LIK SVEIKA, ALMA MATER!
4- lūsu rankų visur reiRaižysės ad Tai Darios drauge1 m . Ji ir jos paceij, . antai stengsis K^erą Universiteto auKlė3 parda. vau fl
patys sipKlMA, kad dar;rčWausi metai §Yveni_ „ ,ne-|tuclijų metai, pirvar. nkiško kelio prama; Čia, aukštojoje mokyk lų studentas suranda dar, ŠeiE'Įią, a renine naujus d^ianORdžiaugsJLS v.inomus pantisliez11> neretai mokslo ir nuoširair.sB o ja- ]
džią studentišką meilę. Šie metai jam niekada neprailgs ta, netampa našta, nes, pra bėgdami lyg trumpa akimir ka, dovanoja naują gyvenimo patirtį. Ir gal todėl, kai ten ka skirtis, tos, atrodo, nusibo dusios auditorijos tampa mielos. Norisi dar ir dar kar tą jomis pereiti, stabtelėti, prisiminti. Juk tu čia palieki mažytę savęs dalelę. Panašios mintys tądien ap lankė ir Universiteto chemikus absolventus. Dar prieš gerą pusvalandį jie rinkosi prie auditorijos, kur turėjo vykti diplomantų skirstymas po respublikos gamyklas, la boratorijas bei mokslo įstai gas. Vieni šypsosi, bando dainuoti studentiškos dainos posmą, kiti — sąmojumi ati tolinti lemtingąją minutę, merginų būrelis kažką rū pestingai svarsto. Visų aky se galima išskaityti kažkokį vidinį jaudinimąsi, rūpestį. Juk priešaky — kiti drau gai, naujas kolektyvas. Ir ar pritapsi prie to naujo gyve nimo ritmo, ar pateisinsi dės tytojų pasitikėjimą? Užkalbiname chemikę-technologę D. Raižytę. Danutė
puiki visuomenininkė, gera spoitininkė, pirmaatskyrininkė. — Norėčiau važiuoti į Aly šaldytuvų gamyklą, taus Arba dirbti Vilniuje. Sportuosiu. Rankinis — mano antroji profesija, — šypsosi mergina.
„SUTINKU VYKTI...“ komisijoje.
— O jei kur nors toliau, į rajoną, tektų važiuoti? — Nenusiminčiau, ten irgi žmonės. O mūsų rankų visur reikia. Mūsų pokalbį nutraukia šviesiaplaukis jaunuolis. — Oho! Dabar aš pilnaleisis inžinierius. — paten-
PasKutinės A.
minutės skirstymo REPEČKOS nuotr.
kintas beria žodžius bioche mikas P. Petniūnas. — Lie ku Vilniuje, darbuosiuos Biochemijos institute. Nauji paskyrimai, šypse nos, rankų paspaudimai. — Mažeikiai, — vos pra vėrusi duris, prataria mergi na ir, apsipylusi ašaromis, nubėga. — O kodėl nepatinka Ma žeikiai? — susidomim. — O kas juose gero, — meta kažkuri iš „nelaimingosios" draugių. — Visą naktį iš Vilniaus važiuoti reikia. Kažkoks užkampis, Mokėsi, mokėsi ir prašau — Mažeikiai! Ech, merginos, merginos. Negi viskas gyvenime matuo jama kilometrais. Visur vie nodai sunku, vienodai leng va. Ir norisi tikėti, kad po metų kitų merginai bus gėda lengvabūdiškų šių pigių, ašarų. Jaudinasi studentai, NeJuk lengviau ir komisijai. reikia išduoti „kelialapius" 9 biochemikams; TI chemikams-technologams, 28 che-
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TES!
1967 m
kovo mėn
"radžia padaryta
22 d
dari
m paįas kvieiInas studentas pirmoji sesija ‘ta-iati |kad 1 Todėl sunkiausia, 3 4 ją prisimena IMatemafakulmechanikos ir mate* IV grupės; 32 •rac! tos, pirmosios, iš yntų beveik pusė turėjo eną ar net po du įsiSimus. Antros sesijos “•omtatai buvo truputį ge, bet skolininkų irgi ko. BBaug įkartų grupės pirmikomjaunimo organizacikalbama apie buvo igumą, svarstomi bend> 'zult itai. Galų gale <_ privieninga išvada — reire Iilgas kruopštus, sistemi . - . — —__ ■_____ r ______ *n" darbas, darnus koiektykurio kaip tiktai ir ne-
praėjo vieneri bendro ■J /mosi metai. Sustiprėjo ”• «ės šeima. Imta daugiau JLIėtis vienu ar kitu studenkaip jis gyvena, kaip J^'^osi. Pagyvėjo grupės jaunimo organizacijos VIa. Dažnai pravedami o ilbiai, susirinkimai įvaivariis temomis, suruošiai r išvykos. beirtais net pertraukų me ti jalima pastebėti besibuų jančias IV grupės merdans (grupėje vaikinas tik moas) kuriame nors laisvesir ne auditorijos kampely, omiiekada nesukiysi, jei paašir'osi, kad jos ką nors inrbaus aptaria, ginčijasi. l:68ažkodėl kurse buvo suinariusi nuomonė, kad III "ojiV grupės yra ir bus silp, tusios, kadangi jos pedadrteinės, o ne gamybinės, ai. nes su ta nuomone negaZlhme sutikti. Ir dažnai ris kildavo klausimas,
žiai \NZ
mikams. „Ištisa jaunų spe cialistų armija", — šypsosi gamyklų atstovai. Patenkin tas ir Vilniaus konstravimo biuro atstovas. Biure jau dir ba Universiteto auklėtiniai inžiriieriai-chemikai Bučaskas ir Kurila. O dabar prie jų prisijungs ir mūsų pažįsta ma Dana. O štai ir pačios laimingiau sios — Zosė Poškutė ir Vi talija Navickaitė. — Aš labai labai patenkin ta, — sako Vitalija. — Dirbsiu Medicinos fakultete, laboratorijoje kraujagyslių ir mokysiuos aspirantūroje. Galėsiu vaikščioti Universiteto koridoriais, jaustis studenle. Mes nuoširdžiai linkime tau, Vitalija, ir toliau būti pirmaujančia moksle ir dar be, kaip ir studijų metais. Valstybiniai egzaminai, diplomų gynimas — ir res publikos chemikų šeima pasipildys devyniasdešimčia jaunųjų specialistų. Išsiskirs tys jie p o gamyklų cechus, laboratorijas, atsineš jaunas širdis, tvirtas žinias, taip rei kalingas mūsų gyvenimui. St. GLAZINSKAS
argi ir mes negalime būti geriausiais, argi negalime pasistengti, kad daugiau ne būtų skolų. Žinoma, atsirasdavo vienas kitas, kuris numodavo ranka ir sakydavo: „Dar nebuvo tokio stebuklo, kad ųrupėje nebūtų nė vienos skolos“. Tačiau toji viltis — išlai kyti gerai egzaminus — tikrai visus pažadino. Artėjo trečioji sesija. Visi rimtai ruošėmės egzami nams. Niekada neatsisaky davome vieni kitiems paaiš kinti tą ar kitą nesupran tamą klausimą, konsultuodavomės su dėstytojais. Ir štai pirmas sesijos eg zaminas. Rezultatai geri: 9 labai geri pažymiai, 8 — ge 7— patenkinami. Antri, — rezultatai ras egzaminas Fagaliau tredar geresni. — sesija sėkminga! Šečia išlaikė labai šios merginos gerais pažymiais. , paskelbtas Fakultete buvo l ----- '-* grupei konkursas geriausiai pirmo išaiškinti. Suvedus etapo lenktyniavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pirmoji vieta atiteko II k. IV gruSurinpei. Vadinasi, mums! kome 431 balą. Bet čia dar Dar laukia pa tik pradžia. __ vasario sesija, vasaros poil sio ir darbo stovykla — vi sos grupės komjaunimo or ganizacijos veiklos įvertini mas. Todėl ir toliau sistemingai dirbame, nenuleidžiame ran ku, nes turime rimtus var žovus — I k. V grupę, kuri atsilieka tik 19 balų. O laimėjus laukia trijų-ke turių dienų ekskursija į Le ningradą. M. MACKEVIČIŪTĖ MMF II k. IV gr. studentė
TREČIADIENIS Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITE1O REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO (R PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
TRADICIJŲ ABAR dažnai ir daug kalbame apie tradicijas. Nejučiomis kyla klau simas: kokia jų prasmė? Trumpai galima atsakyti: tra dicijos ugdo organizuotumą ir patriotizmą. O plačiau? Tradicijomis laikome įpro čius, nuolat besikartojančius, būtinai įvykstančius rengi nius. Ir vargu ar galime va dinti tradiciniu tokį renginį, kurį suorganizavom kelis kartus iš eilės. Šiandien, pavyzdžiui, nieko neįtikinėjam, kad Naujiems metams reikia puošti eglutę. Tai visiems savaime supranta ma, nežiūrint to, ar visi puo šia ar ne. Taip yra su visais tradiciniais renginiais. Bet
D
jcigu kokie nors renginiai nebus žmonėms vidiniu porei kiu, jokiais nutarimais nepaversime jų tradiciniais. Vadinasi, tradiciniai rengi niai palengvina organizacinį darbą: iš anksto visiems ži noma, kad tokiu ir tokiu lai ku bus renginys, nereikia specialiai organizuoti visų dalyvaujančių. Bet ir čia bū tina sąlyga: kas nors turi or ganizuoti. Paimkim, kad ir mūsų fakulteto „Diplomantų palydas", Kiekvienais metais yra išleidžiamoji laida, yra ir ta, kuri sekančiais metais j uos pakeis. Pastarieji žino, jog reikia savo vyresniems draugams suruošti pa lydas; priešingu gi atveju su-
I
Dar viena * * studentiška * Ekonomistė Irena ZABORSKAITĖ ir tei sininkas Petras PRIELGAUSKAS giminių bei draugų būryje praėju sį šeštadienį šventė suįaunystės brendusios pradžią. Skambant estradinei muzikai, už vaišių stalo visą vakarą netilo daina ir kalbos. Buvo smagu ir linksma. Šokį po šokio trypė ir jau ni, ir seni. Paskui giminės ir draugai sumainiusiems žiedelius Įteikė dova nų, linkėdami ilgų šei myninių metų. J. GIRA1TIS
> f
* ***
t
** f f f f
* *
I f
*
i t t f
* * t t
Kaina 2 kap.
PRASME
sidarys apie juos nuomonė; vo'1... Naujų tradicijų įvedimas ne vienos-kitos dienos klausi mas, Ne visi renginiai, kuriuos dabar vadiname tradiciniais, iš tikrųjų yra tokie ar bent jais bus. Kita vertus, tradicijos buria žmones, Jos savaime negimsta, priklauso nuo žmonių išradingumo, su reikia gebėjimo, Todėl kruopščiai ištirti visas buvusias mūsų Universitete ir nacionalines tradicijas. Šiandien, deja, apie senas tradicijas galime kalbėti lik abstrakčiai. Ne, neskatinu at gaivinti visa tai, kas buvo. Tai būtų beprasmis darbas. Tirti tradicijas reikia tam, kad suprastume jų dėsningu mus ir tuo pagrindu formuo tume naujas. Dabar Istorijos ir filologi jos fakultete organizuojama eilė renginių, kuriuos siekiam paversti tradiciniais, tai — įvairios studentiškos šventės, Universiteto Manau, kad mokslo lygis ne kiek nenujei, pavyzdžiui, kentėtų, „Medium“ metu trečiakursiams būtų išeiginė diena. Tradicijos — ne tik šven tės, tai — įvairios susi klosčiusios studentų elgesio normos, jomis paremta veikla. Mūsų studentų tarpe pastebi mas tam tikras inertiškumas. Tai blogos tradicijos. Beveik kas mėnesį mūsų fakultete organizuojami su sitikimai su žymiais respub likos žmonėmis (pvz., su rašytoju J. Baltušiu), Jų metu studentai pateikia nemaža ir įdomių klausimų, bet beveik nesigirdi pačių studentų nuomonės tais klausimais. Juk studentai-būsimiej i vadovai, mokslininkai. Reikia turėti savo nuomonę ir mokėti ją argumentuoti. Ko
dėl nesuorganizuoti įdomių disputų? Argi tai būtų bloga tradicija? Savo laiku Universitetas buvo žymus kultūros centras ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Jis išugdė daug žinomų mūsų, lenkų, baltarusių kultūros veikėjų, Universiteto kolektyvas ak tyviai dalyvavo savo krašto politiniame gyvenime. Juk neatsitiktinai caro valdžia 1832 m. uždare Universitetą, "kaip maištingą". Ne dažnas studentas apie tai žino, o jis turėtų ne tik žinoti, bet ir didžiuotis tuo. Todėl IFF par tinės organizacijos susirinki mas nutarė prašyti dekanato visiems fakulteto pirmakur siams pirmąją mokslo metų dieną perskaityti paskaitą apie Universiteto istoriją. Bet ar nevertėtų visiems Univer siteto pirmakursiams skaityti tokias paskaitas? Aišku, nepakanka vien pa skaitų. O kodėl, pavyzdžiui, neminėti įžymiųjų Universi teto datų (katedrų, fakultetų įsteigimo, buvusiųjų garsių profesorių jubiliejų) bei svar besnių įvykių? Ar nevertėtų tuo tikslu sudaryti kalendorių? Žinoma, tradicijos turi tapti sudėtine komunistinio auklėjimo dalimi. Todėl apie praeitį ir jos mokyklas negaliroe kurti mitų, ,,bet vis dėlto reikia mokėti skirti, kas senoje mokykloje buvo bloga ir kas naudinga mums, ir reikia mokėti iš jos atrinktik tai, kas reikalinga komu nizmui". (Leninas, Raštai, t. 31, psl. 254). O to nepadary sime, neišstudijavę praeities. Tradicijos ir padeda mums suprasti tą praeitį.
Vyr. dėst. Br. GENZELIS IFF partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas