Visų Salių proletarai, vienykitės!
H C(WBII)!S sccioencas
. [Ll^rYALJS valstybinio v. KAPSUKO universiteto rektorato, partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų laikraštis
Eina nuo 1950 m.
9
1971 m. balandžio 9 d.
9
Nr. 12 (752)
9
Kaina 2 kp
SPARTUOLlSKOSIOS KOM JAUNIMO STATYBOS, GRU PINIAI JAUNŲJŲ DARBI NINKŲ MEISTRIŠKUMO KONKURSAI, STUDENTŲ STATYBOS BŪRIAI, JAUNI MO GAMYBINES BRIGADOS, VASAROS DARBO IR POIL SIO STOVYKLOS — VISA TAI YRA KONKRETŪS IR LABAI REIKALINGI KOM JAUNIMO, TARYBINIO JAU NIMO VADOVO, DARBAI. Iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo pranešimo TSKP XXIV suvažiavime.
TSKP XXIV SUVAŽIAVIMAS I Balandžio 5—8 d. MaskvoBalandžio 6 d. pranešimą I e? Kremliaus Suvažiavimų apie TSKP XXIV suvažiavi I ūmuose, toliau dirbo TSKP mo Direktyvas dėl 1971—1975 I ilinis XXIV suvažiavimas. metų TSRS liaudies ūkio vys tymo penkmečio plano pada I Išklausęs ir apsvarstęs rė suvažiavimo delegatų ir I ’SKP CK Generalinio sekre- svečių karštai sutiktas TSRS I oriaus drg. L. Brežnevo Ministrų Tarybos Pirminin I ttaskaitinį pranešimą apie kas drg. A. Kosyginas. l 'SKP Centro Komiteto dar ią, Tarybų Sąjungos KomuSavo planais, savo politika l.istų Partijos XXIV suvažiaI imas; nutarė visiškai pritarti mes, komunistai, sakome vi l ’SKP Centro Komiteto poli- so pasaulio darbo žmonėms, linei linijai ir praktinei veik kad mūsų svarbiausias rūpes lai; pritarti pasiūlymams ir tis ir tikslas — darbo žmo Išvadoms, išdėstytoms TSKP I antro Komiteto Ataskaiti- gaus gerovė, sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrina vi liiame pranešime.
KOSMONAUTIKOS
____________ _
1108 minutės, Girios iukrėtė pasaulį Apskriejęs Žemę lalvu-palyiovu, aš pamačiau kokia puiB\i mūsų planeta. Žmonės, sauI Jokime ir dauginkime šį gro I iį, o ne naikinkime! Gagarinas
I Gal būt, pradėti reikėtų ne I tuo jos. Bet ši A. Mikėne I skulptūra man geriausiai pašaI roja apie kosminį pavasarį I ygiai prieš dešimt metų pra I iidėjusį žemėje. Kosmose I rregždės. . . Žmoniją sukrečia ne t i t lienos. Galingos ir minutės Kaip tik tokios jos buvo 1961 n etų balandžio 12-ąją. Žmo Kaus sparnų vaško nebeišIirpdė Saulė, jis nugalėjo ženės trauką. Kosminis laivas .Vostok", kurį pilotavo TSRS akūnas kosmonautas komuūstas Jurijus Gagarinas, atli ko pirmąjį pasaulyje orbitinį Kosminį skridimą. Tą dieną, atsakydamas į žurnalistų klau simus, jis pasakė: „.. . aš no riu savo gyvenimą, savo dar bą, savo mintis ir jausmus paskirti naujam mokslui, ku ris padeda užkariauti kosmo są" J. Gagarinas ištesėjo savo žodį. įJis buvo kosmonautų drau gas ir mokytojas. Jis buvo ka ralių ir ministrų garbingas svečias, tūkstančiai žmonių troško pažvelgti į jį, paspausti jam ranką. Užsienio žurnalis tai stebėjosi: kur mes radome žmogų su tokia žavia šypsena, tokia dvarminkiška pavarde ir tokia darbininkiška biogra fija? Pasaulio dėmesys ir šlovė
Suvažiavimą sveikino dele gatų ir svečių karštai sutikti užsienio komunistų partjų ir nacionalinių demokratinių partijų atstovai.
Visomis TSKP XXIV suva žiavimo darbo dienomis jo adresu nesibaigiančiu srautu iš visų šalies kampelių gau nami tūkstančiai ir tūkstan čiai laiškų ir telegramų-sveikinimų ir darbo raportų nuo mūsų Tėvynės darbo žmonių.
RATAS
ALANDŽIO 12-0JI —
■lIENA
sišką ir visapusišką žmogaus asmenybės klestėjimą, — buvo pabrėžta drg. A. Kosygino pranešime.
užgu.e jo pečius, lai buvo sunkiau, negu prakaitą išsiur biančiose treniruotėse. Bet jis pasirodė vertas savo didžiulės šlovės. Visur ir visada jis li ko pačiu savimi: su savo šypsena, bylojančia apie jo sielos turtingumą, nuoširdus, mėgstantis pokštus ir tuo pat metu pasiruošęs akimirksniu susikaupti. Matyt, kaip tik toks turi būti didvyris, pirma sis atvėręs žmonijai kelią į kosmosą. Amžininkai pasakos apie jo žygdarbį, poetai šlovins jo drąsą. Žmonių atmintyje liks jo veidas su kosminiu šal mu. . . Žmonėse liks gyvas tas gagariniškas siekimas pakilti vis aukščiau ir aukščiau. Ne lengva suvaldyti tą aistrą, ly giai kaip sunku atsiplėšti nuo žemės. Gal būt, todėl tokie trumpi metai, gal todėl amži nos minutės. A. DARGUŽIS
Pavasarėja. Džiaugiasi studentas srauniais vandens upeliūkščiais, laukia pirmo pumpuro ir čia pat susimąsto: vėl sesija, rūpesčiai ir vėl trumpos prieš egzaminus naktys... Apie tai, kokie vėjal dvelkia Matematikos ir mechanikos fakulteto dėkalate, mūsų korespondentė G. Grabaliauskaitė kalbėjosi su fakulteto prodekanu doc. V. MERKIU. Papasakokite, prašau, kokios problemos jūsų fakultete ypač aktualios? Prodekanas: Skolininkai! Jie — mūsų rykštė. Jei nebūtų skolininkų, rodos, ir dekanalas nebeturėtų ką veikti, ir pusė rūpesčių išnyktų. Stai po žiemos sesijos jie sudarė iš viso. 39 proc. Ypač, silpnas I kursas. Čia skolininkų buvo 46 proc. t. y. iš 197 studentų — 89. Ne geriau ir kituose kursuose: II — 33 proc., III — 46 proc., IV — 26 proc. Praėjo jau pusė semestro, o skolas likvidavo.. . irgi tik pusė. Kokios nepažangumo priežastys?
Baigėsi tarpfakuitetinė meno saviveiklos apžiūra, skirta TSKP XXIV suvažiavimui MŪSŲ INTERVIU
Prodekanas: Svarbiausia priežastis — blogas pasiruoŠimas vidurinėje mokykloje, Prieš trejus metus prof. K. Grincevičiaus, vyr. dėst. P. Rumšo, vyr. dėst. H. Jasiūno iniciatyva buvo suorganizuota neakivaizdinė matematikas mokykla vidurinių mokyfclų vyresniųjų klasių moksleiviams. Tikimės, kad bent trečdalis baigusiųjų susižavės matematika ir stojančiųjų kontingentas pagerėš. Antroji, ne mažiau svarbi, priežastis — studentų tinginiavimas per semestrą. Ką darote, kad bendras fakulteto pažangumo vidurkis pagerėtų? Prodekanas: Svarsto skolininkus akademinė fakulteto komisija, katedros. Nustatėme terminus išsilaikyti, parašėme laiškus tėvams. Iš matematikos specialybės dėl nepažangumo pašalinome 13 žmonių, iš taikomosios matematikos 2. Ar verta palikti studentus antriems metams? Prodekanas: Antramečiavi(Nukelta į 2 psl.)
PIRMOJI VIETA PASKIRTA MEDICINOS FAKULTETO SAVIVEIKLININKAMS. ANTRI — TEISININKAI, TRETI — MATEMATIKAI.
Nuotraukose: šokio sukury — matematikai (viršuje), dai nuoja busimosios ekonomistės.
Tūkstantis jaunųjų specialistų Kasmet pavasarį didelis būrys diplomantų atsisveiki na su Universitetu. Penke rius metus klausę paskaitų, laikę įskaitas ir egzaminus, išsisklaido jie po visą res publiką pritaikyti įgytų ži nių, išbandyti jėgų. Šiemet diplomus gaus be veik tūkstantis jaunų spe cialistų. Studentus, o ypač ketvirtakursius, domina, ko kie buvo paskyrimai. Apie tai paklausiau mokymo sky riaus vedėją I. Ragelienę. Ar visuose fakultetuose |au buvo diplomantų skirs tymas? I. Ragelienė: Valstybiniai
egzaminai ar diplominių gy nimas bus tik birželio mė nesį, tačiau diplomantai pa skyrimus gauna anksčiau. Prieš Naujus metus skirsty mas buvo ekonomikos fa kultetuose, vasario mėnesį — Chemijos, Fizikos, Mate matikos ir mechanikos, Gam tos, Teisės, Istorijos ir vė liausiai — Filologijos fakul tete. Kur buvo daugiausia pa skyrimų ir kokia diplomantų nuotaika po skirstymo? I. Ragelienė: Pedagoginio profilio specialybių — Filo logijos, Istorijos fakultetų — studentai paskyrimus ga
vo daugiausiai į rajonus — Kapsuko, Akmenės, Biržų ir kt., galima sakyti, beveik į visas Lietuvos vietas. Medi kai, taip pat chemikai, fizi kai, ekonomistai ir kiti ga mybininkai paskirti į Vil niaus, Kauno, Šiaulių ir kitų miestų įmones, gamyklas. Kokia diplomantų nuotai ka? Labai įvairi, nors sutiko visi. Buvo ir nepatenkintų, nes skirstoma pagal pažan gumą ir visuomeninį aktyvu mą. Gal dabartiniams diplo mantams geriau dėl to, kad anksčiau skirdavo į konkre čią mokyklą (filologus), o dabar tik į rajoną, kur skirs tys vietinis švietimo skyrius.
Kokios perspektyvos jau niems specialistams? I. Ragelienė: Kas reika lauja, laukia baigusių Uni versitetą, tas stengiasi ir są lygas sudaryti. Važiuojan tiems į rajonus apmokamos kelionės išlaidos. Darbas prasidės rugpiūčio 1 dieną, todėl už mėnesį atostogų mokama stipendijos dydžio alga. Pagal Švietimo ministeri jos nuostatus jauni specia listai turi pirmenybę įra šant į eilę butui gauti, pa siliekantieji Vilniuje — pri registruoti. Taigi diplomantai nenusimena. A. ŠUKYTE