canvBos scuoencas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų Birželio 14 dieną — rinkimai
*
j TSRS Aukščiausiąją Tarybą
Musų kandidatas Kazimieras Mackevičius gimė 1932 metais Kėdainiuose, darbininko šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą, K. Mackevičius metus laiko dirbo „Žalgirio" savanoriškos sporto draugijos Kėdainių rajono tarybos pirmininku. Vėliau jis mokosi Odesos jū rų laivyno inžinierių institute. Baigęs institutą, jis skiria mas Klaipėdos jūrų žvejybos uosto viršininko pavaduotoju. Nuo 1957 iki 1959 metų K. Mackevičius dirbo Lietuvos KP Centro Komiteto pramonės-transporto skyriaus vedėjo pavaduotoju. 1959 metais jis buvo išrinktas Lietuvos KP Klaipėdos miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi. K. Mackevičius savo jėgas atiduoda kovai už sėkmingą parti jos ir vyriausybės nutarimų įgyvendinimą. 1963 metais Kazimieras Mackevičius išrinktas partijos Vilniaus miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi. Šiame poste dirba ir dabar. Drg. Mackevičius daug dėmesio skiria tam, kad būtų nuosekliai tobulinamas partinis vadovavimas ūkinei ir kul tūrinei statybai, būtų gerinamas pramonės, transporto dar bas, vystoma kultūra. Daug dėmesio jis skiria Vilniaus su tvarkymui. Kazimieras Mackevičius — kandidatas į Lietuvos KP CK biuro narius, TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Drg. K. Mackevičius apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos, „Garbės ženklo" ordinais ir medaliu „Už šau nų darbą. Pažymint Vladimiro Lenino gimimo 100-ąsias me tines". '
Artėja rinkimai. Gamyklose, mokslo įstaigose, kolūkiuose kandidatai į deputatus kalbasi su savo rinkėjais, Pirmadienį Kolonų salėje įvyko Universiteto dėstytojų bei studentų susitikimas su LKP Vilniaus miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi Kazimieru Mackevičiumi, kuris balotiruojasi kandidatu į Tautybių tarybos deputatus Lenino rinkiminėje apygardoje Nr. 225. Patikėtinis Matematikos ir mechanikos fakulteto doc. B. Voronkovas supažindino susirinkusius su kandidato į deputatus K. Mackevičiaus visuomenine veikla, jos įvairiapusiškumu.
•
1970 m. gegužės 29 d.
Kalbėdamas susirinkime, Universiteto prorektorius doc. J. Grigonis pabrėžė tuos pa sikeitimus, kurie įvyko per ketverius metus nuo praėjušių rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Per tuos metus 5288 kvalifikuoti spė cialistai gavo Universitete diplomus. Išaugo studentų skaičius. Mokslo daktarų ir kandidatų dabar turime daugiau, negu kitos aukštosios mokyklos, nors mokslinio darbo sąlygos kai kur geresnės. V. Lenino 100-ųjų gimimo metinių proga 173 Universiteto darbuotojai buvo apdovanoti jubiliejiniais medaliais. Visapusiškai stengiaNukelta į 2 psl.
Nr. 19 (717)
•
Atsiskaito
komunistai Universitete toliau vyks ta partinių biurų ataskai tos. Ataskaitiniai-rlnklmlniai susirinkimai įvyko Matematikos ir mechani kos, Gamtos, Istorijos fa kultetuose, Fizinio lavini mo ir sporto katedroje, Mokslinėje bibliotekoje. Išrinkti nauji sekretoriai. Jais tapo gamtininkas C. Kudaba, matematikas vyr. dėst. V. Padervinskas ir kiti. Mūsų inf.
Kaina 2 kp.
LAUKUOSE - SĖ JA, AUDITORIJOSE - PILTIS Akademinės komisijos darbo sfera. Svarbiausias mūsų darbo baras — studentų pažan gumas bei lankomumas. Nemažai dėmesio skiria me pirmakursiams. Kiek vieną rugsėjį organizuoja me jiems susitikimus su šeštakursiais. Stengiamės, kad jaunuolis, įstojęs į aukštąją mokyklą, greičiau adaptuotus! ir pagautų stu dentiško darbo ritmą. Kiekvieną mėnesį kursų seniūnai privalo mums at siskaityti už lankomumą. Kartu su kursų vadovais ir seniūnais svarstome nepažangiuosius studentus. At skirai domimės sportinin kų ir saviveiklininkų pa žangumu. Ką parodė praėjusi sesi ja? Susumavome žiemos se sijos rezultatus. Egzaminus laikė 92,9 proc. Medicinos fakulteto studentų. Tik la bai gerais pažymiais sesi ją išlaikė 8,3 proc. stu dentų, gerai — 27,4 proc., patenkinamai — 51,4 proc. Vieną ar daugiau įsiskoli nimų gavo 12,9 proc. stu dentų. Skolininkai — dau giausia I, II ir III kurso medikai. Tai S. Vaulinas, B. Valančienė, O. Apanavičiūtė ■— pirmakursiai, N. Bogušytė, N. Ciumačenka, G. Palubinskas — antro kurso studentai, L. Glikaitė, A. Černiauskienė, K. Lesevičiūtė — trečiakursiai ir kt. Gerai mokosi I k. studentai V. Bartašiūnas, J. Krasauskas, III k. — R. Stuokaite, H. Ramonas, E. Keršytė, A. Laucevičius, L. Levit, D. Žvirblytė, III k. — K. Lukošius, G. Astachova, S. Gaidamaus-
Sesijos dienomis
Apie Medicinos fakulteto akademinės komisijos darbą mūsų korespondentei L. Abraitytei papasa kojo komisijos pirmininkas, fakulteto prodekanas R. LUCINSKAS
kas ir eilė kitų. Lenininę stipendiją gauna gydomo jo skyriaus VI k. studentė L. Simokaitytė, Z. Angariečio — sanitarijos-higienos skyriaus penktakursė G. Lukšytė. 14 fakulteto medikų da lyvauja akademiniame chore, 31 — šokių an samblyje, 4 — dramos studijoje... Daugiau kaip penkiasdešimt studentų yra aktyvūs saviveiklinin kai. Turime daug sporti ninkų. Kaip taisyklė, kas aktyvus visuomeniniame gyvenime, saviveikloje, sporte, tas sugeba ir gerai mokytis. Štai IV k. stu dentė A. Steponėnaitė, antrakursis R. Laurinavi čius, V k. studentas E. Girdenis. Jie — geri spor tininkai ir geri studentai. Studentų „nubyrėjimo" priežastys? Rugsėjo mėnesį vyko konferencija. Kartu su SMD ir Higienos katedra buvo svarstomi studentų sveikatingumo bei darbin gumo gerinimo klausimai. Surinkome duomenis apie studentų, kurie gyve na bendrabučiuose, ir tų, kurie gyvena mieste, pa žangumą. Tikrinome, kaip studentai lanko paskaitas. Jei 1967-68 mokslo me tais fakultetą turėjo pa likti 10 studentų, tai 1968-69 m. — 20. Pasiro do, kad „nubyra" daugiau sia I ir II kursų studentai. Mat, į aukštąją mokyklą dar patenka studentų su
Mažvydo salėje.
„silpnais" atestatais, kiti neišlaiko darbo įtampos. Mūsų patalpos yra labai ankštos. Dėl to paskaitos vyksta nuo 8 iki 23 vai. Tai trukdo studento sava rankiškam darbui. Ypač šitai liečia pirmakursius, kurie dar neturi savaran kiško darbo patirties ir įgūdžių. Fakulteto biblioteką se sijos metu aplanko 400 studentų. Be medikų, bib liotekos paslaugomis nau dojasi ir teisininkai — viso 2300 studentų. O skaitykloje tik 70 vietų. Medicinos fak. skaitykla negali priimti 10 proc. no rinčiųjų mokytis. Žinoma, medikai dar lanko Sveikatos apsaugos ministerijos biblioteką. Bet ir tai pilnai nepatenkina mokymosi poreikių. Fakultete leidžiama stu dijuoti ir pagal individua lų planą. Si praktika duo da gerus rezultatus. Pavyz džiui, A. Gineitis baigė mūsų ir Chemijos fakulte tus, A. Laucevičius, II k. medikas, studijuoja dar ir matematiką. Įvesta fakultatyvinė aukštoji matematika. Vei kia teorinė, terapinė ir chirurginė metodinės ko misijos, kurios užtikrina fakultete lygiagretų įvairių disciplinų dėstymą, derina semestro darbą, kolokviu mų skaičių ir jų krūvių tolygų pasiskirstymą.
Akademinės
komisijos
santykiai su visuomeninė mis organizacijomis?
Į mūsų funkcijas įeina ir darbas su pažangiaisiais studentais. Bet tam nelie ka laiko. Visą dėmesį ten ka skirti atsilikėliams. To dėl iš dalies nukenčia ry šis su gerais studentais. Mes surandame blogus studentus, svarstome juos ir perduodame žinias kom jaunimo organizacijoms. Nors turėtų būti atvirkš čiai. Studentų tėvai visada lieka nuošalyje. Žinoma, jei neminėsime kasmet ba landžio mėnesį ruošiamų susitikimų su jais. Būtų gerai, jeigu komjaunimo organizacija reguliariai palaikytų ryšius su tėvais ir pranešinėtų jiems stu dentų darbo rezultatus ne tik susitikimų metu. Katedra siunčia mums žinias apie studentų lanko mumą. Ji pati galėtų ap svarstyti paskaitų nelankomumo priežastis. Taip mes sutaupytume dalį laiko darbui su gerais studen tais.
Rytdienoj planai? Stengsimės akademinę komisiją priartinti prie studentų, įtraukti į ją kuo daugiau pažangių ir akty vių jaunuolių bei komu nistų studentų, kad galėtu me glaudžiau bendradar biauti su studentais, aiš kintis iškilusias mokymosi problemas, remtis gerųjų studentų patirtimi. Svei kintina rektorato iniciaty va, kad nuo rugpiūčio 26 d. bus leidžiama laikyti skolas. Žinoma, tikimės, kad jų šį pavasarį bus ne daug.
A. BRAZAIČIO nuotr.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
PROBLEMOS, AKTUALIOS „Tarybinio studento" 17 nu meryje rašėme apie įvykusį Universitete tarybos, partinio ir komjaunimo komitetų bendrą posėdį, kuriame buvo apsvarstytas studentų Inter nacionalinis auklėjimas. Priimtas Universiteto tary bos, partinio ir komjaunimo komitetų nutarimas. Jame pa brėžiama, kad Gamtos fakul teto katedrų vedėjai turi daugiau dėmesio skirti. stu dentų politinio, ypatingai in ternacionalinio auklėjimo
klausimams. Šie klausimai tu ri atsispindėti katedrų darbo planuose, juos reikia akcen tuoti visame mokymo procese. Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vedėjas įpareigotas iš pagrindų page rinti katedroje politinį ir in ternacionalinį studentų auklė jimo darbą, griežčiau vykdyti fakulteto ir Universiteto tary bų nutarimus. Fakulteto dekanatas Ir par tinis biuras Įpareigoti š. m. lapkričio mėn. suruošti dės
VISIEMS
tytojų metodinę konferenci ją studentų internacionalinio auklėjimo klausimu, TSKP istorijos katedra — padėti pasiruošti konferencijai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad partinis biuras sustiprin tų vadovavimą komjaunimo organizacijai, labiau kontro liuotų turistų, kraštotyrininkų darbo idėjinį kryptingumą, vadovautų ir padėtų jiems internacionališkai auklėjant stu dentus. Studentų auklėjimo tarybi
nių tautų draugystės, proleta rinio internacionalizmo dvasia problemos aktualios ir ki tiems fakultetams. Jų dekana tai, partiniai biurai bei kated ros privalo kūrybingiau ieško ti veiksmingesnių internacio nalinio auklėjimo darbo for mų. Visos Universiteto katedros turi iki š. m. rugsėjo 25 d. ap svarstyti šį nutarimą ir nu matyti priemones studentų in ternacionaliniam auklėjimui gerinti.
Po darbų
Musų kandidatas Atkelta Iš 1 psl.
masi gerinti studentų moky mosi sąlygas. Padaugėjo la boratorijų, gauta daug .naujų įrengimų. Greitai duris at vers nauji Universiteto kor pusai Antakalnyje. Dėl šių pakitimų reikia taip pat pa dėkoti ir K. Mackevičiui, ku ris visada nemaža dėmesio skirdavo mūsų senajai Alma Mater. 'Komjaunimo organizacijos veikla pasidžiaugė studentas
ekonomistas V. Lakis. Dėko damas Universiteto kolekty vui už pasitikėjimą, drg. K. Mackevičius dar kartą ap žvelgė Vilniaus miesto pasie kimus per paskutiniuosius metus, kalbėjo apie nepanau dotus rezervus bei perspekty vas įvairiose srityse, apie de putato atsakomybę. Susitiki mas parodė, kad rinkėjai daug tikisi iš savo kandidato ir juo pasitiki.
N. TREINYTĖ
MOKSLININKŲ LABORATORIJOSE
ateina džiaugsmas
E. GAIGALAS, T. MEDAISKIS IK V. ŠAPiRA Jau seniai baigėsi paskaitos, bet jie vis dar auditorijoje. Pro duris girdėti trijų draugų balsai: kartais nutylan tieji iki šnabždesio, kartais panašūs į aršių oponentų. Tai Vulfas, Edmundas ir Teodoras ginčijasi dėl naujai įrody tos teoremos, sprendžia iškilusią mokslinę problemą, galvoja kaip pa gerinti komjaunimo grupės darbą... Jie — grupės aktyvas. Edmundas — gruporgas, Teodoras — seniūno pava duotojas, Vulfas — proforgas. Nori gerai vadovauti grupei, pats rodyk kitiems pavyzdį. Ir pavyzdys iš tiesų puikus. Trys sesijos baigtos vien pen ketais. Jie jautrūs draugams: jeigu kreipsies patarimo, prašysi paaiškinti, niekada nesakys, „kad nėra laiko", o tuojau padės, patars. .. NUOTRAUKOSE: (iš viršaus) Mate matikos ir mechanikos fakulteto II k. I grupės studentai Edmundas Gaigalas, Teodoras Medaiskis, Vulfas Šapira. A. JASICNAS
grupė mūsų Universiteto stu dentų. Praėjusį penktadienį paskaitą apie Universiteto is toriją skaitė Mokslinės bib dėjimo istorijos klausimais liotekos darbuotojas N. Feigelmanas. konkursinė konferencija. J. SILAITE V. DARGUŽIS 1 9 Į Fizikos fakultetą atvy ® Antradienį įvyko Moks ko 8 studentai ir vienas dės linės tarybos posėdis „Moky tytojas 'iš Graifsvaldo univer mo proceso mokslinis orga siteto. Svečiai čia atliks trijų nizavimas Filologijos fakulte savaičių mokomąją praktiką. te". - Antradienį skaityti paskaitų Mūsų inf. mūsų Universitete atvyko, iš Graifsvaldo dar du svečiai. Tai profesoriai Spyvokas ir @ Ruošiasi išvykti į darbo ir poilsio stovyklas Graifsval- Langer. A. DARGUNAS de (VDR) ir Krokuvoje (LLR)
NUO PENKTADIENIO... B Lietuvos LKJS Centro Komitetas pritarė vertinimo komisijos nutarimui ir 1969 metų Lietuvos komjaunimo premijas paskyrė eilei respub likos menininkų. Apdovanotojų tarpe ir buvęs mūsų Uni versiteto Žurnalistikos kated ros auklėtinis Romualdas Ra kauskas. Sveikiname fotomėistrą Ra kauską su aukštu apdova nojimu, linkime daug kūrybi nės sėkmės.
® Trečiadienį Kolonų sa lėje vyko respublikos studen tų darbų visuomeninių moks lų, VLKJS ir tarptautinio ju
...IKI PENKTADIENIO
Kartais tenka sutikti žmo nių, kurie jaučiasi pasirinkę ne tą specialybę, dirbantieji ne ten, kur labiausiai galėtų išsiskleisti jų gabumai, gero sios charakterio savybės, po linkiai, kur dirbdami jie galė tų būti naudingiausi visuome nei. Tačiau mažiausiai teko sutikti tokių žmonių medikų tarpe. Jeigu jie ir jaučia ne pasitenkinimą , tai tik dėl to, kad dar yra ligų, kurias medi cinos mokslas nepilnai išstu dijavo, yra susirgimų, prieš kuriuos taikomos gydymo priemonės dar nelabai efekty vios. Bet kiekvienas toks at vejis kartu sukelia juose ir didelį troškimą ieškoti naujų kelių. Čia norėtųsi skaitytojus šiek tiek supažindinti su žmo nių, kurie sudaro Medicinos fakulteto Širdies-kraujagyslių chirurgijos laboratorijos ko lektyvą, darbu. Nors ši labo ratorija turi „chirurgijos" la boratorijos vardą, tačiau medikai-chirurgai tesudaro tik dalį šio darnaus kolektyvo. Dar daug įvairių sričių spe cialistų diena dienon, nesiskai tydami nei su savo laiku, nei su asmeniniais interesais, su didele energija ir ištverme dirba bendrų tikslų, bendrų siekimų vardan. Visų jų už Universiteto širdies kraujagyslių chirurgijos skyriaus ope davinys — naujausius medici nos mokslo pasiekimus šir racinė. Vyksta operacija, įjungus dirbtinės kraujo apyta dies ir kraujagyslių chirurgi kos aparatą. Prie jo: (stovi) d r. A. Matulionis, asist. A. jos srityje, kuriais šiandien Baublys ir doc. V. Sirvydis. jau naudojasi kone viso pa saulio gyventojai, padaryti prieinamus ir mūsų respubli kos ligoniams. Labai daug dė mesio skiriama eksperimenti lankas ir iš jo ištekančios ir biochemikai, kurie stebėjo niams darbams. Prieš kiekvie kraujagyslių šakos, keičiami rugštinę-šarminę pusiausvy ną naują operacijų rūšį atlie širdies vožtuvai dirbtiniais ir rą, elektrolitų bei kortikoste kamą klinikoje, ilgai buvo kt. 1964 m. pradėti inksto per roidų kitimus, ir inžinieriai, eksperimentuojama laborato sodinimo eksperimentai, 1970. be kurių neįmanomas moder rijoje. Visi laimėjimai yra II. 20 tokios operacijos pra niausios technikos sėkmingas pirkti sunkaus ir ištvermingo dėtos klinikoje. pritaikymas širdies ir krauja triūso kaina. Galima būtų pa 1965 m. pirmą kartą atlikta gyslių chirurgijoje, aparatū minėti šiuos faktus. Pirmieji ir eksperimentinę širdies ros tobulinimas, naujos apara eksperimentiniai tyrimai, pra transplantacija. Bandymai šio tūros sukūrimas, matematikai, dėti 1963 m., padėjo nustatyti je srityje intensyviai tęsiami kurių pagalba matematiniais dirbtinių kraujagyslių tinka toliau, plečiami, siekiama kol metodais greitai buvo apdo mumą, jų įaugimą, organizmo kas bent techniškai įsisavinti rojami gautieji rezultatai visa audinių reakciją į svetimkūnį ir kitų organų transplantaci pusiškai ir kokybiškai išanali ir kt. problemas. Kraujagyslių jązuojama gaunama didžiulė operacijos klinikoje pradėtos Visų minėtų darbų rezulta įvairių medicininių tyrimų in taip pat 1963 m. Šiuo metu tai šiandien labai aiškūs — formacija, ir fiziologai, • kurie klinikoje atliekamos krauja tai daugybė naujam gyveni moderniausios medicininės gyslių operacijos, kurių pa mui prikeltų vaikų ir suaugu aparatūros pagalba stebėjo ir galba atstatoma kraujotaka sių. Anksčiau pamėlynavę, koregavo įvairius organizme smegenyse, inkstuose, galū nepilnai išsivystę' vaikučiai, vykstančius fiziologinius pro nėse. 1964 m. pavasarį pradėti ar prie lovos prikaustyti ligo cesus, ir gydytojai-terapeutai širdies chirurgijos eksperimen niai šiandien kupini gyve bei neuropatologai, ruošę ligo tai ii su dirbtine kraujo apy nimo džiaugsmo, kūrybingi, nį operacijai bei gydę po jos. taka. Tų pat metų rudenį pra pilnaverčiai žmonės. Gal retas Ir, tur būt, su nieku negalima dėtos atlikti pavienės širdies iš tų pasveikusiųjų žino, ko palyginti medikų džiaugsmo, operacijos ir klinikoje. Pasta kia daugybė žmonių ranka kurį jie patiria, matydami, ruoju metu ligoniams jau lik-., rankon kovojo už jo gyvybę kaip nuo jų rankų bėga mir viduojamos įvairios įgimtos ir sveikatą. Ten buvo ir he- tis ir sielvartas ir neviltis ii r įgytos širdies ydos, likvi- matologai, rūpestingai atlie- skausmas. luojami širdies pertvarų de kantieji taip reikalingus krau fektai, protezuojamas aortos jo krešumo rodiklių tyrimus, Prof. A. MARCINKEVIČIUS
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Jubiliejinė sąšauka PREKYBOS, FINANSŲ IR APSKAITOS, PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAI
LAIMĖTI AR PRALAIMĖTI? Tam tikras skeptiškas dalies studentų nusiteikimas SMD adresu verčia sieti šį rašinį su klausimu — laimėti ar pralaimėti? Norime atsa kyti — bet kuris, įsijungęs į SMD veiklą, suras sau prag matinius pateisinimus. Ekonomikos fakultete SMD narių yra 350, o tikrųjų na rių — apie 100. Fakulteto SMD turi 8 būrelius. Akty viausi yra politinės ekonomi jos ir ekonominės kiberneti kos. Pastarasis susikūrė tik prieš dvejus metus ir domisi grynai matematinių metodų panaudojimu ekonominių problemų nagrinėjime. Poli tinės ekonomijos būrelis pa sireiškia ne tik mokslinėje veikloje, bet taip pat stengia si ' praplėsti savo žinias apie gamybą. Šiemet studentai ap lankė Anykščių Vyno gamyk lą bei Vilniaus „Pergalės" fabriką ir susipažino su išlei džiamos produkcijos nomen klatūra, gamybos proceso technologija, gamybos valdymu ir darbo moksliniu organizavimu. SMD tarybos ir mokslinių būrelių darbas susumuojamas konferencijų metu. Šiais metais studentų moks linei konferencijai buvo pa teikti 68 darbai, kurie buvo perskaityti penkiose sekcijo se. Tiek daug pranešimų ne skaitėme nė per jokią kitą. Pažymėtinas pramonės eko nomikos būrelio narių prane šimas apie Universiteto val^-
tojų darbo gerinimą. Sis dar bas rėmėsi stebėjimų medžia ga. Jo išvados įgalins pa lengvinti valytojų darbą, pa daryti auditorijas švaresnėmis ir jaukesnėmis. Be abejo, tai turės tam tikrą psichologinį efektą studentų darbingumui. Tokia yra vieno pranešimo nauda. Dalis studentų mano, kad darbas mokslinėje draugijoje nėra naudingas jam pačiam, ir klysta. Kaip žinome, Univer sitetas nesiekia padaryti iš mūsų specialistų tokių, kurių sugebėjimai būtų apriboti tik tom žiniom ir patyrimu, ku ris įgytas per studijų metus. Universitetas neparuošia spe cialistų, o paruošia tam tikros specializacijos „pusfabrika čius". Todėl studentas per SMD veiklą gali praplėsti sa vo žinias, pagilinti jas tam tikros pasirinktos siauresnės specializacijos ribose, o tai ir jam pačiam ir pasirinktai problematikai daug ką reiškia. Tai liečia ne tik tuos žmones, kurie baigę Universitetą numato dirbti mokslinį darbą, bet ir tuos, kurie įsilies į gamybą. Vadovaujami dėstytojų studentai gali rašy ti kursinius ir diplominius darbus, kurių temos sutampa arba siejasi su SMD praneši mų temomis, — paprastai to kie kursiniai ir diplominiai yra geresnės kokybės. R. MIKALAUSKAS Ekonomikos fakultetų SMD tarybos pirmininkas
Kiekvienas fakultetas turi savo tradicijas. Vienur jų ma žiau, kitur daugiau. Man at rodo, kad ekonomistai turi ypač daug ir gražių tradici jų. Neseniai ekonomikos fa kultetai Zydiškėse atšventė ekonomistų pavasario šventę. Daug kam tą rytą trauki nys Vilnius—Kaišiadorys at rodė neįprastai: skambėjo studentiškos dainos, liejosi juokas.. . Karijotiškėse mus pasitiko sąmojingi plakatai,' kurie ly dėjo iki pat iškilmių vietos. Su švente pasveikiho PEF dekanas doc. L. Jasinskas. FAF komjaunimo organizaci jos sekretorius M. Belkindas studentus pakvietė dalyvau ti varžybose. Iš pradžių ekonomistai j
varžybas žiūrėjo nepatikliai, bet pamatę pirmuosius prizus suaktyvėjo („materialinis" su interesuotumas. ..) Labai įdomios buvo mergi nų virvės traukimo varžybos. Po varžybų PEF prodekanas L. Butkevičius sudarė autori tetingą komisiją, kuri rinko „Mis Ekonomiką-70". Kandidatės buvo vertina mos pagal grakštumą,- intelek tą ir kitus kriterijus. Po ilgų ir audringų ginčų komisija „Mis Ekonomika-70" išrinko FAF ekonominės informacijos spec. II k. II grupės studentę Tatjaną Motoričevą. Jai ir buvo įteiktas medalionas' su rūta. / V. GALVĖLĖ V. VAREIKOS nuotrauko je: Varžybos.. > Kas greičiau surištomis kojomis...
VISU DARBU PRADŽIA—GRUPĖSE Universiteto komjaunimo organizacija auga ir stiprė ja. Daug ir aktyviai dirba fakultetų komjaunimo ko mitetai ir biurai. Tačiau pa grindinis darbas vyksta pirmi nėse komjaunimo organizaci jose — grupėse, kursuose. Kokį dėmesį pirminėms komjaunimo organizacijoms skiria Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo ko mitetas. Apie tai kalbamės su fakulteto komjaunimo sek retoriumi Miša BELKINDU: — Mūsų fakulteto komjaunimo organizacijos struktūros schema atrodo taip — pirminė komjaunimo organizacija akademinėje grupėje; grupės savo ruožtu jungiasi specialybės mastu. Mes neturime tokio struktūrinio padalinio, kaip pirminė specialybės komjaunimo organizacija. Manome, kad tai netikslinga. Tuo atveju kiltų klausimas apie specialybės komjaunimo biurus, o tai dar labiau išplėstų fakulteto vadovaujantį komjaunimo aparatą. Mūsų fakultete komjauni mo darbus specialybės mas tu tvarko komiteto narys. Jis yra atsakingas už tą specia lybę, jam ir tenka pagrindi nis darbo su grupėmis krūvis. Jo darbą žymiai palengvina glaudūs ryšiai su katedromis, nes šiuo atveju apjungiamos
• Šeštadienį Finansų ir apskaitos fakulteto finansų it kredito specialybės antrakur siai svečiavosi Obelynėje pas gamtininką akademiką Tadą Ivanauską . Labai nuoširdžiai senukas sutiko studentus, ap rodė savo valdas (Žemės ūkio akademija iš 8 ha vieną pa tikėjo T. Ivanauskui). D. SUOPYTĖ I k. žurnalistė
visos pirminės organizacijos, priklausančios vienai ar ki tai katedrai. Mūsų nuomone, darbas pa gal specialybes yra pranašes nis tuo, kad mes galime kreipti daugiau dėmesio į studento, būsimo aukštai kva lifikuoto specialisto, profesi nį orientavimą. Ruošiame specialybių komjaunuolių su sitikimus su darbuotojais vie nos ar kitos ministerijos, ži nybos, kur teks dirbti musų studentams, kai baigs Universitetą. Fakultete mokosl keturių specialybių — finansų, buhalterinės apskaltos, ekonominės kibernetikos ir mecha nizuoto informacijos apdoro jimo — studentai. Būtų įdomu žvilgterėti bent į vienos specialybės kom jaunuolių darbą. Imkime fi nansininkus. Apie juos mums pasakoja fakulteto komjau nimo komiteto narė, atsakinga už šią specialybę, Angelė KIŽEVICIŪTĖ: — Siekdami užmegzti glau dų ryšį su grupėmis, jau mokslo metų pradžioje susi rinkome/ su pirminių kom jaunimo organizacijų aktyvu. Aptarėme darbo planų suda rymą grupėse, aktualesnius, įdomesnius ir visą specialybę dominančius renginius. Pir mame mokslo metų pusme tyje specialybės komjauni mo organizacijos pageidavi-
Amžinai užsiėmusi, skubant1... Tokia Angelė Kiževičiūtė, III k. finansininkė. Ji gerai mokosi, aktyvi visuomenininkė: I ir II k. buvo seniūno pavaduotoja, pernai išrink ta į fakulteto komjaunimo komitetą. Be jos neapsieina nė vienas specialybės komjaunuolių susirinkimas ar rengi nys, nė vienas katedros posėdis.
mu susitikome su lektoriais tarptautininkais doc. J. Žė ruoliu ir doc. A. Bulota, ant rame pusmetyje — su Finan sų ministerijos atsakingais darbuotojais, kurie pasakojo apie mūsų specialybę prak tikoje, įdomūs susitikimai bu vo su Dailės instituto prorek toriumi dailininku V. Geču ir WU Prancūzų kalbos kated-
ros vedėju doc. R. Mironu. Daug gero duoda glaudūs ryšiai su katedra, daug mums padeda katedros dėstytojai. Norėdami geriau kontroliuoti grupių darbą, mes su gruporgais rinkdavomės kartą per dvi savaites nustatytą dieną ir aptardavome, kartu spręsdavome iškilusius klau simus.
AKADEMINIAI RŪPESČIAI Prekybos fakulteto komjau nimo organizacijos darbe ga lima rasti ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Tai išryš kėjo ir suvedus lenininės įskaitos rezultatus. Jei atskirų pirminių komjaunimo organi zacijų darbas buvo įvertintas teigiamai, tai atskirų komjau nuolių veikla buvo vertina ma neigiamai. Ir tai dėl to, kad tie komjaunuoliai blo gai vykdė jubiliejinius įsipa reigojimus, turėjo skolų., O tai dar kartą parodo, kokią reikšmę turi akademinis dar bas. Akademiniai klausimai buvo nagrinėjami grupėse, katedrų posėdžiuose. Neliko nuošaly ir komjaunimo komi tetas. Bet sesijos rezultatai nelabai džiugina. Suvedus konkurso geriau siai akademinei grupei išaiš kinti rezultatus, paaiškėjo, kad geriausia grupė fakultete — maisto prekių spec. II kursas. Jos pažymių vidurkis — 4,0. Prie gerų grupių galima pri skirti maisto prekių specialy bės III kursą, prekybos ekonortiikos spec. I kursą. O štai prekybos ekonomikos spec. IIiI k. ir materialinio-techninio
Klaus imii Klubas gimė kaip ir dau gelis. Kažkam kilo idėja, su kažkuo buvo pasidalinta ta idėja, atsirado grupė entuzias tų, kuriuos ji uždegė, ir štai, skelbimas, kviečiant s į stei giamąjį klubo susirinkimą. Tai gimė „Gordijaus maz gas". Klubas buvo įkurtas 1969 met,ais prie Ekonominės kibernetikos katedros. Pirmuoju klubo prezidentu tapo ekonommės kibernetikos spec. studentas H. Stukas, daug prisidėjęs prie klubo or ganizavimo ir tolesnės jo veiklos gerinimo. Visam dar-
t
aprūpinimo spec. II k. grupėse reikalai blogesni. Šiuo metu Prekybos fak. yra trys specialybės: materia linio-techninio aprūpinimo (vi durkis 3,0), prekybos ekono mikos (vidurkis 3,4) ir prekių mokslo (vidurkis 3,6). Fakul teto aktyvo pažymių vidurkiai tokie: proforgų — 3,7, gruporgų — 3,9, seniūnų — 3,8 ir komjaunimo komiteto narių 3,8. Šie duomenys perša iš vadą, kad „populiariausias" pažymys mūsų fakultete — trejetas. O tai rodo pasyvų studentų požiūrį į mokymąsi. Šią padėtį blogina skolinin kai, paskaitų praleidinėtojai. Nors su jais kovojama įvai riais būdais, bet padėtis nege rėja. Jei I kursai lanko pa skaitas dar palyginti gerai, tai II ir III kursai praleidžia pa skaitų žymiai daugiau. ĮŠį klausimą sprendžia de kanatas, studentų profsąjunga ir komjaunimo organizacijos. Šiam tikslui turėtų tarnauti ir pirminių komjaunimo organi zacijų planuojamos priemo nės, kuriose didesnis dėmesys būtų skiriamas akademiniams klausimams. Visi gerai žino-
m azgas
bui vadovavo, kaip ir dabar, penkių žmonių senatas. Be studentų, klubo darbe aktyviai dalyvauja Ekonomi nės kibernetikos katedros dėstytojai. Nė viena mūsų diskusija nepraėjo be doc. J. Martyšiaus. Jo buvimas paprastai tampa ta kibirkšti mi, kuri uždega diskusijos liepsną. Būna ir svečių. Diskusijoje apie darbo mokslinį organiza_vimą dalyvavo nusipelnęs inžinierius, žurnalo „Mokslas ir technika“ vyr. redaktorius A. Indriūnas. Į diskusiją „Mo kymo procesas ir jo organi-
žavimas" buvo atėjęs Univer sitete besimokąs velsietis R. Preisas.. Šiuo metu tikraisiais klubo nariais yra 25 ekonominės ki bernetikos ir informacijos specialybės studentai bei šios katedros ^dėstytojai. Tikrieji nariai turi nario bilietus. Paskutiniu metu klubo dar be iškilo eilė problemų: dar bo kryptis, ryšys su kitais klubais ir kt. Pirmosios prob lemos išsprendimo kelias at rodo jau aiškus, — tai, maty ti, turėtų būti ryšio tarp dės tytojų ir studentų sudarymas ir stiprinimas, keliant aktua
me, kad. per mažas studenti jos suinteresuotumas moky musi, studento atsakomybė už studijas akcentuojama silpnai. Mums reikia būti reiklesniais. Negalima užmiršti ir politinio auklėjimo, bet reikėtų įvai rias priemones, renginius de rinti tam tikru santykiu, ir tuomet visas pirminės orga nizacijos darbas būtų įdomus ir turiningas. Mokymasis la biausiai veikia studentą, su daro jo auklėjimo, pasaulėžiū ros formavimo pagrindą. Ne reikėtų išmesti iš grupių dar bo planų ir kultūrinių-pramoginių renginių. Bet nepagei daujamas dalykas yra tai, kad jie tampa standartiniais ir tuo pačiu neefektyviais. Panaši si tuacija ir akademiniame dar be. Planuose rašoma, pvz., taip: „pasiruošimas sesijai", „kolokviumų eigos aptari mas", „sesijos rezultatų svars tymas. ..“ O tai irgi neefekty vios priemonės, pasislėpusios po gražia etikete. Apie nau dingesnes priemones grupėse retai pagalvojama. . R. BENIUŠIS PF komjaunimo komiteto sekretorius
lius mokymo ir gyvenimo klausimus. Be abejo, nereikė tų pamiršti ir nuotaikingų vakaronių. Pabandėm suruošti vieną tokį vakarą „Pseudomokslinę konferenciją". Buvo perskaityti keturi pranešimai. Pavyzdžiui, viename pirma kursis V. Savickas, šios kon ferencijos organizatorius ir įkvėpėjas, įrodė, kad ekono miškai labiau apsimoka vaikš čioti iš centrinių rūmų į Čiur lionio gatvę pėsčiom negu va žinėti troleibusu. Kiti prane šimai buvo nemažiau įdomūs ir juokingi. Galvojame to kias konferencijas padaryti tradicinėmis. E. VAIGAUSKAS Klubo „Gordijaus mazgas" prezidentas
Istorijos profesorius E. M. Arndtas Prancūzų kariuomenės iš tremtas iš Graifsvaldo, o vė liau iš Vokietijos, E. M. Arndtas išvyko per Pragą į Rusiją, kad ten kartu su Štei nu, Bojenu, Klauzevicu, Diornbergu ir kt. įsijungtų į kovą už tėvynės išvadavimą. Rusi joje prasideda svarbiausias jo gyvenimo ir kūrybos periodas. Šios kelionės metu Maskva paliko jam neišdildomą įspū dį. Labiausiai jam įsiminė ru sų liaudis, jos „nepaprastas gyvumas ir kunkuliavimas". Su didele pagarba jis kalbėjo apie ją: „Tai nuostabi, didi liaudis. Aš čia daug ką per gyvenau, kas manyje sukėlė pagarbą jai". Tačiau prieštara vimas tarp laisvų patriotinių pažiūrų ir baudžiavos naštos, slegiančios valstiečius, neliko Arndto nepastebėtas. Kaip Šteino draugas ir pata rėjas, Arndtas turėjo idėjiš kai ir moraliai paruošti bend rą vokiečių-rusų išsivadavimo kovą. Tuo tikslu 1812 metų birželio mėn. buvo įkurtas ...Komitetas vokiečių reika lams Rusijoje". Šio komiteto tikslas buvo suformuoti iš pa bėgėlių ir karo belaisvių „Vokiečių legioną" ir su juo pradėti kovą prieš Napoleoną, šiam svarbiam uždaviniui — verbuoti žmones į „Vokiečių legioną" Arndtas atsidavė vi sa širdimi ir liepsningu žo džiu. Šiomis lemtingomis dieno mis Arndtas sukuria svarbiauTęslnys. Pradžia Nr. 18
JO VARDU PAVADINTAS GRAIFSVALDO UNIVERSITETAS
šią savo kūrinį „Trumpą kate kizmą vokiečių kareiviams" (1812 m. rugsėjo mėn.). Jame nurodo elgesio normas „Vo kiečių legiono" nariams ir besikuriančiai liaudies armi jai. Šio kūrinio revoliucinis turinys išjudino militaristinės santvarkos pamatus Vokieti joje. Arndtas kreipiasi į ka reivius ir visus vokiečius: „Tai yra vokiečio kareivio garbė, kai jis jaučia: jis buvo vokietis dar prieš tai, kai su žinojo apie vokiečių karalius ir kunigaikščius. Dar prieš karalius ir kunigaikščius eg zistavo vokiečių šalis. Garbė, kad jis giliai ir karštai jaučia: šalis ir liaudis amžini, o ne ponai ir kunigaikščiai”. Ernsto Morico Arndto „Ka tekizmas", kaip ir aplamai vokiečių patriotų 1812/13 m. kova Rusijoje, turėjo didelės įtakos po 130 metų — Nacio nalinio komiteto „Laisvoji Vokietija" veiklai. Tas komi tetas savo propagandine ir agitacine veikla hitlerinio fa šizmo apakintiems ir suklai dintiems vokiečiams siekė pri minti jų nacionalines parei gas ir jų „tikrąją kareivio garbę". Iš „Laisvosios Vokieti jos" garsiakalbių skambėjo
E. M. Arndto įspėjimai ir rei kalavimai. Konferencijoje, ku rioje buvo steigiamas Nacio nalinis komitetas, E. Vainertas lygino 1943 m. padėtį su 1812/ 13 m. padėtimi ir ragino sekti Šteino, Arndto, Klauzevico, Jorko pavyzdžiu ir stoti į ko vą už Vokietijos išlaisvinimą. A. Nordenas, įvertindamas 1813 m. tautinį pakilimą, pa sakė: „Jei šie XIX a. pradžios reformistai iš Rusijos ir kartu su rusų kariuomene atnešė Vokietijai nacionalinę laisvę, tai V. Pikas ir V. Ulbrichtas su vokiečių karininkais iškėlė Rusijoje Vokietijos išlaisvini mo iš fašistinių grobikų vėlia vą". Arndto gyvenamuoju laiko tarpiu, kai Vokietija buvo su skaldyta ir klasiniai santy kiai dar nesubrendę, buvo neįmanoma ilgesniam laikui suvienyti visas pažangiąsias jėgas ir įgyvendinti tikslus; įkūrus Tarybų sąjungoje Na cionalinį komitetą, buvo žengtas lemiamas žingsnis, formuojant antifašistinį judė jimą „Laisvoji Vokietija". Tokiu būdu suvienijus vi sas antifašistines jėgas, prasi dėjo naujas etapas antifašisti nėje išsilaisvinimo kovoje, kuriai vadovavo VKP. Sutriuškinus fašizmą, de mokratinės Vokietijos Nacio nalinis frontas virto darbinin kų klasės ir jos partijos va dovaujamu tautiniu judėjimu, vienijančiu visas VDR klases ir sluoksnius; šis judėjimas įkūnija visų mūsų tautos kla
sių ir sluoksnių revoliucines ir humanistines tradicijas. E. M. Arndto ve kla Rusi joje ir netrukus prasidėjusi vokiečių tautos išsilaisvina moji kova — tai svarbi pa moka, kurios teisingumą per 150 metų ne kartą patvirtino Vokietijos storija: kas trokš ta Vokietijos la svės, tas netu ri kovoti prieš rusų tautą, bet turi būti susijęs su ja drau
+------------Nuotraukose: Graifsvaldo universitetas XIX a. ir dabar.
rėti pigesnių maisto produktų, apsirūpinti daržovėmis, pieno gaminiais. „Tauro" bendrabučio val gykla pietų pertraukos metu turėtų aptarnauti tik studen tus. Universiteto centrinių rūmų valgykloje aplūžę stalai. Štai kuo mes nepatenkinti. O kas gerai? Malonu užsukti į bend rabučio Nr. 2 bufetą. Bufetin nkė drg. Jūraitytė maloni, lirba tvarkingai. Gerai dirba bufetininkė drg. Bingelytė medikų bendrabutis). Malo nu pasikalbėti su „Juventus" valgyklos gamybos vedėja drg. Paulauskiene apie stu dentų bėdas. Mūsų darbas nė ra bevaisis. Kai kas gerėja. Labai norėtųsi, kad viskas būtų taisoma greičiau. O dabar kreipiamės į stu dentus. Mes daug reikalauja me, norime skaniai, gerai, kultūringai, pavalgyti. Tuo met neneškime iš valgyklų šakučių ir peilių, būkime mandagūs. Neniurnėkite stovintys ei lėje, jei visuomeninis kontro lierius trukdo jus. Tai jūsų naudai! Studentų profkomiteto visuomeniniai kontrolieriai: E. GIRDENIS G. LUKŠYTE ir kiti
BUFETE, Pernai prie Universiteto profkomiteto buvo sudaryta visuomeninių kontrolierių grupė. Ji kiekvieną mėnesį apsilanko Universiteto val gyklose ir bufetuose. Papasa kosime, ką mes pamatome. Visi žinome, kad dešros, žuvis ir kiti greitai gendan tys produktai turi būti laiko mi šaldytuvuose. Bet mūsuose ne visada taip būna. Kai kur šaldytuvai sugedę, jų niekas netaiso (t. y. nesutariama, kas juos turi taisyti — „mes" ar „jie"!). „Tauro" bendrabučio bufe te dešros laikomos supelėju sios. Štai pačios bufetininkės drg. Ulevičienės žodžiai: „Jau antrą kartą jas nuplaunu, rankšluosčiu nušluostau ir pardavinėju".
jtF ;* '' i Dirbo bendrabutyje Nr. 3 bufetininkė drg. Krapavickienė. Patikrinimo metu ant deš ros dėžių „ilsėjosi" batai, - o duonos lentynose — nešvarūs rankšluosčiai. Šaldytuvas tuš čias. Bufetininkė grubiai at sako į bet kokį klausimą. (Jos darbo stažas didelis, ne tokie pienburniai buvo, o ji neišsi gando). Šių metų kovo 31 d. tame pačiame bufete dirbo bufetininkė drg. Vasilevskaja. Ir vėl bulkutės sudėtos su ne švariais rankšluosčiais. Kartais bufetininkės ima ir „pabrangina" mūsų maistą. Žiūrėk, tai keturiom kapei kom (1970. III. 31 „Tauro"
IINKS**®3‘ AUOlTORtJA IŠ JUOKO SOSTINES
Bulgarijos miestas Gabrovas didžiuojasi puikiais au diniais ir batų fabrikais, ku rie pasiekė nematytą lygį. Bet nei audinių, nei batų ne užtektų visai planetai. O štai gabroviečių anekdotai gali prajuokinti bet ką. Gabroviečiai turi saiką, vertina kapeiką. Mėgsta pa sijuokti ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Ir tegu kiti šaiposi iš jų taupumo — ne bėda! Gabroviečiai nepyksta, jie viską supranta ir didžiuojasi tuo, kad jų miestas — bul garų juoko sostinė.
ŽYMUS ŽMONES
Šaipėsi iš gabroviečio, kad esą apie jo žemiečius anekdo tus pasakoja. — Teisingai, — atsakė jis. Anekdotus kuria tik apie žy mius žmones. TIKRAS GABROVIETIS Susitiko kartą įvairių Bul garijos rajonų gyventojai, ir, kaip įprasta, pradėjo ginčy tis, kieno miestas geresnis. Niekas nenorėjo nusileisti. Tada jie nutarė susirinkti po kelių dienų ir atsinešti tai, kuo garsėja kiekvieno gimti nė. Iš Tolbuchino atvežė kar
••
bufete), tai trim apskaičiuoja. Atrodo menkniekis, o vis dėl to. .. Studentai norėtų, kad bent centrinių rūmų valgykloje bū tų mūsų nacionalinių patieka lų. Juk čia dažnai ateina pa valgyti mūsų svečiai. Sveikintinas dalykas, kad „Tauro" bendrabučio bufete pradėta pardavinėti komplek siniai- pietūs. Tačiau studen tai mieliau stovi eilėje... Gal per brangūs kompleksiniai?.. Reikia, kad ši pažangi ap tarnavimo forma „ateitų" ir į kitas valgyklas. Kiek kalbė ta ir rašyta dėl rūbinės „Juventus" valgykloje! O paltai
tebeguli ant stalų. „Tauro" valgykloje taip pat nėra rū binės. Nors bendrabučiuose Nr. 6 ir Nr. 1, kur įsikūrė šios valgyklos, yra dideli ves tibiuliai. Kaip maitinami studentai, neseniai apsvarstė Vilniaus miesto Tarybos prekybos ir viešojo maitinimo nuolatinė komisija. Deputatai daug tai sytinų dalykų pastebėjo ir Universiteto valgyklose bei bufetuose. Neįvairus patieka lų asortimentas ChF bufete, neprekiaujama sultimis. Siame bufete eilės žymiai sumažėtų, jei patiekalus išduotų du žmonės. Bufetuose reikėtų tu
vojų, iš Plovdivo — vaisių, iš Sofijos — keptą viščiuką, iš Asenovgrado — malagos, iš Razgrado — rūgštaus pieno, o Gabrovo gyventojas atsi vedė. .. savo brolį.
gal. Vienas išsiskleidė laik raštį, tikėdamasis, kad ant rajam nusibos laukti. Bet ant rasis išlipo iš kabinos, atsisė do ant motoro ir šūktelėjo: — Kolega, Kada perskaity si, duok ir man pažiūrėti. ..
LAIŠKAS Gabrovietis klausia savo pažįstamą: — Ivanai, tu gavai mano paskutinį laišką? — Kokį? . Ar ne tą, kuria me tu prašai paskolinti 100 levų? — Taip. — Ne, tokio laiško nega vau. ištverme
Susitiko dvi mašinos ant siauro tilto. Šoferiai — gab roviečiai nenorėjo eikvoti benzino, kad pavažiuotių at
cionalinei valstybei. Pastaroji 1813 m. kovo mėn. privertė prūsų karalių pagaliau pasi ryžti kovai prieš Napoleoną. „Kad mes suvokėme, jog netenkame nacionalinių verty bių, kad apsiginklavome, ne laukdami maloningo kuni gaikščių leidimo, ir net priver tėme valdančių sluoksnių at stovus imtis vadovavimo, kad mes vienu momentu atstova vome valstybinei valdžiai; kad pasireiškėme kaip suve reni tauta, tai buvo didžiau sias anų metų pasiekimas..." Taip įvertino F. Engelsas vokiečių tautos išsilaisvinimo kovą prieš korsiškąjį uzurpa torių. Prof. dr. ŠILDHAUERIS (Bus daugiau)
ILGA EILĖ ARBA DAR KARTĄ APIE TĄ PATĮ
giškais ryšiais. VDR broliška sąjunga su Tarybų Sąjunga šiandien yra betarpiška musų nacionalinės politikos išraiška ir kartu socializmo pergalės laidas. Didžiulis E. M. Arndto nuo pelnas yra tas, kad jis prisi dėjo prie tautinio judėjimo prieš svetimšalių viešpatavi mą kėlimo, o tuo pačiu pa dėjo susikurti buržuazinei na
I Mokslo pirmūnas Tadas Kaminskas tampa robinzonu.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
SKELBIMAI „Tarybinio studento" redak cija dėl patalpų remonto lai kinai persikėlė į 13 kamb.
Vilniaus m. Vidaus reikalų valdyba kviečia studentus va saros atostogų metu dirbti mi licijos pareigūnais, saugoti viešąją tvarką sostinės par kuose, paplūdymiuose, sta dionuose. Mokamas mėnesinis 95 rublių atlyginimas . Smulkesnę informaciją tei kia vidaus reikalų valdybos kadrų poskyris: Mindaugo g-vė Nr. 14, III a., 49 arba 54 kamb., tel. 909-390, 909-578.
Gegužės 30 dieną Varniškė se (Ignalinos rajone) įvyks ge gužinė — pavasario sambūrių šventė. Dalyvauja WU, KPI, LŽŪA žygeiviai. Šventėje: Liaudies menininkės Kriugiškytės darbų paroda. Nacionalinio parko tvarky mas. Draugystės laužas. Naktinis žygis į „Velnių jaują". Išvykstame traukiniu Vil nius—Ignalina 16.45 vai. UTK
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-36-35. Telefonas spaustuvėje 2-98-15. Rinko Ir spaudė LKP CK Lei Mokslo pirmūnas Tadas dyklos spaustuvė Vilniuje. Kaminskas pasitinka sesiją. LV 11623 Užs. Nr. 2337