• UNIVERSITETO MOKSLINEI BIBLIOTEKAI LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO MOKSLINĖS BIBLIOTEKOS APDOVANOJIMO GARBĖS RASTU
Už nuopelnus, vystant mokslą ir kultūrą, ryšium su 400-osiomis mėtinėmis apdovanoti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko univer-
siteto Mokslinę biblioteką Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo Garbės raštu.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius Vilnius, 1970 m. rugsėjo 16 d. S. NAUJALIS
Knygų ir žmonių šventė atėjo! Trečiadienį trimitai senuosiuose Universiteto kiemuose pakvietė universitetiečius, svečius, Vil niaus gyventojus į šventinius koncertus, skirtus VVU Mokslinės bibliotekos 400 metų jubiliejui. Koncertavo simfoninis orkestras „Vilnius", miesto įgulos pučiamųjų orkestras ir kt. Vakar buvo iškilmingai atidaryta knygų sau gykla. Memorialinę lentą atidengė ir juostelę įėjime į naująją saugyklą perkirpo LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas J. Maniušis. Iškilmėse kal bėjo rektorius prof. dr. J. Kubilius, dalyvavo at sakingi partiniai ir vyriausybiniai darbuotojai, svečiai iš šalies, užsienio universitetų ir bibliote kų.
Nuotraukoje: naujoji knygų saugykla.
Visu šalių proletarai, vienykitės!
H Cč\nVBIIlis scuoencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų
Q
1970 m. rugsėjo 18 d.
PIRMOJI PASKAITA
f
Nugriaudėjo šventiniai šū kiai; pirmakursius pasveikino visi, kas tik norėjo. Ir prasi dėjo kasdienybė — studijos. Paskaitos. O pirmakursiui ne lengva. Išsijuosęs užsirašinėja jis į sąsiuvinį kiekvieną dėstytojo žodį ir. .. nespėja. Pirmakursis dar nežino, ko kia dėstytojo mintis svarbes nė, o kokia ne. Bet jo ausys renka kiekvieną frazę, kiek vieną žodį. Tačiau, kaip ten bebūtų, kiekviena pirmakursių grupė išklausė supažindinamąsias paskaitas apie Universitetą, kiekvienas fakultetas stengiasi daryti kas tik įmanoma. Pvz., Filologijos fakulteto dekana tas pas:f>1ė visoms savo ka
tedroms pravesti metodinius užsiėmimus su pirmakursiais. Tačiau fakulteto prodekana'' doc. J. Balkevičius abejoja, kad tokie užsiėmimai tikrai įvyko. Nieko nepadarysi — istorikams ir filologams sun kiausia — trūksta auditorijų. Ir tokiomis sąlygomis viskas daroma, kad pirmakursis nors šiek tiek susipažintų su stu dijų metodika. — Taip, mums tokią pa skaitą skaitė doc. ,J. Galvydis. Kiek? Kol kas vieną. Ar jos naudingos? Be abejo. Nors šiek tiek padeda orientuotis studijų labirintuose. — Taip į mūsų klausimus atsakė I kurso II grupės istorikai. <"> 5*ai kain ši problema
Nr. 28 (726)
Kaina 2 kp
sprendžiama Prekybos fakul tete. Dekanas doc. A. Jablons kis papasakojo: — Atskiros metodikos pa skaitos nutarėme nessaitvti. Bet pasius pirmuosius semina rus ir praktinius užsiėmimus dėstytojai paskyrė jų dėstomo dalyko metodikai. Štai aš, pa vyzdžiui, skaitau politinės ekonomijos kursą. Per pirmą jį seminarą savo studentams papasakojau, kaip naudotis knyga, kaip užsirašinėti, kaip elgtis su vaizdinėmis priemo nėmis ir t. t. Žodžiu, patariau tai, kas, mano nuomone, būti na sužinoti ir išmokti per pir mąsias studijų dienas. Doc. A. Jablonskis būtent tokio po būdžio užsiėmimus laiko tiks lingais. INukelta į 2 psl.)
Auditorijoje — vokiečių kalbos paskaita. Nuotraukose (kairėje): dėstytoja N. Zagorskytė liko ne patenkinta I kurso žurnalisto J. Kojelio atsakymu. Jam Į pa galbą atėjo grupės draugas J. Bėrus. Atsakinėja Z. Kvėderaitė (nuotr. dešinėje).
GARBINGI apdovanojimai (
Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mas už nuopelnus, vystant bibliotekininkystę bei bib liografijos darbą respubli koje, ryšium su Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Mokslinės bibšliotekos 400-osiomis meti nėmis suteikė Lietuvos TSR nusipelniusio .kultūros švietimo darbuotojo Gar bės vardą Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko universi teto Mokslinės bibliotekos darbuotojams •— vyriau siajai bibliografei Apolo nijai Jurčiukonienei ir vy riausiajai bibliotekininkei Valerijai Klsinlenei.
Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mas už nuopelnus, vystant bibliotekos darbą, ir akty vią visuomeninę veiklą, ryšium su Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko univer siteto Mokslinės bibliote kos 400-osiomis metinėmis apdovanojo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais bibliotekos vyresnįjį bib liografą Vytautą Bogušį, skyriaus vedėją Janiną Cleslūnaltę, vyresniąją bibliotekininkę Zindviją Macevičienę, skyriaus ve dėją Valerijų Pernatklną, mokslinį sekretorių Stasį Pupeikj, buvusį bibliotekos direktorių, istorijos moks lų kandidatą, LTSR nusi pelniusį kultūros-švietimo darbuotoją Levą Vladimirovą.
2 psL
TARYBINIS STUDENTAS
ATASKAITOS IR RINKIMAI Plrmadienį įvyko Teisės fa KOMJAUNIME kulteto komjaunuolių ataskai tinis-rinkiminis susirinkimas. Komjaunimo biuro darbo ataskaitą skaitė Antanas Ablingis. Diskusijose kalbėjo rėjo 190 VLKJS narių. Leni tikslas — kuo geresni rezul vo skiriama, kaip studentai buotojams. Reikia pažymėti, fakulteto prodekanas doc. A. ninės įskaitos metu, pasi tatai mokymesi, visuomeni ruošiasi visuomeninių mokslų kad šis darbas yra labai nau Cirtautas, doc. J. Moreinas, (Atkelta iš 1 psl.) tinkant Lenino gimimo 100- niame darbe. Geriausio kurso seminarams. Fakultete gražia dingas ir studentams, nes čia studentai V. Varšlnskaltė, J. Didelė pirmakursių dalis Pečkaltls, E. Čerškus, J. Venc ąsias metines, buvo paskelb vardą iškovojo buvę trečia tradicija tapo akademiniai va jie jau praktiškai susiduria tas konkursas geriausiai aka kursiai. Jiems įteiktas atmini karai, kurių metu aptariami su teisininko darbu, ir tai yra gyvena bendrabučiuose, ir kus, A. Ališauskas Ir kiti. deminei grupei išaiškinti, su mo prizas ir piniginė premija. praėjusios sesijos rezultatai. gera pradžia tolesniam jų, dažniausiai kartu su vyresnių kaip teisininkų, keliui. Per Fakultete buvo sudaryta 7 ruošta lenininių dienų savai jų kursų studentais. Štai pas Fakulteto komjaunimo orga žmonių akademinė komisija. nizacija nemaža dėmesio ski ataskaitinį laikotarpį pasto tė, surengta fotomėgėjų darbų tarieji fuksui ir yra patys no♦ paroda, saviveiklininkai pa Jai vadovavo partinio biuro ria kariniam patriotiniam jau viai vaikų kambarį šefavo 58 puliariausi „akademikai". Iš pirmo ir 25 antro kurso stu ruošė programą. Reikia tikėti, narys doc. S. Vansevičius. nimo auklėjimui. studento, pragyvenusio Uni dentai. Jiems vadovavo gru versitete nors metus, dvejus Prieš metus išrinktam Tei kad 1970/71 m. lenininė įskai Komisijos pagrindinė darbo jis konkrečiai sužino ne tik sės fakulteto komjaunimo ta toliau skatins jaunimą, įpa kryptis — pasiruošimų semi Partija ir vyriausybė priėmė pių vyresnieji S. Bietkis, A. narams bei pratyboms ir lan eilę nutarimų, kuliais įparei Dailidonis, V. Vilkelis ir J. kaip užsirašinėti paskaitas, biurui dirbti buvo nelengva, reigos jį. kontrolė. Visus goja į kovą su nusikalstamu Gaidelis. Sefavime buvo tai kaip ruoštis seminarui ar la nes metai buvo neeiliniai. Fakulteto komjaunimo orga komumo boratoriniam darbui, bet iš Svarbiu įvykiu komjaunimo nizacija svarbų dėmesį skyrė mokslo metus buvo leidžia mu įtraukti visuomenę ir pir komos dvi formos: reidų or mas „Lankomumo grafikas". moje eilėje komjaunimo or ganizavimas ir individualus girsta ir puikią savo dėstytojų istorijoje buvo lenininė įskai (kartais ir visai neobjektyvią) ta, į kurią aktyviai įsijungė ir skiria studentų mokymuisi, Studentus, praleidusius be ganizacijas. Fakulteto komjau įskaitoje esančių vaikų lan charakteristiką. Štai čia mes ir Teisės fakulteto komjau akademinės drausmės klausi pateisinamos priežasties 8 ar nuoliams kelinti metai iš ei kymas namuose. Studentai visai laiku prisimenam kom nuoliai. Joje dalyvavo 262 mams. Buvo paskelbtas kon daugiau valandų, svarstydavo lės yra pavesta talkininkauti 1969/70 m. m. pastoviai ste jaunimo organizaciją. Pasta kom'aunuoliai. Pastovius kursas geriausiai akademinei kursų bei fakulteto komjauni Lenino raj. Vidaus reikalų (Nukelta Į 3 psl.) roji savo susirinkimuose ir komjaunimo įpareigojimus tu grupei išaiškinti. Konkurso mo biurai. Daug dėmesio bu- skyriaus vaikų kambario darkonferencijose pasižada kartu su dekanatu kontroliuoti aka deminę padėtį fakultete. Ir ne be reikalo. Todėl, kad \ 1 ESENIAI „Tiesoje" vykomjaunimas — tai tie patys IA| ko diskusija apie kostudentai. Gal būt, būtų tiks ” munistinį studentijos linga į metodinį darbą su pir makursiais įtraukti vyresnių Praėjusią savaitę į Medici bendrabučio gyventojui teko auklėjimą. Kad akademinio jų kursų studentus, o tiks nos fakulteto Didžiąją audi po 2 spaudos egzempliorius, jaunimo problemos yra aktua liau — pirmūnus, kurie moka toriją rinkosi penktojo bend visus gaivino šviežias sien lios, rodo Ir kitų laikraščių dirbti su knyga, moka ruoštis rabučio gyventojai. Įvyko laikraščio žodis. Išleistas pui medžiaga apie studentiją. Ne seminarams ir pan. Gal būt, ataskaitinis-rinkiminis susirin kus stendas V. Lenino 100- seniai prie šio svarbaus po pirmakursis rimčiau reaguos į kimas, kuriame buvo aptartas osioms gimimo metinėms. Uni kalbio „Tiesoje" prisidėjo ir vyresniojo kolegos, negu dės atskirų sektorių darbas, nu versiteto kavinėje sektorius LTSR aukštojo ir spec. vidu rodytos pasitaikiusios klaidos. su ketvirto bendrabučio gy rinio mokslo ministras H. Za tytojo, žodžius. viu, negu mūsiškiai, buvo ob kuose renginiuose, dalyvau Gerai dirba buitinis sekto ventojais organizavo įdomų bulis. Iš pirmo žvilgsnio šiame ra Savo straipsnyje „Studijų jektyviai ištirtas vidutinio ja talkose ir stovyklose, šinyje nagrinėjama problema rius. Pagarsėjo buitinis kam tematinį vakarą. atmosfera ir profesūros auto neturi ypatingos reikšmės stu pelis, vadovaujamas A. DraBendrabutyje išrinkta nauja ritetas" ministras be kita ko studento laiko biudžetas ir kalbina studentus per per dento akademiniam daroai. nenkos. Su malonumu jo pa taryba. Joje, greta vyresniųjų nagrinėja aukštosios ir viduri pasirodė, kad tiesioginis mo- traukas, lanko bendrabučius, Tačiau kaip dažnai dėstytojui slaugomis naudojasi medikai, kursų studentų — pirmakur nės mokyklos konfliktą: „Kas kymasis (auditorijose, labo- pats nevengia visuomeninių ir savarankiškas įpareigojimų). Ir vis dėlto ne tenka ir vyresniojo kurso ketvirto bendrabučio gyvento siai, antrakursiai. Pirmininku kaltas už studentų auklėjimo ratorijose medžiagos studijavimas) pir- čia yra svarbiausia, nors ir studentą mokyti elementarių jai. Kampelyje — siuvamoji vėl išrinktas bendrabučio ve bėdas?" mame kurse tesudaro 8,2 tai yra reikalinga. Svarbiausia dalykų, kurie turėjo būti įsi mašina, lygintuvai, sporto teranas, šešto kurso medikas Drg. H. Zabulis rašo: vai., o, laipsniškai kylant iš yra didelis dėstytojo moksli savinti dar pirmame kurse. įrankiai. R. Kriūka. Tikriausiai mūsų vidurinė kurso į kursą, ketvirtame su nis ir politinis autoritetas. Pažymėtinas kultmasinio O kartoti klaidų nevertėtų. St. KERSANSKAS mokykla nėra ideali ir daug mažėja iki 6,2 vai. Kino, te Jeigu studentai tiki savo pro Alf. BUCKUS sektoriaus darbas. Vienam ko jai trūksta, tačiau jos ne atro, pasilinksminimų lanky fesoriumi ar dėstytoju, kaip galima vertinti vien tik iš mas ir visiškai neapibrėžtas mokslo žmogumi, jie būtinai universiteto aukštumų, ir dar laisvalaikis atvirkščiai — pa pasigauna ir jo visuomenines vienpusiškai žvelgiant. Beje, didėja nuo 3,3 vai. iki 4,8 pažiūras, ypač tais atvejais, aukštojoje mokykloje atsiran vai. per parą. Likusį laiką kai politinis gyvenimas kupi da ir savitumų, kurių viduri pasiima miegas, valgis, bui nas įvykių, reikalauja opera nė net numatyti negali. Juk ties ir važinėjimo reikalai, tyvaus įvertinimo. neretas atvejąs, kai mokyto visuomeninis darbas, sportas. Daug vietos straipsnyje ski jų numylėtinis, patekęs į Kyla klausimas, dėl ko gi riama studentų savarankišku aukštąją, dingsta pilkoje vi mes aimanuojam. Juk rimtas mui. Pabrėžiama, kad sava dutiniokų masėje, o nieku profesorius ar dėstytojas, rankiškumo esmė glūdi atsa nepasižymėjęs klasės tylenis ruošdamasis paskaitoms, jas komybėje už savarankiškų tiesiog sužėri savo specialy skaitydamas, kontroliuoda žingsnių pasekmes. Ir nors bėje. Panašūs pakitimai, net mas studentų darbus ir pats jaunimas dabar neturi betar gi žymiai dažniau, pasitaiko dalyvaudamas moksliniuose piško kovos su klasiniu priešu jaunuolių elgesy. Todėl aukš tyrimuose, dirba pusantro, patyrimo, tačiau klasinio ver toji mokykla, norėdama įtai gal net du kartus daugiau, o tinimo principus studentas tu giai auklėti savo studentiją, pramogų turi keleriopai ma ri suformuoti savy ir naudotis privalo turėti savą auklėjimo žiau, — pastebi ministras. jais. Tačiau akademinėse sistemą, kuri atitiktų akade Kitas dalykas, kad kated grupėse pasitaiko neprincipinminio jaunimo amžiaus bruo ros ne visuomet teisingai gumo. žus ir atspindėtų pačios mo tvarko studentų savarankiš Grupių vadovai, užuot bu kyklos profilį. ką krūvį. Mokymo planai yra vę studentų patarėjais, virs „Tačiau, — toliau pabrėžia sudaryti tokiu būdu, kad pir ta dekanatų įgaliotais parei autorius, — sistema turi tu miesiems kursams daugiau gūnais, daug ką daro už se rėti pagrindą, tam tikrą dir tenka auditorinio darbo (pa niūnus, gruporgus, proforvą. Aukštojoje mokykloje bū skaitos, pratybos), o vyresnių gus. Sakysim, grupės vado tinos mažų mažiausiai dvi są kursų paskaitų tvarkaraštis vas susirenka egzaminų ži lygos. tinkama darbo atmosfe sutrumpėja. Laukiama sava nias į įvairias pažymas ir iš ra ir autoritetinga profesūra rankiško darbo. Deja, rečiau jų sudaro dekanui kandidatų (turimas omeny dėstytojų per susitikdami su dėstytoju, stu stipendijai gauti sąrašą. Ki sonalas apskritai)". dentai gauna mažiau tiesiogi tur visa tai padaroma tiesiog — Specialybė? Dažniausiai studijų sėkmę nių namų užduočių. Todėl sa dekanate. O stipendijos pa — Finansų ir apskaitos... užtikrina ne tiek ypatingi ga varankiško darbo apimtis ‘pa gal veikiančius įstatymus ir bumai, kiek psichologinis sa gal Maskvos Aviacijos insti normas galėtų ir turėtų būti — Kodėl pasirinkai ją? vęs nuteikimas, pasišventimas tuto tyrimus) vyresniuose paskirstytos, įvertinus grupės — Mėgstu pinigus... profesijai jaunystėje. Todėl kursuose sumažėja beveik kolektyvo nuomonę. Tas pat — Tai kad tamsta ne juos reikia skiepyti meilę specialy pusantro karto. Tai rodo, kad liečia bendrabučių pask'rslymatysi, o skaitliukus... bei. Ir nuolat — visų pirma katedrose kartais nėra meto mą, jų vidaus tvarką, baus mokomojo proceso eigoje. diškai apgalvotos ir tarpusa mes ir paskatinimus studijų Vyr. krkštatėvis (prodekaReikia, kad studentas pats pa vy suderintos atskirų dėsto metu, galop būsimų darbo nas L. Butkevičius) orus ir justų specialybės grožį. Tai mųjų dalykų užduotys, nėra vietų paskirstymą. Visas šis bus įmanoma, jei jis kruopš kryptingai išreguliuotas stu darbas turėtų tapti grupės griežtas lyg per stojamuosius čiai ir daug dirbs. egzaminus. Bet ir šis sekma dentų savarankiškų studijų principingumo masteliu. Nuo Deja, nuolat atsiranda užta (mokymo užduotys + papil mažų dalykų prasidėjusi, taip dienis nemažiau atsakingas: rėjų, tvirtinančių, kad studen doma mokslinė literatūra + tolydžio stiprėtų kiekvieno ekonomikos fakultetų fuKsų tai yra perkrauti.- Kai kurie darbas SMD būrelyje + daly studento atsakomybė už savo vardynos... draugai tvirtina, kad studen vavimas katedros moksli sprendimus. tui reikėtų dirbti 10—12 va niuose tyrimuose) didėjimas Žydiškės tapo mėgiama Studentijos auklėjimo pro landų per dieną, jeigu jis uo ir gilėjimas. O čia juk ge blemos švenčių vieta, ekonomistų negali likti vieno po liai vykdytų dėstytojų nuro riausia teorinio brendimo ir kalbio tema, ypač kai mes Malonu, kad jos tampa studymus. Gaila, kad tokie spėji saviauklos dirva. tuo pokalbiu tik pasitenkidentiškų tradicijų (kurios irgi mai yra daromi iš akies, be Kartu nereikia pamiršti, kad nam. Auklėjimas privalo būauklėja jaunimą) populiarini gilesnės analizės. Beje, tose studentas vien savo jėgomis ti nuolatinis, vis pasikartomokyklose, kur tokia anali ne ką tepasieks. Auklėjime jantis ir tolydžio atsinaujimo vieta. zė buvo padaryta, vaizdas svarbiausias dalykas yra auk nantis darbas, kuriame turi pasirodė visiškai kitoniškas. lėtojo pavyzdys. lieti prakaitą visi — nuo ei Sakysim, garsiame Maskvos Tačiau labai dažnai į pavyz linio dėstytojo iki atsakingo L. MILNERIO Ir K. TRASAviacijos institute, kurio dingo auklėtojo sąvoką tėra mįpisterijos pareigūno, — KOS nuotraukose: fuksat pri studentai jokiu būdu negali įjungiamas jo buitinis popu baigia savo straipsnį ministras pasidžiaugti lengvesniu krū- liarumas (lankosi studentiš- H. Zabulis. imami j studentų šeimą.
PIRMOJI PASKAITA
Išrinkta nauja taryba
Specialybės grožis ir sunkumai
TARYBINIS STUDENTAS
9 psl.
Pabaigtuvių vainikai Tur būt, Universitetas nie kad nebuvo taip remontuoja mas, kaip šiemet. Paskutinėm savaitėm statybininkai bėgio jo lyg skruzdės, jiems protar piais talkininkavo dešimtys studentų. Išsigražino Alma Mater savo bibliotekos jubi liejui. Visu savo didingumu nušvito Jono bažnyčia. 'Dar gerokai iki atidarymo aplink vaikščiojo smalsuolių grupe lės. Kuriam gi kultūros ir me no gerbėjui nerūpėjo jos liki mas? Bažnyčios fasadas neturi sau lygių. Dabar jau gali pil nai pajusti kiekvienos deta lės svorį bendrame ansambly je, išryškėjo „nepastebimos" linijos. Viduje taip pat ne mažai padaryta. Beveik baig tas tvarkyti pagrindinis alto rius. restauruojami mažieji vargonai, skulptūros, keletas freskų, perdažytos sienos, su tvarkytos grindys. Tačiau vi dus visu grožiu atsiskleis ne greit. Bažnyčios lubos — išti sinė freska (manoma italų dailininkų kūrinys) — dar sly pi po kažkada uždrėbtų dažų
sluoksniu. Jos restauravimas reikalauja daug laiko ir prity rusių rankų. Dabar čia tik du žmonės — freskininkė A. Kalėtytė su pagalbininku. Arti miausiais metais meistrai iš VDR padės restauruoti di džiuosius vargonus. Nors pa dirbėti teks dar daug, bet, svarbiausia, darbai pajudėjo j priekį, o lankytojai galės apžiūrinėti, žavėtis šiuo vienu mums iš brangiausių architek tūros paminklų. Centriniuose rūmuose res tauruota profesorių skaitykla (dail. broliai Simulynai), Kolo nų salė. Šios patalpos apstaty tos pagal specialų užsakymą gamintais baldais. Sutvarkytos auditorijos, koridoriai, admi nistracijos patalpos. Norėtų si, kad studentai ir patys pa tausotų savo „ūkį", nes re montas tik ką baigtas, o jau kai kur pritepliota, sienos nu garomis nubrūžintos. Studentai jaudinosi, kodėl taip ilgai neveikia centrinių rūmų valgykla. Jos remontas baigtas dar vasara, bet neap
įDOMUS leidinukas Neseniai pasirodė „Minties" leidinukas „Vilniaus universi teto biblioteka". Autorė bib liotekos darbuotoja Z. Pet rauskienė apžvelgia jame bibliotekos patalpas, nurodo jų buvusią ir dabartinę pa skirtį, architektūrinius ypatu mus. Didžiausias dėmesys skirtas pačiai bibliotekai ir jos knygų fondams. Sužinome jos istoriją nuo pat įkūrimo 1570 m. Pradžioje fondus su darė dvasininkų dovanotos knygos. Nuo XVI a iki XVII a. vidurio Vilniaus Akade mijos biblioteka buvo žinoma kaip viena stambiausių knygų saugyklų Europoje. Vėliau, karų su švedais metu daug knygų buvo išgrobstyta.- Po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų
caro valdžios patvarkymu di delė knygų dalis buvo išdaly ta Rusijos bibliotekoms, Uni versitetas uždarytas. Nuo 1865 m. biblioteka pamažu atgaivinama. Jai buvo perduo ta 200 tūkst. tomų po 1831 m. ir 1863 m. iš dvarų ir vienuolynų konfiskuotų knygų ir rankraščių. Pirmojo pasaulinio karo me tu evakuoti bibliotekos fondai vėl buvo išsklaidyti po Rusi jos bibliotekas. Lenkmečiu valdžia bibliotekos reikalais irgi nedaug domėjosi. Plačiai autorė apžvelgia vi są darbą, kuris buvo nuveik tas pokario metais. Buvo su rasta ir susigrąžinta daugiau kaip 15 tūkst. knygų, išvežtų karų, sukilimų metu. Pastarai
Užsiėmimas linksmas, bet ne lengvabūdiškas Vaikinas nusimetė švarką ir dabar liko su ryškiai rau donu megztuku vadinamąja „bitlovke". Išprakaitavęs jis skeryčiojosi rankomis, taba lavo į šonus kojomis, vartė akis. . Kai Aktų salėje nuai dėjo paskutinis muzika.itų trenksmas, priėiau prie jo. — Kur tu mokeisi šeiko? — paklausiau. — Nusižiūrėjau į kitus. — O tu tikras, kad jie tai syklingai šoka? Vaikinas gūžtelėjo pe čiais. .. Šiomis cįienomis vėl rekto rato, visų visuomeninių orga nizacijų dėmesys nukrypo į Aktų salę. Ji Vilniuje prade da garsėti kaip „pigiausia ir geriausia šokių vieta". Kodėl mes apie tą vietą pradėjome kalbėti su neslepiamu rūpes čiu? Blogiausia, kad dažnai pa mirštama, jog šokiai, nors ir užsiėmimas linksmas, bet ne toks jau lengvabūdiškas, jie — viena iš jaunimo esteti nio auklėjimo veiksmingų priemonių. Aktų salėje šokantį jauni mą galima suskirstyti į tris grupes: tie, kurie nori šokti ir moka šokti; tie, kurie atei na pademonstruoti ekstrava gantiškumo; tie, kurie ateina pasiieškoti „širdies damos"
Dažniausiai dviem paskuti nėms grupėms visai nerūpi šokio kultūra. Dabar šokiai mūsų Aktų salėje kritikuojami. Kartais užsipuolama nepagrįstai, bet dažniausiai kritika ■— teisin ga. Šokių salė turi tapti ge rų manierų ir skonio propa gandos vieta. Bet juk visi ge rai žinome, kad mūsuose rei kalai į tą pusę nejuda. Dažnai užsipuolami šiuolai kiniai šokiai. Savo laiku ka riavome prieš tvistą, vėliau — čarlstoną, šiandien kreivai žiūrime į šeiką, nors jis tapo populiariausiu jaunimo šokiu. Maskviečiai studentai sako, kad jų vakarų programa su daroma maždaug taip: du kar tus šoka valsą, du kartus tan go ir fokstrotą, kartą letkį ir penkis kartus šeiką! Aš vėl žiūriu Į jaunuolį su raudona „bitlovke", kuris varto akis ir tabaluoja kojo mis. Ši karikatūra tikrai iš šaukia vidinį protestą. Bet ne mažesnį protestą gali sukelti ir kita: kada iš tokių nevykė lių mes sprendžiame apie šiuolaikinius šokius aplamai. Taigi, tur būt, ne pats šeikas didžiausia blogybė mūsų šo kių vakaruose, o nemokėjimas jį gražiai šokti. Gal nebūtina visai nebe groti šeiko. Juk kaip pripažįs
dairi ranka užrakino naujai išdažytas patalpas. Dažai neiš džiūvo ir atsilupo. Teko vėl kai kurias vietas taisyti. Be to, nebaigtas tvarkyti plovyk los ventiliatorius, ir plovėjoms tenka dirbti suplūkusioms, neveikia rūsio liftas. Po senovei remontininkai kruta Istorijos fakultete. Di delė dalis patalpų jau atre montuota, bet darbo liko dar porai metų. Ekonomistams išsikėlus į naująjį miestelį, jų patalpos bus irgi atremontuotos ir ati teks filologams bei istorikams. Bendrabučių gyventojai ne patenkinti, kad jų apartamen tai remontuojami rudenį. Ko dėl ne vasarą? O vasarą bendrabučiuose gyvena dvi gubai daugiau žmonių. Tai stojantys — abiturientai. Šį rudenį darbas vyksta dar kiek lėčiau dėl to, kad daug rankų pareikalavo bibliotekos knygų saugykla. O ji jau baigta. Projektuotojai ją vy kusiai įkomponavo j likusį B. Sruogos gatvės namų tarpą.
Nors pastatas lygus kitiems aplinkiniams triaukščiams na mams, — viduje jis aštuonių aukštų. Du iš jų „pakišti" po žeme. Knygų saugojimo salė se trylika kiiometrų metalinių lentynų, ant kurių telpa dau giau kaip milijonas knygų. Požemyje — ventiliaciniai įrenginiai, kurie ateityje teiks kondicionuotą orą. Įrengtos dvi dezinfekcinės kameros, per kurias turės praeiti kny gos, prieš patekdamos į sau gyklą. Daug teko įdėti dai lininkams. architektams triū so, kad saugykla taptų graži, talpi, patogi. Laiptų turėklai padaryti iš kalto metalo, fasa das papuoštas atminimo len ta. Ketvirtadienį saugykla ati daryta. Knygos perkeliamos į naujas patalpas. M. KURAITIS
A. BUCKAUS nuotraukose: (apačioje) taip atrodo Jono bažnyčios pagrindinis altorius, (viršuje) memorialinis pamink las poetui Adomui Mickevi čiui Jono bažnyčioje.
siais metais į biblioteką kas met įplaukia 70—80 tūkst. naujų knygų. Joje dabar yra 2 mln. 500 tūkst. tomų. Kas met ją aplanko 850 tūkst. žmonių. Yra 15 tūkst. pasto vių skaitytojų. Kasmet išduo dama iki 1 mln. 800 tūkst. knygų, ir pagal tai biblioteka užima pirmą vietą respubli koje. Ji vienintelė Pabaltijy je UNESCO ir SNO leidyklų depozitaras. Leidinukas gausiai iliustruo tas patalpų nuotraukomis, įdomiausių knygų, rankraščių ir autografų reprodukcijomis. Knygelė išleista atskirai lie tuvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Ją mielai paskaitys tiek svečias, tiek mūsų stu dentas. M. K.
ta kultūros klubo vedėjas Z. Levickas, Aktų salėje kai kas bando šokti šeiką ir ada, kai grojamas valsas. Tiesa, šiuo metu, kai mus pra dėjo slėgti puslaukinių aistrų našta, galima būtų apriboti šeiko skaičių per vakarą. Į ugnį benzino pilstyti negali ma. O tuos, kurie nemoka kultūringai elgtis, reikėtų bausti griežtomis studentiško mis, komjaunuoliškomis baus mėmis.
♦ t
Kur galima išmokti šokti? Yra pramoginių šokių kursai. Bet ne visada jie atitinka jau nimo poreikius, ir ne visi juos gali lankyti. Šiais laikais kžkodėl beapnykstanti pagarba šokiui. Mo kykloje niekas to nemoko. Berniukai (ir merginos) iš pat pradžių gauna blogus šokių įgūdžius. Ką daryti šiandien, kada šokti nori visi, o gražiai šok ti nemoka? Atrodo, Universi tete, kur veikia estetinio lavi nimo katedra, nusipelnęs dai nų ir šokių ansamblis, tai pa daryti ne taip jau sunku. Kaip daryti — ar organizuoti šokių grupes, kurioms vadovautų visuomeniniai choreografai, ar ruošti šiuolaikinių gražių šokių parodymus — apie tai turime pagalvoti visi. Ne visada mes prisimename geras manieras. Juk šokis — tai kažkas panašaus į šventę. O šventėje kiekvienas nori atrodyti kuo tvarkingiausių,
gražiu. Aktų salėje — atvirkš čiai. Čia tapo norma ateiti susiglamžiusiam, su megztu kais, su velvetiniais drabu žiais. Merginos neatsilieka nuo „mados" šauksmo — maunasi ilgas kelnes, aunasi ilgaaulius batus. Ir tai ne todėl, kad jie neturėtų kitų, išeiginių drabužių. Kažkoks kvailys sugalvojo, kad ne tvarkingumas — gražiausia tvarka. O šokio estetika? Ar moka me gražiai pakviesti šokiui partnerę. Paprasčiausiai pa imame už rankos ir murmtelim: „Einam, ką?" Ne, ne taip. Sakysite tai bereikalin gos ceremonijos? Priprastume prie gražaus elgesio taisyklių, labiau gerbtume vieni kitus. Merginos pajustų savo mote rišką orumą, vaikinai — vy rišką atsakomybę. Tų taisyk lių nepamirštume ir išėję iš šokių salės, jos taptų įpro čiu. Bet kodėl gi mes sten giamės būti blogesni, negu įstikrųjų esame?!
Bausti reikia. Bet kartu su simąstykime: ar tuos vaiki nus raudonomis „bitlovkėmis" kas nors mokė gero elgesio, ar jie matė gerą pavyzdį. Juk kalti ir tie, kurie moka gra žiai šokti, bet to nemoko ki tų. Auklėjama ne tik šūkiais ar išspausdintais nurodymais, ką galima ir ko negalima. Kri tikuoti šokius galima tik šo kių pagalba. A. DARGUŽIS
Svarbiausi organizacijos
gyvenimo momentai (Atkelta iš 2 psl.) bėjo 50 šeimų ir kiekvienoje iš jų apsilankė vidutiniškai 4—6 kartus. Buvo stengiama si, kad vaikai iš šių šeimų ne patektų į kaltinamųjų suolą. Baigėsi ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai kursų pir minėse komjaunimo organiza cijose. Vienur jie praėjo da lykiškai, kitur labiau paviršu tiniškai. Bet iš ataskaitinių su sirinkimų matosi, kad kursų komjaunimo biurai vaidina svarbų vaidmenį. Teigiamai vertintina III kurso komjauni mo organizacija (sekretorius A. Ališauskas). Tai kursas, kuris studentų politiniam, kultūriniam, estetiniam auk’ėjimui skiria daugiausia dė mesio. Čia kursui didelę pa ramą teikė Civilinės teisės ir proceso katedra, ir jos vedė jas dr. J. Žėruolis. Neseniai pasibaigė „trečiasis semest ras". Šią vasarą I ir II kurso studentai dirbo Šakių raj. Paveliuonos tarybiniame ūkyje. Šioje stovykloje jie padirbėjo iš tiesų šauniai, stovyklauto jai davė pelno 992 rub. Gerai stovyklai vadovavo V k. stu dentas K. Kaliukevičius, kom-
sorgai J. Pečkaitis ir A. Gerulskis, K. Jukna. Nuoširdžiai dirbo L. Sakalauskaitė, R. Koženiauskaitė, A. Žekevičius, J. Lisas ir kiti studentai. Per praėjusius metus žymiai sustiprėjo komjaunimo ryšiai su fakulteto komunistais. Ko munistai dalyvavo komjauni mo susirinkimuose, visada pa dėdavo jaunimui, sprendžiant vieną ar kitą klausimą. Todėl neatsitiktinai geriausi kom jaunuoliai parašė pareiškimus stoti j TSKP.
Nors ataskaitiniame susirin kime ir negirdėjome visapu siškos atliktų darbų analizės, čia buvo stengiamasi paliesti svarbiausius fakulteto komjau nimo organizacijos gyvenimo momentus, neaplenkiant ir negerovių. Pokalbis buvo rim tas ir dalykiškas. O tai jau yra prielaida tolesniam fakul teto komjaunimo organizaci jos darbo gerinimui. Fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi išrinktas II k. stud. Justinas Pečkaitis, pava duotoju — IV k. stud. Virgi nijus Papirtis. A. JUODUPIS
Draugystės žlgcLcll
Jei sutiksi kartq
J. MAŽEIKIO fotoreportažas I Graifsvaldo vardas pirmą kartą buvo paminėtas 1250 metais. Apie tuos gilios seno vės laikus byloja gausūs mies to architektūriniai paminklai. Graifsvaldas — vienas iš se niausių Vokietijos mokslo centrų. Ernsto Morico Arndto universitetas buvo įkurtas 1456 metais — Henriko Rubenovo iniciatyva. Sis universi tetas įsikūrė kaip mokslo vys tymo centras, kultūros ir švietimo centras šiaurės Vo kietijoje. Fašizmo laikais bu vo palaužti tie kilnūs dvasi niai universiteto pagrindai. Einame per miestą, gėrimės jo jaukiais skverais, alėjomis, amžių glūduma dvelkiančiais pastatais ir mums atrodo, kad šiame mieste niekas nepalies ta, niekas nepakeista. Taip ir yra. Pasekime, ką pasakoja buvęs miesto komendantas P. Petershagenas. „Baisu buvo pagalvoti, — savo knygoje „Pabudusi sąži-
žmogų
Gyva buvo Universiteto turistų klube praėjusio penk tadienio vakarą. Grupelėmis susimetę turistai aptarinėjo paskutines smulkmenas, deta les. Vyko pasiruošimas šešta dienį įvyksiančioms naujų klubo narių vardynoms. Klu bas ruošėsi sutikti gausų jau nų turistų būrį... Vardynos vyko gražiame mūsų krašto kampelyje Dūkš to apylinkėse, prie Neries. Šventės dalyviai prie aukuro prisiekė visad mylėti ir sau-1 goti gamtą, nepamiršti kelio-1 nių. Varduvininkams teko įveik-1 ti ęilę kliūčių. Triukšmin-1 giausia buvo prie Dūkštelės I I upės. Per retai išdėliotus ak-1 menis naujokai turėjo pereiti I NUOTRAUKOJE: Graifsvaldo miesto centre (viršuje dešinėje); prie E. M. Arndto universiteto (viršuje kairėje); į kitą upės pusę. Ten jų lau-1 talkos jūros — Baltijos jūrospakrantė VDR šiaurėje (apačioje kairėje); mūsų tarptautinėje stovykloje (apačioje deši kė vardatėviai. Ne visiems I nėje). pavyko sausiems įveikti šią I kliūtį, Vardatėviai kitame Į krante ženklino sėkmingai J praėjusius pirmą rimtą kliūtį, I murkdė juos vandenyje, šven-1 tino. Pasibaigus procedūrai I prie upės, varduvininkai su- Į sirikiavę žemietijomis, kurių I buvo penkios: Aukštaičių, I Dzūkų, Suvalkiečių, Vidurie-Į čių ir Žemaičių, ėjo per gy-1 vąjį koridorių, sudarytą iš I senų klubo narių. Šios kliu-1 ties pabaigoje naujokams te-1 ko ragauti žygeiviško maisto. I Po priesaikos vardatėviai I juos sveikina ir rodo, kokio I maisto jiems teko paragauti. I Pasirodo, katile „kažkaip at-1 sidūrė" ir buvo išvirtos Ele-1 nos kojinės, varlės kojos, I kažkokie kiti įtartini gyviai. . . I Vėl juokas, triukšmas. Pagaliau po visų ceremoni-1 jų nauji ir seni nariai susiri- I kiuoja žemietijomis. Praside-1 9 Gausus Universiteto stu da saviveiklos koncertas. Ge-1 ... riausiai pasirodė aukštaičiai. Į Sofijoje autobusas Nr. gogui V. Vodeničarskiui, studentai. Per 25 socialisti dentų būrys rugsėjo 10 d. da Sekmadienio rytą sukilę Uni-|80 teisėtai vadinamas stu- vienam ir BVSS įsteigėjų, nius metus paruošta 150 lyvavo Vilniaus miesto turis versiteto auklėtiniai pagal se-Į dentišku. Nuo auksabonio didvyriškai žuvusiam • ko- ' tūkst. specialistų, tų klubo žygeivių sekcijos or ną tradiciją kibo į darbą. I Aleksandro Nevskio sobo- voje su fašizmu. Daugiau kaip 8 su puse ganizuotoje ekskursijoje-dis• Nuo kenksmingų krūmokšnių I ro autobusas veža juos pro Paskutiniai BVSS auklė tūkstančio bulgarų gavo jie nuvalė įspūdingą Buivydų I Klimento Ochridskio uni- tinio G. Rusevo žodžiai išsilavinimą Tarybų Sąjun pute po Vilniaus pilis. Eks vadovas Rimantas piliakalnį, sutvirtino ir apso-1 versitetą prie bendrabučių buvo tokie: „Tegyvuoja goje arba atliko praktiką, kursijos dino žilvičiais upės pakrantę, I vįešbučio „Pliska", o komunizmas!" Už partiza 700 su viršum žmonių ap Matulis supažindino ekskursantus su miesto pilių bei piliakalnio s aitą. I paskui į studentišką mies- nės, Sofijos universiteto gynė disertacijas arba bažnyčių istorija, padėjo išaiš ' Nejučiomis atėjo pietūs. Iteų Darvenjce. patą uždaro kinti disputo metu kilusias specializavosi tarybinėse Geografijos fakulteto stu Per pietus vyko e nogra įmųi centre kur, skubėdami neaiškumus. valgių konkursas. Vertinimo I hfmimie dentės V. Pejevos galvą aukštosiose mokyklose. komisija iš visų žemietijų at- Į paskaitas, išlipa busimie policininkai žadėjo 100 ... Jeigu nori išgirsti G. GRABLIAUSKAITE stovų su dainomis, maršais ir I Ji ekonomistai, fizikai, fi- tūkstančių levų. 200 poli paskutines studentiškas dideliais šaukštais apeina vi-|losofai. cininkų prireikė dvylikos naujienas ar įvykius, sėsk O Pirmadienį į Budapeštą sus stalus. Be konkurencijos Į . 1930 m. pavasarį Bul- valandų, kad nutildytų L. Sofijoje į autobusą Nr. 80. studijuoti medicininės elektro pirma vieta pripažinta Vidu'Į garijos komunistų partijos Dimitrovos, mylimos bul — Kaip mūsų „Studen- nikos išvyko Fizikos fakulteriečių žemietijai, antrą vietą I jnjcįatyva buvo įkurta garų didvyrės, pistoletą. tina"? Sakyčiau, sąmojin teto II kurso studentas V. Steužėmė Dzūkai, pavaišinę vi-» Bulgarijos y Jie, kaip ir šimtai kitų gai ir piktai. (Tai apie pa ponėnas. visaliaudinė sus bulviniais plynais. studentų sąjunga (BVSS). drąsių studentų, taip ir ne skutines Bulgarijoje mė Musų inf. Tuo šventė ir baigiasi. Su Sąjungos egzistavimo spėjo gauti universiteto giamo saviveiklinio saty siskirstę grupėmis ir užplėšę pirmųjų metų viena svar diplomą. Jų auditorijomis ros ir jumoro ansamblio C Antradienį įvyko Preky savo dainą biausių akcijų — kruvino buvo revoliucinis pogrin gastroles). bos fakulteto tarybos posėdis. Jei sutiksi kartą žmogų, jo bulgarų liaudies bude dis, partizanų būriai, nele Jame patvirtintas darbo pla — Aš labai patenkintas. nas šių mokslo metų rudens Su kuprine ant pečių, lio pirmosios fašistinės galios spaustuvės. Mesk visus draugus Po liaudies valdžios per Visiems mūsų sumany semestrui. Spalio 3 d. numa (netikruosius) j šalį vyriausybės premjero migalės 1944 m. rugsėjo 9 d. mams pritarė ministerijo toma pažymėti K. Lukšos Jnistro Cankovo išvijimas Eik su juo kartu! į Bulgarijos aukštąsias mo je. Dabar „Elektronui" pla 30-ties metų pedagoginės ir iš universiteto. patraukė Vilniaus link. Ši i ... . . . veiklos jubiliejų, įspūdinga, gyva šventė labai Į "X r.a viena vlena šventove, kyklas atėjo darbininkų ir čios perspektyvos. (Jauni mokslinės „Yra Gabrovo dėstytojai ir stu bus nagrinėjami TSKP CK valstiečių, darbo inteligen patiko naujiems nariams, kurioje turi melstis bulgadentai sukūrė ūkiskaitinį liepos (1970 m.) plenumo nu Bendri vargai, linksmybės, lr4 jaunimas, yra vienas tijos vaikai. tarimai ir fakulteto uždaviniai gamybinį susivienijimą). Šiandien Bulgarijoje — pokalbiai prie laužo dar la-1dievas, kuriam ji gali nupedagoginiame bei moksli Rytais ir vakarais auto niame tiriamajame darbe. Ta biau suartino visus klubo na-|silenkti —tai bulgarų liau apie 80 tūkst. studentų. nus. |dis". Šie aistringi žodžiai Salyje kiekvienam 10 busas pilnas studentiškų ryba paskirs vieną posėdį ir studentų politinio bei visu tE. STANKEVIČIUS priklauso studentui peda- tūkst. gyventojų tenka 96 kalbų.
Maršrutas į ateitį
DIETINIO MAITINIMO KELIALAPIAI Vėl nauji studentų būriai papildė mūsų gretas. Ir ne kiekvienas, tur būt, žino, kad studentų centriniame profko-
mitele galima įsigyti dietinio maitinimo kelialapių. O gal ne kiekvienam aišku... Todėl trumpai apie dietinį maitinimą ir jo reikšmę. Dietinis maiti nimas yra vienas iš gydymo metodų sergantiems lėtiniais skrandžio, kepenų, inkstų ir kitomis ligomis. Maistas ga minamas iš atitinkamų pro-
dūktų specialiais būdais, iš-saugant maksimalųjį kiekį maistingųjų medžiagų. Tam reikalingos žinios, įgūdžiai, speciali virtuvė, ir žinoma, laikas — o jo studentui visa da trūksta. Jums padės mūsų mieste veikianti speciali dietinė val gykla, kurioje galite maitintis
įsigiję dietinį kelialapį stu dentų profkomitete. Norintieji jį įsigyti parašo pareiškimą ir, pridėję prie jo gydytojo pa žymėjimą iš Aukštųjų mokyk lų poliklinikos, atiduoda savo fakulteto studentų profbiuro pirmininkui. Kelialapio kaina 18 rub. — studentas apmoka 1/3 visos sumos ir visą mėne-
TRUMPAI
sį gali valgyti pietus, arba pusryčius, arba vakarienę — kaip kam patogiau. Sergantiems dietinis maiti nimas yra būtinai reikalingas. Dietiniai kelialapiai jūsų pato gumui ir sveikatai — naudo kitės jais. A. STAPULIONYTE Studentų profkomiteto narė
nė“ rašo P. Petershagenas, — kad Graifsvaldas su viduram žiškais namais, su penkių šim tų metų senumo universitetu ir gražiomis bažnyčiomis pa virs į karo lauką. Aš prisimi niau Varšuvą, Lvovą, Dnepropetrovską, Rostovą, Stalingra dą. .. Nejaugi Graifsvaldą, ku rio nuostabus siluetas, nupieš tas vokiečių tautos didžiojo dailininko Kasparo Dovydo Fridriko, išgarsinusio miestą visame pasaulyje, ištiks toks baisus likimas. To neturi būti! Betgi ar ne mes pavertėmeEuropą griuvėsiais, argi ne mes be gilesnių apgalvojimų išliejome upes kraujo, priver tėme kentėti ištisas tautas? Pripratę prie pergalių, mes. veržėmės prie Maskvos ir Sta lingrado. O dabar karas, tarsi bumerangas, atsigręžė į mus pačius. Šios mintys pagaliau mane iškankino. Bet argi tie, kuriuos mes užpaolėme, ne mylėjo tėvynės taip, kaip mes savosios? Man buvo gėda, kad aš per vėlai pagalvojau apie tai. Aš nusprendžiau eiti kare prieš Hitlerį, nors tai, padary ti galėjau tik savo veiklos sferoje. Bet mūsų miesto gy ventojams tai turėjo nepapras tos reikšmės". Kilnus buvusio karinio komendanto, Graifsvaldo įgu los viršininko pulkininko Petershageno ir jo bendrininkų poelgis (miesto įgula pasidavė be mūšio), o ypatingai Tary binės Armijos didžiadvasišku mas, išgelbėjo miestą. Nė vie na bomba nesprogo mieste, nė vienas namas nebuvo sugriau tas. Tegu bombų nepaliestas miestas bus taikos simboliu, tautų draugystės simboliu. Tegu jame žydi žmonių bro lybės žiedai. (Tęsinys. Pradžia Nr. 27)
meninio aktyvumo gerinimo klausimams. A. MAKSIMOVAS S Internacionalinio klubo pirmininkas J. Ciumačenka ir komjaunimo komiteto narys A. Urbelis dalyvavo Taline įvykusiame tarpuniversitetinių ryšių su užsieniu sektorių tri jų dienų seminare. I. ŠILAITĖ 9 Prekybos fakulteto pir makursiai ir Pramonės eko nomikos fakulteto pramonės planavimo ir darbo ekonomi kos I kurso studentai šiuo metu dirba Vilniaus rajoną Maišiagalos tarybiniame ūky je. Studentai padeda nuimti žemdirbiams gausų vaisių ir daržovių derlių.
R. BALClUKAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugę Jonę GENEVICIOTĘ, netekusią myli mos motinos, ir kartu liū dime. IF psichologijos spec. II k. studentai
PEF III k. studentei Zi tai VIRELION AITEI reiš kiame gilią užuojautą dėl mylimo brolio mirties. Darbo ekonomikos spec. III k. 2 qr. studentai
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Te lefonas spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15. Užs. Nr. 3559 LV 11694