Vistf šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ! ’ PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
DŽIAUGSMAS O džiaugsme, tu ateiki nelauktai Kaip vakaras. O laukiu — kaip naktis dienos — tavęs. Pavasariai, žali ir skambūs, man atves
Tave, ir jausiu, kaip atgyja užmiršti vardai. Ateisi ir įsuksi galvoje mintis. Ir jos nuskries tolyn, kur neužgimusių visatų pradžios. Lyg sapnas bus, ir akys pamatys Kaip sprogsta lapai sausio medžiuos.
Ir tavo juokas negrąžinamai užklos Kelius tų valandų, beprasmiškai praėjusių. Nebus ramybės, ir nebus tylos, Ir širdyje bus troškulys lig skausmo To, ko nebuvo, ir nebus. O vėju Ateiki lauktas nepatirtas džiaugsme!
Nr. 35 (410) 1963 m. gruodžio 31 d.
Kala* 3 ka*.
Mūsų spec. (korespondentas apsilankė kai kuriuose mūsų universiteto fakultetuose ir pirmiems sutiktiems žmo nėms davė atsakyti Į vieną klausimą: „KĄ JUMS DAVĖ 1963 METAI“. Štai kai kurių mūsų universiteto žmonių atsakymai. GAMTOS DEKANAS: — Sukūrėme naujas labcratorijas, keturi dėstytojai ap gynė disertacijas. O man asmeniškai šiais metais pavyko sužinoti, kad bendri Tarybų Sąjungos ežeiams skirti metodiniai nurody mai mūsų sąlygoms netinka. Taip pat rinkau medžiagą pa rašyti darbą mūsų vandens baseinų šilumos laidumo klau simu. MEDICINOS DEKANAS: — Aš nežinau, ką man asmeniškai davė šie metai. Ga ilu išduoti paslaptj: atidaviau spaudai naują pataisytą kny gutės „Žmogaus kilmė“ laidą. O daugiau, rodos nieko. Tiesa, šie metai man taip pat buvo turtingi tuo, kad prapletėm darbą vaikų ir jau uolių „fizinio išsivystymo au gimo ir brendimo klausimu. Ir taip man, rodos, šie metai mūsų fakultetui buvo turtingi. O dabar, sutikdamas Naujus Metus, ruošiuosi tarptautiniam stomatologų kongresui, ku ris ivyks sekančiais metais rugplūčlo mėnesi Maskvoje: ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO I KURŠO Stud. V. ŠUTRIKAS — Visu pirma įstojau į Universitetą. Tai buvo di džiausias mano gyvenime Įvjkis. ANSAMBLIEČIAI G. KIČAS IR B. LAURIKENAS: — Šįmet ansamblis kone rtavo Maskvos suvažiavimo rūmuose, akacijomis paskendu ioje Odesoje, pęr Visasąjun ginę televiziją. Visasąjunginė e apžiūroje užėmėme 1 vietą. Kaip studentai, dar labiau pagilinome žinias studijose. Praplėtėme savo akiratį. Sužnojome daug naujo, įdomaus Vien iš to galima spręsti, kad 1963-ji buvo įdomūs^ turiningi metai.
Vidas Marcinkevičius
DIDŽIŲ LAIMĖJIMŲ Tik prisiminkime: Maskvos tartis, istoriniai TSKP CK rželio ir gruodžio Plenumai, dvyriškas Bykovskio ir Teškovos kosminis žygis, ma tuojančio kosminio laivo įleidimas, Jenisiejaus pertvėmas, Lenino premija skulptoui Jokūboniui, didžiulės stabos Kėdainiuose, Elektrėįose, Jonavoje, ir taip to lu, ir taip toliau. Visa tai ivo 1963-iaislais, didelio irbo ir didelių rezultatų me ls. Tarytum ir gaila juos, kius gerus, palydėti į praei. Bet tik tarytum. Iš llgalaio patyrimo puikiai žinome, id kiekvieni metai būna vis įo nors geresni už praėjuus. nes veržliai tarybinio 'venimo raidai, sėkmingai elkiančlal ddelius ir mažus
sunkumus, būdingas tik prog resas. Todėl ir Naujuosius Metus sutinkame, būdami tvir tai įsitikinę, kad jie, kaip paprastai, bus našesni už per nykščius. Pergalės, kaip žinome, pa čios neateina. Jas, Komunis tų partijos vadovaujama, iškovoja tarybinė liaudis. To dėl ir Vilniaus universitetas, kuriame 1963 m. studentų skaičius pasiekė 9000, o dės tytojai apgynė daugiau kaip dvidešimt mokslų kandidatų ir keletą mokslų daktarų diserta cijų, Naujuosius Metus pasi tinka, pasiryžęs kūrybiniam darbui. Dar stipresnį čĮ pa siryžimą daro neseniai pasibai gusio partijos Centro Komite to Plenumo nutarimai, Įparei gojantys dar labiau suintensy
SU NAUJAISIAIS! Netrukus istorijos lobynan įlydėslme 1963 metus. Nau jų Metų išvakarėse susikaup me valandėlei, žvilgtelėkime gal ir pabandykime įvertinti vo darbo rezultatus. Gamtos fakulteto kolektyis, susidedantis iš 350 stu mtų ir daugiau kaip 70 prosorių, dėstytojų Ir pagalbinio Jrsonalo, stengėsi koja kojon ngtl su gyvenimu. Mes sleįme sėkmingai Įvykdyti Par jos ir Vyriausybės statomą ums svarbiausią uždavinį — ošti aukštai kvalifikuotus omunlstinės visuomenės jauiosIus statytojus. Norėdami kmingiau Įgyvendinti ŠĮ uživlnĮ, partinė organizacija, Jkanatas, katedros nuolat rūnasi dėstytojų kvalifikacijų
kėlimu. Metų pabaigoje išryš kėjo šio, darbo rezultatai: Tai dėstytojai L. Krasauskas, V. Dvareckas, R. Kazlauskas, o taip pat laiku baigusi diserta cinį darbą aspirantė A. Palio nienė. Sveikiname naujuosius mokslų kandidatus Ir linkime jiems sėkmingai tęsti mokslinį ir pedagoginį darbą Naujai siais Metais. Ateinančiais me tais turi realiai galimybės baigti disertacijas intensyviai dirbantieji mokslinį darbą I. Sarkinienė, C. Kudaba ir kt. Linkime jiems sėkmės. 1963 m. padarytas aiškus poslinkis ir daktarinių disertacijų ruo šime. Daktarinį darbą mono grafijos pavidalu jau atidavė spaudai doc. A. Basalykas. Kiti f-to docentai numato kad-
vinti mokslinį darbą, dar la biau pagerinti dalykinį ir idė jinį specialistų rengimą. Nuo rektorato linkiu visam univer siteto kolektyvui didžių laimė jimų. Sveiki, sulaukę Naujųjų Me. tų! B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams taro disertacijas baigti arti miausiais 2—3 metais. 1963 m. 1963 m. apie 15 f-to pro fesorių ir dėstytojų pabuvojo įvairiose visasąjunginėse ir respublikinėse konferencijose, simpoziumuose, pasitarimuose. Du dėstytojai — E. Naruševi čius ir J. Gruodienė — pabu vojo mėnesiniuose pasitobuli nimo kursuose priešakinėse šalies mokslo įstaigose. Tačiau mokymo kadrų tobulinime ir kvalifikacijų kėlime dar ne viskas padaryta. Fakultete dar yra dėstytojų, kurie lėtais tempais kelia savo kvalifikaci jas. Šioje srityje f-to vadovy bė Naujaisiais Metais turės at likti kai kurtas konkrečias priemones. 1963-jl metai pažymėtini taip pat tuo, Jog labiau konk retesnis buvo visuomeninių organizacijų darbas, buvo daugiau ieškojimų, mažiau dubliavimo. Visuomeninių or ganizacijų veikloje labiau iš ryškėjo darbo pasidalinimas. Sveikiname visuomeninių or ganizacijų aktyvistus ir linki me negęstančios energijos to bulinant darbo formas ir turlnįl Sveikiname visus f-to stu dentus. personalą ir dekanato darbuotojus su Naujais Me tais! doc. V. Chomskis Gamtos fakulteto Dekanas
V. VALIUKĖNAS — Net nežinau, išlaikiau vieną kandidatinį minimum egzaminą. O daugiau? Dirbu su žmr ėmis. Šie metai man tiek Keičiasi metai, keičiasi dar • daug davė, ko aš nespėjau p. žlnti per penkis studijų me tus. ? bai, formuojasi, išauga žmo Šie metai man tikrai daug davė. nės, bręsta kolektyvai. Ryt diena neša naujus rūpesčius, ■ SiSLSJULSLSLSiSULSLSLSLS^ » . gimdančius gyvenimo džiaugs mą, naujus žmones. Ir mes, būsimieji specialistai, besiruo šiantieji gyvenimui, gyvename CHEMIKAI RUOŠIASI tuo gyvenmo džaugsmu, kaup duodasi perkramtomas tik at dami proto jėgą, įnešame in kakliausiems. Šios disciplinos Susirūpinę veidai, perpildy dėlį Į didžio darbo barą: apsi įskaitos laikymui rimtai ruo ginkluojame žiniomis, valia, tos skaityklos, ilgai negesta šiasi būsimieji chemkai-techkomunistinę sąmonę. bendrabučių languose šviesos nologai A. Juodzevičius, A. Universiteto Studentų Profkomltetas ir Kultūros klubas — tokie mūsų Universiteto Juknytė, H. Piesliakas, J. Ra sveikina U-to studentus Nau studentų šiokiadienių vaizdai. manauskaitė, L. Stanlslovaityjųjų Metų proga ir linki kuo Reiškia, vyksta įskaitų laiky tė bei kiti pirmakursiai. Be geriausio pasisekimo moksle, mas. Su jomis gana sėkmin braižomosios geometrijos jų asmeniniame gyvenime, vi gai tvarkosi I kurso cheminės dar laukia įskaitos iš matema suomeniniame darbe. Tegu technologijos specialybės stu tikos, chemijos, o kai kurių ir Naujieji Metai mūsų gyveni me bus turtingesni, be abejo dentai. Jie visi iki vieno susi iš TSKP istorijos. Apskritai nių ir pasyvumo. dorojo su rusų kalbos ir užsie kalbant, dauguma pirmakursių chemikų deda visas pastangas nio įskaitomis. O štai toks kie tam, kad žiemos egzaminų me M. KARČIAUSKAS tas riešutas, kaip braižomoji tu nepriekaištingai parodytų Studentų profkomiteto geometrijos, reikalauja daug pirmininkas • tvirtas žinias. darbo ir lakios vaizduotės, Mūsų inf. J. LIPINSKAS ------- Q------Kultūros klubo pirmininkas ----- -------------tija patikėjo kilnius ir garbin gus uždavinius — stiprinti pasaulinį priešakinio tarybinio Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto Parti mokslo autoritetą, ruošti aukš nis komitetas sveikina visus tai kvalifikuotus, marksizmokomunistus, profesorius, dės leninizmo idėjoms atsidavusius tytojus. jaunesniojo mokslinio komunizmo statytojų kadrus, personalo ir administracijos darbuotojus studentus Naujų formuoti naują komunistinės jų Metų proea ir linki sėkmės visuomenės žmogų. * mokymo ir moksliniame dar Linkime visiems Universite be. mokymesi, visuomeninėje to kolektyvo nariams naujais veikloje, asmeniniame gyve 1964 metais dar nuoširdžiau nime. žengdamas darniuose komu dirbti, atkakliau kovoti tų di nizmo statytojų gretose Uni dingų uždavinių įgyvendinimo versiteto kolektvvas praė’u- vardan ir šioje garbingoje ko siais metais įnešė savo kuklų indėlį, kuriant šviesų komunis voje kurti savo asmeninę lai mę. tini rytojų. Mums, aukštosios mokyklos KOMITETAS darbuotojams, Komunistų parVVU PARTINIS
SVEIKINAME
Nuoširdžiai dirbti
PO DVIEJŲ-
TRIJŲ DIENŲ-
PRASIDĖS EGZAMINAI! AR PASIRUOŠEI?
Svarstome Plenumo medžiagą Didelį susidomėjimą šių metų gruodžio Plenumas sukė lė ekonomistų tarpe. Štai praeitą pirmadienį III kurso materialinio aprūpinimo specialybės studentai suruošė grupės susirinkimą tema: „Ple numo medžiaga — mūsų ryto jus“. Pagrindinį pranešimą apie Plenumo nutarimuose ke liamus klausimus žemės ūkio vystymo problemai spręsti paparė studentė Zimuntaltė Ir ina. Pranešėja plačiai išanali zavo Plenumo Iškeltą uždavi nį apie Pabaltijo respublikų lenktyniavimą su Skandinavi jos šalimis. Pranešimą apie Chemijos pramonės Išvystymo problemas mūsų šalyje Ir Plenumo iškel tus uždavinius padarė studen tas A. Večerskis.
MŪSŲ DRAUGĖS Štai jau trečias mėnuo, kaip pas mus mokosi draugės iš Estijos ir Latvijos. Dabar jos jau aktyviai įsi jungė į fakulteto gyvenimą. Kiekviena pagal savo jėgas užsiiminėja sportu: menine gimnastika, lanko parašiutiz mo, rankinio sekcijų treniruo tes. Taip pat bendradarbiauja ■mūsų fakulteto sienlaikraščių leidime. Ne vieną jų straipsnį matėme „Tarybiniame gamti ninke“, „Savaitės naujieno se“. Kiekvieną kartą dar glau desnį draugiški santykiai už simezga su bendrakursėmis lietuvėmis. Medeliai, pasodinti prie Minsko plento kartu — jų draugystės simbolis. Atėjo sesija. Dabar, kaip ir visiems studentams, joms darbymetis. Jų darbo rezulta tai paaiškės sesijos metu. Rei kia tikėtis, kad jos neapvils dėstytojų, draugų.
Dėstytojas Sukliauskas pa pildė pranešėjus, užakcentuo damas Plenumo iškeltus užda vinius konkrečiai mūsų res publikai. Be to, pranešimuose nagri-
[domus susitikimas
nėtl klausimai buvo surišti konkrečiai su materialiniotechninio aprūpinimo specialy be ir jai keliamais uždaviniais dabartiniu laikotarpiu. Grupės studentai patelkė pranešėjams visą eilę juos do. minančių klausimų iš Plenu mo keliamų problemų. į pa teiktus klausimus pranešėjai išsamiai atsakė. Panašaus pobūdžio susirin kimai numatomi ir kituose akademinėse grupėse. EF, III d. studentas J. DAUKSEVICIUS
Gruodžio 18 d. EF III k. prekybos ekonomikos specialy bės studentai suruošė susitiki mą su Vilniaus miesto preky bos tinklo darbuotojais. Į susi tikimą pas mus atvyko svečiai iš Vilniaus Universalinės par duotuvės. Svečial-prekyblnlnkai pasi dalijo su studentais savo dar. bo patyrimu. Planavimo sky Žvalūs ir linksmi rinkomės riaus viršininkė drg. Morkellūnienė papasakojo studentams mes į fakultetą. Kas iš audito apie tai, kaip praktikai vyks rijos, kiti iš skaityklos, pasitai ta planavimas Universalinėje kė tokių, kurie tiesiai iš lo parduotuvėje, kaip geriau de vos atsirito, būrlavomės mes rinti teorines žinias darbe. fakulteto vestibiulyje. Geros Prekybinio skyriaus viršininko nuotaikos ir energijos mums pavaduotojas drg. Glazomickis visad netrūkdavo, o šiandien papasakojo būsimiesiems pre darome eksikursiją j kond. kybininkams, su kokiais sun fabriką „Pergalė". Ilgai teko laukti kol leido da kumais teko susidurti, pradė- • jus praktinį darbą, pasidalijo lyvauti ekskursijoje. Kaip vai savo patyrimu. Be to, svečiai kų darželio auklėtlniaai po du papasakojo studentams, kokios (gal kartais pasitaikė ir po tris) naujos prekybos formos įdieg vorele žygiavome mes Partiza tos Universalinėje parduotu nų gatve: Ilgas kelias, kamša vėje. kaip tiriama pirkėjų pa tis troleibuse ir. . . svetingas klausa ir kaip atsiliepiama į priėmimas konditerijos fabri ke. Mes susipažinom su gami pirkėjų pageidavimus. nimo technologija, aplankėm Studentai pateikė svečiams gamyklos laboratoriją. Daug klausimų prekybos srityje. minčių ir įspūdžių paliko eks Kad geriau susipažinti su Uni kursija. versalinės parduotuvės darbu, studentai iškėlė pasiūlymą pa Ir štai jau dauguma išlaikė dėti prekybos darbuotojams, fizikos įskaitą, atsiskaitė už tiriant pirkėjų paklausą ir ki sienio kalbai. Dabar įtemptai tos veiklos analizės darbuose. ruošiamės chemijos egzaminui, Savo ruožtu, parduotuvės dar- . buotojal pažadėjo pakviesti kurį užplanavome pirma laiko. mus į parduotuvės plano nau Rimtas: egzaminas, bet steng jiems metams svarstymą, kad simės i įrodyti, kad mes esame mes galėtume arčiau susipa tikri chemikai. Sesija. Vėl žinti su prekybininkų darbu. laukia įtemptas darbas, ma Reikia manyti, kad mūsų . . fizika. Daug jė grupės studentų bendradarbla- tematika. 1 vlmas su gamyboje dlrban- gų 1 ir ištvermės pareikalaus čiais specialistais duos teigia- iš : mūsų ši sesija. mų rezultatų, pritaikant teo rines žinias praktiko ie. G. ADOMONYTE D. JONAVICIUS ChM fak.
Lankėmės fabrike
Liaudies daina. . . Ji užvaldo mūsų sąmonę dar kūdikys tėje, pradedant lopšine, ir, ne lyginant satelitas — lydi vi są gyvenimą. Tačiau, iš pirmojo žvilgsnio atrodo, kas čia galėtų būti bendro tarp atomo, kiberneti kos, kosmoso bei komunizmo amžiaus ir. . . archaiškos liau dies dainos!? Tos abejonės, manau, bemat išsisklaidė visiems, kurie vie ną šeštadieni buvo atėję į liaudies dainos vakarą, sureng tą LTSR Kraštotyros Draugi jos Vilniaus Tautosakos Sky riaus mūsų universiteto Kolo nų salėje. Vakaro pradžioje respubli kos liaudies artistas K. Kaveckas suglaustai papasakojo apie tai, kaip mūsų liaudies daina, patekusi į meistrų (pra dedant vyresniosios kartos at stovais V. Kudirka, J. Naujeliu, M. Petrausku, C. Sasnaus ku, Kačenausku, M. K. Čiur lioniu, St. Šimkumi, J. Gruo džiu ir baigiant lietuvių tary biniais kompozitoriais) rankas, buvo subalsuojama ir vėl at gal grąžinama į liaudį. jPo to melodingas žodis bu vo suteiktas tikrosioms to va karo viešnioms — liaudies dainininkėms — Onai Urbunavlčienei nuo Eržvilko, Onai Steponavičienei, Bronei Ste ponavičienei, Bronei Miežutavičienei, Onai Pranienei ir kt., sukviestoms iš Įvairių ir etnografiniu atžvilgiu skirtin gų respublikos kampelių. Jos padainavo daug lyrinių, buiti nių ir jumoristinių dainų. Kas gali būti įdomiau už gyvus praeities liudininkus! Iš tikrųjų, vos tik prasiveria liaudies dainininkių lūpos, kai prieš akis Iškyla ištisa praei ties ponorama: pasigirsta pačių atlikėjų, o tuo pačiu ir visos liaudies biografija. Nejučiomis pagalvoji ne tik apie dvasinį tuometinį liaudies pasaulį, jos psichologiją, charakterį ir me ninį skonį, bet ir akivaizdžiai supranti jos požiūrį į gamtos reiškinius, geresnio gyvenimo ilgesį ir svajones nugalėti gamtą, padaryti laimingesnį darbą, panaikinti socialinę priespaudą, papuošti vargingą savo tikrovę, kurioje liaudžiai teko gyventi priespaudos lai kais. Reikia pasakyti, kad liaudies daina niekada nebuvo pasyvi. Apie tai liudija tokios šios vakaro metu padainuotos dainos, kaip „Oi, jūs ponai.
nevidonai“, „Ai, tai caras“ ir kt., reiškiančios gilų socialinį protestą. Šias dainas atliko Lietuvos Radio ir Televizijos komiteto solistas J. Girjotas. Liaudies dainos vakaro už darymas, kaip ir reikėjo ti kėtis, buvo pavestas profesio naliai mūsų liaudies dainų interpretatorei respublikos nusi pelniusiai artistei B. Grincevičiūtei. Ji savo nepaprastu liaudies dainos esmės, jos dva sios ir specifikos pajautimu, kukliausia (kokia tik begali būti) atiikėjos-menininkės kul-
Skambantis musų liaudies tūra padainavo „Oi ką kalba putinėlis“ ir eilę kitų dainų. Žodžiu, tai buvo nuostabus vakaras savo betarpiška aplin ka, naudingas ir labai reika lingas vakaras. Reikėtų pa siekti, kad ateityje tokie vaka rai taptų tradicija. Juk ne pa slaptis, kad mūsų jaunimas (nors dabar kaip niekada liau dies į kūrybą yra kreipiamas milžiniškas dėmesys) dar blo gai pažįsta liaudies dainas, to dėl jis neturi aiškaus suprati mo apie jos estetinę, nacionali nę ir bendražmogiškąją vertę. Apie etnografinę vertę čia kalba neina, kadangi tai dau giau mokslo reikalas. Todėl nenuostabu, kad mūsų publi ka kol kas ne visai sugeba atskirti gerą nuo blogo muzi kos srityje. Neretai pasitaiko (ypač mūsų jaunimo tarpe) su sižavėjimo pigiomis estradinė mis dainuškomis, kurios be gerokai salstelėjusios lyrikos nieko neturi. Tokios dainuškos, kaip žinoma, jaudina daugiau kojas, negu širdį. . . Liaudiškumo tradicija ne užbaigė savo misijos, duoda ma turinį liaudies muzikiniam gyvenimui. Ji dar tampriai susijusi su visų mūsų gyveni mu. Joje slypi ir grūdas ir pagrindiniai nacionalinės mu
V K. DONELAICIUI-250
GF, 1 geografijos kursas G. Trumpickaitė
diena su su- 1964» metų sausio 1 dieną kanka 250 metų, kai gimė vie nas įžymiausių tautos mūsų poetų, realizmo pradininkas lie tuvių literatūroje IKRITIJONAS -------------------DONELAITIS (1714.1.1 1870. II. 18). . Kaip nė vienas kitas musų rašytojas, baudžiauninkų dainius Kristijonas Donelaitis to meto nė literatūroje nesuskambėjo viena poezijos eilute. * ... qy__ Jam vam esant, nebuvo atspausdintas nė vienas jo kūrinys. Jeigu poe tas ir skaitė juos viešai, tai ne bent tik savo artimiesiems drau gams. Išnaudotojų klasės, vieš patavusios tiek Rytų Prūsijoje, tiek ir pačioje Lietuvoje, neleido liaudies masėms turėti gimtąja kalba pasaulietinio turinio kny gų, juo labiau grožinės literatū ros. Kristijonas Donelaitis nu skambėjo vieno valsčiaus ar pa rapijos ribose ir nutilo kartu su paskutiniu poeto atodūsiu.
Tolminkiemio pastorius, mažai kam težinomas „būrų“ poetas mi.
_—Si.
Pranešėjas drq. GINEITIS
j Į
..Šuo didqalvis didnalvis“,. „Pasa Paša. kininks“,. „Šuo ka apie juodvabalį“. „Vilks provininks“, „Ąžuols qyrpelnys“. Po penkerių metų šį leidimą pakar. tojo S. Stanevičius. Pilną Donelaičio raštų leidimą parenqė Rusijos Mokslų akade mijos narys A. Šleicheris, ir 1865 metais Mokslų akademija juos išleido. Trečią Donelaičio raštų leidi mą parenqė ir 1869 metais išlei do filoloqas G. Neselmanas. Pirmieji Donelaičio - - - kūrinių leidimai XIX amžiuje plačiai supažindino dauqelj pasaulio mokslininkų ir literatūros darbuotojų su skambiu ir vaizažiu lietuvišku žodžiu, su lietuvių liaudies qyvenimu. To meto buržuaziniai lietuvių literatūros tyrinėtojai, siekdami sumažinti poemos įtaką plačio sioms skaitytojų masėms, įrodi nėjo, kad K. Donelaitis sekęs ki tų tautų poetų kūriniais, būtent, anqlų poeto Džeimso Tomsono (1700—1748) „Metų laikais“, prancūzų rašytojo Šen Lambero (1717 — 1803) „Metais“ ir kt. Tai, žinoma, netiesa. Kristijonas Donelaitis pirmą kartą savo -au ‘bųeaj OAepzieaed aioiuaod ‘h|nq hiuOLU? outieą b)ui|Įepns parodė paprastus ir tikrus vals tiečius baudžiauninkus. Ypač aukštai įvertino poemą „Metai“ S. Daukantas, šiltai at siliepė apie Donelaitį A., Mic kevičius. Teiqi, Kristijonas Donelaitis — ne tik realistinės krypties pra dininkas lietuvių literatūroje bet ir vienas žymiausių realizmo pirmtakų XVIII amžiaus Europos tautų literatūroje.
.1
rė. palikęs čių pluoštą.
—<
—...
lietuviškų rankraš
t Praėjus 38 metams rankraščiai pagaliau išvydo spaudos šviesą,, i Pirmasis Donęlaičio „Metų“ redaktorius, leidėjas ir vertėjas į vokiečių kalbą buvo Karaliau čiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Jis sujungė ke turis ‘metų laikų aprašymus į viejną ir pavadino „Metais“. Tai buvo 1818 metais. Vėliau, 1924 metais L. Rėza išleido ir Done laičio pasakėčias: „Lapės ir Ųandro Čėsnis“, „Rudis jomar-
rilIiw1imimiiMli1im—»»wi
Ant. RAUDONIUS Estetikos ir meninio lavinimo katedros dėstytojas
ri
METŲ
W linius engėjus, Drg. Ginei plačiai ir išsamiai paapsaki } -a apie poeto vargingą gyveni n ir kūrybos kelią. Alqim JC Tribūnoje rašytojas tas Pocius.
u
— Tik Donelaičio „Metų" dė mes galime taip apčiuopamai t aiškiai įsivaizduoti lietuvių II dį XVIII amž. viduryje, — žymėjo rašytojas Alg. Pocius. Iš „Metų” mes pažinome r buitį, būdinguosius jos atstovį n jautėme jų dvasią, poreikius ei troškimus. . . Rašytojas Alg. Iri
cius charakterizavo „Metų" v kėjus. analizavo kūrinio meistiLį kūmą ir pasidalino minti: apie rašytojo darbą, pažymė mas, kad „Metų" vaizduose kauptas toks įdėjinis-meni r turinys, kuris toli prašoka t r vaizduojamosios tematikos, tl ta ir aprašomojo laikotarpio rib ti
Minėjimo prezidiumas Buržuazinėje Lietuvoje, K. Do nelaičio kūryba nebuvo ypatin gai mėgiama, nei populiarinama. Per 20 buržuazijos viešpatavimo metų K. Donelaitis taip ir nesu silaukė pilno savo raštu leidimo. Tikrojo kūrybinio įvertinimo su silaukė lietuvių tautai įžengus į socializmo statybos kelią.
K. Donelaičio žodis, pilnas pa giežos ir neapykantos vokiškie siems kolonizatoriams su ypa tinga jėga nuskambėjo Tėvynės karo metais. Donelaičio „Metai“ buvo ištisai išversti į rusų kal bą. Nuo Didžiojo Tėvynės karo dienų ir prasideda K. Donelaičio Tarybų žengimas per plačiąją " šalį. Įtaigus jo hegzametrų skam. bėjimas, realizmo jėga ir poetinio žodžio grožis.
Kalba A. POCIUS
i
zikinės kultūros kontūrai. \ timas ir tobulinimas tol kultūros ne tik mūsų kon zitorių, bet ir visos Intele; tijos uždavinys. Tai labai si SS bus uždavinys, kadangi mus yra dar masė neužraš dainų, kurios taip Ir lau progos, kaip ištirpti prote: nallnėje mūsų kompozito < kūryboje. Čia laukti negalit / Jeigu archeologai ekspedit ;• gali atidėti kuriam laikui, < folkloristai turi veikti į / operatyviai, nes kiekvlt / momentu sena liaudies dal •? ninkė gali nusinešti į kaj ' didžiausią dvasinės knltū lobį — dainą. Baigiant norisi paragl < visus tuos, kurie mėgsta 11 dies dainas, stoti į kraštoty > draugijos tautosakos skyrių prie Lietuvių katedros velki; čiam tautosakininkų būrel > reikėtų ekspedicijų metu už šinėtl ne tik dainų tekst bet Ir melodijas. Tuo klansii ; galėtų padėti Estetikos Ir n / ninio lavinimo katedra. Al radus entuziastų būreliui ( <• liečia tuos, kurie jau iš an / čiau turi mažesnį ar dide / muzikinį pasiruošimą), b( galima- duoti sustiprintą mu i kinės teorijos bei solfed .; kursą ir kai kurias dainų ■ rašymo metodikos žinias. Tam, kad nenutiltų tas n .’ sų skambantis liaudies loh'• reikia dar labiau sutelkti vi aukštųjų mokyklų, Kraštotyi < Draugijos, Lietuvių kalbos literatūros instituto darbuoto •* jėgas ir tegul senosios me ? dingos lietuvių liaudies dali > dar dažniau skamba mūsų i lėse (ypač vidurinių mok] lų), nes muzikinį lavinimą r > kia pradėti nuo liaudies d ’. nos. Tuo pačiu tai yra tru < jiausias kelias į sveiką me nį skonį bei į visą pasaulin ’■ muzikinės literatūros lobyn
šeštadienį, gruodžio 21 dieną. mūąų senasis universitetas atžy mėjo 250-tąsias K. Donelaičio metines. 19 vaalnda vakaro..-. Universi teto aktų salė pilnutėlė žmonių. Čia susirinko universiteto pro-
fesorių ir dėstytojų kolektyvas, paprastai gyvą ir teisingą bau studentija ir visi, kurie mėgsta1 džiavinės liaudies gyvenimo pa literatūrą. veikslą, —- kalbėjo drg. Ginei tis. — Jis savo kūryboje iš Kiek kalbų, kiek jaųnatvlš. kyla kaip nuoširdus baudžiavi ko džiaugsmo. kiek šventiškos nės liaudies draugas ir bičiulis, šilumos. kaip tėviškas jos mokytojas, auk Pagaliau salė prityla. Prezi lėtojas ir užtarėjas prieš feodadiume užima vietas rektorato ir visuomeninių organizacijų atsto vai. Nuo scenos žvelgia mielas baudžiauninkų dainiaus portre. tas. Žėri skaičiai: ,.1714 1964“. Ąžuolu jis įaugo Į mūsų lie tuvių literatūrą. Jis, tartum sau lė. kuri budina ir jaudina skai tytoju širdis, nuostabiais gamtos aprašymais, liaudiškumu, tarsi ąžuolo lapais, papuošė mūsų tau tos literatūrą. Vakarą-minėjimą atidarė uni. versiteto prorektorius drg. B. Suapie realizdavičius. Jis kalba realiz mo pradininką lietuvių literatū filologljos roje. žodį suteikia drg. Gineimokslų kandidatui čiui. mums davė — K. Donelaitis ____________ nuostabiai ryškų savo epochos meninį dokumentą, sukūrė ne-
minėjimo Estetikos Po mėn tedros studentai atliko etiudą Donelaičio „Metų" ter
n U rt
m
Tekstas ir nuotraukos ic J. GIRDVAINIO. IFF, I k. lituanistas 1
„Vasaros darbų“ herojai scenoje
o
Ištisą naktį urzgė lėktuvai. Tėvas jau kelis kartus pabudęs iš miego, šlepseno po kam barį. Prieis prie vieno lango, prie kito: tamsu. O lėktuvai gaudžia. — Karas? — šnabžda motina. Tėvas tyli. Lango stijdą glosto balti obels žiedai, Aš žiūriu į skystokas dėmes, kur turi būti langal ir matau jas. Jos tokios baltos, baltos. Karas? Ne, neturi būti! Juk dabar obelų ir beržų vestuvės. Lengvos obelų suknutės pla kasi vėjuje, o beržai prisikalšę daugybę žalsvų žirginėlių. Ar Išdrįs bombos skeveld ra nudažyti baltas sukneles ir žalsvus marš kinius raudonomis kraujo dėmėmis?! Ar iš drįs kas nors nuplėšti nuo Jų tą švelnų pa vasarinį apdarą? Niekas. Tik vienas ruduo. Vėjas groja smagų vestuvinį maršą, o jau nikiai paėmė jaunamartes po ranka. Sudun dės laukai ir miškai nuo trankaus vestuvi nio klumpakojo. .. Gausmas tamsiu šešėliu užtemdė pasaulį. Kažkur aukštai už jo šelmiškai mirjksi viena kitai žvaigždės. Naujos planetos. Gal su žy dinčiu pavasariu, gal su baisiomis užnuodymls žemių žaizdomis. Sudundėjo. Virptelėjo nusigandę lango stiklai, nutilo Iš siaubo muzikantai. Pro lan gą įsėlino į trobą Iš kažkur atklydęs šviesos ruoželis ir nušvietė prie lango klūpančią mo tiną. JI meldėsi. Vėl sudundėjo. Sušniokštė kaime mašinos. Šviesūs ruožai lyg milžiniš kos žirklės sukarpė tamsą. — Viešpatie!. . — Man akyse pasirodė raukšlėtas mamos veidas ir sulinkusi nugara. — Mama, ką tu! — sušukau pervertas balsaus įtarimo. Kūnu nubėgo šaltas vėjelis ir įsismelkė į širdį. Daūglau nieko aš nega lėjau pasakyti. Pajutau visame kūne siaubą, taip laukinį ir žiaurų. Jis sustingdė mane Tr pavertė nejudria ir paklusne mase. Mane pagavo tik nekantrus metalinis laukimas. Kažkas tyliai ir atkakliai pabarbeno į du ris. Tėvo kojos sučiūženo asloje ir nučeksėjo prie durų. — Kur eini! — kupina siaubo sušnibždė jo motina. Bet buvo jau vėlu. Tėvas atšovė durų skląstį ir virpanti žibinto liepsnelė ap švietė du kariškius. — Jūsų sūnus turi vykti į komisariatą, — pasakė vienas, paduodamas man mažą po pieriaus lapuką. — Dieve mano!. . . — riktelėjo motina. Už ką mus nubaudei? Dieve brangusis.. . — Sūneli, ko tyli? Prašyk gal atleis, — suklupo motina prie kariškių kojų. — Pasi gailėkit, tik du sūnelius turiu. O dieve!. . Aš negalėjau Į Ją žiūrėti. Aš mačiau, kaip ji po karo vaikščiojo po kaimą, prašydama pas žmones duonos, kad išpenėtų mane ir ligotą vyrą, kaip ji meldėsi banditams po kojomis. Aš daug ką mačiau, tačiau šitas vaizdas paliks peiliu mano visam gyveni mui. „Nejaugi karas“. Skubiai rengdamasis.
vien tik apie tai ir galvojau. Pasiutiškai šėlo tamsa. Kažko įpykęs vėjas įlindo į kaminą ir j.. įdėjo verkti, o langų stiklai krūpčiojo nuo triukšmo ir tylutėliai kažkam skundėsi. Šaudė kažkur netoli ikalmo. Kariškiai sku bėjo tolydžio ragindami mane. Gal būčiau jau išėjęs, bet motina, apkabinusi mano ke lius, neleido nė pajudėti. Kam ji laiko? Juk man reikia skubėti. .. — Mama. .. — Sūneli, kur važiuoji?. . Sūneli. . . — Mama, aš grįšiu. Neverk. Girdi, mama? Kariškiai nusisuko į duris. Tėvas, nelšsllaikęs ant senų drebančių kojų, išbalo ir susmuko ant lovos. Manęs nestebino, kad motina, ištraukusi iš spintelės paskutinį gabalą lašinių, įdėjo į drobinę baltą terbelę, kad broliukas pasi kūkčiodamas — lyg kačiukas glaudėsi prie mamos kojų, kad tėvas sėdėjo ant lovos be veik be sąmonės tik graibstėsi už gargian čios krūtinės. Nėgalėjau suprasti, ko jie vi si taip pergyvena. Aš turėsiu sugrįžti. . . Kai už manęs užsitrenkė girgždančios du rys, kai motina mane peržegnojo mediniu, kirvarpų suėstu kryželiu, aš pajutau širdyje tuštumą. Norėjau iššokti iš mašinėlės ir nors pabučiuoti savo gimdytojus. Lauke žydi obelys ir grakštūs jaunikiai beržai linkčioja joms, kviesdami vestuviniam šakiui. O vėjas groja klumpakojį, pritarda mas skardos bildesiu. Kodėl taip tamsu? Ko dėl lyg šunų ruja urzgia lėktuvai ir nerimsta sprogimai? Viliukas“ truktelėjo Iš vietos. Raudojo motina. Ko? Kad išteka obelys? Kad aš iš važiuoju? Aš grįšiu. Ne rytoj, tai po keletos dienų. Gal būt tai dar ne karas. Gal tai yra tik eilinė priešų provokacija. .. Bet aš grį šiu. Būtinai! Visom pakelėm šoko susikibę medžiai. Gausmas pagriebė naktį ir taip pradėjo suk tis, kad ir vėjas lyg išsigandęs lėkė paslšvilpdamas pro mūsų ausis. „Nejaugi karas“. Skubiai rengdamasis, Viskas buvo chaotiška. Visi šoka pasiutiš ką šokį. Man pasidarė baisu. Aš noriu viską užmiršti. Viską, viską. .. Geriau žiūrėti kaip šoks Kodėl? Linksma? Ak, tiesa! Juk gamta švenčia beržų ir obe lų vestuves. Netrukdykit niekas jiems. Aš taip pat šokčiau, tik ausyse aidi motinos rauda. Aukštojoje temperatūroje lydosi Ir meta las. Šoka pasiutišką šokį gamta ir niekas ne gali jos sulaikyti. Balti beržai ir švelnios obelys. . . Juk jie laimingi. Argi viskas chaotiška? Kodėl aš negaliu tai suprasti? Bet šoka obelys ir beržai savo vestuvinį šokį.
Vytautas VENCLOVA
iki ni
LAIŠKAI TĖVUI
■apkenčiu to vilkiško pasaulio, lirio nepamenu, kuris pabėgo m. 110 mano pirmo riksmo, tėve! jis tave pažemino ir saulės u nedavė vardan medinio dievo.
tavo rankos stūmė plūgą tas, kurios banknotų krūvoje ilsėjos, tas, kurios užrišo tau akis. tas, kurios mokėjo smūgiais neapykantoj sumirkusia rieke, in dvidešimt treji suėjo, tėve. 1S ek metų tu žiūri į saulę, ek metų dovanoji dirvai grūdą, :k metų nuo tavęs pabėgo dievas, str ik metų deginom širdy ir žemėj mudu tin vilkišką pasaulį.
Pamiršęs gatves, cigaretę ir kosulį, Pro liepas žiūriu į žvaigždėtąjį kupolą Nepyk, jei rašau tokį vaikišką laišką. Bet, tėve, kaip kvepia alyvos, kaip kvepia! Juk kartais ir tu būni vaikiškas, Kai jai atsidavęs širdimi esi. »
, tėve, dar labiau nutolsim, ni laiškai apie mane kuždės, prižadu gyvent be poilsio P tu — geroji kelrodė žvaigždė.
P kvepia alyvos, kaip kvepia, tėve! kai pirmąjį žingsnį P tąkart, . _ . gryčios lentas, Išmargintas rievių, įėjai kreivotl — toks geras ir linksmas. p tąkart, kai grįžau sušalęs paryčiu yllai įstengtus atsigulti, eis: „Per anksti parsivesi marčią, nėsim net miežių prakult. . .?
p kvepia alyvos šį vakarą goslų :elčia mintis lyg kelionvagį upė.
O viešai apie lygybę ir brolybę Vis šaukia ir moko gyvent. Kaip išraut šį banalumo grybą? Kaip-prakeiktą praeitį nutrenktf *»
Tėve, mano širdyje jau suledėjo Neapykanta lyg stiklo nuolauža aštri. — Ji išmoko pūst prieš vėją Ir gyvenimą apsaugot Nuo mieščioniško žiuri 5. Jau baigias studijų auksinės dienos, Koridoriuos rūkys ir ginčysis kiti, Mes liūdesį pridengsime blakstienom, Kad niekas negalėtų jo matyt, —
Kam reikia šitų sentimentų? Gyvenimas — pradžių ir pabaigų pynė. Numetę nuorūkas, studentai Be ryšulių išvažinės. O tavo metai pralėkė prie plūgo, Ir ne raides vaikystėje ganei. Sakai, — ne medis, vėtrų nepabūgęs.
Esi, o medį-apsiviję apyniai. Aš būsiu tuo medžiu bebaimiu! Išaugęs tavo rankų šilumoj, Iškęsiu viesulus be aimanų. 6. Aš sapnuoju gimtinę kaip vaikas. Pasiilgau jos mėlyno oro.
Is žiemos eskizų“ Snaigės lyg baltos viltys Skrenda per patį speigą. . . Kasgl tave sušildys, Mano Solveiga? Snaigės. Namelis mažas Tyli varteliai prigludę. Šaltis tau pasakas rašo. Naktis mėlynoji liūdi. Vėjas laukuos — tik vėjas Kalenai susigūžę, liūdnoki. Balti uraganai skrieja Ir tęsia arabų šokį. Viesulu baltu atskristu?Širdin ištlrpdyslu speigą, — Grįšiu, tikėki, grįšiu, Jeigu tu liksi, Solveigai , *** Tu — man kaip nuotaika. . . Ir laukiama, ir nelaukta; Vis ateini nepaslbeldus, Ir dldedė tu tarsi planeta. Nežinomų karalių valdoma. Tu — man kaip nuotaika. . . Ir lyriška, Ir pakili Į rašomus eilėraščius įsiverži. . . Ir tarsi liūdesys tyli Sauki į platumas nežinomas. Tu — be pradžios ir pabaigos Taip artima ir niekad nepasiekiama. . . Ir tavo bruožai visuose veiduos
1
»
I
J
SIGITUR AD ASTRA Devyni saulės kvadratai, Kaip geros protingos plikės, Senatvę tarp sienų slepia, Apsupti kontraforsų ir arkų.
Ir kolonos su amžių dulkėm. Lyg karinis paradas, Kurį pats astronomijos bokštas Didysis žvaigždžių generolas — Išrikiavęs, padangėj sustingo. Mėlynų akių miriadais Žvelgia, degantys saule, langai į paliktas šimtmečių pėdas. . .
f
Vidas MARCINKEVIČIUS
DU EILĖRAŠČIAI Trumpoj nakty mėnulis švietė. — Nakty žalsvoj kaip pievos ir Javų laukai Ir buvo joj lakštingalos girdėti. Ir dideli užaugo — sapnuose — valkai, žvaigždžių ieškojo linksmas mėnuo, Judėdamas birželio dangumi ramiai Ir sakė būsiant gražią dieną Netylantis žiogų čirškimas prie namų. Ir šviežio šieno kvapas ėjo Pas miegančius banga švelnia. Ir ateitį atspėti, rodėsi, galėjom, Palikdami ties ežero gelme. Ir buvo dainos, medžių šnaresiu aplietos. Ir buvo juokas, ir aukšti laužai. Žydėjo tankmėje kažkur paparčio žiedas.. . Ir jo ieškojom, Ir nakties tos buvo per mažai.
v
NAKTYS Naktys baltos, tamsios nakys. — Miestų ugnys ir dangaus juodumas, Ir žvaigždynuose Galaktikos Skęsta akys tarsi dūmuos. Naktys — tarsi ilgas ilgas lieptas, Kuriuo einant, rūpesčiai dienų pradingsta Ir nuplauna kūną Jos lyg upės liepos Mėnesį be galo linksmos.
4. Tėve, man sunku rašyt teisybę, Tavo žodžių apie meilę Išklausyt, Ir sunku nudaillnt kasdienybės, Kai jai atsidavęs širdimi esi. Dėl kapeikos draugas draugą šmeižia, Dėl šiltos vietelės mezga intrigas. Tarsi katės, sukištos į maišą, Šėlsta, draskos, taikosi įkast.
lėi
n!r virpa akyse peizažai, ’jr tavo veido bruožai artimi ’ltals vaizdais neužsidažė, •ibi Itavo balsas skamba dar many, irs ilgos dienos lyg konvejeris 5n liktų, minčių prikrautas su kaupu, etį rs rūpesčiai, džiaugsmus nusvėrę. minimus išblaško kaip lapus. • hdžiu be tavo žingsnių-aido, ). i? tyro sniego smilkiniuos. — fs tolina ir pergalės, ir klaidos, laikas krenta kaip krioklys kalnuos.
‘t
JUOZAS LEVICKAS
»
Ir ištirpsta tų naktų bedugnėj žmonės. Ir praėję dienos — nori ar nenori jų — iškyla Sapnuose. Ir uždainuos jausmuos svajonės Kai jauti kaip širdį gilią tylą. Ir gera rimtis — net nori verkt — kaip motinos Švelnios rankos, glosto plaukus. Naktys, naktys. Ir gali galvoti Tolimoms žvaigždėms be garso šaukiant. Kai ateis į žemę ugniaspalvės aušros. Nenorėsi tų naktų netekti. Bus dienų darbai, Ir saulės degins laužas, Bus ir vėl gaivinančios kaip upės naktys Žalio šieno, pašiūrėje laikomo. Ir naktinės kelionės uorėj, Kai į tolimas pievas reikėjo Dar iš vakaro, temstant, važiuoti. Tarp vadelių dainuojant vėjui, Taupė lupos kiekvieną žodį. Virš galvų neužgęsdamos plaikstės Vėsios žvaigždės — lyg kriaušės rūgščios. Ar menr: „Man, tėveli, taip keista. . . Man atrodė, kad žemė nutrūks čia?“ Daugel kartų taip plėtėsi žemė Nuo naktinių kelionių uorėj. . . Aš renkuosi gyvenimą — Nuolatinį važiavimą, Ne gyvenimą, Kur svarbiausia — tvoros.
i
GARBĖS LENTA ĮSTEIGTA MU.
UNIVERSITETO
JOJE TALPINAME
KOMJAUNIMO KOMITETO
NUTARI-
GERIAUSIUS VISUOMENININKUS
IR
MOKSLO PIRMŪNUS.
III kurso rusistė VenslauskaiOnutė tė, gautus universi teto auditorijose mo kytojos praktinius įgūdžius su pedagogo talentu perduoda va karinės mokyklos V-tos klasės auklėti niams. Naujųjų Metų pro ga sveikiname ir lin kime jai ir toliau kuo geriausios sėkmės pe dagoginiame darbe.
MUSŲ BENDRABUTIS Kiekvieną rytą miesto gat vėmis pasipila gausūs studentų būriai. Į jų gretas įsijungia ir bendrabučio Nr. 2 gyventojai: filologai, ekonomistai, chemi kai, medikai. Visi skuba, visų tikslas bendras — įsigyti kuo daugiau mokslo žinių, atverti naują puslapį mokslo knygoje. Bet sugrįškime vėl į bendra butį Nr. 2, aplankykime kai kuriuos kambarius, pažiūrėki me į studentų kasdieninę bui tį. Mes pirmame aukšte. Nors
čia neseniai atsikėlė vyrai, ta čiau nuo pat pradžios jų kam bariuose tvarka, švara, ypač pas 8 ir 9 kambarių gyvento jus. Sunkiau jiems einasi su savitvarka ketvirtadieniais, ta čiau tikimės, kad ir čia pri pras. Pasikeliame į antrą aukštą ir ilgai bandome kantrybę prie 20 kambario durų (čia gyvena 1 kurso filologės, se niūnė Skardžiauskaltė), paga liau durys atidaromos ir mus sutinka.. . užsimiegoję veidai.
Sutrikę atsiprašome kambario gyventojų už nutrauktus sap nus taip stalgiai. Žinoma, šios merginos po eilinio vakarinio „koncerto“ (gerokai po 12 vai., kada bendrabutyje turi būti absoliuti tyla), nespėjo dar pailsėti bei pasapnuoti. Tas pats ir 22 kambaryje, pas I kurso rusistes, kurios taip pat neleidžia kaimynėms mie goti. Trečiame aukšte aplankyki me 33-čią (seniūnė Isiūnaltė) ir gretimą 37-tą (seniūnė Gvildytė) kambarius. Abiejuose gy vena ketvirtakursės filologės, tačiau kambarių tvarkos at žvilgiu nesulyginamas kontras tas. Jei 33-čiame kambaryje švaru, tvarkinga, jauku, tai 37-tame griežtai priešingai. Stalas paverstas tiesiog šiukš lių dėže (nes užkulisis perpil dytas šiukšlėmis). Draugės 37to kombario gyventojos, IV kurso istorikės, labai nemalo nu užsukti į jūsų kambarį, ne įsivaizduojame, kaip čia jūs
Pagaliau atsiduriame viršu tiniame aukšte — ketvirtame. Tai aukštas, kovojąs už komu nistinę buitį. Čia tikrai jaučia si studentiškas šeimininkiškas Jaukumas ir tvarka. Malonu užsukti į bet kurį šio aukšto kambarį, ypač 52, (ChF stu dentės, seniūnė Stambrauskaltė), 50 bei 56 kambarius, ku riuose gyvena II kurso ekono mistės. Šių kambarių gyven tojos, pažadintos trimito, pasi mankštinusios, sutvarkiusios kambarius, skuba į paskaitas. Neapsieinama ir šiame aukš te be trūkumų, tačiau juos ša lina kiekvieną savaitę leidžia mas šio aukšto kovos lapelis. Miela bendrabučio Nr. 2 šeimynėle, stenkimės buitį pa daryti gražią, jaukią, kad apie trūkumus nereikėtų kalbėti šio laikraščio puslapiuose.
__ /
____ ______________________ _______________
Jie plaukia beveik lyqiaqrečial vie nas su kitu. Metras, dar metras, paskui visų jėqų sutelkimas — ir vienas iš lenktyniaujančių atsiplėšia nuo savo atkaklių varžovų. Bet tai dar ne perqalė. Pirmaujantis qalop pasiekia qalinę baseino sieną ir ap sisukęs, dar inirtinqiau dirbdamas rankomis ir kojomis, skuba prie fi nišo. Didelių pastanqų dėka nuo Jo stenqiasi neatsilikti kaimyninio van dens takelio plaukikas. Ir nežinia, kas padėjo pfrmakursiui fizmatui Alqiui Kabelkai laimėti šią atkaklią kovą: audrinqa drauqų žodinė paspirtis, ar Jo qeras fizinis pasiruošimas, nepriekaištinqa plau kimo technika. Manykime, kad ne buvo apsieita nė be vieno iš Jų. Tenka pridurti ir tai, kad A. Kab'elka, užėmęs 1-ąją vietą plaukime 100 metrų distancijoje laisvu stiliu mi, nerado sau lyqių ir delfinistų tarpe. Jis ir Jo bendrakursis V. Viskūnas, kuris iškovojo čempiono varkų savo fakulteto komandai. Juos abu mes matome nuotraukoje...
O varžybos, išaiškinusios p| muosius rekordininkus, tę j toliau. Aidi starterių šūviai, bal guoja žalsvas baseino vandil girdisi pažįstamas sirgalių kl gesys. Kuriai fakuteto plauki! komandai atiteks šiemet čempl nų vardas? — į tokį klausiu dar kolkas nebuvo galima ata kyti. Bet atsakyme į šį klausia neilgai laukti reikėjo. Fizi'-B
i
matematikos fakulteto plaukia iškovojo dar keletą gražių pfl galių, ir taškų persvara Jų f sėje. Dabar jau oeveik nie« neabejoja, kad fizmatai ta čempionais. Tai tampa negin jama tiesa tada, kai pirmak sė fizmatė plaukikė G, Vaza! kaitė plaukime delfinu parc geriausią laiką. Fotoaparatas i fiksavo ją, kartu su kita varžybų rekordininke, Chemi fakulteto studente, L. Kulal te.
A. BALČIŪNAITE IFF, IV kursas
NAUJAMETINIAI S V EI KINIM Al MEDICINOS FAKULTETAS BALIUI DAINIUI Jo taurė žinių sklidina. Jo taurė prasminga kaip darbas. Te šitokį tostą palydi daina Skambi kaip pavasario varpas.
INDREEITYTEI LAIMUTEI Si daina apie paprastą draugą, Apie didelį draugą kartu! Ar mokėsim draugystę taip saugot Ir branginti kaip tu? FIZIKOS MATEMATIKOS FAKULTETAS GRIGALIŪNUI JERONIMUI Jis į kosmoso amžių didingą Laužia kelią protu ir valia. Te žvaigždes šitaip tiltai sujungia, Kaip kad širdis sujungia dalia.
DAUKŠAITEI ZOSEI Mašinų pažįstamas balsas Gyvenlman šaukia tave. Mes tostą ne vieną pakelsim Už apgaubtą darbą šlove.
ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS MEILEI BIELIŪNAITEI — Meilute! Meile! Kur leki? — Egzaminą laikiau. Gavau penkis. Ir taip ji skuba, bėga tekina... Šauni ta Meilė mergina!
Ir taip pagaliau išaiškėja U h versitto tarpfakultętinių plai mo varžybų nugalėtojai. Tai į kaip minėta — fizmatų plai kai. Tad jiems linkime tokių džiugių pergalių vandens ta i;' liuose ir sekančiais rpetais! R. MAČIUKE
Tik žiburiai ilgai, ilgai negęs. Matysiu tavo balkšvą veidą, Akių mažytes liepsneles.
Sakyk, juk nebereikia mums Bet. .. šnekėti, Jau nieks nesakys: „Tu palauk čia.“ Ir nebereikia mums kažko sunkaus. Ir vėl vienas nueisiu gatve. Aš noriu vieno: tik tave turėti, DIPLOMANTAMS Ir tiktai tave priglaust. RYBELIUI ANTANUI Užsivers auditorijų durys, Ir tegu nustos mašinos gaudę, Ir draugai pasakys tau Jeigu eit, tai visų priešaky. „Sudie“, Tik negesink mažytes Jeigu nešti — tai nešti liepsneles. Išsipūtus gyvenimo burė, visiems. Dangus nuo miesto žiburių Kur tave, mielas drauge, Žmogiškumo juk nieks paraudęs, ’ nuves? neišsems — Ir jis te niekad neužgęs. Jeigu pats juo tiki. Gal mokyklon klamposi per ... IR KURIE MYLĖJO KAI KURIEMS sniegą, CHEMIKAMS Aš žengiu laiptais tyliai, Fabrike reguliuosi stakles. atrodo, Kad ją kur galas tą Haš du s o keturi!.. Aidi vieniši žingsniai liūdnai. Tu žinai, kaip gyvenimasbėga, Laboratoriniai. Galvoj gi nieko O tie laiptai nuo purvo pajuodę, Tu žinai, jis tavęs negailės. neturi. Nesakys, kad ateisi čionai. Išskris paukščiai. Sugrįš vėl Ir taip vargsti per ištisas rugsėjai, dienas, Nepaglostysi plaukus, kaip Į Almą Mater kiti jau ateis, Kol pasakys: „Stipendijos valkui, Kur dar pėdsakai tavo atšalti neduosim ir gana.“ nesnėjo, Nepaklausi, ar laukiu ilgai, Kur tu gyvenai ir džiaugeis. Tik tušti laiptai liks visą Sunki studentiška duonelė. Sueiliavo J. Levickas ir Ir galva sunki. laiką, G. Gelūnaitis Su dekanatu, sako bus juokai Nors šypsotųsi saule langai. menki. Oi, kas daryti?! Kas daryt? Bet — staiga vikrios kojos Nuoširdžiai sveikiname mū Velniop visus gal reikia nutaukši, sų fakulteto dėstytojus ir stu išvaikyti? . . dentus. Naujųjų metų proga. TIEMS, KURIE MYLI. .. Ir girdžiu, rodos, skubant EF dekanatas ir Kai miesto gatvėse nustos visuomeninės org. tave... mašinos gaudę,
„Žalgirio“ uždaram plaukimo baseine qii | disi starterių šūvia teisėjų švilpukai, va? dens teliūškavimas. Ci vyksta tradicinės Un S versiteto tarpfakultet nės plaukimo varž^ . bos. Paruigtyniau vandens takeliuos panoro skaitlinęa studentų būrys. ūrys. ( be to, kam qii nebra nebra,r -j qi fakulteto sportin garbė?.. Taip, varžybos vyk ta iš tikrųjų labai įtemptai. Stiprūs plai ; į kikų rankų mostai i : judina žalsvą baseir | vandenį, ir jis banqu( J ja, tarytum verda. Vai J dens pliuškenimą ka kart nustelbia sirqal — pačių varžybų d , lyvių šauksmai, karu j raginimai. O ir kai neraginsi. jeiqu brani §Įj kiekviena sekund ; kiekvienas metras! štai nuaidi starter šūvis ir į vandenį i i ka ketvertas plaukit Atrodo, jėgos lygios,
apgynusius diplominius dari ir linkime sėkmės būsima gamybiniame, moksliniame pedagoginiame darbe. Chemijos f. Dekanatas ir visuomenė: *** organizacijos Chemijos fakulteto dekana tas ir visuomeninės organiza *** Sveikinu Naujųjų metų [ cijos linki fakulteto dėstyto ga drg. B. Puodžiūnaitę, jams Naujaisiais 1964 metais dar suintensyvinti mokslo ti Stonytę ir N. Ragnotienę, riamąjį darbą, toliau tobuli- gynusias 1963 m. kandldati ti dėstymo lygį, aktyviai daly disertacijas ir linkiu 1964 vauti visuomeniniame darbe. dirbti mokslinį darbą su Atskirai sveikiname diploman didesne aistra. L. Simanavičių tus. ir visų pirma, pirmąją Ch. f. dekanas technologinę laidą, sėkmingai
Chemijos f-to organikai lin ki doc. P. Buckui sėkmės nau jame rimtame darbe Vilniaus Pedagoginiame Institute.
TEISĖS FAKULTETAS JOANAI KETURAKYTEI Žvilgsnį tiesų, žvilgsnį drąsų Jos pažįstame visi, O šiais metais net pegasą Sveikiname visuomeninės aštuonmetės mokyklos mokyti Linkim posmais pasivyt. Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. . Spausdina LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaamavė. LV 12276 Užs. Nr. ( cCoueTCKHii CTyaeHT. (Opraa BaaMuoccaora rocyjupcTasnaor* y»n«epcMTeTt)..
3