Tarybinis Studentas, 1963 m. kovo 8 d. Nr. 8 (443)

Visu saliu proletarai, vienykitės!

GARBES LENTA ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JOJE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS, AKTYVIUS VISUOMENININKUS.

MUSŲ JŪRATE

VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

susirūpinusi pasakė: „Šiandien — Kaip gi tu gali nežinoti?

Kaina 2 kap.

Eina nuo 1950 metų Nr. 8 (443) 1963 m. kovo 8 d.

URATE, šiandien mūsų nuo pat ryto posėdžiai, posė­ Argi taip sunku apsispręsti? džiai, o rytdienos užsiėmimam^ — Pagalvosiu dar. Gal ir grupėje komjaunimo su­ dar reikia peržvelgti storoką pabandysiu. sirinkimas. Ateik! užrašų sąsiuvinį.

Teks pava ­ Jurka, padėk sudaryti — Pagalvok. Tu gi esi karoti“. Ir Jūratė sėdėjo prie planą. užrašų. Be abejo, buvo nuvar­ proforgė, visuomenininke ir Ką daryti, Jura, su Al­ gusi, norėjosi miego, bet sė­ mokaisi neblogai. Mums tokių ka J? Jis paskaitų nelanko... dėjo, nes jautė pareigą prieš kaip tik reikia. i k— Jūrate, kada reikia su­ save, prieš draugus, dėstyto­ . ELABAI daug surastume Chemijos fakultete studentų, kuTokie pokalbiai nereti. Po [\J rie iki vėlyvo vakaro nepaliktų laboratorijos, su tokiu at ra ikti nario mokestį?.. jus.

Jų dažnas studentas užpildo kaklumu gilintųsi į naujus bandymus, degtų troškimu kuo žinoti. Toks yra Stanys Puntežis. Jis ne tik labai gerai ^-'Klausimai, klausimai... Jjl Jūratė gera studentė. Jos anketą, įsijungia į komjauni­ daugiau mokosi, bet ir yra aktyvus visuomenininkas. Nuo pat pirmo kur­ la’galės. Ir į visus Jūratė su- knygelėje tik geri ir labai ge­ mo eiles. so Stasys įsijunqė į SMD darbą, o jau trėčiame kurse vadovavo F ?ja atsakyti. Kitaip ir ne- ri pažymiai. Tiesiog nuosta­ SMD. Jūratė sistemingai lankosi ir visoTikfakulteto Stasio organizuotumo ir energijos dėka fakultete buvo ,K: ii būti, nes ji — vlsuome- bu, kaip ji gerai moka sude­ grupėse.

Nurodo klaidas, pa­ įkurtas „Polimerininkų būrelis“, kuriame labai daug dirbo jis miilnkė. rinti studijas su dalyvavimu taria, padeda sudaryti darbo pats bei sugebėjo uždegti kitus studentus. Jo paties surastais ie metodais buvo atlikti kai kurie tyrimai. s pjapniversitetą Jūratė atėjo saviveikloje, komjaunimo dar­ planą. Šiemet Stasys jau diplomantas. Jis Ir toliau rimtai dirba f gamybos. Pirmaisiais studi- be. Jūratė moka tvarkyti savo mokslinėje srityje, o taip pat atlieka svarbų visuomeninį dar­ Iš naujovių komjaunimo darbą taip, kad jai lieka laiko bą — jam yra patikėtos fakulteto * komjaunimo biuro sekretoSti metais pastebėję organizadarbe galima pažymėti tai, riaus pareigos. ilus jos gabumus, draugai paskaityti ką tik išėjusią iš kad Per savo studijų metus Stasys dauq pasiekė. Jis ne tik lametais didesnis dė­ inko ją savo gruporgu. Tais spaudos knygą, pasklaidyti mesysšiais gerai žino savo dalyką, bet yra puikus visuomenininkas, skiriamas darbui gru­ bai c tais buvo pravesta eilė ge­ žurnalą, aplankyti naują spek­ rimtai studijuoja meną, labai daug piešia.

Stasys ne­ pėse, ypač pirmakursių grupė ­ apsiriboja vien tik laboratorija. Jį dažnai sutiksi teatre, kine, sti tematinių susirinkimų, su- takli, filmą. Bendrabutyje pas ^fa kulte to poilsio vakaruose. se, sustiprėjo paskaitų lanko ­ js< ementavo darnus kolekty- studentus ji taip pat dažnas mumo kontrolė. Sistemingai Labai daug šiltų žodžių galima pasakyti apie Stasio nuošir4- sJAntrame kurse Jūratė — svečias. Kartą štai koks po­ kontroliuojama, ir draugiškumą. Kiekvienam gera su juo pakalbėti, pasi­ kaip studentai durną ginčyti. " ANDRIULYTĖ —..........

S. lurteto komjaunimo biuro kalbis įvyko mūsų kambaryje: ruošiasi seminarams, laborato ­ ChF komjaunimo biuro narys :tqj»e. Ne tik savo linksmu— Na, Brone, ar negalvoji riniams darbams. Daug inicia­ grilB o savo jaunatviška stoti į komjaunimą? Tu juk są ■to -rgija, darbu ji įnešė vienintelė iš visos grupės ne tyvos ir energijos šiame darbe parodo mūsų Jūratė. komjaunimo biurą pagy- komjaunuolė. jiMą. Atrodė, kad Jūratė A. SIMANAVIČIŪTE — Nežinau, Jūrate. ere platų langą, ir tyras, ivus pavasario vėjas įsiver——------------------į vidų. Čia kaip tik ir iš 1 Skėjo jos mokėjimas prie' įkvieno prieiti, pakalbėti.

Neseniai įvykęs jungtinis (IV k. finansų spec.) ir A. visiškai atitrukusios nuo savų ? jrse draugai Ją gerbė ir myo. Greitai pamilo ją visi Ekonomikos fakulteto profsą­ Krasauskas (V k. buhalterijos studentų, mato juos tik audi­ ;ulteto komjaunuoliai, todėl jungos, komjaunimo ir parti­ spec.). torijose, o už jos ribų niekas is metais nedvejodami išrinnio biurų posėdis apsvarstė Kuo gali pateisinti save III nesidomi. kaip praleidžia fakulteto komjaunimo ornetinkamą kai kurių studentų kurso studentai, R. Vaitonis, laisvalaikį grupės draugas. nizacljos sekretore. Jie pa ėjo Jūrate, neabejojo, kad elgesį. Jo priežąstis — silp­ R. Dapkus ir A. Radavičlus, Dėl šių studentų kalti ne vien a_ susidoros su tokiomis atsa­ nas auklėjamasis darbas. kurie, būdami neblaiviame sto­ proforgai ir gruporgal, bet rgomis pareigomis. Ir ji Posėdyje buvo apsvarstyti vyje, pradėjo demonstratyviai kaltę tenka prisiimti ir kiek­ i ngiasi pateisinti draugų pa­ tikėjimą.

III k. materialinio aprūpinimo dainuoti nacionalistines dai­ vienam grupės draugui, kuris specialybės studentai Radavi- nas? Žinoma, šie studentai nu­ ne kartą matė juos neblaivius <e,Sunku dirbti šiais metais įsų fakulteto komjaunimo čius A., R. Vaitonis, M. Ur- bausti, bet grupėms reikia at­ ir neperspėjo jų. enirui. Sunku todėl, kad biubūtis, A. Vikonis, R. Dapkus kreipti rimtą dėmesį į šių stu­ Visi minėti nusikaltimai su­ na1.!- labai jaunas, keletas akty(III k. pramonės ekonomikos dentų elgesį, imtis priemonių, siję su minėtų studentų dažnu naiusių jo narių išvyko, liko spec.), A. Gaidys (IV k. pra- kad daugiau tokie faktai nesl- išgėrinėjimu. Tačiau akademi­ •atžalynas", kuris dar labai toidrąsus, nepažįsta „masių“. monės ek. spec.), J. Rudys, V. kartotų. nių grupių prof argai bei Jūratė žinojo, kad tokiu atJuodaitis (IV k. materialinio Už smulkų chuliganizmą ir gruporgai laiku nesiėmė prie­ viju jai, kaip sekretorei, teks aprūpinimo spec;), R. Sabalys girtuokliavimą buvo svarsty­ monių esančiai padėčiai ištai­ paiesnis krūvis ir atsakomybė, tas M. Urbutis ir A. Vikonis syti, nors apie tai puikiai ži­ itet ji nepabūgo, pasiliko vis :1a pat energinga, linksma.

(III k. materialinio aprūpini­ nojo. Todėl nenuostabu, kad Osrskubi, smulki eisena, nesemo spec.). minėtieji ,,didvyriai“ pradėjo ' J tfiualdėjusi fakulteto kori» i nesiskaityti net su universite­ .Šie draugai sausio 20 g švriais, staiga pasigirsta bendOsijutyje. Ji visada skuba, vld. gerai „įkaušę“ su trečiu to draugovės štabu. rdla kažko susimąsčiusi, každraugu norėjo įsiveržti į Aktų Tai rimtas signalas fakultcse®Susirūpinusi, bet tuo pasalę.

Tiek padidėjo nuo to visuomeninėms organizaci­ ytfl■etų niekada nepraranda ■dr< s nuotaikos. degtinės pyktis, kad šie hero­ joms.

J«|rtą ji paklausė manęs: jai išdaužė Aktų salėje langą.

R. LAZAUSKAS Ia, ką darysim? Kolia atUrbutis ir A. Vikonis mėgino nuo darbo biure. Jis ne­ EF profbiuro politmaslnio nuslėpti bonkos draugo pavar­ iš suprantu, bet ką mes Aktų Neseniai universiteto kojimų; kalėjimo gyvenimr Kovo 2 d. mūsų fakultete sektoriaus vadovas. dę, bet vėliau jie buvo prim į jo vietą? Juk ideo- salėje susirinkę studentai savo prisiminimus apie sun­ scenos, kankinimai, patyčios, draugovininkas įme darbe jis buvo ne- susitiko su darbo versti pasakyti ją. didvyriais per iomas!“ Tokiais ir kitais — Komunistinio darbo bri- kius buržuazinio teroro metus blaškymas. . . Tur būt Minėti du studentai nenariais. Mūsų svečiais bu- mums papasakojo sena Lietu­ maža tada buvo kalėjimų Lie­ nais Jūratė kreipiasi į gadu vo Grigiškių popieriaus __ _ bandonarius, klausia jų nuo- mojo kombinato, kuris jau 1961 vos revoliucionierė, pati savo tuvoje. Ne, gal per lengvos teko bendrabučio, o taip pat komunistinės pečiais patyrusi ne tik išnau­ atrodė fašistams kalinių kan­ fakulteto profbiuras patarimo, nes atsakin- metais iškovojo išsiuntė įmonės vardą, darbinin- dojimo dalią, bet ir pernešusi čios. . Dėl to politiniams kali­ jkretorės darbe ji nori darbo jų tėvams laiškus apie sūne­ kai. Kombinato komjaunimo ko­ niams teko patirti visų Lietu ­ pačius sunkiausius, žiauriau ­ loti kolektyvų patyrimą, miteto nariai papasakojo stu­ lių „veiklą“ universitete. dentams apie savo darbą. Susi­ sius dvasinius sunkumus ko­ vos kalėjimų skonį. tikusi koridoriuje akty- tikime taio pat kalbėjo universi­ voje už laisvę.

Prisimena revoliucionieriai Be minėtų dviejų iš bend­ lūratė niekada nepraleis teto Istorijos ir filologijos fakul­ Jos prisiminimai atgyja Gegužės Pirmosios sutikimą rabučio pašalinti už girtavi­ teto studentė O. Baliukaitė, kuri jį užkalbinti: Vilniaus Grąžtų gamykloje atlie­ mūsų pasąmonėje, tampa lyg kalėjime. Aišku, kaip buvo ka praktiką. mėn. 1 d. Kolonų sasutikta šventė ir kaip ji bai­ mus dar aštuoni studentai, 4 a lėjeKovo Susitikimą svečiai paįvairino gyvais, patirtais. Šiurpas nu­ įvyko universiteto partikrečia, klausantis tokių pasa- gėsi. bet širdis plazdėjo atiduoti rektoratui, 3 nuimtos V< nio puikiu koncertu. aktyvo pasitarimas, išdžiaugsmu, alsavo drąsa, opti­ stipendijos, 3 atiduoti kom­ nagrinėjęs kai kuriuos stuNa, Albinai, kaip gya dentų auklėjimo klausimus. mizmu. „Pasipuošusios“ fašis­ tavo sportininkai? Įžanųiną ka'bą pasakė partitinio kalėjimo kalinės dainuo­ jaunimo biurui svarstyti, o li­ v\ nio komiteto sekretorius C. —Į Kaip sekasi, Lile, ruošti ja Internacionalą. „Niekas ne­ kusieji įspėti. į Kudaba. Pasitarime taip pat kalbėjo Lietuvos KP Lenno buvo taip Skaudžiai pergyve­ criboj;i majam kolūkiui proNė klek nenusileidžia savo a■ rajono komiteto sekretorius nama, kaip dvasinės patyčios, J. Bielinis, komjaunimo komi­ Kaip žinoma, TF I kursas d. Įvykusiame susirinkime da­ dvasiniai skausmai“. Bet kan­ didvyriškumu prieš jaunesnio­ teto sekretor ’us J. Nekro­ -3 Kaip su skolininkais relžiemos sesiją baigė gana lyvavo tik keturi pirmakur­ čios, fizinės bausmės nepa- jo kurso draugus ir ketvirtašius. Kostelnickis, Lysenkaitė, aij Antanai? .apgailėtinais rezultatais. Apie siai. Faktas, kaip sakoma, kal­ laužė kovinio optimizmo, už- kursiai. Tai studentai V. Juo­ N. Solovjovas ir kiti draugai. (’ F — Brone, norėjau sužinoti, tai buvo rašyta, svarstyta. ba pats už save. Iš to matyti, sibrėžtų, partijos nusakytų už- daitis, R. Sabalys, J. Rudys f ia [išeis sekantis „Tarybinio Atrodė, kad po viso to bus kaip domimasi dėstomu daly­ davinių. mėn.

28 d. įvyko j. [vynv J\ : mtlnlnko“ numeris? — ir padarytos išvados ir imtasi ku, ir iš viso — mokymusi.

Metų banga nusinešė su sa- ir V k. studentas Krasauskas. a Vasario ajJ priemonių mokymosi suaktyvl Sutiksime, kad žmogus gali vimi tuos laikus, tačiau jie ne- Šie draugai gėrė tol, kol pa­ . eilinis universiteto komjau- f nimo komteto plenumas, nas. Panlmul. Bet kol kas tai ne vi­ savistoviai mokytis, bet iš- gali išblėsti iš atminties. Tarp­ siekė kulminacinį tašką. grindinis dienontvarkės klauJi [suspėja pakontroliuoti, sai matosi. Štai pavyzdys. padlskuklausyti pranešimą, j simas — moralinio komuniztautinės Moters dienos proga ^^komjaunuoliai lanko pa­ Tiek alkoholis užvaldė . mo statytojo kodekso princi­ tuoti, — tai reiškia pagilinti verta prisiminti tai. ko nusi­ Visi pirmakursiai, kaip ir savo iqyvendinimas grupėse. gilta kaip vyksta fakulteto žinias.

Reikia manyti, minėtus draugus, kad jie pra­ P pų pelnė mūsų moterys, verta Ruošiantis plenumui, buvo kitų kursų studentai, privalo pirmakursiai parodys daugiau i'ivliklos repeticijos. jį patikrintas visos eilės Istori- i pasveikinti jas — šių dienų dėjo daužyti kėdes ir . net ralr« apginti kursinius ios ir filologijos, Ekonomikos f iaMa|osl iš visko — žmogus parašyti kurio bent dabar kūrybos ir praeities kovų dio tašką. darbus. Darbus ginti bus ga­ aktyvumo, ir Medicinos fakultetų pirmi- f ai (užsiėmęs, viską, ką tik didvyres. rnių * _ ’komjaunimo organizacijų 4 SMD Valstybės ir teisės nesimato.

Visi šie faktai rodo,- kad 1 i, Itlduoda visuomeniniam lima darbas. teorijos ir istorijos būrelyje.

O. Laurlnavičiūtė ’bul Gali kilti klausimas Ir štai šių metų kovo mėn. 4 A. Katkus, TF Gamtos fakultetas pastaruoju laikotarpiu grupės kaip jai sekasi studijuoti?“ 9 J viena vakarą, grįžtant iš U trukusio’ posėdžio, Jūratė

Stasys—geras studentas

RIMTAS SIGNALAS

Šauniąsias

♦

MŪSŲ MOTERIS SVEIKINAME SU KOVO AŠTUNTĄJA!

M

Susitikimas

Prisiminimai atgyja

Daugiau aktyvumo

e

J !

---- t

Vi

Sveikiname AUDRA SIMANAVIČIŪTĖ tik pirmakursė, bet Gamtos fakultete pasireiškė kaip ak­ tyvi visuomenininke. Ji fa­ kulteto komjaunimo biuro narė, aktyvi mūsų laikraščio korespondentė.

VIDA GENRIKAITĖ (ChF) ir DANA EINIKYTĖ (IFF) į Uni­ versitetą atėjo tvirtai pasiryžusios nugalėti visus sunku­ mus.

Vida Genrikaitė — I chemi­ kų kurso gruporgė, fakulteto komjaunimo biuro narė ir fa­ kulteto sienlaikraščio redko­ legijos narė Vida sesiją baigė tik gerais pažymiais ir dabar sėkmingai šturmuoja mokslo viršūnes.

D. Einikytė — taip pat se­ siją baigė tik gerais ir labai gerais pažymiais. Šios dvi merginos, kaip ir Simanavičiūtėj y^a vienos iš geriausių musų ‘ laikraščio korespondenčių.

Tarptautinės moters dienos proga sveikiname Audrą, Vi- j * .............. ’ ” { dą ir “ Dabą ir linkime toliau sėkmingai mokvtis ir dirbti!

b. I«4 AIN A V ICI U i E

APIE GARBĘ PIE Albertą Albertų V v kurso anglistai nieko blogo negalėjo pasakyti. Kom­ jaunuolis, kurso- proforgas, ge rai dirbdavo studentų vasaros darbų stovyklose ir t. t. Ir staiga — V k. anglistų plr minė komjaunimo organizaci­ ja svarsto Alberto personali­ nę bylą. |— Aš buvau labai nu­ stebinta, išgirdusi apie šį negražų Adomavičiaus poelgį, nes pažinau jį kaip labai sąžiningą žmogų, — kurso pareiškė susirinkime pirminės komjaunimo organizacljos sekretorė Grinaitė.

Kuo gi nusikalto Albertas?

Kodėl apie jo poelgį kalbama kurso pirminės komjaunimo organizacijos susirinkime?

Prieš mus aktas, pasirašy­ tas „Tauro“ valgyklos direk­ toriaus P. Elgmlno bei valjyklos darbuotojų Z. Zubrickaitės. O. Bartkutės.

Valgykloje Nr. 3 lankytojai drg. Adomavičius, IFF V k. studentas, ir drg.

Vodopolaitė, IFF III k. stu­ dentė, paėmė pietus ir atžy­ mėjo kortelėse. Prieš mokė­ dami kasininkei už pietus, sa­ vo lapelius, kuriuose buvo atžymėti suvalgyti patiekalai, pakeitė kitais, iš kažkur gau­ tais lapeliais, ir juose atžymė­ jo mažesnį patiekalų skaičių, t. y. abu minėti studentai su­ valgė už 1.20 rb., o norėjo apmokėti 0,36 rb.,“ —- rašo­ ma valgyklos darbuotojų akte.

Kas gi paskatino Albertą taip pasielgti?

— Norėjau pigiau paval­ gyti, — aiškina Albertas. Pa­ našiai jis rašo ir savo pasiaiš­ kinime valgyklos direktoriui.

Bet juk tai vagystė, Alber­ tai!

Albertas ilgai mąsto dėl sa/<> poelgio, pagaliau raugda­ mas prisipažįsta: — Taip, pasielgiau negar lengvabūdiškai. . . bingai, Anksčiau apie tai nepagalvojau.

Keistai skamba diplomanto žodžiai. Žmogus, pats besiruo­ šiąs auklėti jaunąją kartą, net nepagalvojo, kad jo lengvabū­ diškas poelgis tolygus vagys tei.

Apmokėti už pietus nuėjo Albertas. Aš net nežinojau, .Jog „ ,jis pakeitė lapelius, — kalba V. Vodopolaitė.

Anglistams diplomantams labai nesmagu kalbėti apie Alberto, poelgį. Gėdos šešėlis krinta visai pirminei komjau­ nimo organizacijai. Per visus studijų metus draugai nuošir­ džiai tikėjo Albertu ir staiga teko nusivilti. Tuo labiau — jog Albertas — diplomantas.

Studijų draugai pasmerkė Alberto poelgį. Visi vienu bal­ su pripažino: poelgis negar­ bingas, nesąžiningas. Už elge­ sį, nesuderinamą su tarybinio, studento bei komjaunuolio mo­ raliniais reikalavimais, kurso komjaunuoliai siūlo pareikšti Albertui griežtą papeikimą, įrašant į asmens dokumentus.

IFF komjaunimo komitetas patvirtino kurso pirminės komjaunimo organizacijos nu­ tarimą.

Tai rimtas įspėjimas tau.

Albertai. Klaidą padaryti nė­ ra sunku, tačiau ją ištaisyti

Universiteto pirmosios

V. GENRIKAITĖ

Regbi. . . Šis žodis, toks dar svetimas ir nepažįstamas prieš trejetą metų, šiuo metu vis daž­ niau ir dažnjau išgirstamas iš sportininkų lupų. Ir iš tikrųjų, jei dar vakar daugelis mūsų stu­ dentų, išgirdę apie šį žaidimą, klausiamai išpūsdavo akis, tai šiandien jau vis daugiau ir dau­ giau atsiranda jaunuolių, norin­ čių ne tik kad išgirsti apie šį įdomų žaidimą, bet ir patiems jį pamėginti. Bet jeigu taip, tai kodėl regbi — šis puikus žai­ dimas, dar toks nepopuliarus, kodėl taip smarkiai atsilieka nuo kitų žaidimų? — paklausite jūs.

Taip, klausimas labai teisingas, todėl štai mums ir norėtųsi la­ bai trumpai apie tai pakalbėti.

Kaip minėjome, regbi musų respublikoje buvo pradėtas kul­ tivuoti neseniai, prieš trejetą metų. Pradžią šiam žaidimui da­ vė, be abejo, KKI sportininkai, o praėjus nepilnam pusmečiui, prie jų prisidėjo ir mūsų uni­ versiteto studentai. Tiesa, entu­ ziastų būrys pirmomis dienomis susirinko neperdidžiausias, tač au, nez ūrint to, pradžia buvo gana daug žadanti. Vadovaujami trenerio vyr. dėstytojo M. Merkšaičio, mes greit įsisavinome pagri’ic’inius žaidimo elementus, įgavome truputį technikos ir. . . prabėgus vos porai mėnesių da­ lyvavome jau Kaune surengta­ me turnyre. Taip buvo padėtas pagrindas tolimesniam regbi klestėjimui. Po šio turnyro sekė eile draugiškų susitikimų su Kauno sportininkais, respubli­ kos regbi pirmenybės praėjusią vasarą ir kt.

D. EINIKYTĖ

v

IR SĄŽINĘ

žymiai sunkiau. Ją Ištaisyti tu pažadėjai, Albertai. Pažadėjai kurso draugams, komjaunimo komitetui. Ir tai priklauso nuo tavęs, tavo tolimesnio el­ gesio. Juk pabėgti nuo savo sąžinės neįmanoma. Tu auklėsi jaunąją kartą, ugdysi joje moralinius komunizmo statyto­ jo bruožus. Ar tavo sąžinės neslėgs tavo paties poelgis?

Aišku, kartu su varžybomis augo ir entuziastų bei ištisų komandų skaičius. Jeigu prieš dvejis metus surengtame pirma­ jame regbi turnyre dalyvavo tik dvi komandos, tai šiuo metu jau vien Kaune treniruojasi 7 komandos Na, o kaip pas mus

R. Simonaitis IFF komjaunimo komiteto narys

ALFONSAS BUCKUS

SKAUSMAS Tai buvo rudenį, kai mano tėvas, niuksėdamas arklį, ar­ davo mažytį darželiuką. kur mama sodindavo daržoves.

Kiekvieną kartą, kai namų Stogai akiraty išblėsta, Tavęs dalelę aš išsivežu.

Aš išplėšiu tavęs Ir išvežu nesugrąžinamai.

B ■ B

»»

Sublykčiojo autobusas geltonas, Tik ratų vėžės šalimais.

Ji stovi — aš matau.

Madona.

Palinkusi ties vieškeliais ilgais.

■

M

Ji stovi tartum Lorkos „Kryžius“, Visų gyvenimų širdis.

Gal būt, pravirks namo sugrįžus, Kad tu jos balso negirdi.

Ji stovi.

Motina visų pasaulių.

Jau baigus tapt gyvenimo tašku.

B M B B

O

■ n

n n M M H

Greitesnė buvo telegrama: „Ji miršta, parvažiuoki, Taškas“.

B

>

a«

B n M

Autobusas važiavo per lėtai. . .

U

■

■a

Šuva prie vartų nesutiko, — Uždarė tėvas ji i tvartą.

Prie durų tūpčiojo senikės.

Ir daržas buvo nesuartas.

■

n Hra

>»

n K)

□

Gražios, storu sniego sluoks­ niu apsitraukusios Zydiškių apylinkės susilaukė linksmo jaunimo būrio. Tai universi­ teto studentai atvyko į pirmą­ sias tarpfakultetlnes žiemos orentacijos sporto varžybas. Čia galima buvo pamatyti fizmatus, medikus, gamtininkus, ekonomistus. Merginos turėjo

slidėmis įveikti 7 km nuotolį, vyrai — 10 km. Važiuodami trasa, varžybų dalyviai turėjo atrasti punktus, pažymėti juos vietovės žemėlapyje. Išaiškin­ ti nugalėtojus nebuvo sunku, nes daugelis sportininkų pasi­ klydo painioje trąšoje ir ne­ surado visų punktų. Pirmoji iš merginu trasą Įveikė L.

■X*X*X*X*X*X»X*X*X*X«

Regbi laukia entuziastų

A

• ••

Starolytė, o iš vyrų plr: finišavo nĮedikas E. PiJ Geriausiai pasirodęs gan? kas liko šeštoje vietoje. . mandinėje įskaitoje pirm vietas iškovojo medikai fizmatal. Gamtininkai liko I čioje vietoje.

Kokį įspūdį paliko šio , en žybos?

Su tokiu klausimu Un kreipėmės į universiteto ®s ristų klubo valdybos piru j® ką J. Paršellūną. Štai “M papasakojo: pirmiausia® varžybų negalima pava®. masiškomis. Negalima pat^E ti Teisės, Istorijos ir fil ®: jos fakultetų, kuriuose lig® dar neįsteigtos turizmo ® jos ir nesirūpinama tur,® propagavimu. O ką munW sakys Chemijos fakultetu® rizmo sekcijos pirmininką® Jankauskaitė? įskaitė? Ji viena iš® mųjų 1padavė paraišką sp^B varžvboms. o kai “v? nėms varžyboms, laikas vykti — chemikų .šJ *1 rja*: Dezertyravo iš mūšio la Iš vienuolikos užsiraši u..__ _ H žmonių sugebėjo atvykt! vienas. Kur organizacija, • d sportinė drausmė, drg. ■ kauskaite? Gėda! sp< Masiškumo atžvilgiu n sti< ma paglostyti ekonomistų ch; mu, kas buvo atsakingas® me fakultete už varžybas jtei į Zydiškes atvyko tik dui žmonės?

Gerą varžybų nuotaiką® drumstė vyr. teisėjo elg^H Visi 30 dalyvių jau buvo H dėję slides, kai kurie pr:;® šloję, kad nekristų. Ir k; sto si pilnai pasiruošė startu sėjas pareiškė, kad kiek. .L startuojantis turi ateiti :® talpą ir pasiimti pats že 14 pį, nes teisėjams. . . įinj Dalyviai tikėjosi kitokio jikj

Tai buvo rudenį, kai nuo šakų atitrukdavo lapai Ir krisdavo ant kietos sušalusios žemės.

Vilniuje?

Deja, pasigirti tuo mes car negalime, ir čia kaip tik ir yra ta bėda, iš kurios kyla visi šie „regbi nepopulia­ rus“, „regbi atsilieka“ ir t. t.

O juk Kaune tikrai šito neišgir­ si. Ir kas svarbiausia, kad kaip sako sinoptikai, „pragiedrėjimų“ Vilniuje dar nenusimato. Kaip ir prieš trejetą metų pas mus gyvuoja tik viena universiteto komanda. Na, o jei sakyti teisy­ bę, tai ir ties ja yra pakibusi tikrai didžiulė grėsmė. Reikalas labai paprastas — trūksta žmo­ nių, t. y. trūksta Jaunų entuzias tų. Štai ši pavasari Vilniuje bus pravedamas regbi turnyras, ku­ riame mums norėtųsi ne tik kad dalyvauti, bet ir kuo geriau □ □ □ □ □ □ o □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □

Jos biografija trumpa, kaip ir daugelio iš mūsų.

Nuo 1957 m. VLKJS na­ rys. 1960 m. aukso meda­ liu baigė 6-ją Vilniaus vi­ durinę mokyklą. Dabar tę­ sia savo auksines tradicijas mūsų universiteto chemijos fakultete. Trečias kursas, penkta sesija — ir tik „labai gerai“.

Bet ne vien tai charakterizuoja Nataliją Krutas kajp gerą studentę. Ji — puiki visuomenininke, nuo­ širdus, principingas drau­ gas. Ji išrinkta į universi­ teto studentų profkomitetą. kur Natašai pavesta vado­ vauti universiteto profkcmiteto akademinei komisi­ jai.

— nupestinga, kukli, sako ape ją draugai.

Studentų profkomitetas sveikina Tave, Nataša, Mo­ ters Dienos proga ir linki sėkmės.

pasirodyti. Tačiau kaip?

Negi vėl skolintis žaidėjus iš“ lengvaatlečių, futbolininkų, imtynininkų? . .

Baigiant, draugai, kreipiamės į visus universiteto vyrus ir kviečiame juos įsijungti į šio puikaus žaidimo entuziastų gre­ tas. Pradėję kultivuoti šią spor­ to šaką, jūs iš tikrųjų įsitikinsi­ te, kad regbi nuostabus, drąsus ir tikrai vyriškas žaidimas. Tad drąsiau, draugai! Regbi laukia jaunų entuziastų! j. SABONIS Universiteto regbi komandos treneris.

S. IMBRASAS Regbi komandos kapitonas,

O

šioje trasoje, buvo per retai susmaigstytos vėlia:® Kalbant apie tai, kas ,® reikia paminėti didelį me® aktyvumą ir norą dalynub varžybose. Jie vietoj d® komandų sugebėjo sud® tris. Aplamai, varžybos p® nekokį įspūdi ir praėjo ® name organizaciniame ly® Turistų klubo pirmini® J. Paršeliūnas, o taip pa® teisėjai nori palinkėti varį^' nugalėtojams individu:;!® ir komandinėje įskaitoje didesnių laimėjimų. ®

STUDENT.®

Už aiškią ideologinėj kovos liniją | ,.Viskas žmogui, viskas žmogaust gerovei“ — šie žodžiai įrašyti mūsų partijos Programoje. Jie tampa musų gyvenimo, mūsų darbo tikslu.

Ir jei prieš metus mes dažnai kalbėjome, kad mūsų dėme šio centre turi būti komjauni­ mo grupė, tai šiandien paste­ bime, kad su šia naujove mes pradedame atsilikti, kad ji mūsų negali patenkinti. Pasi rodo, jog grupė gana abstraktus vienetas, kad šį vieneta būtina detalizuoti.

O kad tai tiesa, rodo kai kurių komjaunimo grupių pla­ nai, kurie yra abstraktūs, ne­ realūs, neatspindi kolektyvo Įvairiapusiškumo, užtušuoja ir sulygina visus pagal vieną šabloną. Ir aišku, kuomet komjaunimo grupėje daugiau­ sia statomi darbo planai PA­ GAL MAŽIAUSIAI IŠSILA­ VINUSĮ KOMJAUNUOLĮ, ka­ da mąstantiems, turtingo dva­ sinio pasaulio studentams pa­ teikiamas, pavyzdžiui, toks grupės darbo planas: IŠVY­ KA SU SLIDĖMIS, MUZIE­ JAUS IR TEATRO KOLEK TYVINIS LANKYMAS, KI­ NO FILMO APTARIMAS — nuobodulio ir pasyvumo neiš­ vengti.

O tokių „šedevrų“ pasitai­ ko nemaža!

Kaip gi Išspręsti ši klausi­ ma. kaip išeiti iš tradicinio ir užburto rato?

Apie tai galvoja daug kom

jaunimo grupių sekretorių, tai svarstoma biurų posėdžiuo­ se, tačiau naujovės gimsta la bai sunkiai. Būtina drąsiau ir daugiau eksperimentuoti. PIR­ MIAUSIA REIKĖTŲ PA­ BANDYTI STATYTI DARBO PLANUS, ATSIŽVELGIANT Į KIEKVIENA KOLEKTYVO NARĮ, KIEKVIENĄ KOM­ JAUNUOLĮ. Kai kurios" ša­ lies aukštosiose mokyklose toks planavimas jau prakti­ kuojamas ir duoda gerus re­ zultatus. O kodėl nepaban džius mums?

Jei šią idėją įgyvendintume grupėse, mes daug ką suži­ notume apie savo draugus, matytume jų silpnąsias puses, galėtume vienas kitam dau­ giau padėti, galėtume geriau, nuoširdžiau draugauti.

Mūsų dienomis, tur būt, nėra kolektyvo, nėra komjau­ nimo grupės, kurioje nebūtų kalbama apie ateitį, apie ko­ munistinės ateities žmogų. Tai naudingi pokalbiai, reikalin gos diskusijos. Jos labiau iš­ ryškina ir pabrėžia mūsų am­ žininko ryškiausius ir tauriau­ sius bruožus. Tačiau vien kal­ bų nepakanka. Dažnai grupė­ se teisėtai kyla klausimas: — Kokiu būdu kovot' už naujojo žmogaus gimimą?

Kaip išvengti trafareto? Ką daryti, kad šis didelis tiks­ las taptų mūsų darbo, mūsų gyvenimo dalimi?

Aktualus ir laiku Išk® klausimas! ® Štai mes labai dažnai nls narnės biurokratais, kom® toriais, vagimis, miesčioni3.® Mus piktina priemiesėi® iškilusio s pilaitės, kurias Į go buldogai, mes negali: ’t1®1 miai žiūrėti į naujama.iflS poniutes liuksusinėse „V® se“. Mes tai matome ir H natviškai nepakenčiame' 9 Tačiau kartais šių riet J abejingų veidų tarpe p;1® me ir savo pažįstamus, B dar vakar sėdėjo su i 9 auditorijose, kurie išaugo® kur šalia mūsų! O ko C® atsitiko? Kodėl kai kuri.® dentai, dar vakar buvę B aktyvūs, tapo visai kito!® Kodėl jų jaunatviški spa® susidūrus su pirmais mais, su mieščloniškumo tl3 ku, atrofavosi į viską ® žiančias ir griebiančias I kas?

-J Kodėl? Tur būt, todėl Lst mes, komjaunuoliai, pražiūrėjome, kažką ,11 svarbaus praleidome! Stsr3 garsėjusi istorija su dlplc® tu Adomavičiumi... Tik Jg tas mėnesių — ir jis busĮ nasis specialistas, dirbs f . gogiį darbą, auklės ja® kartą. Visuomenė jo 1® kaip kovotojo, nesitalks® su trukumais, rutina, t, J kratizmū. Tuo tarpu V Adomavičius dar gyvena gal principą:

nJie mj •i:.

Taip trumpai galima cha­ rakterizuoti jaunąją matemati[ kę IV k. studentę R. Vasii liauskaitę.

Jau mokykloje Ramunė pa­ sižymėjo polinkiu į matema­ tiką, aktyviai dalyvavo mate'matikos būrelyje, ruošėsi olim­ piadoms. Olimpiadose pasiro­ dydavo sėkmingai, kiekvie­ nais metais užimdama pirmą­ sias vietas. Už tai jai buvo ■ suteiktas olimpiados laureato vardas.

Atrodė viskas aišku — Ra­ munė studijuos matematiką.

Tačiau, baigus mokyklą, R. Vasiliauskaitė įstojo. . . į KPI skaičiavimo mašinų specialy­ bę. Stojamuosius iš matemati­ kos ji išlaikė puikiai, ir toliau Instituto suole matematika la­ bai domėjosi. Į tai atkreipė dėmesį doc, J. Matulionis, Senas ir prityręs pedagogas pastebėjo didelius gabumus, ir, nors gaila buvo skirtis su ge­ ra studente, rekomendavo li.

Vasiliauskaitei studijuoti ma­ tematiką. Draugai, buvę olim­ piadų dayvial, taip pat kvietė į fizikos ir matematikos fa­ kultetą. Rektoratas „perbėgėlę“ sutiko nepalankiai. Keista — nepraėjo nė du mėnesiai. o jau nori pereiti, Tačiau olimpiados laureatės vardas, draugų pastangos ir, pagaliau.

((I

ilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto rektoriaus įsakymas Nr. R-71

03

■damasis 1962 m. respublikinės aukš Kokyklų studentų mokslinių darbų apjs organizacinio komiteto patelkta meto 9 ir siekdamas toliau skatinti studentų rm sliiį darbą universitete, įsakau ap . am>ti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko 10 universiteto Garbės raštais šiuos stu?.l'Bkulikauskaite Bronę, lietuvių kalbos ir •ati. <>s spec. III k. stud., už darbą ^flk ičių šilelio“ vertimas Į rusų kalbą“. "sApskį Stasį, lietuvių kalbos ir literatu Urspec. III k. stud., už darbą „Revoliucinių P’jų kovingumas ir optimizmas“.

■wlasilionį Povilą, lietuvių kalbos ir 11turas u z. uaiuų tūros spec. iv IV k k.. siuu stūd.,., už darbą „jauiu„Jaudičids mūsų apsakymo problemos“. .spBvėlių Norbertą, lietuvių kalbos ir lite1 iros spec. absolventą, už darbą „Saulio1 'apylinkės tautosaka“. įa| Armalytę Olimpiją, anglų kalbos ir Ii a’'tūros spec. absolventę, už darbą „A. Mi.1’ b dramaturgija 1947 — 1953 m. laikotarKilių Joną, vokiečių kalbos ir literatūspec. absolventą, už darbą „Syntaktisch r*e®che Elgenheiten In H. Kleist’s Novelle u chael Kohlhas“. ašį Dičpetrį Aleksandrą-Algį, anglų kalbos is.jteratūros spec. absolventą, už darbą durtiniai prieveiksmiai dabartinėje ang-

yra pasaI>.MesChruščiovas dabar sprendžiame

kaist®rinius uždavinius — suuiti ^materialinę-techninę ko' lizino bazę ir išauklėti ^,žmogų. Visumoje tai iin|<as procesas. Jeigu mes o ilk risime tarybinių žmonių 'tlftą ir auklėjimą, neišįgilmai užsitęs visa komu<-.statyba + <■» 4T rkn ““. Šitie Oi+lrv „žodžiai z4 'z i n i tiksliai nusako politmainp]r kultūrinio darbo užJ Ypač šis klausimas a usfilologams. Juk daus I mūsų bus mokytojais, mūsų priklausys naujo s auklėjimas.

Filologų darbo patirtis

te veikia ateistų būrelis, kuris leidžia savo sienlaikraštį.

Kartu su ateistų būreliu buvo pravestas vakaras - paskaita „Vatikanas imperializmo tar­ nyboje". Dabartiniu metu bū­ relis organizuoja agitmeninę brigadą, kuri greitai pasiro­ dys su savo programa. Fa­ kultete pravestas vakaras-paskaita „Vilniaus daugianacio­ nalinės literatūros internacio­ nalinės tradicijos“, latvių ra­ šytojo A. Upyčio gimimo me­ tinių minėjimas, vakaras „Jė­ ga, vikrumas, drąsa", ilgas diskusijas ir karštus ginčus filologų tarpe sukėlė L. IIj1čiovo kalbos šiuolaikiniais meno klausimais. Jau semest­ ro pradžioje įvyko paskaita apie abstraktųjį meną. Rusų literatūros katedros dėstytoja Seškienė plačiai supažindino susirinkusius su abstrakcionizmo srovėmis. Panašia tema numatytas dar vienas vaka­ įtaka. Fakulte- ras, į kurį mes numatome paU| masinis ir kultūrinis 05=5=55=5=5? fakultete buvo vykdomls barais: fakultetinės ir aš tas Šiugždinis. Jis niekuo „ne­ - 7 u mane apsukai, lės, darbas profgrupė- nusikalto“, išskyrus tik tai. apsuksiu! rofbiuro darbas.

Fa- kad su draugais klausydavosi w būtų klaidinga manyti, pravesta džiazinės muzikos įrašų, at­ S> kiti mąstu teigia, buvo kad Adomavakarų.kad įvairiomis te- siųstų iš užsienio. Tačiau pats ūsl „geras, jis suklyKol pas mus gyvi re- Šiugždinis nepajuto, kaip šis Suklysti galima, tačiav prietarai, mes turime ilo6ofija juk klostėsi metai „nekaltas užsiėmimas“ jį trau­ kovoti su ža- kė vis giliau ir giliau į purvą. įetų, jėgomis ji snparalyžavo komjligijos įtaka.

Fakultetuolio iniciatyvą, pastūmė- Prie džiazo prisidėdavo gėri mas, naktiniai pasilinksmini­ į patį į klaidingą kelia oklų ’ faktų pasitaiko ir mai, įvairūs klaidingi sampro­ Tuo tarpu komjau- tavimai apie gyvenimą, darbą, rupėse dažnai su to- pareigą. i rriisr nuotaikomis nekovojaGrupės draugai pasmerkė Siugždinio elgesį. Jis pašalin­ tas Iš komjaunimo. Ir reikia pabrėžti, kad principingas uis, nuolaidžiaujame vertinimas, aiški kurso drau­ ydoms, esame neprin- gų pozicija, privertė Slugždin . nereiklūs. SĮ KLAU­ nį apie d.aug ką pagalvoti, pa­ SAS REIKIA KELTI KIEK- daryti Teikiamas išvadas.

N<)JE GRUPĖJE. VISAS juk daug kur komjauni­ - ^lONES NUKREIPTI I moO grupėse j draugų klaidas KAD KIEKVIENAS žiūrima abejingai, nesisten­ AUNUOLIS BŪTŲ KOa giama jiems padėti, sampro­ AS. taujama: ,,Pats nrisivirei ko­ 'flfre'btuose Partijos dokupats ir išsrėbk“. ,0 |tu<>se apie meną ir litera- šės.Štai ekonomikos fakulteto ^.■pabrėžiama, kad kova III kurso Vaitonis, j?^veologijų stiprėja, kad Dapkus ir studentai ne tik e Srityje negali būti tai- girtuokliavo,Radavičius bet prie „Tauro yjjlambūvi0. Šis teiginys bendrabučio surengė vidur“­ ir komjaunimui, naktį koncertą. Jų repertuarą ĮSpraktinei veiklai. Bur- sudarė nacionalistinio turinio a1iniai ideologai pareiškia, dainuškos. Kaip jie aiškina j, jiems labai paranku, kuoj ikunimas viskam abejin savo poelgį?

— Išmokom pirmame sky­ Pasak jų, tegul jaunimas ąĮšto aukštyn kojom, tegul riuje, tai dabar išgėrę ir pri­ šoka beprotiškus rok-en-ro- siminėme!

Fenomenali atmintis! Tategul girtuokliauja ir fškanja, tik TEGUL NE- čiau atrodo, kad jie gyveno JLVOJA. tegul būna pagal posakį — „Kartojimasžinojimo pagrindas“.

3LITIŠKAS. Tuo tarpu svarstymas praė­ jlagrinėjant kai kurias per­ lines bylas, labai ryškiai jo blankiai, paviršutiniškai. ...iebhna, kad į kai kurių Ir nenuostabu, kad Vaitonis. jluolių mąstymą turėjo po­ Dapkus, Radavičius į savo ne lio buržuazinė propaganda, elgj pažiūrėjo kaip į eilinį jie pakibo ant primitv- studentišką nuotykį. Ekonomi­ i. tačiau pavojingos priešo kos fakulteto komjaunimo biu­ ,, ker rui reikėtų principingiau nltai GMF III kurso studen- spręsti tokius klausimus, duo-

1

atkaklus- noras padėjo. Ramu­ nė tapo flzmate.

Universitete R. Vasiliaus­ kaitė iš karto įsijungia į stu­ dentų mokslinės draugijos veiklą. Jos moksliniam darbui vadovauja prof. J. KUBI­ LIUS. Nuo pat pirmo kurso ji skaito pranešimus studentų mokslinėse konferencijose.

Dirbdama mokslinį darbą, R. Vasilauskaitė parodė daug sumanumo ir išradingumo. Ji susipažino su sudėtingais tiki­ mybių teorijos ir analizinės tikimybinės skaičių teorijos metodais, apibendrino eilę J. Kubiliaus, V. Usolcevo rezu' tatų.

R. Vasiliauskaitė dalyvauja aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūrose.

Jos darbai ne kartą atžymimi garbės raštais.

Dėstytojai kiekvieną kartą atžymi puikias, išsamias R. •

G. Misevičius Fizikos ir matematikos fak. SMD matematikos sekcijos pirmininkas M

★

t

I

lų kalboje“.

8. Navickaitę Oną, prancūzų kalbos ir li­ teratūros spec. absolventę, už darbą „Pran­ cūzų kalbos daiktavardžio neapibrėžtumo kategorijos perteikimas lietuvių kalba“.

9. Blinkovą Martą, bibliotekininkystės spec. absolventę, už darbą „Tarybinio Kau­ no rašytojai. Bibliografinis žodynas“.

10. Vėlyvį Stasį, Teisės fak. absolventą, už darbą „Santuokos negaliojimo pagrindai pagal tarybinę šeimos teisę“.

11. Stašinską Joną. Teisės fak. IV k. stud., už darbą „Teisės vaidmuo išplėstinės komu­ nizmo statybos laikotarpiu“.

12. Bluzmą Petrą ir BaleišĮ Rimantą, zoo­ logijos spec. IV k. studentus, už darbą „Rūd­ ninkų girios medžioklinė fauna ir priemonės jai pagerinti“.

13. Striupaitę Vidą-Bronislavą, Medicinos fak. III k. stud., Zvironaitę Vidą ir Razgauską Eduardą, Medicinos fak. absolventus, už darbą „Vaikų fizinis išsivystymas kai kuriuo­ se Vilniaus miesto lopšeliuose“.

14. Dagytę Eriką ir Gratkauskaitę DaliąMargaritą, Medicinos fak. absolventes, už darbą „Užsltęsusios stafilokokinės pneu­ monijos“.

15. Bytautaitę Kazę, Medicinos fak. ab­ solventę, už darbą „Raudono'ii vilkligė Vil­ niaus m. klinikinės ligoninės duomeni­ ms“.

Jį REKTORIUS

Darbštumas, atkaklumas. gabumai...

Vasillauskaltės žinias egzami­ nų metu. Tai suprantama - intensyviai dirbant mokslini darbą, universitetinis mate­ matikos kursas pasidaro labai ’ nesunkus.

R. Vasiliauskaitė aktyviai pasireiškia visuomeniniame darbe — yra fakulteto SMD tarybos narys, matematikų bū­ relio seniūnė, dirbo universi­ teto komjaunimo komitete.

Už didelį visuomeninį ir mokslinį darbą ir tik labai ge­ rą mokymąsi R. Vasiliauskai­ tei III kurse paskirta Lenino vardo stipendija.

Laisvalaikiu Ramunė labai domisi muzika ir daile. Draugal gerbia Ją už kuklumą ir nuoširdumą. Įdomu pastebėti, kad nuo KPI pradėjo savo studijas doc. V, Statulevičius. Palinkėsim, kad ir tolimesnis Ramu­ nės kelias būtų panašus į šio žinomo mokslininko kelią.

Tam Ramunė turi visus duo­ menis, darbštumą!, atkaklumą ir gabumus.

za

sikviesti dėstytojus iš Dailės instituto.

Mūsų saviveiklininkai pada­ rė keletą išvykų Į Vievio, Varėnos ir kitų rajonų kol­ ūkius. Dalyvavo diskusijoje apie gyvenimą Vilniaus Grąž­ tų gamykloje, organizavo kon­ certą. Taip pat mūsų saviveik­ lininkai kartu su fizmatais koncertavo 45 Spalio metinių garbei.

Taip pat neseniai fakultete įvyko buitinis vakaras. Jo me­ tu doc. Matulis pravedė pa­ šnekesį ,,Grožis ir sveikata“.

Diskusijų metu kalbėjome apie tvarką bendrabučiuose, Geriausi kambariai buvo apdovanoti.

Prieš išvykstant ketvirtakuršiams į praktiką, organizavome vakarą-susitikimą su nusipelniusiu' respublikos mo­ kytojų drg. Grigu. Jis papa­ sakojo apie mokytojo darbi;, pasidalino darbo patirtimi, at­ sakė į studentų plausimus.

ti aiškų politinį Įvertinimą, Tuo labiau, kad nesveikos nuotaikos vyrauja ir kitose komjaunimo grupėse.

Komjaunimo grupėse, visur, kur mes esame, REIKIA DAŽNIAU KELTI KLAUSI­ MĄ — KOKIA TAVO POZI CIJA, KAIP TU GALVOJI ŠIUO AR KITU KLAUSI­ MU, KUO TU PRISIDEDI PRIE MŪSŲ BENDRO REIKALO? Štai istorijos ir filologijos komjaunimo komitetas svarstė komjaunuolio Malkevičiau personalinę bylą. Jis nuolat girtuokliauja, mokosi blogai, praleidinėja paskaitas, nedir­ ba jokio visuomeninio darbo Paklaustas, kodėl nuolat išgėrinėja, Malkevičius aiškinasi: — Kas čia tokio, kad išge­ riu! Mama pameta lašiniokų. yra užkandos štai ir patrau­ kiam!

Visi skaniai pasijuokė iš šių žodžių, Įrašė griežtą pi’ peikimą ir viskas tuo užsibai­ gė. O gaila!

Juk Matkevičius — miec čionis, aiškus veltėdis! Ir be reikalo komjaunimo komitetas paliko jį šlovingose komjauni­ mo eilėse. Panašūs matkevičiai tik kompromituoja kom­ jaunimą, mūsų darbą!

Komjaunimo grupėse šiuo metu gimsta daug naujovių, jų darbas pastebimai gerėja. Ta­ čiau norint žengti koja į koją su gyvenimu, būtina gilinti mūsų darbą, domėtis kiekvie­ nu žmogumi, ir svarbiausia —i AIŠKIAI NUBRĖŽTI IDEO­ LOGINES KOVOS LINIJA. BE KURIOS IŠRYŠKINIMO NEBUS KOVOS, NEBUS KOMJAUNIMO GYVENIMO DIALEKTIKOS. J. NEKROŠIUS VVU Komjaunimo komiteto sekretorius

Mes daug vakarų organi­ zuojame grupių iniciatyva.

Atskiroms grupėms suteikta galimybė organizuoti vakarus pagal savo planus. Iš tokių vakarų pažymėtini 1 k. romą nistų ir Pedagoginio Instituto pirmakursių romanistų drau­ giškas vakaras. Tokio pobū­ džio vakaras buvo pravestas I—II kursų germanistų. Šių \®karų metu draugai kalbėjo apie specialybės studijavimą, pasirodė jų saviveikla.

Fakulteto biuras domisi, kaip studentai studijuoja vi­ suomenines disciplinas, kaip lanko seminarus. Tam tikslui buvo pravestas posėdis „Vi­ suomeninių disciplinų studija­ vimas pirmuose kursuose". Į posėdį pasikvietėme visų gru­ pių proforgus. Posėdžio metu išaiškėjo, jog pirmakursiai se­ minarus lanko neblogai, akty­ viai juose pasisako. Išryškėjo, kad kai kurie dėstytojai nevi suomet ateina Į seminarus.

Taip pas istorikus neįvyko 2 seminarai, pas prancūzus — 1.

Spaudos platinimo klausi­ mas fakultete taip pat gana opus. Mus kritikuoja už šalta pažiūrą Į šį darbą. Taip iš tikrųjų ir yra. Gana rimtas stabdys — mūsų diplomantai.

Jų fakultete yra apie 140, o laikraščius užsisako nedau­ giau kaip trečdalis... Mat, Jie dabar nebeskaito laikraščių, o rašo diplominius darbus. Sun­ kiausia susitarti su V k. žur­ nalistais ir rusistais, kuriuos vos sugauna net dekanatas, jau nekalbant apie mūsų biu­ rą. ’ Mat, jie daugiausia vil­ niečiai ir negauna stipendijų.

Pristatymas pablogėjo po atos­ togų. Kaip atrodo užsakyti žurnalai — seniai visi pamir­ šo. Į tai dėmesį' turi atkreipti bendrabučio taryba, spaudos sektoriai Darbas bendrabučiuose. Šiame bare biuras mažiausia ir nuveikė. Iki pat semestro pa-

baigos nebuvo atremontuota radio aparatūra, negalėjo pra­ vesti valandėlių, nors bend­ rabučių tarybos prašė fr rei­ kalavo šiuo klausimu padėti.

Bet mes paramos nesuteikėme. \ Todėl apie radio valandėlių organizavimą negalėjo būti ir kalbos.

Dabartiniu metu aparatūros sutvarkytos ir bus praveda­ mos radio laidos.

Bendrabučiai, kuriuose gy­ vena mūsų studentai, konkur­ so metu užėmė pirmąsias vie­ tas. Pagerėjo tvarka, nors juose yra ir trūkumų. Tai liu­ dija neseniai įvykusios vagys­ tės „Taure“. Taryba blogai organizuoja budėjimą. 6 ir 5 bendrabutyje pasitaiko faktų, kad ir visai nebudima. Gerai budėjimas organizuotas 4 bendrabutyje. Merginos labai sąžiningai žiūri į šį reikalą ir. nenuostabu, kad pas jas ge­ riausia tvarka. Ateityje biu­ ras pasistengs daugiau dėme r 1953 metais Eleonora baišio skirti Šiam klausimui ir )qia Universitetą ir tais pa‘i nukreips jėgas, kad ištaisytu Ičiais metais išvyksta Maskvos V. I. Lenino v. pe_ susidariusią padėtį. Geras pa­ dagoginį institutą ir sėkmin­ vyzdys — 6 bendrabutis, Ja- gai išlaikoi egzaminus —’ eązaminus r aspime neseniai buvo tokia be- rantu ron. Ir malonu, kai mokslinėse konfe tvarkė, kad baugu užeiti. Bet ar Maskvos V. I. taryba padirbėjo iš širdies, ir rencijose pedagoginiame inLenino v. sutinku jos vadovą dabar sienas puošia plakatai, įdomus sienlaikraštis, kam­ stitute žymų musų šalies mokslinin- f bariuose irgi prieinama prie ką ir pedagogą prof. E. V. tvarkos. Šių metų naujovė — kova Spo^skį, iš jo išgirstu daug \ už komunistinę buitį. Į ją ak­ gerų žfidžių apie Eleonorą, i tyviai Įsijungė „Tauro“ 218, apie jos mokslinį atsiekimą. .

320, 424 kambariai, 6-me } Po aspirantūros baiqimo E. 1 kurį laiką dirbo bendrabutyje 73 kambarys, \ Gurauskienė Valstybiniame pėda- ) visas 2-tro bendrabučio mer­ (Vilniaus ■ grupiniame institute, o nuo \ ginų blokas. i 1960 metų rudens — Bend- ( ? rosios fizikos ir spektrosko- ' Me^f turime kovoti, kad to­ Iipijos katedroje musų uni­ versitete. Nuo 1961 metų ji ( kių kambarių *būtų daugiau, katedros docento parei­ kad kovotų ne vienas, du kam­ eina gas. Ji skaito bendrosios fi- \ bariai, o visas blokas, visas zikos kursą fizikams, spec- į kuisą iš skysčių ir kietų kū­ bendrąbutis. nų liminiscencijos optikos ' „„„„ \ Tiek trumpai apie mūsų i iuroujRivnc specializacijos,o jų studentams, J reikalauja “ , bet po to, kai jau į i veda laboratorinius darbus. politmasinį darbą. Prasidėjus \ išlaiko eqzaminus, patenkinti studentai kartais nusi- <\ naujam semestrui pridėsime ?( Tiesa, sako: gerai, kad kad dėstytoja dėstytoja toskundžiai E. J visas jėgas, įjungsim visą (} žuFauskienė kia reikli ir privertė daugiau iš jų „per daug ' rm bal.Tii ia “ hot rvrt tn kai ian • xt Taip, Eleonora į biuro aktyvą, kad tas klaidas, \ pasimokyti. tik studen- ) t reikli. Reikli ne kurias mes pastebėjom, galė­ (J tams, bet ir sau. Ji nuolat ( tume nedelsiant ištaisyti. 'nlii’a savo žinias, dirba / l / mokslini darba. Po to, kai ji \ N 1958 metais apqynė diserta­ A. ŠIMKŪNAS ciją ir jai buvo suteiktas fi-

Eleonora Žurauskienė

!

b

Apie draugę s

Ir žmogaus išorėje daž- ! nal atsispindi jo vidus. O tai kaip tik ir tinka mūsų raninai Cereškaitei.

J J Iraugiška, energinga ir vi- i , ada linksma.

Visas sesijas Unlversite-i te Janytė Cereškaitė išlai-į ko tik gerai ir labai gerai, j Ji puikiai suderina ger. s mokymąsi su darbu Jabor? ! torijoje ir visuomeniniu: darbu.

Mes sveikiname ją Mc- J terš dienos proga, linkėde mi ir toliau būti puikia drauge.

/ zikos-matematikos mokslų ' kandidato laipsnis, ji yra pa­ skelbusi spaudoje keletą ? mokslinių straipsniu. š»an\ rller F. Gurauskienė toliau dirba liuminiscencijos srity/ ie. Kartu su hiaienos ir epi' demiolonijos instituto dar(buctoiais ji tyrė Vi’niaus atmosferos užteršimą kance\ roacninėmis medžiagomis. Ir ( dažnai matau ją laboratorjo/ ie. ar tai palinkusią ties \ melsvai ar kitomis spalvomis ( švytinčiais n*-eparata:s. ar tai Konsultuojančią diplomantus. \ laborantus ar kursini darbą (dirbančius studentus. Ir nors / namuose jos laukia dviejų metų dukrelė, ji negaili lai( ko padirbėti su studentais, / padėti jiems Įsigyti reikiamų eksperimentiniam \ darbui. ( Moters dienos proga palin) kėsiu Eleonorai sėkmingo \ darbo ir laimės asmeniniame gyvenime.

Doc. H. JONAITIS

.

\

Bendrosios fizikos Ir snoktroskopljos katedros • vedėjas

III KURSO FIZIKAI

t

♦ ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

UO pat pirmo kurso Joana Keturakytė — mūsų seniūnė. Neleng­ vos šios pareigos, tikrai ne­ lengvos. Neateina kurso stu­ dentas į paskaitas ar pratybas — seniūnė draugiškai bet reikliai klausia: kokios prie­ žastys sutrukdė? Ir nemalonu būna tam, kuris mėgsta per daug miegoti ir tinginiauti.

Seniūnė ■— pareigos. Gi reikia pakalbėti apie Joaną,

N

Tarybinė literatūra — pa­ žangiausia fl.r meistriškiausia literatūra. Ypač suklestėjo ji po TSKP XX suvažavimo.

Partija, pasmerkusi asmenybės kultą, dar labiau uždegė rašytojus naujiems ieškojimams. Gimė daug naujų ro­ vaizduoti ne tik giliau, bet ir manų, poemų, eilėraščių, ku­ plačiau. Šiuo metu galima rie sužavėjo ir patį reikliau­ daugiau kelti problemų. Auto­ sią skaitytoją. rius sakė, kad apie savo kny­ Štai neseniai pasirodęs Al­ gą jis galvoja mažiausiai, nes fonso Bieliausko romanas reikia galvoti apie tai, ką ra­ „Mes dar susitiksime. Vilma!“ sukėlė daug diskusijų ir mū­ sų studentų tarpe. Tarybinės lietuvių literatūros moksllninnio būrelio organizuotame ro­ mano aptarime dalyvavo ir Dauguma mūsų universite­ pats autorius. Kalbėję stu­ dentai J. Karosas, S. Geda, P. to studentų domisi įvairiomis Bražėnas ir kt. iškėlė pa­ kalbomis.

Viena grindines herojų individuali nes savybes, patelkė autoriui iš tokių yra sanskrito kalba, daug juos dominančių klausi­ kurią jau kelintus metus fa kultatyviai dėsto doc. R. Mi­ mų.

Rašytojas A. Bieliauskas ronas. Šiuo metu yra dvi kalbėjo, kad gyvenimą galimasanskritologų grupės: vieną

POKALBIS SU RAŠYTOJU

šyti toliau.

Geriausia dabartinė tradici­ ja — ieškojimas naujo bei se­ nos tradicijos tęsimas.

Pokalbis su rašytoju buvo labai įdomus. Juk studentų tarpe irgi yra bandančių rašy­ ti, kuriuos nepaprastai domi­ na įvairios gyvenimo proble­ mos. O kaip Jas teisingai Iš­ spręsti — jie mokosi iš vy­ resnių.

St. JUODVIRSIENĖ II k. lituanistė

Studijuoja sanskritą jų sudaro pradedantieji san­ skrito kalbos studijavimą, tus. Aktyviai lanko užsiėmi­ mus II kurso lituanistas Anta­ nas Jesiškis, III kurso kla­ sikės Emilija Grinkaitė, Nijo­ lė Baublytė, Juzė Pučinskaitė.

III kurso lituanistas Jonas Trinkūnas ir kiti.

V. VITKŪNAS

SENIŪNĖ kaip apie pavyzdingą studentę ir aktyvią visuomenininkę. Šiais nietais įdomus ir turi­ ningas darbas verda fakulteto civilinės teisės ir proceso bū­ relyje: jo nariai gvildena įvai­ rias problemas. Čia nemažas nuopelnas priklauso ir būre­ lio pirmininkei Joanai Ketura-

Kaip tvarkomės?

Koridoriuje pasirodė grupe­ lė žmonių. Neatsargus praei­ nančio žvilgsnis į Juos greit sumetė galvoje įtartiną min­ tį. ,.Komisija!“ Taip taip — tai švaros komisija. Pieštukai, knygutės rankose. Na, duok dieve kojas — greičiau į kambarį! Juk kažin kaip jis dar atrodo? . . Kelios minutės skubaus triukšmo ir — tvar­ ka! Dabar belieka paskleisti žinią kaimynams.

Tai dažnas švaros komisijos

sutikimo atvejąs Čiurlionio 27 bendrabutyje. Aišku, tas ne­ liečia visų bendrabučio kam­ barių, tačiau daugumą — taip! Bet vistik reikėtų pa­ galvoti, ar visada pranašai, „gera akis“ suspės laiku pa­ dėti.

Be to, dabar bendrabutyje paskelbtas švaros konkursas.

Ir nugalėtojais jame bus tik tie, kas tvarkosi ne komisi­ joms, o diena iš dienos.

O. LAURINAVICIŪTE

3A HAYKY, 3A APY^KEY MM. hm.

M. JlOMOHOCOBa CAaBeH He TOAbKO CBOHMH npeKpaCHbiMH yųeHbiMH, ho h cbohmh nporpeeCHBHblMH HHTepHaUHOHaAbHbIMH TpaAHUHHMH. 3a 45 xeT Cobctckoh babcth Mry ct3a OA; HHM H3 UeHTpOB MHOrOHaUHOHaAbHOH COBeTCKOH h Bceii nporpeccHBHOii nepeAOBoii HayKH h KyabTypbi.

143MeHeHHH, KOTOpbie npOH3OUIAH 3a 3TH toam b Hauieii CTpaHe h bo BceM MHpe, apuo oTpaJKaiOTCH B HaUHOHaAbHOM H COUHaAbHOM COCTaBe o6yųaiomHXCH b CTeHax Mry. peBOJnoųuH, KorAa nodeAHAa OKTadpbCKaa Ee HdparuMe 3HHe d>aii3HeBHe dbiAo 5 AeT. OTeu 6ha noBapoM, a MaTb — cAyacaHKoii y 6orana. MaTb 3hhu BbiiuAa 3aMy>K 14 AeT h SbiJia 6pooahoh h3 nepBbix jkchiuhh y3deKHCTaHa, oHa chbuihx b oroHb napaHAJKy. B 1927 roAy BCTynHAa b KoMMyiiHCTHHecKyio napTHio h aKthbho dopoAacb 3a pacKpenomeHHe HceHiuHH. 3nHa <PaH3i<eBHa okohmha3 HeAarorHHecKiiH IdHCTHTyT, padoTaAa mhoto AeT na neAarorHHeckoh h napTHHHoii padoTe, 3aiųHTHAa KaHAHAaTCKyio AHCcepTaumo, H3A3Aa KHHry «3aBoeBaHHa BeAHKoro OKTadpa*. B AaHHoe BpeMa OHa 3aHHMaeTca b HHCTHTyTe noBbimeHHg KBaAHipHKaUhh npenoAaBaTeAeii o6mecTBeHHbix HayK npH Mry h nnineT MOHorpacjiHio o pacKpenomeHHH žKemunH y3deKHCTaHa. Zloųb 3hhm d>an3HeBHbi — <į)H3HK, padoTaeT b AKaAeMHH HayK Y3deKCKoii CCP. BMecTe c 3hhoh 4>aH3HeBnofi noBbrtuacT cboio KBaAH(j)HKauHio TepeuiKHHa HaAeiKAa JIkobacbHa. KeM dbiAa dbi ona, 3-a H3 7 AeTefi deAHoro padonero, ecAH He OKTadpbCKaa peBOAiouHH? A Tenepb OHa abahctch KaHAHAaTOM HayK, AoueHtom, 3aBeAyiomeH Ka(Į>eApoii.

HaAea<Aa JIkobAeBHa — BocnHTaHHHUa Mry. Mhoto npeKpacHbix cneunaAKCTOB noAroTOBHA Mry aah dpaTCKHx coBeTCKHX pecnydAHK h CTpaH HapoAHoii AeMOKpaTHH. HeMaao nayHHbix padoTHHKOB h Apyrnx cneUHaAHCTOB Hamefi pecnydAHKH — JIhtobckoh CCP — hbahiotch BoenHTaHHHKaMH Mry. CpeAH HHX <į>H3HKH B. MhUKHBHMIOC, JO. HOJKeAO, H. TauiKa, <įiHAoco<Į)bi B. JIa3yTKa, B. naAydHHCKaC H MHOTO APyrHX. B Mry nocToaHHo 3aHHMaeTCa HeMaAO CTy­ AeHTOB, acnnpaHTOB h H3 Haineft pecnydAHKH. AcnnpaHT MHHAayrac CTaKBHAHBHHioc okohhha MČy b 1956 roAy h padoTaA b IUayAafickom IleAarorHųecKOM HHCTHTyTe. B 1962 roAy oh dbiA HanpaBAeH b acnHpaHTypy no cneunaAbHOCTH TeOpeTHHeCKOii <į)H3HKH. ČTyAeHTKa 5IchBHmoTe RABHra cneųHaAH3HpyeTca b aAepHoii <}>H3HKe, CTyAeiiT MaAAyTHC ObsaaBc — b TeoPhh KOAedaHHii, a nncKapcKac AAbrnc — b paAHOTexHHKe. SBaAAac h AAbruc c ropAOCTbio roBopaT o cbohx KypcoBbix padoTax, nocBameHHblX Aa3epaM — KBaHTOBbIM yCHAHTeAHM. BeAb Aa3epbl-----3TO OAHO H3 BeAHHaHUIHX COBpeMeHHblX OTKpbITHH B p3AH0TeXHHKe. JIhtobckhm CTyAeHTaM, KaK h BceM CTyAeuTaM, odyHaioiUHMca b MTY, HpaBHTca BbicoKHfi ypoBeHb HayKH, npeKpacHbie Aa6opaTopHHr xopouine dbiTOBbie ycAOBHH. Ohh yųaBCTByiOT b caMOAeaTeAbHOCTH npn KAyde BaATHKyM, od-bennHaiomeM caMOAeaTeAbHOCTb CTyAeHTOB npndaATHHCKHX peenyČAHK. AHCaMOAb BaATHKyM BblCTynaeT b KAydax bhcuihx yųedHbix 3aBeAeHHii. JlHTOBCKHe cryAeHTM, odyųaiomHeca b Mry, opraHH3yioT BCTpenn c ahtobckhmh CTyAeHTaMH, odyuaiomHMHca b Apyrnx yuedHbix 3aBeAeHHax Mockbm.

B nocAeAHHe toam MrV totobht cneunaahctob aah mhothx CTpaH MHpa. B HeM odyųaeTca okoao 3 Tbicaų HHocTpaHHbix CTyAeHTOB, acnnpaHTOB h CTa>KepoB H3 70 CTpaH. B /IoMe CTyAeHTOB MTY JKHByT Miiorne hhoCTpaHHMe CTyAeHTM, odynaiomneca h b Apyrnx By3ax CTOAHUbl. 3AeCb Mokino BCTpeTHTb npeACTaBHTeAefi Bcex yroAKOB 3eMHoro inapa, AioAeft pa3Hbix nAeMeH h HapoAOB, h Bce cocTaBAaior OAHy Apy>KHyio, >KH3HepaAocTHyio ceMbio cryAeHHecTBa. 3Aecb tkhbct CAaMa Mohccb H3 TyHHca, XeAbBaAbA BbepH H3 HopBeniH, KpeMeHmeK BeKOCAaB H3 lOrocAaBHH, Ilopamo Tphaah H3 PlTaAHH, BpeAAH ToMncoH H3 CIUA, MoxaMeg MaxMyA Tocep H3 ErnnTa, PanacaronaA H3 Khahh, IlonauaKHC XapaAaToc H3 Kunpa, hhaoHeaneu KyocHaHH h t. a.

BoAbUiyiO nOMOUIb 0Ka3bIBaeT HHOCTpaHHbiM

OCKOBCKHH TocyHHBepcHTeT

M

4>. 111KJI51PCKAATE cTyAenraM komhtct Apy>«6bi npH peKTopare h coBe™ Apy>b6u Ha <})aKyjibTeTax, KOTopue noAAep>KHBaioT nocToanHyio CBa3b c 3eMJiaųecTBaMH. KoMHTeT Apy>«6bi noMoraeT HnocTpaHHbiM CTyAeHTaM Aymue OBJiaAeBaTb 3HaHHHMH, noMoraeT opraHH3OBbiBaTb OTAbix: Jiarepa, aKCKypcHH. Ba>KHaa <})opMa pa6oTbi KoMHTeTa — 3T0 noMOUb b opraHH3auHH HaiiHOHaAbHbix BeųepoB, na kotopbie npHTAamaioTCH CTyAeHTM h H3 Apyrnx By3OB. KoMHTeT nOMOTaeT BHOBb npHdbIBUlHM CTyAeHTBM yCTpOHTbCa B 6blTy, B OŪmeJKHTHH. ropAOCTb Mry — 3TO HHTepHaUHOHaAbHblH TeaTp MCT, od-beAHHaioiuHH aHcaMdjiH npeACTaBHTe-neH pa3HblX HaųHOHaabHOCTeH. 3tū eAHHCTBeHHbifi TaKoro poAa TeaTp bo BceM MHpe. PiMeeTca HHTepH3UHOH3AbHbIH KHHO KJiy6. B XOAAe yHHBepcHTeTa HacTO ycTpaHBaiOTca BbiCTaBKH o pa3Hbix CTpaHax. klHOCTpaHHbie CTyAeHTbi oxotho BbicTynaioT Ha Beųepax, opraHH3yeMbix b mKOJiax, Ha 3aBOAax. TaKHM odpą3OM ohh TecHee očuiaioTCH c HaceJieHHeM. KpOMe 3eMAHHeCTB HHOCTpaHHblX CTyAeHTOB cymecTByeT h (peAepauna acĮjpHKaHCKHx CTyAeH­ TOB. OHa pernaeT He TOJibKO yHe6Hbie, ho h noAHTHMecKHe Bonpocu, BbicKa3biBaeT cBoe oTHomeHHe K pa3HbIM MeJKAyHapOAHbIM COdbITHHM. MTY odMeHHBaeTca ACAerauHSMH c By3aMH Apyrnx 6paTCKHx pecnydjiHK, a TaKace noAAep>KHBaeT KOHT3KT C BbICUIHMH yuedHblMH 3aBeAeHHHMH pa3Hbix’ CTpaH Mupa. B Mry npne3waK>T CTyAeHTbl CTpaH, KOTOpbie 3HaK0MHTCH C >KH3HblO yHHBepcHTeTa. IlepBbie cjioBa CjiaroAapHocTH HHocTpaHHbie CTyAeHTbi BbipaiKaiOT npenoAaBaTC.THM IloAroTOBHTejibHoro cĮjaKyjibTeTa, ocodeHHO npenoAaBaTeabm pyccKoro H3bixa, CAaroAapa kotophm yace ųepe3 toa nocjie npue3Aa Ha yuedy b MocKBy ohh MoryT cjiyuiaTb jickumh na pyccKOM H3biKe. HeJierKaa 3aAaųa 3a toa oBAaAeTb HHOCTpaHHbiM H3MK0M HaCTOAbKO, UTOŪbl CJiylUaTb CJIO/KHeHiune jickuhh no įn3HKe, MaTeMaTHKe, 4>hjioco<į)HH H T. A- K HeCTH HHOCTpaHHbIX CTyAeHTOB, ohh c 3toh 3aAaieH Henjioxo cnpaBJiaioTCH. AcnnpaHT H3 Mhahh ZlxapHHA MaHApa zlaTT 3a ABa roua npe6biBaHHa b acnHpaHType ycneji HanncaTb AHCcepTauHio Ha TeMy «I1poh3boactbo Kap6oKCHMeTHAueAAK)AO3bi» h CKopo 6yACT ee .samHujaTb. B stom ecTb SoJibuiaa 3acjiyra py«oBOAHTeJia ZUapnaJia JKHraia Ky3bMM OoMHHa, npocįieccopoB <j>HHKeAbuiTeiiHa MnxaHAa 3hhobbeBHMa, TnMOXHHa MBaHa MaKCHMOBHua. ZlxapH-z ha BO3XHiuaeTca o6pa3OBaHHeM b Cobctckom CoK>3e. BeAb b ero crpaHe, HMeiomeii ApeBHioio KyAbTypy — TOAbKo 20 npoueHTOB rpaMOTHbix AiOAeii. HpaBHTca eMy h MeAHUHHCKoe odcAyatHBaHHe, KOTopoe 0XBaTbiBaeT Bcex rpax<AaH ot po>KAeHHH ao rpyūoii cTapocTH. Ho ocodeHHo eMy HpaBHTca Apy>«6a HapoAOB CoBeTCKoro Co)O3a. 3Aecb oh BnepBbie yBHgeA, hto MewAy AlOAbMH HHK3KOH pa3HHUbI HeT. HhAHHUM, — TOBOpHT /IxapHHA, — CAaBHTCH CBOHM TOCTenpHHMCTBOM, HO TOCTenpHHMCTBO COBeTCKHX AlOAefi eme SoAbiue. Oh HHKorAa He 3a6yAeT rocTenpnMMCTBa rpy3HH, y kotopmx npHUiAOCb ZlxapHHAy norocTHTb. BocxHmaeTca JJxapHHA h dorarofi rpy3HHCKOH HaUHOHaAbHOH KyAbTypofi h AHTepaTypoii. /IxapHHAa yAHBAaeT BbicoKHfi ryMaHH3M CoBeTCKoro Coio3a no oraouieHHio k hcmusm.

Oh HHK3K He nOHHMaeT, KaK MOTAH COBeTCKHe AIOAH npOCTHTb 3AOAeHHHH THTAepOBCKHX 3aXBaTHHKOB HeMeuKOMy Hapouy. Ho sto noHHMaioT CoBeTCKHe aioah, BOcnHTaHHbie b Ayxe npoAeTapCKoro ryMaHH3Ma h npoAeTapcKoro HHTepHauHOH3AH3M3. OHH HHKOTAa He OTOJKAeCTBAHAH HaPoa c npaBameii BepxyuiKOH. HapoA — sto TpyAHIUHeCH Maccbl H He OHH BHHOBHHKH B0HHM. CoBeTCKHe AIOAH nHTaiOT ųyBCTBa ApyMdbl K HeMUaM, CTpOaiHHM COUH3AH3M B PUP H H3CTOpoiKeHHo CMOTpar b CTopony <t>Pr — OnAOTa peBainnH3Ma. ripeACTaBHTeAHMH HOBOii TepMaHHH HBAHIOTCH IfHrpHA BeAAep h ee Apy3ba H3 EZIP, odynaiomneca b MTY. Hhtpha — HAeH CoK>3a cbo6oaHoii HeMeuKoii moaoac;kh. C BooAyuieBAeHneM paccKa3biBaeT OHa o 6oAbuiHx nepeMeHax b T/IP. B riJP A3BHO nOKOHHeHO c I1030PHMM nponiAbiM. CrpaHa ycneuiHo ctpoht couh3ah3m.

CoBceM Apyraa KapraHa b 0PT. TaM dbiBHine THTAepOBUbl, peBaHUIHCTbl HyBCTByiOT ceda BOAb-

TOTHO H 3aHHM3JOT OTBeTCTBeHHble ĄOA1KHOCTH. klHrpHg oųeHb HpaBmca b MocKBe. 3a roA oūyueHHH Ha noAroTOBHTeabHOM <J)aKyjibTeTe OHa oųeHb noapy»HJiacb c cobctckhmh, KyŪHHckhmh CTyaeHTaMH, CTyaenTaMH Apyrnx CTpan.

C BOJiHeHHeM OHa BcnoMHHaeT mhthht, nocBsiiuchhmh Ky6e b ahh KpH3Hca b KapnCcKOM mope, eAHHogymuyio cojiHgapHOCTb Bcex CTygeHTOB k repoHHecKoii Ky6e.

Hhtpha yuaBCTByeT b hcmcukom aHcaw6jie npn • KJiyOe Mfy. OHa noeT HapoAHMe, KJiaccHHecKHe h ocofieHHo peBOJiKMHOHHbie necHH. AHcaMČJib BMCTynaeT Ha <j>a6pHKax, 3aB0Aax. CoBeTCKHe aioah ero oųenb xopomo BCTpeųaioT. B Mockobckom TocyAapcTBeHHOM yHHBepcHTeTe cTysenTbi He TOAbKo npHoūpeTaiOT bhcokoKB3JIH(į)HIlHpOBaHHyiO CneilHaAbHOCTb, HO H yųaTch ueHHib KaJKgoro ųejioBena He3aBHCHMo or ero HaųnoHajibHoft npHHaAAeiKHOCTH, UBeia ko»h. <})opMbi Hoca, cKyji, raa3 h t. a. CTyAeHTM yCeJKgaioTca b yMCTBeHHMx choco6hocthx, 6jiaropOACTBe HHOHaUHOHaJlbHbIX H HH0H3MHHMX JUOAeii.

B MTY KpenHeT ąpy»6a M«Kay AeTbMH pa3Hbix HapoAOB. CTygeHTKa mcahk H3 PIhahh Xa6H6yjia Ha3AH npHXOAHT npoBeaaTb 3AopoBbe HOBopoJKAeHHoii aohkh MapoKaHųa AūaeJib KepHHnoHKa Ma h pyccKoii JlaabMMpbi Chaopoboh.

K) ko Rcyn b MocKBe Bbiiujia 3aMy>K 3a HTaJibauna.

Ha Beiepe, nocBsmeHHOM HeaaBHCHMocTH JIhBaHa> BbicTynajia caMOAeareAbHOCTb Ky6HHCKHX, KHnpCKMX, BeHeCy3JlbCKHX, CHpHHCKHX CTyAeHTOB, a Ha Beiepe coBeTCKo-HHrepHHCKoii ApytKfiM — caMOAeaTejibHOCTb hhaohc3hhckhx, pyccKHx CTy­ AeHTOB. Ha HHTepHauMOHaJibHOM Benepe CTyueHtob BucTynajiH HTaAbamiM, pyMbinu, pyccKHe, KHTaiiiiM, BbeTHaMUbi, pyccKHe, cygaHUbi h t. a.

OpaHuyjKeHKa Zlio-KpecT BepHageTa nHuieT AHCcepTauHio o npo3e JIepMOHTOBa, ee 3eMJiaųKa JIhhhhkh HpHHa — o 4>haoco4>ckoh noa3HH BapaTbiHCKoro.

HeMKa HpHHa Bhthht nnmeT AHCcepTaiiHio no hhahhckoh AHTepaType h 3aHHMaeTca «3biKaMH Ypay, BeHraAH h Xhh.hh, pyccKaa CBeuioBa CBeTaana imiueT o cpeAHeBekobom apaūcKOM nosTe Baimuape hht BypA HHOCTpaHHbIX CTygeHTOB BOJiHyioT Bonpocu fiyAymero CBoefi CTpaHbi, npočJieMa Mupa bo BeeM MHpe. CTyaeHTKa H3 Bacy-rojieHAa H3yqaeT npaBO h 6yąeT cneuHajiH3HpoBaTbca no MOKAyHapoAHOMy npaBy. Ee pogHHa HaxogHTca b chmom ųeHTpe IO>KHo-a(Į>pHKaHCKoro coio3a h eme He ocboūoAHJiacb H3-noą BjiacTH aHrjiHHaH. AHHy BOJinyeT cygb6a poahhu, KOTopaa, bcjih nojiyaHT He3aBHCHMOCTb, fiygyHH B OKpy>KeHHH IO>KHO-a<J)pHKaHCKoro coio3a, b kotopom rocnoACTByiOT <į>aumcTbi, ocraHeTca b TpygHOM noAomeuHH. Amia noHHMaeT, HTO TOAbKO COUHaAHCTHHeCKaH peBOTHOUHH b IOjkhoh A<J>pHKe npHHeceT h naimoiiajibHoe h couHaJibHoe ocBo6o>KAeHHe ee HapoAy ėacyTy. B Mry CTygeKTu pa3iiux CTpaH uyBCTfiyioT ce6a He tocthmh, a paBHonpaBHUMH xo3aeBaMH. Ohh HBJiaroTca AeiKypHMMH h OTBenaioT 3a nopaAOK h HHCTOTy. B MTY npnc3>KaiOT ceMeiiHbie aioah. My« h xeHa TafiaKO H3 Bpa3HAHH, aennpambi Mry, npHBe3JiH c cofioii 3-x cbohx AeTeii.

Oahh pedeHOK ycTpoeH b hcahx, Asoe — b ujkojie-HHTepHaTe. AcnapaHT CTaKBHAHBHHioc H3 Ulayjiaa npHBe.3 CBoero naTHJieTHero CHHa — BaiiAOTaca. BaiiAOTac yxe ueHTaeT eraTb kocmohhbtom h noAeTeTb Ha paKeTe. Bo ABope yHHBepcHTeTa ry-naio-r acth pa3Hbix HatiHOHajibHOCTefi. 3Aecb mojkho yBHneTb Ma.neHbKHx Herpnthhok c doAbuiHMH cepbraMH b ymax, Manenbkhx apadoB, KOTopue hbjihiotch ypo>KeHųaMH Mockbh h roBopaT npeKpacHO no-pyccKH. B yHHBepcHTeTe odyMaioTca jhoah pa3Hbix HaUHOHaAbHOCTefi, BepOHCnOBeAaHHH, nOJlHTHUeCKHX B3rjiHAOB. Ho Bcex od-beAHHHioT BOJiuiedHbie CAOBa: MHp, Apy>x6a h paBeHCTBo Bcex HapoAOB. 3th CAOBa 3ByųaAH Ha HHTepuauHOHajibHOM Be•lepe mockobckhx cTyAeHTOB, H3 ycT npeACTaBHTe/ia jihb3Hckhx CTyAeHTOB Cnnpo <1>aXHpbl, <į>HHJiHHACKHx CTyAeHTOB — Churo OaHeH, npeACTąBHTena TaHbranbHKH Bacjio, npeACTaBHTeAa kht3hckhx CTyAeHTOB Pao-HiKeHb-MH, npeACTaBHTeJia KydHHCKHX CTyAeHTOB Ahtohho <I>HrapHc H APyrHX. HeT COMHeHHH, HTO BOCnHTaHHHKH Mry, TAe 6bl OHH HH 2KHJIH H pa60T3AH, (5yAyT 3KTHBHbiMH dopųaMH 3a MHp, 3a Apyw6y Me>«Ay HapoAaMH.

kytel.

Tačiau ir tuo mūsu nės pareigų ratas dar į gia-. Ji gina fakulteto lūs sportinėse varžybos — spaudos fronto darbi redaguoja sienlaikraštį rybinis teisininkas“.

Joana nežino, kas t O„T! „sesijos šturmavimas“, an kakliai ir užsispyrusiai Ist juoja viso semestro Geras toks užsispyrima; iri vaisiai — tvirtos ir ■ žinios, tvirti būsimos s" lybės pamatai.

I •. pagaliau, mūsų sei — geras draugas. Ji padeda tokiu momentu stiti būna sunku, morališkai ko tada, jei vienas pats Ii susiorentuoti tave ’ ai siose aplinkybėse.

R. KALil® TF komjaunimo biuro

-I I 1 Matematikos!

I I I I būrelio veiki 1 I Būrely šiuo metu Darbo vadovas 4 I yra 32 žmonės. Vie­ Z. Žemaitis — ni jau penkti metai lis matematikos I dirba mokslinį rijos žinovas, sn I kiti įsijungė tikdarba, šie­ tikimės, kad į \ soriaus vadovau I met. pranej Svarbiausias mūsų ' studentų I tikslas bus vertingi ir šiuo metu — I pasiruošimas studen­ mūs. tų mokslinei konfe­ Daugiausia I rencijai.

Pranešimus Simų — vienuKy. I ruošia daugumo bū­ — perskaitys tiHųį I pranešimų relio narių. Gerų bininkai. Darbu įų tikimės iš matika glaudžk I II kurso matematikų su LTSR iunj I S. Steišūno, V. Nek­ Jusi Fizikos ir mate|gg( J. Nadolinskai- kos Instituto art I rašo, tės. Pirmieji du jau matikų sprendži|H I antrą kartą daly­ mis probler ■ te konferencijoje. Nagrinėjamfl alrb; I vaus Pernai A. Steišūnui lūs, daug išraugti I buvo paskirta III vie­ mo ir darbo rei uo, fakultete. Gauti ją uždaviniai. Tikt | I tarezultatai kad bininkai L. Saul|tu I ir šiemet rodo, Stasys pa­ Kruopis, R. į , liauskaitė numaitįj ne blogiau.

I sirodys ruošti moksli^^ I. Nadolinskaitė — I viena labiausiai akty­ straipsnius „Lieti matematikos I vių fakulteto visuo- niui £ “.

Nepai­ I menininkių. sant laiko stokos, ji Artimiausi būį I pasiekė vertingų re- uždaviniai — 1 zultatų ir tikisi ikl daugiau Jaunesn| I konferencijos stud* kursų I baigti darbą. už- įtraukti į mok:sir I Pirmą kartą daly­ veiklą. Viena iš — mateįį I vaus konferencijoje monlų nių uždavinių : f 1 IV k. matematikai Z. dimo konkursas <3 daviniai labai 1 Skarbaliūtė, S. Žilio- mūs, juos paruo . 1 M. Veromėjus.

I nytė, Jie sprendžia keletą riausi fakulteto M 1 loginio konstruavimo cialistal: prof. J. bilius, doc. K. "3 I uždavinių. Uždaviniai cevičius, I įdomūs ne tik mate­ lokvoščius,doc.doc.P. lKlr Naftalevičius, d I matikams. Apie" tai Strellcas.

I sako patys darbų pa­ Tikimės, kad Jaida vadinimai: „Gaterių 1 judėjimo automatinis kursas padės i:|k I reguliavimas", su „Au­ kinti geriausias uoi 1 tomato, prisitaikančio kulteto matemat ■ I prie išorinių sąlygų pajėgas, padės S I I kitimo, loginis kon- dominti studc|ij£ I struavimas“, „Auto­ moksliniu darbu t mato sprendžiančio Į būrelį jau ja I persekiojimo uždavi­ jungė nemažai pHpū I nį, logins konstruavi- kurso matematfcia Jie visam studljųH 1 mas“. atiduoti į 03 1 IV k. matematika; J.kuiKubiliaus, doc.yi V. Vrubllauskas I sprendžia Statulevlčiaus, grynai I praktinį uždavinį, ku­ matlkos logikos šia Iškilo analizuojant jialisto MA Fiz|u< 1 ris bandymų re- tr matematikos ’ J I medikų ■uitatus.

Skaičia'-B I Po daugelio metų stituto •natematikos d; pertraukos konferen­ 1 cijoje claus vadovo V. bus perskaity ­ 1 ti pranešimai iš ma­ tūlio „globą“.

I tematikos istorijos. <u, kad sąlygos ą -] Pranešėjai — I matematikai K. IVKra-k. matematinę kulAgi I vec ir A. Muratov puikios. ten — supažindins su I senovės G. MISEVIČIŲ 2 Uzbekijos V. k. matemati kI matematine kultūra.

*1 I

Laimonas TAPINAS

ROMANTIKA M

Rungtyniauja dėstytojai

Studentų atostogų dienomis ,bvk( dėstytojų ir tarnautojų 1 irp akultetinės stalo teniso irmenybės, kuriose dalyvavo ttOliyrų ir penkios moterų koandos. Varžybos parodė, kad ii istvtojų bei tarnautojų tar11 ra Mrtrnn'žni (Toris žaidėjų: vairlAin’ nemažai gerų ienė (IFF), Jankauskas hF) P. Kūris (TF), Lems (TSKP ist. katedra) ir

Šiais metais dėstytojai su­ su Lvovo Politechnikos to studentų rinktine, erai pasirodė vyrų komanMmžaidusi lygiomis. vo pradžioje vykusiose ntų tarpfakultetinėse alo teniso varžybose dalyvai i, dėstytojų rinktinė, kuK^žėmė bendrą II vietą, isty tojai pralaimėjo tik Eko-

■AŠAROJA mokslo DRAUGAI

Si

ūsų merginos * Ttiatematika laikoma kieuBnokslu, tačiau mūsų s urs dauguma merginos. oJne tik nenusileidžia žiis iomis vyrams, bet ir apnk a juos. Štai Saveikytė. studijų knygelėje bevieni penketai. Be to, ! ..kultūros klubo buhalte­ ris, dalyvauja fakulteto įvneikloje. L. Skvirecaitt rūpinasi bendrabučio aria ir dirba ateistinį; luaiBą. Gerai mokosi Din-; lilĮitė Striaukaitė ir daug; Uitų. Jas sutiksi visur: pa-; ai;ait >se, skaitykloje, kom-; .unimo ar profsąjungos!

Alsėdžiuose besvarstančias I ■arbiausius mokslo ir dar-j ■žij klausimus. Aktų salėje] teatre. Užsiėmimai ir] a-frbai netrukdo joms pri-; d-dti prie knygų, užrašų,' išstudijuoti- tai, ifc-uorbščiai ------------------Us ipuvo dėstoma paskaitų U etųį gal už tai ir sesilebaisios. Jos niekada lisakys paaiškinti drauimsl sudėtingesnį klausir uždavinį. dar daug galima būtų apie mūsų kurso nas. Kiekviena iš jų )Ū skiras pasaulis, kurį vienas bendras ,P^|Įas. Tai meilė savo iktai specialybei, darbui. b J. P1ESLYS MF III k. studentas ša >|

J

IRINA

pamatysi visur: audi■ij(>je. komjaunimo suši­ lkime, draugų būry. . . oi3“® j‘ suspėja. Tokia jau Irina.

Jau pirmame kurse, ka­ da: mažai pažinome vieiLfctą. iš mūsų tarpo saSJgebėjimais moksle ir eniniame darbe išė Irina Nadolinskaja. atė, kad tai žmogus, jcflf|s darbo, nebijąs sunj ijo pirmoji sesija. VIJĮĮidlnomės, daugeliui ų reikėjo paramos, atlcia į pagalbą atėjo IrluBį Ir taip kiekvieną ją Irina neatsisako paicjKpl ne tik padeda ms, bet ir pati mokosi Jabai gerais pažymiais, dai; metais Iriną kom­ izmu© tiai išrinko Į fak.il“^^mjaunimo komitetą. i ji vadovauja akademiąjteektorlui. Visuomenldą-bas netrukdo moks'.1S1 grupės draugai atsi­ ja apie Iriną Nadolins•į kaip apie nuoširdžią dilgę, gerą komjaunuolę, <ią organizatorę. fmatikos spec. II kurso U gr. studentai _______ __ ___

nomikos fakulteto tenisinin­ kams, kurie žaidžia universi­ teto rinktinėje.

A. PUMPICKAS Siemet buvo puiki žiema.

Jau gruodžio mėnesį mūsų sli­ dininkai pradėjo sezoną. Vyko daug atsakingų varžybų.

LTSR stipriausiųjų slidininkų.

Pabaltijo ir Baltarusijos res­ publikų, aukštųjų mokyklų, Vilniaus miesto ir LTSR prof­ sąjungų spartakiados varžybos ir t. t.

Daugelis mūsų slidininkų pasiekė aukštų sportinių re­ zultatų. I atskyrį patvirtino Vaicekauskas, Saulis, Versockaitė, o jauni, gabūs slidinin­ kai Uz'ielaitė, Mekaitė ir Smagurauskas šiais metais pirmą kartą įvykdė I atskyrius. Jie tvirtai įėjo į stipriausiųjų respublikos slidininkų gretas.

Auga nauja slidininkų pa­ maina: Dubokaitė (FMF I k.), Tureikytė (CBMF IV ,k.), Alek­ sandravičiūtė (FMF 1 k.), Ambraziejūtė (FMF V k.), Komandulytė (FMF II k.) ir kt. Šio sezono pasiektų slidinė­ jimo rezultatų suvedimui vyko univers’iteto slidinėjimo pir­ menybės, skirtos Tarybinės — Armijos 45-sioms metinėms pažymėti.

Varžyboms gerai pasiruošė ir dalyvavo Fizikos Ir matematlkos, Istorijos ir filologijos.

Medicinos, Gamtos fakultetų slidininkų kolektyvai, kurie ir Iškovojo pirmąsias keturias vietas. Kaip matyti, stipriau­ sias slidininkų kolektyvas yra FMF fakultetas. Sis fakultetas yra stiprus ne tik techniniu atžvilgiu, bet taip pat ir na­ rių organizuotumu. Pastaroji kolektyvo savybė ir nulėmė neabejotiną Fizikos ir mate­ matikos fakulteto komandos pergalę tarpfakultetinėse slidi­ nėjimo pirmenybėse. Ir at­ virkščiai, Chemijos fakultete yra gerų slidininkų, kurie ga­ lėjo kovoti su Fizikos ir mate­ matikos fakultetu lygiaver­ čiais varžovais, tačiau šis fa­ kultetas (tiesa, ankstesniais metais buvo gana organizuo-

Jau paukščiai grįžta...

Aš — išskristi noriu, Su vėju lėkt i tolimas erdves. Štai skrydžiui išskleidžiu sparnus Mane į platų kelią jie išves.

Bet šypteli kažkas: — Paika romantika...

Atleiskim jam — Nėra gal jautęs plazdančių sparnų, Juk aukštis jei svaigus Jį šauktų kaip mane tik ką, Suprastų gal, kodėl Skridimą tą — Jaunyste vadinu!

ŽIBURIAI Miega Vilnius, paskendęs unqninėje jūroj.

Plieskia tik žiburiai — jo ramybės sarqai. . , Kaitriomis akimis į mane jie sužiuro, — Geria skaidrią jų šviesą langai. Žiburiai, žiburiai. . .

Jų taškučiais geltonais Sutvisko žvaigždžių milijonuos žiburiuotoji žemė, žvaigždėtas dangus...

O tenai, žvelk — Sutvisko žvaigždžių milijonuos žiburys pats šviesiausias — Žmogus.

Žiemos rezultatai tas) pirmenybėms, galima sa­ kyti, visiškai nesiruošė, neor­ ganizavo komandos, o svar­ biausia, kad fakulteto sporto kolektyvo vadovai nesugebėjo net paruošti paraiškos ir pri­ statyti teisėjų kolegijai. Žino­ ma, tai nedaro garbės fakulteto sporto kolekjyvui ir visuo­ meninėms organizacijoms. Šiais metais daugiau kaip 1500 studentų turėjo progos pasinaudoti ta puikiąja svei­ katingumo priemone.

Silpnai varžybose startavo

Ekonomikos ir Teisės fakulte­ tai. Šiems fakultetams charak­ teringa yra tai, kad jų neorganizuotumą reikia priskirti fakultetų sporto kolektyvų pir­ mininkų nedrausmingumui. Jie neatvykdavo į pasitarimus ir neperduodavo dalyviams nu­ merių. Tai, žinoma, daugiau negu apsileidimas.

Aš manau, kad fakultetai iš to padarys išvadas ir kitose spartakiados sporto šakose da­ lyvaus žymiai organizuočiau.

Vyr. dėst. S. MĖGĖJUS

Filosofijos fakultete veikia 15 žmonių mokslinis- ateisti­ nis būrelis. Sudarytas biu­ ras, kuris rūpinasi paskai­ tų rašymu ir skaitymu miesto jaunuomenei, derina veiksmus su miesto ateistų klubu bei centriniu lektoriumu. Kiekvie­ nais metais į LVU filosofijos fakulteto ir į Valstybinio reli­ gijos ir ateizmo Muziejaus as­ pirantūrą priimama po vieną diplomantą. Filosofijos mokslų daktaras M. J. Sacljnovičlus, pažymėjęs ateistų kadrų trūku­ mą mūsų respublikoje, .moksli­ nio-ateistinio auklėjimo aktua­ lumą Vilniaus Universiteto studentų tarpe (aplamai, lenin­ gradiečiai ypač akcentuoja į tai, jog Pabaltijy kova prieš religinius prietarus ir kovingų ateistų paruošimas yra būti­ nas), išreiškė pageidavimą, kad mūsų Universiteto auklėti­ niai atvyktų specializuotis ateizmo ir religijos klausimais Į Leningrado aspirantūrą. Kar­ tu mokslininkas pastebėjo, jog būtų tikslinga ir Vilniuje įsteigti tokį aspirantūros sky­ rių.

Neseniai istorijos fakultete sudaryta 16 žmonių lektorlųateistų mokykla, kiti studen­ tai tobulinasi lektorių miesto mokykloje. Pavasariais, prieš religines šventes, miesto kom-

AR. TURAS

GINTARAS Naktį trankėsi žaibai, griaudėjo perkūnas — jūra ko vėsi su audra. Paryčiui ji rimo, bet į krantą dar tebesi taškė pajuodusios vilnys, sumušdamos minkštus balsvų putų gnlutulus. Su savim jos plukdė geltono gintaro gabaliukus — Jūratės ir Kastyčio meilės trupinėlius. Tokius tyrus ir ne­ kaltus, jog rodėsi, kad tamsios audros jėgos vien dėl to no­ rėjusios jais atsikratyti. . . Jūra milžiniškomis saujomis į krantą žėrė savo gelmių auksą.

Brėkštant į paplūdimį rinkti gintaro išėjo poilsiautojai.

Išbėgo prie jūros ir Laimonas. Nuo drėgnos, sūrios vėsos jo kūnas tuoj pat pašiurpo, bet berniukas visa krūtine gėrė galvų, tirštą orą ir grožėjosi neaprėpiamais tilstančios jūros toliąis. Laimonas brido pakraščiu. Jam buvo gera, kai kojas apkabindavo silpstančių bangų šliūkštelėjimai. Retkarčiais su Jais atsitrenkdavo ir gintaro karoliukai. Berniukas rieš­ kučiomis sėmė juos su vandeniu, bet jie vis ištrūkdavo ir nuringuodavo į gelmes su atsitraukiančia banga.

Laimonui kartą pasisekė — jūra atritino kumštuko dydžio gabalą. Laimonas stvėrė jį ir nudžiugęs galvotrūk­ čiais pasileido pakrante. Jis tuoj parodys tėčiui pirmą ra­ dinį.

— Ei, berniuk! — staiga pastojo kelią ilgas padžiū vęs vyriškis. — Atiduok man tą gintarą. . .

Laimonas iš apačios pažvelgė į primerktas, greit bėgio­ jančias akis ir jau norėjo smukti pro šalį, bet vyriškis su­ čiupo jį už rankos.

— Palauk! Kam tau tas gintaras.. . Aš tau saldainių nupirksiu. . .

Laimonas suspurdėjo ir taikėsi nerti pro ilgšio tarpko jį. Tačiau tas jau suspaudė riešą ir ėmė atlenkinėti berniu­ ko pirštus, vis ramindamas.

— Aš užmokėsiu. . . Užmokėsiu, nebijok. ..

Laimonas nesidavė, tampėsi, bet neverkė: — Paleisk, tu. .

Pagaliau nebeišlaikydamas kando padžiūvėliui į ranką.

Sis akimirkai atleido Laimoną, ir berniukas tuoj šoko bėg­ ti. Bet koja užkliuvo už smėlio gūbrio, ir vaikas išsitiesė.

Gintaras Išslydo. Už nugaros jau girdėjosi vyriškio tapsėjimas. Laimonas pakilo, puolė prie gintaro ir, sugriebęs ji kartu su dumblu sviedė tolyn į jūrą. Tepasiima verčiau ji­ nai jo brangųjį, figai ieškotą radinį! Atslūgstančios tačiau dar grėsmingos bangos prarijo juodą duoklę. .. Jos dabar beveik visai nuščiuvo. ] Padangės kupolas plečiasi, kyla aukštyn, kur-ne-kur nuo išsitempimo plyšdamas — jį karpo tekančios saulės spin­ duliai. Jie nutvieskia jūrą ir į ją į įsmeigusį akis Laimoną.

Diena bus graži.

LAGAMINAS

« Momentas iš universiteto tarpfakultetinių slidinėjimo pir­ menybių. „Startas’“ B. ORENTAITĖS nuotr.

MOKSLINIS-ATEISTINIS AUKLĖJIMAS LENINGRADO UNIVERSITETE Pabaiga. Pradžia Nr. 5, 7

TRUMPI APSAKYMAI

jaunimo komiteto iniciatyva organizuojamas 300 lektoriųateistų žygis mašinomis į kai­ mus, kur studentai skaito kol­ ūkiečiams, darbininkams įva F riaušių temų paskaitas. - Jas patys rašo, gauna iš dėstyto­ jų ar mokslinių žinių skleidi­ mo draugijos. Rusų specialy­ bės studentai visi iki vieno rašė pasirinktinai ateistines te­ mas, kurias prityrusiems ateis tams pataisius, galima buvo skaityti tiek fakulteto studen­ tams, tiek visuomenei, Po paskaitų demonstruojami mokslo populiarinimo filmai, rengiami tematiniai antireligi­ niai vakarai. 1961 metais filo­ logijos fakultete įvyko vaka­ ras tema: „Tiesa apie dvasinę seminariją“. Siame vakare apie priežastis, dėl kurių jis nutraukė santykius su cerkve ir religija, papasakojo buvęs Leningrado dvasinės Akademi­ jos ir seminarijos profesorius Osipovas- Įdomiai kalbėjo bu­ vęs seminarijos auklėtinis Kucharenko, dabartinis Kirovo v. fabriko inžinierius. Salia kitų nemokslinių ateistinio darbo formų, ruošiant aktyvius stu­ dentų propagamdistų-ideologų kadrus, yra jaunų ateizmo pro­ pagandistų seminarai:, filosofi­ jos, istorijos, biologijos-dirvožemio, chemijos, gamtos ir kituose fakultetuose. Neatsitik­ tinai istorijos fakulteto studen­ tas S. V. Saveljevas stojo į filosofljos fakulteto aspirantūrą nagrinėti religijos ir ateizmo istorijos problemų, kartu ves­ damas mokslini ateistinį darbą

kaip TSKP Vasiljevo salos RK neetatinis Instruktorius. Domė­ jimasis šiais klausimais Įteigė mintį vesti „Mokslinio ateiz­ mo pagrindų“ kurso semina­ rus, kurie davė teigiamus re­ zultatus. Dėstytojų nuomone, ši praktika pateisina mokymo­ si efektyvumą>.

Greta atsiektų laimėjimų studentų mokslinio-ateistinio auklėjimo srityje Leningrado Ždanovo vardo Universitete yra ir trūkumų. Dar ne visi dėstytojai pasinaudoja ateisti­ nio auklėjimo galimybe da­ lyko dėstymo metu. Kar­ tais, pasakodami apie tarybi­ nių mokslininkų atslekimus astronomijos, fizikos, biologi­ jos, mokslų srityje lektoriai nedaro būtinų pasaulėžiūrai formuoti išvadų. Dėl to pa­ skaitos netenka mokslinioateistinio kryptingumo. O be filosofinio pagrindo, kaip nu­ rodinėjo Leninas, jokie tikslie­ ji mokslai, joks materializmas negali išsilaikyt! kovoje su jam priešiška ideologija. Yra pavienių asmenų nuomonė, jog kovai prieš reltginę ideologi­ ją nebūtina mokytis specialius religijos ir ateizmo klausimus.

Daugumos priimtas sprendi­ mas, jog tai klaidinga- Engel­ sas rašė, kad tokią religiją, kaip krikščionybę, įveikti rei­ kia moksliškai, istorinio išaiš­ kinimo keliu, o su tuo uždavi­ niu nepajėgūs susidoroti net tikslieji mokslai. Mokslinio ateizmo pagrindų kurso, spe­ cialių paskaitų, paskirtų reli­ ginės ideologijos kritikai, ne­ pakankamas vertinimas ga-

Lankyti pažadėjo kasdien.

Laukiau pirmą dieną, antrą. .., penktą. .., dešimtą. ..

Neatėjo nė vienas. Dabar vienuoliktoji. Aš tebelaukiu.

Aš jau žinau, kas tai neišslpildęs laukimas. Bet laukiu, laukiu, laukiu.

Aš jau girdžiu kažkieno žingsnius. Dun, dun, dun. . .

Vlems, du, trys. ... Suvirpu, pakeliu galvą. Ne, ne pas ma­ ne. Ak, nors pas kitus niekas neateitų — jau baigiasi lan­ kytojų laikas.. .

O aš vėl išgirstu žingsnius. Dabar jie man atrodo pažįs­ tami. Aš jau žinau, kad kas nors ateina iš mano grupės. Aš žinau, tačiau nematau, kaip Aldona patempia lūpas ir, įtrau­ kusi nosį, knarziuoja: — Fui, negaliu pakęsti vaistų kvapo. .. Kai pati gulė­ jau, tiesiog vemti versdavo. ..

Bet žingsniai netyla. Aš žinau, kad ateina, tačiau ne­ girdžiu, kad Kazys dainuoja chore. Jam vis repeticijos ir repeticijos. Aš tegirdžiu tik žingsnius. Dun, dun, dun. Jau čia pat. Tačiau tai ne Romo žingsniai. Aš nežinau, kad jis paėmė mano stipendiją.

— Užteks jam ir valdiškos duonos. ..

Nežinau ir to, kad jis neina. Jis dabar sėdi. Sėdi kavi­ nėj ir šnervėmis traukia sodrius svaigalų kvapus. Aš jų neužuodžlu — aplink tvyro formalino ir eterio kvapas. Bet aš girdžiu, kad ateina. Pas mane.

Tegul ateitų nors Antanukas. Tegul jis ir nekalba nie­ kada, o atsisėda kojūgaly ir tyliai šmižinėja akimis palube.

Tegul tik ateitų.

Aš jaučiu, kad ateina, bet nežinau, kad jis neišlaikė įskaitos ir dabar sėdi skaitykloje. Žingsniai artėja. Andrius? Ne, jo žingsniai tarsi kito­ kie. Pamenu, susirgus Vytui, Andrius lyg pajuokavo sto­ ru, skaudžiu bosu: — Taigi, bacilų inkubatorius. .. Supuvę, sukirmiję visi.

Aš tada buvau sveikas, bet man buvo baisiai nejauku.

Dabar aš nebenoriu visai prisiminti. Tik klausausi žings nių. Jie akimirkai prityla, stabteli, bet tuoj ir vėl sudunksena.

Ko gi taip ilgai?

O lankytojų laikas jau baigiasi. Viens, du, trys. . .

Aš girdžiu tik žingsnius, nors nežinau, kad Andrius kaž­ kur gatvėj sutikęs Marytę.

— Oi, lekiu į treniruotę... Oi, tie reikalai.. . — ji su­ siima už galvos. — Kur tu?

— Taigi, einu pažiūrėti. .. Mažu greičiau.. . pakratys kojas..

— Oi, vėluoju! . . — Marytė smarkiai pasisuka ir nesu­ spėja atšokti — šonu užkliudo Andriaus lagaminą, grublė­ tą, aptrankytą. Lagaminas trinkteli, pačiuožia, užraktai atšoksta ir prasidaro: pabyra batonai, dešra, sūris, sausainiai...

Lgaminas pilnas gerų daiktų.

ii atnešti ateistiniam auklėji­ mui tik žalos: pavieniai stu­ dentai patenka į religinių or­ ganizacijų pinkles. Leningrado' Universiteto studentų tarpe ži­ nomi paskiri faktai, kada stu­ dentai tapo, religinio fanatiz­ mo, sektantų beprotiškumo ir žvėriškumo aukomis.

Pagrindinis Leningrado Universiteto ateistinio auklėji­ mo trūkumas yra tas, kad studentų paruošimas aktyviam ateistiniam darbui dar neįgavo sistematiško charakterio. Dėl to dalis studentų, baigę Uni­ versitetą, pasirodo nepajėgią

iš materializmo pozicijų su­ triuškinti religinę ideologiją.

Susitikdami su tikinčiaisiais, tokie retkarčiais negali pa­ neigti tuos ar kitus rellgininkų. sektantų „įrodymus“, ne­ gali pilnai argumentuoti reli­ gijos kritikos. Tuo tarpu šian­ dien religijos gynėjai stengia­ si argumentuoti, pasinaudoda­ mi mokslo laimėjimais, prisi­ taikydami prie objektyvių vie­ tos ir laiko sąlygų. O šiandien bažnyčia ir siekia įdiegti sa­ vo doktriną: mokslą sutaikyti su religija, religinę moralę — su komunistine.

Nukelta

,i

Kai mintimis grįžtu į vai­ kystės dienas, visuomet prisi­ menu pirmuosius mokymosi žingsnius, tuos žibaline lempa nušviestus ilgus rudens ir žie­ mos vakarus, kada, būdamas vyriausias vaikas šeimoje, skaitydavau gausios šeimos nariams įvairiausias pasakas apie laumes, raganius, piktą­ sias ir gerąsias dvasias, apie „geradarį“ dievulį ir despotus velnius. Vaikišku naivumu džiaugiausi dangaus „gėrybė­ mis“ ir liūdėdavau, kad pir­ mieji mūsų tėvai ūžrūstlno tą aukštybėse sėdintį ir kiekvieną mūsų judesį matantį dievulį. nerūpestingą Tai buvo tarsi vaikystę drumsčia debesėliai.

Prisimenu taip pat, jog su di­ dele baime pirmą kartą ėjau „kalbėtis“ su geradariu, bet kartu ir rūsčiu dievuliu, pasi­ beldžiau į klausyklos langelį, priėmiau „šventąją“ komuni­ ją“. Aš tikrai tada maniau, kad visos tos pasakos ir tikin­ čios motinos bei kunigo skel­ biami žodžiai yra tiesa, nė mi­ nutei nepagalvojau, kad visa tai glūdi žmogaus nežinojime.

Kada baigiau pradžios mo­ kyklą, aš jau maniau, kad ži­ nau visus mokslus. Ir iš tikrų­ jų, ko, rodos, daugiau berei­ kia, jeigu esi girdėjęs keturių skyrių (dabar klasių) rėmuose apie geografijos, istorijos, gamtos bei katekizmo moky­ mą.

Tačiau kuo toliau pradėjau Iš „žemės ūkio specialiste

Mano kelias į ateizmą Doc. J. CIPARIS

versti vidurinės mokyklos suo­ le geografijos, gamtos ir kitų mokslų vadovėlius, tuo iki tol vyravusi ramuma ir pasitenki­ nimas žiniomis vis intensyviau nyko. Iškildavo visa eilė su žmogaus, žemės, pasaulio kil­ me susijusių klausimų, į ku­ riuos mama tegalėdavo atsa­ kyti — užaugsi, vaikeli, ir sužinosi, o mokyklos kapelio­ nas į tokius „pagoniškus“ klau­ simus arba visai nerasdavo reikalo atsakyti, arba jeigu atsakydavo, tai po to dar ne­ aiškiau tapdavo.

Ir taip bebundanti žingeidi jaunuolio vaizduotė žingsnis po žingsnio nebeduodavo ramy­ bės, versdavo susimąstyti apie dievo „geraširdiškumą“, „šventojo“ rašto teisingumą, pamokslų metu kapeliono skel­ biamų „tiesų“ moksliškumą.

Vis dažniau kildavo konfliktų tarp proto ir religinių įsitiki­ nimų, nors save laikiau giliai tikinčiu.

Ir štai, man pačiam nelauk­ tai, atėjo religinių įsitikinimų išbandymo laikotarpis. Labai pasunkėjus materialinėms pra­ gyvenimo sąlygoms bei oku­ pavus vokiečiams Klaipėdos kraštą, kur mokiausi Šilutės vidurinėje mokykloje, iškilo

Atkelta Šalies miestuose trūksta kvalifikuotų specialistų 15 pravoslavybės islamo, judeizmo srities.

Tam, kad pagerinti moksli­ nį ateistinį auklėjimą, visų pirma būtina sustiprinti pa­ grindinių kursų ateistinį kryp­ tingumą, apginkluoti jaunuo­ sius inteligentus žiniomis, ku­ riomis galima bus iš moksli­ nių pozicijų ne tik paneigti religinę ideologiją, įrodyti jos beprasmiškumą ir nepagrįstu­ mą, bet ir naujauąiu bandymu ją apginti.

Nepaprastai svarbu išmoky­ ti ■ mokslinės ateistinės propa­ gandos metodikos darbo žmo­ nių tarpe, o taip apt mokinių tarpe per dėstomus dalykus ir užklasinio darbo metu.

Didelį dėmesį reikia skirti mokslinio ateizmo pagrindų kurso įvedimo formaf, geriau­ siam mokymo proceso organi­ zavimui, teikti metodinę para­ mą fakultetams. Leningrado Universiteto dėstytojų ir pro­ fesorių kolektyvas 'mano, kad rimtam mokslo-tlrlamajam darbui išvystyti mokslinio ateizmo srityje yra tikslinga sudaryti Maskvos ir Kijevo Universitetų pavyzdžiu moks­ linio ateizmo istorijos ir teo­ rijos katedrą, ją sustiprinti metodiniu kabinetu, aprūpinti parodomis ir vaizdine agitaci­ ja.

Tas leistų mokslinio ateiz­ mo srityje koordinuoti moksli­ nį ir pedagoginį darbą kaip Universitete, taip ir visame mieste, o taip pat suteikti konkretesnę ir sistemingesnę pagalbą kitų miestų aukšto­ sioms mokykloms. Be filosofi­ jos fakulteto mokslinio ateiz­ mo aspirantūros Leningrado Universdtete, ji numatoma įs; teigti istorijos ir rytų fakulte­ tuose, o taip pat išplėsti esa­ mą.

Filosofijos fakulteto studen­ tai, kurie specializuojasi reli­ ginės ideologijos kritikoje, tu­ ri būti gerai paruošti „Moks­ linio ateizmo pagrindų“ kurso dėstymui aukštosiose mokyklo­ se. Studentai, bailgę filosofi­ jos,, istorijos ir rytų fakulte­ tus, besispecializuoją religijos ir ateizmo istorijos srityje, rimtai ruošiami moksliniam darbui TSRS istorijos ir filo/ sofijos Institutų ateizmo sekto­ riuose ir atitinkamų sąjungi­ nių respublikų sektoriuose. Žurnalistikos fakulteto kai kurie studentai turi būti pa­ ruošti mokslo-ateistiniam dar­ bui spaudoje, kuriai taip pat trūksta kvalifikuotų specialis­ tų. Baigę Universitetą speciaUžs

listali, ruošiami lektoriniam mokslinio ateizmo propagan­ dos darbui visuomenėje, sklei­ džiant politlnes-mokslines žlnias, ateistinių muziejų ekskursijų vadovais.

Leningrado partinė ir komjaunimo organizacijos, šiam pagrindiniam uždaviniui sklria rimtą dėmesį. Reikėtų pa­ naudoti ateistinio darbo ne mokslo procese formas: skaity­ ti ateistinių paskaitų ciklus, rengti klnolektorlumus, temati­ nius antlrellgnlius vakarus, da­ ryti ateistinius stendus. Lenin­ gradiečiai mano, kad tikslin­ ga organizuoti fakultetuose vi­ suomeninių organizacijų vado­ vaujamas lektorlnes studentų grupes mokslinių-ateistinlų ži­ nių propagandai. Joms galima teikti sistemingą metodinę pa­ galbą seminarų pravedlmo ke­ liu.

Kyla klausimas: o kaip su individuailiu darbu? Tenka pa­ stebėti, kaip pabrėžė komjau­ nimo organizacijos sekretorius, kad Leningrado Universiteto studentai, galima sakyti, abso­ liučiai netiki ir dėl to studen­ tų tarpe ateistinės agitacijos nėra tikslo vesti. Ateistinis būrelis yra tik filosofijos fa­ kultete. Svarbiausias dėmesys sutelktas į visų studentų pa­ ruošimą kovingais ateistais.

Kad taptų puikiais ir tvirtais ateistinės ideologijos, marksistinės-materialistinės pasaulė­ žiūros propaguotojais, naujo­ sios kartos auklėtojais komu­ nistinės moralės ir principų dvasia mūsų draugai leningra­ diečiai giliai, .rimtai ir sisteminga! studijuoja mokslinio ateizmo pagrindus, religijos istoriją dėstymo metodiką ir formas, dabartinės dvasininkijos skleidžiamų teorijų meto­ dus ir taktiką, teologų prisi­ taikymą prie atomo ir kosmoso užkariavimo amžiaus stebuklų bei naujovių siekimą rafinuo­ ti, sumodernizuoti, atnaujinti religiją, o patį dievą paversti labiau st'lelvesniu. Kad ženg­ tų kovingų ateistų avangarde mūsų bičiuliai rašo mokslinius darbus visuomenei iš moksli­ nto ateizmo ir religijos srities, paruošia ir, skaito paskaitas veda pokalbius. Tai pagrin­ dinė darbo kryptis.

A. MATULEVIČIUS IFF ateistų būrelio pirmininkas

grėsmė visiškai nutraukti mokymąsi. Prie to prisidėjo dar ir tai. jog artimiausia gimna­ zija, kur buvo dėstoma vokie­ čių kalba, kurios mes buvome mokomi Šilutėje, buvo net už 50 km nuo tėviškės. O moky­ tis labai norėjosi. Matydamas mano sunkią padėtį kapelio­ nas patarė tęsti mokslą kuni­ gų seminarijoje. Tam pasiūly­ mui ypač pritarė motina. Be to, ir aš pats tuo laiku ma­ niau, kad esu geras katalikas, ir jei turėsiu kaip kunigai va­ dina „pašaukimą“, tai gal ir galėsiu būti geru kunigu. Ir taip šešiolikos metų jaunuolis pasibeldžiu į Telšių kunigų seminarijos duris ir įstoju į paruošiamąjį (propedeutinį) kursą. Atsinešiau į seminariją naivu tikėjimą ir didelį pasi­ ryžimą iš tikrųjų išsiaiškinti visus iki tol kilusius neaiškumus.

Niūri, viduramžius primenanti seminarijos aplinka, skambučio reguliuojamas mo­ notoniškas gyvenimas mane, kaip ir daugelį kitų Jaunuo­ lių, visiškai pribloškė. Kasdien girdimi dvasios tėvo tvirtini­ mai apie laikiną šioje žemėje kelionę, visur primenantis šū­ kis — memento moris (prisi­ mink mirtį) bei visa semina­ rijos regula gyvą žmogų, jo iniciatyvą sukausto tarsi vi­ duramžių inkvizijos retežiai.

Pajutau, kad mano tikėji­ mas seminarijoje ne tik kad nestiprėja, kaip kad įstodamas tikėiaus, bet net silpnėja. Iš­ pažinties metu pasiskundžiau dvasios tėvui. Mano didžiau­ siai nuostabai, jis nė kiek ne­ nustebo, o tik patarė vengti bet kokių vidinių konfliktų, vergiškai paklusti seminarijos mokymui.

Prasidėjo sunkiausi jaunys tės metai. Blėste blėso mano vaikystės naivus religinis įsi­ tikinimas, užleisdamas vietą sveikai šeštos (dabartinės de­ vintos) klasės mokinio galvose­ nai. Tačiau tikėjimą prarasti vis dar bijojau. Visą laiką skambėdavo ausysi dvasios tė­ vo žodžiai: „Didžiausia nelai­ mė yra žmogui prarasti tikė­ jimą dievu“. Šios „nelaimės" aš kaip tik ir bijojau, nors jaučiau, kad Ji smarkiai artė­ ja. Prašiau leisti skaityti šven­ tąjį raštą. Mat, jo skaitymas pradedantiesiems buvo leidžia­ mas išimties tvarka, ir man buvo leista konsultuojant dva­ sios tėvui. Tačiau kuo toliau kalbant, fantastiniai apsaky­ mai nei širdžiai, nei tuo labiau aš šį raštą studijavau, tuo aiš­ kiau mačiau, kad jo, švelniai protui naudos neduoda. Žino­ ma, visų niaunsų, aiškinant dievo „mokslą“, per tuos vie­ nerius seminarijoje buvimo metus čia ir nenusakysi. Prie viso to prisidėję dar ir kuni­ gų supuvusios moralės arti­ mesnis pažinimas. Jau ir per tą trumpą laikotarpį pavyko pastebėti, jog kunigai, tie die­ vo „vietininkai“ žemėje, yra užsidėję dviveidiškumo ir ni­ hilistinės pažiūros į darbo žmones kaukę. Ir taip mano religinis pastatas pradėjo irti, man pačiam netikėtu greičiu.

Pajutau, kad nebeturiu jėgų prisiversti baigti seminarijoje net vidurinį mokslą, jau ne­ kalbant apie teologinius mokstogų, jau buvau nusprendęs togų jau buvau nusprendęs

JOZI PEREC (bulgarų satyrikas)

daugiau į seminariją nebe­ grįžti. Rudenį, vietoj'grįžus į kunigų seminariją, namiškiams nežinant, nes aiškiai žinojau, kad jie tam prieštaraus, išvy­ kartu kau į Tauragę. Čia, dirbdamas ir mokydamasis, be jokios namiškių paramos, jau tarybiniais metais baigiau vi­ durinę mokyklą. Taip nutrūko visi saitai, sieję mane su semi­ narija, o kartu ir su religija.

Ir šiandien, praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų nuo tos Jaunystėje buvusios „ekskursi­ jos“, prisiminus tuos laikus, apima dvejopas "jausmas. Pir­ ma, tai apgailestavimas, kad gražiausius savo jaunystės me­ tus, tiesa, nors ir vienerius, praleidau mokslo ir proto ka­ lėjime. Tačiau greta to tenka ir pasidžiaugti, kad šios mano klajonės visiškai išgydė nuo religinių prietarų, atpalaidavo iniciatyvą ir protą, suteikdama sparnus pakilti į mokslo pla­ tybes. Šiandien man itin aišku. Jog tas fakelas, kuriuo sudeginau religinių atgyvenų pastatą, buvo visų pirma gamtos dės­ nių moksliškas pažinimas. Ir kada šiandien, tiesa, vis re­ čiau ir rečiau matau kartais belinkstančius senutės ar net jaunuolio kelius prieš altorių, tai darosi visų pirma skaudu, pagalvojus, kad šie žmonės, matyt, neturėjo galimybės moksliškai suprasti gamtos reiškinių ir vis dar neįžvelgia į dviveidiškumo kauke užsidė­ jusių kulto tarnų veiksmus. Ir norisi tokiems tamsybių labi­ rintuose klaidžiojantiems žmo­ nėms padėti, tarti širdies ir proto padiktuotus bei mokslo paremtus žodžius.

Naujovei pritarta Prieš keletą dienų Įvyko Chemijos fakulteto studentų profbiuro posėdis. Buvo ap­ svarstytas fakulteto akademi­ nio sektoriaus, „Tarybinio chemiko“ sienlaikraščio redkoleųijos darbas, spaudos pla­ tinimo ir kiti klausimai. Sa­ lia eilės naujų pasiūlymų, chemikai pritarė dar vienai nau’ovei fakultete — politinių mokslų studijavimą fa^ulte‘0 mastu. Neabe’otina. kad tai padės kelti busimųjų specia­ listų politinio išsilavinimo ly­ gij. SUDEIKYTĖ ChF, III k. stud.

Kaip pasakotų apie „RaudonkepuraitęEDGAR PO: Gale seno, niūraus, apvy­ nioto paslaptingai rūsčiu vua­ liu miško ant kurio karojo tamsūs grėsmingų garų debe­ sys ir lyg girdėjosi fatalus aklų skambesys, mistinėj bai­ mėj gyveno Raudonkepuraitė.

patiesė Jį vienu klasikui kirčiu? Vilkas iš baimės pa?, go. Ji lydėjo jį žvilgsniu, sodamasi žavinga moterį šypsenėle.

GI DE MOPASANAS: Vilkas ją sutiko. Jis pažvel­ gė į ją tuo ypatingu žvilgs­ niu, kokį meta prityręs Pary­ žiaus Ištvirkėlis provincialei koketei, kuri vis dar stengiasi rodytis nekalta. Bet jis tiki jos nekaltumu ne daugiau už ją pačią ir jau lyg mato, kaip ji nusirengia, kąip vie­ nas po kito krinta jos sijonai, ir ji lieka tik su marškinė­ liais, po kuriais išryškėja gundančios jos kūno linijos.

OSKARAS VAILDAS ja VILKAS. Atleiskit, jūs® žinot mano vardo, bet.. 1 BOBUTE. O, neturi riji mės. Dabartinėje visuome" geriausiu vardu naudojas" kurie neturi vardų. Kuo Ji Jums patarnauti?

K. VILKAS. Matote. . . H apgailestauju, bet aš atfl kad jus suėsčiau.

BOBUTE. Kaip visa ie. miela! Jus labai sąmojį" džentelmenas.

VILKAS. Bet aš kalbu lii tai.

1 BOBUTE. Ir tai sut® ypatingą atspalvį. Jūsų yk jingumui.

VILKAS. Aš džiaugiS kad jūs taip rimtai žluriųį faktą, kurį aš jums praneB BOBUTE. Dabar rimta Į rėti į rimtus dalykus —■ go skonio išraiška.

VILKAS. O į ką mesi me žiūrėti rimtai?

BOBUTE. Be abejo, įl lystę. Bet jūs nepakenčia" VILKAS. O kada gi vi būna nepakenčiamu?

BOBUTE. Kai įkyri J mais.

— VILKAS. O moteris? ] BOBUTE. Kaį niekas Į negali sutramdyti.

Vilkas suėda bobutę.

Bobutė (Iš vilko p" Gaila, kad jūs paskubėjo" tik ką ruošiausi jums psl koti vieną labai įdomią ■ ją.

1

JAROSLAVAS HAŠEKJ — Ech, ir ką gi aš pricĮj bau? — murmėjo vilkas.

ERNESTAS HEMINGVĖJUS: Vienu žodžiu, apsidirbau“ Įėjo motina, ant stalo ji pa­ ONORE DE BALZAKĄ statė krepšelį. Krepšelyje bu­ vo pienas, balta duona ir Vilkas pasiekė senelės kiaušiniai. mus /ir pabarškino į duris, —- Štai, — pasakė motina. tos durys buvo padarytos — Kas? — paklausė ją žinomo meistro XVII a. vi Raudonkepuraitė. ryje. Jis išpiovė jas iš — Štai šitą, — pasakė mo­ metu madingo Kanados ąž| tina — nuneši savo bobutei. lo, suteikė joms klasikinę — Gerąi, — pasakė Rau­ turkampę formą ir pakai) donkepuraitė. jas ant geležinių kilpų, kui — Ir nežiopsok. — pasakė savo metu, gal būt, ir b motina. — Vilkas. puikios, bet dabar bai — Taip. girgždėjo. Durys nebuvo 1 Motina žiūrėjo, kaip jos piaustytos ir ornamentuofl duktė, kurią visi vadino Rau­ tiktai dešiniajam žemutin” donkepuraite todėl, kad ji kampe matėsi vienas brė visada vaikščiojo su raudona kurį, sako, padarė nuos kepuraite, išėjo, ir, žiureaa- pentinu Selestenas de Sa’K ma į išeinančią savo dukterį, žas Marijos Antuanetės motina pagalvojo, kad vieną ritas ir Raudonkepuraitės^ ją leisti į mišką labai pavo­ butės dieduko pusbrolis jinga ir, be to, ji pagalvojo, motinos pusės. Gi šiaip dt kad vilkas vėl ten pasirodyda­ buvo visai paprastos ir t vo, ir taip pagalvojusi, paju­ neverta ties jomis smul to, kad pradėjo jaudintis. apsistoti.

VIKTORAS HUGO: Raudonkepuraitė sudrebėjo.

Ji buvo viena. Ji buvo viena, kaip dykumoje adatėlė, kaip smiltelė tarp žvaigždžių, kaip gladiatorius nuodingų gyva­ čių tarpe, kaip naktviša kros­ nyje. . .

DŽEKAS LONDONAS: Bet ji buvo verta savo ra­ sės duktė: jos gyslose tekėjo baltas pasaulio užkariautojų kraujas. Todėl, akimis nemirk telėjusi, puolė vilką, smogė triuškinantį smūgį ir iškart

K. NORVAIŠA

EPIGRAMOS

BESIVAIKANČIOMS MADŲ

Siuva visokių madų drabužius, Keičia šukuosenas, keičia dažus, Bet viduje ta pati visada Lieka tuščia ir pasenus mada.

(■I i

DVASIŠKAS PASNINKAS Jis, matot, dvasiškas tėvelis Ir dvasiškiai tepasninkauja, — Gavėnią liesą skirs avelėms, Sau — riebų kąsnį seikės saujom.

PEREKŠLĖ IR ŽĄSIUKAI (PASAKĖČIA)

Perekšlė žąsiukus mokina plūktis, — . Šie neišmano kaip Į dulkes tūntis.

Pamatę vandenį, jie šoka plaukti, Perekšlei gi — nei plaukt, nei šaukti.

Perekšlė kvaksi, jie gagena Ir nori ją palikti seną, — Charakteriai, mat, nesutampa, Todėl šeimoj vien barniai skamba.

Nustebsite: nėra moralo?!

Yra! Žąsiukai girdi jį be galo. ..

SIMUKO STILEIVAICIO NUOTYKIAI

J. SMALIUKO piešiniai

— Eifkš pas mane, sakė Vilkas.

Raudonkepuraitė dvi taureles konjako kalvadoso, džino ir t. t.) sisėdo prie jo ant lovoj įkvėpė paž!stamą ne (kalvadoso džino ir t. 1 matą. Tame aromate bil gesys ir nuovargį — ■ ir nuovargis gęstančių 1 mų. Konjakas (kalvai džinas ir t. t.) buvo pači venlmu.

— Aišku. —. pasakei mums nėra ko daugiau ■ Aš neturiu ateities.

■ Vilkas tylėto. Jis suil i.

(Versta iš „Voprosy ’teratury“ 1962 m. N.-.

REDAKCIN^KOLE® Universiteto Liaudies., ekonomikos katedros rantui JONUI VAR ’-tįj mirus, giminėms ?r afl siems reiškia užuojauta

Ekonomikos ni jB fakulteto visuomenB organizacijos. deka^Į ir kated®

■■—si

Nr 1875 Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. Nr 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė LV 05577. Oktam BuJikHioccaoro Toc. yiusacacKTrra (<C0b«tc*mA eTyjeuT*), aapec: r. Bhjimiioc, y*. yiuiaencHTeTo. a.