SUTELKTAI! Įvyko universiteto partinės organizacijos ataskaltinisnklminis susirinkimas. plačiame ataskaitiniame pranešime partinio komiteto pretorius C. Kudaba peržvelgė svarbiausius gyvenimo omentus tiek partinės organizacijos darbe, tiek ir vine universitete. Pranešėjas pažymėjo, kad pagrindinis iversiteto kūrybinio darbo tikslas buvo, yra ir bus ošti kvalifikuotus ir idėjiškai tvirtus specialistus. Rekratas ir visuomeninės organizacijos deda visas pastan; šiam pagrindiniam uždaviniui įvykdyti. Toliau to linami mokomojo-auklėjamojo darbo planai, stiprinamas šys su gamyba, griežčiau kovojama su pasitaikančiais ūkumais. Pranešėjas plačiai apsistoja, kalbėdamas apie paskutinę zaminų sesiją. Kelia trūkumus, analizuoja kai kurių ultetų bei katedrų klaidas. Kalba apie meilės ugdymokytojo specialybei. TSKP birželio Plenumas iškėlė naujus uždavinius ir ištajal mokyklai. C. Kudaba kalba apie naujus būdus formas, bendraujant su studentais. Svarbiausias dėmeturi būti atkreiptas į grupes. Čia didelį vaidmenį ir adingumą turi parodyti kiekvienas, prie grupės prirtas, dėstytojas. Pranešėjas toliau nagrinėja mokslinio-tiriamojo darbo lėtimo problemas. Apžvelgiami universiteto mokslininpasiekimai, iškeliami trūkumai ir sunkumai. O spradar esama. Siauroka mokslinių darbų tematika, nėra oseklaus atitinkamų problemų nagrinėjimo, per lėtai a mokslinių kadrų kvalifikacija ir t. t. Taip pat yra iję nuo katedrų mokslinio-tiriamojo darbo ir studentų kslinis ieškojimas. 'oliau C. Kudaba apsistoja ties organizaciniu partinės anizacljos darbu. Nagrinėja komjaunimo, profsąjunir kitų visuomeninių organizacijų veiklą. ’o ataskaitinio pranešimo vyko dalykiška diskusija, isakė komunistai, dekanai, katedrų vedėjai. ’riimtas išsamus nutarimas. Jniversiteto partinė organizacija kasdien auganti, jauantl ir bręstanti idėjiškai, ateityje dirbs dar labiau įteikusi ir sėkmingai įgyvendins visus jai keliamus ut inius. -♦■o-
onkretus, kryptingas darbas ’rieš kurį laiką įvyko universiteto komjaunimo anizacljos konferencija, nešimą padarė komjauo komiteto sekretorius zas Nekrošius. Pranešėpažvmėjo, kad nežiūrint įėjimų, kuriuos pasiekė ų komjaunuoliai, mums liko nuveikti didžiulis jas gerinant komjaur.igruplų darbą. eikia pasiekti, kad viena komjaunimo gru-
pė turėtų konkrečius užda vinius, savo darbo krypti. Pagrindinį dėmesį turime atkreipti į pažangumo kėli mą grupėse. Baigdamas sekretorius pažymėjo, kad mūsų kemjaunimo organizaclja yra pajėgi Išspręsti visus uždavinius, kuriuos Iškėlė komjaunlmul Komunistų partija. Komjaunimo komitetas išrinktas sekančios sudėties:
Visų šalių proletarai, vienykitės!
i
ei
o
UHNm VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kiną nuo 1950 metų
Nr. 28 (463) 1963 m. spalio 12 d.
Nepaprastoji mokykla atidaryta 1
SENŲJŲ universiteto rūmų kolonų salę sugū žėjo būriai paauglių. Čia iškilmingai buvo atidary ta jiems skirta aštuonmetė darbo jaunimo mokykla. Kai vasarą į darbo ir poil sio stovyklas universiteto stu dentai nusivežė kartu paaug lius iš milicijos vaikų kamba rio, kuriuos jau kelis mėne sius šefavo, daugelis nepaten kinti murmėjo: — Et, tai tik laiko gaiši nimas! Dirbti reikia, o čia auklės tuos neklaužadas! Ir, nežinodami kaip auklėti, kartais studentai griebdavosi net diktatūros. Beje, nepeda gogiški atsitikimai buvo išim tis. Susipykdaml ir vėl susitaikydami, dirbo studentai su savo globotiniais kolūkių laukuose ir statybų pastoliuose. Ir pamažu susidraugavo. Netgi piktas išdaigininkas
ekretorius — J. Nekrošius, avaduotojal: J. Karosas — ideologinis darbas; . Vaicekauskas — ideologinis darbas už universiteto
Vytas Petrauskas, kuriam darbo ir poilsio stovykloje su kako 18 metų, į vasaros pa baigą pasikeitė, subrendo, su rimtėjo. Jį priėmė į komjau nimą, ir studentai pakvietė dalyvauti universiteto XI kom jaunimo konferencijoje. Tokia stebuklinga „meta morfozė“ įvyko ne tik su Vy tautu. Vilniaus Lenino rajono prokuroras paskambino į uni versiteto komjaunimo komite tą ir su džiaugsmu paskelbė: — Per du mėnesius jūsų studentų globotiniai nepadarė nė vieno nusikaltimo! Si žinia prisiuvo studen tams sparnus. Darbo su ma žaisiais nusikaltėliais komisi jos pirmininkas, teisės fakul teto studentas V. Vaicekaus kas sukvietė paauglių šefus pasitarti. Gimė nauji, drąsūs planai — plačiu frontu pra dėti kovą su paauglių dyklnė-
kB '
. Zagorskytė — organizacinis darbas; . Juškys — darbinis studentų auklėjimas; ektoriai: K. Garalis, A. Oi liukas — sportinis; . Mackevičius — SMD; i. Simanavičius — draugovė; i. Vrubliauskaltė, I Mauručaitė — bendrabučiai; i. Garnys, S. Zaicevas — vakarinė darbo Jaunimo įokj kla; . Alešiūnaitė — akademinis sektorius; s. Simanavičiūtė — kultmasinis. atsakingas už „komjaunimo prožektorių“ J. Blynas.
||n
Iii sf i Linksma draugų būry.. .
kojame diplomantams Jrabėgo jau daugiau p mėnuo, kai mes vars te duris savo mokslų ntovėje. Ir štai pirmasius pakvietė skelbimas leisti dieną su mūsų vy liaisiais draugais — Jomantais. Husų šventės vieta dlpiantal parinko vieną žavingiausių Lietuvos tipelių — Trakus. Į Ikus, kuriuos daugelis nakursių žinojo tik iš akų ir padavimų, traufe atskirais būreliais: autobusu, o kas ir savažiavimo priemonėmis. I . pirmakursiai, jautėl dar nelabai drąsūs kšmingame diplomantų yje. f štai, pagaliau, musų tikimo vieta — žavlnAkmenos ežeras. Ant što kalno, prie beržynėįslkūrė mūsų laikina rykla. f’eilgai trukus užgrojo [ika ir mes pasijutome pūtį geriau, nes prieš Pradėjo sklisti gandai, maudys be jokio paslpjlmo, su visais rūbais. P bailesniųjų norėjo dingti, bet prasidėjo lialloji dalis. Dekanato, [inės organizacijos ir I dėstytojų kolektyvo pu pasveikno pirmąjį H. o kartu ir dlplomanI dėstytojas L. Andziu lius, papasakojo kaip
fakulteto komjaunuoliai prieš penkis metus organi zavo ,.krikštynas“, pirmą sias ne tik fakultete, bet ir universitete. Pasigirdo maršo garsai, ir iš už beržynėlio pasiro dė „egzekutorių“ lydimi diplomantų atstovai. Mums iš tiesų buvo į ką pasižiū rėti: jų rūbai — tai viso studentiško gyvenimo at vaizdas. Ten matėme ir tinginį studentą, kuris pra migo paskaitas ir grėsmin gą „kirvį“, ir laimingą stu dentą, kuris, vos-vos pra stūmęs sesiją, perėjo į aukštesnį kursą ir vėl tiki si studentauti. Diploman tas Skiauteris pradėjo skai tyti ilgą nurodymų pirma kursiui sąrašą. Po to, „eg zekutoriai“, vadovaujami Sašos Grobovo, priėmė nu tarimą, kad pirmakursiai privalo duoti priesaiką. Vi si privalėjo kartoti prie saikos žodžius. Komanda, klausyt mano komandos! — paslgirdo „galingas Sašos balsas, — visus maudyti!! Kai kuriuos, norinčius pabėgti, teko sulaikyti „iečių“ pagalba. Stačiu šlaitu nusileidome prie ežero. Čia buvo paskelbta, kad leidžiama nusiimti tris daiktus ir po to prasidėjo „didysis maudymas“. Ant kalno stovintieji kitų kur sų studentai šauksmais
S. JANKAUSKAS
o
7/%/0
Kitel į
Pagerbtas prof-
jimu ir nusikaltimais. Neseniai per vieną naktį Vilniuje buvo sugadinta 70 telefonų-automatų. Studentai nutarė įkurti jaunųjų draugo vininkų tarybą iš paauglių, anksčiau irgi panašiai nusikalsdavusių. Jiems vadovauti apsiėmė paauglys Juozas Kojala. Šiandien studentai trokšta konkretaus darbo. Štai kodėl, sužinoję apie aštuonmetės dar bo jaunimo mokyklos atidary mą prie universiteto, daugelis jų pasirodė komjaunimo ko mitete su prašymu: — Leiskite man toje m okykloję dėstyti. .. *** O darbas juk bus gana sudėtlngas: į. mokyklą „ . .. surinkti sunkiai auklėjami valkai, po 2—3 metus sėdį vienoje kla sėje. Taigi, su Jais dirbant, -reikės apsišarvuoti plienine 'kantrybe, ugdyti savyje peda goginį taktiškumą, jautrumą. Bet šito studentai nebijo. Šio je mokykloje dėstys net apie 60 busimųjų teisininkų, fizi kų, chemikų. Vaikai į mokyklą ateis ne tik mokytis. Laisvalaikį jie ga lės leisti „jaunųjų romantikų" klube, kur numatoma organi zuoti įvairiausius saviveikli nius būrelius. Si universiteto studentų ini ciatyva — įkurti sunkiai auk lėjamų paauglių mokyklą — pirmoji ne tik respublikoje, bet ir visoje Sąjungoje. Todėl universiteto rektorius prof. J. Kubilius, LLKJS miesto komiteto sekretorius S. Poškus ir kiti svečiai, atsilan kę į nepaprastos mokyklos ati darymą, iš visos širdies linkė jo sunkaus darbo entuzias tams ištvermės, o vaikams — sėkmės moksle. Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius J. Nekro šius supažindino vaikus su jų mokyklos direktoriumi Algiu Garniu, teisės mokslų fakul teto studentu, kuris juos iš skirstė klasėmis.
Universiteto kolektyvas ir respublikos sostinės partinių, tarybinių ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai pagerbė profesoriaus S. Jankausko il gametę moksllnę-pedagoginę ir visuomeninę veiklų. Drg. Jankauskas nuo pat pirmųjų pokario metų vado vavo universiteto dėstytojų mokslinei veiklai, eidamas prorektoriaus mokslo reika lams pareigas. Dabar profeso rius dėl silpnėjančios sveika tos pasitraukė iš profesoriaus darbo. Atėjusių pagerbti drg. Jan kausko inokslinę-pedagoglnę ir visuomeninę veiklą tarpe — Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus, par tijos Vilniaus miesto komiteto sekretoriai F. Bieliauskas, P. Griškevičius, Valstybinio aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo komiteto pirminin kas H. Zabulis, Lietuvos KP CK skyriaus vedėjo pavaduo tojas L. Šepetys, partijos Lenino rajono komiteto pir masis sekretorius J. Bielinis ir kiti atsakingi partiniai, tary blniai darbuotojai. Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. Naujalis įteikė mokslininkui Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštą. Daug sėkmės darbe ir gy venime profesoriui palinkėjo universiteto rektorius profeso rius J. Kubilius, Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto pirmininkas H. Za bulis ir kiti. Profesorius S. Jankauskas, dėkodamas už vyriausybini apdovanojimą, linkėjimus, pa sakė: — Už tai, kad savo darbu, žiniomis gailu tarnauti darbo žmonėms, esu dėkingas parti jai, kurios nariu esu ir aš. Nors man jau 65 metai, bet esu pilnas kūrybinės jėgos Ir noriu visą savo gyvenimą pa švęsti jaunosios kartos auklė jimui.
Leiskite respublikinės pro kuratūros nepilnamečių sky riaus darbuotojų vardu išreikš ti padėką Jūsų šauniajam kom jaunimo komitetui ir komjatinuoliams-aktyvistams prie uni versiteto sukarusiems visuome niniais pagrindais veikiančią aštuonmetę mokyklą ir palin kėti toliau versti nepilnamečių auklėjimo dirvoje gilią vagą. J. SMALIUKAS LTSR Prokuroro padėjėjas nepilnamečių reikalams
millllHlllllfflillIlIlIlIlIBIIIIIIIIIIIIIIffllIlIlIlIlBIlIffl
KRIKŠTAS“
„Didysis maudymas" prasidėjo --------------------- ♦
drąsino pirmakursius ii ragino penktakursiams ne gailėti vandens ir nepasiduoti merginų maldavimams. Išsimaudžius, tam kad surengtos sušilti, buvo diplomantų ir pirmakursių varžybos. Diplomantas Suokas nustatė ribas ir į veją Išbėgo komandos: vienoje pusėje diploman tės, kitoje — pirmakur sės. Prasidėjo kova, nes niekas nenorėjo pasiduoti. Pirmas kvadrato kėlinys baigėsi pirmakursių nau dai, gal Iš dalies dėl to, kad komandos treneris, di plomantas Suokas, suorga nizavo gerą „sirgalių“ komandą ir, žinoma, jai vadovavo. Antrąjį kėlinį išlošė diplomantės, bet neilgam, nes trečias kėlinys įrodė alškią pirmakursių persvarą.
bus toliau, jei „fuksai- nuo pat pirmų dienų kelia ranką prieš diplomantus?! — šie žo džiai pasigirdo iš nusimi nusių diplomantų. Po didelio darbo reikia pailsėti. Diplomantai orga nizavo bendrą atsivežtų valgių sudorojimą. Truputį užkandę, nuėjo me šokti. Šoko visi ir su visais. Artėjo vakaras — laikas grįžti namo. Visi traukėme draugiškame būryje, ir da bar jau sunku buvo atskir ti, „kur diplomantas, o kur „faksas“. Mes, pirmakursiai, nuo širdžiai dėkojame diplo mantams už šią dieną, už šią šventę. Z. GRISKEVICIUTĖ EF, I kursas
Štai jau trisdešimt kar tų tekėję ir leidosi saulė, kai naujagimiai įsikando ne la bai saldžius mokslo čiulptu kus. O kad nenusižengtume tradicijai — pakrikštysime juos, — kalbėjo Chemijos fa kulteto „krikšto tėvai“, gimę universitete prieš metus.
Sprendimas vienbalsiai bu vo priimtas. Ir netrukus vi siems matomoje vietoje pasi rodė skelbimas. Jis visus fa kulteto naujokus kvietė rink tis didžiojoje chemijos audi torijoje.
Saitas rudeninis lietus ne pajėgė pakeliui nuplauti ge ros nuotaikos, su kuria atėjo Į savo „krikštynas“ pirmakur siai. Nors poškėjo, sproginėjo ir šaudė nežinia kas po kojo mis, bet nepraradę drąsos, Jie lipo vienas paskui kitą ant salės pakylos priimti „krikš to“. O „krikštas“ buvo iš tik rųjų nepaprastas. „Krikštatė viai“ Jiems pirmiausia palie pė išgerti iš mėgintuvėlių „švento“ vandens, o po to juos patepė „krikšto mostimi“. Bet tuo dar viskas nesi baigė. „Naujagimių“ seniū
nams teko atsiklaupti ant kelių ir, padėjus rankas ant „šventosios biblijos", garsiai tarti priesaikos žedžius. ,,. .Prisiekiam būti gerais studentais ir kruopščiai studijuoti Chemiją. .. Prisiekiam tapti gerais chemikais ir iki mirties nesiskirti su kolbutėmisi. . “ — lyg aidas kartojo priesaikos žodžius likusieji, kuriems buvo palikta teisė stovėti. Ir vos tik pabaigoje jie spėjo tris kartus sušukti „prisiekiam“, kai ant pakylos šalia jų išdygo „vyriausias al chemikas“. Su dideliu atidu mu klausėsi prisiekusieji jo išmintrngų pamokymų ir pa tarimų, nors patys sunkiai tramdė Juoką. Senasis „alchemikas", bai gęs savo kalbą, griebėsi šluo tos, kuria, pamirkęs „šventa jame vandenyje“, ėmėsi uoliai krikštyti įsilinksminusius nau jokus. Dabar juokėsi „krikStytojas“. Linksmi ir patenkinti pirmakursiai, ir gausiai susirtn* kę svečiai, likusią vakaro dalį paskyrė šokiams ir žaidimams.
R. MAČIUKAS
i ' ' i ' ■ '
Spaudos platinimas reikalauja bendrų pastangų
ATASKAITINIS ••
KOMEDIJA? f
Maloniai skelbimas kviečia į ataskaitinį Me, dicinos fakulteto SMD su sirinkimą. Aštuoniolikta valanda... 1 O tik girdisi atskiri ,,pri siekusių“ SMD narių žingsntai. 18.20 vai. Medicinos fa kulteto didžiojoje auditori joje tik 17. . . ir tie patys tik studentai. O kur kiti? / Kur atstovai iš dekanato? 7 Kur SMD mokslinis vado/ vas doc. Čibiras? Juk jo ) vadovaujami studentai atsi) skaito už metus. Kur at) stovai Iš profsąjungos? ) Kaip jie gali spręsti apie ) nuveiktą darbą, jei net ne(sltelkia atvykti vieną kartą (metuose į ataskaitinį susi( rinkimą, kur svarstomi nuI veikto darbo rezultatai, ne/ skaitant eilinių SMD tary/ bos posėdžių. / Tribūnoje — SMD tary / bos pirmininkė D. Mal) clūtė. 17 studentų kruopš ) čiai išklauso paruoštos ! ataskaitos. Nemaža nuvei kė Medicinos fakulteto
UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJAI ARTĖJANT
MUSU BUITIS
Man sakė: „Kakta sienos ■nepramuš!“. Atseit — never ta rašyti. Juk kas metai rašo ma, ir vis tas pat. Tačiau bū damas optimistas, manau, jog kada nors nebereikės kitų akivaizdoje skalbti nešvarius baltinius. Turiu mintyje nege roves, klestinčias trečiame uni versiteto bendrabutyje Čiur lionio gatvėje. Nors nedaug teapsiriksiu teigdamas, jog daugelis blogybių tinka, kaip standartas, visiems bendrabučlams. Mėginsiu papunkčiui pana grinėti mūsų buitį.
1. MANKŠTA
SMD taryba! Tai parodė SMD XVI konferencija, respublikinė mokslinių darbų apžiūra. Dienotvarkėje — antras klausimas: naujos Medici nos fakulteto SMD tary bos rinkimas. jo D. Malciūtėpakeitė perskaitė k. studentu dekanato pasiūlytą nau jos tarybos sąstatą. Pasiū( lytųjų tarpe yraparelkalavo II k. stupirmininką, ( dentas Ročka. Paties Roč( kos susirinkimeprieštaravo nebuvo. / Tie, kurie siūlėmat, — dėka deka/ natas — taip pat nebuvo.1 / Ką gali susirinkusieji ži-1 ) noti apie šį studentą, jei I ) jis ne SMD narys? Ir taip ( ) susirinkimas ( kandidatūrą II ( Adomaičiu... ( Susirinkimas (išrinkti SMD / Dėl to labai / drg. Malciūtė, / nato buvo padiktuota, kad ) pirmininku reikia paskirt ) V k. studentę A. Kemežy ) te vyksta rinkimai. Nie kam nekilo abejonės, kao ' pirmininku vėl turi būti 1 išrinkta Malciūtė. Tai nuoI stabus žmogus, puikus t draugas, geras organizato t rius, — taip apie jų i atsiliepia fakulteto SlYu. nariai. Susirinkimas nera do tinkamos kandidatūros ( pakeisti Malciūtę. Balsų dauguma pirmininku buvo 1 išrinkta D. Malciūtė, nors 1 ji, išeidama iš susirinkimo, I pasakė: „Ar jūs rinksit, ar! nerinksit, — vis vien taip į nebus“. ( Leiskit paklausti, kas / Medicinos fakulteto turi didesnę teisę šiuo at- / SMD nariai ar) žvilgiu: susirinkimas, tas, kas nedalyvauja susi-) rinkime? S Kam tada rašyti skelbi- ( mus, gaišinti brangų laiką, ( jei Talkininkauja viskas numatyta, bet ne- / pagrįsta. / Komedija ar susirinki-/ kolūkiečiams i mas? Leonas pakelia pilną pin tinę bulvių ir pila Į maši ną. Su pintinėmis didelių bulvių ateina Eugenija, Vi da ir visas pulkas mergi nų. Geros bulvės šiemet už derėjo Molėtų rajono Zdanovo v. kolūkyje, todėl kol ūkiečiams Į pagalbą atvyko studentai — III k. biologai. Vilniaus, Trakų, Molėtų rajonuose 1300 III ir II t studentų talkininkauja kolūkiečiams. K. STASĖNAS
Išaušta puikus rytas, Jis šaukia Į naujus darbus, naujus laimėjimus, Pažiūrėkime, kaip kas sutinka tą puikų rytą. Praplėskite anksčiau akis ir užsukite į Vingio parką. Tai šen, tai ten šmėžuoja tarp medžių figūros. Supras dami mankštos naudą, koks pora desėtkų studentų daro ją. Malonu pastebėti, jog tarp jų ir senyvo amžiaus pi
A. KUPRYS Universiteto Kultūros klubo darbuotojas *
liečia! iš miesto semiasi nau jos energijos visai kūrybinei dienai. Tačiau tai tik desėtkai. O kur šimtai? Jie ramiausiai „pučia", apsikloję galvas antklodėmis, ir mintyse skai čiuoja: ,,. . .dar penkias minu tes, na, dar tris. . ." Paskui šoka, kaip nuplikyti, ir, kar tais dorai nenusiprausę, strimgalviais bėga į paskai tas. O juk mankšta yra priva lomas punktas bendrabučio dienotvarkės taisyklėse. Kam tada berelkėtų vaikščioti ko misijoms ir fotografuoti snau dalius, jei visi laikytųsi rašy tų taisyklių. Išgirdai trimitą — kelk! Ta pačia proga noriu apsistoti prie trimito. Jau taip įprasta, jog rytais surengiami tikri koncertai. Išgirsti ir sig nalą „kelk!“, ir įvairių šlage rių vieton jo. Negana to, kad kiekvienas kupletas atliekamas po tris kartus kiekviename ko ridoriuje, dar nesidrovima ret karčiais kyštelėti triūbą ir 1
♦O*---------------------
Prekybos būrelyje 30 ekonomistų-prekybininkų jungia savo sudėtyje pre kybos mokslinis būrelis, kuriam vadovauja IV k. studentė Jokubėnaltė Aldona. Sį pirmadienį Ekonomikos fakultete įvy ko šio būrelio ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Susirinkimo pradžioje IV k. stud. Suchanka perskaitė pranešima tema- „Visuomeninių maitinimo įmonių išvystyme perspektyvos Vilniaus mieste“. Susirinkimę dalyvavę būrelio nariai pranešimą išklausė su dideliu susidomėjimu. Po to, būrelio tarybos narė Jokūbėnaitė padarė ataskaiti nį pranešima už praėjusių metų laikotarpį. Per praeitus mokslo metus buvo paruošta ir perskaityta būrelio susirinkimuose 5 moksliniai pranešimai, referuoti penki straipsniai, buvo organizuoti susitikimai su buvusiais būrelio neriais, dabar dirbančiais gamyboje. Būrelio darbas už ataskaitinį laikotarpį Įvertintas patenkinamai. Pačiais ak tyviausiais būrelio nariais praeitais metais buvo Vengrauskas, Zabukas, Čaplikas ir kt. Dėl tolimesnio būrelio darbo šiais mokslo metais, vykusiose diskusijose kalbėjo vyr. dės tytojas Venckus, doc. Lukša ir kt. Susirinkime pabaigoje buvo išrinkta r.auja būrelio tary ba, numatytos gairės tolimesniam būrelio darbui. J. DAUKSEVICIUS
...... nedaug energijos ir darbo padėjo mūsų SMD ta ryba per ataskaitinį laikotar pį", — pabrėžė, darydamas ataskaitą (už buvusį GF SMD pirmininką Vasiliauską), R. Ziliukas. Jeigu būtų taip dirbę ir moksliniai būreliai, kaip dirbo SMD taryba, tai tikrai visas tiriamasis darbas būtų nutrū kęs. Nežiūrint snaudžiančios „letargo miegu“ tarybos, bū reliai dirbo, ir gana neblogai. Ypač gerai dirbo augalų fizio logijos būrelis (pirmininkas Dagytė), geologų būrelis (pir mininkas Palšlūnaitė) ir kt. Konferencijos metu buvo per skaityti net 37 pranešimai. Buvo daug pareikšta ir kri tikos. Štai vyr. dėst. Kazlaus kas pabrėžė, kad zoologijos specialybės studentams pagrin dinis darbas yra tik vasarą ir rudenį. Todėl reikia išnaudoti likusią rudens dalį, kad žiemą „neliktume be darbo“. Tikslin ga būtų, kad gerai dirbantie ji SMD darbą studentai vasa rą, vietoj darbo stovyklos, su rinktų mokslinę medžiagą. Gamtininkams visai beveik ne lieka atostogų, nes yra ilgos praktikos. Praktikomis taip pat galima pareikšti nepasiten-
Daugiau ENERGIJOS! kinlmą. štai, lchtlologijos spec. studentai, dirbę prlė tvenkinių, negalėjo net surink ti kursiniam medžiagą. Tačiau vien tuo pasiteisinti negalima. Reikia Išnaudoti dabar visas galimybes rinkti mokslinei medžagai, o žiemą pasitenkinti Jos apdorojimu Ir literatūros skaitymu. Daugiau naudos duotų, jeigu mokslinis prane šimas peraugtų į kursinį, o pastarasis — į diplominį. Prof. Dagys pabrėžė, kad būtų tikslinga I Ir II kursų studentus įtraukti į darbą, duodant jiems referatyvlnius darbus. Atliktus darbus rišti su gamyba. Studentai turi patys labiau „sirgti" už savo specialybę, o dėstytojai, savo ruožtu turi pritraukti studentus prie savo mokslinio darbo, — tokią nuomonę pareiškė doc. Žeiba. Labai susidomėję dirba dirvotyrlninkal, vadovaujami vyr.
kokį kambarį. Nors čia ne kareivinės, bet pilnai tiktų toks variantas: signalą duoti lauke, bendrą visiems korpu sams, ir tai tik porą kartų. Būkite tikri, jis bus girdėti visuose bendrabučiuose! Kas norės, tas išgirs, o kas neno rės, tam ne tik į kambarį, bet ir po paklode trlūbink — vis tiek nesikeis.
2. ŠVARA Štai mes grįžtame Iš mankš tos. Ir ką matome?. Eina dėdė su kibiru rankoje apie bend rabučius ir renka įvairiausią „turtą“. Visko aplinkui pilna: Ir popierių, ir nuograužų, ir skudurų, ir ko tik nori. Kam čia nešti į šiukšlių duobę studentams, jei yra langai ir geras dėdė, kuris viską kiekvieną rytą surenka!? Kai ku rie „labiau susipratę“ ir tam dėdei darbo neužduoda: jie kibirą bevelyja suversti šiukšlių į unitazą, Tegul kitas dėdė ten beveik kas dieną krapštosi. Štai ką nušviečia ryto aušra. Na, o ką mato pro langus saulutė? Aišku, daugiau už vi sas komisijas. Paimkime, kad ir virtuves. Jomis naudojasi bevelk visi, tačiau baisus da lykas, kai ateina kambariui eilė budėti. Taip visi ir sten giasi kuo mažiau pašluoti, Iš nešti, palikti kuo daugiau ki tam kambariui. O kai kurie kambariai tiesiog nežino, jog jiems eilė budėti. Ir kaip ži nos, Jei grafikas kabo tol, kol pakabinusi valytoja uždaro už savęs virtuvės duris? Ar ne būtų tikslinga prie šių „bai sių" pareigų pridėti dar vie ną: dežuruojantis kambarys virtuvėje, valo urnas, pastaty tas koridoriaus gale rūko riams? (Kol kas jų dar ten nė ra, tačiau būtina ir bus). Švaros klausimas bene ar šiausiai tikrinamas įvairiausių komisijų, bet dar nelabai sėk mingai. švarinamasi paprastai tada, kai sužinoma, jos eis komisija. Laikomasi princi po: gailu gyventi apslmynęs, mane patenkina ir tokia šva ra, o jei komisija. . . tai gal ir
Spaudos sektorius mūsų profbiure buvo įkurtas tik šių metų pradžioje, perėmus spau dos platinimo darbą iš kom jaunimo organizacijos. Nebu vo šioje srityje dirbusių žmo nių, nebuvo patirties. Tiesa, pirmam 1963 m. ketvirčiui komjaunimo organizacijos rū pesčiu jau buvo užsakyta apie 400 egz. įvairių leidinių. Aiš ku, mūsų skaitlingam fakulte tui to buvo maža. Reikėjo ieškoti naujų formų ir metodų. Buvo nutarta surengti spaudos platinimo konkursą tarp atskirų grupių, konkurso eigą nušviečiant grafiku. Gru pėse buvo išrinkti spaudos platintojai, kurie rūpinosi, kad kiekvienas studentas skai tytų laikraščius ir žurnalus. Keletą kartų per mėnesį buvo šaukiami spaudos platintojų susirinkimai. Čia jie gaudavo reikalingą informaciją, doku mentus, arba būdavo aptaria mi spaudos platinimo rezulta tai, numatomos priemonės darbui pagerinti. Grupių, kuriose spauda bu vo prenumeruojama gerai, spaudos platintojai dalinosi darbo patyrimu, pasakojo,
brūkštelsiu sykį šluota, o ge riausia išeisiu, užrakinęs kam barį. Jau tik įėjus į bendrabutį, trenkia specifinis kvapas. Ir kur netrenks, jei (ypač pas vyrus!) lagaminas prigrūstas juodžiausių skalbinių, kamba ryje nepramušamas neplautų kojų aromatas. . . Todėl nieko nuostabaus, kad kambariuose įslvelsia įvairiausių vabzdžių. O tada metamas šūkis: „Į ko vą dezinfekcija!" Tai kas, kad universlteas kas mėnesį dezin fekcijai išleidžia 197 rub! Da roma viskas, kad tik dezlnfekuotojai neįeitų į kambarį. O jei jau šiaip taip įėjo, tai vos sanitarai pro duris — imama si aktyviai daryti „švarą“. Aišku, jog nuo tokios švaros laimi tik vabzdžiai. Juk dustas ar kiti preparatai būtinai turi pastovėti bent keletą va landų. O juk švarai palaikyti reikia tiek nedaug ir tam yra visos sąlygos: dušai, skalbyk la. džiovykla. Bet apie juos reikia daugiau pašnekėti.
3. INVENTORIUS
Salbykloje yra vonelės. Bet yra ir tokių, kurie jas panau doja ne pagal paskirtį. Nusi tempia koks šimtakilogramlnis „vaikutis“ Į dušą ir sėdi pa tenkintas, šiaip taip įsisprau dęs į vonelę: iš viršaus van duo, apačioj vanduo, na, ir galvoje. . . ne kas kita. Juk tai sąmoningas Inventoriaus gadinimas. O tiekimo skyrius Inebespėja duoti vis naujas vodėst. Galvydytės nors ir nė-(( neles’ skalbimo lentas. ra tokios specialybės bet en-H TarP kitko’ ventiliacijos tuziastų čia netrūksta //klausimas čia, laikau, nepa(( kankamal išspręstas. Dėl to be Vyr. dėst. Barysas pažymė-\\ reikalo darinėjami langai, daujo, kad svarbu parinkti aktua-//žoml stiklai. lias temas, o gerus darbus at-H O kaip saugomas inventospausdinti. \\rius mūsų kambariuose? StaDekanas doc. Chomskis pa-//lalt ^piaustyti kėdės suklypę, stebėjo, kad studentai labai no-(( spint?111* d^elės ant vie nai dirba moksliniuose būre-))^"td V“’galutinai lluose. Tik reikia pakeisti kai//™’“" i pr±i SDakvK
kaip w pasiekia. Atsilieį čių grupių spaudos plati jai turėjo pasispausti. Pasitelkus į pagalbą , forgus, reikalai pagerėjo pradžių buvo sunkumų spaudos platintojų susirį mų lankomumo. Per prof ro posėdžius proforgai jį perspėti, kad spaudos plai mas — tiesioginis jų reika ir už savo grupės spaudos tintojo nepareigingumą — atsakingi. Taip lankomui buvo sutvarkytas. Daugelio grupių profor kaip Ulevičiūtė, Jaura, į kytė rimtai pažiūrėjo į klausimą, padėjo grupės sį dos platintojui. Kiti gi, t grupė ir negalėjo pasldžiai pasiekimais, numojo į v| ranka. Iš tokių reikia p; nėtl Sčluką, Žebriūnaitę Kartu" su užprenume leidinių dokumentacija, dos platintojai privalėjo statyti grupės studentų s šus, atžymint, ką kiekvie užsiprenumeravo. Tai 1į kontroliuoti spaudos plai mą, atsiliekančias grupes spausti. Tie duomenys pat buvo panaudojami sį dos platinimo grafikui, ki akivaizdžiai rodė padėtį kultete. Jis kabėjo fakull koridoriuje ir kas mėnesį vo Jame atžymimi duomei Reikia pasakyti, kad t grafikas turėjo nemažą pa kį. Aišku, spaudos platinti nemalonu, jei ties jo pava tebus 30%, na, ir kiekvi grupė nenorėjo nusileisti toms ir stengėsi, kad klek: nas studentas užsisakytų sį dą. Daugelis grupių noi žymiai viršijo: II k. matėm kos spec. II gr. (spaudos ; Jntojas Bastytė) — 140 pu I k. matematikų IV gr. platintojas Oksaltė) — : aroc. Iš pradžių bloga pati buvo pirmame kurse. Bet po pirmųjų susirinkimų, pa tls pasikeitė. Kiek blogiau buvo plati ma spauda IV ir V kursu kur dėl praktikos daug žmonių buvo išvykę. Tai reikia pasidžiaugti IV k kais (platintojas Stankal kuris šauniai platino spa savo kurse. Suvedus konkurso rezu tus, I vieta teko II kurso tematikų II grupei (Basty II vieta — Ik. matemat IV gr. (Oksaitė). Vis di buvo bevelk pasiektas u brėžtas tikslas, kad kiek nas studentas prenumem laikraštį ar žurnalą. Fakulteto mąstu 1963 I ketvirčiui buvo užšali apie 500 egz., II ketvirčiui 626. Naujas dalykas fakull — spaudos prenumeravii vasarai. Sis sunkus dari mobilizavus visas jėgas, vo įveiktas. Vis dar blogai sutvarkj spaudos pristatytinas bent būtyje. Šiuo klausimu pag dina! rūpinosi bendrabučiu ryba, o su ja spaudos se! rius nepakankamai palt ryšius. Trūkumų prlstat spaudą daug: žurnalai ne sada laiku pasiekia skait; jus, netvarka su lalkrai atsiėmimu. Aplamai, spauda mūsų kultete buvo išplatinta geri šiai visame universitete, čiau negalima, besidžiaugi pasiektais laimėjimais, miršti trūkumus ir nesklat mus, apleisti spaudos plat mo darbą. Šiais metais, gi organizavus darbą, yra g mybės pasiekti dar gėrės rezultatų. O to siekti yra sų musų tikslas. Spaudos! torius susilaukė paramos ideologinio sektoriaus, iš pi biuro, komjaunimo organiz Jos. Tiktai dirbant bendro jėgomis, galima pasiekti rų rezultatų.
mJsT klaUS1’\V rašte‘nuostolius. lak darŠitaip tenmus ir darbas žymiai gėrės. Dkalmak išieškoti Reikia pažymėti, kad mūsųll naujos visuomenės nesukursi, fakultete įsisteigė naujos ka-l)O ar galima apsieiti be to? tedros, kaip biochemijos-biofi-// Pilnai. Juk namie pas tėvą zikos-genetikos, mikroblologi-ĮĮ ncslssupl ir nevirsti visu svojos ir kt. Ir dalis studentų įsi-)),iun ant, kėdės^ nes žinai,, kad gali sulūžti. Tada pasekmės jungė Į jų darbą. bus aiškios. Kitas reikalas Gerai dirbo praeitais me-\\ bendrabutyje. Čia jau valdlštais ir gamtos apsaugos drau-//ka. Tad valiai. . . Ir dėl to gija. II Inventorių tenka išnešti į Šiais metais reikia dar dau-)) ^ukšly^’ sulaukusl «k kūdiamžiaus. Vos atsitūps kur glau studentų įtraukti į moks-, "klo mediena, ištrūks koks vlnullnį darbą, juk universitetas Ikas, netingime po kelis kar ruošia ne tik gamybinin tus sulakstyti pas komendan kus, mokytojus, bet ir moks-l tą: girdi, sulūlo darbuotojus. Būrelių sąra-' |žom!remontuokite, O čia tereikia gal porą šuose neturi egzistuoti „mlru- sykių plaktuku suduoti. Pa sios slelos“. tiems? Keistas klausimas, juk mes pripratome prie auklių. N. CEKNYTE PAUŽAITĖ Atsakinga už spaudos IV k. biologė (Nukelta į 3 psl.) FM fakultete
s
(Atkelta Iš 2 psl.)
4. NE AUKŠTESNIAME LYGYJE IR TVARKA Yra specialūs sandėliai asleninlams daiktams. Yra bloų seniūnai, kurie sugeba įeit pamesti raktus. Tada lėšiamos spynos, ir sandėlyje fiacsas. Viskas išvartoma, tieliei og taip suknlsama, jog dažlatli j ’ ir visai neberandi savo : aikto. . . Todėl paloviai amį , nal prigrūsti lagaminų, maiįį0 j, puodų, knygų ir ko tik į ' ari. siri Bėda su džiovykla. Vis dar rof siranda elementų, kurie laiį i, kad žodis džiovykla, artlplat ai susijęs su žodžiu „nuJkajiauti“. Gėdingas faktas šių los iikų jaunuoliui. Juk tai spiūis į moralinį kodeksą, į draumm lis. Džiovykloje daugiausia ?asireiškia“ merginos. Yra f0. kių, kurios numeta savo neį rarlus skalbinius į kampą, o i įčios pasiima Jau išskalbtus, j j, tseit nevagiam. Tačiau „sk-ji ; ūmasis“ iš kambarių ir iš Jei žiai Stovyklos tebesitęsia. leste kaimynas nueis pas pa įimyną ir, jam nesant nab ie, parsineš kokį puodą, aiš-
MUSU BUITIS
ku, nukentės. O čia įėjo į ma da užeiti į kambarį, imti, t. y. skolintis kartais ..grąžinti nai“, kartais „negrąžintinai“. Ir tai laikoma normaliu reiš kiniu. Daugiau negu keista! Saulutė ar mėnulis (tik ne ko misija!) pro langą kartais pama to kaip savo „chebra“ tuština žinomo turinio butelius. O juk gal ne vienas iš jų pristatinėjo glėbius pažymėjimų ir verkš leno prieš dekaną, kad šis iš skirtų stipendiją sunkioj mate rialinėj padėty esančiam. O štai kitame kambaryje pliekiamas „tūkstantis“. Čia ir aš nesistebiu, juk kultmasinis sektorius gyvuoja tik. po pieriuje, o raudonajame kam pelyje, vietoj šaškių, šacnmatų, domino ir televizoriaus — lovos. Aišku savaime, kad kol kas gyvenamojo ploto vis dar stinga; tačiau kampelis turi būti, kad nors ir sąskaiton tų, kurie laužo bendrabučio tvar ką. O tokių laužytojų vis at siranda ir jie pasireiškia ne-
Yra sakoma, kad kelionę gali sutrumpinti geri draugai, įdomūs pašnekovai. Tai tiesa, nes draugų ir pasakorių mes turėjome tiek, kad tos kelios dienos traukinyje prabėgo ne pastebimai. Labai gera, kai sėdėdamas prie lango, lyg prie televizoriaus ekrano, kuriame nenutrūkstamu sriautu kinta pirmą kartą matomi vaizdai, landšaftai, net geografinės juostos, gali paklausti, daugiau sužinoti, o tuo pačiu daugiau ir pamatyti. Ir taip nepa jutome, kai baigėsi kelias dienas trukusi mūsų pažintis su geografiniu Kazachijos pa viršiumi. Baigėsi mūsų kelionė Kazachų že mės sostinėje — Alma-Atoje, žadėdama dar įdomesnių įspūdžių. Rytojaus dieną čia tu rėjo prasidėti šeštasis Visasąjunginis landšaftininkų pasitarimas. Šiuo kartu geografai neatsitiktinai rinkosi Alma-Atoje — pasitarime buvo numatyta plačiau paliesti kalnų landšaftus. Pasitarime dalyvavo mokslininkai iš Maskvos, Leningra do, Pabaltijo, Uralo, Sibiro, Tolimųjų Rytų, Kaukazo ir, žinoma, Vidurinės Azijos. Čia buvo galima pamatyti daugumą senesnių geografijos mokslų atstovų. Tai S. Kalesnikas, kurį ir mūsų studentai pažįsta kaip au torių puikių vadovėlių. E. Murzajevas — žy mus keliautojas, Vidurinės bei Centrinės Azijos (Mongolijos, Kinijos) žinovas, I. Gerasimovas, N. Solncovas, A. Isačenko, K. Gerenčiukas, F. Milkovas, K. Džakeli ir daug kitų. Labai daug pasitarime buvo jaunimo. Kas jaudina šiandienos landšaftinlnkus? Pasitarime buvo išklausyta ir apsvarstyta daugiau kaip šešiasdešimt pranešimų, daug įdomių pasisakymų. Didelis dėmesys buvo skirtas landšaftinių tyrimų metodams, kartiravimui. Eilė pranešimų metodiniais klausi mais buvo padaryta išvykstant į laukus, Į pusdykumes ir Alatau kalnagūbrį. Salia to kių seniai diskutuojamų klausimų, kaip land šaftų morfologija, struktūra, tų struktūrinių vienetų klasifikacija buvo keliami ir kiti, nauji landšaftyros metodų klausimai. Buvo atkreiptas dėmesys Į kolektyviniuose darbuo se pasireiškiančią subjektyvizmo įtaką ver tinant atskirus landšafto komponentus ir bū dus tam subjektyvizmui sumažinti. Keli pra nešėjai (iš Estijos ir Sibiro) kėlė naujus kie kybinių landšafte ypatybių tyrimų svarbą naujais matematiniais metodais. Tokie me todai leidžia Įžiūrėti visai naujus, vizualiniais būdais neprieinamus, kokybinius landšafto ypatumus. Šiandieninis lauko landšaftinių tyrimų dauglakomponentlškumas reikalauja naujų mokslinių žinių dorojimo būdų. Didelį įdomumą sukėlė pasiūlymai, kurie netolimo je ateityje leis kai kuriuos skaitemninius lau ko ekspedicinius duomenis žymėti ne į žurna lą, o perforacinę juostą. Ilgis skaičiavimo operacijas galės atlikti mašinos. Ypač dide lės, ta linkme einant, perspekyvos yra aero nuotraukų panaudojime. Daug Įdomaus ir naujo landšaftų geofizi kos ir geochemijos problemose. Pastaraisiais metais, vykdant didelius pro graminius komunizmo statybos uždavinius, landšaftinlnkystė tampa svarbiu mokslu. Arti miausiu metu jis turi duoti patarimą pritai kant komunizmo statybai geografinę aplinką. Šiuo metu labai sparčiai vystosi taikomoji landšaftyra su daugeliu ją sudarančių kryp čių. Ypač daug minčių kilo klausantis toms problemoms paskirtų pranešimų. Landšaftas, mūsų matomas gamtovaizdis— natūralus gyvosios ir negyvosios gamtos de rinys. Dar daugiau, tai žmonijos lopšys ir na mai, visuomenės vystymosi arena. Elgtis Ja me turime kaip tikri šeimininkai. K. Mark sas sakė, kad kiekvienas žmogus žemę, išei damas iš jos, turi palikti gražesnę, t. y. pa likti joje gerą savo buvimo ženklą. Elgtis at virkščiai, reikštų didžiausį amoralumą. Bet kokia nesąmoninga įtaka į gamtą gali atnešti pačius nepageidautinus, dažnai nepa taisomus, katastrofų lydimus reiškinius. Štai tik per pastaruosius šimtmečius žmogus visai išnaikino 200 rūšių gyvūnų. Jau kiek tūksPabaiga. Pradž. 27 nr.
etika yra dar labai žemo ly gio. Apie elementarų manda gumą dar dažnai pamirštama. Sunku apie tai šnekėti, nes tuo klausimu pas mus niekas neužsiima. Juk net sveikina įtlkimiausiomis formomis. Pa gijos pasireiškimą: eina rytą mės iš ryto toli gražu ne vi vyzdžiui, kam eiti pro duris, vaikinas Į paskaitas ir prave 5. TYLA IR ETIKA si. Kai kurie silpnesnės valios jeigu yra langas? Tad ir dro ria iš eilės visas koridoriaus žia pirmo aukšto gyventojai duris. Jam malonu, jis paten Pradėsiu, kad ir nuo beldi ir visai paslysta. Tada tenka tiesiog namo iš sporto aikšte kintas. . . mosi Į duris. Nedaugelis dar kalbėti apie lės. Dažniausiai lendamą į No;ėtųs! pašnekėti ir apie beldžiasi, užeidamas pas drau 6. MORALĘ prausyklą, todėl komendantui kambarius. Juk tai mūsų na gą. Kitiems nuostabu, kaip reikia kalti sietą prie lango. rna'. Mes juose gyvename ir čia belstis, jei aš kaimynas, Visiems aišku, jog jaunimas Nebūtų nuostabu, jei ir spyg tik mums turi būti malonu jei po dešimt sykių per dieną liuota tvora aptvertų, kas, be- gyventi jaukiai, patogiai, šva užsuku (du kartus su reikalu, nėra atsparus Amūro strė lėms. Tačiau, jei sveikintini rodos, yra prie medicinos riai, tvarkingai. Retai rasi likusius be reikalo)? kilnūs santykiai, tai griežčiau bendrabučio. ictealų kambarį: jei viename Štai, ir sėsk tu mokytis, jei siai smerktini tie šiknosparAišku, jog tokio amžiaus švaru, tai, žiūrėk, dvi lovos piliečiai, kokio yra mūsų stu sustumtos, kas neleidžiama. staiga atsiveria paspirtos du niai, kurie amžinai krebžda dentai, turi nepaprastai daug Jei jau jaukiai (ypač pas mer rys ir pasigirsta: „Helo! palėpės aikštelėje. Ir ko tik Kaip gyvenat?!“ ten neranda valytojos... Gali energijos, kuriai reikia kaž ginas), tai net persistengiama. Chebra, kaip pasireikšti. Daugumas ją Pagalvėlės, servetėlės, staltie Klausi tokio piliečio, ko jam ma būtų pateikti šiame sky išnaudoja sporte, moksle, vi sėlės, lėliukai, meškiukai ir reikėjo, o tas ramiausiai ir relyje ir pavardžių, bet kol suomeninėje veikloje. Rezul t. t. ir t. t. Ar nepagalvojama, netgi su tam tikra nuostaba kas, manau, nereikia. Ir baigdamas noriu iškelti tatai džiuginantys ir akivaiz ar tiesiog neturima supratimo atsako: „Nieko. Taip sau at dūs. O ką daryti su tokiais, apie gerą skonį, tikrą grožį. ėjau pasižiūrėti. . .“ Ir taip klausimą: kodėl? kodėl taip kurie savo veiklą nukreipia Jaukus kambarys traukte daug kartų per dieną. Kartais yra? nejaugi tie drausmės kita vaga? Užsilips koks tipe trauks namo. Čia malonu ir prisirenka tiek, kad net pa laužytojai užmiršta, kokioj lis ant stogo ir meta vandens pasėdėti su draugais, ir pa tiems gyventojams nelieka epochoj gyvena? kodėl dau gelis nesudraudžla išsišokėlių? pūslę į kieno nors pravirą skaitoms ruoštis. Nors, atvirai vietos. Ir taip kas dieną. O vakare? Vakare praside Juk jų mažuma. Bet ir šaukš langą, arba ir kietu daiktu pasakius, kambaryje paskai nesivaržo paleisti. Nesvarbu, toms nelabai pasiruoši. Reika da koncertas. Klykta įvairaus tas deguto gadina statinę me kad kartais dūžta stiklas. Įdo lingas būtų atskiras kamba plauko džiazai iki vėliausios daus. Kaip galima užmiršti, kuo mes rengiamės tapti bai mu. gražu.. . rys šiam reikalui. Kodėl? Į nakties. Teko pastebėti ir tokį ener tai atsako sekantis punktas. Visa tai rodo, kad mūsų gę studijas? Ar galės tokie žmonės su aukštuoju mokslu auklėti jaunąją kartą. Nejau gi niekam neatsibodo tos kas metinės istorijos, kad nesiima tančių ir milijonų neegzistuos mūsų pasaulis laikas įvesti taikomosios landšaftotyros kur ma nors ir skaudžių, bet ryž — jų nė vieno niekada nebus. O klek pada są Į statybininkų, projektuotojų ir kitų inži tingų priemonių. Kolektyvas ryta nuostolių kai kuriose šalyse kertant nierinių sričių specialistų paruošimo progra turi būti sveikas. To reikalau miškus, užteršiant vandens resursus, nuall- mas. Būtina vystyti atskirą taikomąją šio ja moralinis kodeksas. nant dirvožemius? mokslo sritį — landšafto architektūros pro Be to, tame pačiame bend Ypač apie tai daug reikia galvoti dabar, blemą. rabutyje gyvena apie 20 dės Daugelyje TSRS sričių yra vystomas vykstant smarkiai visuomenės pažangai. Vyk tytojų ir aspirantų, plius ak dant komunizmo sukūrimo programą mūsų mokslas apie medicininę landšaftotyrą, Jau tyvas: komjaunimo -organiza šalyje. Tokiais smarkiais tempais vyksta pra nuo seno žinoma, kad yra sritys labai pa cijų sekretoriai, profsąjungų monės augimas, miestų statyba, kelių tlesyba, lankios žmonių sveikatai, pasižyminčios gy komitetų nariai. Kur jūsų ventojų ilgaamžiškumu, pav., Dagestanas. Ži vandens resursų pertvarkymas ir pritaiky akys, draugai? Klek galima mas, kad dažnai apie landšafto kitimo pasek noma, kad pušyno atmosfera ne tik palan taisktytis su negerovėmis? O mes negalvojama, laikoma tai nereikalingu kiai veikia, bet ir gydo plaučių ligas. Nese gal taip turi būti? Kviečiu sentimentiniu svaičiojimu. Mes turime bega niai pastebėta, kad yra dirvožemių, išskirian visus padiskutuoti šiuo klau lę blogų pavyzdžių, paveldėtų iš kapitalizmo. čių radoną, radžio emoneciją, labai teigiasimu. Gal ir prieisime prie Juos reikia analizuoti tam, kad jų nekarto mai veikiančiais į žmonių sveikatą kiekiais, | konkrečių išvadų. tume. Klausantis tais klausimais pranešimų, yra vitaminingi ir nevitaminingi dirvožemiai J REDAKCIJOS PRIERA ligų ir epide- |L ŠAS. Drg. Kuprys kelia ga man prisiminė ir mūsų Vilnius. Mūsų mies ir t. t. Yra taip pat gamtiniai ilgų tas yra gražiame gamtos prieglobstyje, bet mljų sukėlėjų židiniai. Apie tai buvo nema- I na rimtus klausimus. Todėl susiformavo jis stichiškai. Gynybinių prie žai kalbėta, daug įdomių ir labai praktiškų S redakcija, spausdindama šį žasčių sąlygojamas įsikūrė smarkiai su buvo keliama pasiūlymų. Klausantis atrodo, straipsnį, tikisi sulaukti atsi raižytame tarpupyje, vėliau, vystantis ama kad yra medicininės geografijos"probleinų”Fr | liepimų, pastabų visais čia iš tams, prekybai, plėtėsi palei upes, pagaliau, nedidelėję mūsų respublikoje. Matyt, bus j keltais klausimais. su kapitalizmu Vilnių pasiekęs pirmas gele vienos sąlygos medicininės geografijos požiū žinkelis. išaugino vakarinį rajoną ir t. t. Kas riu pajūryje, kitos ežeruotose, miškėtosc j gi išėjo? Miestas neteko puikiųjų Panerių, aukštumose, dar kitos —. vidurio lygumose. S savo grožiu ir patogumu prilygstančiu Anta Jas verta ištirti. Juk ne vienodas sergamu-1 kalniui. Dar daugiau, — vyrauja vakarų mas atskirom » ligomis įvairiose respubli- u krypties vėjai, į miestą neša užterštą orą iš kos landšaftuose. O dėsningumai, kurie, ' pramoninio Panerių rajono. Atrodo, gera pas be abejo, yra — mums nežinomi. Kol kas, kol “ mus. užuovėja, bet kada mes bepažvelgtume nespėjama, kol daug kur nesusikalbama dėl ar nuo Pilies, ar nuo bet kurio šlaito į klony minėtų problemų, atrodo, pati efektingiausią je išsldėsčiusį senamiestį, visada sunku jį priemonė yra gamtos apsauga. Pasitarime Pabaltijls ir mūsų respublika šiose srityse įžiūrėti už dulkių ir dūmų, kurios čia kau' buvo statomi pavyzdžiu. Tai, žinoma, malonu piasi. O Juk tuo oru žmonės kvėpuoja. O klek daug buvo minima ir dabar pasl- girdėti, bet tai yra ne todėl, kad pas mus taikančių panašių atvejų: didelių plotų už- viskas gerai, bet kad geresnių nėra. Sesija... Egzaminai. . . Po Daug gerų pasiūlymų, problemų, sumany pelkėjimai prie naujų vandens saugyklų, di jų malonu atsidurti gamtoje džiųjų upių užteršimas, dirvožemio erozijos mų, kiekvieną gamtininką uždegančių darbui, kartu su draugais, besidomin sukėlimas ir t. t. Kai kurių žinybininkų pri galima buvo Išgirsti, sužinoti. Kaip ir kiek čiais radijo sportu. Po kelias eita prie tokio planetinio masto brakonieria viename pasitarime, taip ir čia, vyko daug dienas trukusio pasiruošimo vimo, kaip kad žemutinės Obės hidromazgo neprograminlų pokalbių, pasidalinimų nuo mes, universiteto kolektyvinės projektavimas, kur ramia sąžine siūloma už monėmis, patyrimu ir t. t. Čia galėjai, ste radijo stoties mėgėjai, išvyko lieti didžiulius Sibiro plotus. Tai surišta su bėdamas solidaus amžiaus mokslininko po me į gražias Molėtų apylin didžiuliais miškų masyvais, didesniais kaip kalbį su jaunu tyrinėtoju, įspėti, kad tai su kes. Mūsų laukė „lapių me visa mūsų respublika, kurie dėl to turės žū sitiko aspirantas su savo darbo vadovu, čia džioklė“, ryšiai su tolimiau ti.-Mūsų laikraščiuose dažniau girdimi visuo autoriai naudojosi proga ir keitėsi įvairiau- i siais pasaulio kampeliais. menės susirūpinimo balsai. Tai labai gerai. siais savo leidiniais, kiti ginčijosi, Įrodinėjo. 1 Greitai išskleidėme palapi Štai kodėl daugelio giliu įsitikinimu jau Ypač dėmesingi visų atžvilgiu buvo svečiai I nes. Į dangaus mėlynę pakilo almaatiečiai. 5 mūsų raudonai žydra vėliava. Pasitarimo programa buvo labai didelė ir < Visų pirma pradėjome tvarky galimybių plačiau susipažinti su miestu, jo I ti aparatūrą, pastatėme ultraapylinkėmis nebuvo. Vienok ir tos eplzodi- | trumpųjų bangų anteną ir pa nės nuotrupos palieka malonius prisiminimus j tį pirmą vakarą pasiuntėme ir įspūdžius. šaukinį į eterį. Alma-Ata — nesenas miestas. Pavadinimas j Ilsėtis nebuvo kada — reiškia miestą „obuolių tėvą“. Sis pavadini- ■ mas yra daug jaunesnis Jaunesnis už miestą. 1854 m. If vyko „Europos rekordų“ sa Visasąjunginė lauko carinės Rusijos imperija šioje vietoje įkūrė t vaitė, karinį fortą, kurį pavadino „Vernyj“. Čia J diena. Užmezgėme apie 80 buvo karinis įtvirtinimas, į kurį buvo nema-1 ryšių, pasiekėme neblogų re Ultratrumposiomis žai atkelta rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių | zultatų. žmonių. Jie ir sudarė, taip vadinamus, Semi- J bangomis užmezgėme ryšius riečės kazokus, kurie čia turėjo ginti koloni kolonl- < su Latvija, Estija, Lenkija. jinius imperijos interesus. Pro miestą iš kal I Tai jau nemažas laimėjimas. nų teka dvi upelės — Mažoji Alma-Ata ir Baigėsi lauko diena. Prasi Didžioji Alma-Ata. Matyt, nuo jų vėliau ir dėjo „lapių medžioklės“ tre kilo miesto pavadinimas. „Obuolių tėvo“ I niruotės. Jų metu Išryškėjo prasmę šis vardas iš tiesų atspindi. DžamI geriausi „medžiotojai“ — A. bulas apie tai dainuoja: „...Soduose Alma-Atos obuoliai Ii Kvederavičius, V. Narkevi Saldesni už svajonę ir sapną...“ čius, Z. Rabačiauskaitė. Jie Senosios Alma-Atos architektūros bruožus J mūsų kolektyvą nulėmė kaip tik geologinės ir geofizinės są- I atstovavo „lapių me lygos. Miestas jau buvo nemažai paaugęs, tu- | respublikinėse rėjo daug kelių aukštų iiini mūrinių namų, kai J džioklės“ varžybose, o vėliau ‘ '■ "-“ 1111 naiiiLį, 1887 m. per 2 minutes žemės drebėjimo bu- I — Lietuvos komandą Euro vo sugriautas. Tuokart buvo labai stiprus že- | mės drebėjimas, sukėlęs dideles griūtis kai- S pos čempionate. Dvi savaitės stovykloje nuošė, kur irgi buvo sunaikinta daug aulų. | Po to, mieste buvo statomi namai tik medi-1 baigėsL Paskutinį vakarą di niai, vieno aukšto. 1911 metais žemės (Ji dre-teB džiulio laužo šviesoje nuleibėjlmo metu šie namai išliko. Pakartotinai | džiame vėliavą, aptariame sa įbaiminti žmonės ir toliau statėsi tokius pa- | vo džiaugsmus ir trūkumus. člus žemus namus. Todėl iki šiol jų labai S Sekantį rytą atsisveikiname daug. su stovyklaviete, miškeliais ir Alma-Atoje nuo 1878 m. vykdomi mete- | ežeru, pasiryžę kitąmet ten orologinial stebėjimai, nuo 1887 m. veikla S sugrįžti dar didesniu būriu. orologlniai seismologinė stotis, sena observatorija, gla- | ALATAU. . . ciologinė stotis. i V. SAMULIONIS (viduryje S. Kalesnikas) (Nukelta į 4 psl.) ■ FMF II k
"i I I I 1 I I I I I I
I 1 I I 1 I I 1 I I I I
- —j “
'- — “O
‘
i\ai
t
UUllLllU.
1U11
lllCtalO
Z.C111CO
C”
Radijo mėgėjų stovykla
Birutė VELYVYTE
V. VITKUNAS
AŠ GERIU Aš" geriu Šiltas birželio saulės šypsenas, Laukus, pritvinkusius boluojančių kviečių, Mašinų gaudesio ir darbo džiaugsmo. Geriu ramios versmės čiurlenimą, Žiogelių intermeco liepos vakarais, Pabiurusį aplink smulkiom kaskadom.
Aš geriu Žvaigždes aukštai aukštai pabirusias Ir sausio šalty virpančias laidų stygas, Apraizgiusias raukšlėtą žemės veidą, Gamyklų, fabrikų dundėjimą, Dūzgimą cechuos staklių, rėžiantį ausis, Alsavimą triukšmingų miesto gatvių. Aš geriu Mažų vaikučių linksmą klegesį, Ir tavo juoką, tokį skambų, kaip daina, žodžius ugningus, uždegančius viską. Aš pavargstu. Galva man sukasi. Pailsiu. Vėl mane kankina troškulys— Gyventi, dirbti, kurti ir svajoti.
★
Beržas prausia koją baltą į upelį įsibridęs. Ak! Nejaugi jam nešalta? — Šiandien toks vėjuotas rytasl Aš girdžiu padangėj šauksmą, Pilną ilgesio ir skausmo.
Paukščiai bijo, iš čia skrenda. Kaip toli dar jų grįžimas! Užsimetęs rudą skrandą, Klevas prie tvoros parimo. Ak, kaip gaila! Palei kelią Miršta palaužta gėlelė.
Galvą užverčiu. Pažiūriu, Ir širdis man sustuksena: Per rudens padangę niūrią Piktas vėjas gerves gena. O tie debesys gauruoti Lyg žvėries nasrai pražioti. . .
Spalis soduos nuolat sukas, Pirštais žolę grabinėja. Gal suras dar obuoliuką, Kur vaikai nepastebėjo? Aš dairaus, kas verkia graudžiai? Niekas. Tik man širdį maudžia.
4
SKYLĖ KELNĖSE RA kultūringų žmonių. Ir nemaža. Tai ne sti leivos, ne dykinėtojai, o šiaip — kultūringi žmonės, ir viskas. Mėgsta jie, kad kakla ryšis stovėtų tiesiai, lygiai, gražiai, elegantiškai, kad bliz gėtų batai, kad galva nebūtų panaši į gauruotą tigrą. . .
Y
vimo kambarių? Kodėl norint rasti laidynę, būtina apibėgti visą bendrabutį? Kodėl atsakingi už tai vei kėjai neranda bendrabutyje adatos, kad užsiuvus atsiradu sią skylę? Skylė maža, problema didelė!
Mėgsta! Ir kas blogo?! Netgi gerai! Kultūringas žmogus, kurį mes sąlyginai pavadinsime, pavyzdžiui, Miku Kultūrėnu, niekuomet į iškilmių salę ne užeis apsipūkavęs, purvinais, aptaškytais batais. Neužeis, ir viskas! Iš principo, iš manda * Felecijonas TARKA gumo. O principingumas visuomet daug kainuoja. Ypač mūsų pa dangėje! Už jį mokama ner vais, galvos skausmais, bloga ••• skilvio veikla. O mokama to dėl, kad iš aukščiau nieko ne Respublikinės „lapių medžioklės“ varžy galvoja ir kaip savo uošvės bos vyko Kaune, liepos mėnesio pabaigoje. negerbia visų perbiamo Miko BIBLIOGRAFINE APŽVALGA Mūsų varžovais buvo* dvi Kauno komandos. Kultūrėno. panaudoti įvairiose gyve „Visko mokykis pats. Kauniečiai anksčiau už mus pradėjo domėtis Tai štai kas kartą atsiti ; Niekada negalvok, kad nimo aplinkybėse“. „lapių medžiokle“, todėl turėjo tobulesnę ko. galima įsigyti žinių be dar Didelę reikšmę įsimini aparatūrą, daugiau dalyvaudavo varžybose. Profsąjunga surengė vaka bo“ — yra pasakęs tarybi mui, bei logiškos galvose Jų tarpe buvo ir sporto meistrų. O mes var rą. nis mokslininkas A. N. nos vystymui turi perskai žybose dalyvavom pirmą kartą. Kauniečiai Prie Aktų salės rinkosi stu Krylovas. Studijos ir dar- tyto konspektavlmas, išra tikėjosi lengvai mus nugalėti ir net garsiai dentai. • bas, atkaklus darbas, yra šų, citatų rašymas. Konskalbėjo, kad mums atiteks trečia vieta po Purškė rudens lietus. neatsiejami. Tačiau, rei pektavimą labai vertino abiejų Kauno komandų. Deja, jiems teko nu Pūtė vėjas. kia mokėti dirbti, mokėti Leninas. Konspekte mintys sivilti, nes mes nepasitenkinom nei trečia, Ties įėjimu pasirodė Mikas produktyviai išnaudoti lai turi būti išreiškiamos nei antra vieta. Jos atiteko kauniečiams, Kultūrėnas. ką, tinkamai derinti darbą trumpai, lakoniškai. Mokė kurie, aišku, buvo labai nepatenkinti. ir poilsį, mokėti dirbti su ti rašyti trumpai, bet daly Su savimi jis nešėsi didelį 80 metrų diapozone mes iškovojom dvi knyga — moksline, politi kiškai yra sunku, tam rei pergales — vyrų ir moterų tarpe. Blogiau lagaminą. Kultūrėnas, vargais ne, grožine, mokėti klausy kia savyje ugdyti įgū pasisekė 10 metrų diapozone, nes ketvirtam negalais atidavęs į rūbinę pal tis paskaitų, taip kad kiek džius. Volteras rašė vie tą, nusišluostė prakaltą, atsi mūsų atstovui sugedo Imtuvas. viena valanda atneštų vis name laiške: „Dovanokit ramesnę Rugpiūčlo pabaigoje Vilniuje vykusiame duso ir, susiradęs naujų ir naujų žinių. kad parašiau ilgą laišką — vietelę, ėmė darbuotis. Europos „lapių medžioklės“ čempionate Brošiūrose Kuškovas N. trumpo rašyti neturėjau Pirmiausia išsitraukė iš la dalyvavo ir Lietuvos komanda, kurią sudarė G. „Savistovaus studento kada“. du kauniečiai ir du mūsų sekcijos atstovai — gamino didžiulį veidrodį. Pasi Grožinės literatūros skai darbo organizacija“, Nostatė ant lango, apžiūrėjo sa Kvedaravičlus ir Markevičius. vodvorskis A. „Kaip moky tymas suteikia mums ne tik ve iš visų pusių, susišukavo, Mūsų atstovų rezultatai buvo, aišku, dar suslsegiojo sagas, pasitaisė tis aukštojoje mokykloje“ estetinį pasitenkinimą, bet kuklūs-, bet juk tik kovojant galima pasiek kaklaryšį. galima rasti metodinių pa yra ir neišsenkamas įvairių Po šios procedūros ti pergalę. tarimų, kaip reikia klausy žinių šaltinis. Marksas ra Mikas Kultūrėnas iš lagamino tis paskaitų. Geresniam šė apie 19 a. anglų realiz Prabėgo vasara. Ir vėl ruduo. Ir vėl mes išsitraukė šepetį ir nusivalė paskaitos įsisavinimui stu mo kūrinius, kad jie „at susitinkam radijo bokštelyje, vėl eteryje batus. dentas susipažįsta su Jos skleidė pasauliui daugiau mūsų radijo stoties šaukinys, vėl Vingio par Dabar galima eiti ir į salę. turiniu, pasigilina į praei politinių ir socialinių temų, ke būriuojasi nauji „lapių medžiotojai". Pasižiūrėti žmonių ir save pa tos paskaitos konspektus. negu, kad pateikė politikai, Gal būt, aš nesugebėjau sudominti jūsų rodyti. Tačiau Kultūrėnas nu Kad konspektai būtų išsa publicistai ir moralistai pa „lapių medžiokle“, nes tik tada, kai jūs pa stebęs apisdalrė, iš visų pusių mūs, reikia tuoj po pa imti kartu“. Brošiūros Guimsite į rankas imtuvėlį, -kai ausinėse pa jį supo jaunuoliai ir jaunuo skaitos juos perskaityti, pa zevičiaus S. A. „Kaip skai sigirs: „Dėmesio, aš — lapė“, — tada jus nė vienas nesijuokė. tyti grožinę literatūrą“, Kapildyti, kas neužrašyta. apims „medžiotojiškas“ įkarštis, kuris, lai lės.—IrGal man šepetėlį, — iš kui bėgant, ne tik kad nemažėja, bet auga. drįso kuklus jaunuolis, žvilg Tačiau giliam mokslo lltlnas N. „Skaitytojas ir įsisavinimui vien paskaitų knyga", nurodo, kad norint Apsilankykite mūsų radijo bokštelyje. Čia telėjęs į savo numindžiotus nepakanka. Savistovus dar gerai suprasti kurinį, rei jus sutiks stoties viršininkas v. d. G. Mi batus. bas su knyga — svarbus kia daug žinoti apie auto siūnas, radijo sekcijos pirmininkas L. Kim — Tik sekundei į veidrodė studijų baras. Brošiūroje rių, apie tą epochą, kurioje tys, atsakingas už „lapių medžiotojų“ sek lį žvilgtelėsiu, — koketiškai rašoma. Moko, kaip Dobrochotovas, V. „Kaip buvo ciją A. Kvedaravičius, visi senieji ir jaunie prisiartino šviesiaplaukė gra pajusti kurinio meninį dirbti su knyga“ rasime pa meistriškumą, ji radijo mėgėjai. žuolė. tarimų kaip studijuoti niais pavyzdžiais literatūri išaiškina, — Duok, broleli, ir man... marksizmo-leninizmo klasi Z. RABACIAUSKAITĖ gamtos nuo — Gal galima... kų darbus, kaip dirbti su kaip aprašoma IFF IV k. pagilina, papildo — Susimilkite.. . politine knyga, Lenino vei taika dvasinį pasaulį, kalų konspektavimo, planų žmogaus "j . . .Į salę Mikas Kultūrėnas kaip keli išoriniai veido ir tezių sudarymo pavyz štrichai pasako Iįėjo paskutinis. Visos vietos apie hero džius. Kiekvieną knygą rei jaus vidinį pasaulį, buvo užimtos. Atsistojo prie kaip kia studijuoti aktyviai, įsi žmogaus charakteris auga, I |durų ir susimąstė. .. Mėgsta savinant pagrindines idė vystosi, keičiasi kartu su I J žmonės būti gražiais ir tvarjas, įsigilinant į autoriaus aplinka. Skingais. Labai mėgsta. Mėgsįrodymus ir išvadas. I Ita merginos žiūrėti į veidrodį. Nesuprantamiems ter Studijuojant marksizmo- minams ar istoriniams as | Mąsto Mikas Kultūrėnas, o leninizmo veikalus, žo menims išsiaiškinti gali ('tribūnoje atsistojęs raudon džiams, sąvokoms, proble ma pasinaudoti: „Teatrine skruostis Matas Veikėjaitis moms išaiškinti padeda pa enciklopedija“. | drožia linksmą kalbą: „Enciklo galbinė literatūra, enciklo pedinių muzikos žodynų“, | — Mes turime kovoti už pedijos, žodynai, pvz., Po „Literatūrine enciklopedi S gražią buitį! Mes ją turime palitinis žodynas, Trumpas ja“, „Tarybine istorine en I kelti į nematytą lygį! Mes prifilosofijos žodynas, Filoso ciklopedija“ ir kt. I valome rauti su šaknimis blofinė enciklopedija ir kt. O ką pasirinkti skaityti, Igo įpratimo piktžoles! Mes įsi Knygos „Mokytis dirbti nurodys rekomenduojamos pareigojame siekti nematytų su knyga“, „Apie savistovų bibliografinės rodyklės, (aukštumų šiame veikimo badarbą su knyga“ moko, kaip pvz. „Tarybinė litera ■ re! .. Mes!. . Mes!.. kad mokslinę literatūrą tūra“, „Užsienio literatū 5 Plojimai nerodė didelio ma reikia skaityti lėtai, apgal- ra“, „XX a. užsienio rašy lsiu entuziazmo. vojant kiekvieną frazę, tojų knygos“ ir kitos | Mikas Kultūrėnas suglamžė mintį, ir nevieną kartą. bibliografinės pr’emo^ės. Keliai, laidai ir mašinos atėjo i kalnus... (saujoje popierių, ir norėjo Pataria vengti paviršuti V. ADAMONYTE sviesti jį į šiukšlių dėžę, taniškumo, greito skaitymo,\ “Ičiau apėjęs visus kampus, jos kuris veikia silpninančiai sų viešnagė kazachų žemėje baigėsi. Greit | nerado. į atmintį, dėmesį ir valią. Skaitymas ne vien me teko palikti, tapusį mielu, sodų ir paunksmių * — Gaila, — atsiduso KultūKlaidos atitaisymas chaninis žinių įsisavinimas, mlestą — Alma-Atą. Puikus tai miestas, Jo |rėnas. — Užmiršau į Aktų sao kūrybinis įsisavinimas. Nr žmonės. Daug galima apie tai kalbėti, bet (Įę atslne^ti šiukšlių dėžę... r ,,Tarybinio “ Akademikas A. N. Ne- 27 (462) Įsibrovėstudento klaida. Straips paminėsiu svarbiausią jo ypatybę. Tai mles-1 UJ_ iaano Sa va . nyje „Dievo neradau" pirmoje smejanovas sakė, kad „pa r .kuriame , , ikaip . •ir Jdaugelyje i . musų xšalies i< S|mas Kiek musų nuo viršaus penktą eilu sisavinti dalyką, vadinasi, skiltyje tas, Mlkaprimęs, /S pr*dė]o tęstlgerbiasav0 tę skaityti taip: ....... Įžymiai! taip įgyti žinias, kad Jos ateistais, liko patenkintas". miestų pagrindiniu bruožu yra kranai, valkai (apmąstymų giją: taptų lyg tavo asmeninėmis ir gėlės. Tai tiktų ir Alma-Atal į jos herbą. J — Kodėl negerbiami kultūir tu lengvai galėtum Jas Puikl kazachų žemė. I ringi žmonės? Kodėl bendraREDAKCINE KOLEGIJA > bučiuose nėra buitinio aptarna-
„Lapės“ niekur nepabėgs . . .Rudenį kurso draugai dalinasi įspū džiais. Kai aš pasakiau, kad vasarą .me džiojau lapes“, jie nustebo, nes galvojo, kad medžiojau šautuvu. O, pasirodo, lapes galima medžioti ir be šautuvo. .. „Lapių medžioklė" — jauna radijo sporte šaka, kuria užsiiminėja ne tik jaunimas, bet ir pagyvenę žmonės. Apie tai byloja ir ne seniai Vilniuje įvykęs Europos „lapių me džioklės“ čempionatas, kurio Jauniausias dalyvis — VDR komandos atstovas — tu rėjo 16 metų, o vyriausias dalyvis — ru munų komandos atstovas — 44 metus. „Lapių medžioklė“ dar nėra masinė spor• to šaka, bet jos mėgėjai siekia, kad vis <laugiau narių įsijungtų į jų gretas. Norint medžioti „lapes“, reikia susipažin ti su specialia aparatūra, mokėti gerai ja naudotis, būti fiziškai užsigrūdinusiu ir tu rėti gerą orientaciją. Sakysit, o kaip gi medžiojamos tos „la pės“? Pasistengsiu trumpai papasakoti. Miškingoje vietoje, tam tikru atstumu vienas nuo kito išdėstomi trys arba keturi radijo siųstuvai, prie kurių sėdį žmonės nu statytais intervalais ir perduoda signalus. „Lapių medžiotojas“ turi rankose imtuvėlį, kurių pagalba ausinėse Išgirsta „lapių“ siun čiamus signalus. Paprastai lapes reikia su rasti nustatyta tvarka: iš pradžių — „la pę“ Nr. 1, po to — lapę Nr. 2 ir t. t. Me džiotojas turi išgirsti signalus, nustatyti kryptį, kur ji yra ir stengtis kuo greičiau surasti. Tam reikalingas ir fizinis pasiruo šimas, ir gera orientacija, ir šaltakraujišku mas, nes įsikarščiavęs „medžiotojas“ gali „prašauti“ pro šalį ir sugaišti daug brangių minučių. Mūsų universitete Jau du metai veikla „lapių medžiotojų“ sekcija. Praeitais metais visos radijo mėgėjų jėgos buvo nukreiptos į radijo aparatūros konstravimą, tobulinimą. Tuo pat metu buvo konstruojami ir „lapių medžioklės“ imtuvėllai. Šią vasarą universi tete radijo mėgėjai ir ypač „lapių medžio tojai“ praleido dar įdomiau ir turiningiau.
FELJETONAS
Studijos ir knyga
11
T ri
KAZACHŲ ŽEMĖJE (Atkelta iš 3 psl.)
Ir visgi, nežiūrint skaitlingų pavojų, žmo nės nuo seno mėgsta Semiriečę, Alatau prie kalnes ir tarpeklius. „Alatau“ — išvertus reiškia „spalvingieji kalnai“. Iš tiesų, kiek daug čia spalvų, kokios jos sodrios. Žalios priekalnės, melsvai tamsus tianšaninių egliųmilžinų miškas virš jų, dar aukščiau viotetiškai pilkos uolos, vainikuojamos sidarbinėm, pietų saulėj žvilgančiom, sniegynų karūnom su nukarusiais ledynų „auskarais“. „Kazachlšku Eldorado" mėgsta keliautojai vadinti Ala tau. Alatau didybė, grožis, originalus laukinlšmas taip dideli, kad sunku apsakyti žodžiais ar aprašyti — reikia pajusti pačiam. Daug įdomiausių dalykų nustebina keliautoją. Štai kad ir čia, mūsų aplankytame Alma-Atos upės tarpeklyje, aukštai kalnuose, šalia vie nas kito yra du vienodi ežeriukai. Bet kokie kontrastai tarp jų; viename aukštikalnių čiuo žimo stadionas „Medeo“, o kitame sieringas vanduo visada yra 23° C šiltumo. Arba štai iš po ledyno kriokliais krinta šalti vandenys, negali, atrodo, turėti jokios gyvybės, o žiū rėk, čia puikiai jaučiasi tritonai, kuriuos ka zachai vadina „ajak-balyk“ — žuviakojals. Yra ir dar daug panašių dalykų. Na, bet mūLV 07897
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. <Cobctckhh cryąeHT* (Opraa BnJu>mo<x«oro rocyiiapcTBeHHorO yauBepcuTeT*).
1 ii S( 0 5 ni ai
ie