K<’VO 30 D. M ISKVOJE
‘ASIDEJO
V 1RYBŲ SJ JUNGOS
JMUNISTŲ ELRTIJOS
XI
av
canvBinis suuoenuas Visų Salių proletarai, vienykitės!
\
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PAKTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
si VAŽIAVIMAS
*
Eina nuo 1950 m.
PERSPEKTYVOS DŽIUGINA ižiavlmo atidarymo die1971.III.3I, paprašėme u] versiteto Partinio Komiteto sakretoriaus pavaduotoją dO! R. Mironą pasakyti keI i žodžių apie šį svarbų po tinį įvykį: H- Susidomėjimas suvažia■ . labai didelis. Ypač ma lei u pastebėti pagyvėjus} stuS .
1--------------------------
dentų visuomeninį gyvenimą, ryžtą geriau įsisavinti žinias, pasiruošti savarankiškam dar bui. Suvažiavimas nurodys gaires tolesniam liaudies ūkio vystymui, jo nutarimai bus svarbūs ne tik šalies, bet ir tarptautiniam gyvenimui. Fakultetuose buvo svarsto mas TSKP XXIV suvažiavimo
1971 m. balandžio 2 d.
Direktyvų dėl 1971—1975 me tų TSRS liaudies ūkio vysty mo penkmečio plano projek tas. Dideli uždaviniai keliami tarybinio mokslo vystymui. Mūsų universitetui atsiveria puikios galimybės. Per penk metį bus pastatytas naujas studentų miestelis, nebus bė dos su patalpomis. Pakils Universiteto dėstytojų kvali fikacija, studentų žinių lygis.
•
Nr. 11 (751)
Fotokonkurso laureatai Suvažiavimo atidarymo die ną, 1971.III.30, vertinimo ko misija (pirmininkas Žurnalis tikos katedros dėstytojas V. Juodakis) atrinko geriausias VVU fotoklubo konkurso, skirto TSKP XXIV suvažiavi mui, nuotraukas. Pirmoji pre mija paskirta FF II k. studen
tui Vidui Naujikui („Stovyk loje"), 2 antrosios premijos — IV k. teisininkui Kęstučiui Traškai („Atsisveikinant") ir I k. istorikui Petrui Katauskui („Studentas"), 2 trečiosios — III k. žurnalistui Juozui Mažeikiui („Šuolis") ir V. Naujikui („Rugsėjo Pirmoji").
Nauji mokslo daktarai SUVAŽIAVIMO ATIDARY MO DIENĄ, 1971.III.30, įvyko Universiteto tarybos posėdis. Suteiktas mokslo daktaro laipsnis 7 žmonėms (5 — Universiteto mokslininkai), o mokslų kandidato laipsnis — 28. Jų tarpe (nuotraukose iš kairės j dešinę): Vidaus ligų propedeutikos katedros do centas Marijonas Krikštopaltis, Hospitalinės terapijos ka tedros docentas Chackelis Kibarskis, Lietuvių literatūros katedros docentas Donatas Sauka. Šie trys mokslo vyrai daktaro disertacijas apgynė vasario mėnesį. Per vieną mė nesį — 3 daktaro disertacijosl
PARTIJOS SUVAŽIAVIME ■ Kovo 30 d. suvažiavimas iš■ rusė TSKP Centro Komiteto ■ įsKaitinį pranešimą, kurį ■ darė TSKP CK Generalinis ■ ■'.retorius drg. L. Brežnevas. ■ jili marksistinė-lenininė šą li s vidaus ir tarptautinės pa lties analizė, konstruktyvūs I siūlymai, kaip stiprinti vi■ „tinę taiką, plačios komuni :mo statybos perspektyvos, iš ystytos pranešime, sukėlė B ižiulj milijonų žmonių susiI mėjimą, naują darbo ir poB nio entuziazmo bangą.
Šią savaitę įvyko Universite io tarybos ir komjaunimo ktimiteto posėdis. Jame buvo kaiIbėta apie studentų darbo ir 1 _______„ ______ .
poilsio stovyklų organlza■ no padėtį Universitete. Pra>įšimą skaitė VVU komjau nimo komiteto sekretorius J. Karosas. ■ Darbo ir poilsio stovyklos, •identų veiklos forma, gy■oja jau keliolika metų, ■r šį laiką, kintant studentiš• gyvenimo pobūdžiui, keitė■ ir darbo bei poilsio stovykI veiklos charakteris. Jei 1 ynaisiais studentiškųjų sto rių metais jos rėmėsi išim>ai komjaunuolišku entuizmu, tai šiandien yra įga lios netgi tam tikrą institunį įforminimą: jos įtraukiaI os net j atskirų žinybų ir misterijų gamybinės veiklos anus. Šitai rodo, jog darbo poilsio stovykloms dabar nka nemažas gamybinis ūdmuo. Antra vertus, minės stovyklų pobūdžio pasi-
Suvažiavimo atidarymo die ną, 1971.III.30, į Graifsvaldą (VDR) išvyko Universiteto delegacija: aspirantas A. Berenis (vadovas), Filologijos fak dėstytoja E. Steponavi čienė, FF V k. studentas A. Jucys. Jie dalyvaus Graifsvaldo universiteto SMD konfe rencijoje, skirtoje Laisvojo Vokiečių Jaunimo Sąjungos 25-mečiui. Drg. A. Berenis skaitys pranešimą apie VVU komjaunimo organizacijos auklėjamojo darbo proble mas. Vadovaudamosi proletari nio internacionalizmo princi pais, socialistinių šalių san draugos šalys grindžia savo
blogai, ir tam tikrą įdomumą susiranda, nepatirtų įspūdžių įgyja. Universiteto komjaunimo komitetas bei stovyklų štabas, ruošdamiesi trečiajam semest rui, į pirmą vietą kelia aukš čiau minėtą auklėjamąjį sto vyklų poveikį studentams. I šitai atsižvelgiama tiek pasi renkant būsimas stovyklų vie tas, tiek ir mobilizuojant stu dentus į stovyklas. Nepateisino savęs pernai darbo ir poilsio stovyklos Pa langos ir Ignalinos prekybos tinkle. Studentai turėjo daug materialinių nuostolių, o apie gerai organizuotą poilsį ne buvo ir kalbos. Šią vasarą mes nutarėme panašių sto vyklų neorganizuoti. Gerai pernai organizavo stovyklas Medicinos, Teisės,
TRUMPAI Praėjusį sekmadienį Vals tybinės filhairmonijos salėje įvyko Universiteto dainų ir šokių ansamblio koncertas, skirtas TSKP XXIV suvažia vimui. Žiūrovai — Universite to dėstytojai, studentai, miesto visuomenės atstovai gausiais aplodismentais palydėjo dau gelį dainų ir šokių. Baigia muoju koncerto akordu tapo ansambliečių ir žiūrovų „jung tinio choro" padainuota „Il giausių metų" ansamblio va dovo V. Cetkausko penkias dešimtmečio garbei. V. KVIETKAUSKAS
♦
♦ Spalvinga Ispanija. Apie ją kuriamos legendos. Tačiau skurdas ir išnaudojimas čia tokie pat ryškūs, kaip ir ne pakartojamas grožis. Buvusi Universiteto dėsty toja, ilgus metus išgyvenusi JAV, I. Vladimirovienė II kurso germanistų suruoštame vakare pasakojo apie Ispani jos miestus: Madridą, Toledą, Barseloną. B. GIRSKYTE
Vakar j Prahą išvažiavo VVU komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas ir III k. matematikas J. Jankauskas. Šiandien j Graifsvaldą iš vyksta dėst. A. Urbelio vado vaujama grupė (Vokiečių kalbos katedros dėstytoja D. Kalendienė, V k. teisininkas R. Valentukevičius, VI k. me dikas A. Dranenka), į Kroku vą — MF komjaunimo sekre torius E. Paražinskas (grupės vadovas), GF III k., stud. I. Budriūtė, V k. teisininkas J. Ivanovskis. Šios grupės pasirašys bend radarbiavimo sutartis tarp
mūsų komjaunimo organizaci jos ir Prahos Karlo bei Kroku vos Jogailos universitetų So cialistinio Jaunimo Sąjungų, tarp VVU komjaunimo orga nizacijos ir Graifsvaldo Lais vojo Vokiečių Jaunimo Są jungos. Pernai tų universitetų atsto vai viešėjo Vilniuje. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, pasikeitimas stu dentų grupėmis. Šios viešna gės metu bus pasirašyta taip pat sutartis dėl darbo ir poil sio tarptautinių stovyklų. Nu matoma, kad vasarą į LLR ir CSR vyks 20 stovyklautojų, o į VDR — 30. A. JUODUPIS
Kūrybinė inteligentija bręsta stovyklose keitimas tam tikru laipsniu kelia pavojų jų auklėjamajai pusei. Mat, traktuojant sto vyklas vien kaip nebrangios darbo jėgos šaltinį bei vaikan tis vien gamybinių rodiklių, nesunku išleisti iš akių tą ap linkybę, kad aukštajai mo kyklai darbo ir poilsio stovyk los reikalingos pirmiausia kaip būdas, kurio dėka ugdo mi būsimam kūrybiniam inte ligentui būtini bruožai — at sakomybės jausmas, organi zuotumas, drausmė, savaran kiškumas. Mes suprantame, kad kai kuriems studentams labai svarbu vasaros metu šiek tiek užsidirbti. Tokie studentai ga li išvykti į mūsų organizuoja mas stovyklas Altajuje, Turk mėnijoje bei žvejybiniame laive. Čia jie ir uždirba ne
Kaina 2 kp.
Mūsų kavinėje veikia VDI studentų A. Kliševičiaus ir J. Daniliausko darbų parodėlė.
DRAUGYSTES MERIDIANAI santykius visiško lygiateisiš kumo, nepriklausomybės ger bimo pagrindu. Tuo pačiu jos neužsisklendžia savyje, jos remia viena kitą kovoje už naujas socializmo pergales. Glaudus socialistinių šalių bendradarbiavimas ir savitar pio pagalba — vienintelis tei singas kelias siekti naujų lai mėjimų. Visi mes gerai žinome apie mūsų broliškus santykius su Graifsvaldo, Krokuvos bei Prahos universitetais. Su kiek viena diena stiprėja mūsų draugystė su tų miestų ir ša lių jaunimu.
•
Finansų ir apskaitos fakulte tų komjaunimo komitetai. Blo gai susirinko į stovyklą Vil niuje MMF, Fil. F studentai. Dalis studentų neišvyko į sto vyklas savavališkai, neturėda mi rimtų pasiteisinimo prie žasčių. Kita dalis pasistengė apsišarvuoti viską pateisinan čiais silpnos sveikatos pažy mėjimais. Skolininkai pareikš davo, kad jie turi ruoštis eg zaminams, kuriuos reikės lai kyti tik rugpiūčio 27—30 die nomis. Mums atrodo, kad to kie studentai gali važiuoti į savo fakulteto stovyklą pir moje arba antroje pamainoje, o laiko pasiruošti egzaminui užtenka III pamainos sąskai ta. Be to, matyt, neteisinga tinginiams sudaryti šiltnamio sąlygas. Mūsų nuomone, prie sto
vyklų organizavimo galėtų aktyviau prisidėti fakultetų dekanatai ir partinės organi zacijos. Šitai panaikintų kai kurių studentų tarpe vyrau jančią nuomonę, kad stovyk los — vien komjaunimo orga nizacijos išmonė, ir tuo pačiu sustiprintų stovyklų bei jų tiesioginių organizatorių au toritetą. Mūsų, kaip tiesiogiai tvar kančiųjų stovyklų organizavi mo reikalus, nepatenkina ir ta aplinkybė, kad kasmet vis mažiau dėstytojų išvyksta stovyklas. Studentas-stovyk lautojas visai kitaip jaučiasi, kai kartu su juo dirba vyrės nis žmogus — jo dėstytojas Be to, ir kultūrinis-masini: stovyklos gyvenimas, esan (Nukelta į 2 psl.)
♦ PEF darbo ekonomikos spec. II k. studentai lankėsi Pane vėžio teatre. Busimieji ekono mistai žiūrėjo A. Laurinčiuko .Vidutinę moterį". R. LAIMIENE
♦ Malonu, kad tuo metu, kai visa tarybinė liaudis savo lai mėjimus skiria TSKP XXIV suvažiavimui, mūsų sieninės spaudos lygis žymiai pakilo. Pabandykime šį teiginį patvir tinti faktais. Teisės fakulteto sienlaik raštis „Mūsų žinios" pradeda mas fakulteto prodekano doc. S. Stačioko straipsniu ./Parti jos suvažiavimą pasitinkant". Teisininkų sienlaikraštis ak tualus, jame nušviečiamos pa čios svarbiausios problemos. Fakulteto SMD pirmininkė O. Trakaitė aptaria ką tik pra ėjusios SMD konferencijos rezultatus. O rezultatai ne blogi, daugelis studentų moks linių darbų apdovanoti, keli bus skaitomi net sąjunginėje konferencijoje. Gerai, kad teisininkai rūpinasi savo kal ba, savo profesine leksika: sienlaikraštyje yra skyrelis „Mūsų kalba“. Medicinos fakultete kabo didžiulis, skoningai apipavi dalintas stendas „Nuo XXIII ki XXIV suvažiavimo". Jis rodo fakulteto augimą. Geras ir kitas MF stendas .Žmogaus sveikatos vardan", oasakojantis apie tarybinės medicinos laimėjimus per pastaruosius metus. Neblogi — Filologijos, Is torijos, kitų fakultetų sien’aikraščiai, stendai. Juose taip oat daug vietos skiriama TSKP XXIV suvažiavimui. M. JUOZAITIS
2 psl.1
TARYBINIS STUDENTU
„T. studento“ Nr. 8 buvome išspausdinę Materialinio aprū pinimo katedros vedėjo e. doc. p. J. Stankevičiaus straipsnį „Ta ilga studentų darbo diena. .kuriame kal bama apie studentų sava rankiško darbo pagerinimą — auditorinio krūvio sumažini mą iki leistinų ribų (6 vai. per dieną), namų užduočių proporcingą paskirstymą, jų apimtį, racionalų tvarkaraš čio sudarymą. TĘSIAME POKALBI
Susimąsčius apie studentų savarankišką darbą, iškyla daug rimtų problemų .. . Ir reikia tiesiai pasakyti, kad ne visos jos ir ne iš karto yra išsprendžiamos. E. doc. p. J. Stankevičius straipsnyje „Ta ilga studentų darbo die na..." iškėlė nemaža įdomių minčių, kurioms reikėtų pri tarti ir įgyvendinti. Aš į studentų savarankiško darbo klausimą norėčiau pasi žiūrėti kiek kitu aspektu. Suprantama, kad studentas galėtų dirbti savarankišką darbą, jis turi turėti normuo tą privalomų užsiėmimų krū vį. Tai būtina ir esant geriems
norams, įgyvendinama. Ta čiau kai kurie dekanai, ka tedrų vedėjai ir dėstytojai laikosi kitos nuomonės ir gal voja, kad, sumažinus priva lomų užsiėmimų krūvį, suma tų savarankiško darbo prob žės studentų žinios, o sava- lemos neišspręs, kadangi tai 'rankiškai jie vis tiek nedirbs. tik viena dalyko pusė. Tai Si pažiūra susiformavo per iš dalies patvirtina Prekybos daugelį pokario metų, kai fakulteto patyrimas. Suma faktiškai nebuvo vadovėlių ir žinus privalomų užsiėmimų mokymo priemonių, o ir pats krūvį, nors ir buvo baiminta mokymo procesas vyko kito si, studentų pažangumas mis sąlygomis. Dabar padėtis nesumažėjo. Antra vertus, yra pasikeitusi, tačiau studen nepastebimas ir kiek didesnis tų apkrovimas privalomais už studentų savarankiško darbo siėmimais nedaug tesumažėjo, pagyvėjimas. arba ne tiek, kad užtektų lai Kyla klausimas — kodėl? ko rimtam savarankiškam Dėl to, kad buvo žengtas tik darbui. Dėl to aukštoji mo pirmas žingsnis ir sustota kykla kai kuria prasme vietoje. Privalomų užsiėmimų nedaug tenutolsta nuo viduri sumažinimas yra tik pradžia, nės. Dar daugiau, vidurinės tik sąlyga savarankiškam dar mokyklos mokiniai ruošiasi bui. Antras žingsnis yra sun savarankiškai kasdien, ka kesnis ir svarbesnis. Reikia dangi yra atitinkama kontro atlikti didelį organizacinį lės sistema, o dauguma stu darbą — ir kolektyvinį ir dentų — tik epizodiškai ir individualinį: 1) sudaryti są per egzaminų sesiją. lygas ir išmokyti studentus Tačiau vien privalomų už savarankiškai dirbti; 2) įvesti siėmimų sumažinimas studen konkrečią, griežtą ir sistema-
Klausimą spręsti kompleksiškai tišką atlikto darbo kontrolę; 3) išugdyti savarankiško dar bo tradicijas ir skonį. Minėtų momentų komen tuoti, tur būt, nereikia. Mano supratimu, reikėtų ypač susi rūpinti pirmaisiais kursais. Jie ateina iš vidurinės mo kyklos daugiau ar mažiau disciplinuoti ir įpratę dirbti, išlaikę didžiulius konkursus. Ir norus jie turi gerus. Tačiau jau pirmosios sesijos rezulta tai parodo dideles spragas. Jie paprasčiausiai nemoka naujomis sąlygomis dirbti, o mes mažai jiems padedame. Seminarus jie ,,atsėdi", bijo dami savarankiškai pasireikš ti, o dėstytojas tai toleruoja. Vyresni draugai dar pasiš li po, kad reikia dirbti tik sesi jos metu. Ir taip nuo pirmo kurso pradeda formuotis ne teisingai suprastos laisvės tradicijos.
NUOŠIRDUS SUSITIKIMAI
O sustiprinti studentų sa varankišką darbą ir būtina, ir galima. Daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių, nuo dėstyto jų. Sumažinus privalomų už siėmimų krūvį, būtina sunormuoti ir studentų savarankiš ko darbo apimtį. Gal reikėtų sutikti su tuo. kad po priva lomų užsiėmimų studentų savarankiškas darbas nebūtų didesnis kaip 3—4 valandos. Intensyviai dirbant, tokio lai ko turėtų užtekti vidutiniško studento rimtoms studijoms ir dar liktų puikaus laiko laisvalaikiui ir savo hobi rei kalams. Bet ar studentas per 3—4 savarankiško darbo dienos valandas sugebės atlikti visas dėstytojo užduotis? Tai klau simas, kuris nebepriklauso nuo studentų. Kiekvienas dės tytojas yra įsimylėjęs savo dėstomą dalyką ir nori, kad
■■■
studentas kuo daugiau ži I ir paskaitytų. Kai taip gi voja daugelis dėstytojų, j studentams laiko gali r 1 tekti... Tuomet eina! lengviausiu keliu.. . Vadi 1 dėstytojai, katedros turi nei galvoti, kolektyviai apari užduotis savarankiškam t] dentų darbui, kad jos bū] realios ir pagrįstos, o dek J tas turėtų konkretų ir rpl brėžtą studentų privalomu J savarankiško darbo lailj balansą. Tai didelis, svartj ir sunkus darbas, atliekam] ne per savaitę ar dvi, ■ darbas, kurį turi dirbti < | gelis aukštosios moky.'il] grandžių vienu metu ir konJ plekslškai. Tokį darbą gal nl ir reikia padaryti, tuo laba] kad jo reikšmė kasmet di.lė] kad reikia sukurti ged studentų savarankiško darM tradicijas.
Doc. A. JABLONSKĮ Tarpfakultetinės politinėj ekonomijos katec’ro vedėja
I
k
P v ti n S
bręsta stovyklose
Švenčionyse. ..
E. STANKEVIČIAUS
nuo traukoje: susitikimas Švenčionėliuose.
UŽ SOCIALISTINĮ TEISĖTUMĄ
ĮSTATYMAS PRIVALOMAS VISIEMS Tarybinei valstybei priklau so labai svarbus vaidmuo, sprendžiant komunizmo kūri mo uždavinius ekonomikos srityje, pertvarkant socialis tinius santykius į komunisti nius, saugant tarybinių pilie čių ir teises, ir laisves, socia listinę teisėtvarką ir socialis tinę nuosavybę, skiepijant liaudies masėms sąmoningą drausmę ir komunistinę pažiū rą į darbą. Įgyvendinant ko munizmo statybos uždavinius, socialistinei valstybei talki ninkauja visos visuomeninės organizacijos bei plačiosios liaudies masės. Svarbiausiu jrankiu, spren džiant, įgyvendinant valsty bės uždavinius, yra teisė. Teisė — tai visuma visuoti nai privalomų elgesio tai syklių, kurias priima (ar sank cionuoja) valstybė ir kurių laikymasis užtikrinamas gali mumu panaudoti valstybinės prievartos priemones. Teisės normas valstybės pavedimu ir jos vardu leidžia įvairūs valstybiniai organai, todėl jos sutinkamos įvairiuose tų organų teisįifiudše aktuose, pradedant' įstatymais', įsakais, nutarimais ir baigiant spren dimais, įsakymais, ihštrukcijomis, Taigi, teisės sąvoka yra labai plati,'apimanti visas tėisės normas, nepriklausomai nuo to, ar jas išleido aukš čiausieji valstybės organai,
ar vietiniai. Įstatymus turi teisę priimti tik aukščiausieji valstybinės valdžios organai — Tarybų Sąjungos, sąjungi nių bei autonominių respub likų Aukščiausiosios Tarybos. Tačiau praktikoje (ypač ne teisininkų tarpe) įstatymo są voka neretai vartojama kita, žymiai platesne prasme — įstatymu vadinamos ne tik aukščiausiųjų valstybinės val džios organų, bet teisės nor mos apskritai. Šiuo atveju įstatymo sąvoka praktiškai beveik sutapatinama su tei sės sąvoka. Teisės, įstatymų (plačiaja prasme) paskirtis — žmonių elgesio kryptingas reguliavi mas atitinkamose visuomeninio gyvenimo sferose. Teisės normos reguliuoja įvairiau sius visuomeninius santykius — pradedant ekonominiais, politiniais ir baigiant kultūriniais-socialiniais. Suprantama, teisės normomis reguliuojami ne bet kurie minėtų sferų vi suomeniniai santykiai, o tik tie, kurie atitinkamu visuo menės vystymosi laikotarpiu yra svarbiausi visuomeniniuklasiniu požiūriu, kurie nu lemia visuomenės kryptin gą vystymąsi sutinkamai su konkrečios ekonominės for macijos objektyviais dėsnin gumais. j Tarybinėje tėisje išreikštą Komunistų partijos ir visa
liaudinės tarybinės valstybės politika. Tuo pačiu tarybinė teisė — tai tarybinės liaudies valia, išreikšta atitinkamuo se valstybės organų normaty viniuose aktuose. Socialistinė teisė tarnauja darbo žmonių interesams ir yra vienas svar biausių komunizmo statybos svertų. Teisės normos kartu su moralės normomis ir so cialistinio bendrabūvio tai syklėmis betarpiškai tarnauja naujų — komunistinių visuo meninių santykių formavimui, naujo žmogaus formavimui. Visa tai rodo, jog teisė yra neatskiriama ir labai svarbi ideologinio darbo dalis, o todėl teisinis darbo žmonių auklėjimas, teisinė propagan da yra neatskiriama, sudėtinė tiek valstybinių, tiek ir visuo meninių organizacijų darbo dalis. Kaip nurodoma TSKP Programoje, „visa valstybinių ir visuomeninių organizacijų sistema auklėja darbo žmo nes, kad jie savarankiškai, są žiningai atliktų savo pareigas, veda į organišką teisių ir pa reigų susiliejimą j vieningas komunistinio bendrabūvio normas".
V. Leninas ne kartą pabrėž davo, kad, kol įstatymas ga lioja, kol jis nepanaikintas, niekas neturi teisės jo apeiti. Tarybiniai įstatymai užtvirti(Nukelta į 4 psl.)
Šeštadienį didelis būrys Universiteto studentų, vado vaujami docentų R. Mirono, S. Stačioko, J. Gruodienės, P. Golokvoščiaus, vyr. dėst. R. Sideravičiaus ir P. Ciunio, ap lankė Švenčionių rajono dar bo žmones, žemdirbius, moks leivius. Vyko Universiteto Kultūros dienos, skirtos TSKP XXIV suvažiavimui. Rajono centre mus pasitiko sveikinimo šūkiai, transparan tai. Kultūros namuose Šven čionių rajono vykdomojo ko miteto pirmininko pavaduoto jas V. Sauliūnas sveikina sve čius, linki sėkmės. Rajono kultūros skyriaus vedėjas J. Juodagalvis pažymėjo, kad panašūs susitikimai yra labai naudingi. Studentai arčiau su sipažįsta su žemdirbiais, su moksleiviais, kurie netrukus taip pat įsilies į margą stu dentų būrį, o savo ruožtu raono darbo žmonės sužino paskutines mokslo naujienas. Studentus sveikina rajono švietimo skyriaus vedėjas S. Tumėnas, rajono komjaunimo komiteto sekretorius Z. Garla. Dvi dienas Universiteto liaudies teatras, etnografinis ansamblis, pučiamųjų orkest ras koncertavo Švenčionėlių, Kaltanėnų, Zulovo, Pabradės, Prienų ir dar daugelyje raono kampelių. Svečius visur sutiko labai nuoširdžiai, karš iai plojo už gerus koncertus. Sekmadienio vakarą Švenčio nių kultūros namuose įvyko baigiamasis koncertas. Rajo no valdžios atstovai visų švenčioniškių vardu dėkojo studentams ir dėstytojams" už domias ir turiningas kultū ros dienas, prašė nepamiršti jų. atvažiuoti dažniau. KELMĖJE... Prieš savaitę Universiteto ..Žinijos" draugijos iniciatyva buvo suruoštos mokslo die nos. Kovo 26—27 d. rektorius prof. dr. J. Kubilius, prof. S. Pavilonis, doc. C. Kudaba, doc. M. Apanavičius, vyr. dėst. A. Beriūnas svečiavosi Kelmės rajone. Jie dalyvavo „Jaunojo komunisto dienoje", susitiko su rajono abiturien tais, su darbo žmonėmis Ty tuvėnuose, papasakojo apie naujausius tarybinio mokslo pasiekimus. Pašnekesiuose su rajono teisininkais dalyvavo doc. M. Apanavičius, su ekonomistais — vyr. dėst. A. Beriūnas, su medikais — prof. S. Pavilo nis.
(Atkelta iš 1 psl.)
pamainose dėstytojams, gali būti turiningesnis. Šiais metais numatoma organizuoti 19 stovyklų mūsų espublikoje, 2 — Altajuje ir Turkmėnijoje, 3 užsienyje CSR, VDR ir LLR), 1 — žve jybiniame laive. Jau numatyti beveik visi ūkiai, su kuriais bus pasirašytos sutartys. Šiais metais beveik visos stovyklos organizuojamos po 25—30 žmonių. Jos dirbs trimis pamamomis. Manome, kad beveik visi fakultetai galės organizuoti po 2 stovyklas, Norėtųsi, kad fakultetai išsiųstų į stovyklas ir vyresnių (III—■ IV) kursų studentus. Pernykš tis stovyklų organizavimo pa tyrimas parodė, jog parengia muoju laikotarpiu kai kurių fakultetų komjaunimo organi zacijos gana paviršutiniškai, lengva ranka sudarinėjo sto vyklautojų sąrašus, net nesistengdamos paaiškinti stovyk lų veiklos prasmės bei jų or ganizavimo tvarkos. Kai ru denį Universiteto stovyklų štabas pradėjo aiškintis neišvykimo į stovyklas priežastis, pasirodė, jog daugelis studen tų nežino elementarios sto vyklų organizavimo tvarkos: jiems neaišku, kas čia galva, į ką kreiptis, norint pasitarti dėl pamainos ar, esant rim‘oms priežastims, prašyti ateidžiamam nuo išvykimo į stovyklą. Todėl, praėjusių metų paty rimo pamokyti, mes šiemet oaskelbėme bendrus stovyklų organizavimo principus „Tary biniame studente" bei fakulte tų komjaunimo aktyvui. Kiek 'eis mūsų galimybės, stengsi mės jų laikytis nuo stovyklų organizavimo pradžios iki ru dens, kai susumuosime rezul tatus. Patį organizavimo į sto-
vykias procesą irgi norėtum paversti disciplinos ugd\ :nJ priemone: kas negali vykt stovyklas, tas privalo pa ęja nustatytą tvarką būti atleistas O jeigu jis savavališkai, lau žydamas nustatytą tvarką na išvyksta, rudenį turėtų būtį nubaustas. Rudenį, kaip ir kai metai, stengiamės kiek galinu daugiau paskatinti tuos, kurie sąžiningai padirbėjo vasaros stovyklose. Abiem minėtais atvejais tikimės tiek Rektora to, tiek dekanatų paramos. Be minėtos painiavos, kun kyla dėl tiesioginių stovyklį organizatorių kaltės, yra ir ki| tų priežasčių, apsunkinančiu stovyklų komplektavimą. Ypač didelius sunkumus, sa darant pamainas, sukelia va saros praktika. Neretai mūsų paskaičiavimai (remiamės mokymo daly esan čiais praktikos planais) nesu tampa su fakultetų sekretorią paskaičiavimais (jie žinias apie praktiką gauną iš deka natų bei katedrų). Ir dar — ar nebūtų galimi praktikos laiką derinti su pa mainų stovyklose laiku ir tuo pačiu išvengti susikirtimų! Į Suprantame, kad ne visr.ii I konkrečiais atvejais tai yri I įmanoma. Bet, manome, kad I norint kai ką čia galima pa I daryti. Esame įsitikinę, kad fakul I tetų komjaunimo komitetai I aktyviai remiami partinių or I ganizacijų bei dekanatų, gal I gana daug padaryti, darni į mobilizuojant studentus treH čiajam semestrui. Tuo pačiiflj tai bus nemažas indėlis stii-rj dentų auklėjimo labui. Taryba priėmė nutarimų į dėl geresnio stovyklų ofgani *| žavimo. (Su juo supažindin ime kitame numeryje).
Sveikinimas iš Graifsvaldo Universiteto rektorius gavo sveikinimo laišką iš Graifsval do. Jame rašoma: Mane pasiekė žinia, kad TSRS Aukščiausiosios Tarybos arezidiumas apdovanojo Vil niaus V. Kapsuko universiteą Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu. Man labai džiugu, kad kaip tik mūsų partneriui — tarybiniam universitetui — pripažinti aukšti jo moksli niai laimėjimai. Norėčiau labai nuoširdžiai
pasveikinti Jus ir visus Uni-B versiteto darbuotojus su šia švente ir tuo pačiu palinkėti,I kad jūsų universiteto moksli ninkai, darbuotojai bei stu dentai ir toliau sėkmingai spręstų tuos uždavinius, ku riuos jiems kelia komunizmo kūrimas.
Su giliausia pagarba pronl dr. IMIGAS Graifsvaldo E. M. Arndtol universiteto rektorius 1
i
I 1
darybinis studentas
TOKIA ŠVENTE-PIRMA KARTA Dvi dienas ji tęsėsi. Kovo P8 antroje sekmadienio pusė je, Universiteto Aktų salė pžė svečių ir vilniečių balsais. N uotaika pakili. Ypač šventės kaltininkų — moksleivių-neį.kivaizdininkų, atvažiavusių kartu su savo mokytojais iš daugelio respublikos rajonų ir fniestų vidurinių mokyklų. Moksleiviai-nea kivaizdininkai? Taip. Jiems mokyklą (ir vienintelę respublikoje) suor ganizavo Lietuvos matemati kų draugija kartu su Matemakos ir mechanikos fakultetu. Minima šventė — pirmos lai dos išleistuvės. Šešiolikta valanda. Renkasi prezidiumas. Tai mūsų uni versiteto matematikos dėsty tojai, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų, mokslinių institutų, Švietimo Ministerijos atstovai. Susirinkusius sveikino Uni versiteto rektorius, Lietuvos matematikų draugijos valdy bos pirmininkas prof. dr. J. Kubilius, Matematikos ir me chanikos fakulteto dekanas doc. A. Raudeliunas ir kt. Buvo apibendrinti neakivaiz dinės matematikų mokyklos pirmųjų dvejų metų darbo rezultatai. 71 vidurinės mo kyklos ir Panevėžio politech nikumo mokytoj ai-matemati kai paragino savo moksleivius susidomėti „Komjaunimo tie soje" spausdinamais uždavi niais. Neakivaizdinė mokykla gavo apie 600 pareiškimų. Per dvejus metus jos klausy
tojams reikėjo išspręsti 12 ne lengvų uždavinių. Visus iš sprendė 245 moksleiviai. Daugiausia moksleivių buvo iš Vilniaus 23 vidurinės mo kyklos (mokytoja T. Didžiulytė), Kretingos vidurinės (mo kytojas V. Pempė), Tauragės vidurinės mokyklos (mokyto jas R. Barčiauskas). Paminėti ni ir mokslo pirmūnai — Kau no rajono Babtų vidurinės mokyklos moksleivis A. Kudrevičius ir kiti. Iškilmingiausia/ valanda — Rektorius įteikia mokslei viams pirmą Universiteto do kumentą — neakivaizdinės jaunųjų matematikų mokyk los baigimo pažymėjimą. Ja me įrašyta: rekomenduojama studijuoti tiksliuosius moks lus. Busimieji studentai dėko ja šypsenomis, puokštėmis gėlių, kurias jie neša savo mokytojams, neakivaizdinės mokyklos vadovui prof. K. Grincevičiul, dėstytojams P. Rumšui, H. Jasiūnui ir kitiems, kurie ne vieną laisvalaikio valandą aukojo atsiųstų darbų tikrinimui, ruošė užduotis. Tiems, kas labiausiai prisidė jo prie mokyklos organizavi mo, rūpinosi būsimaisiais tiksliųjų mokslų studentais, Universiteto rektorius įteikė Garbės raštus. Iškilmingą dalį pakeitė linksmoji. Naują spektaklį parodė satyros teatras „Fak tas", koncertavo Pedagoginio instituto instrumentinis-vokalinis ansamblis. Pirmoji šven-
SUŽINOJOM DAUG NAUJO Prieš keletą dienų, kovo 22 —27 d., Latvijos valstybinia me P. Stučkos universitete įvyko III Šiaurės-Vakarų zo nos archeologinė-etnografinė konferencija. Šiemet Rygoje buvo per skaityti 35 (VVU — 8) prane šimai. Si archeologų-etnografų konferencija vyko kartu su XVII moksline-technine Pabaltijo, Baltarusijos, ir Ka liningrado srities studentų Konferencija, skirta TSKP XXIV suvažiavimui. Be istori kų, joje dalyvavo mūsų Uni versiteto Matematikos ir me chanikos fak. studentai. Pranešimuose buvo nagrinė jami etnogenezės, antropolo gijos, materialinės ir dvasinės TSRS tautų kultūros klausi mai. Su dideliu įdomumu buvo išklausyti ir mūsų universi teto studentų darbai, jų tarpe archeologų A. Girininko (IV k.) „Baltų genčių formavima sis žalvario amžiuje", E. Lukėnaitės (II k.) „Šventosios sto vyklos gintaro dirbiniai", J. Markelevičiaus (IV k.) „Biržų pilies archeologinių tyrinėji mų duomenys", E. Rušaitės (V k.) „Pietvakarių Lietuvos piliakalnių keramika", K. Rin kevičiaus (III k.) „Jotvingių klausimas naujausioje tarybi nėje literatūroje" ir etnogra fų B. Kulnytės (III k.) „Lietu vių liaudies meno ypatybės stogastulpiuose ir koplytstul piuose", J. Mardosos (V k.) „Rugiapjūtės talkos Lietuvoje XIX a. pab. — XX a. pradž.", J. Kudirkos (II k.) „1970 m. Vilniaus studentų etnografi nė ekspedicija Daugų ir Per lojos apylinkėse". Reikia pa žymėti, kad žymiai išaugo pranešimų mokslinis lygis. Tai ne tik studentų, bet ir moksli nių vadovų doc. P. Kulikaus ko ir prof. P. Dundulienės nuoseklaus darbo rezultatai. Sunkiau mūsų studentams se kėsi taisyklingai ir aiškiai ru siškai skaityti pranešimus, at sakinėti į klausimus, aiškinti
iliustracijas, dalyvauti disku sijose. Tai dar kartą įrodo, kaip rimtai reikia žiūrėti į ru sų kalbos studijas I—II kur suose. Mums reikėjo savo pozicijas ginti ir rungtyniauti su stip riausiu archeologijos srityje Leningrado universitetu, kuriame yra Archeologijos ka tedra, studentai kasmet dalyvauja archeologinėse ekspe dicijose ir tuo pačiu yra la bai gerai „pasikaustę" savo specialybėje. Todėl mūsų stu dentai kai kur užkliūdavo su praktiniais ir teoriniais klausi mais, nes silpnai susipažinę su tyrinėjimų metodika ir kitų tautų archeologine medžiaga. Todėl jiems buvo sunku ieš koti analogijų, daryti tvirtas išvadas. Ar ne laikas ir mums rimčiau pažiūrėti į tai, kaip ruošiamas siauresnės speciali zacijos specialistas ir leisti kasmet dalyvauti mokslinėse ekspedicijose. Teorinių žinių gilinimui labai pasitarnauja SMD konferencijos. Todėl jas reikėtų skatinti. Vis dėlto konferencijoje mūsų studentų pranešimai bu vo gana gerai įvertinti. Latvi jos TSR aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministerijos I laipsnio diplomu apdovanotas šių eilučių autorius, III laips nio diplomai įteikti E. Rušaitei ir B. Kulnytei. Specialus prizas už gerą darbą ir iliust racinę medžiagą atiteko E. Lukėnaitei. Atminimo dovano mis apdovanoti J. Kudirka, K. Rinkevičius, A. Girininkas. Keletas studentų buvo pa kviesti skaityti pranešimus į Rygos Istorijos muziejų. Kelialapius į Visasąjunginę archeologų konferenciją, kuri vyks balandžio mėn. Maskvo je, gavo 3 Vilniaus universi teto studentai: E. Lukėnaitė, E. Rusaitė ir J. Markelevičius. Sekanti regionalinė konferen cija 1972 m. bus organizuoja ma mūsų universitete.
tės diena baigėsi šokių vaka ru moksleiviams ir metodinių pasitarimu mokytojams dėstytojams. Pirmadienį 10 vai. Aktų lė vėl pilna. Moksleiviai liau „gėrė" žinias apie luoš io pasaulį, kuriame viešpa tauja matematika. Apie jos pritaikymą, perspektyvas kal bėjo doc. A. Raudeliunas, Fi zikos-matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas L. Telksnys, prof. V. Statulevičius ir kt. Apie Universiteto studentų tradicijas, komjaunimo dar bą, laisvalaikį papasakojo mokslo pirmūnai — matema tikai A. Laurinčikas, A. Pik turna. Pokalbiai buvo pratęsti VVU skaičiavimo centre, Fi zikos fakulteto laboratorijose, Pedagoginiame ir fizikos-ma tematikos institutuose, kur grupelėmis ekskursavo moks leiviai. Pirma šventė baigėsi. Su grįžo abiturientai į Telšius, Prienus, Švenčionis..., parsi vežė neabejotiną rekomenda ciją įstoti į aukštųjų mokyklų fizikos ir matematikos fakul tetus. O mūsų II k. matematikė L. Rumšaitė jau tvarko naujai įstojusių į neakivaizdinę jaunųjų matematikų mokyklą dokumentus. Priim ta 900 moksleivių. Šventė tu rės savo tradicijas.
M. KURAIČIO nuotrauko |e: geriausiais šiame vakare pripažinti FAF atstoval. Kitų MMF, III — 1F, IV — ChF, V — PEF, fakultetų aštrialiežuviai išsidėstė taip: II VI — FilF ir MF. VII — PF.
Ant konkurso meškerės
..." Būna atvejų gyvenime 'okių, kai dėtis neprotingu gymiai protingiau"... Šitaip ne vieno literatūros klasiko mokyti, Finansų ir apskaitos fakulteto satyrikai savo pa grindinį herojų patalpino beprotnamin. Kodėl? Kad iš vengtų konkursų epidemijos! Paklausai, pasijuoki ir vis dėlto susimąstai: ar iš tikrųjų mūsuose konkursai nevirto J. KIKILAITE savotišku dopingu? Kovo 21 d. ant konkurso meškerės užkibo ir satyra. Stebint žodines batalijas tarp devynių fakultetų bei audrin gą žiūrovų reakciją, kyla nelemta abejonė: ar vakaro atmosfera būtų mažiau įkai’inta, jeigu organizatoriai būtų skelbę: „tarpfakultetinis meninių agitbrigadų vaka ras", be tradicinio prierašo .apžiūra — konkursas"? Beje, dėl paties renginio pavadini mo. Gal būtų tiksliau — „intermedijų vakaras" arba „satyrinės miniatiūros", ka dangi meninės agitbrigados, kaipo tokios, scenoje nema tėme.
Būrelyje Hospitalinės terapiios relis — vienas gausiausių Medicinos fakultete. Dabar mokslo darbą dirba 53 stu dentai. Konferencijai 26 pra nešimus paruošė 46 SMD nariai. Darbų tematika įvairi. Todėl jiems neretai kolekty viai vadovauja ir Hospitali nės terapijos, ir chirurginių katedrų bendradarbiai, o taip pat ir klinikos gydytojai. Kardiologijos sekcijoje bū-
Susipažinau su studentų mokslinės konferencijos sve čiais kelionėje — ankštame autobuse, vykstančiame į Kauną. Studentai iš Maskvos, Leningrado, Baku universite tų. Labai gailėjausi, kad mū sų tarpe nebuvo svečių iš so cialistinių šalių (jie „paspru ko" kita mašina)... Užkalbinau leningradietes. — Rita Lazarenko. — Larisa Gurijanova. Susipažinom. Abi Gamtos fakulteto V k. studentės. Tą patį darbą abi rašė: apie tary binių Žemės palydovų moks linę reikšmę, tiriant žemyno gamtines sąlygas. Tik pirmą dieną turėjo daug nemalonumų. Lėktuvas pavėlavo. Atvy ko į Vilnių 1 vai. nakties. Tamsu, miestas nepažįstamas. Sėdo į taksi ir atvažiavo į 6 J. MARKELEVIČIUS bendrabutį. Budintis pakvietė IV k. istorikas komendantą.
Džiugu pastebėti, kad stu dentai anaiptol nėra tokie pasyvūs, kaip mes dažnai linkę dejuoti. Nuo scenos buvo kalbėta ir aktualiai, ir atvirai, ir daugiau ar mažiau meniškai. Kas gi tie pagrin diniai studento satyrinių strė lių taikiniai? Tai nesusitupė jęs subjektas, paties profeso riaus tempiamas prie diplomo už ausų (matematikų tema). Amžinas ..troškulys", ypač medikų bendrabutyje, kur bufetas tapo tikru „Singapū ru" (studentiškam žodyne žiūrėk aludė), — Prekybos ir Pramonės ekonomikos fakul tetų pasišaipymo temos. Akademinių grupių visuo meninės bėdos, arba „dvide šimtojo amžiaus misterija", — chemikų skaudulys. „Savo chuliganus Alma Mater svarsto, svarsto, o jie kaip tarpo taip ir tarpsta", — maždaug toks istorikų prie kaištas kaltųjų adresu. Ir sena, daugiau „pogrin dinė" Universiteto tema — apie mūsų draugovininkus. Nenoriu jų teisinti, bet esu
visų kursų studentai relio pranešimai buvo skirti svarbioms reanimacijos, mio kardo infarkto, širdies ydų problemoms nagrinėti. Pirmą ją vietą užėmė E. Šajevičiaus ir L. Rumševičiaus darbas (va dovas doc. J. Rugienius). Jaunieji mokslininkai ekspe rimente ir klinikoje išbandė naują platinos vandenilio me todą kai kurioms širdies ydoms diagnozuoti. Terapijos-nervų ligų sekci-
joje asistento V. Kirsnio studentai-subvadovaujami ordinatoriai perskaitė 6 pranešimus apie inkstų ir endokrininių liaukų ligas. Profesinių-infekcinių ligų sekcijos kaip ir ankstyves niais metais, daugumą prane šimų padarė 5 kurso sanitarijos-higienos specialybės studentai. Šios specialybės studentai yra bene vieni ak tyviausių SMD narių fakulte
giliai įsitikinusi — be ugnies gaisro nebūna. Tačiau čia pravartu prisiminti: nors sa tyra vaistas, bet, nesiskaitant su dozėmis, jis tampa nuo dais. . . Panašiai šį kartą atsiti ko ir filologams, taip piktdžiu giškai „skalpavusiems" varg šą brolį, turėjusį nelaimės pasidaryti tvarkos dabotoju. .. Štai čia ir susiduriame dar su vienu povandeniniu saty ros rifu. Pasirodo, šis žanras, labiau nei bet kuris kitas, reikalauja iš mūsų vidinės kultūros, saiko, subtilumo, o ypač — suvokimo, kad tik objektyvumas bei nuoširdus noras ką nors pataisyti po bendru stogu tesuteikia teisę kritikuoti ir leidžia tikėtis teigiamų rezultatų. Linkiu, kad tokių renginių, kaip šis, kur studentai taip betarpiškai reikštų savo nuo monę bei kritines pastabas, ateityje Universitete būtų kuo gausiau. Juk teisybė nors akis ir bado, bet pasakyta laiku yra tikras progreso lai das. I . STRAVINSKIENE
te. Pranešimuose nagrinėti įvairūs apsinuodijimai, profe siniai ir kiti susirgimai, nauji jų gydymo bei profilaktikos metodai (inkstų persodinimas, svetimų kepeni) prijungimas ir kt.). Didelio susidomėjimo ir pirmos vietos susilaukė M. Ceikinskio pranešimas apie ūminius apsinuodijimus Vilniaus mieste. Konferencija pasibaigė, bet būrelio veikla nesustojo. Tę siami pradėtieji darbai, pra dedami nauji... Doc. I. MISEVIČIUS
Juos suvedė konferencija — Nieko negaliu padėt, merginos, nieko, — skėsčiojo jis rankomis. — Bendrabuty remontas.. . Nesisekė leningradietėms įkalbėti komendanto. Tada Larisa neiškentė: r— Jei kaip administratorius negalite mūsų suprasti, tai nors padėkite kaip žmogus. — Aš nieko nežinau. Bend rabuty remontas... Kalba pasibaigė. Komen dantas nuėjo, o merginos pa siliko prie budinčio visai nak čiai. Gerai, kad dar kėdę pa siūlė. Jau buvo nutarę sekančią dieną išvykti atgal, nelaukti konferencijos pradžios. Bet rytas buvo ne toks liūd nas. Studentai priėmė šiltai. Greit atsirado vietų 3 bendra buty, naujų draugų, pažįsta mų. Vakare aplankė hidrolo-
gijos-meteorologijos sekcijos nariai. Pasakojo apie miestą, supažindino su Universiteto istorija. Į mūsų pokalbį įsiterpė Liu do Panova iš Voronežo. Ji pasakojo savo įspūdžius ir ne tikėtai prisiminė: — Jūsų poetas Julius Jano nis gyveno Voroneže. Manau, šis miestas turi būti jums pa žįstamas. Liuda skaičiusi J. Janonio eilėraščius. Prašė padeklamuoti jo eilėraščius lietuvių kalba. Autobusas greitai pasiekė Kauną. Mūsų ekškursijos va dovai — GF III ir IV k. stu dentai — miestą gerai paži nojo, todėl pasakojo įdomiai, daug, ir vis jiems atrodyda vo, kad dar ne viską pasakė. Ilgai nekantravęs maskvie-
tis G. Domnikovas pagaliau nusipirko Čiurlionio darbų reprodukcijų, pavartė jas ir buvo neapsakomai laimingas. Pakilome laiptais į erdvias garsaus dailininko darbų pa rodos sales. Čiurlionio pa veikslai ir muzika visus su kaustė. Užmiršom net, kad jau seniai mums laikas pietauti... Be galo linksma buvo važiuojant atgal. Diskusijos, įspūdžiai subūrė mus į vieną draugišką būrį, tarsi būtu mėm vieno kurso draugai. — Mes būtinai dar bartą aplankysim Lietuvą, — paža dėjo leningradietes. — O jeigu atvažiuosit į Baku, mes pavaišinsim jus skaniais šašlikais — pasiūlė Guseinas. J. BĖRUS
ĮSTATYMAS...
Suostai-Bielinio sostamiestis Jurgi Bielinj, kaip nepapras tai koloritišką asmenybę, kaž kas palygino net su Strazde liu. Valstietis švietėjas, jis dirbo taip, kaip suprato esant reikalinga. Steigė draudžiamų lietuviškų knygų sandėlius, organizavo knygnešių tinklų. Pats ne kartą ėmėsi plunks nos: parašė keletą brošiūrė lių ūkiniais-ekonominiais ir politiniais klausimais, bendra darbiavo „Aušroje", „Varpe". Įsteigė nelegalią spaustuvę ir leido neperiodinj laikrašti „Baltasis Erelis". Bet liaudies atmintyje Bieli nis visų pirma — caro žanda rų persekiojamas knygnešys, iš susidūrimų su jais išeinantis nugalėtoju, amžinas teisybės ieškotojas. Bielinio žygiai, pasakojami iš lūpų | lūpas, virto vos ne legendom, pa slaptingumo skraiste apgaubė jų herojų. Kovo 16 dieną sukako 125 metai, kai gimė šis lietuvių visuomenės veikėjas, knygne šys. Sukaktį ruošiasi pažymė ti ir kraštotyrininkų ramuva. Jos nariai lankėsi J. Bielinio tėviškėje. Sis straipsnelis pa sakoja apie tą viešnagę. Kaimelis šiauriausioj Lietu vos vietoj, Latvijos pašonėj. Niekuo, atrodytų, neišsiski riantis. Antrakursiai fizikai, pernai rudenj talkininkavę čia, Biržų rajone, mano ki taip. Jie teisūs. Nėra žemės grumsto be vardo. Tiktai kaip
Spiria?
tą vardą žmonės moka sau goti? „Amžinos garbės kovotojas — laisvės pranašas knygnešys Jurgis Bielinis. 1846—1918". Kuklus paminklas kaimelio kapinaitėse: akmenų piramidė, viršuje — gražiai išraitytas lietuviškas kryžius. Dirbo Sodeliškių kalvis J. Korsakas. Autobusų stotelėj — kele tas moterėlių, vyriškis. — Kur čia, sakykit, senu kas Sidla gyvena? Jis, girdė jom, apie Bielinj gali daug pa pasakoti. Minutėlei tyla. — Nebėr. Pernai... O tą Bielinj tai čia visi žino. Bet jūs geriau užsukit pas Vaiginą ar Zimką: jie pažįstami buvo, kaimynai artimiausi. Petras Zimka — dar gyvas sidabras. Septyniasdešimt per kopęs, bet nėmaž tiek neduo tum. Vienas kruta, sukinė jas. — Ar Bielinis? Tai jau smarkus seniukas. Jam toks ilgas šimelius lig žemei, tokia raudona micė ant to šinieliaus... Man buvo davęs jis kartą tokią knygelę. „Baltasis Erelis" vadinos. Liepė niekam nerodyt. Perskaityt ir vėl ati duot. Tai aš perverčiau — pabaigoj išdrūkavota, kad spausdinta Tilžės spaustuvėj. Prirašyta, kad bus dvarai iš draskyti, kad, vadinas, kolek tyviniai ūkiai... Tai aš mįslijau, kad tenai niekus tokius
GREIT SVEIKINSIM
NUGALĖTOJUS
A
(Atkelta iš 2 psl.) rintas teisėje demokratine; na ir saugo revoliucinius laisves ir asmenines teisės. Iš mūsų šalies iškovojimus, vi kitos pusės, demokratija yra suomeninę ir valstybinę san neatsiejama nuo teisėtume tvarką, socialistinę nuosavy demokratija sąlygoja teisėtu bę, piliečių turtines ir asme mo režimą, nes be jo dėme nines neturtinio pobūdžio kratija yra neįmanoma. Ugdant piliečių atsakomy teises bei laisves. Todėl bet koks įstatymų pažeidimas, bės jausmą prieš visuomenę, kad ir kaip jis būtų motyvuo nepakantumą teisės pažeidi jamas, daro žalą visuomeni mams, nemažą darbą atlieki; nei valstybei, piliečiams. Kal visuomeninės organizacijos, boje Baumano rinkiminės darbo žmonių kolektyvai. Ta apygardos rinkėjams 1970 m. čiau šio darbo rezervai yra kad birželio 12 d. L. Brežnevas didžiuliai, tuo labiau, pareiškė: „Įstatymas gyvuo teisiniam darbo žmonių auklė ja, veikia tik tada, kai jis jimui kol kas skiriama ne per vykdomas. Jis privalomas daugiausia pastangų. Tarybi visiems, jo turi laikytis visi niai įstatymai darbo žmonių norit". Tie apšniukštinėjo — be išimties, nežiūrint padė kolektyvams, visuomeninėms nėr. Ir išėjo. ties, laipsnio ir rango .Socia organizacijoms suteikia pla Dar kartą apžiūrim sodybą. listinis teisėtumas, teisėtvar čias teises dalyvauti valsty Didžiulė, medžiais apaugusi. ka — normalaus visuomenės bės reikalų tvarkyme, vals Tik namo vienas galas remon ir jos piliečių gyvenimo pag tybės valdyme. Plačiosios to prašo. rindas. Toks samprotavimas darbo žmonių masės, praktiš •— Čia dar tas pats? — klau atrodo elementarus. Ir jeigu kai išeidamos šią valstybės siam. apie tai tenka kalbėti, tai valdymo mokyklą. įgauna ne — Perstatytas būk. Prie se tik todėl, kad, deja, dar yra maža teisės žinių, praktinio niuko buvo kitas. Dvidešimt atskirų žmonių, kurie neiš- darbo įgūdžių. Tačiau tuo pirmais, sako, sudegė. O šitą siugdė savyje tokios reikalin apsiriboti negalima. Darbe galą pataisysiu. Matot sieno gos savybės, kaip sąmoningas žmonių kolektyvai, jų visuo jų krūvą? Buvo čia anksčiai' ir nenukrypstamas tarybinių meninės organizacijos turėtų apylinkės pirmininkas užėjęs (statymų, socialistinio bendra daugiau dėmesio skirti tarybi tai kalbėjo, būk muziejų čia būvio taisyklių vykdymas. Su nių įstatymų propogavimui, norį daryt. Tą pusę su mielu tokia padėtimi partija taiks teisiniam darbo žmonių auklė noru atiduotumėm: mes vieni tytis negali ir nesitaikstys". jimui. Dabartiniu metu, deja, du, seni, vaikai nebegrįš. Ir Socialistinio teisėtumo prin daugelis kolektyvų naudojasi taip tos vietos per daug. cipas reikalauja, kad visi jiems įstatymo suteikta teise Elektrą, aišku, įvestų. Gerai, Piliečiai, pareigūnai, visuo laiduoti už kolektyvo narį, sakau, būtų... meninės ir valstybinės orga padariusį nusikaltimą, ir pra VI. BRAZIŪNAS nizacijos griežtai ir nenu šo teisingumo organų netaiky krypstamai laikytųsi tarybinių ti tokiam asmeniui kriminali VDI studento (statymų ir juos vykdytų. Tei nės bausmės, pasižadėdami jį J. DANILIAUSKO pieš. sėtumo užtikrinimas — tai perauklėti. Apie auklėjimą, visų pirma valstybės organų kaip matome, prakalbama ta uždavinys. Įvairių valstybės da, kai kolektyvo narys pada organų tarpe yra specialūs ro teisės pažeidimą. O kodėl teisėtumo įgyvendinimo ir apie tai nebuvo galvojama priežiūros organai-teismai ir anksčiau? Gal tada ir nusikal prokuratūra, liaudies kontro timo butų išvengta? Kalbant lės organai ir įvairios valsty apie tokį pavėluotą auklėji binės inspekcijos. Nuolatinį mą, tenka su apgailestavimu dėmesį socialistinio teisėtumo pastebėti, jog praktikoje gana principo laikymuisi skyrė dažnai tie pažadai, įsipareigo TSKP, ji nuolatos kovojo su jimas perauklėti teisės pažei šio principo pažeidimais. dėją yra nevykdomi — „auk TSKP Programoje nurodoma: lėjamasis" asmuo savo ar •Partija iškelia uždavinį administracijos inciatyva kei (gyvendinti griežtą socialis čia darbovietę, arba, geriausiu tinio teisėtumo laikymąsi, pa atveju, apsiribojama epizodi šalinti visokius teisėtvarkos niais pokalbiais su tokiu as pažeidimus, likviduoti nusi meniu. Šia proga norisi pri kalstamumą, pašalinti visas jį minti vieną teisinę aksiomą: sukeliančias priežastis". Ko nėra teisių be pareigų, kaip voje su teisės pažeidimais už ir pareigų be teisių. Įstatymų socialistinio teisėtumo princi leidėjas, suteikdamas kolek po nuoseklų įgyvendinimą tyvams teisę laiduoti už prasi svarbus vaidmuo priklauso žengusį savo narį, aukštai visoms visuomeninėms orga vertina kolektyvų galimybes nizacijoms, darbo žmonių ko ir jėgas, auklėjant savo na lektyvams. eiliniams pilie rius, ugdant jų teisinę sąmo čiams. Žmogus gyvena visuo nę. Todėl minėtai kolektyvų menėje, todėl jis privalo rū teisei (laidavimo teisei) atitin pintis ne tik savais interesais, ka jų pareiga — perauklėti bet turi juos derinti su kolek teisės pažeidėją pagarbos ta tyvo, visuomenės interesais, rybiniams įstatymams, nepa turi jausti socialinę atsakomy kantumo teisės pažeidimams bę prieš visuomenę už savo dvasia. Dar daugiau, kolekty poelgius, rūpintis visuomenės vas privalo nuolatos domėtis interesais. Kiekvienas pilietis savo nariais, jų poreikiais, privalo ne tik pats griežtai rūpintis jų teisinės sąmonės laikytis socialistinio teisėtu formavimu. Doc. K. LAPINSKAS mo, bet to reikalauti ir iš kitų, nes tik teisėtumo sąly Gerėja sąlygos studijuoti kalbas. Šiais mokslo metais at gomis užtikrinama teisėtvar vėrė duris modernia aparatūra aprūpintas audiovizualinės ka, tik nenukrypstamai lai fonetikos laboratorijos kabinetas Filologijos fakultete. REDAKTORIUS kantis teisėtumo, įmanoma M. ŽEMAIČIO nuotraukoje: anglistai naujajame kabinete. nevaržomai realizuoti užtik A KUSTA
išrašė seniukas. Pasirodo — teisybė, žinojo mat, kad ši taip bus. Vėl brendam po tiesumais. Vieną sodybą apeinam. Atro do, ta. Pasitinka maloni mote rėlė: — Taip taip, čia Vaisiūnai. Prašom prašom. Atsikėlę neseniai, prieš ke letą metų. Iki jų gyveno Juo zas Bielinis, vienas iš trijų knygnešio sūnų. Nuo pat jau numės žemėn jnikęs. Gi kiti — Kipras ir Baltazaras — la biau į tėvą buvo linkę, vis ar čiau knygos laikėsi. Tris knygnešio atžalas mena namo gale išsikėtoję ąžuolai. Sūnų iš miško parnešti ir pasodin ti. Nespėjo praaušti pietūs — grįžta pats šeimos galva. — Vadinas, taip. Čia netoli tas kaimelis. Užeina jau ten Bielinis, o kažkas, matyt, įskundė, kad tuoj — caro stražnikai. Apsupo visą kai mą ir eina jau kieman. Nepa bėgsi. Tai jis ką darys? „Greit imk, — sako gaspadinei, — žabų krūvelę, dėk čia prie ky, o aš lįsiu gilyn ir tupėsiu". Ir — šmakšt po pečium. Įei na stražnikai: „Kur, — sako, — padėjot Bieliaką? Jis čia įėjo". „Nieko nemačiau. Po nas, tikriausiai, nenužiūrėjai, — o pati vis apie pečių: dega būk tuos žabus, tie vėl gęsta, vėl dega. — Ieškokit, kad taip
Tarpfakultetinės krepši jėgi komanda pogrupyje nio varžybos artėja j pa nelaimėjo nė vienų rung baigą. Jau žinomi trys fi tynių. .. nalininkai: tai Medicinos Jei vyrų varžybose 1970 ir Chemijos fakultetų vy m. nugalėtojai gina savo rų, Medicinos fak. merginų titulus, tai praėjusių metų komandos. Ketvirtas fina nugalėtojos — filologės lininkas paaiškės po Pra įsigudrino neatvykti į pir monės ekonomikos ir Pre mąsias rungtynes. Koman kybos fakultetų krepšinin da diskvalifikuota. kių rungtynių. Negana to, kad Filologi Kaip vyko varžybos po jos fak. nesugebėjo su grupiuose? Pirmame vyrų rinkti vyrų komandos, — netiktėumas. Favoritai varžybose nedalyvavo ir — Finansų ir apskaitos fa merginos. Kodėl? Juk fa kulteto krepšininkai — kultete tikrai daug gerų pralaimėjo chemikams ir krepšininkių. O gal jos iš kovos tik dėl trečios vie augo iš tarpfakultetinių tos. Antrame pogrupyje varžybų lygio ir tenori visa galva buvo aukštesni žaisti tik su pajėgiausio medikai. Jie užtikrintai mis respublikos komando nugalėjo savo varžovus ir mis? finale gins praėjusių metų Praėjusių metų antros čempionišką titulą. vietos laimėtojos — me Jeigu būtų įsteigtas pri dikės buvo kuklesnės už zas komandai, kuriai la filologes: jos ir šiemet da biausiai nesisekė, jį, be lyvavo varžybose, pogru abejo, iškovotų istorikai. piuose įveikė visas var Pogrupyje IF krepšininkai žoves ir vėl kovos finale. pralaimėjo visas rungty Šios tarpfakultetinės nes. Štai prieš teisininkus krepšinio varžybos vyko laimėtas pirmasis kėlinys tikrai sklandžiai. Netrukus 30'14, o rungtynės... pra sveikinsime nugalėtojus. laimėtos 45:42. Susitikime Jeigu varžybų organizato su Prekybos fakulteto ko riams pavyks išlaikyti manda istorikai pirmavo šventišką nuotaiką iki pir iki paskutinės minutės. menybių pabaigos, manau, Vieno taško persvarą jie kad daugeliui sportininkų turėjo ir likus 20 sekun šių metų pirmenybės išliks džių iki rungtynių pabai atmintyje. gos, ir kamuolys buvo jų Keletas neskelbtų rezul rankose. Pergalė! Ne! Pa tatų: IF—PEF 27:62, mer skubėta, prarastas kamuo ginos: MF—MMF 50:27, lys, ir dar vienas pralai MF—ChF 55:36, TF— mėjimas. .. Prenumerata priimama stu MMF 30:47, TF—ChF Nesisekė ir pernykš14:36. dentų profkomitete. tiems finalininkams — Kaina 3 mėn. — 24 kap. B. ČEKANAUSKAS MMF krepšininkams. Pa
Balandžio 3 —4 d. Aktų sa lėje įvyks tarpfakultetinė me no saviveiklos apžiūra-konkursas. Balandžio 3 d. (šeštadienĮ) pasirodo: PF, PEF, GF, ChF, MF. Balandžio 4 d. (sekmadienį) — MMF, FAF, EF, Fil. F. TF, IF. Šeštadienį pradžia 15 vai. Sekmadienį pradžia 13 vai. Įėjimas laisvas. Stud. profkomitetas
Studentai, besidomintieji sociologijos mokslu, sociali niais tyrimais, kviečiami pa talkininkauti laisvalaikiu. So ciologiniai tyrimai bus vyk domi kai kuriose Vilniaus ga myklose. Norinčius prašome kreiptis j eksperimentinę polimerinių dirbinių gamyklą tel. 9-41-60. Š. m. liepos-rugpiūčio mė tinės kelionės laivu po Juonesiais organizuojamos turisdąją jūrą. Maršrutas: Odesa — Jalta — Novorosijskas — Soči — Suchumi — Batumi — Odesa. Visuose uostuose organizuojamos ekskursijos. Turistų paslaugoms kajutės su kondicionuotu oru, plaukimo baseinas, muzikinis salonas, plačiaformatis kinoteatras,
biblioteka, koncertų ir šokių salės. Kelialapio kaina (105—149 rub.) priklauso nuo kajutės kategorijos. Kajutės po 2—3 —4—6 vietas. Kelionė prasideda ir bai giasi Odesoje. Jos trukmė — 8 dienos. Į kelialapio kainą neįeina kelionės išlaidos iki Odesos ir atgal. Studentų profkomitetas pri ima pareiškimus iki š. m. ba landžio 15 d. Nuoširdžiai užjaučiame savo drauęą Algi VIRBIC KĄ dėl jo mylimos mamy tės mirties. III k. teisininkai
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1586
LV 09645