Tarybinis Studentas, 1965 m. birželio 24 d. Nr. 19-20 (529-530)

V

Visų šalių proletarai, vienykitės!

A. BIRELIS (matematika)

R. VAIŠTARIENE (chemija)

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Nr. Nr. 19—20 (529—530)

A. PAULAUSKIENĖ (filologija)

V. RYBAKOVAS (filosofija)

A. ŠULUS (filosofija)

A. PIROČKINAS (filologija)

(filologija)

P. IVINSKIS (filologija)

(matematika)

D. GALVYDYTĖ (geografija)

Eina nuo 1950 m.

1965 m. birželio mėn. 24 d.

KETVIRTADIENIS

Kaina 4 kap.

Netrukus mūsų respublika švęs savo dvidešimt penktąjį gimtadienj. Kur tik besilankytum, mieste ar kaime, gamykloj ar audi­ torijoj, — visur jauti artėjančios šventės nuotaiką. Kiekvienas kolektyvas, kiekvienas jo narys siekia įnešti ir savo dalį Į bend­ rą jubiliejinę dovaną tėviškei. O ši dovana — tai aukšti pasie­ kimai gamyboje, moksle, kultūros srityje.

Mūsų Universitetas visada būdavo pirmaujančių kolektyvų gretose. Bet šie metai — patys vaisingiausi. Ir nenuostabu. Artė­ jantis garbingas jubiliejus išjudino kūrybines jėgas. Šiame puslapy keliais šykščlais žodžiais norime supažindinti tik su vienu Universiteto gyvenimo momentu — su mūsų naujai­ siais disertantais. Šešiolika Universiteto dėstytojų šį pusmetį apgynė kandi­ dato laipsnio disertacijas. 0 dar dvi bus ginamos artimiausiomis dienomis. Ir džiugu, kad nemaža disertacijų autorių dalis — jau­ nimas. Jie beveik respublikos vienmečiai Jaunųjų disertantų biografijas galima papasakoti keliais tradiciniais žodžiais — gi­ mė, mokėsi, studijavo, apgynė. Jų kelias j mokslą buvo aiškus.

Tokį gyvenimo kelią praėjo Fizikos ir matematikos fakulteto dėstytojai P. Vaškas ir A. Bikelis, Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojai V. Rybakovas, A. Paulauskienė ir kiti. Jaunieji moksli­ ninkai augo kartu su Tarybų Lietuva ir jos jubiliejų sutinka pirmaisiais mokslo laimėjimais. Universiteto mokslininkų šeima per pusmeti padaugės aštuoniolika mokslo kandidatų. O juk ne­ tolimoje praeityje per visus metus disertacijų apgindavo mažes­ nis žmonių skaičius. Štai 1950 metais apgintos tik keturios di­ sertacijos, 1960 m. — devynios. Per šį pusmetį apginta daugiau daktarinių disertacijų, negu per 1960 metus kandidatinių. Šiandien mes spausdiname šį pusmetį apgynusių kandidatines disertacijas nuotraukas ir linkime naujiesiems mokslų kandida­ tams sėkmės moksliniame darbe.

Į priešakinę darbo liniją Birželio 17 dienos vakare Vil­ niaus geležinkelio stotyje į Plė­ šinių žemę išlydėjome mūsų res­ publikos pasiuntinius. O jų — net 461! Į Kokčetavo rajono Ruzajevkos tarybinius ūkius išvyko ir 42 mūsų Universiteto studentai, įsi­ pareigoję anksčiau išlaikyti pa­ vasario egzaminų sesiją ir įsipa­ reigojimą garbingai įvykdę.

Pokalbyje su mūsų korespon­ dentu studentų profkomiteto pir­ mininko pavaduotojas V. Sviderskis papasakojo: — Išvykstančių nuotaika labai pakili. Vilioja dar niekad nema­ tytas stepių grožis, naujos pažin­ tys, darbas. . .

Studentų darbo stovykloms or­ ganizuoti ir jų veiklai koordi­ nuoti yra sudarytas Lietuvos TSR

studentų štabas, kurio viršininku paskirtas KPI dėstytojas Ą. Kar­ pavičius. Politvadovu dirbs Uni­ versiteto Komjaunimo komiteto sekretorius Vyt. Šermukšnis. Įdo­ mu, kad anksčiau atsilikusiame krašte šiandien statomi nauji na­ mai su visais patogumais, net du­ jinės plytelės bus įrengtos.

Tarybų Lietuvos jubiliejų su­ tiksime „žaliojoje vasaros audi­ torijoje", nors, tiesą sakant, ir nežinome, ar iš tikrųjų mūsų au­ ditorija bus žalia.

Grįšime rugsėjo pradžioje, ge­ rai padirbėję ir įdegę karštoje ir negailestingoje Kazachstano sau­ lėje.

Tikimės, kad studentų pasiun­ tiniai užpildys dar vieną šlovin­ gos Universiteto istorijos pusla­ pi-

B. GENZELIS (filosofija)

P. GAILlONAS (filologija)

E, MARCENKO (filologija)

V. RAŠKAUSKAS (biologija)

Z. JUŠKYS (matematika)

TARYBŲ.

LIETUVOS

I rezultatai

Tarybų Lietuvos 25-ųjų metinių garbei Medicinos fakulteto studentai pasiryžę gerai mokytis ir dirbti, uoliau įsijungti į visuo­ meninį gyvenimą, būti naudingais savo krašto piliečiais.

Nors egzaminų sesija kai kurių kursų studentams dar tęsiasi, tačiau jau dabar galima tvirtinti, kad rezultatai ne tik neblogi, bet ir geresni, negu praėjusiais metais. Jubiliejinės šventės proga ypač norisi pažymėti mūsų studentus-visuomeninkus, kurie pui­ kiai derina gerą mokymąsi su visuomeniniu darbu, sportu, me­ nine saviveikla. Tai visų pirma mūsų diplomantai B. Dainys.

A. Sadauskas, A. Irnius, V. Samajauskienė, N. Jonaitytė, E. Skuo­ dytė, A. Urbelis, S. Maceina, D. Tamošaitytė ir kt. Jų pėdomis žengia ir jaunesniųjų kursų studentai — mokslo pirmūnai Z. GerSkritulskas, V. Bubokaitė, O. Kasperavidaitytė, G. Dirsė, čiūtė, E. Steponavičiūtė, J. Gailiūtė, L. Indrėjaitytė, E. Bočkutė, N. Radzevičiūtė ir daugelis kitų. Visų čia neišvardysi, jų nemaža.

Tačiau norėtųsi, kad pirmūnų butų dar daugiau ir visai nebe­ liktų nepažangių, atsiliekančių.

Todėl šia proga noriu palinkėti visiems Medicinos fakulteto studentams sėkmingai užbaigti egzaminų sesiją, o ateityje pa­ siekti dar geresnių rezultatų.

A. SVICIULIS, Medicinos fakulteto prodekanas

Vieni studijų žingsniais žengia drąsiai, tvirtai, kili — lig dar neišmokę vaikščioti vaikai. Dėl to pavasario egzaminų sėsl­ ioje mūsų fakulteto kolona išsidiferencijavo. .

Gamtos fakultete yra nemaža pažangių studentų. Dvidešimt penki studentai pavasario sesiją baigė labai gerais pažymiais.

Malonu jų tarpe matyti komjaunimo sekretorę, biologijos spec.

IV k. stud. R. Vaiiukaitę. aktyvų kraštotyrininką — turistą, geografijos spec. IV k. stud. T. Sieliški, pirmakursius K. Kilkų G. Juozapavičių ir kitus. Daugiausia pirmūnų yra vyrės niuose kursuose. Biologijos spec. V kurse jų net šeši V. Paužaitė. L. ūkeniekaitė Jau nebe pirmą kartą tapo penketukininkėmis. Pažymėtina, kad tik vienas pirmūnas yra geologi jos specialybės, tai minėtas pirmakursis G. Juozapavičius.

Be skolų pavasario sesiją iš 19 grupių baigė 8: biologų ir geografų IV ir V, geologų — III Ir IV, o iš žemesniųjų biofizikų ir latvių—estų I kursai Daugiausia skolininkų biologijos spec. 1 (10) ir 11 (5) kur­ suose Pažymėtina, kad I kurso biologų skolos yra tik iš aukš­ tosios matematikos, o 11 — iš fizikos (4 iš 5).

Skolininkų tarpe yra ir tokių, kurie turi net po du dveje tus pvz.. biologijos spec. III k. stud. G. Vlnickaitė, geologijos spec. I k. stud. A Lifšic. II k stud. — V. Žemaitis. ..Aukš­ čiausius“ rezultatus iš jų pasiekė A. Lifšic, iš 2 laikytų egza­ minų gavęs 2 dvejetus, be to, neišlaikęs ir kai kurių įskaitų Nors egzaminų sesija dar nesibaigė (ji tębesitęsia biologijos spec. III kurse), bendra skolininkų suma Gamtos fakultete prilygsta pirmūnams — jų taip pat 25.

Pagrindinėje fakulteto kolonoje kiek atsilieka ir tie. kurie egzaminus išlaikė vien trejetais. Tokių yra apie 30; geografijos spec. I kurse — net 10.

Daugiausia egzaminų Šioje sesijoje teko laikyti visų specia­ lybių III kursams, be to. geologijos ir geografijos spec. 11 ir IV kursams. Pvz., biologijos spec. III k. turėjo laikyti šešis egzaminus, dėl to vieną egzaminą jie išlaikė prieš sesiją Tai rodo, kad reikėtų peržiūrėti mokymo planus! Tačiau, lyginant egzaminų rezultatus, nesimato, kad jie priklausytų nuo egza* i minų skaičiaus. Silpnokai egzaminus laikė žemesnieji kursai.

Tai iš dalies galima paaiškinti silpnesniu pasiruošimu iš kai kurių dalykų vidurinėje mokykloje, pvz., iš matematikos, fizi­ kos, be to, nesugebėjimu iš karto prisitaikyti prie Universiteto mokymosi sistemos. Su jais reikėtų daugiau padirbėti Ypač aiškiai tiek šios, tiek ir kitų sesijų rezultatai rodo, kad blogiausiai egzaminus laiko tie studentai, kurie per semest­ rą blogai lankė užsiėmimus, mažai dirbo su knyga. Įprastinės priemonės — pasikalbėjimai ir net papeikimai tokiems maža tepadeda. Jaučiasi, kad jie ne tik neįpratę dirbti, bet ir nežino, kas tai yra savigarba Ir gėdos jausmas, kad jų interesai suka į šalį iš pagrindinio mūsų kai tos jaunuolių kelio. Eėl to rei­ kia daugiau jais susirūpinti.

Baigiant sesijos rezultatų aptarimą, norisi vėl grįžti prie gerai ją užbaigusiųjų ir palinkėti jiems geros vasaros.

I. šarkiniene,

Gamtos fak. prodekanas

Studijos ir akademinė drausmė masis pačiu dalyku arba nesi Pastaraisiais metais Istorijos K. S1MAŠKA ir filologijos fakulteto dekanatas, Istorijos ir filologijos fakulteto domėjimas juo turi įtakos ir pa skaitų lankomumui. Šiuo atveju katedros ir visuomeninės orgaJ 6 partinio biuro narys dėstymo būdas neturi lemiamo nizacijos daug dėmesio skyrė vaidmens.

Pvz., kai kurie litua akademinės drausmės gerinimui. nistai sako, kad jie praleidinėja Studentai, praleidinėjantieji pa­ istorinės gramatikos paskaitas skaitas, buvo svarstomi katedro­ todėl, kad jos nemėgsta, se, mokymo komisijoje, dekana­ nors dėstytojas skaito labai įdomiai.

Bet tas taikė jiems Įvairias administracines bausmes, tokie atvejai, palyginti, retesni.

Yra daug stu­ komjaunimo komitetas organizavo reidus į bend­ dentų, kurių pažiūra į dėstomąjį dalyką dauq rabučius,, tikrino grupių seniūnų darbą ir kt. priklauso nuo dėstymo budo. Tie studentai, ku­ Bet žymesnio poveikio šios priemonės neturėjo, rie kalba apie antikinę literatūrą kaip apie mė­ Ir dabar paskaitų praleidinėjimas dar gana digiamą dalyką, nurodo, kad ji skaitoma neįdo­ delis. miai ir nuogąstauja, Joq dėl to gali dingti susi­ Fakulteto partinio biuro akademinė komisija domėjimas šiuo dalyku. Studentai sako, kad jie šiais metais bandė patyrinėti paskaitų praleidi* praleidinėja tokias paskaitas, kurios skaitomos nėjimo priežastis. Tuo tikslu I — III kursų studentaip nuobodžiai, kad net snaudulys ima, kur tams buvo išplatinta anketa. Žinoma, Zinoma, gilesniam dėstytojas kalba, tarytum, pats sau, skaito užsi­ šio klausimo nagrinėjimui, vien anketinių duo­ kniaubęs į konspektus, pateikdamas padrikus menų dar nepakanka, bet ir iš jų galima daryti faktus ir pan. Ir atvirkščiai, mielai lankomos kai kurias išvadas. paskaitos, kuriose dėstytojas kalba gyvai, Įtrau Studentų pažiūra į studijas formuojasi jau nuo kia auditoriją į pasikalbėjimą, ima faktus iš gy. pirmųjų paskaitų, nuo pirmųjų susitikimų su venimo ir giliai juos analizuoja, sieja teoriją su dėstytojais. Daugelis pirmo kurso studentų sa­ praktika, moko savarankiškai galvoti. Dauguma ko, kad pirmosios paskaitos paliko jiems gilų studentų su pasigėrėjimu kalba apie doc.

E. įspūdį, kai kuriems jos sukėlė netikrumo jausmą Meškausko skaitomas dialektinio ir istorinio ma­ („ar sugebėsime?“). Tik maža dalis studentų ra­ terializmo paskaitas.

Jų nebaugina tai, kad filo ­ šo, kad pirmosios paskaitos jokio įspūdžio nepa­ sofija „sunkus“ dalykas. Kai kurie studentai net liko ar net apvylė. apgailestauja: „Tik gaila, kad ne viską supranti.“ Galima tvirtinti, kad dauguma studentų ateina Teigiamai atsiliepia studentai apie docentų Zaį Universitetą su gražiomis svajonėmis apie savo charjan, Mirono, Gaškienės, Safronovos, Zinke­ specialybę ir pasiryžimu mokytis.

Gražūs jų vičiaus ir daugelio kitų paskaitas. ketinimai didele dalimi priklauso nuo to, kaip Studentai pasisako prieš tokias paskaitas, ku­ Universitetas formuos mokslinius-profesinius, virios kartoja vadovėlį, prieš skaitymą tų dalykų, suomeninius-politinius interesus, kokias sąlygas kuriuos galima paruošti savarankiškai, padidi­ sudarys savarankiškam darbui. 1 jaunuolio vaiz­ nus seminarų bei kolokvijumų skaičių. Pvz., ro duotėje sukurtą Universiteto vaizdą paskaitos, manų — germanų filologijos studentai prie tokių seminarai, kolokvijumai, realios gyvenimo sąly­ dalykų priskiria literatūros mokslo įvadą, kalbos gos įneša didelių pataisų. Pirmieji nepasisekimai kultūrą, lituanistai — užsienio literatūros istori sukelia įvairių pergyvenimų. Iškilusius sunku­ ją, kai kuriuos lietuvių literatūros kursus. Dalii mus studentas nugalės lengviau, jei greičiau studentų panašiai kalba ir aipe bendruosius daįpras prie aukštosios mokyklos darbo sistemos, lykus: TSKP istoriją, politinę ekonomiją, pėda naujų reikalavimų. Tai priklauso ne tik nuo indigogiką, medicininį parengimą ir kt. vidualių kiekvieno studento ypatybių, bet visų Studentų pastabos apie paskaitas liečia Jų tupirma nuo to, kaip dėstytojai padeda studentui rinį ir formą, žinoma, paskaitos vertę aukštojo „prisitaikyti“ prie naujų darbo sąlygų, kaip va­ je mokykloje nulemia visų pirma jų turinys, dovauja kiekvieno studento darbui. Nors kated­ bet negalima pamiršti ir metodinės pusės. Pa­ rose atliekamas tam tikras darbas, supažindinant skaitoje keliamos idėjos sužadina studento min­ pirmo kurso studentus su studijų specifika, sa­ tį, virsta jo mąstymo turiniu, savarankiško dar­ varankiško darbo metodika, bet to dar nepakan­ bo vadovu tuo atveju, kada dėstytojas sėkmingai ka. Daugelis studentų skundžiasi, kad vidurinė sprendžia abu klausimus: ką dėstyti ir kaip dės­ mokykla neparuošė jų savarankiškam darbui, paskaitų klausymui aukštojoje mokykloje. Nemo­ tyti. Taigi, katedros turėtų daugiau gilintis į mo­ kymo procesą, imtis priemonių skaitomų kursų ka užsirašinėti paskaitų, rašydami vieną sakinį, teoriniam-idėjiniam lygiui bei dėstytojų metodi­ bijo, kad tuo metu gali bent dešimtį praleisti, niam meistriškumui kelti. nesugeba išskirti, kas svarbiausia paskaitoje.

Bet anketos duomenys rodo, kad studentų Studentams ypač sunku pasiruošti seminarams: nuomonės apie tas pačias paskaitas gerokai ski­ nemoka konspektuoti literatūros, nesupranta Le­ nino raštų, niekaip nepataiko atsakyti į dėstyto­ riasi. Jeigu studentas įsitikinęs, kad jis galėtų savarankiškai paruošti kurį dalyką, tai yra ga­ jo klausimus.

Tai labai rimti signalai katedroms. Jie rodo, limybė dirbti pagal individualinius planus ir ne­ kad reikia žymiai pagerinti mokymo darbą pir­ lankyti dalies paskaitų.

Deja, ši darbo forma studentų tarpe nepopuliari. Šiuo klausimu turė­ muose kursuose. Tuo tarpu mums nėra žinoma, ar kuri nors katedra yra svarsčiusi, kokia turi tų pasidomėti katedros ir visuomeninės organibūti paskaita pirmame kurse, kaip mokyti stu­ zacilos. dentus užsirašyti paskaitą, kaip konspektuoti li­ Kai kuriems studentams būdingas mokslinių interesų siaurumas, domėjimasis vien savo spe­ teratūrą, marksizmo-leninizmo klasikų veikalus, kaip paruošti studentus pirmiesiems semina­ cialybe, nematant jos ryšio su kitomis discipli­ rams. Šių klausimų svarstymas paskatintų dėsty­ nomis. Tokią pažiūrą geriausiai išreiškia pasa­ tojus daugiau gilintis į metodinę darbo pusę, kymas: „Nenoriu būti universalu, o — specialistu“. apibendrintų sukauptą patyrimą, kurį panaudo­ Dalis istorikų ir net filologų galvoja, kad jiems jant butų galima konkrečiau vadovauti kiekvie­ nereikalinga lotynų kalba, kai kurie romanųno studento darbui, palaikyti su juo artimesnius germanų filologijos studentai nurodo dar ir go­ ryšius. Tokio ryšio studentai dažnai pasigenda. tų kalbą ir kt. Yra studentų, kurie mano, kad visuomeninių-politinių disciplinų dėstymas taip Studentai nurodo, kad nespėja laiku atlikti pat trukdo geram specialybės įsisavinimui. pavestų darbų, nepasiruošia seminarams. Vieni ^Nukelta į 3 psl.) jų rizikuoja dalyvauti silpnai pasiruošę, kiti nu­ taria neatvykti. Taip prasideda pirmieji užsiėmi­ mų praleidinėjimai. Studentai vengia ir tų pa­ skaitų, kuriose dalykas tik išdėstomas. O kaip ge­ riau jį perteikti, kaip vadovauti studento mąsty­ mui paskaitoje, kaip ją konspektuoti — maža dėmesio teskiriama. Todėl ir nenuostabu, kad da­ Ekonomikos fakulteto I ir II kurso studentams lis pirmo kurso studentų nusivilia, „pasimeta“ pats darbymetis. Prasidėjo pavasario egzaminų — ir, užuot gavę rimtą dėstytojų pagalbą, pa­ sinaudoja „patyrusių“ vyresnių draugų patari­ sesija. Jau visos grupės laikė po 2—3 egzaminus. mu: „neimti nieko į galvą, laisvai studentauti“.

Pirmieji egzaminų rezultatai kol kas nedžiuginan­ Ar ne nuo čia prasideda daugelis blogų įpro­ tys. Pirmojo kurso ekonomistai jau „sugebėjo" čių: nedrausmingumas, apgaudinėjimas, abejin­ gumas dėstytojų keliamiems reikalavimams ir net gauti 71 dvejetą ir tik 29 penketus iš 343 egza­ studijoms? minų skaičiaus. Žymiai geriau egzaminų sesijai Padėti pirmo kurso studentams įveikti kilusius yra pasiruošę antrojo kurso ekonomistai. Jų eg­ sunkumus mokymosi darbe, susidaryti savaran­ zaminų rezultatai žymiai geresni, negu pirmakur­ kiško darbo įgūdžius — labai svarbus fakulteto dėstytojų uždavinys, nuo kurio didžia dalimi pri­ sių. Geriausiai kol kas egzaminus laiko II kur­ klauso Jauno žmogaus pažiūros į studijas, į būsiso prekių mokslo ir buhalterinės apskaitos spe­ m4ją profesiją, o tuo pačiu ir akademinė draus­ mė. cialybių, o taip pat pirmo kurso pramones pla­ Studijos reikalauja ne tik tam tikrų protinio navimo specialybių grupės. Tokie pirmieji rezul­ darbo įgūdžių, bet ir didelės valios bei pasiryži­ tatai. mo. Jeigu nėra gilaus susidomėjimo studijuojamu dalyku, tai nėra ir sistemingo darbo.

Dar daug įtempto darbo priešakyje. Palinkėsi­ Studentų moksliniai interesai labai įvairūs me mūsų ekonomistams daugiau penketų.

Aiškiai pastebime atrenkamąjį jų pobūdį Studentai susirūpinę geru specialybės įsisavinimu.

Jie nurodo tokius mėgiamus dalykus, kaip rusu, L. JASINSKAS, antikinę literatūrą, meno istoriją ir kt, DomėjiEkonomikos fak. prodekanas

Pats darbymeti

(iš k. į dešinę). REGINA VENCKUTE, IRENA ADOMAVIČIŪTE ir JŪRATE VI.KFIYTe' stenS,asi neatsilikti ir kiti bendrabutiečiai. Tai GEMA JURKŪNAITE j. GIRDVAINIO nuotrauka

Sesijai įpusėjus Senojo Universiteto katedrose, kabinetuose, auditorijose ir net koridoriuose verda įtemptas darbas. Dar visai neseniai diploman­ tai gynė diplominius darbus, kitų kursų studentai laikė Įskaitas, kolokvijumus, gynė kursinius darbus, vyko karšti ginčai SMD būreliuose ir pratybose dėl pateiktos praktinės medžiagos. Bet štai triukšmas pakeitė savo pobūdį — atėjo pavasario sesijos eg­ zaminai. O linksmą anekdotą, nerūpestingą juoką ar paprastą jau­ natvišką išdykavimą pakeitė rimtis ir susikaupimas.

Beveik visi Teisės fakulteto studentai pavasario egzaminų sesi­ ją sutiko pasiruošę. Tai patvirtino ir pirmieji rezultatai. Gerai eg­ zaminus laiko II ir IV kursai, pagyrimo nusipelno V kurso dip­ lomantai, kurie TSKP valstybinį egzaminą, Išskyrus du žmones, išlaikė gerai ir labai gerai. Labai gerai pavasario sesijos egzami­ nus išlaikė I k. studentai S. Muckus, S. Stažys, II k. stud., komjau­ nimo aktyvistas V. Šermukšnis, labai gerai egzaminus laiko IV k. stud. V. Jasiulionis, L. Jarašiūnaitė ir kiti.

Iš pokalbių su sėkmingai egzaminus laikančiais studentais pa­ aiškėjo, kad jie daug dirbo per metus, gerai lankė paskaitas, pra­ tybas, mokėsi savarankiškai. Ruošdamiesi egzaminams (pvz., II kurso studentai) jungiasi Į nedideles grupes ir bendrai kartoja išeitą medžiagą. Įtvirtinti paskaitose gautas žinias studentams pa­ dėjo jų dalyvavimas SMD būreliuose. Neliko be atgarsio ir savalaikis grupės reagavimas į atskirų studentų atsilikimą. Daug, anot II kurso studentų, padėjo kolokvijumai iš tarybinės civi­ linės teisės, kuriuos pravedė vyr. dėst. S. Vėlyvis. Žinoma, kolok­ vijumai iš visų disciplinų labai apkrautų studentą, todėl, matyt, reikėtų pasitenkinti kolokvijumais tik iš tokių pagrindinių teisinių disciplinų, kaip civilinė ir baudžiamoji teisė. Antra vertus, daž­ nai ta pati medžiaga kartojasi paskaitose, pratybose, kolokvijurnuose arba dar ir teorinės dalies ir pratybų įskaitose. Tai, mūsų nuomone, veda prie -schematiškumo ir „zubrinimo", o ne prie sava­ rankiško darbo ir mąstymo. Struktūriniai vien mokymo proceso kaitaliojimai reikalo esmės neišsprendžia. Be to, studento laikymas nuolatinėje priežiūroje varžo jo iniciatyvą ir studentas norom-nenorom tegali būti tik dėstytojo veidrodžiu, ne daugiau. Kodėl gi mums bijoti, pvz., laisvo paskaitų lankomumo. (Apie tai kal­ bėjo rektorius J. Kubilius „Komjaunimo tiesos" diskusijoje „Di­ džioji auditorija") ir, apskritai, didesnės studentų iniciaty­ vos. Juk dėstytojai turi patikimus ir išbandytus įrankius studentų žinioms patikrinti — egzaminus ir įskaitas. Tarp kitko, egzaminas turėtų būti ne tik žinių patikrinimu (to prisilaiko dau­ guma dėstytojų), o vientiso mokymo proceso tęsinys, be pasigailėtojų ir be pasigailėtinų.

Po trumpo eksurso noriu dar sugrįžti prie kai kurių mūsų pa­ siekimų ir negerovių.

Tenka konstatuoti, kad daug fakulteto studentų iš pirmųjų eg­ zaminų jau gavo dvejetus. Tai II k. stud. A. Užiūnas, IV k. stud.

St. Slapšinskaitė ir I. Šiaučiūnaitė. Gana „tragiškai" atrodo III kurso istorinio materializmo egzamino rezultatai. Net septyni dve­ jetai! Tiesa, jie jau ištaisyti. Nesėkmių priežasčių, matytu be mi­ nėtų dalykų, reikia ieškoti kai kurių studentų lengvabūdiškose pažiūrose Į egzaminus ir, apskritai, į gyvenimą. Žinoma, tokių stu­ dentų tėra nedaug, tačiau jie temdo gero kolektyvo garbę ir savo abejingumu gali apkrėsti kitus. Apie galutinius rezultatus dar anksti kalbėti, nes sesija tik įpusėjo. Norėtųsi, kad šiuo klausimu pasisakytų ir kitų fakultetų studentai, nes studijavimo klausimai aukštojoje mokykloje mus turi dominti daugiausia.

M. LOSYS, TF Komj. k-to Akad. ir SMD sektoriaus pirmininkas

7. Auditorijų žiburiai

H U

TRECIO KURSO CHEMIKAI-TECHNOLOGAI fizinės chemijos laboratorinio darbo metu. Greit egzaminas, o laboratorinis „fonų transporto skaičiaus nustatymas" — ne taip jau lengvai įkandamas. M. BAGDONAITĖ (nuotr. iš kairės), E. MAŽEIKAITE ir D. RAI­ ŽYTU užrašo gautus titravimo duomenis skalėje. M. DUGNIŪTE, R. GR1CEVIC10TE ir I. VAIČIŪNAITE ruošia tirpalus antrajai bandymo daliai.

Specialybės egzaminą jos pasiruošusios išlaikyti gerais rezultatais.

Studijos ir akademinė drausmė (Atkelta iš 2 puslapio) . .^•n9n?a’ niekas negali prieštarauti norui gerai įsisavmi savo specialybę, juk to pagaliau ir sieUniversitetas. Bet, antra vertus, negalima pa­ miršti, jog aukštos kvalifikacijos specialistas — tai plataus mokslinio akiračio žmogus, kuris turi ne tik pakankamai žinių ir įgūdžių, bet sugeba kūrybiškai spręsti nūdienes teorijos ir praktikos problemas, kad jis — darbo organizatorius ir vadovas, komunistinio idėjingumo, principingu­ mo pavyzdys. Tokį specialistą turi paruošti Uni­ versitetas.

Is suprastintos pažiūros į specialybę išplaukia ir neteisinga, amatininkiška pažiūra į mokytojo darbą.

Sakoma, kad mokytojui nereikalingi „aukšti“ mokslai, kurių vidurinėje mokykloje ne­ reikės dėstyti, kad nėra naudos iš pedagogikos, kuri gyvenime sunkiai pritaikoma.

Matyt, pamirštama, kad vidurinės mokyklos mokiniai juo toliau, juo daugiau turės gauti mokslo žinių ir kad perteikti tokias žinias, skie­ pyti meilę joms, galės tik toks mokytojas, kuris sugeba eiti kartu su mokslo progresu ir kūry­ biškai spręsti mokymo-auklėjimo klausimus.

Matome tam tikrą neatitikimą tarp tų uždavi­ nių, kuriuos kelia Universitetui pats gyvenimas ir studentų pažiūra į studijas.

Geriausias būdas šiam neatitikimui pašalinti — tai mokslinių, profesinių interesų, poreikio moks­ lo žinioms formavimas. Priemonių čia yra la­ bai daug. Bet svarbiausia — sudaryti tokias są­ lygas, kad studentai patys įsitikintų, jog unlver-

sitetinis kursas nėra kieno nors užgaidos daly­ kas. Deja, pagrindo tokiai nuomonei yra. Jeigu filologas ar istorikas, silpnai įsisavinęs lotynų kalbos programą, savo specialybės egzaminus gali išlaikyti gerai ir labai gerai, parašyti kursi­ nius Ir diplominius darbus arba, neišlaikęs spe­ cialybės egzamino, sėkmingai atlikti pedagogi­ nę praktiką, (iki šiol buvo taip organizuojama, jog studentui, Universiteto dėstytojų mažai te* kontroliuojamam, susidarydavo įspūdis, kad pe­ dagogikos ir psichologijos žinios nereikalingos) tai nėra ko stebėtis, kad studentų tarpe atsiran­ da abejonių universitetinio kurso tikslingumu, neigiamų pažiūrų į kai kurias disciplinas.

Baigiasi mokslo metai. Katedros analizuos eg­ zaminų sesijos, visų mokslo metų darbo rezul­ tatus. Labai svarbu pagalvoti, kaip gerinti mo­ kymo proceso organizavimą, kaip formuoti tei­ singą studentų pažiūrą į studilas, į busimąją profesiją. Šių klausimų sprendimas padės žymiai pagerinti ir akademinę drausmę.

Mes nesirengiame paneigti administracinių priemonių reikšmės drausmės stiprinime.

Jos taip pat reikalingos. Bet Jos gali būti taikomos tik nežymiai studentų daliai, o svarbiausia, kad vien Jomis neįmanoma išauklėti vidinės draus­ mės, kuri remtųsi giliais įsitikinimais bei įpro­ čiais.

■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■

Nepamiršk perskaityti

Senegalo rašytojas, vaizduoda­ mas Dakaro —Nigerio linijos ge­ ležinkelininkų streiką, melstrišPiešia afrikiečių gyvenimą lr Papročius.

Aškenazls, Liudvikas. Šuns gy­ venimas. Vertė V. Visockas.

Uustr. O. Janečeko. V., „Vapa". 1965.

I li?0Puliar,aus šių dienų čekų Iri, .°J° Penki apsakymai, vaizI hii? a,n(ieJl Čekijos gyvenimą I derinės okupacijos metais.

BENDROS JĖGOS NULEMS SĖKMĘ

Staigmenų sesija paprastai ne­ daro: kas sistemingai dirbo visą semestrą, kruopščiai atliko labo­ ratorinius darbus, rimtai ruošėsi pratyboms, seminarams ir kolokvijumams, to studijų knygelėje dažnas „labai gerai". Dar tik pra­ sidėjus sesijai, Chemijos fakulte­ to studentų knygelėse jau buvo įrašyta 179 „labai gerai".

Labai geras žinias parodė V k. chemikų — analitikų grupė per specialybės egzaminą iš fizikocheminių analizės metodų: trijų studentų žinios buvo įvertintos „labai gerai", o likusių keturių — „gerai".

Gerai III k. technologai laikė fizikinės chemijos egzaminą. Nė­ ra nė vieno nepatenkinamo pa­ žymio, o disciplina rimta, me­ džiagos daug. Žinoma, visa gru­ pė rimtai dirbo per visą semest­ rą.

Malonu buvo klausytis sąmo­ ningų ir išsamių II k. chemikų atsakymų per politinės ekonomi­ Aktyvios revoliucinio judėjimo jos egzaminą. Ši grupė nuosek­ seminarams, patys dalyvės, proletarinės lietuvių li­ liai ruošėsi teratūros rašytojos raštų rinki­ seminarai buvo pravedami gy­ nyje pateikiami visi jos grožinės literatūros kūriniai (išskyrus vai ir įdomiai, buvo keliami ak­ kūrybą vaikams). anksčiau iš­ tualūs gyvenimo klausimai. leisti atskiromis knygomis, pub­ Nežiūrint rimtų visų mūsų fa­ likuoti rinkiniuose bei periodiko­ je, išlikę rankraščiuose. Be to. kultete dirbančių dėstytojų pa­ čia spausdinama ir atsiminimų stangų ir didelio įdėto darbo, re­ knyga „Takais takeliais į didį zultatai ne visose grupėse yra kelią“. džiuginantys. Pvz., penki I k.

MENAS chemijos spec. ir du I k. bioche­ Dailė. Tapyba, skulptūra, gra­ mijos spec. studentai gavo nepa­ fika, taikomoji dailė. 1965. Kn. tenkinamus pažymius iš matema­ 6. Sudarė E. Jurėnas V„ „Va­ tinės analizės, astuoni I k. tech­ nologijos spec. studentai — iš figa", 1965.

Dostojevskis, F. Jaunuolis.

GROŽINE LITERATCRA Poezijos pavasaris. Ats. red. 3-jų d. romanas. D. 2. Vertė V. Reimeris. V., „Vaga", 1965. J. Žurauskas. V., „Vaga", 1965.

Tevekellanas, V. Granitas nu­ Rinkini sudaro šiandieninės lietuvių poezijos įvairių kartų tirpsta. Romanas. Vertė L. Ja­ atstovų daugiausiai dar niekur neskelbti kūriniai.

Išspausdinta nušytė. V., „Vaga", 1965. keletas dar nežinomų eilėraščių Baltušis Juozas. Valiusei reikia ir iš poetinio palikimo — V. Alekso.

Novelės apie meilę.

Montvilos, K. Malinausko. V. Va­ laičio. Be to rinkinyje pateikia­ Dail. L. Paškauskaitė. V„ „Va­ mas Įžymaus ispanų poeto Gar­ ga", 1965. suos Lorkos eilėraščių pluoštas, Zurba, Algimantas. Svetimas mūsų poetų mintys apie kūrybą m gyvenimą, kritikų ir skaityto­ pabučiavimas. Apsakymai.

V., ju atsiliepimai apie lietuvių po­ „Vaga", 1965. eziją.

Leidinį puošia respubli­ kos grafikų darbai ir rašytojų Dabulskis, Aleksas. Lašas me­ nuotraukos. daus. Eilėraščiai. V., „Vaga", Šatberašvilis, G. Mirusiųjų 1965.

Grebllkas, Vytas. Rytas. Ap­ saulė. Vertė J. Stalioraitytė. V., sakymai. V., „Vaga", 1965.

"Vaga", 1965.

Liaudies padavimais ir legen­ Mačiulka, Vytautas. Negludin­ domis perpinta gruzinų tarybi­ nio rašytojo romantinė apysaka. ti akmenys. Eilėraščiai. V. „Va­ ga", 1965.

Turgenevas, I. Bajorų gūžta.

Skučaitė, Ramutė. Žydintis Vertė J. Sužiedėlis. V., „Vaga", speigas. Eilėraščiai. V., „Vaga“, 1965.

1965.

Romanas apie Rusijos dvari­ ninkų gyvenimą baudžiavos pa­ Tautkaitė, Eug. Raštai. V., naikinimo išvakarėse. „Vaga" 1965.

L’smanas, S. Dievo nendrelės.

Romanas. Vertė A. Apuokienė. v-. „Vaga", 1965.

šĮiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiĮf

zikos, trys II k. chem. spec. stu­ dentai — iš organinės chemijos, keturi II k. technol. spec. stu­ dentai — iš mechanikos, du 'IV k technol. spec. studentai — iš cheminės technologijos ir vienas V k. technol. spec. stud. — iš pramoninės elektronikos.

Nepatenkinami pažymiai re­ čiau pasitaiko vyresniuose kur­ suose. Savotiškus sunkumus per­ gyvena pirmo kurso studentai, kuriems tenka „atprasti" nuo mokyklinės sistemos ir įsijungti į aukštosios mokyklos darbo ritmą — išmokti dirbti su knyga, sa­ varankiškai planuoti savo laikų ir darbą, atlikti individualius la­ boratorinius darbus, juos apra­ šyti, apginti.

Kai kurių disciplinų kursai šie­ met buvo pertvarkyti. Pvz., or­ ganinės chemijos kursas anks­ čiau skirstytas į alifatinius, aro­ matinius ir aliciklinius junginius, dabar klasilikuojamas pagal funk­ cines grupes. Kursas pasidarė kompaktiškesnis, išvengiama pa­ sikartojimų. Be to, studentai pa­ ruošiami organinės sintezės labo­ ratoriniams darbams, nes jau yra susipažinę su aromatiniais jun­ giniais, užimančiais pagrindinę praktikumo dalį. Fizikos kursas taip pat pertvarkytas. Žinoma, kiekviena naujovė be savo privalumų sudaro ir kai kurių sunkumų. Tačiau tikimės bendromis jėgomis juos įveikti ir sėkmingai užbaigti egzaminų se­ siją.

Chemijos fakulteto Akademinė komisija

1 1

STUDENTE, Po įtemptos sesijos Tavęs laukia nuostabios vasaros dienos.

E g Ir vėl Tave šaukia turisti­ = niai maršrutai, kurie žada E E skaisčią saulę ir kalnų vėsą.

E E E E E = E E s E E E E

gaivinančių upelių šniokšti­ mą ir draugystės laužų lieps­ ną.

Tau siūloma keliauti: PO NERINGĄ - 1, II, III IGNALINOS EŽERAIS — 1, II PO ŽEMAITIJA — 1. II PO KARPATUS — 1, II PO KAUKAZĄ — l| PO KARELIJĄ — II PO SAJANUS — V PO ALTAJŲ _ iv kategorija.

Likusiems Vilniuje bus or­ ganizuojamos poilsio dienos, s žygiai.

E Tau pageidaujant, maršru­ E tus galima pakeisti.

E Tik ateik j turizmo klubą.

E Kviečiame visus, o ypač E pirmakursius! | | UTK 71 iinniiuiiiiuuuiuiiiiiiiiiiiiuiiuiuiiiuiiii

Nr. Nr. 19—20 1965.VI.24.

1

1 E E E E s E E s s E 9

E K B E E c:

S

g g

1

Nurodymai pamainos komsorgui Studentų darbo ir poilsio stovyklos laikinosios komjaunimo organizacijos sek­ retorius renkamas pamainos susirinkime, rekomenduojant fakulteto biurui. Jis kar­ tu su pamainos viršininku atsakingas už pamainos komjaunimo darbą, stovyklos gyvenimą, organizuotumą ir drausmę sto­ vykloje, statybos aikštelėje ir visur ki­ tur. Jis taip pat atsakingas už ryšius ir bendradarbiavimą su kolūkio komjauni­ mo organizacija.

I. STOVYKLOS VIDAUS TVARKA

Viena iš svarbiausių grandžių, rišančių mūsų studentus su kolūkiniu kaimu, yra darbo ir poilsio stovyklų organizavimas.

Studentų dalyvavimas kolūkinio kaimo statyboje — tai gražus komjaunimo vi­ suomeninio darbo baras, ruošiant jaunuo­ li gyvenimui. Šimtai studentų jau ne pirmi metai vyksta į kolūkinį kaimą. Ir tai tapo tra­ dicija. Fizinis darbas sustiprina studentų sveikatą, jie atsigauna po ilgai trukusio intensyvaus protinio darbo.

Dirbantys studentai nesiekia ir negau­ na asmeninės materialinės naudos. Jų entuziazmą ir ryžtą įkvepia pats darbo procesas, kilnus noras kurti visuomeni­ nes vertybes.

Savanoriškai vykdami į stovyklas, stu­ dentai labiau suartėja, tvirtėja jų drau­ gystės ryšiai. Darbe išryškėja studentų charakteriai, užsigrūdina fiziškai. Jaunuo­ lis, kuris nemoka dirbti fizinio darbo, vengia jo, ieško lengvos duonos — ne mūsų lizdo paukštis. Tokių jau reta mū­ sų Universitete.

1. Pamainos susirinkime iš 2—3 asme­ nų išrenkamas biuras. Jo nariai pareigo­ mis pasiskirsto taip: sekretorius — atsa­ kingas už politinį-masinį darbą, sportinis sektorius, kultmasinis sektorius.

2. Reguliariai pravesti komjaunimo or­ ganizacijos susirinkimus.

3. Siekiant kuo didesnio organizuojamų priemonių efektyvumo, rekomenduojama Darbas ir daina, tvirtėjanti darbe drau­ kiekvienai pamainai visą politmasinį-kulgystė — štai ta stovyklos romantika, ku­ tūrinį darbą organizuoti viena kuria nors rią jaučia studentai, kuriems ir laisva­ konkrečia kryptimi. laikis turiningai praeina: padeda kolūkio 4. Organizuoti paskaitas stovyklauto­ saviveiklininkams organizuoti vakarus, jams ir kolūkiečiams apie LTSR dvidepropaguoja mokslo naujienas, stiprina šimtpenkmečio pasiekimus, o taip pat komunistinę ideologiją, kolūkio sienlaik­ ateistiniais, žemės ūkio ir technikos pa­ raščiuose gerais žodžiais apdainuoja ak­ siekimų, etikos, moralės ir kitais klausi­ tyvius kolūkiečius ir gerus studentus, mais. šmaikščia satyros plunksna brūkšteli 5. Organizuoti diskusijas, politinfortiems, kurie tiesiogiai vengia darbo, iš­ macijas, ypač atsižvelgiant į kolūkiečių sisukinėja ir savanaudžiauja. Akylus stu­ pageidavimus. dentai per rajoninį laikraštį iškėlė ne 6. Vesti agitacinį darbą nekomjaunuovieno kolūkio trūkumus.

Darbo jėgos prašančių kolūkių daug, lių tarpe, padėti jiems pasiruošti, priimti bet kartais ir organizuotumo stinga. Gerai į VLKJS stovyklautojų susirinkime.

7. Leisti stovyklos sienlaikraštį, kovos organizavus darbą, studentų rankos daug lapelius, rašyti stovyklos dienoraštį. ką gali nuveikti.

Pavartykime stovyklų dienoraščius, 8. Skirti ypatingą dėmesį šefuojamų pakalbėkime su pačiais kolūkiečiais, kiek paauglių auklėjimui. įspūdžių, kiek šiltų žodžių ir studentiš­ kam jaunimui, ir kolūkiečiams.

II. RYŠIAI SU KOLŪKIO JAUNIMU Dvisavaitinės išvykos pas kolūkio 1. Kartu su kolūkio komjaunimo orga­ žemdirbius — sektinas pavyzdys visam nizacijos sekretoriumi patvirtinti pamai­ respublikos jaunimui.

Žaliose vasaros auditorijose UNIVERSITETO STUDENTAI DIRBS IR ILSĖSIS Ignalinos rajono: 1. „Apvardų" kolūkyje — ChF -trys pa­ mainos ir MF — viena pam aina.

2. „Kelio į komunizmą" kolūkyje — MF — dvi pamainos, TF — viena pamaina, IFF — viena pamaina.

3. A. Mickevičiaus v. kolūkyje — EF — ke­ turios pamainos.

Kėdainių rajono: 1. „Nevėžio" kolūkyje — FMF — keturios pamainos.

2. „Pašušvio" kolūkyje — FMF — keturios pa­ mainos.

3. „Rytų aušros" kolūkyje — FMF — dvi pa­ mainos EF ir MF — po vieną pamainą.

4. J. Žemaitės v. kolūkyje — TF — viena pa­ maina, IFF — trys pamainos.

Tauragės rajono: 1. „Lenino keliu" kolūkyje — IFF — keturios pamainos.

Organizuojama sporto — sveikatingumo sto­ vykla Žydiškėse (akad. choras, ansamblis, spor­ tininkai) ir darbo stovykla Vilniuje (FMF kor­ puso ir bendrabučio statyba)

STOVYKLŲ NUOSTATAI I. Tikslas ir uždaviniai

1957 m. Žilėnuose pirmą kartą suplėvesavo Universiteto stu­ dentų darbo vasaros stovyklos vėliava. Tai buvo mūsų organi­ zacijos naujų darbo tradicijų pradžia, kuri metai iš metų vys­ tėsi ir stiprėjo. Tauragėje ir Kėdainių, Varėnos ir Šiaulių apylinkėse kilo pabaigtuvių vai­ nikai, skambėjo studentiškos dainos, užsimegzdavo nuoširdi ir dalykiška draugystė su kol­ ūkio kaimo žemdirbiais. Atkak­ liame, sunkiame ir romantiška­ me darbe kilo ne tik nauji pa­ statai, bet ir augo mūsų rmonės, komjaunimo aktyvistai.

Ir ne­ veltui dabar komunistinio dar­ bo stovyklas mes vadiname komjaunimo darbo poezija.

Komunistinio darbo vasaros stovyklos organizuojamos tam, kad Universiteto studentai da­ lį savo laisvalaikio, savo ener­ gijos ir jaunatviško ryžto pa­ skirtų visaliaudinių uždavinių įgyvendinimui, prisidėtų prie

kolūkinės santvarkos stiprinimo, ugdytų meilę darbui, turiningai praleistų vasaros atostogas.

Bet svarbu ne tik darbas. Mū­ sų stovyklų tikslas — nešti į kolūkinį kaimą Partijos žodį, rodyti komunistinio darbo pa­ vyzdį, aktyviai padėti kaimo komjaunimo organizacijoms.

Mūsų komunistinių darbo sto­ vyklų šūkis yra toks: „Mums rūpi viskas, mes atsakingi už viską!*4 Komjaunimo konferencijos nutarimu į vasaros darbo ir po­ ilsio stovyklas vyksta kiekvie­ nas komjaunuolis.

II. Stovyklų organizavimas ir vadovavimas 1. Darbo stovyklas organizuo­ ja VVU komjaunimo komiteto darbo ir poilsio stovyklų štabas kartu su fakultetų komjaunimo organizacijomis.

2. Pamainoms vadovauja kom­ jaunimo komiteto patvirtinti pa; mainų viršininkai. Jie atsakingi už gamybinį-organizacinį sto­ vyklos darbą ir tvarką.

Kiekvienoje pamainoje sudaro­ ma laikina komjaunimo orga­ nizacija. Pamainos susirinkime, rekomenduojant fakulteto biu­ rui, išrenkamas laikinas pamai­ nos sekretorius ir biuras, kuris vadovauja politiniam-masiriiam darbui.

3. Visų stovyklų darbui vado­ vauja prie VVU Komjaunimo komiteto sudarytas darbo ir po­ ilsio stovyklų štabas.

4. Pamainos komjaunimo or­ ganizacija naudojasi teisėm.s, nurodytomis VLKJS įstatuose.

III. Stovyklų darbotvarkė

Pamainos keičiasi kas dvi sa­ vaitės: I pamaina — birželio 27 — liepos 11 d. (FMF išvyksta birželic. 30 d.)

II pamaina — liepos 11d.— liepos 25 d.

III pamaina — liepos 25 d. — rugpjūčio 8 d.

IV pamaina — rugpjūčio 8 d.

— rugpjūčio 22 d.

Pamainos vidaus gyvenimo dienotvarkę pagal vietines są­ lygas tvirtina pamainos kom­ jaunimo susirinkimas.

Dalyvaujant kolūkio komjau­ nimo organizacijos sekretoriui, susirinkime patvirtinamas pa­ mainos darbo planas.

IV.

Stovyklų ataskaitos

1. Baigiantis pamainai, pamai­ nos viršininkas ir komjaunimo biuras parašo smulkią ataskai­ tą apie atliktą darbą. Ataskai­ ta, patvirtinta kolūkio valdybos, pristatoma į fakulteto komjauni­ mo biurą.

2. Kiekviena pamaina veda dienoraštį, kuriame turi pilnai atsispindėti pamainos gamybi­ nis ir politinis — masinis dar­ bas.

V. Stovyklų vertinimas

VVU komjaunimo komitetas skelbia konkursą, kurio tikslas išaiškinti geriausias da»-bo ir poilsio stovyklos pamainas.

nos darbo planą, atsižvelgiant į kolūkio komjaunuolių pasiūlymus.

2. Pravesti komjaunimo susirinkimus kartu su kolūkio jaunimu.

3. Pasidalinti su kolūkio komjaunimo organizacija visuomeninio darbo patyri­ mu,teikti paramą organizaciniais klausi­ mais.

4. Pradėti kolūkio komjaunimo organi­ zacijai paruošti jaunimą stoti į VLKJS eiles.

5. Organizuoti kartu su kolūkio kom­ jaunimo organizacija susitikimus su bu­ vusiais partizanais, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo dalyviais, revoliucionieriais, darbo pirmūnais.

6. Padėti kolūkio komjaunimo organi­ zacijai ateistinės propagandos klausimais.

7. Organizuoti bendras komjaunuoliškas talkas derliaus priežiūrai ir nuėmimui bei kitiems darbams.

8. Padėti kolūkio jaunimui organizuoti Liaudies draugovės, „komjaunimo pro­ žektoriaus" būrius, aktyviai dalyvauti kovoje su tvarkos pažeidėjais, degtinda­ riais.

III. SPORTINIS DARBAS 1. Organizuoti komandas ir pravesti įvairių sparto šakų varžybas su kolūkio jaunimu.

2. Organizuoti reprezentacines studen tų-kolūkiečių rinktines susitikimams su kitų kolūkių ar stovyklų rinktinėmis.

3. Padėti sukurti kolūkio sporto ko­ lektyvą, arganizuoti jaunimo treniruotes, įrengti sportinių žaidimų aikšteles.

IV. KULTMASINIS DARBAS 1. Organizuoti koncertus, sudarant jungtines kolūkiečių-studentų menines brigadas, ruošti bendrus poilsio vakarus.

2. Skatinti kūrybines stovyklautojų jė­ gas, kuriant kolektyvinę dainą, kupletus ir kt. Organizuoti fotovitrinas įvairia stovyklos gyvenimo tematika, propaguoti stavyklą rajoninėje ar respublikinėje spaudoje, per radiją ar televiziją.

RS

S

Jau devintą kartą respublikos kolūkiuose suplazdės Universiteto studentų darbo ir poilsio stovyklų vėliavos.

Savo darbą studentai skiria Lietuvos TSR dvidešimtpenkmečiui.

VVU komjaunimo komitetas skelbia 1965 m. konkursą geriausiai darbo ir poilsio stovyklų pamainai išaiškinti, Konkurso tikslas — sustiprinti darbo stovyklų vaidmenį auklėjant studentiją, skatinti stovyklautojus visuomeniniam darbui, žadinti jų iniciatyvą, naujų darbo formų ieškojimą Bus premijuojamos TRYS GERIAUSIAI DIRBUSIOS PA MAINOS.

KONKURSO „GERIAUSIA KOM UNISTINIO DARBO VASAROS PAMAINA" REIKALAVIMAI Pamaina, dalyvaujanti konkurse vadovaujasi stovyklų nuostatais. Jos pagrindinis uždavinys — gerai organizuo­ ti gamybinį darbą, laiku įvykdyti pamainos užduotį bei sutarties su kolūkiu reikalavimus, pravesti bei plėsti politmasinį-kultūrinį darbą kolūkiečių tarpe tiek kolūkio, tiek rajono mastu.

Pamaina, dalyvaujanti konkurse, aftimai bendrauja su kolūkio komjaunimo organizacija ir visas priemones pra­ veda tik kartu su kaimo jaunimu. Pagalba kolūkio kom­ darbo jaunimo organizacijai — pagrindinė politmasinio kryptis.

Pamainai rekomenduojama organizuoti tokias priemones: 1. Skaityti paskaitas (tiek kolūkio, tiek rajono mastu), į Uni2. Įsteigti konsultacinius punktus stojantiems versitetą.

3. Rengti tematinius vakarus.

4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkiečių susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi aktualūs ideologiniai, komunis­ tinės moralės bei etikos klausimai.

5 Kartu su kolūkio komjaunoliais kovoti prieš neūkiš­ kumą, tinginius ir simuliantus, naminės degtinės gamin­ tojus.

6. Palaikyti ryšius su rajono komjaunimo komitetu, ak­ tyviai dalyvauti rajono masto priemonėse.

7. Šefuoti kolūkio saviveiklininkus, sportininkus, „pro­ žektorinio kus*4, draugovininkus.

8. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius stovykloje Ir kolūkyje.

9. Ruošti stendus apie pamainos gyvenimą.

10. Vystyti komjaunuoliškas tradicijas. Iškilmingai pa žymėti pamainos atidarymą, vėliavos pakėlimą. komjau­ nuoliško stažo penkmetį dešimtmetį, komjaunuolių <J«* mimo dienas ir pan. Kurti kolektyvines pamainų dainas.

11. Organizuoti paskaitų ciklus, skirtus Tarybų Lietuvos pasiekimams per 25-rius metus.

12. Rinkti ateistinę medžiagą, o taip pat medžiagą apie buržuazinių nacionalistų piktadarybes pokario metais.

13. Tinkamai sutvarkyti stovyklos aplinką.

14 Aktyviai įtraukti į pamainos organizuojamas prie­ mones šefuojamuosius paauglius. darbuoše Pamainos atliktas darbas statybose, lauko kolūkio įvertinamas pinigais. Apskaičiavimus tvirtina valdyba.

VVU komjaunimo komiteto Pereinamoji taurė fakulte­ tui, geriausiai organizavusiam komunistinio darbo vasarą, įteikiama, suvedus visų pamainų, kurios dalyvavo konkur­ se, rezultatus. Fakultetui, tris metus iš eilės geriausią organizavuisiam vasaros darbo ir poilsio stovyklas, Per­ einamoji taurė paliekama visam laikui.

I

tJ

programa F

GIMDYTOJAI PRIE TELEVIZORIAUS — Tėvai! Kelkim lermą! Navarsitetas locnus vaikus sumaišė!..

Universitete susikūręs naujas, kovingas kolektyvas su nauja programa pasirodė Aktų salėJe. šį kartą užmojai buvo kur kas didesni. Verta pastebėti, kad programa pasižymėjo aukštu me­ niniu lygiu ir, svarbiausia, „meistriškai" atliekamuose nume­ riuose nematyti kartojimosi, su praėjusia — pirmąja — prog­ rama. Agitmeninės brigados va­ dovė J. STRAVINSKIENĖ su negęstančia ugnele, rinkdama faktus, prasiskverbė ten, kur dau­ gelis draugų net netikėjo. O tai — gerai. Būtų sveikintinas dalykas, jei agitmeninės brigados šūkį „Reikalingas remontas“ pa­ stebėtų visi: ir studentai, ir dės­ tytojai.

Satyra — ginklas. Ir pilnai jis neatliks savo paskirties, jei mes patys nuolaidžiai žiūrėsime į negeroves, praeisime pro šalį nepastebėję, nieko netarę.

Tebus mūsų Didžioji Gryčia be dūmų, te bendrabučiuose ir auditorijose, gatvėje ir kolekty­ ve vyraus sveikas studentiškas rytas.

FRAGMENTAS IŠ „PASAULINIO SIELVARTO" ATSTOVŲ VEIKLOS. POETAS: „Mergaitės sako, — į Jeseniną esąs labai aš pana­ šus!". .

VIENAS IŠ U-to „SUPERVYRŲ — Aha, dinozaure, norėjai šokti tango, o papuolė! j narvą orangutango!!

SUMODERNINAMA FUKSĖ - Merginos, girdėjau ateina iš Holivudo mada — moterims reikės skustis galvas plikai?

FUKSĖ: Vajergau, mano bobutė skaito Mikai dos pranašy lis Salvas plikai bus pasaulio galas.

.

DIALOGAS „SALONE ? Iš kokio tu fako, pritrenki

JI: argi tai svarbu?

JIS: O kas svarbu?

JI: Ogi tai, ar aš jus magnetinu?..

POKALBIS INKOGNITO DAMA: Ar tu ateisi šįvakar į nęs su kita, kaip praeitą sykį?

Ciurlionkės tendrabučlo palėpę?

BARONAS: Ne, tada aš tebu­ BARONAS: Ateisiu... vau matęs tave tik kartą, dabar DAMA: O tu nesumaišysi ma- jau du!..

SKAITYKLOS „AKTYVISTAS — Kam vargintis citatų nusirašinėjimu, jeigu yra patogesnis būdas — išsiplėšt!.

Tą kartą ilgai galvojau

Iš spaudos išėjo 1965 metųS „Pirmoji knyga". Kartu su] kitais keturiais jauniausiais] autoriais ji pristatė skaityto-] įams ir buvusį mūsų Unil versiteto auklėtinį, aktyvui „Tarybinio studento" kores-l pondentą Algimantą Zurbą,! kurio braižas studentams jau) gerai pažįstamas. Pirmieji] A. Zurbos literatūriniai ban-] dymai studentų gyvenimo te-] ma buvo išspausdinti „Tary-\ binio studento" puslapiuose. Į 1964 m. A. Zurba baigei Istorijos ir filologijos fakul-\ tetą ir dabar dirba mokytojui Varėnos raj. Čebatoriiį aš-) tuonmetėje mokykloje. Nauji] žmonės, naujos mintys atėjo] į Algimanto gyvenimą ir kū-\ rybą. Daug uždavinių iškylai jaunam mokytojui.

Juosi sprendžia ir apsakymų rinki- į lėlio „Svetimas pabučiavi-l mas" veikėjai. ?

Spausdiname A. Zurbos] apsakymą „Tą kartą ilgai] galvojau".

_________ j

— Mokytojas vis skaitot ir skaitot. . .

— Reikia.

— Kur jau ten reikia. Šitokius mokslus baigėt, tai jau viską ga­ lima žinot. O vis dar skaitot.

Beveik kasdien šitaip prisiar­ tina prie manęs šeimininkė, kai sėdu ruoštis pamokoms, kai pa­ imu laikraštį į rankas ar kokią knygą užgulu. Tada manęs nuo kėdės niekas nepakels. O šeimi­ ninkei vis keista, iš kur man tiek tos kantrybės — vienoje vietoje ir vis į popierius ar kny­ gas nosį įbedus tūnoti.

Man ji stengiasi netrukdyti, bet vis tiek neiškenčia nepašne­ kinus.

— Ko tau ten? — ne kartą girdžiu prislopintą šeimininko balsą už durų.

Jis tai visai į mano kambarį neužsuka ir pyks­ ta, kai šeimininkė duris varsto.

— Turi savo darbą ir dirbk. . .

— Tai kad mano Jau viskas padaryta. O krautuvė šiandien uždara, neisi. Karvę laidyti dar irgi anksti.. .

Ir, žiūrėk, kai tik šeiminin­ kas kur į šalį — ji tylutėliai įslenka kambarin. Kitą sykį nė neqirdėčiau, — taip atsargiai ji moka duris praverti, — bet vi­ sada aš ją pamatau veidrodyje.

Mano stalas stovi prieš rūbų spintą su didžiuliu veidrodžiu duryse. Kažkodėl man taip daug smagiau, kai matau save. Žiū­ rėk, skaitai, skaitai, užsisvajoji ir imi su savim veidrodyje ginčytis, tarsi su priešais sėdin­ čiu pašnekovu.

Ir štai vos šeimininkė peržen­ gia slenkstį, aš ją jau ir matau.

Lėtai jinai pėdina prie manęs.

Paskui, už kokių trijų žingsnių sustoja. Nedidukė tokia, smulku­ tė, sunėrusi rankas ant krūtinės, stovi ir žiūri ji į mane. Spinta kampe įsisprendus, veidrodis šeimininkei šiek tiek iš šono, todėl ji ir nepastebi, kad aš, jau seniai nuo puslapių akis atitrau­ kęs, seku Ją. Ir ji vis stovi, vis žiuri.

Aš dažnai noriu, kad šitaip ji ilgiau stovėtų. Tada iš jos mažy­ čio ir raukšlėto veido kaip iš knygos gafima daug ką išskai­ tyti. Gal būt, čia dar jaunystės — padienės mergos — metų pėdsakai, gal karų neramumo žymės. O tos gilios raukšlikės, paakiais nubėgančios, matyt, įsibrėžė prieš penkiolika metų, kai nežinia kas iš miesto grįž­ tantį jų vienintelį sūnų kaip žiedą nuskynė pakrūmėje. . .

Gal būt. . . Ir gal todėl dabar taip spindi, į mane žiūrėdamos, jos tamsios akys.

— Ir vis skaitot. . .

Jos balsas švelnus, geras, už­ jaučiantis. Jai atrodo, kad tas skaitymas — tai neišspasakytas, laužantis galvą ir akis gadinan­ tis vargas. Mačiau, kaip ji vie­ ną kartą užsidėjo iš kažkur iš­ trauktus akinius ir, toli nuo sa­ vęs atkišusi vieną mano knygą, bandė suregzti jos pavadinimą. Žiūrėjo žiūrėjo, ir šen, ir ten nuo savęs stumdė knygą, bet lū­ pos taip ir nesujudėjo. Atsiduso ir ilgai stovėjo prie etažerės, mirgančios įvairiaspalviais vir­ šeliais.

Paskui apsisuko, lėtai ištipeno į kiemą ir tik ten kaip žvirblis ėmė straksėti, kibirais barškindama. . .

— Nieko nepadarysi, šeimi­ ninke, reikia. Pabaigos mokslai neturi, — atsisuku į Ją. — Be to, ne vien mokomės. Šiaip vi­ sokius dalykus skaitome. . .

— Taigi vis skaitot, skaitot. ..

Tik galvą varginat... — linguo­ ja ji ir glosto mane užuojautos ir pasigėrėjimo kupinu žvilgs­ niu.

— Visai ne, šeimininke. Kad jūs žinotumėt, kokių įdomių da­ lykų čia prirašyta, — imu sklai­ dyti knygos puslapius, ir man staiga topteli mintis — o jeigu jai paskaityčiau? . .

Nieko nelaukdamas, patrau­ kiau gretimai stovinčią kėdę.

— žinote, sėsikt. Aš ir jums paskaitysiu. ..

Kažkoks žiburėlis švysteli jos

akyse. Tačiau senutė ima trinti ne pagal ją pačią dideles ran­ kas, nukaista, sukaliojasi nejau­ kiai.

— Sėskitės, sėskitės, paskaity­ siu. . .

— Tai kad aš jums tik mai­ šysiu. Nesigaišinkit geriau.

0 manęs.. . darbai laukia.. .

Ji dar bando atsikalbinėti, ta­ čiau atsargiai prisėda ant kėdės kraštelio. Bet dabar sumoju, kad nelabai įdomi bus šeimininkei ką tik skaityta mano knyga. Nieko geresnio nesugalvodamas, pa­ griebiu šeštos klasės vadovėlį ir atsiverčiu. ..

Kambaryje tylu tylu.

Todėl mano balsas liejasi plačiai, ener­ gingai, čia įsibėgėdamas, čia už­ kliūdamas už kablelių, čia priblėsdamas, eilutės gale sutikęs tašką. Net stebiuosi, kad kartais tikrai gerai galima skaityti.

Na, o jinai?

Tekstas gerai pažįstamas, kai kurios eilutės atmintinai žino­ mos. Aš dažnai pakeliu akis nuo puslapio ir, kaip įpratęs, žvilg­ teliu į veidrodį. Šalia manęs, parėmusi galvą kaip linų kuodelį, kiūto šeiminin­ kė. Iš karto ji stebi mane, gėri­ si. Akis primerkus, klauso ir gė­ risi. Paskui jos žvilgsnis ištirps­ ta lange. Nors ir žiūrėk į ją: nu­ švitusi visa. Net galvą pakreipu­ si. Klauso, klauso. . .

Ak, kad taip visi ir visada klausytų!

Jaučiu, kad šį kartą į eilutes įlieju daug daug širdies. Dabar pats savo balse girdžiu naujas gaidas, prieš akis sumirga dar iki šiol nepastebėtos spalvos, vaizdai prasiplečia, nušvinta.

Balsas skamba, skamba.. . Štai artėja pati geriausioji, pati svarbiausioji vieta. Susikau­ piu, širdis ima neramiai belsti.

Staiga mano balsas nutrūksta.

Ne, ne pats. .. Jį nutraukia. Už­ goždama nutrukusį skiemenį, kambaryje sučiauška šeiminin­ kė: — A-ja-jai, tas mano senis tai tikrai nepalaidys...

Jinai tebesėdi, žvilgsniu pani­ rusi į langą.

— Kas ne?.. Kaip?.. — lyg vandeniu perlietas, springstu klausimų nuotrupomis. Šeimininkė brūkšteli ranka per veidą, pasitaisydama iš po skarelės išslydusių plaukų kuokštą, ir išsitiesia.

— Sakau, seniokas nesusido­ ros. Ta mūsų žaloji tai visada dūksta.

Dar išvers kibirą. ..

A-ja-jai! Skubėt reikia.

Jinai atsidūsta, paskui lėtai atsistoja, tarsi tik trumpam pa­ ilsėt butų prisėdus.

— Tai bėgt reikia... Ką ten susitvarkys vyriškas.

Ir išeina.

Durys kambaryje uždaro ma­ ne, atverstą vadovėlį, nebaigtą skaityti eilutę pačioje įdomiau­ sioje vietoje ir tylą.

Tą kartą ilgai sėdėjau ir gal­ vojau.. . Ir pirmą kartą veidro­ dyje pastebėjau, kad mano jau­ no pašnekovo kaktoje jau susi­ meta gan gilios raukšlės.

žodį-žūta*'

BE TUŠČIŲ ŽODŽIŲ IR FRAZIŲ! „Nori būti sveikas — daug nevalgyk. Nori būti gerbia­ mas — daug nekalbėk“ — sako užbekų patarlė. Ir tikrai!

Glausta, trumpasakė, turininga kalba puošia žmogų, o nerū­ pestingas švaistymasis tuščiomis frazėmis, per ilgi Įžangi­ niai išvedžiojimai, visiems suprantamų dalykų aiškinimas, pranešimų, straipsnių, paskaitų „vandenėlis“ atima iš žmo­ gaus brangų turtą — laiką.

O juk yra žmonių, nuostabiai sugebančių daug kalbėti bei rašyti ir nieko nepasakyti. Ne visi jie blogos valios. Nere­ tam kitaip neišeina. Kaip išvengti minties ir žodžio dispro­ porcijos? „Rašykite taip, kad žodžiams būtų ankšta, o min­ tims erdvu", — pataria N. Nekrasovas.

Atsisakykime, pavyzdžiui, pateikiamuosiuose sakiniuose žodžių pertekliaus ir mintis taps netgi aiškesnė: Jis, reiš­ kia , apsileido, taip sakant, dėl didelio, man rodos, susiviliojimo sportu. ( = Jis apsileido, per daug susiviliojęs spor­ tu). Tam tikrą jo susidomėjimą jam kėlė ekonomistės. (=Jis susidomėjo ekonomistėmis.) Tokia mintis prieštarauja virs minėtiems faktams. (=Tokia mintis prieštarauja minėtiems faktams). Iš virš pasakyto seka. . . (=Tai rodo). Kas liečia spintą, tai ji yra Įsigyta apie trejetą metų tam atgal. (=0 spinta yra Įsigyta maždaug prieš trejus metus). Visumoje, iš esmės sekretorius su užduotimi susidorojo. ( = Apskritai, sekretorius užduoti atliko).

V. Leninas ne kartą pasisakė prieš nereikalingus žodžius kalboje, „ilgą ir nepageidautiną dėstymo tąsą“. Pavyzdžiui, apie socialdemokratų partijos programos 12 paragrafą Le­ ninas ironiškai pastebėjo: „O kaip naudinga būtų šiam pa­ ragrafui suliesėti. . . Ar negalima suspausti dešimt žodžių I į du?“ Mūsų pastraipos daugeliu atvejų naudingai gali „sulie-1 sėti“, pašalinus pleonazmus (posakiai, turį vienareikšmių žo-l džių bei išsireiškimų), tautologiją (pleonazmo rūšis, t. y.,1 paraidinis arba bevelk paraidinis to paties dalyko pakar-1 tojimas), perifrazes, (kai užuot pavartojus vieną žodį var-l tojamos ištisos konstrukcijos). Užuot sakius nesutinku, sa-l koma leisiu sau nesutikti; užuot analizavus, pravedama ana I ližė; užuot arus — vykdomas arimas. Tokiu būdu nesudė l tingą mintį galima paskandinti žodžių vandenyse. Pvz.: Jis B gerai dirbo. Jis gerai Įvykdė savo darbą. Jo darbas pasižy 1 mėjo aukšto darbštumo lygio rodikliais ir t. t. Arba: Pasl kiekvieną studentą yra noras gerai mokytis, ( = Kiekvienas! studentas nori gerai mokytis).

Retkarčiais daromi visai nereikalingi kalbos vingiai H Pvz.: Prašau Jus išnagrinėti mano pareiškimą dėl prieini ■ mo manęs į bendrabutį. Užuot tiesiog prašęs priimti į bend-B Labutį, autorius dar prašo išnagrinėti jo pareiškimą.

Dar dažnai perdėm parazitiškai naudojami kai kurie žo® džiai (srityje, atžvilgiu, atveju, klausimu, faktų, vykdyti® užtikrinti ir kt.). Pvz.: Rezultatai mokslo kėlimo srityje ne® džiugina. ( = Mokslo pažangumo rezultatai nedžiugina) ; O pasikartojimai. . . Kiek dėl jų tuščiažodžiaujama. Pvz.® .. .nutarė teikti visokeriopą pagalbą atsiliekantiems ūkiam!® padedant Įveikti atsilikimą. (= Nutarė visokeriopai padėt® įveikti ūkiams atsilikimą). Kokie klausimai bus šiuo klau® simu? ( = Kokių būtų klausimų (minčių), samprotavimų?), i į Vertėtų visada prisiminti Sofoklo įspėjimą: „Nekalbėk® ilgai, nes gyvenimas trumpas“, juoba, kad „daug kalbėti® ir daug pasakvtl — ne tas pats".

1 J. ABARAVIČIUS ■ IV k. lituanistas I į

LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS DĖSTYTOJŲ KOLEKTYVAS gražiais laimėjimais pasitinka Tarybų Lietuvos dvidešimt penkmetį. Posėdžio metu aptarW\ prabėgusių mokslo metų rezultatai. Iš kairės — K. NASTOPKA, J. GIRDZIJAUSKAS, D. SAUKA, J. LEBEDYS, ANT. MIKALAUSKAS, P. ČESNULEVIČIŪTĘ ANT. TRAKYMAS, J. MISEVIČIUS, E. BUKEL1ENE, A. SPRINDIS, J. ZINKUS ir L. LYSEN KAITĖ. / G1RAIC10 nuolra^l

žmonės susikūrė daugiau ar mažiau vienijančią jų nuomo­ nes sistemą — meno teoriją.

Bet šiuo atveju kalba eina apie skaitytojų ratą, kuris kokios nors tobulesnės, negu betarpis, kos, aistringo ginčo sistemos neturi.

Sigito Gedos poezija priklauso tokiai kūrybai, kurioje ne vis­ kas sugromuluota, sukramtyta, bet kurioje daug laisvės skai­ tytojo fantazijai, minčiai, kuri kelia ir ugdo patj skaitytoją.

Jo eilėraščių širdis — mintisidėja. Jai įrodyti, o dažniau­ siai iškėlus palikti, pajungtas visas eilėraščių vaizdinis audi­ nys, labai įdomus ir turinin­ gas. Jame puikiai derinasi ir intelektualinis, ir emocinis eilė­ raščio krūvis.

Sigitas debiutavo „Pėdomis“.

Tai platus ciklinis sumanymas, turįs simbolinę ir turinio, ir kompozicinę formos prasmę.

„Pėdos.

Pėdos ir pėdos — žmonės ir jų dievai sustojo“.

„Esti įvairių eilių, kaip min­ čių ir kaip žmonių“, — taip sa­ koma Aleksandro Lysovo ei­ lėse „Stiebi“, išsp. š. m. „T. stud.“, Nr. 6). Būtų gera, kad Šiai minčiai nebereiktų komen­ tarų. Bet, deja, dar ne toks lai. kas, kad meną, o ir apskritai visą gyvenimą žmonės suprastų vienodai. Vargu, ar toks laikas kada nors ir bus. Pasaulis vie­ nas, bet musų daug. Ir kiek, vienas su savo nuomone, skoniu, išsilavinimu. Kiekvienas su sa­ vo individualybe.

Menininkas pirmiausia aiškina­ si pasaulį sau. Bet slypinti me­ ne sintetinimo, tipizavimo qa. |ia daro jo „gyvenimo išpažin­ ti“ bendrą visiems.

Viskas susiklostytų papras­ čiau, jeiqu šiame pokalbyje — išpažintyje tedalyvautų tik dvi būtvbės: pasaulis ir meninin­ kas — kūrėjas. Tačiau tokia jau meno specifika, kad šioje išpa.

Sintyje dalyvauja ir trečioji bū­ tybė — skaitytojas, klausyto­ jas, žiūrovas. Ir jeigu moksli­ ninko darbo — kūrybos vertin. toju, kaip sako fizikos mokslų daktaras prof.

Kitaigorodskis, qali būti tik vertintojas — pro­ fesionalas, tai menininko kūry­ bos vertintojais esame visi — ■ raštingi ir neraštingi.

I I Menininkas — tai pionierius, lišžvalgąs naujus pasaulius ir įtik po to parodąs juos mums, Iskaitytojams, kritikai.

Nelengva Isuprasti, ką mato kitas žmogus, [ir kuo qilesnis, sudėtingesnis Imenininkas, tuo pačiu ir mes, ■skaitytojai, turime būti labiau ■išsilavinę, pasiruošę.

KonkreItus, analogiškas pavyzdys: di.

■ dėlė dalis devintos klasės mokl­ intų apie A. Puškino „Eugenijų ■Onieginą“, L. Tolstojaus „Karą ir ■taiką“, V. Mykolaičio-Putino „Al■torių šešėly“, J. Lermontovo ■„Mūsų laikų herojų“ teigia — ■,,neįdomu“, „negražu".

Tačiau ■vienuoliktoj arba dar vėliau jie ■tas pačias knygas jau skaito su ■dideliu įdomumu, malonumu.

■ Niekada, manau, menininkas ■r skaitytojas nebus vienodo ly■do. Tačiau reikia siekti, kad ■neno kūrėjų ir meno priėmėjų santykiuose būtų vis mažiau Kilių duobių, nesusipratimų.

Kiekdami išvengti amžinų gin■ CM bei nesusipratimų, meno

Pėdos.

Taip jaunasis poetas tarsi su. sistabdo „Pėdą“, apžiūri ją, ap­ mąsto. Ir Ji daug jam pasako apie žmonijos, jo tautos, jo gi­ minės kilmę, praeitį, apie mūsų kosminį amžių, apie meilę, me­ ną, kovą.

!' POEZIJA IR MES <

ALFR.

GUSČIUS

Poeto neramumas,, aistringu­ mas, jautrumas žmonijos klau­ simams suteikia jo poezijai vi­ dinę įtampą, dramatiškumą, nuoširdumą ir aktualumą:

..Dega laikas manyje.

Spurda žemėj žmonija“.

Arba: ..Gerkit. Melskitės.

Melskitės. Gerkit — I mane kaip į žemę suėję“. „Pėdų“ ciklas nepaiso nei lai­ ko, nei vietos, nei jo paties vi­ duje esančio tematikos bei pro­ blematikos vieningumo. Praeitis, dabartis, ateitis, Europa, Rusija, Lietuva; filosofinis klausimas, kur pradžios pradžia?

Lyrinis peizažas, visuomeninės aktu­ alijos (karai, gyventojų ekspropijavimas, studentiška bui­ tis ir kt.), meno bei kūrybos problemos — visa tai neturi tarp savęs ryškesnio siužetinio ryšio, kokio galėtų reikalauti panašus eilėraščių ciklas, šio ,,tvarkingumo*4 daug kas teisė­ tai pasigenda.

Tokį įvairialypį laiko, vietos, temų atžvilgiu turini, tokį gai­ vų, jaunatvišką lyrinį „aš44 ati­ tinka ir asociatyviniais simbo­ liais, šakotom metaforom, sudė­ tingais palyginimais, paradok­ sais, liaudine — tautosakine, in. tonacija bei struktūra paremta meninė S. Gedos eilėraščių for­ ma. Štai šita forma ir pridarė

daugiausia eilių vertinant poeto kūrybą.

Atsitrenkęs į tariamą Gedos poezijos formos grubumą, šiurkštumą, nežmoniškumą, at­ šoko ne vienas žvilgsnis, taip ir nepažinęs slypinčio po „to­ kia44 forma turinio grožio ir reikšmės.

Suprasti kai kuriuos poeto eilėraščius trukdo ir tai, kad juos reikia nagrinėti viso ciklo kontekste, viso sumanymo sistemoje.

Meninis.poetinis vaizdas Sigito eilėraščiuose kuriamas visai naujomis metafo­ romis, palyginimais, platesnė­ mis, gilesnėmis asociacijomis.

Pvz.: ..Žemyn iš šiaurės krinta traukinukas.

Guliu ant kilometru ir meta­ forų. . . („Dzūkų pėdos“).

Atrodo, poetas tyčia tarp tų plačių, vaizdingų asociacijų pa­ lieka vietos potekstei, kurią privalo suvokti skaitytojas.

Ir aš su malonumu ieškau poetų bei prozaikų kūryboje poteks­ čių, jei įsitikinu, kad autorius neapgaudinėja.

S. Gedos vaizdinis mąstymas toks turtingas, jog kartais jis iš tikrųjų nebesuvaldo jo ant­ plūdžio, ir tada eilėraščio mintis pradingsta formos puošnume.

Bet tokių eilių nedaug. Pvz., dar lig šiol man lieka mįsle 5_as eil., „Po Europos apledėji­ mo“ (iš „Dzūkų“ pėdų).

Mano supratimu, kaip S. Ge­ dos poezijoje po išorinę' forma reikia ieškoti vidinės prasmės, rodo „Dzūkų“ devintoji pėda.

Perkūnijos su lietum, žaibais pradžia perteikta su „fizikiniu“ nuoseklumu bei „žemiškąja tvarka“.

Pradžioje ramus, kon­ kretus Lietuvos gamtovaizdis:

..Senos karvės prie Trakų Stumdo debesis ragu. . .“ Daug ką šokiruoja įvaizdis „senos karvės“.

Kodėl šokiruo­ ja, kitas klausimas, kalbąs apie skaitytojo skonio estetizmą, konservatoriškumą.

Bet man atro­ do, kad šios dvi eilutės puikios, vietoj ir vaizdingos. Iškart ma­ tai pritvinkusio, pajuodusio dangaus skliautą, kai horizontai ir pasaulis susitraukia, susiau­ rėja, dangų, kurį, rodos, ran­ ka pasiektum.

Ir čia nuosta­ biai vietoj taikli detalė:

..Senos

karvės. . . stumdo debesis ragu'.

Sekančiose dviejose „pradeda lyti“:

eilutėse

....... Bet lietaus pirmieji siūlai Žemę prie dangaus prisiuvo“.

Antrame posme parodomi traktoriaus ariami Lietuvos lau­ kai. Trečiame posme — dumian­ tis kiškis „be padarmonų“. Ket­ virtame posme — tankiai besikryžiuojantys žaibai, ir į gam­ tos stichiją pakliuvęs „naba­ gas“ dviratininkas: ..Kalnas, Kalnas. — senas pokštas Apledėjimo epochos.

O ant dviračio gigantas Neatskirt — žmogus ar - gan Iras. Žybt — ir vėl visatą dalo -Gelmių želmės kaip ant delno.

(Nukelta į 8 psl.)

žĮiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiininiiiiinn^

E VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO v. UNI­ VERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS Nr. 413-st.

Vilnius, 1965 m. gegužės mėn. 28 d. Žemiau išvardintiems Universiteto bendrabučių konkurso, skirto Tarybų Lietuvos 25-mečio garbei, geriausių kambarių laimėtojams skirti 1965/66 m. m. be eilės vietas bendrabutyje: I. BENDRABUČIO Nr. 5 36 KAMBARIUI: 1. A. Blinstrubaitė (MF IV k.). 2. A. Jonušaitė (MF IV k.). 3. R. Domarkaitė (MF IV k.). 4. R. Andrulevičiūtė (MF IV k.).

II. BENDRABUČIO Nr. 5 16 KAMBARIUI: 1. E. Piešina (MF IV k.). 2. A. Bareišis (MF III k.).

3. R. Gudaitis (MF IV k.). 4. V. Cekuolls (MF IV k.).

III. BENDRABUČIO Nr. 1 441 KAMBARIUI: 1. D. Klizaitė (IFF I k.). 2. G. Linartaitė (IFF I k.).

3. O. Siaurusevičiūtė (IFF III k.). 4. Z. Žibutytė (IFF = III k.). 5. E. Pelanytė (IFF III k.).

IV. BENDRABUČIO Nr. 3 112 KAMBARIUI: t= 1. V. Pupeikytė (GF IV k.). 2. J. Verikaitė (GF IV k. ). 3. B. Stankevičiūtė (GF IV k.). 4. D. Pocevičiūtė (GF IV k.).

V. BENDRABUČIO Nr. 1 318 KAMBARIUI: l. A. Bertulis (EF I k.). 2. K. Darinskas (EF I k.).

3. Z. Jonaitis (EF I k.). 4. S. Cepė (EF I k.). 5. V. Pachomovas (IFF III k.).

VI. BENDRABUČIO Nr. 3 12 KAMBARIUI: 1. S. Liberis (FMF KPI grupės III k.). 2. S. Povilaitis (FMF III k.). 3. A. Sejonas (FMF IV k.). 4. J. Macionis (FMF II k.). 5. V. Naktinis (FMF III k ).

VII. BENDRABUČIO Nr. 2 32 KAMBARIUI: 1. M. Ragelytė (ChF III k.). 2. D. Vencevičiūtė (ChF I k.). 3. E. Doreikaitė (ChF I k.). 4. L. Cesūnaitė = (ChF IV k.). 5. D. Petrėnaltė (ChF II k.). 6. V. Ja­ g nušauskaitė (ChF IV k.). 7. R. Maželytė (ChF III k.).

VIII BENDRABUČIO Nr. 4 52 KAMBARIUI. E 1. Z. Gobytė (EF II k.). 2. I. Stankevičiūtė (EF II k. ). 3. D. Obušaltė (EF II k.). 4. G. Mikutaltytė (EF II k.). 5. N. Rimdžiūtė (EF II k.). 6. B. Samaitė (EF II k.).

IX. BENDRABUČIO Nr 2 15 KAMBARIUI: l. O. Pociūnaitė (IFF II k.). 2. B. Viržaitytė (IFF II k.). 3. R. Tumasaitė (IFF II k.). 4. E. Veblauskaitė (IFF II k.). 5. V. Bagdonaitė (IFF II k.). 6. O. Leona­ 1 vičiūtė (IFF II k.). g REKTORIUS

I

=iiiunuiuiiiiiiiuiiiuuiuiujiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiii>-

e i d r o d i s (VAIZDELIS) Nuščiurusiais bronziniais rėmais ovalo formos veidrodis, iš­ blukusiomis akimis žvelgė į kambario vidų, iškraipytai atspin­ dėdamas visa, kas vyko jame.

Po veidrodžiu stovėjo suklypusi knygų lentyna. Motina Sla­ piu skuduru retkarčiais pertraukdavo jų papilkėjusias nuga­ ras. 0 kai dulkės vėl susirinkdavo mes, trys mažylės, piešdavome pirščiukais keisčiausius piešinius. . .

Mes buvome beveik vienmetės. Du trys metai — mažas laiko skirtumas. Jį užpildydavo sudaužytų lėkštučių šukės, purpu­ riniai karamelės „avietė“ popieriukai, knygų „marškinėliai“, amžinai išvartytos kėdės.

Nepaliestas liko tik veidrodis. Tarsi registruodamas visas mažųjų padaužų išdaigas, kabojo jis virš knygų lentynos, rū­ pestingai įbedęs į kampą savo nusitrynusią nuųarą.

Niekas nežinojo, kada ir iš kur atsirado mūsų kambaryje šis suploto kiaušinio formos veidrodis. Aišku buvo tik viena: Jis kabojo virš knygų lentynos jau nuo pat musų gimimo die­ nos. o gal ir dar anksčiau. . . Tikriausiai jau tada, kai mama su tėčiu vienu du įžengė į šį kambarį, jie pirmiausia apsidairė, kur galėtų pakabinti tą keistą, godžiai geriantį aplinkos vaizdus daiktą.

Bėgo metai, beveik neatnešdami permainų mūsų mažam kambariūkščiui, neardydami jo nusistovėjusios tvarkos.

Kambariūkštis liko tas pats. Tačiau prie veidrodžio jau nestiviniuodavome visos trys, rodydamos liežuvius ir amžinai nešvarius pirščiukus. Prieidavome po vieną. Vyresnioji jau pra­ dėjo skirti pasimatymus miesto sode. Ir pati jauniausioji kaž­ kam rašinėjo laiškučius. Motinos žvilgsnis tais momentais, kai mes iš eilės stoviniuoa’avome prie veidrodžio, darydavosi švel­ nus ir atidus. Ir sunku būdavo suprasti, į ką ji žiūri, — j mus ar į veidrodį.

Mes suaugome. Kažkaip nepastebimai. Kambariūkštis pasi­ darė visai anKštas, į mamą mes jau visos žiūrėjome iš aukšty­ bių, tėvas, lyg klausdamas kelio, palinko į priekį. Lemiamas žodis jau buvo mūsų pusėje. Į kambarį vieną popietę jzenge nauji baldai. Įžūliai blizgėdami jie, rodos, dar labiau sumen­ kino senąjį veidrodį. Ir mažojo kambarėlio pasaulį baldai at­ spindėjo ne blogiau už jį.

Pagaliau atėjo ir veidrodžio eilė. Ir tada mes susidūrėme su griežtu motinos „Ne!“ Mes jau buvome (pratusios pirmauti.

Ir tas kietas „Ne“ nuskambėjo nelauktai ir keistai.

Veidrodis liko senojoje vietoje. Kaio ir anksčiau motina nušluosto skuduru jo jau beveik nematančias akis. Ji nestovi­ niuoja prie jo, (ir mes jau nestoviniuojame, nes kampe stovi naujas, didelis veidrodis), bet dažnai žiūri į jį, kaip į kažką labai tolimo, niekad negrįšiančio, kaip j kažką labai brangaus.

Niekas neišnyksta be pėdsakų. Artimi žmonės palieka dalelę savęs daiktuose.

Kas žino, ką primena veidrodis mamai? Ji niekada mums to nepasakojo.

Bet aš žinau, kad žmonės gali mylėti daiktus.

A. ŠUOPYTĖ, 'FF H •<- žurnalistė-neakivaizdininkė

M I N I A T I L R O s BUČINYS Krinta snaigės ant veido, ant lūpų, o lūpos vis dega ir dega.

Nevėsta lūpos nuo snaigių šal­ tumo. 0 dega jos ne todėl, kad tu pabučiavai, dega todėl, kad aš tave myliu.

Gera, kad dega pabučiuotos lūpos, gera, kad lūpos byloja, jog ne kiekvienas prisilietimas vadinasi bučiniu.. .

BUITINIS KAMPELIS tik pirmi metai bendrabutyje, o jame jau ir kojinė siuvamoji ma)lna, ir instrumentai batų remontui, ir keletas lygintuvų, ir net foto didintuvas. huo pat riHo čia varstomos durys, o ypač vakarais. Ir kaip gi ne, jei medikų bendrabutyje apie a,i šimtai studentų. Patys lygina, patys siuva, patys ir remontuoja. Nemoki klaus, , Prašyk draugo. O penkto bendrabučio kolektyvas draugiškas. r dpt Antro kurso medikai — pačiame darbo įkarštyje (iš kairės): ALG. UZUOl Ač>, ■ JULYTE. R MEDVEDAITE ir A. VARVUOLIS.

GYVYBĖ ...0 snaigės krinta. Ir me. džiai stovi apšerkšniję“ Ir dre­ ba nuo šalčio sužvarbusi žemė.

Tačiau upelis gurga po ledu, bylodamas apie gyvenimą ir ši­ lumą. ..

LAPAI

Mėgstu pavasarį, kai sprogsta beržai, kai skleidžiasi pirmi ESMĖ nedrąsūs lapai. Žmogus kiekvieną dieną vis Patinka man vasarą tiršta renka ir renka menkutes ir ne- beržų žaluma. O dar labiau man visuomet reikšmingas smulkme­ patinka ruduo, kai beržai gel. nas, o mirdamas staiga pamato, toną gintarą beria. Krinta dideli jog surinko visą savo gyveni­ ir geltoni lapai. . . Lapai ir mą. Gyvenimą šykštų ir didelį, miršta, būdami gražūs. kuris niekuomet visko iš karto neduoda. . .

R. UR'JONAS

Poezija ir mes

KONKURSAS X X X f

X X X ||'£

Mūsų Universiteto Gamtos apsaugos sekciją, studentų ir dėstytojų profsąjunga, Kultūros klubas Tarybų vaidžios atkūrimo Lietuvoje 25-mečiui, skelbia foto konkursą _ parodą, tema: „Gamta ir žmogus". Konkurso-parodos tikslas — atspindėti mūsų gyvosios ir negyvosios gamtos mokslines problemas, grožį, parodyti žmogaus santykį su gamta, propaguoti gamtos apsaugos ir turtinimo idėjas.

Parodoje-konkurse gali dalyvauti visi Universiteto studentai, dėstytojai ir darbuotojai. Pateikiamos nuotraukos (po 2 egzempliorius) turi būti ne mažesnio kaip 18X24

(Atkelta iš 7 psl)

3 j 3 j •; 3 j 3 j

3

cm formato, su pavadinimu bei autoriaus slapyvarde. Pa- j geidautina, kad nuotraukos būtų priklijuotos ant kartono. 3 Kartu su nuotraukomis pristatomas užlipintas vokas su 3 autoriaus slapyvarde, o viduje nurodoma tikroji autoriaus i MOKSLAI. pavardė, fakultetas, specialybė irKiauleikis, t.GAMTOS t. Nuotraukos priima- V., 3 L. Palanga. mos Gamtos fakulteto dekanate iki 1965 m. rugsėjo 30 d. j 1965.

Paroda pradės veikti nuo 1965,,Mintis", m. spalioiliustruoti 15 d 3­ Gausiai informaci Geriausios nuotraukos arbaniai nuotraukų ciklai bus pre4 leidinėliai turistams anglų ir vokiečių kalbomis. mijuojami: 3 MENAS Pirmoji premija — 60 rub.

4 Antroji premija — 50 rub.

Bičiulytė. Astuonios M. K3 Trečioji premija — 40 rub. Čiurlionio kūrinių reprodukcijos Trys paskatinamosios — metinė foto" pre- V., Y su S. „Sovietskoje Nėries eilėraščiais.

ISTORIJA numerata.

J „Vaga", 1965.

Uždavinys, V. Pirčiupio trage­ Nepamirškite, kad geriausios iš jų buskur) spausdinamos A­ Leidinys, sudaro Čiurlio dija. „Tarybiniame 3-iasis, patais, leid.

V., nio paveikslų reprodukcijos ir studente".

X S. Nėries eilėraščiai, pacašv.i „Mintis", 1965.

Tad kviečiame visus fotomėgėjus aktyviai dalyvauti!

Knygoje autorius duoda is­ šių kūrinių motyvais, atskleidžia VVUduomenų Vietos komitetas Kultūros klubas — didžių asmenybių torinių apie Pirčiupi, dviejų dailininko poetės —dr-ja dvasini aprašo barbariškąjį hitlerinin­ X Studentų profkomitetas Gamtosir apsaugos bei kūrybini giminingumą.

Lei­ kų susidorojimą su šiuo kaimu, X pateikia žinių apie Jo gyvento­ dinio pradžioje — A. Venclovos ms. sudegintųjų ir kaimo parti­ zanų. žuvusių kovoje su fašis­ tais sąrašus bei folklorinės vermedžiagos — pirčlupiečlų kavimus -- raudų tekstus.

MEDICINA Laucevičius, L. Širdies ir kraujagyslių ligos. V., „Mintis", 1965.

Brošiūra platiesiems skaityto­ jų sluoksniams.

Steponaitienė, L. Ir Baublys. P. Vaikas auga. V., „Mintis", 1965.

Tėvams skirtame leidinyje ap­ rašytos dažnesnės vaikų ligos ir jų profilaktika, aptarti įvairaus amžiaus vaikų maitinimo,, moks­ leivių higienos bei kiti vaikų auginimo ir auklėjimo klausi­ mai.

9. Auditorijų žiburiai

Kiekvienas posmas „priartina“ perkūniją.

Juose vis nauji, tarp savęs nesusiję objektai: karvės, traktorius, kiškis, dvira­ tininkas. Įtampa auga su kiek­ vienu posmu. Ją dar labiau di­ dina laisvas, kapotas ritmas, vietoj refreno po 1-ojo ir 3ojo posmo einantys dvieiliai ir trumpumo, greičio jspudį sukeliantys jungtukai, jaustu­ kai, akimirkos veiksmažodis, „dvigubas“ daiktavardis (bet, jau, jeigu, o, ot, žybt, kainas — kalnas...)

Eilėraštis sukonstruotas iš posmų, kurie lyg žaibų kreivės švysteli pajuodusiame dangu­ je, tarp savęs nesusi jungda­ mos ir nepriklausyda-nos, ta­ čiau kylančios iš vieno bendro šaltinio — gamtos jėgų žaismo.

Mano supratimu, šis S. Gedos eilėraštis puikiai ir tiksliai imi­ tuoja gamtos gyvenimą, jos jėgų bei reiškinių ryšius. Ir iš gam­ tiškosios — gyvenimiškosios tie­ sos gimė meninė tiesa — poezi­ ja. nėra Sigito poezijos forma ne. lengvai „įkandama“.

Jis n jO mėgsta lyrinio atvirumo, žvilgsniui svetimas matymo sek­ lumas, lėkštumas. Pasaulis jo pasaulėjautoje, kaip sako pats poetas, „plečiasi iš vidaus“.

Ir tikrai pasaulio vaizdo sukirpi­ me, kurį parodė mums S. Ge­ dos poezija, mes atrandame tokių siūlių, iškirpimų, fasonų, kokių dar nežinojome ligi šiol.

Ir vis dėlto, nors Sigito „pė­ dos“ gilios, nuoširdžios, poetas dar tebėra gyvenimo stebėtojas; ieško daiktų ir reiškinių ryšių, stengiasi suvokti vietą, savo Intensyviai kaupia patyrimą, „plečiantis pasauliui“ iš vidaus, visada jaunajam poetui ne lengva „inkrustuoti“ Ji ! Įtaigią, tobulą meninę forraą, pa­ siekti įtaigumo.

Tačiau talentas, kurį, be abe­ jo, turi Sigitas Geda su laiku sutramdys besiveržiantį i jo forpoeziją pasaulį ir pasieks mos tobulumo.

įžanginis straipsnis.

GROŽINE LITERATŪRA Kalkis. Bangos šniokščia.

Romanas. Vertė P. Kežinaitis ir B. Puodžlukaitis. V., „Vaga“, 1965.

Indų rašytojas, 1930 — 19 48 m.

Indijos nacionalinio išslvadavi. mo kovų fone piešia jaunos šei­ mos gyvenimo kelią. Tai pirmas tamilų romanas, apdovanotas Indijos Literatūros akademijos premija.

Merlis, R. Mirtis — mano amatas. Vertė D. Todesas. V., „Vaga“, 1965. Šių dienų prancūzų rašytojoantifašisto, fašistinės mirties stovyklos kalinio, antrojo pasau­ linio karo dalyvio romanas, de­ maskuojantis vokiškojo fašizmo piktadarybes.

SVAROS PENKTADIENIS BENDRABUTYJE. Ateik vakare į penktą bendrabutį — visur tylu, švaru. Jauku ne tik todėl, kad bendrabutyje gyvena medikai, bet pati bendrabučio taryba tam skiria kuo rimčiausią dėmesį.

Kaip tikros šeimininkės M. BARTKUTE (iš kairės), B. M1TUZAITE ir E. ADOMAITYTE kibo į darbą.

Ne veltui bendrabučių švaros konkurse, skirtame Tary­ bų Lietuvos 25-mečio garbei medikai užėmė pirmąją vietų.

J. GIRDVAINIO fotoreportažas

STUDENTŲ DOVANA JUBILIEJUI Fakultetai

Laikančių egz studentų skali

Medicinos Gamtos Istorijos ir filologijos Teisės Chemijos Ekonomikos Fizikos ir matematikos

KALBOS MOKSLAS Kalbotyra. T. 12. V., „Min­ tis“, 1965. 114 p. su iliustr.

Zalyginas, S. Altajaus ta­ (Lietuvos TSR Ministrų Tary­ kai. Romanas. Vertė Z. Gri­ bos Valst. aukšt. ir spec. vid. goraitis. V., „Vaga", 1965. mokslo k-tas. Lietuvos TSR Rusų tarybinio rašytojo ro-. aukšt. m-klų mokslo darbai). mane apie Kalnų Altajaus tyri­ nėtojus, jų gyvenimą bei tarpu­ Atskiri str. rusų, vok. ir ang­ savio santykius, sprendžiamos lų k. aktualios moralinės problemos.

SKRAJOJANTIS MILŽINAS

Penketai birželio 19 dienai

670 366

536 434

798 100 335 491

362 94 179 132

403

230

Šeštadienį Aktų salėje Birželio 19 dieną Universiteto Aktų salėje koncertavo LTSR Aklųjų draugijos Kauno mies­ to kultūros namų saviveiklininkai. Lyriškai at­ liekama mišraus bei moterų choro (vad. J Kai­ rys) liaudies daina, vingrios birbynių kvinteto akordeono melodijos paliko žiūrovams neišdildo­ mą Įspūdį. Bet nekantriausiai laukėme B Grincevičiutės pasirodymo. Mūsų mėgiama daininin­ kė padainavo keletą lietuvių ir brazilų liau­ dies dainų.

O pučiamųjų ins­ trumentų orkest­ ro (vad. A. Ro­ žė) atliekami valsai taip ir kvietė pašokti.

A. KEPALAITĖ (mūsų koresp.)

PO EGZAMINO „Kampeli širdžiai brangus, pasauly tik vienas".

Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugą Mykolą KAR­ ČIAUSKĄ, jo mylimai ma­ mytei mirus.

IV KURSO TEISININKAI

Reiškiame gilią užuojautą Teisės fakulteto IV kurso studentui Mykolui KAR­ ČIAUSKUI, jo brangiai ma­ mytei mirus.

STUDENTŲ PROFKOMITETAS

Suriaumojo galingi turbosraigtiniai varikliai, ir didžiulis plieninis paukštis, didinda­ mas greitį, pakyla į vaiskią erdvę. Sunku ir vatikėti, kad šis naujasis oro milžinas gabe­ na. .. net 20 traktorių. Nors mes jau nebe pirmą kartą esame tarybinio mokslo ir techni­ kos stebuklų liudininkai, bet vis dėlto kiekviena naujovė ir mus apstulbina. O ką ir bekal­ bėti apie užsieniečius. Ir kaip nesididžiuoti mūsų mokslo, mūsų kūrybinių jėgų galia!

Prieš tarybinį ,Antėjų" nublanko visokie „super" ir „heraklesai".

Aviokonstruktoriaus O. Antonovo paskutinis kūrinys — puikus įrodymas, kad mūsų šalis neginčijamai pir­ mauja ne tik raketinės technikos, bet ir aviacijos srityje.

M Liūdesio valandoje giliai užjaučiame IV kurso studen­ tą Mykolą KARČIAUSKĄ, Jo motinai mirus.

TEISĖS FAKULTETO DEKANATAS

MOŠŲ SKAITYTOJŲ L Paskutinis šiais mokslo n „Tarybinio studento" r" išeis liepos 1 dieną.

REDAKC

Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės A. ir R. STANKAITYTĖ.

Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. fonas: 7-79-17.

Rinko ir LKP CK i LV 09464

Gamtininkai ruošiasi konferencijai

Sunkiausia, gal būt, šiame technikos pasaulyje įsivaiz­ duoti biologą.

Pavaikščiokite po biologų katedras ir jūs nerasite tipiš­ ko biologo. Mažytėse knygų lentynėlėse, kurias pamatysi­ te kiekvienoje laboratorijoje sunku bus surasti Bremą, Lamarką, Linėjų. Bet čia gausu paskutinių mokslo darbų, chemijos vadovėlių, žodynų ir net enciklopedijų. Štai Biofizikos, biochemijos ir genetikos katedra. Šioje katedroje viskas jauna: ir patys mokslai, ir dėstytojai, ir aparatai. Iš pirmo žvilgsnio ir suprasti sunku, kam biofizikai, biochemijai reikalingas prie­ dėlis „bio" — tiek daug čia chemijos ir fizikos. O geneti­ kai?

— Mūsų tematika? — pa­ klaus genetikas, valandėlei pasitraukęs nuo savo kolbų.

— Tai visų pirma cheminė mutagenezė,. .. ezė, ... ezė,. .

■Jūs padarote protingą veidą, o po to silpnai šypsotės — supratote. Tik nesakykite ge­ netikui, kad jūs nežinote, ką reiškia žodis „mutagenezė". Jis jums nepatikės. Tai tas pats, kaip klausti fiziko, ką reiškia žodis „fizika“.

Kuo gi užsiima biologai?

Ką dirba kiti gamtininkai: geologai ar geografai? Gal būt, ir čia mūsų laukia nauji terminai, naujos specializaci­ jos, naujos problemos? Perei­ kite per mūsų fakulteto ka­ tedras dabar, SMD konferen­ cijai artėjant, ir jūs įsitikin­ site, kad šiam įvykiui ruošia­ masi kruopščiai ir rimtai, su­ žinosite, kuo gyvena šių die­ nų gamtininkaį.

Mes pas augalų fiziologus ir mikrobiologus. Šios sekcijos nariai tiria įvairius augimo stimuliatorius, jų cheminį po­ veikį mikroorganizmų bei aukštesniųjų augalų derliui.

Prie šios katedros dirba augi­ mo stimuliatorių probleminė laboratorija, kuri sprendžia įvairias liaudies ūkiui iškilu­ sias problemas; iš šios laborūNUO AINOŠIAUS PAS KAIPOSIU

llllililllllil

REMONTO IR APETITO KONFLIKTAS

ir matmechai Fizikai, (1600 dūšių) chemikai rū„zubrina“ vienuose — muose. Paskaitos praside­ da 9 vai. ir baigiasi 23 vai.

Apvali dienelė.

O šiuose korpusuose nėra nei valgyklos, nei pačio paprasčiausio bufeto — čia jau apvali kiaulystė, atsiprašant.

Bendrabutyje Nr. 5 bu­ fetas, ačiū dievui, yra.

Dirba nuo 16 iki 21 valan­ dos. čia pavalgyti norėtų 1200 studentėlių.

Fiziškai norėtų ir fiziškai nevisada gali — vakarais su­ sidaro ilgut ilgutėlė eilė.

Senas priežodis „Eilė kaip prie duonos“ dar kartą šiame bendrabuty|e įgyja tikrąją savo prasmę.

Bendrabutyje Nr. 6 val­ gyklą pažadėlo atidaryti iki rugsėjo 15 dienos. Pa­ žadėjo — patiešijo, netesė­ jo — negriešijo. O kaip ki­ taip?

Sakykim, atvažiavo Ta­ vo mama. Tu ją iš ankšto buvai apšvietęs, kad eitų ten ir ten, atidarytų tas ir tas duris, po to liptų laip­ tais, paėjėtų koridorium, pasisuktų j dešinę, po to šūkteltų dar truputėlį į kairę, susirastų duris su numeriu 537 (arba kurias nors kitas) ir atidarytų, jas.

Mama atvažiavo. Susira­ do bendrabutį. Lipo laip­ tais. £Jo tiesiai, pasuko į kairę, ėjo tiesiai, suko dar kartą į kairę, užmiršo ta­ vo kambario numerį Ir su-

terijos mokslinė mintis ke­ liauja tiesiog į įmones arba laukus.

Botanikos-genetikos sekci­ joje tyrinėjami augalai. Pagiiudinės problemos — che­ minė mutagenezė, paveldimu­ mas, floristiniai ir geobotaniniai tyrimai.

Vėžys! Dešimt milijonų gy­ vybių nusineša jis per metus.

Visame pasaulyje dieną ir naktį dirbama, tiriama, ieško­ ma. Labai daug laukiama iš biochemikų. Štai jau keletas metų, kaip mūsų fakulteto Biochemijos katedroje tiriami priešvėžiniai preparatai. Pa­ grindinis tikslas — padaryti šiuos preparatus efektyves-

IR DARBŠČIOMS RANKOMS REIKALINGA PARAMA. Doc. J. Gruodienė konsultuoja IV kurso studentes prie azoto nustatymo aparatūros.

Nuotr. A. LEVICKO

grįžo atgal.

Vestibiulyje oriai sėdėjo budintis ir, laiksnausdamas, skaitė raštį.

— Tai kurgi tas mano vaikas? — paklausė Tavo mama.

NAUJO IR SENO DERINYS Jeigu nebūtume mokęsi iš prosenelių, nebūtų šian­ dien nei atominių elektrinių, nei kibernetinių mašipagaliau, gazuoto

OJ

□C i

<

l

vandens ir kitokių automa­ tų. Tikrąją pažangą gimdo vien tiktai naujo ir seno derinys. Šios nerašytos tiesos laikosi visi.

Dėdės pastatė naują bendrabutį. Jie baisiai no­ rėjo, kad tas bendrabutis būtų modernus. O be „se­ no“ ir „naujo“ derinio mo­ derniu jis būti negalėjo. Ir sugalvojo dėdės: prie nau­ jo bendrabučio prijungė seną elektros kabelį. O tas kabelis ėmė ir užsidegė.

Gesino jį, kaip kas išmanė.

Ir užgesino. Dabar varg­ šai naktimis nemiega, bi­ jo, kad vėl neužsidegtų.

DEFICITAS

O į© nan. eji į Taurą už durų be jokių abejonių pa­ lieka paskutinę viltį paval­ gyti. Tad kam ir man au­ šinti burną? Valgyklos re­ montas gali tapti remonto (tokio, kuris žmonėms ne­ atneša naudos) etalonu.

Beje, remontuoja ir bufe­ tą. Ką dar remontuoti — pasiūlykit. Remontuos nors ir remontą!

MODERNIZUOJA APLINKĄ

Sako, studentai — kul­ tūringi žmonės. Popierga­ lių ir kitokių šiukšlių Jie bet kur nemėto, o sukiša jas. sakysim, į radiatorių plyšius arba į užsižiopso­ jusių savo draugų kišenes.

Tingesnieji gi — „ramiau­ siai paskaitų atliekas pa­ lieka auditorijų suoluose.

Netikite? . . Tuomet, va­ dinasi, jūs dar nesilankėte naujuose Fizikos bei Matematikos-mechanikos fakul­ tetų rūmuose, kurių pro­ jektuotojai nutarė. kad šiukšlių dėžės yra nelemta buržuazinė atgyvena, ne­ išpasakytai biaurojanti vestibiulio ir koridorių in­ terjerą.

Studentai, matyt, to ne­ supranta. todėl ir kalba, kad šiukšlių dėžė paskuti-

niu metu tapusi pagrindi­ ne deficitine preke. įžvalgesnieji gi pridu­ ria: ..Remdamiesi šiuo priešakiniu kultūrinimo metodu, mes pasieksime neišpasakyto progreso, nes tokiu ir tiktai tokiu būdu žmonės bus atpratinti nuo šiukšlinimo“. Įdomu, kurių pusėje vra objektyvioji tiesa?. .

PRISIGĖRIAU KAIP GAIDYS Pradžioje galvojau kurti romaną, paskui šelmiškai juokiausi pats iš savęs. O vėliau — išmokau studi­ juoti ir studentauti.

Bai­ giasi stipendija — gaunu honorarą. Tik va, Jokios malonės nereiškiu „Tary­ biniam studentui“. Ir kam — negi už dyką rašysi?!

Kai labai prašo, moku pa­ žadėti: „Gerai, aš galiu ir tikrai parašysiu“. Ir Jau du kartus taip. Bet šį kar­ tą sumeluot ir pasiteisini neišdegė. Visko būna. Mat, pusę antros naktį nukliunkinau į užduoties vietą rašyti reportažo iš kom­ jaunuoliškų vestuvių. Vos laikydamasis ant kojų, pa­ kėliau audrą, sudaužiau tris stikliukus (girdėjau, reikės užmokėti) ir net po stalu, sako, buvau palin-

niais, mažiau kenksmingais organizmui.

Zoologai — neramūs žmo­ nės. Jie išvažinėję visą Lietu­ vą, ištyrinėję gūdžiausius jo­ sios kampelius. Čia, katedro­ je, galėsite gauti informaciją apie visus Lietuvos miškus, ežerus, jų geografiją ir biolomūsų giją. Tyrinėjama ir krašto fauna. Ypač svarbius tyrimus atlieka ichtiologai, darbas hidrobiologai. Jų tampriai susijęs su Gamtos apsaugos komitetu, iš čia jie gauna kai kurias darbo temas grynai praktinio pobūdžio.

Greitu laiku knygynuose pasirodys „LTSR gamtinių sąlygų ir gamybinių jėgų at-

dęs. O pats neprisimenu, kaip beatrodžiau ir kas mane išvedė. . . O rytojaus dieną į redakciją nuėjęs porinau, kad ruošiausi fo­ netikos užsiėmimams. Ba­ la žino, kodėl aš taip mo­ ku save demonstruoti? Gal todėl, kad esu II kurso (!) htuanistas Gediminas GRIŠKEVIČIUS.

— Koks? — burbtelėjo budintis.

— Gi toks ir toks.

— A! . . Toks ir toks.

Gyvena čia kažkur. Tiks­ liai nežinau.

— O pagal numerius, vaike, atsekti negalėtum?

— Ko? — Gi mano sūnaus, — Tai kad jis nenumeruotas.

— Kas? — išsižiojo Tavo mama.

— Gi tas ir tas. ___ — Aš ne apie jį, aš apie kambarį kalbu.

— A-a-a. Tas tai nume­ ruotas. Bet kas iš to? . . Aš gi, mamyt, gyventojų są­ rašo neturiu. Ir kiti bend­ rabučiai neturi, — ėmė teisintis budintis.

— Neturi? — net pykte­ lėjo Tavo mama.

— Ne. . .

— Tai kam tu čia reikalingas tada? Aklas ir tas kelią parodo. Eisiu, kaip nors pati susirasiu.

Ir nuėjo. Štai kokia liūdna istori___ ja gali įvykti (o gal jau įvyko), jeigu ir ateityje bendrabučiuose nebus su­ tvarkyti GYVENTOJŲ SĄ­ RAŠAI.

VIS TIE LAŠINIAI Išsiruošiau anądien į Vilnių anūko aplankyti.

Universitete studijuoja, ne bet kur. Rašė anūkėlis, kad gyvena naujam bend­ rabuty su visais patogu­ mais ir kad nuo rugsėjo pradžios ten žada būti val­ gykla.

Išlipu stoty (o ūžimas, o triukšmas!) ir laukiu, kad pasitiktų, — krepšis sun­ kus, lašinių vaikui vežu, žiūriu, prieina prie manęs vaikinukas, ale jau toks liesas, nu — tiesiog kaip smertis, ir sako: — Sveika, močiute!

O, dievulėliau, gi mano anūkėlio balsas!

Gerai, kad prakalbino, nebūčiau atpažinusi. Paėmė mano krepšį, akys tik sublizgo kaip katino.

— Tai kaip čia, — sa­ kau, — anūkėli, atrodo, ir bendrabučiu aprūpintas, ir pinigų netrūksta...

— Ai, močiut, valgau vienąkart per dieną, — atsidūsta anūkas ir ima porinti: — Valgykla mūsų bendrabutyje taip ir liko pažadais, nors Jau rugsė­ jo pabaiga. Vienintelis bu-

lasas". Jūs Ten pamatysite ž mėlapius, kuriuos sudarinėjo ir braižė mūsų fakulteto studentai-geografai. Be šių darbų, geografai konferencijoje pa­ & Klausiate, kodėl taip teiks daug naujo iš mūsų res­ tvirta studentiška draugys­ publikos meteorologinių duo­ tė? Ogi per penkerius menų, iš dirvotvros. mokslo metus kiekvienas Daug praktinių temų, susi­ studentas suvalgo daugiau jusių su mūsų krašto žemės 1 kaip du pūdus druskos. turtais, su miestų statyba, Skaičiuokime toliau. Per tą sprendžia geologai. Konferen­ patį laiką jis suvalgo 12— cijai jie pateiks keletą svar­ 13 pūdų cukraus, apie 60 bių darbų Baltijos jūros grun­ pūdų duonos, išgeria cis­ to tyrimo klausimu; jie palias terną — 3.000 litrų — ir tokią labai svarbią proble­ vandens. mą, kaip naftos buvimas Pa­ * Tik per vienerius baltijo respublikose. mokslo metus, pertraukų — Dabartiniu metu labai metu, bėginėdamas iš audi­ aktuali problema yra infor­ torijos į auditoriją, stu­ macijos kodavimas ir jos per­ dentas vidutiniškai sukaria davimas neurone, — į musų 1800 km. Tai kelias iš klausimą atsako biofizikai, šia Maskvos j Rygą ir atgal. kryptimi ir dirba mūsų. stu­ „Bezubrindamas" stu­ dentai. Ir dirba, reikia pasa­ dentas vidutiniškai 500 kyti, daug. Konferencijos me­ kartų aplanko kino teat­ tu biofizikos sekcijoje bus rus, kur peržiūri daugiau perskaityta 16 pranešimų. kaip 1400 km kino juos­ Baigėsi darbo diena. Ištuštė­ tos. Kinui studentas „pa­ jo auditorijos, tik kartais tylą aukoja" tiek pat pinigų, sudrumsčia skubūs žingsniai, kaip ir kefyrui, kurio iš­ šmekšteli chalatas, atsidaro ir geria apie 1300 butelių. vėl užsidaro laboratorijų du­ re Jeigu studentas sudė­ rys. Nepasiduokite pirmam įs­ tų per penkerius metus pūdžiui: fakultetas nemiega. nuskustą barzdą, ji būtų Užeikite, į bet kurią laborato­ apie... 3 metrų Ilgio. Silp­ riją ir beveik visada jūs čia noji lytis užaugintų 36 cm rasite palinkusius prie mikro­ ilgio nagus. skopų arba matavimo prietai­ & Per penkerius metus sų studentus. Dieną ir naktį studentas vidutiniškai su­ sukasi kratytuvai su mikroor­ rūko 36,5 tūkst. cigarečių. ganizmų kultūromis, be per­ Tuo būdu į jo organizmą traukos tarpusavy šnabždasi patenka 180 gr. nikotino.

Priminsime, 0,08—0,16 gr. automatai, klusniai atlikdami nikotino per kartą žmogui žmogaus jiems pavestą darbą. mirtina dozė.

I E. LEKEVICIUS BCDBCDBCDBCDBCZDBGDBCDBCDBCDBCDBCDiCDBCDBC

j

MOKYKIS PRAMOGINIŲ ŠOKIŲ Universiteto Kultūros klu­ bas organizuoja pramoginių šokių kursus. Mokymosi lai­ kas 2 mėnesiai. Norintieji gražiai ir taisyklingai šokti i galės išmokti sekančius šokius: 1. Lėtas valsas 2. Kvikstepas (greitas fokstrotas J 3. Tango 4. Vienos valsas 5. Rumba

6. Samba 7. Cia-čia-čla 8. Hali-gali 9. Saikas Šokių kursų pradžia -nuo š. m. spalio 1 d. Užsiėmimai vyks sekmadieniais 16 vai. Už kursus imamas mokestis.

Užsirašyti galima VVU Kul­ tūros klube (CR 35 k.) daibo valandomis. Smulkesnė infor­ macija ten pat arba tel, 2-2129.

ĮSIGYKITE ABONEMENTUS VVU Kultūros klubas pra­ neša, kad gauti abonementai į simfoninės muzikos vakarus.

Abonemento kaina 1 rub: Pirmo koncerto pradžia š. m. spalio mėn. 6 d. 19,30 vai.

Valstybinėje filharmonijoje.

Abonementus galima įsigyti VVU Kultūros klube darbo valandomis (C. R. II a. 35 k.)

Informacija telef. 2-21-29.

KVIEČIA ORIENTACININKAI Jei norite būti greiti, nie­ kurie — šalyje. kad neprarasti nuovokos, ug­ Kviečiame ir pirmakursius! dyti pastabumą ir • atmintį, Treniruotės: ateikite treniruotis į orientacinio sporto sekciją.

Trečiadieniais 18 vai.

Mūsų Universiteto orientaPenktadieniais 18 vai. cininkai vieni pajėgiausių Sekmadieniais 10 vai. mieste, respublikoje, o kai Rinktis sporto katedroje.

PLATINTOJŲ ŽINIAI! KORESPONDENTE, Primename, kad naujas Kiekvieną KETVIRTADIENI „TARYBINIO STUDENTO“ nu­ 18 valandą redakcijoje vyks meris platinamas TIK TRE­ ta susirinkimas. ČIADIENIAIS nuo 8 iki 9 ir Kviečiame Ir tuos, kurie nuo 15,30 iki 18 valandos. nori ar žada rašyti, fotogra Laikraštį išduoda redakci­ fuotl ar būti dailininku. jos buhalteris K. Balčiūnas.

Korespondentai iki spalio 1 dienos pristato i redakcija KORESPONDENTU KNYGUTES pratęsimui.

Reiškiame gilią užuojau­ Ateidamas Į susirinkimą, tu­ tą IV kurso anglistui Bro­ rėk su savimi knygutę Ir niui PAPRECKUI, mirus jo daug minčių, pasiūlymų. mylimam Tėveliui.

REDKOLEGIJA IFF KULTŪROS KLUBAS

= 'etas Čiurlionio bendrabu­ tyje nesugeba greitai ap­ tarnauti tokios studentų armijos, o miesto vafgykų eilėse turi laiko stovėti kas jau kas, tik ne fizikas.

— Vaje, vaje! — varg­ šas mano vaikeli.

Gerai kad atvežiau lašinių, — pagalvojau sau. — Ot, jei aš būčiau Universiteto val­ džia. ..

TETA AGOTA

ALDONA BADOSKAITE, jeigu šie užuojautos žo­ džiai gali palengvinti Ta­ vo skausmą, mirus myli­ mai Mamytei, priimk juos nuo mūsų.

GF I KURSO BIOLOGAI

Reiškiame gilią Užuojautą I kurso biologei Al­ donai Badoškaitei, jos brangiai Mamytei mirus GF komjaunimo bTuraš

Redaktorius J. GIRDVAINIS Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3,

Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2000 egz.

LV 12962

Uis. Nr. 5513