STUDENTŲ
Visų Salių proletarai, vienykitės!
AGITŽYGIS
k
Neseniai partijos VVU komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius ir WU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas J. Galinaitis viešėjo Švenčio nyse. Rajone susitarta dėl Universiteto studentų kul tūros dienų renginių. Kitą savaitę, kovo 27—28 die nomis, mūsų dėstytojų, komjaunimo darbuotojų, saviveiklininkų būrys su sitiks su Švenčionių rajo no darbo žmonėmis, ten koncertuos. Mūsų inf.
a CcMJVBII11S sucroenuas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PAKTUOS, KOMJAUNIMO IR PROPSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
SAVIVEIKLOS APŽIŪRA Kovo 11 d. rektorato po sėdžių salėje susirinko fa kultetų vadovai, komjau nimo komitetų nariai, at sakingi už meno saviveik lą, kultūros klubų vedėjai, Estetinio lavinimo kated ros dėstytojai. Tartasi dė tarpfakultetinės meno sa viveiklos apžiūros, jos tikslų, nuostatų, turinio. Pasitarime dalyvavo pro rektorius doc. B. Sudavičius, partinio komiteto najė doc. A. Beržinskaitė. Apžiūra vyks balandžio 3—4 d. Šiandien supažindiname su apžiūros nuostatais (skaitykite 3 psl.).
Kaina 2 kp
Universitete šventė:
APIE MUS RAŠO
„Kapsuke viešėjusi didelė Vilniaus V. Kapsuko univer siteto studentų grupė pagyvi no mūsų miesto kultūrinį gy venimą. Pedagoginėje mokykloje koncertavo WU akademinis choras, vadovaujamas LTSR nusipelniusio meno veikėjc P. Sližio. Choras paliko labai gerą įspūdį. Tai didelis pajė gus kolektyvas. Pedagoginės mokyklos dės tytojai ir moksleiviai dėkingi studentams už gerą, turinin gą koncertą". Tai eilutės iš mokytojo V Gulmano laiško, išspausdinto Kapsuko rajoniniame laikraš tyje „Naujas kelias". Geri atsiliepimai lydėjo ir kitus studentų kultūros dienų renginius Kapsuko rajone. A. DARGUŽI:
Nr. 9 (749)
ŠIANDIEN MŪSŲ ALMA MATER BUS ĮTEIKTAS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINAS!
MŪSŲ GERAS MOKYMASIS IR PASAKOJA NEPRIEKAIŠTIN VVU Komjaunimo komiteto GAS sekretoriaus pavaduotojas IJ5KAITA J ELGESYS — K. ČERNIAUSKAS GERIAUSIA „Svarbiu įnašu prie devin- bendras Universiteto studentų ojo penkmečio plano įvykdy pažangumo vidurkis, lyginant DOVANA mo turi prisidėti Lenino kom su praėjusiais metais, pakilo jaunimas ir visas tarybinis nuo 74,4 proc. (1969/70 m. m. TSKP XXIV jaunimas". Tai žodžiai iš žiemos sesija) iki 77,1 proc. SUVAŽIAVIMUI TSKP XXIV suvažiavimo Di (1970/71 m. m. žiemos sesi
GYVENIMO PAŠAUKTI
LEninmE
rektyvų projekto. Ko iš mū sų, komjaunuolių, nejaudina as aukštas VLKJS visuome ninio vaidmens įvertinimas? Socialistinė santvarka suda rė visas sąlygas, kad žmoguje pilnai atsiskleistų visa žmo giškiausia. Padėti šiam pro cesui — tavo komjaunuoliška pareiga. Tu ateini į gyveni mą ne tik kaip materialinių vertybių kūrėjas. Tu pašauk tas būti Kovotoju už visa tai, kas nauja, humaniška, teisin ga. Komjaunuoliškos pareigos šbandymu vėl tapo 1970/71 m. lenininė įskaita. Bandysi me trumpai apibūdinti pa grindinius VVU komjaunimo organizacijos veiklos bruo žus įskaitos laikotarpiu. Pagrindinis dėmesys teko studentų akademinio ir visuo meninio aktyvumo skatini mui. Tai matyt tam tikru mastu prisidėjo prie to, kad
FOTOLAIŠKAI IŠ LABORATORIJŲ
NUOTRAUKOJE: eksperimentinės laboratorijos darbuo tojas Jonas Ketleris darbo metu.
ja). Geras akademinis pažan gumas Teisės bei Medicinos fakultetų komjaunimo jorganizacijose. Universiteto komjaunuolių visuomeninį aktyvumą lenini nės įskaitos, skirtos TSKP XXIV suvažiavimui, laikotar piu charakterizuoja, visų pir ma, tokie faktai, kaip jų da lyvavimas vasaros darbo ir poilsio stovyklose, plati Uni versiteto komjaunuolių šefuo jamoji veikla. 75 Teisės fa kulteto studentai šefuoja Le nino raj. vaikų kambarį, Isto rijos ir Filologijos fakultetų komjaunimo organizacijos — 31 vid. mokyklą bei Vilniaus raj. Marijampolės vidurinę Interiklubas — Vilkaviškio raj. Pajevoniu vidurinę, MMF — Širvintų raj, vidurinę, fi zikai drauge su interklubu — Kelmės raj. Šaukėnų viduri nę mokyklą ir kt. Universite(Nukelta Į 2 psl.)
I kurso žurnalistai kartu su dėstytoju S. Krivicku apankė etnografiniame muzie juje atidarytą parodą „Vilnius prieš 150 metų".
Neurono
paslaptys
Pakliuvęs į biofizikosneurokibernetikos labora toriją, pirmą akimirką su trikau: daugybė prietaisų, diagramų, grafikų, žmonės su baltais chalatais... Lai mė, pamačiau pažįstamą Joną Ketlerį, kuris greit ir aiškiai išdėstė visas labo ratorijos paslaptis. Laboratorijoje spren džiama problema: regos analizatoriaus tyrimas vaizdų atpažinimo aspek tu. Elektroninė skaitančioji „akis" toli gražu dar nėra tobula. Jei žmogus gali
Filologijos fakulteto mokslo pirmūnė, rusų k. ir llt. spec. trečiakursė Valentina Pavlovą.
Tai buvo puiki proga susi pažinti su senąja sostine, ku rią paveiksluose be dėstytojo pagalbos vargu ar būtume at pažinę. L. KVEDARAITĖ
Rytoj — Studentų moksli nės konferencijos uždarymas. Dvi dienas tęsėsi jaunųjų mokslininkų šventė. Sulaukta svečių iš broliškųjų Krokuvos Jogailos ir Graifsvaldo uni versitetų. Konferencijai pateikta apie 360 mokslinių pranešimų. Veikė beveik 50 sekcijų. A. JUODUPIS
skaityti įvairų šriftą, tai elektroninė mašina gali dirbti tik su griežtos kon figūracijos ir kontrastin gumo tekstu. Kaip pato bulinti šį svarbų elektro ninės mašinos mazgą? Ko dėl žmogaus akis sugeba atskirti tą pačią raidę, ne žiūrint jos dydžio, braižo ir kontrastingumo? Į tai gali atsakyti kruopštūs, il gamečiai tyrinėjimai. Laboratorijoje yra teo rinė grupė, kurios branduoli sudaro fiz.-mat. m. kand. H. Vaitkevičius, D. Kirvelis, V. Vanagas, ir
Tris kartus žurnalistų klu bo nariai buvo „Šaltinėlio" jaunimo svetainės tarybos renginiuose svečiais, o šį kar tą jie tapo šeimininkais. „Pa saulis ir spauda" — taip pa vadino eilinį savo vakarą žur nalistų klubo nariai. Jame dalyvavo „Tiesos" vyr. re daktorius A. Laurinčiukas ir respublikinės televizijos „Ho rizonto" laidų vyr. redakto rius C. Juršėnas. Žurnalistų klubas gavo ir pirmąją dovaną. Neseniai iš leistas Amerikos lietuvių
eksperimentinė, kurioje dirba A. Švėgžda, J. Ket leris, S. Aleksejenka ir D. Stibinytė. Pirmoji grupė tyrinėja žmogaus elektroencefolografines reakcijas, atpažįs tant vaizdus, o antroji ti ria triušio regos sistemos detektorinių neuronų sa vybes. Tumpai visas procesas atrodytų šitaip. Triušis pa ruošiamas eksperimentui, su mikromanipuliatoriumi į io smegenis įvedamas mikroelektrodas, kurio pa galba registruojami regos sistemos nervinių ląstelių atsakai į dirginimus. Savo ruožtu atsakai biopoten-
laikraščio „Laisvė" 60-mečio jubiliejinis albumas, — A. Laurinčiukas šį albumą ir įtei kė klubo nariams. V. BALTINAS Trečiadienį įvyko Universi teto kino mėgėjų k’ubo stei giamasis susirinkimas. Klubo nariai susiskirstė į tris gru pes: filmuotojus, scenaristus ir „laisvuosius", besidomin čius kino menu. Klubas nu mato rengti susitikimus su žymiais respublikos operato riais, režisieriais, aktoriais ir kino mėgėjais. V. LABŽENTYTt
Sekmadienį aktų salėje įvyks tarpfakultetinė meninių agitbrigadų apžiūra-koncertas.
cialų stiprintuvų sustipri nami ir užregistruojami magnetinėje juostoje. Vė liau pernešami į kino juos tą, ir tokiu būdu gauti re zultatai apdorojami. D. Kirvelis yra sukūręs hipotezę apie funkcionalinę regos analizę ir jos darbą. Jei eksperimentai patvirtins jo teorines išva das, bus sukurtas elektro ninis modelis. Daugumas laboratorijos darbuotojų — buvę Uni versiteto auklėtiniai. Rei kėtų Universiteto studen tams susidomėti biofizika, pasigilinti į neurono pa slaptis. E. STANKEVIČIUS
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
KIENO TARME GERESNB Kovo 12 d. įvyko Lietuvos LKJS CK V plenumas, kuria me apsvarstytas klausimas apie pirminių komjaunimo organizacijų ir komjaunimo komitetų atsakomybės didini mą už jaunimo idėjinio politi nio auklėjimo ir klasinio už sigrūdinimo stiprinimą. Pra nešimą padarė Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius V. Morkūnas. Plenumas išklausė Kauno Politechnikos instituto kom jaunimo komiteto sekreto riaus E. Kibirkščio informaci ją apie tai, kaip šios aukšto sios mokyklos komjaunimo komitetas vykdo Lietuvos LKJS CK ketvirto plenumo nutarimą dėl aukštųjų ir spe cialiųjų vidurinių mokyklų komjaunimo organizacijų už davinių toliau gerinant studen tijos komunistinį auklėjimą.
Šeštadienį, kovo 13 d., III c. lituanistai dalijosi savo spūdžiais vakare „Dialektoogija — 70". Pranešimus skaitė S. Gailiūnaitė (Raseinių raj. tarmė") ir S. Suckelytė „Molėtų raj. tarmė"), Apibendrino dėstytojai: A. Girdenis ir A. Pupkis. Sudomino K. Garšvos ir R.
Zmajausko disputas: „Kieno tarmė geresnė?1'. Laimėjo tas, kuris mokėjo geriau „apmesti ir atausti", — K. Garšva, aukštaičių atstovas. Be to, jis ekspedicijos metu surinko daugiausia vietovardžių (300). Į sceną pakviečiami aukš taičiai ir žemaičiai. Kuris aiš kiausiai ir geriausiai pakartos
Į DARBININKŲ KLASĘ, KOLŪKINĘ VALSTIETIJĄ, TA RYBINĘ INTELIGENTIJĄ LIE JASI VIS KULTŪRINGESNE. TECHNIŠKAI RAŠTINGESNE KARTA. GALINTI SĖKMIN GAI SPRĘSTI SUDĖTINGIAU SIUS ŠIUOLAIKINES MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJOS UŽDAVINIUS. JAUNIMUI. KU RIAM VISADA BŪDINGAS NAUJOVIŲ JAUSMAS. ATSI VERIA LABAI PLATI DIRVA, KURIOJE GALI REIKŠTIS JO ENTUZIAZMAS. ENERGIJA. ŽINIOS, IR JIS TURI BŪTI PIRMOSIOSE GRETOSE TŲ. KURIE KURIA NAUJĄ. TOBU LĄ TECHNIKĄ. ATKAKLIAI DIEGIA JĄ VISOSE LIAUDIES ŪKIO ŠAKOSE IR KELIA DAR BO NAŠUMĄ BEI KULTŪRĄ. TVIRTINA .............................. .. KASDIENINIAME GYVENIME NAUJUS KOMUNISTINIUS VISUOMENINIUS SANTYKIUS IR TAURIUS KO MUNISTINĖS MORALES PRIN CIPUS.
♦ Neseniai VLKJS CK bei Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerija pa skelbė visasąjunginį konkursą. Vienas jo uždavinių — stu dentų moksliniuose referatuo se ir pranešimuose išnagrinėti aktualias partijos ekonominės politikos nūdieniame etape problemas. Daugelis studentų darbų at spindės partijos lenininės na cionalinės politikos triumfą, jaunimo auklėjimo TSRS tau tų draugystės ir brolybės dvasia patirtį. Konkursas pasibaigs atei nančiais metais moksline kon ferencija. Ją ketinama suorga nizuoti kaip visasąjunginį ta rybinio jaunimo festivalį, ku ris bus skirtas TSRS įkūrimo penkiasdešimtmečiui.
Lietuvos LKJS CK biuras, Lietuvos TSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos kolegija bei Lietu vos TSR Mokslų akademijos prezidiumas priėmė bendrą nutarimą „Dėl II visasąjungi nio visuomeninių mokslų dar bų konkurso organizavimo jaunųjų mokslininkų tarpe". Konkurse leidžiama dalyvau ti autoriams, kurie yra išleidę knygų, brošiūrų, straipsnių, apybraižų, mokomosios meto dinės literatūros marksistinėslenininės filosofijos, mokslinio komunizmo, politinės ekorič? mijos, TSKP istorijos, teisės, psichologijos, komjaunimo is torijos, tarptautinio judėjimo, ipedagogikos ir komunistinio jaunimo auklėjimo klausi mais. Autoriai, dar nepaskel bę darbų, gali pateikti kon kursinės medžiagos rankraštį. Konkursas respublikoje vyksta dviem turais. Antrasis turas užbaigiamas respublikine jaunųjų moksli ninkų konferencija 1972 m. balandžio mėnesį. Čia bus at rinkti darbai į visasąjunginį (trečiąjį) konkurso turą. Konkursus rengia institu tuose, aukštosiose mokyklose sudaryti organizaciniai komi tetai. Šie komitetai atsiskaito analogiškam respublikiniam konkurso organizavimo ko mitetui, kurio pirmininku pa tvirtintas Universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas. Nutarime pabrėžiama, kad mokslinių institutų vadovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, visuomeninių katedrų vadovai ir komjaunimo komitetai tu ri pasiekti, kad konkurse da lyvautų visi jauni mokslinin kai, dėstytojai ir aspirantai. Jiems būtina suteikti dalyki? ką paramą. Konkursas turi paskatinti tobulinti dėstymo lygi, geriau organizuoti idėji nį studentijos auklėjimą.
kelių tarmių tekstus? I vieta D. Kabelytei. Vakaro pabaigoje išrinko sumaniausius ir grakščiausius — mis dialektologę ir miste rį dialektologą. Komisijos pirmininkas M. Pilvinis skai to „nuosprendį": N. Ribinskaitė ir R. Zmajauskas. B. GIRSKYTE
Iš TSKP XXIV suvažiavimo Direktyvų projekto
Filosofijos istorija Kaip jau buvo pranešta, Vilniaus universitete įvyko konferencija filosofijos istori jos Lietuvoje temomis. Konferenciją organizavo Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, Universiteto Fi losofijos istorijos ir ateizmo katedra, filosofijos, teisės ir sociologijos skyrius prie Lie tuvos TSR Mokslų Akademi jos Istorijos instituto. Konferencijoje perskaityti 36 pranešimai: 20 pranešimų perskaitė mūsų respublikos filosofai, 16 pranešimų — Baltarusijos ir Ukrainos moksų akademijų, TSRS Mokslų Akademijos Filosofijos insti tuto filosofai. Pranešimą „400 metų filosofijos mokslui Lie tuvos mokyklose" skaitė ei nantis Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros profesoriaus pareigas R. Plečkaitis, Baltarusijos TSR Mokslų Akademijos akademi kas V. Serbentą išdėstė kai kuriuos metodologinius Lietu vos ir Baltarusijos filosofijos istorijos klausimus, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos na rys korespondentas J. Mace vičius savo pranešime nag rinėjo įtakų ryšį su sąveika fi losofinės minties vystymesi
Lietuvoje. Vilniaus universi teto filosofijos istorijos ir ateizmo katedros vedėjas, do centas J. Barzdaitis kritiškai apžvelgė lietuvių liberalinių buržuazinių ideologų pažiū ras į religiją ir bažnyčią XIX a. pabaigoje — XX a. pra džioje. Filosofijos, teisės ir so ciologijos skyriaus prie Lietu vos TSR Mokslų Akademijos Istorijos instituto vyr. moksli niai bendradarbiai filosofijos mokslų kandidatas docentas A. Gaidys ir istorijos moks lų kandidatas docentas J. Aničas savo pranešimuose pagrindinį dėmesį skyrė lietu vių buržuazinės emigracijos filosofinių pažiūrų socialinių prielaidų ir idėjinių ištakų, taip pat mokslinio ateizmo interpretavimo klerikalinėje lietuvių emigracijos literatū roje kritikai. Vilniaus Peda goginio instituto Filosofijos katedros docento A. Griškos pranešimas buvo skirtas kon servatyviųjų ir pažangiųjų jė gų kovos klausimams filoso finės minties vystymesi Vil niaus universitete XVIII a. pa baigoje — XIX a. pradžioje. Einantis Lietuvos TSR Moks lų Akademijos filosofijos ka-
(Nukelta j 4 psl.)
Stovyklos: kur, kada, kaip? Kiekviename fakultete sim bolinis (taigi, ir negirdimas) ikambutis šaukia kasdien stu dentus į darbą. Knyga, mė gintuvėliai, elektroninės skai čiavimo mašinos... Kasdien 'sigijama vis daugiau žinių, subręstama. Gyventi — tai iš lėto gimti... Šįkart mūsų korespondentas užsuko į Medicinos fakultetą. Nežinom, iš kokių šaltinių semiasi sau jėgos medikai. Gal e imsią jie tokiais, gal
meilė žmogui ateina kartu su pirmosiomis paskaitomis, kaip ir šiems 11—12 grupės sani tarijos specialybės pirmakur siams, gal, kaip V. Liukpetrlul ir G. Kvikliui, — labora torinių metu. Gal... Per paskutlnįjj penkmetį Universitetas paruošė beveik 8000 specialistų. Tarp jų — ir Medicinos fakulteto auklėti niai. M. ŽEMAITIS
Universiteto Komjaunimo komiteto darbo ir poilsio sto vyklų štabas ruošiasi artėjan čiam studentų darbo semest rui. Praėjusiais metais mūsų stovyklos buvo neblogai or ganizuotos. Apie tai kalba ir Statybos ministerijos įteikta pereinamoji vėliava. Tai aukš tas mūsų darbo įvertinimas, kuris įpareigoja šiais metais padirbėti dar geriau. Kad nepasikartotų praėjusių metų klaidos, trūkumai darbe, šiais metais organizuosime stovyklas kiek kitaip. Tuo tikslu šios dienos laik raštyje skelbiame bendrą sto vyklų organizavimo tvarką, komjaunuolių bei stūdentų teises ir pareigas.
VVU STUDENTŲ DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ ORGANIZAVIMO BENDRA TVARKA 1. VVU studentų darbo ir poilsio stovyklos organizuo jamos savarankiškumo prin cipu, vadovaujantis Universi teto komjaunimo organizaci jos XVII konferencijos nutari mu — kiekvienas komjau nuolis, turintis daugiau negu mėnesį atostogų (nepriklauso mai nuo to, kuriame kurse jis mokosi), privalo padirbėti nors vieną pamainą darbo ir poilsio stovykloje. 2. Darbo ir poilsio stovyk-
(Atkelta iš 1 psl.)
GYVENIMO PAŠAUKTI
to komjaunimo organizacija pastoviai šefuoja Kapsuko, Molėtų ir Švenčionių rajonų paskaitų apie tai, kokius lai komjaunimo organizacijas. mėjimus pasiekė mūsų res Universiteto ir švenčioniškių publika bei Vilniaus universi komjaunuolių iniciatyva su tetas per praėjusį penkmetį. piltas partizanų šlovės pilka |• Mūsų komjaunuoliai ištiki pis. Sį pavasarį, padedami mi savo gražiausiai tradicijai Dailės instituto, numatome ga — draugystei su visų šalių utinai sutvarkyti pilkapio te jaunimu. Lenininės įskaitos ritoriją. O gegužės 9 d. čia laikotarpiu Universitete pabu vyks VVU turistų, keliavusių vojo 51 jaunimo ir studentų ,Tėvų šlovės keliais" sąskry delegacijos iš Tarybų Sąjun gos bei užsienio. Buvo su dis. Studentai pagal VVU kom ruošta 27 internacionaliniai jaunimo komiteto siuntimus susitikimai. 90 universiteto perskaitė daugiau kaip 700 studentų dirbo tarptautinėse
studentų stovyklose. Balan džio 28 d. — ggeužės 3 die nomis vyks internacionaliniai renginiai pasaulio jaunimo so lidarumo dienai pažymėti. Auklėjamuoju požiūriu reikš mingų renginių nemažai su ruošė atskirų fakultetų kom jaunimo organizacijos. Mūsų neblogas darbas ju biliejiniais metais susilaukė apdovanojimų — Universiteto komjaunimo organizacija bu vo atžymėta LLKJS CK Jubi liejine juosta. Visai neseniai
las organizuoja fakultetų komjaunimo komitetai, vado vaujami VVU darbo ir polisio stovyklų štabo. Fakultetų komjaunimo ko mitetai, mobilizuodami stu dentus darbui stovyklose, re miasi grupių komjaunimo or ganizacijų biurais. Jiems pa deda ir fakultetų partiniai biurai bei dekanatai. 3. Gruporgai pateikia savų fakultetų komjaunimo komi tetams iki balandžio 10 d. vi sų grupės narių, galinčių vyk ti į stovyklą, sąrašą. Fakulte tų komjaunimo komitetai iki gegužės 1 d. aukščiau minėtus sąrašus sutiksima, galutinai paskirsto pamainas ir paskel bia juos. Vieną sąrašo eg zempliorių gauna būsimos stovyklos viršininkas. 4. Gavęs stovyklautojų są rašus, stovyklos viršininkas rengia atskirų pamainų narių susirinkimus. Jų metu stovyk lautojams išaiškinamas būsi mo darbo pobūdis stovykloje, kokia bendra stovyklos veik los tvarka. Kartu aptariami visi klausimai, susiję su sto vyklautojų atvykimu, mate rialiniu aprūpinimu, kultūri ne menine programa ir kt. 5. Nuo to momento, kai sto vyklų sąrašai paskelbti ir per duoti būsimos stovyklos vir šininkui, bet kokie reikalai, liečiantys pasikeitimus pamai nomis ar atleidimą dėl labai svarbių priežasčių nuo išvy
kimo į darbo ir poilsio sto vyklą, sprendžiami stovyklos viršininkui derinant juos su fakulteto komjaunimo komite tu. 6. Savavališkas neišvykimas į darbo ir poilsio stovyk lą laikomas grubiu komjau nuoliškos ir studentiškos drausmės pažeidimu. Todėl, prasidėjus rudens semestrui, fakultetų komjaunimo komi tetai kartu su dekanatais ap svarsto kiekvieną savavališką neišvykimą į stovyklą ir nu baudžia tokius studentus. Vi si studentai, kurie savavališ kai bei laužydami nustatytą tvarką neišvyko į stovyklas, be kitų studentiškų ir kom jaunuoliškų nuobaudų turės rudenį dar atidirbti talkose (ūkiniai darbai Universitete). 7. Tie komjaunuoliai ir stu dentai, kurie dėl objektyvių priežasčių negali išvykti į va saros darbo ir poilsio stovyk las, iki balandžio 10 d. prista to atitinkamus dokumentus fakultetų komjaunimo komite tams ir parašo pareiškimus, kuriuose nurodo motyvus, kodėl jie negali išvykti. Stu dentas laikomas atleistu nuo dalyvavimo stovykloje tik ta da, kai fakulteto komjaunimo komitetas posėdžio sprendi mu patenkina aukščiau minė tą pareiškimą.
už didelius laimėjimus, ruo šiant specialistus liaudies ūkiui, bei mokslinius laimėji mus Universitetas apdovano tas Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu. Tuo pačiu — tai teigiamas mūsų komjaunimo organizacijos veiklos įverti nimas. Žinoma, Universiteto kom jaunimo organizacijai dar la bai daug reikia padaryti. Apie tai liudija kad ir negavusių Lenininės įskaitos studentųkomjaunuolių sąrašas. Mums vis dar nepasiseka sudaryti pirminėse komjaunimo orga nizacijose nepakantumo at mosferą tinginiams ir apsilei-
dėliams. Kai kuriuose fakulte tuose (FAF ir kt.) vis dar že mas pažangumo vidurkis. Pa sitaiko ir apolitiškumo, ideo loginio neprincipingumo atve jų, yra, žinoma, ir chuliganiš kų prasižengimų. Savaime su prantama, visi šie dalykai ro do, jog septyniatūkstantiniame komjaunuolių būryje dar yra daug bėdų ir problemų. Universiteto bei fakultetų komjaunimo komitetai, mo kydamiesi iš ikišiolinės patir ties, stengsis jas išspręsti. Jaunystė su entuziazmu pri ima partijos užduotį naujam penkmečiui.
VVU komjaunimo komitetas
TARYBINIS STUDENTAS
3 psl.
SAVIVEIKLININKE, SUKRUSK! MENO SAVIVEIKLOS YPŽlOROS-KONKURSO NUOSTATAI I. Tikslas
Teisės fakultete veikia fotomėgėjo, IV k. studento Kęstučio TRASKOS darbų paroda. Si jo nuotrauka eksponuo jama toje parodoje. Ji, beje, pateikta ir WU fotoklubo konkursui, kuris skiriamas TSKP XXIV suvažiavimui.
LAIŠKAS „TARYBINIAM
JEI REIKALAUJAME, PASIRŪPINKIME Kuo dabar gyvena mūsų lengvaatlečiai, kur nukreipti jų žvilgsniai, kokie planai ateičiai? Atsakymas vienas: pasiruo šimas LTSR aukštųjų mokyk lų lengvosios atletikos pirme nybėms. Grupių treneriai ruo šia sportininkus artėjančioms kovoms. Kaip atrodo šios gru pės? Kas lanko jas? Vis dar neišsprendžiama „įskaitininkų" problema. Kam reikalin gas sportininkas, kuris per savaitę vieną, du kartus atei na į treniruotes? Apie jokį meistriškumą ir kalbos ne gali būti. Pačiam studentui, aišku, nauda šiokia tokia yra: už tas „treniruotes" gauna fizinio lavinimo įskaitą. Ta čiau treneriai nenori mažinti savo grupių. Gal tai ir jų reikalas; bet, antra vertus, to kie „sportininkai" dažnai de zorganizuoja perspektyviuo sius. O ir salėje vietą užima. Grupės gausios, o rezultatų, „žvaigždžių" nėra. Juokingos ir įgrisusios Universiteto pirmenybės, tarpfakultetinės varžybos — pilkos, negausios, dažniausiai išreikalautos, neįdomios, sku botos, kad tik greičiau atsi kračius. Tokios jos yra nerei kalingos. Varžybos turėtų būti šventė, traukti kitus, po puliarinti sportą. Galima būtų porą kartų per metus suruoš ti tarptautines varžybas, pa vyzdžiui, tarp Krokuvos, Pra hos, Vilniaus, Tartu universi tetų. Bet taip suruošti, kad visi ilgai atsimintų. Reikėtų tik pradėti, tapti iniciatoriais, šeimininkais. Nemanom, kad kas nors iš minėtų universite tų atsisakytų. Ir laiką parinkti reikėtų patogų studentams. Ne taip, kaip, sakysime, Kau ne pernai. Pats egzaminų sesi jos įkarštis, o čia še, kad no ri, — varžybos. Sportininkų gi dauguma — studentai. Apie jų studijas, mokslą nie kas nepagalvoja. Negalvoja kai kas apie tai ir Universi tete. Savo mokyklos garbę gink, prakaitą liek, o grįžti iš varžybų, tai ir bijai dėstyto jui pasisakyti kur buvęs: kaip mat „akies" neteksi. Nemėgs
STUDENTUI“ IŠ VDR
LIETUVIŠKOS KNYGOS VAKARAS GRAIFSVALDE ta sportininkų. O saviveikli ninkams paprasčiau. Ir bend rabutį, ir stipendiją jiems pa rūpins. Vasarą į stovyklą va žiuoti nereikės, egzaminus at kels, akademines valandas sutvarkys, tik tu dainuok, tik šok, tik vaidink! Arba sportinė apranga. Krepšininkai, tinklininkai, irkluotojai, rankininkai gra žiausiais treningais puikuoja si, o lengvaatlečiai baisiau už driskius atrodo. Gerai dar, jeigu salę kartais duoda ir su plyšusį kamuolį. Kai kas juo kauja: — Neužsitarnavote... O jeigu pasvertume viską, tai pamatytume, kad Uni versiteto ėjikai gali aukštųjų mokyklų spartakiados metu duoti dvigubai daugiau taš kų, negu rankininkai ir krep šininkai kartu paėmus. Po-, ra... O treningus, gerą salę, gerus kamuolius, vyresniųjų dėmesį turi kaip tik pastarų jų komandų atstovai. Galų gale nesiimu spręsti, kas ge resnis, o kas blogesnis, tačiau bent jau Universiteto lengva atlečių rinktinė gali turėti sa vo treningus, savo sportinę aprangą. Specialios komisijos tikrina bendrabučius, fakultetus ir t. t. Kodėl jos negalėtų už sukti į rūbines, į sporto sales, pasišnekėti, pajusti, kuo spor tininkai gyvena? Gerų sportininkų Universi tete yra. Tačiau šeimininko nėra. Kur jis bus, jei patys Fizinio lavinimo katedros kai kurie dėstytojai rodo tokį „pavyzdį", kad ir užsiminti gėda. Fizinio lavinimo kated ra tapo lyg ir autonomine Universiteto respublika. Kas ką nori, tas tą daro. begalima vietoje trypčioti Priekyje nauja sportinė vasa ra. Kad ji nebūtų tokia, kaip praėjusi — mūsų visų reika las. Gal kas ir pasakys: „Taip buvo, taip ir bus". Ne! Juk mes savo namų šeimininkai. Pirmiausia pra dėkime tvarkytis čia. Na, o po to. .. R. TARAILA
Visiems žinoma, kad pasku tiniu metu Demokratinėje Vo kietijoje pastebimas didelis susidomėjimas lietuvių litera tūra. Apie tai liudija nema žai iš spaudos išėjusių lietu vių autorių vertimų į vokie čių kalbą. Ypač džiugu, kad visos šios knygos greitai iš perkamos, jos skaitomos ir susilaukia net viešų aptarimų. Vieną iš tokių aptarimų ir no riu čia paminėti. Jis įvyko kovo 4 d. Graifsvaldo uni versiteto studentų bendrabu tyje. Pagrindinį pranešimą skaitė slavistikos instituto dėstytojas dr. E. Šrioderis. Jis pasirinko keturias tarybi nės lietuvių literatūros kny gas: M. Sluckio „Laiptus į dangų", G. Mero „Lygiosios trunka akimirką", E. Mieže laičio „Žmogų", ir J. Marcin kevičiaus eilėraščių rinktinę su lietuvių ir vokiečių kalbų
Žiuri buvo nustebinta: kas tai, Istorijos fakulteto savi veiklos renesansas? Tarpkursi nė apžiūra iš tikrųjų pasisekė. Geriausiais pripažinti I k. is torikai (nuotraukoje dešinė je). Antroje nuotraukoje — psichologų „jogas".
J. MAŽEIKIO nuotr.
tekstais „Auf der Erde geht ein Vogei". Tačiau autorius neapsiribojo vien tik šių vei kalų analize. Jis sugebėjo la bai šiltai ir patraukiančiai ap žvelgti lietuvių literatūros raidą nuo pat K. Donelaičio iki mūsų dienų. Remdamasis asmeniniais įspūdžiais iš ke lionių po Tarybų Sąjungą, daktaras E. Šrioderis pateikė nemaža pastabų bei faktų apie lietuvių literatūros ir meno indėlį į tarybinių tautų kultū ros vystymąsi. Po pranešimo užsimezgė gyvas pokalbis tarp dalyvaujančių, kurių tarpe buvo tiek vokiečių, tiek už sienio studentai. Šventiškas vakaras buvo gražus pavyzdys to susidomė jimo, kuris skiriamas mūsų tarybinei literatūrai ir menui tiek VDR, tiek ir už jos ri bų. A. VENGRYTE IV k. germanistė
certinio-šefavimo darbo ątas-s kaitą.
WU tarpfakultetinė meno V. Dalyviai ir žanrai saviveiklos apžiūra skiriama rsKP XXIV suvažiavimui, 1. Dalyvauti apžiūroje-kon los tikslas yra vystyti ir skainti meno saviveiklą, puose- kurse gali visų iakultetų visų ėti naujo žmogaus dvasinį kursų studentai ir dėstytojai bei darbuotojai. grožį. 2. Dalyviai atstovauja tam fakultetui, kuriame jie moko II. Uždaviniai si (dirba). 3. Centrinių meno saviveik 1. Meno> priemonėmis atspindėti tarybinės liaudies los kolektyvų nariai gali su-, svajas bei darbo entuziazmą, daryti ne daugiau kaip pušų relti tarybinio jaunimo sąmo visų apžiūroje dalyvavusių ningumą, ugdyti patriotinio studentų skaičiaus. 4. Galimi įvairūs meno sa atsidavimo, aukšto humaniš kumo ir internacionalinės viveiklos žanrai. lraugystės jausmus; VI. Vertinimo tvarka ir 2. Padėti rektoratui, dekaapdovanojimas įatams bei visuomeninėms Į organizacijoms kovoti už pa1. Apžiūros-konkurso daly /yzdingą studentų elgesį vi vių pasirodymą vertina Rek suomenėje ir buityje; 3. Kelti saviveiklininkų toriaus patvirtinta žiuri. 2. Įvertindama fakultetų pa neistriškumą, idėjinį-meninį sirodymą ir nustatydama iško reiklumą; 4. Propaguoti geriausius votą vietą pagal rezultatus, arybinių autorių, rusų ir va komisija atsižvelgia: a) pir karų klasikų, lietuvių bei ki- miausia — j programos nume ų tautų nacionalinius kūri rių idėjinį-meninį lygį ir koncertinį-šefavimo darbą, b) į nius; 5. Skatinti originalaus re- saviveiklos masiškumą (t. y. rertuaro sukūrimą, ypač at- santykinį meno saviveiklos spindinčio įvairias jaunimo dalyvių ir fakulteto studentų gyvenimo, darbo ir poilsio skaičių) ir žanrų įvairumą, c) narių, oroblemas, studentiškų reika centrinių kolektyvų lų aktualijas, pasiekimus ir dalyvaujančių apžiūroje-kon kurse, skaičių (atitinkamai rūpesčius; 6. Siekti kuo didesnio savi mažinant balų skaičių). 3. Pirmą vietą iškovojusiam veiklos masiškumo; 7. Išaiškinti tarpfakultetinės fakultetui įteikiamas pereina meno saviveiklos apžiūros- masis prizas. 4. Vietų pasiskirstymas tarp konkurso nugalėtojus. fakultetų įforminamas Rekto riaus įsakymu. III. Laikas ir vieta. 5. Už ypatingus pasiekimus Apžiūra-konkursas vyksta meno saviveikloje žiuri pa balandžio mėn. 3—4 dienomis siūlymu atlikėjai gali būti ap salėje dovanojami Garbės raštais ir Universiteto Aktų kt. Giurlionio 21). 6. Geriausiai pasirodžiuIV. Pasiruošimo ir vykdymo siems atlikėjams ir kolektyvams suteikiama teisė dalytvarka vauti apžiūros-konkurso bai1. Dekanatams ir visuome giamajame koncerte. ninėms organizacijoms reko VII. Šefavimas menduojama atrinkti kandida tus. Viena iš galimų atrankos Apžiūros-konkurso pasiruo formų — tarpkursinė meno saviveiklos apžiūra (žiuri ski šimą fakultetuose šefuoja ir saviveiklininkams suteikia ria dekanas). 2. Pristatyti į Studentų prof- konsultacijas Estetinio lavini komitetą iki š. m. kovo mėn. mo katedros dėstytojai bei 29 dienos: a) fakulteto savi centrinių meninių kolektyvų veiklos repertuarą, b) daly vadovai ir dalyviai (darbo va vių sąrašą (nurodant, kas da landas galima sužinoti stu lyvauja centriniuose meno dentų profkomitete ir kated kolektyvupse), b) atlikto kon- roje).
Žemiau spausdinamos R. OZOLO nuotraukos pasakoja apie 1970 metų Universiteto kraštotyrinę darbo stovyklą (ekspediciją). Tai buvo pir moji tokia stovykla mūsų komjaunuoliškų vasaros dar bų istorijoje. Dabar kiekvienas Dūkštų kompleksinės ekspedicijos da lyvis ir užrištom akim čia nepasiklys: per tas dvi savaites, rodos, visur išvaikščiota, vis kas išžiūrėta, aprašyta, nufo tografuota. Bet neskubėkim. — Vasaros ekspedicija — tik įžanga pi’nam ir visapusiš kam Dūkštų apylinkės ištyri mui. Bent mums, etnografams, dar reikės daug padirbėti, pa sakė profesorė P. Dundulienė, vadovavusi studentams, tyri nėjusiems žemdirbystę, gyvu lininkystę, darbo ir kalendori nių švenčių papročius. Su profesorės mintim nega lima nesutikti. Jai pritaria gamtininkai, krašto, istorijos liaudies medicinos, tikėjimų rinkėjai, sociologai. Bet pra džia padaryta gera (sako, pu sė darbo?). Tai parodė ekspe dicijos aptarimas, neseniai įvykęs Gamtos fak. Kaimų ir gyvenviečių, piliakalnių pla nai, nuotraukos, audinių, skry nių, palangių ir kraigų pieši niai, stori surinktos tautosa kos aplankai — iškalbingiau si rimto studentų darbo, jų meilės gimtąjai žemei, jos žmonėms liudininkai.
$p&rlaš IMTYNININKAI KAUNE
. Kovo 13—14 d. Kaune, ZŪA salėje, vyko tarpmiestinis sa vigynos imtynių turnyras. Ja me dalyvavo imtynininkai iš Rygos, Kaliningrado, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Kapsu ko. Jų tarpe buvo du sporto meistrai, 14 kandidatų į sp. •meistrus ir daugiau nei 30 pirmaatskyrininkių. Vilniui atstovavo mūsų uni versiteto sporto klubo „Moks las" imtyninkai. Pag'rtinai kovojo PF III k. studentas V. Fominas, nuga lėjęs sp. m. K. Pinkevičių (K), pirmaatskyrininkį V. Šachovą 'R). Bet toliau kelią jam pastojo busimasis turny ro laimėtojas k. j sp. m. E. Techovas (Kap.). Mūsiškiui atiteko IV vieta. II pusvidutiniame svoryje „Moks'o" atstovas J. Kuli kauskas iškovojo III vietą. • Bene įtempčiausios, sun kiausios kovos vyko I pusvidutinio svorio kategorijoje, kur susirinko 12 dalyvių. Čia ypač gerai kovojo IV k. eko nomistas J. Nedzveckas. Jis laimėjo visus susitikimus. G. PŪKAS ATSISVEIKINANT SU ŽIEMA
Neseniai įvyko VVU tarpfąku’tetinės slidinėjimo ir čiuožimo varžybds.
Sulauks dar Dukštelė studentų... Įvairiose tiriamosiose gru kia, pralenkdama vandens sro pėse dirbo apie 70 žmonių. vę, ilgesinga sielininko dai Talkininkavo dailės instituto na. Tenai, kažkur, toli, kur studentai, Vilniaus rajono daina nepasiekia, liko merge Kultūros skyriaus darbuoto lė. Žlūgtelį velėdama, atsitie jai. sia, pasroviui akis nulakina ir Jau pripratom prie Vilniaus atsidūsta. Tyliai, tyliai. O jis, miesto kraštotyrininkų ekspe įdegęs, raumeningas čia kur dicijų, kasmet laukiam pasi nors su rėvom galėtinių eina. rodant leidinio, supažindinan Vakare išlipa į krantą. Nu čio vis su naujom respubli malšinti ilgesio. Ir savo skur kos vietom. Paruošti tokią do, neteisybės... Ekspedicijoje dalyvavę Lie knygą apie Dūkštų apylinkes žada ir Universiteto ramuvie- tuvos TSR Mokslų akademi čiai. Tai bus pirmas tokio po jos bendradarbiai aptiko ne būdžio darbas, atliktas studen paprastą augalų įvairovę, re tų jėgomis. Jis turės paska tai kur pasitaikančią tokiame tinti ir kitų respublikos aukš mažame plote. Rado keletą tųjų mokyklų kraštotyrinin augalų, labai retai arba ir vi sai nesutinkamų Lietuvoje: kus. Ekspedicijos aptarimo metu melsvąjį gencioną, balandinę perskaityti pranešimai — gai žvaigždūnę, paplitusią labiau rės būsimiems knygos straips į pietus. Arba štai miškinė monažolė. Seniai jau jos nieks niams. Pažvelkim į juos. nebematė pas mus, tik iš lite Docentas C. Kudaba — eks ratūros žinota, kad kažkada pedicijos organizatorius ir va buvus dviejose vietose aptik dovas, jos siela. Kalbėdamas ta. aptarime, vaizdžiai nupiešė Dūkštos — Vilniaus pašo apylinkių gamtinę situaciją, nėje, jo įtakos zonoje. Sosti parodė jos formų turtingumą, nei plečiantis, ta įtaka vis di žmogaus sugebėjimą jas pasi dės. Daug įdomių minčių, savinti, su jomis susilieti. kaip racionaliai panaudoti šias Ko vertos senosios gyven vietoves be žalos gamtiniams vietės! Štai Buivydai. Išlikę ir istoriniams vietos pamink dar nuo valakų reformos. Ar lams, kurie čia lyg specialiai ba — žiūrėkit! — visi namai surinkti, pareiškė buvęs Gam atsukti gerosiom pusėm į tos apsaugos komiteto pirmi upę. Ir prisimeni... Upė bu ninkas, WU dėstytojas V. vo vienintelis kelias, vienin Bergas. Jis pasiū'ė įsteigti čia telis langas i pasaulį. .. Plau gamtos ir kultūros paminklų
Iš karto reikia pripažinti, jog pagrindinio savo uždavi nio — masiškumo — jos ne įvykdė. Trumpai apie slidinėjimą. Da'yvavo šešios moterų ir septynios vyrų komandos. (Nesimatė pajėgiausiųjų sli dininkų: jie gynė Universite to sportinę garbę kitose var žybose). Geriausiai pasirodė MMF merginos ir GF vyrai. 2—3 vietas užėmė FAF bei PEF merginos ir MMF bei MF vyrų komandos. Apie čiuožėjų startus pa prašiau papasakoti varžybų vyr. teisėją S. Šeiboką: „Varžyboms oras tikrai bu vo geras ir gaila, jog nedaly vavo daugelio fakultetų atsto vai. Tuo labiau, kad komandą sudarė mergina ir du vaiki nai. Iš viso varžybose daly vavo 7 merginos ir 11 vyrų. Pirmas dvi vietas užėmė neužsiiminėjančios sekcijoje Bendroje įskaitoje pirmoji buvo teisininkė E. Baltaitytė, laimėjusi 500 m nuotolį, ant roji — medikė S. Trimbelytė nugalėjusi 1000 m distancijo je. Vyrų grupėje abu nuoto liūs (1000 ir 1500 m) laimėje Medicinos fak. atstovas H Bagdonavičius, antras buvę komandos draugas A. Matui za, o trečias — Finansų ii apskaitos fak. čiuožėjas S. Ka zilionis. Bendrakomandinėje įskaitoje didele persvara nu galėjo Medicinos fakultetas" Šiais startais atsisveikinome su žiema,
(Atkelta iš 2 psl.)
edros vedėjo pareigas A. Poška skaitė pranešimą kata likybės filosofijos buržuazinė je Lietuvoje diferencijavimo klausimu. Filosofijos mokslų daktaras profesorius I. Zaksas (Kauno Medicinos institu tas), vyr. dėstytoja B. Leskauskaitė (Lietuvos Žemės ūkio akademija), vyr. dėstytojas V. Pikutis (Lietuvos Veterina rijos akademija) savo praneši muose kritiškai įvertino filo sofines koncepcijas buržuazi nės Lietuvos sąlygomis. Baltarusijos TSR Moks'ų Akademijos filosofijos ir tei-
Stelbimai
DĖMESIO! STOVYKLOS Komjaunuoli, jei nebijai sūraus prakaito, jei tavo ran <os ilgisi darbo, jei trokšti toimų kraštų vėjo, skubėk su pareiškimu į savo fakulteto komjaunimo komitetą, nes ' ŠIAIS METAIS BUS ORGANIZUOJAMI stovyklautojų būriai po 40 žmonių į Kalnų Altajų ir Turkmėniją, stovykla žvejybiniame lai ve. Ten vyks 15 vyrų. Pareiškimai priimami fakul tetų komjaunimo komitetuose ki balandžio 10 d. Palangos prekybos valdyba kviečia studentus įsidarbinti visai vasarai sezoniniais dar bininkais. Pareiškimai paduo dami fakultetų komjaunimo S. BUCHAVECKAS komitetams iki balandžio 10.
rezervatą. O poilsiui — orga nizuoti pavyzdingus bitynus ir paversti juos bičiulijomis-sanatorijomis, kaip tai padaryta daugelyje socialistinių Euro pos šalių. Darbas bityne — puikiausias vaistas atstatyti normaliai nervinei veiklai. Pirmą kartą tokio profilio ekspedicijoje dalyvavo ar cheologai. Jų grupės vadovo V. Daugudžio pasakojimas nukėlė net į akmens amžių, kada buvo apgyvendintos apylinkės. Neapsiriko ramuviečiai, sa vo tyrimo objektu pasirinkę Dūkštas. Sudėtingos ir savitos istorinės sąlygos nulėmė jų archaiškumą, izoliuotumą. Iki pat kolūkinės santvarkos arė lietuviška žagre, rėžtuviniu anklu, laukus į tris dalis dali no. Kūlė spragilais, piovė piautuvais. Primityvesnis, se nesnis darbo būdas — senes ni ir papročiai. Puikiai dar prisimenamos rugiapjūtės tal kos, skerstuvių vaišės. Spragilas.. . Pasiūlyk jį da bar žmogui! Pasijuoks, ir tiek. Smarkesnis dar šmaikštų žo delį mestels: nebe tie laikai. Taip, dabar nebe tie. Bet jie neatėjo patys, jie buvo iško voti, pirkti krauju ir prakai tu. Susikaupę klausėsi stu dentai Vilniaus rajono Kultū ros skyriaus vedėjo L. Mlynskio žodžių. O svečias, Baltarusijos TSR
Mokslų akademijos Kalboty ros instituto mokslinis bendra darbis V. Vierėnyčius ir klau simų nemažai susilaukė. Jis išanalizavo Dūkštų apylinkių gyventojų tarmę (lenkų peri ferinė tarmė), jos atsiradimą, iškėlė daug naujų įdomių minčių. Apylinkės liaudies meno savitumus atskleidė Dailės in stituto absolventė I. Kaziūnaitė, o J. Trinkūnas, Univer siteto aspirantas, pademonst ravo poetinės liaudies kūry bos, tikėjimų, mitologijos pa vyzdžių; palygino juos su k: tais, prieš metus surinktais Kernavės ekspedicijos metu. Vilniaus krašte, glaudžiai persipynusios, gyvuoja įvai rių tautų kultūros. Dažnai persekiotos ir niekintos, tary binės santvarkos metais jos naujai išsiskleidė, susilaukė dėmesio ir pripažinimo. Aptarimo metu perskaityti pranešimai — tik dalies su kauptos medžiagos atspindys. Nemažiau jos turi surinkę me dikai, vadovaujami profeso riaus VI. Kviklio, sociologai (jiems vadovavo Universiteto darbuotoja A. Vosyliūtė). O ateitis? Sulauks dar se nelis ąžuolynas, sulauks išdy kėlė Dukštelė tokių pat links muolių sutdentų. Linksmuolių, bet mokančių rimtai dirbti. VI. BRAZIŪNAS
Filosofijos istorija sės instituto vyr. moksliniai bendradarbiai filosofijos mokslų kandidatai S. Padokšinas ir E. Doroševičius skaitė pranešimus apie reformacijos ir šviečiamojo laikotarpio idė jų reikšmę baltarusių ir lietu vių tautų istorijai. Ukrainos TSR Mokslų Akademijos Filo sofijos instituto vyr. moksli nis bendradarbis filosofijos mokslų kandidatas V. Gorskis skaitė pranešimą apie atski ros tautos filosofijos objektą.
TSRS Mokslų Akademijos F losofijos instituto vyr. moks linė bendradarbė filosofijos mokslų kandidatė N. Utkine padarė pranešimą apie pozi tyvizmą Rusijoje XIX a. pa baigoje, o šio instituto vyr mokslinis bendradarbis filo sofijos mokslų kandidatas N. Semionkinas — apie L. Kar savino antropologiją. J. ANTANAITIS (ELTA,
Studentų profkomiteto pre zidiumas išanalizavo fakultetų suvestines apie „Tarybinio studento" prenumeratą 1971 m. pirmam ketvirčiui. Laik raščio prenumerata pirmą kartą viršijo 3000 egz. Labai gerai „TS" platino Pramonės ekonomikos fakultetas (pirmi ninkas S. Zeniauskas), Prekykybos fakultetas (pirmininkas S. Januška), Teisės fakultetas pirmininkas J. Zekevič s). Tačiau kai kurie fakultetų profbiurai nereagavo į prof komiteto nurodymus, blogai platino „TS" (FF, FAF, GF). Štai kaip „TS" prenumera tos planą įvykdė fakultetai (proc.):
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.
PEF — 146 PF — 129 TF — 124 IF — 113 MF — 104 MMF — 100 ChF — 87 Fil. F — 78 FAF — 77 GF — 77 FF — 56
Studentų profkomiteto pre zidiumas nutarė PEF studenų profsąjungos aktyvui su organizuoti išvyką į Panevė žio dramos teatrą; premijuoti oiniginėmis premijomis (po 15 rub.) iš studentų profkomi teto fondų J. Jasinskaitę (IF I k.), J. Dabašinską (TF V k.), T. Baliukevičiūtę (PF I k.); orašyti Universiteto rektorių apdovanoti piniginėmis pre mijomis geriausius „TS" pla tintojus: M. Brukštaitę (PEF III k.), D. Burbą (MMF III k.), L. Varną (MF IV k.). ChF, Fil.F, FAF, GF, TF. orofbiurų pirmininkai įspėti ir pareigoti pravesti fakultetuo se papildomą „TS" prenume ratą ir iki kovo 31 d. pilnai vykdyti planą. „Tarybinio studento“ re dakcija primena, kad laikrašs platinamas kiekvieną oenktadienį. Kai kurių fakul‘etų ir grupių įgaliotiniai tai kartais užmiršta: todėl laikraštis skaitytoją pasiekia pa vėluotai. Fakultetų profbiurai urėtų geriau kontroliuoti jų iarbą. REDAKTORIUS A. KUSTA
Š. m. antram ketvirčiui gauti kelialapiai: Sanatoriniai — j Likėnus nuo VI. 8;, Druskininkus nuo IV. 4, IV. 10, VI. 18, Birštoną nuo IV. 5, IV. 26, V. 4, V. 23, VI. 3, VI. 23; Palangą nuo VI. 30; Piatigorską nuo VI. 30. Poilsiniai — į Palangą nuo V. 17, VI. 21. Pareiškimai priimami tik rekomendavus grupės proforgui ir apsvarsčius fakulteto profbiurai. Universiteto studentų profkomitete ga'ima įsigyti Uni versiteto ženkliuką. Ženkliu kai platinami: pirmadienį 11 —13 vai., antradienį, trečia dienį, ketvirtadienį ir penkta dienį 15—l7 va'. Studentų profkomitetas Rinko ir snaude LKP CK 'eidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1323 LV 09619
C ATSAKO S. m. sausio mėn. „Tarybi nio studento" Nr. 3 rašėme, kad centrinių rūmų studentų valgykloje meniu minimus patiekalus lankytojai tegalė davo gauti tik kelias vidur-
dienio valandas, o ne visą darbo laiką. Gavome studentų valgyklos direktorės M. Linkienės atsa kymą į repliką „Pietūs?.7. Šaukštai po pietų..." Jame be kita ko rašoma: „Pilno asortimento iki paskutinės darbo minutės išlaikyti ne įmanoma, nes tuomet kiek vie ną dieną liktų patiekalų kitai dienai. Nenorėdami lankyto jų maitinti vakarykščiais pa-
tiekalais, darbuotojai, bai giantis darbo dienai, palieka tik po vieną miltinį — daržo vinį, vieną pirmą patiekalą ir t. t. Dėl mažos antrų patie kalų išdavimo linijos miltinių — daržovinių patiekalų pa talpinti marmituose negalima, todėl jie laikomi ant stalo ir greit atšąla. Bet čia valgyklos darbuotojai nieko padėti ne gali: reikalinga didesnė antrų patiekalų išdavimo linija."
Paslaptingas maisto produktas Pietų Europoje jis dauge ♦ liui pakeičia kompotą trošku AR PAGALVOJAI, liui numalšinti, jis vietoj si KAD rupo geriamas su gazuotu ar GADINI SVEIKATĄ? ba paprastu vandeniu. Dar to liau į pietus — arabų šalyse ♦ — iki paskutinio laiko jis buvo islamo religijos už kad, neskaitant psichinių ligų, draustas, tikriausiai profilak alkoholis sukelia apie 10 or tikos sumetimais, remiantis ganizmo susirgimų: geriantieji 32 kartus daž pražūtingų krikščionių tradi cijų patirtimi. O tose krikš niau suserga gerklės ir bur čioniškose šalyse kaip tik ne nos ertmės vėžiu; nesaikingas buvo jis vadinamas: „gyvy gėrimas sukelia chroninius bės vanduo", „velnio lašai“, gastritus, kuriuos turi net „skysta duona“, „vyno dva 60% alkoholikų, iki nulio su sia", kol pagaliau chemijoje mažina skrandžio rūgštingu nebuvo priimtas galutinis pa mą; kas trečio girtuoklio ke vadinimas — alkoholis, įvai penys padidėjusios, skaus riu kiekiu įeinantis tiek į vy mingos, blogai išskiria tulžį. no, tiek į alaus, degtinės bei Kepenų cirozė — dažna liga tose šalyse, kur ypač popu konjako sudėtį. Jį žmonija pažįsta gerą de liarūs vynas ir konjakas; il šimtį tūkstančių metų, varto galaikis alkoholio vartojimas ja ir keikia, nes nė vienas neretai sukelia cukraligę; maisto produktas neatneša girtuokliai 4—6 kartus daž tiek skausmo ir nelaimių. niau serga plaučių uždegi Tuo tarpu vartotojai ieško jo mais ir bronchitais, ir t. t. Neuropatologams žinomi linksmybei arba užsimiršimui vargo valandoje. Deja, links girtuokliai, kurie skundžiasi mam žmogui alkoholis beveik rankų ar kojų nejautra, nu nereikalingas, tuo tarpu skau tirpimu, „skruzdžių bėgioji džiai apgauna tą, kuriam mu", silpnumu, aštriais skaus trūksta džiaugsmo arba kuris mais. Tai juntamųjų ir judi bėga nuo rūpesčio ir sielvar namųjų nervų uždegimai — to. Nes pasiskolintas alkoho neuritai, neuralgijos, radiku lio pagalba džiaugsmas greit litai. Girtavimas nusilpnina išgaruoja, palikdamas sle organizmą, pakeičia kraujo giantį maudulį, o užmiršimas sudėtį, sumažina atsparumą nepašalina nemalonių ir neiš peršalimams, užkrečiamoms ir sprendžia rūpesčių, tik atpra odos ligoms. Girtuoklius galima laikyti in tina žmogų nuo gyvenimo kovos, nusilpnina valią ir validais su galvos smegenų charakterį, — padaro žmogų sužalojimu. Faktas, kad alko dar jautresnį nesėkmėms ir holis žaloja centrinę nervų dar silpnesnį - sunkumuose. sistemą, buvo seniai žinomas Kai tik silpnam žmogui alko mokslui ir platiesiems gyven holis labiau reikalingas, susi tojų sluoksniams, tačiau pir daro užburtas ratas, kuriuo mą kartą tą pamatyti pavyko žmogus, sykį stojęs į alkoho Pietų Karolinos universiteto lizmo kelią, ritasi žemyn ir profesoriui Melvinui Naislui sustoti negali. Vis didesni vos prieš kelerius metus. nemalonumai gresia jam, bet Profesorius tyrė trombų susi ir alkoholis traukia vis la darymą smulkiausiose krauja biau, ir tik jis pašalina baimę gyslėse, jų užsikimšimą susi ir padeda žmogui žengti tuo klijavusiais kraujo kūneliais.keliu, kuria, kaip kiekvienas Eksperimentai sekė vienas po puikiai žino, „prie gero neve kito — įdomūs profesoriui ir malonūs jo bandomiesiems. da." Medicinos statistika rodo, Pasirodė, kad jau nuo alaus
bokalo laikinai užsikemša akies dugno kraujagyslės. Širdies kraujagyslių užsikim šimas arba spazmas gali su kelti infarktą, o akies dug nas — tai priekinis smegenų paviršius, ir jo kraujagyslės priklauso smegenis maitinan čiai sistemai, kuri aprūpina jas deguonimi. Galvos sme genys _ pats reikliausias de guoniui organas. Sverdamos tik 2% kūno svorio, jos su naudoja 40% deguonies. Šir džiai sustojus, prasideda kli nikinė mirtis, ir jeigu per 5 minutes kraujotaka neatsistato, žūsta smegenų centrai ir įvyksta biologinė mirtis — žmogaus atgaivinti nebeįma noma, nors visi likusieji or ganai dar gyvybingi. Alkoholio veikiamos sme genų kraujagyslės laikinai užsikemša, ir smegenų ląste lės — neuronai — išdėstyti pagal kraujagyslės eigą, ima dusti ir tampa suparaližuotos. Jeigu deguonies bsrlas užsi tęsia, ląstelės žūsta. Saikingo išgėrimo metu žūsta gal ir dešimtys tūkstančių neuronų, bet ką tai reiškia, palyginus su 17 milijardų neuronų, su darančių tą galingą kibernetinę mašiną, kokia yra galvos smegenų žievė! Visa bėda, kad neuronai yra vienintelės ląstelės, kurios nesugeba daugintis, ir po kiekvieno iš gėrimo galvos smegenyse daugėja tuščių vietų. Kiek vienas girtuoklis tarsi skubi nasi sudėvėti savo smegenis, išskalauti iš jų viską, kas su daro žmogiškos psichikos ver tę ir galią. Kadangi įvairių žmonių galvos smegenų at sparumas alkoholiui nevieno das, tai ir sunku nustatyti leistino gėrimo ribą. Gal būt, perskaitę šias ei lutes, daug kas mes gerti. Jungtinėse Amerikos Valsti jose net 20 milijonų žmonių metė rūkyti, kai neginčijamai buvo įrodytas ryšys tarp rū kymo ir plaučių vėžio, ar ilgam? Gyd. V. BANAITIS
prie kampinio staliuko. Sėdė jo, plepėjo, į laikrodžius žvilgčiojo (suprantama — pas kaita laukia), o padavėja kaip tyčia zuja aplink, prie jų ne I netoli Universiteto esan prieina. Jau ir replikuot stučią „Vaivos" kavinukę atplas dentės pradėjo... O kai iki nojo trys studentės ir sutūpė paskaitos liko gal penkios mi-
nutės, vienos veidukas klas tingai nušvito, o po poros jos žodžių visos trys sėdėjo be veik laimingos. Netrukus atėjo padavėja, Viena iš trijų nė nemirktelėjusi sučiauškėjo: tris porcijas dešrelių, tris kavos.. .
Atkeršijo...
Linksmieji vyrukai Žmonių išmintis nesens ta, taigi — ir patarlės. Šis mūsų trumputis pasakoji mas tai dar kartą patvir tins. Pirmoji patarlė. Girtam ir ožka velniu išrodo. Danielius Akavickas stu dijuoja Medicinos fakulte te sanitariją IV kurse. Stu dentas kaip studentas, tik, LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
X va, bėda — serga keista li ga: kai tik paragauna ko stipresnio, savų neatpažįs ta. Važiavo aną dieną traukiniu Vilnius—Klaipė da. Žiūrėjo, žiūrėjo į savo žmoną — ne ta, ir baigta. Puolė kolioti. . . Keleiviai irgi kažkokie įtartini — ir tie savo atsiėmė...
KAINA 2 KAP. REDAKCIJOS ADRESAS:
BERLYNAS LAŪKIA SVEČIŲ Laisvojo vokiečių Jaunimo sąjungos Centro tarybos pir masis sekretorius Giunteris Janas atsakė j bulgarų laik raščio .Narodna mladež" ko respondento klausimus apie pasiruošimą X Pasauliniam jaunimo ir studentų festiva liui, kuris vyks Berlyne šiais metais nuo liepos 28 iki rugpiūčio 5 dienos. APN siūlo skaitytojų dėmesiui šį interviu. Klausimas: Su kokiu šūkiu vyks X Pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis? Atsakymas: Festivalio šū kis — „Už antiimperialistinį solidarumą, taiką ir draugys tę". Šis šūkis geriausiai iš reiškia jaunimo forumo tiks lus ir ragina visas planetos demokratines bei pažangias jėgas susitelkti kovai už so cialinę pažangą, prieš impe rializmą ir reakciją. Pagal programą kiekviena festivalio diena skiriama ko kiam nors svarbiam antiimperialistinės kovos skyriui. Svarbiausia — solidarumas su Indokinijos tautomis ir jauni mu, kova prieš kolonializmą, neokolonializmą, už naciona linę nepriklausomybę, solida rumas su arabų šalių tauto mis, Azijos, Afrikos ir Lotynų
Amerikos jaunimu. Kaip ir anksčiau, užplanuota merginų ir jaunų motinų diena. Tai ta po gera pasaulinių festivalių tradicija. Mūsų, forume galės daly vauti visi, kas trokšta įgyven dinti raginimą „Už antiimpe rialistinį solidarumą, taiką ir draugystę". Daugiau kaip 70 šalių įkurti nacionaliniai fes tivalio komitetai, kurie pra dėjo ruoštis pasauliniam foru mui. Klausimas: Kaip ruošiasi festivaliui jūsų šalies vaiki nai ir merginos? Atsakymas: Berlynas laukia svečių, ir mes, festivalio šei mininkai, stengiamės, kad mūsų draugams iš užsienio būtų suteiktos visos galimy bės organizuoti mitingus, konkursus, sporto varžybas. Labai svarbu būti ne tik nuo širdžiu šeimininku, bet ir po litiškai išprususiu pašnekovu, žinančiu padėtį pasaulyje. Laisvojo vokiečių jaunimo są jungos nariai visada buvo įsi tikinę marksistai, ištikimi Ta rybų Sąjungos draugai, visų kovotojų prieš imperializmą bendražygiai. Milijonai jaunų VDR piliečių visaip stengiasi stiprinti mūsų darbininkų ir valstiečių valdžią. Festivalyje
užsienio draugai pamatys, kad mes esame įsitikinę interna cionalistai ir savo atjaunėju sios tėvynės patriotai. Klausimas: „Rugpjūtyje žy di rožės". Tai žodžiai iš festi valinės dainos, kuri buvo po puliariausia 1951 metais. Mu zika, šokiai, sporto varžybos, žinoma, papuoš ir X festiva lį? Atsakymas: Mes jau gavo me daugiau kaip 400 pasiūly mų iš 171 autoriaus festivali nei dainai. Geriausios dainos konkurse dalyvaus ir kompo zitoriai, ir mėgėjai. Festivalio programa numa to daug kultūrinių ir sporto renginių: nacionalinius ir tarptautinius koncertus, poli tinės dainos dienas, vaizduo jamojo ir taikomojo meno parodas, tarptautinį karnava lą, masines sporto varžybas. Vykstant X festivaliui, Ber lynas pavirs dainų ir šokių miestu. Skambiomis dainomis pasaulio jaunimas dar kartą pademonstruos savo solidaru mą, draugystę, linksmumą ir optimizmą. Drauge su Tarptautiniu ren. gimo komitetu mes stengiamės padaryti viską, kad X Pasaulinis festivalis ilgam liktų jo dalyvių atmintyje.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Chemijos fak. II k. stud. R. Račkauskas, Prekybos fak. I. k. stud. D. Baradokaltė, n k. stud. V. Jansonas, III k. stud. A. Jackevičiūtė, Matematikos ir mechanikos fak. I k. stud. V. Stovolas ir V. Jurgutis, III k. stud. B. Dedinaitė, Filologijos fak. I k. stud. V. Rupaitė, II k. stud. V. Rišku tė, IV k. stud. A. Lurje, Finansų ir apskaitos fak. 1 k. stud. D. Lapataitė, II k. stud. N. Feoktistova, Medicinos fak. I k. stud. A. Udovlčius ir A. Juodelis, VI k. stud. J. Lukoševičius.
Skelbimai Ką gi, viskas kaip ir turi būti. Jau ir duoną atnešė, ir šakutes... Bet pabaiga ne tokia. Kai padavėja nuėjo prie bufeto užsakytų patiekalų atnešti, vi sos trys, švytinčios kaip auk so kulkelės, pašoko nuo kė-
džių, čiupo už paltų ir gatvėn! Graudžiai juokingas buvo padavėjos veidas, kai atnešė užsakytąsias dešreles, kavą... O kitiems atėjusiems dar il giau teko laukti... t
valstybinėje filharmonijoje kovo mėn. 6, 9, 21, 25 dieno mis įvyks keturi XVII—XX a. smuiko muzikos koncertai, kuriuos atliks tarptautinių konkursų laureatas Gidonas Kremeris. Abonementų gali ma įsigyti studentų profsą jungos komitete ir fakultetų profbiuruose. Kaina 1,50 rb.
Studentų profsąjungos ko mitete yra dietinio maitinimo B. ZVONKUTfi kelialapių. Kelialapiai skiria mi studentų profsąjungos na riams, rekomendavus AukštųAntroji. Girtas dainuosi jų mokyklų poliklinikai. Studentų profkomitetas
— blaivus vaitosi.
Garsiausiai Pramonės ekonomikos fakultete dabar
aimanuoja darbo ekonomi kos spec. trečiakursis Ro
mualdas Kamarauskas.
Ir
dar ilgai aimanuos... Mat, jam už tai, kad „Java" va žiavo neblaivus, visiems metams atimtos teisės ir dar 10 rb. (pabaudos). 2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
KLAIDOS IŠTAISYMAS „TS“ Nr. 6 (826) is'vė!^ klaida. Pirmame puslapy spausdinamame straipsnyi .Fizikos fukultetas: kas pąaa‘ ryta ir kas darytina“ a’1'!'?, pastraipos 24 eilutę reik'® skaityti taip: ,,Bloqiausia 1 kultete yra I k. 4 grupe .
Nuoširdžiai užjaučia"1® kurso draugę Ireną Ju KEVICIOTĘ dėl Jos sesers mirties. , I k. istorikai Ir kurso vadovas
redaktorius
Užs. Nr. 959
LV 07704
ALGIS
KUSTA