STUDENTŲ SVEČIAI IEMOS atostogų metu Vilniuje viešėjo daug svečių. Svarbiausi Universite to sveč!al — tai Kubos ir Vietnamo ' £ tudentai, besimokantieji Minsko Lenino var io Universitete. ad ■ Sausio 28 dienos rytą geležinkelio stoti Pa| ižpildė jaunuoliai ir merginos tautiniais rūisfl >als ir studentiškom kepuraltėm. Pasigirdo taisai: ,,.K —_- Atvažiuoja! — win.coi.iao uz.g.uju tuOrkestras užgrojo ’JlBą. Sutinkančiųjų tarpe Universiteto partiHės, komjaunimo ir profsąjungos organizaci jų atstovai. Trumpos sveikinimų kalbos, ir k ■asigirsta ryžtingi Kubos revoliucinio hlm, ' »o garsai. Dainuoja mūsų svečiai. Greitai ii ž°džius. pagauna ir sutinkantieji. 11 ■ Autobusu atvykstame i bendrabutį. Trum t pa poilsio valandėlė — ir pietūs. Po pietų Ll įvyko oficialus svečių sutikimas Rektorate, į Svečius pasveikino ir papasakojo Universi1 teto istoriją prorektorius mokymo reika lams drg. S. Jankauskas. Kol svečiai susi pažino su mūsų senuoju Universitetu, atėjo n pavakarys, o vėliau Aktų salėje įvyko drauJol
I
gystės vakaras. Po mūsų ansamblio koncerto svečius dar kartą pasveikino prorektorius drg. Jankauskas. Atsakomąsias kalbas pasa kė Kubos ir Vietnamo delegacijų vadovai. Ansambliečiai padovanojo svečiams tauti nes juostas ir studentiškas kepuraites. Draugystės vakare dalyvavo ir Tbilisio pedagoginio instituto studentai. Sekančią dieną svečiai susipažino su se nuoju Vilniumi. Tylos minute pagerbė karių kapuose palaidotus žuvusius. Vakare kavinėje-skaltykloje įvyko draugiš kas susitikimas su miesto jaunimo atstovais. Paskutinę savo viešėjimo dieną svečiai apsilankė elektrinio suvirinimo aparatų ga mykloje, susipažino su darbo procesais, ga myklos Jaunimu. Vakare dalyvavo 1863 m. sukilimo 100-ųjų metinių minėjime, ku ris įvyko Operos ir baleto teatre. Po to žiū rėjo operą „Dalia“. Anksti rytą svečiai išvažiavo, pažadėję bū tinai dar apsilankyti taip jiems patikusiame Vilniuje.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 4 (439) 1963 m. vasario 8 d.
Eina nuo 1950 metų
O
PAVASARIO SEMESTRAS.
VĖL PRIE
KNYGŲ, DRAUGAI!
Šiais metais fakultete egza minų sesija tęsėsi nuo gruo džio mėn. 14 d. iki sausio 30 d. Gruodžio 15 d. sesiją pradėjo matematikos specia lybės V k. matematikai. Prieš egzaminus buvo atlik tas tam tikras pasiruošimo darbas. Dekanatas nuolat do mėjosi skolininkais, tačiau reikia pripažinti, kad šiais metais padėtis nebuvo gera. Keletą skolininkų turėjome iki sesijos pradžios. Iš dalies tam turėjo įtakos ir akademi nė komisija. Žiemos egzaminų sesijos dalykiniai egzaminai vyko pa gal iš anksto sudarytą tvarka raštį. Sesijos metu atskiruo se egzaminuose lankėsi fakul teto dekanas, prodekanas, ka tedrų vedėjai. Iš 709 studentų, laikiusių egzaminus, visus išlaikė 571, neišlaikė bent vieno 76 ir neo
Pagarba pirmūnams! RASKRIDO jaudinančios sesijos dienos. Ypač žiau rios jos atrodė pirmakursiams. Juk jie „sesljlnės ko šės“ ragavo pirmą kartą. „Kas geriau?“ —- šis klausimas kamavo pirmakurslussvetimkalbius. Anglistai su germanistais tvirtino, kad pir moji vieta atiteksianti jiems. Esą romanistai visada blogiau siai pasiruošlą. Jiems ir kliusiąs atsiliekančiųjų prizas. Romanistai mažiausiai kvaršino galvas. Jie mokėsi. Stropiai, atidžiai mokėsi. Ir įrodė žygiais, o ne žodžiais. Pirmoji sesija Jiems pažėrė tik ketvertukus ir penketukus. Tuo tarpu anglistai ir germanistai prisirinko ir trejetukų. Prizas tikrai atiteko romanistams, tik ne paskutinis. . . D. EINIKYTĖ IFF I k. I gr. romanistė
P
ą i ai?? rėj an js
1Įi’ra®Jnlversiteto L
Aktų
salėje įvyko drau gi gystės vakaras. Jame dalyvavo sveir čia! iš Kubos ‘ Vietnamo. Vakare :aip pat dalyvavo studentų r lidelė S Gruzijos grupė.
Kaina 2 kap.
Artimiausias uždavinys
PRASIDĖJO
*** Su ųėlėmis į geležinkelio stot) atėjo studentai. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto auklėtiniai su tiko brangius svečius — Kubos Ir demokratinio Vietnamo Jaunimo atsto vus, studijuojančius Mins ke. Vos išlipė Iš traukinio, svečiai pateko i nuoširdžių draugų būrį. Joana Steponauskaitė, Bronius Laurikėnis, Danutė Peleckaltė ir kiti studentai įteikė gėles. Sve čius pasveikino universiteto komjaunimo komiteto sekre torius Juozas Nekrošius.
'i .
Visų salių proletarai, vienykitės!
atvyko bent į vieną 60. Labai gerai Išlaikė visus egzaminus 57, o gerai ir labai gerai 166 studentai. Bendras fakulteto egzaminų vidurkis yra 3>60. Geriausiai egzaminus išlaikė V kursas. Toliau seka III, IV ir II. Silpniausiai laikė I kur sas. Iš atskirų grupių geriausiai sesiją laikė III k. matematikų III grupė, kurios vidurkis 4,10. Blogiausiai — Ik. fizi kų 4 gr. rusų dėstoma kalba. Šios grupės vidurkis 2,95. Kaip matyti iš rezultatų, fakulteto vidurkis vis dar že mas. Iš dalies to priežastis — labai mažas konkursas stoja mųjų egzaminų metu. Atskirai paminėsime visuo meninių disciplinų egzaminus. Visuomenines disciplinas stu dentai išlaikė gana silpnai, ypač II k. ir IV k. matema tikai. Šiose grupėse visuome ninių disciplinų vidurkis ma žesnis už bendrą vidurkį. Fa kulteto dekanato atstovai da lyvavo IV k. politinės eko nomijos egzamine. Susidarė įspūdis, kad dalis studentų paviršutiniškai studijuoja vi suomenines disciplinas, netu ri gero bendro išsilavini mo. Ši egzaminų sesija fakulte te praėjo nepergeriausiai. Bendras sesijos vidurkis šiek tiek mažesnis už praeitos žie mos sesijos vidurkį, nes la bai silpnai laikė egzaminus I kursas. Tačiau nežiūrint to. tenka pastebėti, kad dauguma studentų rimtai ruošiasi, dirba. Egzaminų žinios dažnai virši(Nukelta į 2 psl.)
AR SESIJA - LOTERIJA?
’l
■ DIRBTI ATKAKLIAI! ■I RAEJUSIŲ metų pa vasarį Iš visų šalies kampelių — statybų K®" (šachtų, plėšininių žemių, tivilnės plantacijų, žvejų renviečių — Kremliaus tažiavimų rūmuose susiko daugiamilijoninio kominimo pasiuntiniai atsilityti partijai ir liaudžiai už reiktus darbus, apibendrinejil fieturių _____ n metų veiklos , reY ultatų, apibrėžtil tolimesiur jaunimo uždą uždavinius kolr įunizmo r----- 1 statyboje. Jūs ži isBle, tai buvo neįprastas sunr diavimas. Jis vyko po išto lo TSKP XXII suvažiavi10, priėmusio Komunistų par is Programą, nubrėžusio ndiozinį komunizmo staDs mūsų šalyje planą. iSJCP Programoje sakoma: Irtija vertina jaunimą kaip ybinę jėgą tarybinės liaul kovoje už komunizmą“, žodžiai įkvėpia jaunimą, įmteriopai padidina jėgas Pje už šviesią ateitį. {į [uvažiavime komjaunuoęl *1Į turėjo apie ką papasakoi. liaunieji darbininkai ir <llitybininkai garbingai įvyks#f3sipareigojimus, priimtus LKJS XIII suvažiavime. Vi■Sąjunginėse sparčiosiose o"w»onės statybose pastatyta ir, ugiąu kaip trys šimtai u; imbių pramonės objektų. de keturi milijonai komtnuolių sėkmingai darbuoi H žemės ūkyje.
M. ŽURAVLIOVA VLKJS CK sekretorė
XIII VLKJS suvažiavime N. S. Chruščiovas papasakojo jaunimui apie partijos pla nus, pertvarkant apmokymą mokyklose, technikumuose, aukštosiose mokyklose. Po visaliaudinio aptarimo šie planai įgijo įstatymo galią. Ketveri atkaklaus darbo me tai iš pagrindų pakeitė aukš tųjų mokyklų gyvenimą: spe cialistų paruošimo kokybė smarkiai pagerėjo, aukštųjų mokyklų auditorijas dabar už pildo Jaunuoliai ir merginos, gerai pažįstantieji gyvenimą, gamybą, studentai ne tik įsisavina teoriją, bet dirba kartu su darbininkais ir valstiečials, gauna kvalifikaciją, jie apmokomi vadovavimo gamy bai įgūdžiams, auklėja savy je komunistinės visuomenės žmogaus bruožus. Vienu žodžiu, naujo specialisto auklėjimas ir paruo šimas nustojo buvę tik moky mo įstaigos, dėstytojų ir vi suomeninių organizacijų rei kalu. Į šį procesą įsijungė dešimtys tūkstančių darbi ninkų, kolūkiečių, inžinierių, agronomų ir kitų specialistų. Natūralu, kad naujos są lygos sudarė galimybes atsi rasti naujoms aukštųjų mo kyklų komjaunimo organiza cijų formoms, komunistiškai
auklėjant studentus, stipri nant ryšį su gamyba. XIV VLKJS suvažiavime aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijų veikla buvo aukštai įvertinta. N. S. Chruš čiovas charakterizavo mūsų studentiją kaip „kovingą ta rybinę studentiją“. Komjau nimo organizacijoms iškelįi nauji, atsakingi uždaviniai. N. S. Chruščiovas suvažia vime Juos taip suformulavo: „Reikia, kad dar labiau stip rėtų aukštosios mokyklos ry šys su liaudies gyvenimu, kad ji ruoštų specialistus, reikalingus šaliai, gerai apginkluotus šiuolaikinio moks lo pasiekimais, revoliucinės teorijos žinojimu, kūrybiškus žmones, be galo atsidavusius didžiajam komunizių# staty bos reikalui. Tegul mūsų Jaunimas didina " L..a savo indėlį išvystant priešaklnį tarybinį mokslą, greitina techninį progresą visose liaudies ūkio šakose“. Šiuos žodžius aukštųjų mokyklų komjaunimas sutiko kaip kovinę programą. Iš vi sų mūsų tėvynės kampų plau kia žinios apie tai, kaip stu dentai įsijungė į TSKP XXII ir VLKJS XIV suvažiavimų nutarimų vykdymą. 10 000 Maskvos, Lenin grado ir Kijevo aukštųjų mo kyklų studentų organizavo smogiamuosius statybinius būNukelta
„Spyglio" reidas Tai pirmakursiai. Jie visą sesiją „Tauro“ bendrabutyje virkdė gitaras.
Pasekmės: beveik pusė kurso studentų ga vo dvejetus, kai kurie net po du. Jaunieji bičiuliai teisinasi, kad jie atsakinėt nebemo ką. Moralas nebūsi.
—
muzikantu
qimfs,
teisininku
Tai antro kurso atstovas G. Kasperavi čius. Jo studijų kelias — tingėjimo kelias. Kasperavičius neprisimena, ar išlaikė bent vieną sesiją „be netikėtumų“. Draugai sako, kad Jis „lėto galvojimo“. Kai dėstytojai „pa varo“, tik už durų susipranta, apie ką rei kėjo pasakoti.
Moralas: studijuoti — vadinasi, mokytis, o ne „durnių klijuoti“. Reikėjo Kasperavičiui pagalvoti prieš penkis metus. Tada būtų „daėję“.
Daugelis studentų sako, kad sesija — loterija. „Spyglys“ nesutinka su šia nuo mone. Kad nebūtų bereikalingų diskusijų, pateiksime pavyzdžius. Visi jie iš Teisės fakulteto. Tai trečio kurso „mažylis“ Valiūnas Sau lius. Jis gavo du dvejetus. Nuslmatė Ir tra čias. Bijodamas „apverktinų pasekmių" paskam bino fakultetan: „Aš sergu“. Gi vakare žiūrėjo kinofiima.
EPILOGAS t Jeigu šie draugai mano, kad sesija — lo terija, tada „Spyglys“ siūlo auditorijas pa keisti l piemens botagą. Juodmargė: — Gal su fakulteto sutikimu? J. SMALIUKO piešiniai
o ■■■■■■■■■■■■■■■■■■ '•į*-,“ vi
DIRBTI
Neakivaizdininkų
| R. PRAKAPO fotoreportažas
atkakliai! Pradžia
1-me
Iš Lietuvos LKJS Centro Komiteto Sekretoriato posėdžio įvykusio 1963 m. sausio 3 d. Dėl Vilniaus Valstybinio V. Kap suko v. universiteto Istorijos-filo logijos fakulteto komjaunimo biu ro ryšių su studentų tėvais 1. Pritarti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto ■ Istorijos-filo logijos fakulteto komjaunimo biuro darbui glaudiems ryšiams su studentų tėvais palaikyti Ir rekomenduoti visų aukštųjų, specialiųjų vidurinių mokyk lų Ir technikumų komjaunimo komite tams pasinaudoti ši o darbo patyrimu.
psl.
tais, tarybinio gyvenimo pakeitimus studentų gimtuosiuose miestuose ir kaimuose, rašj apie savo valkus, išlieja svajones. „Pagrln dinis mano rūpestis yra, kad pasaulyje būtų visuomet amžina talka, kad mes galėtum,: toliau kurti ramų gyvenimą, kad jaunoji kai ta niekuomet nematytų karo baisybių, ne jaustų trūkumų, kad mano duktė Stefa sėk mlngal baigtų universitetą ir atsidavusi,e dirbant su studentų tėvais, gyvenančiais įvai gerovei”, — rašo I. Lukošienė iš Mažę, kių. O štai L. Rabačlauskienės laiškas iš Si dabravo. „Esam laimingi, kad gyvename soi clallstlnėje visuomenėje, dėkingi Komunistų partijai už mūsų valkų šviesų rytojų. Karš tai linkime visiems komjaunuoliams daug tyro džiaugsmo, geros sveikatos, nugalėt pa sltalkančlus sunkumus ir aukštyn kelti ko munlzmo vėliavą“ — baigia savo laišką siu1 dentės mama. Gauti tėvų laiškai panaudojami komjauni! mo susirinkimuose, sieninėje ir periodinėj^ spaudoje, radijo valandėlėms, kas padidina jų neabejotiną auklėjamąjį poveikį. Respublikos mokyklos, gamybiniai kolek tyvai domisi, kaip jų auklėtiniai ar buvę nariai mokosi ir gyvena aukštosiose mokyklose. Tad fakulteto komjaunimo biuro laiškų sky rius siunčia laiškus apie jų auklėtinių ar bt® vusių kolektyvų narių sėkmes ir nesėkme® kas be abejo, padeda gerinti šių kolektyvi® auklėjamąjį darbą. Plečiantis laiškų skyriaus darbui, ryši® su studentų tėvais įgauna vis pastovesnį i® dalykiškesnį pobūdį. Studentų tėvai kviečia® mi į grupių komjaunimo organizacijų sus® rinkimus, dalyvavo 1962 m. rudenį fakultet® komjaunimo ataskaltiniame-rlnklminla>;: H susirinkime. Po susirinkimo koncertavo Tau ■ ragės rajono „Lenino keliu“ kolūkio senieji i saviveiklininkai. ’*1 Glaudžių ryšių su studentų tėvais palaiky® mas, laiškų skyriaus fakulteto biure įsteigi® mas — tai viena iš naujų efektyvių auk® tųjų mokyklų komjaunimo organizacijų da® bo formų komunistišKai auklėjant stude® tus. Todėl darbas šia kryptimi rekomendu® tinas ir kitų aukštųjų bei specialiųjų vld® rinių mokyklų ir technikumų komjaunlin B organizacijoms. LLKJS CK Studentų sektoriui®
rius ir vasaros atostogų metu statė Plėšinių krašte venamuosius namus, gyvulidirbtunlnkystės pastatus, ves ir klubus, Šimtal tūkstančlų kitų miestų studentų padėjo kolūkiams ir tarybinlams ūkiams nuimant derllų ir statybose, dirbo sep, L tynmečlo pastoliuose. AUNIMO auklėjimui nemažą įtaką tu ri šeima. Dauguma studentų mokytis Moralinis komunizmo staaukštosiose mokyklose Išvyksta į mies tytojo kodeksas tampa stutus. Aukštajai mokyklai tai sudaro sunkumų veiklos dentų gyvenimo ir dirbti su studentų tėvais, gyvenančiais Įvai įstatymu. Tai liudija, pavyz riuose respublikos rajonuose, todėl dažniau judėjimas, išsivystęs g džiui, ‘ " - - u I k. biologė Valerija Jucaitienė, Jurbarko ligoninės felče siai šis darbo baras būna apleistas ir kon Ukrainos aukštosiose mokyk- □□ rė, laiko vokiečių kalbos Įskaitą pas dėstytoją Kiškienę. taktai su tėvais turi atsitiktinį pobūdį, kai lose. Dniepropetrovsko me □□ vienu ar kitu atveju patys tėvai atvyksta su talurgijos ir technologinio □□ reguliuoti savo valkų ir aukštosios mokyklos institutų, kai kurių Odesos ir □□ santykių. ‘ kitų miestų aukštųjų mokyklų □□ Siekdamaą pagerinti ryšius su studentų studentai iškilmingai įsipa □□ tėvais, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. □ reigojo: □ universiteto ■ Istorijos-filologijos fakulteto □ — nuo šiandien ir visiems □□ komjaunimo biuras 1962 m. vasario mėnesį įsteigė laiškų skyrių, kuriam vadovauti bu laikams gyventi prisilaikant □ vo pavesta vienam Iš b ūro narių. Laiškų sky moralinio komunizmo staty- g riaus tikslas — padidinti studentų atsakomy tojo kodekso principų, kiek- g bę prieš tėvus už mokymąsi, visuomeninį □ vlenas studentas — aukštų □□ darbą, elgesį, demaskuoti ir kovoti su dar pasitaikančiomis blogybėmis studentų tarpe, komunistinės moralės bruožų □□ □ kelti komjaunimo organizacijos autoritetą □ nešėjas, □ studentų tėvų tarpe ir pačių studentų atsa □ — šventai vykdyti V. I. □□ komybę prieš komjaunimo organizaciją. To kiu būdu, studentų tėvai ne tik iš savo valkų Lenino priesaką: „Mokytis, □□ □ laiškų ar pasakojimų gali susidaryti vaizdą mokytis ir dar kartą moky □□ apie tos mokyklos gyvenimą. Laiškai gerų, tis!“, kūrybiškai įsisavinti □□ aktyvių studentų tėvams — tai kartu ir pa o □ specialybę, skatinimo priemonė, o nepažangių, nedraus □ □ mingų — bausmė tiems studentams. Be to, — dirbti spartuoliškai, □□ šie laiškai atlieka tam tikrą auklėjamąjį įnešti savo asmeninį indėlį į □□ vaidmenį ir patiems tėvams. VI kurso lituanistas Nemčauskas, mokytojas iš Mažeikių, komunizmo pastatymą, kiek □□ Studentų tėvai noriai atsakinėja komjauni □ Ir IV kurso žurnalistas Vladas Turauskas laisvalaikiu... vienas studentas — septyn □□ mo biurui Į gautus laiškus. Laiškus rašo ir mečio karys, darbininkai, ir kolūkiečiai, ir pensininkai. Jie dėkoja komjaunimo organizacijai už rūpi - ruoštis aktyviam dalynimąsi Jų valkų auklėjimu, pasakoja apie vavlmul visuomeninių re!- e savo gyvenimą buržuazinės santvarkos mekalų valdyme įsisavinti visuomenines fesijas. □ Zi Geriausioms grupėms nu- o dės atlikti gamybinę praktik I IEKVIENAIS metais gėdingų faktų — tai naudoji tarta suteikti priešakinių gru-g, Pradžia psL , kuri tęsis nuo kovo 7 d. 1, te vis daugiau ir daugiau J rn . rS-icaJa paskaitų ir bendrą vadovė- masis špargalkomis. Pažymėti gruodžio 8 d. Matematikus ą < matematikų reikalauja įvairios pių vardą. Ukrainos LKJS |Jli0 Fapimtl_• Kalp ir ankstyves- ni studentai Aleksejenko I k., myblnės praktikos metu gal 1; CK apibendrino iniciatyvą, irgnės, taip ir ši sesija parodė, Jarušlnskaltė II k. ir kt. Ta įstaigos, specialūs konstrukto ma bus sutikti ne tik Unive jt rių biurai, gamyklos, o pas šiuo metu už priešakinių gru- §kad labai naudingi yra kolio- čiau tokių studentų nedaug ir kutiniu metu ir Mokslų Aka sltete, bet ir M. A. Energet,® pių vardą kovoja daugelis res- okvljumal. Ten, kur buvo dau- su jais bus kalbama griežtai. demijos skaičiavimo centras. kos Institute, K. P. I. Vilnia® L.i , ,, Sglau koliokvijumų, žinios, rezultatai artimiau Todėl atitinkamai buvo pa filiale, L. O. T. Ekonominė kt publikos aukštųjų mokyklų g«alp ulsyklė ž^mlal geresnės. siuSesijos metu bus apsvarstyti fa laboratorijoje, S. K. B. priBt planai. grupių, šis masinis patrioti- g gilesnės. Todėl ateityje relkė- kulteto Taryboje, katedrose, keisti ir mokymosi skaičiavimo mašinų gamykloj® antri metai mūsų fakulteto nis judėjimas puikiai išreiškia □tų visas konsultacijas, kurios grupėse, dalyvaujant grupių Jau žemės ūkio produktų paruoš® studentai atlieka praktiką pa . , , , .. * 5 cAmnt'tfA J-vaCTT/io studentų norą mokytis gyven □ pravedamos semestro bėgyje šefams. Bus padarytos rimtos gal naujus planus. Jei anks ministerijoje. Reikia lab® □ ir kurios blogai lankomos, pa Išvados iš šios sesijos ir nu čiau IV k. matematikams te daug matematikų, o pagrinc ri ti Ir dirbti komunistiškai. ti keisti koliokv.ijumals. Be to, matytos konkrečios priemonės buvo tik 6 savaičių pedagogi nė kalvė pas nu te davimo centro darbuotojai v. yra matematikų Laiške TSKP Centro Ko- □ didelį vaidmenį studentų pa- padėčiai ištaisyti. Universitetas. ta nė praktika, tai dabar gamybl- Matulis, K. Žukauskas, D. □ žangumul vaidina akademinė Artlmausiais fakulteto aka initetui lenininis komjaunimas Lieka palinkėti studentai) ir binio profilio (kurio anksčiau Petrėnaltė, R. Pliuškevlčius ir □ drausmė. Kur paskaitų lankodeminės komisijos, dekanato prisiekė partijai būti ištiki- g niurnas buvo geresnis, geriau ir visuomeninių organizacijų nebuvo) studentai turi vieno kiti. Viena studentų grupė iš sėkmingai atlikti mokomą.® niu komunizmo statybos rei- □vyko ruošimasis pratyboms ir uždavinys pasiekti, kad fakul mėnesio mokomąją ir 9 mėne vyksta praktikai į vieną mū bei gamybinę praktikas, ger za telkiamas žinias, ki g1 sų šalies miestų. Tenai prak Įsisavinti kalul. Savo žodžius jaunimas □seminarams, ten ir rezultatai tete nebūtų nei vieno skolinin sių gamybinę praktiką. baigę Universitetą, jie bir Ltikai vadovaus vyr. dėst. I. □geresni. Todėl sekančiame seNuo vasario 7 Iki kovo 6 d. ko ir pažangumas būtų žymiai darbais, patvirtina puikiais V1 Jačiauskas ir šio centro dar pilnaverčiais specialistais. ■ ei, visi IV k. matematikai atlie gmestre numatoma sustiprinti geresnis, statant ekonominę komuniz- g paskaitų ir pratybų lankymo J. AMBRASAS ka mokomąją praktiką prie buotojai. A. * ~ RAUDELIŪNAS se mo bazę, auklėjant naują □kontrolę. Grįžę iš mokomosios prak Skaičiavimo matematikos Pa elektroninių skaičiavimo maši Fizikos ir matematikos □ tikos, studentai tuoj pat prakatedros vyr. dėstytojas fa žmogų. Šioje sesijoje pasitaikė ir fakulteto prodekanas nų. Praktikai vadovaus skai□ □ ■xoxoxox*xoxoxoxoxoxa ku □ Netenka abejoti, kad kar- □□ » ............ ...... m< tu su visu jaunimu tarybinė I□ tai VVPI studentai keliasi i naująjį bendrabutį. Čia ateina gy venti tikrieji šeimininkai. Tai tie studentai, kurie laimėjo studentija atkakliai dirbs, □□ konkursą — teisę gyventi moderniame bendrabutyje, o taip aistringai įsisavins žinias, □ pat Ir patys geriausi grupių atstovai. Vieni jų tik dar per sikrausto 1 bendrabutį. Kiti Jau susitvarkę. Jie ruošiasi pasku kad taptų verta vyresniosios g tiniams egzaminams. Ir šiuo metu rūmų šeimininkas-komendantas GGF trečio kurso studentas Augustinas Obeliūnas. Juk jis komunizmo statytojų kartos g Netruko praeiti žiemos atostogos, ir mes vėl Vilniuje. vi aprūpina studentus nauju inventorium. □□ šį kartą neilgam, nes mūsų laukia mokomoji praktika. . nu pamaina. Netrukus čia įvyks iškilmingas bendrabučio atidarymas. B□ Salia šio pastato jau pradėtas statyti kitas 480 vietų bendra eitame semestre susipažinome su skaičiavimo mašinų mi butis. .. □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□T□ programavimo kursais. įgytas žinias dabar pritaikys i DILIO nuotr. j.. .... praktiškai. I 1 Praktikos metu išmoksime uždavinius programuoti, nu foruotl programą, įvesti programą į mašiną ir, žinoma, g® tl rezultatus. ®1 Šios mašinos darbo greitis nedidelis — tik 100 oį ■ cijų per sekundę, bet mums to pilnai pakaks, nes mūsų ti® las išmokti dirbti prie mašinos. W Į praktiką išvyksta 12 studentų ir vadovas. Išvyksi® člų tarpe N. Janušauskaitė, K. Karpius, B. Kurcmanaltė. H Žakevlčiūtė, V. Petrovič, B. Venckutė ir kiti. Praktikai V dovauja vyr. dėst. I. Jačiauskas. 1 Praktikoje, žinoma, neapširlboslme vien mokslu. Lai® laiku numatome susitikti su kitų šalies aukštųjų moky® studentais, pasilinksminti. Visko nelšvardlnsi, o ypatin® tada, kai gerai dar nežinai, kas tavęs laukia. V IV k. matematikai. gy-
J
Artimiausias uždavinys
K
n mnn
NAUJAS bendrabutis
Dabar mokomoji,
gamybinė
Išvykstame į praktiku
L. BRAZIULIS
IMTI IR DUOTI ŽEME! KLAUSYK! TU PRIEKAIŠTAUJI: KAS GATAVA IMAT IR IMAT... BET, MOČIUT, PASAKYK, KĄ MUMS DUOTI TURI DAR, JEI KASDIENĄ VISAS JAUNIMAS IS TAVO TESLOS ŠTAI KĄ NORI, PATS IMA SAU IR SUSIKURIA.
>
ASIBAIGĖ atsakingo ir įtempto tiek dėstyto jams, tiek studentams darbo dienos — egzaminų sesija. Dabar galima peržvelgti viso semestro darbo rezultatus. Ekonomikos fakultete ši se sija buvo itin sunki. Jos re zultatai nekokie. Iš 525 stu dentų, prlvalėjuslų laikyti šio kurso prekių egzaminus, išlaikė egzaminus žymėtina mokslo specialybė — negavu tik 346 studentai arba 75,4%. si nei vieno dvejeto (22 stu Taigi, kas ketvirtas studen dentai išlaikė šešis egzami tas gavo nepatenkinamą pažy nus). Tai gražus šios grupės mį. Gerai egzaminų Gerai ir labai gerai egzami laimėjimas. baigė pramonės eko nų sesiją baigė 87 ekonomis sesiją nomikos specialybė: 32 stu tai. t. y. 16,5% privalėjuslų dentai, laikę 4 egzaminus, laikyti egzaminus. Taigi, kas gavo 26 penketus. šeštas studentas baigė sesiją Visumoje neblogai pirmąją be trejetų. Penketais visus išlaikė I kurso studen egzaminus Išlaikė vos 10 stu sesiją tai: Iš 141 studento, prlvalėdentų: V. Žilinskas, ir O. Mi- juslo egzaminus, išlaikė lašauskaitė I kurse, E. Stan 112, laikyti t. y. 79%. Reikia turėti kutė, R. Sllelkytė, R. Žeimy- galvoje, kad du trečdaliai jų tė ir R. Zymuntaitė II kurse, dieną dirba, o vakare mokosi. K. Stankevičiūtė III k.. O. Tie, kurie turi darbo stažą Šidlauskaitė ir R. Ramanaus įnl(44studental). egzaminus Išlai kas IV k., V. Lukoševičius iėj! geriau: tik 4 studen. spec.) kė žymiai tin (politinės ekonomijos turi skolas. Pavz., liaudies V k. Tiesa, šiuo metu laiko tai ekonomikos specialybė egzaminus mūsų diplomantai, ūkio baigė sesiją be skolų (8 stu ką tik grįžę iš metinės gamy perlaikė po vieną egza binės praktikos. Dabar dar dentai sunku spręsti, kokie bus šių miną sesijos metu.) Labai nesėkmingai sesiją egzaminų rezultatai, vienok, vargu ar jie pakels bendrą baigė IV kurso studentai, maž egzaminų sesijos fakultete daug kas trečias turi skolą. Pvz., finansų-kredito spec. vaizdą. ŠUK Geriausiai egzaminų sesiją studentai (viso 16) sugebėjo i: -laikė III kurso ekonomistai. gauti net 14 dvejetų. St. Kalia®B6% išlaikė egzaminus. Nors banecas ir R. Sabalys po 3 j ^procentas ne toks Jau aukš- dvejetus (iš keturių discipli :ėtl tas, bet turint galvoje, kad nų). Netgi šio kurso politinės un jiems teko surinkti po 5—7 ekonomijos specialybės studen 'aul egzaminus (dėl pereinamųjų tai (viso 6 žmonės) gavo 5 ie;l mokymo planų), tai iš tiesų dvejetus. Kas ne kas. o jau rezultatas neblogas. Ypač at- jie turėtų būti pavyzdžiu vlik\ I lig! ■ e _
P
NEAKIVAIZDININKU SESIJA...
SESIJAI PASIBAIGUS
B Egzaminų rezultatus I svarstant
Egzaminų sesija yra savotiška viso semestro darbo ataTiu»| skaita. Ir, suprantama, koks buvo darbas, taip atrodo ir ataskaita. Jokių netikėtumų negali arba beveik negali būti. Tuo įsitikinome dar kartą ir mes, svarstydami žiemos eg zaminų sesijos rezultatus Chemijos fakultete. .lk.fll Praėjęs semestras buvo, palyginti, sunkesnis negu anks tesni, nes dėl darbo kolūkiuose Jis kiek sutrumpėjo, ir todėl tą pačią mokymo programą teko Išnagrinėti per trumpesnį ifoVnc Ir galilaiką. Tai bekabėjo, tnrAin Turėjo'įtakos ir pagaminti egzaminų rA7.1lltatAmfi. rezultatams, fakulteto pažymių vlveiljelgu paskutinėse sesijose bendras f?Lnitotn pažymiu vijetHurkls buvo šiek tiek didesnis negu 4, tai šios sesijos tik iatl 3,75. Tačiau vis dėlto neabejojant galima pasakyti, kad tie, dirbo, ir sutrumpėjusio nėj kurle intensyviai -------------------------------- semestro ------ UA~" bėgy p r! je sugebėjo tinkamai pasiruošti. Geriausiai egzaminus išlaikė IV kurso technologai ir <101 uos Biemikal, nors jie kaip tik turėjo daugiausiai egzaminų — net po penkis. ab__. r- „ ------ Tuo tarpu . .pirmo , kurso vakarinei grupei, ku—J--_ pažangumo Vidurkį Indlrl telaikė du egzaminus, pagal ■bendrą nii| tinka priešpaskutinė vieta.“ Nors grupėje tik 20 studentų, llčlau buvo gauta netgi 10 dvejetų. Blogai laikė egzaminus ir trečio bei pirmo kurso technologai. Iš 312 studentų vien labai gerais pažymiais išlaikė eg zaminus 25 studentai. Juos jau daugumoje ir prieš egzami nus nesuklysdaml galėjome išvardinti. Tai Asajevičlus, Sebėka, Kunskaltė, Kalesnikaltė ir visa eilė kitų, kurie pasto viai išlaiko egzaminus labai gerai. Šie studentai semestro eigoje visu rimtumu dirba laboratorijose, aktyviai ruošiasi seminarams, gerai pasiruošia kollokvijumams. Jų labai geri os pažymiai nėra atsitiktinumas, o tik nuoseklaus darbo rezul as tatas. Labai gerais pažymiais išlaikė sesiją ir penki pirma kursiai: Jotautaitė, Kulys, Niunkaltė, Tylas, Vainora. Ir nors mes pirmakursius dar vos tik semestrą tepažįstame, bet tvir tai galim tvirtinti, kad ir čia viskas buvo dėsninga. S'ie .draugai ne tik labai gerai išlaikė stojamuosius egzaminus, t ir nuo pat pirmų dienų Universitete mokslui skyrė palndlnį savo dėmesį. Tuo tarpu to pat kurso studentai Knš: nytė, Bernadišius, Kavaliauskaitė, Rimkutė ir kt., kurde [^dūrinėje mokykloje mokėsi gerai ir stojamuosius egzam'ij'-^įs išlaikė neblogai, matyt „perlengval“ pradėjo žiūrėti į kslą, pasidavė „studentavimo“ nuotaikoms Ir sesijos metu vo nepatenkinamus pažymius. Apskritai, matyt, daugelis ;urso studentų nepakankamai atkreipė dėmesį į dėstytojų rodymus, kad nuosekliai ir įtemptai reikia dirbti nuo pat mų studijų dienų. Todėl ir pirmo kurso egzaminų reI ltatal Visumoje yra blogesni už aukštesniųjų kursų stuntų. Si sesija Jiems tūrėtų būti rimtu perspėjimu. ‘P Po egzaminų fakultete iš viso liko 31 dvejetukininkas, ugiausia dvejetukininkų minėtame pirmame kurse — septyniolika, iš kurių septyni turi po du dvejetus. Kai ™i’lems iš Jų, matyt, teks palikti Universitetą. Kituose kur suose dvejetus gavo daugumoje tie patys studentai, kurie ■epergeriausiai pasirodydavo ir ankstesnėse sesijose, kaip >avz., BuineVičlūtė, Šinkūnaitė, J. Janušauskaitė ir kt. Vadl<vlaS1’ Jie dar nePac^arė rimtų išvadų savo mokymuisi pagerin ai. Juk šiaip ar taip netgi ir vadinamas negabus studentas :u< sekliai dirbdamas visada sugebės išmokti bent patenklarnam pažymiui. Dvejetukininkus mes tegalime traktuoti RaĮP tinginius, dykaduonlškal besinaudojančius liaudies su“■ < u r tomis gėrybėmis. Komjaunimo organizacija turėtų juos Mokai „pašukuoti prieš plauką“. Visiems dvejetukininatiis mes nustatėme konkrečius įsiskolinimų likvidavimo Arminus ir nutarėme griežtai jų laikytis. 9Sumuojant pasibaigusios egzaminų sesijos rezultatus ar kartą įkyriai peršasi ta sena, visiems girdėta, bet ne vil įsisąmoninta tiesa, kad gerus egzaminų rezultatus lemia IMas mokymasis viso semestro eigoje. Atostogos jau bai*asi, greit prasidės naujas semestras. Dabar pats laikas, raugai studentai, pagalvoti apie rimtą nuoseklų darbą, sleKirilų, būtinų kiekvienam būsimam diplomuotam Jeciahstul. O mes, dėstytojai, pasistengsime oerteiktl jums ivo žinias prielnamlausioj formoj.
C
L. SIMANAVIČIUS Chemijos fakulteto dekanas
sam kursui. Deja, to nėra. Tai keliantis nerimą faktas, l ku ri privalo rimtai atkreipti dė mesį politinės ekonomijos ka tedra, fakulteto partinė orga nizacija. Kame priežastys, kad eko nomistai silpnai išlaikė praėju sią sesiją? Žinoma, tam tikros įtakos čia turėjo tai, kad ryšium su talka kolūkiui sutrumpėjo se mestras. Tačiau ne tai svar biausia. Atskirų grupių rezul tatai, kaip matėme, rodo, kad sistemingas ir nuoširdus dar bas semestro bėgyje subrandi no puikius vaisius. Pagrindi nė priežastis ta, kad didelė dalis ekonomistų studijuoja tik sesijos metu. Šioje sesijo je tokios studijos davė labai nekokius rezultatus, visų pir ma dėl to, kad fakulteto par tinė organizacija ir dekanatas paskatino katedras ir dėstyto jus pakelti reikalavimus. Sle reikalavimai iš tiesų išaugo. Džiugu, kad pagrindinės mūsų katedros — Liaudies ūkio eko nomikos katedros (vedėjas prof. J. Bučas) dėstytojai pa galiau padarė rimtas išvadas iš Jų adresu ne kartą buvu sios kritikos dėl liberalizmo. Pakėlė reikalavimus ir kitų katedrų dėstytojai. Antra vertus, dekanatas įve’dė kontrolę egzaminų perlaiky mui: buvo leista perlaikyti tik vieną egzaminą ir tik tiems studentams, kurie nepraleidlnėjo akademinių užsiėmimų. Aišku, kad visa tai atsiliepė, ir pasakyčiau, smarkiai į eg zaminų rezultatus. Ekonomis tai pajuto, kad ir Ekonomi kos fakultete reikia studijuo ti, reikia mokytis ne tik se sijos metu. Fakulteto partinė organizacija ir dekanatas nu mato ir ateityje kovoti už rei kalavimų kėlimą, už gilias ekonomistų žinias. Reikia ti kėtis, kad netolimoje ateityje tai atneš gerus rezultatus.
A. VENGRYS EF prodekanas stacionarui
e
I
I ! § I i į i Per žiemos atostogas Universiteto skaityklos nebuvo tuščios. Juose egzaminams toms ruošėsi studentai-neakivaizdininkai. f
Iskat1
KAD SVIESTŲ „PROŽEKTORIUS“! TSKP CK lapkričio Ir VLKJS CK II Plenumų nutarimai apie partijos Ir komjaunimo darbo pertvarkymą negali būti pa miršti ir mūsų Universiteto komjaunimo organizacijos dar be. Mūsų komjaunimo orga nizacijos darbo stilius, metodai ir formos turi keistis priklau somai nuo galingos šių dienų laiko dvasios. Komjaunimas tu ri ieškoti naujų darbo formų, auklėjant komunistinės visuo menės žmogų. Tačiau tai nereiš kia, kad save pateisinusios komjaunimo darbo pagrindinės linijos Ir tradicijos turi ’ "" būti griežtai atmetamos. Komjaunuoliai niekada ____ neatsisakys pilnų darbo romantikos vasaros stovyklų, kurios tapo neatskiriama studentijos qyvenimo dalimi, neužžels turistų takai po revoliucines ____ Lietuvos vietoves, Komjaunuoliai nenusi* tol, kol ramins Universiteto suole bus bent vienas brokdarys-tinginys. Neatgyveno ir kul tūros-švietimo darbas kaime atostogų metu, kada šimtai stu dentų Įvairiose respublikos vie tovėse skleidžia darbo žmonių širdyse žinių troškimą.
VLKJS CK Plenumas ižkėlė komjaunimo organizacijoms kadrų klausimą, Komjaunimo vadovas turi būti užsigrūdinęs politiškai, turi būti geras Iniciatorius Ir organizatorius, be to, jam būtinas moralinio ty: rūmo bruožas. Be viso šito •Jis -• negalės būti Jaunimo vadovu Universitete, sunku bus Jam, kaip specialistui, ____ vadovautl gamyboje. Ir todėl akty vo mokymas mums (gyja dar svarbesnę reikšmę. Universi teto komjaunimo aktyvo mo kykla padeda augti ne tik or ganizaciniams komjaunuolių ga bumams, bet Ir idėjiniam-moraliniam subrendimui, štai šį se mestrą užplanuoti tokie akty vo mokyklos užisėmimai: „Gru pės sekretoriaus diena“ (pasi dalijimas patyrimu), „Abejin gumas — mūsų priešas“, „Leni no didžioji iniciatyva“ kom jaunimo aktyvo talka mieste) Ir kt. Reikėtų, kad fakultetai ne apsiribotų vien bendrauniversitetiniu aktyvo mokymu. Visuo se fakultetuose yra galimybės rengti komjaunimo aktyvo «eminarus, pasitarimus.
JAV prezidento laiškas VAŠINGTONAS, I. 30. (TASS-E LT A). Tamsumas ir neraštingumas, nekvalifikuoti darbininkai, iš mokyklos išstojama nebaigus mokslo — dėl šių ir kitų švietimo sis temos ydų sutriko Amerikos visuomeninė ir ekonominė sistema: padidėjo vaikų nusi kalstamumas, nedarbas, ne naudingai švaistomi žmonių ištekliai, dėl to smuko gamy binė ir įperkamoji galia, pa reiškė JAV prezidentas Dž. Kenedis laiške kongresui švietimo klausimais. Laiške Kenedis pateikė daugybę faktų, rodančių rim tus pradinio ir vidurinio mokslo sistemos Jungtinėse
ir
Amerikos Valstijose trūku mus. Apie 40 procentų Ameri kos jaunimo, nurodoma laiš ke, meta vidurinę mokyklą, nebaigę mokymo kurso. Kai dėl aukštojo mokslo, priduria prezidentas, tai šio je srityje „prasidėjo seniai pranašauta krizė“, Kenedis ypač skundžiasi, kad šalyje labai trūksta Inžinierių ir i1matematikų, —1 — *----• *”■ turinčių mokslo laipsnius. Prezidento laiške pateikti faktai rodo ir tai, kad švie timas, ir ypač aukštasis mokslas, kaip ir anksčiau, Jungtinėse Valstijose tebėra pasiturinčių klasių privilegi_
Neakivaizdininkų SESIJA...
Nuotraukoje matote Juozą Narušl, mokytoją iš Plun gės, ir Vilkaviškio rajono Pilviškių irenažo vamzdžių gamyklos darbuoto ją Vytautą Baltru šaitį — II k. mate matikus, besiruo
šiančius egzaminui.
ja ir beveik neprieinamas asmenims, gyvenantiems Iš darbo pajamų. Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mokyklos, laboratorijos ir bibliotekos daugelyje Ame rikos koledžų yra pasenusios ir perpildytos. Ne geresnė padėtis ir su dėstytojų kadrais. Kas penk tas mokytojas Jungtinėse Valstijose arba aplamai neturi dokumentų, teikiančių jam teisę dėstyti, arba jis nebai gęs reikalaujamo mokslo. Jungtinėse Valstijose la bai trūksta ir mokyklų. „Per nai, — pareiškė prezidentas, — daugiau kaip 1.500.000 valkų mokėsi perpildytose klasėse ir, be- to, 2.000.000 vaikų mokėsi tokiomis sąlygo mis, kurios toli gražu neati tinka nustatytų reikalavi mų“. „Federalinė vyriausybė, — tiesiog nurodo Kenedis, — negali užtikrinti reikalingos finansinės pagalbos, kad bū tų išspręstos visos aukščiau minėtos problemos“. Laiško pabaigoje prezi dentas pažymi, kokia didelė reikšmė Tarybų Sąjungoje telkiama švietimo klausi mams, kaip vienam iš pagrindinių šalies galios, pažangos ir ateities elementų, „Tarybinės aukštosios mokyklos, - sakoma laiške, — paruošia trigubai daugiau inžinierių ir keturis kartus daugiau gydytojų. negu Jungtinės Valstijos. . . Tarybų Sąjunga kasmet paruošia dvigubai daugiau mokslinių ir techninių kadrų, negu JAV. Tuo pačiu metu Tarybų Sąjunga praktiškai likvidavo neraštingumą, o nub šio šimt mečio pradžios 23 kartus daugiau asmenų baigė dau giau kaip 7 klasas“.
Visoje šalyje vis ryškiau ima šviesti „Komjaunimo prožektorių“ spinduliai — veiksminui partinės-valstybmės kontrolės .pagalbininkai. _ __ Universitete būtina (kurti šią kont rolės formą, kuri padėtų šalin ti blogybes ne tik komjauni mo daroe, bet ir mokymo bei mokslo darbe. „Komjaunimo prožektoriaus“ ’ būriai turėtų būti visuose fakultetuose ren kami iš geriausių, turinčių drau gų autoritetą, studentų. Kokie pagrindinai „prožektorininkų“ uždaviniai? Jeigu darbo žmonių kolektyvuose „Prožektorius“ i šviesą ištem pia brokdarius, tai „brokdarių“ Universitete nereikia ir su tiburiu ieškoti! Ar maiža pas mus ir savos rūšies biurokratų, „tri būnos mylėtojų“, ar nereikia ( „prožektoriaus“ šviesą tempti atskirų komjaunimo grupių?
Jokiu būdu negalima „pro žektoriaus“ darbo Įsprausti i kokius nors rėmus, dideli dar bą paversti vien formalumu. „Prožektorininkai“ turi turėti pasitikėjimą studentų tarpa, kad būrių nariai nepavirstų vien trūkumų „medžiotojais“, kiekvienas komjaunuolis turi Jausti pareigą padėti „komjau nimo prožektoriui“. „Prožekto riaus“ spindulys turi būti, kaip sakoma, daugiabriaunis, i Ske liąs visus komjaunimo gru pių, aktyvistų, komjaunuolių trūkumus, tiek organizacinius, tiek asmeninius, būriai negali apsiriboti vien blogybių ir trū kumų išaiškinimu. „Prožektorininkų“ svarbiausias uždavinys — tų trūkumų pašaTinimas. Ta da ir komjaunimo kontrolės forma pilnai save pateisins ir bus veiksminga. „Komjaunimo prožektoriaus“ būriai turi leisti kovos lapelius „1 prožektoriaus šviesą“, kad kiekvieno reido medžiaga būtų plačiai žinoma Ir analizuojama. ŠĮ semestrą, kaip ir visada, komjaunimo organizacija neturi pamiršti akademinio darbo. Praėjusi sesija leidžia apibendrinti kiekvienos ------- grupės darbo rezultatus šioje srityje, Koks pagrindinis akademinio __ ___ darbo trūkumas? Blogiausia, kad tūbs klausimus svarsto tik prieš ir po sesijos. Beveik kiekvienos grupės darbo planuose sutin kamas toks punktas: „Kaip mes pasiruošėme sesijai“? Tokie su sirinkimai dažniausiai būna tuš ti ir padėties nepagerina, nes Jie užplanuojami prieš pat se siją. Dar ir dar kartą iš gruporgų reikia reikalauti, kad akademinis klausimas būtų sprendžiamas ne semestro pa baigoje, bet nuo pat jo pra džios. Reikia ieškoti priežas čių, kurios trukdo galutinai nu galėti nepažangumą. Vien se sijos rezultatų faktų konstata vimas neduos naudos, Jeigu iš Jų nebus daromos išvados, ku rios visą semestrą nebus pa mirštamos. Ir čia savo žodi da lės tarti „Komjaunimo prožek torius“.
Sunku ir suminėti tai, kokie darbo barai laukia trijų tūks tančių Universiteto komjaunuo lių. Juk Universiteto komjau nimo organizacijos darbas už ima labai plačią visuomeninio gyvenimo sritį. Komjaunimui tenka atsakomybė už paruošia mųjų kursų stojimui i aukštą sias mokyklas gerą pravedimą ir už tokį svarbų darbo barą, kaip nepilnamečių auklėjimas. Komjaunimui dar tenka ieško ti gerų darbo formų bendra bučiuose, reikia gilintis ( mora linio komunizmo statytojo kodekso normas, stebėti, kalp kiekvienas komjaunuolis tas normas taiko kasdieniniame gy venime. V. JUŠKYS
WU komjaunimo komiteto ••krętorlaui pavaduotoja*
R. KETURAKIS VVU neakivaizdinio skyriaus studentas
Laiškas seseriai
Dėl manęs mieloji nebūkštauk, — Aš visas — ten, Kur tu. Ten mėnulio auksinis lukštas Vakarais ant beržų retų. Ten šerkšnu ant stogų krinta rūkas. Ir erdvu — taip erdvul — sutemom. Ir kvepia didžiuliai kūgiai Auksinėm liepos dienom. Man gyvenime viskas nesklandžiai Susiklosto. Kam skųstis — tegu. . . Šiandien sniegas — Jaunikliai balandžiai Vartaliojasl už langų. Aš matau tavo veido ovalą — (Na, ką pasakyti turi?) Deklamuoji man Kazakovą Susimąsčiusi ir Jautri.
Vieniša? Vienišumą Iškęsi — Juk esi Ir jauna, Ir drąsi, Vienumoje svarbiausia suprasi — Kad esam ne vieniši! Laikas tiek daug šiandien mums duoda, Kad savim abejoti imi: Ar mokėsiu žmonėms būti duona. Druska ir ugnimi? Ir tokių abejonių minutėm Gerai, Jei bus visko — mažai; Jei žinosi, kuo turi būti, Kai tenka likt vienišai. . . Nebūkštauk — sugrįšiu. Lauki. . Dabar aš — taip arti. Tik mamą, mieloji, saugok. Mamą saugok — girdi?
„Kieno tas laiškas, Ką tik atvykusias apstojo su stikliukais. Patys vos besi no?“ laikydami ant kojų, keli vai Tas dvi iš vėliau atėjusių kinai joms siūlė išgerti tai merginų rumuniškas romas ant „vienos kojos“, tai „ant visiškai užkaitino. Jos tarsi antros. . .“ žaidė taurelėmis. Viena, sod Mačiau, kaip viena mergina riai melsvų dažų primirkusio maigė savo karolius, tarsi mis lūpomis, išskustais ant nežinodama kur dėtis, atsl- akiais, erzacinių manierų, sakinėjo. Jos žvilgsnis nu- stengėsi grakščiai laikyti ci krypo į mane. garetę dviem pirštais. Ji — „Jos laiškas! Tuojau pa ne kaimietė, ir tarytum visu prašys grąžinti. . .“ Aš jau stonu gyrėsi: ,,Aš ne naubuvau įklimpęs ir skubėjau: jokė! Aš ne naujokė, žiūrė„Mes taip laukėme tavęs ant kiti“ Naujų Metų. Parvažiavo iš Ji išėjo šokti. Ant pirštų armijos atostogų tavo mo galų striplndama, ji darydavo tas staigų šuoli prie partnerio ir kyklos draugas. Žinai, Rimšų Petras. Tai va, jis Ir stipriai krūtine atsitrenkdaKaip vo į ji. Merginos neilonlnė teiravosi apie tave, gaila, kad. . .“ bliuzelė buvo nekukliai atla Mergina tebežiūrėjo į ma- pota. Man atrodė, kad jinai ne. Aš mačiau palei jos pri Jau seniai toli nuklydusi nuo merktas akis susitelkusias tų rasotų rožių, kurios, kveraukšleles, kitos — pagal pėdamos ryto vėsa, baukšskruostus ir lūpas — buvo čial dangsto savim šviežią ir pudra. sveiką jaunumą. Jos rausta — U ko šis vaikinas kaip nuo kiekvieno nekuklaus l skaityklą atėjęs? Tegu ir praeivio žvilgsnio, ir ypač jis išgeria. . . to ;s, kurioms pakliūna aug — Atstokit, — jie jau lin- ti prie tako, sunkiai Išvengia dc prie manęs. neatsargių kojų. Ilgai ir at „Kieno gi tas laiškas? Gal kakliai jos ginasi nuo grės tos, kur su akiniais?“ mingų lemties žingsnių, bet — Marytė, — Ji pasisakė žiūrėk, Ima ir palūžta kurios pasisveikindama. O laiškas stiebas. Jis nusvyra ant ta buvo adresuotas Almonei. ko ir tada visais blėstančio Bet čia daugelis sakėsi netik grožio kerais nori nenori ka rus vardus. Ir aplamai šioje binasi už kiekvieno praeivio mažai pažįstamoje ir margo kojos. Ir guodžiasi bevystan je kompanijoje daug kas bu čioj!, kad jų tarpe ras drau vo netikra. gų- • • — Aš iš Sintautų, — tęsė „Rūpi mums dukrela, kaip mergina, — valydamasi ap- tau einasi. Anąsyk rašei, rasojusius akinius. Ji dar kad per tuos penkis mėne kažką beprasmiško ir ne sius Vilniuj dar draugių įieikšmlngo plepėjo apie šalti nesuslradai ir Naujus Metus > ir Naujus Metus. {strigo jos vienai prieis sutikti. Matai, suvalkietiška kaip negerai Išėjo. Būtum > aaininga, tąsi ! tarsena. verčiau namo parvažiavus. ! Laiškas buvo iš Rokiškio Mama ir visi taip laukėm. O I rajono, iš kolūkio. Didelės, ten draugių neturi. . .“ ! rupios raidės, kaip trupiniai „Kuri gi ta Almonė?“ Aš ; sulipdytos, netilpo į eilutes, negalėjau paklausti, nes visi tėvukas ; Matėsi, merginos buvo labai užsiėmę. Aš dabar ' sunkiai juos rinko. Jo ranka dar ir nenorėjau paklausti, dažnai ilsėjosi, su vargu iš kuri iš judviejų Almonė, nes tašydama šykščlus žodžius. dabar abejojau ir laišku, ir Akimirką stabtelėjau. Prieš tuo, kad čia yra jinai, ir net lemputę kelios rankos pakėlė savimi. Man nesinorėjo tikė taureles. ti, kad čia Naujų Metų ba „Gyvenam taip sau, po lius ir kad čia ne sapnas. . . senu. Mamai vakarais vėl ge Toji .ketvirta buvo dailia lia kaulus nuo tų reumatų. . .“ nosyte, kaštoniniais plaukais — skaičiau. ir raudonais skruostais. Ji — Už meilę, už ištikimy vos paraginta išgėrė dvi tau bę! — kažkaip nesivaržyda reles, lyg norėdama užlieti mi dalino vyrukai, stiklai me bespurdančią širdgėlą, ir su lagingai suskambėjo ir bal glebusi sukniubo ant kaimy tos, liaunutės rankos pakėlė no peties. Vingriomis ran juos prie lūpų. Man pasivai komis apvijo jo kaklą. Kaž deno raukšlių išvagoti ir kas juos pastūmė šokti. — Nesnaoskit! Ne mie suvytę pirštai su užputusiomis del- goti ji čia atėjo! panagėmis, suskeldėję Vaikinas irgi jau knabnal ir gyslų susukioti sėjo, ir vos porą kartų paslsušai. . .
S niekada neskaityda vau svetimų laiškų, nors kartais man Juos ir pasiūlydavo. Man būdavo nejauku ir koktu brautis l nepažįstamą kitų pasauli, liesti kitų žmonių paslaptis ir mintis, kurios ne man buvo skirtos. Aš nenorėdavau tapti vagimi, kuris isilenda į sve timą daržą ir neatsargiai try pia visai ne jam sodintus glež nūs dalgus savo purvinais ba tais. . . Iš po purvinų, girtų ko jų aš ištraukiau ir ši laišką. Jis čia nupuolė, kai t Nau jųjų Metų sutikimą atėjo dar keturios merginos. Jos skubėdamos rengėsi, ir iš kažkurios palto iškrito tas lalškas, buvęs nerūpestingai skubota ranka perlenktas ir įgrūstas į kišenę lyg nerei kalingas popiergalis. Jis buvo dar neatplėštas. Aš tesuspėjau įsidėmėti, kad dvi ant aukštų kulniukų mer ginos atrodė įgėruslos ir jau tėsi lalsvokal, viena buvo su kailine kepure, padaužiškai nukreipta ant šono, kitos dvi buvo žemesnės, drovesnės. — Kieno tas laiškas? — paklausiau. Niekas neatkrei pė dėmesio l mane. Visi ūžė. dainavo, tarškino stikliukais. Grojo radiola. Laiškas dabar niekam nebuvo reikalingas nors Ir neskaitytas. — Kieno tas laiškas? — pakartojau ir, nesulaukęs at sakymo, staiga ji atplėšiau. Pirmą kartą pasiryžau va gystei.
A
i
Hiperbolizuota tiesa J. JULIKO piešiniai.
atsiųsti Egzaminas
konkursui
ūaūūBūDUD cDOOffiOOD 0 OaDD0QQOD nOūūSDflūn Tauro“ bendrabutis
Pirmame ir paskutiniame kur-
LV 0497T
NEAKIVAIZDININKU SESIJA...
Rimqaudas las sekasi gerai.
kę, jiedu apvirto vidury kam ir graužia krūtinėj. . . Aš laišką Almonei ati bario. Traukydamos pečiais ir suslgėdusios merginos Juos duosiu. Kai tik išsipagirios. Būtinai atiduosiu. suskato kelti. Artėjo Nauji Metai, artinosi akimirka, ne šanti atmainas. Aš nerima vau, kad kai kas nesulauks to momento. — Tu Almonė? — už klausiau tiesiai, kai nusigėrusioji mergina užmetė man ant pečių rankas ir apspan gusiomis akimis lyg stiklinė mis žvelgė kažkur pro šalt — Išvesk mane paslvalkš čioti. . . Aš pasiekiau jos žvilgančią kepurę. Uždėjau. — Graži, tiesa? — koketa vo ji. — Tinka man? Bet čia priėjo merginos partneris ir pasiėmė ją. ..Kieno pagaliau tas laiš kas?“ Aš stovėjau apstulbęs. ,,Ak, koks aš užuomaršai Juk kepurė, kailinė kepurė. . . Dabar aš tarsi prisiminiau, jog laiškas iškrito iš tos mer ginos su kepure palto. ,,Kalp aš galėjau pražiopsoti?! Laiš ką. . .“ ,,Tai va, Almut, nepirk tos kepurės, kur žadėjai. Pačėdyk pinigus. Kai grįši po kursų, parveši mamai llekanstvų. Ten Vilniuj jų leng viau gauti. Neišmėtyk, dukriale, pinigų. Namuose mažai beturim. Nepirk kepurės. . .“ „Kaip pražiopsota!“ — Atleiskit man, kad nesiklausęs perskaičiau jūsų laišką. Atsiprašau už jį. .. Ne. už viską. . . Man ir dabar maudžia kaž kur prie širdies, tebedegina
studijuoja žurnalistiką.
Moks
SATYRINĖS
MANIATIUROS STUDENTISKAS VARIANTAS
Dabar tikriausiai žūflj - pasakė drugeli:, ■ studentas prieš egzaminą Suglaudė ausis ir nėrė S nežinią. Atsitrenkė l kaž|» ką kietą. Tai švytėjo moky■ to vyro plikė. Ir student i?» „sudegė“. . . MEILE IR KALKĖS Vienas lovelasas mėli įSj laiškus rašydavo mašinėlM Ir per kalkę. Jis gavo to fl atsakymą. ; — Mėgstu tik negeslnB tas ir švarias kalkes. JuoB dos labai tepa.
PASAKA NE PASAKA Gyveno senukas ir senu* tė. Jiedu augino raibą vilW telę. Girdė, rūpinosi, lesi* no ir J aukštą mokslą leido* Atėjo laikas dėti kiauši* nius. Patupdė Ją l gūžta T O ši kad suklyks: « — Nenoriu gūžtos! No M' riu j gimdymo namus! CBC CKg opi ŽVAKES na
Ji merdėjo, ir motina 'Hb siuntė vaiką atnešti žvakli*1 Senoji taip ir užgęso | iKa grabnyčios, nes anūkas atMy tempė iš tėvo stalčiaus n#1 tociklo žvakę. HU( ii. i
Einam pas Algį! EIGU mes ginčydavomės, aiškindavomės ir neišslašklnda-
vome, jeigu mums ko nors labai reikėdavo Ir negalėdavo Jme gauti, didžiausias optimistas pradžiugindavo mus:
— Einam pas Algi! Jis išaiškins. Jis viską padarys, kad gau tume tai. ko mums reikia. Ir mes visu būriu bėgdavome pas JĮ. . Šiemet Algis Rukšėnas yra mūsų fakulteto komjaunimo sek retorius. Daug, labai daug telpa šiuose žodžiuose — komjau nimo sekretorius. Pirmiausia šiuose žodžiuose telpa žodis — draugas. Reiškia, bus sunku tau, tu nedvejodamas galėsi atsiremti Į Jo petĮ. Paskui telpa žodis — labai geras studentas. Algis .mokosi tik labai gerai. įsigilindamas 1 kiekvieną dalyką, pajusdamas. Jis moka ginčytis: — Jeigu draugas ginčijasi, jeigu Jis įrodinėja, — reiškia Jis mokosi, studijuoja. Jis pradėjo gilintis į dalyką. Todėl Algis nejučiomis įtraukia į ginčą ne tik teisinėmis te momis, bet ir politinėmis, visuomeninėmis. Ir negali nesidomė ti visais klausimais, jeigu nori pasiginčyti su komjaunimo sek retoriumi ir įrodyti, kad ir tu esi ne iš kelmo spirtas. Dar du geri žodžiai telpa žodžiuose „komjaunimo sekretorius . Tai — nuoširdumas ir atvirumas. Algio atvirumas ir nustebina. Ir paperka. Nustebina todėl, kad jis nedvejodamas, net gerai nepažindamas žmogaus, įsileidžia jį į savo vidini pasauli ir dosniai atskleidžia visas jo dorybes. Todėl ir nenorėdamas jo draugijoje tampi atviras Ir nuoširdus, daliniesi visomis savo abejonėmis, nusivylimais ir nesėkmėmis. Ir po šitų pokalbių jauti, kad tvirčiau stovi ant kojų. šiuose žodžiuose telpa ir begalinė daugybė rūpesčių, štai, žiemos egzaminams silpnai pasiruošė pirmakursiai. Algis tariasi su jais, svarsto, kaip kitą sesiją išlaikyti tik gerai. Baigiasi žiemos atostogos. Algiui apmaudu, kad dar nebal tintos salės sienos, nepapuoštos plakatais Ir Sūkiais. nallz. — Kai susirinks visi, čiupsime pirmiausia šį darbą. Keikta. Jau sakiau, kad žodžiuose „komjaunimo sekretorius“ telpa labai daug žodžių, todėl aš šiame trumpame straipsnyje negailu visko papasakoti, bet jums papasakos pats Algis savo dideliu
lr geru darbu„Tauro“ valgykloje
nlų kultūros namų darbuotojas,
J.
DVIKOVA NEĮVYKO u :>J1I Jis išsikvietė JJ } dvik<oc vą. Vienas rinko gini pa kitas — vietą. Hai — Kausimės vandeo k pistoletais. Užtaisysime vi XX toj. uer — Susitiksime mėnv :«My slėny. . . B Abu, aiškiai, buvo g *a ragalvial. Trečias seku* dantas nepasirodė. Mėnvlmt je nerado vandens. op Dvikova dėl techni Jai kliūčių nejvyko. er<' ________ L. ROTUNDAStb REDAKCINE KOLEGIJA?*! Istorijos ir filologijos fa*? kulteto dekanatas ir visiinmĮSff ninės organizacijos nuošir^Į.’ džiai užjaučia prodekaną JO* NĄ KAZLAUSKĄ, Jo tėvui
mc
Vaistų sintezės Ir tyrirrlj* laboratorijos darbuotojai reiS|K kia gilią užuojautą bendrauA. darbei Karo levič i ūt e J* Sofijai dėl Jos motinos mk”HJ ties. 1 Bi
keturakyte
OI >
- ------------------ ---------------------- ---- —t
Redakcijos adresas; Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17 Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių Ir žurnalų^leidyklos spaustuvė ' Opran BiUHiioccaoro Toc. yw.aeporr»Ta (.Comton# cTyasrrt ), ajtpec: r. Bhjimbc. y*. y»x»epcKTeTo, J, uzs. wr.
__________