SIAME NUMERYJE
• ŠVENTINIAI SVEIKINIMAI • M. MARTINAIČIO, J. LEVICKO, D. KAIRIO NAUJI EILĖRAŠČIAI • MŪ SŲ UNIVERSITETO STUDENTES IS LATVIJOS IR ESTIJOS • GARBES LENTA • SPORTAS
Visų šalių proletarai, vienykitis!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UMVKR81TETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metą
Nr. 30 (465) 1963 m. lapkričio 5 d.
Kaina 2 kam
GYVENIMO RYTAS ŪSŲ liaudis teisėtai Didįjį Spalį vadina Gyvenimo rytu. Jis Iš laisvino darbo žmones, atida vė jiems visas teises šeiminin kauti gimtoje žemėje, sudarė sąlygas darbo žmogui — kū rėjui išskleisti savo kūrybinius sparnus. Praėjo 46 metai nuo tos atmintinos nakties, kai legendarinės ,,Auroros“ salvės pa skelbė apie naujos darbo žmo nių valstybės gimimą. Ir šian dieną ,,Auroros" salvių aidas atkartoja, primena 1917 ro kai Lenino partijos pažadin tos darbininkų minios išėjo šturmuoti senojo pasaulio ir praskynė kelią į Laisvę, Drau gystę, Laimę, Talką, Lygybę. Šiandieną visas pasaulis, nustebintas ir sužavėtas, mato
M
y
VI. SUKACKO plakatas
ii eži
J. LEVICKAS
SPALIO UGNIS
:mė iliavų liepsnose įšyla, užsidega atošvaistėm dangus. Hsatą kyla, kyla, kyla ei e ialio pasveikint Žmogus. ulė, ygas įtempus, ingumi aukštyn nurieda. LA Jlia didžiulės galingos rankos mę iaulę kaip žiedą, id visoj planetoj karto ionės matytų saulę ite et Išnyktų naktis. visam dideliam pasauly Iii igtų Spalio ugnis. drt mė vėliavų liepsnoje įšyla, užsidega atošvaistėm dangus, S isatą Ą 'la, rla, iia 4a alio sveikint Žmogus.
is
M. MARTINAITIS
PAMINKLAI Naktį vaikšto paminklai.
Aš mačiau, Kaip akmeninis kareivis Glostė mergaitei plaukus, Ir šypsojos keistai bronzinis Cerniachovskls Aliuminėj žvaigždžių šviesoj. Dabar aš žinau, Kodėl naktį netikėtai suskamba rojalis. Ir kas ten Užlipa laiptais ir neįeina. Naktį gyvena paminklai.
Maža laiko buvo žvaigždėms ir garsams — Viskas liko pusiaukelėj. O dieną paminklai tarnauja. Kaip į kasdieninį darbą Vėl grįžta ant pjedestalų. Rimti ir rūstūs privalo stovėti jie aikštėse, Norus ir savo silpnybes paslėpę bronzoj. O vis tiek — Ir paminkluos — troškimas gyventi, Ir bronzinis Cerniachovskls Taip nori glostyti/ valkų galvu.es.
S. ČEPULIENĖ TSKP Istorijos katedros vyr. dėstytoja ★ tarybinių tautų pergales viso se mūsų gyvenimo srityse. Neatpažįstamai pasikeitė ta rybų valdžios metais ir Lietu va. Nemuno kraštas iš atsili kusios agrarinės šalies virto industrlne-kolūklne respublika. Su naujais laimėjimais tary biniai žmonės kasmet sutinka Didįjį Spalį. Šių metų TSKP birželio Plenumas iškėlė nau jus uždavinius ideologinio darbo srityje. Nauji reikalavi mai keliami ir aukštajai mo kyklai, ruošiančiai kadrus ko munizmo statybai. Studentų auklėjamojo dar bo formos darosi įvalrlapusiškesnės ir įdomesnės. Siame darbo bare siekiama darnios sistemos. Šiais mokslo metais visų specialybių vyresniųjų kursų studentams pradėtas skaityti mokslinio komunizmo pagrindų kursas, kuriame stu dentai gaus sistematizuotas
žinias apie mokslinį komunlzmą. Racionalizuojami mokymo planai, stengiamasi mokymo procesą artinti prie gyvenimo praktikos. Paspartėjo ir moks linių darbų leidimas. Sustiprė jo ryšiai su gamyba, sėkmin giau vykdomas mokslinių dar bų įdiegimas į gamybą ir. aplamai, mokslo-tirlamlejl dar bal. Komjaunuolių iniciatyva prie universiteto visuomeni niais pagrindais veikla darbo Jaunimo aštuonmetė mokykla, kuri yra viena pirmųjų tokio tipo mokyklų ne tik respubli koje. bet ir Sąjungos mastu. Mūsų šaunusis komjaunimas gero įvertinimo susilaukė ir šefuojant paauglius. Visas universiteto kolekty vas įneša kuklų Indėlį į bend rą darbų srautą, nes komuniz mas statomas milijonų darbo žmonių, ir statomas visiems laikams.
♦-MJ
Naujų laimėjimų! Universiteto Partinis komitetas Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos 46-jų metinių proga sveikina komunis tus, komjaunuolius, visas universiteto visuomenines organi zacijas. mokslinį ir pedagoginį personalą, studentus ir ad ministracijos darbuotojus. Didžiosios viso pasaulio darbo žmonių šventės proga linkime kūrybingo ir našaus darbo, naujų laimėjimų bend roje tarybinės liaudies kovoje kuriant komunistinę visuo menę mūsų šalyje. Tegyvuoja Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 46-osios metinės! UNIVERSITETO PARTINIS KOMITETAS
SU ŠVENTĖMIS, DRAUGAI! Lapkritis — šaltas, lietin gas rudens mėnuo. Bet, švęs dami Didžiojo Spalio metines, mes visada esame nusiteikę pavasariškai. Ir kaipgi kitaip — juk tai Tarybų šalies gimi mo diena, darbo pergalių ir visapusiško progreso šventė. Kartu su visa šalimi tuo metu pajaunėja, sužvalėja ir mūsų universitetas: jis taip pat nuo pernykščio Spalio nemaža nu veikė. Per tą laiką žymiai pa gerėjo mokslo darbas ir moky mo procesas, pagausėjo moks lo kandidatų ir daktarų, o stu-
dentų skaičius pašoko aukštyn visu tūkstančiu — dabar jų turime apie 9000. į švenčių paradą išeiname ne tuščiomis. Karštai sveikinu visus uni versiteto profesorius, dėstyto jus, studentus ir administraci jos darbuotojus Spalio metinių proga, linkiu, kad džiugi švenčių nuotaika būtų akty vus stimulas tolesniems moks lo ir darbo žygiams.
Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
Jaunuoliai ir jaunuolės! Atkakliai mo kykitės dirbti ir gyventi komunistiškai! Tegyvuoja šaunusis tarybinis jaunimas! (Iš TSKP CK Sūkių 46-osioms Didžiosios Spalio socialistinės revo
Drąsiau, ryžtingiau
V. I. LENINAS — DIDŽIOSIOS VOLIUCIJOS ĮKVĖPĖJAS IR
SPALIO SOCIALISTINĖS ORGANIZATORIUS
Kiekvienais metais pro Spalio šventinę tribūną praeina univer siteto kolona. Kiekvienais metais ji tokia pat Jaunatviška ir verž li. Ir tai mums suDrantama, nes kasmet rugsėjo pirmąją mūsų s.udentišką šeimą papildo va karykščiai abiturientai. Jie su noru [sijungia [ mūsų gyveni mą, mūsų darbą. Tampa pilna teisiais universiteto kolektyvo nariais, priklauso puikiajai mū sų komjaunuoliškai šeimai. O Ji universitete gana gausi — pus ketvirto tūks.ančlo! Visus juos riša vienas tikslas, vienas sieki mas: kova už laimę, už Žmogų. Prisiminkime puikiąsias kom jaunuoliško darbo vasaras, kul tūros namus, mokyklas, ūkinius pastatus Sakių, Tauragės. Vievio, Kėdainių rajonuose. Prisiminki me Ir tą entuziazmą bei išradin gumą. kuris lydėjo studentus kiekvieną darbo dieną komjau nuoliškose darbo ir poilsio sto vyklose. Arba prie universitetp
RE
l.ucijos metinėms)
GARBES LENTA
komjaunimo komiteto visuome niniais paqrindais veikiančią va kar.nę mokyklą. Su kokiu kant rumu Ir užsispyrimu čia dirba mūsų studentai, kovodami už mokinių žinias, e!qes{. Ir mūsų kasdieniniame darbe — moksle turime nemaža komjaunuoliško darbo pavyz džių. Nors čia mes iš jų reika laujame žymiai dauqiau. Labai nesmaqu išgirsti, kad kai kurie komjaunuoliai maišo koją mūsų rikiuotėje. Tiems, kurie vienaip ar kitaip maišo darnų mūsų šventinės ko'onos r.tmą, tur.me skelbti vis ryžtinqesnę ir aštres nę kovą. Mes turime visada Ir visur siekti, kad komjaunuoliška kolo na būtų drąsi, ryžtinqo Ir žva li. Tuomet mums dirbti, siekti tikslo bus žymiai lenqviau.
[STEIGTA MU. JOJE
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARI. TALPINAME GERIAUSIUS VISUOMENININKUS J
MOKSLO PIRMŪNUS. Rai
G
Baigusi vidurį -oVyklą, Juzė š, iaus>aitė diiį nokyto'a. Tik J iau [sto'o [ J /ersitetą. Gal todl ad Juzė pažjJ (arba džiaugsi r nesėkmes ] rokšta daugiau J ūnoti. Ji qru;I jerausla stude-1 'areiginga ir su-J ii gruporgė. ;:l •iškai ir |do~l -rganizuoja gruj ;us'rnkimus. I Todėl buvęs : glausis, dabar i įgrafijos kursas ■ •omas vienu ir 1 -iausių fakultetel A. LEVICKO nuJ
J. KAROSAS VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
1 I I I I I I 1
NIVERSITETO profkomiteto posėdyje buvo svarstytas kovos už ko munistinę buitį klausi mas. Ilgai tęsėsi diskusijos, ginčai dėl nuostatų sudarymo. Iškilo eilė klausimų: ar tokie Mokytojai, atrodo, dirba ge ga — šventas jausmas. Dabar M. KARČIAUSKAS nuostatai išvis reikalingi? rai, dirba taip, kad darbo ir nepažįstu tavęs, Algi. Kur ★ kaip organizuoti? įteisinti? vaisiai būtų puikūs, tokie, ko dingo tas uždarumas, nerū kokį kambarį laikyti kovo- kie reikalingi laiko dvasiai, ko ir energijos eikvojo St. pestingumas? Kaip svarbu su jančiu už komunistinę buitį? komunizmo statybai. Gal būt, Vėlyvls. Sunkiausiu kursui prasti. kad žmogus kūrėjas, Vieni palaikė nuomonę: jokių yra blogų mokytojų. Bet gi laiku jis visada buvo kartu nugalėtojas. Kaip“ svarbu pa- g rėmų, leisti pasireikšti pačių jie baigė aukštąsias ar specia su kursu. Kursas organizavo justi Uoli kolektyvo, kuriame Iš _J studentų iniciatyvai. Svar liąsias mokyklas. Studentams turistinį žygį į Rūdninkų gi pirmo žvilgsnio lyg ir pilkš-1 biausia, kaip gi nustatyti, kad prieinamos visos mokslo, tech rias, į Pirčiupį, surengė Just. voką kasdienybė, nuveiktus ■ kambarys tikrai komunistinis. nikos paslaptys, prieš juos at- Marcinkevičiaus knygos „Pu darbus. Ir kaip tada įdomu ■ Gerai tvarkosi, valo dulkes... siveria mūsų ateities proble- šis. kuri juokėsi“ literatūrinį gyventi, jauku ir nuostabiai | teismą, kuris buvo transliuoja gera pajusti, kad turi daug | Ne, ne tas dulkes reikia mos. mas per televiziją. Keitėsi draugų, kad tu p?.ts relkalln- g pajudinti. Kodėl gi yra ap augo kolektyvas, leisti kambariai bendrabu Kas tai yra pasakęs: „Mano žmonės, brendo darbe. Bendri rūpes gas kitiems, kaip duona, g čiuose? Kodėl tame pačiamei rūpesčiai skaudūs, bet jų re- čiai artina žmones, daro juos Kurse yra gana daug gerų Į kambaryje vieni studijuoja gerai, o kiti šalinami iš uni zultatal - - mano pasldidžia- atvirais, draugiškais. Pasy studentų visuomenininkų. Jie | versiteto? Kodėl kambaryje vimas. O vis tik aš didžiuo- viausiu. gal būt. buvo Algis, visi gyvena viena mintimi — | sulaužytos lovos,kėdės, du juosi, kai mane slegia nauji Apie jį kursas tik žinojo iš rys, išdaužyti langai? „Ne rūpesčiai. Taip šviesiau gy- jo posakio: „Nėr ko veltui draugo mintim: pas mus vis-j burn.is aušinti“. Kurso nuotai kas turi būti gerai ir labai gerbiamas visuomeninis tur tas" — konstatuoja kiekviena ventl“. Ir pas mus, universite- koms negalėjo atsilaikyti Al gerai. komisija. Skirstomi bendrabu te, tokių žmonių, kurluos' gio uždarumas. Algis S’maš„Daug gero, bet yra ir blo- _ čiai. Ir čia pasitaiko nesklan džiugina rūpesčiai dėl žmo kevičius buvo priimtas į kom dumų, nesąžiningumo faktų. gaus, ateities — yra daug? jaunimą. Jam buvo patikėti tgo“, — pasakys kiekvienas 1 Studentas nebudėjo bendra Juos sutinkame visur: paskai draugovės reikalai kurse. O universiteto siudentas, ir 1 dabar Algis — universiteto pats paklaus — kodėl? Ir at- | butyje, neišėjo į draugovės reidą, nepateisinamai praleido tose, visuomeniniame universi draugovės štabo viršininko sakys: mes dar dažnai būnam g paskaita, ne'šlaikė egzami teto gyvenime, bendrabučiuose pavaduo‘o'as. Draugovininkai dabar taip abejingi įvairiems faktams, no. . . O kodėl? Ir rimtai, ko pas draugus, draugovės rei atsiliepia apie Algi: dėl gi? Į universitetą ateina duose. atrodo, menkniekiams. didelė armija gamybininkų. — Geras vyras. Tokie prin Šiandien, šventės lšvakarė- _ Mokykloje nuo pirmos klarės Pagrindinė jėga, kuri visą mokiniai auklė’ami komunis laiką stovi visuomeninių or cipingi ir reiklūs sau ir ki se, vien kalbėti apie lalmėji-1 tine dvrs'a. Iš kur tas bro ganizacijų darbo centre, yra tiems turi būti visi draugovi mus ir pasiekimus neužtenka. I kas. kas kaltas, kad žmogus grupė, kursas. Grupėje susi ninkai. Algis tvirtai laikosi Mes turime griežtai pasmerkti § abeio'a. nedrįsta ryžtingai ir daro kolektyvas, kuris pajėgus komjaunuoliško žodžio, reik ir trūkumus. Mūsų šūkis turi j atkakliai , žengti i gyvenimą, spręsti visus uždavinius, Ta- lus sau. būti toks: „Niekada gyvenime g laikosi pasyvia'? Musų mo čiau kolektyvas ne visada O paklauskite Algio. . . kyklos skiria daug domesio sklandžiai formuojasi, Prieš nebūti abejingais!“ Tai visą ■ jaunosios kartos auklėjimui. n^rą metų susibūrė. Teisės — Pareiga, — atsako jis. darbą apibendrinantys žodžiai. J ; fakulteto dabartinio III kurso Taip, Algi, tu teisus. Parei- žodžiai iš visos širdies. i kolektyvas. A'rodė, viskas bus gerai. Su kolektyvu visą I laiką buvo dėstytojas, rūpinoi s> studentais nadAdavo. kant-ų riai ir išsamiai aiškindavo vi ) sus nea'škumus. Tačiau kolektvvas formavosi labai sunkiai, Pasirodė, kad į kursą pateko net atsitik'inių žmonių, kuri.ems nerūpėto studljos, kurir mūsų H'deslai lyg sulė KADA PARAŠYSIU oo garbė. Sus'darius nepakan tintame kino filme. Po pus LAIŠKĄ? tumo sąlygoms, lie buvo pri valandžio Dlterls išlipa į Kur gimsta debesys? Iš Mūsų universiteto dainų ir versti aple-’s+i fakulteta. Kur krantą. J's truputį nuvar kur jos plaukia, lėtai, lyg šoklų l’aiidies ansamblis iško se virė vidinė kova. Audbogęs ir šypsosi, tartum iš baltos karaveiės? Mes su vojo Visasąjunginės profsą rijcse, vakarais bendrabučiuo kovojęs prizinę vietą. Aš Diteriu gulime aukštielnin se. susir ’ nk^muose vyko gin jungų meno saviveiklos apžiū griebiu aparatą. ki ir žiūrime į mėlyną danroje pirmojo laipsnio diplomą. čai, karš’os diskusijos mažo — Šypsokis, Dlteri! guGarbingas apžiūros laurea se grupelėse. Čia išrvškėio — Debesys glmsta jūrotų vardas universiteto savi- dau” karč'os tiesos. Pradėto te! — sako Diterls. — vęikl'.ninkams buvo sutelktas išryškėti žmonių veidai. Iški I, Žvilgtelk .į horizontą. . . po baigiamųjų konkursinių lo geri visuomenininkai, moks-l lo pirmūnai. E ’ o studijos Iš tiesų, toje vietoje kur koncertų, kurie įvyko Krem Jūra susilieja su vilnijan liaus teatre ir Sąjungų kolo žmonės per^vendavo. „sir čia - vandenimis, kyla ir nų salėje Maskvo'e. Juose jė go“ vieni už kitus. Daug naukyla debesys. gas išbandė kandidatai i nu- !o inešė fakulteto dėstytojai.’ DlterlJ atsistoja. Užside galėto’us iš įvairių broliškų Ir štai po pirmos sėslios, da maudymosi kepuraitę. respublikų. Abu vilniečių pa visi tie ginčai ir diskusHosį perėlo' Bėgdamas paspiria po ko sirodymai Maskvos žiūrovų siauruose rėmuose jomis paslpalntoiiisį ka buvo labai šiltai sutikti ir su į kurso rėmus. Kursas gy-i veno idomu gyvenimą. Atro-I muolį Ir šoka į jūrą. Jūra silaukė aukšto įvertinimo. rami ir mėlyna. Jos dugne, Universiteto ansamblis pa dė. yra kolektyvas, yra jėga.' kaip Ir danguje, plaukia sirodė XIII Visasąjunginio kuri vairuota kursą. Tačiau! debesys. profsąjungų suvažiavimo už staiga — netikėtas įvykis. De-( Diterls — plaukikas. Ils darymo koncerte Kremliaus kanatas gavo anonimini laišką, y šmeižiantį kurso kolektyvo k plaukia gerai. Jis myli van Suvažiavimų rūmuose. narius. Kolektyvas vėl skyla iii denį. Ir man atrodo, kad grupeles. Prasidėjo jtarinėii-iį Diterls glėbesčiuotas! : t fiiiiiiiiffliiiiiiffliiimiiifflififflffl mat. Ir tik kurso aktyvo dėka JI bangomis. Aš žaidžiu tink pavyko vėl suburti kolektyvą. ĮĮ llnį. Visi klimpsta smėlyje. išsiaiškinti ir griežtai krltiš-\\ Pabaiga. Pradž. žlūr. kai pasmerkti abe'oiančlus. JI KJesti — žvejo duktė. Norve gijos Komjaunuolė. 27 nr. pasyvius studentus. Daug lai-K J
KUlLAljVU,
J1U1 ICllUV
G
Jurqis Jančiauskas — Istorijos ir filologijos fakulteto s dentas. Tačiau kaip gerą studentą, visu-menininką Ir pri pingą universiteto draugovės štabo narį pažįsta J| ir ; fakultetų studentai. Šiais metais Jurgis universiteto liaui draugovės štabe atsakingas už poilsio vakarų ir masi priemonių pravedimą, o taip pat jis organizuoja jaut mūsų draugų — aš.uonmetės darbo jaunimo vidurinės kyklos mokinių — liaudies drrug-vę. Palinkėsime Jurgiui kuo geriausios sėkmės!
J.
Smaliuko draugiškas šaržas
2
A. GARNYS Univers teto komjaunimo komiteto biuro narys
{Draugystės kalba—šypseno
i
Dlterls ranka užsidengia veidą. Jis nusisuka. Suglu męs nuleidžiu aparatą. — Debesis fotografuok... Jūrą... — sako Diterls. — O manęs nereikia. . . Sako, kad senstamą, kai dažnai fotografuojamasi.. . Sugulame ant smėlio. Dl terls pasakoja apie save. Jis Iš Vakarų Vokietijos. — Tu juk žinai, kad pas mus komunistų partija, g taip pat komjaunimo o"gan.’zaclja uždrausta... Kaip aš čia patekau — paslap tis. Dlterls žiūri į vakarus. Debesys, kaip ir anksčiau, baltomis karavelėm's plau kia į mus. Dlterls nusišyp so. — O pas mus. Vakaruos, debesų gana daug,. — žiū rėdamas į horizontą, dvi prasmiškai pastebi D'teris. Debesų daug! Ir aš suži nau. kaip persekiojami an tifašistai, nekalbant jau apie komunistus. Kiekvie nas jų žingsnis — tat rizi ka ir pavojai. Sunku vo-
kiečių komjaunuoliams, čiau Diterls nenus'meni — Juk vis tiek I nors išauš rytas be d sų. .. Buvo gaivi rytm prieblanda. Kažkas pas dė į mūsų palapinę. I ris! Jis vilkėjo pilką me| nį. rankoje laikė ned! 0 kuprinę. Veidas buvo < !Č ras Ir draugiškai šypso — Išvažiuoju. .. — Ten? — Ten! Kur gimsta besys, — vėl pajuoi AII Dlterls. Nutilome. Žiūrėjome nas "kitam tiesiai į akis ■< — i___ U susitiksime, ar kada 1 pasimatysime? Net nuo1 L kos, nei adreso! Vardai K Ir tai netikras. . . — Atminčiai padov: Vi’■ ką nors. . . Vėliavėlę. — Būtinai! — apsidi vi glau aš, ir nuo palap v< viršaus nuėm’au nerti S šilkinę vėliavėlę. Diter! pagarbiai sus’vvnlofo užsikišo už megztinio. i!
i l
ANDRIS VĖJANIS
palio vėjas pasaulį apskris •/
lo vėjas pasaulį apskris. hlvėm „Auroros“ jis gimė fis peršautų vėliavų šilko, jį skausmo ir ašaros lašo.
■■■ai
■eržlas, kad keltų gyvybę ant rankų, kad šalys dainuotų kaip sesės, kad saulė liepsnotų žydrynėj.
IR
■■■d
durį
ė Sj dirt
C i
,
u t o d) pažjJ uqd
s
’u J
rupi idenl šunį Da) don] qrup|
s
b
Komunlzmo galingos dainos priešams nesudrumsti! Pats gyvenimas juos nušluos. Ir kaip džiaugsmas Spalio vėjas pasaulį apskris.
Ir šiandien šmeižiką girdžiu: „Tavo dainą šis vėjas sušaldys, tavo muzikai skristi neleis, ir sušaldys žiedus obelų, ir neleis augt žmonėm žmonėmis“.
tiria ir kau'as. te amžiams pasibaigia kančios, tegu mylimas vyrai bučiuoja įvairiausių tautybių ir rasių, te kaip rudenys būna turtingi jų namai ir darželiai sesių. i, jis rudenį gimęs, bet pavasario sapnas jį lydi ir soduose baltosios obelys žydi, tik rankos jas plėšo lapas po lapo ir vėjas Išbarsto arimais praskridęs... Jie kelias kaip mirę iš kapo, kaip godūs prekiautojai kelias Išdidūs į sąžinės didįjį teismą. ;ų balsas teskamba šiandien tvirtas, atviras, kietas: šie lapai ir žmonės šie tegu keičia gyvenimo vietą.
!io vėjas pasaulį apskris, gimtinė jį šlamančiais šauks ąžuolais. Ir šakos pradės šlamėti kaip oratoriai,
ar J
sas I ir J te te,I
m
kurie kultą išmoko pasmerkt ir klaidas, bet gyvenime tyliai išleidžia atžalas savo senas ir žalius pumpurėlius slapčia tarsi šalnos pakąs. ★
Juk kai kas iš tiesų taip galvoja ir supranta, ir žino, kad klysta ir be perstojo kaukia. Prakeikimas ir baimė juos lydi ir į praeitį šaukia. Spalio vėjas pasaulį apskris. Nors jo priešų ir daug, — dar daugiau jo draugų. Nors jo pergalių daug, — dar daugiau jo vilčių.
Kaimynių
Sauks veidai susimąstę, juos lydės šypsena: „Spalio vėjas pasaulį apskris“. Su salvėm „Auroros“ jis gimė, iš peršautos kario krūtinės gili neapykanta laša.
dešimtukas
Jis jaučia, kaip kelias į ateitį tiesias ir žemė visom planetos spalvom nusidažo, ir žmonių visų galvose protą auginti prašo. Spalio vėjas pasaulį apskris. Iš "latvių kalbos išvertė J. LEVICKAS
*
*
Jie saugo revoliucijos
D. KAIRYS Piestu man krintant stosis prieš akis.
E. BAGRICKIUI
Ir būsiu daigas žaibo sulankstytas, Ir būsiu ąžuolo jau Išrauta šaknis. Palatoj švis kaip marlė baltas rytas, Į veidą plieks saulėtekio ugnis.
kienasi ištryškęs žaibas kruvinas ukryžiuotų kardo ašmenų, Ldų ir žygių dienos kupinos, Įgus nakties raudonas nuo liepsnų, \
Tartum styga suzvimbs vėl kardo ašmens, Kraujuos vamzdy neiššauta kulka. SpygJIuotos vielos, girios, plentai, brastos Skambės draugų sujaudinta kalba.
11 žemės viską šluojančios atakos ;vapas kraujo stingstančios lavos, kuos šrapnelio perkirsta papacha dės kareivio prarastos galvos. ..
Kažkas, atsiųs man laišką ligoninėn. Mergaitės nuotrauka laiške spindės. Pernakt sapnuosis jūros ir žvaigždynai — Viena ryški ir didelė žvaigždė.
odo, tyliai vėl uždegsim laužus, lėlė zvimbs nuo vėjo pašilėj. .. artum mėlyni žalčiukai šliaužios giuoti dūmų kaspinai žolėj. >ės plaukuos pavojų dulkės šiltos, ka nematoma suzvimbs tartum vagis, buojantls, be galo ilgas tiltas
PRIE
3 I
)S0
okiečlų čiai.
mūsų
— Draugams, atmlnlII.. O dabar. .. Apsikabinome tvirtai, ’lškai. Stovykla dar ne egojo. Dlterls staigal at ds liko ir nubėgo raitytu jot luku per pušyną. Ja Likau bestovįs prie pala is. Kažkoks sunkumas 5V! Julė krūtinę. O kartu no džiugu — kažkur tai Įfjj ksta kova, ir Jaunimas noja. Kovoja, nežiūrint zojų ir sunkumų! Sėkmės tau, Diterl! O tik kada nors aš tau "ašyslu laišką! Parašysta
JO:
Kažkas draugams parneš džiaugsmingą žinią, Kažkas užgydyt žaizdą paskubės. Ir viską gaubs žvaigždėtoji mėlynė Tarytum žarijų prikrėstą duobė.
BRANDENBURGO VARTŲ
Stovyklą palikome vldurnaktį. Ūžė Balti'a. Siautė astuonių balų štor mas. Tačiau niekas nem'egojo. Išlydėti tarybinę de legaciją atėjo visas GraalMiuritcas. Autobusą apstojo didžiu lė m'nia Jaunimo. Skambė jo. dainos, atsisveikinimo šūksniai. Keturlas-'eš’mt minučių autobusai negalėjo pajudėti iš vietos. — Dosvldanja! — šaukė baltaplaukė Kjestl. — Frieden! — molavo rankom's mažasis Tomas. — M Ir! — skandavo norvegai, suomiai, islan dai. Kai autobusai, išsiveržę iš glaudaus rato, nėrė į tamsą, mes visi pajutome, kad skiriamės su puikiais, nepakartojamais draugais. Įspūdžių buvo tiek daug, kad sunku buvo susigaudy ti sa7o jausmuose. — Nuostabu! — atsidu sęs pasakė visų numylėtinis dainininkas Kall'o Raastas. — O dabar pailsėkim. . . Auštant — Berlynas. .. Tačiau mažai kas paklau sė Kalijo patarimo. Aušrą ir Berlyną sutikome su dai nomis. . . . Karo pėdsakai. Jie
visur — ir suaižytose sie nose, ir inval'do eisenoje, ir širdyje. Priemiesčiuose — šie pė 'sakal ypač ryš kūs. Namų pamatai, duo bės, griuvėsiai. Centre — įprastinis didm'esč'o triukšmas, džiaugs mingos, margaspalvės gat vės. Tačiau ” 7086 kažkoks tat neįprastas susikauplmas, rimtls. Šią įtampą mes labai ryškiai pa'uto• xme prle Brandenburgo vartų... Ant asfalto balta llnl|a. Siena. Už Jos — kitas pa saulis. Kapitalizmas! Sto vime ir žiūrime į aną pusę.
K. NORVAIŠA Nejuda nė vienas topolio la pas. Sakos vertikaliai sminga į giedrumą ir atrodo lyg su stingę ramybės sargai. Einame centrine Tiraspollo gatve. Spalio 25-oslos gatve. „Kodėl Spalio 25-oslos?“ — Revoliucijos vardu pa vadinta. — aiškina Taraso Ševčenkos vardo Pedagoginio Instituto komsorgas M chailas Gusanas. — Tiraspolls tarybi nis nuo pat Spalio revoliuci jos. — Bet kodėl ne lapkričio 7-osios?. . . — Tada dar skalč'avo pa gal seną kalendorių. Tada ir pavadino. O pasikeltus metų datoms, gatvės vardas toks ir liko. .. Tiraspolis dabar mūsų ne-
Bokštelyje — trys karei viai. Mūsų palydovas, jau nutis VDR armijos kareivis, paduoda žiūroną.. . ... Į mūsų pusę ž'M nutukę, abejingi veidai. Chaki spalvos uniformos. Rankovės atraltytos. Ant krūtinių — paruošti auto matai. Mums bestovint, pa sirodo tanketė. — Marširuoja! ram’al sako musų palydovas. — O kartais čia Jie suren gia tikrą paradą. . . Niršta. Na. ir tegul niršta. .. Ką jiems belieka veikti. .. Stovėkite! Saugokite pra eitį! Nlrškite! O gyvenimas
— Te visad būna mamosl — ploja jauniausios vokiečių kar tos atstovas Tomas. AUTORIAUS nuotr.
besteblna savo gamyklų, įstai gų, gatvių pavadinimais. Jie neatsitiktinai revoliucingi ir revoliucijos riterių vardus įamžinantys. Audringus metus'yra ma tęs Tiraspolls. Po 1917 m. čia vyko pilietinis karas. G. Kotovsklo pūkai sumušė ne vieną rumunu ir Moldavuos buržuazinių nacionalistų kogortą (taip savo gau,as vadino vietos kontrrevoliucionieriai), čia buvo įsikūręs šio legendarlnio didvyrio armijos štabas... — Tiraspolls nuo 1922 me tų Moldavijos autonominės respublikos sostinė, — pasa koja M. Gusanas. — Kairiame m’esto krante soc'a’.lzmas nu galėjo o dešlnia'am krantui (Nukelta Į 4 psl.) 1
eina Į priekį! Eina! Juk ir mano draugas DIte-ls išvy ko ten, pas jus. Nebijoda mas jūsų abejingų veidų. Jūsų paruoštų automatų! O šalia — re'chstagas! Jis primena žūtbūtines ko vas. . . Klek toliau — di džiulė aikštė. Čia, giliai po žemėmis, buvo įrengtas fa šizmo urvas. Dabar Jis iš sprogdintas. Laukas nely gus, dlrvonuolantls. Jame želia Ir bujoja usnys, dil gėlės, klėtys ir balandos. Mes nustebę žiūrime Į šį piktžolių lauką. Mūsų palydovas šypsosi. — Nesuprantate? . . Tai paminklas fašizmui! .. Štai kas iš jo beliko. Tik pikt žolės. Geras paminklas! Origi nalus. Gėdos paminklas fašizmui! O ant Brandenburgo vartų plevėsuoja VDR vė liava. Į vakarus nukreipę žvilgsnius stovi sargybiniai. Jie neleis, kad iš griu vėsių pakiltų fašizmas. Jie neleis praeičiai ata kuoti dabartį ir ateitį. Vaikinų veidai drąsūs ir ryžtingi! Vokiečių vaikinai stovi taikos sargyboje. J. NEKROŠIUS
Šiais metais mūsų universiteto auditorijose suskambėjo melodinga lat vių kalba ir švelnūs estiški žodžiai. Ir kiekvieną rytą, kiekvieną dieną jie aidi Gamtos fakulteto auditori jose. Net dešimt merginų iš kaimyninių Latvijos ir Estijos respublikų atvyko įsigyti mūsų universitete hidrogeologijos specialybės. Per penkis metus jos ne tik gerai pasiruoš busimajam darbui, bet ir gerai susipa žins su Tarybų Lietuvos kultūra, menu, literatūra, mūsų tautos papročiais. Ypač sunkios pirmosios dienos buvo penketukui iš Estijos. „Nė vieno žodžio nemokė‘ome lietuviškai“ — prisipažįsta Alme Kees. O jos draugės pritariamai šypsosi. Tačiau nesidomėti Vlln’umt tiesiog neįmano ma. Vos sekmadienio sau lės šviesa apliejo gatves, visas dešimtukas patraukė Vilniaus gatvėmis. O nepabuvott centrinėje. m’esto įkūrėjo vardu pavadintoje aikštėje, būtų nusikaltimas. C'a jos ir nusprendė nusi fotografuoti prie šio seno Bokšto laikrodžio, kuris tarsi miesto širdis saugo naktimis Jo tylą, o dieną uždega ritmingu plakimu. Nors kaimynėms iš Lat vijos ir Estijos dar tik pir mos dienos mūsų universi tete. tačiau ir per tą laiką joms gimė daug puikių su manymų, planų. Latvės O. Kuznecova ir T. Pul jau pamilo mėlyną erdvę ir nusprendė tapti parašiuti ninkėmis. O estė A. Kees jau lanko meninės gimnas tikos užsiėmimus. Mėgsta sDortą ir |os draugės. M. Mėlio ir I. Vatalin — net antro atskyrio tlnklininkės ir rankininkės. Naktis apgaubia miestą, Lyg džiaugsmingi veidai spindi bendrabučių languose žiburiai. Kažkur suskamba muzikos akordai, dar nepažįstamos dainos posmas. Tai jų. atvykusių iš aukštais bokštais parimu sio Talino ir gražiosios Marianos, iš Vllljantl ir Daugpilio, iš pasakiškojo Cesio atvykusių balsai. Daina prityla ir tarsi kaž kur girdėtą pasaką pri mena jos, dešimt sesių, išė jusių siekti vieno tikslo. O kaip nuostabiai panašu. Ir visos šypteli. Nuotraukose: (kairėje) iš kairės į dešinę estės H. Aja. R. Vlrkus, A. Kees. (viršuje) Latvės iš kairės į dešinę: O. Kuznecova, A. Smudze, A. Zingė, T. Pul. V. Tukane. J. LEVICKO tekstas ir nuotr.
Šypsenos
Jie saugo revoliucijos rimtį (Atkelta II 3 psl.)
teko laukti 40-ųjų. Beje, Jisai vienmetis su jūsiške Tarybų Lietuva, — pastebi kaimynas. Jis stebina geru istorijos žino jimu, tikslių datų atsarga, nors pats studijuoja fizlką-matematiką. Tlraspolls dvelkia revoliuci ja. Net ir tankas, tas atkaklu mo ir pergalės monumentas, rodos, nutilo čia ne po Didžio jo Tėvynės karo, o po pilie tinio karo grumtynių. Kartu su Juo šalimais ilsisi Tlraspolio karžygiai, apgynę miestą nuo fašistinių Įsibrovėliu. Ieš kome akmeny'e iškaltu l'etuviškų pavardžių. Jos palaido tos kartu su šimtais nežinomų karių vardais, žuvusiais mūšių liepsnose. — Mūsų komjaunuoliai nu tarė šefuoti kraštotvros mu ziejų, — pasakoja M. Gusanas. — Padedame rinkti me džiagą apie revoliucionierių, antrojo pasaulinio karo didvy riu žygdarbius ir šlovę. Gamtos-geografijos fakulte to komjaunuoliai, kartu su kom'aunlmo organizacijos sek retoriumi Grigorijum Georglca, atvyko pas muzte'aus mokslini bendradarbi Genadi jų Morgui. Jie tvarkė ne tik
Priplaukiau
IKI. . .
topografinius žemėlapius, dir vožemio. archeniog'niH -■-re nių, floros ir faunos pavyz džius. Kaip komjau.iuj^a., j.e didžiausią darbo dalį paskyrė istorijos ir revoliucinės praei ties skyriui. Surinko daug do kumentų, daug aprašymų, daug eksponatų. — Suslrlšome su naujojo elektrovarlkllų fabriko staty toju Serglejum Karpačlovu. Jis. pasirodo, kažkada buvęs lakūnas — šturmanas. SergleJui teko griauti, bombarduoti priešų užgrobtą gimtąjį mies tą. Tiraspollo priemiestyje jo lėktuvą pamušo, tačiau šalta kraujiškas mašinos ekipažas suspė’o parašiuta's nuplanlruotl prie savo dalinių.. . Po karo Serglejus Karpačlovas lšėio 1 atsargą. J's bu vo majoras. Dabar Sergielus — statybininkas. J's stato n.aufą'l Tlraspoli. Tokia Jau dalia teko Jo kartos žmonėms — vakar griovei — šiandien prikelk iš naujo ir kurk to liau, nes gyvenimas tik tokia kaina Iškovo'amas. Daugelio t'.raspol’eč’ų blografl'os suriš tos su gimtolo miesto Istorija ir revoliucinėmis trar'tcl'om’s. Studentai iš T. Ševčenkos vardo Pedagoginio instituto
pasistengė, kad Jos niekada nebūtų užmirštos. Savo tėvu vyresniųjų brolių ir draugų atminimas Juos Įpareigojo pa vartyti gyvenimo Istorijos ap dulkėjusius puslapius, paskati no užfiksuoti Ir nesenus poka rio metų žingsnius. Štai greta G. Kotovsklo, S. Lažo. P. Tka čenkos portretų, Tiraspollo kraštotyros muziejuje atsira do Jakyro gyvenimo ir veiklos dokumentai, nuotraukos, b'ografljos. Tai vieno Iš bran giausių moldavų tautos sūnų pagerbimas. . . .Ilgai vaikščiojome po TlraspolĮ, kuriame kažkada barikadose grūmėsi revoliuci ja, mušdama baltagvardie čius ir gaisrų pašvaistėmis nušviesdama kelią varguoliui. Revoliucijos dvasia tebedvelkė ir dabar. Rodos, jos šūviai Ir triukšmas tik aki mirkai buvo prislopinę ir ap rimę. Pasukome Dnlestro krantlne. Skverelyje, rudens saulės atokaitoje ankštis bran dino akacijos, o topoliai stin go tyloje lyg amžinos ramybės sargybiniai.
Moldavl'os TSR, Tlraspolls Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai Trakų štai garbinga pilis! Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, O ji tebestovi dar vis. J. MAIRONIS
NUGIRSTI POKALBIAI — Pasakyk, kas atsitiktų Jeigu užgestų saulė? — Mūsų bendrabutyje am žinai nutiltų komendanto prie kaištai: „Taupykime elektrą!"
Jau pilnateisiai...
*** Kartą draugas paklausė jau ną dėstytoją: — Ką tu darytum, jei nesu gebėtum atsakyti į studento klausimą? — Pakartočiau savo teiglnĮ: visko per mano paskaitas nesužinosite, privalote skaity ti papildomą literatūrą.
„Geriau vėliau negu nie kad" — remr,am'esi tokia liaudies išmintim Istorijos ir filologijos fakulteto II kur so germanistai — . krikšto tė vai“, bene vėliausiai už visus surengė pirmakursių „krikšto“ vakarą. Kad Įspūdis būtų d'dėsnis, cerman'stai auditorijos apšvie *** timui panaudo’o paprasčiau sias vaško žvakes. Ir tokioje Dėstytoja: keistoje aplinkoje, kai ant — Nejaugi jūs, šykščiai sienų šmėkščioja tamsūs šešė apibudinęs „Vyšnių sodą“, liai, prasidėjo .................... „krikšto“" apeitiek mažai tegal’te papasakoti gos. ,.Krikštatėviai" plrmiauapie pati autorių? sla perskaltė pirmakursiams Studentas: — Čechovui priklauso tei ginys: „Trumpumas — talen to sesuo.“ ***
Prieš keletą metų baigę universitetą, susitiko draugai, išsikalbėjo: — Pasakyk Vytai, kaip geologas, kada tavo ieškojimai buvo beviltiškiausi? — Kai stipendijų mokėji mo lape neberasdavau savo pavardės.
ant .Jaučio odos“ surašytus ir studentiškame gyvenime ne kartą Išbandytus pamokymus, praktiškus patarimus. Visa tai galvon Isidėjus, „naujagi mėms“ teko prls’arttntt prie „krikšto altoriaus“ ant kurio virpančioje žvakių šviesoje Jie Išvydo „švęsto“ vyno prlpildytą taurę bei pūpsančią stora bibliją. ■ Ir visą ŠĮ „šventa'i inventorių “ smignlo pats Gėtės Faustas. Jam Įsa kius, n'rmakurs’ai išk'lm'ngai davė prlesąjką, kurią, tikrumo dė'el, užtvirtino savo paraša's. Ir kai nustoio į perga mentą krebždėti žąsies plunks-
Ekskursija j fabrikus
Daug aiškiau pasidaro, kai savo akimis pamatai tai apie ką pasakojo dėstytojai, perskaitei knygoje. Todėl Eko nomikos fakulteto IV kurso prekių mokslo specialybės stu dentai buvo nuvykę Į Lentvario kilimų, Kauno „Drobės“ fabrikus ir Kauno šilko-pliušo kombinatą. Ekskursijos metu pamatėme, kaip vyksta verpimo, audi mo ir kiti darbo procesai. Svečlavomės ir Kauno Politechnikos Instituto tekstilės katedroje. J. KUNEVICIŪTE
na. kai po priesaika, surašyta Juodu ant balto, išsirikiavo eilė autografų, prisiekusieji gėrė iš taurės „Sviftą'Į“ vyną, užsikąsdami ne mažiau „švęs ta“ duona. Po to pirmakur siams beliko pagarbiai pabu čiuoti . šventą'ą“ blbll'ą. Taip Jie pagaliau tapo pilnateisiais, universiteto šeimininkais — studentais. Pasveikinti pirmakursių į vakarą atėjo studentą’ Iš Pe dagoginio Instituto. Kartu su sveikinimu svečiai Įteikė jiems nepaprastą dovaną — muziki nę. Šiltai buvo sutiktos peda gogų saviveiklininkų atliktos daines, padeklamuoti eilėraš čiai. Na. o po oficialiosios bei meninės dalies, kaip reikalaua tradicija, žodĮ paėmė links moji dalis. Niekad nenuilstan tys studentai, neslgallėdam’ nei jaunatviškos energijos, nei.. . avalynės, šoko, links minosi. .. R. MACIUKAS
Bibliotekos
Iš užrašų knygutė
naupenos K. LAPIN „Meile reikia tikėti“. M., 1963. (rusų k.). Knygoje rašytojas sprendžia meilės, draugystės, šeimos klau simus ir moko Jaunimą ugdyti savyje kilnų draugystės meilės jausmą, kuris padeda žmogui tapti geresniu, tapti laimingu. Knyga parašyta tarybinių žmo nių laiškų pagrindu.
J. IVASKEVIC „Šopenas“. 1963 (rusų ik.).
M.,
Knyga apie Įžymų lenkų pia nistą Ir kompozitorių Šopeną (1810 —1843 m.), sukūrusį origi nalų forteoionu skambinimo sti lių. pasižymintį dainingumu, vir tuoziškumo suderinimu su turi nio nuoširdumu, sukūrusį nuos'abių kūriniu for.enlonui, fortepionui Ir orkestrui Ir kt. M. JASTRUM „Mickevičius“. M., 1963 (rusų k.). Monografija apie įžymų lenkų poetą Adomą Mickevičių. Kny ga versta iš lenkų kalbos.
— Sakykit, ar jūs si tėte tą knygą, apie ku pasakojate? — Skaičiau, dėstytoja — Kada? — Vaikų darželyje.7 **•
Ne visi studentai stu juoja. Yra Ir studentauj čių. ***
Poetas abstrakcionis paskutinę savo knygą dviprasmiškai pavadii „Laiškas be adreso“. ♦♦♦
Automobilizmas — puliariausia sporto šaka tekėjusių moterų tarpe. *** — Dėl manęs gali b karas — vis tiek vyro turiu, — pasakė našlė.
C. KALENDA
S. SIDARAVICIŪTE
PERGALINGI STARTAI
Tai buvo prieš- dvejus me tus. Kaip ir kiekvieną pavasa ri, vyko masiškas universiteto turistų sąskrydis. Sąskrydžio programoje buvo tarpfakulte- siškumas — ten meistriškutlnės orientacinio sporto var mas. žybos. Kiekvienam fakultetui Sis sezonas orientacinio reikėjo surasti po penkias mer sporto mėgėjams kaip niekad ginas ir penkis vyrus, kurie buvo gausus varžybomis. Mū pasiryžtų porą valandų miš sų komandos startavo net aške pabėgioti vienatvėje su tuoniuose miestų ir respubli kompasu ir žemėlapiu. Ne kinėse varžybose ir malonu, taip jau buvo paprasta sukom kad per visą 1963 metų sezo plektuoti komandas. Teko ną universiteto orientacinio kviesti naujokus. Štai tada, sporto komandos respublikoje „sugundyta“ draugių „gelbėti nepatyrė nė vieno pralaimėji fakultetą“, Į žaliąją trasą iš mo. bėgo buvusi Klaipėdos mokykPergalingoji estafetė prasi los-internato auklėtinė Laima Starolytė. Tiesa, Jokių „lau dėjo praeitą pavasari vyku rų“ ji tada nelaimėjo. Bet siose Vilniaus miesto pirme didelė pradžia buvo padaryta. nybėse. Po to pirmos trys uni Atrodytų nieko ypatingo, versiteto rinktinės nugalėjo bet daugelis pamėgo puikius respublikinėse aukštųjų momiško takus, greitos nuovokos, kyklų orientacinio sporto plržaibiškos orientacijos ir spar menybėse, kurios vyko Putaus bėgimo reikalaujančią nlos šile. naująją sporto šaką. Viena Iš stambesnių 1963 Džiugu, kad didžiausią ma metų pergalių reikia laikyty siškumą respublikoje, ši spor universiteto I rinktinės iško to šaka, visų pirma, pasiekė votą 4-ąją vietą Pabaltijo tu mūsų nn’vprstfete. O kur ma- ristinių kolektyvų tarpe ir
LV 09884
pirmoji vieta Pabaltijo aukš tųjų mokyklų įskaitoje. Pirmos dvi universiteto rinktinės tapo LSD „Žalgiris“ Vilniaus miesto ir respubliki nių varžybų nugalėto'om's. Pažvmėt’na. kad Panevėžyje po atkaklios kovos antroji uni versiteto rinktinė nugalėjo pirmąją. Puikūs universiteto orienta cininkų pasirodymai respubli koje ir už Jos ribų sudarė ga limybes V. Allulytei iEF IV k.), L. Starolytel (FMF, III k.). B. Valnvtel (ChF. III k.), bei G. Juškai (FMF, V k.) startuoti pirmose šalies pirme nybėse Užkarpatėje. Respublikinė spauda ir ra dijas plačiai nušvietė šias stambias varžybas, todėl smul kiau apsistoti nėra reikalo. Norisi visų universiteto orien tacininkų vardu dar kartą pa sveikinti absollučlus šalies
čempionus Laimą Starolytę ir GytĮ Jušką bet čempionus Vandą Aliulytę ir Birutę Vainytę. V. JANUSKIS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė sCoseTcaafl CTyaeaT* (Dpraa Baam»ecuoro rocyjapcTseanoro yiusepcaTeTa).
Kaip Jau buvo pranešt arie universiteto atsidarė a tuonmetė darbo Jaunimo m kykla, kurioje mokosi su kiai auklėjami paaugliai. St dentai, pareiškę norą dėsty šioje mokykloje, Jau patyi pirmuosius džiaugsmus nusivylimus nelengvame da be. Nuotr. viršuje: Pas m <yklos direktorių, teisės f kulteto studentą Algį Gar su prašymu priimti į penkti ją klasę atėjo motinos lyd mas V. Grinkevičius. Beliek atlikti kai kuriuos formali mus ir Viktoras su vadov llais rankose įžengs Į klas Nuotr. kairėje: užslėmirr metu. R. MACIUKO nuot
REDAKCINE KOLEGIJA
Užs. Nr. 66?