Daugeliu reikšmingų ir gerų darbų gali di džiuotis kiekvienas fa kultetas. Ir svarbiausias jų — geras, sąmoningas mokymasis. Semtis žinių ir nešti jas žmonėms — štai to kia visuomeninė stu dento pareiga, penkerių metų esmė. Kelti kiek vieno studento atsako mybę už šios visuome ninės pareigos atlikimą — pagrindinis mūsų komjaunimo organiza cijos uždavinys. Iš spręsti jį — vadinasi vi są išmonę, visą veiklą kreipti specialisto-piliečio auklėjimui. Prasidėjo sesija, mū sų žinių, darbo patikri nimas. Sėkmės!
cam/Bos sccroencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
1971 m. sausio 8 d.
Nr 1 (741)
Kaina 2 kp.
Garbingai atlikime savo pirmąją pareigą—mokykimės tik labai gerai ir gerai! ŠIĄ SESIJĄ PEF PRAMONES PLANAVIMO SPEC. TRE ČIAKURSĖ MARYTĖ MURAUSKAITĖ PRADĖJO GERAI — TARYBINĖS TEISĖS PAGRINDŲ DĖSTYTOJAS DAMBRAUSKAS JOS ŽINIAS ĮVERTINO PENKETU. O KAIP TAU, KOLEGA, SEKASI?
Laikraštis tavo namuose Studentai, matyt, yra vieni iš smalsiausių skaitytojų. Ta čiau laikraščius ir žurnalus ne visada jie užsisako. Ar dėl studentiško būdo, ar dėl pre numeratorių nevalyvumo —sunku pasakyti. Viename iš Universiteto partijos komiteto posėdžių bu vo pabrėžta, kad sąjunginės ir respublikinės spaudos pla tinimas studentų tarpe yra svarbus politinio darbo baras. Juk jeigu tu neprenumeruoji to ar kito laikraščio, tai nega lima tvirtinti, kad tikrai per skaitai tą informaciją, kuri reikalinga tavo politiniam bei profesiniam išprusimui. Laik raštis tavo namuose — drau gas ir patarėjas. Šiais mokslo metais spau
ISTORIJOS TIESA—MŪSŲ PUSĖJE Imperialistai ieško: ar nega lima kuriuo nors būdu pasiek ti, kad marksistinę-lenininę ideologiją, kaip idėjinį socia listinės visuomenės pagrindą, apimtų „erozija", kad būtų iš klibinta socialistinės visuome nės politinė organizacija ir susidarytų plačios galimybės antisocialistinei veiklai vie nos ar kitos šalies viduje. Tais sumetimais buržuaziniai ideo logai pradėjo propaguoti ideologijos „taikų sambūvį", „dviejų ideologijų konver genciją", t. y. jų suartėjimą ir suvienodinimą. Kalbama, kad marksizmas-leninizmas pase no, pasidarė archaiškas. At seit todėl nėra prasmės jį gin ti, o reikia kurti „naują marksizmą". Kapitalizmo teoretikai ir propaguotojai, aktyviai daly vaujantieji šių laikų ideolo ginėje kovoje, bijo pergalin go marksistinių-lenininių idė jų žengimo, todėl labai ne mėgsta sąvokos „ideologija". Jie leidžia knygas apie „ideo logijos amžiaus galą", šau kia, kad prasidėjusi žmonijos dvasinio gyvenimo „deideologizacija". Propaguodami „deideologizacijos teoriją", buržuaziniai propagandistai tikisi, jog darbo žmonių masės, socia lizmo stovyklos nariai, tary binė liaudis nesupras jos so-
nių interesų prizmę. Tai rei V. MORKŪNAS Lietuvos LKJS Centro kalauja iš komjaunimo, iš Komiteto pirmasis sekretorius mūsų aktyvo nuolat rūpintis ♦ ♦ ♦ jaunimo komunistiniu auklė jimu, formuoti jo klasinį su cialinės paskirties, nesusigau pratimą. Jaunimas yra tokia mūsų dys buržuazinės ideologijos esmėje. Iš tikrųjų gi buržua visuomenės dalis, kuri ruo zinė ideologija egzistuoja šiasi spręsti ne tik dabarties, įvairiomis formomis, ji prisi bet ir ateities uždavinius. Štai kodėl ji nuolat turi būti pa taiko prie aplinkybių. Buržuaziniai ideologai sie sirengusi naujiems uždavi kia užkariauti mūsų jaunimo niams spręsti, privalo, kaip protus ir sielą, nes jaunoji sakė V. Leninas, „mokytis karta, anot jų, jau dabar žy komunizmo". miai skiriasi nuo savo tėvų Visas komjaunimo darbas ir senelių. Ji neišgyveno nei šiandien turi būti nukreiptas revoliucijos, nei karų, ir to į tai, kad nuolat augtų jau dėl, girdi, joje nėra jokių nosios kartos politinis sąmo kiekvienas psichologinių barjerų įsisa ningumas, kad vinti „nauja". Todėl, prisi vaikinas ir mergina giliai įsi dengus naujumu, jaunimui savintų mokslinės komunisti bandoma įteigti buržuazinio nės pasaulėžiūros pagrindus. Aktyvus jaunimo dalyva gyvenimo būdo, „laisvojo pa vimas mūsų didžiosios šalies saulio" pranašumo idėjas. Tarybinis jaunimas puikiai visuomeniniame politiniame mato buržuazinių propagan gyvenime geriausiai skiepija imunitetą prieš distų klastotes, nepasiduo jaunimui Šį da joms. Jis atsidavęs komu buržuazinę ideologiją. nizmo statybai, turi klasinį imunitetą mūsų jaunimas tik požiūrį, jo idealai yra susi rai turi; tai pripažįsta net bur ję su darbo žmonių kova už žuaziniai propagandistai. Pa vyzdžiui, „psichologinio ka laimingą ateitį. Tačiau tai nereiškia, kad ro" ideologo Viljamo Devimums nebereikia rūpintis so knygoje „Užsienio poli klasiniu, komunistiniu jauni tikos propaganda" yra nusi mo auklėjimu. Dar ne visi skundimų dėl tarybinio jauni vaikinai ir merginos sugeba mo „imuniteto". Knygos auto žiūrėti į visus pasaulio įvy rius skundžiasi, kad tarybinė kius per klasinių darbo žmo liaudis vieninga, kad socialis
dos platinimas Universitete perėjo į komjaunimo organi zacijos rankas. Tvarkytasi ne blogai. Pažvelkime į organi zacinę darbo pusę. Žemiausioje grandyje dir ba kursų, grupių spaudos pla tintojai, kurie betarpiškai ir prenumeruoja leidinius. Gru pių spaudos platintojai atsi skaito prieš fakulteto spau dos platintoją (pastarasis yra to fakulteto komjaunimo ko miteto narys). O fakultetų spaudos platintojai užsakinė ja leidinius centriniame pašte. Jų darbą kontroliuoja, jiems padeda Universiteto komjau nimo komiteto spaudos plati nimo taryba. Prieš platinimo vajų Uni versiteto spaudos taryba šau-
kia susirinkimus, kurių metu fakultetų spaudos platintojai gauna reikiamą informaciją. Kaip spauda buvo platina ma 1971 metų pirmam ketvir čiui, kokie rezultatai? Štai skaičiai. Jei 1970 metų pradžioje studentai užsisakė 4403 perio dinius leidinius, tai 1971 m. I ketvirčiui — 4745. Reikia pažymėti, kad prenu meratos sąraše padaugėjo komjaunuoliškų leidinių. „Komjaunimo tiesą " užsisakė 1040 studentų. (Tuo ~ tarpu 1970 m. kartu su dėstytojais — tik 590). „Komsomolskaja žiznj" — 124 (pernai visai ne buvo), „Molodoj komunist" — 17. Daugiausia spaudos išplati-
tinė ideologija būdinga ta rybiniams žmonėms: „Visuo meninių problemų supra timas" paverčia niekais prie šiškos propagandos pastangas. Tokiomis sąlygomis bur žuaziniams propagandistams tenka griebtis kitos išeities. Ieškodami tarybinių žmonių tarpe auditorijos savo ideolo giniams kėslams, jie, tarp kit ko, kreipia dėmesį į tą menką, jų pačių pripažinimu, jaunimo dalį, kuri, V. Deviso žodžiais, „pasirodė imli užsienio idė joms, pramogoms, madoms". Komjaunimo uždavinys — pasiekti, kad ir mažų mažiau sio pagrindo nebūtų mūsų ša lyje buržuazines propagan dos siekiams, kad visi mūsų vaikinai ir merginos matytų jos klasinį antihumanišką tu rinį, kad komunistinis nesutaikinamumas su buržuazi ne ideologija taptų kiekvieno mūsų jauno žmogaus ideologi nio ir psichologinio dabarties suvokimo integraline dalimi. Mes, komunistai ir kom jaunuoliai, esame tvirtai įsi tikinę komunizmo pergale, nes mūsų pusėje mokslinio komunizmo idėjos, vis stip rėjantis Tarybų Sąjungos, so cializmo stovyklos autori tetas. Mūsų pusėje istorinė tiesa, patvirtina didžiausiais mūsų liaudies laimėjimais vi sose gyvenimo srityse.
TRUMPAI
Iš pranešimo mokslinė je teorinėje konferencijo je „Buržuazinės propagan dos, nukreiptos prieš ta rybinį jaunimą, antikomu nistinių koncepcijų kriti ka“.
Pernai, gruodžio 27 d. Aktų salėje įvyko didžiojo vokiečių kompozitoriaus Liudvigo van Bethoveno 200-ųjų gimimo metinių minėjimas — koncer tas, kurį vedė muzikologas A. Puišys. Respublikos nusipelniusi artistė I. Žukaitė, akompanuo jant H. Znaidzilauskaitei, pa dainavo kompozitoriaus dai nų. Smuikininkas P. Kunca ir
SPAUDOS PLATINIMAS ( no šie fakultetai: MMF, IF, PF. Matematikos ir mechanikos fakultete užsakyta 913 leidi nių (149 proc.). Spaudos pla tintoja A. Šimonytė. Istorijos fakultete — 710 leidinių (117,7 proc.). Spaudą platino C. Grencevičius. Prekybos fakultete — 348 leidiniai (115,6 proc). Spaudos platintoja A. Oršauskaitė. Mažiausiai leidinių išplatino Fizikos ir Filologijos fakulte tai — (50 proc.). Tris pirmąsias vietas už ėmusių fakultetų spaudos pla tintojai bus premijuoti asme ninėmis dovanomis, žiemos atostogų metu galės pasisve čiuoti kitose šalies aukštosiose mokyklose. V. ŽILIUKAS
pianistas Eug. Ignatonis atliko vieną iš didžiojo klasiko še devrų — Romansą Es-dur. Maskvos P. Čaikovskio kon servatorijos aspirantai grojo L. Bethoveno Trio op. 70 Nr. 1. Koncerto pabaigoje Univer siteto Akademinis choras, di riguojamas respublikos nusi pelniusio artisto Prano Sližio, atliko L. Bethoveno oratorijos op. 85 I dalį. Chorui akompa navo koncertmeisterė V. Bal čiūnienė. Z. SIMONAVICIUS
J. MAŽEIKIO nuotraukoje: scena iš naujos „Fakto" premjeros. Apie ją pasakojame 4-ame puslapyje.