VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Sesija ant nosies Musų korespondento R. mums — dėstytojams. Baimę kelia trečiasis tech ZAKŠEVSKIO pokalbis su Chemijos fakulteto dekanu nologų kursas. Tiesa, sunku su auditorijo doc. E. RAMANAUSKU. mis: turime penkias auditori Ar jau verda fakultete juo jas ir tiek pat kursų. Ypač da kava? Taip. Intensyviai ruošiamės vargstame per užsienio kalbų sesijai. Suaktyvėjo koliokviu paskaitas. Fakultete yra bu mai, padaugėjo konsultacijų. fetas. Bet ir jis per trumpas Skolininkai naikina „uode pertraukėles nespėja aptar nauti studentų: nutįsta ilgiau gas". Kas Jūsų fakultetui padeda sios eilės.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 34 (657)
1968 M. GRUODŽIO 13 D. PENKTADIENIS
EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.
rengti pranešimai nesudomino klausytojų. Visuose fakultetuose buvo perskaityta daug įdomių pra nešimų, kurių dalis rekomen duota spausdinti moksliniuose leidiniuose. Pavyzdžiui, TF IV kurso studentės Kvaraciej ūtės darbe „Kai kurie gyvenamosios pa talpos nuomininko šeimos na rių sąvokos klausimai" api bendrinta įstatyminė medžia ga, teisinė literatūra ir teisi nė praktika, savarankiškai ir kūrybiškai sprendžiami ak tualūs gyvenamųjų patalpų nuomos klausimai ir pateikia mi pasiūlymai įstatymų lei dybai. IAIS mokslo metais Uni versiteto Studentų Mokslinė Draugija gy vena jau 22-uosius savo gyva vimo metus. Per šį laikotarpį ši akademinio jaunimo sava rankiško darbo forma smar kiai sustiprėjo ir jos veiksmin gumas vis didėja. SMD sustip rėjo organizaciniu atžvilgiu, saugo kiekybiniu ir kokybi niu požiūriu. Dabar kiekvieno fakulteto draugija turi savi tą, specifinį darbo stilių, spe cifines darbo formas. Ką nuveikė draugija, tu rinti apie 1400 narių, dirban čių 62 moksliniuose būreliuo se, 1967/68 mokslo metais? Svarbiausia ataskaitiniais metais buvo XXI-osios SMD konferencijoss, skirtos kom jaunimo 50-čiui, pravedimas. Joje perskąityta 380 praneši mų (praėjusiais metais — 321). Aktyviausiai diskutavo fi
ir kas trukdo geriau ruoštis sesijai ir ją išlaikyti?
Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Didelė dalis studentų siste mingai mokosi ir parodo ge rus rezultatus. Bet yra nežy mi dalis studentų kurie nedir ba visą semestrą, gal jaučiasi semestro pradžioje atlaidu mas, o prieš egzaminus labai apsikrauna darbu. Todėl ir pažymiai nepergeriausi, lieka daug įsiskolinimų. Tokius stu dentus reikia labiau sudomin ti studijomis, su jais reikia padirbėti grupėse, tuo klausi mu labiau reikėtų susirūpinti komjaunimo organizacijai ir darbai) ir biologijos (30 dar bų) sekcijas. Net 62 studen tų moksliniai darbai šioje ap žiūroje buvo apdovanoti Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos ati tinkamo laipsnio diplomais ir piniginėmis premijomis. Palyginus su praėjusiais metais sėkmingai pasirodyta
Š
ŠVENTES IR ŠIOKIADIENIAI lologai. Be to, neblogai vyko konferencijos Gamtos, Teisės ir kai kurių kitų fakultetų sekcijose: sociologijos (Ekonom. fak.), TSRS istorijos (Istorijos fak.) ir kitur. Tačiau buvo sekcijų, kurio se visai nesigirdėjo diskusijų, tai pramonės ir darbo ekono mikos, vidaus ligų sekcija. Kai kur diskutavo tik dės tytojai, o studentai tylėjo, tai puslaidininkiu fizikos (Fizikos fak.), finansų ir kredito (Eko nomikos fak.), chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos sekcijose. Tai rodo, kad pa-
Ypač sėkmingai ataskaiti niais metais mūsų Universite to SMD dalyvavo respubliki nėje studentų mokslo darbų apžiūroje. Respublikinei stu dentų mokslo darbų apžiūrai Vilniaus ture iš viso buvo pristatyti 257 darbai, iš to skaičiaus mūsų draugija pri statė 146 darbus. Darbai buvo pristatyti į matematikos, fizi kos, biologijos, geologijos-mi neralogijos, geografijos, eko nomikos, kalbų, literatūros, istorijos, teisės ir kitas sekci jas. Daugiausia darbų buvo pristatyta į ekonomikos (59
ir respublikiniame konkurse visuomenės mokslų tematika. Net 30 mūsų Universiteto stu dentų buvo apdovanoti minis terijos I, II, IlI-čio laipsnio diplomais. Skiriamasis šio konkurso bruožas tas, kad jame aktyviai dalyvavo ir „nevisuomeniniai" fakultetai. Štai Fizikos fakulteto studen tas M. Ignatavičius pateikė filosofijos sekcijai darbą „Fi zika ir pažinimas", kuris bu vo gerai įvertintas. Matemati kos ir mechanikos fakulteto studentė A. Pusvaškytė pa(Nukelta į 2 psl.)
•••••••••••••••••••••©••••••©••••••••••©••••C*
DOSNI PARAMA Pažangieji užsienio lietuviai ne tik pritarė proletarinei re voliucijai Lietuvoje 1918 me tais, bet ir rėmė. Visais sun kios ir ilgos kovos už Tarybų ' aidžią metais Lietuvos darbi ninkų klasė jautė emigraci jos lietuvių paramą, solidaru mą. Pirmosios proletarinės re voliucijos ir Tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 50-mečio proga Istorijos fak. Istori jos ir Žurnalistikos katedrų užmanymu Kolonų salėje tre čiadieni vyko mokslinė kon ferencija „Kova už Tarybų valdžią Lietuvoje ir Amerikos pažangusis judėjimas (masinės emigracijos į JAV šimtme čiui)". Pirmoje tokio pobūdžio konferencijoje buvo perskai tyta 12 pranešimų, kuriuose apžvelgiami JAV pažangaus lietuvių judėjimo ryšiai su Lietuva įvairiais laikotarpiais. Pranešimus skaitė mūsų Uni versiteto dėstytojai L. Kapo čius, B. Raguotis, R. Vėbra ir kt., svečiai iš kitų mokslo įstaigų. Konferencijoje daly vavo žinomi Amerikos lietu vių kultūros ir visuomenės veikėjai, dabar gyveną Tary bų Lietuvoje; A. Margeris, V. Šova, A. Valvutskas, L. Valbasys ir kt.
FOTOLAIŠKAI IŠ
LABORATORIJŲ Pati jauniausia Gamtos fa kultete elektrofiziologijos la boratorija. Stalai apstatinėti įvairiais prietaisais, visi dirba baltais chalatais. Čia ruošia mi busimieji biofizikai. Norėdamas būti geru biofi zikų — turi puikiai žinoti fi zikos dėsnius ir naujausius
Jauniausia fakultete prietaisus (netgi ir patiems tenka konstruoti pritaikant savo reikalui), augalus ir gy vus organizmus. Mūsų biofizikų visas darbas nukreiptas į ląstelę, medžia gų pernešimą per ląstelines membranas, galvojama išma tuoti ląstelės varžą.
NUOTRAUKOJE matote penkto kurso studentes L. Jekentaitę ir L. Gabriūnaitę ruošiančias preparatą. Jos nagrinėja surišto kalcio pri klausomybę nuo dvivalenčių katijonų vynuoginės sraigės porikliniame ganglyje. K. TURONIO nuotr.
Girdėjome, Jūsų studen tams per ilgai tęsiasi paskai tų diena (kartais nuo 9 iki 21 vai. be pietų pertraukos). Ar nėra išeities?
Tokių dienų būna labai ne daug, darome pertraukas, iš leidžiame studentus iš labora torijų pavalgyti. Nors studen tai tomis dienomis yra ap krauti paskaitomis ir užsiėmi mais, bet tai jiems iš dalies ir naudinga, nes darbo savaitėje lieka laisva diena savarankiš kam darbui: ruoštis semina rams, koliokviumams. Sten giamės ir ateityje stengsimės, kad studentams būtų geresnės sąlygos studijoms. Komjaunimo ir partinės or
ganizacijos vieta ir fakultete?
Šiais metais, išrinkus sekre tore studentę B. Putelytę, komjaunimo organizacijos darbas žymiai suaktyvėjo. Komjaunimo biuras dabar pa laiko glaudžius ryšius su de kanatu, dažnai svarsto skoli ninkus. Biuro vadovaujami studentai keletą sekmadienių dirbo Maišiagalos tarybiniame ūkyje ir už gautus pinigus nu pirko fakultetui nemaža rei kalingų instrumentų. Partinė organizacija dirba labai gerai. Ypač akademinis sektorius, ruošiantis egzaminų sesijai ir likviduojant sko las. Yra sudarytas 5 metų per spektyvinis studentų auklėji mo planas. Jau dveji metai, kaip jį vykdome. Aš esu įsiti kinęs, kad po 5 metų mūsų fakulteto studentai tikrai taps ideologiškai užgrūdintais ir gerais specialistais. Norėtųsi, kad komjaunimo organizacija ruoštų daugiau turiningesnių vakarų.
NUO PENKTADIENIO čK Universiteto kavinėje bendrabučio Nr. 2 jaunie ji literatai susitiko su po etais M. Martinaičiu ir J. Strielkūnu, kurie supažin dino studentus su savo naujais eilėraščiais. Neli ko skolingi ir šeiminin kai. Jaunieji literatai I kurso studentai — žurna listė N. Treinytė, lituanis tai N. Miliauskaitė P. Bal čiūnas, R. Zmajauskas, P. Valantinas, bibliotekinin kas M. Glinskas, germa nistas A. Gailius perskai tė savo eiles. R. ZAKŠEVSKIS S- Didelė grupė mūsų Universiteto studentų ak tyvistų paskutinėmis die nomis viešėjo Maskvos, Tbilisio ir daugelio kitų ša lies miestų aukštosiose mokyklose. Šio mėnesio pradžio je IFF istorijos, flosofijos ir pedagogikos mokslinių laipsnių teikimo taryboje kandidatines disertacijas apgynė G. Gučienė ir V. Kazlauskas. Eilinis lietuvių kalbos sekcijos pirmadienis buvo neeilinis. Šį kartą gimto sios kalbos mylėtojai į Kolonų salę susirinko pa minėti vokiečių kalbi ninko, lyginamosios kalbo tyros pradininko, pirmo■ sios mokslinės lietuvos ‘ kalbos gramatikos auto riaus Augusto Šleicherio 100-ąsias mirties metines. Susirinkusiems apie šio kalbininko gyvenimą ir mokslinę veiklą papasa kojo lietuvių kalbos ir li teratūros instituto vyr. mokslinis bendradarbis, fi lologijos m. kand. A. Sa baliauskas. Su A. Šleiche rio nuopelnais lietuvių li teratūrinei kalbai klausy tojus supažindino fil. m. dr. J. Palionis. T. GUOGAITĖ r* Gruodžio 2 d. įvyko literatų būrelio susirinkimas-pokalbis tema „Ko dėl aš rašau", skirtas kū rybinės psichologijos prob lemoms. Plačiau šias sudė tingas problemas savo pra nešime palietė jaunoji po etė O. Baliukonytė. Pasirodė dar viena mūsų Universiteto’ dėstyto jo knyga — doc. B. Dun dulio „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankišku mo 15 amž." Žinomo res publikos istoriko knygoje, kuri parašyta daktarinės
• ••
reikšmė
• ••
disertacijos pagrindu, nagrinėjami XV a. laiko tarpio Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Gruodžio 4—9 dieno mis Teatrinės studijos stu dentai kartu su vadovu vyr. dėstytoju V. Eimantu pabuvojo Maskvoje. Jų kelionės tikslas buvo susi pažinti su sostinės teatri niu gyvenimu. X „Proletarinės revoliu cijos Lietuvoje penkiasde šimtmetis". Taip pavadintą stendą išleido teisininkai. Jame eksponuojamos Lie tuvos Laikinosios revoliu cinės darbininkų ir vals tiečių vyriausybės vadovų nuotraukos, manifesto, ku riuo paskelbta Tarybų val džia Lietuvoje 1918 m., dekretų ir kt. faksimilės. X Vakar Ekonomikos fak. įvyko steigiamasis ekonominės kibernetikos mokslinio būrelio susirin kimas. Rytoj į Šiaulius išva žiuoja Teatrinės studijos kolektyvas. Ten įvyksian čiame Vydūno gimimo me tinių minėjime jie parodys „Pasaulio gaisro" ištrau kas. Šiandien į Krokuvos Jogailos universitetą iš vyksta mūsų studentų grupė, vadovaujama VVU Komjaunimo komiteto biu ro narės R. Valiukaitės. Lenkijoj bus pasirašyta su tartis dėl studentų darbo ir poilsio stovyklų. r' Universiteto žurna listų klubas gavo Armėni jos universiteto studentųžurnalistų laišką. Kolegos iš Jerevano domisi mūsų studentų-žurnalistų gyve nimu, UŽK darbu ir pa kvietė mūsiškius žiemos atostogų metu atvažiuoti į jų Universitetą. Lapkričio 29 -— gruo džio 4 dienomis Kolonų salėje vyko Respublikinė studentų mokslinių darbų apžiūra, kurioje daugiau sia buvo mūsų studentų darbų. Rytoj Akademinia me dramos teatre bus su vesti apžiūros rezultatai. X Vakar Kolonų salėje buvo paminėtas žymus lie tuvių poetas ir dramatur gas Kazys Binkis. Žurnalistams apie JAV ketvirtadienį pasako jo buvęs TSRS atstovybės Amerikoje darbuotojas R. Žiugžda.
IKI PENKTADIENIO
1968 m. gruodžio mėn. 13 d. */*/*/*/*/*/*/*^*^*/**/*/*/*/*^*^*/**^* T AR YBINIS STUDENTAS'*'*'****'**'**’*'*'*'*'*'' (Atkelta iš 1 psl.)
Šventės ir šiokiadieniai
teikė originalų darbą „K. Markso darbai matematikos srityje", kuris taip pat buvo gerai įvertintas. darbas (pernai — 14) buvo visasąjunginio forumo rezul Pagaliau net 12 (iš 19) mū pasiųstas į visasąjunginę stu tatai dar negauti. sų draugijos studentų skaitė dentų mokslinių darbų apžiū Ataskaitiniais metais Uni savo pranešimus konkursinėje rą. Rezultatai kol kas ne visi versiteto SMD sėkmingai da respublikinėje konferencijoje žinomi. Tiesa, atsiųsta pora lyvavo Vingio parke organi visuomenės mokslų tematika. padėkų ir pagyrimo raštų, ta zuotoje parodoje „Akademinis Daugelis skaitytų konferenci čiau gavome ir priekaištų, jaunimas". Į šią parodą visų joje darbų parodė, kad jų au daugiausia dėl darbų apifor fakultetų SMD tarybos prista toriai gerai išstudijavo pasi minimo. Gamtos fakulteto tė po 5—6 geriausius studentų rinktą klausimą, remiasi ar SMD, mano nuomone, patei mokslinius pranešimus, kursi chyvine medžiaga, prisimini kė visasąjunginei apžiūrai nius bei diplominius darbus. mais, sociologiniais tyrimais. tikrai gerus, originalius ir Labai įtemptas Universiteto Gerai buvo įvertinti stud. E. įdomius darbus, tačiau jie SMD buvo pokonferencinis Einaitės ir L. Šabajevaitės buvo apiforminti nepakanka laikotarpis: reikėjo paruošti pranešimas „K. Markso ir F. mai kruopščiai ir todėl nebu darbus eilinei respublikinei Engelso sociologinės pažiūros vo gerai įvertinti. apžiūrai ir nustatyti, vertinant iki 1848 metų", studento A. Dalyvavimas Visasąjungi pagal balų sistemą, koks fa Nesavo darbas „Marksizmo nėje liaudies ūkio pasiekimų kultetas, koks mokslinis bū pradininkų veikalų leidimas parodoje Maskvoje pareika relis ir mokslinis vadovas ge lietuvių kalba ir jų platinimas lavo daug jėgų. Atrinkti dar riausiai organizavo studentų 1904—1940 metais", D. Klio- bus nebuvo lengva, nes nere mokslinį darbą. Reikia pasa rytės ir S. Krasauskaitės pra tai patys moksliniai vadovai kyti, kad šiais metais į res nešimas „Moters padėtis re nesiryždavo parašyti reko publikinę apžiūrą buvo pri liginių raštų šviesoje" ir kiti. mendaciją apie darbo kokybę. statytas rekordinis mokslinių Ataskaitiniais metais Uni Vienok, iš kiekvieno fakulte darbų skaičius — net 208. 164 versiteto SMD dalyvavo dau to buvo išsiųsta po vieną-du mūsų Universitete ir 44 Kau gelyje kitų konkursų ir paro geriausius studentų moksli no Medicinos institute organi dų. Pirmiausia, 21 mokslinis nius darbus. Tačiau ir iš šio zuotose apžiūrose.
Konkurse geriausiam fakul tetui organizuojant SMD dar bą išaiškinti pelnytai nugalėjo Gamtos fakultetas (mokslinis vadovas — e. doc. p. V. Rančelis, SMD pirmininkas J. Gir džius). Sis fakultetas ištisus metus saugos šiais metais įsteigtą pereinamąjį „gintari nį prizą". Geriausiais moksli niais būreliais Universitete pripažinti: augalų fiziologijos ir mikrobiologijos, fizinės ge ografijos, genetikos, istorikų, bendrosios chirurgijos būre liai. Geriausiais moksliniais vadovais pripažinti: doc. S. Pavilonis (Medicinos fak.), prof. V. Statulevičius (Mate matikos ir mechanikos fak.), prof. A. Jucys (Fizikos fak.), dėst. A. Mačiulis (Ekonomikos fak.), v. dėst. A. Bunikis (Chemijos fak.), doc. A. Žiurlys (Teisės fak.), doc. V. Urbutis (Filologijos fak.). Reikia pasakyti, kad nustatyti geriausiusius buvo labai sunku,
nes patvirtintuose Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos nuostatuose yra nemaža netikslumų. Beje, šie nuostatai neatspindi ir tos specifikos, kuri pasireiškia or ganizuojant SMD darbą atski ruose fakultetuose. Kokie trūkumai ir kokios problemos labiausiai jaudina Universiteto SMD? O jų mūsų darbe iki šiol nemaža. Daugiausia tai orga nizacinio pobūdžio nesklandu mai, susiklausymo bei koordi nacijos stoka. O darbas SMD reikalauja kaip tik kruopštaus atskirų fakultetų veiklos su derinimo. Pakanka kuriam nors fakultetui laiku neatlikti tos ar kitos užduoties, kai žlunga visos centrinės SMD tarybos užduoties įvykdymas. Daug rūpesčių iki šiol kelia silpna SMD materialinė-tech ninė bazė. Tai sena bėda. Pri brendo reikalas turėti etatinę
2 psl.)
mašininkę, kuri spausdintų studentų mokslinius praneši mus, siunčiamus į apžiūras, konkursus, parodas, o taip pat tezes ir programas. Beje, te zių ir programų klausimas — tai neeilinis SMD darbo tvarkės punktas. Jau kelinti metai, kai tezės ir programos pasirodo pirmąją konferenci jos dieną. Apkaltinti tuo ga lima daug ką — ir spaustu ves, ir rotoprintą, ir centrinę SMD tarybą, tačiau kalčiausi čia yra tie fakultetai, kurie tezes ir programas pristato ne tik ne laiku, bet ir neko kybiškai paruoštas. Universiteto Studentų Mokslinė Draugija metai iš metų auga: didėja narių skai čius, mokslinių pranešimų skaičius. Kasmet vis daugiau susilaukiame svečių ir patys išvažiuojame svetur, kasmet daugėja garbės raštų, diplo mų, premijų. Kasmet atsiran da naujų problemų, nes SMD tampa vis populiaresne.
E. doc. p. J. MACKEVIČIUS
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE
„T S“ IR STUDENTAI
| ką taikome?
Redakcija visom išgalėm bandė apginti laikraštį, plati namą Centriniuose rūmuose ant staliuko. Ilgapirščiams ir su rykšte pamosavo. Veltui.. . Pagaliau nutarėm nebepardavinėti, turėdami omeny, kad visi, norintieji skaityti „T. S.", užsiprenumeruos jį, ir reikalai bus tvarkoje. Kai kas susi tvarkė, kai kas nė nemano. Patenkinti savo šefu J. Kripu matematikai: jie laikraštį gauna laiku. „Metų pradžioje nenoromis davėme kapeikas „T. S." prenumeratai, — sako I kurso matematikė A. Bartaškaitė. — O kai pamatėm laikraštį, visi panorom jį turė ti". Pagirtinai prenumeruoja ekonomistai. Šio fakulteto profbiuro pirmininkas V. Kleiva dažnai pats užeina į redak ciją pasitarti dėl prenumeratos. Savaip galvoja fizikai: jie iki gruodžio mėnesio turėjo nulį egzempliorių, šiek ‘iek daugiau skaito chemikai: stu dentai — 40, dėstytojai 46, apsileidę filologai. Niekas pre numerata nesirūpina Teisės fakultete, katedrose ir labora torijose.
Kai tik pasirodo antro stu dentu bendrabučio naujas sienlaikraščio ,.Studentų šei ma“ numeris, tuoj jį apspinta būrelis smalsiu skaitytojų. Ir lai nenuostabu: sienlaikraštis gražiai apipavidalintas, jame talpinama medžiaga įdomi ir aktuali. ..Studentų šeima“ re guliariai spausdina jaunųjų kūrybą. Kad sienlaikraštis labai mėgiamas studentų, ne mažas nuopelnas tenka jo redaktoriui Gintarui Jatkoniui bei Mariui Glinskui. Siame bendrabutyje leidžia mas ir ..Komjaunimo prožek torius“. Tačiau jau daugiau kaip mėnuo vyksta keisti da lykai: matyt, prie ..Komjauni mo prožektoriaus“ įsiveisė kažkoks „Fantomas“, kuris paslaptingu būdu „išima“ kal tinamąją medžiagą. Vos tik pasirodė „Komjaunimo pro žektoriuje“ didžiojo muzikos mėgėjo vidurnakty E. Uznevičiaus „patyrimai“, tuoj kažko kia paslaptinga jėga juos lik vidavo. „kad bloga akis“ ne matytų. . . Reikėtų tokį „Fantomasą“ ištraukti į šviesą.
Neblogai dirba ir penktojo bendrabučio „Bendrabučio balso“ ir „Spyglio“ redkolegi jos. „Spyglyje" talpinamos nuotraukos, fiksuojančios ne tvarką. „Užgesk, žiburėli, užgesk, pirmajam gaidžiui pra gydus“ — taip „Spyglys“ pra šo 21, 22, 35 ir 50 kambarių gyventojų laiku užgesinti šviesą. O šeštojo bendrabučio 233, 305, 405 ir 411 kambarių vyrai net sušilę „Studentiškų dienų“ redkolegijos pagalba ieško valytojos, kad jiems apšluotų kambarius. . . „Geriausiai“ dirba „Tauro“ bendrabučio „Ant Tauro ra gų" redkolegija, kuri iki gruodžio mėnesio siūlė gyventojams.......... Spalio šven čių dienomis sukaupti jėgas mokslui ir. . . savitvarkai. Peržiūrėjus bendrabučių sienlaikraščius, reikia pasa kyti, kad beveik nenurodo mos tvarkos pažeidėjų pa vardės. Šaudoma, kaip sako liaudies patarlė, tuščiais šo viniais. To ateityje reikėtų iš vengti. J. MAŽEIKIS
Apsidairius Minu bene kas rytą tuo pačiu Istorijos ir Filologijos fakultetų koridorium ir nesi dairau į šalis, nes amžinai vė luoju. Taigi einu nosies tiesumu, o iš kampo į mane begėdiškai įsistebeilija nuogas stendas. Ant jo papilkėjusio kūno sty ro tik mažyčiai apipešioti sku teliai. Susisarmatijusi pasuku kairėn... Et! Antras stendas akiplėšiškai išsiskėtojęs. .. ir gi. . . nuogas šaiposi iš manęs. Žvilgsnį suku į šalį ir galvoju — kas gi juos turėtų apreng ti? Ir kam stovi tie tušti sten dai: skelbimams ar kad ankš tame koridoriuje vietą užim tų? . . Taigi, akis suku į šalį. O! Senas pažįstamas! Prisimenat lituanistų sienlaikraštį „Lin
ce*
gua"? Pernai, maždaug, tokiu pat laiku „Tarybinis studen tas" jau vanojo nuodėmingas lituanistų nugaras už jų „kū dikį". Bet jiems, matyt, dar trūko garo iki įkaitimo. Ir šiemet priklijavo jie ant po pieriaus skiautės gražių pa veikslėlių, prirašė ir prikalė colio didumo vinimis prie sie nos. Moderniška ir patogu. . . Kabo kelių metrų ilgio sien laikraštis „Jaunystė". Nuo traukos nuplėšytos. Gražu? Redkolegija, tur būt, taip ir galvoja. O kas nuotraukas nuplėšė? Ne sargas ar valy toja, o studentai. Tur būt, nelabai gražu. .. Kaip galvo jat filologai?
J. BALČIŪNAITĖ II k. žurnalistė
M. KURAIČIO nuotraukoje: geriausias laikraščio platin tojas MF pediatrijos spec. II k. stud. Leonardas Varnas.
JZ ALBETI labai sunku. Kuo ir kaip išmatuoti studen tų, komjaunuolių, nusikalti mą? Kaip atskirti jų pasisa kymuose išsisukinėjimą nuo nuoširdaus pasiaiškinimo? Pa galiau — kodėl? Kodėl gi kai kurie mūsų Universiteto stu dentai nei iš šio, nei iš to mieste primuša sutiktą žmogų, nusigeria taip, kad „šviesoj krapinėdami, šviesos nepaži no", negerbia vyresniųjų ir pan.? Rektorato posėdis. Svarstomi II k. medikas Linas Jovaiša ir IIII k. germanistas Vygan das Medeišis. Abu lapkričio 10 d. čeburekinėje šildėsi kon jaku beužšąlančią sielą ir drą sumą. O kai išėjo į gatvę, pa saulis buvo jau pasikeitęs: prie jų kibo žmonės. Jūs tik pamanykit, vienas žmogėnas juos, tris (buvo kartu dar vie nas draugužis iš Pedagoginio instituto) vargšus, net mušęs. Bet čia užvirė vyrų ambicija: nepasiduot. Ir šoko vytis įžūlų tipą... Sulaikė draugovininkai... Teismas L. Jovaišą ir V. Medeįšį už smulkų chuliganizmą nubaudė po 30 rb. Dabar abu ginasi, teisinasi,
O KAS TOLIAU? atseit, niekada per savo am želį negėrę, nesimušę. Jie tik pirmą kartą.. . — Jūs mėgėjas išgerti? — klausia prorektorius doc. B. Sudavįčius pirmakursį eko nomistą Mažeiką. — Ne, aš pirmą kartą... — gūžiasi berniokėlis. Bet tas „pirmas kartas" ver tas „aplodismentų": fuksas, vos apsigyvenęs bendrabutyje, pradėjo su kambario draugais, irgi fuksais — ekonomistais Navicku, Norvilą, Krasausku ir Laurynu, daryti naują, „sa vą", tvarką: kalė ant durų pa sagas, barškino kaukolėm, ko lekcionavo likerio butelius (tuščius; pirma, tur būt, išger davo). Avinukai, nutrūkę nuo mamyčių pasaito, bandė „nu stebinti" Universitetą: ne moksliniais darbais, ne penke tais. Gerdavo vyrai iki nuvirtimo, „lupdavo ožius", ir vėl iš pradžių... — Aš draugą palydėjau į kariuomenę. Niekad negerda-
KAIP RAŠO MEDIKAI IR TEISININKAI Apie kalbos kultūrą rašyta gana daug, tačiau dažnai ga lima pamatyti nemaža kalbos „perliukų", kurie prašyte pra šosi užfiksuojami ir pateikia mi kaip prastos kalbos pa vydžiai. Skelbimus skaito daugybė žmonių. Tas, kuris gerai mo ka savo kalbą, nevartos ten parašytų netaisyklingų pasa kymų. O ką daryti tam, kuris
dar prastai moka gimtąją kal bą arba tik mokosi lietuviš kai? Kiekvieną žodį ir pasa kymą jis įsidėmės ir pats ims vartoti. Taip ir plinta kal bos šiukšlės. Šį kartą pateikiame pluoš tą klaidų, pastebėtų Teisės ir Medicinos fakultetų skelbi muose. Būdingiausios klaidos — žodžių vartojimas ne savo reikšme. Pavyzdžiui, Teisės
fakultete rašoma: „Be teisės i stipendiją". Toks pasakymas nėra logiškas, nes kiekvienas gerai besimokantis studentas turi teisę gauti stipendiją. Jiems galima neišmokėti sti pendijų ar pan. „... atimti stipendijas nuo 1968 m. lapkričio 1 d. iki se mestro pabaigos Iš trečio kur so studentų". Atimti reiškia, kad studentai stipendijas jau
buvo gavę ir dabar reikia jas atimti. Taisome: „neišmokėti stipendijų"... „Suradę, ar ži nantieji, kur jie randasi (se niūnai su lankomumo žurna lais), praneškite..." (TF, „Ar žinai, kad. .."). Randasi — pažodinis vertinys iš rusų kal bos. Lietuvių kalboje rastis vartojamas reikšme „atsiras ti, dygti". Pataisytas sakinys atrodytų taip: „Žinančius, kur
vau — tai kad trenkė dabar į galvą... Aš pirmą kartą... — tebestovi Mažeika. Kas tai? Nesubrendimas ai paprastas chuliganizmas? Tur būt, viskas kartu. Juk vagys irgi pradeda nuo degtuko. Kiek degtukų pavogusį jau ga lima laikyti vagimi? Ir ar mažiau nusikalsta studentai, kurie prisidengę bumą plaš taka, šaiposi, pamatę girtą draugą, šaiposi iš klystančio, šaiposi... Štai kad ir V. Me deišis. Gal būt, tos muštynės, į kurias jis įsivėlė, tai atsitik tinumas, gal iš to ir neverta daryti didžiausio nusikaltimo. Bet kad V. Medeišiui blogai sekasi mokslas, tai žinojo gru pės draugai, tai turėjo paga liau žinoti katedra ir „Fakto", kuriame jis dalyvauja, vado vai. Bet niekam nė galvoj: svarbu, kad tik gražiai atrody tų scenoje. O kas bus, kai V. Medeišį reikės šalinti už nepažangumą iš Universiteto? Beveik nė vienas iš anks
čiau paminėtų studentų neturi komjaunuoliško įpareigojimo. Girdžiu, vieno fakulteto kom jaunimo sekretorius piktai taria: nespėjom, pirmakur siai. . . Pirmakursis tėplioja ant bendrabučio sienų kas ateina į galvą, pirmakursis laužo auditorijose suolus, kė des, tas pats pirmakursis pri muša žmogų. Ar girdit, sekre toriau, tas jūsų pirmakursis jau kažką dirba. Jūs vėluojat! Rektorate — VI kurso me dikas Bielinis. Jis jau nebe pirmą kartą... išgėrė. Dar pa vasarį jį vyresnieji gėdino, apeliavo į gydytojo profesiją. O štai neseniai vėl dėstytojai pirmakursių vakare jį prilaikė, kad tik neišvirstų iš kojų ir nebūtų juoko fuksams. Jis jaa nebe pirmą kartą. Bet jis dar — jaunas. „Koks jis vyras", — linksi vienas Medicinos fak. dėstyto jas Bielinio pusėn. — Jam tik 22 metai. Jam reikia atleisti. (Nukelta į 3 psl.)
jie (seniūnai su lankymo žur linksnio vartojimas. Taisyti nalais) yra, prašome praneš reikėtų: „MF VI kurso stu ti. . dentams visiškai (pilnai, pil „Jų pramoninė gamyba ruo nutinai jįvykdžiusiems moky šiamasi organizuoti „Švytu mo programą... „Į laboratorijoje sprendžia rio" gamykloje". („Tarybinis medikas" Nr. 4). Organizuoti mas problemas įsijungia ir reiškia „kurti, telkti jėgas, studentai" („Tarybinis medi rengti". Ar ne paprasčiau bū kas"). Kaip galima „jungtis į tų pasakyti: „Jų pramoninė sprendžiamą problemą"? Stu gamyba bus pradėta „Švytu dentai gali nebent prisidėti prie tų problemų sprendimo, rio gamykloje". „MF VI kurso studentams, įsijungti į jų sprendimą. kaip pilnumoje įvykdžiusiems J. BUKANTIS, J. KARACIEJUS mokymo programą..Labai nevykęs čia tas vietininko Lietuvių kalbos būrelio nariai
TARYBINIS STUDENTAS •'''k'*'*'*'*'*'*'*'*'*-'*'*'*'*'*'*'*-*'*-'*'*^ 1968 m. gruodžio mėn. 13 d.
3 psl.
(Atkelta iš 2 psl.)
Atleisti, vadinasi, pateisinti... IV k. medikas A. Kataržis su draugais sumušė milicijos darbuotoją. Teismas nubaudė 2 metams sąlyginai. Komjauni mo komitetas savo posėdyje A. Kataržį pašalino iš VLKJS. II kurso fizikų seniūnas B. Ruželė už nepareigingumą gruodžio mėnesį negaus sti pendijos. Bet kaip ilgai gali tęstis ta kvaila infantiliada? Kam atim ti iš jaunimo atsakomybės jausmą? Štai todėl dar kai kas ir neįsisąmonina savo nusikal timo dydžio, štai kodėl gru pės toleruoja tinginius ir chu liganus, griežtai nepasmerkia jųPernai rašėme apie teisinin ko A. Būdos nesąžiningumą. Jis neteisėtai pasisavino drau go stipendiją. Šiemet panašiai atsitiko su III k. anglistėmis Dambrauskaite ir Dovidavičiūte. Kartais žmogus gal kiek lengvabūdiškai pasielgia — atseit, nėra draugo, kuriam paskirta stipendija, paimsiu už jį, susitiksiu, atiduosiu. O draugui stipendija nepaskirta — tai kasa suklydo... — Neklystančių, tur būt, nėra, — sako Universiteto vyr. buhalteris S. Bagdzevičius. — Bet tokių studentų elgesį sunku pateisinti. Radai klaidą, pinigus tuoj pat gra žink į kasą. O paimti stipendi ją už draugą galima tik su įgaliojimu, kuris patvirtintas kanceliarijos vedėjo arba de kano. Štai ir baigiame gana ne linksmą pasakojimą. Vieni pa šalinti iš Universiteto, kitiems — pareikšti griežti papeiki mai. O kiek dar studentų liko nenubaustų. Jie — mūsų dau giatūkstantinės šeimos nariai. Kartu su visais sėdi auditori jose, vaikšto koridoriais... Ant suolų atsiranda vis nauji „še devrai", „turtėja" studentiškas žodynas, pastoviai „lankoma" medblaivykla... Apie tai kal bėti labai sunku. Bet tylėti irgi negalima. S. ZALAGAITE, A. JUODUPIS
Noriu
papasakoti
TIKfJIMAS
ADO jį žmonės lauke, be sąmonės. Gulėjo kniupščias, plačiai į ša lį atmestomis rankomis. Iš jų, nudegintų aukštos įtampos, dar tebesruvo kraujas. Kažkas iš kaimo gyventojų suteikė pirmąją pagalbą, kaž kas paskambino į Rozalimą, iškvietė greitąją. — Vaikinukas. . . Antanas Dapšys.. . Miršta. .. paskubė kit . . Žmonės, jie visada geri, kada ateina nelaimė. Jie išgelbėjo Antaną. Jie viską būtų padarę. Jeigu būtų galė jęTik niekas rankų jau ne begalėjo išgelbėti. Abiejų rankų, kuriomis žmogus užsi
R
dirba duoną, kuriomis ją lau žia, deda į burną. Jas amputavo. Dešiniąją — truputį žemiau alkūnės, kai riąją — aukščiau. Kaimo, kuriame jis augo, žmonės neužmiršo Antano. Sudėjo po kiek kas galėjo, nupirko protezus. Jis nejautė tų dirbtinių rankų. Nieko ne jautė, vien tiktai neapsakomą skausmą. Dieną ir naktį. Jis stengėsi užmiršti skausmą, stengėsi galvoti apie ką nors kita. Tik įkyrios mintys, bai sesnės už skausmą, gyveno kartu su juo ir jų nuvyti, už miršti nebuvo galima. Kaip gyventi be rankų? Ką daryti be jų? Tai buvo baisios mintys.. .
O gyventi reikia. Ir todėl reikėjo tikėti ne tik žmonė mis. Sunkiausia buvo patikėti savimi. Kartą gydytojas atnešė la gaminą. Pastatė prie jo, užki šo jo ranką už lagamino ran kenos ir liepė pakelti. Sutel kęs visas jėgas, Antanas ry žosi. Lagaminas nepajudėjo. Atrodė, kad jis pripiltas ce mento, nors buvo tuščias. Paskui liepė pakelti ranką. Vėl veltui. Tik veidą iškreip davo nežmoniškas skausmas. Ir taip diena iš dienos, gydyto ju padedamas, Antanas sten gėsi pasiekti tai, kas jam at rodė neįmanoma. Kartą (jis niekada nepamirš tos dienos) ranka pakilo. Nedaug, bet pa kilo. „Vadinasi, gydytojai ne melavo. Ir rašyti bus gali ma". Tam reikėjo, rodos, be galo nedaug — judinti pirštus. O judinti — tai vėl kęsti skaus mus. Bet ką reiškia kančios, palyginus su tikslu, dėl kurio gyveni? Ką reiškia skausmai, palyginus su jausmu, kurį pa tirsi, parašęs pirmąjį laišką motinai?
Repetuoja naujas kolektyvas ... Oi būdavo, būdavo mūs pirkiose, pas aukštaičius, že maičius ir dzūkus smagios va karonės. Susirenka sodžiaus jaunosios mergelės, ateina ir berneliai, daineles dainuoja, linksmu liaudišku sąmojum dalinasi, sušoka šokimėlį. O kiek jau visi įvairiausių burtų ar žaidimų žinojo! . . Sėdės, sėdės ilgai ilgai prie veidro dėlio jaunoji mergelė, bene
pamatys veidrodėlyje savo mylimo bernelio veidelį. O jei pamatys, tai tuoj pašauks jį vardu, ir mylimasis bematant prisistato prie savo merge lės. . . O! .. Kiek mūsų senojo so džiaus pirkelės prisiklausė sakmių įvairiausių apie raga nas, laumes, apie aitvarus ir velnius! .. Buvo mūs pirkiose pas aukštaičius, žemaičius ir
dzūkus smagios, išmoningos vakaronės... Repeticijai dvidešimties stu dentų būrelis rinkosi prie Ko lonų salės. Kaip vadinasi šis kolektyvas? Etnografinis ansamblėlis. Ansambliu pava dinti šį kolektyvą gal dar ir nedrąsu. Ateity jis turėtų išaugti į pilną ansamblį. Ansamblio vadovė-režisierė — Universiteto akademinio choro chormeisterė Aldona Ragevičienė. O atlikėjai — tai daugiausia pirmo, antro kurso studentai. Čia anykštielė Rima Dedėlaitė, uteniškė Irena Vetekytė, alytiškė Lina Cižiūte, telšietis Stasys Kava liauskas. .. Šiandien Universiteto et nografinis ansambliukas ruo šiasi premjerai. Jaunieji atli kėjai pakvies mus į vakaro nę, pilną liaudies išminties, linksmo lietuviško sąmojaus. Dviejų dalių etnografiniame vaidinime mes pamatysime senų lietuviškų jaunimo žai dimų, pasiklausysime gražių dainelių, padavimų, sakmių, sužinosime įvairiausių bur tų. .. Vakaronė žada būti įdomi.
Ir štai laiškas (greičiau ne laiškas, o išpažintis), adresuo tas motinai, bet skirtas vi siems sodžiaus gyventojams. Gyventojams, kurių paramą jis nuolat jautė. Juk tai jie tomis sunkiomis dienomis pa dėjo jam ir jo motinai mate rialiai. Retai būdavo dienų, kad jo kas nors neaplankytų. O tos pačios Rozalimo vidu rinės mokyklos abiturientai, su kuriais jis mokėsi, kiekvie ną naktį budėdavo prie jo lo vos. Antanui buvo lengviau. Ne laimėje jam daug padėjo žmonės. O žmonės visada ne ša su savimi tikėjimą. Todėl Antanas Dapšys ir atėjo j Universiteto Teisės fakultetą. Prieš tris metus. Mokosi vien penketais. Iš 43 rb. stipendi jos po 10—15 rb. kas mėnesį siunčia į namus. Motinai. Ge riau į kiną, teatrą nenueis, kad tik motinai padėtų. O kai pernai žuvo brolis, Anta nas j namus parvežė 100 rub lių. Laidotuvėms. Tuos pini gus jis sutaupė pats, iš tų pačių 43 rb. stipendijos. Antanai, Tu gyveni ir mo
kaisi draugiškame trečio kur so teisininkų kolektyve. Gy veni jo rūpesčiais, sėkmėm ir nesėkmėm. Žinau, kad Tau kuo galėdami padeda kam bario draugai, Romas Valentukevičius, Viktoras Daugalas, Romas Prascevičius ir ki ti. Žinau ir tai, kad dar daž nai nuo ilgo rašymo Tau ge lia rankas. Tik niekada nema čiau Tavęs abejingo, negirdė jau kam nors besiskundžian čio savo dalia. Antanai, Tu labai nenorė jai, kad aš apie Tave parašy čiau. Tu sakei, kad nenori garsintis. Bet neparašyti apie tąi, ką Tu man papasakojai, aš negalėjau. Ir parašiau ne dėl to, kad Tau kas pareikštų užuojautą. Gerai žinau, kaip Tu jos nemėgsti. Aš norėjau papasakoti apie tai, kaip žmogus, pergyvenęs tiek kan čių, nelaimių ir sielvarto, ne palūžo, nenustojo tikėti gyve nimu, žmonėmis, ateitimi. C) svarbiausia tai, kad neužsisklendė savyje, neliko abe jingas kitų džiaugsmui ir siel vartui. Br. ŠLAMAS I. DAGIO nuotr.
GERIAUSIO KAMBARIO KONKURSAS
Studentų profkomitetas nu- rimų vykdymas. Kadangi kastarė paskelbti konkursą, kurio met vis daugėja gerai besi tiksiąs išaiškinti geriausiai dir- tvarkančių kambarių, todėl bančią bendrabučio tarybą ir šiais metais bus kreipiamas rimtas dėmesys į kambario gy geriausią kambarį. Konkursas vyksta nuo 1968 ventojų mokymąsi ir visuo m. gruodžio 15 d. iki 1969 m. meninį darbą. balandžio 30 d. Kambarių, iškovojusių ge Yra dvi kambariu grupės: riausiųjų vardą, gyventojams iki 4 gyventojų ir daugiau sekantiems mokslo metams kaip 4. Geriausias kambarys vietos bendrabutyje suteikia išaiškinamas dviem etapais: mos be eilės. I — nuo 1968 m. gruodžio 15 d. iki 1969 m. kovo 31 d. ir Konkursą, išaiškinant ge II etapas — 1968 m. balan riausiai dirbančią tarybą, or džio 1—30 d. d. Pirmajame ganizuoja profkomiteto buietape bendrabučių tarybos sa ties-bendrabučiu skyrius. Kon vo nutarimu geriausiems bend kurse bus žiūrima į tai, kaip rabučių kambariams suteikia bendrabučių tarybos organiza teisę dalyvauti II etape, kuria vo auklėjamąjį, masinį kultū me geriausią kambarį išaiški rinį, fizkultūrinj darbą ir ge na studentų profkomiteto bui- rino studentų buitines sąlygas, ties-bendrabučių sektorius. kaip dirbo tarybos sektoriai. Išaiškinant geriausią kamba Ypatingas dėmesys bus krei rį, svarbiausiais jo vertinimo piamas į tai, kaip taryba ko faktoriais yra: švara, tvarkin vojo už bendrabučio taisyk gumas, gyventojų budėjimas, lių laikymąsi ir kaip buvo ko J. POCIUS virtuvės tvarkymas, bendrabu vojama su jų pažeidėjais, M. KURAIČIO nuotr. čio taisyklių ir tarybos nuta- triukšmadariais
BOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOBOIOIOIOBC
VISUOMENINIS DARBAS PRAEITYJE IR DABAR Naujos santvarkos kūrime labai didelį vaidmenį atlieka partinis, komjaunimo ir proisąjunginis darbas. Pirmosio mis tarybinės santvarkos die nomis iš pagrindų keitėsi dar bo organizacija. Visuomenė savo valia, protu ir rankomis, kūrė, tvarkėsi, organizavo, klydo ir vėl taisė. 1940-ųjų ruduo. Man tenka atstovauti mūsų respublikos vaistininkams. Kartu dirbu Medicinos darbuotojų profsą jungos laikinojoje centro val dyboje. Tuo laikotarpiu vyko vaistinių, medicininių biblio tekų ir kitų privačių įstaigų, pavyzdžiui, gydytojų kabine
tų, nacionalizacija. Be to, la bai svarbu buvo suorganizuo ti gausią medicinos darbuo tojų profsąjungą. Reikėjo vi siems medicinos darbuotojams aiškinti profsąjungos įstatus, darbo svarbą, steigti vietos komitetus, juos instruktuoti, organizuoti masinio kultūrinio darbo komisijas, reikėjo lik viduoti neraštingumą ir mažaraštingumą. Darbas buvo milžiniškas, o žmonių, mokan čių tą darbą dirbti, pradžioje buvo nedaug. Ir jei šiandien mes skiriame visuomeniniam darbui, pavyzdžiui, po 6—8 valandas per savaitę, tai tada mes dirbome tiek valandų
kasdien. Suprantama, negali ma lyginti dabarties su praei timi. Jokiu būdu. Tai, kas aktualu buvo praeityje ir rei kalavo didelių pastangų, šiandien yra paprasčiausiu, jau išspręstu klausimu. Prisiminęs tas tolimas die nas, žaviesi žmonių entuziasmu, kuriant naują gyvenimą. Giliu tikėjimu pagrįstas dar bas niekada nėra sunkus, nors jis laikinai ir atitraukia žmogų nuo šeimos, įprastinių pramogų. Nebuvo sunku ir mums. Priešingai — buvo ma lonu ir džiugu, nes matėme gražius to darbo vaisius. Doc. E. GINEITIENĖ
Margas studentų pasaulis
Kur alsuoja žeme
UŽSIENYJE
ĮDOMIEJI KELIAI
Kelionė prasidėjo Magada ne, savotiškuose vartuose į Sibirą iš rytų. Valanda skridi mo, ir po mumis pasirodė taip ilgai svajotas kraštas — Kam čiatka. Lėktuvas nusileido dviejų didžiulių ugnikalnių papėdėje, Kamčiatkos Petro pavlovsko aerouoste. Vos tik išaušo sekančios dienos rytas, mes keturiese ryžtingai patraukėme prie vieno iš matytų vulkanų — Avačos. Galvojom per dieną užkopti ir nusileisti, nes vie name žurnale buvome matę, kaip šią „kalvą" šturmuoja mokinukai. Su dideliu vargu pasiekėme pirmuosius ugnikalnio šlaito krūmokšnius, tikėdamiesi nors čia pasislėpti nuo uraganinio vėjo, įžūliai prigrūdusio į au sis ir bumas smėlio. Tačiau tai buvo nepaprasti krūmokš niai.: Brūzgynai iš žemų, labai tankių, prigludusių prie že mės bei susipynusių alksnių. Kiekvienas žingsnis — tai šliaužimas, ropinėj imąs ir keiksnojimasis. Per valandą teįveikėm tik kelis šimtus metrų! Vėjas netilo. Atvirkščiai, kuo aukščiau, tuo jis darėsi labiau pašėlęs. Vos vos tesi laikėme ant kojų. Griova pra dėjo nykti. Nyko ir brūzgy nai. Ugnikalnio viršūnė pasi slėpė debsyse. Priėjome snie go lopus, purvino, pajuoda vusio sniego. Dulkių padaugė jo. Jos įkyriai brovėsi į akis, už kaklo. Tapo aišku, kad tikslo nepasieksim. Dantyse girgždėjo. Verpetais sukosi ugnikalnio pelenai, šlako da-
ELNIŲ VALDOVAS
lėlės, dulkės. Nusileido rūkas. Tiksliau — mes pakilom iki debesų. Vėjas dar porą kartų nuverčia mus nuo kojų, vei dus aplipdo drėgnu purveliu. Atsigulam. Taip... Jei užlipsim, tai jau nespėsim grįžti.. . O jei lipsim ir neužkopsim — tai bus dar liūdniau... Ką gi, mes ne pionieriai... Sutašę po paskutinį bryzą lašinių, pradėjom leistis. Ir tik grįžę vėlai vakare į miestą, vietiniame laikraštyje perskai tėme, kad tą dieną iš Japoni jos atėjo du galingi taifūnai „Agnessa" ir „Vendi". Šios žiaurios „seserys" nuplėšė nuo daugelio namų stogus, išvertė stulpus, nutraukė laidus. Van denyne viešpatavo dvylikos balų audra. Po kelių dienų pradėjome savo tikrąjį maršrutą iš žvejų kaimo vandenyno pakrantėje. Oras buvo puikus, švietė saulė. Tik bangos kažkodėl ritosi piktai šnypšdamos. Pa sižiūrim j dešinėje esantį okeaną ir čia pat, kairėje, de šimt metru nuo vandens stūksančią stačią pemzos sie ną. Kūnu prabėga virpuliu kas, pagalvojus apie galimą naują „seserų" vizitą. Na, bet nieko baisaus neįvyko, ir mes tris dienas sėkmingai vin giavome vandenyno pakrante, rankiodami stiklines pūsles, nutrukusias nuo tinklų, gel deles, krabų liekanas. Vande nynas geras. Gal jis ir iš tik ro „ramus". Leido kartą išsi maudyti lediniame vandenyje. Suprantat, ne Palangos ar Jaltos pajūryje, bet Ramiaja me vandenyne! Vėliau paupiu pasukom gi lyn į pusiasalį, į kalnus. Upė kaip upė. Tik be galo daug žuvies. Sakys, meluoja! Ne, mūsų tarpe nebuvo nė vieno meškeriotojo, tad galit pati kėti. Įbridęs iki kelių, ranka už uodegos ištrauki 2—3 kg svorio žuvį. Tai kuprė, plau kianti neršti iš vandenyno gelmių į upes. Tūkstančiai, o gal milijonai nejudrių, stam bių žuvų plaukia sekliomis upėmis aukštyn. Tiek pat negyvų, išvertusių savo bal tus pilvus, dvokiančių grįžta atgalios. Toks dėsnis — išneršusi kuprė miršta. Vandenynas lieka toli. Pasi neriant į beržų giraites. Ber žai žemi, stori, kresni, labai gumbuotom šakom. O po jais
Šįkart aštuoniolikmečiui Niujorko gyventojui Pedro, bandžiusiam nusižudyti, su trukdė policininkai. Pedro iš gelbėtas. Bet kasmet tūkstan čiai jaunų amerikiečių šoka nuo tiltų, persipiauna venas, nuodijasi. „Savižudybė — la biausiai išplitęs mirties būdas studentijos tarpe, — tvirtina Amerikos centro kovai su sa vižudybėmis vadovas dakta ras Šneidemanas. — Kasmet nusižudo apie 1000 studentų“. O juk Amerikos jaunimas — tai ne tik studentai. . . TARPTAUTINĖ STUDEN TŲ SĄJUNGA yra tarptautinis studentų demokratinių orga nizacijų susivienijimas, suda rytas Pasauliniame studentų kongrese Prahoje 1948 me tais. Kaip kolektyvinis narys, įeina į Pasaulinę demokrati nio jaunimo federaciją. 1939 m. lapkričio 17 d. naktį vokiškieji fašistai žiau riai susidorojo su jų okupuo tos Čekoslovakijos Prahos universiteto studentais, kovo jusiais dėl demokratinių tei sių ir laisvių. TSRS, JAV, Anglijos pažangių studentų organizacijų iniciatyva, 1945 m. buvo nutarta paskelbti lapkričio 17 d. Tarptautine
GEIZERIS „MILŽINAS". žmogaus ūgio meškažolė, trukdanti keliauti. Laimė, kad mus veda mažas takeliukas, kildamas vis aukštyn ir aukš tyn. Jis veda į Geizerių slėnį. Dar kelios dienos miškais, kalvomis. Paskui pradedam leistis žemyn. Šlaituose, nuo tirpstančių ledynų, čiurle na upokšniai. Suteka du upe liukai, toliau — trečias, ket virtas. Jau nebesugebam šoki nėti iš vieno kranto į kitą. Risnojam pakrante. Staiga: „bul, bul..šnypščia. Šnypš čia ir bulksi karštas vanduo. Karštas! Čia jums ne ant du jinės krosnelės virtas, o iš Že mės gelmių trykštantis karš tas vanduo! Mes tapom be pročiais. Sukam ratelį, o vidu ryje pulsuoja arterija. Paėjus dar 100 metrų, tokių „šnypš tukų" atsirado daugybė. Vie noje šlaito duobėje pastebėjo me kunkuliuojantį raudoną skystį. Žemės kraujas! Tai buvo panašu į šulinį, kuriame burbuliavo skaisčiai raudonas, nusidažęs, matyt, nuo molio, vanduo. Geizerių slėnis tęsiasi 9 ki lometrus. Kadaise šioje vieto je nuo didelių judėjimų lūžo Žemės pluta. Ir šio apardyto, apnešto nuosėdom, apžėlusio augmenija, lūžio vietoje da bar švirkščia geizeriai, kriok liais nuo šlaitų krenta karštas vanduo. Galima išvirti bulves
ir kiaušinius. Tik reikia turėti rezginę. Kas dvi valandas ištrykšta „Trigubas" geizeris, kas ke lias minutes veržiasi aukštyn „Cukrinis". O „Milžinas" ne pakartojamas. Praėjus ketu riom valandom, jis su triukš mu išmeta į 20 metrų aukštį vandens stulpą. Ir taip liejasi kelias minutes. O garų debe sys plaikstosi dar ilgiau. Nuo šio išsiveržimo patinsta slėniu tekanti Sumnaja upė. Daugy bė geizerių, gimstančių ir mirštančių, milžinų ir nykštu kų, gyvena upės dugne, šlai tuose, uolų plyšiuose. Nuo ga rų įkaista oras. Nuo karšto vandens įšyla žemė. Todėl čia, šiuose velnio nasruose, žiemą apsigyvena gulbės... Dar dvi savaites mes klajo jome po Kamčiatką. Lankė mės sename, išsprogusiame Uzono vulkano krateryje, ap lankėme Semliačik ir Burliaščij ugnikalnius. Kopėme per kalnagūbri Ramiojo vande nyno link. Visur mus lydėjo Žemės gelmių alsavimas, gau sios paukščiais bei žvėrimis (o taip pat ir meškomis) girios, draugiškas vietinių žmonių žodis ir patarimas Be galo trumpas kelionės laikas tik sudirgino jausmus ir priver tė pasižadėti vėl sugrįžti į šį mūsų planetos kampelį. V. BALTRŪNAS
bendrabučio komendantas aiš kina, kad nėra kaip — esą, televizorių gali sugadinti stu BENDRABUTYJE Nr. 6 yra dentai, o budėti nėra kam. televizorius, kuris stovi vie Yra, tik reikia noro. name kambaryje. Kai rodo mos laidos, kurios sukelia vi suotinį studentų susidomėj imą, į kambarį tegali patekti tik labai maža studentų dalis. Tai viena. Antra, studentai atėję pasižiūrėti laidos, truk do kambario gyventojams. Televizorių galima būtų pa ĖDA PINIGUS! statyti vestibiulyje arba skai BENDRABUČIO Nr. 3 tykloje, ir nurodyti laiką te kambaryje 12 a „KP“ reido levizijos laidoms žiūrėti. Bet metu buvo rasta blakių. Ką daro ūkio skyrius ir Vilniaus miesto san. epideminė stotis? PATIKĖKIT, SALTA! Vieni nepraneša, o kitiems nerūpi, nors stočiai perveda mi kasmet pinigai už dezin Atėjo laikai — namas stovi, kur langai? fekavimo darbus. Eikvojami pinigai, t. y. Universiteto lė Vėjas veržias pro langus, duris! šos, kenčia žmonės. Kas pagelbės? Kas užstos? KADA BAIGSIS REMONTAS? Kas nors vieną žodį gerą pasakys? Buvo bendrabutyje dušas. I Šiaip taip šlapino studentėlių liesas nugaras. Vieną dieną „KP": uždarė: remontuosim, nuo Čia ne žodžių, o darbų drėgmės griūva sienos... Studentų profsąjungos kon reikia iš draugų! ferencijoje buvęs pirmininkas P. Remeika užtikrino: IV O kol kas tik pažadai — bendrabučio dušai veiks po ūkio skyriaus pagrindai! savaitės. Praėjo aštuonios KĄ DARYT SU TELEVIZORIUM?
KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS BENDRABUČIO Nr. 3 kambario 113 vaizdas šių me tų lapkričio 29 d.: kambaryje esantys žmonės ir daiktai skendi dūmuose, lovos sujauk tos, ant stalo — netvarka. „KP" nariams teko gerokai pavargti, kol atidarė kamba rio duris, nes gyventojai lai kė jas užrėmę pečiais. Kambaryje gyvena: Želvys, Namavičius, Matulevičius, Laurišas, Puidokas (Iš sąrašo, kabojusio ant durų).
AUTORIAUS nuotr.
savaitės Dušai užrakinti. Kas dabar drąsus, pažadėkite re monto galą. . . Neveikia dušai ir „Taure".
Langas be stiklų, arba III bendrabučio 82 kambarys.
studentų diena — viso pasau lio studentų solidarumo ir draugystės diena. Užsienio statistika skel bia, kad Ispanijos universi tetuose studentų sudėtis yra tokia: darbininkų vaikai — 1 proc., valstiečių 3,7 proc., kariškių — 11,7 proc., tar nautojų ir švietimo darbuoto jų — 16 proc. ir 68 proc. — turtingų tarnautojų bei kapi talistų vaikai. Vokietijos Demokratinės Respublikos institutuose ir universitetuose mokosi dau giau kaip 100.000 studentu Niujorko universitete mokestis už mokslą, naudoji mąsi biblioteka, laboratorijo mis sudarė: 1966 m .— 1800 dolerių, 1968 m. — 2000. Atsidaro universitetas Si lezijoje, Katovicuose. Naujame universitete ketu ri fakultetai: istorijos-filologi jos, juridinis, tiksliųjų moks lų ir technikinio auklėjimo. Iki karo Silezijoje nebuvo nė vienos aukštosios mokyklos, dabar jų veikia aštuonios. Šią vasarą 2000 VDR aukštųjų mokyklų studentų atliko vasaros praktiką 23-jų TSRS miestų universitetuose bei institutuose.
SĄJUNGOJE tinėje stovykloje prie Balato IKI DIPLOMO — VISI no. šis statybininkų būrys iš Maskvos Baumano aukšto kovojo čia pirmąją vietą ir joje technikos mokykloje yra Vengrijos komjaunimo CK grupė, kuri iki pat diplomo garbės vimpelą. atėjo visiškai be „aukų“. Nė Dar trylika šio universiteto vieno studento, pašalinto už studentų burių dirbo Sąjun nepažangumą! goje. „Visų sunkiausia, — sako grupės seniūnas Slava PacaI NOVOSIBIRSKO jus, — į paskaitas rinktis vi siems pirmuosius studijų mė universitetą konkursiniai sto nesius. Kai tai pavyksta ke jamieji egzaminai vyksta lie liolika kartų — atsiranda pos 10 — 25 d. d. Egzaminus įprotis. Ir paskui jau nesinori priiminėja komisijos, sudary atsiskirti vienam nuo kito. tos iš mokslo kandidatų ir Taip ir stengiasi visi, padeda daktarų. Pažymėtina tai, kad vienas kitam mokytis“. egzaminuojant busimus filolo gus su stojančiais kalbama ir ORIGINALI KOLEKCIJA apie matematiką, nes šiame Maskvos maisto pramonės universitete ruošiami daugiau specia technologijos instituto docen mokslinio pobūdžio tas O. Šumskis iš tiesų origi listai. Specialistų paruošimas čia nalus kolekcionierius. Jis bend renka. . . studentų „špargal vyksta dviem ciklais: kas“! Tarp jo eksponatų yra, ras paruošimas — 2,5 metų pavyzdžiui, toks: vyriškas ir tiek pat laiko — specializa laikrodis su išimtu mechaniz cijai. Visų fakultetų studen mu. Vietoj jo įtaisytas ilgas tai turi laisvas dienas moky savarankiškai. Pavyz siauras popieriaus ritinėlis. tis Per egzaminą pasukus laikro džiui, pirmakursiai ir antra džio galvutę, laikrodis tiksliai kursiai turi 1—2 laisvas die parodys — ne, ne laiką — nas, trečiakursiai ir ketvirtareikiamą „mikrokonspekto“ kursiai — 3, o penktas kur sas visiškai atleistas nuo už puslapį. O štai kitas eksponatas: siėmimų. Dideli reikalavimai metu priverčia pieštukas „Konstruktor“, ku egzaminų sava rio šonuose plona adatėle iš studentus daug dirbti rankiškai. graviruotas visas šiluminės Šiame universitete prakti technikos paskaitų kursas. kuojami ir kolektyviniai dip — Ar tai Jūsų hoby? — lominiai darbai. pasiteiravo docento apie jo kolekcijas. LENINGRADO — Ne, tai gal kriminalisti kos muziejus visuomeniniais A. ždanovo universiteto laik raštis „Leningradskij univerpagrindais. sitet“ išeina tris kartus per KAZACHIJOS UNIVERSITETE savaitę. Tai vienintelis Sąjun gos aukštųjų mokyklų laik Dvidešimt studentų vasaros raštis, išeinantis tokiu perio metu dirbo ir ilsėjosi tarptau diškumu.
LIETUVOJE Anglų kalbos I kurso KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE studentas Linas Kriščiūnas Poznanės politechnikos vaidina Tomą filme „Kai aš institute viešėjo didelė kau mažas buvau“. Tai antras vai niečių saviveiklininkų gru kino vaidmuo kine (debiuta vo „Posūkyje“). pė. Konstitucijos dienos Prieš Spalio šventes vi šventės metu institute viešėjo siems KPI penktakursiams Gardino, nuaidėjo paskutinis skambu svečiai iš Minsko, tis. Paskutinę paskaitą skai Leningrado, Maskvos, Oriolo mo tė mėgiamiausias dėstytojas, ir kitų šalies aukštųjų sveikino pirmakursiai ir ket- kyklų. virtakursiai. Aštuoni studentai institu to SMD atstovavo Talino pe dagoginiame institute vyku VILNIAUS VALSTYBINIAME PEDAGOGINIAME INSTITUTE sioje studentų mokslinių dar bų konferencijoje. Geriausia instituto aka Iš Lietuvos dar dalyvavo ir deminė grupė — istorijos-pedagogikos specialybės II kur Šiaulių pedagoginio instituto studentai. so studentų grupė. Ji buvo premijuota ekskur sija į Maskvą.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA STUDENTŲ ŽINIAI! Solidžioje Universiteto bibliotekoje „Faktui“ į dėmesio ratą pakliuvo ..Mikaldos pranašavimai“. Nupūtus dulkes, paaiškė jo, kad dvelkia pasaulio pabaiga. . . Kai kurios pra našystės taip akivaizdžiai pildosi, jog sakytum, drau gė Mikalda gyveno visai ne VI amž. prieš Kristų, o dabar. Kiekvieno jos pra našavimo pagrinde — gry ni musu studentijos gyve nimo faktai!!! Minėtais dalykais besi dominčiu „Faktas“ lauks š. m. gruodžio 14—15 die nomis VVU Centrinių rū mų aktų salėje 20 vai. (Su silpnais nervais geriau neiti). „FAKTAS“
Bilietus i „Fakto“ ir Studentu etnografinio an samblio spektaklius gali ma įsigyti kasdien Kultū ros klube. Bilietų kainos: „Fakto“ spektakliui — 40 kap., Etnografinio ansamb lio — 30 kap. Etnografinio ansamblio „krikštas“ įvyks Kolonų salėje gruodžio 21—22 d. d.
Redakcijos adresas: Vilnius, l'niversiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalu lėk dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 6693
LV 13204