Tarybinis Studentas, 1967 m. kovo 22 d. Nr. 8 (594)

LIK SVEIKA, ALMA MATER!

4- lūsu rankų visur reiRaižysės ad Tai Darios drauge1 m . Ji ir jos paceij, . antai stengsis K^erą Universiteto auKlė3 parda. vau fl

patys sipKlMA, kad dar;rčWausi metai §Yveni_ „ ,ne-|tuclijų metai, pirvar. nkiško kelio prama; Čia, aukštojoje mokyk­ lų studentas suranda dar, ŠeiE'Įią, a renine naujus d^ianORdžiaugsJLS v.inomus pantisliez11> neretai mokslo ir nuoširair.sB o ja- ]

džią studentišką meilę. Šie metai jam niekada neprailgs­ ta, netampa našta, nes, pra­ bėgdami lyg trumpa akimir­ ka, dovanoja naują gyvenimo patirtį. Ir gal todėl, kai ten­ ka skirtis, tos, atrodo, nusibo­ dusios auditorijos tampa mielos. Norisi dar ir dar kar­ tą jomis pereiti, stabtelėti, prisiminti. Juk tu čia palieki mažytę savęs dalelę.

Panašios mintys tądien ap­ lankė ir Universiteto chemikus absolventus. Dar prieš gerą pusvalandį jie rinkosi prie auditorijos, kur turėjo vykti diplomantų skirstymas po respublikos gamyklas, la­ boratorijas bei mokslo įstai­ gas. Vieni šypsosi, bando dainuoti studentiškos dainos posmą, kiti — sąmojumi ati­ tolinti lemtingąją minutę, merginų būrelis kažką rū­ pestingai svarsto. Visų aky­ se galima išskaityti kažkokį vidinį jaudinimąsi, rūpestį.

Juk priešaky — kiti drau­ gai, naujas kolektyvas. Ir ar pritapsi prie to naujo gyve­ nimo ritmo, ar pateisinsi dės­ tytojų pasitikėjimą?

Užkalbiname chemikę-technologę D. Raižytę. Danutė

puiki visuomenininkė, gera spoitininkė, pirmaatskyrininkė.

— Norėčiau važiuoti į Aly­ šaldytuvų gamyklą, taus Arba dirbti Vilniuje. Sportuosiu. Rankinis — mano antroji profesija, — šypsosi mergina.

„SUTINKU VYKTI...“ komisijoje.

— O jei kur nors toliau, į rajoną, tektų važiuoti?

— Nenusiminčiau, ten irgi žmonės. O mūsų rankų visur reikia.

Mūsų pokalbį nutraukia šviesiaplaukis jaunuolis.

— Oho! Dabar aš pilnaleisis inžinierius. — paten-

PasKutinės A.

minutės skirstymo REPEČKOS nuotr.

kintas beria žodžius bioche­ mikas P. Petniūnas. — Lie­ ku Vilniuje, darbuosiuos Biochemijos institute.

Nauji paskyrimai, šypse­ nos, rankų paspaudimai.

— Mažeikiai, — vos pra­ vėrusi duris, prataria mergi­ na ir, apsipylusi ašaromis, nubėga.

— O kodėl nepatinka Ma­ žeikiai? — susidomim.

— O kas juose gero, — meta kažkuri iš „nelaimingosios" draugių. — Visą naktį iš Vilniaus važiuoti reikia. Kažkoks užkampis, Mokėsi, mokėsi ir prašau — Mažeikiai!

Ech, merginos, merginos.

Negi viskas gyvenime matuo­ jama kilometrais. Visur vie­ nodai sunku, vienodai leng­ va. Ir norisi tikėti, kad po metų kitų merginai bus gėda lengvabūdiškų šių pigių, ašarų.

Jaudinasi studentai, NeJuk lengviau ir komisijai. reikia išduoti „kelialapius" 9 biochemikams; TI chemikams-technologams, 28 che-

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TES!

1967 m

kovo mėn

"radžia padaryta

22 d

dari

m paįas kvieiInas studentas pirmoji sesija ‘ta-iati |kad 1 Todėl sunkiausia, 3 4 ją prisimena IMatemafakulmechanikos ir mate* IV grupės; 32 •rac! tos, pirmosios, iš yntų beveik pusė turėjo eną ar net po du įsiSimus.

Antros sesijos “•omtatai buvo truputį ge, bet skolininkų irgi ko.

BBaug įkartų grupės pirmikomjaunimo organizacikalbama apie buvo igumą, svarstomi bend> 'zult itai. Galų gale <_ privieninga išvada — reire Iilgas kruopštus, sistemi . - . — —__ ■_____ r ______ *n" darbas, darnus koiektykurio kaip tiktai ir ne-

praėjo vieneri bendro ■J /mosi metai.

Sustiprėjo ”• «ės šeima. Imta daugiau JLIėtis vienu ar kitu studenkaip jis gyvena, kaip J^'^osi.

Pagyvėjo grupės jaunimo organizacijos VIa. Dažnai pravedami o ilbiai, susirinkimai įvaivariis temomis, suruošiai r išvykos. beirtais net pertraukų me­ ti jalima pastebėti besibuų jančias IV grupės merdans (grupėje vaikinas tik moas) kuriame nors laisvesir ne auditorijos kampely, omiiekada nesukiysi, jei paašir'osi, kad jos ką nors inrbaus aptaria, ginčijasi. l:68ažkodėl kurse buvo suinariusi nuomonė, kad III "ojiV grupės yra ir bus silp, tusios, kadangi jos pedadrteinės, o ne gamybinės, ai. nes su ta nuomone negaZlhme sutikti.

Ir dažnai ris kildavo klausimas,

žiai \NZ

mikams. „Ištisa jaunų spe­ cialistų armija", — šypsosi gamyklų atstovai. Patenkin­ tas ir Vilniaus konstravimo biuro atstovas. Biure jau dir­ ba Universiteto auklėtiniai inžiriieriai-chemikai Bučaskas ir Kurila. O dabar prie jų prisijungs ir mūsų pažįsta­ ma Dana.

O štai ir pačios laimingiau­ sios — Zosė Poškutė ir Vi­ talija Navickaitė.

— Aš labai labai patenkin­ ta, — sako Vitalija. — Dirbsiu Medicinos fakultete, laboratorijoje kraujagyslių ir mokysiuos aspirantūroje.

Galėsiu vaikščioti Universiteto koridoriais, jaustis studenle.

Mes nuoširdžiai linkime tau, Vitalija, ir toliau būti pirmaujančia moksle ir dar­ be, kaip ir studijų metais.

Valstybiniai egzaminai, diplomų gynimas — ir res­ publikos chemikų šeima pasipildys devyniasdešimčia jaunųjų specialistų. Išsiskirs­ tys jie p o gamyklų cechus, laboratorijas, atsineš jaunas širdis, tvirtas žinias, taip rei­ kalingas mūsų gyvenimui.

St. GLAZINSKAS

argi ir mes negalime būti geriausiais, argi negalime pasistengti, kad daugiau ne­ būtų skolų. Žinoma, atsirasdavo vienas kitas, kuris numodavo ranka ir sakydavo: „Dar nebuvo tokio stebuklo, kad ųrupėje nebūtų nė vienos skolos“.

Tačiau toji viltis — išlai­ kyti gerai egzaminus — tikrai visus pažadino.

Artėjo trečioji sesija.

Visi rimtai ruošėmės egzami­ nams.

Niekada neatsisaky­ davome vieni kitiems paaiš­ kinti tą ar kitą nesupran­ tamą klausimą, konsultuodavomės su dėstytojais.

Ir štai pirmas sesijos eg­ zaminas.

Rezultatai geri: 9 labai geri pažymiai, 8 — ge­ 7— patenkinami. Antri, — rezultatai ras egzaminas Fagaliau tredar geresni.

— sesija sėkminga! Šečia išlaikė labai šios merginos gerais pažymiais. , paskelbtas Fakultete buvo l ----- '-* grupei konkursas geriausiai pirmo išaiškinti.

Suvedus etapo lenktyniavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pirmoji vieta atiteko II k. IV gruSurinpei. Vadinasi, mums! kome 431 balą. Bet čia dar Dar laukia pa­ tik pradžia. __ vasario sesija, vasaros poil­ sio ir darbo stovykla — vi­ sos grupės komjaunimo or­ ganizacijos veiklos įvertini­ mas.

Todėl ir toliau sistemingai dirbame, nenuleidžiame ran­ ku, nes turime rimtus var­ žovus — I k. V grupę, kuri atsilieka tik 19 balų.

O laimėjus laukia trijų-ke­ turių dienų ekskursija į Le­ ningradą.

M. MACKEVIČIŪTĖ MMF II k. IV gr. studentė

TREČIADIENIS Eina nuo 1950 m.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITE1O REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO (R PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

TRADICIJŲ ABAR dažnai ir daug kalbame apie tradicijas.

Nejučiomis kyla klau­ simas: kokia jų prasmė?

Trumpai galima atsakyti: tra­ dicijos ugdo organizuotumą ir patriotizmą. O plačiau?

Tradicijomis laikome įpro­ čius, nuolat besikartojančius, būtinai įvykstančius rengi­ nius. Ir vargu ar galime va­ dinti tradiciniu tokį renginį, kurį suorganizavom kelis kartus iš eilės. Šiandien, pavyzdžiui, nieko neįtikinėjam, kad Naujiems metams reikia puošti eglutę.

Tai visiems savaime supranta­ ma, nežiūrint to, ar visi puo­ šia ar ne. Taip yra su visais tradiciniais renginiais. Bet

D

jcigu kokie nors renginiai nebus žmonėms vidiniu porei­ kiu, jokiais nutarimais nepaversime jų tradiciniais.

Vadinasi, tradiciniai rengi­ niai palengvina organizacinį darbą: iš anksto visiems ži­ noma, kad tokiu ir tokiu lai­ ku bus renginys, nereikia specialiai organizuoti visų dalyvaujančių. Bet ir čia bū­ tina sąlyga: kas nors turi or­ ganizuoti. Paimkim, kad ir mūsų fakulteto „Diplomantų palydas", Kiekvienais metais yra išleidžiamoji laida, yra ir ta, kuri sekančiais metais j uos pakeis. Pastarieji žino, jog reikia savo vyresniems draugams suruošti pa­ lydas; priešingu gi atveju su-

I

Dar viena * * studentiška * Ekonomistė Irena ZABORSKAITĖ ir tei­ sininkas Petras PRIELGAUSKAS giminių bei draugų būryje praėju­ sį šeštadienį šventė suįaunystės brendusios pradžią.

Skambant estradinei muzikai, už vaišių stalo visą vakarą netilo daina ir kalbos. Buvo smagu ir linksma. Šokį po šokio trypė ir jau­ ni, ir seni.

Paskui giminės ir draugai sumainiusiems žiedelius Įteikė dova­ nų, linkėdami ilgų šei­ myninių metų.

J. GIRA1TIS

> f

* ***

t

** f f f f

* *

I f

*

i t t f

* * t t

Kaina 2 kap.

PRASME

sidarys apie juos nuomonė; vo'1...

Naujų tradicijų įvedimas ne vienos-kitos dienos klausi­ mas, Ne visi renginiai, kuriuos dabar vadiname tradiciniais, iš tikrųjų yra tokie ar bent jais bus. Kita vertus, tradicijos buria žmones, Jos savaime negimsta, priklauso nuo žmonių išradingumo, su­ reikia gebėjimo, Todėl kruopščiai ištirti visas buvusias mūsų Universitete ir nacionalines tradicijas. Šiandien, deja, apie senas tradicijas galime kalbėti lik abstrakčiai. Ne, neskatinu at­ gaivinti visa tai, kas buvo.

Tai būtų beprasmis darbas.

Tirti tradicijas reikia tam, kad suprastume jų dėsningu­ mus ir tuo pagrindu formuo­ tume naujas.

Dabar Istorijos ir filologi­ jos fakultete organizuojama eilė renginių, kuriuos siekiam paversti tradiciniais, tai — įvairios studentiškos šventės, Universiteto Manau, kad mokslo lygis ne kiek nenujei, pavyzdžiui, kentėtų, „Medium“ metu trečiakursiams būtų išeiginė diena.

Tradicijos — ne tik šven­ tės, tai — įvairios susi­ klosčiusios studentų elgesio normos, jomis paremta veikla.

Mūsų studentų tarpe pastebi­ mas tam tikras inertiškumas.

Tai blogos tradicijos.

Beveik kas mėnesį mūsų fakultete organizuojami su­ sitikimai su žymiais respub­ likos žmonėmis (pvz., su rašytoju J. Baltušiu), Jų metu studentai pateikia nemaža ir įdomių klausimų, bet beveik nesigirdi pačių studentų nuomonės tais klausimais. Juk studentai-būsimiej i vadovai, mokslininkai. Reikia turėti savo nuomonę ir mokėti ją argumentuoti. Ko­

dėl nesuorganizuoti įdomių disputų? Argi tai būtų bloga tradicija?

Savo laiku Universitetas buvo žymus kultūros centras ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Jis išugdė daug žinomų mūsų, lenkų, baltarusių kultūros veikėjų, Universiteto kolektyvas ak­ tyviai dalyvavo savo krašto politiniame gyvenime. Juk neatsitiktinai caro valdžia 1832 m. uždare Universitetą, "kaip maištingą". Ne dažnas studentas apie tai žino, o jis turėtų ne tik žinoti, bet ir didžiuotis tuo. Todėl IFF par­ tinės organizacijos susirinki­ mas nutarė prašyti dekanato visiems fakulteto pirmakur­ siams pirmąją mokslo metų dieną perskaityti paskaitą apie Universiteto istoriją. Bet ar nevertėtų visiems Univer­ siteto pirmakursiams skaityti tokias paskaitas?

Aišku, nepakanka vien pa­ skaitų. O kodėl, pavyzdžiui, neminėti įžymiųjų Universi­ teto datų (katedrų, fakultetų įsteigimo, buvusiųjų garsių profesorių jubiliejų) bei svar­ besnių įvykių? Ar nevertėtų tuo tikslu sudaryti kalendorių? Žinoma, tradicijos turi tapti sudėtine komunistinio auklėjimo dalimi. Todėl apie praeitį ir jos mokyklas negaliroe kurti mitų, ,,bet vis dėlto reikia mokėti skirti, kas senoje mokykloje buvo bloga ir kas naudinga mums, ir reikia mokėti iš jos atrinktik tai, kas reikalinga komu­ nizmui". (Leninas, Raštai, t.

31, psl. 254). O to nepadary­ sime, neišstudijavę praeities.

Tradicijos ir padeda mums suprasti tą praeitį.

Vyr. dėst. Br. GENZELIS IFF partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas

1967 m. kovo m

. .......

4

MEILE, BŪTINYBE IR LAIS Meilė ir laisvė — tai ne tik visų amžių poezijos, gro­ žinės literatūros, bet ir kas­ Antra vertus, pavydas gali dieninio gyvenimo problemų meilės turinys, sava patirtis. problema. Iš amžių glūdumos Tai objektyvus gyvenimo turėti realias priežastis, pir­ paveldėtas ir amžinai jaunas dėsnis. Tik jį pažinus ir jo miausia — kai pažeidžiama galime pasiekti tarpusavio meilė, Šiais atmūsų noras likti laisvu mei­ laikantis, ribą, kuri vėjais pavydas — tai noras lėje. Jis kuo tampriausiai su­ laisvės meilėje išsaugoti mylimą žmogų, Ir sijęs su asmenybės laisve duota gamtos. žmogiškos vis tik čia pasireiškiantis paAukščiausios apskritai. Kuo gi pasireiškia tikslas — vaikai, vydas, kaip taisyklė, nepalaisvė? Nuo ko žmogus turi meilės savo siekia tikslo, duoda atvirkši išsilaisvinti? Juk žinome, Vaikuose tėvai mato BRANGUS DRAUGE! rezultatus. Žmogus Tavo muzikali klausa įpra­ kad ne kiekviena laisvė ge­ meilę. Vaikai yra gimininio čius to prie poetiško meilės žo­ ra, ne kiekviena laisvė gera ir moralinio-estetinio tėvų tokiais atvejais gaii neperTu tikriausiai egzistavimo pratęsimas. Štai gyventi, nekentėti, jj reikia džių skambėjimo. Tai labai ir meilėje, puiku, ypač — jaunystės me­ prisimeni, V. Leninas savo kodėl meilė yra susijusi su ir galima suprasti. Tačiau Armand vaikų gimdymu, su šeima. pavydu meilės nesugrąžinsi, Inesai tais. Jeigu meilė neskleistų laiškuose beveik visi grožio, ji taptų pilku ir nuo­ nurodė, kad laisvę meilėje V. Lenino apibrėžimas,, kad Neatsitiktinai pa­ galima suprasti kaip virtinę meilėje dalyvauja du ir at- didieji žmonės smerkė bodžiu jausmu.

I — vydą, laikydami jį morališBet meilėje, kaip ir kituose įvairiausių aplinkybių, Dalis siranda trečias, o su tuo visuomeniniuose reiškiniuo­ jų gali padėti laisvai šitam paieiga vienas kitam, parei- kai neišsivysčiusio žmogaus V. Belinskis rašė: se, — daugybe aspektų, jos jausmui vystytis, kitos gi ga visuomenei ir šitai naujai jausmu. suklydimas veikimo diapazonas yra be­ paneigia pačią meilę. Sa­ gyvybei, irgi atspindi amži- „Nedovanotinas galinis. Dėl to su ja visko ir kyšime, buti nepriklausomu nąjį gyvenimo dėsnį, Zmo- manyti, kad pavydas yra meilės dalis".

Ir būna. Siame laiške aš noriu nuo materialinių išskaičia- gaus išmintis rėmėsi, remia- būtina nukalbėti apie meilę jos są­ vimų, nuo grubių ir žalingų si ir remsis pažinimu <objek- toliau: „Pavydas be reikiapagrindo yra menkų ryšyje su laisve ir būtinybe. draudimų, aišku, būtina. Bet tyvių dėsnių, kurie reguliuo­ mo Kaip ir Tu. aš noriu, kad būti laisvam nuo gėrio ir ja jo egzistavimą ir veiklą. žmogelių liga, Jie negerbia SOCIALINĖ BŪTINYBĖ. Ją nei savęs, nei savo teisių į meilė visada spindėtų gėriu grožio jausmo, nuo rimtumo meilėje, — tai jau panei­ apsprendžia tam tikri, šiuo mylimą žmogų. Čia pasireišir grožiu.

Vienas iš pagrindinių vi- gia pačią meilę. Laisvė mei- atveju socialistinės visuome­ kia smulki tironija sutvėrisuomenės vystymosi dėsnių lėje — tai, kas padeda mei- nės, santykiai, kurių sferoje mų, stovinčių ant gyvuliško yra perėjimo procesas iš bū­ lei. Neretai galvojama at- atsiranda meilė, formuojasi egoizmo ribos. Taip pavy­ tinybės karalijos į laisvės virkščiai, ir tai veda prie kaip tvirtas asmeninis jaus­ dėti negali morališkai išsi­ mas, talpinantis savyje vi­ vystęs žmogus; lygiai taip karaliją. Dėsninga tai, kad tragiškos atomazgos.

Kaip ir bet kuri žmogaus suomeninius jausmus, pagar­ pat jam pavydas negalimas, žmogus, komunizmo statybos procese nugalėdamas susve­ laisvė, laisvė meilėje yra su­ bą mylimam žmogui, pasi­ nors ir būtų realus pagrin­ timėjimą, tampa vis laisves­ vokta savo būties būtinybė didžiavimą mylimu žmogu­ das, kadangi toks pavydas gyvenime. mi, draugiškumą, bičiulystę. būtinai suteikia kančios, įžei­ nis savo jausmuose, mąstyme ir jos paisymas Vis stiprėjanti socialistinės džia ir sukelia norą keršyti". ir poelgiuose. Laisvesnis tam­ Meilės jausmas — tai vis pa jis ir meilėje, ir šeimoje. socialistinės vienybės pro­ visuomenės santykių įtaka Meilė be pagarbos labai ma­ duktas. Čia kažkas iš gam­ socialinei būtinybei meilėje ža. Tai aistra, kuri praeina. tos ir kažkas iš kultūros. Tai apsprendžia šeimos tarpusa­ Pavydo kančiomis negalima susilieję į nedalomą fizinę, vio santykių charakterį. O sugrąžinti širdį, kuri tave nu­ estetinę ir etinę vienybę. atskiri priešingi faktai, ku- stojo mylėti.

Sugriauti tą vienybę — reiš­ rie sutinkami gyvenime, ne Moraliniu savybių visu­ kia sugriauti ir pačią meilę. tik nepaneigia dėsningumo, mos pagrindu, tik gerbiant ir Kitaip sakant, žmogus, mano bet patvirtina jį, kaip išim- pasitikint, meilė gali sutvir­ nuomone, negali būti laimin­ tis patvirtina taisyklę. tėti, įgyti pastovumo ir su­ gas meilėje, jeigu jis igno­ ETINĖ BŪTINYBĖ. Visuo- teikti laimės žmonėms, kurie gamtinį, socialinį, eti­ meninė meilės pusė visų pir­ vienas kitą myli.

KOMJAUNIMO KOMITETAS: ruos Vyrai! Šimtąjį kartą kartoju, nį ir estetinį būtinumą. Kaip ma ESTETINĖ BŪTINYBĖ. Tai yra moralė. Žmogaus Universitete būtinai reikalin­ aš suprantu šilas būtinumo moralinės kultūros lygį nu­ mylimo žmogaus, kaip gra­ ga meninė agitbrigada!

PROFKOMITETAS: Šimtąjį rūšis, kurios apsprendžia tik­ sako jo pasitikėjimas ir pa­ žaus, suvokimas. Jis pagrįs­ kartą šią idėją palaikau ir rąją laisvę meilėje? garba žmonėms. Moralinis tas jausmo ir moralinių sa­ remiu!

GAMTINĖ (PRIGIMTIES, žmogaus neišsivystymas ne­ vybių vienybe.

Mylintis KULTŪROS KLUBAS: Na, — išvengiamai gimdo įtarumą, žmogus mato visą pasaulį tar­ tai duokit ją šen, ir baigtas BIOLOGINĖ) BŪTINYBĖ tai dėsningo proceso, kai or­ nepasitikėjimą, kurie dažnai si per savo meiles prizmę kriukis! priklauso- išauga į pavydą. Žinoma, ir todėl lengviau ir aiškiau KOMJAUNIMO KOMITETAS: ganizmas keičiasi Duokit, ir kriukis! Agitbriga- mai nuo amžiaus, ir svar- pavydas susijęs su meile. suvokia tikrovės grožį. Tas dą įsteigti, tai ne špargalką pasaulio grožio egzaminui paruošti. Čia rei­ biausio dėsningumo — žmo- Subjektyviai jis saugo meilę, savotiškas giškosios giminės pasikarto- bet obejektyviai — žudo ją. suvokimas savo ruožtu tar­ kia. . . žodis tapo kūnu. Ką tik jimo gimdant išraiška. Jeigu pavydas pagrįstas tik nauja moraliniam ir esteti­ pacitavome pirmuosius meni­ Sis būtinumas tarsi sako pavyduliaujančiojo nuomo­ niam žmogaus, kaip asmeny­ nės agitbrigados žodžius. Tai tai kyla tarpusavio bės, tobulėjimui. Etikos ir buvo 1964 metais. Ir pirma­ žmogui, kad jis nebus amži- ne, sis pasirodymas „Štai ir AS“, nai jaunas, kad kiekvieną santykių paaštrėjimai, kurie estetikos tarpusavio ryšys iš­ ir naujo kolektyvo gimimas. žmogaus amžių atitinka savas gali atvesti prie išsiskyrimo. aukština žmogų, padeda suKaip formuojama agitbri­

Trečiasis laiškas draugui

Tai ne špargalką paruošti

gada, kokie jos darbo princi­ pai, geriausiai žino „FAKTU" vadovė I. Stravinskienė. Va­ dovė neįsivaizduoja savęs be scenos (ir be „FAKTO“), ne­ gali pasakyti kito dalyko, ku­ ris galėtų pakeisti jai specia­ lybę ir „arkliuką“ — sceną, tačiau apie savo ir kolekty­ vo darbą pasakoja ir pažiū­ ras į savo veiklos sritį iš­ dėsto visai paprastai: „Vertinu saviveiklinį kūry­ bos būdą labiau, nei profe­ sionalinį. čia daugiau erdvės eksperimentui, iniciatyvai.

Nevaržo aktorių skaičius. Jų galima pasirinkti tiek, kiek reikia. „FAKTAS“ net pasto­ vaus kolektyvo neturi. Jis keičiasi, kai keičiasi progra­ ma. Tiesa, yra nedidelis ke­ lių žmonių branduolys — R. Macutkevičiūtė, B. Sližys, R. Šavelis, Z. Namavičius. Tai žmonės, labai prisirišę prie „FAKTO“, tinkantys beveik kiekvienai rolei. Kai naujai programai reikalingi kiti ti­ pažai, prisieina pavaikščioti po auditorijas ir koridorius, kol surandame reikalingą žmogų. Įkalbinėti daug nerei­ kia, sutinka. Toks aktorių pa­ rinkimo būdas labai pasitei­ sina.

Visa kas „FAKTE“ — stu­ dentų rankose: ir medžiagos rinkimas, jos kaupimas ir api­ bendrinimas scenarijuje, to­ dėl pasisekimas labiausiai ir priklauso nuo pačių brigados narių iniciatyvos.

Tikslas pateisina priemo­ nes. Reikėjo aštraus žanro, pasirinkome satyrinę minia­ tiūrą. Daug grotesko. Tokio juoko bijo net ir tas, kuris nė nenusidėjęs. Dar nebaigta ruošti programa, o, žiūrėk, iau klausia: „Kas ten bus?

Kas gi ten bus“?

Vėl šj tą ruošiame.

Tema — ateistinė“.

Ir vėl reikės turėti reikalų su „Faktu“. Kam dūšia į kulnus lenda?

V. JUREVIČIUS

<><< <-’<z<x<>^<><><><x><><><><><><>o<><><><><><><><><><><>oo<>o<x>oo<>ooo<>ooooooc><x><x>oo<x><xx?

POEZIJOS VAKARAS Nors praėjusį sekmadienį buvo didelis pasirinkimas studentams, Kur praleisti vakarą, — Aktų salėje I. Ig­ natavičiaus studentiška nove­ lė „Meilės eskizai", Univer­ siteto kavinėje susitikimas su kompozitoriumi V. Klova ir menotyrininku V. Drėma, dar virtinė įvairiausių ren­ ginių, — tačiau į jungtinį Ekonomikos ir Istorijos ir filologijos fakultetų poezijos vakarą, įvykusį 92 audito­ rijoje, susirinko nemažas ooezijos mylėtojų būrys, Kaip ii pridera, dauguma skaičiusių savo kūrybą buvo lituanistai. „Nors mūsų specialybė nesusijusi su 1literaturą, — prisipažino ekonomistai, — tačiau kiekvienas darbas, jeigu jį myli, yra po­ etiškas. Mes taip pat mėgs­ tame poeziją ir turime ką pa­ sakyti".

— Aš ne poetas, o tech­ nikas, tačiau poezija — mano antras gyvenimas, ma­ no laisvalaikis, džiaugsmai ir nesėkmės, mane supančio gy­ venimo atspindys, — pasakė vakaro svečias, Vilniaus grąžtų gamyklos komjaunimo sekretorius A. Matulevičius.

Visi, skaitę savo eilėraš­ čius, dar tik pradeda poetinį

kelią, dauguma dar niekur aesispausdinę, daugelis iš jų ir nepretenduoja į profesiona­ lus, o rašo todėl, kad negali nerašyti, kai aplinkui verda gyvenimas, kai jaunystė, plasnodama svajonių sparnais, skraidina tave į žvaigž­ des, pripildo širdį pavasa­ riškos nuotaikos.

Keliais tikėsiu — jie laimėn veda, Žeme tikėsiu — ji duonos žada...

— sako jaunoji poetė II k. lituanistė O. Baliukonytė.

Ir negali netikėti jos nuoširdumu.

Gyvenimo prasmė, taikaus kūrybingo darbo džiaugsmas, rūstūs debesys, temdą skaid­ rią saulę vietnamiečiams, Spalio revoliucijos romantika ir žmogaus brendimas — vi­ sa tai jaudina jaunuosius.

Kiekvieno rašančiojo kūrybo­ je jaučiama ieškojimai, atkaklus darbas, pastangos kalbėti savitai ir naujai. Skamba šilti lyriški II k. lituanis­ tės I. Mackevičiūtės ir bu­ halterinės apskaitos spec. I k. studentės J. Mikšytės posmai. Su jaunatvišku pato­ su, įsijautusi savo eiles deklamavo II k. lituanistė M. Kontrimaitė. Buhalterinės

apskaitos spec, II k. studen­ to A. Ciuprinsko eilėraščiai visuomeniški, juose gausu pi­ lietinių motyvų. įdomu tai, kad A. Ciuprinskas bando ei­ liuoti rusų kalba ir yra iš­ vertęs vieną kitą poeto R. Roždestvenskio eilėraštį. I k. lituanisto J. Kalinausko eilė­ raščiai originalūs, išieškoti.

II k. lituanistas VI. Vaitkevi­ čius jau pasireiškęs ir respublikinėje spaudoje.

Nors tik astuoni žmonės skaitė savo kūrybą, tačiau netenka abejoti, kad auditorijoj rašančių buvo kur kas daugiau. Vieni nedrįsta viešai deklamuoti savo kūrybos, ki­ ti tiesiog nepasiruošė šiam vakarui.

Nepaisant atkaklaus darbo, jauniesiems poetams nevisada sekasi. Kūrybiniame kelyje būna visko: džiaugsmo ir nu­ sivylimų. Ir subrendimas at­ eina ne iš karto. įsikalbėjus paaiškėjo, kad ne vienam iš vakare dalyva­ vusių studentų respublikiniai laikraščiai, žurnalai yra pri­ žadėję išspausdinti po vieną kitą eilėraštį. Tai rodo, kad mūsų jaunieji poetai gali pra­ bilti j platesnį skaitytojų ra­ tą. Palinkėkime jiems nera­ maus jaunatviško brendimo.

St. KARALIŪNAS

vokti grožį įvairiausiose si­ tuacijose, apsaugo jį nuo poelgių, kurie sukelia betvar­ kę ir blogį. Etikos ir este­ tikos vienybė veda mylintį žmogų kūrybos ir gėrio ke­ liu.

Niekas, tikriausiai, nepa­ neigs, kad išskaičiuotos būti­ nybės iš tiesų labai svarbios meilėje. Tikroji laisvė mei­ lėje — tai gilus tų būti­ nybės rūšių žinojimas ir rė­ mimasis jais gyvenime.

Laisvė meilėje, mano nuo­ mone, labai susijusi su sąži­ ne. Sąžinė — savo paties poelgių įvertinimas, tai savi­ kontrolės funkcija. Ją tei­ singai vadina kariniu tribu­ nolu, esančiu mūsų širdyje.

Ir jeigu kyla konfliktas tarp meilės ir sąžinės, tai sunku ir labai sunku išspręsti klau­ simą: kas teisesnis.

Nema­ nau, kad tokiais atvejais vi­ sada tuii nugalėti meilė. Čia kažkas ne taip. Juk meilė be moralės, be sąžinės vargu ar kada nors pasipuoš laime.

Galinos Nikolajevos ro­ mano „Grumtynės žygyje“ herojus Bachirevas pasilie­ ka su žmona ir vaikais, nors jis aistringai myli Tiną. Manau, rašytoja nenusikalto tikrovei, kadangi Bachirevas veikia taip, kaip liepia sąžinė. Rašytoja teisingai išanalizavo šitą dramatišką,

jei ne tragišką, Bachirevas ir TinaH ne todėl, kad myli le tą, bet todėl, kad ’ ® taisyti jaunystės k jį J pasidavė inercijos j.refl kitą jausmą pa "į meile. „Inercijos je,rb čiau ar vėliau atl o save, jei jų nenug gyvensi joms Ha mas. .ne Bachirevas negale,^* savo šeimos, kui ,na trys vaikai. Nors ji- M mylėjo Tiną, jį teisi:'"4' kino sąžinė, Tik, £■ meilėje reikalauja, kion gaus sąžinė būtų ro­. t Bet tai ne pagrin<r3oni1 lykas. Konfliktas ta ne lės ir sąžinės — ne C( tis, o pasekmė, K an tesnė bus meilės kul U mažiau žmonės a inercijos jėgoms, tuc KHC1 bus konfliktų, kuri m ma arba labai sunki: B Ce ti.

Pats tikriausias k IlOC — eiti nuo tariamo (poelgiai iš inerciji °M< tikrosios laisvės, jsis 3’T ti būtinybę ir ja riisi: Biangus drauge, kad kalbu proza. Be:(ae kalinga. Kaip starto ... _ ! E didelei poezijai. uju Rašyk, laukiu.

PM7 Tavo N. SOLOV Oi na ---------------------------- K>T CTB

Apie studentišką kepueM.?° „Tarybiniame studente" perskaičiau G. Tylenio rep­ liką „Kur dingo kepurė?"

Joje pagrįstai būkšlaujama dėl mūsų studentiškos kepu­ raitės likimo.

Sunku pasakyti, kas čia kaitas, kad studentiška kepu­ raitė išėjo iš mados, ar ga­ myba, ar prekyba, ar patys studentai. O gai išvis kepurė nebemadinga? Juk dažnai pamatysi gatvėje jaunuoli įtraukta Į apykaklę galva ir pamėlusia nosimi typenant 20°C šaltyje. O ką bekalbėti apie pavasarį, vasarą? Kaip ten bebūtų, studentiška kepuraitė virto kone muziejine retenybe, Skaudu ir kartu juokinga, matant, kad net Universiteto centrinių saviveiklos kolektyvų nariai, prieš išvykdami j gastroles už respublikos ribų, karšligiškai ieško kepuraičių, iš kažkur visgi jas ištraukia, nupučia dulkes ir deda... ne, ne ant galvos, o j kišenę ir tik kelionėje išdrįsta užsidė­ ti. Neaišku, kas diktuoja to­ kius veiksmus; gėda, nepa­ togumas?

Aišku, retas susižvejoja sau tinkamo dydžio kepurai­ tę, tačiau tai netrukdo taip vaikštinėti, paapsitaisius vyzdžiui, Leningrade, Kyla klausimas: kam visas šitas maskaradas? Girdėjau, jog išvykose kepuraitė padeda kai kuriems nepasimesti nuo grupės. Bet dažniausiai ja tiesiog mandravojama: ot, žiūrėkit, mes čia ne vieti­ niai, mes iš kažkur atvažia­ vom, gal net iš užsienio ir t. t. Iš tikrųjų daugeliui tokie gastrolieriai yra mįslė, nes žmogus, net ir buvęs mūsų respublikoje, niekur su to­ kiais kepurėtais nesusidūrė.

Studentas bijo išsiskirti iš žmonių. Juk jei tu užsidėsi studentišką kepuraitę, tai būsi kaip ant delno. Žmonės stebės tavo elgesį, tu priva­ lėsi būti pavyzdingas.

Tuo tarpu daug geriau likti ne­ pastebėtam, Kartu su kepuraitė ant tavo pečių ir atsakomybė užsideda. Rektorius prof. J. Kubilius sa\ o pranešime Universiteto dėstytojų gamybiniame pasitarime nuiodė keletą dažnai pasi-

taikančių studentų gy * negerovių. Aš manau' manau jų sumažėtų, jei sti st:,ee neužmirštų, kad jis y> I dentas. Tai jam daži.,Tb eų mintų kepuraitė. i. I Aš nemanau, kad 31 tams reikėtų įvesti uii>kaip Japonijoj, arba Tl studentų miliciją, k<®^ daroma Anglijoje. Sih yra daugiau rūpintis studentų auklėjimu, -<e atgaivinti kepuraičių rl c mo tradiciją. Būtų Bbl puiku, jei studentišką“”; raitę įteiktų per n krikštynas". Tuo pačio, dentai būtų auklėjai^'1 garbos senajam Univ,flo tui dvasia, išmoktų di> c tis savo studentišku B tyvu, nesigėdintų pa I save esant didelės stu:Hbj kos šeimos nariais. eT kilniame reikale galėtrHH ty viai padėti visuoniblB' IbM organizacijos. opc Gerbiami aktyvistai,:ne žingsnis pirmas. Užsi<—■ studentiškas kepuraites!

A. ŽIULPA 5);i V kurso fizikas iniil ika

„Meilės eskizaiir 77 Praėjusį sekmadienį, dentai Aktų salėje kis kartą matė Teatrinės stb;as II kurso paruoštą speLTj „Meilės eskizai“.

Buvusio Universiteto dento, o dabar — ViūŪI Grąžtų gamyklos inžinie-įai I. Ignatavičiaus studen-.r novelę įvertino ne tik dentai.

Vilniaus mieste 1 viveiklinių kolektyvų amo roję „Meiles eskizai“ J pirmą vietą.

Ir tik tT, kad spektaklis neatitikoM*! žiūros temos, skirtos D įn<j jo Spalio 50-mečiui, ba . majame apžiūros ture vavo Statybininkų ravi dramos kolektyvas su f ra ko drama „Rūt“.

Nauja pastatymo forrr _> taip pat nuoširdi vaidyb a švelni, kukli Irutė (O. N? T kaitė), principinga, lin^dė' Onutė (I. Voverytė), bev ' kai įsimylėjęs Bronius . J Barauskas) ir kiti — ulaR riavo žiūrovų širdis. irai Ačiū režisieriui VI. LirjgJ tui, dailininkui P. Biels. ir visiems aktoriams, l<’Jai mums padovanojo įdereig studentišką novelę.

Gr. MATUKAI^

TARYBINIS STUDENTAS

to\o mėn. 22 d.

<*^w*^-*^***^**/***/*^^*^**/**/*/*/**/**^

J PTHHA

HexopoLuee). cnoBO-To KaKoe LUECTAfl! KMHOCpMnbM CMOTpen r H3 KOMHarbl . en cnan. cna TaM oh... Hy, flOHOCMRCR ujyM. ARR B3pocnbix.

L- Ren A OHa ero co6na3HReT ee. v. npocHyRCR. BCK) JlK)6MJia. y TOM weHU4MHbi porb. Mynan •MeHR A oh BAPyr AM jicr pe6eHOK. h He, paAM STOTO Tbl cTan yroacHo MynaTbCR. CKana MHe! peSeHOK MMTe, nomanyncTa. Bot BaM llepecTaHb, M CROJKHOCTb JKM3HM. CHana1e jaTbiKan MHe poT. H na AenaeT noAJiocTb, «He Bemto roBopnT», a 3aTeM ASR, MTO TOBOpHT» j ero SonbLue Te6n, xotbom poahom CblH, a B HeM npocbinaeTCR coBecTb. «He corpeujnujb — He Mon k H. įt-ren npnBbiK k TaKHM noKaeujbCR, He noKaeuibCR — hHTepecHo, J M. OnRTb eMy 3axoTe- He cnaceihbCR®. ,d y6ewsTb M3 A°wy, no- m e m Mbl TOTAS OTJIMMaeMCR OT cTaporo Mnpa, ecnn jkmbcm no e-Tb rAe-HM6yAb’ M MTO’ npMHųnny. tk O nOJKSReRM TORbKO OA- ero MopanbHOMy TbĮ | H AKa AS BoBKa, s 6oRb- fla He nofl/iHMan ..v. Te6n we hmkto He » na. ’ H HMKOMy He Hy>KeH. !

Y TeCTaBRReT! Tbi MenoBeK! n HaBepHoe, y MeHR n He POAHOH, TORbKO OHK 6r cepAUe n MO3r! flBOKJMnn, HanpMMep, mor . saiOT 3TO ot MeHR. Asepb BblMHaTy pacnaxHyRacb, n Poahsr cecTpa 3aMyw r .Ra Manexa, 3a Hen urna, a MHe npn3Hanacb, MTO He rk >6 mt ero (Mywa). jis Bonocbi weHLUMHbi psc— A Mero Tbi totas? j.nncb n HMcnaASRM Ha — A, caMa He 3Ha»o. ’ no, eAsa npnKpbiToe co— Tbi HeHopManbHan, Aa? r n. OTeų we, no-BMAHMOno­ — Tnynbin, Te6e He konbKO HeASBHO BO3BpS. HRTb. Oh HecKORbKo cMyJltOČBkl — KoHeMHo, 6e3 3 yRbiSaRCR m Bce BpeŪMeHb 3aMyW. I1(onpaBRRR raRCTyn. Ot BblCKOMMTb cnowHo! ripocTo ronoBa xota non.iaxMBano bmhom.

Ha AyHOM XOAHT. le CepeHta, nocMOTpn Mnn OTeų npnujen c pa6oRujero noAJieUS, na tbo'lanoMKy. Tbi 3HaeuJb, ot. Tbi n paccKa3an MaTepn, mto CeMeHa BacnnbeBMMa hm 3a Lil: oh npMLiien? yBOnbHRKJT. 3TO, MOR, H 6bin y cbohx cppoH- MTO x Apysen, — BAPyr b MepT 3HaeT KaKan HecnpaBeARMBOCTb. BceM OMeHb oSMAHO Ll HCTce 3aKpwMan oTeų. i Manexa AS«e He cny- 3a Hero. TyT r BMeujaRCR. — TaK 3aLUMTMTe ero. oTųa.

— He Re3b He b CBoe AeCepeHta! Tbi CBHAeTenb, }a»o Ha p33BOA. H ne ot- ro! CocyHOK! }Hm3hm He 3HaeLUb. cnoBa, M»ocb ot cBoero < — Tbi mto SonujbCR, nana?

OS<T C MeHR. A Tbl,, ecnn — 3aMORMM. CBOK) oMeuJb 3ary6nTb — OanKa, as y Hac i MHOM. J* b, ocTaBancR co noHMMaSii 3THM nbRHMųeH Tbl no- COBeTCK3R BRaCTb, Hero Tbi euib — CoseTCKafl!

1 r« 3LUb. SoMLUbCR? PaHO MRMi no3AHo > gų 3acTOHan: B KOTO Tbl MeHR npe- y nac Bce paBHo no6e>HAaeT Bo3bMMCb, nan, He He npaBAs. ,et4aeuJb? Cepren, ... He ACRsn M3 MeHR Ay- 6ohcr!

— 3aMORMM, AypaK! ’ B koto OHa MeHR npeOTeų LUBbipHyR BHJlKy nna, Cepema? — tmxo >«apKoe n BbiLuen M3-3a 3Mna MaMexa.

V Oh aroncT, oh He rk>- na.

Hac c toŠom, ero HHTeA Mepe3 fleHb CeMeHa Ba--JOT " TORbKO CBOH... yA»‘ CMRbeBMMa Ha pačoTe orųa CTBMR. ywe He SbiRO. H Tenepb» R n BcerAa KpacHeio, kotas pa3R rk>6rk> nan«y... į iowe. P xony SbiTb c roBapMsaio c OTUOM. MHe | o6ommm.

CTblAHO n Aswe CTpaujHOBaHeT, Mbi He ymMBeMCH to. Mon POAHOM OTeų... Ab^eM. HaAUSTb opAeHOB... H RK>’g, R ycTaaa. H ceMMac nw- juo ero.

Oh paccKa3biBaR 5 sanBReHMe. MHe o tfipoHTe, o 6oeBbix aii _ APy3bRX, ho TaK nocTynnTb, Cepren, He ocTaHasnMs,i ee. nycTb... Ha Bce ne- TOMHee, HMMero He npeAnpnHRTb... fla, HaAo noAyMaTb... y> -i CTOpOHbl. Bnepa r noexaR Ha nRRW. žfliTb XRonHyna Asepbio. n rkjam 6yK_ eų ocTaRCR HoMeeaTb y Bbino mapKo, BanbHo RęnnRMCb APyr k APy j. 9 ry.

M3A srm nRRW HanoMHHaR l 3a mto Bbi nopyraRHCb, MypaBeMHHK, HaA KOTOpbIM utį*?

B3ReTaRM 6ecMMCReHHbie Luai Tbi He noMMeujb, Cepe- pMKH (BORendORbHbie MRMH). i. As n He HywHo Te6e no- Heo>KMA3HHo Moe 3peHHe CTaJSoHHMaTb TaKne BemM. ro npeAeRbHo oSocTpeHHbiM. S'm CROKOHHO...

H 3aMeTMR, mto ecTb rkjam s He TORbKO C SORbLUMMM M MOHOBOr! MaReHbKMMH TRa3aMM, He He CKopo 16, H MHp flRR TORbKO C TORySblMM, CMHMMM, cenMac npeACTaBRReTCR KapnMM, HepHbiMH, MepHbiMM, cepbiMM. neTcn napHMH, ce | tBbIMaHHO rnynbiM. Aa>ne y juofleh niofleM 6biRH 6binM eLųe k n Bece^UHO, KaK B3pocRbie yM- nbie rna3a, n AoSpbie, n niOAH He noHMMaroT ca- rpycTHbie, n npocTo 3Rbie, n npocTbix seLųen.

Mnp, CTpaASKJLųne, n yMHbie, n ny. lčiia, RioSoBb, npM3BaHne. CTbie. aIJJ,eRMTe BCe Ha 2 MMCTblX H BMAeR, KaKc Myw wnneji . ;a — SeRoe m MepHoe. M ry11viAok! K MeMy HarpoMom- Ha cbok) weHy, crobho di» . oaho Ha APyroe, npn- caK, kotas Ta hto-to cnpocnna y Hero, i HaH K3KOH-TO b ačcoRiOTHOM SecnopRA napeHb yAspnR ABByujKy,, a a noTOM B3AbixaTb. Ta TORbKO yRbiČHynacb eMy < pa .

AX, KaK CROMHa n noujRa CReAOM, SyATo OH tl'Hb! coTBopHR SnaroAeRHMe, a He eT b Hen HKKaKOM A^a- caMoe noARoe, mto ecTb Ha lėrMKM! noHMKTe, HeT! Boc- CBeTe. ,nibiBaMTe AeTen HOBbiMH H He xoMy >KHTb, ecnn įbMM, H šnarononyMne, H WH3Hb TaK HecnpaaeAnHBa, a opoMy Mbi cTpeMKMCR, ycTaR OT CnOHIHOCTeH, KOTOj :neMeHo. (SnaronoRyMKe— pbie co3Aann cbmh niOAnMHe XOHeTCn npoCTblX, a°6’si(—-----pbix n KCHblX _ __ _______ ____ OTHOLUeHHH. s IpoįojiJKeHne. HanaJio d lloMeMy MeROBeK TaK 3rhtcr 5).T Ha APyroro?

’v ~ .t t--ymbinn ikai Rėgalas, Cibulskas, .ūš, Macaitis, Baguška, Įfliuslkas, ekonomistai Tairl Ciuprinskas, gamti­ ni jMarkauskas, fizikai kisĮir Meškauskas, maT,* ias Sutkaitis, medikai luskas ir Žiburkus, , ;as Mušinskis filologas /iltiuOas ir eilė kitų. Štane iai Cibulskas, MiokeviiV'1 Rėgalas už aktyvią stc liaudies draugovėje rnioti Aukštojo ir spevidurinio mokslo milųoGaTbės raštais. Į^indinis liaudies draue atliekamas darbas — ravimas gatvėse pagal rajono pirmojo mikrorrr Štabo 8rafiM- Univerlyb draugovininkai vien N ? m. m. rudens semestjutdėjo apie 50 vakarų. levenąį vakarą patruliaviuišĄfriama 10—11 stuLirlra4govininkų.

Kariu jį|sd®®Kais patruliuoja ir i<>jai-draugovinlnkai. Geidreigas atliko Medicinos, atikos - mechanikos, jos fakultetų draugoviKiek blogiau patrulia-

EŪFHC HAOTKHH

cr cne3bi. OHa, nomnaR, HeAanenaR cMeeT ocuopSnRTb jiyMLuero M3 bkjabm — JlbBa HMKonaeBMMa MbiLUKHHa. MaTeMaTMMKa BO3MyTnnacb.

— H He no3Bonio Te6e H3AeBaTbCR HaAo mhom, r npenoflaio b uJKo/ie 15 neT. — fle/io He b roAax, nporpycTHo n 3aAyMMHBO M3Hec Cepren.

— Boh M3 Knacca!

— Batua BnacTb. KAPTHHA CEAbMAP! M, AepHcacb pyKon 3a Lųe— Cepren, Cepren!

Bep- Ky (TaK 3to Ae^an aKTep HMCb! BonrnH, HeMeAJieHHO HKOBJieB) B TOM MecTe, TAC 3anAW b K/iacc! — stot ronoc, flo/iHHa 6bina ObiTb nomeMMnpoTHBHee KOToporo He cy- Ha, oh MeflneHHo noiuen.

LuecTBOBa.no, rpeMen no Bce— XBacTyH, 3a3HanKa! My LDKOJlbHOMy KOpMAOpy, OH yAapnna b caMoe SonbHoe xoTen 3aAep>naTb CepreR. Oh MCCTO... KaK OH SORJICR 3TMX cpbiBancR co ctch, c noTon- CJ1OB M nx cKa3ann Bce-TaKM, Ka, xBaTan Cepren 3a oAe«<- orpenn Ceperay, KaK JlOLLiaAb B3AparMBaeT, Ay. Ho HeT, ero He OCT3HO- KHyTOM. Ona ...

BMLUb, OH npopBeTCR, yHAeT. Bce BpeMR oHCMAaR yAapa. Ho I1O3AHO OCeHbK) C MeTBep- KTO 3HaeT, C KaKOM CTOpOHbl toto ypoKa HeyAoGHo yxo- oh npnAeTCR, a mohbt xo3rAMTb — TeMHo, xohoaho. Mo- hh euje cnanHTCR? Bbino 6bi pocnn MenKMM Ao>KAb- Cep- xopoLuo. Ho tot He noiKanen. b HapMa- H BOT M3-3a 3TOM npoK/lHTOM ren 3acyHyn pyKK f Hbi n/iaLųa ni BnepeBanoHHy HaAeiKAbi JKMBOTHoe B3AparnHanpaBHncR b HOBblH CTpOR- BaeT. llpaBHnbHo, Henero HaKaH AeRTbCR Ha neMbicjiMMoe. ropoAa. lummcr panoH Cepren H3o Bcex cnn pBapa3 noKa eroi očoMAeLUb, 3aHyn AsepHyio pynKy...

Oh MOHHO KOHMaTCR ypOKM ~ M npnMeca/1Cepren BbiHyn ------------pacnecKy, SyAeT matu romoh.

CTpyMKM BOAbl npMRTHO MenoflMM cr . '' LUe/1, HaCBMCTbIBaR M3 nony/iRpHbix onep, Bbirpe- LųeKOTann pa3ropRMeHHoe nnnpo6an M3Z nnama ocTaTKM ceivieHo BCKope CTano Ha xnaAHo. Oh Luen npocTo TaK, MeK, rpbi3 nx, cMOTpen 3arRRAbiBaR b ok. ocBemeHHbie oKHa, nepenpbi- BnepeArHBan Mepe3 nywn, KaHasbi, Ha hm>khmx STaJKen. 3to ero Bce, KyMM meoHR, necKa, Knpnn- n cTpacTb n cnačocTb, mto yroAHo. Hn pa3y He mot Men. OH npOMTH paBHOAyLUHO MMHepe3 HeKOTopoe BpeMR ero mo ocBemeHHoro om. B oaSotmhkm noKpbinncb pa3BOAa- hom Cepren yBMflen 3aMemm Bcero cTpoMTenbHoro MaHaTe/lbHyiO KapTHHy. /ĮowAb Tepnana, KOTopbin H-'xoąnn- ycM/inncA, nnai±4 Cepren npoCR nOA OTKpbITbIM HeČOM. moh HacKBO3b, a oh CMOTpen Cepren SbicTpo 3a6bin npo h CMOTpen Ha AeByioKy, hoA Topan nemana B HenpMRTHOCTb B LUKone. b nOCTeRH nocTenn Ha Oh 6o«y h HHTanai KHnry. npoM3owno cneAyfOLUee. KHHry. C Caer bct npnLuen b Knacc b otrmmhom OT HacTonbHon f RaMnoMKH naHacTpoeHMM: BenepoM cmot- flan TennbiM, HcenTbiM nRTpen b khho «HAMOTa». Bne- HOM Ha ee MyTb npoAORroBaMaTneHne 6bino TaHMM noTpn- Toe nnųo, c BbicoHHM r6om, ca»OLUHM, mto Cepren 6yK- MnrKoM, cna6o oMepMeHHon BanbHo 3aAbixancR, eMy He nHHHeft AeBHHbHx ry<5, Ha yflH XBaTano BO3Ayxa, oh Luen no BHTenbHo orpoMHbie H Ao6ropoAy n Aep>«sncR 3a Lųe- pbie cepbie rna3a. H Bce sto: Ky, cjiobho, eMy (Cepreto) as­ h KOMHaTHan THUJHHa, h no__ am noLųeMMHy, a He KHR3IO nyMpaH, h CBeT HacTonbHon JlbBy HnKonaeBMMy. KoHeM- naMnbi, H rynKOCTb THUJHHbl oh He cnan. r HO we, HOMbK) h -j 3Bynoa Ha ynnųe, h, HanoAa pa3Be cnnT KTO-HMČyAb b Heų, ___ l, HHTaioiuan KpacaBHųa npeABepnn Hoboto roAs! Ha- 3a CTeKnoM, no HOTopoMy AOKa! OKOHMaTenbHoro | pecTeKa/in KanenbKH HeLueHHR cyAbSbi! Cepren > OCTaBnHBUJHe BOAHHble AOcKonbKo pa3 npoKpyMMBan po>KKH 3aMbicnosaTOH 0opyMe KMHonneHKy, roBopnn 3a Mbl, 3acTaBnnno CTynaTb cepA Bcex, xotr b to EpeMR eLųe ųe Cepren H3O Bcex cnn n He MMTan AocToeBCKoro.

A AenaTb rnynoCTH. AHeM, kotas npniuen b uukoOh nocTynan b ohho. fleny (ypoKM oh, pa3yMeeTCR, He ByujKa cocnoMnna c nocTenpnroTOBnn) MaTeMaTHMKa nn n, HaKHHyB xanaTHK, nopacujyMenacb 3a to, mto oh 6ewana OTKpbiBaTb Asepn. .

------- 4>OPMyRbl _•------------ o6i»eMa He 3H3R Cepren noSneAHen, ero ,t_____ TaK, ____KaK __ ... .._____ ųHRHHApa. CMeLUHO h rnyno! Tpncno He Tpncno — He KpMMMTe, nomanyM- flame b 'hepBbifi pa3 Ha cųehg. čia, Ha MeHR, — onycTHB , — rioRtanyncTa, npoxoAnTRa3a, nonpocHn Cepren.

Te. Bbi ko MHe? — Tbi 6e3AeRbHMMaeLUb Cepren BAPyr OHeMe/i, 3aXOMeLUb, MToŠbl R Te0R TeM McnyraBLuncb, mto npn3to no roROBKe rnaAHRa. — H He xoMy, MToSbi Bbi AeTCR ynTM, cKa3an: 6ohrnaAH/in.

— flesyLUKa, Bbi He MeHR no roROBKe Ars MeHR 3Ta ripoųeAyps 6bi- -----Tecb» MeHR. OHa paccMeRnacb. na 6bi CRHUJKOM HenpnRTHon. — H He 6oK)Cb. Aa hto c Cepreio noKa3aROCb, mto oh MbiLUKHH, TaHeMKa OnRTb BaMH, Bbl noCMOTpMTe Ha ceyAspnR ero, nocne toto, KaK 6n B 3epKano. MHe KameTcn, Kanan mto Hepe3 MHHyTy Bbl pacnpOCHR npOLųeHMR. SecMeRoaeMHOCTb! Oh He no- nnaneTecb nnn ynaAeTe b o6HIhbo pa3AeaaHTe 3BORHT... yBRa>KHMRHCb rna- MopoK. Monpbin.

3a. ELųe HeMHoro n noRbiOT- nnam, Bbi TaKon

MoweT SbiTb, coBceM HeT Ao6pbix? MoneT SbiTb, n hhhrn n HaTanbR MeHR oSMaHbiB?J1H. Mo>KeT SblTb, MHp BOo6u|e nocTpoeH Ha ctiroluhoh bhh? TorAa R HeHaBMHy n npe3npa»o ero! Totas Mbi o6a Apyr APyry ne HyMHbi. lloMeMy Bbi n>«eTe? JIkjau, He" yjKenn Mbi poJKABHbi A^n noAJiocTH?

------------------- ■•iiiiiii'Huiiiiiiiiiiiinuiun'>puuuMW"uw"siS"),'<itiM.‘jąx>”“fKė'ffėSį‘’'Univefsifefe riiikosf Prie ---- Universiteto ——................... liaudies jas" girtuokliavo bendrabu­ respublikos aukštųjų mokyk­ draugovės štabo sudarytos tyje, sukėlė muštynes. Milici­ lų draugovininkai. Su drau­ keturios operatyvinės grupės: jos skyriuje pabuvojo Eko­ govės aktyvu tariamasi dau­ dvi— kriminalinės paieškos, nomikos fakulteto darbuotoj ai geliu aktualių studentiško gy­ dirbančios kartu su milicijos S. Venskus, Baliuką, Vyt. venimo klausimų. darbuotojais, dvi — darbui Mackevičius.

Nors draugovininkai atlie­ benrdabučiuose. Pirmąjį pus­ Kalbant apie tvarką bend­ ka didelį darbą bendrabu­ metį neblogai dirbo operaty­ rabučiuose, norisi pastebėti, čiuose, tačiau jie nedalyvau­ vinė grupė, vadovaujama Ba- kad dažnai neprincipingai el­ ja bendrabučių paskirstyme. guškos. Šiuo metu pradėjo giasi kai kurie bendrabučių Draugovės štabui nepraneša­ veikti operatyvinė grupė, ku­ tarybų nariai. Apie tai rašo­ ma, kokių priemonių buvo riai vadovauja Cibulskas. ma Grėbliausko ir Talijūno imltasi pažeidėjų atžvilgiu, Operatyvinių grupių nariai straipsnyje. Čia norėčiau pa­ štabo nutarimai ir pasiūlymai sulaikė dešimtis pažeidėjų. teikti dar vieną faktą: štabe dažnai ignoruojami. Draugo­ Visuose bendrabučiuose yra jau du raportai apie kai vininkai nesusilaukia nei mašiuo metu sudaryti ir veikia kuriuos bendrabučio Nr. 4 ta­ terialinės, nei moralinės padraugovininkų postai, Sešta- rybos narius, pažeidžiančius ramos, o kartais jie netgi nudienio ir sekmadienio vaka- vidaus tvarkos taisykles. Pasi­ kenčia, ypač — skirstant stirais šių postų nariai budi su taiko panašių kuriozų ir pendijas ir bendrabučius. studentais. Tokie postai suda­ bendrabutyje Nr. 3.

Neišspręstas ir pagrindinis ryti todėl, kad vien bendra­ Yra išleistas specialus Rek­ organizacinis klausimas — bučių Tarybos nesugeba toriaus įsakymas, kuriame visų draugovininkų įtrauki­ veiksmingai kovoti su bendra­ liečiami draugovės veiklos mas į aktyvią veiklą. Dar ge­ bučių taisyklių pažeidimais. klausimai. Draugovės raportai rokai šlubuoja tvarka poilsio Bendrabučiais domisi taip pat betarpiškai perduodami Rek­ vakarų, ypač organizuojamų operatyvinės grupės, kurioms toratui. Draugovininkų patru­ Aktų salėje (štabo posėdyje vadovauja Grėbliauskas ir liavimą kontroliuoja fakultetų jau priimtas nutarimas — nu­ Vaitiekūnas.

Operatyvinės dekanai ir partinių organiza­ kreipti į Aktų salę operaty­ grupės vykdo reguliarius rei­ cijų sekretoriai. Ne kartą vines grupes), metu. dus po bendrabučius ir išaiš­ mikrorajono štabe lankėsi Tačiau mūsų aktyvas stip­ kina dar pasitaikančius gir- Chemijos fakulteto dekanas rus, pirmieji — ir gana sėk­ tuoki iavimo, vidaus tvarkos doc. E. Ramanauskas, šio fa­ mingi — žingsniai žengti. Mi­ taisyklių pažeidimo atvejus. kulteto partinės organizacijos nėtos anksčiau kliūtys ir trū­ Tokių atvejų, deja, dar ne- sekretorius G. Bajoras, daug kumai — įveikiami.

0x, n MeABeAb >«e Bbi. npo6yAy CTMTe, R SonbLue He caAMCMeRTbCR. A Tenepb SpycHHHTecb, Bbl 6onbUJe HOe HDM BMLUHeBOe BapeHbe ysaMtaeTe? Bbl. — JĮa He HaAo, MTO He SecnoHOMTecb.

Cepren HeoHHAaHHo noHRJl, MTO OT CMaCTbR MOMHO yMepeTb. — A r Bac 3Ha»o, Bopnna OHa, HanpbiBaR CTOR. — OTKyAa ne?

— A CRbiLuaRa Bac CHORbKO pa3 Ha KOHųepTax, totas MMTann b nepBbin Bbl pa3 MOHonor “ XnecTanoBa, BO BTopon pa3, KaroeTCR, oTpbiOSRaKa b LUTaHax», BOK H3 a b TpeTMH pa3 — «BypesecTHHna», 3to y Bac noRyMMnocb nyMLue Bcero.

OHa BKniOMMna paAno. 3ByMan Banbc, n cMacT/iMBbie 3Bykm 3anonHM/iM KOMHBTy. Cepren MyBCTBOBan ceOR nbflHblM, XOTeJlOCb KaK-TO 3aRBMTb 06 3TOM, CTyKHyTb MTo-HnSyAb, 3aopaTb, waK ero AMKne npeflKH, nepBoSbiTHbie, Ha MaKorAa OHM SpocanMCb C MOHTOB. Bor— Batua cJaaMMjiMR rwH, Aa? A 30ByT Cepren, p,al Bbl B fleeflTOM A ynMTecb Knacce, Aa? Cepren rnyno ynbičancR n TonbKo KMBan rojioBon. yne HafleB nnan, oh cnpocnn: — Mohho, r k BaM 3aBTpa npnAy? — rioHanyncTa, Cepena.

To/ibKo Mbi c B3MM He šyfleM oahm MaeBaTb. Bmktop npnesmaeT, moh Myn. ki OHa cHOBa paccMeRnacb, Man BHaMane.

TaK 3aMeM... XopoLuo, R ace paBHo 3ar/iRHy Ha napy M HHyT.

KAPTHHA

BOCbMAH!

JleHMHrpaA- Cepren — CTyAeHT TeaTpaRbHOTO HHCTMTyj Ta — SpoAnT no HaSepeMHon HeBbl CO CBOHM 3HaKOMblM HHHleHepOM M HLUaKOBblM. . ,_______ CHer. rpn3HbiH _ CnHHOTb. MaBKatOT noflOUlBbl noAOLUBbi Tycpe/lb, Ty4>ezib, BblKalcy 3biBa» b Tene o3ho6, hotopbiH eipe Gonbiue ycHHHBaeTch H3-3a cnnbHoro cbiporo BeTpa. B jaune norogbi Cepreta noMTH Bcerna HaxoflHTCH ren b pa3APa>KeHHOM COCTORHMH. y Hero co3AseTCR Tanoe sneMaTRenne, šyATo Hečo asbmt ero cBoen cepon pacnonąaioLųencn Maccon. CTpaHHbin MenoseH MnwanoB, eMy 3a TpnApaTb, a oh BcerAa TonbKO c AeBHTHaAUaTuneTHHMH h noyaaeT hx, rAe TonbKo bo3HHK3K B momho. Cepren TOnK He BO3bMeT: XOPOLUO RM HHMeHepy oh othochtcb h HpaBHTCR HnH nnoxo.

Tot eMy CBoen aenHKonenHOH apy AnųHeH, cnoKoHcTBHeM, yBepeHHOCTblO. Ho Han MaCTO 3aAbixaeTcn Cepren nocne BCTpeų c MnuiaHOBbiM, Hanan TocHnHBan 3no6a TorAa oxaaTbiBaeT ero, xoneTcn yAnpnTb co Bcero pa3Maxa no 3TOMy y«HOMy, SneAnoMy nnųy, hto6bi oh 3aTKHyncn HaBcerAa. — Halu MO3T HHCT, — TOBOpnn MnuianoB. — Mbl He oc.

Taennn b HeM MecTa pa3nnM. HbiM TeopnnM-yTonnnM. Oh BMemaeT b ceSn, TOMHee, BnHTblBaeT TonbKo Heo6XOAHMyio Ann paSoTbi HHipopMaųnio AO Koe-KaKne AnneTaHcKHe MbicnniiJKH H3 odnacTH pa3nnHHbix ncKyccTB. UJnno. cotpnn Mbl Boo6u4e He 3HaeM n hh nepTa b HeM He cMbic. nnM. K comaneHHio, Cepera, HaM c to6oh He noBe3no, Mbl nonann b Tonny, KOTopyio BcerAa n BcioAy AypanaT. Mbi Ta HHepTHan Macca, KOTopaH nrpaeT nonoMHTenbHyio nnn OTpnųaTenbHyra ponb, b 3a-

3 psl.

Bopnc TIJIOTKHH cTyneH'r III Kypca q.neH jiMTepaTypHoro Kpy:«Ka ūpu Kac|)eApe pyccKon jinTepaTypbi.

BMCHMOCTM OT TOTO, B MbMX pynax OHa. Ho Mbi MbiCRRuųne rkjjjm Tonnbi, n noaTOMy Ham BHyTpeHHMki MHp pa3ABOMJlCfl, paCTpOM/lCR, B HaC HacTORTenbHan noTpeSHOCTb ca MoaHanM3a, caMooTMeTa. M OHM npHBOAHT HaC K BblBOfly o HaLuen HeCOCTORTeJlbHOCTH. Mbi Aawe h nomaneTb-TO He HM MomeM. He cymecTByeT AoSpa, iHM 3/ia, KaJKAbIM noCBoeMy npaB. To/ibKo Mcnycctbo Tai caMafl naHaųen, mto 3acTaB/ifleT 3a6biTb Ha ipeMR KTO AeMCTBOBaHMe Bonne, MTO MOHeT BbinpRMMTb TO, Bceoh cAenan KpMBbiM. M cnoTaww Mbi He Me/iaeM noHb KOHHO BblCnyLUMBaTb M o npouinoM, HacTORLųeM 6yAytųeM. Ho b neM sto npoRBRReTCR? Mbl XMXMKaeM. HHHteHep B3flOXHtyR. A 3aMeM Mbi TorAa hmrpMropMM AHAPeeBMM? BeM 3aMeM? PoAH/iHCb, bot m npMxoAMTCR noHeBone trHyTb RRMKy. A mto AeRaTb? Bce-TaKH y HM3HH ecTb cboh npenecTH. — BhTb neHy, cman Cepren.

— Hto? — H cnbiuian hpmk ee, koTAa npnujen k BaM b npouujibin pa3.

Cepren, Tbi He b cbok AeRa He B M e LU M B3 H CR, flRR T3KMX BeLųeM Tbl CRMLUKOM MOnoA. H Towe KorAa-To ffyMan, mto yAapnTb weHUHMHy CBRTOTaTCTBO...

He ocy>KflaM MeHR. H noHHMaio, MTO R He ĖceHMH AyaHren. Ho 3naw, " “ LUHR HcMAOpy. — Oh nosT! — BblHpMKHyn Cepren.

— Aypsn! Tbi AyMaeujb, noaTaM Bce n«3BOReHo. 3a mto ne TaKne RacKH? A ecnn 6bl R 6bin nOSTOM?... H3BHHM. Cepren cmormsr. Oh cHosa 3aAbixaRCR. — (yAPSTb 6bi KyAS-HH6yAb. yexaTb. A TeaTp? Ho SyAeT rh oh SoRbUJHM aKTepoM? Ctoht rh MynaTb ce6n, MToSbi noTOM HrpaTb rAe-TO b npoBMHųnn. HeT, SbiTb TaK ČbITb!).

— A Tbi 3Haewb, Cepren, n BeAb b ABTCTBe xotcr nRaBaTb, noxoAMTb no BceM mopRM...

— H He Bepio BHM, TpHrOpnn AHApeeBHM. flpOCTHTe MeHR, He Bepio! (ripojioji/KeHHe

cneayeT).

Vaizduodami tikrovę, rašytojai negali nepaliesti tokio reiškinio, kaip religija. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto dėstytojų kolektyvas išleido rinkini ,,RAŠYTOJAI IR RELIGIJA“, kuris minimu aspektu anali­ zuoja įvairius lietuvių, rusų ir užsienio literatūrų reiš­ kinius. Dėmesio centre — lietuvių literatūra. Stengtasi paliesti visus svarbesniuosius rašytinės lietuvių literatū­ ros vystymosi laikotarpius. Medžiaga iš rusų ir užsienio literatūrų istorijos savotiškai papildo ir praplečia pano­ ramą, kurią atveria paskiri ekskursai Į lietuvių litera­ tūros istoriją. Sukaupta medžiaga, kurios nemaža dalis pirmą kartą įvedama į mokslinę apyvartą, bus naudinga visiems, kurie domisi grožinės literatūros bei literatūros kritikos istorija, ieško atsakymo į literatūros raidos ,r kovos prieš religiją keliamus klausimus, dirba ar ruo­ šiasi dirbti kasdieninį praktinį mūsų liaudies masių ir augančios kartos švietimo bei kultūrinimo darbą. Orien­ tuotis nagrinėjamų autorių rate padeda knygos gale pridedama pavardžių rodyklė.

Ekonominėje literatūroje, ypač lietuvių kalba, pagrin­ dinių gamybinių fondų analizės metodikos klausimai ne­ pakankamai plačiai nušviesti. Tą spragą bent iš dalies užpildys ekonomikos mokslų kandidato J. G O L D B L ATO knyga „PRAMONĖS ĮMONIŲ PAGRINDINIAI FONDAI IR JŲ PANAUDOJIMO ANALIZĖ“. Ji susideda iš trijų sky­ rių. Pirmajame skyriuje apibūdinama pagrindinių gamy­ binių fondų, kaip ekonominės kategorijos, turinys, jų au­ gimas, sudėtis, šakinė struktūra, fizinis ir moralinis nu­ sidėvėjimas, amortizacijos atskaitymai. Antrajame skyriu­ je kalbama apie šių fondų naudojimo gerinimo reikšmę, analizės uždavinius, šaltinius ir rodiklius, pateikiama ana­ lizės metodika.

Aktyviausios pagrindinių gamybinių fondų dalies — technologinių įrengimų naudojimo analizei skiriamas tre­ čiasis skyrius.

Knyga naudinga studentams ekonomistams, pramonės įmonių darbuotojams, taip pat kitiems asmenims, studi­ juojantiems konkrečiąją ekonomiką.

Pastaruoju laikotarpiu, ryšium su Tarybų Sąjungos Komunistų partijos programoje iškeltais uždaviniais žymiai sumažinti ir likviduoti sergamumą infekcinėmis ligomis, mūsų gydytojams tenka labai atsakinga pareiga toliau gerinti infekcinių ligų diagnostiką, gydymą ir profilak­ tiką. Suprantama, kokią didelę reikšmę, ruošiant jaunus specialistus, turi mokymo priemonės gimtąja kalba. Ilga(NUKELTA į ANTRĄ PUSLAPĮ)

TARYBINIS STUDENTAS

j pll

OPERATYVINEI GRUPEI APSILANKIUS ■Didelė dalis Universiteto studentų gyvena bendrabu­ čiuose. Su bendrabučiu susi­ ję maloniausi studentiškų dienų prisiminimai.

Tačiau šiandien laikraštyje mes norėtume pakalbėti apie kai kurias studentiškos bui­ ties blogybes. Toks jau mūsų, draugovininkų, darbas, kad tenka nuolat ir nuolat kovoti su neigiamais reiškiniais.

Nors ir kaip nemalonu apie tai rašyti, tačiau faktas lieka faktu — Universiteto bendra­ bučiuose vis dar pasitaiko smulkių vagysčių. Atrodo, daugumą jų įvykdė asmenys, kurie negyvena bendrabu­ čiuose.

Pašaliniams asmenims į bendrabučius patekti ir ten „darbuotis" puikias sąlygas sudaro blogas studentų budė­ jimas. Žinome, kad kiekvie­ nas budintysis privalo reika­ lauti iš įeinančiųjų leidimo ir kiekvienas bendrabučio gy­ ventojas turi rodyti leidimą budinčiajam be atskiro pra­ šymo. Operatyvinės grupės pravestas patikrinimas rodo,

kad abi pusės dažnai nesilai­ ko šių taisyklių. Budėdama bendrabutyje Nr. 4, nereika­ lauja leidimų Ekonomikos fak. studentė Raškauskaite, bendrabutyje Nr. 3 — Gam­ tos fak. studentė Leščinskaja ir kt. Pasitaiko studentų, ku­ rie ne tik kad nerodo leidi­ mų budinčiajam, bet dargi stengiasi prasprukti pro liau­ dies draugovės posto narius. Štai tie „šaunuoliai": gamti­ ninkai Nasrebalinas, Roga Imant. Fakultetų profsąjun­ goms reikėtų pasidomėti to­ kiais draugais.

Dar viena mūsų bendrabu­ čio blogybė — girtavimas.

Visi žino, kad už panašius šposus dažnai tenka atsisvei­ kinti su „studentų namais", bet...

Deja, pasitaiko stikliuko ir buteliuko „riterių". Netgi pir­ makursių tarpe. Štai šiemet kovo 5 dieną bendrabutyje Nr 6 416 kambario gyvento­ jai I-o kurso filologai Bara­ nauskas, Trinkūnas ir kiti or­ ganizavo išgėrimą. Stipriai įgėrę minėto kambario gy-

Skirti ar neskirti?

Beveik hamletiškas klausimas.

Sukruta pli­ kos ir plaukuotos galvos, susimeta raukšlės kakto­ se. ..

Sprendžiamas draugovi­ ninko Pupkio, tiksliau, jo stipendijos likimas.

Pats Pupkis pasitari­ me nedalyvauja. Jis netgi nenumano, kad virš jo Dastipendijos pakibo moklo kardas.

Slėpdamas po švarku baltinių rankogalius, pir­ muoju prašneko profsąjungos lyderis DulkėDulkevičius: — Svarbiausia, draugai, — pats švara. O Pupkis aulas. nevalyto bato Anądien užėjo į geriausią bendrabučio kambarį.

Grindys lyg veidrodis, užuolaidėlės — akiai ma­ lonu. 0 Pupkiui — blo­ gai. Sako, kodėl ant stalo butelis ir stikliukai? Įsi­ vaizduojat, dėl butelio anykštietiško prikibo?! — Kažkur palubėje kabantis voratinklis užkliuvo už nosies. — Ne! Jis trukdo dirbti auklėjamąjį darbą!

— Pupkis — žinomas demagogas, — pritaria bendrabučio tarybos pir­ mininkas Sraigelė.

— Jeigu jo nenusodinsim, net mes, aktyvistai, nega­ lėsim atšvęsti. . . hm, pa­ vyzdžiui, mūsų gerbiamo

lyderio Dulkės-Dulkevičiaus gimimo dienos.

— Vardo dienos, — pa­ taiso kolegą komisijos mėnesienos reikalams na­ rys Morčinis.

— Pupkis priešpastato aktyvą ma­ sėms. Praėjusį kartą ne­ įleido manęs j Aktų salę. Įžūlumas! Sako: ,,Vakaro pradžia septintą, o da­ bar jau dešimt — taisyk­ lės visiems vienodos“.

Ir juokiasi! Aš juk pasima­ tymą turėjau...

— Pažiūrėsim, kaip jis juoksis be stipendijos! — reziumuoja komisijos ki­ toms komisijoms tikrinti pirmininko pavadauotojas Padlaižinskas.

— Bet Pupkis gerai mokosi.. . — pasigirsta vienišas abejojantis balsas.

— O nuo kada mes skiuž riam stipendijas tik gerą mokymąsi? mandagiai ’vienišo balso savininkuii primena ...... ....... __ DulkėDulkevičius.

Klausimas išspręstas.

O Pupkis posėdyje ne­ dalyvauja. Jis netgi neįta­ ria, kad stipendijos likimas toks liūdnas.

Pupkis vaikšto miesto gatvėmis ir gaudo chuli­ ganus, nemėgsta vora­ tinklių ir besivoliojančių butelių pastalėse.

A. PYPKELĖ

(TĘSINYS IŠ PIRMO

PUSLAPIO)

mėtis VVU Medicinos fakulteto darbuotojų docentas P. ČIBIRAS paruošė musu aukštųjų mokyklų studen­ tams medikams vadovėlį „INFEKCINĖS LIGOS", atitinkantį dabartines mokslo programas. Knygoje išdėstyti atskirų infekcinių ligų etiologijos, epidemiologijos, patogenezės, klinikos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimai.

Orientuotis vadovėlyje padeda leidinio gale pateikiama dalykinė rodyklė.

Iki šiol nebuvo stuburinių zoologijos laboratorinių dar­ bų lietuviškojo vadovėlio, kuris palengvintų užsiėmimų darbą. Be to, yra nemaža studentų, besimokančių neaki­ vaizdiniu būdu. Jiems toks vadovėlis reikalingas kaip mo­ kymo priemonė. Atsižvelgiant i šiuos poreikius, buvusi Gamtos fak. asistentė J. DID2IULYTĖ išleido va­ dovėlį „STUBURINIŲ ZOOLOGIJOS LABORATORINIAI DAR­ BAI“. Vadovėlyje aprašomas choridų tipas. Medžiaga dės­ toma sistemine tvarka, pradedant nuo ascidijų klasės ir baigiant aukščiausia tipo klase — žinduoliais. Aprašoma šio tipo atstovų išorinė morfologija ir vidaus organų san­ dara, remiantis lyginamosios anatomijos metodu, kuris padeda nušviesti gyvūnų evoliuciją.

Gale pridedamos „Lietuviškųjų terminų rodyklė“ ir „Lo­ tyniškųjų terminų rodyklė“ padės skaitytojui greitai susi­ rasti medžiagą apie kiekvieną knygoje nagrinėjamą gy­ vūną.

Nebe pirmo vadovėlio autoriaus VVU docento P. K ATl LIAUS „GEOMETRIJOS PAGRINDŲ“ vadovėlis apima kursą, dėstomą aukštųjų mokyklų fizikos-matematikos fa­ kultetuose, Euklido „Elementų“ apžvalgą bei kritiką, neuklidinės geometrijos atsiradimą ir šiuolaikinės geomet­ rijos aksiomų sistemas.

Kadangi jame plačiai yra išdėstyta geometrijos pagrin­ dinių sąvokų kilmė, jų istorinis išsivystymas iki musų laikų, ryšium su mokslo reikalavimais ir su filosofįnėmisideologinėmis pažiūromis, taip pat jame nagrinėjama dau­ gelis klausimų, kurie, nors ir ne taip giliai, paliečiami ir Vidurinių mokyklų geometrijos vadovėliuose, tai ši knyga bus naudinga ir vidurinių mokyklų mokytojams, ypač vadovaujantiems mokinių matematikos būreliams. Gale pridėta dalykinė rodyklė.

Lietuviškąją matematikos literatūrą praturtino ir dar vienas Universiteto darbuotojų docento K. G R I N C EVICIAUS ir vyr. dėstytojo P. VAŠKO paruoštas vadovėlis „PROJEKTINĖ GEOMETRIJA“. Jame elementarus geometrijos kursas išdėstomas analizės metodu. Prie kiek­ vieno skyriaus yra pateikti uždaviniai, kurie susiję su

ventoj ai netgi pradėjo grąsinti draugovininkams. Inci­ dento metu atimtas peilis.

Vasario 19 d. „linksminosi" pirmo kurso medikai Adoma­ vičius, Aleksėj ūnas, Krasaus­ kas ir kiti. Atvykus draugovi­ ninkams, minėti draugai ban­ dė „gelbėtis": bendrabučio draugovės posto viršininkas A. Ciuprinskas gerokai nu­ stebo, atradęs girtą kompani­ ją... po lovą. Tai unikalus at­ vejąs netgi daug mačiusių operatyvininkų praktikoje.

Yra mūsų bendrabučiuose ir svaiginamųjų gėrimų bute­ lių kolekcionierių. Rekordi­ ninkais šioje srityje galima laikyti Tauro bendrabučio 207 kambario gyventojas filologes Bartkevičiūtę, Bundelytę ir kt.

1966 metų lapkričio mėnesį kolekciją sudarė 4 vyno bu­ teliai o 1967 metų vasario mėnesį — jau 10 šampano, konjako ir likerio butelių. Šie ir panašūs faktai by­ loja ir apie silpną bendrabu­ čių tarybų darbą.Net keista, kad draugovinirikai-operatyvininkai per kelias valandas išaiškina žymiai daugiau bendrabučių tvarkos pažeidi­ mo faktų, negu tarybos per ištisas savaites. O kartais net­ gi patys bendrabučių tarybų nariai tampa viešosios tvar­ kos pažeidėjais. Štai kad ir du antro bendrabučio tarybos nariai kovo 18 d. grįžo į bendrabutį neblaivūs, sukėlė triukšmą.

Straipsnyje mes sąmonin­ gai minėjome faktus, į ku­

riuos kol kas beveik nere­ aguojama. Bent apie tai nieko nežino V VU liaudies draugo­ vės štabas ir operatyvinių grupių aktyvas. Tikimės, kad mūsų pasisakymas neliks be atgarsio. Tai duotų tiktai naudą. p. grEbliauskas Operatyvinės grupės vadas A. TALIJUNAS VVU LD štabo bendrabučių grupių vadas

„VESTSAIDO ISTORIJA“ Aktų salėje Kovo 26-osios vakaro laukė ne vienas mylintis scenos meną studentas. Į svečius atvyko Minsko V. I. Lenino vardo universiteto Teatrinė studija.

Ir štai salė pilnutėlė. Sce­ noje amerikiečių rašytojo A. Laurenso pjesė „Vestsaido istorija". Apie tai, kaip mūsų žiūrovai įvertino minskiečių pastatymą, buvo galima spręsti iš audringų plojimų.

Ir tikrai, jaunieji aktoriai ne vaidino, o tiesiog gyveno scenoje gatvės padaužų gy­ venimą... „Vestsaido istorijos" pastatymas-didelis režisieriaus Lat­ vijos TSR nusipelniusio artis­ to A. M. Ozerovo ir Minsko Universiteto studentų nuopel­ nas.

O mes, šį sekmadienio va­ karą pabuvoję Aktų salėje, jo ilgai neužmiršime.

S. ZALAGAITĖ

Pasakoja kovų veteranai Neseniai Teisės fakultete svečiavosi buvęs Rūdininkų girios partizanų brigados va­ das J. Maceika ir buvęs 16-os lietuviškosios divizijos karys papulkininkis V. Ragauskas.

Drg. J. Miceika plačiai ir įdomiai papasakojo apie sa­ vo revoliucinę kovą anksty­ vos jaunystės metais, apie pirmąją demonstraciją Kau­ ne ir pirmą areštą, tardymo metodus smetoninėje žval­ gyboje. ..

Papulkininkis V. Ragaus­ kas pavedžiojo studentus fronto keliais, kuriais žygia­ vo 16-oji lietuviškoji divizija nuo Aleksejevkos kaimo to­ limojoje Rusijoje iki Lietu­

vos, savo pasakojime supa­ žindino su tikru kareivišku gyvenimu, jo smulkmenomis.

Ko, gal būt, pasigendame knygose apie karą, pasigen­ dame to betarpiškumo.

Dėkodamas svečiams už įdomų ir turiningą pokalbį, fakulteto komjaunimo orga­ nizacijos sekretorius R. But­ kevičius pasakė: — Sutinkant Spalio 50ąsias metines, toks pokalbis ypač svarbus, nes jis sutei­ kia studentams galimybę dar kartą pajusti, kokia brangia kaina buvo iškovotas šian­ dieninis gyvenimas. Reikia jį branginti.

A. VAIŠVILA

1966 m. derlius išdėstyta medžiaga. Jų išsprendimas Padės geriau įsisa­ vinti išdėstytą medžiagą. Vadovėlis skiriamas pedagoginių institutų stacionaro ir neakivaizdinio skyrių studentams, išklausiusiems analizinės geometrijos kursą. Gale pride­ dama dalykinė rodyklė, kuri padės susirasti medžiagą siaurais specialiais klausimais.

Autorių kolektyvas, j kurį įeina ir VVU docentas H. JONAITIS, parengė vadovėlį „FIZIKOS DĖSTYMO ME­ TODIKA“, skirtą pedagoginių institutų ir universiteto fizi­ kos specialybės studentams. Tai pirmas lietuviškas fizikos dėstymo metodikos vadovėlis, jis parašytas pagal patvirtintą fizikos dėstymo vidurinėje mokykloje meto­ dikos programą pedagoginiams institutams. Metodinė fi­ zikos literatūra labai negausi, todėl ypatingai vertingi vadovėlyje bendrieji metodikos klausimai — mąstymo ugdymas, materialinės pasaulėžiūros formavimas, moko­ mojo darbo formos, fizikos kabineto įrengimas ir kt. Pla­ čiai liečiami ir naujausi fizikos dėstymo efektyvumo kėli­ mo metodai, tame tarpe programuotas mokymas. Antroje knygos dalyje „Atskirų temų dėstymas“ pateikiama daug vertingos konkrečios medžiagos, pasiūlymų, literatūros vienu ar kitu klausimu nuorodų.

VVU darbuotojai rūpinasi ir specialaus vidurinio išsi­ lavinimo kadrų ruošimu, rengdami jiems skirtus vadovė­ lius.

H. GRINEVIČIAUS ir Gamtos fak. docento v. ŠČEMELIOVO vadovėlyje žemės ūkio technikumams „ŽEMĖS ŪKIO METĖREOLOGIJA“ aprašomi fiziniai pro­ cesai ir reiškiniai, kurie vyksta atmosferoje. Didelis dėme­ sys skirtas metereologiniams faktoriams, turintiems įtakos augalų augimui ir išsivystymui. Nagrinėjami klausimai, susiję su augalų įtaka metereologiniams faktoriams, žmo­ gaus įtaka klimatui, nagrinėjamos kovos priemonės su žalingu orų poveikiu (šalnomis, sausra, sausvėjais), patei­ kiamas bendras mokslas apie klimatą ir Žemės rutulio klimatines zonas.

1966 m. išleistas ir antras klimatologijos klausimais veikalas, kurio autorių kolektyve matome taip pat docen­ tą V. ŠČEMELIOVĄ, — „LIETUVOS KLIMATAS“. Tai pirmas išsamesnis darbas šiuo klausimu. Pasiremiant su­ kauptais naujausiais duomenimis, jame nagrinėjama res­ publikos klimatą formuojantys veiksniai, atskirų klimato

BALANDŽIO 2-OJI —

Geologo dier410 O Šiemet geologai mini savo šventę jau antrus metus. Ypač reikšminga ši diena Universi­ teto geologams, kuriems pa­ vestas labai atsakingas už­ davinys, ruošiant naujus kad­ rus. Sj svarbų darbą atlieka šiuo metu esančios Universi­ tete dvi katedros: Geologijosmineralogijos ir Hidrogeolo­ gijos ir inžinerinės geologi­ jos. Pastaroji sukurta tik 1963 m. Katedros sprendžia gana aktualius respublikoje išky­ lančius klausimus, kurie turi tiek mokslinę, tiek ir prakti­ nę reikšmę. Sprendžiamos vandens tiekimo, panaudoji­ mo ir apsaugos problemos.

Plečiantis pramoninei ir civi­ linei statyboms, daug dėme­ sio skiriama gruntų fiziniųmechaninių savybių bei ge­ ologinių procesų tyrimams.

Ryšium su naujai iškilusiais šios rūšies uždaviniais, kurių išsprendimas turi didžiulę reikšmę liaudies ūkio toli­ mesniam vystymui, reikalingi ir tokio profilio specialistai.

Geologinės katedros šiemet išleidžia taip reikalingą pirmą inžinierių - geologų-hidrogeologų laidą. Be to, mūsų kated­ roms yra pavestas labai at­ sakingas uždavinys — ruošti naujus kadrus ir kitoms są­ junginėms respublikoms, kaip pavyzdžiui, Latvijai ir Esti­ jai.

1944—1966 m. m. Univer­ siteto geologinės katedros paruošė 240 naujų specialis­ tų. Baigę Universitetą geolo­ gai sėkmingai dirba visuose jiems pavestuose darbo ba­ ruose. Dalis iš jų dalyvauja užkariaujant Sibiro platybes, atskleidžiant gamtos lobius Vidurinės Azijos kalnuose, vis giliau skverbiantis į pa­ saulinio vandenyno paslaptis ir pan. Šiuo metu mokosi 114 stu­ dentų, iš kurių 35 yra atsiun­ tę kitos respublikos. Pirmame kurse studentai atlieka pirmą mokomąją praktiką Lietuvoje, susipažįsta su Latvijos ir Esti­ jos geologiniais paminklais.

Antrai mokomajai praktikai turi labai dėkingą bazę Kry­ me, kur įsisavina geologinio kartografavimo metodus, de­ taliai nagrinėja kai kuriuos labai svarbius hidrogeologi­ jos ir inžinerinės geologijos klausimus. Gamybines prakti­ kas (I-ją) studentai atlieka įvairiose TSRS vietose (Vidu­ rinė Azija, Altajus, Kamčiat­ ka, Sachalinas, Vorkuta ir

kt.), kur jie hidrog»A(j( ir inžinerinės geologj^ff nias gilina tokiose statybose, kaip Brats uZ llymo, Saratovo hid^*nj nių, praktikuojasi jjjj darbuose, tiesiant :£TĖ kanalus, sprendžiant juųf tiekimo ir aprūpinimu mus Vidurinėje jįeįki Nemaža dalis studefrtį tūzą, Šliogerytė, Kees, Ozolą, PaltąaKC Girdžius, PrialgauskajgĮųi vinia, Markauskas ir rai ir labai gerai m >OQ< tyviai dirba mokslo ir visuomeninį darbi ini atskirose sporto Dar galima atskit mėti, kad nors Hid; jos ir inžinerinės g‘ katedros kolektyvas ginli jaunas, tačiau s sprendžia bendrus, nėms katedroms pati! davinius. Visi katedr buotojai aktyviai dirlf linį-tiriamąjį darbą, gai sprendžia metod: dagoginio ir auklėja bo klausimus, ypač ideologinį-auklėj amą;, atlieka internacionale [ pėse. Katedros dai intensyviai vykdo nius darbus, kurie yt tampriai susiję su ji.j mu moksliniu darbi metais katedra turi ūkiskaitinių darbų j 13000 rub. Dėka šią^i vykdymo išsiplėtė r' gamybinėmis organi, sustiprėjo katedros nė bazė. Bet vis tik i džiant tokius svarbi vinius, geologinių kolektyvas susiduria eile sunkumų, kliringai nevertėtų šventės pi nėti, pavyzdžiui, tru galbinio personalo, į nesiseka įrengti in geologijos laboratorij aparatūra jai yra, savo žinion įsigyti 1 pinių, reikalingų sti praktikos metu, ir pa tume konkretesnės iš rektorato, dekanati skyriaus.

Kaip matome, plat baras patikėtas katei lektyvui. Pažymėdam šventę, geologai dirbti dar sėkmingia® P. MASIULIS dėstytojas A. ŽIEDELIS ■ geologij os-minero1 mokslų kandidc 1

elementų ir jų bendros visumos — orų metinis Ir mėtis kitimas, kurortinių vietovių klimato gydom Ngu kimas, apžvelgiamas praeities ir ateities klimatasiusijo mas ir svyravimas. ištai Knyga gausiai iliustruota (žemėlapiai, karto unari diagramos, monogramos ir kt.), parašyta paprastą, o kiai. Skiriama vidurinio išsilavinimo piliečiam išjei gaus išsamų atsakymą, kas yra klimatas, kaip ji1 žydi kaip svyruos artimiausiais dešimtmečiais ir t. t. iailiš pat ras naudingų žinių mokytojai, agronomai, miš mlti biologai, gydytojai. Ji bus parankinė knyga stiąveįtl Daugelio vadovėlių mokslo bei mokslo populis tarsi kalų autorius profesorius K.DAUKŠAS praturtin į tol gų lentynas dar viena knyga „CHEMIJA NECHEhįnul, Knygoje populiaria forma Išdėstyta chemijos :■ tėv’ bendrosios chemijos kursas, chemijos problemos & ’ pat daug dėmesio skiriama chemijos technologiji ’ Knyga supažindins skaitytojus su dažniau sutin “H?.“ chemijos sąvokomis, o taip pat suteiks žinių apie : j," šiai buityje naudojamas medžiagas, todėl rekomer,1: perskaityti visiems nechemikams.

Lietuvių ir latvių kalbų giminaitė prūsų kalba svarbi tyrinėjantiems ne tik baltų, bet ir kitas "KĮl, piečių kalbas, o pr£isų kalbos paminklų paskuti: mas yra bibliografinė retenybė. Docento V. M A z paruoštame, o LTSR Mokslų akademijos Centrinė’?^“ tekos išleistame leidinyje „PROSŲ KALBOS PA fotografuotiniu būdu ir yra skelbiami: Elbingo, “„S“, navo žodynėliai ir visi trys katekizmai. Fotokopiją 3 ..* tos iš originalų, tik Elbingo žodynėlis fotograf1*' ’ ’ skelbtos faksimilės. S. Grunavo žodynėlio duoes l?a transliteracija. š vis Pirmame leidinio įžanginės dalies skyriuje pataikas istorinės žinios apie prūsus, antrajame apžvelgiar lu raštai, trečiajame — tų raštų rašyba, žymiausie P<a raštai — katekizmai — fotografuotiniu būdu šiarsi lt’ nyje skelbiami pirmą kartą. os l< Straipsnių rinkinyje „MOKYKLOS BIBLIOTEKpirnia BAS" konspektyviai išdėstomas mokyklos bibliotrsaruo bo klausimų kompleksas. Vyr. dėstytojas K. Si tu i savo straipsniuose kalba apie mokyklos bibliotek’ersitt komplektavimą, sustatymą, apsaugą, duoda patariinikun vesti bibliotekos darbo apskaitą bei planavimą; < Kas bibliotekos katalogais analizuoja VVU Mokslinė failui tekos direktorė S. Vaidinauskaitė. Kiti autoriai e Jol metodinių nurodymų darbui su skaitytojais, aptarti. Ki ryšystės klausimus. Knyga skiriama vidurinių irnolti mečių mokyklų bibliotekų darbuotojams. š tiki A. JURČIUKC

rEČIUOSE KIJEVO VALSTYBIIIO[t. G. ŠEVČENKOS f. f UNIVERSITETO iAUGIATIRAŽ I N I S .AHtRAŠTIS „za ra«®SKIJE KADRY" „UŽ TARYBINIUS IABRUS").

JUBILIEJINE esta-

3 psi.

TARYBINIS STUDENTAS

n. ko vo mėn. 29 d.

Musų Universitetas

gai paskelbė, kad trys Kijevo gimnazijos auklėtiniai įrašomi pirmaisiais Universiteto stu­ X><><>00000<>00c><><><><>00/><»'.X>0<>0000<>000000<X><XX>< dentais. Tai buvo Valerijus Giršas, Vladimiras Prevlockis, ir Ovksentijus Potapovičius.

Taip, myliu. Mes visi jį la­ Purvinus sumanymus slėpė bai mylime, šitą ryškiaspalvį carizmas, atidarydamas Uni­ tjtE, pradėta lepastatą. Mūsų jaunystės ir išnokę turi žinoti visą matematiką, Akys — kaip du IINGRADE, KELIAŲversitetą. Siekė padaryti jj delnai. ns tik atskirą jos skyrių, tu­ laimės rūmus. Jūs paklausite kaštonai, šiurkštūs savojo „proto tvirtove", moA I TOLIAU. ŠIAN- Gilios raukšlių vagos kakto­ ri orientuotis jos santykiuo­ „O kodėl laimės?" Argi ne narchlstiniu idėjų ramsčiu.

IIEN APIE SAVO je. Sidabrinėmis gijomis iš­ se su kitomis mokslo šako­ laimė kas rytą peržengti jaunuoliškai apkirptas mis: mechanika, fizika, tech­ ■TUDIJAS, SVAJO­ pintas Tačiau apsišovė caras tėvelis slenkstį, už kurio prasideda kuodas. nika, biologija, kibernetika. ir jo vyrukai. Universitetas JĘS, DRAUGYSTĘ PAšaltyje pasakęs, mokslo paslapčių pasaulis.

Susisukęs rudens Skriabinas yra IAKOJA KIJEVO STU- klevo lapas kažkur pakely kad iš mokinių ir pasekėjų tapo stambiu mokslo centru, Universitetas. ..

Jis prime ­ prikibo prie ramento ir švie- gausumo susidaro kiekvieno revoliucinės - išsivaduojamo­ >™tai. lai­ čia. pilnas rasos. didžioji na raudonburnį pasakų tikro mokslininko sios kovos liepsna Ukrainoje. šeimininkas įžengė į. kam- vertybė ir jėga. vą, apsuptą tamsiai žalių kašXX><-v'>OGC-'>J'>/>/>>C>< barį, gūdžiai dunkstelėjo Andrejus Arsentjevičius Štai kodėl jo istorija neatski­ i sieną atremti ramentai. Klevo Gluščenko, Agnesa Andreriama nuo liaudies istorijos. lapas sudrebėjo, nukrito. Šei­ jevna Skorobogatko, Pavelas Ilgą vingiuotą kelią nuėjo tomis Josifovičius Calenko, Valenti­ mininkas nusišypsojo aki- nas Stepanovičius Ceremysas, universitetas. Tarp jo sienų blizgančiomis kaštonų Elena Maksimovna Prichodmis. priešakinės rusų materialisti­ seną ko, Igoris Nikolajevičius LiaGal pagalvojo apie nės filosofijos Įtakoje, glau­ miestą prie Volgos? Tenai to­ šenko, Vitalijus Ivanovičius džiai susijusi su Maskvos, Pe­ jaunų kie pat rusvi, pilni ‘ Didenko, Ivanas Ivanovičius rytme- Liasko. Štai jo didžioji jėga, balsų Universiteto terburgo, Kazanės ir kitų Suomių, jo mokiniai, pasekėjai. čiai! Gal prisiminė Per šalies universitetų mokslinė­ septynerius metus — septy­ Kalinino frontus? mis mokyklomis, sėkmingai Pir- niasdešimt mokslinių darbų. Šaulių būrio vadas, masis sužeidimas prie Kono- Susidarė dvi originalios jo vystėsi eilė mokslo šakų. topo, Suščine.

Antrasis — mokslo kryptys, kurios vie­ Pažangieji mokslininkai akty­ suluošinimas prie Nemidovo, nokiu ar kitokiu keliu įsigali via! dalyvavo kultūriniame ir ilgos, ilgos, kaip du van­ užsienyje ir musų krašte. dens lašai panašios viena į Ir kaip pavasarį sulapoja krašto gyvenime, palaikė kitą ligoninės dienos. Gal at­ šakotas medis, leisdamas vis nuolatinius ryšius su Rusijos sikelti ir pasivaikščioti? Ne... naujas ir naujas atžalas, taip ir užsienio mokslininkais, or­ Be šitų medinių padėjėjų — kas metai pasirodo vis nauji ganizavo draugijas, kurios nė iš vietos. Šalčiu dvelkia jaunų talentingų Georgijaus iki kelio tuščias batas.

Nikolajevičiaus mokinių dar­ platino mokslo žinias liaudy­ Reikia bai. Ir kurį darbą bepaimVelniop maudulį! je. gyventi! Reikia kurti, ieškoti tum — anglų, vokiečių, rusų Ikirevoliucinė Rusija... Ne­ ar prancūzų kalbomis — jo rankomis ir protu.

Kijevo Universiteto centriniai rūmai.

Treji metai praūžė, bedės- pirmosios eilutės papasakos, legalių ratelių ir slaptų or­ tant matematiką Saratovo kad parašyta, remiantis tyri­ ganizacijų kraštas. Laisvės universitete. Ir už vis labiau nėjimais, atliktais Kijevo idėjų kraštas. Šios idėjos pra­ patraukė busimąjį mokslinin­ universitete. Tai pasididžiavi­ ką Georgijų Nikolajevičių mas savo namais, savo labo­ siskverbė ir į Ukrainą. Visų Položijų kompleksinio kinta­ ratorija ,savo katedra. pirma jas iškėlė pažangūs mojo funkcijos integralinis Fizikos mokslų daktaras, — Seniai svajojau studi­ Universiteto studentai. Revo­ Ekonomikos fakultetas. atspindys. Prirašyta dešimtys akademikas O. S. Parasinkas, iš­ Pirmas sąsiuvinių. Kiek naktų ne­ pritardamas pasiūlymui kursas. Auditorija juoti ekonmiką. Armijoje ta liucinė kova plėtėsi. miegota! Kaktoje įsirėžė dar kelti profesoriaus Položijaus XX amžius. Studentai bol­ svajonė dar sustiprėjo. Atva­ viena gili raukšlė.

Vienas kandidatūrą Lenininei pre­ pilnutėlė. Į analitinės algeb­ ros paskaitą atėjo abi gru­ žiuoju į stojamuosius egza­ ševikai daug prisidėjo, ruo­ kandidatinės disertacijos opo­ mijai, pasakė: nentų pasakė, kad šitame — Georgijus Nikolajevi­ pės. Nuaidėjo skambutis, o minus, o čia atidaromas nau­ šiant ir vykdant socialistinę darbe nužymėtos gairės nau­ čius eina ir mūsų, ir užsieni­ čia — triukšmas, juokas, mai­ jas fakultetas — ekonominės revoliuciją, kovojo už Tarybų jai apibendrinto pobūdžio nio mokslo priekyje.

Stumdydami kėdes, kibernetikos. Netgi nesuabe­ valdžią Kijeve ir kituose Uk­ analitinių funkcijų teorijai.

Aukso žodžiai. Didis talen­ šatis. kūrybinio pavėlavusieji O nuo 49-jų Georgijus Ni­ to, darbštumo ir ieško laisvos jojau. Mūsų laikais ekonomi­ rainos miestuose. Neveltui kolajevičius — kijevietis. Iš įkvėpimo įvertinimas. vietos, kažkuri mergaitė da­ ka — tik plius kibernetika... Kijevo universitetas nusipel­ pradžių jis dirbo Matemati­ Ž. BONDARENKO Ką geresnio besurasi! Įstai­ nė Raudonojo Universiteto lija bilietus į muziejų. nės fizikos katedroje. O da­ bar jau septyneri metai va­ Įeina profesorius Sveco- gos, kolūkiai, tarybiniai ūkiai. šlovę. dovauja Skaičiavimo matema­ Auroros šūviai paskelbė vas. Visi nutyla. Mano kai­ Ir visur reikalingi ekonomi­ tikos katedrai.

Paskaitas mynė iš dešinės kaligrafiš­ niai apskaičiavimai. Viską naujos eros pradžią. Naujos skaito aiškiai ir paprastai.

Begaliniai skaičiai ir formu­ kai išvedžioja naujos temos reikia planuoti. .. Argi čia žvaigždės sušvito ir virš mū­ lės — suskamba. Jos turi sa­ pavadinimą „Kreivės statu­ galima išsiversti be techni­ sų Universiteto. Tarybų val­ vo muziką. kos? Be kibernetikos? Mūsų džia pavertė jį liaudies in­ — Kiekvieną dieną, kiek­ Jie myli dainą ir šokį, vi­ mas“. Dabar ne juokai. Apsi­ vieną valandą galvoji, — sada žvalūs ir linksmi.

Jie dairau. Dauguma — vaka­ fakultetas atsidarė pačiu lai­ teligentijos kadrų kalve, ga­ šypsodamasis aiškina man mokosi įvairiuose fakultetuo­ lingu socialistinio mokslo ir ku. profesorius.

Reikia ieškoti se, tačiau turi vieną bendrą rykščiai moksleiviai.

Borisas Pestunas, išvedžio­ — 0 mokytis sunkoka. Ge- kultūros centru. Universitetas nuolat ir atkakliai. Ir tik požymį — be galo mėgsta tada pačios sudėtingiausios liaudies kūrybą. Tai tautosa- damas integralus, sako: rokai primiršęs. Bet sten- paruošė šaliai didelį būrį ta­ problemos išsisprendžia sa­ kinio-etnografinio ansamblio giuosi neatsilikti nuo pir- lentingų pedagogų, gydytojų, — Mergaitės už mus &evaime, tampa paprastos, kaip „Vesnianka“ (pavasario gies­ juristų, mokslininkų. Jis di­ mūnų. ir kasdieniški dalykai. pamė) dalyviai, arba, kaip Uni­ riau mokosi. Bet mes dar džiuojasi tuo, kad čia aukštą­ Kai kurie skeptikai mano, versitete juos vadina, — pa- žiūrėsim. Taip, taip.

Pankevič ir Vera GlaLena kad skaičiavimo matematika vasarinukai. jį išsilavinimą įsigijo dauge­ virta atėjo į Universitetą su Borisas — kijevietis.

Per ­ — tik mašinos. Bet išmokti „Vesnianką“ prieš aštuone­ medaliais. Pateisino lis žymių šalies veikėjų. skaičiuoti mašinomis gali ir rius metus įkūrė dabartinis nai baigė mokyklą. Atestate aukso Universitetas savo egzista­ mokinukas.

Juk sąvoka jos meninis vadovas Vladimi­ keturi ketvertai, visi kiti — juos ir sesijoje. Mergaitės vimą pradėjo su dviem fakul­ „skaičiavimo technika“ visų ras Nevodenko.

Programos penketai. gauna padidintą stipendiją pirma apima naujų aparatų, pagrindu jis paėmė organiš­ tetais. Šiandien jame 13 fakul­ skirtų efektyviam matemati­ ką dainos ir šokio, kaip pa­ — Kaip mokausi? — ilgo­ Apie Leną ir Verą draugai tetų; veikia stacionarinis, ne­ nių uždavinių sprendimui, grindinių liaudies papročių kai tyli. Prirašo pusę pusla­ sako: „Ne tik sąžiningos, bet akivaizdinis ir vakarinis sky­ sudarymą. Todėl specialistas komponentų. iš „Vesniankos".

Anjunginį, ir protingos“. pio matematinių ženklų. riai. Iš viso Universitete mo­ samblio uždavinys — popu1 Lena Pankevič jaudinda­ kosi apie 12 tūkst. studentų, — Nepavyko man ši sesi­ taliarlnti ikirevoliucinį ir rybinį folklorą. ja, pirmoji sesija gyvenime. masi truputį užsikerta. dirba 800 su viršum profeso­ buvo Pirmieji koncertai — Pernai baigiau mokyk­ rių, docentų, dėstytojų ir aplinkybės susėkmingi. „Vesniankal" plojo Asmeninės lą — be ketvertų.

Seniai ža ­ XXI UKP suvažiavimo dele- trukdė. mokslinių bendradarbių. Iš jų ir J gatai, Čekoslovakijos, Vengri­ vėjausi matematika. Patei­ 20 akademikų ir TSRS Moks­ Rausta.

■” Nguen! Dangus! Taiku- mūsų šalimi, jos liaudimi, jos, VDR draugystės trauki­ mechani- lų Akademijos narių-kores— Tačiau viskas dar prie- kiau dokumentus siusijos dangus! kultūra. nių dalyviai, Kijevo aukštų­ ištarė šiuos žodžius vos Studentams padeda puikūs jų mokyklų studentai. ky. Kokie šaunūs mūsų vai- kos-matematikos fakultetą ir pondentų, 63 mokslo dakta­ °unamu užsienietišku ak- dėstytojai, gerai įrengtos la­ Nusistovėjo ansamblio kinukai! Kad ir Vania Kova- staiga — kibernetika. . . Ilgo­ rai. t;i, o jo tamsios akys ro- boratorijos, vadovėliai. Lais­ žiūrėt. Atliko kai galvojau, tikrinau save.

T išgertų vakarinio dan- valaikiu mūsų draugai kariu programa — papročių kom­ lenko. Miela Naujus mokslinius kadrus ji žydrumą, šią akimirką su „Draugystės“ tarybomis pozicijos, scenos iš ukrainie­ karinę tarnybą. Dabar parti­ Ir štai aš čia. čių liaudies gyvenimo, liau ­ Universitetas labai sparčiai iai iš mano draugų — rengia poilsio vakarus, susi­ — Kur jūs atlikote mokyk ­ jos narys. .. „Ves­ ii metų mūsų Universiteto tikimus, lanko teatrus, mu­ dies dainos ir šokiai. ruošia stacionarinėje ir neaki­ Borisas pavydžiai atsiduso. linę praktiką? Buvo kas nors vaizdinėje nianka“ koncertavo Kijevo ir u‘lventų — lūpų skambėjo ziejus, įmones. aspirantūroje. Černigovo sričių įmonėse.

O Ik tarsi varpas, šaukiantis Draugiškų šalių pasiunti­ — O kas tau trukdo įstoti? bendra su matematika?

Daugiau kaip 15 metų prie Saratovo įn į tolimą gimtinę, šituos niai labai domisi musų ir ki­ vėliau kelionė pas — Ne. Dirbau pionierių va ­ — Niekas, tiktai dar anks ­ Taip ■"nūs, pamilusius taikų tų sąjunginių respublikų gy­ universiteto studentus.

Universiteto veikla institutas dove. nuostabūs „Ves­ toka. 18 metų.

1 : tėvynės dangų. venimu. Jiems sudaromos ga­ prasidėjo visuomeninių mokslų dėstyto­ Aidi skambutis. Tuojau jų kvalifikacijai kelti. Čia Volodia Sevčenko — gru­ ?■’. . Jūs, be abejo, žinote, limybės pakeliauti, šiais me­ niankos“ keliai — draugystės keliai. Jos dalyvius sveikino "mūsų krašte karas, kas- tais žiemos atostogų metu jie Maskva ir Leningradas, Lvo­ pės seniūnas. Visada objek­ nauja paskaita. tobulinasi įvairių Tarybų Są­ ski aido Amerikos lėk- pabuvojo daugelyje Ukrainos vas ir Užgorodas. tyvus. Dėl to jį labai gerbia jungos respublikų aukštųjų ,ri. Jie bombarduoja gy- vietų.

M. ZAICEVĄ O vasara? Vieni važiuos į GEREILO draugai. ’ detes, naikina pasėlius, mokyklų dėstytojai. sporto-sveikatingumo stovyk ­ pasiryžę kovoti Ir tvirlas gražiose Dniepro pašlai­ Jeigu ikirevoliuciniame įikime savo pergale. n.iSū jie bombarduoja die- tėse, kiti prie jūros, į poil­ Universitete per metus būda­ sio namus, sanatorijas, o tre ­ 2 mes dirbam naktĮ.

Jeivo išleidžiama keletas mokslo Krymo tarybinius .pombarduoja naktį, mes ti — Į ilsėtis ir dirbti vyn­ knygų ir straipsnių, tai da­ Yam dieną, o jeigu jie ūkius metais barduoja ir dieną, ir nak- uogynuose. Pereitais bar jos išeina tūkstančiais. studentai už tarybi­ ,;nes dirbam ir dieną, ir Kubos Universitetas artimai bendrau­ af‘T niuose ūkiuose uždirbtus pi­ ja su kitomis Tarybų Sąjun­ nigus nupirko traktorių ir J0es gaunam daugybę laiš pasiuntė jį į savo tėvynę. gos aukštosiomis mokyklomis. š viso pasaulio šalių. At- Daugelis komplektuoja bib­ Draugiški santykiai palaikomi atlaikas, ir šitie vaikinukai, liotekėles, o paskui siunčia ar kuriuos aš pasakoju, jas namo. su Kolumbijos, Jugoslavijos įie Mrašys mums.

Laiškai! Atskrenda jie su ir Čekoslovakijos universite­ la'sl atvykusieji iš Afrikos, sveikinimo, džiaugsmo ar rū­ tais. os.^Lotynų Amerikos ša- pesčio žodžiais.

1959 metais už Įžymius Kpirmaisiais metais mokošviesus dėstytojų, suteiku­ teraruošiamajame fakultete. sių mums žinių, mūsų Uni­ nuopelnus vystant mokslą, »ir<ui išsiskirsto po kitus versiteto, Kijevo prisimini­ ruošiant mokslinius-pedagogisk'ersitetus, institutus, mas visada išliks mūsų šir­ nius kadrus, specialistus liau­ rnnikumus arba pasilieka dyse. Mes lapai mielai pasa­ ‘Kas yra tas paruošiama kojame savo artimiesiems ir dies ūkiui ir kultūrai Kijevo 'č:fakultetas? šiais metais draugams apie jus. jūsų ša­ Valstybinis universitetas buvo ii e Bekosi 39 šalių pasiun- lį. Apie tai, kaip nuoširdžiai apdovanotas Lenino ordinu. adi. Kiekvienas stengiasi mumis rūpinosi. Visa tai įma­ noma tik socializmo šalyje“. imokti rusiškai, kad galė V. GOLOVKOVA Scenoje — Universiteto ansamblis „Vesnianka".

G. IŠCENKO š tikrųjų susipažinti su Liūdnokai erdvėj įsirėžęs, Senas, pajuodęs akmuo.

Ir užrašas laisvas, drąsus: „Myliu aš tave, KVU!"

DIDŽIOJI JĖGA

Draugystės keliai

€ .likos šalyje

tonų bangomis. Aš žvelgiu į jį, ir sunku patikėti, kad kaž­ kada čia mokėsi tokie žy­ mūs žmonės, kaip O. M. Bacahas, O. J. Smidtas, F. G. Janovskis, dėstė talentingi mokslininkai M. P. Avenarijus, O. O. Kovalenskis, M. M. Šileris.

1834 metų liepos 15 diena. Šią dieną iš „dievo malonės" Peščioros rajone, viename spe­ cialiai išnuomuotų pastatų, buvo atidarytas Kijevo uni­ versitetas. Rektorium paskyrė M. F. Maksimovičių. Iškilmin-

Hiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin

VARŽYBŲ

Krepšinio nugalėtojai pasibaigė Kovo 19 dieną krepšinio tarpfakultetinės vyko tiek vyvaržybos. Jos rarns, tiek moterims dviem pogrupiais, vieno rato siste­ ma. Pogrupiai buvo suskirs­ tyti burtų keliu ir atsižvel­ giant į komandos pasirodymą paskutinėse varžybose.

Moterų pogrupyje susitiki­ sekančiai: EFmai baigėsi EF-IFF 67:52, GF 54:31.

MF-ChF 63:50, GF-IFF 51:29, ChF-FF 66:25. Finale dėl pir­ Medicimos vietos susitiko nos ir Ekonomikos fakultetų Nugalėjo moterų komandos, Trečioje ekonomistės 57:39. vietoje liko gamtininkės. Į varžybas neatvyko MMF krepšininkės. šio fakulteto sportininkės iš vis dar ne­ dalyvauja VVU spartakiados varžybose. Tai gėda fakulte­ tui, turinčiam puikias sporto tradicijas. Fizikos fak. krep­ šininkės žaidė tiktai du susitikimus Gerai organi­ zuoti sportinį darbą šiame fakultete trukdo ar tik ne per dažnas sporto tarybos pirmininkų kaitaliojimasis.

Todėl, kaip besirūpintų atsa­ kingas už fakulteto sportą dėstytojas A. Mikėnas, rezul­ tatai menki. f' štai kaip vyko susitiki-

Draugiški susitikimai Kovo 21 dieną draugiškuo­ se susitikimuose rungtyniavo VVU Gamtos fak. ir KPI Vilniaus filialo III kurso sportininkai. Krepšinyje pa­ jėgesni buvo KPI studentai, kurie nugalėjo 74:58; Gamtos fak. sportininkai atsirevan­ šavo tinklinio aikštelėje laimėdami 3:0. ~ ~ Gerai žaidė VVU tinklinio rinktinės nariai J. Vasiliauskas ir V. Bliudžius.

TECHNIKUMIEČIŲ PERGALE Neseniai VVU Ekonomikos fak. krepšininkai žaidė drau­ giškas varžybas su Vilniaus kooperatinio technikumo sportininkais. Varžybos vyko maždaug apylygiai, tik į var­ žybų pabaigą technikumiečiai atsiplėšia ir laimi 2 taš­ kų persvara 42:40.

Pastebė­ sime, kad ekonomistų ko­ manda buvo sudaryta iš pir­ makursių.

A. TAMAŠAUSKAS

SVEČIAI IŠ NORVEGIJOS Praėjusį trečiadienį centri­ niame komjaunimo komitete, kaip ir visada, buvo linksma ir triukšminga. Čia rinkosi ne tik komjaunuoliai keisti dokumentų, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai, interklubo nariai, Svečiuosna pas mus atvyko Lietuvoje viešėjusi Norvegijos jaunimo politinių organizacijųį delegacija. Priėmimo metu prorektorius Br. Sudavičiusj svečius trumpai supažindino su Universiteto istorija. Pokalbio 1 ____ metu mūsų studentai domėjo­ si norvegų jaunimo gyveni­ mu, o svečiai — mokymosi sąlygomis Universitete, stu­ dentų visuomenine veikla.

Po to svečiai iš Norvegijos susipažino su Moksline bib­ lioteka. Labiausiai juos do­ mino senovės lietuvių rank­ raščiai, TSRS ir užsienio šalių literatūra.

Eug. CEPONAITE

Atidaryta paroda Š. m. kovo 22 d. Mokslinės bibliotekos Metodiniame sky­ riuje (prie bendrosios skai­ tyklos) atidaryta istorinės li­ teratūros bibliografinių prie­ monių paroda. Parodoje eks­ ponuojami Tarybų Sąjungoje, Lietuvoje ir užsienio šalyse išleisti literatūros sąrašai, rodyklės, katalogai, biulete­ niai ir pan.

Leidiniai pateikiami atski­ ruose stenduose, tai leidžia skaitytojams geriau su jais susipažinti.

Pa rodą atidaryta kasdien nuo 9 iki 17 vai.

mai vyrų pogrupiuose: MFGF 78:51, MFChF 105:63, MF-FF 75:59, MF — dėstyGF-ChF 69:40, tcia- 75:55.

GF FF 27 39, GF — dėstylojai 49:58, ChF-FF 42:43, ChF — dėstytojai 64:76, FF — dėstytojai 64:76, EF-MMF 56:50, EF-IFF 72:45, EF-TF 70:38, MMF-IFF 36:54. MMFIF 81:f8, IFF-TF 50:38.

Vyrų grupėje pirmą vie*ą iškovojo Ekonomikos fakult3-o krepšininkai, finale nu­ galėję medikus 39:37. Treti liko fizikai.

Nors Medicinos fakulteto krepšininkai sudaro beveik visą VVU krepšinio rinktinės branduolį, tačiau, ekonomis­ tams į pagalbą atėjus sp. m.

K. Sabui ir sp. m. K. Kornyševui. nugalėjo ekonomistai. Čia reikia pastebėti, kad FF, MMF, TF komandos vis dar neturi tinkamos sportinės ap­ rangos.

Varžybos praėjo gana sklandžiai Tiktai stokojo kvalifikuotų teisėjų.

A. PUPELIS Klubo „Mokslas“ valdybos narys

Laimėjo Vilniaus moterys ir Minsko vyrai Kovo 25 — 26 d. d. Universiteto sporto salėje> Nr. 1 tinklinio vyko draugiškos 1 Vilniaus varžybos. Susitiko ir Minsko universitetų vyrų ir moterų komandos.

Pirmos į kovą stoja mote­ rys. Jaunąsias minskietes šį kartą egzaminavo | prityręs, tituluotas varžovas — resBaltapublikos čempionės, renka rusės nesutrinka ir taškus.

Tuo tarpu vilnietėms žaidimas nesiseka.

Pajutusios pralaimėjimo pavojų, mūsų merginos pra­ deda žaisti darniau ir laimi pirmą partiją. Likusiose par­ tijose neginčytinai pranašes­ nės buvo vilnietės. Jos lai­ mėjo 3:0.

Už merginų pralaimėjimą atsirevanšavo Minsko Uni­ versiteto vyrai. Jie įveikė mūsų vaikinus santykiu 3:1.

Mūsiškiai sugebėjo jasipriešinti minskiečiams tik pirmo­ se partijose. Pirmą partiją 17:15 ...................... lami Minsko Universiteto studentai. Antroje partijoje atkakli kova baigiasi mūsų vaikinų pergale. Likusiose partijose pranašesni buvo Minsko_ studentai, _________ rpasi___ žymintys šoklumu ir stipriais smūgiais.

Kitą dieną vyko revanšinės rungtynės.

Vėl nugalėjo Vilniaus studentės 3:1. La­ bai atkaklios buvo vyrų rungtynės. Vadovaujami tre­ nerio S. Kričialos, mūsų vai­ kinai siekė pergalės. Tačiau jiems nepavyko nugalėti su­ maniai žaidusių minskiečių.

Mūsiškiai buvo lygiaverčiai varžovai, minskiečiams, tik šį kartą sportinė sėkmė buvo baltarusių pusėje, kurie ir nugalėjo 3:1.

P. JANKAUSKAS

PADĖKA Nuoširdžiai dėkojame Vil­ niaus Valstybinio universite­ to Ekonomikos fakulteto de­ kanatui, pramonės planavimo specialybės grupės vadovui ir draugams, užjautusiems ir padėjtįsiems, mūsų mylimam sūnui Martynui mirus.

Balandžio mėnesį yra numatoma nemaža VVU komp­ leksinės spartakiados varžybų.

Balandžio 2 dieną 11 vai. „Žalgirio" sunkumų kilno­ jimo sporto salėje įvyks tarpfakultetinės sunkumų kil­ nojimo varžybos. Komandoje (bet kurioje svorių kate­ gorijoje) — šeši įskaitiniai dalyviai.

Balandžio 14 dieną „Žalgirio" centriniame plaukymo baseine įvyks tarpfakultetinės plaukimo pirmenybės.

Balandžio 25—27 d. d. (pradžia 20 vai.) vakarinės-

VARŽYBOS vidurinės mokyklos Nr. 6 sporto salėje įvyks tarp kultetinės sportinės gimnastikos varžybos.

Balandžio 29—30 d. d. VVU sporto salėse įvyks ta fakultetinės meninės gimnastikos varžybos.

Fakultetų sporto organizatorius, dekanatus, komjaij mo organizacijas kviečiame pasirūpinti, kad varžy būtų gerai organizuotos.

S K koresp.

nililllllllllllllllllllilllllllllllilllilllllillilllllllllllllllllllllliiiliiiliiililllllliiiiiiiliiiliiiiiiiliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii KAPTHHA AEBHTAH! — CerogHR n b nepBbiH pa3 B HM3HM yBMgen Mope, r KynancR b HeM, oiųyTHn nonyBCTBOBan ygapbi borh, BKyC MOPCKOH BOgbi. H nepe3 HeCKOJlbKO MHHyT y MeHH CROMMROCb TaHoe BnenaTKpacoTHLųa neHHe, hto 3Ta rge-TO Bcerga 6bina pRgoM, _ B 3aKOyjlKaX MeHTbl, TOM caMOM 6e3gOHHOM H HeHaCblTBbinnbiHOM, KOTopan Bgpyr ----------------H BaeT HewflaHHo-HeraflaHHo, BbigaeM totas KOTOpyiO Mbl 3a AeMCTBMTe/lbHOCTb M HaHHHaeM BepMTb b Hee, noTOMy hto oHa cKopee Bcero npanAa cBHTafi a nn nemeKa, >kmBymero He TO/ibKo paccygHOM, HO M MHHyTaMH 3MOUMoHanbHoro aga, 3anacTyio noSbiTHn TpncaioLųero ocHOBbi nonpoMHgMBMgyyMa. M cKawM: 6yn KTO-HHČyAb noHb (3TO npo Hauuy-TO MėnTy). Mbi o6MgMMCR m He CTaHeM 6onbULie pa3T0BapwBaTb c TaHHM HeBepy KJLUMM. 3gOpObo, KaTiouja, npaBga? — Tbor peHb? — OnRTb Tbl HaHMHaeLDb. Aa Mope, KOHeHHo. A KyAa Tenepb abhhcm?

— MHe xoTenocb 6bi nocMOTpeTb HiopneHkica.

Ha — CornaceH. HTaK, KayHac?

HMųa b tom, yMeH rm nenoBeu Ha caMOM geRe mrh TonbKO KaJKeTCR yMHbIM. Tbl NORKUM...

— KaTR, KpyroM RiogM. IloegeM flOMOH. — fla! Aa! Mbi BbineTaeM nepBbiM we caMoneTOM. r*** Halu Bce-TaHM KpacHB Tbi ycnoKOH” ropog HOHblO. MoaMHlUb. nacb,, KaTiouja?

Mbi noiifleM ___ „— c _ to6om no otoMy nepeynKy? CornacHa? — KaH xoneLiJb. — A 3Aecb xopoujo. d>OH_apH CTapMHHbie. THLUMHa. KaH KOTAa-TO. TyT npHXOflHT POBHoe, HaKoe-To paAocTHoe nyBCTBo rnySoKoro ycnoKoeHMH, BCnOMHHaeUJb TOJlbKO TO nyHLLiee, hto ocTanocb b nambth: AeTCTBO, nepByio mo6oBb. Te6e hcho MbicnMTCR...

- A*.

— Hy, M KaK Tbl MblC— Bnepeg! M ohh lurh no JIMLUb, MOHteT SblTb He/lOBeH necnanoMy nRRwy, gepma cnacTjiMB? o6yBb b pyKax. Tau npMRTHo — HeT, KaTeHbHa, Mbi hmLuaraTb no ropnneMy cyxoMy Korga He yAOCTOHMCR CTonb necKy, KOTopbiM xpycTMT m BbicoKOM HarpaAbi. Hero He CTOHeT OT HenOMepHOM TRJKe- AaHo HenoBeKy, toto oh He CTM, HaBaRMBLUeMCR Ha Hero nonynHT. CKonbKo neT cyujeMapKHM ReTOM...

CTByeT Hauj CTapeHbKMM MMp, no- a nMHHoe cnacTbe hoctorh— CRyujaM, Cepema, morhm, no>KaRyMCTa. He o6mho ycKonb3aeT ot Hac h nehohcr. A ecRM y Te0R Ta- tmt rge-TO BnepegH, noS/iMKafl nOTpeČHOCTb BblCKa3aTb- 3OCTH OT Hac, M He AOCTaTb CR, HMLUM pOMaHbl. ero. A ceroAHflLUHRR cųeHa — R aKTep. AHeM? IloHeMy Te6e Tau xo— IlpaBga, Tbl >Ke RIOCMLUb Tenocb yHH3HTb MeHR, yAapaccy>KgaTb o rk>6bm k npn- pMTb KaK MOH4HO ČOJlbHee? poge, My3biKe, WMBonHCH...

My>KHHHa H >KeHLUHHa M3O— KaTR, nepecTaHb. nranHCb Apyr nepeg APyroM — Tbi, oKa3bisaeTCR, yMe- Aa h caMH nepeA co6ow. eLUb 3RMTbCR? Tbl KpMHMLUb Jlo>Kb, o6neHeHHan b paMKH Ha MeHR? npaBAMBOcTH, nHųeMepne — — H3BMHM. Tbl we He...

BOT HaujM 6one3HM Ayxa. H — Kto? ceMHac, KorAa r roBopto c — Hy He 3Haio. K neny toGoh, to caM, noHHMaeujb(l), HaM CCOpMTbCR? flsBaM He 6y- caM He 3Hara tohho, roBopio geM. Xopoiuo? rh npaBAy, BepHee, to, hto (Cefinac Hago yRbiČHyTbCR. AyMaio, mrm nry, Tpenmocb, Bot TaK. Kan momho npHRT- BO36yWAeHHblH BHflOM BHHHee m go6pee, m OHa ycnoKo- MaTe/ibHoro cnymaTenR. mtcr).

CepeMta, He HaAo 6onb— Xopoujo, KaTK>Lua? TRHte/lO. LLie, MHe CRHL1JKOM — Tbi npaB. HeT, r He Mory nona pacCKa3aTb...

— Hto cnyHMnocb, KaTio— IloMHMLUb, KaK CKa3aR uia?

KynpMH b «flMe»: «TaKosa — HKHero. npoBOAH MeHR BRaCTb reHMR! EgMHCTBeHHaR flOMOH... Aa, cKaHfM, noHfanyftBRacTb, KOTopaR CepeT b CTa, noneMy TeČR b AeTCTBe cbom npeKpacHbie pyKM He npo3Bann aphctochkom? nogRbiM pa3yM, a TenRyio gy— A... llyCTRKK. npOCTO R Luy HeROBeKa». nioČMn B3biBaTb k COBeCTH. — KaK ygMBMTeRbHO TOHHO, Henyxa. JlyHLue He paccnpaMeTKo! Bot nocMOTpM Ha LUHBaH. CKaWH, Tbi nyniue «MblCRb», BHgMLUb, KaK HlOpHTO C TO6OM? ReHMc cKyn Ha cpegcTBa M3o— Tbl MeHR TOHte He pac6pa>KeHHR, TORbKO TRaBHOe — cnpaujKBaH. cor6eHHan MaccMBHaR kopmh— Tbi ycTana?

HeBaR c^Mrypa c HaKROHeH— rioHTM. HblM, Towe KOpMHHeBbIM He— TorAa, MoweT 6biTb, eiųe penOM, KOTOpbIM BblLĮBeneH noryiiReM? 6eRbiM. B Kepene gBe orpoM— HeT. Tbi Hte caM toboHbie LųeRM, — TRa3a, Mcnyc- pnn: Bcerga AonweH ocTaHaioLųMe cMRHMe Ha ccbepMne- BaTbCR XOTR 6bl He6oJ1bLUOM cKyio noBepxHocTb. H Bce. H 3anac, HTo6bi HHKaKOH nycTbi nonaRCR, KaK hm KpyTMcb totm, Aa>Ke b pioMKe. — gyuja tbor b nReHy. — JIobko. Hto m, noiu/iM. — B ycTaRa m HMnero He — H Bce-TaKM, B neM noHMMaio, mor gyuja He b CMblCR HKM3HH, XpMCTOCMK?.. nReHy. He Bpn! Tbi npocTo Bot mok poAHTenM, Tbi 3HaXOHeilJb BblTRRgeTb yMHbIM. eiąe, ohh He poAHbie. 3to Ho cyiųecTByeT 6oRbiuaR pa3- Apy3bR Moero oTųa — rieTpoBa. Ohh npHtOTMRM MeHR HauaAo b Ne 5 b 48-om, KorAa yMep OTeų.

BbipaCTMRM MeHR, gaRM cpaMMRMio. A Tenepb...

KaK we TaK noRynaeTCR? H HTO MHe geRaTb? — H HMnero He noHKMaio, KaTtOLua! — Tbi Ryniue cKa»M, 3aHeM Mbl JKHBeM? — (CeMHac r paccMeiocb, m cMex noHeceTCR b caMbiM KOHeų yRMųbi m 3aMpeT ne­ peš HeKOTopoe BpeMR, pacTBopMBLUMCb b ee TRy6MHe).

— Hto Tbi? — KaTR, MHe CMeuJHo! CMeUJHO M 6ORbHO. _______ Ha — flepecTaHb xoTb BpeMR, Čepe>Ka. Otrojkm peneTHųHK) Ha 3aBTpa, Korga MeHR He 6ygeT. — Xopomo, KaTiOLua, MHe TORbKo cMeuJHo. KawgaR 3agaeT ce6e... Ilo KpaMHen Mepe MHorne... h HMnero. Pa3Be He BeceRHT TaKoe? fge-To, Ha KanoM-To 3Tane JHH3HH, pa3BMTMR HeROBeK HTO-TO TepfleT. (MHTepecHo, Kyga r 3a6pegy gaRbUJe?). Ero oxBaTbiBaeT TRydoKaR tocks, oh nepecTaeT BepMTb b ce6R, a 3aOgHO M B OKpywaiOLUMX RK>geH, a noTOM m b gpyw6y, M B RIOČOBb, M B MCKpeHHOCTb. HeROBeK MeneTCR, MynaeTCR. Oh xoneT MHTb Rynme, h He noRynaeTCR. A oh He rRyn, m Torga HauHHaioTcr cTpagaHMR, m eMy npuRTHO CO3HaHHe TOCKRMBOCTH HX BOcnpMRTMR. HeROBeK ynHBaeTCR 3THM. HaAoeRo! HenoBeK Bot noTepRR m, wa3HaMeHHTOe HTO-TO, RteTCR, HaBcerga.

— Mbl npnujRM, Cepewa.

He ųeRyn MeHR ceroAHR. — OnRTb RhųeMepue, KaTioLua! He ge^an Toro, hto XOHeUJb. — OTKyąa Tbi 3Haeiub, hto n >Ka>HAy TBOMX ROČ3aHMM? — A 3TO nOLLIRO. — Ao CBHAaHHR. — R noBepHycb m yngy.

— H OHeHb npHRTHO. KaTR aorto cTORRa b noA’»»e3Ae, KypMRa. — Aa, kotas r snepBbie B3RRa cHrapeTy? A... b Kacfje nonpoCoBana b npoujROM roHe Ay. KaK Me r paHbLue 3HaRa npo TaKoe HacRa>«geKaH Tenno, th HHe? xoxo, M cnaTb coBceM He ryji kskoh-to HeTCH. To/ibKo ___ b yujax, m CyATO roROBy CRerKa cgaBRHBaeT, ho mrtko TaK, nacHOBo. CTpaHHo, noneMy noHTM b ųeHTpe ropoga cnbiLueH rygoK napoBO3a h nepecTyK KORec? cbok)

— Hto r ew xoTeR cna3aTb? 3a6aBHo. Aawe oneHb. ripOTMBHO. He DOHHMaiO, B HeM geno? R flencTBHTe/ibHo Tepruo ceŪR. K neMy CTpeMMACR, k TOMy npMLuen. cTan CROJKHOM __ . ___________ RMHHOCTbK). ypa! Jltogn! flaHTe camoT b 1000 3annoB B MOK) HeCTb. BbiBecHTb cfuiarM. Bce Ha ynHųbi. B MMpe noHBMnacb apnaMLuan MHgHBMgyaRbHOCTb, KOTopan m caMoe cenoHHMaeT. A ceHHac

KOZYROVICIAI Ekonomikos fak. prekių mokslo spec. I kurso stu­ dentę Antaniną ŠEGŽDAITĘ, jos mylimam tėveliui mirus, užjaučia grupės draugai.

Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos fakulteto fi­ nansų-kredito spec. I gru­ pės studentę Onutę GARJONYTĘ, jos mylimam tė­ veliui mirus.

GRUPĖS DRAUGAI IR VADOVAS

Nuoširdžiai užjaučiame III kurso rusistę Nijolę ŠVĖGŽDAITĘ, jos mylimai mamytei mirus.

KURSO VADOVAS IR DRAUGAI

Sportuoti ne taip lengva Kaip ir kiekvieną šeš­ tadienį, taip ir šį skubė­ jome į fizinio lavinimo už­ siėmimus. Nemažas būrys musų ėjo. O čia dar ry­ tas, ką tik iš lovos * iššokus, ne pro šalį pasimankštinti.

Bet išvydę sporto patalpas, merginos suglumo.

Persirengimo kambary žmonių kaip jomarke, o vandens — per sprindį tyvuliuoja. Bet ką gi da­ rysi, paskaitą yra pa­ skaita: sportuoti reikia. Šiaip taip sugrūdom išmirkusias vandeny kojas i sportinius batelius. įvir­ tom į salę.

Netrukus at­ ėjo dėstytoja, ir prasidėjo užsiėmimas.

Sudėtingiau-

šių pratimų teko atlikti, net ant dulkėtų. ir šlapiais ....... batukais išmargintų grin­ dų atsigulti. Netruko pra­ bėgti ši linksmybė.

Ir vėl vargais negalais Įsibrauname į persirengi­ mo kambarį. Mat jis toks „didelis“, kad kažin, ar bus keturi kvadratiniai metrai. O jame tuo pačiu metu turi persirengti apie šimtą merginų.

O mes skubam, o sku­ bam... Dar į paskaitą (da­ bar jau busiančią Istorijos ir filologijos fakultete) ne­ spėsi, juk nuo Fizinio la­ vinimo katedros geras ga­ balas kelio.

Ir taip suprakaitavu­ sios, susiplakusios turė-

• ••

jom sėdėti net dviejose paskaitose.

Manote, taip atsitiko tik tą kartą, kovo 18-ąją?

Klsytate. Ne kartą tvanas grėsė tam kambariūkš­ čiui, kuris be kita ko ga­ lėtų ir didesnis būti. Sa­ lėje irgi menkas malonu­ mas: prieš mums ateinant, čia vaikinai dažnai spardo kamuolį, dulkių net keli centimetrai, o išvalyti nėra kam.

Argi filologai negali turėti užsiėmimų jų Ukultete esančioje salėje?

Norint galima . ___ ,patvarkyti. _____ .

Tada nereikėtų nei vėluo­ tis, nei kitiems trukdyti paskaitų.

A. BENDŽIOTĖ

R flbRBOJIbCHH 33 Xa-xa-xa. H cMex, nei Bancb c KpoBaTH | cTy/i, 6ycpeT, ctor, g| AO OHHa M BblSpoCHTI B HOHb. TMTaH! 3ar; cyLųecTBO. Hto pyi mhoio? He 3Haio. Htc CTaB/meT genaTb flo6| no? He 3Ha»o. A no HeAOBonbCTBO. H onpaBgaTbcn, xoth 6b coSoh. A 3aBTpa 3a KaTioLue h noroBopio cepbe3Ho. Mbi goRWH| BMecTe. Kto TaM Kam? ripoxoAM. — flaBan noroBopn — noHtanyncTa. — Tbl ntOŪHUJb po — (Hto c Hefi?) Kd oTKyga TaKan naTeThl — OTBenaH. no^J Tbi scerga BceM Hegd — TaH y»< Bcerga?| — Tbi He BbiragbiB Mfl. — BHAHLLIb RM, pOAMHy — 3TO He BonMTb «ypa», y Hac RMHHO. —- JlaAHO, OCTaBMM — HeT y>K, ASM PMTb. H xony cKa3a-rJ — OcTaBMM. Mnp J LueHeH? — Hto 3a SemeHbJ Y Hac Hte He TpeTMH — IlpoLuy Te6a.

Ho, KaTioLua, tJ nogyMati, crmlukom d TaK SecegoBaTb. Hea — ECRM XOHeiJJb, Tq — B KaHOM CMblCRfl — HeyjKenM HenoH^ eCRH 6bl OH 6blR COB HbiM, pa3Be cymecTBod Torga HayKH, hcm ripoCTO CMeLUHO. — Ax bot Aa”<e «ad 6oBb ecTb? — CRyHaeTCH. — A cBRToe b neRiJ — H — aTeMCT. — R cepbe3Ho. — B ce6e He 3aMeJ — ripoLųan.

— H npoBOHty Te6fl H<y HeCKORbKO CROB. — Hto Tbl RIOČMLUb — KaTH, paaBe TaK — Hy h gypaK w<e t) — KaTRl i — ripoiųaM, XpHCTo| 6ygeT Te6e 3eMRR nyx — Hto oto Te6e tčJ r o?

— Mhoto dygeiub 3 SblCTpo COCTapMUlbCR Lųan. i OnRTb copsaRcm nagoeRo. CeMHac Ha ogMHHaAųaToro, y eiųe noRnaca go peri 3a6ery k HeM. Hto floneMy hmkto He o] eT? Hago nocTynaTb gflM. — npOCTHTe, Bbl He rge 3yMMepMaHbi? — A Bbi pa3Be He MOROgOH HeROBeK? Oh pa HOHbK) BbieXaRH a MRb. ' — Kan? — A OMBHb npOCTO. — fla — ga. Bnarod — Hto w<e, Cepera, | cmk, MORogeų. 3to a| r noHMMaio. IloroBopi CKa3ancR. JlK>6onbiTHd Hfflana rm 3eMRR 6d nogOHKa, neM Tbi? B|j 3gopoBo! YMeTb rRaBl go! He BCRKMM CMOHll Tbl yXMTpMRCR rpR3bK| M BeRMKyK) OKTR6pbcd oSRMTb?! He ycneR, h Oh 3aCTOH3R K, CeB I Tyap, CTaR KanaTbCR I pOHbl B CTOpOHy, KčJ 6ygeT Rerne. XotcrocJ 6bl BCe BMgeRM, KaHl cKOTKHa. Mmmo np geByujKa, ocTaHOBMRad Re CepreR, yRbiČHyRai — Bbl HTO, MORMtJ ųepKOBb-TO He 3gecb,l npaBo. Bbi HeMHoro I RMCb! į — P... 3to... no CTal cKOMy, geByujKa... nd Te?... flycTb gawe oo| Bbi noHHMaeTe? A, b!

Bpy. (npogojTzKeHHe cjied —

tmt,

REDAKCINE KO1

!■■■■■■■■ Redakcijos adresas: ’ Universiteto g-vė Nr. 4 fonas 2-58-84. Spausdiį CK latkraičlų ir žurnt (tykios spaustuvė.

L V 0.3010

Užs. N