Poryt rinkimai
Visu šalių proletarai, vienvkitės!
s
r,č\RVBIl)IS scuoencas
į TSRS
Aukščiausiąją Tarybą Mūsų šlovingasis jau nime! Balsuodami už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, už Komunistų partijos po litiką, jūs balsuojate už mūsų Tėvynės, kurią jūs savo darbu kuriate ir stiprinate, ateitį. Jums, jaunuoliai ir jau nuolės, skirtas karštas Lenino šūkis: mokytis komunizmo, su gai viomis jaunomis jėgo mis aktyviai dalyvauti naujo, šviesaus gyveni mo kūryboje.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1970 m. birželio 12 d.
Eina nuo 1950 metų
Nr. 21 (719)
Kaina 2 kp.
DIPLOMANTAI LAIKO VA LSTYBINIUS EGZAMINUS, GINA DIPLOMINIUS DARBUS. LINKIME JIEMS SĖKMĖS!
ATSITIKTINUMŲ ARITMETIKA
►
r
Valstybinį mokslinio komu nizmo pagrindų egzaminą lai kė Filologijos fakultete pas kutinė vieno diplomantų kur so grupė. Prieš tai dvi kitos šią „kliūtį" praėjo gana sėk mingai: tik vienas kitas treje tas. Atrodė, kad ir ši grupė žengs tokiu pat žingsniu. Bet valstybinės komisijos pirmi ninkui perskaičius įvertini mus, grupė pritrenkta nuščiu vo —trys dvejetai! Trys mer gaitės maigė rankose draugų iš anksto padovanotas gėles... Kažkas jas guodė, kažkas ty liai kalbėjo, kad kitaip ir būti negalėjo: jos neatsakė nė į vieną klausimą. Kodėl taip atsitiko, kodėl kasmet į savo darbovietes be diplomų iš vyksta vidutiniškai po 50 žmonių? Kaltos jos, šios trys mergaitės? O gal dėstytojai arba egzaminai, kurie nuo se no studentų vadinami loteri ja? Šiais metais Universitetas išleidžia 1067 specialistus. Dviem šimtais daugiau negu pernai. Į šiuos džiugius skai čius mokymo dalies vedėja I. Ragelienė žiūri gan nelinks mai: Gal apie 900 šįmet ir gaus diplomus. .. Kiti? Jau per skirstymus fakultetuose paaiškėjo, kad 17 diplomantų yra akademinėse atostogose, trys paliekami kartoti kurso. .. Taip, jau šiandien priskai čiuojama daugiau kaip 10 studentų, kurie neišlaikė vals tybinių egzaminų. Kasmetinio vidurkio link sparčiai artėja ma. — Neišlaiko valstybinių eg zaminų daug ekonomistų, po jų „skuba" filologai. Medikai laiko tik valstybinius egzami nus ir negina diplominių, kaip kituose mūsų fakultetuose. Kaip nekeista, jie paprastai nesuklumpa. Mano nuomone,
— tęsia I. Ragelienė, — daug įtakos turi psichologinis mo mentas. Komisija puikiai pa žįsta visus diplomantus, žino jų pasiruošimo lygį. Sunkios, daug valios reikalaujančios studijos įpratina juos, visų pirma, sistemingai mokytis. Be to, šio fakulteto pirmame ir antrame kurse be gailesčio vyksta atranka. Stengiamasi paruošti kuo geresnius specia listus. Vis dėlto, ar egzistuoja at sitiktinumo momentas valsty biniuose egzaminuose? Saky kim, papuola ne tas bilietas, kurio tikėjaisi, susijaudini ir pan. Manome, šio momento negalima paneigti. Iš tikrųjų dažnas diplomantas prieš ei damas traukti bilietą, žino, kad kelių klausimų jis nega lės drąsiai nagrinėti, kad į kai kuriuos dalykus jam reikėjo pasižiūrėti. Kaip paprastai, pritrūko vienos dienos. O tos dienos jam būtų pritrūkę ir dar vėliau. Ne joje esmė. Pa prastai gi valstybiniai egzamini laikomi iš tokių dalykų, iš kurių buvo laikomi ir eiliniai kursiniai egzaminai. O reika lavimai tokiuose ir valstybi niuose egzaminuose skiriasi kaip diena ir naktis. Vadinasi, mažai reikalauta iš studentų studijų metu. Būna atsitikimų, kad kai kurių dalykų dėstyto jai, atėję egzaminuoti, pasako apytikriai štai tokius žodžius: — Kas nori trejeto, duokit studijų knygeles. O juk tarp panorėjusių tre jeto neretai bus ir tie, kurie vėliau neišlaikys kurio nors valstybinio egzamino. Nėra reikalo kaltinti dėstytoją. Jis, be abejo, žinojo kiekvieno studento žinias ir, matyt, buvo įsitikinęs, kad jo paskaitos ar seminarai pakankamai pratur-
Iš TSKP Centro Komite to Kreipimosi.
Nuo penktadienio
Matematiko A. Krutovskio (viršuje) diplominis darbas įvertintas penketu. Šios dvi rusistės L. Nikolajevą (kairėje) ir E. Aranovič jau absolventės. Sėkmingai iš laikiusios valstybinį mokslinio komunizmo pagrindų egzami ną, jos ir už savo diplominius darbus gavo penketus.
I I
• Praėjusį penktadienį rektorato patalpose įvyko respublikinės SMD tarybos posėdis . Jame buvo ap svarstytas Kauno Politech nikos instituto patyrimas, skleidžiant ir įdiegiant stu dentų mokslinius darbus, išklausyta aukštųjų mokyk lų SMD tarybų pirminin kų informacija apie stu dentų mokslines konferen cijas, skirtas V. Lenino 100-osioms gimimo meti nėms. Posėdžio dalyviai taip pat aptarė respubliki nės studentų mokslinių darbų apžiūros nuostatus. Mūsų ink’ l
• Baigėsi dokumentų priėmimas į Gamtos, Istotijos ir Filologijos fakul tetų neakivaizdinius sky rius. Paduota apie pustre čio šimto pareiškimų. Va kar į kai kurias specialy bes jau prasidėjo stojamie ji egzaminai. I. ŠILĄITĖ
• Praėjusį penktadienį ir šeštadienį trečio kurso teisininkai išlaikė paskuti nį sesijos — istorinio ma terializmo — egzaminą. Dabar jie atlieka supažin dinamąją praktiką ' teis muose ir prokuratūrose.
Nukelta į 2 psl.
A. JURGELEVIČIUS
Kai žinomi geriausi Mūsų interviu su stu dentų prcfkomiteto pirmi ninko pavaduotoju Vincu BALČIŪNU.
Tradicinis „Geriausio kambario" konkursas pasi baigė. Kaip jis vyko? Jis vyko dviem etapais. Pirmajame etape dalyvavo visi bendrabučiuose gyve nantys studentai. Geriau sius kambarius sekančiam antram, etapui atrinko bendrabučių tarybos. Ant rąjį etapą, kuriame daly vavo jau tik 22 kambariai, vykdė studentų profkomi-
tetas. Gaila, kad fakultetų profbiurai liko nuošalyje. Mano nuomone, sekančiais metais fakultetų profbiurai turėtų savo ruožtu pasiū lyti studentų profkomitetui geriausią fakulteto kamba rį, kuris dalyvautų konkur so II etape. Kokie buvo vertinimo kriterijai? Vertindami kambarius, kreipėme dėmesį ne tik į tvarką ir švarą, bet ir gy ventojų mokymąsi, visuo meninę veiklą. Tačiau ne visos bendrabučio tarybos vadovavosi šiais kriterijais
— pastarieji buvo dažnai ignoruojami arba supran tami formaliai. Neaišku, kuo rėmėsi bendrabučio Nr. 1 taryba, rekomenduo dama kaip vieną iš geriau sių kambarį 331, kur bend ras gyventojų pažangumo vidurkis 3,28. Panaši padė tis 329 kambaryje. Dar keisčiau skamba visuome ninės pareigos „grupės se niūno pavaduotojas ūkio reikalams", kurias išgalvo jo bendrabučio Nr. 6 tary ba, pateikdama žinias apie 35 kambario gyventojų vi suomeninę veiklą. Todėl
studentų profkomitetui, o ypač jo nariams A. Baku čiui, O. Krapavičienei, A. Tumėnui ir kt. teko kruopščiai padirbėti, kol buvo atrinkti geriausi. Kaip sekėsi vyrams „ko voti" su merginomis? Geresniam konkurso pravedimui kambariai bu vo suskirstyti į dvi grupes. Abejose grupėse nugalėjo merginos. Daugelis vaiki nų teigia, kad ruošti bend rą konkursą vyrams ir merginoms kartu negali ma: merginos visada lai mės. Mat, jos tvarkinges nės. Netiesa. Akivaizdus pavyzdys — 1968 m. pir mąją vietą užėmė MMF vaikinai. Na, o šiemet vy rai stipriai apsileido. Jei
pažangumu jie dar su geba kovoti su merginomis ir net pirmauja, tai tvarka kambaryje merginos juos žymiai pranoksta. Iš 22 kambarių, pasiūlytų antra jam konkurso etapui, vy rų kambarių — trys. Malonu pasveikinti kon kurso nugalėtojas bendra bučio Nr. 3 6—8 kambario gyventojas GF I k. biolo ges E. Parnavaitę, Z. Vaškelytę, J. Jurčytę, A. Moc kutę, I. Sližiūtę, V. Žitkauskaitę, K. Survotaitę ir bendrabučio Nr, 5 63 kam bario gyventojas medikes D. Kairytę, R. Tamošiūnai tę, M. Veršauskaitę, I. Paviliūnaitę. Linkime joms ir ateity būti visur pirmoms.
* Į Graifsvaldo (VDR) universitetą skaityti dės tytojams ir studentams pa skaitų išvykd profesoriai K. Navickas ir M; Eolą. Jie viešės Vokietijos De mokratinėje Respublikoje dvi savaites. Mūsų inf.
9 Įvyko Universiteto busimųjų darbo ir poilsio stovyklų viršininkų pasi tarimas. Jame buvo kalbė ta apie tai, kaip geriau pa siruošti šiam svarbiam „trečiajam semestrui“. M. GIRKUS
ū TARYBINIS STUDENT.
2 psl. a
Nepažangumo ratas Skolos, skolos... Tai bene aktualiausias klausimas sesijos metu ir dėstytojams, ir pa tiems studentams. Ypač, kai Gamtos fakultete šis ataskai tinis metas jau gerokai įpusė jo, o rezultatais pasigirti dar negalima. Žiemos sesiją tik labai gerais pažymiais baigė 41 studentas. Tačiau iš kitos pu sės — 90 .skolininkų, iš kurių 44 — dar iš praeitų metų pa vasario sesijos. Fakulteto akademinė komisija, kurios sudėtyje yra penki dėstytojai
ir penki studentai, bei kom jaunimo biuras dėjo visas pastangas, kad ateinančią se siją šie liūdni faktai daugiau nebepasikartotų. Nustatomi skolų likvidavimo terminai (kurių, beje, skolininkai ne labai paiso), ryšium su leni nine įskaita svarstyti skoli ninkai biologai pirmakursiai V. Kaminskas, V. Rauba, pa peikimas pareikštas V. Šimkevičiūtei ir kt. Kokios blo go mokymosi priežastys? Vis tos pačios — blogas paskaitų lankomumas, drausmės, atsa
komybės jausmo stoka. Vien už akademinės drausmės lau žymą dekano vardu buvo pa reikšti 42 papeikimai, kai kas nebegavo stipendijos, o dip lomantas P. Pretkelis net iš brauktas iš studentų sąrašų. Šiais mokslo metais fakulteto auditorijas teko palikti de šimčiai studentų. Fakulteto akademinė komi sija imasi priemonių paskaitų lankomumui pagerinti: kiek vieną mėnesį grupių vadovai ir seniūnai pristato lankomu mo suvestines, katedrų posė džiuose svarstomi daugiausia akademinių valandų praleidusieji studentai. Šios sesijos iš vakarėse kai kurių specialy bių kursuose šiuo atžvilgiu padėtis buvo kritiška — vie
nam studentui teko 17 pra leistų akademinių valandų. Nemaža darbo dalis šioje „kovoje" su nedrausmingai siais teko fakulteto sieninei spaudai: „Tarybiniam gamti ninkui", „Savaitės naujie noms", satyriniam sienlaikraš čiui „Faktas". Jau kuo kuo, o pirmakur siais fakulteto dekanatas ne siskundžia. Nors mokslo krū vis čia ir nemažas, tačiau žie mos sesiją jie laikė geriau siai. Pavyzdžiui, hidrogeolo gijos ir inžinerinės geologijos specialybės studentai baigė sesiją be skolų, pirmauja pa žangumo ir drausmės atžvil giu. Antruosiuose kursuose dau giausia Įsiskolinimų. Skolos iš
aukštosios matematikos, fizi kos. Fakulteto taryboje buvo svarstyti fizikos dėstymo pa gerinimo klausimai, parašytos paraiškos literatūrai gauti iš Fizikos fakulteto ir centrinės skaityklos, mat, Gamtos fa kulteto skaitykloje literatūros fizikos klausimais beveik nėra. Tačiau paraiškos taip ir liko be atsako. Dar viena blogy bė — nebuvo pastovių vado vų fizikos laboratoriniams darbams. Vadovams keičiantis, keitėsi ir jų reikalavimai, o tai žymiai apsunkino studentų darbą. Šiemet Gamtos fakultetą baigia gražus būrys jaunų specialistų: 44 biologai, 19 geografų, 31 geologas, diplo minius darbus turi ginti 35
biologai neakivaizdininkai Diplomantų pažangumo lygisl neblogas, kol kas vidurkis ke turi su viršum. Taigi, galutinis sprendimas — valstybiniai egzaminai. Gamtos fakulteto biologų ir biofizikų IV kursai bei geo logų III ir IV kursai jau bai. gė pavasario sesiją. 5 studen tai laikė egzaminus tik labai gerais pažymiais. Skolininkų ir vėl nemaža: 10 biologų (iš 44 studentų), 3 biofizikai (iš 15 studentų), 7 III k geologai (iš 15 studentų), 1 IV k geo logas (iš 15 studentų). Nepa sisekė? Ir vėl svarstymai, pa sižadėjimai, ir vėl viskas iš naujo. G. BALTRUŠAITYTE
MUSŲ JUBILIATAI
Atsitiktinumų
MATEMATIKAS
aritmetika Atkelta iš 1 psl. tino klausytojus. Eksperimen tas eksperimentu, bet, deja, tik teoriškai galima įsivaiz duoti reikalavimų kursiniuose ir valstybiniuose egzaminuose vienodumą. — Atsakomybė —• štai kuo turėtų vadovautis studentas, ruošdamasis laikyti valstybinį egzaminą arba ginti diplominį darbą, — sako prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius. Iš tikrųjų būna kartais ir taip — žmogus, rodos, neblo gai mokėsi, visai neturėjo trejetų . ir staiga — neišlaiko valstybinio egzamino. Pasiti kėjimas žiniomis, kurios, pa sirodo buvo gana vidutiniškos ir kurios, sakykim, būtų pa tenkinę dėstytoją, reikalaujan tį iš studento tiesaus atsaky mo, nepatenkino valstybinės komisijos, kuri, gal būt, visai atsitiktinai nuplėšė paviršutinę dalyko, žinojimo kaukę. Ji pa noro suvokti, kaip žmogus samprotautų ne vadovėlinių, o gyvenimiškų situacijų atve jų. Hr tik dabar paaiškėja, kad šio studento ketvertas ar pen ketas, parašytas į studijų kny gelę anksčiau, sakykim, iš mokslinio komunizmo kursinio egzamino, įgauna grynai sim bolinę reikšmę. Gal būt, tada studentą tik per kelias dienas išmokus dalyką, išgelbėjo me chaninė atmintis. Dabar gi, pabandžius ir vėl pasikliauti ja, išėjo visiškai nelinksmas rezultatas. Vadinasi, tik gilus dalyko žinojimas parodys tei singą kelią, ir dovanokim to kiam diplomantui iš anksto gėles, siųskim sveikinimo te legramas atsitiktinumų ne bus.
Sunku viename žmoguje suderinti matematiką ir peda gogą, bet docentas Vytautas Paulauskas, kuriam šįmet bir želio 7 d. sukako šešiasde šimt metų — ir matematikas, ir puikus pedagogas. Jubilia tas gimė Šiauliuose, mokytojo šeimoje. Matematiką pamėgo dar būdamas vidurinės mo kyklos mokiniu. Tačiau viena — mėgti ma tematiką, o visai kas kita — su ja susieti visą gyvenimą, tuo labiau, kad tais laikais į matematiką, švelniai kalbant, buvo žiūrima su ironiška šyp sena. Studijuodavo teisę, filo sofiją ir kitus humanitarinius mokslus, tik ne matematiką. Bet V. Paulauskas taip mėgo matematiką, kad, nekreipda-
f
Iš tikrųjų, rodos, visai ne daug, jei iš 800 ar 1000 tik 50 nepraeina paskutinio eta po Universitete. Visai gi ne žymus procentas. Bet kada stengies įsivaizduoti ne abst raktų skaičių, o konkrečius žmonęs, atvykusius j savo bū simas darbovietes su tokia „naujiena", tai jau daug. La bai daug. Nesunku suprasti, ką galvoji apie tokį specia listą įstaigos ar įmonės vado vas. Žmogus, dar palyginti jaunas, d jau nuo pat savo veiklos pradžios paženklintas nepasitikėjimo ženklu. Jam ilgai, labai ilgai neleis dirbti bent kiek atsakingą darbą. Ir kiek valios, kiek mokytis rei kės, kad nugalėtum tą nepa sitikėjimą. Svarbiausia-mokytis reikės. Ir dar. Kiekvienas studentas valstybei per metus kainuoja vidutiniškai 800 rb. Pabandy kim padauginti tai iš mūsų universiteto dieninio skyriaus 6 500 tūkst. Gaila, labai gaila, kad mes per greit užmiršom paprasčiausią aritmetiką. Alf. BUCKUS
Atkaklumas darbe, darbštu mas, nuolatinis siekimas mokslo viršūnių — visa tai būdinga mūsų jubiliatui drg. A. Antonovičiui. Lygiai prieš 60 metų vals tiečių šeimoje gimė busimasis pedagogas, mokslininkas. Aš tuoniolikmetis jaunuolis at vyksta į senąjį Vilnių mokytis ir beveik visam laikui čia pa silieka. Tik trumpus laikotar pius praleidžia kitur: dirba Varšuvos metalo gaminių konstravimo fabrike, vokiečių okupacijos metu Ašmenoje mokytoju, tarnauja Tarybinė je Armijoje. Visą likusį laiką A. Antonovičius mokosi ir dirba Vilniuje, tiksliau, mūsų senajame universitete. Pra džioje studijuoja, o baigęs
mas dėmesio į vyraujančią pažiūrą, įstojo į Kauno uni versiteto Gamtos-matematikos fakultetą studijuoti matemati ką. Baigęs universitetą, V. Pau lauskas dėsto matematiką Ku piškio gimnazijoje, o nuo 1940 metų pradeda dirbti Uni versitete. Sunkiais pokario metais jubiliatą matome Fizi kos-matematikos fakulteto prodekano poste, dalyvaujantį Universiteto atstatymo darbe. Jis — pirmasis Lietuvos ma tematikas, apgynęs kandidati nę disertaciją (1950 m.). Sa vo moksliniuose darbuose nag rinėja funkcijų teorijos klau simus, susijusius su teorine fizika. Už mokslinę ir pedago ginę veiklą 1953 m. jam su teiktas docento vardas. Pabrėžtini nuostabūs doc. V. Paulausko pedagoginiai ga bumai. Jo paskaitos, kurioms jubiliatas visada kruopščiai ruošiasi, yra ne tik aukšto teorinio lygio, bet ir lengvai suprantamos. Įgimto pedagogi nio talento dėka jubiliatas jau čia, kaip mąsto klausytojai, dėsto taip, kad auditorija ne atsiliktų. Sunkiausi matemati nio samprotavimo vingiai, ku
riuos dėstytojai dažnai aplen kia, neatkreipia reikiamo dė mesio, jubiliato kuo rūpestin giausiai išnagrinėjami. Todėl nenuostabu, kad studentai apie doc. V. Paulausko pa skaitas atsiliepia su nuošir džiu dėkingumu: jose kaip tik paaiškėja tai, kas svarbiausia. Studentas, kuriam jubiliatas yra kursinio ar diplominio darbo vadovas, visada gaus reikalingą konsultaciją. Daž nai iki vėlyvos nakties negęs ta šviesa Matematinės anali zės katedroje: doc. V. Pau lauskas aptaria su studentais iškilusius klausimus. Jubiliatui būdingas ne tik pasišventimas moksliniam ir pedagoginiam darbui, bet ir nuostabus humaniškumas. Jis gyvena ne tiek savo, kiek studentijos, bendradarbių ir visos liaudies džiaugsmais ir rūpesčiais. Kas mūsų universi tete nepažįsta doc. V. Pau lausko? Juk jis ir buvęs Ma tematinės analizės katedros vedėjas, ir ilgametis Vietos komiteto narys, ir jaunųjų matematikų olimpiadų organi zatorius. Kaip atidžiai, kruopš čiai ir sąžiningai jis atlieka bet kurį jam pavestą darbą!
ATKAKLUMAS Universitetą, nuo 1950 m. lie ka čia rankraščių skyriuje dirbti. Rankraštyne A. Anto novičius randa didžiulius mokslinius „plėšinius", lie čiančius jo gimtąją baltaru sių kalbą, ir pasineria moksli niame darbe: imasi tyrinėti Kirilicos paleografiją, kitabus. Daugiametis, didžiulis darbas sulaukė pripažinimo. 1961 m. A. Antonovičius apgina filolo gijos mokslų kandidato diser taciją tema „Kauno Žemės teismo aktų knygos kalba”, o po devynerių metų — dakta rinę „Baltarusių tekstai, rašy ti arabiškais rašmenimis". Po kandidatinės disertacijos gy nimo A. Antonovičius pereina dirbti į Rusų kalbos katedrą, kur dirba iki šios dienos. A. Antonovičiaus mokslinis darbas yra aukštai vertinamas ne tik pas mus, bet ir užsie nyje. Svarstant kandidatinę di sertaciją, prof. J. Larinas pa lygino ją su analoginiu žy maus švedų mokslininko Stango darbu. Oficialūs daktarinės disertacijos ofronentai — Emiras Nadžipas, žinomas orien talistas iš TSRS Mokslų aka demijos ir kiti puikiai apie ją atsiliepė. Pasirodžius daktari niam darbui spaudoje, A. An tonovičiui ėmė plaukti laiškai. Juose pagyrimo žodžius rašė Lenkijos mokslininkai prof. dr. A. Zajončkovskls, prof.
Jablonska, prof. J. Rejchmanas, istorikas A. Tauroginskis, orientalistas A. Dibinskis, A. Radeckis ir kt. Atėjo laiškai iš Jugoslavijos, iš Vokietijos, iš Anglijos. A. Antonovičius ne tik mokslinių darbų autorius, jis taip pat vadovauja, konsul tuoja jaunuosius tyrinėtojus. Visuomeniniais pagrindais or ganizavo ir vadovavo paleo grafijos rateliams mūsų uni versitete, o taip pat Mokslų akademijoje rankraščių sky riaus darbuotojams. Jo vado vaujami apgynė arba ruošiasi ginti kandidatines disertacijas eilė dėstytojų bei aspirantų ne tik iš mūsų, bet ir iš Bal tarusijos respublikos. A. Antonovičius yra Uni versiteto bibliotekos moksli nės tarybos narys, aukštųjų mokyklų mokslinių darbų re daktoriaus pavaduotojas. A. Antonovičius, kaip tik ras mokslininkas, pasižymi dideliu kuklumu. Mėgsta bendrauti su mūsų Alma Mater jaunimu, mielai konsultuo ja, duodamas vertingų moks linių patarimų jam. Linkime gerbiamam jubilia tui toliau sėkmingai „plėšti" mokslinius „dirvonus", geros sveikatos ir laimės asmeninia me gyvenime. Doc. V. STAŠAITIENE doc. L. SUDAVICIENE
IR PEDAGOGAS Jo asmeninis pavyzdys turi didelės įtakos bendradarbiams ir artimiesiems. Be abejo, jubiliatui, kaip ir kiekvienam pedagogui, malo nu apžvelgti nueitą gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus. Juk dauguma mūsų respublikos matematikų ir fizikų — buvę doc. V. Paulausko mokiniai, tarp kurių nemaža žymių mokslo veikėjų. O kas gali būti maloniau pedagogui, kaip jo mokinių pasiekimai?
Doc. V. Paulauskas už ge rą darbą ne kartą apdovano tas medaliais bei garbės raš tais, o šiais metais — Lenino jubiliejaus medaliu „Už šau nų darbą". Šešiasdešimtmečio proga linkime doc. V. Paulauskui geros sveikatos ir sėkmingos tolesnės mokslinės-pedagoginės veiklos.
Vyr. dėst. P. RUMŠAS
Parsivežėm keturis diplomus Gegužės mėnesį Minske vy ko XII jungtinė Pabaltijo ir Baltarusijos TSR medicinos aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija. Į Bal tarusijos sostinę atvyko dele gacijos iš Rygos, Tartu, Kau no, Vitebsko, Gardino, Vil niaus. Daug svečių buvo iš Maskvos, Leningrado, Lvovo, Smolensko, Astrachanės, Kije vo, Vinicos. Aštuoniose kon ferencijos sekcijose ir dvie juose plenariniuose posėdžiuo se buvo perskaityta 136 pra nešimai. Universiteto Medicinos fa kulteto delegaciją sudarė 18 studentų, kuriems vadovavo doc. A. Bitė. Konferencijoje mūsiškiai perskaitė 10 prane šimų. Kiekvienas pranešimas nagrinėjo kurią nors aktualią šių dienų medicinos problemą. Keturi iš jų buvo apdovanoti diplomais ir asmeninėmis do vanomis: V k. stud. G. Grigo nis ir J. Žiburkus („Miokardo infarkto vaizdas plokštumo je"), V k. stud. A. KrikštODai-
tis („Proksimalinis ir distalinis skrandžio dalies venų sis temos skirtumas ir jo reikšmė skrandžio patologijai"), II k. stud. N. Rumbutytė ir t. Sa butytė („Neprigijusio šuns inksto homotransplantato mor fologinis vaizdas") ir II k. stud. A. Pletkus („Šunų per sodintų inkstų ongiografiniai tyrimai"). Konferencijoje sužinojome, kuo domisi mūsų draugai ki tose respublikose. Laisvalaikiu susipažinome su Minsko ins tituto klinikomis, domėjomės čia nagrinėjamomis problemo mis, aplankėme įžymias Mins ko istorines vietas, Baltarusi jos liaudies ūkio pasiekimų parodą, dailės muziejų, memo rialinį kompleksą „Chotyn" ir „Kurgan slavy". Naujų minčių ir įspūdžių kupini grįžome iš Minsko. Ki tais metais panaši konferen cija numatyta suruošti Kaime.
S. BUMELYTĖ V k. studentė
Konferencijos dalyviai — VVU Medicinos fak. studentai Minske.
LrYBINIS
3 psl.
studentas
ynaicb b cpeAnen
10-h
uiKOAe
r. KayHaca,
Pa-
Hca, xaK w
mho-
rae CBepcTnHH.br,
HanaAa
nmcąTb
cthxh.
JKeAaMne He
nucaTb
npo-
BeAbiii ųBeT. Aioah bchomhhah! Aioah HyBCTByioT! B COHeTaHHBX — CMHTHeHHH B TpeyroAbHHKax, M>ioroyroAbHHKax CMetųeHHH. Ct&h€t ah 6eAoe chhhm? BbicoxHer ah cAe3a? A»a rAa3a mohx BCTpeBo»eHHbix Bhaht APyrne rAa3a. Apyrae TAa3a. Ąep3KHe. 3paHKH —Aaa Kpyra. MbICAH npolIIHTbl HyBCTBaMH, MbicAH Hosoro. I’Aaaa — APyra.
noAaAo. Ceiroac
yHMTCH
owa
Ha
III
Kypce 4jMA<į>aKa.
P.
MaxAaH>ryK
BnepBbie Bbicry-
naeT na crpaHH-
qax aeTbi.
iranieti
TaK,
CTAUBoro
ra-
csa-
AeSfo-
Ta Te6e, Pairca!
PAHCA MAXJIAHW Tax xoHeTcst cHacTba! TaK xo’ie-rca cHacTbsi! M TaK ne BepiiTCH, htc ero yyKe Mne Ka3aAocb, hto oho paaom, ’ITO CTOHT TOAbKO CK33aTb CMy: «3ApaBCTByž...»
nėr.
H BApyr oho paccbmaAocb, PaccbinaAocb KpynHbiM rpaĄOM. 51 He HbiTaAacb ero co6parb, 3TO SblAO HeB03MOXCIIO, 14 BCe-TaKH, KOTAT OAHa KpyUHHKa YnaAa MHe Ha AaAOHb, 51 CTKaAa ee — 3ry KpynHHKy Moero caacTbH, Ho m 3a6biAa b tot mht, Hto rpaA TaeT ot TeįiAa... 14 oho pacTasAO.
HaM BcerAa He xBaTaeT BpeMetiH. HanpHOKeHMeM h©pbob HcmeM, no cnAereHHBM co6cTBeHiibix MbrcAeii KaK no TOHKOMy AbAy iiąsm. A 'B IMHpe, C2K3B 3iy6bl lympHMO, Boioer AoSpo co 3aom, CMeHJHOTCH AHH HOHJMH, HtoS oHOBa npHiiTH hotom. ,npMXOAHT. Ho Anei! hbm mbao, O BpeMeHH 3a6biBas, nteM khheh, KaK BOAy MyApOCTH, ?Ka>KAy cboio yroASM. HaM BcerAa ne xiBaraeT BpeMSBH, Hanpn>KeiHH6M MbicAeii scnseM, HO CnAeTeHbHM CO6CTBeHHbIX nepsoB, KaK no TOHKOMy AbAy HAeM.
Aioah ycTaioT ot HanpHHceHbn HeipBOB C0[5cTBeHHbIX H HapBOB BeKa, ’Ito noBHCAH npoBOAaMii oe3 ABKiKenba HaA cyAtOoH 3eMAH h veAOBeKa. 3aMepAM HaA MHpOM CTpaHHblM, CAOJKHbIM, TMXHM CTOHOM, CTaBIUHM B TOpAC KOMOM B3TASIAOM OecnOKOHHblM H Tp0BO>KHblM, noCTOHHHbtM HanpHžKeHHbIM 3BOHOM. 3XOM BOHH H ropbKHMH CAe3aMH HoBblX ncepTB H XOAOAOM MeTAAAa, Ąep3KHMH ynpHMbIMH TAa3aMH HCTHHbl, HTO H3 pyHH BCTBBaAa. Aioah ycTaioT ot Hanpn»eHbn, Ot BTopnceHHH b coOcTBeHHbie Aynni, Ot cToeMAeiibH BeKa k onHipenbio, MbtcAeii, hto KaK SyATO CTaAH yace.... Aioahm xohctch TenAa h paAocra, ToAyOOH H H6HCHOH VICTOTbl, CoAHųa b cepAųe, CA63 OT CAaŠoCTH,
Ak>a»m
51 AyMaAa, ’ito Mope — 3to tbi. M Bce cTapaAacb c hhm cpaBHsrrbcH b CHAe 51 AywaAa, TaKon CioAbnioti boalibi Hhhto ne MOHceT 6biTb cnAbHeti, KpacitBeti.
xoneTCH
npocTo
npocTOTbi!
Meirst SpocaAO BMecTe c SHTapeM, KpryncHAO m aA 36AeH0ti rA(yi6MHOK>,
Mbl KlK-6yATO 3a6bIAH HTO-TO, Mbt KaK &yATO bo CHe jkhbsm. Hsm h neTb, h irncaTb oxoTa, Ho TpyAHee Bce c Ka»AbiM ab«mnpaieM neacHocTB cboio 3a rpydociBio,
51 3aaBeHeTb xoTeAa hchmm ahcm, Ho ocTaBaAocb nacMyipHOH mchtoio. 44 BHOBb Gpeaa naA MopeM k CeperaM
BropHM MblCAHM, HOpOH ’tyiKHM, B MOA’ibix pHTMax AOMaeM AyniM, H H3 6oAH k 6oAH 6e>KHM.
14 no.HH!MaAa:He paBHHTBica HaM. Bgab Tbi — TOCKa. HeseAOMaH A<lAb. A h — ryMaH naA MopeM. 51 — neuaAb.
CHHEE K BEAOE Crpyn KaKae-To cnime. CAe3a BcerAa coAona. nepeceKaioTCH ahhiih B 6eAOM KBaApare oKHa. CTpaHHO H HeOHCHAaiIHO Chhhm npo.pe3aAM cBeT. KpHKOM AByX TA33 paCTeDHHHbIX
Hiųy
3aTepHBHiHHCH
BbiAO He6o. EbiAa CHHeBa. Eah3koh-6ah3koh 6biAa 6ecKoneHHGCTb. naAaA CHer. CMeaAircb AOMa. H HecAacb HaA 3eMAeio Be’iHOCTb. Ha pecHHųax 6AecreAa, b mAa3ax. B cMexe CTapbix aomob h Kpbini, BeviocTb Tonaaa no 3eMAe, KaK HaiaBumn xoAHTb MaAbirn.
Chhhh HeceT ocTpory. MOHCeTb aaSbITb O iHejKlIOCTM? PlITMbl CTaHOiBHTCH 3Aeft.
MeAOAHH 3TH pe3KHe AoilAyT ah A® 'cepAųa AiOAeti? CTaneT ah CieAoe chiihm, BbtcoocHeT ah CAe3a? Ąna TAa3a MOHX BCTpeBO»eiHIbIX BhAHT APyTHe rAB3ū. Apyrne TAa.3a. Ocrpbie.
TpeyiyTOAHHMKaMH apavui. AitaroHaAH — hohhths. MbICAH MOM. rio'ITH. ToAbKO TdKHe CTpaHHbie C rpyAbio coBceiM nyicTož, CepAUe Ha hx AaAOHH CrycTOK KpoEH rycTOH. TpeiyTOAbHMKlH, MjHOrOyrOAbHHKH, IlpHMbie AHHHH. HarpoMOJKAaHHH. CoieraiuM anine. B coHeTanitKX He xBaraeT nero-To. PnTMbi seKa 3Aecb, CepAųe cncaAocb, Ctbao KanAeio, Ho oho eme ecTb. Beioi APorayAM, Kanas 3aMepAa. B Kaime cbot. AjOAH BCnOMHMAH npO rapMOHHK) -
B ropoA BopBaACH BeTep, CHAbHLIH, ynpHMblH H 3BOHKIIH CxsaTHA oh BecHy b oxanKy, Beciy, caobho npyTHK tohkhh. XoxoneT xoaoahmm cmoxom, CmOTPHT XOAOAHbIM B3TAMAOM, A»XHyA TeMHO-cepbIMH TypaMii, BbeT ee CHeroM h rpaAOM. 3axAe6biBaHCb ot 3Aocth, TorneT noACHejKHHKH neiKHbie, PenceT rAaaa ao 6oah, UltBbipHH KOMbH ClieiKrlbie. , KpyiKHT oh BMecre c bochoio Tope Moe h paAOCTb, CHAy moio n HaAe»AW. CnacTbe Moe h CAaGoerb...
Tbi nbenib moio My3btxy, EoAb pa3AyKH, H naAaioT 3bc3abi Ha Halini pyKH.
KanAH aojkab Ha pecHHųax, HeiKHOCTb 3H0KOMbIX TAB3, Tto-to HyTL-HyTb 3a6brroe necHio
noeT
aah
Hac.
Tbh-to Hymaa My3biKa naAaer c BbicoTbi TpeSyeT oTKpoBeHHocTH CBencecTH h hhctotbi.
14 3aCJHyAH MeTOAIH, K TOCKOIO rAHAeAH, 14 ycTaAbie HCKpbi HaA įienaAbio bhccah.
,
Ot AbixaHHH BeTpa Thxo nyBCTBa 3BeiieAH. ToAbKO CpOBH CMeilAHCb, JKAaAii 6poBH KaneAH.
EbITb C T06010. EbITb T3KOIO BeaMCKycHoio, npoiCToio, BepHTb b neciHio HHOTKyAa, BepHTb b cnacTbe, BepHTb b nyAo.
Ha KaHeAHX nyBCTB KanaTbcH, 14 oS'bHTHH pyK ropsHHX npn noAeTe b 6ecKo aeHHOCTb He 6o'iTbcn, He Gohtbch.
yBepiienib ce6a, hto Aio6Hinb, TOBOpHIHb, HTO O Heli MeiTdA, Hto OHa — 3to npocTo CKaaKa, O KOTOPOH Tbi paHbine He 3HaA
PaAa paAocTHM, abaht rope, 3HaeT CAaGocTH HanepeneT, H BOAiryerca BMecre c toSoio, Ecah 3aBTpa cAaeuib 3a4eT. Toahko MblCAH
CTbiHeT nopoio KOMbHMH CHera
KOtpe, AeTHT
B 3HMy Ty, rAe ocTaAacb 14 HCKPHCTblH 3araAOHHbIH
fAe
ocraAHCb
oSiaTba
c
Tpesora BBrAHA.
BerpoM,
Eer no 3Be3AaM 3a 'ihctotoh, TAe ocraAacb pe3Kaa AepaocTb, Chst ao crpaHHoro roAyooii.
A Tbi KpHHHinb, Tbi npo6yenib noHiiTb. Boe Miųeinb, He HaxoAHinb. 14 BOKpyr nbiAB. nblAb Ha TBOHX MCTTaX MOAOAblX, nblAb Ha TBOHX CTHXaX TpeBOXHbIX, nblAb B TBOHX TAa3aX TOAy6btX, He noHHMaenib. Caobho nepe3 ctckao CMorpmnb ’Iepe3 TOHKyio naeiiKy nbiAH. H H KpHHy. He noHHMaio. He xony noHHMaTb. 51 BcerAa crnpaAa nMAB.
Tbi ribenib moio HencHocTb,
Tbi nbenib moio cAaSocTb, MenTbi h naAeiKAbr TertAo h paAOCTb. ,
PhAom c Heli Tbi HameA cboooay, THIllHHy H AOMaiIIHHH yiOT, noiiHMaeT TeSa c noAycAona PI orr CHacTba rAasa noioT.
CAeA-
BeAoe 6biAO... 6eAoe... BioKy AniHB necTpory. B GeiAOM SbiAa rapMoniHH.
Tniinuia. Aab Menu oahoh. THUIHHa. MeTbipe cTeHbi h okho. Okho b MHp. A 3a OKHOM OCeHb. H, KanceTCH, 3aMepAa. H ocenb 3a okhom To»e 3aMepAa. Aepesbn nepitbie h roAbie, Kax oGropeAbie naAKH Ctoht. JKeATbin ahct 3aMep B BO3Ayxe, He AOAereB ao 36MAH. CoBceM, KaK o6opBaHHan MbICAB... CSpocHTb c ceGa HHTb oųeneiieHHH. Ahct B3ĄporHeT h ynaAer. npHHCMeTCH K 3eMAe.
BOKpyr,
TAe ocTaAHCb coAeHbie ry6bi Ot pacTepsiHHbix K-aneAb cAe3, HAe Ha roAMX BeTBstx AepoBben
CepečpiiACH
npocTou
nonpoc.
TAe He 3iiaAH. hto OyAer 3aBTpa, 3aMHpaAH B COMIteHbHX AOHCHbIX, 14 Ha oKiiax ncKaAH caacTbe B nepeyAKax y3opoB CAoa<Hbix.
He HalHAH, 3a6AyAMAHCb. paCCTOAllCb. «KaK, Tbi Koįie eiųe He nHA...» Ha MrHOBeHHe cmcHyA 3y6bi: «XoTb 6bl KTO-HHČVAb pa3O3AHAl»
Draugystės pavasaris čekų žemėje Kai peržengiam „Pragiškos Ar tu girdėjai vaikystėje atgal — vidurio Europos lai pasaką apie geraširdį jaunuo ku. Loretos" slenkstį, norisi net lį, kuriam sena žiniuonė pa Pro traukinio langus lekia įsignybti, jog įsitikintum ne dovanojo stebuklingą kilimą? Čekoslovakijos vaizdai. Vie sapnuojąs. Čia tikra lobių pi Prisimeni, kiek pavasarių jis noj stotelėj vagono langus lis, kurioje saugomi geriausi sutiko vienais ir tais pačiais tiesiog užkiša gėlėmis. Tai XVI—XVII a. aukso dirbiniai. metais? Ir koks jis buvo lai mus sveikina čekų pionieriai. — Štai šitas sveria 12 kg, mingas? Jei neatsimeni, nesi Ir štai Prahos žiburiai. Tran — atkreipia mūsų dėmesį gi stenk. Ateik geriau vakarais kus maršas, geri sveikinimo das į nuostabų dirbinį. — Jis į senąją Alma Mater Aktų žodžiai, malonūs veidai ir pir padarytas iš 6222 briliantų, salę, tada, kai ji visa paskęs mas mūsų „pasiskardenimas" kuriais buvo papuošta aristok ta dainoj. Ateik ir čia sutiksi svečiuose — „Gaudeamus"... ratei Kolovratovai jos vyro savo draugus, pažįstamus, gal Sekančią dieną jau dairė dovanota vestuvinė suknia. net kolegas, dainuojančius mės po auksinę Pragą, kurią Mirdama ponia padovanojo Akademiniame chore, kurie vietiniai gyventojai mėgsta briliantus mūsų „Loretai". šiemet sutiko du pavasarius. vadinti „šiaurės Roma". Mat, Aplankom Lenino muziejų, Keista? O tu nesistebėk: dai ji kaip ir tikroji Roma, išsi salę, kur 1912 m. vyko gar nos sparnai ne mažiau galingi dėsčiusi ant septynių kalvų. sioji Pragos konferencija. už stebuklingus kilimus. Klau Aplankome nacionalinį mu 'Net turistinio įspūdžio apie syk. .. ziejų Žiškovo kalne. Iš čia Pragą nesusidarytum, nepabu . . .Balandžio 11 d. Vilniaus kaip ant delno matyti visą vojęs jos dideliame ir gražia geležinkelio stotyj su įkyriu Praga su daugybe į melsvą me kremliuje, kurio istorija vėju ir traukinių švilpukais balandžio dangų šaunančių siekia IX amžių. Nuostabus šv. rungtyniavo smagi studentiš bokštų. Čia suskaičiuotum Vyto soboras, tylioje rūstyje ka daina. Gėlės, palydinčiųjų apie 300 bažnyčių. Raudonus paskendę karalių karstai, šūksniai ir — traukinys „Lie gvazdikus ir vainikus dedam puošnūs karaliaus rūmai, kur tuva" neria į tėviškę gaubian tarybinių karių kapinėse. Te dabar vyksta prezidento rinki čią naktį. Paskui atsisveikini gul iškilmingoje tyloje gėlės mai, puikus menininkų kam mai su Maskva, nuoširdūs po seks kritusiems vaduojant Pra pelis — „Auksinė gatvelė", kalbiai su CSR pasiuntinybės gą 1945 m. kariams gražią tė kur gyveno dailininkai, rašy Tarybų Sąjungoje atstovais, vynės pasaką. tojai. pažintys su busimaisiais bend Norėjosi dar bent valan Nustebo Lidicės beržai, kai rakeleiviais — komjaunuoliais džiukę užtrukti Stragovskaja jų ramų ošimą pertraukė lie iš Ukrainos, Amūro krašto, bibliotekoje, kuri XII a. buvo tu .viški balsai. Padėjom vaini Smolensko srities. Ir vėl trau įkurta vyrų vienuolyne. Dabar ku; s ir gėles tiems, kurie kinys. .. joje saugoma apie 1,5 milijo 1942 m. tapo vokiečių žiau 15-osios dienos naktį mes no senų vertingų knygų. Tarp rumo aukomis. Toli vėjas ne pasiekėme Čiopą. Tai pasku storiausių knygų tomų paste ša mūsų žodžius „Leisk aša tinis sustojimas prieš perva bėjom mažus daikčiukus. Net rom man išlieti skausmą..." žiuojant TSRS — ČSR sieną. šyptelėjom, kai gidas pavadi (Hendelio choras iš operos Su mumis atsisveikina tarybi no jas knygomis. O, pasirodo, „Rinaldo"). niai pasieniečiai. Šauniai ati tai iš tikrųjų knygutės. Ir dar Lankėmės Podebrady mies davę pagarbą, pasveikinę mus kokiosl Viena iš jų 5X5 mm telyje, iš kur iškeliauja nuo čekų žemėje, ČSR pasieniečiai dydžio — mažiausia knyga stabūs čekų stiklo dirbiniai. primena, kad metas savo laik Europoje. Joje išspausdinta Prisiminimui mergaitės gavo rodžio rodykles atsukti 2 vai. malda anglų kalba. puikias vazas, o vyrai nė kiek
neprastesnes pelenines. Mes visur už nuoširdumą atsilygin davom lietuviškais suvenyrais. Po 6 dienų mes išlipome Karlovy Varų žemėje. Šis miestas pradėjo kurtis 1358 m. Jo istorija rišasi su Karolio IV vardu. Legenda pasakoja, kad Karolis IV labai mėgda vęs medžioti. Kartą jo šunys vijęsi elnią ir kartu su juo nuriedėję nuo aukšto stataus skardžio. Bet neužsimušę, nes pataikę į karštus gydomuosius vandenis. Nuo tada karalius liepęs jkurti toje vietoje mies tą. O tame skardyje, viršūnė je, stovi akmeninis elnias, tar si stebėdamasis beaugančiu
kurortu. Dabar ten gyvena apie 45000 gyventojų. Pavaka ry miesto gatves užpildo žmo nės. Visi jie su gražiais ąso tėliais rankose. Traukia prie gydomųjų šaltinių, kurių mies te yra 12. Jie prasideda gi liai, maždaug 2000 metru po žeme. Gera vaikščioti po miestą, kurio istorija siejosi su Markso, Gogolio, Turgenevo vardais. Įdomiai pralėkė va landos K. Markso muzieju je. Šiame kurorte mes atšven tėme Lenino 100-ąsias gimimo metines, padėjome gėlių ir vainikus prie jo paminklo. O vakarais ilgai skambėdavo
Pragos gatvėse.
APIBENDRINO Du fuksai gyvai diskutuo ja autobuse, kuris iš jų dides nis savanaudis. Bet niekaip negali prieiti vieningą nuo monę. Čia pakilo vienas dė dulė ir tarė: — Kiekvieno pirštai lenkti į save, tik višta iš po savęs kapsto.
SUNKU SKIRTIS SU „MOKSLU“ Universiteto sporto klube jūs dažnai galite sutikti aukš tą, liekną vaikiną. Tai klubo pirmininkas Algis Kupčinskas. Gerai Algiui pažįstamos kuklios klubo patalpos, žino mos ir Universiteto sportinės pergalės ir bėdos. Ir vienų, ir kitų netrūksta. Ir darbo visa da per akis, tik spėk suktis,. > Mintys grįžta į prabėgusias dienas. Gimtieji Taučiūnai. Kėdainių ii vidurinė mokykla. Čia daugiausia „reikalų" tu rėjo su tinkliniu, nors neliko abejingas ir kitoms sporto ša koms. Noriai dalyvavo ir lengvosios atletikos mokyklos, rajoninėse varžybose. Daž niausiai tekdavo startuoti bė gimų takuose. Dėl Algio susidomėjimo bė gimais labiausiai, tur būt, „kaltas" pusbrolis, kuris bu vo neblogas bėgikas. Šiam baigus mokyklą, jo rekordus „mušė" Algis. 1962 m. Abiturientas iš Kė dainių neapsakomai laimingas, kupinas vilčių. Jis įstojo į Vilniaus Valstybinį V. Kap suko universitetą! Jau rudenį Algis gerai pasirodė lengvo sios atletikos varžybose. To liau užsiiminėja pas Antaną Mikėną. Be polinkio bėgi mams, Algį patraukė ir pati trenerio pavardė. .. įsivaizduokime fuksą. Jam visur norisi patekti, su viskuo susipažinti. © laikas negailes tingas. Ir todėl — devyni
„UŽ ŽINIŲ TIKRUMĄ ATSAKAU...“
amatai... Be treniruočių, Al gis šoka ir VVU ansamblyje. Gal Ijuvo truputį persistengta. Pradeda „streikuoti" koja. Tenka mažinti treniruočių krūvius... 1964 metai. Algis vėl bė gimo takeliuose. Tampa kan didatu į respublikos jaunimo rinktinę. Daug treniruojasi Algis ir Tarybinės armijos gretose. Re zultatai vis gerėja. Ir vėl „stop"! Persitreniruota. No rom nenorom tenka daugiau atsidėti organizaciniam darbui. 1967 metai. Vėl formulės, lygtys... Vėl šoka ansamblyje, tebematuoja kilometrus. 1968 metais Universitete pradeda dirbti K. Orentas. Jis tampa ir Algio treneriu. Pa stebimai auga rezultatai. Var žybos atneša pergales. 1969 metų išvykoje į Vokietijos Demokratinę Respubliką pa siekiamas ir geriausias asme ninis rezultatas — per 4 min. ir 3 sek. nubėgta 1500 metrų. „Mūsų Algis"' (taip įprasta vadinti jį sporto klube) iš vi sų pusių supančiotas sportu. Jis tuoj po tarnybos kariuo menėje išrenkamas Matemati kos ir mechanikos fakulteto sporto tarybos pirmininku. Jo pastangas padėčiai pagerinti geriausiai atspindi VVU tarpfakultetinės kompleksinės spartakiados rezultatai: mate matikai kopia aukštyn. Nuo 1968 metų Algis —
Atsakydamas į sociologų anketos klausimus, gali ir pa meluoti. Sako, nuo to mokslas per daug nenukentės: vis tiek tiriam tik tai, ką jau visi žino. Kitas reikalas rimti pareiš kimai. Ypač bendrabučiui gauti. Padorūs žmonės į studentu profkomiteto įrašytus pareiš
dainos, nuoširdžius pokalbiai su čekų jaunuoliais ir mergįl nomis keisdavo smagus šokis] Visur likdavo gerų draugų. 1 Ilgai neišblės nuoširdus priJ ėmimas Fulneko mieste, kuil mus sutiko pats miesto me-l ras, maloniai pakvietęs įsiraJ šyti į garbės knygą. Paskutinis mūsų koncertas Ostravos kultūros namuose, paskutinis atsisveikinimo va karas. Per visą Čekoslovakiją skuba pavasaris. Jį lietuviška daina pasveikinę svečioj že mėj, skubam ir mes. Į mūsų mielą, mažąją, tokią gražią Lietuvėlę. — Atvažiuokit vėl, — kal bėjo atsisveikindama gidė. — Mes vėl laukiame atvežtos delnuose jūsų saulės ir ginta rinės jūsų jūros. G. JANUŠONYTĖ
sporto klubo „Mokslas" pir mininkas. Vargu, ar be Algio įvyko bent vienos Universite to varžybos. O kiek jų būna ir už VVU ribų. Ir visur jis, nepailstantis Algis. Dažnai jį patį pamatysi slidžių ar bė gimo trasose, krepšinio aikš telėje. Yra žmonių, kurie sportine aistra tiesiog užside gę, o „užgesinti" nebegalima. Toks ir „mūsų” Algis. Algis — puikus sportinin kas. Bet ne profesionalas. To kių kaip jis mūsų tarybiniame sporte — tūkstančių tūkstan čiai. Sakysite: „eilinis". Gal ir taip. Tik teisingai supras kime tą žodį: „eilinis" — tai nereiškia „vidutinis". Iš jo pavyzdį gali imti tikri spor to „generolai“. Algis — stu dentas. Ir jis nepaprastai ge rai supranta savo pareigą: jis mokslo pirmūnas. Jis geriau sios darbo ir poilsio stovyklos viršininkas. Jis — VVU kom jaunimo komiteto narys... Sportas — ne tikslas. Tai tik viena prasmingų dalių, iš kurių susideda gyvenimas. Sportas jį išmokė nebijoti juodo darbo. Algiui Kupčinskui šiemet sukanka dvidešimt penkeri. Tai labai puikiai derinasi su kita mums visiems brangia data — šiemet VVU sporto klubas „Mokslas" švenčia sa vo dvidešimtpenkmetį. Taip, šie metai Algiui tarytum dvi gubai „pabrangsta". Šiais metais teks atsisvei
kinti su Alma Mater. Algio kaip skaičiavimo mašinų spe cialisto, laukia kiti horizontai. Tolimesnė ateitis Valstybinės Plano komisijos skaičiavimo centre. Sunku skirtis su „mokslu". Algiui rūpės jubiliejus, be to, čia tiek daug pažįstamų vei dų. .. Į sporto klubą kasmet atei na ir ateis vis nauji žmonės, Universitetui būtinai reikia gabių sportininkų. Algis: „Lyg ir sumažėjo sportininkų. Kaž kodėl bijomasi juodo darbo". Aišku, yra ir kitų nesklandu mų. Jis tiki — „ledai" paju dės. Gaila skirtis su Universite tu. Kiekvienam jo studentui labai brangūs čia praleisti me tai. S. BUCHAVECKAS
kimuose klausimus atsako tie są. Bet argi rasi kur nors ne prišiukšlintą auditoriją? Tuose pareiškimuose yra toks klausimas: „Ar buvote svarstytas už bendrabučio taisyklių pažeidimą?" štai ką rašo kai kurie šiemet bend rabučiuose gyvenę studentai: darbo ekonomikos spec. I k.
stud. P. Būdvytis — „ne", III k. buhalterė S. Kubilytė — „ne", finansų ir kredito spec. I k. stud. D. Matuškevičiūtė — „ne", ekonominės informa cijos mechanizuoto apdoroji mo spec. III k. stud. V. Juš kevičius — „ne"... Ir pasira šo: „Už žinių tikrumą atsakau. O bendrabučio Nr. 2 tarybos
t
Vieno užsiėmimo metu dės tytoja kviečia studentą. ,—■ Prašau pasakyti, kas yra Studentas ilgai vardino veiksmažodžio bendratis. traktoriaus dalis: Po ilgo studento mikčioji — .. .keturi ratai, apie 4000 mo pagaliau dėstytoja tarė: varžtų... — Reikia mokytis — tai ir Neiškentęs dėstytojas pa yra veiksmažodžio bendratis. klausė: — O kas gi suteikia trak toriui judesį? — Traktorininkas. PROFESORIUS PASIDOMĖJO — Kada gi jūs ruošiatės geologijai? — Laisvalaikiu. — O kiek jūs šio laisvalai kio turite? — Tai beveik ir neturiu... Vis per tuos svarbius darbus!
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
VVU studentų profkomitetas turi kelialapius liepos, rugpiūčio ir rugsėjo mėne siams. Sanatoriniai — į Birš Profesorius: Nesijaudinkite. toną, Likėnus, Druskininkus. Ramiai ieškokite studijų kny Poilsiniai — j Anykščių „Šile lį", Lampėdžius ir Palangos gutės.. . „Neringos" bei „Gintaro" poil sio namus. Pareiškimus nešti į studentų profkomitetą (Centriniai rūmai pirmininkė B. Zarelytė atitin 13 kambarys). kamai taiso: „taip", „taip", „tris kartus", „taip"... Ir t. t. Sutinkame su jos nuomone: REDAKCIJOS ADRESAS: tiems, kas nesilaiko bndrabu- Vilnius, MTP-3, Universiteto člo taisyklių, ne vieta ateinan g-vė Nr. 3. Telefonas 2-36-35. čiais metais bendrabutyje. Jį Telefonas spaustuvėje 2-98-15. reikia pelnyti pavyzdingu el Rinko ir spaudė LKP CK Lei gesiu, o ne įžūliu melu. dyklos spaustuvė Vilniuje. V. DARGUŽIS LV 11374 Užs. Nr. 2501