Jei tu ruošiesi seminarui
Visų šalių proletarai, vienykitės!
veikalus ir straipsnius. Ka binete rasite ir naujausią pe riodinę spaudą — laikraščius ir žurnalus. Periodinės spau dos straipsnių teminis kata logas nuolat papildomas naujomis kortelėmis, padeda studentui greitai surasti nau jausius duomenis iš visuome ninių mokslų vystymosi, eko nominio ir politinio gyveni mo sričių. Todėl, ruošdamiesi eiliniam seminarui, nepamirš kite mūsų kabineto skaityk los. VILHIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS J. KRENEVICIENĖ Marksizmo-leninizmo 1966 m. spalio mėn. 5 d. kabineto vedėja Nr. 28 (575) Kaina 2 kap. Eina nuo 1950 m.
Redakcija gauna laiškų, ku riuose studentai prašo papa sakoti apie Marksizmo-leni nizmo kabineto skaityklą, jos katalogus ir esančią literatū-
O
c?
rapatenkiname jų prašymą.
O
d
TUbENTAS
Studento pasisakymas se minare — pirmas jo sava rankiško darbo rezultatas Universitete. Jau nuo pirmojo semestro studentai ruošiasi politinės TSKP istorijos, ekonomijos ir kt. seminarams. Visuomeninių disciplinų dėstytojai klausytojams nurodo seminarinius planus, kurie iš anksto paruošiami ir paliekami Marksizmo-leniniz mo kabinete. Specialioje lentynėlėje yra TSKP istori jos, politinės ekonomijos, mokslinio komunizmo, dia lektinio ir istorinio mate rializmo seminarų planai, vaizdinių priemonių ir nau jai gautos literatūros sąra šai. Studentai naudojasi šio mis pagalbinėmis informaci nėmis ir bibliografinėmis .priemonėmis. Mūsų kabineto skaitykla tari visą semina rams pasiruošti reikalingą \literatūrą. Marksizmo-leniniz mo klasikų veikalai, vadovė liai, knygos ir brošiūros, Lausi periodika — visa tai ira specializuotoje skaitykye prie Marksizmo-leninizJo kabineto centriniuose Jniversiteto rūmuose. Kabineto laborantai kieklienu metu (nuo 9 iki 22 'ai.) pasiruošę studentui nu odyti, kur surasti reikiamą iteratūrą seminaro, kursinio ir diplominio darbo tema, >adėti atrinkti svarbesnius
TREČIADIENIS
Ketvirtadienį į Universiteto Aktų salę rinkosi fizikai ap svarstyti savo fakulteto kom jaunimo organizacijos nu veiktą darbą, ateities planus. — Mūsų 400 komjaunuoliųfizikų būrys gali nuveikti didelius darbus, tik trūksta komjaunuoliškos ugnelės, ak tyvumo, — kalbėjo komjauni mo biuro sekretorius A. Zaborskis. — Trūksta komjau nuoliškos drausmės ne tik komjaunuolių, bet ir aktyvis tų tarpe. — Fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi išrinkta II k. komjaunuolė D. Railaitė nepajėgė vadovauti biurui. Suskilus Fizikos ir matemati kos fakultetui, aktyvas su silpnėjo, todėl pirminėse kom jaunimo organizacijose darbo kontrolė buvo silpna. Nebuvo ryšio tarp biuro ir grupių, partinės organizacijos, deka nato. Dabar turime geras dar bo ir poilsio sąlygas naujuose
rūmuose. Jei naujas biuras sugebės įžiebti komjaunuolių širdyse ugnelę, sustiprins drausmę, fakulteto komjau nuoliai nebeliks paskutinėje vietoje. To ir linkiu naujajam biurui, — baigdamas pasakė sekretorius. Diskusijose kalbėjęs fakul
kevičius kalbėjo apie draus mės laužytojus, kurie žlugdo komjaunimo veiklą ne tiktai Fizikos fak., bet ir visame Universitete. Nesaugomi komjaunimo bi lietai. Jį pametė netgi kom jaunimo biuro narė, buvusi sekretorė D. Railaitė. Kom
ZJBOlCDBCDICDBCDBCDICDBaDiCDBCDBCDBOBCDI
DRAUSMĖ-DARBO PAGRINDAS Z3BCDlCD«CDHCDlCZ)HCDBCDBQiaBCDBCZ)BCDHCDI
teto komjaunimo biuro narys R. Asauskas išnagrinėjo or ganizacinio sektoriaus veiklą, pabrėždamas, jog pagrindine nesėkmių priežastimi buvo komjaunuoliškos drausmės trūkumas, silpnas pareigos jausmas. Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait
jaunimo bilietas — šventeny bė, o jį kai kas palieka pas budinčius bendrabutyje. To kius reikia be pasigailėjimo šalinti iš komjaunimo. Kalbėję A. Pučinskas, V. Mačiulis pabrėžė, kad visa komjaunimo veikla prasideda pirminėje komjaunimo orga nizacijoje, gi per ataskaitinį
Tt
I
I i" I I
l
PIRMAKURSIO NUOMONĖ APIE KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS VEIKLĄ — 2 psl. VIENO FAKULTETO STUDENTŲ POLINKIAI — 2 psl.
„MŪSŲ DIENOS" — 2 psl.
laikotarpį biuras mažai dėme sio skyrė aktyvo mokymui, NAUJOJI darbo planų vykdymo kontro UNIVERSITETO lei, todėl darbas grupėse vy ko nekryptingai, saviveiklišPAMAINA kai ir dažnai jis apsiribodavo — 3 psl. keliais blogai paruoštais ir ne įdomiais susirinkimais. FOTOREPORTAŽO Fizikos fakulteto partinės „ROŽIŲ KRAŠTE" organizacijos sekretorius drg. B. Sugurovas, VVU komjau TĘSINYS nimo komiteto narė S. Janu— 3 psl. taitė pritarė nuomonei, kad drausmė komjaunuolių tarpe, KODĖL REIKIA aktyvių grupių darbas — sėk mingo visos komjaunimo or SPORTUOTI? ganizacijos darbo pagrindas. — 4 psl. Po diskusijų buvo išrinktas naujas Fizikos fak. komjauni mo biuras bei delegatai į XIV MATMECHAI RUOŠIASI VVU komjaunimo konferenci SMD KONFERENCIJAI ją. — 4 psl. Įvykusiame pirmajame nauVAKAR jojo komjaunimo biuro posė A. BIMBA SKAITĖ dyje sekretoriumi išrinktas TRECIĄ PASKAITĄ IV kurso studentas A. Zaborskis. — 4 psl.
STUDENTŲ MIESTELIS VILNIUJE Senajam Vilniaus universiįtui ir Kauno Politechnikos istituto Vilniaus filialui nkšta. Juose mokosi dauiau kaip 14 tukst. studentų, teityje jų skaičius prašoks 1 tūkst. Todėl iškilo reikalas styti studentų miestelį. Vilniaus architektams piriausia rūpėjo parinkti staty ti tokią vietą, kuri būtų paqiai pasiekiama. Išnagrinės visas aplinkybes, teko at sakyti Lygalaukių, Kalvari—Santariškių, Viršuliškių ir ■lėto kitų teritorijų ir pirenybę atiduoti Antakalnio sūrinei daliai. Ji pasižymi iromis gamtinėmis ir inžirinėmis-qeologinėmis sąly>mis. Studentų miestelis tus patogius ryšius su visais lesto rajonais. Artimiausiu stu numatoma įrengti per itakalnio rajoną Neries antinėje naują transporto įgistralę. Sekančiame penkityje už Antakalnio planuo ja statyti naują tiltą per rį ir šiaurinę transporto ąistralę, kuri sujungs busuosius Viršuliškių gyvemuosius rajonus, Dzeržins> rajoną, centrinę miesto Ii bei kitus rajonus su stu mtų miesteliu, Valakampių Nemenčinės — Pabradės Isio zonomis. Si transporto ;erija aptarnaus daugiau 'P 60 proc. studentų miesio klausvtojų, dėstytojų ir nautojų. Miestelio teritorija užims ha plotą. Pietuose ji ri•ls su žirgo gatvele ir ko•yviniais sodais, vakaruo— Nemenčinės plentu, urėje — nedideliu slėniu, luo perspektyviniame planumatyta tiesti autokelią 'auiąfą Vilnią. Pietuose lentų miestelį sieks Sapie2S miškai, šiaurėje — Vaimpių poilsio zonos miško ■yvas. paėjusiais metais Miestų yoos projektavimo instituX1 niaus skyrius paruošė ;'M. išplanavimo projektą oriai — architektai R. DiPaūnoravičius ir J. .-lioms). Juo remiantis, t,,ornos. projektinės užnit. pirrf,1'4IM mokomųjų ūsų —. Universiteto Eko,\os. fakulteto (archit. R. n ’ T KPI Vilniaus filialo mojo-laboratorinio kor“atybaL1’1*’ J- Jur<’elionis>
^entų miestelio teritori“^mstyta į 3 zonas: mo, ltūrmę-sportinę ir ą’ Mokomajai zoiaukLrtt,teritoriJa, turinti nai£e'dinių- čia laisviau q‘ urna išdėstyti pastatus.
Vakarinėje mokomosios zonos dalyje įsikurs Universitetas, rytinėje — KPI filialas. Susi darys kompaktiškas miestelio centras. Kulturinė-sportinė zona numatyta šiaurinėje da lyje — jauname pušynėlyje. Čia bus kultūriniai-buitiniai pastatai, sporto įrengimai, poilsio parkas. Gyvenamojoje zonoje viena bendrabučių grupė projektuojama šiauri nėje dalyje prie pagrindinio įvažiavimo, kita — į rytus nuo mokomosios zonos.
■;<
Kiekviename mokomosios zonos komplekse bus trys pa talpų grupės. Pirmojoje — mažosios auditorijos, smul kios laboratorijos, katedros su įvairios paskirties kabine tais, braižyklos ir t. t, Ant rojoje — didžiosios srovinės auditorijos, aptarnaujančios kelis fakultetus. Jos bus jun giamojoje dalyje tarp fakul tetų. Šalia jų numatyta įreng ti specialias patalpas studen tų poilsiui pertraukų metu, vestibiulius, aktų sales, bib
«
SS®
> i
*
liotekas ir kt. Trečiąją grupę sudarys vienaaukščiai labo ratoriniai korpusai. Didžiosios auditorijos įsi kurs fakultetinių korpusų tri juose žemutiniuose aukštuo se. Viršutiniuose aukštuose bus Įvairios smulkesnės labo ratorijos, fakultetų administ racinės patalpos,. kabinetai, katedros ir t. t. Tekiu būdu pagrindinė studentų masė užsiiminės žemutiniuose aukš tuose. Ryšys tarp aukštų bus palaikomas liftais.
Universiteto mokomojo komplekso vieną pastatų gru pę sudarys Ekonomikos, Matematikos-mechanikos, Fizi kos ir Chemijos fakultetai, kitą — Gamtos, Medicinos, Istorijos-filologijos ir Teisės fakultetai. Abi fakuletų gru pes Jungs centriniai rūmai. Juose bus rektoratas, aktų salės, biblioteka. Centrinių rūmų patalpos susigrupuos apie nedidelius pereinamus kiemukus. kurie primins jau kią senojo Vilniaus universi
S?'
•
1 — VILNIAUS VALSTYBINIS UNIVERSITETAS; 2 — MOKSLINIŲ PROBLEMINIŲ LABORATORIJŲ CENTRAS; 3 _ KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO FILIALAS; 4 — KULTŪRINIS-SPORTINIS CENTRAS; 5 — GYVENAMOJI ZONA; 6 — ŪKINIS SEKTORIUS. J- POLIO nuotrauka
teto rūmų aplinką. . Vakarinėje miestelio dalyje, netoli dabartinio Antakalnio troleibusų žiedo, numatytas atskiras Universiteto proble minių laboratorijų centras. Abiejų aukštųjų mokyklų mokomuosius korpusus jungs bendra centrinė aikštė — fo rumas. Su juo ribosis šių mo kyklų centriniai rūmai. Prieš forumą, kitoje cent rinės miestelio gatvės pusėje, išaugs kultūrinis-sportinis centras. Čia bus pastatytas 400 vietų studentų klubas-kinoteatras, 500 vietų kavinėvalgykla. maisto produktų ir pramoninių prekių parduotu vės, buitinio aptarnavimo kompleksinė atelje, ryšių sky rius, poliklinika, vaistinė, di džioji sporto salė su 3000 vietų tribūnomis, sporto salių kompleksas su maniežu, už daru plaukymo baseinu, sta dionas su 8000 vietų tribūno mis, įvairios paskirties sporto aikštelių kompleksas ir t. t. Panaudojant esamus želdi nius, numatyta įrengti ir stu dentų poilsio parką. Gyvenamojoje zonoje nu matyta pastatyti penkis 14 aukštų bendrabučius po 1200 vietų. Juose gyvens apie 60 proc. dieninio skyriaus stu dentų. Pirmame bendrabučių aukšte bus bendros aptarna vimo patalpos: bufetai, salės susirinkimams.. kambariai mokymuisi ir pan. Kiekvienoje iš dviejų bend rabučių grupių numatytas pirminis aptarnavimo centras — valgykla, maisto produktų parduotuvė, baltinių surinki mo punktas ir t. t. Rytinėje miestelio dalyje įsikurs garažai, sandėliai, dirbtuvės, gaisrininkų depo ir kitos ūkinės patalpos. Sa lia numatyta įrengti Univer siteto vivariumą, vegetatyvi nius namelius su oranžerijo mis. Autobusai ir troleibusai at važiuos į patį studentų mies telį. Jo teritorijoje numatyta aikščių, alėjų ir bulvarų sis tema. Pėsčiųjų trasos čia izo liuotos nuo autokelių. Mieste lyje bus įrengti dideli par kingai automobiliams, ku riuose vienu metu galės sto vėt' iki 2000 mašinų. Vilniaus studentų miestelis — vertingas architektūrinis kompleksas, jame bus suda rytos palankios sąlygos mo; komajam ir moksliniam dar bui, gyvenimui ir poilsiui.
Inž.-archit. V. BALČIŪNAS MSPI Vilniaus skyriaus viršininkais
2 psl.
1966 m. spalio mėn. 5
'*/*/*/*^*/*/*'*/**/**/*'*/*^*^*/*/**/*/*^*^*^**< TARYBINIS STUDENTAS
ji
PASYVĄ GIMDO.
KOMJAUNIMAS
„komjaunimo jprožektorlų" pusė buvusių komjaunimo nariai, ir kovingi ateistai. Ir aktyvistų! Kur garantija, kad draugovininkai... Anketose jie visam laikui neliks „bukartais skaitome gan retus, vusiais"? Susimąstyti verčia vos ne egzotiškusi visuomeni- ir kitas faktas: dabartiniai nius įpareigojimus: radijo gruporgai, proforgai, seniūnai laidų redaktorius, susirašinė- į klausimą: „Jūsų pageidavi jimo kampelio pirmininkas, mai fakulteto vadovybei ir klubo „Olimpija" vadovas... komjaunimo biurui? " atsakė Atrodo, vien pirmas kursas tylėjimu. O juk tai žmonės, patyrusiais kadrais galėtų ap turintys plačias galimybes rūpinti visas visuomenines iniciatyvai reikšti, studentifakulteto organizacijas. Epi jos masių vadovai! tetas — „patyrusiais" ne atsi Paskutinių lentelės grafų tiktinis. Juk beveik pusė mū skafčiaf būtų dar liūdnesni, sų pirmakursių, — buvę kom jeigu mes skaičiuotume tik jaunimo komitetų nariai, gru- žmones, dirbančius atsakingą porgai. Optimistiški skaičiai! visuomeninį darbą, turinčius Bet neskubėkime daryti iš rimtus įpareigojimus. Juk vadų. Pažvelkime Į dvi pasku grupės fizorgas (seniūnas fizi tiniąsias lentelės grafas. Nors nio lavinimo užsiėmimuose) ar iki apklausimo momento pra grupės seniūno pavaduoto ėjo bevelk mėnuo, tačiau jas — tikrai „besvoris" krū apie TRYS KETVIRTADALIAI vis. fakulteto pirmakursių dar ne Taigi, vieną pasyvumo turi visuomeninių Įpareigoji priežastį mes išalškinom. Kalmų. Aktyvo parinkimas gru tininkai — mes patys, kad pėse taip pat gan atsitikti nuo pat pirmo kurso sistenis — juk visuomeniniame minga! iš aktyvistų auklėja darbe nepanaudojama didesnė me pasyvistus.
niems kolegoms, kaip sąmo- pirmakursių gyvenimu j ingai išsireiškė vienas biolo- antroji bręstančio pasyvumo gas? Juk silpnas domėjimasis priežastis.
Specialybė
GEOLOGAI BIOFIZIKAI BIOLOGAI GEOGRAFAI VISO:
AR ŽINOTE, KA VEIKIA? fakulteto komjauni- Komjaunimo biuras mas 1 NE TAIP NE TAIP
8 12 39 11 70
9 5 3 13 30
6 14 2 1 23
11 3 40 23 77
kom į tyv.
ta rp e
akty*
Gamtos fakultete neseniai buvo pravestas pirmakursių apklausimas. Apklausimo tikslas — išaiškinti pirmakur sių nuomonę apie komjauni kilo Jokių minčių. 3. PIRMAKURSIAI IR mo organizacijos ir dėstytojų Pasiūlymai ir pageidavimai DĖSTYTOJAI darbą, sužinoti jų pageidavi Ar jaučiate grupės vadovo- patys įvairiausi. „Operatyvu mus ir pasiūlymus, siekiant dėstytojo pagalbą? Į šį klausi mo", „aktyvumo", „daugiau pagerinti mokymo-auklėjlmo mą beveik visi pirmakursiai konkretaus darbo", „neapsiri darbą. Apklausimo rezultatai, atsakė teigiamai. O šeši geo boti nario mokesčio rinki matomai, iš dalies atspindi grafai netgi patetiškai su mu" — štai kokius reikalavi visų Universiteto pirmakursių šuko: „Labai patenkinti!" Nei mus kelia pirmakursiai kom padėtį ir nuomonę, todėl tugiamo grupių vadovų — dės jaunimo organizacijoms ir tėtų būti įdomūs ir kitų fa tytojų darbo įvertinimo nėra. komjaunimo aktyvui. Kiti pirkultetų dekanatams bei visuo Teigiami studentų atsaky makursįai pageidauja, kad meninėms organizacijoms. mai rodo, kad dekanatas ir jiems kas nors padėtų susi1. PIRMAKURSIAI IR „gerų būrelių partinė organizacija vadova- gaudyti VISUOMENINIS DARBAS kad treniruotes vimui akademinėms grupėms chaose", 3uvo visuomeninin- Visuomeninius įpa Vargu, ar surasime akade būtų leista ne tik kais iki įstojimo Į reigojimus turi šiuo skiria. didelį dėmesį, kad dar- lankyti minę grupę, kuri neturėtų metu VVU bui su pirmakursiais teisingai Universiteto rinktinės na „pasyvo" — studentų, besiša parenkamos dėstytojų kandl- riams ir kad... įėjimas Į poil linančių nuo visuomeninio datūros. sio vakarus būtų nemokamas. darbo. Mes stebimės, trauko Patenkinti pirmakursial ir Ką gi, pageidavimai būtų me pečiais — iš kur atsiranda O O H paskaitomis bei pratybomis, lengvai įgyvendinami, jeigu > * V) tokie. Juk Į pirmą kursą at 55 Pretenzijų dekanatams ir tik pirmakursių šauksmas pa > X) > eina aktyvūs, kupini energijos dėstytojui nedaug, tačiau būtų sieks atitinkamų organizacijų žmonės, bevelk visų mokyk 3 6 16 6 gerai, kad fakultete į jas at- vadovų ausis. Tikimės, kad 17 linės ir gamybinės charakte- GEOLOGAI 2 4 5 13 sižvelgtų. Štai biologai pagei- pasieks. O pirmakursiai bio17 ristlkos-visuomeninlnkų cha BIOFIZIKAI 4 11 17 42 36 dauja, kad butų aiškiau dės- fizikai pageidauja daugiau BIOLOGAI rakteristikos. 3 12 5 tomas įvadas į biologiją. Pir- stipendijų. Tokį pageidavimą 20 24 Paieškokime pasyvumo GEOGRAFAI 12 26 40 85 makursiai biofizikai norėtų gi- išreiškė net vienuolika stu100 priežasčių. Vieną jų galės VISO: liau studijuoti lietuvių kalbą dentų. Matomai, skirstant stiatskleisti žemiau pateikiama IR KOMJAUNIMAS 2. PIRMAKURSIAI (čia yra žmonių, silpnokai pendiias, ši grupė buvo nupirmakursių apklausimo len Dabar panagrinėkime sekančią lentelę. mokančių lietuviškai). skriausta. Tuo turėtų susirutelė. pinti dekanatas ir stipendijų Taip, pirmakursiai yra Uni- žino, ką veikia fakulteto kom Prieš įstodami į Universitetą,, daugumas pirmakursių dirbo> verslteto komjaunimo organl- jaunimo biuras. Ypač silpni 4. PIRMAKURSIAI SIŪLO skirstymo komisija. Žmonės ieško, laukia, tikisi. Pasiūlymus pateikė trisde visuomeninį darbą. Čia ir mo- zacijos įskaitoje, tačiau dar fakulteto komjaunimo biuro kyklos komjaunimo komitetųI ne visi jie jaučia komjaunimo ryšiai su pirmakursiais blolo- šimt pirmo kurso gamtininkų. Numoti ranka į jų rūpes fakultete, daugumas ne- gals ir geografais. Ar nerei- Aktyviausiai čia pasireiškė čius — lengviausia. Tačiau sekretoriai, ir gruporgai, irdarbą 1 kėtų fakulteto komjaunimo biofizikai — tik dviem šios tokie mostai — irgi gimdo aktyvistams bent pareikšti grupės studentams per tris pasyvumą. Todėl nedarykime H. VALUKONIS brolišką užuojautą savo jau- buvimo fakultete savaites ne- jų.
Skaitykloje - tuščia Universiteto bendroji sunkias skaitykla. Pravėrus duris, nuo knygų pakyla ke _. .. .... ........ Įlos galvos. Skaitykla didžiu lė. tuščia ir joje baugiai skamba žingsniai. Tik po pie tų praceda dauaėti studentų. Po poros valandų ir vėl tirote ištirpsta... Kas jiems trukdo mokytis? nuo — Negi zubrinsi jau metų pradžios... toli, — Ką jūs, sesija dar ruduo toks gražus... — Skaitykloj triukšmas, ne galiu mokytis— Bet vis tik kai kurie žmo nės čia sėdi ir mokosi. Su viltimi pasuku prie jų. ROTA: Labai gera skaityk loj. Pasižiūriu i kitus, ir pačią ima noras mokytis. Ne, šla mesys visai netrukdo, aš jo net nejaučiu. JANE: Iš pradžių buvo sunku sėdėti skaitykloj_. Bet dabar pripratau. Ypač gera mokytis vakare, kai visai ne daug laiko lieka iki skaityk los uždarymo. DANUTĖ: Jeigu reikia rašy ti mokslinį, bendrojoj sunku susikaupti. Katedrų skaityk lose mokytis qeriau, ten tylu. NEŽINOMOJI SU PEROKSI DINIAIS PLAUKAIS: j bendrą ją ateinu tik žurnalų pažiūrė ti. O mokytis ir per sesiją su spėsiu. III KURSO ANGLISTE: čia kartais būna gražių vaiki nų. . . Ir aplamai, kai nėra kas veikti... Katedrų skaityklos visada tuštutėlės. Ir tylu ten (vi siems tylos mėgėjams), ir vie tos daug. Tik tu, studentėli, eik, tik semkis žinių. Bet stu dentas pavydėtinai ramus: „Pat sesiją spėsiu“. O per sesiją ūžia minia nuo ankstaus ryto prie skaityklų durų, barasi, lipa vieni ki tiems ant galvų. Visi nori pa tekti, visi nori mokytis. O va dovėlių ne visiems užtenka. Tatįj studentas graudulingai dejuoja: — Ai, aš vargšas, noriu mokytis, o man sąlygų niekas nesuteikia... Ir tupi toks paskutinę nak tį prieš egzaminą bendrabu čio koridoriuj ar prausykloj ant palangės. Vynioja galvą šlapiu rankšluosčiu ir dūsau ja. . . O dabar skaityklos tuš čios, Bet
marksizmo-leniniz-
mo skaitykla visada pilnutėlė, — su pasididžiavimu atkirs man draugės. Seminarams visj rUošiamės. Iš tiesų, ruošiasi... Atsisė da kur nors kampe dvi kole gės, apsidairo į visas šalis ir... išplėšia keletą lapų iš knygos. Iš kitos knygos irgi. Ir seminarui jau pasiruošta. Paskui ramia sąžine qrąžina tą knygą skaityklos darbuo tojui, perduoda savo drau gams. Gal norit statistikos? Neieš kokit Markso ir Engelso „Rinktiniuose raštuose“ II t. 321—336 puslapių. Nesužinosit niekada, -ką V. Leninas ra šė „Apie kooperaciją“, „Apie mūsų revoliuciją“... (Raštai 33 t. 422 — 435 psl., 5 — 27 psl., 83 — 93 psl.) Iš „Politinės ekonomijos kurso“ išplėštas tik vienas(l) lapas (557 — 558 psl.) Kažkoks tingus studen tas neįstengė pasėdėti 3 mi nučių ir perskaityti. O kai kurios knygos plėšiamos po pusę skyriaus iš karto. Studentai „sėdi“ skaitykloje ir ruošiasi seminarams. Ke' kas moka... A. ŽEMAITYTĖ
POLINKIUS Matematikos ir mechanikos fakulteto studentų tarpe buvo pravesta apklausa, kurios tikslas — išaiškinti studentų polinkius įvairioms veiklos sferoms, jų mėgiamą tematiką spaudoje, požiūrį į grupės aktyvo darbą ir t. t. Buvo apklausta apie 60 I, II, III, IV kursų studentų. No rėtųsi supažindinti su gautais rezultatais ir jų paviršutiniš ka analize. Išaiškinta, kokie studentų faktiški užsiėmimai (be aka deminio krūvio) ir jų subjek tyvūs norai (t. y. kuo jie no rėtų užsiiminėti, bet dėl ob jektyvių priežasčių negali). Veiklos sferos buvo apibrėž-
I. Mokslinė veikla II. Sportas
STUDENTIŠKA DARBO ROMANTIKA.
III. Saviveikla IV. Veikla organizacijose. Iš apklaustųjų dalyvauja atitinkamai: I — 7, JI — 14, III — 18, IV — 12: norėtų dalyvauti: I — 18, II — 20, III — 19, IV — 5. Skirtumai tarp šių skaičių rcdo, kad mūsų jaunimo tar pe jaučiasi stipri tendencija į mokslinę veiklą, bet šie norai nėra realizuoti. Tai gali būti signalu katedroms bei SMD, kuries yra kompetentingos tai padaryti. Sumažėja norin čių dalyvauti organizacijų darbe (dalyvauja 12, nori 5). Vadinasi, mūsų organizacijos nepatenkina studentų porei kių. Į saviveiklininkų gretas nepatenka visi norintieji. Norėjome sužinoti, kokios priemonės grupėje labiausiai
J. Girdvainio nuotr.
studentus patraukia (I — politinformacijos, II — kolekty vinės išvykos, žygiai, III — oficialūs susirinkimai, IV — susitikimai su žymiais žmonė mis, V — atviri pokalbiai nedidelėmis grupėmis). Atsa kymai tokie: I — 9, II — 38, III — 5, IV — 20, V — 42. Tai rodo, kad formalūs me todai turėtų užleisti vietą ' emocionalesnėms priemo nėms: turistiniams žygiams, susitikimams, pokalbiams. Į klausimą: „Kokią me džiagą laikai spaudoje įdo miausia?" (I — politinių įvy kių apžvalga, II — jaunimo gyvenimas, III — sportas, IV — mokslo problemos, V — menas, literatūra) atsakyta ta.p: I — 16, II — 33, III — 22, IV — 33, V — 38. Matome, kad matematikai ir mechanikai labiausiai mėgsta meno ir literatūros skyrelius, domisi, kaip gvildenamos spaudoje mokslo problemos. { klausimus, ar reikalingas ateistinis darbas fakultete ir už U-to ribų, daugelis atsakė neigiamai į pirmą ir teigiamai į antrą klausimą. Štai kokie pasiūlymai dėl darbo grupėje pegerinimo: pravesti daugiau turistinių žygių, dirbti tai, kas įsipareigota, planuoti mažiau, dirbti daugiau, įtraukti visą grupę, daugiau kritikos, atsa komybės ir t. t. Daugelio stu dentų nepatenkina grupės ir fakulteto lyderių veikla. Sis tyrimas nepretenduoja į gilią ir visapusišką studen tijos interesų analizę.‘ O tai būtų reikalinga mūsų planų sudarymui, iškilusių proble mų išsprendimui. A. VOSYLIŪTE -
O Atverti respublikini laikraštį ar žurnalą — ir maloniai nustebintas. Rašo apie gimtąjį Universitetą, jo gerus žmones. Kalba apie senosios mokslo šventovės ateities perspek tyvas. štai ir dabar, at vertę š. m. rugsėjo mėn. „Tarybinės moters“ nume rį, išvystame pažįstama ir mielą veidą. O šalia nuo traukos A. Sprindžio pasa kojimas apie Lietuvių |į. teraturos katedros vedėją doc. P. Česnulevičiūtę. „Ji ne poetė. O visas jos gyvenimas poetiškas ir šviesus. Vi sada ir visur ji neša šilumą, jautrumą, be galo nuoširdų žodį. Kai susitin ki, bendrauji su docente' P. Česnulevičiūte, pajunti, kad visos jos pastangos — daryti gera. Gera pa čia tauriausia prasme. Tai siekimas nebūti niekam i abejinga, nelikti apsarra-) nojusiu akmeniu prie gy venimo vieškelio, bet deg ti gyvenime ir gyvenimui“, — rašo A. Sprindis. O „Kultūros barų“ 9 Nr. pagrindinė tema skirta akademiniam jaunimui — l| būsimo inteligento akira tis. Čia skaitytojas ras Universiteto Filosofijos katedros laboranto R. 2i-I balčio straipsni „Abejin- I gas ar aistringas" apie I respublikos aukštųjų mo-ll kyklų laikraščius ir juose I keliamas problemas, J. I Domarko „Muzika ir pro- I fesija", LTSR Dailės insti- I tūlo dėstytojas J. Macko-I nis dalinasi mintimis apie! „Asmenybę, individualybę,] talentą". Žurnale spausdi-1 narna musų Universiteto! studentų kūryba: O. Baliu-1 konytės, M. Karčiausko] eilėraščiai, A. Paulavičiaus ] apsakymas. ] O Draugystės meridia-1 nai. Vis dažniau jie kerta] Universitetą, lyg patvirtin i darni tą V. Majakovskio I posakį, kad draugystė ge-B riau, negu karas. j Jau šiais mokslo metais B į pas mus svečiavosi Ame-B rikos studentai, jaunimo] delegacijos iš Libano, Sko-B tijos, Suomijos, Lotynų B Amerikos šalių. 1 Redakcijoje įrašą espe-B ranto kalba paliko “ ' " Tartu trečiakursiai universiteto _ /__ Anti Kidron ir Lembit Va-j ba' „Estijos studentų var-Į du sveikiname Jus su] naujaisiais mokslo metais“.] Neseniai įvykusiame] Šotos Rustavelio 800-ųjųB gimimo metinių minėjimeB dalyvavo ir Gruzijos stu-B dentų delegacija. i šeštadienį Aktų salėjeB koncertavo Kuibyševo S.B iP. Koroliovo v. AviacijosB ; instituto akademinis cho-B . ras. ] ; Nevysta draugystės ęėB 'lės. Su meile jas puoselėj® ir saugo Interklubo na® riai, jo pirmininkė Sklrm® Janutaitė. Jų nuoširdų® darbas vertas pagyrimo. ■ O Vandens srovelė m® bingai greit mažėjo, Medi® kas ne juokais išsig.md® — vos spėjo išsimuilini® kūną, o čia..'. Staigu šilt® vandens srovelę ir febu® lingas studento luini® pertraukė pliūptelėjo® šalto vandens srovė. V<^B dikas šoko kaip įgeltas. H — Tfu, čia ir kokliuš^B gausiui — pyko ant 'M sų... ■ O kas tie „visi“? Tie. rie bendrabutyje Nr. ® nesutvarkė dušų. B — Sentechnikail Tais^B taisė, o šnypštas išėjo, kalba bendrabučio > '' ^B dantas V. Alkauskas ,^B Ką gi, dabar eilė 1 šal^® dušą tiems „visiems ir kurie taisė, ir kurie :^B matė, kas ką kaip laise^B O Simfoninis koncert^B Aktų salėje ir šimtai čiuvusių studentų veidM-^B Gerą darbą atlieka E^B tetinio lavinimo katedrą® Kultūros klubas ir filnj^B nionija. Studentų dad^B laukia 5 simfoninių !<°^B certų ciklas. Abonement^B jau galima įsigyti Kuii^B ros klube. B Bet štai išgirsti mer» ną studentę, vartojanĮ^B necenzūrinius žodžius. lai vakare matai P'^B bendrabučių (gėrusias vėl merginąs! (šį stipriąją lytį palikime mybėje) — ir apmau^B adatėlė nuveria širdį. ^B reik, mums visiems da^B ti? Gžil per mažai kalba^Mį apie studento etiką. ■ir^® per dažnai žiūrime pirštus į tuos gėd'i’^M’ mūsų dienų faktus? vokime.
1966 m. spalio mėn. 5 d.-*-w^**^*^*^w**^w*^*«»^«*^*^w- TARYBINIS STUDENTAS '*%**%**«**%x*****«*******^*%^
Gera pradžia Vieną popietę, kai dar dos niai savo spindulius žėrė ru deniška saulė, pasekiau pra einantį būrį vaikinų ir mergi nų. Štai bendrabutis Nr. 3. Tik įėjus į vidų, į akis krinta griežta tvarka: kiekvienas pri valo rodyti leidimą. Pasukau prie pirmų pasitaikiusių du rų. Kambary radau prie stalo palinkusią merginą. Susi pažinau. Diplomantė chemike Elzė Valeikaitė, papasakojo apie bendrą tvarką bendra butyje. — Gyvenu čia nebe pirmus metus, — pradėjo Elzė. Bend rabuty griežta tvarka. Gera, kad kambary gyvena 3—4 žmonės. Teko išgirsti ir kai kurių nusiskundimų. Norint išsily ginti vieną ar kitą drabužį, kartais net eilutėje tenka pastovėti. Mat, kambariuose nėra rozečių, o ir koridoriu je jų vos pora. Bendrabuty yra dušas, bet kartais sunku sulaukt karšto vandens. Stu dentų nepatenkina bufeto dar bo valandos. Tai patvirtino ir koridoriuje sutikti „fuksai“: chemikės Juozapavičiūtė ir Račkevičiūtė. Gamtininkai pri dūrė dar vieną pageidavimą, kaa greičiau pradėtų veikti skaitykla, nes, ruošiant diplo mini darbą, neretai tenka ir po dvyliktos pasėdėti. Koridoriaus gale sutikau bendrabučio tarybos pirmi ninką, I kurso teisininką J. Mačiulionį. — Taip, bendrabutyje qriežta tvarka :šviesa degi nama iki 24 vai., įėjimas tik su leidimais. Paskelbtas tvarkir,ginusio kambario konkur sas. Jau pradėtas leisti sien laikraštis. „Sprigte“ kiekvie nas apsileidėlis galės rasti nors porą eilučių apie save. Išrinkti sporto, kultmasinis sektoriai. Sakoma: „Gera pradžia — pusė darbo“. Lauksime, kad pasibaigus mokslo metams, bendrabučio Nr. 3 taryba apie kiekvieną savo plano punktą galėtų pa sakyti: „Įvykdyta“. V. OBLACINSKAITE
ŽURNALISTŲ 'IMATRIKULIACIJA
Kažkas iš „senių filologų" nusišaipė: —į&Koks ten dabar' „fuksams" mokslas! „Krikštynos" po krikštynų".. . Ir iš tikrų jų: vakarais Universiteto ka vinė pilnutėlė. Čia su didžiau siomis iškilmėmis vyksta pirmakursių „įšventinimas" į studentus. Pakrikštyti jau ir ekonomis tai, ir anglistai, ir istorikai. Ir štai vieną ketvirtadienį žiau rus, karūnuotas slibinas, pri segtas prie fakulteto durų, pa kvietė į „krikštynas" ir žurna listus. Kiek tam vakarui ruošėmės! Batų šveitimas, kelnių lygini mas ir įvairi kosmetika. Gerą , pusdienį dirbome išsijuosę I kol visi dvidešimt žvilgėdami ir švytėdami susirinkome į kavinę. Susėdome už gausiai apĮ krauto stalo. Tėviškai palaimi mo mus į didžiąją mokslo I kankinių kelionę Žurnalistikos [katedros vedėjas S. Makaus kas. Šiltais, nuoširdžiais žoI tižiais virpančias širdeles nu ramino dėstytojas J. Bulota. I O čia vyresniųjų patarimas: I Pasistiprinkite, nelaimingieIs Didelės kančios jūsų lauIkia.. ." I Vos-ne-vos įstengėme nuryI sausainiukus, užsisrėbdami ■ karčia kavute. Visas apetitas Ipradingo. * I Staiga užgęsta visos šviesos. |k kažkur atsklinda graudžios |®e!odijos. Kraupiai blyksi žvakės... Ant grindų Išleidžiamas „šventinto van■tlenėlio" dubuo... I Aūkitės batus, maukitės ■'"įmes ir — į vandenį! — ■tiKlati nematomos būtybės ■aižiai... H ku drebančiomis širdimis ir ■ 'i'anis stypčiojame link saH' ’ krikštatėvių... Ir nežinia, būtų atsitikę, jeigu ne J. Bulotos tylus: „Sėk■*‘s tau sunkiame kelyje.. ■ didžiulio pieštuko kaktoje ■ r,'žtas kryžius.. . Tik po tos ■ ’monijos atsigavom ir, pa-
PIRMAKURSIAMS APIE PIRMAKURSIUS Gyvenimas nestovi vietoje. Tūkstančiai vaikinų ir mergi nų palieka vidurinės mokyk los suolus. Daugelio keliai susikerta žilajame Universite te. Mums, kaip pirmakur siams, būtų labai įdomu su žinoti, kiek pirmakursių šie met priimta į stacionarinį skyrių. Kaip pasipildė Univer siteto komjaunuoliška šeima. Teko ųirdėti, kad broliškų respublikų Jaunuoliai studi juoja ir mūsų Universitete. Mus tai labai domina. Pra šome apie tai plačiau papasa koti. A. KELIAUNA, Br. VERTELKA Redakcija kreipėsi į Uni versiteto prorektorių moky mo reikalams doc. Br. SUDAV1CIŲ. Zemihu spausdiname jo pasakojimą apie naują pa mainą, atėjusią į Universitetą.
Kiekvieną vasarą tūkstan čiai jaunuolių, naudodamiesi teise į mokslą, užplūsta Uni versitetą. Nepasakysi, kad tai tuščias noras pasinaudoti šia visaliaudine privilegija. Į Universitetą jaunimas stoja vadovaudamasis individualiais interesais, kuriuos nulemia mūsų tarybinė tikrovė. Prakti ka rodo, kad dauguma jauni mo keliu į aukštąjį mokslą pasuka rimtai apsisprendusi: aukštųjų mokyklų absolventai vyksta į paskyrimo vietas, kur jie labiausiai reikalingi, mėgsta savo specialybę, dir ba gerai. Džiugu, kad mūsų jaunimo siekiai sutampa su Partijos ir Vyriausybės nužy mėta kryptimi į visapusišką liaudies kultūros, švietimo ki limą, į aukšto lygio ekonomi ką. Šiais metais į Universiteto dieninį skyrių stojo 3020 žmonių iš visų mūsų respub
likos rajonų ir miestų (išsky rus Neringos miestą), Tarybi nes Armijos ir Karinio Jūių laivyno ir kitų respublikų. Stojamųjų egzaminų ir Priėmi mo komisijos atrinko 1200 geriausiųjų. Tai buvo atsa kingas ir sunkus darbas, nes reikėjo duoti tiesų ir teisin gą atsakymą: ar jaunuolis pakankamai pasirengęs studi juoti aukštojoje mokykloje, ar išsipildys jo troškimai. Vis dėlto reikia pažymėti, kad stojamuosius egzaminus ne maža jaunuolių laikė blogai (iš 3020 išlaikė tik 1900), dau gelis gavo trejetus. Gerai, kad kai kurie liaudies švieti mo skyriai domisi, kaip jų ži nioje esančių mokyklų auklė tiniai laiko stojamuosius eg zaminus, ieško nesėkmių priežasčių. Nors stojantieji jaudinasi ir ne visuomet su geba susikaupti, tačiau vien tuo negalima paaiškinti, kodėl iš 188 medalininkų 14 neiš laikė stojamųjų egzaminų, kodėl 104 medalininkai nega vo iš nustatytos profilinės disciplinos aukščiausio Įverti nimo ir turėjo laikyti visus stojamuosius egzaminus. 1966-07 m. m. į Universite tą priimta 1200 pirmakursių. Gaiima tikėtis, kad visi jie bus darbštūs, drausmingi. Ne maža jų turi dvejų ir daugiau metų darbo stažą (195), tar navę Tarybinėje Armijoje (11), baigę specialiąsias vidu rines mokyklas (12). 16 pir makursių į Universitetą nu kreipė įmonės ir organizaci jos, skirdamos jiems stipendi ją iš savo fondų. Kiti — at-
Mes — „pakrikštyti"! stvėrę batus, nešdinomės atgal prie stalo. Vėl užsižiebė švie sos. Vėl vikriai apie stalus su kosi merginos su karštais ka vinukais. Vėl triauškėme sau sainius. Tik dabar tokie drą sūs, išdidūs. .. Respublikinio radijo ir tele vizijos komiteto atstovas V. Mikuličius pasistengė nupasa koti, kas gi laukia mūsų po studijų. .. Stenografijos dės tytoja J. Kazlauskienė patarė jokiu būdu neužmiršti jos dės tomo dalyko: „Kolcovas ir Bucholcas be to neapsiėjo". O užgrojus linksmą polką, nuotaika pasiekė aukščiausią lainsni. Trypėme, kad net se
nukai žibintai svyravo palu bėje. Letkį keitė tvistas. Tvistą — polka su ragučiais. .. Ir taip iki gilaus vidurnakčio... Dai nos keitė šokius. .. Vargu ar buvo kada nors mūsų gyvenime linksmesnis vakaras. •Atvėsome tik išvirtę į šaltą rugsėjo naktį, į tamsoje sken dintį Universiteto kiemą... Ir pirmą kartą, tą visam gy venimui įsimintiną vakarą, mes pasijutome pilnateisiais Universiteto šeimynos na riais. .. A. DARGIS
vykę tiesiai iš vidurinės mo kyklos suolo. Universiteto komjaunuolių šeima pasipildė 1117 VLKJS narių. Reikia, kad, vyresniųjų kursų komjaunuolių padeda mi, jie kuo greičiau įsijungtų į aktyvią veiklą, kad šio gra žaus komjaunuolių būrio pa sirodymas Universitete atsi spindėtų ne tik ataskaitose. Į Universitetą šiais metais priimti ir kitų respublikų at stovai iš Latvijos, Estijos, Bal tarusijos, RTFSR, o pirma kursių iš Lietuvos sutiksime Maskvos, Leningrado, Kijevo, Rygos ir kitose aukštosiose mokyklose. Tiek vienus, tiek kitus draugiškai sutinka darbštūs kolektyvai, kuriuose bendrą kalbą randa įvairiau sių tautybių jaunuoliai. Pirmoji pažintis su jaunai siais studentais leidžia tikėtis, kad jie mokysis gerai, taps puikiais kvalifikuotais spe cialistais. Medalininkų — Tauragės I vidurinės mokyk los auklėtinės Viduolės Mi ra uskaitės, dabar biochemikės, joniškiečio Adelio Va lančiaus, rokiškietės Benediktos Ciuškytės (abu fizikai) — gyvenimo kelias dar neilgas, tačiau jis rodo, kad tai gabūs ir darbštūs jaunuoliai. Tą patį galima pasakyti apie pirma kursę anglistę iš Kelmės Re giną Jurėnaitę, kuri dvejus metus dirbo mokytoja, visus stojamuosius egzaminus išlai kė labai gerai, ir daugelį kitų. Reikia manyti, kad gamyklos ir organizacijos, nukreipdamos mokytis į Universitetą savo pasiuntinius, visapusiškai ap svarstė kandidatūras. Šiaulių gelžbetoninių konst rukcijų gamyklos nukreipimu studijuoti ekonomikos į Uni versitetą atvyko Genovaitė Andrijaitytė, Šiaulių statybos trestas siunčia Virginiją Budginaitę, Telšių „Mastis“ — Bronių Gedvilą. Naujoji pamaina stojo į darbą. Džiaugsmas, kad sėk mingai įveikti stojamųjų eg zaminų rūpesčiai, pasididžia vimas, kad studijuoja vienoje seniausių Europos aukštųjų mokyklų, atsakomybės kolek tyvui, kuris priėmė į savo šeimą, tėvams, komjaunuoliš kos pareigos, dėkingumo Par tijai jausmai kelia jos ryžtą atkakliai mokytis. Tegu šie jausmai lydi ją nelengvame mokslo kelyje.
4 4
FOTOREPORTAŽAS
3 psi.
ST. PUNTEŽIS
/
4 '4
J4
Rožių krašte
4 4 4 4 \
4 4 4 4 4 4 4
J
4 4 4 4
!
J
4 ‘4
4 4 4 4
4 4 4 4 4
J
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
!
i4
J f
4
Mūsų kelias suka per Pleveną — stambų Bulgarijos administracinį ir kultūrinį centrą. Plevene labai daug pramonės įmonių, veikia dramos teatras, simfoninis orkestras, mėgėjiška operetė ir kt. Miesto centre di džiulis mauzoliejus žuvusiems Rusų-turkų kare rusų kariams. Rusų karvedžio Skobolevo garbei jo vardu pavadintas gražiausias Pleveno parkas. Kaip amžinos draugystės ir dėkingumo simbolis Laisvės aikštėje stovi paminklas Ukrainos 3-ojo fronto kariams, žuvu siems vaduojant Bulgariją iš fašistinio Jungo. Plevene apsigyvenome viloje kalnuose, toli už mies to. Mus stebino labai gražios Pleveno apylinkės.
4
*4
J J r4
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
11HK
...... j
f /
t t
t t / t 4 Po ilgos kelionės daugybe kalnų tarpeklių ir tunelių t traukinys „Maskva —Sofija“ išriedėjo į nuostabų slėnį 4 4 su Bulgarijos sostinės Sofijos panorama.
.......... ?
Sofijoje mes aplankėme Universiados rūmus, kur tuo metu vyko Europos madų demonstravimas, pabuvojo i me prie Georgijaus Dimitrovo karsto mauzoliejuje, lan kėmės didžiulėje Aleksandro Nevskio šventykloje, padė jime gyvų gėlių puokštes ant tarybinių karių kapų. t
4
\ 4 4 4
f4
J4
Gamtininkų J profsąjunginė
4 f
4 4 4 4 4 4 4 *4 4
4 4
J4
4 4 f 4
*
'Sss ' sv.-.
4 4 4
Prieš kelias dienas Gamtos fakultete Įvyko ataskaitinė profsąjungos konferencija. Susirinkusieji apsvarstė eilę svarbių fakulteto gyvenimo klausimų. Fakultete blogai lankomos paskaitos. Apie tai kalbėjo III k. geologas, atsa kingas už akademinį sektorių, J. Paltanavičius. Buvo pažy mėta, kad fakultete žemas pa žangumo vidurkis — 3,5. Apie proforgo vaidmenį kalbėjo III k. studentai R. Digrys ir K. Švedas. Proforgai dažnai nedalyvauja, skirstant stipendijas, bendrabutį, ar pa šalpas. Buvo nusiskundimų ir WU studentų profkomitetu. Dėl jo nerangumo nebuvo pasinau dota sveikatingumo stovykla Žydiškėse. Niekas nesirūpina muzikos instrumentais — dėl jų stokos merdėja fakulteto saviveikla. Konferencija išrinko naują biurą, numatė naujas veiklos gaires. K. STASĖNAS
5
4 4 4 4 4
4 f 4 4 4 4 i i 4 4 4 4 4 4 4
\
4 4
4 4 4
J !
4
4 "4 4 4
■
4
4 4 4 4 4 4 '4
4 4
-~4 4 4 4 4 4
Labai įdomi buvo kelionė autobusu į Vitrf^o
kalną.
4 Apačioje liko Sofija, vėliau — debesys. Aplink šniokštė 4 triukšmingos kalnų upės. Mūsų Petras užtraukė lietu 4 višką dainą, kurią dar ilgai kartojo tolimos kalnų vir 4 šūnės. .. 4 (B. d.) L
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
GERBIAMAS DRAUGE! Kviečiame į naujo lietuviško meninio filmo „NAKTYS BE NAKVYNES' PREMJERĄ, kuri vyks ta nuo spalio mėn. 3 iki 9 dienos kino teatruose „PERGALE", „VINGIS', „NERIS", „TĖVYNĖ", „AI DAS". Scenarijaus autorius V. Ognevas. Režisleriai-statytojai A. Araminas, G. Karka. Vaidina: S. Petronaitis, E. Matulaitė, D. Melėnaitė, A. Masiulis ir kiti. Nepamirškit aplankyti!
Kodėl reikia sportuoti?
Matematikų konferencija
I
Artėja komjaunimo profsąjungos konferencijos, tik Studentų mokslinėje drau gijoje palyginti ramu. Tačiau ši tyla apgaulinga — iš tik rųjų vyksta įtemptas pasiruo šimo darbas — spausdinamos pranešimų tezės, ruošiama konferencijos programa. Kon ferencija vyks spalio 27—29 d d. Nebūtume matematikais, jei, kalbėdami apie konfe renciją, pradėtume ne nuo skaičių. Praėjusiais metais buvo perskaityti 26 praneši
Maskva, palapinių mieste lis, turistinių emblemų mar gumynas. Sunku aprašyti juo ką, šypsenas, kurių pilnas bu vo sąskrydžio dalyvių mieste lis. Kiek naujų draugų, kiek naujų įspūdžių! Neišdildomą įspūdį paliko koncertas CASK stadione, skirtas Tarybinei Armijai. Koncerte dalyvavo Aleksand rovo vardo dainų ir šokių an samblis, M. Bernesas, M. Kristalinskaja ir kt. Stebėjome oro paradą, kur dalyvavo sportiniai bei karo lėktuvai.
mai. Šiemet vien mūsų fakul Šimus išimtinai vyresniųjų teto studentai ruošia 30 pra — IV—V kursų — studentai. nešimų, o dar apie dešimt Klausytojai irgi vyresnieji. pranešimų perskaitys svečiai. Reikia, kad konferencijoje Didesnę pusę — 16 pranešimų dalyvautų ir žemesniųjų kur — perskaitys Tikimybių teo sų studentai. O kad tai įma rijos ir Skaičių teorijos kated noma, rodo pavasarį Tbilisyje rų atstovai, kuriems vadovau vykusi konferencija, kurioje ja prof. J. Kubilius ir doc. V. man teko dalyvauti. Pranešėjų Statulevičius. Džiugu, kad fa tarpe buvo keturi pirmakur kulteto konferencijoj daly siai. Ir nors jų pranešimų te vaus svečiai, kurie atvyks iš mos buvo iš elementariosios Maskvos M. Lomonosovo var matematikos, tačiau rezultatai do universiteto, Tbilisio, Ki buvo originalūs ir įdomūs. jevo, Leningrado ir kitų mies Reikėtų ir mūsų pirmakur tų aukštųjų mokyklų. Savo siams pasiūlyti nesudėtingų, ruožtu mūsų studentai pava bet dar nespręstų uždavinių. sarį skaitė pranešimus Tbili Pagalvokime, kas tai galėtų sio, Kijevo, Tartu, Lvovo uni atlikti — gal fakulteto SMD versitetuose. Tokie ryšiai ir taryba, gal katedrų dėstytojai. naudingi, ir įdomūs. Ir pabaigai reklaminis saki Kitas ryškus konferencijos nys — geriausi konferencijos bruožas — jos specializacija, pranešimai bus premijuojami kryptingumas. Didesnė pusė ir dalyvaus respublikinėje pranešimų yra iš tikimybių studentų apžiūroje, pranešėjai teorijos. pavasarį atstovaus mūsų fa Kalbant apie konferenciją, kultetui kitų Universitetų norisi paliesti vieną sunkiai konferencijose. sprendžiamą problemą. Dabar V. PAULAUSKAS konferencijoje skaitys prane-
Visasąjunginį prisiminus Susitikome su karo vetera nais. — Štai čia, — pasakojo bu vęs armijos vadas generolas Leliušenko, — ėjo mūsų gy nybos linija. Vokiečiams pra dėjus leistis nuo kalniuko, nuskambėjo komanda ..uguis"... — Ugnis! — sukomandavo nuošaliai stovėjęs karininkas. Ir kaip prieš dvidešimt pen-
kerius metus iš restauruoto apkaso trenkė automatų sal vės. .. Mes palikome Maskvą, pri siekę žmonijos kančiomis ir atmintimi saugoti žemės ra mybę. Mus išlydėjo šilti nau jų draugų rankų paspaudimai ir žodžiai: „Iki susitikimo Le ningrade". 1967 m. rudenį čia vyks trečiasis turistinio žygio tarybinės liaudies kovų šlo vės vietomis nugalėtojų sąsk rydis. Dalyvauti jame vėl ruošiasi Universiteto turistai. R. PEREKOPSKIS
Paklauskite bet kurį spor tininką, kodėl jis sportuoja? Pastebėsite, kad retas kuris galės tvirtai atsakyti. Kas gi skatina žmogų to kiam sunkiam darbui, kaip sportinė veikla? Aišku, tam yra labai daug priežasčių. žmogų skatina treniruotis ir dalyvauti var žybose tie motyvai, kurie iš kyla jo sąmonėje, centrinėje nervų sistemoje. Pirmiausia sportininką skatina treniruotis ir varžytis savo vertės supratimas. To „aš“ iškėlimas įkvepia sporti ninką atsakomybei. Pabunda gėdos, baimės jausmas, noras būti geresniu, stipresniu ir pan. Svarbiausias sportinės kovos motyvas yra teigiamas nusistatymas sunkumo įveiki mo atžvilgiu. Tas jausmas at siranda kaip noras įveikti kliūtį be Jokios pareigas. Tai tiesiog ieškojimas sunkumo, kurį į' veikus atsiranda pasi-
Žaidžia „MOKSLAS“ Rugsėjo 22 d. „Žalgirio" stadione „Mokslo" futbolinin kai žaidė pirmąsias finalines rungtynes su „Elfos" koman da dėl teisės žaisti miesto pir menybėse. futbolininkams „Mokslo" pirmosios finalinės futbolo rungtynės baigėsi nesėkmingai. Jos pralaimėtos rezultatu 2:1. Tačiau nusiminti dar anksti. Priešakyje dar k et va rios rungtynės. Nors, norint patekti į miesto pirmenybių varžybas, reikia būtinai visas vaižybas laimėti. A. TAMAŠAUSKAS
DBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCZiBCDBCDBCDBCOBCDB.'
Visų vargų pradžia „Fuksas — tai skamba iš didžiai!" — toks užrašas su tiko Matematikos ir mecha nikos fakulteto pirmakursius,, atėjusius į didžiąją auditori ją, Nespėjus gerai apsidairy ti, gęsta šviesa ir, aidint studentiškam maršui, žvakių šviesoje pasirodo „oberfuksas", kuris šįvakar, norėda mas įgąsdinti vargšus pir makursius, daugiau panašus į negailestingą dėstytojąkirvį, negu į dievą-krikštytoją. Aidint triukšmingam šo kiui, į sceną išbilda ir velniai, pragaro pasiuntiniai. Užuot parodę pirmakursiui kelią mokslo džiunglėse, jie žada atverti restoranų bei kavinių duris. Po kovos be aukų triukšmadariai ir gerieji krikštytojai nutaria, kad dabar svarbiausia — tai ap krikštyti nekrikštus, o vėliau tegu pats fuksas sprendžia, kur jam pasukti. Kad geriau fuksai gaudytųsi naujajame
ŠUBERTO „LOPŠINĖ“ ( Syki Vienoje Francas Į Šubertas užėjo j restoraną. Jis buvo alkanas, bet ne turėjo pinigų, šeimininkas nenorėjo duoti jam pietų. ■Staiga Šubertas pastebėjo i prieš jj gulinčiame ' laik raštyje vieną eilėraštį. Jis | priėjo prie lango ir tuoj pat sukūrė eilėraščiui me1 lodiją. Gaidas padavė šeimininkui, šis labai nu džiugo ir atnešė kompozi toriui veršienos kepsni su bulvėm. Tai buvo Šuberto mėgiamiausias patiekalas, , ir jis su apetitu pavalgė. Praslinkus 30 metų po I Šuberto mirties, šis gaidų < rankraštis Paryžiuje buvo parduotas iš varžytinių už 40.000 frankų. Tai bu- ; vo garsioji Šuberto „Lop- j šinė". I
tenkinimas pasiektu rezultatu. Bet kuris jaunuolis, užlipęs ant 3 m bokšto, bijosi šokti į vandenį, tačiau nušokęs jis vėl lipa aukštyn, nes atsira dęs pasitenkinimo jausmas ragina ji atlikti dar sunkes nius šuolius. Kuomet sporti ninkas įveikia sunkumą ir pa tiria, kad tą kliūtį įvaldyti, susidaro pasitikėji mas savimi. Sportininkas tar si sako sau — qa!ėjau išken tėti ir pajungiau save atlikti tą sunkų darbą. Jis pamato, kad, nors ir kentėdamas _ ir bijodamas, nugalėjo kliūtį. Pastebi, kad galima ne tik nugalėti šią kliūtį, bet ir dar geriau startuoti. Tokiu budu jau ankstesnis sunkumas ta po nebaisus, ir ieško naujų kliūčių, didesnių rezultatų.
Taip susiformuoja charakte rio bruožas turėti aštresnių nergyvenimų. Atsiranda no ras veikti didžiausių įtempimų sąlygomis. Toks sportininko siekimas, nusistatymas nuga lėti išryškina teigiamą moty vą ir nuslopina kitus abejo; jančius centrus. Tai labai svarbus bruožas, kuris skati na sportininką pasitikėti sa vimi, nukreipia jo veiklą tiks linga kryptimi. Taip lavėja valios jėga, iš tvermė, kaip motyvų rezulta tas. Motyvai skatina veikti, gimsta didesni tikslai, o no rint juos nugalėti, reikalinga ir didelė energija. Tokiu bu du atsiranda tvirtumo jaus mas, pasitikėjimas savimi, susidaro noras ką nors veikti — bėgti, šokti, žaisti ir t. t. Visa tai reiškia, kad sporti ninkas valingai veikia, rem-
Varžyboms pasibaigus Šiais metais į Universitetą įstojo daug pirmakursių. Jų taipe yra ir gerų sportininkų. Norint išaiškinti geriausius sportininkus, kurie pateks į atskirų sporto šakų rinktines, buvo pravestos krepšinio, tinklinio ir lengvosios atletikos varžybos. Visų dėmesio ęentre_ buvo lengvosios atletikos varžybos. Geriausiai pasirodė Ekonomikos fak. pirmakursiai. Iš geresnių sportininkų paminėtini: Svetikas, Baliucka, Biekša,
fakultete ir studentiškame gyvenime, krikštytojai pata ria: „Jei nori artimiau susipažinti su dėstytoju — neiš laikyk egzamino, tai padės pratęsti malonią pažintį. Jei nesiseka meilėje, skaityk Ži linsko „Aukštosios algebros' 234 puslapį..." Išklausę testamento, pir KORESPONDENTŲ ŽINIAI! makursiai apmiršta, išsigan dę įrankių žvangėjimo ir TREČIADIENIAIS 16 vai. velnių džiūgavimo. Suklupdę Mūsų svečias, Universiteto istorijos mokslų garbės redakcijoje vyksta koresponvisus nekrikštus, velniai su daktaras A. Bimba studentams skaitė trečią paskaitą dentų susirinkimai, Laukiame angelų pagalba pradeda ata „Rasinė diskriminacija JAV". Laisvalaikiu A. Bimba su kiekvieno fakulteto korespon ką: sipažįsta su senąja mokslo įstaiga. dentų — tai padės geriau at — Kam lygus kampas J. GIRAlClO nuotraukoje: A. Bimba ir S. Pupeikis se spindėti fakultetų gyvenimą, nojoje Vilniaus universiteto observatorijoje. kvadrate? gvildenti keliamas problemas . — Ištrauk šaknį iš apskri laikraščio puslapiuose. timo! KETVIRTADIENIAIS 15 Išgirdę atsakymus, velniai SPAUDOS PLATINTOJAI! vai. į susirinkimus kviečiami sugalvoja naują išbandymą. kiekvieno fakulteto komjau — Jūs atsilaikėt prieš Ar tik ne Profkomiteto kal galys) fakultetai. O kodėl Is nimo biuro atstovai. Į redak mus! Pažiūrėsim, ar atsilaitė, kad iki šiol proforgai torijos ir filologijos bei Che kysit prieš dėstytojus. Pūs neįstengia sutvarkyti prenu mijos fakultetai iki spalio 1 ciją atvyksta ir tie, kurie ne kit! — pastato už poros met meratą? Grupės išrinkti prof d. nespėjo sutvarkyti laik galės dalyvauti trečiadienį. rų žvakes. Vargšai pirma orgai per vėlai pradeda savo Trečiadieniais ir ketvirta kursiai stengiasi, pučia, bet darbą, o jeigu grupė, kursas raščio prenumeratos? Ekonomikos bei Matemati dieniais po susirinkimų Žurna velniai vis uždeginėja žva liks be sąjunginės ar respub- kos ir mechanikos fakultetuo listikos katedros dėstytojas kės. Pagaliau liko tik viena tikinės spaudos, — mažai se savaitraštį užsiprenumera korespondentams skaitys pas žvakė, bet ji — velnio ran jaudinamasi. O galia! kaitas: „Informacijos žanrai", vo tik pirmakursiai. koje. Išseko visos jėgos ir „Temos laikraščiui parinki Laiku užsiprenumeravo Per mažai iniciatyvos ro oro atsargos plaučiuose, o Universiteto savaitraštį Tei mas", „Korespondento pareidoma fakultetų dėstytojų tar žvakė-dėstytojas vis nenuga sės (T. Avižen), Fizikos (V. gcs", „Spausdintos medžiagos pe. Girdi, nesą kam raginti. lėta. Pats velnias padeda pir Vapsvaitė), Gamtos (F. Launagrinėjimas" ir kt. K. BALČIŪNAS makursiams — užpučia žvakę. Šeštadieniais i 4 vai. į redakciją renkasi visų fakul Aidint iškilmingam tušui ir vyresniųjų brolių aplodis Kiekvienas, norintis užsi tetų foto korespondentai ir j mentams, nekrikštai, pabu prenumeruoti „TARYBINĮ fcto mėgėjai. Kiekvienas atsi čiavę integralą ir Žilinsko STUDENTĄ", kreipiasi į gru neša foto darbus ir aparatą. „Aukštąją algebrą", apkrikš pės proforgą. Dėstytojai užsi REDKOLEGIJA tijami ir jiems įteikiami „Gi sako per katedrų laborantus. I mimo liudijimai". Ką gi, da Laikraščio prenumeratą pri I Kartu liūdime ir nuošir bar galima pradėti ir studen ima redakcijos buhalteris K. džiai užjaučiame EF I kur tišką gyvenimą. Balčiūnas KETVIRTADIE so studentę Valeriia
V. GRICIŪTĖ III k. matematikė PRIMENAME, kad simfoni nės muzikos koncertų abone mentus galima įsigyti VVU Kultūros klube darbo valan domis. Abonemento kaina — 1 rublis. Pirmasis simfoninės muzi kos vakaras įvyks spalio 6 d. Valstybinėje filharmonijoje. Koncerto pradžia 19 vai.
NIAIS nuo 16 4ki 18 vai. ir PENKTADIENIAIS nuo 9 iki 12 vai. Laikraščio kaina nuo spalio 1 d. iki Naujųjų metų — 24 kap. Laikraštis išduodamas tik TREČIADIENIAIS nuo 8 iki 9 KOL NEVĖLU — ir nuo 15.30 iki 18 valandos PASKUBĖK! fakulteto įgaliotam spaudos Dar galima užsiprenume platintojui ar katedros labo ruoti Universiteto savaitraštį. rantui.
damasis savo moraliniais, principais, proto savybėmis, dėl to. kad jis yra įsisavinęs komunistinę pasaulėžiūrą, supratęs sporto reikšmę ir naudą. Tuo budu sportinė veikla reikalauja iš Jaunuolio gausių dalykinių žinių, mora linių savybių, intelekto ir pan. Sportinėje treniruotėje ir varžybose ugdosi proto savy bės: jo gilumas, platumas, minties greitumas, lankstu mas. savarankiškumas ir t. t. Lavėja kryptingumas, sugebė jimas užsibrėžti uždavinius, tikslą, ryžtingumas, sugebėji mas greitai priimti sprendimą ir jį įvykdyti, drąsumas, at kaklumas, savitvarda ir pan. Todėl sportas formuoja cha rakterį, ugdo valią, kilnius jausmus, estetinį skonį, ko lektyviškumą, pagalbą drau gui ir pagarbą varžovui. Jeigu šiandien dar daugelis jaunimo nėra sportininkai, tai tas faktas kalba apie abejin gumą sau ir visuomenei.' Ko munistinės visuomenės kūrė jas pirmiausia privalo būti sveikas, stiprus, visapusiškai išsilavinęs žmogus. Tarybinė aukštoji mokykla privalo ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie pasižymėtų ne tik dalykinėmis žiniomis bet būtų ir harmoningai išsi lavinę. Reikia atminti, kad ne vien sportas daro žmones kultūringais, bet tik kuftūrin gi žmonės mėgsta sportą. To dėl kiekvienas tarybinis stu dentas, o juo labiau komjau nuolis, privalo sportuoti, kad galėtų pasakyti sau: „Aš esu? harmoningai išsilavinęs pilie tis“! Dėst. A. ZABLOVSKIS
MAKŠTYTE, netekus my limo tėvelio. EF darbo ekonomikos specialybės I k. studentai
Reiškiame gilią užuo jautą IV k. anglistui, Aka deminio choro dalyviui Broniui PAPRECKUI, mi rus jo tėveliui. VVU Akademinio choro kolektyvas
Stukas (visi EF), kurie jau įsitvirtino lengvosios atleti kos rinktinėje. Spalio mėn. ji išvyks į Rygą draugiškoms varžyboms su Rygos univer siteto lengvaatlečiais. Krepšinio čempionais tapo į Medicinos fak. vyrai ir Che jmijos fak. moterys. Tinklinio varžybose nenu galimi buvo Gamtos fak. vy 1 i ir Medicinos fak. moterys. rai
J. VASILIAUSKAS
VVU XIV-OSIOS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS DELEGATŲ ŽINIAI!
XIV-oji ataskaitinė-rinki iltinė komjaunimo konfe rencija įvyks spalio 15 <1. VVU Aktų salėje (Čiurlio ' nio 21). Delegatai nuo p skaitų atleidžiami. Darbotvarkė: 1. VVU komjaunimo ko miteto ataskaitinis prane šimas (pranešėjas P. Vait-j kevičius). 2. „Komjaunimo prožek toriaus“ štabo ataskaitinis pranešimas (pranešėjas A. i Zaborskis). 3. Komjaunimo komiteto I rinkimai. 4. Revizijos komisijos I rinkimai. 5. „Komjaunimo prožek- I toriaus“ štabo rinkimai. Delegatų registracija I nuo 9 iki 9.30 vai. Konfe- I rencijos pradžia 9.30 val.il (ėjimas j salę su laikinais I pažymėjimais, pakvieti- I mais ir komjaunimo arba ■ partiniais bilietais. į Po konferencijos — I koncertas ir poilsio vaka- ■ ras delegatams. j
VVU
KOMJAUNIMO KOMITETAS
Redaktorius J. GIRDVAINIS
Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2000 egt J LV 11762 Užs. Nr.