LENINIZMAS — AMŽINAI Iyvas, BESIVYSTANTIS MOKYMAS — BUVO, YRA b BUS IDĖJINIO PARTIJOS hVENIMO CENTRE, VISOS REVOLIUCINĖS PERK \RKANCIOS veiklos
\ grindas, naudodama1DĖJINIU V. LENINO H KIMU, PARTIJA SAfo SVARBIAUSIUOJU UŽ\ VINIŲ LAIKO LENINO klNClŲ, LENINO METODOOGIJOS PAGRINDU IŠPPJĘSTI AKTUALIAS KOlltNIZMO STATYBOS PROB-
emas. Iš TSKP CK Ataskaitinio pranešimo XXIV suvažiavimui
cans/Bos scuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
Eina nuo 1950 m.
1971 m. balandžio 16 d.
Nr. 13 (753)
LAIKRAŠTIS
Kaina 2 kp.
LENINAS gimė pavasa rį. Vardas jo — žmonijos išsilaisvinimo — pavasa rio — sinonimas, revoliu cinių pertvarkymų ir sau lėtos ateities sinonimas. LENINAS nemiršta nie kad. Leninas gyvas, nes gyvi jo išminties ir valios įpėdiniai. Gyvi ir darbuo jasi taip sėkmingai, kaip niekas, niekada, niekur pasaulyje nėra darbavę sis.
Lenino idėjos — kelro dis. „Aš su džiaugsmu gal voju apie naujas kartas, — rašė amerikiečių rašy tojas V. Dž. Džeromas, — apie tuos vaikinus ir mer ginas, kurie, pirmą kartą pažinę lenininio mokymo tiesą ir grožį, plačiai at vers akis į pasaulį, kaip atveria savo vainiklapius gėlės, pasitikdamos saulę". Lenino idėjos įkūnija mos komunistų veikloje, darbininkų klasės ir visų darbo žmonių kovoje, nuo latiniame socializmo ir komunizmo vystymesi, ne įveikiamoje socialinėje žmonijos pažangoje.
Svarbus etapas I Balandžio 9 d. baigė darbą tarybų Sąjungos Komunistų Lrtijos XXIV suvažiavimas, {įvažiavimas apžvelgė diižiulį partijos ir liaudies darĮ per pastaruosius metus, [.įrengė politinę liniją ir hoksliškai pagrįstą programą [teinančiam laikotarpiui. Jis fikinamai parodė pasaulinę Istorinę komunizmo statybos |SR Sąjungoje, Lenino parti jos, visos tarybinės liaudies [lašo į pasaulinį revoliucinį [rocesą reikšmę. Mūsų parti jos aukščiausiasis forumas, [uriame dalyvavo komunistų [ darbininkų, nacionalinių dehokratinių ir kairiųjų socialisą partijų atstovai iš 91 ša lęs, parodė stiprėjančią kopiunistų, visų pasaulio revoiucinių jėgų vienybę, pade monstravo, kad jie pritaria principinei TSKP marksistineiknininei linijai tarptautiniame komunistiniame judėjime, kooje prieš imperializmą, dėl aikos, socialinio ir nacionainio išsivadavimo, demokratios ir sociabzmo. Suvažiavimas vieningai, viĮjškai pritarė TSKP Centro Komiteto politinei linijai ir praktinei veiklai, pasiūlymams II išvadoms, išdėstytoms Kentro Komiteto Ataskaitinia me pranešime. Visoms parti nėms organizacijoms rekopenduota vadovautis savo praktinėje veikloje pranešimo teiginiais. Suvažiavimas patvirtino 1971—1975 metų TSRS liau dies ūkio vystymo penkme čio plano Direktyvas.
Priimtas nutarimas dė; TSKP Įstatų dalinio pakeiti mo. Suvažiavimas paskelbė krei pimąsi „Laisvę ir taiką Indokinijos tautoms!" ir pareiški mą „Už teisingą ir tvirtą tai ką Artimuosiuose Rytuose!". Suvažiavimas vieningai iš rinko centrinius partijos orga nus. Partija ir tarybinė liaudis visuotinai karštai pritarė TSKP XXIV suvažiavimo nu tarimams. Jos gerai supranta, kad naujas pergales komuniz mo statybos fronte užtikrina sąmoningas ir atkaklus darbi ninkų, valstiečių, inteligenti jos, mūsų partinių, tarybinių, profsąjungų, ūkinių kadrų darbas. Daugiamilijoninės komunis tų armijos vardu suvažiavi mas paragino darbininkus, kolūkiečius, liaudies inteli gentiją, visą tarybinę liaudį su įkvėpimu kūrybiškai dirb ti, kad klestėtų mūsų didžioji Tėvynė. Tarybiniai žmonės — savo pačių likimo kūrėjai, savo lai mės kūrėjai, su įkvėpimu at siliepia Į brangiosios partijos raginimą: jie yra pasiryžę įvykdyti komunizmo statybos programą, numatytą XXIV su važiavimo. Vadovaujama Komunistų partijos, jos Centro Komiteto mūsų liaudis su pasitikėjimu ir tvirtai žengia lenininiu ke liu į naujas komunizmo per gales.
MES MYLIM JĮ, PAPRASTĄ ŽMOGŲ, ŽMOGAUS PAPRASTU SKAISTUMU MYLĖJUSĮ PAPRASTĄ ŽMOGŲ, SUPRATUSI PAPRASTĄ ŽMOGŲ NEPAPRASTU PAPRASTUMU.
KUO BOTI
Prieš keletą metų ir S. Lemberytė, ir E. Vilūnas taip pat buvo abiturientai. Šian dien jie — Filologijos fakul teto ketvirtakursiai, busimie ji anglistai. Sigita ir Eugeni jus dabar atlieka praktiką Vilniaus S. Nėries vidurinėje mokykloje. Jie mokytojai, o
BET JO PAPRASTUMAS PRANOKO DIDUMĄ VISŲ DIDELIŲ. MYLĖDAMAS PAPRASTĄ ŽMOGŲ, JIS IŠVEDĖ PAPRASTĄ ŽMOGŲ NEPAPRASTO DYDŽIO KELIU.
suoluose — dešimtokai, abiturientai... Septyniolikmečiai, aštuoniolikmečiai jaunuoliai, kuriems greitu laiku teks rinktis specialybę, pradėti savarankišką gyvenimą... — Nelengvas tai žingsnis, — sako Sigita, — pasuksi ne į tą kelią, ir gali visam gyve nimui tapti pakeleiviu... Svarbu, kad jaunuolis ar mer gina specialybę pasirinktų pats, o neitų ten, kur nori mama, kur lengviau įstoti... Praėjusią savaitę S. Lembe rytė ir E. Vilūnas į S. Nėries vidurinę mokyklą pasikvietė savo draugus — Vilniaus uni versiteto studentus. Įvairių fakultetų, įvairių specialybių studentai papasakojo moks leiviams apie studijas aukšto joje mokykloje, apie senąjį Universitetą ir jo tradicijas. — Tokie susitikimai būtini, — mano E. Vilūnas, — jie
padės moksleiviams pasirinkti specialybę... Tai vienas pir mųjų mūsų, kaip klasės auk lėtojų, renginių, bet jis nebus paskutinis.
labai dviprasmiškai, o kar tais net sunku suprasti, ką lektorius norėjo pasakyti. Kaip tik tokias nelietuviškas konstrukcijas straipsnyje „Ir A. BIJŪNAS pedagogas, ir mokslininkas, ir kalbos mokovas..." apta LEIDINĖLIS APIE ria J. Pikčilingis. DĖSTYTOJŲ KALBĄ B. Kalinauskas straipsnyje '„Keletas dėstytojų kalbos trū Netrukus bus galima įsi kumų" rašo apie netaisyklin gyti trečią LTSR paminklų gą linksnių, prielinksnių ir apsaugos ir kraštotyros drau kurių-ne-kurių gramatinių gijos kalbos komisijos lei formų vartojimą, pateikia jų džiamo periodinio leidinio taisymus. „Mūsų kalba" numerį. Jis A. Paulauskienė nagrinėja paskirtas dėstytojų kalbos kai kurių geologijos-minera kultūrai. Ne paslaptis, kad logijos, biologijos, žemės nemažas būrys mūsų dėstyto ūkio ir medicinos kandidati jų, skaitydami paskaitas, pa nių disertacijų kalbą. žeidžia elementariausias lie Labai džiugu, kad mūsų tuvių kalbos normas. Jų kal kalbininkai šį sąsiuvinį pasky boje dažnai išgirstame netai rė dėstytojams. Reikia tikė syklingus pasakymus ar net tis, jog jis padės išvengti ištisus nelietuviškos konstruk jiems daugelio kalbos klaidų. cijos sakinius, kurie skamba J. KARACIEJUS
Septyniasdešimt šeši Uni talką. Jie tvarkys savo rūmus, jų aplinką, padės puošti ir versiteto studentų moksliniai darbai neseniai išsiųsti į vi gražinti miestą. Praėjusią savaitę vyko CeA. JUODUPIS sasąjunginę apžiūrą. liabinsko Politechnikos insti A. DARGUŽIS tuto komjaunimo konferenci Neseniai „Tiesos" redakci ja. Joje dalyvavo VVU joje įvyko Vilniaus Jaunųjų Savaitės pradžioje Univer komjaunimo komiteto sekreto rašytojų sekcijos narių susiti sitete lankėsi dvi amerikie riaus pavaduotojas K. Čer kimas su žurnalistais. Daly čių studentų ir dėstytojų tu niauskas ir FAF diplomantas vavo ir mūsų Universiteto ristų grupės. Po pažinties su M. Belkindas. atstovai R. Baltušnikas, V. Universitetu, biblioteka įvyko pokalbis. Jame dalyvavo VVU Daujotytė ir kt. M. JUOZAITIS komjaunimo komiteto sekre Sekmadienį studentai išeis į
TRUMPAI
Nuotraukoje: ši Lenino pre mijos laureato G. Jokūbonio skulptūra stovi Maskvoje.
torius J. Karosas, doc. R. Žiugžda, Teisės fakulteto de kanas doc. V. Nekrašas, intęrklubiečiai. V. KVIETKAUSKAS )
Praėjusio antradienio vaka rą mėgėjiško kino entuziastai susitiko su Lietuvos kino mė gėjų draugijos instruktoriu mi A. Mačiuliu. Svečias davė nemaža naudingų patarimų. J. NAUJOKAITIS
TARYBINIS STUDENTAS
2
IŠBANDYMŲ TYLA Buvo šeštadienis. Gamtos fakultete vyko paskaitos. At sitiktiniai žingsniai sudrums davo koridoriuose įsiviešpata vusią tylą. Po keliolikos minučių ją turėjo suplėšyti ir po dalelytę išsinešti j gat ves šių rūmų šeimininkai — gamtininkai. Aš stoviniavau ir lūkuria vau pasirodančio Gamtos fa kultete dekano doc. R. Tarvy do. O
— Ką aš galiu Jums pa pasakoti apie Janiną Gražytę? Mergina mokosi puikiai. Universitete per vykusias sesijas susirinko 15 penketų ir 3 ketvertus. Nuo šių moks lo metų pradžios jai buvo paskirta lenininė stipendija. Pernai Janina buvo fakulteto profbiuro pirmininkė, šiemet Universiteto profkomiteto prezidiumo narė — atsakinga už kultmasinį darbą. Labai judri, visur suspėjanti. Daug padeda kolegoms akademinė se grupėse. Su draugais labai nuoširdi. Yra ir skeptiškai nusistačiu sių jos atžvilgiu. Tai tie, ku rie bėga nuo įpareigojimų, visuomeninio darbo.
Bendrabučiai:
Savo pareigas atlieka sąži ningai. Gera fakulteto savi veiklininkė, komjaunuolė. Mes jaučiame didelę jos paramą. O Gimiau aš Molėtų rajone, Girtaitiško kaime. Baigusi aštuonmetę, įstojau į Buivy diškių technikumą. Įsigi jau žuvininko specialybę. Dirbti buvo nesunku, nes su darbu susipažinau dar prak tikoje. Dirbau žuvininkystės valdybos centrinėje žuvivai sos laboratorijoje jaunesniąja bendradarbe. Prieš trejus me tus įstojau j Gamtos fakulte tą. Studijuoju žuvų genetiką. Universitete tai nauja spe cialybė. Vasarą praktikos atlikti važiuosiu į Maskvą. Studijuoti nebus sunku, jei lankysi paskaitas ir laborato rinius. Kurse yra skolininkų, bet ne dėl to. kad būtų nega būs, — tingi. Yra žmonių ne gabių, bet tai tik išimtys. Artėja pavasario sesija. Universitete — man šeštoji sesija. Visos rimtos. Visoms reikia gerai ruoštis. Po kelių dienų — pirmasis sesijos eg zaminas. Prieš sesiją mažiau
Šiokiadieniai
laiko belieka — tenka pakar toti viską, kad nebūtų kas nors pamiršta. O Atsisveikinęs su Janina aš galvojau, kad ji eina savo pasirinktu keliu. Eina nešda mas! su savim meilę darbui,
atvirumą draugams. Žmogus kovoja su pasitaikančiais ne sklandumais gyvenime ir juos nugali. Sėkmės tau, Janina, dar viename gyvenimo išbandy mų etape. J. KOJELIS
Teisės propaganda ir teisinis auklėjimas Didžiausią žalą visuomenei Kaip nurodyta TSKP Prog bei atskiriems jos nariams ramoje, „komunizmą statan daro nusikaltimai ir adminis čioje visuomenėje neturi bū tracinės pražangos. Nusikalti ti vietos teisės pažeidimams mai •— tai tarybinio baudžia ir nusikaltimui. Bet, kol pa mojo įstatymo numatyti vi sitaiko nusikalstamumo pasi suomenei pavojingi veiksmai reiškimų, reikia taikyti griež (ar neveikimas), kurie kėsi tas bausmės priemones asme nasi į socialistinius visuome nims, darantiems pavojingus ninius santykius. Nusikaltimo visuomenei nusikaltimus, pasocialistinio objektu visuomet yra teisės žeidžiantiems saugomi socialistiniai visuo bendrabūvio taisykles, neno meniniai santykiai, kaip an rintiems įsijungti į dorą gyve tai: tarybinė visuomeninė nimą. Svarbiausias dėmesys ar valstybinė santvarka; so turi būti nukreiptas į tai, kad cialistinė nuosavybė; teisė nebūtų leidžiama kilti nusi tvarka; socialistinė ūkio sis kaltimams". tema: piliečių asmenybė, jų Asmenims, padariusiems politinės, darbo, turtinės ir grubius teisės pažeidimus, kitos teisės ir t. t. Adminis prievartos priemones daugu tracinė pražanga nuo nusi moje atvejų taiko kom kaltimo skiriasi mažesniu pa petentingi valstybės organai. vojingumo laipsniu visuome Jie kartu su visuomeninėmis nei. Ribą tarp šių teisės organizacijomis taip pat at pažeidimų nustato įstatymų lieka didelį profilaktinį — leidėjas. Pvz., nedidelis chuli auklėjimąjį darbą, siekiant ganizmas, padarytas pirmą išvengti teisės pažeidimų. kartą, laikomas administraci Tačiau šioje veiklos srityje ne pražanga ir už ją taiko tebėra didžiuliai uždaviniai. mos administracinės nuobau Antai, TSKP CK gruodžio dos (pvz., administracinis (1969 m.) ir liepos (1970 m.) areštas iki 15 parų). Tuo tar Plenumuose buvo konstatuo pu nedidelis chuliganizmas, ta, jog teisinio gyventojų padarytas antrą kartą, jau auklėjimo lygis neatitinka vienerių metų laikotarpyje partijos keliamų reikalavimų. laikomas nusikaltimu ir už jį Kaip pabrėžė L. Brežnevas, .. reikia daugiau propa gali būti pritaikytos krimina linės bausmės priemonės guoti tarybinius įstatymus, (pvz., laisvės atėmimas). Kaip visokeriopai kelti jų autorite matome, administracinė pra tą, skiepyti visiems pagarbą žanga pagal išorinius požy įstatymui, teisei. .. Kiekvie mius atskirais atvejais sutam nas Tarybų Sąjungos pilietis pa su nusikaltimo požymiais, turi būti įsitikinęs, kad jo ir atskirti šiuos teisės pažei gyvybę ir sveikatą, jo turtą, dimus padeda papildomi, įsta jo teises, jo orumą ir ramy tymo leidėjo numatyti, požy bę patikimai saugo valstybė Stiprinti teisėtumą, stiprin miai ■— žalos dydis, pakartotinumas, pavojingumo visuo ti socialistinę teisėtvarką, yra tuo būdu visos valstybės, menei laipsnis ir kt. Greta nusikaltimų ir admi visos partijos uždavinys". Nusikaltimų ir kitų teisės nistracinių pražangų prakti koje sutinkami ir kiti įvai pažeidimų priežastys yra la riausi teisės pažeidimai, bai įvairios, jų nemaža. Tuos darantieji žalą atskirų kolek klausimus tyrinėja kriminolo tyvų ar piliečių interesams. gai ir sociologai, kitų mokslų Tai drausminės pražangos, šakų specialistai. Tačiau ne žemės bei kolūkinės teisės abejotina yra tai, jog įstaty pažeidimai, civilinių įstatymų mų žinojimas yra būtina, pir pažeidimai, pažeidimai socia minė sąlyga tam, kad jie būtų listinio ūkio srityje ir kiti. vykdomi. Tiesa, jurispruden įstatymų Visi jie kėsinasi j socialistinę cijoje laikomasi teisėtvarką, pažeidžia socia žinojimo prezumpcijos, t. y listini teisėtumą, todėl su manoma, kad kiekvienas pi tokiais antivisuomeniniais lietis žino įstatymus ir, pvz., reiškiniais turi būti atkakliai pasiaiškinimas teisės pažeidi(Nukelta Į 3 psl.) kovojama.
Lietuvos TSR lotografijos meno draugijos rūpesčiu Vil niaus parodų rūmuose surengta maskviečio Boriso Kudojarovo meninės fotografijos paroda. Universiteto žurnalistikos specialybės pirmo ir antro kurso studentai susitiko su autoriumi (žr. R. Savicko nuo trauką), kuris nuoširdžiai papasakojo apie nelengvą kūry binę veiklą. B. Kudojarovas švenčia savo darbo keturiasdešimtmetį. Autorius nėra eilinių įvykių fiksuotojas. Jo darbai — didi istorinių vertybių galerija, daugelis jų puošia auksinį tary binės fotoklasikos fondą. A. KRIVICKA1TE
ir šeštadieniai
Atgyja vakarais per dieną meta „neturiu" ir su proporJ vieniši liūdėję bendrabučiai. cingai mažėjančiu pagre čij Grįžta fuksas ir trečiakursiai, (už staliuko) skuta nosies tid parkiūtina visų nustekentas sumu. .zuikis". Kaip juos po dienos O 2-ame bendrabutyje su1 darbų pasitinka bendrabutis? rūkoriais nesusitvarkoma. Bu-’ Užsuku pasižvalgyti į 5-ąjį, vo kažkada lentelė su užr iša medikų. Komendanto darbo „Rūkymo vieta", bet dabai valandos pasibaigę. Tik med- nuimta. Ir rūko pakampiais, punkte, kuris aptarnauja vi ir krečia pelenus ant cemen sus bendrabučius, budi tary tinių ir medinių grindų.. bos narė J. Grincevičiūtė. Ji Jaukiai šviečia vakaiais .r papasakojo man apie savo bendrabučių langai. Prie tele bendrabutį. vizoriaus renkasi žiūrovai' — Buitinės sąlygos neblo Kultmasiniai sektoriai prave gos, — sako Justina. Po re da ar ruošiasi šaškių-šachi na monto kiekviename aukšte, tų turnyrams. Bet kol kas viryklose, yra šaltas, karštas besipuikuojanti 5-to bene ravanduo. Skalbykloje galima bučio skelbimų lentoje turnynaudotis skalbimo mašina. ro lentelė tuščia. 2-ro bendra Kambarius taryba tikrina 2— bučio taryba suka galvas prie 3 kartus per savaitę. Rašo pareiškimo projekto pašalpai. pažymius. Savaitės gale išve Ją gavę bėgs pirkti šachmatų, da vidurkį ir paskelbia ge tada tai užvirs sportinės ko riausius ir blogiausius kamba vos! Tai šiokiadieniai. O šešta rius. Geriausi kambariai ki tais metais be eilės gaus dienio ir sekmadienio vaka bendrabutį. Jau antrus metus rai? Ne visi išvažiuoja namo, geriausiai tvarkosi 63 kam ne visi — nors tik keletas bario merginos — penktakur žingsnių — ir į Aktus nuei sės N. Strimaitytė, M. Ver- na. Daugelis mielai praleistų šauskaitė ir pirmakursė V. vakarą (ir praleidžia, tik ne mielai) draugų būry. Kodėl Stepulionytė. Justina aprodo kambarius, nepasekus Kauno Politechni kos instituto studentų pavyz virtuves, užsuka į skaityklą. džiu, kurie bendrabučiuose Vakaras — todėl visos 20 ruošia įdomius, išradingus va vietų užimta. Kai kas ir kėdę prie draugo prisistatęs. Mo karus? — Sąlygų nėra, — girdisi kosi čia daugiausia pirmo-ant- pesimistiški balsai. Reikia tik ro kurso studentai, vyresnių noro. tur būt, negirdė kursų — respublikinėje, svei jo ir Retas, apie Dailės instituto katos apsaugos ministerijos ar siaurutėje valgykloje ruošia Universiteto bibliotekose. mus vakarus. Buitinės sąlygos panašios — Mes galėtume koridoriu daugelyje bendrabučių. Gal je susiburt, — sako E. Ma kiek blogesnės 2-ame, „vie tulaitė, 4-to bendrabučio ta nuolynu" vadinamame. Labai rybos narė. — Bet nėra kam dideli kambariai. Gyvena po organizuoti. Nėra ir instru 12—8 žmones. Gerai, jei vie- ' mentų — mokančių grot atsi nos grupės ar kurso: egza rastų. O dabar susėdę ant minų laikas sutampa. O jei palangių „pradiskutuojani1 skirtingų kursų? Vienas egza vakarais... miną išlaikė — gali atsipūsti, Tylu pavakary Ciurlion o o kitiems — paskutinė nak gatvėje. O už šviesių langų tis. . . Si problema beveik verda gyvenimas, ypač po išspręsta ekonomistų, 4-ame, dvyliktos, kai prasideda „ma bendrabutyje. Ar negalima sinės liaudies vaikštynės". Bet būtų to padaryti ir kituose? atsakingi už šviesos gesinimą 4-ame bendrabuty budi pir nebeilgai dūsaus — vaikšty makursės S. Palačiauskaitė ir nės išsilies į pumpurais pasi puošusią gatvę, į Vingio pa A. Sivickaitė. — Nėra pagarbos fuksui, ką. O grįžus nebereikės švie — atsidūsta Irena, kai vyres sos — trumpos pavasario nio kurso studentai, paprašy naktys... A. ŠUKYTĖ ti parodyti leidimus, atžariai
Bethovenas ir barzdaskutyslmOH&“™i™™ Trečias skambutis. Žiuri užima savo garbingas vietas, nutyla salė. Pirmieji uždangą praskleidžia PF saviveiklinin kai. Po jų į sceną išeina PEF.. . Ir štai scenoje busi mieji gydytojai. Programa įvairi ir sudėtinga. Vainikas, nupintas iš rugių varpų, pu tojantis alutis. . . Medikai nu teikė gana pakiliai. Scena pil na atlikėjų; čia ir kaimo kapela, ir dainoriai, ir šokėjai, ir visi jie žino savo užduotį, vietą. Viskas vyksta darniai r sklandžiai. Mizanscenos aiškios ir tikslios. Daug imorovizacijos, saikingos lais vės. Ir tekstas įdomus, apdo rotas, atitinkąs scenarijaus užmanymą. Yra vientisas siu ntas, veiksmas, meninė tie sa. Bet štai — suskamba rojalis, aidi Bethoveno sona ta. Paskui dar i avansceną išeina solistas — atliekamas klasikinis kūrinys. Gerai, kad fakultete yra falentų tačiau piktnaudžiauti menu negalima. Negalima klausytis Bethoveno skutantis barzdą. Tam reikia susikaup ti, pasiruošti iš anksto. I jausmų ir grožio pasaulį rei
kia įeiti atsargiai ir tyliai, ir tik po to — „prašau, maest ro!" O dabar ant sienos kabo rugių vainikas, ant stalo pil voti ąsočiai, šalimais grėsmin gas būgnas ir sonata. Betho veno sonata! Rodos, būgnas tuoj ims ir sugriaudės „Aš čia visų pulkaunyks!" Dainuoja solistas. Neabejo tina, jis turi talentą, tačiau labai skaudu ir liūdna, kad tuo pačiu metu scenoje ra miausiai sriūbčioja alų arba krapštosi nosį. Neskoningai Paskui trenkia estradinis ii „pirmininkas" neištveria — krypt, krypt: alus daro savo! Panašių dalykų buvo ir ki tuose kolektyvuose. Nežinau, kuo motyvuoti tokį žanrų įvairumą. Kuo bemotyvuotum, kaip beaiškintum, — tai pa našu į kažkokį kratinį, į ne vykusį paveiksliukų montažą. Kai kuriems kolektyvams atstovavo tik estradiniai an sambliai ir gana aukšto sce ninio lygio — Fizikos. Teisės fakultetų. Tokie ansamb'iai susikuria ne per mėnesį, per metus neišmoksi groti ir dar virtuoziškai. Jeigu toks ko lektyvas užima pirmą vietą,
tai jis užims ir sekančiais, ii dar sekančiais. Plėšykis kiek nori, deklamuok, svaidyk są mojus, vis tiek „sėdėsi ant rato". Ar ne taip atsitiko su teisininkais. Tiesa, gal jie tik rai užhipnotizavo žiuri? Mūsuose įsivyravo papro tys, — jeigu groji gitara, pri valai dainuoti. Turi balsą ai ne, rėk kol kakle iššoksta gyslos tarsi rašalo brūkšniai. Nekuklu! Ir dar. Argi galima estra dinį ansamblį sulyginti su li teratūrine kompozicija ar klasika?. Žinoma, negalima! Tai kaip vertinti du dalykus, jeigu jų negalima sugretinti? Niekaip! Teisininkai išvažiuoja ga strolėms, koks tas jų kolek tyvas, — užtenka vieno autobusėlio. Jie tobulėja, kyla meninis lygis. Pamėgink iš vežti pusę fakulteto. Tai kur čia lygybė, kur loginė tiesai? Universitete turi būti dar viena apžiūra — estradinių ansamblių. Būtinai. Apžiūra paliko gana blankų įspūdį. Iš metų į metus vie nas ir tas pats. Jokio ekspe
rimentavimo, ieškojimų, vis kas akademiška. Rodos, yra režisieriai, meno vadovai, ta čiau nesimatė jokio režisūrini'i darbo. Scenoje daug blašky mosi, bereikalingo siautėjimo, klyksmo. Masiškumas gerai, bet kada jis gaivališ kas, stichinis, dovanokit, ta jau ne menas. Buvo žmonių kurie išėjo j sceną visiškai nepasiruošę. Skaito kūrinį be jokios meninės išraiškos, dar ko kalbą, nesilaiko papras čiausių kirčiavimo taisyklių Nesuprantu, kaip galima da lyvauti tokiame renginyje vi siškai nepasiruošus. Dalyvauti vien tik dėl dalyvavimo — pigu, nesąžininga. Buvo kolektyvų, kurie pa liko, gana gerą įspūdį — che mikai, filologai. Išbaigtas režisūrinis scenarijus, jaučiasi atlikimo kultūra. Prabėgs vasara. Prasidės nauji mokslo metai, ir vėl bus meno saviveiklos apžiū ra. Norėtųsi, kad ji būtų ge resnė. J. GEŠTAUTAS
Istorijos fak. studentas
TARYBINIS STUDENTAS
Nusitikimų žiaugsmas Buvę interklubiečiai — da■ Įvairių sričių specialistai, Bylojai ir mokytojai. Jiems, Bubėjo, užtenka savų rū sčių ir problemų. Bet labai Biai savo patarimais jie leda ir mums, dabartiI s klubo nariams. KiekI as toks susitikimas — I , didelė šventė. Ypač Jonu matyti senuosius naI Universitete. Šeštadienį Iko toks vakaras-susitikiI su klubo veteranais. Gar imoje svečių vietoje sėdi I ma Janutaitė, Romas Po lytis. Į, rotuosius kiek oficialius llžius greit pakeičia gyvas, lugiškas pokalbis. Skirma, [moji klubo prezidentė, pa lo j a apie sunkią , bet gerą tižią, prisimena pirmuos entuziastus, kuriems nie ką netrūko išradingumo, ko, energijos. i Netrukus jau sunku atIrti, kas čia svečias, o kas alininkas. Mezgasi naujos Lintys, skamba dainos. . . ečiams įdomu, kaip mes -minamės, ko siekiam ir nemėgstame. Mes stangia is sužinoti, kokį įspūdį pa-
rauti su visoje respublikoje esančiais interklubais, padėt gimti naujiems. Džiugu, kad pasireiškia naujos veiklos pu sės Interklubo vidaus darbe. Tai rodo, kad galimybės dar neišsemtos, tik reikia mokė ti ieškoti, stengtis pažinti, nenurimti. Interklubas dirba didelį ideologinį darbą. Kalbamės su dviem žvit riom giminaitėm iš Varšuvos Elena ir Barbara Goraiskomis.' Jos abi Varšuvos unlversite to IV k. anglistės. Mūsų ša lyje — pirmą kartą.
.liko svečiams musų klubas. Griškabūdžio vidurinės mo kyklos direktoriaus pavaduo toja Onutė Rėklickaitė:
Barbara: Vakaru labai pa tenkinta. Jeigu kada nors tektų vėl atvažiuoti, norėčiau būtinai ateiti į tokį puikų ren ginį. Sužavėjo lietuvių nuo širdumas, paprastumas. Tokių linksmų draugų būryje iš kar to pasijunti savu. Elena: Lietuviai iš tikro moka puikiai linksmintis. Tas jų temperamentas, dinami ka. . . O dainas! Ką ir bekal bėti. . . Barbara: Susižavėjome ir jūsų senuoju Universitetu. Tokios tipiškos mokslo šven tovės neteko matyti. Jis toks paslaptingas, užburiantis savo stiliumi.
Po poros metų pirmą kartą vėl atėjau į savo antrą šeimą — Interklubą. Jis man visuo met priminė liepsnojantį ži dinį, prie kurio ateina pasišil dyti žmonės, trokštą kažką naujo išgirsti, pamatyti. Vakarai, praleisti Interklube, tai tylus džiaugsmas, ku ris ilgai lydi darbe, padeda sunkiomis akimirkomis. Širdis suvirpa, kai prisi meni tas akimirkas, kurios gal būt, amžiams išliks ne tik tavo, bet ir kažkur toli Afri koj ar Jugoslavijoj gyvenan čio žmogaus širdyje. Juk mes jiems atvėrėm langą į ginta rinę Lietuvą, rodėm šaunų jos jaunimą.
B. LITVINAITE D. KUTRAITE
R. Povilaitis, LŽŪA dėstyto jas:
Pasakojimą paruošė „Tary binio studento" kolektyvinis korespondentas — Interklubo spaudos centras.
Senoji ugnelė neišblėso, o dar labiau liepsnoja. Jaučia mas ypač didelis noras bend
Vakaro metu lnterklubiečius ir svečius linksmino lolistas — Konservatorijos studentas V. Kernagis.
I
„Stipri grupė iš pašaukimo", , J. BIVAINIO nuotr.
(Atkelta Iš 2 psl.)
mo atveju įstatymo nežinoji mu nelaikomas motyvuotu ir tai neatleidžia nuo atsakomy bės. Iš tiesų, visi svarbiausi teisiniai aktai vienu ar kitu būdu yra skelbiami spaudoje, per radiją ir televiziją, o įstatymai, tiesiogiai liečiantieji piliečių teises ir intere sus — leidžiami dideliais tiražais (kodeksai, rinkiniai). Deja, ne visi piliečiai susipa žįsta su įstatymais. Ypač tai pasakytina apie jaunimą, paauglius. Tokią išvadą pa tvirtina atlikti sociologiniai tyrimai. Antai, atrankos būdu apklausus 200 nuteistų nepil namečių teisės pažeidėjų pa aiškėjo, jog 140 (arba 70%) iš jų nežinojo, kad jų įvyk dyti veiksmai buvo nusikals tami ir baustini kriminalinė mis bausmėmis. Tai patvirtina tą mintį, jog norint sėkmingai kovoti su teisės pažeidimais, būtinas aktyvus darbas, aiškinant ir propaguojant tarybinius įsta tymus. Plečiant ir aktyvinant žinomas, senas teisės propa gandos formas — paskaitas, teisinių žinių liaudies univer sitetus, radiją, televiziją, spaudą, — reikia ieškoti ir naujų darbo formų. Teisinia me darbo žmonių auklėjime dar pasigendama diferenci juoto priėjimo prie atskirų kategorijų žmonių, ne visada atsižvelgiama į teisėtumo būklę atitinkamame kolekty ve, į tą kolektyvą jaudinan čias problemas. Teisės propagavimas — tai teisinio auklėjimo pagrin das. nes tik teisinės — nor matyvinės informacijos bazė je galimas teisinis masių auk lėjimas. Tačiau būtų klaidin ga teisės propagandą suta patinti su teisiniu auklėjimu. Teisės propaganda — tai įsta tymų aiškinimas, informavi mas apie naujus teisės aktus, supažindinimas su jų turiniu, teisės mokslo ir juridinės praktikos komentavimas ir pan. Bet reikia nepamiršti, iog įstatymų žinojimas ne vi suomet yra patikima garanti ja nuo jų pažeidimo. Teisinę propogandą reikia derinti su kitomis auklėjamojo darbo formomis, skiepijant pagarbą, įstatymui ir teisėtvarkai, for
muojant piliečių vidinį įsiti kinimą, kad būtina besąlygiš kai vykdyti visus teisės nor mų reikalavimus, kuriant ne pakantumo atmosferą bet ku riems teisės pažeidimo atvejams. Ypač aktualus ir svarbus uždavinys — jaunimo teisinis auklėjimas. Jaunimas — tai priaugančioji komunizmo sta tytojų karta, tai rytdienos darbininkai, technikai, tar nautojai. Praktinėj veikloj jiems teks susidurti su įsta tymais, jais vadovautis, taikyti juos. Tuo taipu da bartinis jaunimas turi labai menką teisinių žinių bagažą. Tai pasakytina ir apie studen tiją, nežiūrint to, kad eilėje aukštųjų mokyklų dėstomi Tarybinės valstybės ir teisės pagrindai. Esama faktinė teisėtumo būklė studentijos tarpe, nere ti amoralaus elgesio faktai verčia susimąstyti apie teisinj-moralinį studentijos auk lėjimą. Metai iš metų studen tai padaro nemaža administra cinių pražangų. Antai, vien tik išblaivinimo įstaigose 1969 m. pabuvojo 169 stu dentai, o per 1970 m. 9 mė nesius — 142 studentai. Vil niaus miesto komjaunimo operatyvinis būrys 1970 m. už nedidelį chuliganizmą ar pasirodymą viešoje vietoje neblaiviems sulaikė 67 stu dentus. Iš jų apie 50 proc. — VVU studentai, toliau seka VISI. Konservatorija ir t. t. Kasmet keletas studentų už nusikaltimus atsiduria kalti namųjų suole ir daugumai jų kuriam laikui tenka atsisvei kinti su nemokėta branginti laisve, studijomis. Respub likinėje spaudoje buvo rašyta apie Vilniaus studentų (trys iš jų — VVU, vienas — VISI auklėtinis) padarytą nusikal timą. Jie įsilaužė į Universi teto Fizikos fak. patalpas it pagrobė pinigus ir dokumen tus iš 2 seifų — (apie 900 rub.). Kauno politechnikos institute per paskutiniuosius dvejus metus medicininėje išblaivinimo įstaigoje pabuvo jo apie 60 studentų; 9 stu dentai buvo išaiškinti ir svars tomi už vagystę. Maž daug panaši padėtis ir kitose aukštosiose respublikos mo
Čempionai — medikės ir chemikai
PUOŠIASI RKLUOTOJAI Pagaliau naują sezoną □radeda Universiteto irk luotojai. Šis sezonas jiems ypatingas — prie Neries pastatyta Universiteto ir klavimo bazė. Nebereikės važiuoti treniruotis į Žydiškes arba ieškoti laisvų valandų „Žalgirio" irkla vimo bazėje. Dar rudenį j naująjį elingą pervežta da lis valčių. Tiesa, pradžia ne visai sėkminga — atši lus orams, plaukdami le dai nunešė tiltuką, nuo kurio buvo nuleidžiamos valtys. Taigi, sezonas pra dėtas šiek tiek pavėluo tai, tačiau tai neatšaldė sportininkų entuziazmo ir jie su nekantrumu laukia naujų startų, tuo labiau, kad žiemos treniruotės nu teikė gana optimistiškai. Pasibaigus I semestrui, žiemos atostogų metu Birštone veikė slidinėjimo stovykla. Beveik dvi sa vaites irkluotojai, vado
Teisės propaganda ir teisinis auklėjimas
Kaip jau pranešėme, baigė si VVU tarpfakultetinės krep šinio varžybos. Dėl nugalėtojų taurės var žėsi Medicinos bei Finansų ir apskaitos fakulteto merginos. Medikės finansininkes įveikė lengvai 69:34. Rezultatas ėmė sparčiai augti jau nuo pat pirmųjų susitikimo minučių: 5 min. — 12:5, 10 min. — 22:8 medikių naudai. Pirma sis kėlinys baigėsi 36:19 ir praktiškai rungtynių baigtis tapo aiški. Nugalėtojų ko mandoje išsiskyrė L. Radzevi čiūtė (pelnė 23 taškus), N. Šileikaitė (17 tšk.), L. Aksomitaitė (14 tšk.). Prie pergalės daug prisidėjo ir jų koman dos draugės R. Paulauskaitė, V. Stanulionytė, J. Butkutė, G. Tunkevičiūtė. Dvikova dėl trečiosios vie tos buvo kur kas atkaklesnė. Matematikių susitikimas su Pramonės ekonomikos fakul teto krepšininkėmis pasižy mėjo gana kietu žaidimu ir komandos surinko nemažą pražangų. 10 min. Pirmauja matematikės — 10:9. Seka jų B. BUNGARDAITE spurtas ir 18 min. jau 24:13.
vaujami trenerių E. Bodendorfo ir R. Budrio, il sėjosi ir treniravosi. Sto vyklos pabaigoje sureng tos kontrolinės slidinėjimo varžybos parodė, kad pa dirbėta neblogai. Vaikinus dabar treni ruoja treneris R. Budrys, o merginas — treneris E. Bodendorfas, neseniai bai gęs KKI. Reikia tikėtis, kad busi mųjų varžybų rezultatai bus geri. O varžybų šią vasarą planuojama nema žai. Gegužės mėnesį universitetiečiai vyks į Tartu ir čia lenktyniaus su vie tos universiteto irkluoto jais. Artėja ir atsakingiau sios sezono varžybos — aukštųjų mokyklų pirme nybės. O kur dar LTSR jaunimo pirmenybės, XXII respublikos vyrų ir mote rų čempionatas!
Pirmojo kėlinio pasekmė 26:19. Ekonomistės nesudeda ginklų ir rungtynių 31-oje minutėje persveria rezultatą 32:30. Pabaiga buvo dramatiš ka — merginos darė nemaža klaidų. Sėkmė lydėjo MMF krepšininkes. Jos nugalėjo rezultatu 43:40. Penktos vietos laimėtojos paaiškėjo po nesunkios ko vos. Busimosios chemikės įveikė istorikes — 54:23 (30:17). Istorikes reikia tik pagirti už rungtynių pabaigą, kai jos per 4 minutes pelnė po 10 taškų iš 23, pelnytų per visą susitikimą. Pagyrimo vertos ir teisinin kės. Jos, nors ir pralaimėjo visas rungtynes, bet neprara do noro žaisti. O tai labai svarbu. Vyrų tarpe įvyko trejos rungtynės vietoj... ketverių. Pasirodo, dėl septintos vietos nepanoro kovoti matematikai, užpykę.. . ant teisėjų. Rungtynės, kurios turėjo išaiškinti stipriausią vyrų ko mandą, pasižymėjo netikėta eiga. Medikai susitikimą su chemikais pradėjo labai už
tikrintai. 12 min. jie pirmauja 26:16. Bet šiek tiek nusirami na, ir 17 min. rezultatas jau lygus 30:30. Visgi kėlinio pabaigą MF krepšininkai su žaidžia brandžiau ir laimi — 40:36. Po pertraukėlės medi kai pamažu kaupia taškų atsargą ir 16 min. pirmauja net 17 taškų skirtumu — 79:62. Atrodo, viskas aišku. Juk laiko lieka tikrai mažai. Ir štai ateina lemtingas mo mentas: medikai už pražan gas vienas po kito apleidžia aikštelę. Joje žaidžia jau antra sudėtis ir tik... ketu riese. Chemikai pakyla į šturmą, o tuo tarpu jų var žovai ima skubėti, praranda daug kamuolių. Gongas užfik suoja chemikų pergalę mini maliu skirtumu — 84:83. Jie per paskutines 3,5 min. pel nė net 20 taškų! Nugalėto jų komanda: A. Ilgius, V. Statulevičius, V. Jankauskas, K. Mikučionis, R. Ramanaus kas, A. Savickas, J. Vosylius, E. Butkus, A. Burdaitis. Kiti du susitikimai buvo „lengvesni". Trečiąją vietą iškovojo FAF krepšininkai,
kyklose. Matyt, tokią padėtį negalime laikyti patenkina ma. Kokius turėtų būti studen tijos teisinio auklėjimo for mos ir metodai? Visų pirma, reikėtų reko menduoti jau nusistovėjusių teisės propagandos formų panaudojimą, priderinant jas prie komjaunimo organizacijų darbo specifikos. Tai paskai tos, spauda, radijas, televizi ja, teisinių žinių liaudies universitetai, seminarai ii pan. Gal būt, derėtų ruošti klausimų-atsakymų vakarus dominančiomis teisės prob lemomis, susitikimus — po kalbius su teisininkais-praktikais ir teisės mokslo atsto vais, disputus moralės — tei sės klausimais, specializuotų kinofilmų peržiūras ir aptari mus, kolektyviai nuvykti pasiklausyti teismo proceso ir organizuoti jo aptarimą (pa sikviečiant, pvz., teisėją), fa kultatyvinius teisės užsiėmi mus (paskaitas, seminarus) ii t. t. Norisi pabrėžti keletą mo mentų. nuo kurių žymia dali mi priklausys teisinio auklė jimo rezultatai, efektyvumas. Visų pirma, reikia patraukti, sudominti auditoriją. Leng viausia tai pasiekti panaudo jant vietinę (aukštosios mo kyklos, fakulteto, kurso) me džiagą, šviežius faktus. Svars tant, pvz., kurso draugo neteisėtą poelgį ar amoralius veiksmus, pasireiškia įvairūs vertinimo kriterijai, skirtin gos nuomonės, o tai jau puiki dirva diskusijai, kuri (jei gerai vedama) gali duoti dau giau naudos, nei keletas paskaitų. Siekiant didesnio teisinio auklėjimo efektyvu mo labai svarbu, kad nė vienas nusižengimas (ypač teisės pažeidimas) neliktų ne pastebėtas ir nesvarstytas. Gal būt, ne visada nusižengusį draugą reikia bausti, tačiau netinkamas jo poelgis turi būti apsvarstytas, nes pati svarstymo procedūra (jei ji nepaverčiama juokais), turi auklėjamąjį poveikį pažeidė jui ir kitiems to kolektyvo nariams. Kiek tai liečia teisinių ži nių propagandą gyventojams, aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijos, matyt, turė tų sutelkti pastangas j moks-, leivių auklėjimą ir nepilna mečių šefavimą. Atitinkamai paruošti studentai tai pajėgtų atlikti, o visuomenei tai būtų neabejotina parama. Doc. K. LAPINSKAS
rezultatu 92:71 (47:40) įveikę Prekybos fak. komandą. Penkti liko fizikai, triuški nančiu rezultatu įveikę TF — 61:23 (25:11). Sepintoįi vieta, neatvykus matematikams, atiteko PEF krepšininkams. Paskutinė vieta, devintoji, jau be kovos atiteko istori kams. Jei vyrų komandos, išsky rus medikų „staigmeną" bei istorikų „devintąją bangą", pasiskirstė maždaug pagal pajėgumą, tai kai kurios mer ginų komandos gali jaustis nuskriaustos. Dėl I—II vietos galėjo kovoti su medikėmis ir matematikės, ir chemikės, ir Pramonės ekonomikos fak. studentės. Gal šioms koman doms fortūna bus dosnesnė kitąmet. Keli fakultetai nedalyvavo varžybose. Galima būtų dary ti išvadą, jog filologai ir gam tininkai visai nemoka žaisti krepšinio, o Prekybos ir Fizi kos fakultetuose net su žibu riu nerasi merginos krepši ninkės. Taip, atrodo, niekas nepagalvos. Galima konstatuo ti vieną vienintelį faktą — apsileidimą. S. BUCIIAVECKAS
K.9^
CeroAHM narna ra3eTa nydAHKyeT CTHXH nOOTOB <I>HAOAorHHecKoro cįiaKyAbTeTa, nHniymnx Ha pyccKOM M3MKe. CpeAH aBTOpOB --- 3HaKOMMe HauieMy MHTaTeAKJ HMena AAeKcaHApa AbicoBa, okoh•iHBtuero yHHBepcHTeT b npoihaom rOAy, PancM MaxAažayK, BMCTynaionĮen c hobmm iįhkaom «TeaTpaAbiiaa MoaanKa». Apyrne — nepBOKypchhk B. Eepe>KiiaK, BTopoKypchhk A. EonapoB, CTyAeHT TpeTbero Kypca A- Ka3apHHckhh — ny6AHKyK>Tca BnepBMe. Hx nepBMe noBTHHecKHe onMTM npn cTporoM noAioAe MOryT BM3BaTb HeMaAo KpiirHHecKHX 3aMe*iaHHH, ho b HHX CAMineH CBOH TOAOC, cboh TeMa, noHCK co6cTBenHMX BMpa3HTeAbHbIX CpeACTB. JKeAaeM hm AoSporo nyra!
AaeKcaHAP AbICOB
nPEAHA3HA»IEHHE BEKA npeAHa3HaHeHHe sena! Bot neMy thmhh noiiTe! — 3to nHcaA PbiAeeB KpoBtio Ha 3iuacJ)OTe.
HaM ah b MeiTy He BepHTb K noArH6an> koachu, C HaMH ctoht PbiAeeB K HepHblUieBCKHH H AeHHHl
npeAHa3HaaeHHe Bena — HenpiiMiipHMOCTb 3to rincaA HepHMmeBCKHH B Ka3eMaTCKitx 3acTeHKax K MeAbHaHblO, TpyAHO Tenept He nouepHTb H k paBHOAynnno cepoMy, B npeAHa3Ha*ieHne Bena! Kam npocro k MOAaaHbio!
BbIHeCeM, BblAIOJKHM, HaM ah He nia’rb HencTOBO Anei! cnoKoHHBix Tenenne, Ctchm PežxcTara ncmicaiiM Bexa npeAHa3Ha>ieHi>eM!
Paaca MAKAAllHVK TEATPAABHAH MO3AHKA
3a KOTOpbiM 6e>KHT AeBOHKa B CHHeM KynaABHHKe, AorOHHH Hamy OeciieHiiocTb.
BYAHH TACTPOAH
Hac HayHHAH ajoGhtb Apyr Apyra, Mbi yMeAH yAbi6aTbcn BOBpeMH, 3naji, hto 3aTeM HyjKHO 6yAeT CMOTpeTB C IieHaBHCTblO. A nocAe cneKTaKAH Mbi ycTaAO CHHMaAH rpHM H onuTB He noHHMaAH APyr APyra-
CneniHM Ha BCTpeay co 3pHTeA hmh Mhmo Aeca h mhmo peKH. ČnemHM. PaAOM c HaMu cneniaT AeKopapiiH. Ha noBopoTe ohh o6tohhiot Hac, ByATO 3pHTeAH, pByiųHeca b 3aA, ’Tro6bi 3aHHTb cboh MecTa. A mm, yųenHBHiHCb B3TAHAaMH 3a 6eAbie ahahh, Apyaklio TaHeM aBToSyc k Sepery.
PEriETHųHH Tbi yjKe mhoto pa3 yMHpaA, Ho ceroAHB ropHT b TAa3ax KaKOH-TO CTpaHHbljį OTOHb. H B HeM CTOAbKo 2KH3HH, Hto HeBOAbHO PacnaxHBaio noninpe okho H 6pOCaK> B3TAHA Ha H3pHCOBaHHbie AeTbMH TpOTyapbI.
MAAIO3HR Tabah H3 3aAa, tbi aymba o tom, Kax AerKH ABH»eHHH aierepa. K Te6e xoTeAOCb npoiiTHCb no cųeHe, HtoGm oaapoBaTb 3aA rpaųnež. Ho b to caMoe MTHOBeHbe, KorAa tm BnepBbie CTynHA Ha Hee, Tm BApyr cnoTKHyAca 060 hto-to ocTpoe. BrAMAesniHCb, tm y3HaA b btom Cboio HeyBepeHHocTb. no3a<e TeSe aacTo hto-to MeinaAO ABHraTbca no cųeHe cboBoaho. KHOTAa 3TO 6bIA TM CaM, KHorAa paBHOAynine ApyrHX, A, BbinpaMAaacb, tbi aobha H3 3aAa Heit-To 3aBHCTAHBbIH B3TAHA. CK0Ab3MIHHH no TAaAKOMy napKery cųeHM.
OCBEIIĮEHHE Tbi 6bIA MOAOA H nOAOH CHA. Mhoto pa3 bmxoah Ha cųeHy, Tbi C yAOBOAbCTBHeM CMOTpeA Ha ce6n b 3epxaAO. A cHAsiniHe b 3aAe BHAeAH Te6si 6AeAHbIM H XHAMM H Te6e HHorAa xoTeAocb, Htoūm ocBeTHTeAb ciryraA nponceKTopti.
AAeKceii BOHAPOB
bctpe»ia A KOTAa aepe3 MTHOBeHHe 3aroBopHAa, Bce noAyMaAH, hto ee TAa3a Tax h AOAJKHbi 6AecreTb. K AHnib no rySaM oahoto ueAOBeKa HpocKOAb3HyAa He to rpycTiiaa yAbi6xa, He TO OT3ByK KaKOTO-TO HMeHH... B JKK3HM
npo noHTAABOHiny
npOCTafl, HHBaAHACKaH, KoAHCKa eAeT TporyapoM HaA BceM >KeAaHHbiM K 3eMAe npn6irrasi
BAACTEAHH
CHAbHbie, Bena npeAHaaHaHeHbe, Mm HaaHHaAHCb c 3HMHero, Mm HaBcerAa — BeceHHHe!
Mbi yMeeM yxoAHTb. Mbi yMeeM 6biTb topabimh K TOTAa Tas TpyĄHO, Caobho CABHraeM c Mecra TanteAbie rpaHHTHbie nAHTbi. rioKABM no 3eMAe no6eAHO, XopOHHM CBOH HyBCTBH, npeAHa3Ha*ieHHe Bexa — TAe Kax<AbiH Bbicryn — JKiiBbie, KpHiaiųHe. He hath Ha nonaTHbiH, 3K3aMeH. A caMH, OKaMeHeBniHe, Ha'iaAH b copoK nepBOM, — Hania wh3hb — He 6ecAeAHa, PlrpaeM b TAyxoHeMbix, Kohhhah b CopOK imtom! A, 3H3HHT, CHacTAHBaa caMasi! HtoGm OCTaTbCH TOpAblMH...
Bm CAeAaAH ero t3khm:
Oh ropA n HeAoenraeM. Oh TaK BeAHK. KaK Mope, B KOTOpoe naAaiOT
CoAHeaHMe Ayin. Oh yronHA
b
Ee33ByHHbi nncbMa, Kas KapaBaHbi, fleCKOM 3aAHTbI, YcTaAH paHO. npOCTHTe, nOHTaAbOHHia, A TAe Bac Tax CopBaAH, CAOBHO p03y, noCTaBHAH BO MpaK?
caMOM ce6e
CKBO3B CkB03B CKBO3B nesaAt
BOHHBI nOMHK), THiHHHy npunoMHio. cepAPe BcnoMHio 6e3AOMHVK>...
Kax aKBapeAbio, MeHTbi cBepKaioT. H HaA koahckoh, Bcex TeHbio KeAHH.
CBeTAbIM — CBeTAO Ha yAHųe, A, MoateT, 3aBTpa 6biAO? nopa pa3ryAHBaTB. 3x, CblOTCH »HAbl! Amhtphh KA3APHHCKHH
CBoe cnacTbe. CTHXH O CMEPTH MY3EIKAHTA
Bhktop EEPEJKHJIK
* He cropeTb b ome, He 3acTbiTb Mex AbAHH H CTapeTb BABOHHe — Ao ABOŽHBIX ceAHH. SblTb TenAOM B MOP03, AlIBHeM XAbIHyTb B 3HOH — Aah Te6a poahoh, Aah Te6a OAHoii.
EblTb cnAOHIHOH yABIČKOH Ha TBoeM nyTH H HeKTapHOH AHIIKOH
B cHeronaA ųBecTH. A TBOe OKOHIĮe OcBeTHTb BABOHHe, OTblCKpHBHIHCb B COAHųe, HeatHO TAeTb B AyHe. B npa3AHHK MHAMH TBOH, AaH Te6s OAHOH, ripeBpaTHTb CBOfi CTOH B KOAOKOABHMH 3BOH. Botom Glite, pa6oM, Thxoh chaoh 6brrb. H BonieA b tboh aom, . Hto6 ceGsi 3a6biTb.
nPEMbEPA
B tot Beaep mm nrpaAH 6e3 rpHMa, B tot Benep oneiib 6ah3ko 6mah 3pHTeAH. Kx B3TAaAbI JKTAH H TbICa'IbK) HTOAOK BnHBaAHcb HaM b TeAO. B tot Beaep mm BnepBbie PaAOBaAHCb TOMy, HTO Hac HeHaBHAHT.
y moph He y KapTOHHoro, He 3a KyAiicaMH. Y orpoMHoro-orpoMHoro Mopa, npoceHBaa cxBO3b naAbpbi necoK, Cmotphm Apyr Ha APyra K 6pocaeMca cįipasaMH H3 cneKTaKAa, Caobho BOAenGoAbHbiM matom,
Tenepb a noHHMaio btot a°m, B HeM ABepn 3aKOAO’ienbi KpecTOM. Ho bto He pacnaTbe, a 33mok Kto6bi hhkto b tot aom bohth He cmot. ..3Kha nacTop b btom ĄOMe. K xopaAA Ha cTapoii cį>ncrapMOHHH nrpaA. Ot ųepKBH OTAyHeHHbiii 3a rpexn BAaCTHMH He npeAbipeHHblH (Bcex npoCTHA) Oahh, Kax 6or b cTpaAaHbe norpyateH neaaAbHOn My3e npeAasaAca oh. PacKaAbiBaAOCb Heėo nonoAaM, KorAa k HeMy HHCTeHinHii iiana xopaAA. ...Ho BCKope cpoK Ha3HaneHHMH HacTaA K oh ynieA, ero hhkto He mčasa Tenepb a noHHMaio stot aom B neM ABepn 3aK0A0aeHbi KpecTOM —
I I
„Laisvės“ šešiasdešimtmetis Prieš šešiasdešimt metų išėjo pirmasis pažangių JAV lietuvių laikraščio „Laisvė" numeris. M. Mizaros, A. Niavecko ir J. unažiaus padeda mi „Laisvę" Bostone 1911 metais įsteigė spaustuvės dar bininkai P. Naudžius, J. Niaveckas ir J. Valatka. Nuo 1914 metų laikraštis leidžia mas Niujorke. „Laisvę" 1912—1917 metais redagavo atsidavęs darbinin kų klasės reikalams, pažan gaus judėjimo veikėjas Leo nas Prūseika. Nuo 1919 metų „Laisvėje" pradėjo dirbti pažangus JAV lietuvių visuomenės veikė jas, rašytojas Rojus Mizara.
Nuo 1933 metų iki 1967 metų, iki pat savo mirties, R. Mi zara buvo „Laisvės" redak toriumi. Dabar „Laisvę" redaguoja Antanas Bimba (jis, kaip žino me, yra Universiteto istorijos mokslų garbės daktaras). „Laisvė" tebeskelbia drąsų taikos, proletarinio internacio nalizmo, socializmo gynimo žodį. Balandžio 8 d. V. Kapsuko universitetas ir Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komitetas VVU Kolonų salėje surengė mokslinę konferenci ją JAV pažangiųjų lietuvių laikraščio „Laisvė" šešiasde šimtmečiui pažymėti.
KURIS BUS GERIAUSIAS Siekdamas gerinti auklėja mąjį darbą ir buitines sąly gas bendrabučiuose, suakty vinti jų tarybų veiklą, Lietu vos Respublikinės Profsąjun gų Tarybos Prezidiumas yra naskelbęs respublikinę stu dentų bendrabučių apžiūrą. Jos metu norima išaiškinti geriausiai sutvarkytus studen tų bendrabučius, jų aplinką. Vertinant bus atsižvelgia-
ma į bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, sieninės spaudos idėjinį-meninį lygį, bendrabučio tarybos organizacinę veiklą. Universiteto studentų profkomiteto nutarimu dalyvauti apžiūroje pristatyti bendrabu čiai Nr. 2 ir Nr. 5. Šių bend rabučių taryboms ir gyvento jams reikia pasistengti, nes nugalėtojams bus įteikti Lietu
REDAKTORIUS A. KUSTA
Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius Pranešimus apie „Laisvės" vaidmenį pažangiųjų JAV lie tuvių gyvenime, apie laikraš čio ryšius su gimtine, apie „Laisvėje" propaguojamas vi suomenines ir politines idėjas KURIAMA KAIMO KAPELA! skaitė Universiteto vyr. dėsty Kviečiame mokančius groti tojai L. Kapočius ir B. Ra 1. Triuba, guotis, docentai J. Bulota, L 2. Klarnetu, Vladimirovas, R. Žiugžda, 3. Akordeonu, Vilniaus Pedagoginio instituto 4. Armonika, docentė L. Petkevičienė, 5. Smuiku, MA Istorijos instituto vyr 6. Kontrabosu, moksliniai bendradarbiai A 7. Mušamaisiais Gaidys ir J. Aničas, „Gim Perklausa vyks š. m. balan tojo krašto" atsakingasis sek džio 20 ir 22 d. d. nuo 18 iki retorius V. Baltrėnas. 20 vai. Centrinių rūmų Aktų salėje. Būtų malonu, jeigu vos Respublikinės Profsąjun kas gali atsineštų savus inl gų Tarybos Garbės raštai, strumentus. 1 Studentų profkomitetas. daiktinės premijos: televizorius „Re! vieta — televizo Nuoširdžiai užjaučiame III vieta — magneto MF II kurso studentę Va ja". Be to, geriausių bendra lę ČIPLYTĘ dėl mylimo tė bučių tarybų nariams ir akty velio mirties. Kurso draugai vui bus skiriamos 5 premijos po 30 rublių kiekviena ir 10 premijų po 20 rublių kiekvie na. Rinko ir spaudė LKP CK
Skelbimai
J. SURBLYS
eidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1811 LV 09668