VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Eina nuo 1950 m.
l
~ yr~
/^O
Q-/
UDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1968 m. rugsėjis 18
d.
trečiadienis
Nr. 22 (646) — 23 (647) Kaina — 4 kap.
Stovyklų vėliavą nuleidus Netrukus mūsų šalies kom jaunimas švęs 50-ąsias įkūri mo metines. Šventes esame Įpratę sutikti su naujais pla nais, darbais, siekiais. Savo darbus šiai datai ski ria ir mūsų Universteto kom jaunimo organizacija. Šiam jubiliejui tinkamai atžymėti puikiai pasitarnavo studentų darbo ir poilsio stovyklos. Šią vasarą turėjome 21 darbo ir poilsio stovyklą, o tai — beveik dvigubai dau giau, negu bet kuriais anks tesniais metais. Stovyklose iš viso padirbėjo 1646 studentai. Žymiausi pakitimai, palygi nus su ankstesniais metais, buvo padaryti stovyklų geo grafijoje. Kitose sąjunginėse respublikose organizavome 9 stovyklas, kuriose pabuvojo 502 studentai, o 2-ose užsie nio stovyklose dirbo 40 stu dentų. Buvo išbandytas ir stambių stovyklų organizavi mas kitose respublikose: Ode sos srityje ir Kryme veikė dvi stovyklos, kur dirbo po 100 studentų. Šiais metais pasikeitėme stovyklomis ne tik su Vokie tijos Demokratinės Respubli kos, bet ir su Lenkijos Liau dies Respublikos studentais. Visi, kas pavasarį susipažino su stovyklų planu, mato, kad jis buvo pilnai įvykdytas, iš skyrus pasikeitimą studentų statybininkų būriu su Čeko slovakijos Socialistine Res publika. Tiesa, mums pavy ko pasikeisti delegacijomis ir manome, kad tai pasitarnaus mūsų ryšiams su Prahos uni versiteto studentija ateityje. Pirmą kartą organizavome stovyklą žvejybiniame lai ve. Tai — maloni naujiena, pati pradžia padaryta, o se kantis žingsnis bus lengves
nis ir sėkmingesnis. Mūsų Universiteto studen tijos darbas vasarą neliko ne pastebėtas. Epizodus iš sto vyklų gyvenimo transliavo respublikinė televizija ir ra dijas, plačiai apie stovyklas rašė rajoninė spauda ir be veik visi respublikiniai laik raščiai, VDR ir LLR spauda ir net... Vatikano radijas. Pastarieji, aišku, nieko gero mums nežadėdami. Ne visi stovyklų darbo re zultatų suvedimo formalumai yra atlikti, tačiau norėtųsi nuoširdžiai pasveikinti mate matikus, stovyklavusius Kap suko raj. S. Nėries kolūkyje, stovykloje „Jaunystė". Juos darbo ir poilsio organizavime vargu ar kas galėjo pralenk ti. Ne tik patys stovyklauto jai, bet ir kiekviena stovyk los vieta atspindėjo jos daly vių sąmojį, tvarkingumą, darbštumą, ir išradingumą. Malonu, kad senos mūsų tra dicijos praturtinamos ir kad čia pirmu smuiku užgrojo Matematikos fakultetas. Džiu gu, kad šiame fakultete yra daug puikių žmonių, kaip sto vyklos viršininkas A. Kup činskas, stovyklautojai G. Kupčiūnas, A. Klimavičiūtė, R. Mašalaitė, V. Šaltenis ir kt. Savo darbštumu iš kitų iš siskyrė Medicinos fakulteto studentai, stovyklavę Zarasų rajone „Aukštaičių krašto" kolūkyje, pagirtini Interklubo nariai, dirbę Odesos srityje ir Estijoje. Na, o būrio, dirbusio VDR, mes į varžybas lygiomis tei sėmis nestatome. Visumoje ši stovyklų va sara buvo sėkminga. Tačiau klystume, jeigu už nuleidžia mos šių metų stovyklų vė
liavos nematytume kylančių sekančių metų stovyklų or ganizavimo problemų. Si veikla liečia didžiulę žmonių masę, stovyklų organizavimo problema yra rimta ir turi būti sprendžiama su giliu ži nojimu. ir rimtumu. Kai kurie specialistai kelia studentų poilsio organizavimo proble mą ją siedami su stovyklų organizavimu. Iš tikrųjų daly vavimas kai kuriose stovyk lose — joks poilsis. Buvo to kių ir pas mus — tai abi sto vyklos Vilniuje. Jau pats gyvenimas Vilniuje atitinka mai pakeičia, stovyklos vaiz dą. O studentai, kurie buvo skirti darbui prie VVU bib liotekos priestato statybos, nesužinojo net paprasčiausių poilsio stovykloje organizavi mo elementų. Organizuodami stovyklas, mes turime žengti kartu su studentais. Norisi, kad tai kaip nors suprastų tie, kurie mums trukdo stovyklų organi zavimo klausimus spręsti sa varankiškai. Aišku, mūsų už daviniu visada liks — visų stovyklų organizavimo ir są lygų gerinimas. Čia mes pri valome mokytis iš klaidų, bet tai neturi tarnauti tam tikros rūšies stovyklų pasmerkimui, juo labiau, kad tai daro tas, kas nedirba. Tuo pačiu kele tas žodžių Respublikinio stu dentų stovyklų štabo adresu. Sąžiningai peržiūrėję visas sa vo stovyklų organizavimo bė das ir klausimus, negalime rasti tokio, kuris būtų spręs tas su jo pagalba. Manome, kad štabas dirbo nepakanka mai ir ne ta linkme. Jo užda viniu turėtų būti metodinis vadovavimas stovykloms ir tarpininkavimas, sprendžiant klausimus su aukštesnėmis statybinėmis organizacijo mis. A. SKRUPSKELIS VVU komjaunimo komiteto sekretorius
DOMINUOJANTI TEMA — PRAĖJUSIOS VASA ROS ĮSPŪDŽIAI. APIE DARBO IR POILSIO STO VYKLAS PASAKOJA JŲ DALYVIAI IR MŪSŲ KO RESPONDENTAI Y TĘ SIAME NEAKIVAIZDINĘ EKSKURSIJĄ PIRMAKUR SIAMS Y SVARBUS BENDRABUČIŲ DARBO KLAUSIMAI Y TAU SIŪ LO TAPTI GIDU.
GRAIFSVALDAS — VILNIUS
ŠEŠTADIENĮ
PIRMADIENĮ
įvyko Universiteto komjaunimo komiteto biuro posėdis, kuriame buvo suvesti „Vokieti jos būrio" rezultatai. Po to Universiteto kavinė je šios tarptautinės dar bo ir poilsio stovyklos dalyviai imitacijose ir intermedijose parodė savo darbą ir gyvenimą Vokietijos Demokrati nėje Respublikoje.
į Vilnių atvyko vie nuolikos Lenkijos stu dentų grupė. Svečiai, kuriuos šefuoja Univer siteto internacionalinio klubo narys K. Mačėnas, susipažins su mūsų senąja Alma Mater, Vil niaus senamiesčiu, pa sigėrės gražuole Trakų pilmi ir ežerais. Prieš tai Lenkijos stu dentai viešėjo Lenin grade. I. SlLATIĖ
i
G. VĖJCNAS
Mes įsigijome gerą, nuo širdų draugą — Graifsvaldą. Šio miesto Vokietijos Demokratinės Respublikos šiaurėje, prie Baltijos jū ros, vardą dažnai minime ir privačiam pokalby, ir svarbiuose dokumentuose. O su Graifsvaldo studen tais susitinkame Vilniuje: grupė to miesto universite to rusų kalbos ir literatū ros busimųjų specialistų
BALTISTO VIEŠNAGĖ UNIVERSITETE
atvyko trijų savaičių prak tikom Filologijos m. kan didatai E. Galnaitytė, M. Sivickienė, V. Kostelnickis svečiams skaito paskaitas, praveda praktinius užsi ėmimus. Kitą Graifsvaldo studen tų grupę priėmė matemati kai. Laimingų dienų jums, bičiuliai iš VDR, Lietuvo je!
Graži studentišką imatrikuliacijos šventė senajame Sarbievijaus kieme kasmet sutraukia būrius dėstytojų, stu dentų, svečių. Šiemet čia dalyvavo ir žymus JAV baltistas Pensilva nijos valstijos universi
IR PARODĖ FUKSUI KIRVĮ Šiemet ekonomistai vėl susirinko Žydiškėse atšvęsti imatrikuliaci jos, arba, šnekant pa prasčiau, „pakrikštyti" fuksus. Iš pat ryto į „krikštynas" ėmė plūsti studentų ir dėstytojų būriai. Visų nuotaika buvo gera. O ir Vil niaus meteorologijos biuras žadėjo gerą orą... Labiausiai buvo sune rimę krikštytojai oberfuksai. Kiekviena spe cialybė stengėsi kuo įmantriau apkarstyti sa vąjį krikšto tėvą ar mo čią ir sugrūsti jam į galvą kuo daugiau pa mokymų, idant juos persakytų „nekrikš tams" fuksams. Neatsiliko ir budeliai. Jie traukė iš maišų kir vius ir ieškojo jiems tinkamo koto. Vaka rykščiai f uksai gerai prisiminė skriaudas, pa darytas jiems pernai, per jų pačių krikšty nas, ir dabar prisiekė visai nesigailėti „ne krikštų". Ore tvyrojo nuotaika, aiškiai nepa lanki pirmakursiams... Dvyliktą valandą pir makursiai buvo suri kiuoti ir pasiruošę traukti į „krikštynų"
KĄ IŠSIRINKSIM? Ataskaitiniai-rinkiminiai komjaunimo organizacijų susirinkimai prasidėjo Ma tematikos fakultete. Savo sekretorius išsirinko šešios pirmo kurso grupės, trečio kurso pirmoji, antroji ir ketvirtoji grupė. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai vyksta ir ki tuose fakultetuose.
teto profesorius Vilja mas Šmolstygas. Vilniu je svečias viešėjo pen kias dienas. Per šį laiką jis taip pat lankėsi mū sų mokslinėje bibliote koje, susitiko su Lietu vių kalbos katedros dėstytojais.
vietą. Kelias buvo ne iš maloniųjų, nes teko bristi vandeniu. Bet „nekrikštų" būta ištver mingų. .. „Krikštynų" vietoje pirmakursius pasveiki no vyr. krikšto tėvas, dekanato ątstovas ir poetė R. Skučaitė. Atėjo eilė tarti žodi eiliniams krikšto tė vams ir močioms. Išmo kę savo gromatas at mintinai, jie žėrė pa mokymus kaip iš gau sybės rago. Tik, kaip tyčia, visi krikšto tėvai stokojo jumoro jausmo. Vargšai pirmakursiai r žiūrovai neturėjo pro gos pravėdinti savo plaučius. „Krikštynos" buvo apvainikuotos beveik masiniu fuksų maudy mu ežere. Nepasisekė vyr. krikšto tėvui: jis pats vos vos išsigelbė jo nuo maudynės.. . V. PILIPAITIS R. KVIETKAUSKO nuotr.
„BITLAI“ IŠ KAUNO Sekmadienį VVU Aktų salėje koncertavo KPI estradinė grupė „Kertukai". Pasisekimas buvo didelis, ir svečiai koncertą pakartojo. Vieną „Kertukų" prog ramos dalį sudarė origi nalūs kūriniai, kita da lis — big byto klasikų kūriniai, kurių daugu mą ansamblis atliko be vokalo, o tai sumenki no kūrinių vertę. Beje, kultūros klubas galėtų pagalvoti, kaip atei tyje „apsaugoti" Aktų salę nuo miesto pienburnių švilpimo ir trypimo, ko netrūko šiame koncerte.
M. KURAITIS