Mokslo ir aukštųjų mokyklų darbuotojai! Kovokite už to lesnį mokslo klestėjimą, už technikos pažangą! Ruoškite specialistus, vertus komuniz mo epochos! Šlovė pažangiajam tarybi"1 O m
tn /'A
Ir
O 1 I 1 -S I
111 dili 111 VZ XV oi 14.1 •
<ls TSKP CK Šūkių 46-osioms Didžiom'LVffm1'? socialist lnės revoliucijos
Vistf šalių proletarai, vienykitės!
O— ramut
60 metų Hospltalinės terapijos ka tedros docentui Ch. Kibarsklul sukako 60 metų. Doc. Ch. Klbarskis jau daugiau kaip 30 metų dirba sveikatos ap saugos srityje. 1941 m., bū damas evakuacijoje, stoja i 16 Lietuviškosios divizijos eiles, dirba divizijos terapeu tu, o vėliau med. sanitarinio bataliono viršininku. Kartu su savo dalimis doc. Ch. Kibarskls dalyvavo mūšiuose prie Oriolo, Baltarusijoje, Lietuvos ir Latvijos išvada vime. Už darbą Didžiojo Tė vynės karo metu apdovanoja mas ,,Raudonosios žvaigždės“ ir „Tėvynės karo“ ordinais, o taip pat medaliais „Už ko vinius nuopelnus“ ir „Už per galę prieš Vokietiją“. 1946 m. demobilizuojasi iš Tarybi nės Armijos ir įsijungia į uni versiteto Medicinos fakulteto dėstytojų eiles, dirba hospitalinės terapijos katedroje, veda praktikos užsiėmimus V ir VI kursų studentams, konsultuoja Vilniaus miesto gydymo įstaigose, aktyviai įsijungia į mokslinį dar bą. Doc. Klbarskis vienas iš pirmųjų Tarybų Sąjungoje pradėjo tyrinėti digltallo gru pės preparatų poveikį į šir dį. Šią teoriniu ir praktiniu požiūriu svarbią problemą doc. Klbarskis apibendrino kandidatinėje disertacijoje 1950 m. Vienas iš pirmųjų Tarybų Sąjungoje Ištyrė Rauvolfijos preparatų efektyvumą hipertoninės ligos gydyme, paskelbė daug darbų krūtinės
Ilgam siliks ATMINTYJE Į ( Į I | Į Į
į ? ■
iTarybų Lietuvos sosti1ilnių atvyko Jugoslamiesto Skoplės pa iniai — statybos speftų delegacija, vado[ma Jugoslavijos Ko ptų Sąjungos SkopĮnicsto komiteto sekre tus, Makedonijos Ko ptų Sąjungos CK Vykb'o Komiteto nario MiI caikovo. I juk labai neseniai iš [lės pas mus lankėsi Lioniečių ansamblis įis“, kuris parodė Žiu lis nuostabų MakedoI liaudies meną. Visi losi jugoslavų liaudies limentų muzika, daino-
iri
>W luJ aH
kartą svečiai atvyko Myti, o pasbižiūrėtl, Į tinti, pasimokyti, kad M kuo greičiau atstafemės drebėjimo su ką savo sostinę. pelė garbė teko mūsų fsiteto ansamblieparodyti pasiuntliš Makedonijos lieĮ ir kitų tautų liaudies [Sekmadienio vaka[0 valanda. Aktų salė t savo salę koncertui. Įniam. Ploja ne tik tai, bet ir ansamblieĮie sveikina svečius, I atvyko Į ŠĮ koncer1‘usėsi mūsų liaudies I muzikos. Mirga stufos kepuraitės, įvai-
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS DĖL DOCENTO CH. KIBARSKIO APDOVANOJIMO GARBES RASTU
anginos, širdies ritmo sutriki mų gydymo bei kitais aktu aliais medicinos klausimais. Visi šie darbai turi didelę praktinę ir mokslinę reikšmę. Už nuopelnus sveikatos ap saugos srityje doc. Kibarsklui 1950 m. suteikiamas Respub likos Nusipelniusio gydytojo vardas, apdovanojamas „Dar bo Raudonosios Vėliavos" or dinu, trimis LTSR Aukščiau sios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštais. Doc. Ch. Klbarskis ir šiuo metu intensyviai dirba peda goginį, gydomąjį bei mokslin, darbą, vadovauja Vilniaus terapeutų draugijai. Katedros kolektyvas, gydytojai, stu dentai, o taip pat ir visuome nė gerbia ir myli doc. Kibarskį už paprastumą, nuo-
kijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje — apsilankyti ir Jugoslavijoje. Studentai dėkoja svečiams už kvieti mą, linki kuo greičiau at statyti universitetą. Delegacijos vadovą Mito M’caikovą paprašėme įra šyti Į bloknotą keletą žo džių. fZiūr. dešinėje nuotr.) Štai jie. „Priėmimas Vilniaus
Nr. 29 (464) 1963 m. spalio 26 d.
ALG. BERZELIONIO REPORTAŽAS riomis spalvomis spindi ltekomunos pirmininkas Totuvių liaudies tautiniai dorovskls ir kiti delegaci arauoužiai. Pasirodžius anjos nariai. samno vadovui A. BalčiūJų rankose tik ką Įteik nui, salės skiautais nuaidi tos gėlės. O Mito Micaiko kankLų ir biroynių muz.ka, vas aar ilgai gėrisi sluaenišsilieja stuuenuška daina, (Ziūr. tiška kepuraite, ją palydi šokis. Lietuvių nuotr. apačioje). liaudies šokius ir dainas Svečius sveikina univerkeičia kitų tautų šokiai ir siteto prorektorius B. Sudainos. .. Koncertas bai davičiaus (žiūr. nuotr. vir giasi. Prie pasiuntinių iš šuje, kairėje). araugiškosios Jugoslavijos — Draugai dėstytojai pribėga su gėlių puokštė ir studentai, — kreipiasi mis ansambliečiai. Lietu delegacijos vadovas. — vaitės, pasipuošusios nacioIšreikšti jausmui žodžių natiniais rūbais, delegaci nerandu. Mes galvojome, jos vadovui Mitui Micaikokad atėjome Į paprastą vui uždeda studentišką ke koncertą, o jūs nustebinote puraitę, apjuosia tautine mus savo priėmimu. Tik juosta. Gėlės, šypsenos, 24 valandas mes praleido rankų paspaudimai. Ir ne me Tarybų Lietuvoje, jūsų gali neišlieti to broliško, sostinėje Vilniuje. Per nuoširdaus jausmo. Delega šias valandas mes apžiūrė cijos vadovas apkabina jome seną ir naują miestu* studentus. Bučiuoja. Kaip Esame pilni Įspūdžių. Pa tikruosius savo vaikus. matėme, kaip išsivystė jū Scenoje svečiai: Jugo sų respublika broliškųjų tarybinių tautų šeimoje, slavijos Komunistų Sąjun gos Skoplės miesto komi pajutome, kaip pakilusi pramonė, kultūra. Susipa teto sekretorius, Makedoni jos Komunistų Sąjungos žinome su vienu iš seniau sių pasaulyje — Vilniaus CK Vykdomojo Komiteto narys Mito Micaikovas, universitetu. Tai ne tik jū Makedonijos Komunistų sų kultūros centras, bet ir Sąjungos sekretorius Kiraviso pasaulio. Viskas mus novskis, Skoplės miesto stebino, bet ypač universi-
S. SUTKIENE Hospitalinės terapijos katedros asistentė
Ryšium su gimimo še šiasdešimtosiomis metinė mis už ilgametį mokslinįpedagoginį darbą aukštojo je mokykloje ir visuome ninę veikią apdovanot i Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universite to Medicinos fakulteto Hospitalinės terapijos ka tedros docentą, medicinos mokslų kandidatą, Lietu vos TSR nusipelniusį gy dytoją Chackelį KIBARSKĮ Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS
Vilnius, 1963 m. spalio 14 d.
S==S=S===S=*
LAMUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UN1VBKS1TKTO REKTORATO, 4RTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|ina nuo 1950 metų
širdumą, atsidavimą darbui. Linsime ooc. Ch. Kioarskiui geros sveikatos ir ilgų kūrybingų metų.
universitete mūsų delega ciją sujaudino. Mes su pa sitenkinimu žiūrėjome ir klausėmės lietuvių liaudies dainų ir šoklų, atliekamų studentų ansamblio. Vaka ras, praleistas su Vilniaus universiteto studentais, il gam pasiliks atmintyje“. Be abejo, šis vakaras Il gam pasiliks ir studentų at mintyje.
teto ansamblis. Daugiau kaip valandą gėrėjomės jū sų tautinių drabužių gro žiu, šokiais, dainomis. Į TSRS atvykome jūsų vyriausybės vadovo Nikitos Chruščiovo kvietimu, kad galėtume Įsisavinti sparčio sios statybos metodus, sta tybininkų patyrimą Ir pri taikytume naujosios Skop lės statyboje.
Bet mes mokėmės ir ki to. Pajutome, kas yra ta rybinis žmogus. Pajutome dėmesį ir brolišką pagalbą, ištikus nelaimei. Jis supažindina studen tus su savo šalies praeitimi ir dabartimi. Makedonija iki revoliucijos buvo la biausiai atsilikusi. Iki karo Skoplės universitetas turė jo tik vieną fakultetą su 160 studentų, o dabar čia studijuoja 16000. Žemės drebėjimas nepa gailėjo ir universiteto. Su naikino beveik visus pasta tus ir inventorių. Bet skopliečial ir Makedonijos liau dis neprarado tikėjimo. Jie optimistai. — Mes per penkerius metus galvojame atstatyti universitetą, — pasakė sve čias iš Balkanų. — Dėme sys, kurĮ jūs mums parodė te, aš laikau dėmesiu visai mūsų liaudžiai ir mūsų studentams. GrĮžę Į tėvynę, mes pasveikinsime Skoplės studentus nuo jūsų irgi studentiškai. Dėkoju už do vanas, už studentišką ke puraitę ir už širdžių šilu mą. Atsisveikindami makedonlečlų pasiuntiniai kviečia nusipelniusį respublikos ko lektyvą — universiteto liaudies dainų ir šoklų an sambli, koncertavusį Len-
ANSAMBLIS IŠVYKO Į MASKVĄ Į Maskvą Išvyko universiteto dalbų ir šoklų liaudies ansamblis. Vadovaujamas A. Balčiūno, paruošė naują kon certinę programą. Su ja ansamblis dalyvaus M. Lomonoso vo vardo universitete įvyksiančioje tautų draugystės šventė je ir meno saviveiklos kolektyvų konkurse, skirtame Profsą jungų XIII suvažiavimui. Šios kelionės metu vilniečiai aplankys ir mlestą-dldvyrį • Odesą. Išvykoje dalyvauja daugiau kaip šimtas ansamblio dalyvių. Mūsų inf.
Dvi savaitės kolūkyj e Kukurūzų nuėmimo kom bainas sparčiai pripildo di deles roges žaliosios ma sės. Pūškuodamas ir birb damas, traktorius jas ati tempia prie augančios silo so krūvos. Geologai Vytas Morkūnas, Andrius Skėris, biologai Juozas Velkys Ir Leonas Račiūnas sušilę di dina žaliosios masės kalną, tuština roges. Vos spėja at sipūsti ir vėl atropoja trak torius, paskui save tempda mas sunkias roges, vėl kim ba Į darbą vaikinai. Ir taip visą dieną. Smarkus vėjas didelia me lauke plevena Įvairias palves skareles. Tai trečio kurso biologės kasa bul ves. Nuo vėjo ir skubinimosi Įraudusios merginos lenktyniauja — Nijolė Rainytė, Aldona Tumasonytė,
Laima Pupeikytė — skuba aprinkti bulves nuo vagų, o draugės Janina Cvikaitė, Valė Kamčatna, Vida Cunelytė kasa. Ir ne tik šios visos merginos gerai dirba. Joms padeda Leonas Jukne. vičius ir dėstytojas Gailius. Jie neša bulves į vežimus. Kai saulė slepiasi už ho rizonto, studentai baigia darbą. Jų laukia skani va karienė. Gamino Birutė Stankevičiūtė ir Eugenija Stonytė. Jos stovykloje pri pažintos geriausiomis virė, jomis. Šeštadienį talkininkai grĮžo į namus. Jų darbu patenkinti kolūkiečiai. Per dvi savaites jie prikasė 32 tonas bulvių, pagamino 80 tonų siloso.
K. TURONIS
P
Naujos nuotaikos būrelyje Neseniai įvyko fakulteto ateistų būrelio ataskaitinis-rin kiminis susirinkimas. Būrelio pirmininkas darė ataskaitą už praėjusius metus. Tenka pri pažinti, kad praėjusiais me tais buvo padirbėta per ma žai. Neskaitant kelių ateisti nių vakarų, suruoštų fakulte te, tik keturi būrelio nariai da lyvavo ateistinėje konferenci joje suruoštoje Šiaulių peda goginiame Institute, Konferencljoje neišstojo nė vienas mūsų fakulteto studentas su moksliniu pranešimu. O Juk fizikos-matematikos mokslu galima paaiškinti, įrodyti ne maža religinių dogmų netei singumą bei religinius priešta ravimus. Be to, Iš draugų šiaullčių buvo ko pasimokyti, tačiau iš mūsų pusės trūko Iniciatyvos, įgyvendinant draugų patyrimą. Tai — mūsų klaidos tačiau sakoma, kad iš klaidų mokomasi. Naujai išrinktoje valdyboje šįmet papūtė nauji vėjai. La bai daug geros Iniciatyvos įne šė pirmakursiai. Sustatant Ir svarstant darbo planą, buvo Iškelta daug gerų pasiūlymų.
jauniejl būrelio nariai patelkė eilę naujų, praktiškų temų, kurias nutarėme Išnagrinėti ir didesnėje auditorijoje. į planą įtraukėme punktą dėl agitmeninės brigados sudarymo. Ma nome, kad tokiu būdu dau giau studentų bus galima pri traukti į ateistinę veiklą. Ži noma, pirmuosius ledus teks laužti dabar esantiems 25 bū relio nariams. Taip pat nuta rėme pasiūlyti keletą ateisti nių elementų ir į fakulteto sa viveiklos ratelio programą. Ta čiau neapsiribosime darbu vien faukltete. Yra Išskirti žmonės, kurie turi susipa žinti su kitų fakultetų ar aukštųjų mokyklų ateistų bū relių veikla. Būrelio vadovas dėst. Juodokas pasiūlė kelias temas moksliniams darbams paruoš ti, kurie pirmiausia bus iš nagrinėti būrelio susirinkime, o paskui, pavyzdžiui, paskai tyti kolūkiuose darbo stovyk los metu. R. Ulevlčlūtė FMF III k. mechanlkė
RIE dešimčių pareiški mų kinų spauooje, ku riuose puolama Maskvos sutartis, prisidėjo dar vienas — Visos Kinijos studentų fe deracijos pareiškimas. Kodėl gi jos lyderiams ne patiko branduolinių bandymų uždraudimas atmosferoje, kos mose ir vandenyje? Pasirodo, ji nepatiko jiems todėl, Jog neva „atskiria“ branduolinių bandymų nutraukimą nuo branduolinio ginklo uždraudi ja, reikalaujanti nutraukti mo“. Pareiškimas baigiamas branduolinius bandymus ketu tokia sentencija: „Kinijos stu riose aplinkose, įskaitant ir dentai, kaip ir anksčiau, drau ^bandymus po žeme, — aima ge su visų šalių talką mylin nuoja Visos Kinijos studentų čiais studentais Iki galo kovos federacijos lyderiai. .. už visuotinį, visišką, galutinį Slų eilučių autoriui teko ir kategorišką branduolinio ginklo uždraudimą ir sunaiki dalyvauti TSS VII kongrese. nimą. ..“ Reikėjo matyti, kaip įnirtin Iš pirmo žvilgsnio Visos gai Kinijos delegatai priešino Kinijos studentų federacijos si būtent tai rezoliucijai, ku vadovai kritikuoja Maskvos ria dabar reimasl! Jie protes sutartį nei daugiau, nei ma tavo prieš kiekvieną frazę, žiau kaip Iš talkaus sambūvio reikalaujančią kovoti už talką, uždrausti šalininkų pozicijų gana skam nusiginklavimą. biu šūkiu: „Viskas arba nie branduolinį ginklą, nutraukti ko“, tarsi nuo šaltojo karo Jie branduolinius bandymus ketu pasiryžę pereiti prie visiško riose aplinkose. Piktnaudžiau visuotinio nusiginklavimo kaž dami procedūrinėmis teisėmis, kokiu vienu „dideliu šuoliu“. jie užtęsdavo posėdžius, viso Užėmę būtent tokias pozicijas, mis Išgalėmis apsunkino ir pareiškimo autoriai su patosu komplikavo kongreso darbą... kaltina Tarptautinę studentų Po to Ištisus metus Visos sąjungą (TOS) „atskalūnlšku- Kinijos studentų federacijos mu" už tai, kad ji pritarė lyderiai naudojosi bet kokia Maskvos sutarčiai: Juk TSS tribūna sektantiškoms, dog VII kongrese, įvykusiame matiškoms pažiūroms skelbti, 1962 metų rugplūčlo mėnesį, priešpastatydami kovą už tal buvo, neva, priimta rezolluci- ką nacionallnel-išslvaduojama-
EKVILIBRISTIKA
n
DOVANOS
Kai Henrikas, Petras, Ka ziukas, Zigmas ir Pranas vaikščiodavo pastoliais, neš dami „pantagrueliškus“ neštu vus skiedinio, o paskui susės davo ant kylančios mechani nių dirbtuvių sienos, jų veidai spindėdavo. Ne tik nuo prakalto, Jle būdavo labai panašūs į paukščius, pasllikusius atlaikyti žiemos pūgas.
Klaidžiodami pušų apsto tais keliais, galų gale pasie kėme savo darbo stovykl į: Ignalinos rajono A. Mickevi čiaus v. kolūkį. Buvo truputį liūdna — ne todėl, kad jau rudeniškai ėmė įsidegti klevų viršūnės, o kloniuose tvyr uo gūdi tyla, į kurią sunkiai smelkėsi net praskrendančių paukščių sparnų šnarėjimas KASDIENINE „MALDA“ ar traktoriaus gausmas pūdime. Greičiausia buvo liūdna, Aplenkdami vienas kitą, todėl, kad vykome devyniese vyrai susėsdavo prie stalo. Ir — dėstytojas. Stasė, Zina, prasidėdavo... Kortos, mestos Henrikas, Pranas, Zigmas, Iš atletiško peties, šleptelė 'aKaziukas, Petras. Devyni iš vo ant stalo sultingu sklin dvldeš’mt'.es kurso draugų. džiu. Vikriai šokinėjo marga Atrodė kad mūsų tiek ma spalvio kartono gabalais Pet žai... Ginčijomės, pykome ant ro pirštai, oriai skambėjo jo tų. pamiršusių savo pasižadė balsas, taisant draugų klai jimus, paskui bandėme kai das, Kazys su Henriku ginčy ką išteisinti ir vėl kaltinome, davosi Ir jų akyse įsmilkda vadinome „smulkiais žmoge vo kažkokios keistos laukinės liais“ ar „luošiais ir luote ugnelės. liais“, ir tuoj pat sugalvoda vome neištesėjusiems žodžio, sunkiausias bausmes. Ir keista — mums atrodė, kad stovyk loje teks dirbti ne tik už sa ve. bet ir už tuos, kurių mū sų tarpe nėra. Gal ir kita.p formulavome šią mintį, tačiau esmė viena — mes atstova vome ne tik esančią devyniu kę, bet ir visus 20 kurso draugų. Ir tokia mintis tapo kasdieniška, reali... Nutarėme spėti visus dar bus savo rankomis. Skripkų apylinkių grožis Kal mums būdavo negera nustebino mus, pavergė. Ir ir gaila žiūrėti, jie įsiusdavo: kiekvieną nematytą žolelę, — Ką mes veiksime? Nėra pakštelį, garsą godžiai ap- knygų, nėra muzikos, nėra žiūrinėjome, sekėme, gėrėme, radijo!.. Pl-te-kan-tro-pija! talpinome savyje. Čia ir nak Na, ką mums veikti? tys buvo gražiausios — rug Ką jiems veikti? Nieko ne sėjo naktys. Vidurnakčio buvo. Skaitykla uždaryta — žvaigždės įpūsdavo iki akinan keičiasi Fa čio spindėjimo, Aušrinė atro kulteto bibliotekininkai. komjaunimo biuras dydavo tuoj pat užklius už tik grakščiai pamojavo ranku dantytos pušyno sienos. Slen- tėmis, kai prabilome apie mu piūviai svirdavo į pietus kaž ziką („Skriabinas? Šimkus? kokie artimi, skaidrūs, tarsi Pachmutova “ Dirbt — ne į išsimaudę šaltoje rasoje. koncertą važiuojat, draugu Žiūrėjau į draugus, kartais žiai!“). .Kiti vėl apgailestau žvaigždės taip ryškiai spin jančiai pačepsėjo: duliavo Stasės ir Zinos akyse, — Ką nors sugalvosim... stipriose ir gerose Henriko Mes dirbome, laukėme. Jie rankose. . . Tačiau jos labai aiškinosi ir galvojo. dažnai gęsdavo, kai jie būda Męs laukėme? Taip, laukė vo nepateisinamai grubūs, kai me. Kaziuko žodžiai visa, kas Darbas. Valgis. Poilsis. šventa žmogui, paversdavo Pradėjo įsidrąsinti vienvelnešvaria terle. Bet tai buvo dės, neįsimenamos dienos. tik akimirkomis. Dirbome už — Vyrai, ko jūs laukiate? 20! Penki mūrininkai klojo Vyrai maigė prigęsusias ci ir klojo plytas. Vyrai nuvargdavo, mausdavo nugaras, gei garetes ir žiūrėjo J vė'o pedavo ištęstas rankas. Guldavo šiojamus debesis saulėlydžio netarę nė žodžio. Plytos bal pakraščiuose. Bet iš debesų tos ir raudonos kildavo di nekrito nei mana, nei tai, apie delėm rietuvėm visą naktį, ką svajojome, ko norėjome. Tuščia, beprasmiška ir nuo skiedinys būdavo tai per tirš „malda“ kartodavosi tas, tai per skystas, sluboda- bodi vo pastolių lentos ir krypda kiekvieną dieną: — Bulvė! vo įkypai aukštyn... Zigmas — Clrvas! vartydavosi ir kalbėdavo per Kaip mes dažnai užmiršta miegus — sunkaus darbo diena net ir miegant dar il me, ką turime ir ką galime gai klajodavo sąmonės labi padaryti, kad gyvenimas būtų ir gražus, ir prasmingas. Iš rintuose.
darytą rugplūčlo 15 d. Tai, kad atominių bandymų uždraudimas nėra branduolįnlo ginklo likvidavimas, aiš ku kiekvienam sveikai mąs tančiam žmogui. Jog teks dar žengti nemaža konstruktyvių žingsnių likviduojant pasauli nio karo grėsmę ir kad talkos jėgos turi būti budrios — vi sa tai taip pat visiems žino jal kovai, tvirtindami viso pa mos tiesos. Ir jeigu Visos Ki saulio studentams, kad atomi nijos studentų federacija sa nė bomba — „popierinis tig vo Išpuoliuose prieš Maskvos ras“ ir t. t. Taip buvo ir ba sutartį apsiribotų tais išsireiš landžio mė.iesį tarptautiniame kimais, kuriuos mes citavome, seminare Alžyre ir silpnai iš galima būtų tik stebėtis KLR sivysčiusių šalių studentų se studentų lyderių politiniu ne minare Salvadore (Brazilija) subrendimu, dogmatizmu ir birželio mėnesį. Viename šio ribotumu sprendžiant sudėtin seminaro posėdyje kinų atsto gas tarptautines problemas. vas nusišnekėjo taip: „Kai Mes primintume Jlėms išmin šlovinamas nusiginklavimas, tingą kinų patarlę: „Kas non tai labai nepalankiai veikla nueiti tūkstantį 11 — turi kovą už talką“. žengti pirmą žingsnį" ir tui Praėjo vos du mėnesiai, ir baigtume straipsnį. Tačiau Visos Kinijos studentų fede skaitydamas Jų pareiškimą racija staiga pati, pasak jos nustoji tikėti savo akimis terminologijos, ėmė „šlovinti“ kaip galėjo šitaip rašyti žmo visuotinį ir visišką nusigink nės, prisiektą ištikimybę tai lavimą, priešpastatydama jį kos ir demokratijos Idėjoms! „Šlykšti sutartis“, „sandt branduolinių bandymų uždrau dimui trijose aplinkose. Kas ris siekiant apgauti tautas’ tai? Stalgus posūkis jų poli „Tarybų Sąjungos, socialistl nės stovyklos ir viso pasauli! tikoje? Norint suprasti, kas būtent tautų ir studentų Interesų iš “ — tokals žodžiai! slypi už aukščiau cituotų Vi davystė sos Kinijos studentų federa ne kas kitas, kaip socialistinį studentijos lyderis“1 cijos frazių, teks detaliau pa šalies analizuoti jos pareiškimą, pa šme'.žia ne ką kitą, kaip st tartį, siekiančią apsaugoti vi sų žmonių žemėje sveikai nuo radiacijos, sumažinti var Jginanč'as ginklavimo varžw >1 __________ apsupta, ji 'nesivaržydavo, sąį-lbas. žengti svarbų žingsi#le 1, Igelbslnt mūsų planetą __ mojų atremdavo sąmojumi, juokdavosi užvertus galvą, ir jnauio pasaulinio karo siaubo >c lygūs balti dantys blizgėdavo J Iš kur, pavyzdžiui, jie !■ Jaunumu ir sveikata. Bet. man Įtraukė žodžius apie tai, o atrodo, į visus ji žiūrėdavo S Tarptautinė studentų sąjungĮj abejingai. O gal tik taip at-lvra. .. „Tarybinės vyriausi rodė . .......................................... Ibės diplomatijos farvatery;e»r „ , „ , , .i . I Ar tik ne per kalkę pers!ra®f Kai ji, suorganizavusi vaka- | jUQS Įg pačIų glykšetaUs!ų vjtf rą mūsų kluone, šoko, jautėsi, |kar„ studentų reakcinių orr», jog nedaug kas taip moka ntzacijų leidinių, kurios daK’ mėgautis šoklų muzika, rlt-lel- metų bergždžiai mėgimj mu, taip džiaugtis giedriąja Amerikos imperialistų j nuotaika. Jos akys blizgėjo, ji ■ nlgUS sukomprom'tuoti TS buvo liekniausią ir graksčiau-g— vienintelę pasauli šia, juoda suknelė jai nepa- g tarptautinę organizac!!ą. į prastai tiko. jnančią visos pažangios studį Pranas biblljlnių pranašų J tijos interesus? Į tonu paskelbė paskutinį šokį. | visos Kinijos studentų 1 Ar mes visi matėm kokia | gracijos pareišk’me yra I neapykanta, tvykstelėjo Genės |!ok'%nOd£A' t T.Y SlŠ,^ltv3 akys... Gal nusivylimu, galjku (?!), kad trijų va.st, į grįžimu iš mums nesupranta- (sutartis prlestarau„a v-so ■ mo (vien tik jos) pasaulio? O | šaulio studentų troškimui | jos kerštą, kažkokį laukinį ir !votl p.rieš imperial.zmą. beširdį, teko pajusti tik man h-aclonallnę nepriklausom su Pranu. Ar kas nors supra- |!r už taiką visame pasaulyj to už ka Ii kerši'o? Sįkalbėti įdomu, kas juos ipareig to, už ką ji kersųor viso pasaulio studa Tą vėlų vakarą niekas ne-SvarrĮU? atvėžė mums P1®11®- Gel?^ ■ Kaip tik tomis dienoti mama atvėrė pakinkytą arklį |ylsos Kinijos studentų „ 1 viaua rkini.,va otų, tin^ apsirūpinti _ ir liepė viskuo |deracljos CĮeracljos lyderiai paskelbė patiems. | vo pareiškimą, Kijeve ba Jvo Vadeles paėmė Pranas. | darbą grandiozinis tarpiai Naujam stovyklos ekspedlto-1 nis studentų forumas riut pas'šovlau padėti aš. S Tarptautiniai studentų vasa Bėroji buvo nerami, karpė I kursai, kuriuose dalyvavo lai Hė ausimis, Įrėžė sprandą, klek-įšaliu pasiuntiniai, vienas nelygumas, kiekviena 3 „Mes sveikinam šią M duobutė jai tarsi rimbu smog- įtartį ir laikome ją svar Ko davo per kojas, ir ji šuoliavo I žingsniu, skirtu tarptautini dc nekreipdama dėmesio į Prano i įtemp.mui mažinti ir tvil brj raminantį: I visuotinei taikai pasiekti. 1 1 _ Tprr q<.r_r Isirašydamos Sutartį, valstyl r •a * priklausančios priešingoms let Zvygčiojo ratai, skambėjo Icialinėms sistemoms, p viržiai, kanopos vis trankiau I tiška! įrodė, kad jos gali r trenkė žemę, vežimas siūbavo 5 būdą pasiekti abipusiai I tarsi burlaivis vienuolikos ba-B imtinus susitarimus, pagrii lų audroje. (taikaus sambūvio Idėjai Beržų rikiuotė šaute šovėl®akoma kuJ?4 daiXvlll M atgal, krūmai susllie'o į tam-S kinie- — Mes matome, I siažalę beformę masę. Sple- Įuv.h.J nė remia Sutarties tikslus giančial švilpavo vėjas. principus, nes ji atitinka Posūkis! gsų tautų Interesus“. Apvlrtome su visu vežimu g Sį ________ Pareiškimą pasirašė Jllokavom. S prie pat melžėjų. Juokavom, ■ kursu kursų Halvirlai dalyviai. ‘ ‘ I kad tat buvo numatyta, slapta g Tad kaip suprastl visos džiaugėmės, kad esame sve kl, |nijos stuclentų federacijos pakėlėme vežimą, sugraballo-jnuomonę"? Kaip su! Jome šiaudus, įritinome bido-’tl lnslnuacijas, skeli n3(č'as. knd žmonės, pritaria! Priekyje buvo didelė pakai- I JI sutarčiai, „vergiškai j nė. Pranas šaipėsi Iš mano S taiko prie Amerikos impj •F būkštavimų, bet staiga Jis už-llizmo poreikių“, springo žodžio pusėje: bėroji I jų požiūriu išeina, | la šoktelėjo į priekį — tarsi Iš- »narsus Venesuelos ūni vydusl po kojomis Vezuvijų. ĮElojus Vargas, kuris, Žemė įlinko, horizontas lūžo 125 metų, jau keturis z-1 f "NTz-iO 1 o m S įyke-Skalė z"} „ I I • o 1diktatoriaus ■1 ~Batai ' le r; — rdr skridome! Nesiekdami lio. tiltų! Sausai pokštelėję, Į tvirtovėse, „vergiškai prl į a] nulėkė lentos, persivertė orei ko prie Amerikos imper |a, bidonas, o mes visa esybe jmo poreikių?“. Kokia Ietį spaudėmės prie vežimo llku- Įkalstama šventvagystė! i p£ člų, vildamiesi Išsilaikyti Iki g studentų lyderiai bud i kaimo. ... gilai pasipiktinę Visos M lėti Nežinau, kaip Pranas su-■ studentų federacijos p<j stabdė įšėlusi gyvulį. Jis darIMaskvos sutarties klaul ne taip važiavęs! Ką? Tačian- g
MUS UŽMIRŠO
akimis. Mums patikdavo jo sidabru žvilgą plaukai. Patikdavo rankos, stiprios, parau dusios nuo kalkių, apraišiotos drobule. Labai stebino dėdės Pranciškaus jautrumas ir ati dumas mums. Tačiau jo pa garbą ir gero darbininko vardą reikėjo nusipelnyti. Pri sipažinsiu — buvo pavydu, kai iš visų Jis išskirdavo Hen riką. Dėdė Pranciškus mylė jo mūsų draugo nagingumą, nuotaiką, nuoširdumą, puokštus.
Niekas mūsų neišlydėjo ir niekas nepasitiko. Nelaukėme trankių maršų, rėksmingų transparantų ir „Jupiteriu“ eilių, Išrikiuotų nuo Katedros ligi Centrinių universiteto rūmų. Ko mes laukėme? Draugų! Nuoširdžių žodžių! Juk savo darbo vertę žmo gus ryškiausiai mato savo
— Pasilik brigadoje, — sakydavo. — Išmokysiu kloti plytas. Būsim kartu. — Pasilikite, — kalbėjo dėdė Pranciškus, atėjęs atsi sveikinti ir išleisti mus. Jis buvo pasipuošęs naujais margadryžiais marškiniais, Juodas švarkas švytėjo iškilmingumu, kepurę laikė rankoje. Ir bu vo gera, matant dėdės Pran-
kur toks miesčioniškas įprotis — tik Imti? Arba: rūpinkitės mumis, kiekvieną akimirką rūpinkitės — mes tokie svar būs, tokie imlūs ir jautrūs. Iš kur visa tai? Ir tai ne pa čių sunkiausių Išbandymų die nomis. Neatmeskite tokių minčių, nors jos ir skaudžios. Įslžlu' rėkime į save, kad ko’ nors brangaus neprarastume nei savyje, nei kituose.
UGSE JO ŽVAIGŽ ____
______
APYBRAIŽA
draugų akyse, šypsenose, šmaikščiu jumoru apsuktuose ir akademiškai rimtuose įver tinimuose. Niekas mūsų neišlydėjo ir niekas nepasitiko. Tik jauni topoliai universiteto bendro sios skaityklos palangėse sustingo. Dar labiau mus įskaudino skelbimas apie darbo stovyk lų dalyvių vakarą, kuris įvy ko sekmadienį Aktų salėje be mūsų. Jautėmės nereikalingi, įžeisti. — Nejaugi organizatoriai užmiršo mus? Norėjosi paguosti draugus, įrodinėti, Jog svarbiausia — mūsų pačių savo darbo įver tinimas, jog svarbiausia. . . Bet... mes taip pat norėjome pasidalinti savo darbo įspū džiais. Norėjome pakalbėti apie abejingumą, kuris skau džiai žeidžia žmogų. Ir apie tai, kas tampa kasdieniška, mechaniškai kartojama, be romantikos, be šventiškos nuotaikos, nepatraukia žmo nių dideliems polėkiams ir darbams...
clškaus pagarbą mums — Jo pagalbininkams ir Jo paveldė tojams, pagarbą, kuri versda vo pasitempti. Nereikėjo jo kių padėkų, Jokių žodžių. Bet mūsų meistrų meistras netylė jo. — Jūsų grupė dirbo gerai. Nesupykite — mes tarpusa vyje ne sykį kalbėjomės: ko dėl studentai nepasiūlo mums sriubos? Mes visą laiką min tame sausai. . . Raudonavome. Sriubos lik davo Ir neretai Ją_ išpilda vome į kibirą O mūrininkai į darbą važiuodavo devynis kilometrus ir... Mums atrodė, kad padarėme kažką blogo, kad elgėmės egoistiškai, ne nuoširdžiai. Daug ką pamir šime, bet paskutiniai dėdės Pranciškaus žodžiai išliks il gai — jie privertė mus pa žvelgti į žmones, ir į gyveni mą plačiau ir įdėmiau. Jie privertė mus būti jautresniais žmonėms. Dėkui Jums, dėdė Pranciš kau.
SRIUBA
Pieną mums atveždavo lau kininkystės brigados brigadi ninko sesuo Genė, liekna, valdingo žvilgsnio, darbščių* rankų. Ir vaikinų akys, nu stebę ir susižavėję, nuolat ją lydėdavo. Genė tai jautė, jai patiko toks dėmesys. Musų
Meistrų meistru stovykloje buvo pripažintas dėdė Pran ciškus. Sausas, rudas, tarsi visą dieną brldęs per žydin čius alksnynus — žvelgdavo į mus geromis, atsidavusiomis
KERŠTAS
I
I
(Nukelta Į 3 psl.)
®
N U Ji € / f 0
H
mų
Atkelta
Dli-i iSTA EKVILIBRISTIKA ilš-| iąsdar ■ šmeižtu prieš Tarybų šalį planetos laisvės ir vlų | visos JU- jmokratijos, taikos laidą. Ki kos lo kursuose dalyvavo 118 vi ■legatų. Ir visi jie pasisakė ro- I sutartį! Čia buvo JvalriauKi ■ politinių pažiūrų atstovai.
Įenlntelė „platforma“, kuri ■buvo atstovaujama, — tai ' H Iskvos sutarties priešininkai, ' ■ j. s Kinijos studentų federalos lyderiai išdidžiai atmetė Studentų sąjungos ne- fRS lietimą dalyvauti kursuose. itin- Ibe kinų dogmatikų, sutarplatformoje. įas. |s priešininkų nin- Ilp ž’n'a. stovi tik „pasiutė iort li“ JAV, Bonos revanšlstal, turi I Gollo vyriausybė... tuo IIšdavikišką Visos Kinijos iauJ lidentų federacijos lyderių irią, litavusių Maskvos sutart' lalutlno ir kategoriško“ [anduolinio ginklo draudimo Belais, manevrą suprasti neĮnku. Visiems aišku, kad latptol tai nėra valstybių su llrtlnga soc’allne santvarka Ikaus sambūvio problema I troškimas Išvengti termopnduollnio karo, ne bandy ti uždraudimas trijose ar Kuriose aplinkose jaudino L , kai jie kūrė savo gėdinI pareiškimą, o noras smogti kat lugarą pažangioms jėgoms va Irvu suteršti humanizmo ir Ip’n'mosi žmoni ia kupiną fRS užs'en'o politiką, apgsi Įelžtl tarybinę student'.ią nu pagalba ub Los demagogijos a j fšt! nesutarimą į Tarptautl[ studentų sąjungą. įna IN'eko nenustebino, kad I J feš pirmuosius žingsnius už' el rrlnant tvirtą taiką pasisakė irai Lnės, kuriems aplamai ne V tinka jokie žingsniai šia j kpt'mi. kurie termobranduoda tes skerdynes laiko vos ne 1 tižiausia palaima. į 3 Kaip rodo gyven'mas kiekJi] Ha diversija, siekianti aple'žt’ tuos, kur’e pasisako nus’ginklavlmą ir id( ta'ka pionallnę nepriklausomybę, [pažangių ’ėgų vienybę, paerk’a pražūčiai. Net 'ei .11 i veidmaininga’? skuo'asi Irttnima’s, ’og ji ištlk’ma beoš interesams, net jei ’i ■gstosl pseudorevoliucin’a’s ipala's ir net jei juos skle’a studentų federacija, kuri la'se turė'o didelį autoritevlso pasaulio studentų tarrąV->S
A. KRUŠINSKIS on
>ė ba
LSI
ARAMA ŽEMDIRBIAMS
AI vienudlikoje darbo ir poilsio stovyklų plėvesavo vėliavos, dešim ties filologų grupelę traukinys Leningradas—Lvovas nešė pietvakarių kryptimi. Kar patų kalnuose Lietuvos stu dentų laukė Ukrainos kolūkie čiai. Kaip gimė dar viena, nepla nuota darbo ir poilsio stovyk la, kurios Iniciatorės V k. bibliotekininkės? Kaip užsi mezgė universiteto studentų ir guculų kolūkiečių draugys tė? Kaip prabėgo rugpiūtls krištolinių šaltinių krašte?
K
*** Karpatai... Nepakartoja mai gražūs jie vasarą ir žie mą, ankstyvą pavasarį ir vė lyvą rudenį. Iš visų mūsų ša lies kampelių atvykę turistai traukia kalnų takeliais, kopia į viršukalnes. Kalnų panora ma, polonlnų žaluma — nuo stabiausias paveikslas. Ne nutyląs upių ir šaltinių šniokštimas — vandenų muzi ka. Aukštaūgių eglių miškai ir vynuogynų iaukai, kalnų uolos ir pievos — viskas trau kia. .. .Iškepinta saulės žemė pasibaigė. Karpatuose ką tik praėjo lietus. Užpakalyje pa liko Baltarusijos kalvelės ir Ukrainos lygumos: Baranovi čiai ir Luninecas, Rovnas ir Lvovas. Praskrlejęs daugelį tunelių ir per kalnų upes nu tiestų tiltų traukinys sustoja Jasinioje. Čia galutinis kelio nės tikslas — Oleksos Barkaniuko vardo kolūkis. Ant Juo dosios Tįsos kranto įsikūrusi didelė turistinė bazė, o prie šais ją, kitame upės krante, kolūkio valdybos pastatas. Kolūkiečiai iš karto klausia: — Turistai? Iš kur? — Ne, mes ne visai turis tai, — atsakinėja merginos. — Atvykom į jūsų ūkį padir bėti. Besikalbant su senuku, atė jo ir pirmininkas, Susipažino me. — Spatarlukas. . . Padavęs kiekvienam ranką, pradėjo apie reikalus. Kur įsikursime? Kiek laiko žada me būti? Ką norėtume pama tyti. Pradėjome klausinėti apie kolūkį, kuris pasirodė gana stambus, nors ariamos žemės nė penkių šimtų ha neturi. Užtat poloninose ga nosi didelės bandos avių ir karvių. Kolūkio pirmininkas labai gerai sugyvena su žmonė mis, visada ateina jiems į pa galbą, moka kiekvieną už jausti, patarti. Aštunti metai jis vadovauja šiai žemės ūkio artelei. Nors begalės rūpes čių, darbų, tač'au mokslą tę sia toliau. Neakivaizdinėje aspirantūroje. Domisi visuo-
rą rytą Molėtų rajono „Varkių* kolūkio laukuose buvo kiial daugiau dirbančių, tačiau iau kaip paprastai. | kolūkĮ dėti nukasti bulvių atvažiavo sės fakulteto III kurso studen-
polūkietės kasė su kauptukais. rankomis. Studentai vii brsistencrė*4. Kai Pr. MančiausS. Četrauskas i. I I A. Jonuitis, IkutinJ kartą nusTbraukė prara savo vagų paba:goje, kolns letė’? buvo vos persisvėrusios r vagų vidurį. Ilgai įtarus |qad'nir!kas spardė ju nukasI vagas, tačiau, peržiūrėjęs Loiau dešimt žingsnių, tik Inoje surado tris nedideles bulĮes. Paųaliau šypisodamas’s pažino, kad studentai moka bti bulves. tyosolosi ir II brigados briM pininkė R. Bačiulytė, kai pa kad atvykus studenUS dėjo, hs. kiekvienas kasėjas pradė■ prikasti vietoje 350 kg per ną — 370 kg. Sė' Linksmai, praėjo studentų šešienyje suorgan:zuotas susitikis su kolūkieč als. Knie gerą studentų darbą raMolėtų rajoninis laikraštis Irmyn“. V. JASIULIONIS TF III k. studentas
inl Identai
1|
•RAUGYSTES PARODA
draugystė jungi? r Tvirta idį Įmuosius universiteto litera-
P su Latvijos respublikos kratais. Acte šią draugystę z. Įsakoja literatūrinė ekspozia, paruošta jaunųjų univeretų literatų. Parodos eksponatai — latr u rašytojų kūriniai, jaunųlu lėtų rinkinėliai, knygų apiX rminlmo pavyzdžiai, menill ’i paveikslų atsiųstų Iš broikos respublikos reprodukJos. Mūsų inf.
Kur pražysta edelveisas... meniniais mokslais, ne vien žemės ūkiu. Merginoms, kaip paslaptį, senukas atskleidžia: . — Mūsų pirmininkas dar nevedes, nors jau trisdešimt šešerių... — ir patenkintas šypso. — Niekaip negalime Išpiršti merginos. Sako, kam man šeima, jeigu visi kol ūkiečiai mano šeimos nariai ir jais aš privalau labiausiai rū pintis. įsitikinome patys, kad šiam kolūkiui vadovauja žmogus, turintis ne tik organizatoriaus, bet ir auklėtojo, psichologo, mokslininko bruožus, nė minu tei neužmlrštąs bendrų kol ūkio rūpesčių. Todėl kiekvie nas stengiasi, brangina liau dies turtą, kad nė šapelis ne pražūtų. Atsipūtę po kelionės, kitą rytą su pirmosios brigados vadovu pakilome į kalnus. Tilindžiuoja arkliams parišti skambalai. Nedideliuose plote liuose kerta šienpioviai miši nius. Mums darbas aiškus: grėbti ir krauti žaliąją masę į vežimus. Nelengva merginoms pakelti pusę kupsto mišinio, bet vežimai vienas po kito leidžiasi nuo kalno prie srau naus Lopušinkos upelio, kur gaudžia traktorius. Siloso duo bė vis pilnėja ir pilnėja. ir Netrunka pasirodyti darbštuolės: Genė Tamošiūnai tė. Antanina Zuzevlčiūtė, Da nutė Kastanauskaltė, Filomena Pajaujytė. Reikia įrodyti, kad atvykėliai gali dirbti lygiai su kolūkiečiais, nors ir nepripra tę kalnuose. Sakės ir grėbliai pratrina pūsles. Niekis, užgis. Su šiais įrankiais nesiskirsime čią visą laiką, kol dirbsime. Lauke turi būti ideali šva ra, iki vienos žolelės sugrėb ta ir sukrauta. Kad vežant ne nubyrėtų, tenka po kelis kar tus apdailinti vežimą. Paste bėjom, kad gueulai švarą la bai mėgsta ne tik namuose, bet ir pievoje, lauke. Kalnuose žemdirbio darbas keleriopai sunkesnis, reikalau ja daug ištvermės. Kaip kalnų gizelės, pasipuošusios tauti niais drabužiais, sukasi lau kuose ar lankose brunetės. Iš vieno plotelio į kitą tenka eiti ir mums. Kopti į kalnus ir leistis į klonį. Siloso duobės pripildytos žaliosios masės. Atsisveikina me su brigadininku. . . .Trečioji brigada. Ji ga na tolokai nuo centro. Iš pra džių merginos būkštauja, kad naujasis brigadininkas nebus toks geras. Spėliojimai nepa sitvirtina. Vaišingumas čia dar didesnis. Po darbo veži-
FELJETONAS
Vyrai ant plauko Ar galima 70 kilogramų žaliūką pakabinti ant plauko? Paprasto, pavyzdžiui, iš mer gaitės kasos išrauto plauko. Abejoju! O jei du vyrus? Sveikus, gerai išsilaikiusius? Fantastika! Sensacija! Tačiau neskubėkite. Tvirti nu. tai įvyko pas mus univer sitete. Ir kas keisčiausia — ne chemijos probleminėje laboratorijoje, o. . . Teisės fakultete. Paklausykite. . . Jų buvo du. Vienas — Antanas Ražai tis. Antras — Jonas Mykolai tis. Panašūs lyg dvyniai. Ne iš nosių, bet savo žygdarbiais. Štai, kad ir Ražaičių Anta nukas. Toks tylus, ramutis, lyg dievo avinėlis. Bet bėda — avinėlis mėgsta gerti. O išgėrus? . . Važiuojant iš Ra seinių į Vilnių, Antanėlis iš daužo autobuso langus, sumu ša vairuotoją, įžeidinėja kelei vius. Teisininką reikia teisti. Bet Antanėlis mušasi i krū tinę. Avinėlis verkia krokodilo ašarom. Ir jam beveik dova nodama. .. Mykolaičio Jonukas pana šus j Antanėli. Taip pat iš II teisininkų kurso, taip pat ty lus ir ramutis, bet taip pat
mėgsta gerti. Tik bėda — gė rimas jam į sveikatą neina. Neina, ir gana. Buvo atsitikę keletą istorijų Panevėžyje. Štai Jonukas, su silpnėjus nuo gėrimo atmin čiai. apsižergė svetimą moto rolerį, o į kišenę prie kitų dokumentų įsidėjo evangeliją. Už tai Jonukui buvo reikštas griežtas peikimas. O neseniai?. . Neseniai abu herojai velkė kartu. Antanėlis ir Jonelis su dar keliais „ėllais“ gėrė Maišicgaloje. Gėrė, gėrė ir. .. pragėrė. Pragėrė pinigus. Ir vėl sušlubavo atmintis. Sėdo autobusan, o bilietų ne nusipirko. Ir vyrai atvažiavo. Atvažiavo. . . į miliciją. Te’sininkus vėl teisė. Pagal visas taisykles, pagal kodek-us, pasai visus punk tus. Mandagiai tariant, Anta nėlį ir Jonelį reikėjo grūsti iš fakulteto. Tačiau svarstė, svarstė ir nusvarstė Antanėlį ir Jonelį pakabinti ant plauko. Ir pakabino. Kabo vyrai ant plauko. Nei pasijudint, nei pasispardyt. Oi. sunku sunku kabėti vy rams! Ir vargu, ar iškabės.
Felicijonas TARKA
kai parveža į namus. Na tai kas, kad krato, bet kaip Biliū no Joniukas traukiame lietu viškas dainas. Brigadininkas M.chailas Diačiukas visada su mumis. Kaip ir pirmoje: vos spė„a šienpioviai plotelį nu šienauti — tuoj masė patenka į siloso kapok.ę. į smulkintuvą leidžia mišinį traktorinin kas vengras Andreiko, guculka Ksenia ir mūsų Julius, kuriam niekada nepritrūksta sąmojų. Zina, Antanina ir Elena priprato prie tankladančlo grėolio. ir čia nepamainomos. Grėblį į šakę dažnai keičia Vanda Lujytė. Prie jos prisi deda Žana Povliėnaitė. Be veik viską laiką su šake dar buojasi Genė Tamošiūnaitė, Filomena Pajaujytė, Danutė Kastanauskaltė. Drena prabė ga kalnuose greit. Kai kepi na saulė, vėsinamės krištoli nių šaltinių vandeniu. Kai purškia mažas lietutis, irgi nemetame darbo. Brigadininkas prie mūsų, kaip prie savųjų prisirišo. Niekada nepraleidžia progos paklausti kaip lietuviškai skamba: „Rabota, družba, liubov, devuška". — Darbas, duona, draugys tė, meilė, mergina, — aiškina mūsiškiai. Susitikės Antaniną, brigadininkas juokauja: — Būsi mano marti. juk aš turiu sūnų. Baigsi univer sitetą ir atvažiuosi pas mus. Džiugu buvo išvykti. Bri gada baigė silosuoti visus tu rimus mišinius. Prisipildė ke turios duobės gero, sultingo pašaro. — Vis tiek gaila skirtis su jumis, — pasakė atsisveikin damas Michailas Dlačlukas, vi sad guvus, linksmas, pasako jąs apie brigados žmones, žmogus. — Juk jūs buvote vienoje gretoje su mūsų kol ūkiečiais.
r ***
Ne tik darbe bėga dienos, Vakarais pas mus ateina jaunesnysls kolūkio zootechnikas Jura Gafijakas, traktorinin kas Andreika Mllčevičius. Tu ristinėje bazėje visada sutiksi atvykusiųjų iš Pabaltijo,* o dažnokai ir iš Lietuvos. Pasi rodo, kad čia galima susitik ti ir su giminėmis, savo gim tojo miesto ar kaimo žmonė mis, kaip kad pavyko Filome nai ir Juliui. Vilioja ir tolumoje dunk santys kalnai, didesni Karpa tų miestai. Norisi pamatyti kuo daugiau... Ir kiekvienas prisimins ke lionę po Užkarpatės sritį, ne didelius, bet puikius miestus: Užgorodą, Rukačevą, Chustą, Tiačevą ir kitus. Kaip pasiekti legendarinius, padavimais apgaubtus ir dai nomis apdainuotus kalnus? Kaip užkopti į gražuolį Goverlą ir rūstųjį Petrosį, kur guculai. Išginę gegužės mė nesį į polonlnas avis, o po to ir Karves, švenčia čia pavasa rio šventę. Tada viskas vėl kalnuose atgimsta. Iš savo
guolio Išlindusi lepečkojė meška pradeda karaliauti eg lynuose. . . .Sekmadienis pasitaikė gražus. Nė debesėlio, kurie dažnai audrų metu apgau bia Goverlą. Poros gerų valandų prireikė, kol Iš papėdės pasiekėme viršukalnė je obeliską, visą išrašytą įvairiausių vietovių pavadini mais ir vardais. įsiamžiname ir mes prie šio obelisko 2061 aukštyje, pačiame aukščiau siame Rytinių Karpatų taške. Ilgai žiūrėjome į tolumoje rūko ir debesėlių aptrauktas viršukalnes, besitęsiančius į Rumunijos, Čekoslovakijos, Vengrijos ir Lenkijos pusę kalnus. Čia pat greta stovėjo niūrus 2018 metrų Petrosis. Prisiminiau vieno čiabuvio papasakotą legendą apie du gražuolius guculus, kuriems turtingi tėvai neleido vesti tokių pat gražių, bet varguo lių mergaičių. Negavę tėvų sutikimo tuoktis, sūnūs Petro sis ir Goverlas nutarė užkop ti į dar niekieno ne įžengtas aukščiausias Karpatų viršukal nes ir iš ten negrįžti i na mus. Išsiskirdami su myli mom, Jie padovanojo joms gėles, kurių niekur mekas ne gali surasti, kurios niekada nevysta ir nuskintos. Kaip am žinos ištikimybės, taurios mei lės ir draugystės simbolį, di delės vilties, laukimo ir ilge sio ženklą jie padovanojo joms šias baltutes gėles. Nesulaukė gražuolės Goverlos ir Petroslo ir nuėjo pa čios išekoti savo sužadėtinių. Tarp plikų, sunkiai prieinamų uolų, jos paslydo ir nukrito. Išsibarstė po uolas ir jų suža dėtinių dovanotos gėlės. Mir damos jos dar suspėjo ištar ti: — Tegul suras ir paims šias gėles tie, kurie savo drau gams lygiai talp pat ištikimi, taip karštai ir tyriai mylį, kaip mylėjo mus Petrosls ir Goverlas... Po daugelio tūkstančių me tų, užkopę žmonės į pačius aukščiausius t kalnus, atrado Petrosį ir Goverlą, kurie jau seniai buvo mirę. Jų vardais ir pavadino šias viršukalnes. Ilgai nežinojo vaikinai, kur anga šių narsuolių dovanotos merginoms gėlės ir kaip jos vadinasi. Tik toliau kituose kalnuose, 1883 metrų aukšty je. ant sunkiai prieinamų ir plikų uolų, patys drąsiausi surado baltas smulkučiais žiedlapiais ant plonų stiebelių žydinčias gėlytes. Šiuos kal nus pavadino merginų vardais Bllznica, o gėles — edelvei su. Štai kodėl ir dabar kiek vienas jaunas guculas vasa ros pradžioje, kada Bllznlcoje pražysta legendarlnė Alpių gėlelė edelveisas, eina ir prlsklna jų, nevystančių ir amži nai žydinčių. Dovanoja jas tik pačiam geriausiam drau gui. Atsisveikinant su " Jasinla Jura — Michailas, Andrejus atnešė atminimui edelveisų.
Goverlą nugalėtai
Ne tik legendos apie kal nus ir šią gėlę sklinda plačiai po Karpatus. Garsėja Jasinla ir nagingais medžio drdžėjais, nuostabių medinių karolių dirbėjais. Jų rankose prabyla medis gyviau ir nuostabiau už bet kokią legendą. Trau kia akį ir moterų austi kili mai, išsiuvinėti nacionaliniai drabužiai, kuriuos, kaip nie kur kitur, mėgsta ir kasdieną nešioja guculai. Plačiausiai skamba musų dienų nacionalinio Užkarpatės herojaus partizano, Tarybų Sąjungos didvyrio Olekos Barkaniuko vardas. Jasinla — jo gimtinė. Čia stovi kuklus didvyrio tėvų namelis. Prie vidurinės mokyklos pastatytas paminklas. Jo vardu kalnie čiai pavadino ir savo kolūkį. Dvidešimt metų praėjo nuo didvyrio mirties. Jo svajonė apie laimingą guculų gyvnlmą sėkmingai įgyvendinama. Bėga dienos vėl įprasta tvarka. Sėdime auditorijose, klausomės paskaitų, dirbame kasdieninį darbą. Akyse daž nai Iškyla pirmininko Spatarluko, brigadininko Dlačluko ir daugelio eilinių kolūkiečių šviesus paveikslai. Nejučia prisimena žodžiai, pasakyti vieno karpatiečio: — Lietuvą gerai pažįstu. Karpatų Ukraina ir jinai bu vome kažkada vieno likimo sesės. O sunkiu momentu lie tuvaitė Marytė, kurios pavar dės neprisimenu, man atidavė paskutinį savo kąsnelį duonos. Parvykę atiduokite linkėjimus nuo manęs visiems tiems žmo nėms. .. Darbas, bendras reikalas sujungia žmones. Gyva drau gystė širdyje palieka. Akyse tebestovi krašto paveikslas, krašto, kur pražysta edelvei sas. .. B. KINTAITIS
ATKELTA
RUGSĖJO ŽVAIGŽDĖS
ką? Duokite! Jis buvo išbalęs, prakaitas sruveno rūsčia kakta. — Genė specialiai taip pa kinkė, — pasakė vienu ato dūsiu. — Kerštas... Kerštas? Gerai, kad jis bai gėsi be aukų.
Mums dar maudžia rankas, draugai kažkaip kaltai, su didžiausia pagarba paspaudžia nuospaudom gauburiuotus mūsų delnus. Vargšai... Jie nematė, kaip krinta rugsėjo žvaigždės, ne jaučia, kad kiekviena jų žie žirba nutvieskia mumyse pri siminimų labirintus. Jie nematė, kaip, mus guosdami, prie universiteto centrinių rūmų sustingo topo liai. Tai kas, kad dėdė Pranciš kus užmirš mūsų vardus (bet mes jam palikome dalį sa vo jaunystės polėkių), o tai nepamirštama. Be to — mes dar susitiksime. Daug kartų susitiksime. Kriskite, rugsėjo žvaigž dės! i J. KETURAKYTE TF, IV k.
*** .Kriskite rugsėjo žvaigždės! Sužaižaruokite žmonių akyse ir neužgęsklte! Prisiminkite, kas gera. _ Ir aš prisiminiau jus, mano | draugai, kurie net ir sapnuos i dar neužmirštate darbo sto® S vykios sunkumų... Stasės ir I | Zinos virtos sriubos, kvepiani | čios laurais ir gvazdikais... i 5 Plytų kilnojimo rekordų... ' | Meistrų meistro veido... Nuobiblioteki-V stabaus darbo polėkio... Ber-
Fllomena Pajaujytė ir ninkė V. Lujytė — atminimui t - ■ anctntn Uplin nusifotografavo su kolūkio pir-| zals’ aPStOtUĮ Kėlių... mininku. ■ Pasakykite, ką jus
■ užmiršote?
dar ne-
ERNIACHOVSKIG autš. tės gilumoje stov. nuo metų papilkėjęs dvi aukštis rūmas. Jame dabar viourinė mokykla Nr. 6. Ta čiau, tur būt, nedaug vilnie čių žino, kad prieš 80 metų šiame pastate, buvusioje tuo metu realinėje mokykloje, mokėsi Vladimiras Afanasjevičius Obručevas. Šio žmogaus gyvenimas yra mokslui tarnavimo pavyzdys. Principingumas sau ir savo mokiniams, įtemptas darbas, geležinė dienotvarkė, kiekvie nos problemos sprendimas iki galo, dešimtys tūkstančių kilo metrų kelionių, dešimtys tūks tančių puslapių mokslinių darbų, redakcijos, studentų auditorijos, rašytojlšku darbu užimtas poilsis. Tai tik pavir šutiniškas akademiko V. Obručevo veiklos apibūdinimas. „Ieškotojas ir žemės poetas“ — šiltai ir taikliai apie moks lininką atsiliepė šiomis die
C
Mokykla. subrandinusi didįjį mokslininką
Ar teisingas POŽIŪRIS
Trumpai
goję žaidė < draugiškas rungtynes su vietos »s komandomis. Moterys laimėjo abu sus.tikimus: prieš r____ Politechniką 11:3 Rygos ir prieš Rygos universitetą 11:8. Vyrai sužaidė lygiomis SU Rygos žvaigžde“ „Raudonąja (16:16) ir pralaimėjo stipriai Politechnikos ekipai rezultatu 19:22.
::.z
RUDUO-KROSŲ METAS
Rugsėjo mėn. pabaigoje universiteto sporto katedra surengė masiškumo krosą, skirtą XIII Profesinių sąjun gų suvažiavimo garbei. Jame turėjo dalyvauti visų fakulte tų studentai. Šimtu procentų dalyvavo Gamtos fakultetas. Kiek blogiau dalyvavo Fizi kos ir matematikos fakultetas. Skaudvilėje vyko LTSR Na. o kiti fakultetai? Nerimą rankinio taurės varžybos. Uni kelia Ekonomikos fakultetas versiteto rankininkės kovojo su vietos moterų komanda ir nugalėjo 13 — 1. Mūsų vyrų rankinio komanda Vievyje su žaidė su Elektrėnų rankinin kais. 21 — 15 laimėjo mūsų sportininkai. Tokiu būdu abi universiteto komandos pateko į LTSR ran moksleiviais. Padėtį sukompli kinio taurės pusfinali. kavo dar ir tai, kad į rungty Vyr. dėst. P. URBONAS nes neatvyko tokie geri žaidė jai, kaip E. Misevičius, J. De gutis, A. Vilkelis ir dar keli. Universiteto Fizikos ir Bet mes buvome nusiteikę ko Matematikos fakulteto bei vingai. Sekmadienį 12 vai. Anta Mokslų Akademijos fizikos ir matematikos Instituto dar kalnyje troleibusų parko sta buotojai turi senas tradicijas. dione, šviečiant saulutei, tei Jau treti metai iš eilės šių įs sė :as R. Uždavinys Iškvietė taigų darbuotojai žaliojoje komandas principinei kovai. vejoje sprendžiu ginčą, kuri iš Pirmosios minutės išsklaidė vienuolikių yra stipresnė. Tu mūsų optimizmą. Tik la rint galvo'e, kad iki šiol rung bai gerai žaidęs ginimas, va tynės pasibaigė mūsų pergalė dovaujamas dėst. I. Uždavinio, mis rezultatais 3:2, 2:1 bei atrėmė visas atakas. Puolė 8:1, be aiškinimo aišku, kad jams, kurių gretose žaidė dės akademikai sieks revanšo. Tai tytojai V. M’ckevičlus, H. Ra patvirtino Ir varžovų „neaka- ginis ir kiti buvo mažai dar demiška“ komandos sudėtis. bo. Taip ir pasibaigė pirmas Komanda buvo ,,pastiprinta“ kėlinys be įvarčių. Antrą kė skaičiavimo centre šiuo metu linį mūsiškiai sukruto. Netru dirbančiais keliais technikumo kus pasirodė ir rezultatas. 22LTSR rankinio taurės varžy bose VVU rarkininkės Šiauliuose iškovojo pergalę prieš vietos komandą rezultatu 11:3. Vyrai aukštu rezultatu (43:22) nugalėjo Panevėžio sportininkus.
PUSFINALYJE
V. A. OBRUCEVO ĮOO-OSIOMS GIMIMO METINĖMS vienos pusės čia buvo gana kyti cerkvę arba bažnyčią, griežta priežiūra, sunki dva sustoti ir nusiimti kepurę, sinė atmosfera, Iš kitos — pravažiuojant gubernatoriui pasireikšdavo ir pažangios arba jo šeimos nariams. Ten mintys tiek dėstytojų, tiek pat pažymima, kad draudžia moksleivių tarpe. ma mokiniams puoštis, dėvėti skrybėles, vaikščioti su lazdo Realinė mokykla savo gy mis ar lietsargiais, eiti į teat vavimo pradžia siekia 1839 rus, operetę, viešus teismo po metus. Tada ji vadinosi pen- sėdžius ir t. t. Negalima bu kiaklase bajoriška mokykla. vo skaityti necenzūruotų kny Tačiau įdomesnis antras jos gų, kalbėti nerusiškal ir t. t. periodas, kada nuo 1860 iki Neatvykuslems kelias dienas 1868 metų ji vadinosi pro į mokyklą numatomos tokios gimnazija. 1863 metų įvykių bausmės; laikyti iš naujo eg išvakarėse ši mokykla buvo zaminus, prie kurių buvo pri viena iš nepatiklmiausių ir leidžiama tik su „švaria są kėlė švietimo vadovybei ir žine“. t. y. atnešus kortelę iš globėjui nemaža rūpesčių. dvasininko, kad atlikta išpa Vien 1862 m. mokykla nete žintis. Tačiau to, matyt, nepa ko vieno trečdalio, kas sudarė kako, todėl neramumų įbai virš šimto, mokinių. Tai ne minta švietimo vadovybė ėmė slepiant paaiškinama „proti si dar griežtesnių priemonių. niu neramumu", kuris buvo Bausmės buvo numatytos už jaunimą apėmęs sukilimo iš visus nusižengimus. Ypač vakarėse. Buvo imtasi skubių griežtai buvo nusiteikta prieš priemonių. Švietimo vadovy „giedojimą“ „papiktinančių bės įsakymu buvo sustiprinta himnų“, „netvarkos kėlimą“. mokinių priežiūra laisvalaikio Kad išvengtų minėtų „nema metu. Mokiniai negalėjo ap lonumų" švietimo vadovybė sigyventi savarankiškai pasi įpareigojo mokytojus ir kla rinktuose butuose mieste. sių prižiūrėtojus sudaryti „ne Prieš tai reikėjo įrodyti buto patikimųjų“ sąrašus, Juos „iššeimininko ištikimumą carui. publikuoti“ viešai ir perspėti. Reikėjo atnešti raštišką paliu Buvo mokykloms pranešta, dijimą iš tituluoto, būtinai tu kad kritiškiausiu momentu rinčio nekilnojamą turtą, tiesiog būtų kreipiamasi į ar miestiečio. į bažnyčią ir prie timiausią karinę įgulą, kuri išpažinties pradėta mokinius žinosianti tolimesnes savo vedžioti dažniau. O jau ir be funkcijas, nes yra lnstruktuošių priemonių režimas mokyk ta. loje buvo griežtas. Archyvuo se saugomame tos mokyklos Ir visgi buvo nemaža neramokinio biliete užrašytoje mumų. Daug kur buvo nesu dienotvarkėje, buvo priimta, valdomos ištisos klasės. Dėl mokinys privalo lan- to eilė mokyklų buvo uždary-
ta. 1861 m. birželio 25 d. realinės progimnazijos auklė tojas Laurinavičius su šešiais savo klasės mokiniais „ka tedroje giedojo papiktinan čius himnus“, V klasės moks leivis Baranauskas viešai skaitė „piktinančią maldą“ su sirinkusiems prie bažnyčios, 1862 m. viename pedagogų tarybos posėdyje iš 9 svars tytų mokinių 7 buvo politiš kai nusikaltę: Dažniausiai tai pasireikšdavo mokytojo įžeidi mu, konfederatkių ir vengerkų dėvėjimu, susibūrimų or ganizavimu. Daug mokinių už tai buvo nuplakta rykštė mis, pašalinta be teisės įstoti į kitą mokyklą. Pagaliau Muravjovas Išlei do potvarkį, kuriame numato mos didelės bausmės (100— 200 rub.) tėvams už valkų dalyvavimą netvarkose. Tokios liberalinės progim nazijos tradicijos persidavė ir į vėliau perorganizuotą reali nę mokyklą. Vilniaus apygar dos švietimo globėjas iš gau tų skundų apie mokinių nepa klusnumą 1882 metų lapkri čio 20-os dienos cirkuliare mokykloms rašė: ....... paskuti niu metu trylikoje gimnazijų, vienoje progimnazijoje ir de šimtyje realinių mokyklų (ta me tarpe ir Vilniaus) aptikta, kad mokiniai yra paveikti nu sikalstamos propagandos iš šalies. Pasitaiko stambių ko lektyvinių netvarkų. Mokiniai nieko nepaisydami skaito ką nori, lanko maskaradus, klu bus, puošiasi, rūko tabaką!“... Tuo neramiu laikotarpiu (1876—1881 m.) čia mokėsi V. Obručevas. Būsimajam mokslininkui, mokantis Vil niaus realinėje mokykloje, bu vo neblogos mokytojų pajė gos, sumaniai organizuojamas pedagoginis darbas. Veikė ke lių tūkstančių tomų biblioteka, fizikos kabinetas, gamtos-istorljos kabinetas, daug kilų mokymo priemonių. Apie su manų metodinį darbą kalba tokios žinios. Čia pirmą kartą imperijoje buvo įvestas prak tinis apmokymas, organizuoja mos gausios ekskursijos. To kios ekskursijos buvo labai dažnai daromos į Vilniaus ir jo apylinkių fabrikus. Dažnas ekskursijos buvo į Vingio, Panerių ir Žvėryno miškus Buvusi realinė mokykla, dabar — Vl-ji Vilniaus vidurinė (tuo metu jie sudarė didelius mokykla. ___ __ buvo ___ vedami masyvus), kur "7 apmokymai su įvairiais matai vimo prietaisais. Buvo ir dide> lių mokamųjų ekskursijų į t Kauną, Varšuvą, Lodzę net ir {į Kaukazą. Yra žinoma, kad | busimajam mokslininkui keĮlionės, Lietuvos gamta pada!rė gilų įspūdį. V. Obručevas — universiteto spartakiados kurių krose dalyvavo vos 20 i yra lankęsis Varėnoje pas tėnugalėtojas. Nesvarbu, kad šis —30 žmonių. > vą, kuris ten vadovavo šauiių krosas neįeina į spartakiados Šis masiškumo krosas paro ! pulkui, Švenčionyse, kur su programą, bet, draugai ekono dė kai kurių fakultetų organi Į draugu ruošėsi visą vasarą mistai, krose, vietoje 30 daly zacijų apsileidimą. Dėl to Į stojamiesiems egzaminams į vavusių jūsų fakulteto studenkalnų institutą ir tų, galėjo dalyvauti žymiai kaltos fakultetų sporto tary ’i Peterburgo kitur. Ypač daug jaunas V. bos, komjaunimo komitetai, daugiau. [ Obručevas praleido gražiose daug Negeresnė padėtis ir su dekanatai. Neturi rankų nu j Vilniaus, apylinkėse, Medicinos, Istorijos ir fllolo- siplauti ir fakultetų profsą j skaitė. gijos bei kitais fakultetais, jungos. Juk šis krosas ir bu I Mokydamasis Vilniaus rea vo organizuotas XIII Profsą linėje mokykloje V. Obručevas j domėjosi literatūra, atrodo, jungų suvažiavimo garbei. l kad jis čia pradėjo savaranSpalio mėn. pradžioje vy-»j kiškus kūrybinius bandymus. ko „Žalgirio“ draugijos Ir ĮI Mokydamasis Peterburge ir Vilniaus miesto krosas, Ir *i iš ten nuvykęs į Taliną pas šiame krose dalyvavo tik gam [ motiną parašė savo geriausią l kūrinėlį „Jūra siaučia“. Tuo tininkai ir fizmatai. Šių fa i metu V. Obručevas buvo prarą antro kėlinio minutę S. komandos atkakliai 1 dėjęs bodėtis pasirinkta savo Diečkus.lš 15 m gražiu smū kultetų giu į vartų kairįjį kamputį kovojo su Pedagoginio institu i specialybe, norėjo net palikti nuginklavo svečių vartininką. to komanda. Šį kartą nugalė institutą, pradėti verstis lite ratūra. Mirus tėvui taip pasi Nors po to abi komandos tu jo instituto sportininkai. elgti vertė ir sunkios mate rėjo realių progų rezultatą pa Puikiai šiame krose pasiro rialinės sąlygos. Tačiau Vil keisti. bet jos buvo neišnaudo tos. Ir taip dar viena perga dė gamtininkai Zutelis, Bobe- niaus realinės mokyklos mo lė, nors ir minimaliu rezulta lytė, fizmatai Saulis, Alek kytojas A. Polozovas, teta M. Sečenova jį atkalbėjo, patarė tu, bet dar reikšmingesnė. Reikia atkreipti dėmesį į tai, sandrovas, Krotkutė. Taip pat baigti institutą, padėjo mate kad akademikai jau turėjo ke gerai pasirodė vienintelis eko rialiai. Vilniaus realinės mokyklos letą rungtynių ir buvo susi- nomistų atstovas Biekša. mokytojai buvo geri pedago žaldę, o mūsų komanda po me Rudens krosai turi būti gai, jų tarpe buvo ir moksli tų pertraukos pirmą kartą iš rimta pamoka visų fakultetų ninkų. Jų geras pavyzdys pa ėjo į žaliąją veją. Sį sekmadienį toje pat aikš organizacijoms. Reikia pa veikė ir busimąjį tyrinėtoją. tėje įvyks revanšlnės rungty siektai tai, kad universiteto Rusų kalbos mokytojas S. nės. Kviečiame sirgalius į sta garbę gintų ne tik fizmatai ir] Šolkovlčius buvo baigęs Mask vos universitetą ir, dėstyda dioną. Kitų fakultetų dėstyto jai pasekite mūsų pavyzdžių ir gamtininkai, bet visų fakul mas Vilniaus realinėje mo kykloje, bendradarbiavo lei pramankštinkite savo raume tetų lengvaatlečiai. džiant I. Aksakovo raštus, nis. dirbo literatūros istorijos sriA. KUPČINSKAS J. AMBRASAS
nomis jo mokinys akademi kas D. Ščerbakovas. V. Obručevas savo darbais visą gyvenimą tarnavo Tėvy nei. Jo mokslinė-geologinė veikla susijusi su geležinke lių tiesyba dykumingose sri tyse, su dykumų ūkine per spektyva, su Sibiro metalogenezės problemomis, amžinu įšalu, užimančiu pusę TSRS paviršiaus. Mokslinio paliki mo įvertinimui, jaunų geolo ginių kadrų paruošimui jis atidavė labai daug laiko. Jau šeštą dešimtį metų eidamas, mokslininkas su visu energin gumu įsijungdamas į kūrybi nį darbą, sutiko savo Tėvynės socialistinį persitvarkymą. Aš tuoniasdešimt metų turėda mas, V. Obručevas pats, daž nai išvykdamas ir J ekspedici jas, vadovavo Uralo detales niam ištyrimui. Jis tikėjo, kad Uralas tuo sunkiu metu turė jo būti lemiamu energetiniu užnugariu, nugalint fašizmo antplūdį. Mokslininko nuopel nai, jam gyvam esant buvo aukštai įvertinti. Jis buvo iš rinktas daugelio pasaulio mokslo įstaigų ir mokslinių draugijų garbės nariu, pasau linių premijų laureatu. Jam pirmajam buvo suteikta, 1926 Mūsų universiteto turistai, premija, dalyvaudami įvairiose respub m. įsteigus, Lenino likos, Pabaltijo ir net sąjungos apdovanotas trimis Lenino or varžybose pasiekė puikių rezul dinais, sutelktas Socialistinio tatų. Ir visa tai prasidėjo nuo išeiginės dienos turizmo orga Darbo didvyrio vardas. Šiuo nizavimo. Besidominčių turizmo metu akademiką V. O. Obrusportu kaskart atsiranda vis čevą primena apie 50 jo vardaugiau, bet paskutiniu metu sporto katedra gerokai apsunki ’ du pavadintų kalnynų, stepių, no turistus, neduodama inven i dykumų, vulkanų, viršukalnių, toriaus. i mokslo įstaigų, gatvių, laivų. Kiekvieną šeštadienį Ir sekma ] Apie Vilniuje praleistus dienį, išvykdami į žygius, mūsų i studentai palapines, miegamuo-1 metus V. Obručevas savo at sius maišus ir kuprines privers-1 siminimuose rašė: „Realinę ti nuomoti iš miesto turistų klu- 1 mokyklą prisimenu su dėkin bo, o universiteto sporto kated-1 gumu tiek už gerą požiūrį į roję tas pats inventorius guli niekieno nenaudojamas. moksleivius, tiek už gerus Tiesa, sporto katedra, neduo-1 dėstytojus. Ypač geras buvo dama inventoriaus motyvuoja kad, girdi, yra turistų, sko fizikos ir chemijos mokytojas lingų sporto katedrai. Kad dau Polozovas, matematikas Usgiau nieks neužlaikytų turisti-i penskls, rusų kalbos Šolkovinio inventoriaus — visiškai nie-1 kam neduoda. ’ čius, gamtos — Lepinas. Ma Bet gi inventorius yra ne tam, 1 žiau simpatingas buvo geo kad pasidžiaugtume, Jog turime. 1 grafijos mokytojas BrianceJis turi būti naudojamas. O su vas, vokiečių kalbos — Kiutokiais, kurie užlaiko turistinį inventorių galima susitvarkyti ' nas, o taipogi prancūzas, pa nedarant apsunkinimų visam 1 vardės kurio neatsimenu. universiteto Turistų klubui. Klasės prižiūrėtojas Pilypas R. RAMUNIS Petrovičius Tatallnas, nors kartais gėrė iki nuvirtimo, bet nebuvo perdaug griežtas ir priekabus“. Neseniai Valstybiniame ar chyve teko aptikti žinių apie Universiteto> —* -• ~ rankininkai Ry- Vilniaus realinę mokyklą. Iš
Kad taip „Žalgiris“
LV 09884
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. cCobgtckhh CTyaeHT* (OpraH BaJibHioccaoro rocyaaacTBeHHorO vHusepcHreTa).
V. A. OBRUČEVAS
tyje, buvo Vilniaus archeo ginės komisijos nariu, ra Lietuvos istorijos klausimais P. Braincevas irgi ra Lietuvos istorijos klausimai A. Zelencevas dirbo bu nikos ir mineralogijos srii je. Išleido nemažą dar „Vilniaus gubernijos flora' Piešimo meno mokė Trutnevas, kurio darbai pai dose buvo aukštai įvertin Pats jisai nemažai lankėsi i 6ienyje, mokėsi. Maskvos universiteto auk tlnls A. Polozovas turėjo i / tižiausios įtakos būsima mokslininkui. Tai buvo lai kūrybingas pedagogas. Jis s kūrė nemaža žinomų fizik mokomųjų priemonių. Po mirties mokykloje buvo įstei ta jo vardo premija. Buvo ir daugiau vertų p minėti šios mokyklos žmoni Mokyklas auklėtinių tar vėliau išaugo daug geležini llo tiesimo inžinierių, prol šorių, kurių tarpe žymiam vietą užima tarybinės geoi gijos tėvas V. Obručevas V. Obručevo sąmoningo venimo pradiniu etapu ir y metai praleisti Vilniaus re linės mokyklos suole. Tačii tuo pat metu V. Obručev nemažai įtakos turėjo ir I myninė aplinka, giminės, I kuriais busimasis mokslini kas susirašinėjo, bendrai atostogų metu tėviškėje pi Volgos. Giminių tarpe bu] gyvos revoliucinės dem akrai nes tradicijos. Obručevų J moję dažnai lankėsi ir beri ravo Gercenas, _ Ogario J Dobroliubovas, Ūernyševskj ir kiti. Prisimindamas jauni tę, V. Obručevas rašė: I „Svajokite, veržkitės! . vokite už didelius reikalii jeigu jūs kovojate rimtai. G limumai, kaip ir raumenį tvirtėja ir auga treniruotė; Dideli atradimai ne kiekvl nam pagal petį, bet kas nei ryžta — tikriausiai nieko j privalote pi pasieks! Jūs lenkti ir toli palikti savo į Į \I nellus ir prosenelius“. Šiuos puikius mokslini ii žodžius tūri įsidėmėti ne t] busimasis geologas, bet kiekvienas studentas, nežil rint kuo jis siekia būti. 4
/
C. KUDABA GF vyr. dėstytojas ------ ------------- Sekantis „Tarybinio studd to“ numeris išeis š. m. lapk čio mėn. 5 d.“ REDAKCINE KOLEGŲ
Prie rusų kalbos kate ros organizuo lamas lieti vių-rusų literatūros vertid būrelis. Kviečiame užsirl Syti (pas rusų k. katedrt laborantą) RUSŲ KALBOS KATEDRAI Gamtos fakulteto visuome ninės organizacijos užjaučia asistentą BRUZGULĮ Petrą mirus Jo seseriai.
’V kurso biologai nuoširdžia' užjaučia l ALGIMANTA ALIONĮ, j Jo mylimam tėveliui mirus.
Užs. Nr. 6674