Visų šalių proletarai, vienylitis!
TUDENTŲ MOKSLINI DARBĄ— o U r>s a. ii ro u-
Į AUKŠTESNĮ LYGĮ
nivers.telo studentų moksdraugija jungia 64 moksis būrelius, kuriuose dirlaugiau kaip 1400 narių, 34% visų ■ . universiteto cntų. Studentų mokslinė :i- iglja palaiko glaudžius s. is su Įvairiomis šalimis, a- ublikos aukštosiomis mo■a- omis. 1962-63 m. m. 58 si > nariai savo pranešimus tų tė Maskvos, Leningrado, o- ivo, Odesos, Lvovo, Tbilins Jerevano, Baku, Tartu, en no, Rygos, Archangelsko, 19 ;nežo, Kazanės, Garaino ir 'je gelyje k.tų šalies ir reskl likos aukštųjų mokyklų 5 u entų mokslinėse komertnse. Do.ugiau kaip 80 darno juvo pateikta respublikinei isų cntų mokslinių darbų apkurių daugelis buvo rši, ai, us. mėti LTSR Ministrų Ta iii is Aukštojo ir specialiojo ,es- irinio komiteto diplomais iš arbės raštais. Gerai buvo rus, tinti universiteto studentų lyti :ai ir visasąjunginėje ap3j a, oje. Šar tudentų mekslinio-tiriamokių larbo tematika yra sudaroink atslžvelgiant į TSKP prones iškeltus uždavinius taetu nio mokslo srityje. A'skiraiih mokslinių būrelių veikla čių sėkmingai deriname, su ■iau droš sprendžiamomis proačii nomis. Daugelio būrelio nūs ndžiames temos yra susi įdvl es su respublikos įmonių, nu 'gų ir organizacijų prakodo vcikla. Kai kuriuose fana etuose (Medicinos. Ekonoriei cs) i mekslinį-tiriamąjį totu ją sėkmingai Įtraukti nerdii aizdinio ir vakarinio skyis studentai, o taip pat ir ........................... slg rersltcto absolventai,, šiuo ftai u dirbą praktinį darbą. P ’ačiau, nežiūrint to, mūsų am ■ ersiteto studentų mokslika agė darbas yra nepakankamanol lygyje, o atskirų fakultetų nokslinių būrelių veikloje jeri dideli darbo trūkumai. I L Caip taisyklė, beveik visuo>ab|mokslinluose hūrel.uose lasilpnai dirbamas ideologid arfas. Savaime aišku, vieno ar kito mokslinio eito veikla turi būti kontruojama vienai ar kitai islinei-praktlnei problemai gsti. Tačiau tai nereiškia, mokslin o būrelio veikla i apsiriboti tik vienos c’alybės atskirų temų naįėj’.mu. Mokslinių būrelių iai turi būti aktyvūs moksnes beveik la propagandistai, studentų mokslinės drau:1a t ris to. ,sta oja ntii m lesija. . . Sis žodis ypač dina pirmakursius, kurie lgy ės pirmąją sesiją mūsų ži■gi. iirie Universitete. J’e dar ai neįsivaizduoja, klek tai IC e'.kalai’s energijos ir žinių, ’ėl visose grupėse buvo suštl susirink’mai, kur buvo GI, rstomi klausimai apie monosl eigą. Ypač tai buvo "jrbu I ku-so geografams, iru r|edus rezultatus, paaiškėjo, n į šioje grupėje buvo bl’olankomumas. Suslr’nfak l.'S'as ’ nta ie dalyvavo III k. stiK’e^tė n ta č’onytė Z., kuri papasakoiki s kaip reikia ruoštis sesi'ai. iki: kurso geologai susirink me IAI ipaž'no s,u bendra egzamiTiai įska'tų rink'.mo tvarka, ist nusprendė, kad pradžioje da ruoštis lndlvld.ual’ai o to grupelėmis pakartoti, a'šk’nt! nesuprastas vietas, tpės vadovas drg. Koodrapabrėžė. kad svarbiausia iruoš me sesijai — darbas. k. biologų kurso susidmą atė’o dekanas drg. )msk's. Jis pažymėjo, kad rb’ausia gerai pasiruošti I.’al. o tada ir pats sunuslas egzaminas neatrodys kus. )Ja, o vyresnių kursų stu r. mtai, jau gerai žino ką šk'.a sėslia. Ta! ataska'ta v'są darbą semestro bėgyTodėl dabar pats svarbiau-
gijos nariai yra komjaunuoli-., reikalinga aktyviau Įtraukti ir kcmun.stus. Pagrina.no SMD organiza cinė grandis yra moksl.niai būreliai. Todėl, siekiant pa gerinti SMD darbą, Lūtina suak.yvinti mokslinių būrelių veiklą. Ne paslaptis, liad blo gai dirbančių mokslinių burel ų univers.tcte yra nemaža. Tai rusų tarybinės literatūros, rusų kalbos vertėjų, prancūzų kalbos vertėjų ir kiti būreliai. Savaime . suprantama, kaū at skirų mokslinių būrelių darbo sėkmė priklauso nuo būrelio narų aktyvumo. Tačiau ne mažas vaidmuo organizuojant mokslinio būrelio ui.rbą. pri klauso atskiroms katedroms, ir turelių temat.ka rodo, kaa ei lė IFF, TF, EF katedrų ma žai domisi būrelių ve.kla. Mokslinių būrel.ų pasirinktos temos yra atsitiktinės, netur.nčios jokio ryšio sv. katedrų sprendžiamomis problemomis. Mižai kompleksinio pobūdžio temų. Be to, labai pasyviai SMD darbe dalyvauja kai ku rių fakultetų dėstytojai. Pa staruoju metu yra beveik nu sistovėjusi taisyklė, k:, d būre lio mokslinis vadovas yra kartu ir daugumos būrelio na rių nagrinėjamų temų vado vas. Tai gerai. Tačiau nepa kenčiama, kai dar yra tokių dėstytojų, kurie nevadovauja nė vienam SMD nariui. Gal dėl šios priežasties, gal dėl studentų abuojumo mokslinis darbas univers.tcte yra antra me plane, palyginus su kitais visuomeninio darbo barais. Ne paslaptis, kad kiekvienas studentas kur kas aktyviau dalyvauja saviveikloje, sporte ir kitame visuomeniniame dar be. Ir čia didžiausia kaitė tenka konkrečioms katedroms, dėstytojams, komjaunimo organizaci’cms, kaltė tiems, kurie nuo pirmų ų žingsnių univers.tcte neiskiepUo meilės moksliniam darbui. Gyvenimo patirtis redo. kad I kurso stu dentas atsineša į universitetą nemažą visuomeninio darbo patirtį, būna neblogas soorlin’nkas, saviveiklininkas ir pan. Gi į universitetą rečiau ateina žmonės, turintieji supra. timą apie mokslinį darbą. Tai gi. paprasčiausia gyven.mo logika, kuriai iki šiol nepri taria dauguma dėstytojų, do centų ir net profesorių, reika lauja įtrauki studentus Į mokslinį darbą nuo pat plrir.ų’ų studcn'iškų dienų. Ly giai taip, kaip nuo pirmo kur so Įraukiama į saviveiklą, sportą ir t. t. Manau, kad
❖
Sesiją pasitinkant s’as uždavinys pasiruošti sesijai. Su tokiom mintim II kurso biologai, II k. geografai ir kitos vyresnių ku sų grupės susirinkimuose svarstė kon krečias priemones, kaip ge riau pasiruošti sesijai. Nedaug laiko praėjo nuo tada, kai c'abart nlai III k. geografai buvo laikomi pačia blogiausia grupe pagal’ pa žangumą. Dabar gi va'zdas iš pagrindų pasikeitė. K’ekv'enas studentas gerai ruošiasi po’it’nės ekonomijos sem na rams, skaito spec'alia l’teratū~ą užs'enio kalba. Siekdami geriau įsisavinti žinias, laiko ka' ku-’iuos egzam'nus dali mis, palaipsniui atslska'.tlnėja už praeitą kursą. Nesentai išla'kė fiz'nės geografijos egza mino dal!. Studentų žinios bu vo įvertintos tik ge-al ir laba! ge-ai. Taip pat sėkmingai iš laikyta Ir ka-tografijos egzamino Il-o’i dalis. Ir tai ne vlen’ntelė grupė fakultete. Ne mažiau 1kruopšč’al ruošias! sesijai ir kiti kursai. Na, bet Išvadas daryti ankst'. Darbo rezultatai paaiškės sesijos metu. (Mūsų inf.)
penkeri metai SlVix» veikloje austų apčiujp.amus rezultatus. STUDENTŲ DRAUGIJA TU RI TAPTI PAGRINDINIU iR PASTOVIU MOKSLO DAR BUOTOJŲ REZERVU. Katearus, mokslin.ų būrelių vadovai turi stengt.s. kad stu dento mokslinis darbas nesi baigiu jo pranešimo perskai tymu turelyje ar konferenc.io je. Būtina studentų moksl.nius darbus drąsiau skelbti spau doje ir atskiruose rinkiniuose. Tenka paslcbėti, kad atskiri būreliai yra nemaža nuveikę šioje srityje T.i vokiečių kalbos vertėjų turelis, atspaus dinęs ..Tarybinėje moteryje“ Falados pasakas, anglų kal bos vertėjų būrelis, paruošą Stcinbeko apsakymų rinkinį ir pagal leidyklos sutartį verčiąs Hemingvėjaus apsakymus, puslaidininkiu flz.kos ir optikos-spektografijes būreliai, atitekantieji tyr mus ūkiskaiti nių sutarčių pagr.ndu ir. pan. Svarbiausias studentų moks linio darbo patlkrln mo etapas yra kiekvienais m-tais orga nizuojamos konferencijos. Nors beveik visi konferencijose skaitomi pranešimai yra iš anksto apsvarstyti tureliuose, tačiau pasita’ko ir silpnų, ne aktualia tematika parašytų pranešimų. -A'eityje ruošiant mokslines konferencijas, reikia s'engtls, kad jes sudomintų daugiau studentų, kiltų daugiau diskusi’ų. Šiam tikslui būtų tikslin ga pranešėjui parinkti oponen tą (kuris ir pradėtų diskusijas). Šiais mokslo metais XV. I studentų mokslinė konferenci ja numatoma organizuoti anks čiau negu praėjusiais metais, t. y. kovo mėn. II-oje pusėje. SMD Taryba šiais mokslo me tais paruoš skaitomų praneši mų tezes. Tai reiškia, kad stu dentų moksliniai darbai turės būti paruošti žymiai anksčiau, negu praėjusiais metais. Atskiruose fakult°tuose (EF, IFF. TF FMF) XVII-!ai stu dentų konferenc’'ai ruošiama si neaktyviai. Geriau organizuo'a darba chemikai, gamti ninkai, medikai. Nepaprastai sunki problema — geriausių studentų moksli nių darbų paruošimas Visasą'unginlrm ko"lursUi. Šiais metais musu SMD atstovauja taip pat palydinti mažas dar bų skaič'us. Išskvrus Medici nos ir Chem'jcs fakultetus, nė vieno fakulte‘o SMD Tar' ba ir atskiros katedros nenuveikė reikiamo dr.r’-o šioje srltyie. Rn'kia pastebėti, kad praėju siais rneta’s Choml’os ir Gam tas fakultetu studentu m^ksli”ial darbai buvo grąžinti iš Visasąjung’n'o konkurso, kaip blogai iform'ntl. Studcn'ų nmks’in's darbas yra vienas iš sverb'ausiu jo veiklos pusių. Būtino. kad darbas mcks'’ntuose būreliuo se bū'ų at’t’nkrmat skatina mas ir Įvertintas Gerinti stu dentu mcksl'”i darbą — tokia turi būti kiekvieno studento, d’stytojo, profesoriaus parei ga .T MACKEVir’TTS EF dėstvto'as VVU komjaun’mo komiteto narys
(IKNtU
k
/ILN1AUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, 'ARTINK) KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų
Nr. 34 (409) 1963 m. gruodžio 19 d.
Kaina 3 kap.
DRAUGŲ SESIJA įtemptai žiemos cgzam’nų sesijai ruos asi Valstybinės kon servatorijos studen tai. Nėra tokios d e'.03, kad šioje aukš tojoje meno mokyklo je viešpatautų tyla. Studentų muzikinis gyvenimas nenutru sta nė minutei. Iki vėlyvo vakaro audi torijose liejasi dai nos/ girdisi fortepijo no garsai, skamoa melodingos kanklės, verk'.a s muikai. Geras pasiruošimas sesijai parodys, be abejo, ir gerus rezultatus. Nuotraukoje: Sty ginių i strumentų katedros trečiakursiai Kristina Bartkutė ir Alfredas Klimas tik rina aplikatūrą ir štrichus, o po to Jie du repetuos Vivaldl koncertą dviem smui kams a-moll.
O Dailės instituto pramonės gaminių moc'.ellav’mo ir meni nio konstravimo fa kultetas įkurtas, pa lyginti, neseniai. Tais pačiais metais į fa kultetą įstojo Roma ną Kungytė, o metais vėliau ir Gėrė Kai rytė. Dar vieneri— dveji atkaklaus dar bo metai, ir šios dvi merginos su c’allininkų-konstruktorių dip lomais išeis į gyveni mą. Nuotrau k o j e: Penktakursė R. Kun gytė (stovi), prieš pradėdama iš molio ir gipso modeliuoti stal'nę skaičiavimo mašiną, dar ir dar kartą peržiūri brėži nius, sutlksl'na mat menis. GI šalia d'rbanti ketvirtakursė G. Kairytė jau baigia modeliuoti pneumati nį kūjį.
R. Mačiuko tekstas ir nuotraukos
Taip ruošiasi fizmatai
Sesija artėja nesulaiko- tai įmanoma, užpildyti spagas pasivyti draugus. Ir kaip mai, vieniems žadėdama žiniose. keista, kad grupėse tokio tin džiaugsmą, sulaukus puikiai Apie tai buvo kalbama giniai net globojami. Štai kad 'vertinamo r-usmečio pusmečio darbo, FMF komjaunimo ir profsą ir toks pavyzdys. Padidinus kitiems — bemiegos naktis. jungos aktyvo pasitarime. stipend jas, grupėse buvo dali Anie Ją reikia pagalvoti labai Svarbiausia. į ką buvo at namasi, ir skolininkai neraus rimtai, ypač tiems, kurie dar kreiptas didžiausias dėmesys, dami pasiimdavo savo dalį. turi skolas iš praeitos sesijos, darbas grupėse, nes tik gru Arba dar. Konkrečiai, pirma o tokių dar yra užsilikę. ŠĮ pės kolektyvas gali padėti at me kurse viešpatauja. toną priversti jį viskam duoda, kaip tik tlngiNeseniai I geografų kurse mėnesį svarbiausia yra, klek siliekančiam, , niai, o no aktyvas. Yra gruįvvko susirinkimas tema (pių, kuriose aktyvas ypač „Kaip sustiprinti kolektyviš (stengiasi, tačiau tai „vadai be kumą ir draugiškumą“. Susi Varmijos“, kaip pasakė proderinkime pasisakė daugumas ’kanas doc. Raudeliūnas. Iš viso grupių narių. J’e pasiūlė ei'ę (pirmame kurse, o iš dalios ir priemonių draugiškumui sus( •’trt.me. stu.dcn'ai mažai galt’printl. Daugumos nuomone Ivoja apie mokymąsi. Fakulte nutarta organ.zuoti kuo dau te labai daug šturmavimo. giau išvykų, ekskursijų po Vilnių. Planai netrukus buvo ♦ X* pradėti Įgyvendi itl. Studen tai apsilankė E’fos gamykloje. Ten jie sus’pažino su magne tofonų gamybos procesu, su gamyklos Išturi ’a. Jie tikisi, kad tok'os išvykos ne tik pa keis sutvirtinti kolektyvą, bet ir pažint! sost’nę. Gamtos fak. informacija Pasitarimas nutarė grupėse Ar \ pravesti susirinkimus dėl pa siruoš mo sesiįai. leisti pažan gumo. lankomumo biuletenius, suvestines. iškr.Firti didžiau sių tinginių sąrašus ir taip
Gyvename draugiškai
IKI SESIJOS PRADŽIOS; LIKO 12 DIENŲ
KAIP JĄ SUTIKSI,
BRANGUS DRAUGE?
9
KODĖL AŠ TYLIU?
Sesi iš vienuolikos
Slų metų lapkričio mėn. 27 —30 dienomis Tartu univer sitete įvyko šeštoji jungtinė Pabaltijo respublUų ir Balta rusijos TSR studentų-medlkų konferencija, kurioje dalyva vo studentai iš trylikos šalies aukštųjų mokyklų. Konferen cijos darbas vyko astuoniose sesijose. Buvo perskaityta 113 mokslinių pranešimų. Konferencijoje dalyvavo ir mūsų universiteto medikų grupė, kuri perskaitė 11 pra nešimų, iš kurių 6 buvo atžy mėti, kaip labai geri, ir šių darbų autoriai buvo apdova noti. Gero įvertinimo susilau kė II kurso studento A. Ado maičio ir IV kurso studentės G. Stonkutės darbas „Pieni nių dantų kalimasis“, V kur so studentų Gašlūno V„ Dudytės A. ir Maknavlčiaus S. darbas „Kepenų kraujagyslių ir tulžies takų introorganinė segmentinė struktūra“ ir kiti. Be to, konferencijos dieno mis aplankėme Tartu muzikinį
dramos teatrą, susipažinome malonios, šiltos šypsenos Apie tai galvojau jau se vienintelį mano draugą — davau iš jų savo adresu rep su vienu seniausių šalyje uni MF SMD Taryį), niai. Gal nuo tada, kai gru motiną. Sesutė buvo mažutė, likų — kartais švelnių, drau versitetų, aplankėme klinikas, pirminink; pės draugai pradėjo mane bar bet ji daug ką suprato, ir mes giškų, o kartais skaudžių ir pabuvojome studentų kavinėje, R. KEMEŠY! ti ir kritikuoti už silpną mo dažnai apsikabinusios verk kandžių, į kurias visada jaut klube, turistinėje bazėje. Ir NUOTRAUKOJE: Ple; kymąsi. Jie manęs prašydavo davome, visur mus lydėjo estų svetin nio posėdžio metu Tartu guosdavcmis ir riau reaguodavau. Kažką jos pasiaiškinti, c aš tylėjau. glausdavcmės krūvon, lyg iš- padarė ne taip, nemokėjo sa gumas, nuoširdumas ir geros, versiteto Akių salėje. „Kristina, na kodėl gi tu ty gąsd.ntos avelės. Štai nuo ta vo dėmesiu ir švelnumu su li? Pasakyk, kas tau trukdo da, gal būt, ir prasidėjo. Ta žadinti manyje viltį, kad aš mokytis, kas trukdo būti akty- pau užsidariusi, tyli. Neturė čia galiu rasti nuoširdžių vesniai, linksmesnei? Mos gi jau draugų, kuriems galėčiau draugių, kurių jau keleri me draugai — padėsim tau“, — pasipasakoti savo džiaugsmus tai tr.lp troškau. kalbėjo karią viename susirin ir rūpesčius. Štai ir išėjo taip, kad gru kime grupės draugai. Drau pės draugai susirūpino man.ml Kai pastebėjau, kad mano gai? O ar aš turiu draugų? motina daug daugiau dėmesio tik tada, kai pamatė, kad man einasi mokslas. Norit, aš jums papasakosiu kreipia patėvio vaikams, mus sunkiai Daug aš tą kartą išgirdau viską iš eilės. Augom mes tik retkarčiais prisimindama, frazių, pasakytų griežtu ir išvažiavau iš namų. Negalėjau dviese su sesute. Mūsų šeima ilgiau būti tokioje aplinkoje. piktu tonu, kurių kiekviena buvo vientisas ir darnus ko Gyvenau pas senelę. Motina kaip peilio rėžiai pasilikdavo giliai manyje. Aš ir vėl ken lektyvas — mes buvom ge aprūpindavo maistu — ir vis tėjau. blaškiausi ir jaučiausi kas. Ji net negalėjo žinoti, riausi draugai, buvom laimin nes draugai ma kad tais duonos trupiniais ne nelaiminga, gi. Dcj?., likimas neleido il užgydys žaizdos, atsivėrusios nęs nesuprato. O, pasakykit, nejaugi negai džiaugtis laime — anksti naivioje, gyvenimo nepaž’sžmogus, kuris mane mirė tėvas. Ai skaudžiai per tančioje, trokštančioje meilės atsiras suprastų, apie kurį aš galė sieloje. O ir tie trupiniai man gyvenau tai. Juk aš mylėjau buvo tokie spangūs ir nemie čiau pasakyti — tai meno ge savo tėvą! li. .. Aš vengiau namų, bė- riausias draugas. Toks, koks Taip, netekau draugo, pa gau nuo jų — kaip paukštelė man buvo kadaise tėvas. galbininko, užtarėjo. Visus kartą pajutusi laisvės džiaugs A. SIMANAVIČIŪTE savo jausmus ir viltis aš su mą. iau niekada negrįžta į dėjau į motiną. O, kaip aš narvelį. laukiau iš les motiniško švel Prieš mane didelės nelaimės kovoti. Reikia mokytis duos abejingumui, Atvažiavau į miestą. Man, numo, mielo žodžio, padrąsi ištiktas žmogaus la'škąs. Bet dirbti“. smaugtų vos gimusią. svajt ri UŽ KOMUNISTINĮ mergaitei iš kaimo glūdumos, nančio žvilgsnio! Bet... Grei tai ne pagalbos šauksmas, tik ..Nusprendžiau sistemingai Svajonę, kuri sudaro žmog tai pamačiau, kad mano moti miestas atrodė cypiantis, tarš atviras ir nuoširdus pasakoji mokytis. Pirmiausia kalbas: gyvenimo turinį ir prasmę. Ed VARDĄ na — ta pati motina, kuri kantis, šniokščiantis ir kosin mas apie vieną likimą, apie rusų ir lietuvių. Vasarą viena Alb. RAUDONI! k mane augino ir puoselėjo, rū tis mechanizmas. Mane gąsdi džiaugsmus ir rūpesčius. Kuo mokiausi. Dabar ji (maskvie IV kurso istoriką: b Neseniai redakcija gavo pinosi manimi ir glamonėjo, galiu padėti? Tik tuo pačiu. tė) surado man mokytoją, nuo neakivaizdininką E laišką. Nutarėme, kad jį bus aš jau nebe ta. Aš apsirikau, ne no jo triukšmas — taip, visiems O to labai maža. stabią moterį. Sunku su lietu naudinga paskaityti. ir nes aš buvau užaugusi begali suradau jojo to, ko troško jau „Dėl „techninių“ kliūčių“, vių kalba — neturiu pažįsta „Gerbiama Redakcija, ir na mano širdis. O, kaip aš nių laukų ir vaiskios dangaus mūsų — rašoma laiške, — „Jau mo specialisto. O kalbą man bendrabučio Nr. 5 gy d nusivyliau, kai, nepraėjus nei mėlynės horizonte. Pradžioje ventojai nutarė kovoti už ko dvylikti metai nevaikštau. Ir reikia mokėti tobulai. Gimė metams po meno tėvo mir munistinės buities vardą. niekados nevaikščiosiu. Be svajonė versti grožinę litera ties, ji ištekėjo už jo brolio, aš pasimečiau ir tapau dar Eendrame 1963 m. balandžio mėn. 8 susirinkime priėmė protiškai norėjau mokytis, bet tūrą. Pagaliau, jei ir nesu Cheminės kuris vedė ją tik dėl išskai tylesnė ir uždaresnė negu me fak nuostatus, įsipareigojimus. mokyklą lankiau tik ketverius kaupsiu tiek žinių, kiek reikia .o TN-0 gr.techno.ogijos studentai nuyyl čiavimo! Kas gali suskaičiuo anksčiau. metus. . .“ vertėjui — dirbsiu ką kita. Juos mes Jums atsiųsime vė Radviliškio rajono Tyrulių ti mano begalines ašaras, kas ę palaidoti cavo gri ,.. . .Aš praleidau 11 tuščių Jūs visi buvote ar esate liau. Universitete jau prasidėjo venvie gali išmatuoti bekraštį skaus jauni draugą, komjaunuolį Igną ir suprasite mane, kad žiemos sesija. Po jos ketvir limą. Taip pat nutarėme Įsteigti metų. . .“ mą, kurį aš tąsyk pergyvenau. aš troškau ,,. . .Buvau įsitikinusi, kad tieji kursai išvyks į pedago Vietinės vidurinės mokyk turėti gerą artimą medicininį punktą visuomeni Manyje lyg tai kažkas nu draugą, ne, daug daug gerų partinės, organiza niais pagrindais, Jį aptarnau- gėda tokioje padėtyje gyven ginę praktiką. Rasistai ir 11- durpyno trūko — gal būt nutrūko draugų. a.>stovai bandė įtikinti mirus Bendrabutyje aš ra s me mes, IV, V, Vi kurso stu- ti. Žmonių žvilgsniuose ma tuan'stai, išvykstantieji į Že ' tėvus, atsisakyti sumanymo paskutinis siūlas, siejas ma dau triukšmingas, linksmas ir dentai-medikai. Todėl prašo- čiau nebylų klausimą: kam maitiją, prašau, neužmirškite doti sūnų su religinėmis ap? ne su motina... Negražu ią be galo gyvos merginas, mis, tačiau tai nepavyko. R? me per laikraštį pranešti vi- jai gyvenimas? Gėdinausl iš šio adreso: smerkti bet aš kitaip negalė rios viena už kitą garsiau ku jo laukti, kad ir atvykę stu< gyvenau...“ pa slems mūsų unlverslteto stuRaseinių raj., tai veiksmingai palaikys vieti jau. Aš negalėjau patikėti, sakodavo savo įspūdžius, var dentams, kad medicininis ...... tik šį pavasarį sužino Visuomeninių organizacijų r kad mama, taip gražiai gyve gus ir džiaugsmus. Man neli ..Aušroskolūkis monę. nuo jau apie moterį maskvietę. nusi su mano tėvu ir jo mir ko vietos tarp jų — jos su punktas veikia kasdien min. Marija Steniukytė “ . Deja! Atvykę mūsų studen 18 vai. iki 21 ve.l. 30 Jos liKimas mane sukrėtė. Pa priėmė tėvų pasiūlyta la:dotu ties patale prižadėjusi pati balsais pripildydavo pil Prašome visus studentus nau- rašiau. Vienas geras jos žo D'delę paramą galėtų su- ceremoniją su religinėmis a viena mano išauginti, už nie savo gom's. Nors iš 18 mūs1' stuc ną kambarį juoko ir įvairių telkti* ir vertėjų būrelis. Na, dotis mūsų paslaugomis. dis — ir man gyvenimas pra ko netekėti — ji savo žodį garsų, o aš sėdėjau nuošalyje. tų 15 komjaunuolių, jie re šviesėjo. Supratau, kad gyven bet tikiu, kad filologų tarpe mė Bendrabučio Nr. 5 veiksmingų priemonių is sulaužė, pamynė po kojomis Nemokėjau prisitaikyti prie atsiras žmonių, kurie nepasimedikai “ ti — ne gėda, kad reikia tik kinti mirusiojo tėvams, i paskutinį mano mylimojo tė triukšmingų draugių, nes na •komjaunuoli, tarybinės auk velio norą (jis žinojo, kad jo muose sios mokyklos studentą, neti niekad nedrįsdavau laidoti su religinėmis apeigor st brolis neabejingas mūsų garsiau prakalbėti, pareikš 1 __ nu .. kt kad tai nesuderinama su ūkiui)! Tai buvo skaudžiausias savo nuomonę. Linksmosios pasaulėžiūra Ir ir principais. T či pasielgti studentus paragino ir žiauriausias smūgis mano merginos manęs net nepaste vietinės vidurinės mokyklos ta bėdavo. nepasigesdavo, kartais rektorius bei rajono ' ]part nedideliame gyvenime. tii komiteto atstovai. Jos paklausdavo manęs, kodėl Tačiau mūsų studentai S re Patėvio aš nemylėjau, tie aš tokia tyli, su nieku nekal nepadarė, dar daugiau dj siog nekenčiau, nes jis atėmė bu, nedraugauju. Dažnai gaudalyvavo la dotuvių c< be Paskutiniais metais kapita psichologijos ir prietarų lieka doti kai ką iš amerikiečių su- patys monijoje, nesugebėdami įžiu listinėse šalyse, ypač Jaunimo nas partija laiko komunistinio perfilmo „Kleopatra“, kuris tame nusikaltimo cavo prii gJ ■ SLSLSLSLZ&SLSLSLSLSUULA&^^ tarpe, sumažėjo religingu auklėjamojo darbo sudėtine ir įkvėpė tėvą Emilijo bibliji- pams, pasaulėžiūrai. Negi rei gi! įžvalgumo, nlo filmo statybai. Aišku, daug didelio politinio mas. Štai pvz. Anglijos, Bris dalimi. dė jog toks reiškii Ankstesniais laikais bažny ką teks pasigaminti ir patiems. suprastum, tolio mieste studentų draugi kai karsto priekyje nešar Ja jos pirmininkas pareiškė, jog tininkai draudė tikintiesiems Jau pastatytas 150 m. ilgio, kryžius, užpakalyje eina ki re karstą neša stuc dabartiniu metu 30% studen skaityti bibliją, Bijojo, kad 25 m. pločio ir 15 m. aukščio ras. o patį kepuraitėm jaunuo tų netiki, 30% — abejoja ir ten neatrastų ko nors. Dabar Nojaus laivas. Pilnu tempu tiškom komunistinės jaunimo są’un jie bijo ko kito: labai jau re vyksta Babilonijos pokšto sta nariai, yra ne kas kita, kaip ■40% — priklauso įvairioms lauki, nesulauki. O kartais Sninga. Sninga. . . Siaučia, sisakymas jausmo, žmogiško ( tai mūsų laikų žmogus paima tyba. džiūgauja snaigės, besisukda- net baimė apima: ar ateis ji, religinėms sektoms. mo ir, pagaliau, logiško polit į rankas šią knygą. Reikia Tokia padėtis bažnytininkus mos ratu, tarsi šokdamos val ar rasi ją? Gal tai bu's ne Ekonominį efektą duos ir protavimo stokos išdava. Fa!< ieškoti naujų „šventojo rašto" kostiumų šie studentai laidotuvių i artistams paruoši kai są. Su vėju. Jos skuba prie ta? Gal ne ji bus siuntusi priverčia griebtis įvairiausių, populiarinimo tu tapo nuolankiais bažnyi priemonių. O net ir pačių kraštutinių prie Tavo lango, nedrąsiai, glau snaigių ir saulės laiškus? mas. Čia teks pasidarbuoti tarno — kunigo bendražyg.’a Bet sukrunta vėjas, susuka monių tam, kad prisitrauktų jeigu panaudojus kino meną! vienuolėms. Ar turi teisę po viro to 1 Tačiau kokie džiai lipdo ant stiklo raštus... italų prodiuseris Di kostiumai turi būti? Juk pagal gr. komjaunuoliai kalbėti, Aš žinau, Tau patinka tos snaigių sūkurį ir bloškia į tikinčiuosius prie bažnyčios. no Irdeštai Laurentis nusprendė su bibliją Adomas ir Ieva, taip jie žino VLKJS Įstatus, kuriu vis langą — ir tu pamiršti visas Ir štai Anglijos dvasininkija vėjavaikės snaigės ir tas pa yta jog kiekvieno komj kurti 12 vai. filmą pagal sakant, buvo kaip kad juos nvro abejones. Tu tiki, tu žinai, randa išeitį vienoje bažnyčio nuolio pareiga — būti kovir ku sakiškas piešinys ant stiklo. biblijos temas. Kad, gink die ateistu? žinoma, ne! su; Tau atrodo, kad tuos nuosta jog ją surasi, nes tai JI tau je, vietoje mak'aknygių klau ve, nepažeidus biblijos „moks motina pagimdė. Beje atleiski Toks mūsų komjaunuolių Jai pyklose išdėstyti žurnalai, te, juk jie pagal biblijos siu bius piešinius, tuos nuosta sniego laiškus rašo. pr.ncipingas elgesys padarė Vėjas aprimsta, snaigės su laikraščiai, antroje — vyksta lų“ kanonų, italas į pagalbą žetą, nebuvo pagimdyti. Ta dėlę neigiamą įtaką vietini; sto bius žodžius iš snaigių rašo daugybę konsultan čiau Jie buvo nuogi. Ir gyven.ojams, ypač moksleiv M( ji. Taip, tu tik vienas moki pasi, krinta, švelniai vilioja šokiai — pasilinksminimai, pasikvietė tų iš katalikų, protestantų, štai tėvui Emilijo Iškilo pro iimonių įsitikinamai, pasaulė noi tave išbėgti į lauką, gaudyti trečioje bažnyčioje — kavinė, skaityti tuos keistus laiškus. išryškėja kritiškais morr judaizmo ir netgi musul'monų blema, kaip atvaizduoti pir ra jas, glaust prie skruostų, su prie kurios įėjimo Iškabintas TN-0 gr. komjaunuoliai jai Jos laiškai!. . Jie visiškai tikybų dievo tarnų tarpo. muosius žmonės Jų nuogume? tais. rodė, kad jie nesugeba s ko! šildyti savo kvapu jos pasiun meniu. Tikslas aiškus — ne nepanašūs į kitus. Juk jie ne Priešingu atveju juk gali su orentuoti atsakingomis aplir rašalu ir ne popieriuje rašo tinius. Ir tu bėgi, bėgi į svarbu ką veiks tikintieji baž mažėti būsimų žiūrovų skai Plūkėsi vargšelis ištisus tris bėm«s, nemoka tinkamai apg ml: pražydusią gatvę nyčioje, svarbu, kad jie ateis bet išeities taip ir savo įsitiknn.mų. mi. . . Vasarą ji atsiunčia tau šerkšnu vei čius, o tai kam tada išleisti mėnesius, Jų elgesys liečia ne tik j nesurado. Galų gale nutarė asmen.škai. saulės šypsnį beržų viršūnė lauki jos. Tu būtinai šiandien ir dvasiškija turės pe?ną. vie filmo statybai 13 milijardų Jie ats.ovavo Kai mis ir miško vėsą paupy. sutiksi ją. Ji ateis. Kitaip ne Tačiau nereikia pamiršti to, lirų, kaip kad ruošiasi daryti visiškai praleisti šią pavojingą Politechnikos insticu.o komjai žln vietą. Be to, tėvai paulinai, mo organizaciją. Pagal jų ele Paskui siunčia paraudusius gali būti, neš tie laiškai juk kad ir mūsų respublikos dva de Laurentis. savo kino šedevrą ruošiasi iš galima daryti išvadas ir a igj klevų lapus ir vėją, plėšiantį tikrai jos ir tu jos lauki. siškija keičia savo veiklos Pasiruošimas filmavimui leisti tik 1967 m., o de Lau KPI komjaunimo organizac tik: apsiaustą. Ir tu sus'mąstal metodus ir formas. Štai Šila politinį-.dė inį lygį aplamai. T R ŠILAINYTE prie lango, bežiūrėdamas į ra lės bažnytininkai įvertino vyksta pilnu tempu. Scenaris rentis su pasaulio sutvėrimu gr. komjaur.uol.ai padarė g II k. FMF tų štabas ruošia kadrus rojuje musų instituto komjaunimo or tlk'.sr susidoroti kur kas grei nizacijai. sotą nuo lietaus ašarų stiklą. spaudos laisvę ir įėjimą į baž ma už jo sienų. Plati reklami čiau. Tu jauti, kad tau trūksta jos nyčią papuošė sienlaikraščiu. ir Šios grupės komjaunuoliai kai kampanija nuostabiom's vu t>vdidty;i ir kad Ji tavęs labai laukia. vo svarstyti cnemines cheminės lenine tccTmc n x Plungės rajone klebonėliui nė Tač'au kaip nesistengtų re gijos <,*’ O laiškai tyliai šnibžda: „Ieš Iš filologų gyvenimo I nusibodo klausytis senosios spalvomis piešta būs'mo b'.bll...fakulteto ---- komjaunimo - . ... i^zs elgesys, pažeidžia) žisieriai ir operatoriai, kokio re. Jų jinio k'no šedevro puikumą! kok manęs, ateik, surask. . .“ VLKJS (s.atus, tarybinės mos':va vargonų muzikos ir „velykų“ Ir staiga iš ’aviktškas smū mis spalvomis jie nepuoštų lės principus, buvo pasmerk Ir tu eitum, bėgtum pas ją, Istorijos ir filologijos fakul naktį čia nuskambėjo dū' U gis į nugarą. Atsirado konku bos visiems dalyvavusiems religi pas nežinomąją svajonę, kuri teto studentai jau renka įskai orkestro garsai, o Panevėžio rentas, Įjūris jau pradėjo f!l- blblijinio rojaus, jiems nepa se la dotuvių apeicose (y stei tokia nuostabi, skaisti, kuri rajone buvo organizuotas „gy mav'mo darbus. Katalikiškas vyks suteikti gyvybės atgyve gruporgui Radvilavičiū Re". i^iZt^t, ’ kai tel, k< jaunimo aktyvistams N. šVei tik tau skirta, be kurios taip tas. vasis rožančius“, kur šalia ro Paulinų ordinas ruoš'asi at nusioms religinėms dogmoms. tei, Norkui. Pilkauskui) pare lab Sėkmingai pirmąsias įskai žančiaus giedojimo buvo ren vaizduoti bibliją dar detaliau O filmą pradėti nuo ten,, tos griežtos komjauhuoiiš šeii sunku gyventi. Tu jai nieko nepagailėtum, tu ją. . . tas gavo II kurso klasikai A. kamas nario mokestis ir pa negu de Laurent's. Jie duos kai susigėdę Adomas ir Ieva bausmės. tas, LLKJS KPI Komitetas la Bet kas ji? Kur Ji, ta iš Repečkaitė, R. Ambrazaitytė, naudojamas pobūviams, ku deš'mt trivalandlnlų filmų! būtinu visose institu.o grup ;PO riuose mielai dalyvaudavo ir puoselėta svajonė, atnešta su Ką gi — varžovai gana pa pridengė savo nuogumą. išsam.ai apsvarstyti, dalyvauj K3.T part.nės organizacijos atstovai mef Paulės zuikučiu ir krintan II kurso lituanistai L. Urbu- kunigai. vojingi. Ordinas turi savo kino Na. o bet ir be to Korderui TN-0 komjaunuolių elgipoc čiais lapais, su besiskleidžian tytė, N. Kačiušytė ir kiti. Taigi, bažnyčia — tai ar fab-'ką, t’pografiją, leidyklą, pakanka rūpesčių: kokioje ap grupėsgr.aktyvo ir visų gruj, ‘ Prasidėjo -r diplomantų šiausios kovos arena, ir- ideolo. leidžia dešimtis laikraščių. rangoje čiu pumpuru ir snaigių pul parodyti a-gėlus? komjaunuolių politinio budru ir <i tų, kais? O kiek daug neišsakytų skirstymas. Praeis dar pusme ginėje kovoje už žmogų ateis Pats fi'mo pastatymas tėvams Kiek leistina dekolte blbllji- stoką, neprincipingumą . išaiškinti, f kad tokie i žodžių nešioji širdyje! Tu tis, ir mūsų respublikos mo tai turi la'mėti. Naujoji Parti Paulinams kainuos irgi kur nėms herojėms, taip, kad ne kartą cil mūsų mūc'l . ‘ kiai nesuderinami su juos saugai, slepi slepi. Tam, kyklos pasipildys jaunais ir jos Programa skelbia, kad ko kas p’giau. būtų per daug gundančiai, ta stituto studentijos, komjauni ten organizacijos uždaviniais ir 1a kad galėtum tik jai, jai vie gabiais specialistais. vą prieš buržuazinės ideologi Veiklusis v'enuolių kino va čiau ir nelabai nuobodu? tatais. nai padovanoti. Ir ieškai jos jos ir moralės pasireiškimus, dovas tėvas Emilijo Kordero KPI Partinė oraanizacij. Mūsų inf. seniai, seniai, vis ilgiesi, prieš privačiasavininkiškos dekoracijoms ruošiasi panau (Iš KPI ateistinio biuletenio) LLKJS KPI Komitetą
b--- - f
Daugiau budriui
Naujų formų beieškant
JI AT E I S-
M
>s. y b> nk.
YI
BUITIS
MUSŲ
PUSLAPĮ PAKUOSE BENDRABUČIO Nr. 6 GYVENTOJAI
★
★
★
—~
★
’lei
i
1 a • ■ M•
k;
H ii-i :y! M pl l
a u$ o pe R? tui eti r
len >tu a :uc re i$
U1' “t i |or nii T no
•s r:
s
Už kultūringą buitį Liaudies išmintis sako: net ir vanduo sto vėdamas genda. Ne, mūsų bendrabučio Jau nimas nieKada nestovi vietoj, jis nuolatos ju da. ieško ner.msta, veržiasi. Savo ruožtu taryba siekia, kad „sto/inčio vandens'1 mūsų bendrabuty jų nebūtų. Gal būt dar ir todėl čia iškyla į/airių sprend.mų, įvairių paslūiymų, problemų, kad jos yra judinamos ir anksčiau r.r vėliau sprendžiamos. Mūsų bendrabutis jaunas, jauniausias iš visų, t.k nožjmiąją dalį sudaro „veteranai“. Tačiau mes beveik nerasime tokio studento kuris vienaip ar kitaip nedalyvautų universi teto visuomeniniame gyven.me. Čia mes gali me sutikti ir ką tik įstojus,us į ansamblį A. Rėklį ir A Kruglinską, ir jau pabuvojusią įvairių TSRS miestų scenose E. Lukošiūtę ir J, Vilkelytę, čia gyvena pradedantys postai, kaip V. Valkūnas ir gabus, visada kuo nors užsiėmęs M. Abaichanovas. Šeštajame bendra butyje sut.ksime nemaža komjaunimo ir profsąjungos komitetų aktyvių visuomeninin kų ir bendrabučio vidaus darbų gerų organi zatorių — tokių kaip mūsų blokų seniūnai — A. Jaslulaitytė ir J. Žalimas, čia sutiksime redkolegijos narį S. S ltenį, rūpestingus ir dėmesingus Tarybos narius B. Grigaliūną ir E. Moskūtę. reiklų šva-os komisijos pirminin. ką V. Kaziūną ir visad? gyvą ir linksmą bendrabuč o sporto ir mankštos organizatorę D. Grevlškytę karštą ir kovingą „Mūsų šei mynos“ redaktore B Pranciulytę ir kuklią ir darbščią redkolegijos narę S. Rūkcitę ir daugelį, daugelį kitų. Bendrabučio šeima didelė, todėl iškyla ne maža klausimų. Tik organizuotas kolektyvas gali sėkmingai įveikti bet kurias darbo kliū tis, gali pasiekti laimėjimų bet kuriame dar be ir veiklos bare. Todėl nuo pat savo pir mųjų žingsnių bendrabučio Nr. 6 taryba ėmė vesti darbą taip, kad mūsų bendrabutis susi kalbėtų tarpusavyje, būtų organizuotas ir drausmingas kolektyvas, kad nebūių abej ngų. Kiekvienam aišku, koks būtų darbas studentams, jei 90 žmonių kolektyve per ištisą parą nebūtų laikomasi Jokių drausmės principų — tai būtų tik chaosas ir anarchija. Deja, ypač prisimenant praėjusius mokslo metus pasitaikydavo individų, kurie verčiau būtų linkę nors kaip kiaulės migyje tūnoti, bet kad tik kas jam nepasakytų pasikloti žmoniškai lovą, perplauti grindis. Šitokių mūsų dienų „diogenų“ bendrabutyje šiemet lyg ir nepasitaiko. Šiais metais Taryba, atsižvelgdama į visų studentų gerus norus tvarkytis ir gyventi kultūringai, pravedė ne vieną viso bendrabu čio gyventojų pasitarimą, kur buvo pasidalin ta vyresniųjų studentų ir jaunųjų draugų pa tirtimi, buvo aiškiai apibrėžtos tos Tarybos reikalavimų formos, kuriomis 11 kot n? vyk dyti Rektoriaus įsakymą. Tokie susirinkimai, be abejo, padėjo mūs tarybai ir bendrabučio gyventoiams Išvengti visos eilės nereikalin gų nesusipratimų, kurie kai kada kyla vien dėl to, kad žmonės nežino, ko iš Jų reikalau jama arba ne visai aiškios priemonės tiems reikalavimams įgyvendinti. Viena Iš svarbiausių problemų, kurios iš-
Mes gyvename kartu Atė'us rugsėjo pirmajai, “ visi studentai, ypač plrmakuršiai, skuba kuo greičiau susitikti draugus, su kuriais jau mokėsi arba susipažino ja stojamųjų egzaminų metu, v Mes, pirmakursiai, visų pirma * norėjome susipažinti su nau" jaisiais kambario draugais. Ir s koks buvo mūsų visų džiaugs' mlngas nustebimas, kad gy vensime jau pažįstamos ir dar i, vienos specialybės. Kiek mes [į žinome, ši naujovė pradedama < įgyvendinti tik šiemet — ir t tikrai tai gera naujovė. ’ Mes, penkios I kurso ger manistės, gyvename viename kambaryje ir tuo esame tikrai “ patenkintos. Juk mums, kaip kalbos studentėms. aiu užsienio ™ svarbu yra studijuo/amos kaibos šnekamoji kalba, todėl y' stengiamės ja kalbėti. Aišku, ki kaip mokame. Kuo toliau, tuo e< labiau ’ - mes tampame viena šeima. Kartu einam į paskai i tas, kartu lankom kinofilmus, la po kurių bevelk visada vyksta P j karšti ~ginčai, kuriuos stengiad. ai mes pravesti vokiečių kalba. Pasitaiko, kad.............................. vie^a iš mūsų ui n serga ■ir negalį lankyti paskai tų, tačiau ji neatsilieka. Tlei slog mus visas riša bendri in i teresai todėl kambaryje visa ii ta jauku, gera nuotaika. K. SARKAUSKAITE, I k. vok.
Švara?—neblogai!
kyla be.___ ucio tary.cms ; ra klausimas, kaip turi dirbti tarybos. kr.a žmonės ja pasi tikėtų. Aš manau nesuklysiu sakydamas kau mūsų bendrabutis mūsų taryba pasitiki. To dėl vis.škai suprantama, kau v.si gyventojai patys savo noru tvarkosi. O juk kaip dažnai būna, kad draugai nevykdo visiems priimtų daljkų, vien dėl to, kad jie nepasitiki tary ba, kad tarybcs žodis — tai tik šiaip sau garsų skambė.imas. M sų bendrabutyje to kiems draugams tenka pergyventi traglkome. dijas. Mūsų taryba šį semestrą daug dėmesio skyrė vidaus organizaciniams klausimams ir I.u.tlnei bazei sus'.iprin i. Taryba nuolat palai ko ryšį su universiteto ūki? skvriumi, ūk.o skyrius rūpestingai ir dalykiškai padeda spręsti bendrabučio - problemas. Pradžioje mokslo metų tarvba išaiškino, kokie trūkumai bendrabutyje, dar rug o m'nesy'e buvo įstiklinti langai, pabai ti į/airūs vidaus re montai. atremontuotas televizorius, spintelės, durys ir kt. Vienintelis dalykas, kurio mūsų bendra butis nepajėgė iki šiol Išjudinti, tai apkiautu si Spalio rajono remonto kontora, kuri štai jau antri metai niekaip neprisiruošia nudažy ti kelių langų ir pakabinti lempas beveik užbaigtuose dušuose. Tarybos pirmininkas su Grigaliūnu buvo net nuvykę i tą konto rą. tačiau be gerų pažadų nieko tikro nebu vo pasiekta. Aš esu tos nuomoms kad mūsų universiteto inžinieriai lepina šią remonto kontorą, priimdami darbus ir pasirašydam aktuose Nejaugi sutartyje nenustatyti darbų terminai? Kas liečia bendrabučio vidaus gyvenimą, tai mūsų taryba žngsnis po žingsnio nenu krypstamai sprendžia iškylančius klausimus. Pasitaiko, kad kai kurie drcugai būna auT-'t'u krauti kitais visuomeniTais darba’s. draugų mes paprastai savo taryboje neužlalkome. Gerlauslemš kambariams atžymėti bendrabūtis įsteigė pereinamus vimpelus. Šiais mokslo metais taryba planuoja Ives’i pereinamą knygą „bendrabučio šiokiadieniai“, kur numatome įtraukti geriausius bendrabuč’.o visuomenininkus. Sla knygą kiekvienais metais rer rinkiminius ataskaitinius susirinki mus įteikti naujai tarybai. Neseniai ivykusiame tarybcs Ir seniūnų susirinkime buvo susitarta, kad po Nau’ų Me lų mūsų kambariai užsisakys tam tikrus žur nalus — kiekvienas kambarys vis kitokį. Vė liau Jais bus galima pas keisti. Bendrabutyje visi kambariai patys kovoja už švarą ir tvarką, todėl taryba tikisi, kad šis visų pastangomis sukurtas darbo ritmas padės sėkmingai įveikti dabar prieš mūsų akis iškilusį barjerą — egzaminus. Baigiant kaip tik ir norėtųsi palinkėti, kad mūsų bendrabutyje ne tik iš švaros b’Vų vien ketvertai Ir nenke bet kad Ir studijų knygutėse atsispindėtų tokia pat ryžtinga ko va, kaip ir už švarą. A. VARANAVIČIUS
MUSŲ KAMBARYS Mūsų kambarys didelis, gy tiek ir visu bendrabučiu. Aiš vename 13 — visos pirma ku, bendrabutyje gyvena vy kursės angllstės. Tai sutelkia resnių kursų studentės ir jos galimybę bendrai mokyt's, pata'syti viekai kitą. Tai ug mums pataria, esant reikalui. do ir draugiškumą mūsų tar Mums atrodo, kad geriau pe. Jei viena blogai skaito būtų, jei mūsų tarpe gyventų tekstą, tai kitos draugiškai ir kitų specialybių studenčių. pataiso. Bendras gyvenimas mums padeda susirasti reikia Dabar kiek blogiau — visos mą literatūrą. Namų skaity turime paskaitas vienu metu. mui ypač sunku gauti knygų, Dėl to klek įsunkiau su budėji o mū^ų kambaryje kur kas mu tiek bendrabutyje, tiek ir lengviau. K'tu atveju, gyve kambaryje. Kartais bendras nant su vyresnių kursų stu ruošimasis paskaitoms, ypač dentėmis mes lyg ir pasiduo tume jų įtakai, klausytume jų skaitant tekstus, trukdo viena nurodymų buitiniais ir kitais kitai. Mes labiau pageidautu me, kad mūsų specialybės stu klausimais. Dabar mes visos denčių, gyvenančių kambary vienodai žinome į bendra je, būtų sumažintas pusiau. bučio tvarką, vienodai rūpi namės tiek savo kambariu. V. JEFIMOVAITE ■x«x«x<x«x«x*x«x<x*xa
„Mūsų šeimynos" redakci jos spec. darbuotojo interviu su švaros komisijos pirminin ku V. Kaziūiu. Interviu teko vesti klek neįprastoje vietoje: drg. Kaziūnas čirškino virtuvėje kot letą ir negalėjo atsitraukti nuo keptuvės nei minutėlei, bet ta! nesutrukdė jam atsaky ti į porą klausimėlių. Klausimas: Kokia dabarti niu. metu švara bendrabutyje? Kaziūnas: Apskritai kalbant, neblogai. Bendrabučio taryba organizuoja švaros reidus kas savaitę ir akivaizdžiai matyti, kas mėgsta švarą, o kas ne. Bendrai Imant, bendrabutyje švara pagerėjo, žym'ai page rėjo. Malonu atsilankyti, pav., 75-ame kambaryje, merginos smarkiai pasitempė, žiūrėk — užuolaidas pakabino. Švara ta po būtinybe 71, 75, 76 kam bariu merginoms. O vyrams Iš 68, 69, 70 kambarių ga bu pasakyti tik viena: bravo! Vyrų blokas, apskritai, tvarko si neblogai. Tik va, 67 kam barys tapo šluotos laureatu.
---------------—------- --------I Aš manau, kad kambario šva-1 • ra ir tvarka atspindi, kokie žmonės jame gyve.ia. Juk šva ra — tai ir yra estetinių, eti nių ir pagaliau moralinių normų sankaupa. Klausimas: Ko bus siekia ma ir kas bus daroma šiame darbo bare? Kazlūaas: Ateityje? Na, ateityje slekslm ir būtinai pa sieksim, kad visi kambariai gautų mlnimum ketvertą: ta da tai bus švaru ir tvarkinga mūsų bendrabutyje. Slekslm, kad šluota visai išnyktų iš bendrabučio, o pereinamasis vimpelas geriausiam kamba riui, aišku, nesiruošia išnykti. Ta'gi, darbelio dar pakanka mai. . . Aš padėkojau atsisveikin'' : ’ mas ir išėjau iš virtuvės. ’ 1 kambario vyrai,. pasiraitoję kelnes, plovė kambarį. Ėjau per kambarius ir mačiau, kad švara ir tvarka tampa būtiny be 6-to bendrabučio gyvento jams.
ŠALTENIS Saulius
Už grožį ir jaukumą Kas nežino bendrabučio Nr. 6, pravardžiuojamo „Stuokyne“? Tai pats mažiausias Universiteto bendrabutis. Anks čiau apie jį buvo atsllle-tamo. kain a-ie pat’ blogiausią, jis dažniausiai būdavo kritikuojamas ir čia pakliuvęs studentas jausdavos! tarsi at.iekąs bau mę už kažkokius nebūtus nusi kaltimus. O čia gyvendavo daugiausia pirmakursiai. Po to bėgdavo į „Taurą“. Kas gi juos iš čia vydavo? Kokios gi priežastys? O priežasčių buvo. Pirmiausia, bendrabutyle nebuvo centrinio apšildymo. Studentams tekdavo stypsoti blogai apkūrentuose kambariuo se, nebuvo tvarkos ir panašiai. Kai kuriuose kambariuose išlisas dienas riogsodavo krūvos šiukšlių, būdavo sulaužomos kėdės, sudaužomi radijo taškai, pasitaikydavo girtuokliavi mų. Ir kaip nekeista, tai buvo ne prieš dešimt, dvidešimt metų, o visai neseniai. Dabar padėtis bendrabutyje Iš pagrindų pasikeitė. Kur tik beužsuksi, visur švaru, jauku. Ypač gerai tvarkosi 70 kambario gyventojai. I k. lituanistai. Ir labai gerai, kad kambario seniūnas Juozas Girdvainis net ir pačiam geriau siam savo draugui moka pareikšti pastabą dėl nevietoje pakabintų kelnių, dėl nesutvarkytos lovos. Gerai tvarkosi ir 62 kambarys, kurio seniūnas I k. anglistas A. Kruglinskas O kas čia. dėjosi praėjusiais metais? Buvęs kambario seniūnas J. Kačka ne tik nesudrausdavo'savo draugų, bet ir pats raižydavo stalą, daužydavo duris. — Mes už grožį ir jaukumą, — sako bendrabučio gy ventojai.
SPORTUOJAME Gruodžio 10 d. vakare Įvyko mūsų bendrabučio tarybos ir kambarių seniūnų pasitarimas. Jame dalyvavo VVU komjaunimo komiteto sėkretor’us J. Nekrošius.'Vienas iš dieno tvarkės klausimų lietė studentų rytmečius. Norint visą die na būti žvaliu ir darb.ngu. reikia sportuoti. Taip, sportas, tik sportas pakelia nuotaiką, grūdina valią, kuri reikalinga mums s’.udijuojant, ypač sesijos metu. Norėdami būti stiprūs ir žvalūs ir kad nepramiegotumėm paskaitų, keliamės 8 vai. Rytinę mankš'ą atlieka kiekvie nas individualiai koridoriuose arba prausyklose. Atsakingi už rytinę mankštą kol kas nesiskundžia. Visi studentai, nors dauguma pirmakursiai, kuriems paskaitos vyksta vakare, keliasi laiku, sportuoja. Bendrabutyje yra daug šašklų-šachmatų mėgėjų, kurie laisvalaikiu dažnai žaidžia. Šiuo metu jau yra pravestas tur nyras. Ateityje numatoma išvyka į gamta su D. GREVIŠKYTE
M. Averbucho pieš. i
Bendrabučio KRONIKA
šeštadienio vakaras. Tele vizoriaus ekrane švyti Mask vos „Žiburėlio“ laida. 65 kambarys pilnas bendrabučio studentų, besiklausančių atlie kamą operos „Sevilijos kir pėjas“ Figaro chavatiną. ***
Praėjusiais metais nuo lat tekdavo varstyti kambarių duris, kad sutiktų pabudėtl prie telefono. Dabar mes įvedėme naujovę. Būtent: budima' kambariais. Tokiu būdu kam-, barys, o ypač jo seniūnas. Jau čia didesnę atsakomybę, ir budėjimas vykdomas be prie kaištų. Mes esame dėkingi Aukštų jų mokyklų poliklinikos gydy tojams, pravedusiems higienos bei ligonių slaugymo klausk mals įdomius pokalbius.
Nepamiršta mūsų ir Uni versiteto Ūkio skyrius. Šiais metais gavome daug naujo Inventoriaus. Tačiau jau antri metai laukiame dušų. Ir deja, galo nematyti. Ir kaip nekeis ta, tokia padėtis susiklostė dėl dažymo darbų ir elektros instaliacijos. Kiekvieną savaitę blokų se niūnai organizuoja savitvarką. Galima iš geros pusės pami nėti merginų blokų seniūnę Jaslulaitytę A. ir vyrų bloko seniūną Žalimą J. Jie visada rūpestingai atlieka savo pa reigasB. GRIGALIŪNAS
A4es pasėstme žvaigždes
Bokštai paneria galvas ir į dangų šerkšnotą Žiburiai tyliai čiuožia pirmuoju ledu, Kaip gerai, kad tada prie pakranačių kuprotų Aš tave sutikau. Eisim čiuožti abu. Nebijok, jeigu ledas braškės mums p« kojom: Kartais būna, jis plonas ir baisiai trapus. Mes pračiuošlm, tikėk! Mus vi.ioja rytojus. Prilaikysiu tave, jei bus tau ncr sunku. Mes surinksim žvaigždės, iš’mrstvtas r0 vieną, O paskui tarp žmonių vėl pasėslme jas' — Tik ne tokias, kokiom jos atrcdo šiandieną — Šimtąkart šviesesnes, vis kitas ir naujas. V. VITKŪNAS
I
J. GIRDVAINIO nuotrauka
Nesikarščluok! Gyvenime gal pasiteiravo Arūnas. priekį ir pasistūmėjo keletą Pagaliau! Štai čia. . . G. DZIGAITĖ yra panašių žmonių. Pasitaiko — Ačiū! Aštrus protelis.. . metrų kranto Kryptimi. Bet juk tai sapnas! Nlrome apsirikti. Aš sakau Juodos spalvos. Aš lengviau atsiausau. į c.ugną. Kilome ir vėl grimzA Nejaugi jis?! Srovė nešė mus į priekį. JEI TU GYVENTUM KIEKVIENOJ — Kelinta va.a.ida? dome. Šukavome klast.ilgąją Aš dar kartą apsidairiau. Valtis tebesisupo, prig.uduŠIRDY.M . Vietoj atsakymo: ge.mę. Kavinėje — nė vieno laisvo s! prle dešinio kranto. — Žiūrėk, vėd. . Dažnai nebotų nule.stų akių Ge.mė tylėjo. Neatvira ir staliuko. Nė vieno. Kumšteliu: Vandeny prara “au laiko Jį vėl pagriebė srovė, Ir rūsti. Nesugraudinama. Ir lūpų sučiauptų lig skausmo, — Gintai, paklausk. jausmą. „Kuri dabar valan Iš karto pra.-ijo atkariautus Ir tų ak mirkų be reikalo sunkių, — Tu panerk čia, girdi? Draugas netrukus sugrįžta. da? Trečia, ketvirta?" Ir, da metrus. „Viskas bus getai, Tik oro daugiau įkvėpk!. . Jei tu gyventum kiekvienoj širdy, — Sis pilietis kažko lau rydamas grybšnį kairiąja ran Svarbiausia — šal-ta-krau-jlšDidysis žmogiškumo jausme! Aš paklusau tam įsakmiam kia, bet. .. laikinai sutinka ka, net aiktelėjau: laikrodis! ku-mas.“ balsui. * • ♦ » mus priglausti. Stipriai krestelėjau. O srovė darė savo. Nemato Matyt, apsirikome. Netei — Nesutrukdysime? Sekundinė rodyklė pasiliko ma letena ji sučiupo p.auKiką singai apskaičiavome tėkmės Tavo akys — gilūs ežerai, klausiu. sustingusi. ir mestelėjo į upės vidurį. Neįžvelgiama tamsi gelmė, greitį. — Prašom, prašom, — suUpė šioje vietoje buvo pla Saulės bučlny-s man staiga Švelniom nendrėm — virpančiom , O ką, jei su valtimi?. . krunta senis. — Man bus ti. Pasukome į krantą. Ginto pasirodė leeln.s. blakstienom Prieš srovę. . . Tinklą!“ iriai. .. bicepsai lengvai skrodė van — Kas jam?! — Ginto akys Ir nenutekančia Ilgesio giesme. . . Mintys subruzdo, lyg įgaMūsų akys susitinka, Jo denį. Aš plaukiau lėtai, steng- išsiplėtė Iš nuostabos. Tavo akys — gilūs ežerai. vuslos pagreitį. halsas staiga lūžta. damasls pasisukti šonu 1 sro— Logiškas klausimas.. . Tylįs ir atleldžiantys greit viską, — „Tinklu prašukuoslme gel Nusuku akis į šalį, De- vę. — palronizavau. Jei sužibs laukta šviesa — spindės, mę. . . Tinklu!.." duosi abejingu. Kalba mezga Arūnas neskubėjo, Sup-a— Ironiją iškelsim už O dažnai nendrynai suvirpės, — Iš visų jėgų paslyriau kran si pamažu. Pagaliau Gintas tau: nori atsigriebti už įtemp- skliaustų gerai? Sueidrums gelmė, gaivių lešelių to link. .pasiūlo; tas valandas, praleistas prie Tik dabar viską supratau. prislpildžius. . . Va t's buvo prirakinta! — Neatsisakysite? Už mū diplominio. Plaukti reikėjo prieš srovę. Tavo akys — ežerai. Paslaptingi. Pabandžiau atplėšti nuo sų egzaminą! Neįžvelgiami. spynos. Ranka nusidažė krau— Studentai, mokyti žmo Su dažnai besikeičiančiu spindesiu, — I Junės, taip saKant.. . — senis Aš juos? matau save. Pr'eš mane išdygo senis. A. DAMBRAUSKAS. jau įgė/j:. — Ei, paneie, Leisk Įžvelgti juos. Gilius, — Neprisimenu veido bruožų. mums konjako! Pinigėlio, — Aš padėsiu išblaškyti I Rusva, dygliuota barzda, pri ačiū dievui, užtenKa. įdomu Vėju gaiviu tą nenutekantį ilgesį. . . merktos akys. su jaunais pakai... t — O tau čia ko reikia?! Vėl lūžis. Pauzė. I Paa'ški ip.ii vienu atsiKvėpi- jiiiininiininiimniiiiniiiiiiiiiiHiiiiHiiiiiiuiiiiHiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiniiiii; — Koaėl tu taip žiūri? — mu. Sklandžiai. išgirdau balsą. Tai man, — Greičiau atrakinkit val • —- Atleiskit, užsigalvojau. tį! Prašau. .. ✓ i Matyt, apsipažlnau. — i e prašai, o įsakinėju — — Žinoma, žinoma, nu užsiplieskė jis. — Kiek tau (APSAKYMAS) džiunga jis. — Pasitaiko.. . metų? Tai kas naujesnio, inteligen — Bet. . . tai? Gerai jauniems: šoKiai, — Kas bet? Šaukštai po — Vyručiai, žūstu, — atsi Metras po metro. . . Atkarpa pietų. . . vynas, teatrai. .. Kaip paprastai, Naujųjų metų išvakarėse universiteto — Be abejo, numy- kalbinėjo jis, išgirdęs mūsų po atkarpos. . . Širdis daužėsi. Širdis skalč’avo sekundes. pasiūlymą. Stingo ir vėl kaito kraujas. „Tuk tuk-tuk. V’ens, du. . .“ sportininkai apžvelgia praėjus ų metų pergales, užsibrėžia klau. — „Inžinieriau be penkių Dar grybšnis.. . Dar!.. šturmuoti naujas aukštumas. O kas via tik iš universiteto — Kas tau, Romai? — tai Mūsų drabužiai gulėĮo neminučių“, nebūkit toks mate- . Gintas vinguriavo prieky to’.'ese. Pas'.le!''au kaip ap lengvaatl ečių geriausiai gynė universiteto, respub.ikos spor Gintas. tinę g- rbę? Kas nusipelnė geriausio 1963 metų universiteto — Nekreipk dėmesio, nie matiškal sausas... — pajuo- manęs. Kai atsigręžė, saulėje kvaišęs. Pinigai buvo čia. kavo Gintas. m'rguiiavo balti, kietai su viršutinėje šva-ko k'šenėje. lcngvaatlicčie varde? ko. .. — Na, gerai, pasiduodu, čiaupti dantys. . Universiteto lengvosios atletikos sekcija skelbia nauja— Ech, jaunos dienos.. . — Tik, žiūrėk, tinklo ne- i met.nę — Kaip tu dirbi kojomis? anketą. Penki geriausi 1S63 m. universiteto lengva— sudundena jis. — Pasaka! Priežastis? Pasakiškai myliu rerpl'ėšk! — pagrūmojo. — ; nusistebėjo. — Štai taip! jaunimą. . . c.tllrčia’“ Kviečiame visus sudaryti penkių geriausių mūsų Romantika!. . Z jau aš tokius. Vok'eč ’ . ų mei Arūnas buvo metais su tru Baimės akys didelės. Jos sąrašą. Susumavus b'lus. paaiškės geriausi mūsų Netrukdomas tęsia: j.’s paskolinau valtį. Na, ; sportininkų lengvaatlečiai ir lengvaatletės Nr 1. Balai bus skiriami — Ar tik neįsimylėjai? pučiu vyresnis už mus. Aukš pamatė daug. Net perdaug. tiems, part ’ zanų ryšin ’ nkams... Toks išsiblaškęs. . . Žinau, tas, lieknas, jis gyveno viena Arūnas kovo o. Bet tai buvo M".č’au fa kaip savo ausis. į taip: sportininkas Įrašytas pirmuoju gauna 5 balus, antruo ju — 4 balus ir t t. žinau: jaunystę žudo meilė.. . me bendrabučio kambaryje su maža žadanti kova. Iš skaus Skarmal'ai! Studentai geriausiai sustatę universiteto penketuką, bus .. .ir — prirakintos valtys! mumis, „be penkių minučių“ mo sukandau dantis: Arūnas Tvardžiausi. Tliplomantais. Egzaminai už vėl paniro. apdovanoti. Atsakymus siųskit? iki gruodžio 30 d. šiuo ~ ad*** K'ekvienas žodis rijo sekuni Skubėk! Skubėk! Metras po ketvirtą kursą artėjo į pabalk resu: Vilnius. Čiurlionio 21, sporto klubui. Valtis vos suposi. dės. = Be to kiekvienas fakultetas privalo Išrinkti savo fakulteBuvo birželio popietė. gą, tad laikinai atitrukome metro. .-. Atkarpa po atkarpos. Pagaliau, ranka, laikiusi ž o geriausius lengvaatlečius. Fakultetai išrinktus lcngvalengva ■ Tvanki, alpinanti. Nėries van nuo diferencialų ir integralų. D'rbo rankos, kojos, širdis... nervai. Vaizduotėje raktelį, atsigniaužė. Ant kranto nuo karščio de Dirbo Ę atlečių penketukus pristato Į Sporto klubą iki gruodžio 25 duo priglaudė mus, tris gerus Aš g’n’au valtį, apsipilda- Į dienos. draugus studentus, ištrūkusius gė smėlis. Aplink tušč'a. Dar blykstelėjo praeties skiaute lė. Fizinio lavinimo mokyto irtas sū"iu prakaitu. i.š mašinų gaudesio ir įkaitin bo diena dar nesibaigė. SPORTO KLUBAS Sapnas tesėsi. Lyg ’š rūko ž — Pedagoginė pertraukėlė jas pranešė, kad pamoka vyks to asfalto. Miesto nelaisvė pa plaukymo baseine. Mes, keturi Išėjo gvdyto ’as ir skėstelėjo siliko kažkur toli. Aplink mus mane nuteikė mokslo viršūnių — vanduo ir saulė. Saulė ir šturmui! — iškilmingai pa šeštokai, pabėgome. Miesto rankomis: „A"h. kad ta'd reiškė Gintas. Ir nusijuokė. kino teatruose demonstravo anksč'au. . . Nors truputėlį vanduo. anksčiau. . .“ , Cla, ties posūkiu, upė srau Kažkaip keistai. Ne taip, kaip r.aują nuotykių filmą. . . : Kova buvo atkakli. Istorijos ir filologijos fakulteto sportinln. — Su vandeniu nejuokau Jis! : kai pas rrdė verti pergalė:. Ji-' Vilniaus Pedagoginio Instituto ni ir veržli. Kritome lyg kir visada. : Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto sportininkų ats'ovus jveijama. . . — Na, vyručiai, man lai Aš paskelbiau „programą viai ir vanduo nudilgino mūsų : kė visuose susitikimuose. TInklininkų (vyrų ir moterų) komandos Mažas taškelis, kuriam sku kas. . . mlnimum“: įkaitintus kūnus. : laimėjo sausu rezul'atu 3:0. Ypač Saun ai sukovo o vaik'nal, I ė tat sukasi magnetofono i pirmą kartą sutriuški-ę varžovus 15:3. Geriausiai už-lrekomen— Kuo mažiau pas’matvmų bėjom i pagalbą pasislėpė. s Gintas:. : davo R. Idz-lls. V. Pupinskas, L. Tapinas, R. Gvildytė, I. Balal— Su vandeniu nejuokau juoste’ė. Kavinę užp'ldo sod : šytė. A. Vildžiūnaitė. v— Arūnai, tu Jau diplo ir romantiškų istorijų! Dau rus Robertino Lorečio bal : mantas, daug žinai, daug su giau meilės mis Matemat’kal!.. jama, — pakartojo Gintas. Krepšin s žaista sutrumpin'als kėliniais (po 10 min ) Filologai Šią akimirką norėjosi užsi sas. : nuga'ė'o pedagogus tokiais rezultatais: vyrai — 23:20, moterys Saulė padovanojo mums po pranti. Pasakyk, ’ ką tai reiš : — 28:16. — Man la'kas. . . kia: mergina, kuriai paskyriau karštą bučinį. Arūnas tebebu merkti ir pergyventi visa tai, lsorljos ir filologijos fakulte‘o sportininkai šjmet ne kartą Ate’na padavėja. kaip nelemtą sapną: kuris su pasimatymą, užmezgė mazgelį vo pačiame upės vidury. ; Išbandė jėgas su ka'myninlų aukštųjų mokyklų bei technikumų — Neieškok ’ t. vyručiai. Už: komandom s. Draugiškos varžybos stiprina visapusiškus studen. — Plauk čia! — šuktelėjau. dirgina nervus, bet lieka tik nosinaitėj... 1 tų bei moksleivių ryšius. jai'č'u stijertus. Apmokėsapnu. — Reiškia ateis, nepamirš, ■— Užteks!. . O. FU’DENAS. t! siu jūsų sąskaita. S’rdiS spurdėjo. Matyt, išgirdo. Pas’suko. A įsiterpiau. B. KALVAITIS ri ____ — __ Ne. mūsų sąskaitos S'rdis skaičiavo sekundes. — Esmės nesupratai! Nosi Lėtai. Kažkas netvirto pasiro d nepa ' ėf ’ s' te apmokėti l ,.Tuk-tuk-tuk. . . Viens, du, dė man jo judesiuose. Bet ne naitė buvo' juodą. ši Pakylame. trys. . . “ trukus jis tarsi šoktelėjo į — Neišskalbta? — abejin!V
1
l
PRIRAKINTOS VALTYS
Kas jie, geriausieji?
I
Draugystę stiprina sportas
KAZOKIŠKIŲ MIŠKE
i-
Jumoras! Jumoras! TRIBŪNOJE C. KALENDA
***
— Kultūra, kultūra. . . — kokį čia rimą greičiau sura *** dus, — laužė galvą poetas. — chaltfira!.. „Ot užaugo javai! Kaip Cit! Radau, mūras!“ — džiaugėsi storulis, *** iš tolo pravažiuodamas pro /i tuščiavarpių rugių lauką. Jis buvo labai jautrus mei nui: kartą koncerlų salėje,
i.
***
klausydamasis migo.
lopšinės,
Dėmesio! už-
***
r „Brangioji, daugiau nieka da aš netrukdysiu tavo mie go“, — rašė girtuoklis vy ras epitafiją žmonos antka piui.
„TARYBINIO STUDENTO“ REDAKCIJA SKELBIA KONKURSĄ. KONKURSE GALT D AT YVAUTI VISI UNIVERSITETO FOTOGRAFAI PA^E’DAUT nos NUOTRAUKOS STUDENTIŠ KO nvvENTMO IR AKADE MINE TEMA LAIMĖJUSIEJI PIRMA. ANTRA TR TRECIĄ VIETĄ PREMMUOJAMI. KONKURSO TERMINAS IKI 1964 METŲ KOVO 1 DIENOS.
Daugiau kaip 100 studentų ir studenčių lankr^č'o 17 d. suva žiavo i Kazokiškių mišką, č^a įvyko III tarpfakuitetinės orientaci^.o s"or o varžybos. S ose var.-ybose dalyvavo daug svečių iš K^l. KKI, Šiaulių Pedarogin’o instituto ir Šiaulių Projektavimo instituio. Visi laukė Įdomių varžybų, nes č a starta o ir seni „vilk? ir t e, kuriems dar neteko žemėlapyje pažymėtų punk tų ieškoti pačioje vie ovėje. Vyrų grupėje nuąalėjo Š diškis T. (GF). Jis 12 km distanciją (oro trasa), rasdamas aštu.on s kontrolirius punktus, b?:cė per 1:35 05. Antras buvo Juška G. (FMF) 1:51,45 ir trečias Cekuolis V. 2:14,?2. Moterų qrupė|e 8 km distancijoje, rasdama 6 kontrolinius punktus, nunalėlo chemikė Kr’vickai^ė V. 1:31,52, antra buvo eko~omistė A'iulytė V. — 1:47,50. trečia buvo chemikė Juronytė Irena — 2 02 25. Pažymėtina GF vyrų pernai* prieš FMF vyrus, kur u gretose buvo 1963 metų absol'u us TSRS or entacinio soorto čemnio^as Juška G. ir vienas pa’ėgiausTas orentacininkas resnub’ ko’e Ne krašas J. Taip pat reika pažymėti, kad šie d » fakulWal sugebė o an’er.kti tokias pajėgias komandas, kaip KKI ir K°’. Bendroje įskaitoje pirmi buvo gamtininkai, antri medikai, trečio’e v eto’e l’ko fizmatn’. Kodėl varžybose nedalyvavo teisininkai? Nenorėčiau tikėti, kad jų tarpo nėra studentų, kure domėtųsi or’e^tarinu sportu. O gal jie nerado teisėjų, kurie ralėt’i teisėjauti varžybose, nes, nepristačius teisėtu, negalima startuoti komandai. O fi'o’ogai, matyt, rerado vyrų, sugebančių orientuotis miš ke, ir todėl nesurinko vyru komandos. Draugai filologai ir teisininkai, nebijokite išvykų Į namtą! Paliaudis
Jis labai mėgo kritikuoti: ŽODIS SAULIUI KANIŠAUSKUI kiekvienam į kolūkį atvyku siam korespondentui išlieda Tu sau tarei, Senutė moko mažą mergai vo savo nepasitenkinimą. tę: Ir popierių išbaltintą — Reikia visada sakyti tie Lobiu kvailysčių padarei. *** u są. Meluoja tik blogi žmonės. į Įrašas sportininko dleno- O būti blogu žmogumi — pa **♦ raštyje: ti didžiausia nelaimė pasauly Jo komjaunimo ženkliukas „Diena prabėgo lošiant je. guli kišenėje, nes jis savim kortuose, vakaras — lošiant nepatenki tas. kortomis. ***
STUDENTE! Užsiprenumeruok
Jis mėgo girt kitus. Tam, < kad užsipelnytų sau palanku Pradedantis poetas sukūrė — K?S naujo, Raini? — mą. naują eilėraštį. Jis jautėsi pažadino Rudis ant slenksčio *** la’mingas, lyg višta padėjusi Snaudžiantį katiną. — Seimininkas grįžo namo kiaušinį. — Aš talentas, — negirtas. »
PRENUMERATĄ PRIIMA GRUPIŲ PROFORGAI IR INFORMUOJA APIE PLATINIMO EIGĄ REDAKCIJĄ. PTNtGAI Už PRENUMERAT \ PRISTATOMI TIK Į STUDENTŲ PROFKOMITETĄ. REDAKCIJA
f
***
LV. 11891
•*
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3 Telef. 7-79-27 • CoBeicKHH CTyaeHT» (Opra« Bmjibhiocckoio
REDAKCIJA
TARYBINĮ STUDENTĄ“
. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos ipamuvė. rocyJiaDCTBeHHnro vHMRepcHTCTa).
Užs. Nr. 7940
ll< m ui bi 10
m IV ir is k
o id io IM
ei
ę k
r ii ji m gi v ( IS :n s< ir n bn lo UI 10 01 1C k IV ik n