KOMJAUNUOLIAI, VAIKINAI IR MERGINOS! ATKAKLIAI ĮSISAVINKITE MARKSISTINE-LENININĘ TEORIJĄ, SIEKI TE MOKSLO, TECHNIKOS IR KULTŪROS AUKŠTUMŲ! PIR MOSIOSE GRETOSE KOVOKITE UŽ SĖKMINGĄ TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮVYKDYMĄ! 1$ TSKP CK Sūkių Gegužės Pirmajai
MES - FIZIKAI Atrodo, tiek nedaug laiko praėjo nuo TSKP XXIII suva žiavimo, o Fizikos fakultete, kaip ir visur, įvyko didelių pakitimų. Per šį laiko tarpą mūsų fakultete profesorių skaičius išaugo nuo 3 iki 7, docentų nuo 15 iki 30, stu dentų nuo 420 iki 580, buvo įsigyta aparatūros laboratori joms už 800.000 rublių, {ver tindama Puslaidininkių fizi kos probleminės laboratori jos pasiekimus didelės var žos puslaidininkių tyrime TSRS Ministrų Taryba suteikė laboratorijai II kategoriją. Tai aukštas Puslaidininkių katedros kolektyvo darbo įvertinimas. TSKP eilinis XXIV suva žiavimas tapo iš tiesų neeili niu įvykiu. Didi kuriamojo darbo ir taikos programa
įkvepia mūsų liaudį naujiems žygiams, ji viso pasaulio dė mesio centre. Mus, studentus, jaudina ■motiniškas partijos rūpinimasis jaunąja karta. Štai kad ir ta viena direktyvų eilutė: „Padidinti stipendijas aukštųjų mokyklų studen tams. .." Suvažiavimas iškelia ir naujus uždavinius komjaunimui, įpareigoja jį. Mūsų šaliai reikia gerų specialistų. Pramonė vis dau giau automatizuojama, nepa prastai sparčiai steigiami nauji mokslinio tyrimo cen trai. Fizikų pareikalavimas didėja. Bet didėja reikalavi mai ir kokybei. Reikalingi žmonės, gerai įsisavinę teori nes žinias ir sugebantys sėk mingai jas taikyti praktikoje. Todėl ir toliau pagrindinis
komjaunuolių uždavinys yra gerai mokytis. Aišku, nepa kanka vien gerai mokėti specialybės dalyką. Būtina komjaunuoliui, ir ne tik kom jaunuoliui, — kiekvienam jaunam tarybiniam specialis tui, suprasti ir įsisavinti marksistinę pasaulėžiūrą, mokėti vertinti bet kokį so cialinį gyvenimo faktą komu nistiniu požiūriu. Tai galima pasiekti tik giliai studijuo jant visuomeninius mokslus. Kaip praktika parodė, nau jo, komunistinio žmogaus formavimas yra daug sudė tingesnis dalykas, negu ma terialinės — techninės komu nizmo bazės sukūrimas. Todėl žmogus, jo asmenybės for mavimasis neturi būti ap leistas komjaunimo. Ta kryp timi ir dirba Fizikos fakul teto komjaunimo organizaci ja. S. GINT1LAS FF komjaunimo organizacijos sekretorius
KOMUNISTINĖJE TALKOJE Daug metų praėjo nuo pir mosios lenininės talkos, ta čiau didžioji iniciatyva gyva. Kiekvieną pavasarį mūsų jaunos širdys girdi kvietimą į šventę — darbą visuomenės gerovei. Praėjusį sekmadienį tūks tantinis Universiteto dėstyto jų ir studentų būrys išėjo į talką. Vieni pasuko į savo auditorijas, kiti — į miestą. Štai busimieji prekybos spe cialistai tvarkė skverą prie Pionierių rūmų, grupė fizikų darbavosi „Švyturio" ga mykloje. Istorijos fakulteto studentai krebždėjo WU mokslinėje bibliotekoje, me dikai plušo prie Klinikinės ligoninės, šiltnamio. Ir, aišku, fakultetų rūmai nebuvo ap lenkti. Netrukus, šilto pava sario lietučio palaistyti, čia sužaliuos talkininkų rankomis atnaujinti gėlynai. Kaip pagražėjo per dieną sostinė, tavo universitetas. Puošk žemę, jaunyste!
STIEPIASI AUKŠTYN STUDENTŲ MIESTELIS H alia VISI mokomojo koriškilo du daugiaaukšHii pastatai. Iki naujųjų I ■kslo metų pradžios vieno ■•.tai turi būti perduoti Uiliversiteto ekonomikos faH Ketams. Antrasis pastatas įflp pat turi būti užbaigtas F® i s metais. Kaip vyksta į ■rbai šioje svarbioje staty to je? Statybos tresto Nr. 1. :■ Universiteto partinių koHtetų nariai, tresto ir Unive siteto vadovai bei kitų ■ 'yboje dalyvaujančių organii acijų atstovai apžiūrėjo ^Btybas. Įvairūs opiausi sta■)OS reikalai buvo aptarti ■ to įvykusiame jungtinia is statybos tresto Nr. 1 ir V1 i partinių komitetų posė di; e. :®'osėdyje dalyvavo Univer• 'o rektorius prof. dr. J. ’Boilius, Lietuvos KP Vil■us miesto komiteto sky■ us vedėjas P. Kavaliauski statybos ministro pava■otojas M. Dulmanas. Posė■je patvirtintas darbų gra bas, pateikti konkretūs ■rodymai į ryškėjančias ■agas. Tai, reikia manyti. Wės teigiamą įtaką, kad • rbios statybos būtų už ®?tos laiku ir kokybiškai.
■o
i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m.
Nr. 14 (754)
•
Universitete vyko ge riausios akademinės grupės konkursas, skirtas TSKP XXIV suvažiavimui. WU komjaunimo ko miteto biuro ir studentų profsąjungos komiteto prezidiumo nutarimu ge riausiomis pripažintos šios grupės (pagal kursus):
■<okietijos Vieningoji so■ listų partija pažymi savo TEISĖS FAKULTETO ■ merų jubiliejų. Visa de■kratinė Vokietija ruošias ANTRO KURSO TRECIO M šventei. Graifsvaldo uni wsit°'as, kurį su mūsų Alma •w,e jungia tvirti draugys ® rv«iai, taip pat tinkamai Mtninės šias metines. • J>alyvauti iškilmėse bei dis*®ijose įvairiais filosofijos. ■ itinės ekonomijos, mokslikomunizmo, o taip pat ®tymo ir studentų auklėjime ®Įodikos klausimais paąjesti ir mūsų universiteto ■tovai — Filosofijos kated S vedėjas doc. E. MeškausW ir Tarpfakultetinės politiW ekonomijos katedros ve 3'” doc. A. Jablonskis. VDP B viešės visą savaitę.
JI GRUPĖ (kurso komjau nimo setkretorius — V. Liutkevičius, seniūnas J. Vasiliauskas). Pažangumas — 4,32, grupėje 30 stu dentų.
CHANIKOS FAKULTETO PENKTO KURSO PIRMO JI GRUPĖ (komjaunimo setkretorius — R. Kalini ną, seniūnas — O. Dupinas, proforgė — M. Kraujelytė). Pažangumas — MEDICINOS FAKULTE 5,00. Grupėje — 25 stu TO GYDOMOSIOS SPE dentai. CIALYBĖS TRECIO KUR SO PIRMOJI GRUPĖ Antrieji — IF žurna (komjaunimo sekretorė V. Žukauskaitė, seniūnas V. listikos spec. I k., IF psi chologijos spec. II k., FF Kamarauskas, proforgas — III k. 5 gr., PEF darbo eko S. Latvys). Pažangumas — nomikos spec. IV k. 2 gr., 4,6. MMF V k. 4 gr. TEISĖS FAKULTETO Tretieji — PEF pramo KETVIRTO KURSO ANT nės planavimo spec. I k. 1 ROJI GRUPĖ (kurso kom jaunimo sekretorius I. Ba gr., Fil. F. prancūzų k. ir rauskas). Pažangumas — lit. spec. II k., GF biologi 4,2. Grupėje 28 studentai. jos spec. III k. 2 gr., MF gydomosios spec. IV k. 3 MATEMATIKOS IR ME gr., MMF V k. 2 gr.
Kaina 2 kp.
baigia ir apgina ekonomikos mokslų kandidato laipsnio disertaciją. Pradeda dirbti „Sigmos" susivienijimo Val dymo sistemų PKB techniniųekonominių tyrimų skyriaus viršininku. Tuo pat metu V. Baranauskas pakviečiamas WU Pramonės ekonomikos katedros vyr. dėstytojo pa reigoms. Vėliau toje pat katedroje eina docento pa reigas. 1970 m. tampa docen tu V. Baranauskas sėkmingai derina mokslinį, pedagoginį darbą Universitete su vado vavimu techninių-ekonominių tyrimų skyriui.
Geriausios akademinės grupės
MEDICINOS FAKULTE TO GYDOMOSIOS SPE CIALYBĖS PIRMO KUR SO PENKTOJI GRUPĖ MŪSŲ INF. komjaunimo sekretorius A. Ališauskas, seniūnas H. Ulevičius, proforgas S. IŠKILMĖS Vaičiulis). Pažangumas 4, GRAIFSVALDE 14, grupėje — 14 studen tų.
B. BUNGARDAITE
1971 m. balandžio 23 d.
NAUJI MOKSLO DAKTARAI:
V. BARANAUSKAS
Neseniai VVU Ekonomikos fakulteto mokslo taryboje Pramonės ekonomikos kated ros docentas Vincentas Bara nauskas apgynė daktaro laips nio disertaciją „Ekonominis gamybos efektyvumas ir jo didinimas (Lietuvos TSR prie taisų gamybos pramonės pa vyzdžiu)". Si disertacija — ilgos teorinės ir praktinės veiklos rezultatas. 1945 m. dvidešimtmetis Sis pastatas dau geliui mūsų skaity- jaunuolis iš Alytaus rajono ojų, tur būt, nežl* Dzingiškių kaimo atvyksta į lomas. Nuotrauko- Vilniaus universitetą. Pasi e matomus Molėtų renka finansų specialybę. Tarybų rūmus Baigęs dirba vyr. inspekto 'engvai atpažintų riumi LTSR Aklųjų Draugijos dėstytojai ir stu Centro valdyboje, vėliau — dentai, dalyvavę Dvarčionių plytų gamyklos, kultūros dienose, Vilniaus silikatinių dirbinių kurios vyko Molė gamyklos planavimo skyriaus tų rajone balandžio viršininku ir kt. V. Bara 17—18 d. Fotore- nauską domina ir mokslinės portažą skaitykite ekonomikos problemos. 1962 m. įstoja į neakivaizdinę 2-ame puslapyje. LTSR MA Ekonomikos insti tuto aspirantūrą. 1965 m. ją
Nevengia V. Baranauskas ir visuomeninių pareigų. Ak tyvus Vilniaus m. Liaudies kontrolės komiteto, įvairių mokslinių sekcijų, „Žinijos" narys — tokį jį pažįsta vi suomenė. Mokslinęs išvadas V. Ba ranauskas skelbė daugelyje straipsnių, monografijoje „Ekonominis gamybos efek tyvumas ir jo didinimas", konferencijų pranešimuose, paskaitose. Vis tik svarbiau sias V. Baranausko mokslinis darbas — daktarinė diserta cija. Joje nagrinėjama viena iš aktualiausių ir sudėtingiau sių ekonominių problemų, turinčių didelę reikšmę eko nomikos mokslui ir ūkinei praktikai. Disertacijoje at skleidžiamas ekonominio ga mybos efektyvumo sąvokos turinys, formuluojamas vis didėjančio gamybos ekonomi nio efektyvumo dėsnis, apta riami ekonominio efektyvumo (Nukelta J 2 psl.)