime sakyti: — Tu pasidarei kitoks. — Tu tapsi žmogum, vaikinei..

II I!

Eilėraščiai—kulkosI

saknys

— štai kas. Mano karta ką tik sudaužė.

Ją

Jūs — mano dainų visos pradžios, Jūs — mano rytai, vakarai, Jūs — mano gyvenimo šaknys, keliai...

PO LAIKO — Man nepatinka Šita fotografija, — pasakė fotoatelje lankytojas, — Čia aš pana Sus į beždžionę.

O KAS TOLIAU?

Prasidėjo naujieji mokslo// metai. Jtal. Nauji planai, naujini rūpesčiai. Mūsų komjaunimo organizacijos paauglių šefavi-, mas — tai tik pirmaslt žlngsnis sunkiame darbe, >e, tai tik H i nedidelis indėlis isprendžiant// šią opią auklėjimo problemą TSKP CK birželio Plenumas pabrėžė, kad šiuo momentuI ypač svarbu į auklėjimo dar bą įtraukti mūsų visuomene,

Tavim, kuria labiausiai nusivyliau, tikiu. Tave, atnešusią daugiausia skausmo, myliu. Tavęs, gyvenančios manoj širdy, — kasdieną ieškau. NIEKADOS NEGANA

Nežinau aš dienos, kurios man netrūktų. į Nežinau aš nakties, kurią aš galėčiau vadint „per ilga“. Nežinau aš savęs, kuriuo aš patenkintas būčiau.

VERTYBES Sviesiausias amžius — kosminis. Brangiausias vardas — Leninas. Gražiausia upė — Nemunas. Didžiausia laimė — gimti.

kelią gyvenime. Šia ir toliau mes numatome ti mūsų pradėtą darbą, dabar mes galvojame apie ro mantikų klubą, geologų sekei ją, astronomijos būrelį, ku riuose mūsų jaunieji drauga galės įdom'ai ir turiningai y, praleisti laiką. Mes esame tos nuomonės, kad. visos organizacijos, visi darbininkų kolektyvai turėtų daugiau skirti dėmesio vaikų auklėjimui. Juk jie — mūsų ateitis, mūsų komunistinių idealų įgyvendinimas. Siame darbe svarbu konkretumas, da lykiškumas. Vaikai laukia įdo- )j mių priemonių. įdomių klubų " susitikimų, o ne posėdžių apie tai, kaip juos organizuo-i ■ Komjaunuoliškai ti. merginos! Auklėjimo klausimai neiš-, (A.„eita) sprendžiami iš karto. Ir tiki Darbo diena artėjo 1 pa tada, kai į šį darbą Įsijungs platūs visuomenės sluoksniai,i baigą. Meistras pasiėmė pieš rezultatai bus akivaizdūs. j tuką ir čia pat suskaičiavo: V. VAICEKAUSKAS. J. NEKROŠIUS

POEZIJAI

— Apie tai reikėjo anks čiau pagalvoti, — atsakė foto grafas.

i i

Kodėl atsargiai?!! O mes Arysime c ar drąsiau! d O 1 jei paaugliams įteikti n aunimo kelialapius!? I Ir Štai susirinkimas Le!e I rajono milicijos vaikų | baryje. Susirinko apie 30 pūkų. Visų akys dega ne1 !, laukimu. Pasakojame Vi mūsų stovyklas. Matome šerniukai, mūsų berniukai /mis jau stovyklose. Įteile komjaunimo keliala. Vaikų veiduose susljaunas. Nors jie tai slepia, jie neįpratę būti atviri i! Įjoš’rdus jauč’ame, tvirtai jie suspaudžia ą. Ir kiekvienas iš jų tarn sako: a| Mus laikote „nepataisokl “? O mes įrodys’me, kad s!Ine dirbti! Ir dar kaip >a b< !.. ■n | ii būt, ir drąsu Įteikti n_aun!mo kel'a'.aplus berI ims. kurie išgarsėjo kaip Tačiau juk I ata’somi“. geriausias I’kėjimas >t as auklėjimo darbe. ’ ’ Ir •rtą Jis mūsų neapvylė!

III

pilną dirbėta

dąrbo

tikrai

d.eną. Pa

šauniai.

jaunuoliškai. merginos!

■llillllllllllllllllilIlIliBlIBIIIIffl

merginos pasodino 160 deko

ratyvinių medeliu. Iškasė apie 100 duobių. Ir tai ne

1963 m. rugsėjo 21 d.

Kom

PERSKAITYK SIAS KNYGAS

Mokslinio ateizmo vadovas

Išėjo ueiuvių kaina „Moks linio ateizmo pagrindai“ — mokymo priemonė aukštųjų mokyklų studentams, vadovas propagandistams ir visiems, kurie domisi ateizmo klausi mais. Knygą paruošė TSRS Moks.ų akaaemijcs Filosofi jos institutas, dalyvaujant gausiam aukštos kvalifikacijos autorių būriui. (Į lietuvių kal bą vertė T. Butkus ir L. Kal velis). Pirmoje dalyje („Religija, ateizmas, mokslas“) parodoma dvle,ų pasaulėžiūrų — religi nės ir mokslinės — kovos is torija. T.k atsiradus religijai žmonės pradėjo abejoti jos tikrumu, o užgimus mokslui ir filosofijai, vystėsi ateistinė mintis, nesutaikomai kovojan ti prieš religiją. Pirmoji ateiz mo ir laisvamanybės forma at sirado senovės pasaulyje ir Išs.vysiė ypač senovės Graiki joje. Senovės ateistai siekė gamtinėmis prežastimis paaiškinti v.sus pasaulio reiškinius. Net tamsiausiais feodalinių viduramžių laikais, kai moks linė m.ntis ir ateizmas buvo negailestingai persekiojami, bažnytininkams nepavyko pa smaugti ateizmo ir laisvamanybės. Karingais kovotojais prieš religiją buvo XIX am žiaus rusų revoliuciniai de mokratai. Ikimarksistinio ate izmo anžvalga nuneigia melą-

Šypsenos J. SMALIUKO pieš.

F. SKlAAKSKAlTĖ Filosofijos mokslų kandidatė * gingus tvirtinimus, esą, ateiz mas atsiradęs tik mūsų epo choje, ir parodo, kad jau nuo gillcs senovės šviesiausi žmonijos protai kovojo prieš religiją. Antroje knygos dalyje nu šviečiamas religijos atsiradi mas ir vystymasis, analizuo jamos įvairios pirmykštės re ligijos formos: judaizmas, krikščionybė ir jos atmainos, islamas, budizmas. Remiantis plačia etnografine ir Istorine medžiaga, kritikuojamos bur žuazinės teorijos apie religijos amžinumą ir religinio jausmo įg mtumą. Kalbant apie krikščionybės atsiradimą, knygoje atsklei džiamos jos socialinės šaknys ir idėjiniai šaltiniai. Naujojo testamento, nekrikščioniškų šaliinių, po antrojo pasaulinio karo rastų judėjų sektos — esė Jų — dokumentų analizė rodo mito apie Kristų nepa grįstumą. Krikščionybė for mavosi iš į/airių šaltinių: Ry tų kultų, judėjų religijos beižydų sektų, romėnų liaudies kultų ir oficialios romėnų re ligijos. Knygoje pavaizduo jamas krikščionybės pavirti mas iš engiamųjų religijos, kokia jį buvo I amžiuje ir II amžiaus pradžioje, engiančių jų religija, laiminančia kiek-

PIE t. Brezos knygą „Bronzos vartai“ jau buvo ’ rašyta, tačiau knyga tiek 'įdomi, kad norisi dar kartą paIsidalinti mintimis apie ją. i Savo pasakojimą pradedu (trumpa citata. „Pakartok žmo gui šimtą kartų, jog lis yra išvien su valstybe, libera.Tzmo asilas ir jis pradės asilu bliau laikais buvusi valstybės pake ni.“ Tai š-ek tiek paaiškina, ko leive, o esant komunizmui, po dėl religija taip stipriai įsikibusi susidūrimo Ir kovos laikotarpio, |į žmonių sąmonę. atsidursianti pašalio vėžėse... ToI T. Breza knygoje aprašo, ro- dėl, Leiber o nuomone, bažnydos, paprastą istoriją, kaip į koturinti įsiterpti K,atsivertė“ ’ įtikėjimą. Dvasl- čia munistinę tikrovę, kol religija (ninkai mirties baime ir savo at- dar nesanti visiškai iš jos lšbkaklumo dėka pasiekė, kad jis stumta“. Komentarų žymaus 'priimtų paskutinius dvasininkų Romos dvasininko .................... žodžiams ne'patarnavimus. Bažnyčia dalinai reikia, Bažnyčia kovoja. Dvasihaimėjo prieš vieną ateistą. Ta ninkai ieško naujų kelių pripčiau ne visada jai pavyksta lai versti žmones būti kvailiais, mėti, ir dažniausiai pralaimi ieško, kaip įsiterpi į tikro didesniu mąstu, negu laimi. Štai apsukri. Iką apie tai rašo T. Breza. „Feo- vę. Ir ji nepaprastai Idalizmo laikais bažnvčia, ėjusi Tai kalba, kad ir toks faktas,

..spalvotieji kunigai bažny čioje dabar turi daugiausiai šansų. Mat, bažnyčia, besidanqstydama nuo antikolonijinio są jūdžio smūgių, dažo cavo vieti nę hierarchiją“. Taip sakant, po forma nori paslėpti turinį. Tam bažnyčia gabi, Ji turi puikų pa tyrimą. Tiesa, ne toks Jau pui kus tas patyrimas. Bažnyčia turi ir dėmių, kurias net nesle pia, o ties'og gina. Ji net nesa ko, kad štai tas ir tas nusikal timas buvo nraeityje. jog bažny čia „pasitaisė“. „JI TIFSIOG GINA VISUS. KOL GYNIMAS TU RI POLITINES PRASMES. Bažny čia niekuomet nedrįsta būti po litiškai objektyvi. Tuo tarpu, jei koks asmuo Ir ginčas dėl Jo virsta Jau grynai istoriniu da lyku, tada atsiranda objektyvlnės pažiūros“. Pacituotą Ištrau ką nereikia aiškinti. Ji pati pa-

aiškina mums, praplečia istoriją, kaip vyskupas įžeidė, apšaukė nedorovingumu Jaunavedžius, kurie susituokė civilinės metri kacijos biure, o ne bažnyčioje. Ir ką gi — Vatikanas už akių keikė kvailą vyskupo poelgį, tačiau viską padarė, kad nenu kentėtų bažnyčios autoritetas. Jis pasistengė nutraukt užvestą bylą. Vyskupas turėjo likti bet kokiu atveju teisus, nes Jis — vyskupas, nes bažnyčios autori tetas svarbiau už bet ką. Juk neveltui bažnyčia vadinama die vo sutuoktine, dievo namais, po piežius — dievo vietininku že-

Jauniausias jubiliejus Kaip niekados gyva ir triukšminga buvo tą pavakare egbistų draugijoje. Susėdę /ešlioje, netoli Vingio parko esančioje, pievutėje Ir padėję šalia „pailsėti“ sportinius krepšius, sportininkai šį kartą susirinko pažymėti savo trijų ,metų sukaktį, apžvelgti nueitą (kelią...

Mieloji mama, vargai slegia...

Paplūdimys, kuriuo anksčiau naudojosi tik turtuoliai, šiandien darbo liaudžiai. mėje. Net mokslas apie tai yra. Iš viso, nors bažnyč:a ir ne mėgsta mokslo, ji stengias juo remtis. Ir štai gimė „mokslas“ — ontologija. Apie šį mokslą rašoma „Bronzos vartuose“. „On tologija — mokslas ap;e pasau lio struktūrą. Tradicinė teoloaija (o tik ji ir yra b^žnyč’os kasdieninė duona) tvirtina, kad pasaulio sąranga esanti hierar chinė. V.rŠuje dievas. Dievo vietininkas žemėje — popiežius. Žemesniame lyoyje kardiholai. Taigi, būdami tik dviem pako pom žemiau neau dievas, jie beveik siekia dangų. Jie per aukštai: mirtingieji jų nesupran ta ir negali smerkti... Jei suži nom, kad kuris nors kardino’as nupuolė ir nalūžo — tai tėra t’k reoimybė“. Gi kunigai liau džiai šį mokslą aiškina, jog po piežius ir kardinolai neklaidingi

Anapus vartų

Stojantis Ir

...Įstojęs

vieną priespaudą ir kiekvieną smurtą. Trečioje rinkinio dalyje / traktuojamos religinių atgyve-/ nų įveikimo problemos TSR; Sąjungoje. Autoriai čia pasa koja apie TSKP ir Tarytų valstybės pažiūrą į religiją ir bažnyčią, apie sąžinės laisvės Įgyvendinimą mūsų šalyje, pajodo. kaip ir kokių priežasčių poveikyje darbo žmonės so cializmo statybos eigoje išsi vaduoja iš religinių atgyvenų įtakos. Salia to šiame skyriuje nagrinėjami mokslinės-ateisti nės propagandos uždavinių tūrinio ir metodų klausimai. < Reikia pažymėti, kad kny-/ gos vertimas į lietuvių kalbą atliktas gerai. Sveikintina yra tai, kad vertimas papildomas Išnašose medžiaga iš mūsų rcspubllkcs. Deja, pasigen dama bent užuominos apie Lietuvos ateistus ir laisvama nius. Knygoje pasitaiko ne-1 tikslūs kai kurių pavadinimų/ ir vardų vertimai. Pvz., kny-/ goję rašoma hasldlzmas, o tu-/ rėtų būti chasidlzmas. 1 Galima drąsiai tvirtinti, Jog/ logiškai protaujantis ir rellgi-/ jos galutinai neapakintas skal-) tytojas, susipažinęs su minėta) knyga, padarys aiškią Išvadą < — religija amžinai neegz’s-i tuos, ji galutinai išnyks < išnykus toms sąlygoms, kurios! ją pagimdė. /

„Trys metai... Juk tai juo das!“ — pasakys daugelis. Bet kai pagalvoji, jog tai bu žo patys sunkiausi regbi kūri mosi, komandos cementavlmo;1 metai, norisi tik karčiai nudšypsoti ir paklausti: „Drau guži, o ar tu žinai, kas tas egbl ir kada jis atsirado pas mus?" Ir tikrai, tą vakarą ne /lenam kalbėjusiam prisiminė tos atmintinos dienos, kada <bųvo žengti pirmieji, dar toI'cie nedrąsūs žingsniai... 1960 metų ankstyvas ru duo. Prie sporto katedros, nasikišę po pažast'm neįpras tos formos kamuolius, neram!al trypčioja vietoje vyr. ėst. Merkšaitis, Jonas S. ir Steponas I. Iki treniruotės beI 'ko vos keletas minučių, o daugiau pakol kas vis neslrot... Negi niekas ir nebeateis? Tikriausiai išsigando sunku mų, pirmų traumų...“ — taip

reikalo, treniruotė Ir šį kar tą įvyks... Taip bėgo dienos, savaitės, mėnesiai... Toli praeityje liko pirmosios draugiškos kovos su „Atleto“ sportininkais, pir masis respublikos turnyras Kaune ir, gal būt, klek Ilgiau širdyje išliko kartūs prisimi nimai apie pirmas nesekmes, pirmus skaudžius pralaimėji mus... Tačiau vaikinai nenusi minė Ir dar su didesniu at kaklumu dirbo, ugdydami iš tvermę, greitį bei valią. Ko lektyvas diena Iš dienos paste bimai augo ir tvirtėjo. Vietoj senų, išė'usių žaidėjų, Į regbistų gretas įsiliejo nauji enti'.z'astal — Bucevičius J„ Sčiuka, Dudonis, ekonom'stas Smolenskas, chemikas Bįiudžlus ir kt. Tačiau trūko drau gų, trūko kolektyvo, su ku riuo būtų gal'ma čia pat vleto:e lenktyn’auti ir draug’škal dalintis patyrimu. Tada mums, studentams, ir kilo mintis pat'ems eiti į gamyk las ir pradėti organizuoti reg bi komandas. Vykom į stamb'aus’as mūsų įmones, karštai kalbė’om’s su sportininkalsgamybinlnkais ir... koks buvo mūsų džiaugsmas, kai, paga liau. šį pavasarį plač’ose Vin gi o parko velose Išvydome ką tik naujai g'musį Sltfav'mo staklių gamyklos regbi kolektvvą. Atsivėrė nau’os gal’mybės plač'ai treniruot's. baidy ti savo jėgas trenlruoč’u metu jau su „tikru“ priešininku... O štai ir pirmieji atkaklaus darbo vaisiai! Sį pavasarį pra siėjusiose respublikos regbi pirmenybėse universiteto ko manda užėmė II vietą ir pate ko į finalą, kur kovos dėl čempionato medalių. Tai tik rai puikus mūsų regblstų pa-

siekimas. Palinkėsime Jiems ir toliau sėkmės finaliniuose susitikimuose, kurie prasideda šį mėnesį Vilniuje. Štai ir viskas, ką būtų ga lima pasakyti šiandien apie mūsų regbi, jeigu... Taip, dar yra viena problema, labai ak tuali ne tik mums, regblstams, bet Ir visoms universi teto sekcijoms, kurios jokiu būdu negalima užmiršti. Tai jaunimo, mūsų pamainos klausimas. Todėl baigdamas, aš kreipiuosi į visus drąsius, stiprius mūsų universiteto vai kinus Ir kviečiu Jus, mieli draugai, ’sl'ungti į mūsų regbistų kolektyvą. S. UMBRASAS Universiteto regbi komandos kapitonas

tik tikėjimo, moralės dalykuose. Kitur gi Jie paprasti žmonės. Skiriasi aiškinimas liaudžiai nuo oficialaus mokslo? Bet mokslas paliks mokslu ir reikia juo nors trumpam patikėti. Ir kas iš to išeina? O išeina gana įdomiai. Bažnyčia teisia žmones paqal pačios visuomenės sudarytas morales, pati taikosi prie jos, sa vo reikalus tvarkosi grynai že miškais pagrindais. Pagal šį „mokslą“, jei žmogžudystę įvyk do paprastas žmogus, jis nubau džiamas. Jei tokį pat, o gal dar ir didesnį nusikaltimą įvykdo popiežius ar kardinolas, tai lis lieka žmonių nesuprastas. Ko kios vienišos, užsidariusios yra bažnyčios galvos! Niekas nesu pranta jų, neatjaučia, nepripa žįsta Jų „žygių“, nuslepia Juos. Bet ne, visko nenuslėpsi. Po klek metų iškyla aikštėn nešva rūs darbai. Tai patvirtina, kad ir Jono XXIII (Baltazaro Kosos) istorija, istorija plėšiko-popiežiaus, kuris gyveno taip palai dai, kaip negyveno nė vienas iš jo pirmtakų. Vad nasi jo veiks mai buvo aukščiau kritikos? Žmonės tiesioq nesuprato jo „šventumo“, kaip Jis suvedžio’o apie tri? šimtus v’enuoliu, ne skaitant kitu jo aukų, pašalino iš savo karjeros kelio varžovus bažnyčia — popiežius? Tiesa, nepripažno vėliau Jo poo’ežiumi,. Ir Jo vardai din^o archv-. vuose. Tač'au vien faktas, kad tai jis nasmerkė Joną Husą mirčiai, kalba, ion Jis egzistavo, Ir bažnyčia veltui stenaiasi nu slėgti tai. Tačiau Vatikanas ne vien slėpimu apsiriboja. J’s nuo'a. Ir kartais tuo savo Puo limu prieina prie kurioz’škų at-^it kimu. kuri” vlenns aprašy tas T. Brezos. Štai Vatikane pa sigirdo narsai anie piktžodž’auto*u k’uba. „Klubo tikslas buvo piktžodžiauti. Klubui priklausvtj nalė’o tik t»e. kurie piktžo džiavo ne atsitiktinai, o meto dingai. atseit, ne t'k nuolatos, bet Ir planingai... Kasdien kitas šventasis — būtent, tą dieną

priklauso

įrašytas į kalendorių — būda keikiamas ir vadinamas nešvi kiais vardais. Sekmad:enĮ, skaitanat tos dienos švento ke.ksmais ir plūdimais buvo j šaudoma kuri nors dogma', kią ilgą ištrauką tik todėl jj rašiau, kad susipažintumėte j bažnyčios eiline kvailyste. | vargu, ar nepralenkia lietu ar kitų tautų pasakų hero ir pasirodo dar kvailėj už apgauta * * boba, kurį siun L dangų, pasiuntinius žmonės Tikintieji dai ir emocijos pagauti apke šventuosius ir dievą. b“t tai] ne aprašytasis piktžodžiavin) Tad, galvojant prot ngai, kva kalbėti apie piktžodžiautojų | bus. Bene dar galima dalei kad iš tikro toks klubas bg ar yra, bet tada bažnytininku nėra per daug ko bijoti, 1 tai tik įširdę tikintieji,] ne kovingi ateistai. J>e papj žodžiaus, o po to nueis baį č'on, išpaž’ns kaltes. Ir d i J padarys stebuklą, :as kaltes! naikindamas, žmogus taps, I naujagimis, nekaltas. Nieko I padarysi, stebuklas! Peje, J stebuklus. Nors Glaudžiai iri siriša su pasakojimu apie I Brezos „Bronzos vartus“, dJ pavyzdį iš Lietuvos istori Taro senu knygų radau 19^1 išleistą A. žabičio-Nezabitag| brošiūrą „Vilniaus bažnyii Joje aprašomi ir taip vadu „Aušros vartai“, ir Juose jrnr koplyčia, Ir esantis koplyl paveikslas. „Paveikslas stel Jais pradėjo garsėti nuo šlmtmeč o nusės, kai iš Jez Jį paėmė globoti karmelitai, veikslas ypačiai turėi stebuklinga q a I I ą qi rams a e s i n t I. Jam saia karmelitams nr’e Aušros sav valdvbė 1671 metais niF medinę koplyčią. Š ai 1715 tais s u d e g u s...“ Toliau cituo’u. Jau iš to matosi, labai stebuklingas šis pavert buvo! Sunku trumnai anibūi „Bronzoj vartus“. Geriau teou kiekvienas tepaskaito knygą.

ii ii

a iii

i Iu la

įr r° r I

II k. S. KANISAUSKI

REDAKCINĖ KOLEGŲ

Gaktos fakulteto komi nuodai reiškia n’lia tifj

Jautą III k. CPo'ogui Joj ČASUI. Jo tėveliui mirus. I Istorijos ir filologijos i ’<u!teto klasikinės filoloaij Gnec’a’ybės II ^ur~o -♦udl t e i Almonai GUDELYTEI rus, Jos šeimai reiškia d užuojautą kurso draugai! dėstytojai. Į

★★★★★★

STUDENTE! Užsiprenumeruo

„TARYBINĮ STUDENTĄ

kš yj til A

št<

NAUJIEMS MOKSLO METAMS

yi ■ nebaigė savo minties Joas, nes iš už kampo staiga iei . tiro visas būrys jau treniS uotei pasirengusių vaikinų. PRENUMERATĄ PRIIMA GRUPIŲ PROFORGAI Tai čia pat bendrabutyje gy ps IR INFORMUOTA apie PLATINIMO EIGĄ REDAKCIJĄ. venantys medikai Raugalė, PINIGAI PRISTATOMI STUDENTU PPOFKOMITETUI Šerpytis, Valentinas, J. GaPRENUMERATOS KAINA IKI METŲ PABAIGOS (TRUMPESNIAM pji t liauskas, chemikai Žukas, Stea LAIKUI NEPRIIMAMA) — 24 KAPEIKOS. Iponavičius. fizmatas Jodinskas dl REDAKCIJA 'r kiti. Nespėjome pasisveikin ial paskut nes kapeikas nu- ti, o štai vienas po kito pasiin pirktą silkę baigiu. -odo ir mūsų „miest'ečiai“ (t. y- gyvenantys ne bendrabu 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spau-tuvė. Užs. Nr. 5 iu LV 09788 Redakcijos adresas: Universiteto tyje) — Vilnius, Bučas, Daivelis. Pais <CoBeTCKHH CTVAeHT* (OpraH BaJibHioccKoro rocygaDCTBeHHoro yHURepcHTeTa). >ą. tys, Taip, baimintasi buvo be