Pasaulinis jaunimo ir studentų forumas — jaunimo parlamentas. KARSTAI SVEIKINAME JO DALY VIUS, RUGSĖJO 26 d. ATVYKSTAN ČIUS Į LIETUVĄ! Šių metų rugsėjo 16 dieną Kremliaus Suvažiavimų rū muose pradėjo darbą Pasauli nis jaunimo ir studentų foru mas. Jaunuosius planetos pa siuntinius forumo atidarymo dieną karštai pasveikino drau gas N. Chruščiovas. Jau devynetą dienų Mask voje forumo dalyviai svarsto ir aptaria aktualiausius šių dienų klausimus. Jie pade monstravo didžiuli susitelkimą bei vienybę kovoje už taiką, nacionalinę nepriklausomybę, ryžtingai pasmerkė imperia listus ir rasizmo šalininkus. Sėkmingai dirba forumo komisijos. Rugsėjo 19 dieną TSRS Jaunimo organizacijų komite tas surengė priėmimą forumo dalyvių garbei. Sekančią dieną forumo po sėdyje apsilankė draugai A. Mikojanas, M. Suslovas, N. Chruščiovas, L. Iljičiovas, V. Poliakovas, B. Ponomariovas, A. Rudakovas ir svečiai iš užsienio vyriausybių. Draugas N. Chruščiovas pa sakė įspūdingą kalbą. Forumo dalyvius sužavėjo ugningas mūsų vyriausybės vadovo žo dis. Pasaulio jaunystės asamblė ja vyksta kuo puikiausiai! Forumo dalyvių nuotaika ge ra! Daug gražių susitikimų tu ri forumo dalyviai. O mes, universiteto studentai, nekant raudami laukiame jų atvyks tant į Lietuvą.
MES SU JUMIS pritarė jų idėjoms. Tarybinės jaunimo ir studentų dalyvius ir delegacijos vadovas Serqejus Mes, universiteto komjaunuoliai, savo širdimi ir siekimais taip Pavlovas TSRS Jaunimo organi jungiamės prie zacijų komiteto priėmime, su pat vieningai rengtame pasaulio jaunystės jūsų. Negailėsime jėgų ir ryžto, kad žemėje klestėtų demokrati parlamentui, pasakė: — Forumas vyksta sėkmingai. ja, laisvė, taika. Tai mūsų, kom Štai kodėl forumo delegatų ir jaunuolių, tikslas ir pareiga. Musų Šalies jaunimo pasiūly mūsų puiki nuotaika.. . tarybinės Kiekvienam tarybiniam jau mu po forumo įvyks liaudies solidarumo su Afrikos nuoliui džiugu, kad musų šalies Fo sostinėje Maskvoje pasaulio ir Azijos tautomis savaitė. rumo dalyviai svečiuosis dauge jaunystės pasiuntiniams buvo Apsilankys sudaryta draugiška, bičiuliška ir lyje šakes miestų. kovinga darbo nuotaika. Įvai jie ir musų universitete. Karštais skambia riausių pasaulio kampelių pa studentiškais žodžiais, siuntiniai čia aptarė ir išryški mūsų ansambliečių daina :r gy draugiško no pačius efektyviausius kovos vu šokiu, atviromis gėlių už taiką, prieš kolonializmą ke mis šypsenomis ir gyvų lius. Forumas, kaip niekada spalvomis išreikšime jiems savą jį solidarumą ir pasididžiavimą. anksčiau, tvirtai suvienijo visų V. VAICEKAUSKAS, šalių ateities kūrėjų gretas. Komjaunimo komiteto Viso pasaulio demokratinės sekretorius jėcios karštai sveikino forumo ■X*X*’a*X*X*X*X*X*X*XH
Kuriasi internacionalinis klubas Pirmo kurso lituanistės A. Kurpaitytė ir B. Brazauskai tė seniai svajojo apie Įdomius susirašinėjimus su kitų pasau lio šalių jaunimu. Todėl, kai Komjaunimo komitetas para gino studentus, besidominan čius užsienio šalių jaunimo gyvenimu, susiburti 1 Interklubą, abi draugės tapo šio naujojo klubo nariais. Internacionalinio klubo veik ios tikslai labai kilnūs: užn’egstl tamprius ryšius su ĮHūsų šalies aukštosiomis mo kyklomis, susirašinėti ir bendrauti su Įvairių šalių stu
dentais, šefuoti 1 universitetą atvykstančius svečius, rengti internacionalinio pobūdžio priemones. Į naująjį klubą susibūrė jau apie dvidešimt studentų. Ne trukus bus išrinkta valdyba, aptartos veiklos gairės, per spektyvos. O jau šio mėnesio 26 dieną internacionalinio klubo nariai susilauks „pir mojo krikšto“ — jie šefuos pas mus atvykstančius bran gius svečius — pasaulio jau nimo ir studentų forumo daly-
G. VALDONIS
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 28 i
Eina nuo 1950 m.
1964 m. rugsėjo 24 d.
Kaina 2 k.
DRAUGAI RAŠO LAIŠKUS
VARDAN TAIKOS IR DRAUGYSTĖS Susirašinėti su užsienio valstybėmis pra dėjau 1955 m. mokydamasis Švenčionėlių vid. mokyklos VI klasėje. Pirmiausia aš užmezgiau ryšius su Vokietijos Demokratinės Respublikos moksleiviais. Laikraštyje „Pionierskaja pravda“ radau vienos vid. m-los adresą. Radęs šį adresą, parašiau savo pirmąjį laišką į šią užsienio valstybę. Galvojau, kad atsakymo ne gausiu, tačiau vieną dieną, atėjęs į namus po pamokų, radau ilgai lauktą laišką su antspaudu „tarptautinis“. Nuo šio laiko prasidėjo mano draugystė su užsienio Jaunimu. Gavęs adresų, parašiau laiškus į kitas valstybes. Po kiek laiko užmezgiau draugiškus ryšius su Če koslovakijos, Vengrijos, Lenkijos moksleiviais. Susirašinėdamas su užsienio draugais, kėisdavausi įvairiais suvenyrais, kaip pav. atvirutė mis, pašto ženklais, nuotraukomis, ženkliukais, knygomis. Laikui bėgant užmezgiau draugiškus
I
ryšius su kitomis valstybėmis: su Albanija, Mon golija, Kinija, Rumunija ir t. t. Dabartiniu metu susirašinėju su šiomis valstybėmis: Vokietijos Demokratine Respublika, Vokietijos Federatyvine Respublika, Čekoslovakija, Lenkiją, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija, Kinija, Korėja, Mongolija, Jugoslavija, Austriją, Prancūzija, Švedija, Italija, Ispanija, Suomija. Man rašo moks leiviai (studentai), mokytojai, inžinieriai, poligrafai, geležinkeliečiai, dėstytojai-profesoriai ir t. t. Aš savo tolimesiems draugams rašau apie mūsų universitetą, apie studijas, apie mūsų gimtąją šalį. O užsienio draugai, pasakoja apie savo gyvenimą, mokslą bei darbą. Dažnai kaip Nukelta į 4-tą psl.
idealas. Tas faktas, jog tiks „TARYBINIO STUDENTO“ KONKURSUI lieji mokslai glaudžiai susiję su praktika, gamybine žmonių veikla, negu antstatiniai daly kai, kaip literatūra, menas, kartais mus priveda prie ga mybinės gyvenimo pusės suab soliutinimo, užmirštant tai, jog ateities visuomenė — tai dva siškai turtingų, harmoningai išsivysčiusių asmenybių visuo menė. Menkindami meno .lite REPORTAŽAS šiukšles. Jiems talkininkauja ratūros ir kitų mokslų, tiesio galingas keliamasis kranas, Dažnai universitete galima išgirsti ginčus tarp tiks giai nesusijusių su gamyba ♦ liųjų mokslų ir humanitarinio fakulteto studentų. Daug svarbumą visuomeniniam prog Iš ūkanoto rytmečio dan kuris kupinas vagonetes, leng panašių signalų apie juos gavo ir mūsų redakcija. resui, mes atimame galimybę gaus retkarčiais pasirodo sau vai pakėlęs išpila tiesiog Į sa Nors jau seniai išspręsta šių ginčų problema, tačiau visapusiškam ateities asmeny lė ir, spinduliuojančiu žvilgs vivartį sunkvežimį. Neatsilieka ir merginos. kai kurie studentai — įsitikinę, kad, pavyzdžiai, fizma- bės vystymuisi. Grįžtant prie niu apmetusi medžių viršūnes tas yra kur kas reikalingesnis dabartiniam gyvenimui fizmatų ir filologų „nesutari bei namų stogus, vėl greitai Štai Alma Kurpaitytė, ir Van negu filologas. mų" dėl specialybės gyveni supasi į besikedenančias pilkš da Grebnickaitė tempia neštu vais šūsnį šiukšlių, kitos neKas gi, pagaliau, teisus? Ar tikslinga dar ginčytis miškosios vertės, reikia pasa vų debesų skaros klostes. kyti, kad tokios polemikos ga šiuo klausimu? Prie universiteto centrinių laukdamos šluoja tai, kas pa Redakcija pavedė kultūrinio skyriaus vedėjui drg. lėtų nebūti, jei fizikai geriau rūmų renkasi studentai. Vi siliko. — Ei, kas nori atsigerti R. Žibaičiui pradėti diskusiją. Štai šiame numeryje suprastų, jog filologija, tai ne sur besišypsą veidai, gyvos ir spausdiname jo straipsnį. atskirų užsienio ar gimtosios kalbos. Būrys kas minutę di gazuoto vandens, paskui ma O kokia tavo nuomonė, skaitytojau? kalbos studijos. Kiekvienas dėja. Kai kurie praeiviai atsi ne! — sustojus atsikvėpti kultūringas žmogus žino, kad gręžę patrauko pečiais — juk šūkteli Julius Dermantas. Kartoti nereikia. Tuojau Kažkurioje senovės kariuo mis. Nesigilinsime, kiek stip terminas „filologija“ apima vi sekmadienis, paskaitų nebus. menėje raitininkai jausdavo rūs šie „argumentai“, nes są žmogiškųjų vertybių visu Ko gi susirinko šie jaunuoliai? paskui Julių pasipila būrys didelę panieką pėstininkams, kiekvienam ir taip aišku, ko mą, sukurtą raštijos pagrindu. Netrukus vienas po kito merginų, iš visų pašalių sku nors visi kartu už tuos pačius kių išvadų galima prieiti pa Neigiamas matematikų požiū privažiuoja keturi sunkveži ba vaikinai. Tačiau kelias pa tikslus ir vienodai lygiai galė našiu būdu. ris į filologijos mokslus ir, miai, ir studentai bematant sirodo ne visai lengvas. Sta Nebe pagrindo matematika aplamai, į visą filologiją nieko užima juose vietas. Motorų čiais, svyruojančiais laiptais jo būti nukauti ar tapti didvy riais. Maždaug panašią analo laikoma mokslų karaliene. Ji blogo nepadaro tam mokslui, ūžesio prislopintas greitai reikia pasiekti patį VRES pa stato viršų. giją galima išvesti tarp dau padėjo žmonėms suprasti ap bet kai kuria dalimi pasako tolsta balsų klegesys. — Oi, galva sukasi. . . Kaip gelio mūsų universiteto tiks linkinio pasaulio reiškinių es tų studentų pažiūras į kultūrą Tai istorijos ir filologijos liųjų mokslų ir filologijos fa mę ir išvedė mintį į kitų mus ir dvasines tautos vertybes. fakulteto pirmakursiai išvyks aukštai! — sunerimo kažkuri kulteto studentų. Teko girdėti supančių pasaulių gilumas, Panašiai galime pasakyti ir ta į studentišką talką. Pro iš merginų. Bet štai ir viršutinis aukš ginčų tarp matematikų (taip ja naudojosi filosofai, ieškoda apie studentus-filologus, ku šalį skrieja jau rudenišku vadinsim artimas tam moks mi teisingo ir gilaus visatos ir rie ne tik skeptiškai žiūri į gelsvumu besipuošiantys me tas. Čia pat galingu dundesiu lui specialybes), kur, remian žmogaus santykio supratimo. kitus mokslus, bet ir į tai, džiai, lėtai plaukia atgal apy plaka elektrinės širdis — su tis daugiausia emociniais ar Fizika po išorinėmis daiktų ką patys mokosi. Ir matemati tuščiai laukai. Kelias nuo Vil dėtingų mašinų bei įrengimų gumentais, stengtasi įrodyti formomis atrado paslėptus dės ka, ir filologija yra vertingi niaus iki Elektrėnų neilgas. sistema. Stori metaliniai vamz vienos ar kitos specialybės ningumus, kurių žinojimas, tik tiek, kiek jie kartu pade Nespėja pirmakursiai sudai džiai alsuoja gerai prikūrentos privalumus ir trūkumus. Po jei kalbėti metaforiškai, sutei da žmonėms ir tarnauja prog nuoti keletą dainų, pasidalinti pirties karščiu, nuo kurio kai lemikoje gimsta tiesa, tačiau kė žmogui sparnus kitom pla resui, kultūrai. Tai turėtume pirmųjų studentiškų dienų kas net prisidengia rankomis „turgaus“ ginčai niekuo ne netom aplankyti. Matematikos suprasti visi ir neieškoti kitų įspūdžiais, kai kairėje kelio veidus. Ištroškę studentai bū gali padėti vieniems kitus su ir kitų tiksliųjų mokslų vertė specialybių „neigiamybėje“ pusėje pakyla dryžuotas tarsi riu apspinta gazuoto vandens prasti. žmonijos progreso kelyje ne savo pamėgtos srities išaukš semaforas VRES kaminas, iš kolonėlę. Nelengva numalšin Svarbiausias teiginys, ku įkainuojama. Tačiau matemati tinimo. O nuspręsti, kam va dygsta tvarkingai surikiuoti ti troškulį, kai tėra viena stik riuo matematikai triuškina fi ka niekuomet nebuvo pati dintis raitininkais, kam pėsti gyvenamieji namai. Pritilo linė, kurią daugelis ištuština ne vieną kartą! lologus, — tai „nerimta!“, o sau tikslas, ji buvo ir yra tar daina, visi -pasisuko J greitai Atsigaivinę talkininkai plu filologai savb oponentas — si priemonė bendriesiems ninkais, paliekame teisę pa artėjančio naujojo miesto pu ša toliau. Dar valanda kita, ir „sausa, nuobodu“. . ., ir taip žmonių tikslams įgyvendinti. tiems „garbės“ mėgėjams. sę, į kurį ne vienas žvelgia vaikinai sumėto į krūvą pasku tvirtinama be galo su įvairiau Mūsų visuomenės idealas nėra pirmą kartą. tinį metalo laužą. merginos R. ZIBAITIS siomis emocinėmis variacijo vien materialinio gausumo Sunkvežimiai privažiuoja baigia valyti grindis. Visi prie gaudžiančio elektrinės klek pavargę, bet patenkinti korpuso, sustoja. Pasirodo, vėl renkasi prie netoliese be čia jau laukiama talkinin laukiančių sunkvežimių. Čia kų. Iš kėbulų išvirtusius stu įmonės kolektyvo vardu už dentus pasitinka inžinieriai, nuoširdų talkininkavimą stu darbininkai. dentams padėkoja VRES va — Na, rodykite, ką dirbti, dovai, partijos bei komjauni mes tuoj! . . — pasigirsta kaž mo organizacijų atstovai. kieno balsas. — Nepamirškite mūsų, at — Darbo gausite visi, — važiuokite dažniau, — atsi šyptelėjęs nuramino vienas sveikinant kalbėjo įmonės dar iš VRES atstovų entuziastiš buotojai. Ne, filologai nepamirš pir kai nusiteikusius pirmakur mosios studentiškos talkos sius. įspūdžių. Juos ilgam priminsi Netrukus visi gauna šiurkš čias darbines pirštines ir, ap ir parsivežtas Garbės raštas. į siginklavę kastuvais, patraukė Vyt. LESCINSKAS darbovietę. Reikėjo išvalyti geroką dalį įmonės patalpų, •••••••••••••••I kurių vidus buvo užverstas plytų nuolaužomis, metalinių sijų bei vamzdžių gabalais, ŠIMTMEČIO krūvomis statybininkų paliktų šiukšlių. Studentai neragina mi kimba į darbą. Vieni tem MACAS Linksmi, nors ir išvargę po proforgas Kleinys. Buvo iš nutarė į komjaunimo susirin pia sunkius gelžgalius ir su Vienas iš svarbiausių įvy-l trenksmu mėto į krūvą, kiti kimus rinktis kiekvieną mė pirmo fizinio lav. užsiėmimo, rinkti atstovai į profsąjungos, nešioja lentas, renka plytas. kių sportiniame Fizikos iri rinkosi I kurso lituanistai fakulteto komjaunimo konfe nesį. Atokiau triūsia lituanistai J. matematikos fakulteto gyveni-1 komjaunuoliai į Karininkų na rencijas. Siame susirinkime O. KAZIUKONYTĖ Belopetravičius, G. Banaitis me buvo „šimtmečio“ mačasl mus sodelyje vykstantį susi buvo priimtas komjaunuolių - (Mūsų koresp.) rinkimą. Susirinkime kalbėjo darbo planas pirmajam semest ir kiti. Švaistydamiesi kastu tarp KPI ir šio fakulteto dės-l sekretorius J. Belopetravičius, rui. 1-o kurso lituanistai V. Leščinsko nuotr. vais, jie verčia į vagonetes tytojų futbolo komandų. Visų pirma, sirgalius labai I paveikė vykęs skelbimas, kJu-l ris ne tik skelbė rungtynių! pradžią ir komandų sudėtį,! bet ir nurodė susisiekimo prie ! mones. Iš tiesų, puikus orga-l nizavimo pavyzdys. Sirgalių tarpe buvo visi! fizmato fakulteto studentai,! dėstytojai ir net deka-l „Skamba studentų daina entuziazmu sutinkam kiekvie sių į mūsų gretas, paminėtini nas. Gaila, kad doc. Kybar-I *** per pasaulj...*' ną naują dainą. Ypač mėgia dar nepraleidę repeticijų An tas buvo tik sirgalių tarpe. KPI komanda atrodė labai! — Labas, sveiki, — LTSR mais tapo chorai iš Guno tanaitytė, Baravičiūtė ir kt. Choras dainuoja galingai, ir, rodos, salės sienos prasi liaudies artistas Pranas Sli operos „Romeo ir Džiuljeta“ ir Lankomumas svarbiausia mū kovingai. Joje žaidė net iri plečia, daina išsiveržia, nu žys nespėja sveikintis. Pa Juzeliūno „Bangų barami“ (S. sų darbe. Užtat nepaprastai sporto meistrai, kaip pavyz-l juokavęs, pasikalbėjęs apie Nėries žodžiai). skrieja per žemę. Pastarasis apsidžiaugėm, kai per pasku džiui, Špokas ir kiti. Tiesiog pirmoje žaidimo! Paskui plojimai. Plojimai artėjančią sesiją, Įvykusį kon ypač puikus kūrinys! O gerą audringi, iš širdies. Padėka už certą ar futbolo rungtynes, dainą ir geriau dainuoti se- tinę repeticiją buvo pranešta, sekundėje kamuolys buvo pa | jog mūsų Akademinis choras, siųstas į varžovų vartus. dainą. 1965 m. sausio 27 d. jis mosteli ranka: „Pradėsim!“ kasfi. Akademinis choras švęs savo Dabar ruoštis tenka ne Žmonės? Jų yra. Tikrų en pripažintas stipriausiu mišriu Varžovai atsilygino tuo pa| dvidešimt penkerių metų su tik jubiliejiniam koncertui, tuziastų, dainos mylėtojų. Ne choru Vilniaus mieste. Tai iš člu... kaktį. Ketvirtis amžiaus! Kiek bet ir artėjančiai Respubliki praleidžia nei vienos repetici Ir vis tik mūsų dėstytojai,! daug buvusių studentų, dėsty nei Dainų ir šokių šventei. jos L. Danieliūtė, V. Butkutė, tiesų puikus laimėjimas, pa .sušvilpus finaliniam teisėjoj tojų dainavo jo gretose! Kiek Todėl ir naujai priimtųjų bal fizikos ir matematikos mokslų siektas mūsų choristų darbu ir švilpukui, džiaugėsi laimėjęl daug likimų sujungė daina! sai čia įsiliejo Į „senių“ — kandidatas R. Banaitis, D. ryžtu. santykiu 4:1. Ir štai vien Vilniaus mieste veteranų dainą. Repetuoja Kurklietis, dėstytojai S. ImR. ŠILAINYTĖ, priskaičiuojama apie tris šim mas Respublikinės Dainų ir brasas, Z. Pocius ir kt. iš jau E. MOGILNICKAITE, šokių šventės repertuaras. Su nųjų choristų, šiemet įsijungu tus buvusių choristų. choristė FMF, III k-
FILOLOGIJA ar matematika
Pirmakursiai
NEUŽMIRŠO • ••
MUSŲ AKADEMINIAM CHORUI KETVIRTIS AMŽIAUS
Iš saulėtojo Krymo ar nuo šniokščiančios Baltijos, iš poilsio ir darbo styvyklų ar kalnuotojo Altajaus, iš įvai riausių Lietuvos kampelių susirinko po vasaros chemi kų šeima. Suūžė visą vasarą merdėjęs fakultetas, lyg var pelis nuskardėjo linksmas stu dentų juokas. Ir joks varpelis nepakeis šio, rugsėjo pirmo sios gyvojo varpelio. Linksmi mūsų žmonės. Ilgą laiką tęsėsi pakili, šventiška nuotaika. Dar ir dabar daž nokai tenka išgirsti dalinan tis vasaros įspūdžiais. Korido riuose tik tarška, šneka, o tuo tarpu laboratorijose, au ditorijose verda darbas.
i
s i
Nuo pirmųjų rugsėjo dienų Irimtai pradėjo dirbti diplo mantai. — Įdomu, kaip pasiseks šį kartą, — svarsto Stasė Koles|kartą, tikaitė. Žinoma, norisi, kad Įviskas vyktų greičiau, bet pašė neskuba, veikia apgalkotai, atidžiai fiksuoja rezulirtus. Į Vytas įtemptai seka skalių parodymus. Praėjus keletui Bėnesių, jis tars žodį apie il ki) savo darbo „Blizgančių galvaninių dangų gavimas“ Itzultatus, nudžiugins mus ir
save. Sakau nudžiugins, mat V. Skučas jau baigia savo turiningą diplominį darbą. Kiekvienoje laboratorijoje Įvairius pakitimus stebi diplo mantai. Vieni nerimauja dėl rezultatų, kiti pluša prie eks perimentų, tretiems liko tik apsvarstyti, apgalvoti. Jie jaučiasi visai ramiai, bet ne manykit, kad ramios jų šir
Bernotaitės laukia dar daug siurprizų. Viskas atrodo taip paprasta ir kartu taip sudėtinga. Bandymai sekasi, nuotaika kyla. Greitai jau abi draugės pradės šypsotis. Bet senas analizinės chemijos „vilkas“ Lionginas Janulis merkia akį: — Dar palaukit, mergužė lės, bus nelengva, ateis toks laikas, kai vieno tikiesi, kitą gauni... Dar kartą atidžiai užfiksuo ja Lionginas parodymus, tuo metu aparatas — jį...
Gaudžia motorai, dirba chemikai. Tik vėlai vakare už merkia langus fakultetas. Už merkia, bet neilgam, mat kartu su saule pasirodo ir šeimininkai. Negaliu įsivaizduot fakulteto be studentų, Niūrus jis atrodo, slegiantis. Ir užgriozdinti koridoriai, ir įdulkėję remonto metu au-
ditorljos — viskas įgauna kitokį vaizdą mums pasisu kus. Remontas artėja į pabai gą, ir išmintim dvelkiąs mū ras Partizanų gatvėje suspin dės. Su nekantrumu laukiam tos dienos.
V. DIDŽIŪNAITE, III k. chemikė S. PUNTEŽIO nuotr.
dys. Oi ne, virpa jos, prisi minus, kad jie jau palieka nu mylėtąjį fakultetą, — bet čia jau kita kalba. Gera diplomantams: tikslas aiškus, kryptis viena, o mums... — mąsto busimosios pirmos laidos IV k. biochemi kai. Jie pirmieji laužia ledus naujoje įdomioje specialybėje — biochemijoje. Todėl nenuo stabu, kad dažnai galima su tikti palinkusias prie knygų IV k. biochemikes Onutę Didikaitę, Dalę Garškaitę, Rūtą Maniukaitę ir kt. Kartais sun ku be draugų patarimo orentuotis knygoje, juo labiau la boratorijoje. Tokios proble mos lengvai sprendžiamos vy riausiųjų biochemikų grupė je, — darniame kolektyve. Pradedančių III k. analiti kų Manės Špalovaitės ir Da-
1 i-
>1 l, ili r i-
o i1-
i, o |ę
„FuksiV* krikštynos Šio vakaro nekantriai laukė pirmakursiai: juk dabar jie turėjo tapti „tikraisiais fuksais“. Į auditoriją rinkosi vis daugiau ir daugiau studentų. Pirmakursiams, kaip šio vaka ro kaltininkams, buvo skiria mos pirmosios vietos. Kiekvienas patekęs į šią auditoriją iš karto galėjo su vokti, kad čia vyks kaip tik fizmatų „fuksų krikštynos“. Apie tai bylojo ir staltiesė su išsiūta elektros grandine bei matematiniu skaičiumi, kuris ilgam išliks pirmakursių at mintyje, ir ant stalo susta tytos žvakutės — elektros lemputės. Vakarą atidarė II kurso fi-
zikas A. Zaborskis. Ir jis, ir po jo kalbėjusieji — dėstyto jas Žindulis bei studentas Grinys palinkėjo sėkmės studijo se, o taip pat niekada nežiopsoti. Pirmakursių vardu kal bėjo Pučinskis. Jis pažadėjo laikytis vyresniųjų patarimų ir neapvilti jų pasitikėjimo. Po sveikinimo kalbų pra sidėjo pats svarbiausiais šio vakaro punktas — pačios apeigos. Auditorijoje išjungiama šviesa ir uždegamos žvaku tės. Tuo metu prie stalo atei na antro kurso matematikas J. Genys, apsisiautęs balta mantija, kuri mirga fizikos, bei matematikos formulėmis.
Prie stalo pakviečiami „gar bės fuksai“, kaip pavyzdžiui Darbutas, Vaitkevičius, Tutlys, Pučinskas, Kancleris, Cižiūnas, Šėmytė ir kt. Jiems susirinkus, pradedamas skaity ti testamentas, kurio sudėty je 26 punktai: kaip „studijuo jant aukštąją matematiką, ne pamiršti ir aritmetikos, kurios prireiks skaičiuojant dienas iki stipendijos“, „kambarį tvarkyti tik tada, kai gretima me kambaryje komisija“, „ast ronomiją studijuoti tik vėlai vakare“, „neužmegsti ryšių su kitais fakultetais, bet gausint fizmatų šeimų skaičių“ ir kt. Po to, pirmakursiai, karto dami paskui Genį tam tikrus
žodžius, prisiekė šventai lai kytis šio testamento įsaky mų. Tada jie buvo pavaišinti studentiška duona ir vynu, kurio sudėtis liudijo, kad atei tyje laukia nelengvas moks las. Tada prasidėjo „šlaksty mas“, kurio metu „garbės fuksai“ turėjo atsiklaupti. Tuo ir baigėsi šios apeigos, kada visi pirmakursiai buvo įšven tinti Į „tikruosius fuksus“. O po to prasidėjo šokiai, kur „įšventintieji“ jau stengė si vykdyti kai kuriuos testa mento įsakymus. Z. MULOKAITE, V. URBANAVIČIŪTE (Mūsų korespondentės)
LAIŠKUS
DRAUGAI
niiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiriTiiiTnniiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinnniiiiiiiiiimiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiHiiiii/
VARDAN TAIKOS IR DRAUGYSTES Atkelta iš 1-jo psl. jau minėjau, keičiamės suvenyrais. Susirašinė damas su užsienio valstybėmis aš kaip tik praplečiu savo akiratį. Tai kaip tik padeda pa žinti jaunimo gyvenimą užsienio šalyse. Siek tiek vėūau (1957 m.) aš pradėjau susiraši nėti ir su musų šalies Sąjunginėmis respblikomis, kaip Gruzija, Uzbekija, Kirgizija, Molda vija, Ukraina, Estija, taip pat su įvairiais Ta rybų Sąjungos kampeliais, kaip su Vladivostoku, Maskva, Riazane, Astrachane bei kitais miestais. Pradžioje aš susirašinėjau su minėtų respublikų bei miestų moksleiviais. Dabartiniu metu susi rašinėju su studentais. 1960 m. teko lankytis Odesoje ir Kijeve. Ma ne Ibai draugiškai priėmė ukrainiečių studen tai. 1961 m. buvau svečiuose Gruzijoje, pas Tbili sio studentus-dalininkus. Toks susirašinėjimas bei susitikimai su kitų tautybių draugais sujun gė mus į vieną šeimą. Susitikimai su jaunimu liko man giliai atmintyje. 1962 m. vasarą man teko susitikti su VIII studentų ir jaunimo festi valio dalyviais. Susitikimo metu susipažinau su draugais iš Prancūzijos, Kanados, Vokietijos De mokratinės bei Federatyvinės respublikų. Susiti kimo metu apsikeitėm įvairiais suvenyrais, — ženkliukais, knygomis, atvirukais ir t. t. Dabar sustiprėjo mano glaudūs ryšiai su šio festivalio dalyviais. Pastaruoju metu susirašinėju su fes-
tivalio dalyviu prancūzu Michel. Su vokiečių sportininku Helmust Pauster bei kitais. Dabarti niu metu gavau laiškų iš šių drauqų: Franz Klemetsch (Austrija), Brane Dacari (Jugoslavija’ Boldrini Mario (Italija) Rainer Schvelus (Vakarų Vokietija), Letellier Michel (Prancūzija). Iš kitų draugų laiškus dabar gaunu rečiau. Užsienio draugai labai domisi Tarybų Są jungos jaunimo gyvenimu. Dažnai tolimieji draugai laiškuose pasakoja apie tarybinius fil mus, apie musų artistų gastroles užsienyje, pra šo atsiųsti tarybinių rašytojų bei poetų knygas. Prašo manęs dažniau parašyti apie žinomus ta rybinės kultūros bei meno veikėjus. Tolimieji draugai rašo ne tik apie savo darbą bei mokslą, bet ir kovą prieš išnaudotojus. Tai daugiausia atspindi Prancūzijos komunisto Letelier Tvn chei laiškuose. Jis man dažnai atsiunčia iškar pų iš Prancūzijos laikraščių bei žurnalų, kur pavaizduota darbininkų kova prieš išnaudoto jus. Toks susirašinėjimas su užsienio jaunimu, sutvirtina mūsų draugystę, prisideda prie taikos ir draugystės stiprinimo. Daugeliui mano už sienio draugų teko dalyvauti studentų ir jauni mo festivaliuose, kaip Maskvoje ir Helsinkyje. Šie draugai pasakoja apie savo susitikimui su įvairių pasaulio valstybių jaunimu. Linkiu ir kitiems musų universiteto studen tams susirašinėti su užsienio valstybių jaunimu! ZENONAS DUKSA, IFF, IV k
**4** + 4*4*4**4**4*4*44** + **4**Jl PAULINA ŽEMGULYTE
Dienos,
tarytum bitės Neša ir neša Į avilį didžiulį — gyvenimą Po lašą. Kai sunkius maišus padėjusi ant delno Prisisėmus saulės aukuro, Paneriu diena nueina, Lyg atėjus metui moteriai gimdyti — Reikia nusilenkti prieš didingą rimtį. Plieno dalgiuos blyškiai šypteli mėnulis. Nuovargis, tyliai šieno kupeton atgulęs, užmiega O priešaušry sučiulbus paukščiui, Kai vosilkos rasose dar prausias, Išplaukia didelis raudonas saulės ratas. Ir dienos vėl — tarym bitės Neša ir neša Į avilį didžiulį — gyvenimą Po lašą.
Laukai laukai Plyni laukai.. Ramūs... Laiko tėkmę palaidoję savy. Nurudusios pievos viksvom šnara, Beržo viršūnėlėj supasi ruduo. Kibūs vėjo gūsiai Išleistuvių rūbą šermukšnėlei plėšia. Senos eglės Lyg nuvargę gervės išklėstais sparnais. Eitum, Eitumei kažko parnešt, O ruduo tolyn vis ir tolyn viliotų Pasakų kerais... Į tykią laidotuvių eiseną Sustojo pušys Stiklinio ežero krante. Už begalinių tolių — toliai. Sublyksi ir užgęsta žvaigždės, Sublyksi ir numiršta žvaigždės Rugpiūčio naktimis. O gal tai mano laimė, Feniksu pavirtus. Gimsta iš mirštančių žvaigždžių liepsnos?
Mes plačiajam paša ui y... Kartą mokytojas mums pasiū lė: „Gavau adresų, išbandykit laimę kas norit, gal rasit drau gų tolimoj šaly...“ Parašiau, Žinoma lietuviškai. Nereikia nei pasakoti apie džiaugsmą, ap ėmusį mane, kai laiškanešys at nešė voką su nematytais pašto ženklais. Vargais, negalais kelis sakinius pavyko perskaityti ir sava žodžių atsarga... Pirmieji laiškai — susipažinimas. Vėliau sekė „iliustruotos kelionės“ po Prancūzijos pietų departamentą Tarną ir Garonę, to departa mento centro Montobano gatves ir muziejus, pašvęstus Antuanui Burdel, geriausiam Montaburo skulptoriui, sukurusiam poeto Mickevičiaus skulptūrą, ir Engrui, XIX a. dailininkui, Davido mokiniui... Kartu plėtėsi ir lek sika, pamažu, su kiekvienu laiš ku. Taip pavyzdžiui, mano pran cūzė draugė, rašydama apie Engrą, papasakojo, kad be ta pybos jis aistringai mėgo smui ką. Tai perėjo į prancūzų kal bą ir dabar, kai sakoma „jo Engro smuikas“, turima galvo je jo antroji aistra Šalia pagrin dinės. Tuo budu įsisavinti žo džiai ir išsireiškimai kažkaip sa vaime įstringa į atmintį vi sam laikui. Atpuola mechaninis atskirų žodžių kalimas. Baigėsi mokslo metai, atėjo vasaros atostogos, o kartu ir didelis rūpestis: „Ką daryti, kaip parašyti atsakymą, juk mokyto jo nerasiu iki atostogų pabai gos?“ Teko įsigyti žodyną, išti sas valandas vartyti jį ir rikiuoti žodį po žodžio, koi gaudavosi kažkas panašaus į sakinį. Ne svarbu kad kartajs vietoj žo džio „patikėti“ įžūliai prausda vo žodis „sukryžiuoti“... Sunku žengti pirmuosius žingsnius. Paskui jau lengviau. Be di delių pastangų dalis žodžių, įdomių posakių iš žodyno per eina į asmeninį bagažą ir, rei kalui esant, galima jais laisvai operuoti. Labai norisi pavarto ti ir vieną kitą gyvą žodį iš laiškų. Jeigu kas nors paklaustų, ką man davė susirašinėjimas, atsa kyčiau: daug ką davė. Be veik nėra abejonės, kad nebū čiau studijavęs filologijos fa kultete. Anksčiau mane daugiau traukdavo chemijos pasaulis, bet prancūzų kalba netruko užimti pirmaujančią vietą. Tiesiogiai iš susirašinėjimo gautų žinių apie draugo, su kuriuo keitiesi laiš= kais, šalį jau nebepakanka, nors, be abejo, tos žinios pade da išplėsti akiratį. Nenorėda-
mes pasirodyti nemokša, steng si pats daugiau sužinoti, į skaityti atitinkamą literatu kuri dar nėfra lengvai (k dama, nors ir adaptuota, kitos pusės, tavo draugas t pat nelieka skolingas. Dom šalimi, kurioje tu gyveni, t labiau, Jei tai pirmoji socializ šalis, užpila begaliniais kl simais, ir jau pačiam tenka sidomėti sava šalimi, nor rasti atsakymą į įvairiausi klausimus. Yra dar galimybė keis atvirukais, vaizdų albumais knygomis, plokštelėmis bei Rit suvenyrais. Manau, niekas i prieštaraus, kad malonu tur garsaus aktoriaus atliekamo rinio įrašą ar plokštelę su i giamo dainininko kuriniais, klausyti monotoniškos, tarti žiogų giesmė, prancūzų liaud muzikos. Tenka net stebėtis, I dėl prancūzų, pietiečių, ta temperamentingų žmonių, |i dies muzika taip neatitinka charakterio. Niekas nenuginčys, kad s rašinėjimas yra puiki priem tautų draugystei ugdyti ir pi ti, teisingai vertinti tautas. Sa ma, kad ginčijantis, pareiški savo idėjas bei mintis ir jas nant gimsta tiesa. Štai čia d geliui iškyla problema: rAha, jam rašysiu jo gimtąja kai jis man atsakys savo kalba, kur čia lygybė? Jis jausis k žuvis vandeny, o aš jausi kaip panaši žuvis, bežiopčioj ti ant kranto!“ Kad taip neb ir kad nei viena pusė netur to natūralaus pranašumo, ter kia tik išmokti šešiolika Esper to kalbos taisyklių, ir štai abu vienodose sąlygose, pr jus abu vienodos galimybės, nant, kad Esperanto kalbą logiškiausia ir lengva savo ne prastu paprastumu, mes turi puikią priemonę kelionėms pasaulį. Dabartiniu metu susirašin mas labai paplitęs, ypač jai mo tarpe. Tai, gal būt, irgi nas iš skiriamųjų musų amži bruožų. Mum% rupi, kaip g na jaunimas kitose šalyse, kias svarsto problemas, ko sprendžia uždavinius, su kiais susiduria sunkumais, tų šalių žmonės su dėmesiu s mūsų šalies gyvenimą, kar truputį pavydėdami mums veriančių perspektyvų, įdo jasi, kaip tarybinis jaunir žiūri į ateitį. Aloyzas LUKOŠEVIČIUI IFF III
■ aiaimiiiiaiiiii ■■■■aBiiiiiiiiBiiiaiiiiiiiiaaiiHiiii aaiiiBiimaiBiiia aaiiB
— Laimingas esi, Pavasa ri, — atsiduso giliai senė Žie ma ir dar tvirčiau užsisiautė birių snaigių apsiaustą. — Tave visi garbina, tau dainas dainuoja, tu — meilės pava saris, o aš. . . — Ką jau čia, sesele, — sumišo Pavasaris. — Tau irgi juk žmonės dainas dainuoja, o meilės visi metai pilni. Ir se suo Vasara savo šiltais orais meilę saugo, augina, ir rūstu sis Ruduo ją lapais nUauksina. . . Meilė ir tave, sesele, ta vo pusnynų sidabrinį blizgesį nustelbia, o savo karščiu, jei panorėtų, tavo pusnis, ledynus ištirpdytų.
Sį sykį „kaltas“ buvo rū duo. O gal ir ne ruduo, kas čia žino meilės kelius. . . Žodis po žodžio, vlenas-kitas žvilgsnis, ir visi pastebėjo, jog Kostas su Dana „įklim po“. Po to žiema juos šaldė prie bendrabučio durų, spigi no, nenuvarė:, pavasaris dar šaltu lietumi merkė. Vijo į pastogę. O šimto septinto kambario merginos pradėjo laikyti jį savo „garbės gy ventoju“. žodžiu, pokštinin kas ruduo iškrėtė eilinę „išdaigą“. Jau pirmą dieną lietus net su ledais kapojo žemę, Tik spėjusi išlipt iš autobuso, Ina kiaurai permirko. Vos bepatempdama lagaminą, užkopė laipteliais, pastūmė kambario duris. — Ina! - Dalia teatrališkai išskėtė rankas ir puolė prieš ją.
KO NEŽINO RUDUO
S. KANISAUSKAS
VAIZDELIS — Lauktuvių! Po švenčių jau visos buvo parvykusios. Dana spintelėn krovė parsivežtus lašinius, kiaušinius, Raja sukinėjos apie veidrodį, vis kažko ieš kodama, nerasdama, širsda ma, Julė kamputy tyliai tvar kėsi. — Kostas! — išgirdus energingą barbenimą į duris, pašoko Dalia. — Priimk, metė Danai Raja. Julė dar žemiau nulenkė gal vą, nusisuko. — Su šventėmis po švenčių! — Kostas nesijautė svetys. Nelaukdamas kvietimo, prisėr do už stalo, pradėjo kalbėtis su Dana. — Eisim j kiną, — po kiek laiko pareiškė draugėm Dana. Ina sėdo ruoštis paskaitoms. Kitos merginos tebesitvarkė, tylėjo, kažko rausėsi savo daiktuose, tylėjo. . . tylėjo. . . Nebuvo jos iš prigimties ty lios, tad labai jau keista Inai buvo ta tyla, kažko lyg įtemp ta, varžanti. Trinktelėjo durys. Tai Julė, nieko nepasakius, išėjo. Ir ta da tyla pratrūko. — Tu nežinai, Ina, kas bu vo! — susijaudinusi pranešė Raja. — Kiaulė ji, tikra kiaulė,
•••
—- energingai nutraukė ją Da lia. — Supranti, Inut, parvažiuojam vakar — tamsiu. . . rakto pas budintį nėra. . . Ma nėm, kad tu parvažiavai. Baladojamės kokį pusvalandį — neatidaro. Tik " staiga. . . įslvaizduok, vienmarškinis Kostas atidaro duris. . . Julė lovoj. ., . skubėjo išpasakot Raja. — Mes iš pasipiktinimo vos ant vietos neatsisėdom! — o Kostas! „Aš Danos laukiau, Merginos, būkit žmonės, nesakykit nieko Danai. Jūs žinote, kokia Julė! Jai tad tik. . . Iš viso, pamirš kit tai, gerai?“ — Tiek prikibo, jog turė jom prižadėt nepasakyt Da nai, — patvirtino Dalios žo džius Raja. Ina netikėjo savo auslmis — Kostas. . . toks rimtas? Tiesa, jis su Jule kažkada draugavo, bet Dana. . . Danai jis pasipasakojo viską, ir ji juo patikėjo, patikėjo, jog jis ją myli. Ir štai tau. . . — Ką, mergaitės, darysim? — Ką čia darysi! Į laikraštį 'tokius! — karščiavosi Dalia. Apsvarstyt komjaunimel Oi, neapkenčiu! . . Tylutė, ramutė, ir štai! Nekalbu su ja ir nekalbėsiu su ja, kol gyva!
— O su Dana kaip? — Pasakyti Jai viską! — Kostui prižadyjom, kad nesakysim, — įsiterpė Raja. — Pažadų niekšui galima nesilalkyt, reikia pasakyt Da nai, — užsidegė Ina. — O jei ji nepatikės? Iš tikro, o jei nepatikės? Jei kartais Kostas Išsiteisins? Kal tos tada paliks jos, merginos! — Tegul jis pats prisipa žįsta! — Tegul, o jei ne... * v. *
sukibę Dana ir Kostas. Dą kas nežinoma. Daug kas mirštama. Tik ar verta vi pamiršti? Gal būt, galima miršt kai kurias klaidas. I kurių pasimokyta, bet ar Įima pamiršt mūsų baisia j priešą — abejingumą, drai veidmainystę? Jokiais m< lais ,tur būt, nebepera>uki| me Kosto ir į jį panašių. I ar verta pamiršt tuos, ktl juos gina, slepia, kurie į mi įpina apskaičiavimą, melai *** — Broluži Pavasari, pi kyk man, senei, kokia m I yra karščiausia, kad vi I savo dvelktelėjimu galėtų I tirpint mano ledus? — Pavasarinė, — kvt I damas pražydusiais sod I atsakė Pavasaris. — Studentiška, — paP’H taravo su lietumi iš laukų lėkęs Riuduo. — Pirmoji meilė karšč šia, tyriausia, — pietų v liu ir bręstančiais vaisiais dvelkė Vasara. — Broluži, Pavasari, patyręs šiuose reikaluose, M sakyki, ar teisingai aš ga“ Ju, jog karščiausia meilė tyra, nesuteršta melo?
Slinko dienos, vis įtemptesnės, „karštesnės“ darėsi. Artėjo sesija. Artėjo vasara. Šimtas septintam buvo kaž kas ne taip. Beveik kasdien varstėsi durys, bevelk kasdien ateidavo Kostas pas Daną. Jis jau susitaikė su Dalia ir Raja, visaip stengėsi joms {tikt, būt geras. Ir Jos jį tole ravo. Net daugiau. Jos „pa miršo" pažadą priversti Kostą prisipažint. Jos jį net gynėį REDAKC1NE KOLEG „Kalta Julė. Suviliojo vai kiną", — po-ilgų išsisukinėji mų kartą Inai atrėžė Dalia. Mūsų adresas: Ina nutylėjo. „Ne aš mačiau, Universiteto 3. :| ne aš kaltinsiu“. Tuo ir pasi Vilnius, baigė ši istorija. Dana jos fonas: 7-79-17. nežino. Nežino, matyt, ir ruRinko ir spaudė I djuo, paauksinęs laukus gelto LKP CK spaustuvėj nais lapais, nuklojęs jais ta Užs. Nr. '>■ kelius, kuriais vaikšto rankom LV 09847
Į
Ekskursija į chemijos gigantus Išvyka į Padauguvj Gegužės 7—9 d. d. SMD kraštotyros būrelis suruošė eks kursiją Į Padauguvj — po buvusias Livonijos ordino pilis. Jai vadovavo TSRS istorijos katedros docentas A. Šidlauskas. Išvykoje dalyvavo I —III kursų Istorikai. Maršrutas gana Įdomus. Grožėjomės Zarasų ežerais ir kloniais, aplankėme M. Melnikaltės paminklą. Toliau kelias vingiavo Į Stelmužę, kur gėrėjomės tūkstantmečiu seneliu — seniausiu Europoje ąžuolu. Apžiūrėjome ir vietos muziejų. Susidomėję klausėmės majoro Nikolajevo Įdomaus ir ilgo pasakojimo apie Daugpilio (Dinaburgo — kalavijuočių, Dvinsko — rusų) tvirtovės istoriją. Majoras (Jis yra parašęs tvir tovės Istoriją) vedžiojo mus po 5 km ilgio tvirtovės teritori ją, supažindino su fortifikaciniais įrengimais bei Įvairiais ka rinės paskirties pastatais. Tvirtovė, kurios pradžia siejama su Rusios galios augimu ir Livonijos ordino bei Rygos vyskupo riterių užkariavimais Padauguvio žemėse, ėjo iš rankų Į ran kas, matė švedus, pajuto lietuviško kardo smūgi, atlaikė Na poleono karvedžio maršalo Udino kavalerijos atakas ir nu kreipė prancūzų smūgĮ nuo Peterburgo. Originalios konstruk cijos tvirtovė, stovėdama strateginėje vietoje — Dauguvos vingyje — sustiprinta eile redutu Ir pylimų, vandens grio viais buvo sunkiai Įveikiama. Iš čia ordino riteriai ruošė žy gius Į Lietuvą ir į‘ Rusios ■— •—■•-■*—— --------------kunigaikštystes. Dauguva ėjo svarbus prekybinis kelias. Važiuojant pagal Dauguvos tėkmę, ant aukšto, stataus skardžio stūkso kadaise buvusios galingos Koknisės tvirtovės griuvėsiai. Ji regėjo ir lietuvių pulkus. Keliaudarni padauguviu Į Rygą, sutinkame Ir kitas pilis. Vienas Jų statė Ordinas, kitas — Rygos vyskupas, šios pilys buvo atramos punktai, vykdant užkariavimus. Vadovas A. Šidlauskas išsamiai papasakojo tvirtovių ir mūšių istoriją. Rygoje susitikome su vietos Universiteto Istorikais, kurie mus supažindino su latvių sostines praeitimi, Mes grožėjomės miestu, kuris garsus Į dangų šaunančiais bažnyčių bokštais, pilimis ir geriausiais pasaulyje vargonais. Aplankėme puikiai sutvarkytas kapines, kur palaidoti išgarsėję pilietinio karo me tais latvių šauliai, kovų už Tarybų valdžią, už mūsų socialis tinę Tėvynę dalyviai. Prie amžinosios ugnies aukuro padėjome gyvų gėlių puokštę. Greta J. Rainio kapas su bareljefiniu ant kapiu. Mūsų kaimynai moka pagerbti įžymius krašto žmones. Gerą ĮspūdĮ paliko etnografijos muziejus. Tai vienintelis ša lyje muziejus, įrengtas natūralioje aplinkoje (miške), po atviru dangum. Užeini Į XVIII ar XIX a. latvio trobą, svirną su aruodais, Ir atrodo, kad apsilankei pas kur( nors Latvijos valstietį, čia ir šulinys, ir tvartas, ir sodas. Ir takeliai, pabars tyti smėliu... Tokie natūralūs eksponatai stipriai veikia vaiz duotę, gerai Įsimenami, ryškiai perteikia senojo kaimo buitį be' papročius. O pasivaikščiojimas po sakais kvepiant), pilną paukš čių čiulbesio mišką — malonumas. Latvijos Šveicarijoje, Siguldoje, ant reto grožio kalvų dunk so griuvėsiai pilies, kurioje Ordinas surinkdavo savo riterius grobiamiesiems žygiams. Dar keli vingiuoto, nuolaidaus kelio kilometrai, ir prieš mus išdygsta ritinio formos Krimuldos pi lis, buvusi Rygos vyskupo nuosavybė. Nuo Jos bokšto atsiveria platūs horizontai. Daug dar Įspūdingų dalykų matėme brolių žemėjo. Grįždami susipažinome Biržuose su buvusio Lietuvos hetmono Jonušo Vadovas A. Šidlauskas Radvilos pilimi, aplankėme Jo kapą, šalininko geneologiją. smulkiai nušvietė Lietuvos protestantų Išvyka turi svarbią pažintinę reikšmę ir pakeičia daugelį šia tema paskaitų, kurių turinys, kaip taisyklė, gana greitai prisimiršta. Kiekvienas ekskursijos dalyvis laukia daugiau pa našių išvykų. A. MATULEVIČIUS IFF IV k. istorikas
Chemijos fakulteto aspirantai (ii kairės i dešinę) A. Urbonas, G. Lukšytė ir R. Kariausiąs kalbasi su buvusiu kurso draucj u Kėdainių chemijos kombinato laboratorijos viršininku V. Lle pa (antras Iš dešinės).
Gegužės 26 d. Chemijos fakul tete buvo suorganizuota ekskur sija Į Jonavos azotinių trąšų ga myklą bei Kėdainių chemijos kombinatą. Reikia pažymėti, kad šiuo me tu labai Išaugo du Lietuvos chemijos pramonės centrai — Jonava ir Kėdainiai. Jau dabar dideliais kiekiais Išleidžiamos azotinės trąšos, kurios reikalin gos žemės ūkio produktyvumui pakelti. Taip pat artimiausiu metu numatoma Jonavoje ati daryti daug naujų cechų Įvai rioms cheminėms medžiagoms gaminti. Ypač dideli Įspūdi padarė Kėdainių chemijos kombmatas, jo išleidžiamos cheminės pro dukcijos Įvairumas bei kiekis. Čia gaminama chemijos pramo-
nės „duona“ — sieros rūgštis, iš čia į kolūkinius laukus iške liauja superfosfatas, Į metalur gijos kombinatams tiekiamas aliuminio flouridas Ir kiti che mijos produktai. Apie Įmonių įrengimus, gami nių technologiją ekskursantams nuoširdžiai papasakojo buvę mūsų Chemijos fakulteto auklė tiniai: A. Jasnauskas, V. Liepa, E. Petrauskas, J. Garjonytė, S. Navardauskaitė, V. Kazlauskai tė ir kt. Čia dirba trys mūsų fakultetą baigusios laidos. Šiuo metu čia atlieka gamybinę prak tiką dalis IV k. chemikų. Ekskursiją Į chemijos gigan. tus buvo labai Įdomi ir naudin ga. Chemijos fakulteto dėstyto jams, Ji,be abejo, padės vaiz džiau ir konkrečiau perteikti
ETNOGRAFŲ KONFERENCIJA Šių metų balandžio mėn. pa baigoje Dagestano sostinėje Machač.Kaloje Įvyko IV Visasą junginė studentų — etnografų konferencija. Joje gausiai da lyvavo atstovai iš visų Tarybų Sąjungos universitetų, o taip pat Ir iš daugelio pedagoginių institutų Gausiausią delegaci ją atsiuntė Gruzijos Valstybinis universitetas. Konferencijoje mokslinių pra nešimų skaitymas vyko trijomls sekcijomis: a) TSRS tautų mate, rialinė kultūra ir liaudies ūkis; b) TSRS tautų visuomeninė santvarka; c) TSRS tautų buitis ir kultūra. Buvo išklausyti 57 pranešimai. Po kiekvieno pra nešimo kildavo Įdomios disku-
6. Auditorijų žiburiai
sijos. Ypač daug ginčų ir dis kusijų sukėlė Maskvos univer. siteto atstovės N. Pikinos pra nešimas apie etninės psicholo gijos formavimosi problemą. Dalyvaudami konferencijoje, mes smulkiai susipažinome su atskirų tautų ir net atskirų et nfnių grupių kultūra, oapro. čials, buitimi. Mus maloniai nustebino gausus vietos stu dentų dalyvavimas konferen cijoje. Kiekvienas pranešimas dvelkė meile ir pasididžiavimu savo kraštu Jau pirmą dieną susioažino. me su Universitetu, studentų veikla. Studentų mokslinės drau gijos tarybos atstovai pasiūlė visiems konferencijos dalyviams pasidalinti moksliniu patyrimu. Dagestano universitete praveda mos fakultetinės ir tarpfakulte. tinės mokslinės konferencijos bei seminarai, organizuojami susitikimai su Įžymiais moks lininkais bei gamybos novato riais. Čia kasmet organizuoja, mi mokslinių darbų konkursai bei parodos, leidžiami geriausių mokslinių darbų biuleteniai, al manachai. Nepastebimai prabėgo laikas. Ir štai jau baigiamasis posėdis. Jame buvo sprendžiamas klau simas, kur vyks sekanti kon ferencija? Buvo pasiūlyta se kančią konferenciją organizuo ti Vilniuje. Konferencijos daly, viai ŠĮ pasiūlymą sutiko labai džiaugsmingai. Tai mums buvo staigmena. Ką gi. beliko tik pa dėkoti už sutelktą garbę. Tad ruoškimės jau iš anksto tinkamai sutikti broliškųjų res publikų atstovus V Visasąjungi nėje studentų etnografų konfe rencijoje. Įrūdykime, kad ir mūsų Universiteto studentai moka draugiškai Ir šiltai su. tikti svečius J. BUDRYTĖ, Konferencijos dalyvė
TURISTŲ DĖMESIUI! S. m, liepos 12 d. organi zuojamas turistinis žygis Į Pamlrą. Maršrutas labai [do. mus. Kviečiame du vyrus. Prašome skubiai kreiptis I., tel. 7-79-83 nuo 17 vai. mantas Gogelis).
.
------
_ .
(R|_
studentams žinias apie Lietuvos cheminės pramonės vystymąsi ir perspektyvas. St. PUNTEŽIS (Nuotrauka autoriaus)
ISTORIJA Lietuvos TSR istorijos šal tiniai. T. 2. (1861-1917) Red. kolegija: J. Žiugžda (vyr. red.) ir kt. Sudarė L Mulevičius, E. Grlškūnaltė Ir A. Tyla. V., „Mintis“, 1965. Tomas apima kapitalistinių gamybinių jėgų ir kapitalistinių soclalinių-ekonominių santykių vystymosi laikotarpi nuo bau džiavos panaikinimo 1861 m. iki Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos.
LITERATŪROS MOKSLAS Lankutis, J. E. Mieželaičio poezija. V., „Vaga“, 19651 Knygoje analizuojama Lenini nės premijos laureato kūryba Knygos gale — Š. Kurllandčiko sudaryta poeto kūrinių, vertimų bei literatūros apie ji bibliogra fija.
Prūseika, L. Publicistika Sudarė S. J. Jokubka ir J. S Mažeika. V., „Mintis“, 1965
žymaus JAV pažangiųjų lietui vlų veikėjo, žurnalisto publiclsl tinių straipsnių rinkinys.
GROŽINE LITERATŪRA Jeseninas, Sergejus. Mėly nas gaisras. Vertė Just. Mar cinkevičius. Dail. R. Glbavll čius. V., „Vaga", 1965.
žymaus rusu tarybinio poeki suvenyrinis eilėraščių rlnktnėllsl išleistas kaip nemokamas prlel das „Naujų knygų" pren įmeral toriams. I
Dostojevskis, F. Jaunuolis] 3-jų d. romanas. T. 1. Verti A. Lagunavičlus ir L. Žurausl kas. V„ „Vaga“, 1965.
Rusų literatūros klasiko roj manas apie „atsitiktinėje moję“ išaugusio jaunuolio kia.j džlojimus ir ieškojimus. Knygj Įeina Į Dostojevskio raštų seri
Saja, K. Dvi „Vaga“, 1965.
pjesės.
Leidinyje išspausdinta 2 a-■ pav. drama „Saulė ir stulpaj ir 3 v. 6 pav. komedija „Galai! pentinai“.
Narečionis, R. Vėžys. Hii moreskos. Dail. G. Karosai V„ „Vaga“, 1965. I
Rinkinys, išjuokiąs dar PasB taikančias smulkias mūsų ■ suomenės ydas.
Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės A. KEPALAI Ir R. STANKAITYTĖ.
TRECIO BENDRABUČIO 12 KAMBARIO VYRAI aktyvūs visuomenininkai ir pažan gūs studentai. Kas Fizikas ir matematikas fakultete nepažįsta S. POVILAIČIO, Vyt. NAKTI'IIO, J. MACIONIO ir Alg. Sejono, kurie ne tik savo kruopščiu darbu nusipelnė drau gų pagarbos, bet ir bendrabutyje fizmatų tarpe iškovojo geriausio kambario vardą. I. GIRDVAINIO fotoreportažas
Politinės ekonomijos ka tedros kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą vyr. dėst. D. VEDERAITEI, mirus Jos mylimai mamytei.
MOŠŲ SKAITYTOJŲ ŽINIAI! Sekantis „Tarybinio studento" numeris išeis birželio mėn. 17 d. Red a k c I I a
'I I
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. Tiražas 2500 eg^. Užs. Nr. 31 LV 08376