Jei tu ruošiesi seminarui
Visų šalių proletarai, vienykitės!
veikalus ir straipsnius. Ka binete rasite ir naujausią pe riodinę spaudą — laikraščius ir žurnalus. Periodinės spau dos straipsnių teminis kata logas nuolat papildomas naujomis kortelėmis, padeda studentui greitai surasti nau jausius duomenis iš visuome ninių mokslų vystymosi, eko nominio ir politinio gyveni mo sričių. Todėl, ruošdamiesi eiliniam seminarui, nepamirš kite mūsų kabineto skaityk los. VILHIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS J. KRENEVICIENĖ Marksizmo-leninizmo 1966 m. spalio mėn. 5 d. kabineto vedėja Nr. 28 (575) Kaina 2 kap. Eina nuo 1950 m.
Redakcija gauna laiškų, ku riuose studentai prašo papa sakoti apie Marksizmo-leni nizmo kabineto skaityklą, jos katalogus ir esančią literatū-
O
c?
rapatenkiname jų prašymą.
O
d
TUbENTAS
Studento pasisakymas se minare — pirmas jo sava rankiško darbo rezultatas Universitete. Jau nuo pirmojo semestro studentai ruošiasi politinės TSKP istorijos, ekonomijos ir kt. seminarams. Visuomeninių disciplinų dėstytojai klausytojams nurodo seminarinius planus, kurie iš anksto paruošiami ir paliekami Marksizmo-leniniz mo kabinete. Specialioje lentynėlėje yra TSKP istori jos, politinės ekonomijos, mokslinio komunizmo, dia lektinio ir istorinio mate rializmo seminarų planai, vaizdinių priemonių ir nau jai gautos literatūros sąra šai. Studentai naudojasi šio mis pagalbinėmis informaci nėmis ir bibliografinėmis .priemonėmis. Mūsų kabineto skaitykla tari visą semina rams pasiruošti reikalingą \literatūrą. Marksizmo-leniniz mo klasikų veikalai, vadovė liai, knygos ir brošiūros, Lausi periodika — visa tai ira specializuotoje skaitykye prie Marksizmo-leninizJo kabineto centriniuose Jniversiteto rūmuose. Kabineto laborantai kieklienu metu (nuo 9 iki 22 'ai.) pasiruošę studentui nu odyti, kur surasti reikiamą iteratūrą seminaro, kursinio ir diplominio darbo tema, >adėti atrinkti svarbesnius
TREČIADIENIS
Ketvirtadienį į Universiteto Aktų salę rinkosi fizikai ap svarstyti savo fakulteto kom jaunimo organizacijos nu veiktą darbą, ateities planus. — Mūsų 400 komjaunuoliųfizikų būrys gali nuveikti didelius darbus, tik trūksta komjaunuoliškos ugnelės, ak tyvumo, — kalbėjo komjauni mo biuro sekretorius A. Zaborskis. — Trūksta komjau nuoliškos drausmės ne tik komjaunuolių, bet ir aktyvis tų tarpe. — Fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi išrinkta II k. komjaunuolė D. Railaitė nepajėgė vadovauti biurui. Suskilus Fizikos ir matemati kos fakultetui, aktyvas su silpnėjo, todėl pirminėse kom jaunimo organizacijose darbo kontrolė buvo silpna. Nebuvo ryšio tarp biuro ir grupių, partinės organizacijos, deka nato. Dabar turime geras dar bo ir poilsio sąlygas naujuose
rūmuose. Jei naujas biuras sugebės įžiebti komjaunuolių širdyse ugnelę, sustiprins drausmę, fakulteto komjau nuoliai nebeliks paskutinėje vietoje. To ir linkiu naujajam biurui, — baigdamas pasakė sekretorius. Diskusijose kalbėjęs fakul
kevičius kalbėjo apie draus mės laužytojus, kurie žlugdo komjaunimo veiklą ne tiktai Fizikos fak., bet ir visame Universitete. Nesaugomi komjaunimo bi lietai. Jį pametė netgi kom jaunimo biuro narė, buvusi sekretorė D. Railaitė. Kom
ZJBOlCDBCDICDBCDBCDICDBaDiCDBCDBCDBOBCDI
DRAUSMĖ-DARBO PAGRINDAS Z3BCDlCD«CDHCDlCZ)HCDBCDBQiaBCDBCZ)BCDHCDI
teto komjaunimo biuro narys R. Asauskas išnagrinėjo or ganizacinio sektoriaus veiklą, pabrėždamas, jog pagrindine nesėkmių priežastimi buvo komjaunuoliškos drausmės trūkumas, silpnas pareigos jausmas. Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait
jaunimo bilietas — šventeny bė, o jį kai kas palieka pas budinčius bendrabutyje. To kius reikia be pasigailėjimo šalinti iš komjaunimo. Kalbėję A. Pučinskas, V. Mačiulis pabrėžė, kad visa komjaunimo veikla prasideda pirminėje komjaunimo orga nizacijoje, gi per ataskaitinį
Tt
I
I i" I I
l
PIRMAKURSIO NUOMONĖ APIE KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS VEIKLĄ — 2 psl. VIENO FAKULTETO STUDENTŲ POLINKIAI — 2 psl.
„MŪSŲ DIENOS" — 2 psl.
laikotarpį biuras mažai dėme sio skyrė aktyvo mokymui, NAUJOJI darbo planų vykdymo kontro UNIVERSITETO lei, todėl darbas grupėse vy ko nekryptingai, saviveiklišPAMAINA kai ir dažnai jis apsiribodavo — 3 psl. keliais blogai paruoštais ir ne įdomiais susirinkimais. FOTOREPORTAŽO Fizikos fakulteto partinės „ROŽIŲ KRAŠTE" organizacijos sekretorius drg. B. Sugurovas, VVU komjau TĘSINYS nimo komiteto narė S. Janu— 3 psl. taitė pritarė nuomonei, kad drausmė komjaunuolių tarpe, KODĖL REIKIA aktyvių grupių darbas — sėk mingo visos komjaunimo or SPORTUOTI? ganizacijos darbo pagrindas. — 4 psl. Po diskusijų buvo išrinktas naujas Fizikos fak. komjauni mo biuras bei delegatai į XIV MATMECHAI RUOŠIASI VVU komjaunimo konferenci SMD KONFERENCIJAI ją. — 4 psl. Įvykusiame pirmajame nauVAKAR jojo komjaunimo biuro posė A. BIMBA SKAITĖ dyje sekretoriumi išrinktas TRECIĄ PASKAITĄ IV kurso studentas A. Zaborskis. — 4 psl.
STUDENTŲ MIESTELIS VILNIUJE Senajam Vilniaus universiįtui ir Kauno Politechnikos istituto Vilniaus filialui nkšta. Juose mokosi dauiau kaip 14 tukst. studentų, teityje jų skaičius prašoks 1 tūkst. Todėl iškilo reikalas styti studentų miestelį. Vilniaus architektams piriausia rūpėjo parinkti staty ti tokią vietą, kuri būtų paqiai pasiekiama. Išnagrinės visas aplinkybes, teko at sakyti Lygalaukių, Kalvari—Santariškių, Viršuliškių ir ■lėto kitų teritorijų ir pirenybę atiduoti Antakalnio sūrinei daliai. Ji pasižymi iromis gamtinėmis ir inžirinėmis-qeologinėmis sąly>mis. Studentų miestelis tus patogius ryšius su visais lesto rajonais. Artimiausiu stu numatoma įrengti per itakalnio rajoną Neries antinėje naują transporto įgistralę. Sekančiame penkityje už Antakalnio planuo ja statyti naują tiltą per rį ir šiaurinę transporto ąistralę, kuri sujungs busuosius Viršuliškių gyvemuosius rajonus, Dzeržins> rajoną, centrinę miesto Ii bei kitus rajonus su stu mtų miesteliu, Valakampių Nemenčinės — Pabradės Isio zonomis. Si transporto ;erija aptarnaus daugiau 'P 60 proc. studentų miesio klausvtojų, dėstytojų ir nautojų. Miestelio teritorija užims ha plotą. Pietuose ji ri•ls su žirgo gatvele ir ko•yviniais sodais, vakaruo— Nemenčinės plentu, urėje — nedideliu slėniu, luo perspektyviniame planumatyta tiesti autokelią 'auiąfą Vilnią. Pietuose lentų miestelį sieks Sapie2S miškai, šiaurėje — Vaimpių poilsio zonos miško ■yvas. paėjusiais metais Miestų yoos projektavimo instituX1 niaus skyrius paruošė ;'M. išplanavimo projektą oriai — architektai R. DiPaūnoravičius ir J. .-lioms). Juo remiantis, t,,ornos. projektinės užnit. pirrf,1'4IM mokomųjų ūsų —. Universiteto Eko,\os. fakulteto (archit. R. n ’ T KPI Vilniaus filialo mojo-laboratorinio kor“atybaL1’1*’ J- Jur<’elionis>
^entų miestelio teritori“^mstyta į 3 zonas: mo, ltūrmę-sportinę ir ą’ Mokomajai zoiaukLrtt,teritoriJa, turinti nai£e'dinių- čia laisviau q‘ urna išdėstyti pastatus.
Vakarinėje mokomosios zonos dalyje įsikurs Universitetas, rytinėje — KPI filialas. Susi darys kompaktiškas miestelio centras. Kulturinė-sportinė zona numatyta šiaurinėje da lyje — jauname pušynėlyje. Čia bus kultūriniai-buitiniai pastatai, sporto įrengimai, poilsio parkas. Gyvenamojoje zonoje viena bendrabučių grupė projektuojama šiauri nėje dalyje prie pagrindinio įvažiavimo, kita — į rytus nuo mokomosios zonos.
■;<
Kiekviename mokomosios zonos komplekse bus trys pa talpų grupės. Pirmojoje — mažosios auditorijos, smul kios laboratorijos, katedros su įvairios paskirties kabine tais, braižyklos ir t. t, Ant rojoje — didžiosios srovinės auditorijos, aptarnaujančios kelis fakultetus. Jos bus jun giamojoje dalyje tarp fakul tetų. Šalia jų numatyta įreng ti specialias patalpas studen tų poilsiui pertraukų metu, vestibiulius, aktų sales, bib
«
SS®
> i
*
liotekas ir kt. Trečiąją grupę sudarys vienaaukščiai labo ratoriniai korpusai. Didžiosios auditorijos įsi kurs fakultetinių korpusų tri juose žemutiniuose aukštuo se. Viršutiniuose aukštuose bus Įvairios smulkesnės labo ratorijos, fakultetų administ racinės patalpos,. kabinetai, katedros ir t. t. Tekiu būdu pagrindinė studentų masė užsiiminės žemutiniuose aukš tuose. Ryšys tarp aukštų bus palaikomas liftais.
Universiteto mokomojo komplekso vieną pastatų gru pę sudarys Ekonomikos, Matematikos-mechanikos, Fizi kos ir Chemijos fakultetai, kitą — Gamtos, Medicinos, Istorijos-filologijos ir Teisės fakultetai. Abi fakuletų gru pes Jungs centriniai rūmai. Juose bus rektoratas, aktų salės, biblioteka. Centrinių rūmų patalpos susigrupuos apie nedidelius pereinamus kiemukus. kurie primins jau kią senojo Vilniaus universi
S?'
•
1 — VILNIAUS VALSTYBINIS UNIVERSITETAS; 2 — MOKSLINIŲ PROBLEMINIŲ LABORATORIJŲ CENTRAS; 3 _ KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO FILIALAS; 4 — KULTŪRINIS-SPORTINIS CENTRAS; 5 — GYVENAMOJI ZONA; 6 — ŪKINIS SEKTORIUS. J- POLIO nuotrauka
teto rūmų aplinką. . Vakarinėje miestelio dalyje, netoli dabartinio Antakalnio troleibusų žiedo, numatytas atskiras Universiteto proble minių laboratorijų centras. Abiejų aukštųjų mokyklų mokomuosius korpusus jungs bendra centrinė aikštė — fo rumas. Su juo ribosis šių mo kyklų centriniai rūmai. Prieš forumą, kitoje cent rinės miestelio gatvės pusėje, išaugs kultūrinis-sportinis centras. Čia bus pastatytas 400 vietų studentų klubas-kinoteatras, 500 vietų kavinėvalgykla. maisto produktų ir pramoninių prekių parduotu vės, buitinio aptarnavimo kompleksinė atelje, ryšių sky rius, poliklinika, vaistinė, di džioji sporto salė su 3000 vietų tribūnomis, sporto salių kompleksas su maniežu, už daru plaukymo baseinu, sta dionas su 8000 vietų tribūno mis, įvairios paskirties sporto aikštelių kompleksas ir t. t. Panaudojant esamus želdi nius, numatyta įrengti ir stu dentų poilsio parką. Gyvenamojoje zonoje nu matyta pastatyti penkis 14 aukštų bendrabučius po 1200 vietų. Juose gyvens apie 60 proc. dieninio skyriaus stu dentų. Pirmame bendrabučių aukšte bus bendros aptarna vimo patalpos: bufetai, salės susirinkimams.. kambariai mokymuisi ir pan. Kiekvienoje iš dviejų bend rabučių grupių numatytas pirminis aptarnavimo centras — valgykla, maisto produktų parduotuvė, baltinių surinki mo punktas ir t. t. Rytinėje miestelio dalyje įsikurs garažai, sandėliai, dirbtuvės, gaisrininkų depo ir kitos ūkinės patalpos. Sa lia numatyta įrengti Univer siteto vivariumą, vegetatyvi nius namelius su oranžerijo mis. Autobusai ir troleibusai at važiuos į patį studentų mies telį. Jo teritorijoje numatyta aikščių, alėjų ir bulvarų sis tema. Pėsčiųjų trasos čia izo liuotos nuo autokelių. Mieste lyje bus įrengti dideli par kingai automobiliams, ku riuose vienu metu galės sto vėt' iki 2000 mašinų. Vilniaus studentų miestelis — vertingas architektūrinis kompleksas, jame bus suda rytos palankios sąlygos mo; komajam ir moksliniam dar bui, gyvenimui ir poilsiui.
Inž.-archit. V. BALČIŪNAS MSPI Vilniaus skyriaus viršininkais