DĖMESIO!
ARTĖJA
SESIJA!
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiHHiiHiiHiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiHiiJiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin
odėl nėra klausimų? g
■
Vitai, ar gerai lankote aitas? Visi lankome! Įdomu Įdomu paskaitose, bet mes Įiip nesugebame sutalpinti Jo savyje. Tiksliau — dar Įgebame atrinkti to, kas Įis reikalingiausia, — paĮja pirmo kurso seniūnas linukšnis Vitas, firmas kursas ne tik gerai įo paskaitas, bet ir kūryLai ruošiasi seminarams. [yzdžlui, Povilas Pečlukefiis. Jo pasakojime nieko Liretinlo, nieko nuobodaus. Įkas pergalvota, pasverta ir tikslinta. Gal todėl visi taip tižiai klauso.
Akademiniam sektoriui jau ne pirmi metai vadovauja vyr. dėstytojas Apanavičius. Jis kartu su akademinio sekto riaus nariais principingai ir griežtai kovoja prieš paskaitų praleidinėjimą, panaudodamas įvairiausias formas. Drausmės pažeidėjai ir atsilikėliai ne tik griežtai baudžiami, bet re aguojama į kiekvieną be pa teisinamos priežasties praleis tą paskaitą, aiškinamasi su kursu dėl kiekvieno blogai praėjusio seminaro.. Bet veiksmingiausia prie monė kovoje prieš praleidinė jimą, už pažangumą tapo gra fikas, kur kiekvienas kursas kas 15 dienų atžymi pralels-
AKADEMINE komisija dirba (ūsų fakuteto akademinė ko pija savo veiklą nukreipė liem kryptim: pirma — tai LoI už paskaitų lankomumą, geI rušimąsi seminarams bei lažyboms. Antra — gerai besiĮkantiems studentams daroo Lai individualų pianą sąiygų [darymas. ispano mėn. buvo pravestas lademinės komisijos posėdis, [r apsvarstyta studentai, tuakademinius įsiskolmiJitieji užsi|us ir praieidinėjantieji be pateis.narnos pneBumus Prie pirmųjų tenka Isties. Viski r ti studentus: Urbutį, Ra(IV k. materialiniolevičiutę aprūpinimo spec.), jchmnio ____ lidnickytę (IV k. polit. ek. fec.), K.rvelavičių, Vengelį (IV I apskaitos spec.), kurie dar iš (□ėjusių mokslo mecų pavasa|o sesijos turėjo įsiskolinimus, lems studentams buvo nusficyI griežti terminai įsiskolinilams likviduoti. Pasirodo, kad (misijos poveikis susilaukė ge lį rezultatų. Taip pat buvo iš rausyti studentai Laptikas vV Į finansų-kredito spec.), jau milėtas stud. Vengelis (IV k. buh. Ipsk. spec.) Ir kt., praleidę be lačeisinamos priežasties po 6 ir laugiau valandų. Šiems* draubuvo priminta griežčiau tar Įams ■urėti į pagrindinę savo parei 11 ] tą — mokymąsi.
ari Didelis dėmesys skiriamas :o;a kademinių grupių seniūnų dar|o tikrinimui. Bu/o patikrinta, lucl aip vedama paskaitų lankomur k no apskaita visoje eilėje gru baI bų. _____ Pasirodė, kad sąž.ningtau-
tjasliai atl.eka j.ems patikėtą darbą I kurso seniūnai. Patikrinus 1 |urso nestažininkų pramonės ir Irekybos ekonomikos specialyI s aukštosios matemadkos ^n|askaitą, nustatyta, kad visi ĮHlpdalyvavusieji atžymėti. Gerai L*v|edama lankomumo apskaita ir lirmo kurso statininkų jungtinė kuije pramonės, prekybos ir darbo (konomikos specialybių grupėje, tačiau to negalima pasakyti apie ji k. prekybos ekonomikos spec. trupę, kur seniūnė drg. Lupeifytė. Šios grupės seniūnė, ne galėdama dalyvauti TSKP istori jos paskaitoje, pavedė lankomujno apskaitą vesti savo draugei tauneckytei N., kuri pateikė fiėstytojui pasirašyti žurnaią, (eacžymėiusi jame net 6-ių pa kaitoje nedalyvavusių studentų, fce to, stud. Kaune-kytė jzui.ai įrodinėjo, kad šie studentai tik rai dalyvavę paskaitoje, tačiau Išskubėję užimti vietas kitoje Judi tori joje, o skelbimo apie pa tikrinimą negirdėję. Reikia pridrg. Kauneckytei, kad qr Įninti jai panašūs pasiaiškinimai jau yra jMpasitaikę ir anksčiau ir kad jie pa (ra visiškai nepagrįsti. O tie n ielEtudenuai, kurie sąmoningai išei lamna iš patikrinimo, pilnai nusi d aipelnė, kad jiems būtų atžymėtas nedalyvavimas paskaitoje, ir jo ie kie braukymai lankomumo žur nale, kaip tai daro drg. Kauheckytė, čia nepadės. I Nepatenkinamai vedama lan komumo apskaita Ir IV kurse, šiame kurse jau du kartus šiais metais buvo kontroliuojamas se niūnų darbas, tačiau grupių se niūnai nepadarė reikiamos iš vados iš pirmojo patikrinimo rezultatų. Štai prekių mokslo ppec. (seniūnė J. Kunevičiūtėj jau buvo svarstoma už netikslų nedalyvaujančių paskaitoje stu dentų žymėjimą, o antrą kartą patikrinus, rasta nepažymėti net 9 studentai (šį kartą lanko •oc mumo apskaitą vedė seniūnės )O! pavaduotoja Jasiulionytė S.), materialinio-techninio aprūpini mo spec. seniūnė Čiapaitė patik reužžymėjus ati rinimo metu buvo 2., pelitinės ekonomijos spec. se 10 niūnė Pučvtė — 1. Sąžiningiau re Pavestas pareigas reikėtų atlikti aprūpini fs r III k. materialinio seniūnei Stauskaitei, jų mo spec. /yresnių kursų seniūnams p>a'yzdž’u galima duoti visus pir makursius kurio sąžininaai vė A la žurnalus. Gėda, draugai eko|nomis ai! Sistemingai pažeidžianč’us lankomumo apska:tos vedimo taisykles seniūnus fakulteto prof-
3
biuras pasiūlė, įspėtų juos.
kad
dekanatas
eilinis Lapkričio 22 d. įvyko EF akaaeminės komisijos posėdis, skirtas pažangumui ir lan komumui fakulcete apsvarstyti.
Štai I kurso studentas nestažininkas Paliukonis pasišalino keltom dienom be leid.mo ir niekam nesakęs iš darbo. Ga myklos administracija kreipėsi į dekanatą raštu, kur prašė imtis atitinkamų priemonių. Reikia pa sakyti, kad gamykla, kurioje studentai atlieka praktiką, pasi elgė gana švelniai, — juk jis galėjo būti pašalintas iš darbo, kaip drausmės laužytojas. Aka deminė komisija gana griežtai apsvarstė drg. Paliukonio netin kama elgesį ir pasiūlė komjau nimo biurui duoti jam griežtą komjaunuolišką bausmę. Taip pat buvo įspėti III k. prekybos ekonomikos spec. stud. Kavoliūnas už nesiruošimą semi narams ir Vaidžiulis už paskaitų praleidinėjimą. IV k. pramonės ekonomikos spec. stud. Mickevi čius R. kelis kartus svarstytas (šiais m. m. praleido virš 70 vai. be pateisinamos priežasties). Šį kartą akademinė komisija ėmėsi griežtesnių priemonių, pa siūlė dekanatui pervesti drg. Mickevičių į neakivaizdinį sky rių. Labai blogai lanko paskai tas Ir IV k. materialinio aprūpi nimo spec. stud. Jacevičius, tu rįs 48 be pateisinamos priežas ties praleistas valandas. Posėdy je buvo svarstytas ir drg. M. Urbutis už sistemingą paskaitų praleidinėjimą.
ar nepasikartos Drg. Urbuti, praeitų metų. (pavasario .. ------ sesijos) : : ) tragedija? Juk paskaitų lanko mumas pas mus kol kas privalomas! svarstytiems studenVisiems įvairaus tams buvo pareikštos , pobūdžio bausmės. Akademinė komisija daug dir , . kad rudens ba. Reikia manyti, semestro egzaminų rezultatai žymiai geresnį už prabus eitų mokso metų rezultatus. J. DAUKŠEVICIUS EF, III k. prekybos ek. spec.
tas paskaitas. Egzaminų sesi jos metu kiekvieno studento pažymys įrašomas grafikoje, o tai įpareigoja studentą gerai ir labai gerai išlaikyti egza minus, nes draugų priekaištai skaudžiausi. Profsąjungos biuras, pra eitą savaitę apsvarstęs fakul teto akademinio sektoriaus darbą, nutarė kovoti už ge riausią akademinę grup | Mokslo metų pabaigoje ge riausia akademinė grupė bus apdovanota ir bus įteikta per einamasis vimpelas „Geriausia akademinė grupė“. Tai pagy vins grupių darbą, pagerins pažangumo rezultatus. Tačiau vyresniųjų kursų studentai skudžiasi, kad jiems trūksta paskaitų, persunktų naujausiomis žiniomis, proble momis, dėl kurių ne vieną naktį nemiega pasaulio moks lininkai. Dar dažnai paskaitos ribojasi populiariais vadovė liais, iš kurių studentai ruošia si egzaminams. Tad kam klau syti paskaitas, jei visa tai teks skaityti dar kartą? Taip studentai ir užsiiminėja laisva „kūryba“. Todėl nereikia ste bėtis, kad po paskaitos nėra klausimų. Juk visiems gerai žinoma paprasčiausia tiesa — jeigu man viskas neaišku, jeigu manęs nesudomino pa skaita, Jokių klausimų ne turiu. Neperdėsiu pasakydama, kad pas mus dažnai negalvoja ma apie studentą. Dėstytojas mechaniškai atpila paskaitą ir išeina. Štai mums ir ekono mistams pradėjo skaityti bend ras mokslinio komunizmo pas kaitas Centrinių Rūmų Aktų salėje. Salė didelė, žmonių daug. Dėstytojas rėkia visu balsu, bet gale salės vistlek nlekp negirdėti. Jokios nau dos neduoda tokių paskaitų lankymas, o seniūnai skrupu lingai žymi nelankomumą. Ar tai ne klasiškas formalizmas? Si padėtis visiems aiški, o ypač dėstytojui. Todėl jūsų, tur būt, visiškai nenustebinsi me pasakę, kad šių paskaitų metu kai kas net kortomis skelia. Buvo įdomu, kai mokslinio komunizmo paskaitas skaitė kursams atskirai. O dabar blogai, ir, mano nuomone, ne reikėtų didelių pastangų tai pataisyti. Dar ne viskas gerai su se minarais ir pratybomis. Apie tai buvo daug ginčijamasi ir svarstoma partiniame biure. Buvo gerų ir dalykiškų pasiū lymų, bet jie neįgyvendinami. Tam reikia truputėlį daugiau pastangų, bet katedros eina lengviausiu keliu, o reikalai galėtų būti geresni!
J. KETURAKYTĖ TF IV k. seniūnė
Nauja diplomų išdavimo Sutinkamai su TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1963 m. gegužės mėn. 9 d. nutarimu Nr. 53? dėl speciallstų ruošimo ir panaudojlmo pagerinimo, nuo 1964 m. sausio mėn. 1 d. nustatoma nauja diplomų Išdavimo tvarka. Absolventams, išlaikiusiems valstybinius egzaminus arba apgynuslems diplominius darbus, bus išduodami lai kini pažymėjimai apie Universiteto baigimą, kurie, ati dirbus metus pagal paskyrimą, bus pakeičiami diplomais. Laikinas pažymėjimas galios 1,6 mėn. nuo jo išda vimo dienos. Laikino pažymėjimo galiojimo laikas gali būti pratęstas ne ilgiau 1 m, pateikus jaunam specia listui reikiamus dokumentus, pateisinančius jo nenuvyklmo Į paskyrimo vietą priežastis. Jauniesiems specialistams, paskirstymo metu gavu siems teisę įsidarbinti savarankiškai, laikini pažymėjimai pakeičiami diplomais atidirbus 1 metus. Asmenims, pašauktiems Į Tarybinę Armiją, diplomai bus išduodami atitarnavus Armijoje 1 metus. Baigusiems Universitetą jr rekomenduotiems i staelonarinę aspirantūrą, diplomas bus išduodamas po 1 metų. Universiteto baigimo ženklas bus išduodamas kartu su diplomu. Tokia diplomų išdavimo tvarka turės jaunimui auklėiamąjį poveikį ir kartu padės Universitetui palaikyti glaudesnius ryšius su savo auklėtiniais. MOKYMO SKYRIAUS VIRŠININKAS I. RAGELIENE
Visų šalių proletarai, vienytais!
aKNm
B
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kiną nuo 1950 metą
Nr. 33 (408) 1963 m. gruodžio 12 d.
Kaina 2 kap.
Rezultatus nulems darbas Vlena iš aktualiausių pro blemų Chemijos fakultete — akademinis darbas. Universi teto komjaunimo konferencijos nutarime buvo akcentuojama, kad pagrindinį darbą reikia perkelti į grupes. Šia krypti mi mes ir bandome dirbti, nors ne viskas mums lengvai sekasi, kadangi dalykas yra naujas ir geriausi keliai nėra žinomi. Grupėse ruošiami susirinki mai, kuriuose keliami ir svarstomi klausimai apie mo kymosi eigą. Prieš susirinkimą akademinės komisijos aktyvas atlieka paruošiamąjį darbą, pasikalba su dėstytojais, per žiūri laboratorinių darbų žur nalus, paskaitų lankomumo grafiką. Štai II chemikų kurse įvy ko susirinkimas. Jame buvo peržiūrėtas grupės pažangu mas. Čia net aštuoni studen tai buvo priimti Iš vakarinio bei kitų fakultetų su dideliais Įsiskolinimais. Studentai atvi rai pasikalbėjo, numatė prie mones, kaip pagerinti atskirų dalykų mokymąsi, stipresnieji draugai nutarė padėti silpnes niems. Kartu su grupe buvo nustatytos įsiskolinimų likvida vimo datos. Pasirodo, kad šis susirinkimas buvo naudingas grupei. ’ Šiuo metu grupėse ruošia mi susirinkimai, kuriuose svarstysime pasiruošimą sesi jai, o taip pat numatysime konkrečias priemones, kaip padėti atsiliekantiems. Fakultete leidžiamas grafi kas „Lankomumas-Pažangumas“. Padėtis bloga, nes pra leistų valandų skaičius siekia šimtus. Buvo tikėtasi lanko mumo pagrindu Išaiškinti ge riausias ir blogiausias grupes,
tačiau tai padaryti yra sunku, nes grupės yra labai įvairaus dydžio, o taip pat turi labai nevienodą paskaitų kiekį. Rei kia manyti, kad grafiko duo menys sesijos metu bus lyg veidrodis, kuriame atsispindės rezultatai. Akademinė komisija atskiro spaudos organo neturi, tačiau kiekviename „Chemiko“ nu meryje talpinami straipsniai, liečiantieji mūsų darbą. Sien laikraštyje yra spausdinami dėstytojų pasisakymai apie studentų mokymąsi. Pvz., doc. Dienys parašė straipsnį „Apie studentų žinių įvertinimą“, doc. Ramanauskas — apie diplominių darbų eigą, o vyr. dėst. Ambrasas parašė išsamų
straipsrį apie mokymąsi fa kultete. Greit išeis ,.Chemiko“ nu meris, specialiai pašvęstas studijavimo klausimams, kur bus nušviesta atskirų grupių pasiruošimas sesijai, darbų pa dėtis laboratorijose, peržiūrė ta, kaip likviduojami Įsiskoli nimai. Mūsų darbe yra ir spragų. Pvz. ,.Indikatorius“, dirba dar pakankamai. Fakultete yra numatyta su rengti susitikimą su studen tų tėvais. Komjaunimo organi zacija siekia, kad sesijos re zultatai būtų geri.
ChF akademinė komisija
■x*x*x*x*x*x*x*x*x*xa
SESIJĄ PASITINKANT Praėjusios sesijos rezultatai aiškiai parodė, kad mes dar neatliekame savo pagrindinės pareigos — pažangumo at žvilgiu mūsų fakultetas atsi dūrė paskutinėje vietoje Uni versitete! Fakulteto akademinė komi sija patikrino studentų ruoši mąsi seminarams, pratyboms, kollokvljumams. Studentai, kurie nesiruošia seminarams, be pateisinamos priežasties praleidinėja paskaitas, buvo iš kviesti Į akademinės komisijos posėdį. Visiems duotas įparei gojimas iki gruodžio 10 die nos nepraleisti nei vienos paskaitos. Pasibaigus termi nui, akademinė komisija pa tikrins, kaip draugai Įvykdė įpareigojimus. Daugelio metų pavyzdys ro do, kad egzaminų metu ,,krin ta“ tie studentai, kurie masiš-
kai praleidinėja paskaitas. Mes dar mokslo metų pradžio je priėmėme nutarimą — stu dentai, semestro bėgyje be pateisinamos priežasties pra leidę daugiau kaip 20 valan dų ir sesijos metu gavę dve jetą, negalės egzamino perlai-, kyti. „Rekordininkų“ garbei nuo gruodžio 1 dienos fakultete išleisime vardinį sąrašą, kur kas savaitę žymėsime jų pra leistų valandų skaičių. Kaip neturi gėdos šie draugai! Iki sesijos liko mėnuo. Mes privalome, draugai ekonomis tai, sukrusti, kad nuslkratytume paskutiniąja vieta.
BENDORAITYTE D. EF II k.
Universiteto komjaunimo žingsniai nuo kalbų ir begali kultetų akademinių sektorių konferencijoje buvo priimtas nių posėdžiavimų prie konkre vadovai. Visų pasisakymuose vyrau vienas nutarimas: „Už studi čios veiklos. Apie savo laimėjimus ir ja viena pagrindinė mintis: jas, už gilias studentų žinias nesėkmes, apie Ieškojimus ir ,,Kad sesijos rezultatai būtų atsako komjaunimas!“ Praėjo du mėnesiai. Fakul atradimus šiandien mūsų laik geri, reikia dirbti '•’abar“. (Žemiau spausdiname prie tetų komjaunimo organizacijos raščio puslapyje pasakoja fa monlų planą). ėmėsi darbo. Žengti pirmieji UNIVERSITETO PARTINIO KOMITETO POSĖDŽIO REKOMENDUOJAMOS PRIEMONES FAKULTETU PARTINĖMS IR KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOMS AKADEMINIO DARBO SRITY 10. Fakultetų komjaunimo 1. Visuose fakultetuose ro bėgyje pravesti fakultetuo įsteigti „Komjaunimo prožek se tokius vakarus, kaip „Mo biurams akademinį darbą per toriaus“ žaibo lapelius, ku kymasis — tavo pilietinė pa kelti Į komjaunimo grupes. riuose atsispindėtų akademinis reiga“. „Tu skaitykloje, o kur Kelti kiekvieno studento as tavo draugai?“, „Studijavimas meninę atsakomybę už studi darbas. jas. Vadovautis principu ,.Blo 2. „Tarybiniam studentui“ ir studentavimas“. 7. Fakultetuose pravesti gas studentas — blogas kom kas antras numeris ruošti pus lapius akademinio darbo klau prie grunių priskirtų dėstyto jaunuolis“. seminarus, organizuoti simais. Fakultetams išskirti at jų 11. Kelti katedrų atsako sakingą žmogų už medžiagos kryptingą dėstytojų darbą, mybę už studijas. Visokeriopai dalintis patyrimu. ruošimą laikraščiui. stiprinti ryšius tarp katedrų ir 8 Rekomenduojama akcen komjaunimo, tarp atskirų dės 3. Akademinio darbo geri nimui panaudoti prie fakulte tuoti tokias priemones, kurios tytojų ir komjaunimo. tų komiaunlmo biurų esančius stiprintų kolektyvinę atsako 12. Dekanatams pareika laiškų skyrius. Ruoštis uni mybę už studijas (pagal gru lauti dėstytojų daugiau dė versitetiniam studentų tėvų pės pažangumo vidurkį skirti mesio išskirti paskaitų lanko stipdendiįų, bendrabučių ati mumo kontrolei. vakarui. tinkama procentą). 4 Propaguoti pirmūnų pa Būti reiklesniems egzaminų tyrimą (darbas su knyga, ruo 9. Fakultetų komjaunimo šimasis sesijai, laiko planavi organizacijoms daugiau orga ir Įskaitų metu. 13. Praktikuoti kas savai mas). Apibendrinti savarankiš nizuoti konsultaclių atsiliekan ko studentų darbo patyrimą. tiems. įtraukiant į šį darbą tę (pav. šeštadieniais) trumpus 5 Rengti pirmųjų kursų mokslo pirmūnus. Įsteleti kon seniūnų, komjaunimo sekreto studentų sus't’kimus-pasitari- sultacinius kom’aunuoliškus rių gamybinius pasitarimus. mus su vyresniųjų kursų stu punktus bendrabučių, fakulte VVU PARTINIS dentais temomis „Kaip aš stu tų skaityklose. KOMITETAS Rekomenduoti dekanatams dijuotu“, „Mano dienotvarkė“ VVU KOMJAUNIMO ir pan. sudaryti konsultacijų tvarka KOMITETAS 6. Rekomenduojama semest- raščius.
MEDIKAI PASITINKA SESIJĄ Neatsitiktinai Medicinos fakulteto komjaunimo organi zacijos veikloje į vieną svarbiausių vietų buvo iškeltas akademinis darbas. Mokslo me.ų pradžioje buvo paskelbtas įsakymas, pagal kurį studentai palikti antriems metams, ar ba net visai pašalinti iš fakulteto. Tai reiškia, kad nepa kankamai dirbo ne tik pats studentas, bet kažką praleido ir jo draugai, ir visuomeninės organizacijos. Be to, ir VVU komjaunimo organizacijos konferencijoje ypatingai buvo užakcentuotas šis klausimas. Ką mes, medikai, pada rėme, kad padėtis pagerėtų? įsteigta lenta, kurioje talpinama be pateisinamos prie žasties praleistų valandų skaičius, nurodomos blogiausiai ir geriausiai užsiėmimus lankančios grupės. Neblogai pa deda paskaitų lankomumo patikrinimo reidai. Štai V kurse po tokių reidų lankomumas žymiai pagerėjo. Tampriai bendradarbiaujama su „Komjaunimo prožek toriumi“. Tenka parausti skolininkams, užsiėmimų praleidinėtojams, visiems, kurie bando „studentauti“. Stiprinamas ryšys su katedromis. Il-ame, IV-ame kur suose įvyko susirinkimai, kuriuose dalyvavo dėstytojai. Aptartas pasiruošimas artėjančiai egzaminų sesijai. Antra kuršiai nutarė nepažangiems studentams uždrausti daly vauti saviveikloje, sporte. Apie tai, kaip išlaikomi koliokvijumai, turi žinoti grupės vadovas. Kurso komjaunimo aktyvas patikrina, ar visada grupių seniūnai atžymi užsi ėmimuose nedalyvaujančius studentus. Prie akademinio sektoriaus sudaryta grupė, kuri palai ko ryšius su tėvais. Juk nelabai malonu studentui, kada apie jo mokymąsi sužino tėvai. Tačiau bene didžiausias darbas tenka grupei. Gal būt, ne visi mes mokame tvarkyti savo laiką, ir todėl sunku visur suspėti. Bet fakultete yra studentų, sugebančių ir puikiai mokytis ir dalyvauti visuomeniniame darbe. Beveik visose I—III k. grupėse įvyko susirinkimai tema „Mano dienotvarkė“, kuriuose pasisakė mokslo žymūnai — J. Ast rauskas (VI k.), A. Vidugiris, K. Nastopka (VI ai.), B. Dai nys, A. Kemėšytė (V k.). Kai kuriems, o ypač pirmakursiams, sunku pasiruošti visuomeninių mokslų seminarams. Todėl pravedami konsul tacinio pobūdžio susirinkimai, kurių metų vyresniųjų kursų studentai, dėstytojai duoda jaunesniesiems draugams gerų patarimų. Kursų komjaunimo biurų nariai, atsakingi už akademi nio sektoriaus darbą, atsiskaito fakulteto komjaunimo biu rui. Tokie periodiški atsiskaitymai ne tik reikalauja dau giau atsakingumo, aktyvumo, bet ir duoda progos pasimo kyti iš kitų kursų darbo. Dabar, kada fakultete kabo šūkis, skelbdamas, kiek dienų liko iki sesijos, prasideda ypač įtemptas darbas. Vyks ta gamybiniai susirinkimai, užsipildo skaityklos, o komjau nimo biuro patalpose įsikūrė konsultacinis punktas, kuriame atskirų dalykų dėstytojai teiks konsultacijas studentams. Na, o kiek padės visos šios priemonės, parodys egzami nų sesija. L. PETRULYTE, A.IRNIUS MF komj. biuro akademinis sektorius ■X«X*X*X*X*X*X*X*X*XB
Sukruskite, pirmakursiai! Iki sesijos pradžios liko ke letas dienų. Į fakulteto skai tyklą, auditorijas vis daugiau ir daugiau apsilanko studen tų. Jaudina sesija ir pirmo kurso studentus. Jiems ji bus pirmoji. Dabar kiekvienoje pirmo kurso grupėje vyksta pokalbiai su vyresnių kursų studentais ir dėstytojais apie pasiruošimą žiemos sesijai. Tačiau pirmakursiai fakulteto akademinei komisijai kelia su sirūpinimą. Blogiausias lanko mumas yra geologų pirmame kurse (seniūnė Petrošiūtė, komjaunimo sek. Gailevičiūtė). Kiekvienam studentui tenka 8 praleistos valandos. Neatsilie ka ir geologų I kuosas (seniū nas Misiūnas, komj.'sek. Snlolytė). Čia kiekvienam studen tui tenka 6 vai. Geresnė pa dėtis yra biologų pirmame
kurse (seniūnė Idzelytė, komj. sek. Bernatavičiūtė) ir biofizi kų I kurte (seniūnė Atkočiū naitė, komj. sek. Tatjauskaltė). Komjaunimo akademinis sektorius kartu su profsąjun gos akademiniu sektoriujni dažnai iškviesdavo I kurso studentus Į biurą. Už siste mingą paskaitų praleidinėji mą I k. studentams Miro-nčikui, Špokui duoti papeikimai, o stud. Šarmui ir Gailevičiū tei akademinė komisija pasiū lė sulaikyti stipendijos mokė jimą vienam mėnesiui. Apie tai pranešėme tėvams. Pats laikas grupės aktyvui susirūpinti savo draugais, pa dėti jiems ruoštis artėjančiai sesijai, kelti trūkumus. R. ŽILIUKAS GF komjaunimo biuro; akademinis sekt.
MES PRITARIAME! Atsillepdami į „Tarybinia me studente“ išspausdintą Tei sės fakulteto baudžiamosios teisės ir proceso katedros vyr. dėstytojo teisės mokslų kan didato Liako straipsnį „Per tvarkyme’ "elkMingi“. mes kurso komjaunimo susirinki me išnagrinėjome jį ir norime pareikšti savo pageidavimus. Kaip buvo minėta, mes, III k. teisininkai, gamybinę prak tiką turime atlikti prokura tūros, vykdomųjų komitetų bei teismo organuose. Iki šiol praktiką visi atlikdavo faktinai Vilniuje. Tačiau toks prak tikos paskirstymas, mūsų nuo mone, yra ne visai tikslus. Ir mes sutinkame su drg. Lia ko nuomone, kad yra tikslin ga dalį praktikantų nukreipti į kitas vietoves, rajonus, mies tus. Visų pirma todėl, kad daugumas, teisininkų, baigę fa kultetą, gauna paskyrimus dirbti rajonuose bei kituose miestuose,-ir tik maža dalis yra paliekama darbui Vilniu je. Be to, atlikdami praktiką Vilniuje, kur atitinkamos įs taigos turi gana didelį veda mų bylų krūvį, praktlkantas
Ką nuveikė chemiką
1. Neseniai Istorijos ir filo je nuotraukoje matote logijos fakultete viešėjo ateis- draugą Ragauską filologų tar tas-rašytojas Jonas Ragauskas. pe. Čia jis dalyvavo knygos „Ne noriu dangaus“ aptarime. Sio♦**
2. Susitikime su žinomu ateistu dalyvavo daug studentų ir iš kitų fakultetų, Drau giškame pokalbyje jie ne tik aptarė J. Ragausko knygą bet ir pasidalino mintimis apie religiją, ateistinį darbą.
Kas padaryta Chemijos fa kultete, auklėjant .studentus ir plačiąją visuomenę ateistiš kai? Tokį klausimą nagri nėjo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Vietos komitetas. Doc. E. Ramanauskas ir kiti komisijos nariai supažindino su chemikų darbu. Ateistinė propaganda vedama įvairio mis kryptimis. Nemaža dėme sio skiriama studentų ateisti niam auklėjimui mokymo pro cese. Skaitant teorinius kur sus, stengiamasi svbarbiausius momentus chemijos Istorijoje susieti su idealizmo ir materi alizmo kova. Jau, pavyzdžiui, neorganinės chemijos kurso įžanginėse paskaitose daug dėmesio skiriama Aristotelio 'dealizmo kritikai ir Demokrito materializmo iškėlimui. Vėliau nurodoma Boilio velkalo „Chemikas skeptikas“ reikšmė, Lomonosovo nuopel nai, griaunant idealizmą che mijoje. Paskaitose* apie dujas ir dujinio būvio dėsnius parodo ma ilgą laiką vyravusi rellglninkų pažiūra, kad dujos yra palanki vieta įvairių piktų dvasių kėslams. Juk kasyklos buvo šventinamos, bet nesirū pinama jų vėdinimu ir kitomis orlemonėmls, apsaugančiomis nuo dujų sprogimo. Kalbant apie sulfidus, pri-
3. Į mūsų fotokoresponden to aparato objektyvą pateko ir III kurso lituanistas Vytautas VItkūnas. Vytautas domisi ateistine literatūra. Kaip ma tote nuotraukoje Vytautas dar kartą varto Jono Ragausko
knygas „Nenoriu dangaus“ ir „Ite, missa ėst“..-. Susitiki mas baigėsi. Bet dar ilgai dentų tarpe netilo ginčai,
dar nekartą susitiksime J. gauską, dar nekartą ginčysimės ateistine tema.
R. MACIUKO tekstas ir nuotraukos
Tęsiame diskusiją Praėjusiame numeryje mes atspausdinome teisininko dėstytojo drg. Liako straipsnį. Siame numeryje spausdina me atsiliepimus į drg. Liako mintis. Laukiame daugiau laiš kų, draugai teisininkai!
SILPNAS VIETAS IŠBRAUKTI!
neturi galimybės dėl laiko sto-. kos įsigilinti į atskirų, pavyz-1 džiui, procesinių veiksmų atli-; kimą, nespėja gerai susipažin ti su konkrečios bylos vedi- ' mu. Daugiausiai praktikantal gauna peržiūrėti dokumentaci Gamybinė praktika, kurią ją, užpildyti raginimus, anke tas ir daug kito techninio dar atlikau prokuratūroje, buvo bo. Žinoma, reikia mokėti ir .naudinga. Pasirodė, kad mes gerai vesti dokumentaciją, sugebame teorines žinias tai mokėti susiūti bylas ir pan., kyti praktikoje. Daug sunku tačiau nuo to nukenčia atlie mų nebuvo, bet išryškėjo kai kamos praktikos kokybė. O kurios silpnos vietos studentų juk mus vilioja tikras šių įs paruošime praktiniam darbui. taigų darbas, jo esmė, patyri Apie kai kurias iš jų aš papa mas. Per metus sėdėdami sakosiu šiame straipsnelyje. paskaitose, skaityklose, semi naruose, mes esame sukaupę 1 Praktikos metu studentus atatinkamą teorinių žinių kie dažnai išnaudoja tik kaip dar kį, ką su malonumu galėtume bo, jėgą. Per dieną kartais atlikti tardyminius pritaikyti praktikoje. Kaip tenka tik paskirstymas atlikti prakti veiksmus beveik visose pas ką į įvairias respublikos vieto tardytoją esančiose bylose. ves būtų naudingas ir ta pras Reikėtų praktikantui duoti me, kad čia dar trūksta teisi vieną bylą ir pagal galimybes ninkų, todėl praktikantui būtų ją vesti iki galo. Tada būtų suteiktos didesnės savistovaus galima susipažinti su visais darbo sąlygos, negu visiems bylos etapais. Kitaip studento atitekant gamybinę praktiką darbas nėra kūrybingas, o apie kokybę sunku kalbėti, Vilniuje. Teisės fakulteto III kurso nes, pavyzdžiui, nesusipažinus studentai su byla, sunku apklausti liu-
dytoją, o ką jau kalbėti apie ką kitą. Mano manymu, nereikalin gas dalykas procesinių doku mentų rinkimas atsiskaitymui už praktiką. Praktiškai stu dentas tuos dokumentus auto matiškai nurašo iš kokios nors bylos, visai nesigilindamas į jų esmę. Tad pagal surinktus dokumentus vertinti praktiką neobjektyvu, nors baudžiamo ji katedra skaito tai vienu iš pagrindinių kriterijų. Baudžiamosios teisės ir pro ceso katedra be pagrindo bi jo leisti studentams gamybinę praktiką atlikti kituose mies tuose, o palieka visus Vilniu je. Išbraukus šias silpnas vie tas, studentų gamybinė prak tika būtų dar naudingesnė. V. JUŠKYS TF IV kurso stud.
BALTARUSIJOS
lietuvių svečiai Autobusas sustojo Rimdžlūnuose. Nespėję susigaudyti tam soje, mes dar dairėmės pro autobuso langą, o mus jau ap supo triukšminga minia. — Sveiki, valkeliai, — šluos tydamos džiaugsmo ašaras, šnibždėjo senutės. Nespėjome pasisveikntl. o mus iau žmonės vedė Į šventiškai pa puoštą salę. Po pusvalandžio pradėjome koncertą. Sausakimšai prisigrū dusi salė klausėsi mūsų sulai kiusi kvėpavimą. O po kiekvie no numerio sienos drebėjo nuo audringų aplodismentų. O kai II k. lituanistė J. Pranaitytė pa dainavo solo keletą dainų, ilgai ilgai aidėjo plojimai ir šauksmai pakartoti. Dar niekada tokio pasisekimo ne; itikėjo I. Arbačiauskaitė ir Sakalauskas, akordeonistas A. Danielius Ir vyrų ansamblis. Rimdžlūniečlų nuotaika paga vo ir saviveiklininkus. Dar stip riau Ir garsiau aidėjo daina, garsiau skambėjo P. Lukoševi čiaus. R Gražio balsai, skaitant savo kūrybą. šiltai sutiko rimdžiunieėlal rašyto’us K. Saja Ir. A. Pocių. O kai atėio laikas atsisveikin ti, žmonės ilgai neišleido filolo gų iš salės. Kelis kartus buvo dainuojama atsisveikinimo dai na kelis kartus studentai grįž davę- atgal. Pagaliau autobusas pasuko Vilniaus kryptim. Greit prabėgo Bal'arusiios vaizdai, o saviveik lininkai dar nesnėio atsipeikėti. — Būtinai grįšim čia. būti nai — tvirtino saviveiklininkų vadovas A. Račas.
Niekas neprieštaravo. Taip, mes grįšim pas jus, rimažiūnlečiai.
Mūsų inf.
menama bažnyčios skleis tvirtinimas, kad kai kurie netinka pedrirbimui, nes užkeikti. Arba štai ang; junginiai. Dvasininkai kov PU prieš chloroformo bei ete sai panaudojimą narkozei, nes Su nesuderinama su paties dii duotomis operacijų kančion Tokių momentų galima ŠOI vardinti ir žymiai daugiau, raš ateistiniu auklėjimu siejan ab< fizikinės chemijos, koloj lėk chemijos, molekulių struktū, bli: pri ir kt. kursai. Be mokomojo proceso fak tas tete kiekvienais metais orga si zuojami 1—2 ateistiniai vai An rai, vyksta tuo, klausimu g vle būt pių susirinkimai. Fakultete veikla ateistii nia ( „Įdomiosios chemijos“ ratel kuriam vadovauja aspirai I L. Pikūnaltė. Šis būrelis p niai ėjusiais mokslo metais sūri r gė 8 susitikimus su visuon antį ne, o šįmet — 4 kartus. I čia relio nariai jau apšilau Kultūros-švietimo technikus slys Bibliotekoje Nr. 1, „Lelijt pe ar 1 fabrike ir kitur. Būrelio nar mot atlieka 14 bandymų, kurie: pur yra parengę Įdomų paalškii tocl mąjį tekstą. Jie rodo savair nį žvakės užsidegimą, žaib T vandenyje, kraujo pasirodyi pirn ir kitus „stebuklus“. Tik g ą. 1 la, kad šis būrelis labai • Ils gausus. Jame dalyvauja tik su ;. studentai. Būtina jį išplės Irgi rengti pasirodymus ir univi smai siteto studentams, teikti pai mą rajonų ateistams. Aktyviai ateistinėje prop gandoje dalyvauja ir kai 1 rie fakulteto dėstytojai ivilg prof. K. Daukšas, doc. R. P i tą jėda, doc. E. Cižiūnaitė, vy du dėst. A. Kundra. Prof. K. Daukšas praėj inke slais metais išspausdii kim straipsnius ateistinio auklėjin b P klausimais žurnaluose „Moks Al ir gyvenime“, „Družba nar ą. ' dov“, „Sovietskaja kultūra“ kt. leidiniuose. Jo išleis as 1 brošiūra „Stebuklai moks šviesoje“ ir įdomi knyj .Chemija be formulių“. I to, prof. K. Daukšas para du straipsnius — „Apie atei tinę propagandą“ ir „Apie n mirtingumą“, kurie išspausdi a. ti Universitete leidžiamai! I ateistinių straipsnių rinkinyj Prof. K. Daukšas kiekviena metais perskaito apie 60 p skaitų ateistiniais klausima: Skaito paskaitas taip pat do E. Cižiūnaitė, doc. R. Pajėd vyr. dėst. A. Kundra. Pastai sis ruošia spaudai brošiū Pir „vnenuja „Chemija uir religija ieugija “.. , Kaip matome, Chemijos f yksi kultete atliktas nemažas da ąuja bas, ateistiškai auklėjant st iko dentus ir plačiąją visuomenf ta, 1 Mūsų inf. jau! ngsr Iš i sai rali osty tai
Koks turi būt studentas
prabėi Ikes Jau trys mėnesiai nuo mokslo ... metu. pradžios ------------. rt k s ttiek ' pat -i 'laiko, " . ’kai’ man teko ' ‘ ------.. .. su ... studentų -tudentų gyvenin sipažinti gyveni^ . su ci.cr.c ekonomik — konkrečiai — -“: ' fakuteto trečio kurso prek ikso mokslo specialybės grupe. Nei idr<?< niai įvyko atviras gruDės ko: Jaunimo susirinkimas. Susirinl Piru me buvo plačiai svarstomi dra . oystės. kuklumo, prin-ipingun 4 klausimai. Per dvejus meti SP.-v grupės draugai gerai pažif ;f p vienas kitą, tad buvo apie I rktą kalbėti. Kiekvienas turėjo pf cos pasisakyti apie draugą, 1 r’as kelti jo teigiamas ir neiqiam ų p puses,' parodyti, kas dar 11bąli taisytina. K Šiuo klausimu daug kalbe fakulteto komjaunimo < ‘ atstovėk 1 Buvo pabrėžta, kad žmogus ®ls sur ir visada turi apgalvoti sa\ elgesį, grupės draugai turi vi , nas kitam pa*a*« Hah išd i«rir patarti, hp padėti la r ir kažkur širdii ainti vis dar -----kampelyje s’yoiančias piktžole veic Grupės vadovas pažymėjo, kj išt tarybinis studentas turi bū kuklumo ir grožio pavyzdys jrm sų kasdien iame gyvenini' , Draugystės Jausmas iloai išliek ■š ,į kiekvieno širdyje, o ypač tą P s. jauti sukesnėmis valandom a. 1 netai palikus studijų suoią. Grupė įsipare:go|o įvykdy Pak sus:rinkimo nutarimus. nepr; Ko ’eisti ♦’ei vielos mokslo dieno be gėrio pėdsakų, strooiau '-v‘is ir ruoštis artėjančiai s ūkis sijai. Drauq;škai padėsime ir pata’ teli s’me vienas kitam, kad no eilė ve metų būtu aalima su meile m ai nėti kiekvieno grupės draucj I ža vardą.
J. DINGAILA
, ta
I
a
Susitiko jie anądien. Lauke lietus, gatvėse žmonių ne daug. Nelabai ir į parduotu vę nosi kyšteli. O ~ jie susitiko. Abu vos ne vienu metu leis pro duris įsispraudė, Tyliai, iria lyg šešėliai. s mg Pirmasis sustojo kairėje kol pusėje, kur lentynos puodų, ete samčių, laidynių prikimštos. les Sustojo ir žvalgosi. cik Antrasis — irgi, tik kitam :ior šone. Ten šviečia įvairiais ma stiklainiai, 1U. raštais išmarginti kėpso sukrautos abejingai įjan stirtos, akinančiu oloj lėkštučių servizai kt I blizgesiu puikuojasi prieš paprasčiausias kampuo tas stiklines, ir iš visko šaipo si papūstžandžiai arbatinukai. Antrasis klaidžioja akimis iš vienos lentynos į kitą, tarsi būtų pamiršęs, ką jam būti niausiai reikėjo pirkti. O paskui. . . Paskui susikirto jų žvilgs niai. Ėmė ir susikirto. Ne, pirmasis nė negalvojo į antrąjį žvilgterti. Jis tik vog čia akimis nuo puodų, kibirų ii a I slystelėjo į dešinę, kur kam ki J pe irgi blizga. Tik ne samtis slljJ ar laidynė. Kur ten! Blizga narį motociklas. Naujutėlis, dar net trlei purvo taškelio nematęs mo škiil tociklas. vaiil La i b | Taip. Tikrai, tik vogčiomis >dydIpirmasis žvilgtelėjo į motocikBet tuoiau pajuto, kad čia k g llą. ai : [jis nebe vienas, kad kažkas tik tu juo rungiasi. Kitos akys plėsligi kimba į motociklą, kimba nlv( smarkiai, tarsi norėtų pasi pai griebti ir nusitempti jį. Tuoj pat nusistempti. Pirmasis neišlaiko ir stair lai kilsteli galvą, aštriu ilgsniu stengdamasis pačiup1 tą, kuris įsibrovė į jo min ■ v; ių pasaulį. Žvilgteli ir susi tinka su antruoiu, irgi aštriai aėj kimis spiginančiu, svilinančiu sdil ėjid į, pirmą'į. oks Akimirką abu bando: kas nar La. Tarsi iš kojų norėtų vie•a“ |as kitą išversti. leis oks — Ko tu? :nyj| — Ko tu? — abiejų velluose įstrigęs tas pats klausiLas. Nematomas siūlas, susi ekęs iš jų žvilgsnių, temoiasi Impiasi. Ir neišlaiko. Nuslsu-
kunkulai šokinėtų. Abu, juos Paskui. . . pastebėję, pragiedrėja. Veid Na, aišku, paskui vėl prie rodžio pagautos, susiūbuoja motociklo sustojo. kelis kartus padidintos dvi — Geras. . . šypsenos. — Tikrai geras. . . — Ir dalių atsarginių ši Ir vienas į kitą grįžtelėję tam. .. šypteli. Dabar jau kaltai, lyg — Dažnai būna. atsiprašinėdaml. Paskui, tarsi — Gerai. . . sunkų drabužį nusimetę, pa — Tikrai gerai. judina pečius ir atsisuka į mo O paskui. . . tociklą, ima jį visą nuo pas Vėl išsiskyrė. Vėl susitiko. kutinio iki užpakalinio rato Pagaliau pradėjo sveikintis. apžiūrinėti. — Geras. — Geras. . . — švelniai, — Tikrai. droviai, lyg lengvas atodūsis — Aha... pusšešto... išsprūsta pirmajam. — Taigi, pusšešto. — Tikrai nieko. . . — antAbu kalbėjo laisvai, ne-
Algimantas ZURBA
SUSITIKIMAS APSAKYMAS
rasis dar kartą kilstelėjo pe čiais. Rankos pradėjo mosuoti. Abu išsijudino. — Iki šimto šešiasdešimt... — mosteli pirmasis į spido metrą. — Spaudžia laisvai, — tuoj pat prisiuva pašnekovas. — Ir motoras pridengtas... — Kaip reikiant... — Duslintuvai irgi... — Patobulinti. — Geras daiktas... — Tikrai geras. Reikėjo tik pirmus žodžius sumegsti. Dabar jau kalba rezgasi. Ir kas, kad posakiai skamba beveik tie patys... — Stūmoklis, sako.. . — Nieko, tvirtesnis... — Sėdynė irgi. . . — Nieko. . . Dar valandėlę mosuoja rankomis, ir, kai nebelieka apie ką kalbėti, pirmojo galva trūkteli į apykaklę, tarsi iš vidauĘ kas būtų patempę. Pri tilęs dar kartą žiopteli: — Kaina. . . nemėgsta — Nieko. . . laukti antrasis. — Pusšešto. . . — Lygiai pusšešto. . . Pirmajam vėl sumirga puo— Aha. .. al _ įsiręžę, tvirti, stuome— Aha. . . taigi... ingl. drąsiai atkišę ąsų ausyStaiga abiems išdžiūvo žo įs. O antrajam — vėl pašal ins stiklainių šypsenos. Mirga džiai. Mindžiukuoja dar vieto je, paskui, lyg atsiminę, atsi arga... gręžia į lentynas ir kelias aki Bet neilgai. mirkas paklydusiomis akimis Pirmasis neiškenčia, Nuo landžioja tarp blizgančių pre nko, nikelio atšokusius kių. >s lyksnius stuma stuma ir visai Pagaliau vienas ir kitas dd tas. kitas — motociklo nuslenka ir iššliaužia per du t stltuja blizgesys. Ir tiek jis ma ris. Akimirką abu sustoja pa ledIko traukia, kad kolos pačios stogėje. Už pusmetrio lietus nf. ma, (jausdamos žergteli kelis iš vandeninių virbų pina pgsnius. smulkią ir nemalonią tvorą. Ilš arti tas blizgesvs gali Driūkteli aukštyn apykakles, 1 kai apsukti galvą. Pirmasis įtraukia į jas galvas ir dar Iratunta. kalD ima akimis kartą atsisuka vienas į kitą. — Nieko. . . — linkteli pir lostyti visą visutėli mo*ocik1 tarsi nuo jo rūDestingai masis. l’kes šluostvtų. Bakas dabar — Tikrai nieko. . . Iri kain stiklinis, į save atiAbu susigūžę šoka į prie jukdamas visų parduotuvės šingas puses. Lietus savo van 1 tru žvilgsnius. Jei nori, deninių pirštų antspaudais jnksot i jo šoną — geresnio tuojau išmargina nuboluojanJdrodžio nereikia. čius lietpalčius. .. iP'rmasis tuoiau panyra aki. . .Šiandien ir vėl.. . Į tą veidrodi Ten suranJau kelintas sykis taip. Tik 1 s?™ veidą. Tai bent mo ne viduje šį kartą susitiko. ji! Platus, platus, per visą Pirmasis, dar gatvėje pamatęs Iktą bako šoną išsiviepęs antrąjį, apsimetė kažkur sku j'as Net švptelti priverčia, bąs. ir, nė nežvilgtelėjęs į •lu nuodu šonai niekai prieš parduotuvės duris, nėrė pro j baisiausiai ištemptus žan- šalį. Tik už kampo sulėtino I Ke.d ir guminiai būtų, žingsnį, dar atmatavo porą ■jk j jUos orą susiriesdamas, šimtų metrų ir apsisuko. Teis taip. . . Anas irgi. Jis tai į kiemą jBet štai šypsena dingsta. įsmuko ir, tik gerokai patry,1a pirmojo, i šalis ištįsu- pinėjęs, kyštelėjo galvą i jveido sušmėžuoia antrasis, gatvę. Kai pravėrė duris, vi 'j ištemptas, kreivas. duie jau rado pirmąjį. DzingTirmasis staigiai pasisuka. telėids išklibusiai rankenai, ?>š .1 visai prieš jį, tas — tay išsitempė, pasisuko j pre kystalį ir ši kartą paprašė pis. pardavėją muilo. j-i. dabar? Užrikti ant Anądien, atrodo, jis prašė lylPaklausti. ko tam čia rei-/ ' degtukų. .. 1 Ko J*s Čia sekioja? z Ir tada, ir šiandien parda rjot kaip susitarę abu imu vėja maloniai paaiškino, kad sjukiai trypčioti ir vėV nei to, nei ano jų parduotuvė aArteli t motociklą. Dabar nebūna. Į gretimą reikią ''T veidrodyje šokinėta, juo je kiai Rsčioja du veidai. Iš- užsukti. Antrasis — irgi Įi žandai banguoja, pūpprašė 4 į, tarsi verdamos smalos ir nebuvo. ..
skubėdami, kaip visada. Bet štai pirmmasis susigū žė ir grįžtelėjo į antrąjį: — Pirksite? — plonai cinktelėjo įtemptas siūlas. — O jūs? — antrojo balsas irgi buvo neramus, girgždan tis. — Taigi, kaip čia. .. O jūs greitai? — Na, o jūs? Tarsi kas dūmų debesį į parduotuvę būtų užpūtęs. Abu ėmė kosčioti, neaiškiai mur mėti. Pamindžiojo nuo vienos kojos ant kitos ir greitai, lyg pagaliau iš molio duobės išslkapstę, smuko pro duris. Sį kartą nebesustojo ir vienas į kitą net galvos nebepasuko. Kitą, trečią ir ketvirtą die ną jie nebesusitiko. . . ***
kaltos, sumišusios. Žiūrėjo, žiūrėjo, paskui lėtai nukrypo į išdėliotus pavyzdžius. — Man kasdieniškų. . . — Ir man tokių. . . Abu teisinosi ir akimis nu sileido į vitrinos apačią. — Guminiais padais. . . — Taigi ir man tokiais. — Geriau laiko. . . — Per akmenis geriau. . . — Ir, žinai, kai į paskaitas.. . —Taip, ir man. . . Vėl sausa — nė žodžio. Patrypčiojo vietoje, Paskui greitai nuėjo prie kasos. Tylė dami sulaukė, kol pardavėjas į dėžutes suvyniojo batus gu miniais padais, tylėdami nu krypavo laiptais į apačią. Už durų jau žengtelėjo į priešin gas pusės. Bet štai pirmasis atsigręžė. Atsisuko ir antrasis. — Iki pasimatymo! — Taip. Iki. . . — Susitiksime. . . — Taigi. Susitiksime. — Ten? — Ten. Mostelėjo, jau norėjo nuei tl. Bet vėl atsigręžė. — Geras. . . — Tikrai geras. Stipriai švystelėjo rankos. Nusišypsojo. Gatve į priešin gas puses žvaliai švytruodamos nubolavo dėžutės su naujais batais. ------- -------------
Mieli skaitytojai, Pereitais metais mūsų laik raštyje buvo spausdinama daug kritinės medžiagos apie universiteto literatų kūrybą. O šiais metais universiteto lite ratų gretos išaugo, atėjus daug gabaus jaunimo į pirmus kur sus. Jau ne pirmą kartą mūsų laikraštyje spausdina savo kū rinėlius Gema Dzigaitė, Biru tė Vėlyvytė. Atėjo ir tokių li teratų, kurie jau išgarsėjo anksčiau respublikinėje spau doje. Reikėtų paminėti neblo gai rašantį proza 1 kurso li tuanistą S. Saltenį. Deja, mū sų redakclla kol kas dar ne gavo iš „išgarsėjusių“ nė vie no kūrinėlio. Mes laukiame, kada į re dakciją bus atnešti ne tįk ap sakymai ir elėraščial, bet ir kritiniai straipsniai apie laik raštyje patalpintą literatūrinę medžiagą. Kviečiame visus bendradarbiauti.
Pastebėjo jie viehas kitą univermage. Batų skyriuje, Antrasis jau išsižiojo prašyti pardavėją, kad jam paro dytų tuos. . . Bet apsidairė ir pamatė pirmąjį. Užsikirto, nu tilo. Tas stovėjo visai šalia ir smalsiai žiūrėjo į išdėliotus po stiklu pavyzdžius. Susižvalgė. Labai nejaukiai. — Geri. . . — pirmasis mostelėjo į viršuje blizgančius -------- o---------batus. BIBLIOTEKOS NAUJIENOS — Tikrai geri. . . — Padai odos. . . 1. Nusikalstami tikslai — nusi kalstamos priemonės. M., 1963 — Kaip reikiant. (rusų k.). — Baliniai. . . Tai dokumentų rinkinys apie — Taip. . . ir teatrui. . . vokiečių piktadarybes Tarybų Sąjungos teritorijoj 1941—1944 Kelias akimirkas abu dar m. šie dokumentai parodo, Kaip žiūiėjo į vitriną. Bet štai fašistai žvėriškai elgėsi su tary žmonėmis, su belaisviai*, žvilgsniai slystelėjo žemyn, biniais oarodo, kaip buvo naikinami kur atsisėdęs storulis pūkštė mokslo ir kultūros paminklai. matuodamas kaip tik tokius, 2. SIGETI J. D. Did’-o — įžy XVIII a. kovingojo mateblizgančius. Tik ne. Ne į sto musis »-’alizmo atstovas. M., 1963 (rusų rulį susmigo jų žvilgsniai. d.). Įžymaus venqrų filosofo mark Jie ėmė trypčioti vietoje, sisto Vengrijos Filosofijos Aka atsargiai, tarsi linguojančia demijos Instituto direktoriaus kartimi eidami. Kojos glaudė darbas pašvęstas filosofinėms ir ateistinėms Didro pažiūroms na si. lindo viena už kitos besiDidro, vienas iŠ žymiau slėpdamos. O akys. .. Akys grinėti. sių iki Markso materializmo ir blykstelėjo į tą siūbuojančią ateizmo atstovų, buvo artimas su kartį, į kojas.. . Tik blykste oriešakine 18 a. rusų kultūra ir Autorius įdomiai nu lėjo. Bet pirmojo akyse su mokslu. švietė Didro ir Lomonosovo san šmėžavo juodas batas, atsikno tykius. jusi viršūnė. Taip ir liko. 3. Jaunam dalininkai. M., 1963 Antrasis spėjo sučiupti iškly- (rusų k.). Knyga pašvęsta visuotinei Ir pusį, susiūtu šonu. . . -ūsų meno istorijai nuo seniau sių laikų iki šių dienų. Knyga Ne, ne žiūrėjo jie, o tik kirta dailininkams oei eiliniams žvilgtelėjo į kojas. Žiūrėjo jie Valdytojams. Leidinys i.’ustruovienas j kitą. Akys vėl buvo
EILĖRAŠČIAI REMIGIJUS GRAŽYS Mašinų lekiančių pluoštai šviesos Lyg ūsai geltoni kraipos po miglą, Ir katinas pilkas prie lango sėdįs Stebi gatvelę pro mėlyną stiklą. ..
Aš laukiu kažko, ir kažko vis nėra. Bet štai man iš džiaugsmo net kvapą atima. Katinas senas pabunda staiga Ir pradeda ūsus prausti su letena. ***!
Apgauta mergina — Lyg slapčia kažkieno praplėštas laiškas, Kuriame tiek meilės, jausmų ir svajonių. O kažkas perskaitė nuoširdų laišką Ir pabėgo — niekingas bailys!..
O laikrodis eis. Kažkas paverks Ir laišką užsilipdys. Ir niekas ilgai negalės ateity Teisingai perskaityt laiško.
MOTERIAI, PANAŠIAI Į MOTINĄ Tik nesakyk, tik nesakyk, kad aš apsirikau. Man skausmo riksmas plėšosi krūtinėj. Tu man nusišypsok, nors ir liūdnai, Ištarki taip seniai girdėtą vardą. MIŠKE Senose drėvėse ūžia laukinės bitės, Senos drėvės kvepia medum. Gyvuliai į žolę aukštą sukrito, — Nieks negali ramybės sudrumst... Vasara. .. Vasara. . . Saulėj lazdynai, Miško tyla, skruzdėlynai maži. Su ąžuolais pats galiūnu atrodai, Su skruzdėlėm pats šapelį neši.
”3
***!
a
B. VĖLYVYTĖ
BUVO ŽEMĖJ KARAS Mėtosi pakluonėm surūdijęs šalmas, Bombom Išdraskyta veja nesužėlė. Sodas neatgijo. Ir girdžiu aš kalbant: „Buvo žemėj karas. Gali būt ir vėlei". •ir
Gali būt ir vėlei. Netiki? Žiūrėki — lšmuštruotos kuopos vėl šalmais sužvilgo. Ir ranka štai tiesia — manėt duonos riekę? Ne! Jinai vėl ieško šalto šalto ginklo.
Buvo žemėj karas.. . Mūs tėvelių plaukus Palietė be laiko sidabrinis gruodas. Veltui jie tikėjos, veltui grįžtant laukė — Antkapiai beširdžiai vardo neišduoda. Antkaplai bevardžiai. .. Daug jų, bet žinoki Apverkė tėvai mūs juos visus lig vieno. Sūnelius šypsotis kažkada išmokė — Šypsenos paliko nuotraukoj ant sienos.
Daug jau, daug jau metų sūnūs žemėj guli, O turėtų būti čia jauni — tarp mūsų. . . .Ir sugniaužė kumštį Pirčiupio Motulė: „Buvo žemėj karas. Bet daugiau nebus jo!’ ***
Nesakyk?, kad grožis — tai apgaulė. Ir nesmerk manęs, kad juo tikiu. Tegu visad žvelgia į pasaulį Daug gražių gražių akių.. , Tik taurus vidus — sakai tu — vertas, O dailiems veideliams ta bėda, Kad pridengs velėna vieną kartą — Kas gyviesiems juos primins tada?
Tiesai nusilenkti pasiruošus, Bet vilionėm papirksi mane. Nuolatos gražių aklų Ieškosiu Aš jaunystės trumpame sapne. Nesakyk, kad grožis — tai apgaulė. Ir nesmerk manęs, kad juo tikiu. Tegu visad žvelgia į pasaulį Daug gražių gražių akių! ***, Akis pakėlėme: šaltai Okai slaptingai švyti. Ir mes panorome karštai Draugų ten įsigyti. Tad šito noro vedimi, Apleidžiam gimtą namą. Atleisk — mes esame jauni, Kitaip, negalim, mama.
.r
i z
h I
Atleisk, kad ašarų tavų Apsimetėm nematę, Atleisk, jei kosminiu laivu Negrįšim iš visatos. Kada tokia puiki mintis Savus sparnus pakėlė, Jau niekas mūs nesustabdys Nė vienai minutėlei!
4
i
1 ■Į
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠŲ apipavidalinimas disertacijose
KUMEČIO SŪNŪS
S. ŠILEIKA
DOKUMENTINĖ APYBRAIŽA
H Bibliografijos sąrašų, prlDėl visuomenink įžymima (Pvz., Jau cituoti pafl dedamų prie mokslinių darbų, maitinimo tolesnio vys® vyzdžiai/ S apipavidalinimui reikalinga tymo ir gerinimo ■ 5. Kartais išleidimo metai Ilgai tą atmintiną 1918 m. rudenį Liuce navo tarybos pirmojo posėdžio metu buvo ■ skirti rimtą dėmesį, (TSKP CK ir TSRS Mi-'f žymimi tuojau po veikalo au- navo Ir aplinkinių dvarų kumetynuose neaptariami einamojo momento klausimai. Visų ■ Jau nekalbant apie tai, kad nistrų Tarybos nutari- toriaus, prieš pavadinimą. To gęsdavo šviesa. Vyrai vaikščiojo susirūpi pirma, palaikyti viešajai tvarkai vietoje or■ sąrašas parodo autoriaus pomas). — „Tiesa“, 1959, kį žymėjimo būdą mėgsta nę, tarsi kažko laukdami, o vakarais, susi ganizuoiami liaudies m 'lelios ir patruliu nos inl I žiūrį į patį mokslinį darbą. kovo 1. gamtos m. fak-tas. rinkę į vieną trobą; apie kažką kone lig pir tai pagrindinių kelių sankryžose. Neoficla. d ■ jis taip pat turi ir savarankišDėl priemonių tarybi 6. Tomai ir dalys žymimos mųjų gaidžių pradiskutuodavo. O kalbėti iš liai buvo žinoma, kad vokiečiai, mėginuaml is ■ ką vertę, kaip informacinė nei prekybai toliau iš įvairiose vietose, dažniausiai tiesų buvo apie ką. Tarybų Rusijoje įvyko palenkti patrlulius aplinkiniais keliais, pro I medžiaga būsimiems šio klauvystyti. — Kn.: Dėl romėniškais skaitmenimis, tuo socialistinė revoliucija, iš Lietuvos vokiečiai Ungurinių dvarą bandys išvežti užsienin liau I slmo tyrinėtojams.' priemonių tarybinei pre tarpu jos turi sekti po pava Į užsienį, talkininkau jait buožėms, ruošėsi [e r dies turtą. Bibliografijos sąrašo aplpakybai toliau išvystyti. dinimo ir turi būti žymimos gabenti liaudies turtą. .. Visus jaudino J. Akelaičio vadovaujamą liaudies milici ĮĮČ>‘ I vldalinlme galima išskirti — Dėl plataus vartoji arabiškais skaitmenimis. Pvz., klausimai, kaip gyventi toliau. jos branduolį sudarė dvylikos žmonių būrys. t b I šluos procesus: mo pramoninių prekių T. 1. D. 3. Gruodžio mėn. Nela^almio revoliucinio Tačiau Lietuvos buržuazija, tikėdamasi pa ui 1. Surinktos literatūras ap gamybos išplėtimo ir jų ramos iš užsienio, negalvojo be kraujo pra Ioj 7. Aprašo elementai kartais judėjimo komiteto iniciatyva Ungurinių dva rašą, kokybės pagerinimo. — tiesiog išdėstomi kaip pakliu re įvyko jungtinis padienių darbininkų ir ku liejimo sudėti ginklus. Ji nuosekliai ruošėsi 2. Literatūros, jungtlnos į Dėl maisto prekių ga vo, nesilaikant jokios tvarkos mečių susirinkimas, kuriame buvo išrinktas kontratakai prieš Tarybas, ir sekančių metų |tė sąrašą, atranką, mybos išplėtimo ir jų (Pvz., A. D. disertacijoje yra 7 žmonių sudėties komitetas. Šis komitetas sausio mėn. pradėjo atvirą puolimą. Revo Įvi 3. Medžiagos grupavimą kokybės pagerinimo. tokių aprašų: Plačiau žiūr. ilgainiui nelyginant tapo pirmuoju revoliuciliucinio judėjimo vadovaujantiems organams I J pagal schemą, atitinkančią TSRS Ministrų Tarybos „Socialistinis žemės ūkis“, teko pasitraukti į gilų pogrindį ir iš ten |nc mokslinio darbo uždavinius. ir TSKP Centro Komi 1960, Nr. 4, str. „Gerinkime ruošti mases kovai su kontrevoliucija. 1919 ln I Kadangi šio nedidelio teto nutarimai. V., detalių restauravimą“. Auto m. vasario mėn. 9 d. Kazlų Rūros stotyje į'e straipsnelio apimtis neleidžia 1953, p. 5—29. susirinko visos Suvalkijos komunistai. Suki Iii riai: A. Butkus ir A. Dikčius). Išnagrinėti visų šių procesų, Išnašose aprašas turi būti limą buvo nutarta pradėti iškart visoje Su-lei 1 8. Visuose sąrašuose auto | trumpai paliesiu tik aprašo toks pat pilnas, kaip ir sąra riai išnešami į kairę sąrašo ke valkijofe. klausimą. šuose; jis skiriasi tik tuo, kad pusę, tuo tarpu rekomenduoja LKP Marijampolės rajono komitetas paruo tu Peržiūrėjus prie disertacijų, nurodoma ne veikalo apimtis ma autorius rašyti pirmoje ei šė apskrities sukilimo detalų planą. Visų |ci mokslinių darbų pridedamas (bendras puslapių sk.), bet Iš lutėje su 4 raidžių įtrauka, pirma, buvo numatyta nutraukti telefono ryšį, Ilai bibliografijas, susipažinus su kurio puslapio paimti duome kitas visas tekstas rašomas iš išardyti geležinkelio bėgius, plentus, kelius. I|m M 1 skaitytojų, norinčių užsisakyti nys, tuo tarpu disertacijų iš eilės. Šiuo metu, kai buvo ruošiamasi sukili-lps literatūrą, klaidomis, peršasi našose dažnai žymimas tik mui, J. Gabrys, J. Zonolis su broliu J. Les IIri 9. Dažnai viename ir tame .išvada, kad labai daugelis šaltinis, ir tai ne pagal reika pačiame sąraše nesilaikoma kevičiumi B. ir A. Mockevičiumi, paėmę iš|tai mokslo darbuotojų šiam klau lavimus (Pvz., J. G. disertaci vienodumo: įvairiai aprašomi Liudvinavo malūnininko Artungo laužtuvus,!Itii i simui neskiria reikiamo dėme- jos išnašose žymima: „Tiesa“, tie patys šaltiniai arba analo išvyko į šeštokų geležinkelio ____ stotelę __ ardyti!ta • slo. Nr. 161, 1962 m. liepos 11d. giniai atvejai, dedami nevie bėgių. Tačiau Juozas Marcinkevičius galvoja,I0; Knygos ir straipsniai apra arba „Liaudies ūkis“, Nr. 5. nodi ženklai, sukeičiamos lei kad J. Zonolis ir J. Gabrys be bėgių išar Ifu šomi labai nerūpestingai, ne 1941 m., 145 psl., o Iš tik dimo dymo turėjo Ir kitą tikslą — priimti ginklųfIa: duomenų elementų vie tvarkingai ir dažnai iš atmln- rųjų turėtų būti: siuntimą dėl ruošiamo sukilimo. Gautus gini; d • tles. Aprašo pobūdis dažnai Chruščiovas N. Visuotinis tos. lūs turėjo išplatinti vietos dvaruose. 10. Žurnalų numeriai daž toks, kad sunku skirti, ar ap ir visiškas nusiginklavimas— Išardą geležinkelio bėgius nakties metjJ rašoma knyga, ar straipsnis. taikos ir visų tautų saugumo niausia žymimi prieš išleidimo J. Zonolis ir J. Gabrys išsiskyrė su vyrais] Dėl to mokslo darbuotojas tu laidas. — „Tiesa“, 1962, lie metus, tuo tarpu, šitokiu bū ir atvyko į Pediškių kaimą pas Salaseviči J du žymėtini tik tokie tęstiniai ri skirti daug laiko šių apra pos 10. nes turėjo įvykti susirinkimas, kuris tikriaJ šų patikslinimui. Tokie užra šiai dėl vėlaus laiko neįvyko, ir jie tą pačia Lietuvos TSR 1941 metų leidiniai, kurių numeracija didėja iš metu į metus. Jeigu kai taip pat pareikalauja daug biudžetas. — „Liaudies ūkis“. naktį pasiekė Ramonavo k. Vilkelio namu;j periodinio leidinio numeracija laiko Iš kitų tyrinėtojų, no 1941, Nr. 5, p. 145.). Vilkelio namuose pailsėję, išsiruošė Liudvll _ rinčių pasinaudoti nurodyta li navo link. Išėję į vieškelį, Jie sustabdė nufg Peržiūrėjus 1963 m. apgin kiekvienais metais prasideda “ " ’ . ...------- roges. " • 1J , teratūra. Mokslo darbuotojai tų disertacijų bibliografinį ap nuo pirmo numerio, numeriai šeštokų pusės grįžtančias Pasirodi : dažnai nesusipažinę su biblio rašą, galima nurodyti tik vle- aprašuose žymimi po metų. iš Suvalkų išlydėjęs savo poną grįžo į mijct grafijos šaltiniais ir dėl to ną-kltą darbą, kuriam negali Nurodant išleidimo metus, o mus Panemuškio dvaro kumetis. Jis neprieisies (sąrašuose būna rimtų spragų. ma padaryti daug esminių laikraščiuose diena, neturi bū Štame name vykdavo susirinkimai taraudamas sutiko pavėžėti tris ginkluotuufcą ti žymima „m. “ , „d. “ . (Šie asmenys dažnai yra ir priekaištų, tačiau ir jie šiek vyrus, nieko neįtariančius apie baltagvardiii»ai (aukštųjų mokyklų dėstytojai, tiek nusikalsta bfelrirlems rei čių pasalas. Mes neturime galimybės čia nės valdžios organu kaime. Komitetui buvo rs .kurie vadovauja studentų kur kalavimams. smulkiai kalbėti apie spausdl- pavestas uždavinys organizuoti panašaus tipo Tarp kvartų ir Ramonavo miškelių eigilu siniams, diplominiams dar nlų sąrašą. Kas norės smul (ys Stebulis, pastebėjęs plentu nuo Alytau komitetus visuose dvaruose, kurie savo kontBeveik visų šiais metais ap bams, o jų daromos klaidos gintų besitraukiančių baltagvardiečių būrį, iš pTai disertacijų bibliografi kiau susipažinti, galės užsukti rolėn perimtų dvaro ūkį. Ne.trukus buvo ‘persiduoda ir studentams, iš jos sąrašuose pastebimi šie į bibliografijos skyrių konsul įkurta ir Liudvinavo atstovų taryba. Atsto salų nušovė karininką. Nesuradę kaltinant ■ kurių dalis taip pat bus moks netikslumai ir klaidos: tacijų arba pasinaudoti jame vais į tarybą nuo Šilavoto dvaro Išrinko |o, baltieji abipus kelio Išstatė pasalą ir kaiTe lo darbuotojai ir darys tas pa tik šiuo metu ir turėjo pravažiuoti rogėlI d 1. Autorių inicialai nuro esančia literatūra šiuo klausi šeštokauską, Pažėllų Akelaitį, Liucenavo — čias klaidas. Tai patvirtina domi pirmoje vietoje, pavar mu. Tiesa, paskutiniu laiku kovingą kumečio sūnų J. Apolskį ir kt. kuriose sėdėjo Zonolis ir Gabrys. Zonoll■b 'peržiūrėti esantieji kursiniai, dės antroje, o turėtų būti prie disertantai prieš gynimą daž ir Gabrio sužaloti lavonai buvo rasti šešiIne Gerai pažindamas varganą samdinio dalią, ; diplominiai darbai. nai užeina į bibliografijos neatsitiktinai J. Apolskis visa širdimi atsi Pėje. II dl šingai. ; Savo teiginius pailiustruo Lietuvos buržuazija užsienio imperil 2. Neteisingai vartojami skyrių pasikonsultuoti, bet jų davė revoliucijos reikalui ir pasirinko po siu vienu kitu pavyzdžiu iš ženklai: po autoriaus pavar sąrašai jau būna sudaryti ir grindininko - revoliucionieriaus kelią. Ir šian lįstų pagalba pasmaugė Tarybų valdžią 11ka (bibliografijos sąrašų prie di dės, veikalo pavadinimo deda Jie nebeturi galimybių per dien jis negali nesljauilnti, tuvoje. Kompartija nesudėjo ginklų. DabiImi prisimindamas sertacijų, apgintų 1963-aislals mi kableliai, tuo tarpu ten rei tvarkyti pagal bendrus relka kovos draugus, susitikimą Liucenavo dvare buvo pereita prie profsąjunginio judėjimui s: lavimus. Su sąrašų sudarymo su grįžusiais iš Tarybų Rusijos į gimtąsias ;metals I-ąjį pusmetį Vilniaus kalinga dėti taškus. Ungurinių profsąjunga apjungė 6 apliil d Valst. V. Kapsuko v. unlverslnlus dvarus. I i 3. Kartais veikalo pavadi metodika reikia susipažinti apylinkes organizuoti revoliucinio judėjimo jei. (- tete. nimas imamas į kabutes. Ka prieš pradedant rinkti medžia komunistais J. Zonollu ir J. Gabriu. (Bus daugiau) tn 1918 m. Jusulalčio bute įvykusio LludviDisertantas A. V. literatū butėse pagal taisykles nuro gą, kad darbo eigoje ji būtų ksl ros sąraše, pridedamame prie domi tik periodinių leidinių teisingai aprašyta ir nereikėtų ęsl (disertacijos, nurodo 2 nutari- i(žurnalų ir laikraščių) pavadi papildomų jėgų ir laiko sąra ! ] šui pertvarkyti. ;mus. prieš pavadinimą nuro nimai. dydamas kolektyvus ir visai 4. Knygų aprašuose daž A. Jurčiukonienė cu (nenurodydamas šaltinių, ku- niausia ; nežymima leidyklų pa įė, ------- 0-------vadinimų ir puslapių sk., tuo rluose jie spausdinti: ia: tarpu šie duomenys irgi cha TSKP Centro Komi i Rekomendacinės krau'agys- naudingas chirurgijos mokslo tiekimo darbui vadovauja iPr< teto ir TSRS Ministrų rakterizuoja veikalą. Kartais lių operacijos yra viena iš teorijai ir praktikai — telkti m. bendr. V. Triponis. pasitenkinama autoriaus ir Tarybos 1959 m. vasa € Nors laboratorija yra jauniausių chirurgijos mokslo pagalbą gydytojams, gydan rio mėn. nutarimas „Dėl veikalo pavadinimo nurodymu, Neseniai visų studentų di sričių. Jos pradėtos vos prieš tiems ligonius, sergančius šir kūrimosi stadijoje, tačiail . viešojo maitinimo toles leidybinių duomenų visai nejau šiandien atvėrė duris deliam džiaugsmui įvestos 10 metų, tačiau, palyginti per dies ir kraujagyslių ligomis. nio vystymo ir gerini Šiuo metu laboratorija yra siems medicinos fakulteto, gamtinės dujos. Kiekviename trumpą laiką jau pasiekta mo“ ir aukšte stovi po dvi plyteles, džiugių rezultatų. Ligoniai, dar kūrimosi stadijoje, tačiau tų Vilniaus m. gydymo įstaJ TSKP Centro Komi darbuotoja kur'omis gali virti keturi sirgę daugeliu kraujagyslių li ji kasdien auga ir plečia bei gamyklų teto ir TSRS Ministrų žmonės, kada viename aukšte gų. pvz., kraujagyslių spin si. Šiais mokslo metais labo besidomintiems ir norinti] Tarybos 1953 m. spalio gyvena apie 130 žmonių. džio susiaurėjimu, kilusia dėl ratorija gavo naujas, tinkamas dirbti bei padėti spręsti r Ibe: 12 d. nutarimas „Dėl ■ di: TreCam aukšte vieną ply aterosklerozinių pakitimų, dėl rimtam darbui patalpas, o llnę problemą. v priemonių tarybinei pre ta kambaryje, abejingai praei ės aparatūrai, inventoriui įsigyti CMTL širdies — kraujagy telė visiškai sugad'nta ir įgimtų sklaidos sutrikimų ir kybai toliau vystyti“. nančioms pro draugę, pilančią štai apie 15 vai. grįžus stu dėl kitų priežasčių, anksčiau Išskirtos didelės lėšos. >m eksperimentinės chirurgų Tuo tarpu šie nutarimai tu prausykloje į kriauklą barš ai skyriaus vedėjas dentams Iš paskaitų, prasideda buvo laikomi nepagydomais. y rėtų būti aprašyti pagal pa Pagal šiandien turimas dar čius. Jei visi blokų seniūnai J vieni bo sąlygas laboratorijoje pra Doc. A. MARCINKEVIC e!.' vadinimą, vėliau nurodant ko dirbtų taip, kaip dirba IV bėgiojimas iš vieno aukšto į Ligai progresuojant, ’ėl kitą, prasideda ginčai ir bar šios kategorijos ligoniai ne dėtos spręsti sekančios proble 1 lektyvus Ir šaltinius: .aukšto I bloko seniūnė Aldo štl s niai dėl eilės. tekdavo galūnių, o kiti — mos: dirbtinlų-slntetinlų krau na Klbaltė (EF) ir II aukšto REDAKCINĖ KOLEGI1 rst Atvežtas titanas virintam mirdavo. Paskutinių dešimtme jagyslių pritaikymas, atstatant I bloko seniūnė Kmitaitė Al no čių mokslo laimėjimai atvėrė sutrikdytą galūnių ir organų vandeniui, tačiau jis stovi jau bina, apie šiuos dalykus mums rb naujas perspektyvas. todėl kraujotaką, renalinės hiperto mėnuo laiko, o vandens vis Nuoširdus ačiū <qru rer nebereikėtų šnekėti. šiandien daugeliui ligonių, nijos gydymas. Artimiausiu draugams, nėra. prisiminus 1 r i Penki bendrabučio kamba sergančių kraujagyslių ligo liūdesio valandą. Antro aukšto merginų tu mis, suteikiama efektyvi pa metu numatoma pradėti ekspeBuvęs VVU Chemijos fak l’S‘ riai įsijungė į konkursą dėl alete rimenuts, atliekant plastines jau dvi savaitės nėra III k. studentą te bendrabučio kamba šviesos. Langai išdaužyti ne galba. širdies vožtuvų operacijas, pa DIKINIS Vidmantą O kokia gi padėtis mūsų geriausio rio vardo. Sunku pasakyti, tik tualetuose, bet ir virtuvė ir namiškis Č'( 'i Kraujagyslių chirurgija naudojant ekstrakorporalinius bendrabutyje? k; kuris iš jų taps nugalėtoju — dirbtinės 'širdies ir plaučių šiandien gana sparčiai žengia Gerai, tikrai gerai tvarko i se. Teisinamasi, kad nėra stik Gilią užuojautą reiški; k aparatus. t si ketvirto aukšto gyventojos varžovės labai stiprios. lo, negalima įstiklinti langų, pirmyn, tačiau šioje sudėtin kurso draugei KUZMAI i Šiuo metu laboratorijoje Bet argi viskas taip gra kurie vonios kambaryje stovi goje problemoje dar yra daug Valentinai, mirus jos mai Ipi — juk jos kovoja už komu tei. l neaiškių ir spręstinų klausi dirba 12 etatinių darbuotojų, nistinio aukšto vardą. Kiek- žu? Kodėl tik penki kambariai nuo spalio mėn. pradžios. IFF I k. lituanist ........... į n vieną įsipareigojimą merginos dalyvauja konkurse? Kur kiti? Kvla k'aus'mas. ką veikla mų. Dėl to įvairiose pasaulio o 1965 metais joje dirbs 36. <ia prie chirurginių Veikia 5 poskyriai: 1) opera ( stengiasi kuo greičiau įgy- Nežinia, ką galvoja 43 kam bendrabučio taryba, adminis vietovėse to klinikų yra steigiamos specia cinis blokas (vadovas — vyr. ; vendintl. Viską atlikti sąžinin bario gyventojos. Vienintelis tratorė? Chemijos fakuteto I k. a'i m. bendr. J. Sabonis); 2) pa lios paskirties eksperimentinės įvertinimas šiam kambariui dentai reiškia gilia užuoj; Ar negalima būtų į kiekvie gai, stropiai moko merginas Jūratei RAMANAUSKAI ip< savaitinis „Kovos lapelis“, ku ■— nepatenkinamai. Kiekvieną ną aukštą pristatyti dar nors laboratorijos. Tokia laboratori tologinės fiziologijas (vad. — m. bendr. E. Barkaus jos mylimam tėveliui mir P rį leis iš eilės visi kambariai. kartą švaros komisiją mergi po vieną plytelę, na ir paga ja 1962 metų pabaigoje buvo vyr. iri ( Dėl to, kad kitų aukštų gy- nos sutinka su pažadais tvar liau sutvarkyti langus ir švie leista įsteigti prie VVU medi kas); 3) patologinės anatomi jos (vad. — vyr. m. bendr. cinos fakulteto. Ji pavadinta I kytis, bet tie pažadai mūsų są. ( ventojos atsilieka, dalis kaltės Ekonomikos fakulteto fi C'r I abai prašome išspausdinti Centrinės mokslinio tyrimo M. Černiauskaitė); 4) bioche ( tenka tarybai, bet didesnė kal- nešildo — rezultatų gi nema sų-kredito spe: alybės III ( tė — blokų seniūnams, kurie tyti. Negali pasigirti ir 3, 11, mūsų lalška, gal tai ir^'ės su aboratorijos šird’es — krauja mijos poskyris (vad. — vyr. studentui KRISh.'NUI Ji gyslių eksperimentinės chirur laborantė G. Stasevičlenė); 5) ; gana abejingai reaguoja į 21, 41, 42 kambarių gyven tvarkyti mūsų bendrabutį. mirus, fo tėveliams ir gijos skyriumi. Laboratorijos aparatūros konstravimo blokas miesiems reiškia gilią u Pa ; bendrabučio tarybos reikalavi tojos. Kur gi atsakomybės, jautą grupės draugai ir us! (vad. inžinierius V. Mltrikas). pagrindinis darbo uždavinys „Tauro“ bendrabučio mus, ir pačioms gyventojoms, pareigos jausmas? dovė. Visam nelengvam laboratorijos yra gana sunkus, bet labai gyventojai N. DAINAVICIUTĖ iki besirūpinančioms tik savo vieVa Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuve. ( LV. 12250 Už. Nr. ita «Cobctckhh cTyaeHT» (OpraH BMabHioccKoro rocyaaocTBeHHorO yHM»epcMTCTa). t ■ šk' v* T<
DIRBTINĖS KRAUJAGYSLĖS TARNAUJA ŽMOG
Apie „Taurą“
bendrabutį
Apie musų