Visų šalių proletarai, vienykitės!
UARVBII1JS uuoencas
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI,
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI, TSRS MINISTRŲ TARYBAI
i NIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETU LAIKRAŠTIS
a nuo 1950 m.
1971 m. kovo 26 d.
pAūsų vėliavoje u giedra nuotaika rinkosi o 19 dieną į Aktų salę UHversiteto profesoriai, dės tytojai, studentai. Šventė su■ etė daug svečių iš kitų publikos aukštųjų mokykkamba iškilmingas marĮ daug mačiusią Aktų sa įnešama mūsų Alma er vėliava. Prie Jos garsargyboje stovi studentai, zidiume — garbingi sve, Universiteto vadovai, ultetų dekanai, mokslo .-nūnai. škilmingą susirinkimą praa Universiteto partinės anizacijos sekretorius doc. Bernatavičius. Vietos koeto pirmininko doc. A. Ši os pasiūlymu į garbės zidiumą pakiliai išrenkas TSKP CK Politinis BiuZodis suteikiamas LTSR istrų Tarybos pirmininko aduotojai L. Diržinskaitei. rg. L. Diržinskaitė įsega į Ulfversiteto vėliavą ordiną, iuo seniausia šalies aukšmokykla apdovanota už cialistų ruošimą ir moks iinlus I tyrimus. ...... .. ‘rg. L. Diržinskaitė Lietu voj KP CK ir respublikos vy ri usybės vardu sveikina Univer ...................... ......... siteto kolektyvą su dideliu iri| lelnytu jų, „V [,CI jo ųic, darbo įvertinimu lž aukštą ir garbingą apdd'anojimą partijai ir vyriau
lti sceną
J J
sybei padėkojo rektorius prof. dr. J. Kubilius. Iškilmingame vakare kal bėjo Universiteto katedrų ve dėjai profesoriai K. Navickas ir P. Visockas, Gamtos fakul teto studentė, Lenino stipendi ninkė J. Gražytė. Apdovanojimo proga Uni versiteto kolektyvą pasveiki no respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas V. Pra naitis, partijos Vilniaus miesto komiteto sekretorius V. Kojala, Kauno Politechni. kos instituto rektorius prof. M. Martynaitis, Šiaulių Peda goginio instituto rektorius J. Vaitkevičius, Lietuvos žemės ūkio akademijos prorektorius S. Simatonis. Filologijos fakulteto prodekanas J. Balkevičius perskai tė padėkos laišką TSKP Cent ro Komitetui, TSRS Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumui ir Ministrų Tarybai. Neužmirštamos ir jaudinan čios akimirkos. Ilgam ši šven tė liks susirinkusiųjų atmin tyIšdidžiai skamba maršo garsai. Išnešama Universiteto vėliava. Drg. P. Bernatavičius dar kartą dėkoja už apdovanoji mą, ačiū taria už gerus svei kinimo žodžius.
ordinas! UNIVERSITETUI (TEIKTAS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINAS
GERO DARBO nio skyrių studentai. Iš viso AVtLA konferencijoje buvo perskai perskai- tyti 586 moksliniai praneši mai 54 sekcijose. Tai 30 kar tų daugiau, negu prieš 23 metus vykusioje pirmojoje SMD konferencijoje, ir 147 pranešimais daugiau, negu XXII SMD konferencijoje. Konferencijos darbe daly vavo 2.017 studentų ir 329 dėstytojai. Susilaukėme 119 svečių. Jie perskaitė 60 moks linių pranešimų. Svečiai at paigėsi XXIII Studentų vyko iš Maskvos, Leningrado, Pkslinės draugijos konferen- Kaliningrado, Talino, Tartu, a, skirta TSKP XXIV suva- Rygos, Baku, Minsko, Kijevo, vintui. Konferencijoje, kaip Rostovo, Tbilisio, Voronežo, ! vienais kitais metais, la- Charkovo, Alma-Atos, Lvovo, 11 aktyviai dalyvavo visų Jerevano, Kazanės ir kitų ūsų ir specialybių studen- mūsų šalies aukštųjų mokyk i: pirmakursiai ir diploman- lų, iš užsienio: Graifsvaldo L vakarinio ir neakivaizdi- Universiteto ir Krokuvos Jo-
gailos universiteto. Jų per skaityti pranešimai paliko ge rą Įspūdį. Beveik kiekvienoje sekcijo je vyko įdomios diskusijos. Diskusijose dalyvavo 582 stu dentai ir 170 dėstytojų. Gamtos fakultete buvo per skaityti 126 moksliniai prane šimai. Šio fakulteto 9 moksli nių pranešimų autoriai užėmė pirmąsias vietas. Ypač atžymėtini šie darbai: V k. stud. L. Vitkutės ir A. Mačinsko „Indolilacto rūgš ties veikimo išbandymas he moglobino bei riboflavino sintezei gumbeliuose ir gumbelinių bakterijų štamo P-685 efektyvumui", mokslinė va dovė doc. J. Gruodienė. Gumbelių analizė atlikta pagal naujausius biocheminius me
Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto dėstytojai, tarnauto jai ir studentai gyvena džiu gias dienas. Dar tokie gyvi ir ryškūs įspūdžiai lenininių dienų, kai mums buvo įteik tas jubiliejinis TSKP Centro Komiteto, TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo, TSRS Ministrų Tarybos ir VPS Centro Tarybos Garbės Raštas, o štai šiandieną mes — pirmieji Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų tarpe — apdovanoti Darbo Raudono sios Vėliavos ordinu. Priim dami šį garbingą vyriausybi nį apdovanojimą, mes supran tame, kad tai ne vien tik mū sų aukštosios mokyklos, bet apskritai Lietuvos aukštojo mokslo didžiulis įvertinimas, mūsų visų pedagoginės, mokslinės ir visuomeninės veiklos pripažinimas. Esame laimingi, galėdami raportuoti TSKP Centro Ko mitetui, jog aštuntojo penk mečio metus mūsų universi teto kolektyvas paženklinb ryškiomis studentų mokymo bei auklėjimo ir moksli nio tiriamojo darbo per galėmis. Per penkmetį mūsų universitetas paruošė res publikai 7000 su viršum aukš tos kvalifikacijos specialistų: Studentų skaičius pasiekė 16 tūkstančių, o dėstytojų — jau viršija aštuonis šimtus. 55 proc. mūsų pedagoginio per-: sonalo turi mokslinius laips nius ir vardus. Vien tik per paskutinįjį penkmetį buvo ap ginta 148 kandidatinės ir 40 daktaro laipsnio disertacijų Reikšmingais darbais ir vei kalais pasižymėjo Universite to mokslininkai — puslaidi V. NAUJIKO ir T. FRIDMANO nuotr. ninkių fizikos, skaičių teori jos, baltų kalbotyros specia listai, medikai chirurgai, che mikai, tyrinėjantys metalų koroziją ir kt. Išsiplėtė nau dingi moksliniai Universiteto ryšiai su kitomis šalies ir už sienio aukštosiomis mokyklo mis. Universiteto kolektyvas, skaičiumi ir kokybe išaugusi jo partinė organizacija dar labiau sutelkė savo pastan gas pagrindiniam uždaviniui — paruošti Tarybų Lietuves liaudies ūkiui ir mokslo, švie timo bei kultūros darbui aukštos kvalifikacijos specia listus, auklėti akademinį Jau nimą atsidavusį socialistinei Tėvynei, Komunistų partijai, auklėti busimuosius specialis tus tarybinių tautų draugys tės ir proletarinio internacio nalizmo dvasia, ugdyti juose tauriausius komunistinės mo ralės bruožus. Pasiekti geresnių mokymo rezultatų mums padėjo nuo latinė ir dalykiška Lietuvos KP CK ir Respublikos vyriau- ' sybės parama, didžiuliai asig navimai, skirti laboratorijoms įrengti, mokymo techninei bazei stiprinti. Per pastarąjį penkmetį tam reikalui buvo išleista bemaž 3 milijonai rub lių, o naujų pastatų statyba ir senųjų rekonstrukcija vals tybei jau kainavo daugiau kaip 5 milijonus rublių. Naujojo penkmečio direk tyvų projekte nužymėta dar didingesnė musų senosios Alma Mater perspektyva, nu brėžtos Jos tolimesnio vysty mosi ir augimo gairės, kurių realumą užtikrina nuolatinis todus. Sis eksperimentinis tyta, kad VVU naujų vaistų mūsų brangiosios Komunistų ir tarybinės vyriau darbas turi teorinės ir prak sintezės laboratorijoje susin- partijos sybės rūpinimasis liaudies tinės reikšmės. tezuotas preparatas hidroksi- materialine gerove, mokslo ir V k. stud. S. Geležinytės zinas panaudotose dozėse pa kultūros pažanga. Neseniai įvykęs Lietuves „Lipoatdehidrogenazės iš sižymi ryškiomis embriotoksiKP XVI suvažiavimas ir artė kiaulės širdies išskyrimas", nėmis savybėmis. jantis TSKP XXIV suvažiavi mokslinė vadovė — asp. J. V k. stud. E. Sajevičiaus ir mas, kurį pasitinkam su di Glemžienė. Išskirta švari li- VI k. stud. L. Rumševičiaus deliu politiniu ir darbo paki limu, įkvepia mus naujiems poatdehidrogenazė iš kiaulės darbas „Arterinio-veninio šun- žygiams, naujų mokymo ir širdies. Įsisavinta apofermen- to dydžio nustatymas plati- mokslo pergalių siekimui to išsiskyrimo metodika. nos-vandenilio metodu ekspe Reikšdami gilią ir nuoširdžią Medicinos fakultete buvo rimente ir klinikoje". Moks padėką Tarybų Sąjungos Ko Partijas Centro Ko perskaityta 112 pranešimų. Iš liniai vadovai dr. J. Rugie munistų mitetui ir TSRS Aukščiausio geriausiųjų galima paminėti nius, asp. V. Žvironaitė. Dar sios Tarybos Prezidiumui už šiuos darbus: III k. stud. V. bas labai aktualus, naujas, aukštą ir garbingą apdovano pasižadam atiduoti vi Kamarausko ir H. Ramono turi didelę praktinę reikšmę jimą, sas savo jėgas ir sugebėjimus „Kai kurie duomenys apie įgimtų širdies ydų diagnosti didingiausio idealo įgyvendi nimui — komunistinės visuo hidroksizino poveikį žiurkių kai. embriogenezei", mokslinė va Fizikos fakultete perskaity menės sukūrimui. VILNIAUS DARBO dovė doc. L. Slavėnienė. Stu ti 62 pranešimai 6 sekcijose. RAUDONOSIOS VĖLIAVOS dentai aktyviai dalyvavo tiek ORDINO V. KAPSUKO Atžymėtini darbai: UNIVERSITETO eksperimentuose, tiek api KOLEKTYVAS bendrinant duomenis. Nusta-
Nr. 10 (750)
Kaina 2 kp
GERI VAISIAI
(Nukelta į d psl.)
Vilnius, 1971.Ht.19.
N.
Universiteto apdovanojimas—tai visų mus aukštųjų mokyklų pastangų įvertinimas Labai džiugu, kad Tarybų cijos — išleisti į gyvenimą LTSR MINISTRŲ TARYBOS rių gausumą jaučiame kiek Nors pagal studentų skriįl Sąjungos vyriausybė taip tik gerai paruoštus darbui ir viename žingsnyje. Naujos 1000 gyventojų Tarybų Lieji PIRMININKO PAVADUOTOJOS aukštai įvertino Vilniaus visuomeninei veiklai žmones. gamybos priemonės ir varto va pralenkė Angliją, VakJ Valstybinio V. Kapsuko uni Ir tai jums neblogai sekasi. L. DIRŽINSKAITĖS kalba jimo reikmių ištekliai leidžia Vokietiją, Švediją, Prancūzą versiteto nuopelnus, ruošiant Sveikatos apsaugoj ir eko 1971—1975 metams užsibrėžti Austriją ir kt., nors protl specialistus liaudies ūkiui ir nomikoj, mokslinėje ir peda lias studentų žinias, geriau nuopelnai, keliami nauji už dar didesnius uždavinius >— darbą vien mūsų respublikJ vystant mokslinį darbą. goginėje veikloje, gamyboje dirbti pedagoginį darbą. daviniai. žymiai pakelti liaudies gyve šiandien dirba apie ket Leiskite šia iškilminga pro ir kultūros baruose — visur Nors ir nesparčiai, bet kas Dabar mes esame TSKP nimo lygį, remiantis sparčiais milijono žmonių, tačiau ir tl ga Lietuvos Komunistų parti aktyviai darbuojasi buvę jūsų met vis plačiau stiprėja Uni XXIV suvažiavimo išvakarė socialistinės gamybos augimo liau bus didinami asignavij jos Centro Komiteto, Tarybų absolventai. versiteto mokslo ir mokymo se. Istoriniai suvažiavimo nu tempais, jos efektyvumo didė specialistų ruošimui, moks! Lietuvos Aukščiausiosios Ta Itin džiugu, kad Universite materialinė bazė. Rekonstruo tarimai taps konkrečia visos jimu, mokslo ir technikos pa niam darbui plėstis. rybos Prezidiumo ir Ministrų to rektoratas, visuomeninės jami ir tvarkomi senieji Uni tarybinės liaudies kovine pro žanga, sparčiai augančiu dar Stiprės aukštųjų mokyki Tarybos vardu nuoširdžiai organizacijos ir visas pedago versiteto rūmai. Pernai, pažy grama. bo našumu. materialinė bazė. Bus sieki pasveikinti Universiteto rek gų kolektyvas didelį dėmesį mint VVU bibliotekos 400 TSKP XXIV suvažiavimo Numatyta toliau vystyti ma, kad mokslo žinios ir <11 toratą, profesorius, dėstyto skiria studentų mokymo pro metų sukaktį, buvo atiduota Direktyvos — bene svarbiau sunkiąją industriją, sparčiau sinės vertybės pasiektų kl jus, studentus, visuomenines cesui toliau gerinti, nemaža naudojimui didelė knygų sau sias dokumentas po Lenino plėsti lengvąją ir maisto pra platesnes liaudies mases organizacijas su aukštu vy daroma moksliniais- pagrin- gykla. Neseniai LKP Centro 100-jų metinių proga paskelb monę, intensyvinti žemės Mes esame visiškai riausybiniu apdovanojimu, su dais organizuojant mokymo Komitetas ir respublikos vy tų Tezių. Jis iššaukė didelį ūkio gamybą, žymiai padidin kad ir mūsų respublikos auJ dideliu ir pelnytu Jūsų darbo procesą. Mokymas glaudžiai riausybė svarstė klausimą viso pasaulio susidomėjimą. ti visų liaudies ūkio šakų tosios mokyklos daug pal įvertinimu. susietas su auklėjamuoju dar „Dėl tolesnio Universiteto Sis dokumentas cituojamas veiklos efektyvumą. Nacio darbuos, visą savo veiklą J Mūsų seniausios aukštosios bu, kuriame ypač didelį vaid vystymo". Numatyta pastatyti svarbiausiuose pasaulio laik nalinės pajamos — pagrindi kreipdamos didingų uždą | mokyklos apdovanojimas Dar menį vaidina visuomeninių naują modernišką Universite raščiuose, komentuojamas po nis šalies turtėjimo šaltinis sprendimui. bo Raudonosios Vėliavos or mokslų katedros, partinė, to miestelį, atitinkantį šiuo litinių veikėjų kalbose. — per penkmetį išaugs 37— Universitetui tenka pelnl dinu yra istorinis įvykis ne komjaunimo ir profsąjungos laikinius aukštosios mokyklos Koks bebūtų šio dokumen 40 proc. ir labai didelė garbė. Jis vii tik jūsų kolektyvo gyvenime. organizacijos. reikalavimus. Jau baigiami to traktavimas vienoje ar ki Didelip dėmesio susilauks nas iš 12-kos respublikos aukl Gal simboliškai, tačiau šis ap Studentų mokslinė draugi statyti pirmieji mokomieji-la- toje šalyje, aišku viena, kad tolimesnis mokslo ir technikos tųjų mokyklų tapo tuo iš iri dovanojimas tarsi palietė visą ja, plačiai išvystyta meno sa boratoriniai korpusai. Univer 9-sis penkmetis žada mūsų vystymasis, kvalifikuotų kad tuoju, kuriam pripaž d mūsų respublikos kultūrinį viveikla, darbo ir poilsio sto siteto miestelio statyba bus visuomenei naujas gražias rų ruošimo problemos. aukštas vyriausybinis apdol gyvenimą. Ir juo džiaugiatės vyklos, internacionalinis klu plačiai vykdoma šiame penk perspektyvas visose gyveniDirektyvų projekte pabrė nojimas. ne tik Jūs. bas bei daugelis kitų visuo metyje. Universiteto naujų mo ir veiklos srityse, Direk- žiamas būtinumas „vystyti Šis Darbo Raudonosios V| Mes pagrįstai didžiuojamės meninės-politinės veiklos ba objektų statybai numatoma tyvos parodo visam pasauliui aukštąjį mokslą, sutinkamai liavos ordinas, tekęs UniveJ garbinga Universiteto istorija. rų padeda ugdyti visapusiškai 1971—75 m. skirti 6,5 mln. mūsų socialistinės valstybės su mokslo ir technikos pažan tetui, kartu yra ir visų r.iūl Per ilgą ir sudėtingą savo is išsilavinusius ir gerai paruoš rublių. Visa tai sudarys geres ekonominę galią, užsibrėžtų gos reikalavimais, gerinti bu aukštųjų mokyklų past n.į toriją Universitetas atliko tus specialistus. nes sąlygas dar vaisingesniam planų didingumą. simųjų specialistų paruošimo įvertinimas. neįkainojamą darbą, įnešė Universitete atliekami svar darbui. Komunistų partija niekada kokybę ir idėjinį-politinį auk Nėra abejonės, kad Univel svarų indėlį į kultūros, moks- būs moksliniai tyrimai, spren Reikšminga tai, kad šį nepradeda spręsti rimtas prob lėjimą", skiepyti jiems klasi siteto kolektyvas ir tolia lo ir švietimo lobyną, išugdė džiama daug aktualių moks aukštą Vyriausybinį apdova lemas, nepasitarusi su liau- nį požiūrį į visuomeninio gy dirbs nepagailėdamas jėJ daug žymių mokslo ir kultū- linių problemų, kurios turi nojimą Jūs gaunate ypatingu dimi, nepatikrinusi savo poli- venimo reiškinius. Direktyvo gerins specialistų rengime kl ros veikėjų. plačią mokslinę ir praktinę laikotarpiu. Tarybinė liaudis tikos teisingumo, užmojų rea- se numatoma plėsti specialis kybę. Atsižvelgiant į šiuolil Tačiau, niekada Universite reikšmę. Tuo jūs neabejotinai tik ką palydėjo Jubiliejinius lumo. Tam tarnauja ir Direk- tų ruošimą, ypač sparčiai be kinius gamybos, mokslo, teci tas nebuvo pasiekęs tokio užimate pirmaujančią vietą metus, sėkmingai užbaigė aš- tyvų visaliaudinis svarsty- sivystančioms naujoms moks nikos bei kultūros reikalavl klestėjimo laipsnio, kaip Ta respublikos aukštųjų mokyk tuntą j į penkmetį ir pasiekė mas. Galima virtinėmis ri- lo ir technikos šakoms. mus ir jų vystymosi perspel rybų valdžios metais. Parti lų tarpe. daug reikšmingų pergalių, kiuoti skaičius, liudijančius Dabar, kada mokslas giliai tyvas, ruoš busimuosius spl jos ir vyriausybės nuolatinio Mokslininko darbas aukšto apie kurias buvo kalbama apie rimtus poslinkius ūkinė skverbiasi į visas liaudies cialistus kūrybingus, suge rūpinimosi dėka, teikiant bro joje mokykloje, suprantama, neseniai įvykusiame Lietuvos je ir kultūrinėje statyboje, ūkio ir kultūros sritis, specia čius nešti į gyvenimą moks! lišką paramą kitoms šalies nėra lengvas. Dėstymas, stu Komunistų partijos XVI suva skaičiais ir faktais įrodyti, ką listai turi būti giliai apsigink žinias, komunistinius idealui aukštosioms mokykloms, Uni dentų auklėjimo klausimai žiavime. Respublikos komu reiškia teisinga partijos poli lavę marksizmo-leninizmo teo Tikime, kad Universitetas versitetas išaugo į stambų atima daug laiko ir energi nistai savo forume kalbėjo tika, paremta milijonų darbo rija, įsisavinę naujausias toliau telks mokslinius <lal respublikos mokymo ir moks jos. Tačiau jaučiasi, kad Jūsų apie konkrečius kelius ir žmonių praktine veikla. mokslo ir technikos žinias, buotojus nagrinėti svarbia linį centrą. Pokario metais kolektyve gerai suprantama, priemones, kaip sėkmingiau Per praeitą penkmetį į liau turi mokėti kvalifikuotai mokslines problemas, įneš Universitetas paruošė beveik jog mokslinis darbas yra ne (įgyvendinti naujus ekonomi dies ūkį buvo investuota 352 spręsti ekonomikos vystymo, mažą savo indėlį, sprendž i:| 19 tūkst. specialistų. tik dėstytojo kūrybinio ir pe nės, politinės ir kultūrinės milijardai rublių. Darbo dėka darbo mokslinio organizavimo didžiulius uždavinius, kuriuol Iš kartos į kartą persiduo dagoginio augimo stimulas, statybos uždavinius. Čia buvo šios milijardinės lėšos pavirto ir gamybos valdymo uždavi iškels TSKP XXIV suvažiuvil da gražios Universiteto tradi- bet ir priemonė formuoti gi- minimi ir jūsų Universiteto materialinėmis gėrybėmis, ku nius, kūrybiškai dirbti. mas.
Ką tik ant žydrosios Uni tų jo metraščiuose bus už VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIAUS ja, moderniška aparatūra, į gamybą. O tam reikalingi versiteto vėliavos sužėrėjo verstas paskutinis keturių prietaisais ir įrengimais, ku specialistai, apginkluoti naij riems įsigyti buvo išleista 2 jausiomis mokslo žiniomis Darbo Raudonosios Vėliavos šimtmečių puslapis. Pastarojo mil. 778 tūkst. rb. ordinas. Galima drąsiai teigti, penkmečio metai yra patys sugebą kūrybiškai mąstyt Pastaraisiais metais Univer dirbti. kad tai aukščiausias Vilniaus reikšmingiausi ir vaisingiausi siteto kolektyvas dirbo ypač universiteto darbo įvertinimas ilgaamžėje Universiteto isto Direktyvų projekte didžiu tojus, Kitas kelias — komp- siomis mokyklomis bei moks susikaupęs. Taip paminėjome vaidmuo skiriamas ir mok | per visą jo ilgaamžę istoriją. rijoje. Dabar beveik kas ketvirtas, leksiškai spręsti mokslines lo įstaigomis. Toliau plėtėsi V. Lenino 100-sias gimimo nių tiriamųjų darbų Tai iš tikro didelis Universi teto darbo pripažinimas, džiu įgijęs aukštąjį mokslą Tary problemas kartu su kitomis mūsų vaisingi ryšiai su dau metines, sutikome LKP XVI mui. Šiuo metu, kada gi dovana visam Lietuvos bų Lietuvoje, yra Universiteto respublikos arba kitų respub geliu šalies universitetų, užsi suvažiavimą ir ruošiamės su jėgos resursai tampa vis Ii mokslui. Vilniaus universite absolventas. Be abejonės, pra likų mokslinėmis įstaigomis. mezgė ir sustiprėjo bendra tikti TSKP XXIV suvažiavi biau riboti, sprendžiamą vai< Universitete tuo keliu ir darbiavimas su liaudies de mą. Mūsų kuklus darbas bu menį visuomenės gamybc to profesorių, dėstytojų, stu ėjusio penkmečio absolventai dentų, viso kolektyvo vardu buvo parengti geriau, negu einama. Kasmet mokslinis mokratijos šalių universite vo aukštai įvertintas. Pernai augimui vaidina moksliu' darbas darosi vis kompleksiš- tais — Graifsvaldo, Prahos ir mes buvome apdovanoti TSKP techninė pažanga. Numatyti norėčiau pareikšti nuoširdžią ankstesniais metais. Daugelis Universiteto dės-, kesnis, geriau sukoordinuo- Krokuvos. Vis daugiau musų CK, TSRS Aukščiausiosios Ta spartinti mokslo ir technika padėką Tarybinei vyriausybei ir Komunistų partijai už šį tytojų — nusipelnę pedago tas, palaipsniui mažėja smul dėstytojų vyksta užsienin rybos, TSRS Ministrų Tarybos pažangą, visomis priemonėm! gai, žymūs mokslininkai. Išsi kesnių, mažiau reikšmingų te skaityti paskaitų, pasikeisti ir Visasąjunginės profsąjungų vystant tyrimus perspektyl apdovanojimą. mokslo srityse! Įgyvendindamos V. Lenino plėtė ir pagilėjo moksliniai mų skaičius. Išryškėjo kai ku darbo patirtimi bei gilinti sa centro tarybos Jubiliejiniu viausiose idėjas, Tarybų Sąjungos ko tyrimai, sėkmingai ruošiami rios iš pagrindinių mokslinio vo žinių. Besiplečiantys moks garbės raštu, o štai šiemet — trumpinti mokslinių tyru darbo krypčių: tikimybių teo liniai ir kultūriniai Universi Darbo Raudonosios Vėliavos rezultatų įdiegimo j gamybi munistų partija ir vyriausybė moksliniai kadrai. Dabar Universitete dirba rija, puslaidininkių fizika, teto ryšiai yra visapusiškai ordinu. Esame giliai sujau trukmę, sukurti ir įdiegti nuolat rūpinasi mokslo vysty mu, aukštos kvalifikacijos trečdalis visų respublikos atomų ir molekulių spektros naudingi, jie propaguoja iš dinti ir dėkingi partijai ir principo naujus darbo įranl kadrų rengimų. Valstybinis mokslo daktarų. Mokslinę kopija, vaistų sintezė, augi augusią Tarybų Lietuvos so vyriausybei. Mes laikome, kius, medžiagas, technolosi] mokslo organizavimas ir pla Universiteto veiklą apytikriai mo stimuliatoriai, širdies ir cialistinę kultūrą, svarbūs in kad šis apdovanojimas — vi nius procesus, kurių ekono navimas, mokslo tyrimams ir galima pailiustruoti jo dar kraujagyslių chirurgija, li ternacionaliniam studentijos sų respublikos aukštųjų mo miniai techniniai rodiklis kyklų bei mokslo įstaigų dar pralenktų geriausius šalies i aukštosioms mokykloms ski buotojų paskelbtomis knygo tuanistikos ir baltistikos klau auklėjimui. Savo moksliniu lygiu ir bo įvertinimas. užsienio pasiekimus. riami dideli materialiniai re mis bei moksliniais straips simai ir kitos kryptys. Stiprė Mūsų šalyje į apdovanoji Mūsų aukštosios mokykloj sursai bei nuoširdus dėmesys niais, kurių per penkmetį jo ir vis giliau ir intensyviau kadrais Vilniaus universitetas įgalina tarybinį mokslą pa publikuota daugiau kaip 3500 buvo tiriamos kitos mokslinės šiandien lygiuojasi ir gali mus, ypatingai į kolektyvi toliau didės. Numatoma, k.n problemos, pradėti tyrimai lenktyniauti su kitais Tarybų nius, tinka žiūrėti ir kaip į ir Universitete studentų skėti! siekti žymių, plačiai pripažin lankų. Mokslinis darbas yra žy daugelyje modernių ir aktua Sąjungos respublikiniais uni tam tikrus įpareigojimus. To čius ateinantį penkmetį toliau tų laimėjimų, Laimėjimai, kurių ■ pasiekė miai efektyvesnis, kai aktua lių sričių: biofizika, genetika, versitetais. Tai patvirtina ir dėl Universiteto kolektyvas, augs, nors, tiesa, ne taip že praėjusio penkmečio metais liems klausimams spręsti su biochemija, inžinerinė psi mums įteiktas vyriausybinis priimdamas šį aukštą apdo miai, kaip pereitą. Per pen-| vanojimą, įsipareigoja steng kerius metus turime paremi mūsų šalies.girtautieji, vado buriama daugiau jėgų. Su chologija, netiesinė optika ir apdovanojimas. Praėjusį penkmetį padaryta tis ir ateityje gerinti savo apie 11 tūkst. kvalifikuota vaujami komunistų partijos, prantamą,. Universitetas yra t. t. Taip ir turi būti. Juk liaudies ūkyje, kultūroje ir labai plataus profilio aukštoji praeityje mūsų universitete gera pradžia, sprendžiant la darbą, tobulinti specialistų specialistų, iš jų 6 tūkst. die moksle, yra', iš dalies, ir aukš mokykla, o mokslinis darbas kilo ir susiformavo daugelis bai opius Universiteto mate rengimą, jų idėjinį grūdinimą, niniame skyriuje. Universiteto dėstytojų skai tųjų mokyklų laimėjimai. Juk turi sietis su dėstymu. Todėl mokslinio darbo krypčių tiks rialinės bazės klausimus. Čia gilinti ir plėsti mokslo tyri čius per penkmetį išaugs vii’ aukštosios mokyklos parengia jame mokslinio darbo komp- liųjų bei gamtos mokslų sri mums daug padėjo respubli mus. Šiomis dienomis visoje ša 1000. Aspirantų numatome liaudies ūkiui .pagritidin.ius leksinimo klausimus tenka tyse, kuriomis šiandien di kos vyriausybė. Pastatytas Fi negu džiuojasi respublika. Mūsų zikos ir Matematikos fakulte lyje plačiai svarstomas TSKP paruošti apie 300. kadrus, vadovus jr specialis spręsti kiek kitaip, Svarbiausias šio penkmečio tus. Todėl? suprantamas mūsų mokslinio tyrimo institutuose. pareiga ir ateityje, nesusiža tų mokomasis korpusas, Moks XXIV suvažiavimo Direktyvų partijos dėmesyš aukštajam Moksliniuose institutuose gali vint trumpalaikėmis madomis, linės bibliotekos knygų sau projektas dėl liaudies ūkio Universiteto uždavinys — go pastebėti naujas gykla, studentų bendrabutis tolesnio išvystymo devintaja rinti specialistų paruošimą. ma pasirinkti siauresnę ar pla sugebėti mokslui. .. . Mūsų dienomis paskaitose To rūpesčio dėka: per pra tesnę kryptį ir jai spręsti su mokslo kryptis, kurios būtų su valgykla, botanikos sodo me penkmetyje. Projektas numato naujaja ir kituose užsiėmimuose ne ėjusį penkmetį’ gražių laimė telkti visą instituto kolektyvą. aktualios mūsų respublikai, šiltnamiai, kai kurie ūkiniai Aukštojoje mokykloje ten- organiškai jungtųsi prie esan- pastatai. Padėti pamatai stu me penkmetyje toliau stiprin įmanoma ir nereikia stengtis jimų pasiekė.Lįt.‘Vilniaus .uni ................. . • — eiti dviem keliais. Pirmiau čių krypčių, įr jas pradėti dentų miestelio statybai, jau ti ir vystyti aukštąjį mokslą, duoti studentui visų tų žinią, versitetas..-' Už-' ąšfĮiOinerių me- ka sia, tenka ieškoti tokių aktua vystyti pagal savo galimybes. baigiami ten statyti du moko- atsižvelgiant į mokslo ir tech kurių jam prireiks praktinia —-------Penkmečio metais vis la- mieji korpusai, Universiteto nikos pažangos reikalavimus. me darbe ateityje. Kalbos pasakytos iškilmin lių problemų, kurioms- spręsti game susirinkime,, -įteikiant reikalingi įvairių sričių spe biau stiprėjo Universiteto ry- mokomosios ir probleminės Šiandien neįmanoma žengti Universitete turi būti ren Universitetui Darbo Raudono skaičiavimo pirmyn, neįdiegiant naujausių sios Vėliavos ordiną. Spausdi cialistai, ir apie tas problemas šiai ir bendradarbiavimas su laboratorijos, burti įvairių katedrų darbuo- kitomis respublikos aukšto- centras ir stotis pasipildė nau- mokslo ir technikos laimėjimų (Nukelta Į 3 psl.) name sutrumpintai.
NELINKSMA PIUTIS...Lionė ABRAITYTĖ, II k. žurnalistė, kalbėjosi su Finansų ir apskaitos fakulteto prodekanu Boleslovu KILIUMI. Interviu tema — pažan gumas.
„NELINKSMA PlUTIS..." IR „GERAS DE RINYS" — DU PASA KOJIMAI APIE VIENO FAKULTETO STUDEN TUS. IR AlPIE TUOS, KURIE TINGI MOKY TIS, KURIE TERŠIA GERĄ UNVERSITETO STUDENTO VARDĄ, IR APIE TUOS, KURIE TAPO GERIAUSIA FA KULTETO GRUPE.
„Kur eisi — save Taip pavadino savo naująją programą Universiteto etno grafinis ansamblis. Premjera įvyko praėjusį šeštadienį. „Gyveno graži mergaitė. Neturėjo ji nei tėvo, nei mo linos. Sukasi apie ją berneliai, mergelės dorą bandyda mi, tarpu savęs lenktyniauiami. Pagalvok, mergužėle! Ant visų gėlelių bitelė leiIžias, bet ne iš visų medų
ima . Geno reikia paieškoti, o blogis pats ateina. Kur ei si — save rasi, visur nešies su savimi savo mergaitišką šlovę". Šiais liaudies išminties žodžiais būtų galima apibū dinti pagrindinę koncerto idė ją, ašį, apie kurią sukurtas margas arimo papročių, dai nų, šokių audinys. Sis koncertas vaizdžiai by loja apie išaugusį ansamblie čių vadovaujamų A. Ragevi-
čienės, meninį meistriškumą, profesinį pajėgumą. Stebina puikus scenarijus, plastiškai sujungiantis įvairias koncerto dalis. Ir patys atlikėjai be ga lo gyvi ir betarpiški. Judesiai laisvi, žodžiai lyg sparnus įgavę. O tos dainos ir tie pa sakojimai tokie reti ir origina lūs, kad gal tik specialistui tautosakininkui tėra žinomi. Ilgai plojo ansambliečiams. Teikė gėles, kvietė koncer
tuoti filharmonijoje. O salėje sėdėjo tikrai reikli ir profe sionali publika. Tautosakinin kai L. ir D. Saukos, liaudies dainų atlikėja B. Grincevičiūtė, režisierius R. Verba, norintis sukti filmą apie an samblį, rašytojas E. Ignatavi čius, liaudies menininkai, sve čiai iš kitų miestų.
kraštotyrininkus, dalyvavo va kare „Kudirkos Naumiestis 1860—1940". Mokyklos abi turientams studentai papasa kojo apie Universitetą.
partinių organizacijų sekreto rių seminaras, kurį suruošė LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komitetas. Seminaro metu buvo išnagrinėta Vil niaus universiteto partinio komiteto veikla, komunistiš kai auklėjant studentus, kelia mi studentų politinio, darbi nio auklėjimo ir kiti aktualūs klausimai. Seminarą atidarė Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto pirmasis sekretorius J. Paugis. Seminare kalbėjo WU prorektorius mokymo reikalams B. Sudavičius ir partinio komiteto sekretorius
P. Bernatavičius, Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojai. Mūsų inf.
VI. BRAZIŪNAS
Praėjusią savaitę Matemati Kovo Universiteto tktų salėje buvo paminėtos kos ir mechanikos fakultete iryžiaus komunos 100-osios komjaunimo aktyvui buvo su ruošta ekskursija į Kauno sėtinės. Dramos teatrą. A. JASIONAS Universiteto kraštotyrininai ramuviečiai viešėjo pas Vilniuje įvyko sostinės oidirkos Naumiesčio V. Kuirkos vidurinės mokyklos aukštųjų mokyklų fakultetų
N. JANUŠYTE M. KURAIČIO nuotr.
A
Antradienį Šiaulių miesto moksleivius aplankė didelė grupė mokslininkų iš Vilniaus — akademikas A. Jucys, pro fesorius A. Bolotinas, Mate matikos ir mechanikos fakul teto dekanas A. Raudeliūnas ir kiti. Mokslininkai lankėsi mokyklose, Pedagoginiame institute, technikume, papasa kojo apie tarybinio mokslo laimėjimus, perspektyvas. A. DARGUŽIS
to struktūra sudaro sąlygas versitete. Pernai CK biuras tikrai kompleksiškais. Tada kūrybiškai bendrauti įvairių aptarė, kaip vykdomas anks mūsų darbas bus efektyvesnis, iami visapusiškai išsilavinę mokslų atstovams, teikia ga tesnis jo nutarimas. Buvo su tomis pačiomis lėšomis ir pecialistai, o ne siauri ama- limybę gauti platų paruoši konstatuota, kad politiniam jėgomis mes galėsime pa minkai. Mūsų absolventai tu- mą. Studentas gali įgyti gilių studentų auklėjimui teigiamą siekti didesnių rezultatų. būti pakankamai plataus žinių ne tik iš savo tiesiogi poveikį turi sustiprėjęs visų Mokslinio darbo aktualini irofilio specialistai, su giliu nės, bet ir iš gretimų specia Universiteto padalinių ir vi mas ir kompleksinimas yra [‘oriniu paruošimu, turį būti- lybių. Dėl šios priežasties suomeninių organizacijų dar ilgas procesas, reikalaująs ą pagrindinių žinių minimu- universitetinis išsilavinimas bas, kad Universiteto kolek didelio įžvalgumo. Tačiau tai ią ir sugebėjimus savarai- yra pranašesnis, palyginti su tyvas, jo partinė organizacija turi būti mūsų dėmesio cent iškai dirbti bei protauti, su- siauro profilio aukštosiomis daug dėmesio skiria studentų re. ebą numatyti galimus po mokyklomis, ir mes šį prana komunistinių įsitikinimų for Ateinantį penkmetį turėtų linkius moksle ir gamyboje, šumą privalome kiek galima mavimui. CK biuras nurodė žymiai pagerėti mūsų mate ugebą rasti naujus kelius. efektyviau išnaudoti. ir politinio auklėjimo trūku rialinė bazė, laboratorijos pa Spręsdami šį klausimą, priYpatingą dėmesį ir ateityje mų. sipildyti nauja aparatūra. Bus alome palaipsniui, apgalvo turime skirti studentų auklė Tai padėjo ir padės ateityje sudarytos geresnės sąlygos ji mažinti privalomus studen- jimui. Jaunuolio auklėjimas, mobilizuoti kolektyvą, geriau mokymui ir moksliniam tiria 1 užsiėmimus, sudaryti sąly- jo ideologinis grūdinimas yra panaudoti nemažą dėstytojų, majam darbui. Jau šių metų as studentams intensyviai sunkus ir sudėtingas darbo partijos ir komjaunimo orga pabaigoje keturi fakultetai ivarankiškai dirbti, tobulinti baras, tur būt, sunkesnis už nizacijų patyrimą. Mes visa persikels į naujuosius korput darbo kontrolės metodus, specialųjį parengimą ir žymia da privalome stengtis, kad sos studentų miestelyje ir ačiau apie atsisakymą nuo dalimi apsprendžiąs pastarąjį. politinio auklėjimo darbas jiems, taipogi centriniuose rū rivalomo užsiėmimų lanky- Sis darbas bus sėkmingas tik būtų labiau kryptingas, dife muose liekantiems istorikams 10 visiškai, tiksliau, visiems, tuo atveju, jei mes giliai su rencijuotas ir argumentuotas. bei filologams, atsiras gali egali būti ir kalbos. Šias prasime tuos procesus, kurie Niekur taip žalingas nėra mybės normaliau organizuoti albas skatina dažniausiai ne- vyksta šiuolaikinio jaunimo formalumas, kaip auklėjimo mokymą. oras dirbti. Geri studentai ir tarpe, jei giliai juos pažinsi darbe. O jo dar nemažai bū Numatoma, kad ateinančiais abar gali dirbti pagal indi- me. Negalime jaunimo ma na įvairiuose renginiuose už metais bus pradėtas statyti idualius darbo planus ir lan- tuoti tuo pačiu matu, koks mokymo proceso ribų. Reikia ekonomikos fakultetų audito yti usiėmimus savo nuožiū- buvo tinkamas, kai, sakysi stengtis, kad renginiai būtų rinis korpusas, vėliau val i. Reikia ieškoti naujų kelių me, mes patys buvome jauni. konkretūs ir tikslingi, kad gykla, Fizikos fakulteto mo ivarankiškam studentų dar Pasikeitė sąlygos, pasikeitė ir jie patenkintų akademinio komasis laboratorinis korpu ni skatinti. jaunimas. jaunimo interesus, būtų įdo sas, sporto salės. Be to, atei Kvalifikuotus ir kūrybingus Studentijos auklėjimas ne mūs ir patrauklūs. nančiais metais bus pradėti •ecialistus galima paruošti atsiejamas nuo mokymo pro Auklėjimo procesas — gy statyti nauji studentų bendra k intensyvios mokslinės kū ceso. Mes turime ir ateityje vas, įvairus ir nenutrūksta bučiai, kuriuose bus iš viso dros atmosferoje. Todėl la- siekti, kad kiekviena paskai mas kūrybinis procesas, rei 1000 vietų. ui svarbu ir ateityje plėsti ir ta, kiekvienas seminaras ar kalaująs kruopštaus kasdieni Per penkmetį bus kapitališ itensyvinti mokslinius tiria- pratybos, be savo specialios nio darbo ir atkaklių pastan kai suremontuoti ir rekonst uosius darbus Universitete, paskirties, tarnautų ir komu gų. Ir jį reikia dirbti iš šir ruoti beveik visi Universiteto tęs turime stengtis labiau nistinio auklėjimo tikslams, dies. pastatai, esantys tarp Univer raukti studentus į mokslinį kad marksistinio-metodologiUniversiteto mokslininkai siteto ir Gorkio gatvių, Gam ubą. Tai svarbu ne tik da nio studentų parengimo klau ateinantį penkmetį tirs proble tos ir Medicinos fakultetų giniam specialisto parengi- simus spręstų visos katedros, mas, turinčias didelę moksli patalpos. ui, bet ir turi didžiulę auk- visi dėstytojai. Tik tada stu nę ir praktinę reikšmę res Mūsų laukia nauji uždavi jamąją reikšmę, nes, gilin dentai gali įsisąmoninti mark publikos ir šalies liaudies niai įvairiose veiklos srityse, amasis į sprendžiamus klau sistinės metodologijos ir spe ūkiui bei kultūrai. ir Universiteto kolektyvas dės pus, studentas patiria ieško cialiųjų disciplinų mokslinių Mokslinio tiriamojo darbo visas pastangas keliamiems mų ir atradimų džiaugsmą, pagrindų vieningumą. srityje mūsų pagrindinis už uždaviniams sėkmingai spręs 'jaučia darbo poeziją. Didelę paramą mums sutei davinys yra sukoncentruoti ti. Universiteto apdovanojimas Šiandieniniam mokslui bū- kė LKP CK biuras, 1968 m. visas jėgas svarbiausioms, ak Darbo raudonosios vėliavos ■ngas vienų sričių skverbi- visapusiškai apsvarstęs stu tualiausioms problemoms ordinu mus įkvepia naujoms iasis į kitas. Pati Universite- dentų politinį auklėjimą Uni- spręsti, padaryti tyrinėjimus darbo pergalėms.
Kokia buvo žiemos egzami nų sesija jūsų fakultete? Nelabai gera. 278 (34 proc.) studentai tapo skolininkais. Dauguma jų — jaunesniųjų kursų. Dviejų specialybių — buhalterinės apskaitos ir fi nansų bei kredito studentai — blogiausiai laikė egzaminus. Yra tokių grupių, kurių pažan gumo vidurkis nesiekia tre jeto. Tai buhalterinės apskai tos specialybės I k. antra ir trečia, finansų ir kredito spe cialybės I k. pirma, III k. ant ra ir IV k. kredito specialyzacijos grupės. Labai blogai studijuojančių — ištisa plejada. Tai finansų ir kredito specialybės III k. studentai R. Baltrušis, R. Rasiukevičiūtė, M. Radvila, S. Motei, buhalterinės apskaitos spec. trečiakursiai I. Dziatlovskis, A. Krasauskas, nuola tinė skolininkė ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo spec. III k. stud. D. Ciuladaitė, buhalterinės apskaitos spec. antrakursiai V. Kliauba ir I. Savcevas, ekono minės kibernetikos II k. stu dentai L. Kleinas, J. Gilys, N. Uss. Dar ir šiandien turim apie 10 skolininkų. Geriausiai sesiją išlaikė ekonominės kibernetikos spec. I kursas (4,19 balo). V. Geralavičius, E. Paulavičiūtė, I Paurazaitė, L. Žilėnas penke tais išlaikė visus egzaminus. Ekonominės informacijos me chanizuoto apdorojimo spe cialybės pirmakursiai R. Ka-
GERAS
jackas, R. Kasperavičius, A. Sekmokas, R. Staniulis ir V. Vazalinskas taip pat yra penketukininkai. Be pirmakursių, labai gerai egzaminus laikė ekonominės informacijos spec. III k. studentės R. Perednytė ir J. Stanytė, ekonominės ki bernetikos spec. trečiakursės A. Rimdeikaitė ir O. Seliukaitė, o jų kolega J. Vasmanas yra K. Markso stipendininkas. Iš viso fakultete turime 29 mokslo pirmūnus. Kokios priežastys, kad fa kultetas pagal pažangumą tu ri tik antrąją nuo galo vietą Universitete? Po reorganizacijos mūsų fakultetas praktiškai gyvena tik pirmus savarankiško dar bo metus. Be to, silpni kon tingentai. Į buhalterinės ap skaitos bei finansų ir kredito specialybes didelė dalis stu dentų ateina be konkurso. Kas yra daroma, kad pa dėtis pagerėtų? Gal studentai turi per didelį darbo krū vį? Akademinė komisija dabar tiria laiko balansą. Prelimina riniais duomenimis nustatyta, kad yra visos sąlygos ir gali mybės normaliam studijavi mui, Tačiau dar daug studen tų sęjnestro metu tinginiauja, nedirba. Jvedėm visuotinę savaran kiško darbo kontrolę. Pavasa rio semestrui paruošėm priva lomą ir nuolatinį koliokviumų planą. Studentas turės gauti iš atitinkamų disciplinų po 2—3 įvertinimus (keturių balų sis tema). Jie tuoj pat viešai pa skelbiami auditorijoje. Kaip jūs galvojat ar ši kontrolė bus efektinga? Aš kol kas esu optimistas. Jei pavyks priverst! semestro metu studentą padirbėti, re zultatai bus geresni.
DERINYS
(Atkelta iš 2 psl.)
Skliautuotoje auditorijoje užkalbinu ekonominės kiber netikos specialybės I k. seniū nę Eglę Paulavičiūtę. Visai jauna, lieknutė mergina greit atskleidė man visas savo ir kurso paslaptis. — Mėgau matematiką, mo kiausi Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje su su stiprintu matematikos dėsty mu. Todėl daugelį dalykų sužinojau dar prieš įstodama į Universitetą. Ilgai galvojau, kokią specialybę pasirinkti: matematika man atrodė per sausa, o kibernetika ir mate matika puikiausiai atitiko ma no svajones... Tiesą pasa kius, ir nenusivyliau. Grupė nebloga. Čia susirinko žmo nės, kurie žinojo, kad reikės dirbti. Apie tai ryškiausiai kalba ir pirmos sesijos rezul tatai. Vienas kitą pertraukdami, E. Paulavičiūtė ir gruporgas V. Geralavičius pasakoja, kad sesija nebuvo sunki, kad iš laikyti keturi egzaminai, kad... Pasidomiu, ar reikalingos konsultacijos prieš kiekvieną egzaminą. — Sako — ko neprivalgei, to neprilaižysi, bet kartais už tenka vieno dėstytojo žodžio, ir dalyko esmė paaiškėja. Nu ramina nervus. Jos reikalin gos, — priduria Vaidevutis. — Grupėje vargo nėra, — patylėjęs tęsia jis, — visi noriai mokosi. Pavyzdžiui, prieš TSKP istorijos seminarą beveik visi sėdi marksizmoleninizmo kabineto skaityklo je. Ypač įdomiai praeina poli tinės. ekonomijos seminarai, kurių visi tiesiog laukia. Šiuos seminarus labai įdomiai pra veda doc. A. Vengrys, be to, docentas yra mūsų kurso ku ratorius ..
— Po pirmos sesijos apta rėm savo reikalus, — kalba Eglė, — ir mums atrodo, kad kai kuriuos dalykus galėtume išsilaikyti anksčiau nustatyto laiko. Mįūsų dekanatas vienam studentui individualiai pirma laiko laikyti egzamino nelei džia. Visa grupe bandysim, gal neatsisakys. . . Grupė sugyvena gana ge rai, yra draugiška. — Gal dėl to, kad visi tik iš mokyklos suolo, — sako Eglė, — nėra amžiaus skirtu mo, visi jauni, pilni jėgų ir romantikos. Visi komjaunuo liai. Mūsų grupėje yra spor tininkų, kelionių mėgėjų. Va, mūsų seniūnė yra orienta cininke ir dar mokosi senų liaudies dainų kraštotyrininkų ramuvos chore, — pasakojo Vaidevutis. — Į mus, ekonomistus, kai kas žiūri labai skeptiškai, — žybteli akimis Eglė. Jei susi renka grupelė studentų, ir ką nors pasakai, atlaidžiai nu moja ranka, atseit, ką čia — ekonomistai.. . Gal dėl to, kad mūsų fakultetas priešpaskuti nėje vietoje, o gal tiesiog patys nieko nežino apie eko nomiką. Jų nuomone, į fakul tetą pakliūva labai daug atsi tiktinių žmonių, kurie kitur neįstoja, paskui tik teršia fa kulteto vardą, tingi mokytis, nesidomi specialybe... Bet juk ir mūsų fakultete yra ge rų studentų! Džiugu ir gera, kad jie taip „serga" už fakultetą, kad ne rimsta, ieško, ginčijasi. Tokie jie, ekonominės kibernetikos specialybės pirmakursiai, ro dantys pavyzdį net vyres niems kolegoms.
Matematikos profesoriaus sukaktis Matematikos ir mechanikos fakultete visi gerai pažįsta kuklų ir paprastą Matemati nės analizės katedros profeso rių Aroną Naftalevičių. Jam kovo 24 d. sukako 50 metų. Kilęs iš valstiečių šeimos, ku rioje buvo aštuntuoju vaiku. A. Naftalevičius pradėjo stu dijuoti matematiką Kauno Vytauto Didžiojo universite te,o 1940 m. su visu fakulte tu persikėlė į Vilniaus uni versitetą. Didžiojo Tėvynės karo metu evakuavosi j TSRS gilumą ir 1942—1945 m. ko vojo 16 Lietuviškosios divizi jos gretose, buvo apdovanotas šešiais medaliais. Grįžęs po tokios ilgos pertraukos į Vil niaus universitetą, po metų jis sėkmingai jį baigia ir pa liekamas čia dirbti. Pažymė tina, kad iš negausios 1946 m. matematikų laidos net ke-
turi jau yra mokslų daktarai, ir visi dirba mūsų fakultete. Tai, be paties A. Naftalevičiaus, rektorius J. Kubilius, K. Grincevičius ir S. Strelicas. Iš kitų laidų daktaratus ap gynė tik trys. Beveik visi profesoriaus A. Naftalevičiaus darbai yra iš kompleksinio kintamojo funk cijų teorijos srities. Po aspi rantūros (atliktos Maskvoje), kuriai vadovavo akademikas A. Markuševičius, A. Nafta levičius 1952 m. apgynė kan didatinę disertaciją „Kai ku rie meromorfinių funkcijų klausimai". Apgintoje 1966 m. daktarinėje disertacijoje „Dvilypės skirtuminių lygčių sistemos" nagrinėjami analizi niai tų sistemų sprendiniai. Tais pačiais 1966 m. prof. A. Naftalevičius skaitė praneši mą Pasauliniame matematikų kongrese Maskvoje. Profesoriaus A. Naftalevi čiaus vadovaujami kandidati nes disertacijas apgynė trys MMF Matematinės analizės katedros dėstytojai (doc. V. Kabaila, doc. A. Miškelevičius ir vyr. dėst. L. Navickai tė) ir po vieną KPI bei VISI dėstytoją. Artimu laiku gins disertacijas dar du A. Nafta levičiaus vadovaujami aspi rantai. Prof. A. Naftalevičius yra dėstęs Universitete daug ma tematikos disciplinų. Dabar skaito diferencialinių lygčių kursą, pasirinktinius funkcijų teorijos skyrius, veda semi narus. Studentai mielai pasi renka jo duodamas diplominių ir kursinių darbų temas. Pro fesorius visada sugeba sun kius dalykus išdėstyti priei namu būdu. Mažiau kreipia dėmesį į smulkmenas, dau giau pabrėžia dalyko esmę, moka surišti naujus dalykus su jau gerai žinomais. Palinkėkime dar jaunatviš kai žvaliam profesoriui A. Naftalevičiui ilgų kūrybingų metų. Doc. V. PAULAUSKAS
GERO DARBO GERI VAISIAI (Atkelta iš 1 psl.) V k. stud. A. Jucio „Akustoelektroninė sąveika kieto kūno paviršiuje", mokslinis vadovas fiz.-mat. m. kand. E. Garška. Pateiktame darbe nag rinėjama paviršinių Relėjaus bangų sąveika su laisvais sro vės nešėjais kieto kūno pa viršiuje. Paruošta kristalų legiravimo metodika, šiuose kristaluose išmatuotas bangos elektroninio slopinimo koefi cientas bei susidaranti akustoelektrinė srovė. Darbą siū lome pristatyti Visasąjungi niam konkursui. V k. stud. S. Juškaitė „Ger manio su daugiakrūvėmis priemaišomis fotolaidumo dės ningumai, esant nešėjų kaiti mui", moksl. vad. doc. J. Vait kus, vyr. inž. L. Klimka. Iš tirti germanio fotolaidumo dėsningumai stipriame elekt riniame lauke. Atrasta infraraudonojo gesinimo spektri nio pasiskirstymo struktūra. Istorijos fakultete perskai
tyti 62 pranešimai. Įdomūs darbai: V k. stud. I. Valikonytės „Ponų tarybos sudėtis ir funk cijos XV a. pab.“, mokslinis vadovas doc. S. Lazutka. Ta rybinėje istoriografijoje šia tema nėra parašyta mokslo darbų. I. Valikonytė teisingai ir išsamiai nušviečia ponų ta rybos atsiradimą ir jos vaid menį feodalinėje Lietuvos valstybėje. Darbas gerai me todiškai paruoštas. V k. stud. Janinos Januške vičiūtės „V. Leninas apie 1871 m. Paryžiaus Komuną — naujo tipo valstybę", moksli nis vadovas e. doc. p. J. Vaitkūnas. Pranešime, pasirėmus gausia dokumentine medžia ga, atskleistos V. Lenino pa žiūros j Paryžiaus Komuną, kaip naujo tipo valstybę. Filologijos fakultete 7 sek cijose buvo perskaityti 59 pranešimai. Atžymėtini šie darbai: IV k. stud. P. Skirmanto
J. MAŽEIKIO nuoti
redaktorius
A. KUSTA
DĖMESIO! STOVYKLOS Komjaunuoli, jei nebija sūraus prakaito, jei tavo ran kos ilgisi darbo, jei trokšti to limų kraštų vėjo, skubėk si pareiškimu į savo fakultet, komjaunimo komitetą, nes
• SEZONAS PRADĖTAS GERAI Slidininkams ši žiema buvo nelabai maloni, tačiau kitų sporto šakų atstovai, ypač lengvaatlečiai, ja liko paten kinti. Vidutinių ir ilgų nuo tolių bėgikų treneris garbės sporto meistras K. Orentas pasakė: „Tokia minkšta žiema retai kada pasitaiko, ir nepa sinaudoti jos malonumais bė gikams būtų nuodėmė". Bėgi kų ir raginti nereikėjo: dirbo jie „iš peties". Treniruotės vyko beveik kiekvieną dieną. Artėjo kovo mėnuo, o tuo pa čiu pavasario lengvosios at letikos krosai. Šiuose pirmuo siuose startuose bėgikai „su veda" žiemos darbo rezulta tus. Malonu, kad pirmosios var žybos atnešė geras naujienas. Respublikos lengvosios atleti kos kroso pirmenybėse VVU
togų dienomis nuvedė tolių romantika. Bene įdomiausią maršrutą pasirinko E. Stankevičiaus grupė, aplankiusi Kolos pu siasalį. Apie kelionę į Velnio duo bę, Lietuvos „Šveicariją" pa sakojo pirmakursiai geologai, rodė filmus. Ilgai netilo juokas, dainos studentų kavinėje. Dar daug kas jiems bus pirmą kartą. Todėl žygeiviai gali nežymiai pasididžiuoti: „Ir aš ten bu vau. .."
Šiais
metais bus
ORGANIZUOJAMI stovyklautojų būriai po 4c žmonių į Kalnų Altajų ir Turkmėniją, stovykla žvejybiniame lai ve. Ten vyks 15 vyrų. Pareiškimai priimami takui tetų komjaunimo komitetuose iki balandžio 10 d.
O
R. KIŠKYTE
bėgikai iškovojo du aukso ir du sidabro medalius. „Auk sas" buvo įteiktas FAF pir makursiams R. Staniuliui ir R. Kantakevičiui. R. Staniulis nugalėjo 4000 m nuotolyje, o jo bendrakursis — 6000 m. Istorikei M. Latakaitei ir kibernetikui B. Garbuzui buvo įteikti sidabro medaliai. Praėjusį savaitgalį Kislovodske vyko šalies „Dinamo" draugijos pavasario kroso pirmenybės. Šiose varžybose respublikos „Dinamo" rinkti nės sudėtyje dalyvavo ir Uni versiteto bėgikai. Puikiai pa sirodė FAF II k. studentas B. Garbuzas. 4000 m nuotolyje jaunuolių grupėje jis finišavo pirmasis. Jis apdovanotas čempiono medaliu ir tranzis toriniu radijo imtuvu. Jo ko mandos draugas R. Staniulis finišavo ketvirtas. Gerai bėgo 8000 m jaunuolių grupėje to paties fakulteto pirmakursis R. Kantakevičius. Jis užėmė antrą vietą. Merginų grupėje 500 m nuotolyje II k. istorikė M. Latakaitė užėmė trečią vietą. III k. chemikui R. Paunksniui
Ištirtos reakcijos sąlygos ir pasiūlyti du nauji metodai si dabro mikrokiekiams rasti. Matematikos ir mechaniko fakultete perskaityti 26 prane Šimai. Geras IV k. stud. V Mackevičiaus darbas „Apn kai kurių stabilių atsitiktinii procesų optimalaus sustabdy mo uždavinius". Mokslinis va dovas prof. B. Grigelionis Rastas optimalaus sustabdy mo momentas vienai stabiliu procesų funkcionalų klasei. Iš ekonomikos fakultetu daugiausia pranešimų per skaitė PF studentai — 46, FAI — 22, o PEF — tik 17 prane Šimų. Teisės fakultete perskaityt,. 18 pranešimų vienoje sekei joje. Geriausiu darbu pripa žintas V k. stud. A. Dapšie „Dėl darbo teisinio santykii turinio sąvokos", mokslini vadovas doc. Ip. Nekrošius. SMD centrinės tarybo pirmininkas A. ADOMAITI^
Fotokonkursas, įkirtas rSKP XXIV nuvažiavimui
„IR AŠ TEN BUVAU.. Linksmiausi, ištvermingiau si, draugiškiausi žmonės — žygeiviai. Praėjusį penktadie nį jie susirinko į savo vakarą aptarti žiemos žygių, susitikti su senais draugais. O įspūdžių tikrai daug — 3 žygeivių gru pės pabuvojo Karpatuose, 4 — klajojo gimtosios Lietuvos keliais, viena keliavo į Kolos pusiasalį... Klubo pirmininkas J. Grabavičius sveikina tuos, kurių entuziazmo neatšaldė nei Ko los šalčiai, nei Lietuvos „Šveicarijos" pusnynai. Stu dentų filmai ir diapozityvai nukėlė ten, kur žiemos atos-
„Progresyvinė balsių asimi liacija pietinėse duonininkų šnektose". Mokslinis vadovas e. doc. p. A. Girdenis. Prane šime iškeliamas iki šiol nepa stebėtas žemaičių tarmės reiš kinys, panaudota gausi fakti nė medžiaga, daromos svar bios ir reikšmingos lietuvių dialektologijos išvados. Dar be pademonstruota aukšta fo netinė ir aplamai lingvistinė kultūra. Darbą rekomenduoja ma paskelbti mokslo darbų rinkinyje. III k. stud. K. Adomaitytės „Sinoniminės subjektyvinės ir subje'ktyvinės - objektyvinės konstrukcijos lietuvių ir ang lų kalbose". Moksl. vad. asp. L. Valeika. Chemijos fakultete 3 sekci jose perskaityti 36 praneši mai. Pažymėtinas IV k. stud. R. Lapinskaitės ir E. Gaidimauskaitės darbas: „Sidabro mikrokiekių nustatymas kine tiniais metodais". Mokslinė vadovė doc. E. Jasinskienė.
ir to paties kurso finansinin kui Z. Mažeikai teko rungty niauti su tokiais žinomais bė gimo meistrais, kaip Alanovas, Šarafedinovas, Bezdelovas, Mikitenka ir kt. Tituluoti varžovai jų neišgąsdino. R. Paunksnis komandai užskaitinius taškus davė bėgant 12 km, o Z. Mažeika — 8000 m. Mūsų respublikos dinamiečiai, kurių pagrindą sudarė Uni versiteto bėgikai, treniruoja mi K. Orento, užėmė antrą vietą. Kaip matome, sezoną jie pradėjo išties sėkmingai. A. KUPČINSKAS
• „SENOS SĄSKAITOS" Krepšininkai — tarpfakultetinių varžybų dalyviai ir žiū rovai buvo gerokai nustebin ti: juos pasitiko didžiulis pla katas „Sveikiname krepšinio varžybų dalyvius". Antras siurprizas laukė pirmųjų rungtynių žaidėjų: išbėgusius i aikštelę MF ir MMF krepši ninkus pasveikino „Mokslo" sporto klubo atstovas, kapito nams buvo įteikti nauji spor
to klubo ženkliukai. Nežinau, ar Universiteto sporto vado vai greitai reagavo į mūsų laikraštyje išspausdintą kriti nį straipsnį, ar patys susipra to, kad varžybos turi būti šventė... Svarbu, kad visi buvo maloniai nustebinti... Taigi, pirmieji susitiko pra ėjusių metų finalininkai. Tada užtikrintai nugalėjo medikai... Šį kartą kova buvo atkakles nė. Du skirtingi fakultetai, skirtingas ir krepšininkų žai dimo braižas. Matematikai, kurių pagrindą sudarė pir mų, antrų kursų studentai, techninius trūkumus konpensavo greičiu, fizine jėga. Me dicinos fak. „veteranai" žaidė lėtai, akademiškai. Rungtynių pradžioje pirmavo matemati kai, tačiau antrasis kėlinys priklausė žymiai didesnį pa tyrimą turintiems medikams. Jie laimėjo 74:63. Antros rungtynės: IF—ChF. Ir vėl „senos sąskaitos“: per nai laimėjo istorikai. Chemi kai pradėjo rungtynes kupini ryžto. Revanšas jiems pavy ko. Chemikai laimėjo rungty nes 87:74. Nors istorikai ir
Organizuojama bendrafakul tetinė studentų darbo ir poil šio stovykla Lazdijų rajone. Norintieji pareiškimus pa duoda fakultetų komjaunime pralaimėjo, tačiau jų žaidimas komitetams iki balandžio 20 paliko gerą įspūdį. Komanda, sudaryta iš pirmakursių, žai O dė gražų, šiuolaikinį krepši nį. Jeigu ne patirties stoka ir Palangos prekybos valdyba geras „nepajudinamojo chemi kviečia studentus įsidarbinti ko" A. Ilgiaus žaidimas, dėl visai vasarai sezoniniais dar rungtynių baigties reikėtų ra bininkais. Pareiškimai paduo šyti didžiulį klaustuką. dami fakultetų komjaunimu Varžybos prasidėjo. Kol kas komitetams iki balandžio 10 apie jas galima kalbėti tik tei giamai. Gerai organizuotos, I O 4> nesimato aikštėje ir margas palvių marškinėlių, įvyko vi Ketvirtadienį, balandžio 1 sos numatytos rungtynės. d., įvyks Universiteto kino Varžybose dalyvauja tik de mėgėjų klubo vakaras. Prog vynios komandos, bet varžy ramoje — geriausių respubli bų lygis nuo to nepablogėjo, kos mėgėjiškų filmų demonst o atvirkščiai — aikštelėje ko ravimas. voja devynios vienodo pajė Kviečiamel Sekite skelbi gumo komandos. mus. Kiti pirmųjų susitikimų re zultatai: FF—MMF 72:67, PF —FF 79:53, MF—PF 74:44, PEF—IF 41:40, FAF—TF 71:38, REDAKCIJOS ADRESAS ChF—FAF 72:66. Vilnius, Universiteto 3. Tele Po pirmųjų kovų pogru fonas 2-58-84, ketvirtadieniais piuose pirmauja Medicinos ir spaustuvėje 2-98-15. Chemijos fakultetų krepšinin kai. Merginų varžybos prasi Rinko ir spaudė LKP CK dės šį savaitgalį. leidyklos spaustuvė B. ČEKANAUSKAS Užs. Nr. 1467 LV 0963.