KOMJAUNUOLIAI, VAIKINAI IR MERGINOS! ATKAKLIAI ĮSISAVINKITE MARKSISTINE-LENININĘ TEORIJĄ, SIEKI TE MOKSLO, TECHNIKOS IR KULTŪROS AUKŠTUMŲ! PIR MOSIOSE GRETOSE KOVOKITE UŽ SĖKMINGĄ TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮVYKDYMĄ! 1$ TSKP CK Sūkių Gegužės Pirmajai
MES - FIZIKAI Atrodo, tiek nedaug laiko praėjo nuo TSKP XXIII suva žiavimo, o Fizikos fakultete, kaip ir visur, įvyko didelių pakitimų. Per šį laiko tarpą mūsų fakultete profesorių skaičius išaugo nuo 3 iki 7, docentų nuo 15 iki 30, stu dentų nuo 420 iki 580, buvo įsigyta aparatūros laboratori joms už 800.000 rublių, {ver tindama Puslaidininkių fizi kos probleminės laboratori jos pasiekimus didelės var žos puslaidininkių tyrime TSRS Ministrų Taryba suteikė laboratorijai II kategoriją. Tai aukštas Puslaidininkių katedros kolektyvo darbo įvertinimas. TSKP eilinis XXIV suva žiavimas tapo iš tiesų neeili niu įvykiu. Didi kuriamojo darbo ir taikos programa
įkvepia mūsų liaudį naujiems žygiams, ji viso pasaulio dė mesio centre. Mus, studentus, jaudina ■motiniškas partijos rūpinimasis jaunąja karta. Štai kad ir ta viena direktyvų eilutė: „Padidinti stipendijas aukštųjų mokyklų studen tams. .." Suvažiavimas iškelia ir naujus uždavinius komjaunimui, įpareigoja jį. Mūsų šaliai reikia gerų specialistų. Pramonė vis dau giau automatizuojama, nepa prastai sparčiai steigiami nauji mokslinio tyrimo cen trai. Fizikų pareikalavimas didėja. Bet didėja reikalavi mai ir kokybei. Reikalingi žmonės, gerai įsisavinę teori nes žinias ir sugebantys sėk mingai jas taikyti praktikoje. Todėl ir toliau pagrindinis
komjaunuolių uždavinys yra gerai mokytis. Aišku, nepa kanka vien gerai mokėti specialybės dalyką. Būtina komjaunuoliui, ir ne tik kom jaunuoliui, — kiekvienam jaunam tarybiniam specialis tui, suprasti ir įsisavinti marksistinę pasaulėžiūrą, mokėti vertinti bet kokį so cialinį gyvenimo faktą komu nistiniu požiūriu. Tai galima pasiekti tik giliai studijuo jant visuomeninius mokslus. Kaip praktika parodė, nau jo, komunistinio žmogaus formavimas yra daug sudė tingesnis dalykas, negu ma terialinės — techninės komu nizmo bazės sukūrimas. Todėl žmogus, jo asmenybės for mavimasis neturi būti ap leistas komjaunimo. Ta kryp timi ir dirba Fizikos fakul teto komjaunimo organizaci ja. S. GINT1LAS FF komjaunimo organizacijos sekretorius
KOMUNISTINĖJE TALKOJE Daug metų praėjo nuo pir mosios lenininės talkos, ta čiau didžioji iniciatyva gyva. Kiekvieną pavasarį mūsų jaunos širdys girdi kvietimą į šventę — darbą visuomenės gerovei. Praėjusį sekmadienį tūks tantinis Universiteto dėstyto jų ir studentų būrys išėjo į talką. Vieni pasuko į savo auditorijas, kiti — į miestą. Štai busimieji prekybos spe cialistai tvarkė skverą prie Pionierių rūmų, grupė fizikų darbavosi „Švyturio" ga mykloje. Istorijos fakulteto studentai krebždėjo WU mokslinėje bibliotekoje, me dikai plušo prie Klinikinės ligoninės, šiltnamio. Ir, aišku, fakultetų rūmai nebuvo ap lenkti. Netrukus, šilto pava sario lietučio palaistyti, čia sužaliuos talkininkų rankomis atnaujinti gėlynai. Kaip pagražėjo per dieną sostinė, tavo universitetas. Puošk žemę, jaunyste!
STIEPIASI AUKŠTYN STUDENTŲ MIESTELIS H alia VISI mokomojo koriškilo du daugiaaukšHii pastatai. Iki naujųjų I ■kslo metų pradžios vieno ■•.tai turi būti perduoti Uiliversiteto ekonomikos faH Ketams. Antrasis pastatas įflp pat turi būti užbaigtas F® i s metais. Kaip vyksta į ■rbai šioje svarbioje staty to je? Statybos tresto Nr. 1. :■ Universiteto partinių koHtetų nariai, tresto ir Unive siteto vadovai bei kitų ■ 'yboje dalyvaujančių organii acijų atstovai apžiūrėjo ^Btybas. Įvairūs opiausi sta■)OS reikalai buvo aptarti ■ to įvykusiame jungtinia is statybos tresto Nr. 1 ir V1 i partinių komitetų posė di; e. :®'osėdyje dalyvavo Univer• 'o rektorius prof. dr. J. ’Boilius, Lietuvos KP Vil■us miesto komiteto sky■ us vedėjas P. Kavaliauski statybos ministro pava■otojas M. Dulmanas. Posė■je patvirtintas darbų gra bas, pateikti konkretūs ■rodymai į ryškėjančias ■agas. Tai, reikia manyti. Wės teigiamą įtaką, kad • rbios statybos būtų už ®?tos laiku ir kokybiškai.
■o
i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m.
Nr. 14 (754)
•
Universitete vyko ge riausios akademinės grupės konkursas, skirtas TSKP XXIV suvažiavimui. WU komjaunimo ko miteto biuro ir studentų profsąjungos komiteto prezidiumo nutarimu ge riausiomis pripažintos šios grupės (pagal kursus):
■<okietijos Vieningoji so■ listų partija pažymi savo TEISĖS FAKULTETO ■ merų jubiliejų. Visa de■kratinė Vokietija ruošias ANTRO KURSO TRECIO M šventei. Graifsvaldo uni wsit°'as, kurį su mūsų Alma •w,e jungia tvirti draugys ® rv«iai, taip pat tinkamai Mtninės šias metines. • J>alyvauti iškilmėse bei dis*®ijose įvairiais filosofijos. ■ itinės ekonomijos, mokslikomunizmo, o taip pat ®tymo ir studentų auklėjime ®Įodikos klausimais paąjesti ir mūsų universiteto ■tovai — Filosofijos kated S vedėjas doc. E. MeškausW ir Tarpfakultetinės politiW ekonomijos katedros ve 3'” doc. A. Jablonskis. VDP B viešės visą savaitę.
JI GRUPĖ (kurso komjau nimo setkretorius — V. Liutkevičius, seniūnas J. Vasiliauskas). Pažangumas — 4,32, grupėje 30 stu dentų.
CHANIKOS FAKULTETO PENKTO KURSO PIRMO JI GRUPĖ (komjaunimo setkretorius — R. Kalini ną, seniūnas — O. Dupinas, proforgė — M. Kraujelytė). Pažangumas — MEDICINOS FAKULTE 5,00. Grupėje — 25 stu TO GYDOMOSIOS SPE dentai. CIALYBĖS TRECIO KUR SO PIRMOJI GRUPĖ Antrieji — IF žurna (komjaunimo sekretorė V. Žukauskaitė, seniūnas V. listikos spec. I k., IF psi chologijos spec. II k., FF Kamarauskas, proforgas — III k. 5 gr., PEF darbo eko S. Latvys). Pažangumas — nomikos spec. IV k. 2 gr., 4,6. MMF V k. 4 gr. TEISĖS FAKULTETO Tretieji — PEF pramo KETVIRTO KURSO ANT nės planavimo spec. I k. 1 ROJI GRUPĖ (kurso kom jaunimo sekretorius I. Ba gr., Fil. F. prancūzų k. ir rauskas). Pažangumas — lit. spec. II k., GF biologi 4,2. Grupėje 28 studentai. jos spec. III k. 2 gr., MF gydomosios spec. IV k. 3 MATEMATIKOS IR ME gr., MMF V k. 2 gr.
Kaina 2 kp.
baigia ir apgina ekonomikos mokslų kandidato laipsnio disertaciją. Pradeda dirbti „Sigmos" susivienijimo Val dymo sistemų PKB techniniųekonominių tyrimų skyriaus viršininku. Tuo pat metu V. Baranauskas pakviečiamas WU Pramonės ekonomikos katedros vyr. dėstytojo pa reigoms. Vėliau toje pat katedroje eina docento pa reigas. 1970 m. tampa docen tu V. Baranauskas sėkmingai derina mokslinį, pedagoginį darbą Universitete su vado vavimu techninių-ekonominių tyrimų skyriui.
Geriausios akademinės grupės
MEDICINOS FAKULTE TO GYDOMOSIOS SPE CIALYBĖS PIRMO KUR SO PENKTOJI GRUPĖ MŪSŲ INF. komjaunimo sekretorius A. Ališauskas, seniūnas H. Ulevičius, proforgas S. IŠKILMĖS Vaičiulis). Pažangumas 4, GRAIFSVALDE 14, grupėje — 14 studen tų.
B. BUNGARDAITE
1971 m. balandžio 23 d.
NAUJI MOKSLO DAKTARAI:
V. BARANAUSKAS
Neseniai VVU Ekonomikos fakulteto mokslo taryboje Pramonės ekonomikos kated ros docentas Vincentas Bara nauskas apgynė daktaro laips nio disertaciją „Ekonominis gamybos efektyvumas ir jo didinimas (Lietuvos TSR prie taisų gamybos pramonės pa vyzdžiu)". Si disertacija — ilgos teorinės ir praktinės veiklos rezultatas. 1945 m. dvidešimtmetis Sis pastatas dau geliui mūsų skaity- jaunuolis iš Alytaus rajono ojų, tur būt, nežl* Dzingiškių kaimo atvyksta į lomas. Nuotrauko- Vilniaus universitetą. Pasi e matomus Molėtų renka finansų specialybę. Tarybų rūmus Baigęs dirba vyr. inspekto 'engvai atpažintų riumi LTSR Aklųjų Draugijos dėstytojai ir stu Centro valdyboje, vėliau — dentai, dalyvavę Dvarčionių plytų gamyklos, kultūros dienose, Vilniaus silikatinių dirbinių kurios vyko Molė gamyklos planavimo skyriaus tų rajone balandžio viršininku ir kt. V. Bara 17—18 d. Fotore- nauską domina ir mokslinės portažą skaitykite ekonomikos problemos. 1962 m. įstoja į neakivaizdinę 2-ame puslapyje. LTSR MA Ekonomikos insti tuto aspirantūrą. 1965 m. ją
Nevengia V. Baranauskas ir visuomeninių pareigų. Ak tyvus Vilniaus m. Liaudies kontrolės komiteto, įvairių mokslinių sekcijų, „Žinijos" narys — tokį jį pažįsta vi suomenė. Mokslinęs išvadas V. Ba ranauskas skelbė daugelyje straipsnių, monografijoje „Ekonominis gamybos efek tyvumas ir jo didinimas", konferencijų pranešimuose, paskaitose. Vis tik svarbiau sias V. Baranausko mokslinis darbas — daktarinė diserta cija. Joje nagrinėjama viena iš aktualiausių ir sudėtingiau sių ekonominių problemų, turinčių didelę reikšmę eko nomikos mokslui ir ūkinei praktikai. Disertacijoje at skleidžiamas ekonominio ga mybos efektyvumo sąvokos turinys, formuluojamas vis didėjančio gamybos ekonomi nio efektyvumo dėsnis, apta riami ekonominio efektyvumo (Nukelta J 2 psl.)
TARYBINIS STUDBtfKAS
PIRMAKURSIAI APIE pirmąją sesiją
lUWWfcU\l\\U\UW\\WUUW\\U\WUU\WUUU\UUUU\\\\\\UWUUUU
Į studentų mokymąsi ir jo rezultatus mes bene (ta™'811' siąi linkstame žvelgti dėstytojo požiūriu, iš jo matymo ir interesų taško. Bet dėl objektyvesnio vaizdo ir gilesnio studento supratimo pravartu „atsistoti" ir į studento, ypač pirmakursio, vietą, atsidurti, kiek tai įmanoma, jo sąlygų, būsenos, rūpesčių atmosferoj, Siekdamas „išklausyti ir antrąją pusę“, Istorijos fakulteto dekanatas jau treji metai atidžiai tiria pirmojo kurso studentus — jų adaptacijos procesą, atsiskleidžiantį egzaminų bei įskaitų metu, Remdamiesi kelių šimtų fakulteto įvairių specialybių pirmakursių rašiniais apie jų pirmąsias egzaminų sesijas, pabandysime, kiek susistemindami, su vienu-kitu komentaru, parodyti pirmakursio studento pergyvenimus, min-
Audiatur et altcra 03rs JĮ
•
™
I•
■
■
W
W
I■
w
tis ir samprotavimus, apskri- egzaminą. „Koks įtempimas tai jo psichologinę vidinę prieš egzaminą I" „Atsakinėbūseną ruošiantis egzami- jant baisi baimė, net „kinkos" nams, jų metu ir po jų. Gali virpa. O mokykloje visada būti, kad ypatingesnių nau- sakydavo: tik nesijaudink, jienų, ypač patyrusiems dės- prisimink, ką žinai..." „Siaurytojams, šios studentų min- bingai bijojau". „Egzaminų tys ir neatskleis, bet auten- metu sapnuodavau visą dalytiškas jų žodis, matyt, dar ko kursą, o po egzaminų visą kartą primins atskirus ir savaitę naktimis negalėdavau svarbius momentus bei dėta- užmigti". „Prieš egzaminą les studentų mokymo — auk- nemiegojau, atėjau anksčiauĮėjimo procese. šiai, o ėjau laikyti vos ne „Kaip ir viskas, kas prasi- paskutinė". Tai ne atskiri deda žodžiu pirmas, — pa- atvejai, bet būdingi, išreišbrėžia viena studentė, — kiantys bendrąją būseną, kuri tokie nepakartojami yra pir- labai paaštrėja po egzamino mieji įspūdžiai, džiaugsmai ir nesėkmės. „Neišlaikiau, ėjau nusivylimai, taip ir pirmoji į namus ir visą laiką vermano sesija išliks atmintyje", kiau", — sakosi viena pirmaKai įsiskaitai į pirmakur- kuršė, o kita prisipažįsta peršių rašinius, bene pirmiausia gyvenusi dar didesnį sukretij akis krinta beveik kiekvie- mą. „Neišlaikiusi egzamino no jų nurodyta psichologinė- visą dieną nėjau namo. Ne nervinė būsena per visą eg- priekaištų bijojau. O buvo zaminų sesiją, ypač laikant baisi gėda ištarti tą žodį, bai-
si atrodė ta užuojauta, paguoda... Aš buvau tokia vieniša, nesuprasta. Kiti nusirašinėjo, vis tiek žūt — būt, — aš negalėjau." Žinoma, kiekvienas pirmakursis savaip ir skirtingai pergyveno „egzamino" būseną, bet dauguma buvo atsidūrę savotiškame psichologiniame „šoke". Ar nevertėtų patiems studentams labiau rūpintis studijų ir egzaminų darbo higiena bei psichologinės savitvardos ugdymu? Mums gi, tur būt, vertėtų dažnėliau pagalvoti apie tai, kaip labai svarbu įsižiūrėti ir įsiklausyti į kiekvieną egzaminuojamąjį, perprasti jo būseną, atsižvelgti į kiekvieną individualiai ir konkrečiai, Juo labiau tai svarbu, kad studentai (ir ne tik pirmakuršiai) ypač įdėmiai seka dėstytojo-egzaminatoriaus stilių
(„visada iš anksto išsiklausinėji apie vieną ar kitą dės tytoją", — prisipažįsta), jautrūs dėstytojo kuriamai egzamino nuotaikai ir atmos ferai. „... Gera, padrąsinanti dėstytojo šypsena, — rašo vienas studentas, — man pa dėjo nugalėti susijaudinimą, parodyti tikrąsias žinias". Studentai ypač vertina tą egzaminatorių, kuris geba sudaryti principiškai jaukią egzamino dvasią. Apie tai jie rašo: „Atsisėdi ir atrodo, kad egzaminą tikrai išlaikysi. Jau tiesi laisvai ir gali susikaup ti, nebijodamas dargi suklys ti". Egzaminatoriams jie taip pat reiškia ir pageidavimų. („Norėčiau, kad dėstytojai egzamino metu bendrautų su studentais. Akmeninis žvilgs nis sukausto". „Yra dėstytojų, kurie per egzaminą netaktiš kai pažemina studentą. .." ir kt.) Matyt, tektų su išlygomis priimti kai kurias studentų pastabas, bet vienur jie, man (Nukelta į 4 psl.)
NAUJI MOKSLO DAKTARAI (Atkelta iš 1 psl.) didinimo šaltiniai, veik ir metodai. Darbe pagrindžiama išti ekonominio gamybos efeki vumo rodiklių, jų apskaiėi vimo formų sistema. Autori siūlo tiek atskiros jmoni tiek visos materialinės g mybos ekonominį efektyv vertinti taip: išmatuoti dari, našumą bei fondogrąžą, pastarųjų pagrindu apskai čiuoti bendrojo garny':/ efektyvumo rodiklį. Dart atskleidžiami reikšmingi v suomeninės gamybos ekont minio efektyvumo didėjim dėsningumai, tolesnio jo d dinimo rezervai. Disertacijoj pateikiama daug rekomendj cijų, liečiančių mokslinės techninės pažangos spartini mą, gamybos organizavimo i valdymo tobulinimą, ekont minio gamybos efektyvum didinimo planavimo ir mat, rialinio skatinimo gerinim,; Z. SASNAUSKAI!
kį, apie Istorijos fakultetą. mokslų daktaro disertaci Vakare koncertavo I k. istori gins Lietuvių kalbos katedn kai. docentas V. Urbutis. Z. RAMONAVICIUS Jau treti metai Istorijos fa TSRS aukštojo ir speciali kultetas šefuoja Vilniaus 31ąją vidurinę mokyklą. Fakul jo vidurinio mokslo minist Ramuviečiai praėjusį tre rijos kolegija svarstė šalį teto studentai dažnai lankosi pažymėjo 125-ąsias aukštųjų mokyklų bendra da pas moksleivius: padeda su čiadienį rengti įdomų komjaunimo su lietuviškos spaudos platinto biavimo su Cekoslovakij sirinkimą, paruošti fotostendą jo J. Bielinio gimimo meti SR aukštosiomis mokyklon ar radijo valandėlę. Mokslei nes. Klube svečiavosi istori padėtį. Kolegijos nutarii atžymėtas ir Vilniaus univt viai dažnai kreipiasi patarimo kas A. Tyla. S. KATKAUSKAITE sitetas. Ypatingai glaudži į vyresniuosius draugus. Ne ryšius su Prahos universite seniai vienuoliktokai buvo palaiko mūsų fizikai. Paj pasikvietę savo šefus į abitu Neseniai mokslinius vardus šių metų bendradarbiavit rientų šimtadienį, domėjosi, apgynė dar keletas Universi planą į Prahą atlikti bend: kokios specialybės yra Uni versitete. Studentai papasa teto mokslininkų. Tai J. Mi jų mokslinių tyrimų išvyl kojo apie istorijos, biblioteki sevičius ir L. Kintys (fizikos- fiz.-mat. m. kand. A. Saka! ninkystės, psichologijos ir matematikos mokslų kandida ir asistentas S. Vengrys. žurnalistikos specialybes, stu to disertacijos). B. BUNGARDA1 Balandžio 26 d. filologijos dentų gyvenimą, jų laisvalai
TRUMPAI
Molėtų žibuoklės Žalias Universiteto auto busiukas pukši į kalniuką. Pro šalį slenka pavasarėjančios žemės vaizdai. (Aukštaitija... Miškeliai, gojeliai, ežerė liai, ežerai. Nuostabus kraš tas. į šią žemę ir įžengė pra ėjusios savaitės pabaigoje Universiteto studentai ■— saviveiklininkai. Gėlės, trum pos sveikinimų kalbos, ži buoklės ir ,,. pilnos žiūrovų salės. „Faktas", etnografinis an samblis, dūdų orkestras padir bėjo iš peties. Maršrutai nu sidriekė per visą Molėtų rajoną. Giedraičiai, Alunta, Ždanovo kolūkis ir vėl Mo lėtai, kur į baigiamąjį kon certą susirinko šio rajono centro visuomenė. Nustebę molėtiškiai klau sėsi etnografinio ansamblio
J. MAŽEIKIO IR R. TARAILOS FOTOREPORTAŽAS
dainų, grožėjosi šokiais. — Ale iš kur jie ir moka, iš kur žino? — stebėjosi dažnas. Ne mažesnį pasisekimą tu rėjo satyros teatras „Faktas". Nuo lubų pabiro tinkas, kai trenkė dūdos. Skambūs akor dai sužavėjo klausytojus, ypač Giedraičiuose, kur publika labai šiltai sutiko muzikan tus. Netruko prabėgti kelios koncertinės dienos. Baigėsi Universiteto kultūros dienos šefuojamuosiuose rajonuose didžiuliu koncertu Molėtų mokykloj e-internate. Ir vėl autobusiukas sunkiai Nuotraukose: pukši į statų Aukštaitijos Prie Tarybų rūmų Univer kalniuką. Pro šalį bėga eže rėliai, miškeliai... Pakelės siteto dėstytojus, savi veikli medžiai moja viršūnėmis — ninkus maloniai sutiko Mo iki pasimatymo kitais metais. lėtų moksleiviai. Prezidiume Molėtu rajono
ir Universiteto atstovai. Molėtiškiams prof. S. Pronskus, doc. A. Juškys, doc. A. Piročkinas, doc. E. Boreikaitė, vyr. dėst. J. Lekevičius papasakojo apie Universitetą.
Kodėl mes paskutiniai Artėja naujas jėgų išban dymas — pavasario sesija. Ji mums kelia didelį susirūpini mą, nes žiemos sesija buvo iš tikrųjų nesėkminga. Grupės pažangumo vidurkis yra ma žiausias fakultete — tik 2,91. Jeigu palyginsime atskirų dalykų vidurkius, tai pama tysime, kad aukščiausias yra svarbiausių pramonės šakų technologijos — 3,0, o že miausias TSKP istorijos — 2,84. Trijų studentų žinios iš visų sesijos egzaminų buvo įvertintos nepatenkinamai. Dvi iš jų — R. Ramanauskai tė ir M. Satkauskaitė turėjo palikti Universitetą. Tiesa, M. Satkauskaitė bandė per laikyti egzaminus, tačiau vėl nesėkmingai. G. Sagaidakaitė visus egzaminus perlaikė, tre jetus gavo. Dar ir dabar grupėje yra skolininkų. V. Tumas netu ri fizinio lavinimo įskai tos, T. Komijenkova ir S. Tamšaitė dar neišlaikė tech nologijos egzamino, o Ž. Za'evskytė tik šiomis dienomis likvidavo svarbiausių pramo nės šakų technologijos įsisko linimą. Grupėje, aišku, yra ir stro pių studentų. Štai G. Tarai'ytė, E. Sivickaitė ir kiti sesiją išlaikė gerai. Kaip ten bebūtų, o mes — paskutinieji. Kodėl? Tur būt, pagrindinė prie žastis yra ta, kad daugelis studentų labai nerimtai stu dijavo semestro metu, silpnai ruošėsi sesijai. Didelę įtaką ‘okiam žemam grupės pažan gumui turėjo ir paskaitų iraleidinėjimas. Nemažas stu dentų būrys — Ž. Zalevskytė, T. Komijenkova, S. Tamšai-
I
tė, A. Smailys — buvo i deja, yra tik „svečiai" ■ aut torijose. Be to, žiemos sesi mums buvo pirmas žinių p tikrinimas aukštojoje moky loję. Pirmas... Dabar grupė ieško riffll priemonių, kad nepasikarta žiemos sesijos „tragedija Jau įvyko keletas susirin mų, kuriuose apsvarstė! praėjusio semestro metu su dariusią padėtį, pasikalbę me su pirmosios sesijos- si liniukais. Atrodo, padėtis grupe gerėja. Viename iš susirin! mų buvo apsvarstytas kla simas „Kokią naudą studpnt duoda koliokviumai". Prie išvada, jog ši kontrolės f ma yra ne tik reikalinga, 1 ir būtina. Per visą rudens mestrą mes turėjome tik v ną, politekonomijos, kolie viumą. Griežtesnio žinių I tikrinimo iš kitų discipli nebuvo. O šį semestrą 1 turėjome koliokviumus iš sų pagrindinių disciplinų, čiau skolininkai ir vėl d blogai: visai neatvyksta laikyti. Matyt, S. Tamsa T. Komijenkova, Ž. Žale kytė dar nepadarė išvadų žiemos sesijos rezultatų, kaip ir anksčiau, tebestml tauja. .. Grupės sveikasis brandi lys deda visas pastangas tiki, kad pavasario sesiją laikysime daug sėkmingi negu žiemos. Negi mes sugėdinsime tinginių!?
Seniūnė I. SEDLEVlClf J. RAICINSKI buhalterinės apskai spec. I k. 3 grl
TAKYHNIS STUDENTAS
FIZIKOS FAKULTETAS... MOKSLO STEBUKLAS — LAZERIŲ PEILIAI, SKRO DŽIANTYS TAMSĄ, IR SA VO DARBO MAGNETOFO NAI, AUDITORIJOS, PILNOS STUDENTIŠKO JUOKO IR ĮTEMPTO DARBO... APIE TAI, KAIP JIE GYVENA, IR PASAKOJA SIS PUSLAPIS, KURĮ PARUOŠĖ FAKULTETO KOMJAUNUOLIAI.
Šeima I Labai išaugo ir išsiplėtė I įsų fakultetas. Jame dabar I kosi 578 studentai, dirba I dėstytojai, jų tarpe 7 proI oriai, 30 docentų ir moksj kandidatų. Yra šešios I tedros ir šešios specializaI os. Prie Puslaidininkių ir I >ktronikos katedrų veikia I i probleminės laboratoriI kuriose dirba apie 30 I rbuotojų. Yra 17 mokomųlaboratorijų, apie 25 moksles laboratorijas. Džiugu, kad dėstytojų kodyvas nesigaili jėgų auklėmas ir mokydamas jaunąją rtą, kad savo moksliniais rbais plačiai išgarsino Unirsiteto vardą už respubli>s ribų. Džiugu, kad šianen mūsų studentai gerai okosi, yra drausmingi. Šauis mūsų vaikinai — orkesantai. Be jų neapsieina ne < fakulteto ar Universiteto lilsio vakarai, jie labai tikiami svečiai ir kitose spublikos aukštosiose bei dūrinėse mokyklose. Farltete sėkmingai mokėsi arba okosi pasaulinio garso >ortininkai A. Bagdonavins, J. Karia, K. Šapka, L. įbačius. Malonu, kad mūsų įima ne tik didelė, bet ir imi. Ir daug kuo mes šianieną galime girtis, didžiuos. Bet ne tai svarbiausia, rarbu savikritiškai matyti I trūkumus, ir nesklandumus. I Pirmiausia — labai ankšta, liesa, pradžioje turimi rūmai įrodė dideli. Bet augome,
turtėjome, daugėjo studentų ir dėl to pritrūkome vietos. Dabar jau projektuojami fi zikams du korpusai po 6000 m2 studentų miestelyje. Reikia tikėtis, kad po kokių 4—5 metų jau persikelsime į naujus rūmus. Tada vietos visiems užteks. Fakulteto dėstytojų parei ga yra auklėti, mokyti ne tik būsimą specialistą, bet ir di džiosios šeimos — socialisti nės visuomenės narį, kūry bingą ir mąstantį, išprususį, užsigrūdinusį ir nebijantį sun kumų. Tikslas atrodo visiems aiškus, bet keliai jam pa siekti gana vingiuoti, o kar tais ir nežinomi. Tiesa, yra mokymo programos, sudaromi auklėjimo planai ir t. t. Bet ar šito pakanka? Aiš ku, ne. Kaip ir kiekviena me darbe, o ypatingai mūsų, turint reikalo su mąstančiu jaunimu, norėdamas pasiekti tikslą, turi įdėti bent lašelį meilės, trupinėlį širdies, vi dinės šilumos. Tai nerašoma jokiose programose, be to ne galima paruošti pilnaverčio specialisto — žmogaus. Tegul mūsų fakulteto šei ma būna tęsinys tos darnios šeimos, kurioje vaikui pade dami gyvenimo rūmo pama tai. Tegul mūsų fakulteto šeima, dedanti specialistui, žmogui gyvenimo rūmo pa matus, būna tokia pat jauki, kaip ir šeimos židinys. Mo kykimės dirbti ir džiaugtis gyvenimu!
... I kurso 4 gr. studentas A. Savukynas analizinės geometrijos ir aukštosios algebros egzaminą laikė jau šešis kartus ir... neišlaikė. Nedaug atsilieka ir M. Šermanas. Jis tą patį egzaminą išlaikė „tik" iš 5-to karto. ... trečiakursis B Vengalis, puslaidininkių fizikos specializacijos studentas, pen kias sesijas išlaikė penke tais.
II kurso fizikai gina elektros laboratorinius darbus pas dėstytojus S. Stonkų ir Z. Pocių. A. GASPERAVICIAUS nuotr
FIZIKŲ DIENOS BENDRABUTYJE
.. . Sėkmingai išlaikyti stojamieji egzaminai, man datinė komisija irgi liko praeity. Štai sunkius lagaminus atsigabeno į bendrabutį pir makursis, apsigyveno. Arčiau susipažino su kambario drau gais, kaimynais. Kai kurie („drąsesni") jau bandė ir „aplaistyti" šią draugystę. Ir ... pirmomis dienomis jis pasijuto bendrabutyje labai laisvai. Mat, čia „nebepersekioja" mokytojai, nei tėvai. Ką noriu, tą ir darau. Užeinu kartą pirmomis rugsėjo dienomis į pirmakur sių kambarį. O tas kambarys nežinia į ką panašus. Pakal bėjom su jais apie tvarką, apie bendrabučio taisykles. Kai kuriems užteko vieno pašnekesio, bet su kai ku riais reikėjo ir antrą, trečią kartą susitikti, viename kam Doc. V. KRISCIONAS baryje tildyti triukšmą po Fizikos fakulteto^ 23 valandos, kitus perspėti, prodekanas kad gesintų laiku šviesą, dar
kitus — kad geriau budėtų. Naujai išrinktoji taryba ėmėsi labiau kontroliuoti, kaip bendrabučio gyventojai laikosi jame nustatytų tai syklių, išaiškinti, kas jiems trukdo dirbti, tvarkytis. Ypač didelis dėmesys buvo at kreiptas į pirmakursius. Tik įėjus į trečio aukšto bet kurį vyrų kambarį, iš karto pasakysi, kad patekai ne pas prekybininkus ir ne pas matematikus, bet tikrai pas fizikus. Beveik kiekvieno fiziko kambaryje stovi savo darbo magnetofonas, tranzis torinis imtuvas, o pas kai kuriuos kampe, ant dviejų spintučių pastatytas, puikuo jasi pačio pagamintas gra žuolis televizorius, kuris ro do neblogiau už parduotuvė je kainuojantį apie tris šim tus. Bendrabučio komendanto S. Skuodžio ir mano, tarybos pirmininko, nuomone, fizikai yra geriausi 6-to bendrabučio gyventojai. Ne, ne todėl, kad
Nė vienas fakultetas negali pasigirti turįs tiek atstovų vienintelėje sostinės regbio komandoje -— „Geležiniame vilke“, kiek jų turi fizikai. Regbis nėra grynai jėgos žaidimas (kaip kad daugelis klaidingai galvoja), kuriame viskas leidžiama. Šiame kom binaciniame žaidime išryškė ja besigrumiančių komandų žaidėjų techninis, taktinis bei fizinis pasiruošimo lygis ir draugiškumo jausmas savo varžovui. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia leng va gauti traumą. Bet taip nėra. Traumuojami dažniau siai tie sportininkai, kurie praleidinėja treniruotes: žaidi-
dimo metu nukenčia tas, kas nėra reikiamai techniškai ir fiziškai pasiruošęs. Reikia daug laiko, kurio fizi kui taip trūksta: nesibaigian tys laboratoriniai darbai, pla tus teorinis kursas... Bet kas nori, sugeba suderinti mokslą ir sportą. Regbį žai džia darbininkai ir inžinieriai, mokslų kandidatai (fiz. — mat. m. kand. R. Jasiulionis) ir studentai. Toks jau pa trauklus ir viliojantis yra šis sportas.
... E. Norvaiša, 1969—70 metų Lietuvos regbio čempio nas. Jeigu žmogus studentas, dar reikia ŠĮ bei tą pridurti prie tų žodžių, nes apie jį pasakyti tiek, tai nieko ne pasakyti. Iki IV kurso Egi dijus buvo fakulteto profbiuro pirmininkas, dirbo laborantu, aktyviai dalyvavo komjaunimo organizacijos veikloje. Dabar jis — diplo mantas. Gabus ir kruopštus darbe, E. Norvaiša palieka mas Teorinės fizikos kated roje asistentu. Paklaustas, ar sportas su derinamas su mokslu, Egidi jus atsakė: „Ar jie suderina mi? Jie — neatskiriami!"
šasi išvada: jeigu fizikai mokytųsi šešerius-septyne rius metus, tai nė viena mer ★ Busimieji fuksai išmoks gina nebaigtų fakulteto. ne tik fizikos bet ir kitų da lykų, kaip kad jau atsitiko dabartiniams diplomantams, kurie dėsto mokyklose užsie nio kalbą. ★ Busimieji fuksai ne tik pirks knygas, bet ir pardavi nės, nes daugelis prisipirktų knygų pasirodys netinkamos. ★ Žinokit, kad Partizanų gatvėje yra ne tik Fizikos fakultetas, bet ir kinoteatras „Pionierius". ★ Šiais mokslo metais į Fizikos fakultetą atvyko stu dijuoti ne tik A vyrų, bet ir Fizikos fakulteto estradinis B merginų (deja, ir vėl nsamblis (iš viršaus j apa- A>B). ią): G. Trinkūnas, D. PigaTaip atrodo merginų skai |a, E. Gaižauskas, G. Gordolas. čiaus priklausomybė nuo R. PAŠKEVIČIAUS nuotr. kurso Fizikos fakultete. Per
NE TIK, BET IR
bendrabučio tarybos pirmi ninkas pernai ir šiemet yra fizikas, bet todėl, kad jie iš tikrųjų neblogai tvarkosi. Tai liudija ir tas faktas, kad per nai bendrauniversitetiniame ■konkurse gerai pasirodė fizi kų kambariai Nr. 304, 313. Vien tik geru žodžiu galima kalbėti apie 323 kambarį, ku riame gyvena merginos fizi kės, apie tą patį 304-tą ir kai kuriuos kitus. Yra, žinoma, ir fizikų tarpe nelabai mėgs tančių tvarkytis. Tačiau jų labai mažai, ir diena iš die nos jų mažėja. Bendrabutis, kuriame gy vename, — tai mūsų veidas. Todėl kiekvieno gyventojo pareiga stengtis, kad jis kas dien gražėtų, kad gyventi jame būtų smagiau. Vien Tarybai čia sunku ką padary ti. Tam reikalinga visų gy ventojų parama. V. BALTUŠIS bendrabučio Nr. 6 tarybos pirmininkas
.. . teorinės fizikos V k. stud. V. Kazamenecas per visus penkerius metus tega vo vieną ketvertą, o kitus egzaminus išlaikė tik „labai gerai".
... I kurso 4 grupės opti kos spec. studentas S. Valentukevičius be pateisinamos priežasties per šį semestrą praleido 92 akademines va landas. „Antrą vietą" užima pirmakursė radiofizikė E. Mardockovičiūtė, praleidusi 82 vai. *** ... geriausia akademinė grupė — III k. penktoji. Pažangumas — 4,25.Blogiausia — I kurso ketvirtoji. Jos pažangumas — 3,05. !»** ... fakultete populiariausi sportininkai — šuolininkas ir irkluotojas. Tai puslaidinin kių fizikos spec. IV k. stu dentas K. Šapka ir penkta kursis L. Subačius. *** ... kasmet fakultete ren giama fizikų diena. Šiemet studentai ir studentės rinko „gražiausias vyriškas kojas". Žydrąją juostą „Apolonas fizika" iškovojo II k. stud. V. Balevičius...
A. UŠINSKO nuotraukoje: žaidžia „Geležinis vilkas" (juodo uniforma) — Kauno „Politechnika".
Ko dairosi vorai? Ar jūs kada nors gyvenote bendrabutyje? Tikriausiai ne, nes jį sunku gauti. Vadinasi, daug netekote. Negalvokit, kad aš turiu omenyje mate rialinę pusę. Ne, ne vien ją. Aš jau senas bendrabučio vilkas (tiksliau — zuikis, bet „iš dainos žodžių neišmesi") ir dabar, jį prarasdamas, pa jutau, ko aš netenku. Neten ku buto su visais patogumais (tik virtuvė bendra ir nėra vonios). Netenku buto ketu riems asmenims, kurie vadina vieni kitus draugais tik todėl, kad pateko gyventi į vieną kambarį, bet kurių nuomonės labai išsiskiria, kai reikia su daryti budėjimo kambaryje tvarkaraštį. Kambaryje dvi šlepetės ir
dešimt kojų. Ir štai šios de šimt kojų kiekvieną rytą basos šlepsi po kambarį, no rėdamos įsispirti į šlepetes, bet nežino, po kuria lova jos paspirtos... Dviem galvom paskaitos nuo devynių penkiolika, o trim nuo vienuoliktos. Kaip paprastai būna, nuo 9.15 paskaitas turi tos galvos, ku rioms siaubingai auga barz dos, o jas reikia skusti. Kuo? Ogi „Charkovu". Ne trakto rium, bet barzdai skusti maši nėle, kuri baisingumu nenu sileidžia savo vikšriniam ben dravardžiui. Bebarzdžiams at krinta žadintuvų problema. Rakto klausimas išspręstas visai neblogai. Raktininkas turi grįžti į namus anksčiau-
JUMORESKA
šiai, o kiti, norėdami būti tikri, jog bus įleisti, ateina antrą arba trečią nakties, pri klausomai nuo temperamento. Čia tik dalis malonumų. Kur dar tos saldžios valan dos, kai draugai vidurnaktį išplauna marškinius ir pa džiauna kaip tik virš tavęs, jau seniai „pučiančio į akį"; kai per pačias sporto naujie nas atbėga vienas iš „kam bariokų" ir ištempia radijo imtuvą į merginų kambarį; kai kaimynai į ploną tarpinę sieną pirmą valandą nakties atidarinėja sauso vyno bonkas, o paskui ilgai ginčijasi, ko dairosi vorai taip aukštai pakildami j dangų... Ir vis dėlto gera bendra butyje! ZUIKIS
TEISINGUMO
Originalus skelbimas pa kvietė antradienį pasiklausyti gydytojos, milicijos darbuo tojo ir kriminalisto pasakoji mų apie nusikalstamumą. Medicinos m. dr. I. Andriuškevičienė papasakojo apie įvairias ligas, kurios at siranda pastoviai vartojant alkoholį. Negana to — neblai vūs padaro 65% nusikaltimų. Ir tuomet žmonėms jau tenka susidurti su milicija. Milicijos poskyrio virši ninkas A. Sakavičius
pasakojimu patvirtino I. Andriuškevičienės žodžius. Smulkios vagystės, muštynės, apiplėšimai — neblaivių pi liečių darbas. Respublikinės prokuratūros prokuroras B. Škliaras pa kvietė visus dalyvauti kovoje už nusikaltimų mažinimą mūsų respublikoje. Sustikimo pabaigoje suatrinkusieji pamatė įdomų filmą apie mūsų milicijos darbą. G. VINICKAS
Audiatur et altera pars
—
(Atkelta iš 2 psl.) nės orientacijos ir mąstysenos „dėstytojų reikalavimų regis, teisūs, — tai pagei studentui, tuo tarpu su grei klausinėjimų būdas per sem i daudami draugiškos, paska tesne reakcija — lengviau. narus vienoks, o per įskaito DARBUOTOJAI tinančios, palaikančios įskai Siūloma egzaminus tuo at ir egzaminus — kitoks. Su , tos ar egzamino atmosferos, žvilgiu diferencijuoti, gal būt, ku prisiderinti ir priprasti1. kuriai sudaryti ir įsivyrauti leidžiant pačiam studentui Kai kurie studentai nu$ ISTORIJOS reikalingos tiek studento, pasirinkti, kokiu būdu jis pa skundžia literatūros stok I tiek dėstytojo pastangos, jų geidautų atsakinėti (pagal (ypač istorijos spec.). Kartai I tarpusavio ryšys abipusio bilietus ar klausimus). esti tik 2—3 knygos egzemj I FAKULTETE taktiškumo ir principingumo Su kokiais kitais sunku lioriai. Ir tokiais atvejais pr, I pagrindu. Dalyje rašinių gana mais susiduria pirmakursis? versti nusirašinėt drauj savikritiškai, pavyzdžiui, nu Atrodytų keista, bet dažnam konspektus. i rodomas atskirų studentų ne iš jų labiau problemiškas paug įvairių detalių Statybininkų kultūros rū taktas per egzaminus, dargi dalykas yra įskaitos, nei eg klausimų egzaminų metu ii I muose įvyko Donato Banionio vadinamų .špargalkų" nau zaminai. „Sunkiausias įskaitų kyla studentui, ir visi ji I kūrybinis vakaras. Gausiam dojimas. „Kam tos špargal metas: nėra kada pasiruošti". pirmakursiui atrodo svarbi I studentų būriui aktorius pa kos? Tik mums blogai, — „Atsiduri prieš pasirinkimą, Bet keletą reikšmingų patai pasakojo apie save ir kūrybi pastebima viename rašinyje, rašo kitas, — jeigu nori gauti kų egzaminai jam įteigia j nį kelią. — ir nuoskauda dėstytojams". įskaitą, turi arba paskaitą įtvirtina. Praėjusį ketvirtadienį Uni — Iš profesijos aš ne ak Atrodo, jog kai kurie studen praleisti, arba seminarui ne Pirmiausia, kad „reikia at versitete viešėjo Rygos Medi torius, — pasakė D. Banionis tai ir į aukštąją mokyklą bus pasiruošti. Kitos išeities nė kytis visą semestrą. Tu cinos instituto interklubiečių — turiu keramiko diplomą. persinešę netikusį „špargal ra". Studentai pabrėžia taip įsitikini tik tada, kai pal grupelė. Svečiai iš Latvijos Pirmasis mancr gyvenime kų" įprotį, kurio paskui pat, jog neretai gauti įskaitą ant savo kailio patiri". „Vie j domėjosi mūsų klubo nauja vaidmuo, kurį suvaidinau K. sunkiai atsikrato netgi ir vy ne ką lengviau, negu egza- sesijos metu dirbti ir pers struktūra, tarybos veikla, ke Binkio pjesėje „Atžalynas", resniuose kursuose. miną išlaikyti, ir todėl siūlo dirbti neužtenka". „Kaip buv i lionėmis ir vasaros planais, buvo Jasius. Liesdami dėstytojo-egzami- įskaitoms skirti laisvą (nuo reikalingi žmonės, kurie jrc kalbėjo apie savo sumany — Daug kas filmuojasi, natoriaus vaidmenį, iš dalies paskaitų ir seminarų) laiko dytų, kad reikia konspek mus, renginius ir problemas. tai ir aš pabandžiau. Pirmoji egzamino vertinimo objekty tarpsnį. tuoti, ruoštis seminarams, ją Buvo nutarta ir toliau tarp juosta, kurioje filmavausi, vumo dalykus, pirmakursiai Tiek ruošdamasis egzami reikia daugiau dirbti. O me abiejų interklubų palaikyti — „Adomas nori būti žmo pareiškia ir samprotavimų nui, tiek jį atsakinėdamas, mėgavomės laisve, ištrūk ; i draugiškus ryšius, dažniau gumi". Už Vaitkaus vaidmenį dėl egzaminų organizacijos, studentas-pirmakursis susidu vidurinės". „Įsitikinau, susitikti, dalytis patirtimi, kino juostoje „Niekas neno konkrečiai, bilietų sistemos, ria su mokymosi ir atsakinė rašo kiti, — kad reikia susi I kartu spręsti bendras inter rėjo mirti" man buvo paskir Gal nėra rašinio, kuriame jimo metodikos dalykais, imti nuo pat pradžios, o dir I klubų problemas. Tai patvir ta valstybinė premija. bilietai nebūtų apibūdinami kurie dažnam buvo nelengvai bau nepakankamai". Gerat I tino pasirašyta draugystės ir Po šito vaidmens aktorius kaip loterija, t. y. laimės įveikiama kliūtis. „Pasirodė, teisingas įsitikinimas, kaip i bendradarbiavimo sutartis. gavo kelialapį į kitas kino dalykas. „Nesitikėjau, o iš- kad nežinau, kaip mokytis, — kiti: „mokytis, supratau, rei^K D. KUTRAITE studijas. Susipažino su mūsų 'aikiau beveik vien penke pastebima viename rašinyje. kia pačiam ir savarankišk n r , šalies įžymiais aktoriais, fil tais. Sekėsi traukti bilietus. „Vartau paskaitų konspek „nemokėjau planuoti laitai Į Taliną, Rygą ir Šiaulius mų statytojais. Aplankė Itali O kai klausinėjo draugą prieš tus, ir matau, kad svarbiausio nei per egzaminų sesiją'; išvyko interklubiečių grupės. ją (kuriant filmą „Raudonoji mane, baimė ėmė — nė į taip ir neužsirašiau." „Sta „sesija parodė, kad viskį Mūsiškiai dalyvaus ten ren jjalapinė"), pabuvojo šiaurės vieną klausimą nebūčiau at čiai nežinome, kaip dirbti, ir galima pasiekti darbu" i giamose studentų šventėse, ašigalyje. sakęs". Kiti pasisakymai kar į sesijos pabaigą... baisus pan. seminaruose. A. DARGUŽIS — Mėgstu artistus, kurie toja tą patį („Kaip tyčia iš nuovargis". Vadinasi, sava Belieka tiktai palinkėti, kaJ kuria ryškius psichologinius traukdavau tuos bilietus, rankiško darbo, konkrečiai — pirmųjų egzaminų pamo«J Sukanka 26 metai, kai pa filmų veikėjų paveikslus. Aš kuriuos menkiausiai žino paskaitų ir literatūros kon- pačių studentų nebūtų .1 sirašyta Tarybų Lietuvos ir ir pats stengiuosi tokius kur jau".) arba net apibendrina spektavimo įgūdžiai, neįgau- įnirštos ar primirštos iki kitai Lenkijos LR draugystės ir ti. Mūsų žiūrovai šių metų („... Didesne dalimi bilietai ti vidurinėje mikykloje, ypač egzaminų sesijos, kad, < c bendradarbiavimo sutartis. pabaigoje pamatys naują ma — loterija"). Kai kurie svars- pirmakursiui (ir ne tik!) suda vienos studentės, „nereiketi Šios metinės buvo paminėtos no darbą. Kino juostoje „Go 'o klausimą, ar geriau atsaki ro didelių keblumų studijuo su kirvuku grįžti namo". C Konservatorijos Koncertų sa ja" atlieku pagrindinį vaid nėti pagal bilietus ar pagal jant. Rašiniuose taip pat nu- mums, išklausius ir studen dii lėje balandžio 19 d. Vakare menį. Greitai pradėsiu fil dėstytojo duotus klausimus. rodoma, jog nelengva įprasti tiškąją pusę, taip pat teks kf _ dalyvavo ir VVU Interklubo muotis juostoje „Skrendu į Vieningesnė nuomonė, spren- į dėstytojo klausimų manie ką spręsti. atstovai. audrą". Čia aš atliksiu pag ižiant iš rašinių, neprieita. rą ir stilių, dažnai skirtingą Doc. G. RAGUOTIEM W „Kai geri draugai bendrau rindinį vaidmenį. Vieni mano, jog atsakinėti nuo vidurinės mokyklos prakIstorijos fakulteto B ja, jie nepaprastai praturtina R. SAVICKO nuotr. J. KOJELIS be bilietų sunkiau būtų lėtes- tikos. Kartais pasitaiko, jog prodek >ni B vienas kitą", — pasakė LTSR dzil valstybinės konservatorijos —žeš rektorius J. Karnavičius, pra tus; dėdamas draugystės vakarą. KROSAS, GIMNASTIKA — ČEMPIONAI! dai nemaža taškų pelnė E. patarimų dėl sporto tarybos W Apie artimus šių tautų Radeckas, I. Savcevas, J. veiklos ir pagalbos jai davi Kųj kultūrinius-literatūrinius ry PLAUKIKŲ MEDALIŲ SPALVOS Savčiukas, V. Kudinovas ir susirinkime dalyvavęs fakul lok šius byloja jau vien tas fak kt. teto dekanas doc. K. Sinke ru tas, kad per dešimt metų j Merginos prizininkėmis ne- vičius, komjaunimo sekre to• yr> lietuvių kalbą išverstos 65 štik WPI bėgikai, antroje vieto- gimnastikos varžybose, ku- tapo. Jos surinko 28 taškus rius R. Zakševskis. lenkų autorių knygos. Verti • KROSŲ TRASOMIS ir užėmė ketvirtąją vėtą. je — VVU. rios vyko Kaune balandžio s. buchaveckas M mų tiražas siekia 950 000 egz. Antradienį Vingio parke 17—18 d. nugalėjo vilnietės, Komanda į varžybas atvyko Pavasaris tvirtu žingsniu Artimai bendrauja Univer Populiariausi autoriai: A. sudėties. Būtume ga siteto sportininkai su graifs- M' Mickevičius, B. Prūsas, I. žengia per Lietuvą. Jo nuo- susirinko Universiteto bėgi- Senosios varžovės pagaliau nepilnos lėję tikėtis antros vietos, jei valdiečiais. aika jaučiama visur: ir se kai. Tradicinis pavasario kro aplenktos! Pirmadienį i Ivaškevičius, Z. Kosidovskis išaiškino stipriausius Varžybose buvo rungty- gu varžybose būtų dalyvavu Graifsvaldo universitetą žaist Į'4į Per tą patį laiką Lenkijos LR nojo Universiteto auditorijo sas 1971 m. Universiteto bėgikus. niaujama pagal sporto meist si tarptautinės klasės sporto tarptautinėse varžybose išvy e j išversta 20 lietuvių autorių je, ir Sarbievijaus kieme, ir Plačiau apie šias varžybas rų, kandidatų j sporto meist meistrė V. Burkauskaitė (ji ko 15 mūsų krepšininką ytį knygų. Vertimų tiražas — Vingio parko takeliuose... kitame numeryje. rus, I ir II atskyrio progra buvo išvykusi su Tarybų Keistis sportininkų delegaci im< 75000 egz. Mėgstamiausi au O kiek džiaugsmo pavasaris B. ČEKANAUSKAS atneša mūsų sportininkams mas. Pagal sporto meistrų Sąjungos rinktine j VDR), jomis jau tapo tradicija. ną, toriai: E. Mieželaitis, Alf. B. BURDAITImI programą pirmą vietą užėmė Dėl ligos nestartavo sp. m. Lengvaatlečiai ruošiasi kro Bieliauskas, V. Mykolaitis-Pu (aili VVU Matematikos ir me L. Lutco. tinas. N. LABŽENTYTE so varžyboms. Balandžio 25 d. Vcti Moterų komandos pirmąchanikos fakulteto IV k. į Vilnių susirinks stipriausieji š k studentė sp. m. L. Marakuli- sias tris vietas pasidalino respublikos bėgikai, kurie *ers na. Pagal kandidatų į sporto taip: KKI, KPI, KMI. REDAKTORIUS kovos dėl „Tiesos" laikraščio aisy ALGIRDAS meistrus programą dvi pir A KUSTA prizų. Praėjusį savaitgalį G mąsias vietas užėmė II k. Štai mūsų pergalės atski krosų trasose varžėsi miestų, COLAITIS ėU filologės A. Cepkovskaja ir rose rungtyse. rajonų, įmonių ir aukštųjų Balandžio 17 d. tragiš mokyklų ydt S. Jakūba. Labai gerai pasi Pačią pirmąją varžybų die bėgikai. Vyko „vi kai žuvo Fizikos fakulteto paw rodė II atskyrio sportininkės, ną 200 m krūtine nuotolį daus" varžybos. !e i radiofizikos specialybės treniruojamos L. Marakuli- pirmasis nuplaukė VVU Pre Nuoširdžiai užjaučiame Vilniečiai kovojo dėl „Va diplomantas Algirdas Co PEF pramonės planavime nos: Fil. F I k. studentė A. kybos fakulteto studentas sp. karinių naujienų" prizų, spec. IV kurso studentę laitis. Molokojedova laimėjo I vie m. E. Radeckas (2 min. Aukštųjų mokyklų grupėje Aldoną BALCIONAITĘ dėi A. Colaitis gimė 1943 m. tą, o A. Kajjčinskaitė II. 40,0 sek.). mylimo tėvelio mirties. atstovai. startavo ir VVU lapkričio 12 d. Zarasų Grupės draugai Tikras Universiteto gimMūsų vyrai 4X200 m lais Ir vadovas raj. Pavidinės kaime. Mo Puikiai pasirodė mūsų mergi naščių triumfas. vu stiliumi estafetę įveikė nos: jos iškovojo tris pirmą kėsi Kudinkaro II vid. tretieji (10 min. 40,0 sek.). mokykloje (Permės srity sias vietas 1000 m bėgime. Universiteto moterys esta je), kurią baigęs 1962 m. Nuga’ėjo III k. matematikė Plaukikams — bronzos fetę 4X100 m laisvu stilium Giliai užjaučiame GF R. Daunytė, slidžią, nuo lie įstojo į VVU Fizikos fa įveikė antrosios. kartografavimo laborato medaliai kultetą. 1962—1965 m. taus Dažliugusia trasą įveikusi > rijos vyr. inžinierių Petrą Universiteto atstovė L. GAUČĄ dėl mylimo tėve atliko karinę tarnybą. Po per 3 min. 15,8 sek. Antra Nuotraukoje: Vilniaus Balandžio 16—18 d. Kaune, Kauni etytė 100 m laisvu stilio mirties. to tęsė studijas mūsų buvo jos komandos draugė miesto kroso čempionė R. Kūno kultūros instituto plau liumi nuplaukė per 1 min. Bendradarbiai K. Urbonavičiūtė, trečia — universitete. Daunytė. kymo baseine, vyko LTSR 16,9 sek. V. Raudoniūtė. Mūsų mergi Būdamas atkaklus ir A. NAINYTE Aukštųjų mokyklų studentų ir darbštus, Algirdas ne tik nos užtikrintai pirmavo XIX sporto žaidynių plaukimo Grupės draugai ir vado gerai mokėsi, bet buvo lr bendrakomandinėie įskaito’e. • LTSR AUKŠTŲJŲ • FAKTAI varžybos. Vyrai bėgo 3000 m. Čia vas nuoširdžiai užjaučia aktyvus visuomenininkas PEF pramonės planavimo Trečiadienį, balandžio 14 d., MOKYKLŲ SPARTAKIADOJE Su kokiomis pergalėmis liko nepažeista Pedagog : nio Nuo pat studijų pradžios spec. IV k. 2 gr. studentą grįžo Universiteto sportinin įvyko Istorijos fakulteto spor Petrą VALIUKONĮ dėl dūk su dideliu atsidėjimu jis instituto bėgikų hegemonija: Gimnasčių pergalė to tarybos ataskaitinis susirin kai? prizininkais tano trys ŠiOS •-elės mirties. dalyvavo SMD veikloje. kimas. Buvo aptarti prabėgu — Mūsų rinktinė šiose var aukštosios mokyk’os atstovai, Kaip geras studentas buvo Kauno politechnikos insti žybose pasirodė gana neblo sių mėnesių sportiniai įvykiai, paliktas Radiofizikos ka- VVU vyrai startavo silpno- tuto ir mūsų universiteto gai, pasakė plaukikų ko laimėjimai ir nesklandumai, REDAKCIJOS ADRESAS kai. tedroie. merginų gimnastės nuolatinės var mandos treneris P. Virbickas. lydėję istorikus. Lyginant su Vilnius, Universiteto 3. Tele Puikaus mūsų Algirdas — atviras ir _. . . ~ lr nasirodymo buvo maža, kad žovės. Keletą metų iš eilės — Vaikinai, surinkę 73,5 taš praėjusių metų VVU tarpfa- fonas 2-58-84, ketvirtadieniai* nuoširdus, draugiškas Universiteto atstovai užimtų kaunietės tapdavo pereinamo ko, užėmė trečiąją vietą ir kultetine spartakiada, ženg spaustuvėje 2-98-15. linksmas — visam laikui Rinko ir spaudė LKP C v bendra pirmąją vietą aukštų jo prizo „Gracija" šeiminin gavo bronzos medalius. Juos tas žingsnis į priekį. Susirin išliks mūsų atmintyje. aplenkė KPI (117,5) ir KKI kime taip pat nužvelgtos ir leidyklos spaustuvė jų mokyklų grupėje. Pritrūko kėmis. Kurso draugai LV 09680' 1971 m. aukštųjų mokyklų (97) komandos. Mūsų koman- ateities gairės. Nemaža gerų Užs. Nr. 1901 kelių sekundžių... Pirmi —
4 u