Visų Salių proletarai, vienykitės! GYVUOJA GŪŽĖS 1-OJI —
RPT AUTINIO
RBO ŽMONIŲ
jrii IDARUMO (OVOJE PRIEŠ
y perializmą
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m. 1971 m. balandžio 30 d. Nr. 15 (755) Kaina 2 kp
: TAIKĄ
PRANEŠA TASS-as
1971 metų balandžio 25 d., 2 valandą 40 minučių Mask vos laiku, įvykdęs mokslinių techninių tyrimų programą kartu su stotimi „Saliut", kosminis laivas „Sojuz-10”, kurį pilotavo įgula — kosmonautai draugai Vladimiras Šatalovas, Aleksejus Jelisejevas ir Nikolajus Rukavišnikovas, minkštai nusileido Tarybų Sąjungos teritorijoje už 120 ki lometrų į šiaurės vakarus nuo Karagandos miesto. Kosmonautai erdvėje dirbo dvi paras. Jų savijauta po nusileidimo gera.
SOCIALIZMĄ
1 Lvasaris gyvybę suteikia Įtik žemei. Kas labiausiai Lgų džiugina gamtoje? Jos Imimas. Mes — saulės vaiji mums žadina viltį. 1-ųjų pavasaris savaip tingas. Ne dėl to, kad gaankstyvas. Neseniai paši lęs TSKP XXIV suvažiavif!Į iškėlė naujus uždavinius binei liaudžiai, Tarybų šajaunimui. Naujo penkmepavasaris Tau, 'aunasis tarsi sako: ..Už laiI Lige, ir šviesų rytojų stot į r;elįgą darbą turi!" tyvenime reikia ne tik fi li, bet ir dvasinių jėgų, eigos, sąžinės ir garbės rdre jos gimsta. asdien kartokime sau zoLs: aš noriu būti ne gra lis, ne turtingesnis už kišiandien aš noriu būti usnis, negu buvau vakar, i pamatuoti tą gerumą, s turi būti tavo idealas? privalai mokytis iš savo bsniųjų draugų komunistų [imybės revoliucijai, iš pkiečio — meilės žemei, lotinos — švelnumo. as gimsta daugėjant ps, pratinantis atlikti Ipaprasčiausią užduotį, je ką nors konkretaus pada3 Aišku, mes omenyje tuI ne abstraktų humanizI ne baltų pirštinių altruizI Negalima žmogaus tik Utis. Jam reikia padėti koI dėl žmonijos išlaisvinimo lapitalistinės ir kolonijnės kovoti už tautų * Įovės, rę, už socializmą. bgužės vėjas plaka mūsų pvas, raudonu žiedu pra šias. Laimingo ir saulėto Iisario Tau, jaunasis dtaulinkime šią didžiąją mūventės dieną!
DOVANA
BIBLIOTEKAI
i
1970 metų rugsėjis. Uni versiteto mokslinė biblioteka Iškilmingai švenčia savo ke.uršimtmetį. Žymus, nepa mirštamas įvykis. Šia proga bibliotekai daug knygų pado vanojo mūsų universiteto ir eitų aukštųjų mokyklų dėstyojai, o taip pat Vilniaus gyventojai, atėjo dovanos iš
Įvyko Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės kolektyvo na rių susirinkimas. — Kandidatu į aukščiausiąjį respublikos valdžios orga ną. — pasakė ligoninės vyriausiasis gydytojas S. Trepšys, — aš siūlau Eidukevičiaus rinkiminėje apygardoje Nr. 8 iškelti mums visiems žinomą politinį ir visuomenės veikė ją, TSKP CK Politinio biuro narį, TSRS Ministrų Tarybos Pirmininką A. Kosyginą. Pritarusi pasiūlytai kandidatūrai, gydytoja M. Žygienė pasiūlė iškelti kandidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus šioje rinkiminėje apygardoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios chirurgijos katedros vedėją, medicinos mokslų daktarą profesorių Algimantą Marcinkevičių. — Profesorių A. Marcinkevičių, — pasakė ji, visi gerai pažįstame. Jo mokslinė veikla yra žinoma ir kitose broliškose respublikose, užsienyje. Profesorius A. Marcin kevičius pagrįstai yra laikomas pasaulinio masto chirur gu, puikiu organizatoriumi. \ Susirinkimas vienbalsiai n utarė iškelti kandidatais j Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus Eidukevi čiaus rinkiminėje apygardoje Nr. 8 A. Kosyginą ir A. Mar cinkevičių.
i
PIRMOJI
PAŽINTIS siubuokit, vėjai, mano jauna džiaugsmąi
P. KATAUSKO nuotr.
V.
Kviečia „Internacionalinės dienos“ ,k
nacionalinėje šventėje daly vaus mūsų draugai iš Kijevo pi tapo tradicija, kad Ge- T. Ševčenkos universiteto: p t-osios šventės dieno- parengiamom fakuFeto klau Universiteto Interklubas sytojai — Kipro, Ganos, Viet čia savo draugus Į „In- namo jaunuoliai. Laukiam ne mažo būrio ko egu , Lietu —Bclonalines dienas". isų laikraščio korespon- vos aukš’ųių mokyklų. Viso pasaulio pažangioji s šių renginių išvakarėkalblno Universiteto in- visuomenė smerkia rasistus, įbo prezidentą J. Ciuma- neteisingai apkaltinusius Į. Amerikos komunistę Andželą Devis. Kiek žinau, ši inter nacionalinė savaitė skirta drąsią j ai kovotojai už negrų daug svečių žada atvykteises remti. iventę senajame Univer-J. Ciumačenka: Pasaulyje !■ >me telegramas iš Rygos, -ž įrodo, Celiabinsko ir kitų daug Andže'ų! Tiksliau, yra Ciumačenka: Taip.interJau daug žmonių, kurie tiki AnM tų. Tikimės, kad
s
Į
visos respublikos, iš šalies, užsienio valstybių. . . Visai neseniai mūsų bib lioteka gavo vertingą dova ną — R. Tagorės Rinktinių raštų 12 tomų, M., 1961— 1965 m. Ją įteikė Matemati kos ir mechanikos fakulteto II k. 7 gr. studentai, Visi tomai labai tvarkingi, Šios knygos pirktos už pinigus, kurios surinko grupės studentai. ~ Dovanoti R. Tagorės raštai įrašyti į pagrindinius bibliotekos fondus. A. VISOCKIENĖ
^.-KANDIDATAI
S S Ei
I
„SOJUZ-IO<
džela, galvoja kaip ji. Mūsų jaunųjų internacionalistų pa reiga kovoti prieš bet kokį smurtą, prieš rasinę diskri minaciją. Mūsų protesto balsą turi išgirsti viso pasaulio pa žangusis jaunimas ir. .. JAV Aukščiausiasis teismas. Mes, Tarybų šalies studentai, ne nurimsim, ko1 žemėje fabri kuojamos bylos, kol kalėji muose kankinasi kovotojai už taiką ir tautų lygybę. Mes su tavimi, šaunioji Andžela Devis. „Internacionalinės dienos" truks beveik visą savaitę. Ko kie renginiai laukia svečių ir Universiteto studentų?
J. Ciumačenka: 28—29 d. sutinkame svečius. Jie susipa žins su Universitetu, Vilniaus architektūra, žiūrės filmus apie Lietuvą. 30 dieną Aktų salėje vyks iškilmingas in ternacionalinis vakaras-mitingas. Gegužės 1-ąją svečiai žygiuos šventinėje demonstra cijoje (šiemet mums suteikta garbė sudaryti internacionali nę koloną), o vakare susitik sim Universiteto kavinėje. .. Apskritai, programa plati ir įdomi.
Tikėsime, kad visi „Inter nacionalinių dienų” daly/iai bus patenkinti.
Grįžo iš gamybinės prakti kos IV kurso anglų k. spesialybės studentai. 29 dieni nio ir 5 vakarinio skyriaus studentų darbas įvertintas la bai gerai. Tik viena studentė praktiką atliko patenkina mai. Daug įspūdžių. Jais pasida lyti susirinko visi į Kolonų salę. Dauguma praktiką atli ko Vilniaus vidurinėse mo kyklose, kiti — Kaune. — Pradžioje pabūgau, — pasakoja L. Lebedevaitė, — kada 31 vid. mokykloje pa siūlė mums pavaduoti moky toją. Sunku buvo. Sutrikome. Bet daug padėjo Universitete klausytos paskaitos ir semina rai. — Aš laukiu tos dienos. — kalbėjo S. Baltrūnaitė, — kada galėsiu vėl dirbti mo kykloje. Mokyti 6 ir 7 klasės vaikus buvo man didelis ma lonumas. Ypač patenkinta,
PEDAGOGINĖJE PRAKTIKOJE
kai jauti, kad sugebi visus sudominti. S. Baltrūnaitė apgailestavo, kad maža anglų kalba išspausdinta įvairių žaidimų aprašymų. Juos labai mėgsta mokiniai. Tokie žaidimai la vina kalbą. Po 10 savaičių praktikos busimieji pedagogai įgijo daug patirties. Už studenčių gerai atliktą darbą Vilniaus S. Nėries vi durinėje mokykloje Filologi jos fakultetui, užsienio kalbų katedrai dėkojo. mokytoja E. Pūrienė. Ji pageidavo, kad geri, pedagoginį darbą galin tys dirbti studentai nebūtų palikti Universitete dirbti mokslinio darbo. Jų laukia mokyklos. Gražiai apie stu dentų darbą Vilniaus 8-oje vid. mokykloje atsiliepė di rektorius S. Gurdys. Jis' pa linkėjo sėkmės visiems būsi miems pedagogams labai sun kiame darbe, davė daug ver tingų patarimų. B. JUOZĖNAS
TARYBINIS STUDENTAS
1 SUSIPAŽINKITE:
Teii fakultel ketvirl
STUDENTAI KONCERTUOJA TĖVAMS Šeštadienį dauguma studen tų sulaukė savo tėvų, susi rinkusių iš įvairiausių Lietu vos kampelių. Be visų kitų žinių, tėvai pamatė, kaip studentai praleidžia laisvalai kį; Tai puikiai pademonstra vo studentų koncertas tė vams. Koncerte dalyvavo Uni versiteto dainų ir šokių ansamblis. Gerą įspūdį paliko ir saviveiklinio studentų saty ros teatro ,,Faktas" programa.
f
/
kurs
f
k
antro
gru.
w n If i ; 1 p < 1 I1 JJr f
*TV
Jie tapo geria sios akademin grupės konkur nugalėtojais. Jie geriausi tarp vi Universiteto ketvl takursių. Jų sėkm „paslaptis": sis! mingas studijai mas, nuoširdus i suomeninis darbas.
V i BM
SVEČIAI IS KAUNO Įdomu susitikti su savo kolegomis iš kitur, pasidalinti mintimis apie busimąją spe cialybę. Toks susitikimas šeštadienio vakare laukė mū sų Universiteto prekybininkų. Jų svečiai buvo kolegos iš Lietuvos TSR aukštųjų mo Kauno. Po oficialiosios dalies kyklų mokslo pirmūnų res koncertavo svečiai. publikinio sąskrydžio dalyvių kreipimesi pažymėta: „Pats EILINIS RAMUVIEClŲ gyvenimas reikalauia, kad iš Alma Mater išeitume ne tik Praėjusią savaitę eiliniame gerai pasiruošę tiesioginiam savo susirinkime Universiteto darbui, bet ir tvirtų idėjinių kraštotyrininkų klubo nariai įsitikinimų, didelio intelekto, aptarė busimųjų Tverečiaus aukštos dvasinės kultūros." ir Žiūrų ekspedicijų organi Ne veltui Universiteto kom zavimo klausimus. Ekspedici jaunimo organizacija pag jos prasidės nuo liepos 15 rindinį dėmesį skiria savo darbe studentų mokymuisi, dienos. Be to, ramuviečiai draugau jaunimo politiniam švietimui, ja su Peleso (Baltarusijos TSR) jų pasiruošimui ir įtraukimui lietuviais. Mūsų kraštotyrinin j aktyvią visuomeninę veik kai jau buvo sulaukę svečių lą. Bendrauniversitetinis kon iš Peleso. Ramuviečiai gegu kursas geriausiai akademinei žės 9-ąją ruošiasi įdomiai ke grupei išaiškinti ir yra viena lionei pas pelesiškius. iš to darbo formų. Kaip žinia, jo tikslas — pasiekti kuo G. PAMERNECKAJITĖ geresnių rezultatų moksle, visuomeniniame darbe, bui PASKUTINIS tyje. SUSIRINKIMAS Reikėtų pažymėti, kad šie met pasitaikė trūkumų. Jau Rašytinės ir šnekamosios pats suvestinių, kurias prista kalbos santykis, — štai tema, tė Universiteto komjaunimo kurią praėjusią savaitę na komitetui akademinės komisi grinėjo į paskutinį savo su jos, užpildymas rodo, jog kai sirinkimą atėję Jaunojo lek kuriuose fakultetuose skiria toriaus mokyklos nariai. mas nepakankamas dėmesys — Reikia ne tik mylėti, konkursui. Štai Chemijos fa bet ir mokėti savo gimtąją kulteto fizikinės chemijos kalbą, — kalbėjo docentas spec. IV k. grupės bendras J. Balkevičius, pabrėžęs tai pažangumo vidurkis 4,5. At syklingų veiksmažodžių for rodė, kad ji bus pirmaujančių mų, linksnių, skyrybos bei intonacijos svarbą. Klausytojai išsiskirstė neil gam. Jie vėl susitiks kitų mokslo metų spalio mėnesį. K. NOVATOROVA
RUOŠIAMĖS RESPUBLIKINI BENDRABUČIŲ APŽIURAI
Konkurso
vietoje. Konkurso komisija atmetė šios grupės suvestinę dėl to, kad buvo nuslėpta nuobauda. Stud. H. Žielys turi Universiteto profkomiteto papeikimą už netaktišką elgesį su operatyvine grupe, rektoriaus įsakymu už ben drabučio vidaus tvarkos tai syklių laužymą jis pašalintas iš bendrabučio. Man atrodo, kad šie H. Žielio prasižengi mai buvo žinomi ir fakulteto komjaunimo sekretoriui, ir profbiuro pirmininkui, Nuėję apgaudinėjimo keliu, jie apgavo patys save. Istorijos fakulteto II k. psichologijos specialybės gru pės suvestinėje visuomeninis darbas pažymimas tik „+" tuo tarpu, kai pačioje suvestinėje pažymėta, kad reikia nurody ti pastoviai atliekamą visuo meninį darbą. III k. žurnalis tikos specialybės grupės su vestinėje ši skiltis („10") su braukyta. Neapsieita ir be kuriozų. Gamtos fak. biologijos spec. II k. 2 gr. ir geografijos spec. IV k. grupės suvestinėse skil tyje „10" pažymima: „draugo vininkas." Nejaugi akademi nės komisijos nariams neaišku, kad priklausymas saviveiksmei visuomeninei organizacijai dar nereiškia.
jos narys dirba visuomeninį darbą. Vietoj nurodytų 3 akademinių grupių pristato 4 (II kursas). Prekybos fak. prekių moks lo spec. III k. pramoninių prekių grupės suvestinė j€ skiltyje „10" visuomeninis darbas įvertinamas taškais, pvz. studentas R. Beniušis +27 taškai, o juk, nuostatuose pažymėta, kad už kiekvieną grupės narį, dalyvauj antį visuomeninėje veikloje, skiriami +3 taškai. Šių nesklandumų galima išvengti. Reikia jausti didesnę atsakomybę už konkurso tiks lo įgyvendinimą. Praėjusių dvejų mokslo me tų konkursai geriausiai aka deminei grupei išaiškinti bu vo skirti mūsų šalies žymiau sių įvykių garbei — V. Le nino 100-osioms gimimo metinėms ir TSKP XXIV suva žiavimui. Mokymosi ir visuo meninės veiklos rezultatus, galima sakyti, susumuodavo me už pirmąjį mokslo metų pusmetį. Manytume, kad atei tyje organizuojant tokius kon kursus, būtų efektingiau, jog akademinė grupė mobilizuotų visas pastangas mokymuisi, maksimaliai išnaudotų
(Nukelta j 3 psl.)
ĮDOMI VAKARONĖ
Balandžio 23 dieną Univer siteto kavinėje PF materiali nio-techninio aprūpinimo spėc. IV kurso studentai pa kvietė į vakaronę. Vakare dalyvavo ekonomikos m. dr. prof. M. Gregorauskas. Sve čias buvo pirmas Lietuvos prekybos komisaras (1940—41 m. m.). Fakultete ir toliau vyks su sitikimai su prekybos darbuo tojais. Po kelių savaičių nu matomas pašnekesys su da bartiniu prekybos ministru A. Mikučiu. IŠ PRAKTIKOS
grįžta ekonomikos specialy bių IV k. studentai. Praktiką atliko nuo gruodžio mėnesio įvairiuose Lietuvos miestuo se ir rajonuose. Dabar jie gina praktikos darbų ataskai tas. R. LAIMIENĖ
Baigia prabėgti pirmieji mokslo metai pirmakursiui. Kiek daug jam davė aukštoji mokykla. Jau praeity ilgos naktys prieš pirmąją sesiją, pirmosios nesėkmės, pirmieji džiaugsmai. Antroji sesija — ne mažiau atsakinga. Tai gerai supranta Gamtos fakulteto pirmo kurso geografai. — Po sesijos bus mums pirmoji geodezinė praktika, —pasakoja vaikinai. — Jai, va dovaujami doc. R. Vilūno, ruošiamės jau dabar. J. MAŽEIKIO nuotraukoje: pirmakursiai geografai (iš kairės Į dešinę): grupės proforgas A. Zulonas, A. Šliaužys ir R. Smalstys nlvelyro pagalba nustato paaukštėjlmus.
Medikiu vaista Eugenija Keršytė ir Janina Vaišnytė — III k. medikės. Ir ne tik medikės — Eugeni ja bendrabučio Nr. 2 tarybos pirmininkė, o Janina sėkmin gai vadovauja penktajam. Sunku būti tarybos pirminin kėm. Reikia mokėti bendrauti su gyventojais, rasti su jais bendrą kalbą, kitaip neužsi tarnausi pagarbos. Merginos puikiai susitvarko su savo pareigomis. Sakoma: „Sveikame kūne — sveika siela". Šią patarlę medikės — bendrabučių tary bos pirmininkės — taiko praktiškai, kovodamos už gerą bendrabučių tvarką. Jei kambariuose netvarka, vadi nasi, sieloje kažkas negera. Reikia nuo jos pradėti. Mer ginos kalba nuoširdžiai, o jeigu tai nepadeda — kviečia į bendrabučio tarybos posėdį. Ar siela sveika — ateitis pa rodo. Kambaryje švaru, gra žu, vadinasi, medikių vaistai padėjo. Išrinko jas tarybos pirmi ninkėm neseniai. — Eugenija sako, kad nuo Ito laiko ji blogai miega, Vis galvoja, galvoja. .. Gal vieną tokį vakarą ir gimė mintis išleisti gyvenančių bendrabutyje penketukininkų stendą, — Išsikapstai iš vienų bėdų, žiūrėk, kitos užgriūva, — sako Eugenija. Janina negalėjo pakęsti dūmų bendrabučio bufete. Ka da tik ateisi, visos vietos už imtos alaus mėgėjų. Kai ku riems studentams bufetas tapo antrieji namai, bet kiti pikti nosi, kadangi nerasdavo vie los pavalgyti. Ką daryti? — suko galvas bendrabučio ta rybos nariai. Pagaliau išeitis buvo rasta ir, daugelio nuo mone, teisinga — uždrausti pardavinėti alų. O Eugenijai dažnai kai kas priekaištaudavo: „Nelinksma, sėdime lyg vienuolyne". Ilgai arėsi taryba. Kreipėsi kelis kartus į profsąjungos komite tą, ir problema buvo išspręsta. Visai šalia — nebloga sporto aikštelė. Atsirado ka muoliai tinkliniui, krepšiniui, ik žaisk ir nebus liūdna. Bendrabučio taryba net var žybas užplanavo. Atrodo, viskas gerai. Ir kamuolius bendrabučiai turi, ir nepyp kiuoja alaus mėgėjai bufe-
te.. . Bet antrą ir penk bendrabutį profsąjungos k mitetas įpareigojo dalyvau respublikiniame bendrabuč, apžiūros konkurse. Vėl rūpe čiai. Iki šiol šie bendrabuėi buvo geriausi iš visų šeši Dabar reikia, kad jie bū vieni geriausių respublik bendrabučių. Janina kartu su taryba l veik kiekvieną dieną bėgi ja po kambarius. Jei kas n gerai, tuoj klausia: — Žinai, kad mūsų bendr būtis kovoja už geriaus respublikos bendrabučio va dą? Tai kodėl nesitvarkai? T vo garbė — viso bendrabuč garbė. Visi bendrabučio gyvent jai gražiai susitvarkę. A sienų kabo suvenyrai, p veikslai, spintelėse graži eilėmis sudėtos knygos ir b veik kiekviename kambary žaliuoja gyvos gėlės. L biausiai jas mėgsta 36-an kambaryje gyvenančios di; lomantės. O 17-o kambar vyrai ant grindų patiesę kil mėlius. Tik gyventojai lab nepatenkinti dažytojų dari Atrodo, grindis dar neseni dažė, o jos jau nubluko. U riausiai ne grindų, bet va deniniais dažais tepė. Eugenija truputį pavy savo draugei. 5 bendrabul erdvus, neseniai išdažyti Antrame tik vieną aukš remontavo. Be to, kambarį labai dideli. Abi draugės gerai pažjs viena kitą. Susitinka dažn ir daugiausiai kalba apie tva ką bendrabučiuose, numat mus renginius. Respublikir bendrabučių konkursas gr< baigsis, bet jos dar turės ap ką pašnekėti — studentų g venimas bendrabutyje virs po konkurso... J.
TRUMPAI Universiteto fotoklubas P ruošė specialias didelio fo mato fotografijas bendra b čiams. Penkto bendrabuč taryba jau papuošė jomis vo bendrabutį.
L. MILNER
iTARYBINIS STUDENTAS
(Atkelta iš 2 psl.) galimybės visuomeniniam darbui per visus mokslo me tus. Tada ir konkurso rezul tatai išsamiau atspindėtų gru pės darbą. Mūsų fakulteto komjauni mo biuro nuomone, tokį kon kursą būtų tikslingiau pra vesti dviem etapais: I etapas — rugsėjis—sau sis. Šio etapo pradžioje gru pės susirinkime išanalizuoja mi nuostatai, ir prisilaikant jų, priimami įsipareigojimai pirmajam mokslo metų pus mečiui. Vasario mėnesį kursų komjaunimo biurai susumuoja I etapo rezultatus ir pristato juos fakulteto komjaunimo biurui. Čia sudaroma bendra rezultatų suvestinė. Trys aka deminės grupės, užėmusios 1—3 vietas iš kiekvieno kur so paskelbiamos sienlaikraš tyje. Tai, be kita ko, padėtų grupei atskleisti lenktyniavi
Konkurso nekonkursinės bėdos mo trūkumus, į kuriuos ji, be abejo, atsižvelgtų, numa tydama įsipareigojimus ant rajam mokslo metų pusme čiui. II etapas — vasaris—birže lis. Jo vykdymo ir rezultatų suvedimo tvarka ta pati. Rugsėjo mėnesį fakulteto komjaunimo ir profsąjungos biurai kartu su akademine komisija susumuoja I ir II etapų rezultatus ir pristato ataskaitą suvestinės forma Universiteto komjaunimo ko mitetui. Konkursinė komisija (turėtų būti sudaryta konkur so pradžioje iš Universiteto komjaunimo ir profsąjungos komitetų narių) tikrina kon kurso eigą mokslo metais ir rugsėjo mėn. susumuoja re zultatus Universiteto mastu.
Čia reikėtų padaryti prie kaištą komjaunimo ir profsą jungos komitetų akademi niams sektoriams, kurie ne pakankamai rūpinasi konkur so eiga ir rezultatų suvedimu.) Ne visiškai galima sutikti su konkurso nuostatų punktu „f" — už kiekvieną grupės narį, aktyviai dalyvaujantį visuomeninėje veikloje, skirti +3 taškus. Sakykime, vienoje grupėje yra 15 narių, o kitoje 30. Grupės pagal visus nuo statų punktus, išskyrus „f", surinko maždaug vienodai taškų. Jeigu visi grupės na riai dalyvauja visuomeninėje veikloje (o tokių grupių yra, pavyzdžio dėlei galima nuro dyti Medicinos fakulteto III k. gydomosios specialybės I gr. ir Fizikos fakulteto
III k. 5 gr.)., tai antroji užims pirmąją vietą vien tik dėl to, kad šioje grupėje daugiau narių. Čia galima al ternatyva: dalyvavimą visuo meniniame darbe apskaičiuoti %. Sakykim, už šimtaprocen tinį dalyvavimą +100 taškų, už kiekvieną procentą ma žiau — 1 taškas, arba pagal buvusį punktą taškų skaičių padalinti iš grupės narių skaičiaus ir prie bendros vi sų punktų taškų sumos pridė ti gautą vidurkį. Matyt, yra ir daugiau dary tinų dalykų organizuojant to kius konkursus, tobulinant jų nuostatus ir pravedimo tvar ką. J. PECKAITIS Teisės fak. komjaunimo organizacijos sekretorius
gijos atgimimas. Antra — tūkstančiai geros valios žmo nių iš įvairių sluoksnių pasi tikėjo darbininkų klasės par tija, kuri vedė į naują demo kratinį kelią. Trijų viena po kitos seku sių aukštojo mokslo reformų dėka mes turime šiandien naują socialistinę inteligenti ją. kuri, įsisavindama mark sizmą-leninizmą ir dalyvau dama visuomeniniame repro dukcijos procese, vis labiau artėja prie darbininkų klasės. Pirmos aukštojo mokslo reformos 1945/46 m. esmė ta, kad buvo atimta mokslo pri vilegija valdančiai klasei, į aukštojo mokslo įstaigas at vertos durys darbininkams ir valstiečiams. Aukštosiose mo kyklose įsigalėjo nauji santy kiai ir naujas antifašistinisdemokratinis mokymo turinys. 1957 m. VVSP CK nutarimu buvo įvykdyta antroji aukš tojo mokslo reforma: imtasi priemonių mokymo ir vadova vimo efektyvumui padidinti, aukštosiose mokyklose pra dėta dėstyti rusų kalba kaip privaloma disciplina, ypatin gas dėmesys atkreiptas į marksizmo-leninizmo studi javimą. Jąuna darbininkų ir valstiečių valstybė padidino lėšas aukštajam mokslui. Nuo 1950 iki 1955 m. universitetų bei aukštųjų mokyklų skaičius išaugo nuo 21 iki 48, o stu dentų — dvigubai. Visi mūsų valstybės pasi keitimai neįmanomi be TSRS veiksmingos pagalbos, suteik tos tuoj po karo. Auklėjant socialistinę inteligentiją, di delės reikšmės turėjo drau gystės sutartys su broliškų šalių universitetais.
Socialistinių gamybos san tykių pergalė, mokslinė-tech ninė revoliucija kelia moky mo sistemai bei aukštosioms mokykloms naujus, didesnius reikalavimus. Auga mokslo vaidmuo visuomeniniame re produkcijos procese, mokslas tampa betarpiška gamybine jėga. Vadovaudamasi kryptingais VII VVSP suvažiavimo nuta rimais (1969), VDR vyriausy bė 1969 m. sudarė trečios aukštojo mokslo reformos bei aukštojo mokslo vystymo iki 1975 m. VDR programą. Sis naujas socialistinės švietimo sistemos pertvarkymo etapas turi daugiau susieti mokyklą su gyvenimu, sudaryti palan kesnes sąlygas asmenybę auklėti darbe, darbo kolekty ve. Trečioji aukštojo mokslo reforma tai iš esmės revoliu cinis procesas, kuris iš pag rindų pakeičia aukštųjų mo kyklų studentų bei darbuotojų santykius socialistinės demo kratijos prasme ir skatina socialistinį, modernų mokslo organizavimą, nes kalbama apie praktinę mokslo funkci ją, apie naują mokslininko vietą išsivysčiusioje socialis tinėje visuomenėje. Kartu su mokymo įstaigų tinklo augi mu visą laiką turi vystytis ir mokslas. Jei 1968 m. VDR buvo priimta 20 000 studentų, tai 1970/71 — 30 000. Studen tų skaičius auga greitai ir Graifsvaldo universitete (apie 1975 m. palyginus su 1968/69 m. išaugs dvigubai. Moksliniai tyrimai, moky mas glaudžiai susiję su visuo meninio gyvenimo sritimis.
Vis daugiau studentų ir jaunų darbininkų įsijungia į kolek tyvinį darbą. Ypatingas dėme sys skiriamas studentų klasi niam auklėjimui. VVSP 25-mečio ir VIII suvažiavimo proga šiais metais mūsų uni versitete vyko daug politinių, mokslinių bei kultūrinių ren ginių, kurie parodė aukštą studentų sąmoningumą bei pažangumą. Vyksta lenktynia vimas visose srityse. Didelis istorinis 1971 metų įvykis — TSKP XXIV suvažiavimas paskatino ir praturtino socia listinį lenktyniavimą. Svarbiausios ateities mokslo vystymosi perspektyvos — suvažiavimo dokumentų stu dijavimas, tolesnis ryšys su tarybiniu mokslu. Revoliucinių pasikeitimų ugnyje išaugo Vokietijos Vie ningosios socialistų partijos jėga. Glaudžiame ryšyje su liaudies masėmis, draugiškai bendradarbiaudama su kito mis demokratinėmis partijo mis, visų pirma su socialisti nėmis broliškų šalių partijo mis, VVSP patyrė ir vidinį brandos procesą, kurį sąlygo jo marksizmo-leninizmo įsi savinimas ir jo kūrybinis pri taikymas. Ji tapo patyrusia lenininio tipo partija. Tame glūdi darbo žmonių pasiektų pergalių VDR „paslaptis", tuo paaiškinama didelių vi suomeninių pertvarkymų Eu ropoje pergalė — iškilimas ir nesulaikomas socialistinės visuomenės augimas VDR, valstiečių ir darbininkų vals tybėje. Doc. dr. A. LANGERIS VVSP Graifsvaldo universiteto vadovybės narys.
Tarptautiniame Komunistų ir darbininkų partijų pasita rime Maskvoje. Draugiški Leonido Brežnevo ir Valterio Ulbrichto rankų paspaudimai. VDR yra 3,5 mln. Vokieti jos—TSRS tautų draugystės draugijos narių. Nuotraukoje (kairėje): iškilmingas draugi jos nario bilieto įteikimas.
VOKIETIJOS VIENINGAJAI
VISKAS „TARYBINIAM
SOCIALISTŲ PARTIJAI - 25-ERI METAI
TUDENTUI“ IŠ VDR
I 1946 m. balandžio 21 dieną sakyti: Įsivienijo dvi vokiečių dar■ ninku partijos — komūIstų ir socialistų. Įkurta nau| — Vokietijos Vieningoji I ialistų partija. Vokiečių lirbininkų judėjime prasidėl> naujas istorijos puslapis: evoliucinė darbininkų klaI s partija perėmė vadovavi|ą liaudies kovai prieš voIškojo imperializmo viešpaIvimą. I Pradžioje partija vienijo I 18000 narių, joje buvo lečdalis komunistų, tiek pat Lcialdemokratų ir kitų nelartinių — Hitlerio priešininĮ i Sis susivienijimas — rodė Lkiečių darbininkų partijos l 'ii sustiprėjimą, idėjinį suIrendimą, buvo pagrįstas Įarksizmo-leninizmo revoliuIne pasaulėžiūra. Steigiama is VVSP suvažiavimas, jvylęs 1946 m. balandžio 21 d. I „tai marksizmo idėjų Įiumfas ir vokiečių darbininlu jėgos, pasiryžimo, vadolaujant revoliucinei partijai, Losekliai žengiant antifašisInės — demokratinės bei soĮialistinės revoliucijos keliu, traišką" (Valteris Ulbrichtas). t pagrindų įvertinusi didelį [okiečių tautos istorinį patyfmą nuo 1848/49 m. revoliuhjos, visų pirma, 1918 m. evoliucijos karčias pamokas, artija sukūrė visos Vokieti ja pertvarkymo į taikią, de mokratinę ir socialistinę valsybę programą. Abiejų darbininkų partijų uvienijimas ir sėkminga ko'a prieš klasinį junkerių ir monopolistinio kapitalo vieš•atavimą buvo įmanoma tik >o 1945 m., kai šlovingoji arybinė armija sutriuškino litlerinį fašizmą. Jos pusėje iž Europos išlaisvinimą kovoo daugelio šalių komunistai r patriotai. Teisėtai galima
revoliucinė vokiečių darbininkų klasė ir jos prog rama — tai proletarinio in ternacionalizmo rezultatas, bendros komunistų kovos rezultatas. Mūsų partija — populiariausia partija visoje vokiečių istorijoje. Šiandien ji stipri vieninga, kovos už grūdinta pasaulio komunisti nio judėjimo atšaka. VDR šiandien — viena iš 10 pasaulyje pirmaujančių industrinių valstybių, nors pagal gyventojų skaičių ji yra 31 vietoje ir pagal plotą 92 vietoje. Pagal elektros energijos gamybą vienam gy ventojui VDR užima 3 vietą pasaulyje, ji eksportuoja svarbius mašinų ir industri nius įrengimus. Nelengva per 25 metus už kopti į tokias aukštumas. Vi sa tai buvo pasiekta atkakliu darbu ir nenuilstamoje kovoje su prityrusiu, gudriu bei pa vojingu klasiniu priešu — vokiškuoju imperializmu. Principingai ir lanksčiai vado vaudama klasinei kovai, par tija sugebėjo mobilizuoti didesnę VDR darbo žmonių dalį socializmo kūrimui. Svar bi kovos su priešų įtaka data — 1961 metų rugpiūčio 13 d. Tada ginkluoti darbininkai, įmonių kovinės brigados pe tys į petį su nacionalinės armijos ir tarybiniais kariais sustabdė klasinio priešo ver žimąsi. Apsauginė siena už tikrino VDR valstybinį saugu mą. Šioms priemonėms bro liškai pritarė visos Varšuvos sutarties šalys. Nebeliko at viros VDR sienos, per kurią plauktų milijardai į Vakarų Vokietiją, o iš ten į VDR prasmuktų šnipai, vertelgos ir pan. Priešas sustiprino savo ideologinę-moralinę diversiją
BENDRABUČIAI: ANTRASIS ETAPAS
per radiją ir televiziją. Vel tui! 1968 m. įvykus laisviems liaudies rinkimams 95% VDR piliečių pritarė naujai šalies socialistinei konstitucijai. Tuo pačiu 60-ųjų metų pabaigoje toliau vystėsi VDR integraci jos procesas į pasaulinę socia lizmo sistemą. Buvo pasirašy ta prekybinė sutartis su TSRS; 6 broliškos šalys, sekdamos TSRS pavyzdžiu, nuo 1967 m. iki 1969 m. taip pat pasirašė draugystės bei pagalbos pak tus su VDR. Vokiečių darbininkų klasė kartu su TSRS ir kitomis so cialistinėmis broliškomis šali mis, aršioje kovoje su vokiš kuoju imperializmu įkūrė ir apgynė savo valdžią VDR teritorijoje. Tik šioje suvere nioje socialistinėje vokiečių nacijos valstybėje, vadovau jama darbininkų klasės ir jos marksistinės-lenininės parti jos, liaudis išsprendė nacio nalinį klausimą. Pirmoji vo kiečių darbininkų ir valstie čių valstybė savo pavyzdžiu įrodė, „kad tik socializmas gali išspręsti pagrindinius mūsų epochos klausimus" (Komunistų ir darbininkų par tijų Maskvos pasitarimo re zoliucija, 1969). Prie didžiausių laimėjimų, kuriuos pasiekė VDR dviejų revoliucijų laikotarpyje, pri klauso pasikeitimai ideologi jos, mokslo bei kultūros sri tyse. Vienas iš labiausiai ste binančių faktų yra radikalus didžiosios gyventojų dalies perauklėjimas. Dvasiškai su luošinti ir savimi nepasitikin tys pokario žmonės, netgi fašizmo šalininkai tapo sąmo ningais socialistinės valstybės kūrėjais. Kuo paaiškinti šį faktą? Pirma — buvo nepa liaujamai slopinamas fašistinės-antihumanistinės ideolo Lapkričio mėnesį VVU studentų profsąjungos ko mitetas paskelbė konkur są geriausiems kambariams bendrabučiuose išaiškinti. Konkursas vyksta dviem etapais. Jau žinomi pirmo
jo etapo rezultatai. Kaip pranešė profkomiteto na rys R. Savickas, antrame konkurso etape dalyvaus šie tvarkingiausieji kam bariai: Bendrabutis Nr. 1 —
Nr. 6 — 102, 304, 417, 111. Studentai, laimėję ir antrąjį etapą, kitais moks lo metais bus aprūpinami bendrabučiu ne eilės tvar ka.
FOTOKLUBO DEBIUTAS
APIE MUS RAŠO • APIE MUS RAŠO • APIE MUS RAŠO • APIE MUS RAŠO •
Gaivi lyg pavasario vėjas, visumą, išlaiko meninę pu Pasak fotografijos teoretikų, kunkuliuojanti tartum versmė siausvyrą. ne kiekvienas dokumentiškai kvatoja jaunystė senuko Uni Puikiai sukomponuota K. tikslus vaizdas gali tapti pa versiteto kiemuose, liejasi pro Traškūs ..Atsisveikinant" (II veikslu. Nekokia ateitis lau atvirus langus, susikaupia prem.). Ryškaus priekinio pla kia fotografo, kuris, nekreip skaitykloje prie stalų, puola no ir fono toninė harmonija damas dėmesio į turinį, visa atlapa krūtine ten, kur reika perteikia trumpam susimas burna šaukia: „Jiems priklau lingas tvirtas petys, stipri čiusių jaunuolių nuotaiką. so rytdiena" (!). ranka. Gana šiltas P. Katausko por Kas fotografuoja sporto Tai pagrindinė tema Uni tretas „Studentas" (II prem.): varžybas, žino, kaip tai ne versiteto studentų fotoklubo didelės atviros akys, popie lengva. nes viskas priklauso parodos, skirtos TSKP XXIV riaus ritinėlis, praskaidrinan nuo fotografinio taško pasi tis tamsią žemutinę dalį, ne rinkimo. J. Mažeikiui pavyko suvažiavimui. Iš nemažo pluošto pateiktų ramus fonas. Deja, darbą užfiksuoti „Šuolį" (III prem.) konkursui darbų eksponuoja menkina, kaip man atrodo, Fotografuoja apatiniu rakur tuščias šviesus viršutinis kam su, todėl jaučiama judesio mos dvidešimt penkios foto pas. dinamika. Čia nesėkmė lydė grafijos. Komisija, vadovauja Norėtųsi pasidžiaugti ir jo K. Trašką („Lyderis"). ma dėstytojo V. Juodakio, gana vykusiais K. Traškos ir vertino pagal tai, kaip taikliai Patraukia nuoširdumu R. fotografas užfiksavo svarbiau VI. Braziūno darbais („Virgi Paškevičiaus „Ramuviečiai", nija", „Erika"). Fotografai sius studentų gyvenimo įvy jaučia objekto ir V. Naujiko „Paskaita". kius ir meniškai pateikė žiū puikiai Si klubo paroda yra pirmu fono šviesos santykį. rovui. Be meninės fotografijos pa tinė, tačiau norėtųsi, kad Jaunystės grožiu ir užkre teikta keletos dokumentinių būsimose parodose būtų eks čiančia nuotaika patraukia fotodarbų: „Universitetui-or- ponuojama daugiau ir kitų V, Naujiko „Trečiasis se dinas", įspraustas į rėmus autorių darbų, taip pat verta mestras" (I prem.J. Nuotai „Choras" (V. Naujikas), ne pagalvoti, kaip estetiškiau kingai besišypsąs jaunuolis; visai šventiška „Bibliotekos apiforminti, reikėtų objekty tamsus pagrindas, šake nubė šventė" (J. Mažeikis), kur viau atrinkti fotografijas. gęs spindulėlis, — visa tai autoriai pokštelėjo užraktu, sudaro puikią kompozicinę nepaieškoję kito sprendimo. R. JAKUClCNAITE
$p©rlūr CHEMIKŲ
ČEMPIONATAS
l
14K5CTC universitot „Prieš metus mes, dvi kal bos ir literatūros mokslo (ru sų k. — anglų k. ir rusų k. — vokiečių k.) sekcijos III kurso studentės, važiavome į Tarybų Lietuvos sostinę Vil nių. Stotyje mus nuoširdžiai sutiko Universiteto studentės germanistės..Taip praside da pasakojimas apie Graifsvaldo (VDR) studenčių prak tiką Vilniuje, išspausdintas laikrašytje „Unsere Universitat“. Autorės labai šiltai pasako ja apie susitikimus su tarybi niais žmonėmis, apie mūsų studentų svetingumą, rašo apie užsiėmimus. „Dėstytojai turėjo vargo su mumis, nes vokiška artikuliacija sunkiai pakeičiama, bet mes daug iš mokome". „Su Lietuvos sostine jungs mus ne tik nepamirštami Įspūdžiai bei pergyvenimai,
bet ir draugystė su lietuviais studentais. Mes su jais susi rašinėjame", — baigia pasako ti savo įspūdžius vokietaitės. Malonu, kad mūsų dėstyto jai ir studentai susilaukia kitų tautų atstovų padėkos žodžių. Kartu tie žodžiai byloja apie didelę, gražią draugystę, ku rią rūpestingai puoselėja dvi socializmo valstybės.
„Aš — moteris“ — Ką Jūs, Universiteto dėstytoja, norėtumėte pasaky ti apie studentes? — Nemėgstu žodžių: mūsų laikais jaunimas buvo kitoks. Žinoma, jis buvo kitoks, savo laikmečio ribojamas. O da bar jaunimas vėl kitoks, toks, kokį jį ugdo visuomenė ir laikas. Tačiau, jeigu ieškočiau paralelių, tai manyčiau, jog dabar ryškėja jaunimo gyve nimo patirties ribotumas. Gy venimo kelias paprastas: mokykla, universitetas — pa skyrimas į darbą. Iškylą gy
venime sunkumai, šaky C j tik sąlyginiai: ji nori dirbti Klaipėdoje, o ją skiria kJr kitur. O jei ji išteka, tai cu2. nai gyvena pas tėvus ir nu dojasi visomis jų teikiami , , gėrybėmis ir paslaugom;, Šitokia padėtis gimdo infaut.. liškumą arba trukdo forui , tis savarankiškumui. Štai dėl ko kartais b s poreikiai, o atsakomybes jausmas palyginti menkus Gal dėl viso to atsiranda ta® tikrai jaunimo daliai lengva pažiūra j gyvenimą. Bet apskritai, studentai dabar labai veržlūs, nusiteikę kriti kai, nenori tikėti gatavomis dogmomis. Jaunimas labai pa triotiškas. Ir labai kolektv viškas, nors gal būt, pats t: net nesuvokia. Tai paskutinis interviu klausimas. O visas pašneke sys su M. Bordonaite, Vil niaus universiteto vyr. dėstv toja, apie dvasinį moters to bulėjimą, apie mokslininkes ir studentes išspausdintas „Tarybinės moters" Nr. I (1971 m. balandis).
5
i
Draugystės žygis
Praėjusio šeštadieni Š. m. balandžio 25 d. Poz didžiausių dabarties lituanistų I Nemaža sportininkų Chevakarą pirmąkart šiemet nanėje (Lenkija), eidamas 82- už mūsų respublikos ribų. Imi jos fakultete. Dauguma, suliepsnojo Draugystes sius metus, mirė buvęs mūsųI Svarbiausias jo lituanistini! I tikriausiai, mėgsta ne tik laužas. Į vaizdingas Strū universiteto profesorius, žy darbas — tai 1956—1963 m. I „pasirgti" už „Žalgirio" futbomus lietuvių kalbos tyrinėto lenkų kalba Varšuvoje Išleis-1 lo komandą, bet ir patys nenaičio apylinkes susirinko ty jas J. Otrembskis. ta trijų tomų „Lietuvių kai-1 atsisako kamuolį paspardyti, gausus aukštųjų mokyklų de Velionis gimė 1889 m. Pili- bos gramatika", kurioje labai I Tai rodo ir tas faktas. jog žygeivių būrys. Jie pasi iv coje, Kielcų vaivadijoje (Len rūpestingai aprašė mūsų kai-1 chemikai surengė savo fakuldalijo mintimis apie sava kija). 1909—1913 m. studija bos fonetiką, morfologiją ir I teto futbolo čempionatą. Jažygius, gamtos ir kultūr, s Praėjusį sekmadienį Vingio Jos laikas — 4:55,9. vo slavistiką Varšuvos uni žodžių darybą. Šioje gramati-1 me žada dalyvauti kursų ir versitete, kur) baigdamas už koje lietuvių kalbos reiški-1 dėstytojų komandos. parke įvyko „Tiesos" taurės 3000 m distancijoje nugalė paminklų apsaugos prol>darbą „Vilniaus gubernijos niai nuosekliai lyginami su I g. PAMERNECKAITE pavasario kroso finalas. Jė jo trenerio J. Pipynės auk lemas, susipažino su vie baltarusių tarmių apžvalga" latvių, prūsų, slavų ir kitų I ' gas išbandė daugiau kaip lėtinis FAF buhalterinės ap tos meistrų audinių paro 250 bėgikų iš 35 respublikos skaitos spec. pirmakursis Vla dėlės eksponatais, surengė gavo aukso medalį. 1913 m. indoeuropiečių kalbų atitik MENINĖ GIMNASTIKA rajonų ir 5 miestų. Išaiškėjo das Liutkevičius (15 min. šaunų koncertą kartu su Leipcige pradėjo gilinti lndo- menimis. Tai išsamiausia iš europeistikos (pas K. Brug- visų iki tol turėtų lietuvių I „Žalgirio" respublikinėse 8 geriausi bėgikai. Jų tarpe 42 sek.). vietos dainininkais. Ilgai maną), baltų bei slavų (pas A. kalbos gramatikų. Gaila, kad I meninės gimnastikos pirmeny- — du universitetiečiai. Dabar pajėgiausi respubli tą vakarą liepsnojo laužas, Leskyną) Ir indų (pas E. Vln- autorius nebespėjo jos baigti I bėse nugalėjo VVU studentė 1500 m merginų bėgimą kos bėgikai dalyvaus „Pravdišą) filologijos studijas. Jas (buvo numatęs 5 tomus). I L. Marakulina (64,65 balo). 0,2 laimėjo TSRS sp. m. K. Oren- dos" kroso finale gegužės netilo dainos. Sekmadienį, pasiskirstę nutraukė prasidėjęs I pasauli Antras didžiai vertingas J. I balo jai pralaimėjo respubli- to auklėtinė, IF II k. bibliote 9 d. Maskvoje. nis karas. Grįžęs j Lenkiją, Otrembskio lituanistinis dar-1 kos čempionė L. Leonaitė. kininkė Meilė Latakaitė. MŪSŲ INF. grupėmis, žygeiviai paskli kurj laiką mokytojavo Kallše, bas — stambi dviejų dalių I _________________________ do po Švenčionių rajon visą atliekamą laiką skirda monografija „Rytų lietuvių kaimus. Jie aplankė prie mas kalbotyros studijoms. Į tverečėnų tarmė", išleista PAJĖGIAUSI — FINANSININKAI matome, vėl finansininkų he Peršaukščio ežero esanti save atkreipė žymaus lenkų lenkų kalba Krokuvoje 1932 gemonija. Jų komandinis lai Didžiojo Tėvynės karu kalbininko J. Rozvadovsklo —1934 m. Ji laikytina tobu MMF (8:12); 4. PEF; 5. ChF kas — 27:20,6. Fizikai antri Partizanų šlovės piliakal Vingio parko takeliuose dėmesį, kurio vadovaujamas, liausiu iš turimų vienos lietu — 31:08, chemikai treti — nį, sutvarkė netoli Strūnai varžėsi stipriausi Universiteto 6. IF; 7. Fil. F; 8. TF. 1920 m. Krokuvos universite vių tarmės aprašų. krosininkai — vyko tarpfaVyrų laukė kur kas ilges 31:26. Po jų liko medikai, čio esančius pilkapius, pa te apgynė daktaro disertaciją Velionis nemaža yra nuveinis nuotolis — 3000 m. Kai teisininkai, filologai, istorikai. „jnašas j Indoeuropiečių lygi kęs, skelbdamas senuosius kultetinės pirmenybės. Jos kuriems dalyviams pritrūko Iš vyrų septyni parodė ge statė paminklines lentas namąją gramatiką". mūsų rašytinius paminklus, turėjo išaiškinti stipriausius ištvermės — taigi iš 28 star resnį kaip III atskyrio laiką, prie Cirkliškio, Antasarės, 1921 m. J. Otrembskis atvy Jis kartu su kitais lenkų kal- bėgikus, o taip pat pajėgiau tavusių net ketvertas nebaigė merginų 800 m. nuoto’io kro Sarių gamtos ir archeolo ko j Vilnių. Gavęs vietą Uni bininkais parengė spaudai ir sius fakultetus. 800 m nuotolį distancijos. so bėgimas į kvalifikacinę gijos paminklų. Gamtinin pirmoji baigė matematikė R. versitete, dėstė indoeuropie 1958 m. Poznanėje išleido Pirmas finišą pasiekė finan lentelę nėra įrašytas. Todėl kų būrys, vadovaujamas (2 min. 23 sek.), Daunytė čių lyginamąją kalbotyrą, mokslinį B. Chilinskio lietu atsiliko sininkas Z. Mažeika, gana galima imti apytiksliai — III IV k. geografės N. Leš sanskritą, lietuvių kalbos isto viškos biblijos (apie 1’660 m.) Dviem sekundėm K. Ur- toli palikęs savo varžovus. atskyrio normą viršijo devy činskaitės, surinko medžią rinę gramatiką. Nuo to laiko teksto, saugomo Britų muzie Chemijos fak. atstovė tik krūtine ap- Nugalėtojo laikas — 8 min. nios bėgikės. Varžybose ne gą apie 1919 m. baltabonavičiūtė. Ji jis giliai įsitraukė į lituanisti juje Londone, leidinį. Lenkijos 55 sek. Likęs stipriausiųjų dalyvavo Gamtos ir Prekybos laiką pasiekulenkė tokį pat nes studijas, kurias tęsė per universitetų studentams 1957 šią Finansų ir apskaitos fak. šešetukas toks: R. Punksnis fakultetų bėgikai, taip pat lenkių nužudytą tarybini visą savo gyvenimą. Didžiojo —1959 m. pasirodė įo dviejų (ChF) — 9:02; 3. B. Garbuzas trūko merginų fizikių bei PEF komisarą K. Jankauską V. Raudoniūtę. Tėvynės karo metais hitleri dalių lietuviškų tekstų leidi bėgikę surado jo kapą MiežionėFinansininkių įskaitinio tre- (FAF) — 9:02,6; 4. R. Staniu vyrų komandos. ninkams uždarius Vilniaus nys, paruoštas kartu su žmo ieto laikas — 7 min. 33 sek. lis (FAF); 5. E. Žičkus (TF); lių kapinėse. universitetą, kurį laiką dirbo na, taip pat kalbininke litua Po jų liko: 2. MF (8:10); 3. 6. A. Virbickas (FAF). Kaip E. STANKEVIČIUS S. BUCHAVECKAS Lietuvių kalbos žodyno re niste, E. Samanlūte-Otrembsdakcijoje. Vilnių išvadavus kiene. J. Otrembskis daug yra Tarybinei Armijai ir atgaivi nus Universiteto darbą, 1944 nuveikęs, tirdamas įvairias REDAKTORIUS „Merginų seklyčia" kviečia —1945 m. jame profesoriavo. lietuvių kalbos istorinės gra 1945 m. J. Otrembskis iš matikos, žodžių darybos, eti balandžio 30 d. 19 vai. į VVU A. KUSTA vyko j Lenkiją, kur tapo Poz mologijos, toponimikos ir kt kavinę. Rengiamas susrtikinanės universiteto slavų filo problemas. Nemaža rašė apie mas su skulptoriumi K. Boglogijos profesoriumi. 1947 m. lietuvių kalbos kontaktus sr danu, tapytoju L. Katinu, jo rūpesčiu tame universitete kitomis kalbomis. Sprendė buvo įsteigta Baltų filologijos baltų-slavų kalbinės giminys grafiku V. Valiumi, menotykatedra, kuriai jis vadovavo tės problemą. Tyrinėjo jot- L rininku J. Mackoniu. KavinėIII VII. 29 — VIII. 11. iki 1960 m. Gyvendamas Len vingių klausimą. Įvairiais lie-1 Sporlo-sveikatingumo stoIV VIII. 11 — VIII. 25. je bus eksponuojami dailininkalbos mokslo Ir apskri-1 vykiai Žydiškėse vasaros me kijoje, J. Otrembskis palaikė tuvių ' Kelialapio kaina 7 rb. Pa- kų darbai. Ateikite! Maloniai baltistikos klausimais |-u reikalingi: gydytojas, ne glaudžius santykius su lietu- tai l reiškimus priima ir skirsto priimsim, kava pavaišinsimi šalių lingvistinėje I kėjas. vių kalbininkais, kartas nuo įvairių j kelialapius fakulteto profbiuvelionis yra paskel-1 Smulkesnė informacija karto aplankydamas Lietuvą, spaudoje i REDAKCIJOS ADRESAS: Bendradarbiavo Vilniuje lel- Ibęs apie šimtą smulkesnių I studentų profsąjungos komi- ras. Vilnius, Universiteto 3. Tele darbų bei straipsnių. I ’ete. džiamame tarptautiniame pe- moksio l Jeigu nuoširdūs užuo fonas 2-58-84, ketvirtadieniai! riodiniame leidinyje „Baltis- parašytų lenkų, lietuvių, rusų jautos žodžiai gali paleng vinti Tavo skausmą, nete spaustuvėje 2-98-15. tlca". 1945—1963 m. J. Ot- vokiečių ir prancūzų kalbo Nuoširdžiai užjaučiame kus mylimo brolio, priimk Fakultetų profbiurai gavo PF prekybos ekonomikos rembskis redagavo jo paties mis. Lietuvių kalbos duomenų Rinko ir spaudė LKP CK juos iš mūsų. G F geogra spec. IV k. studentę Alici įsteigtą lingvistinį leidinį galima rasti beveik visuos- kelialapius į Universiteto vilą fijos spec. IV k. stud. Vy ją VALIUKONIENĘ dėl leidyklos spaustuvė tui PAUTIENIUI jo darbuose, kurių sąrašą su-1 Palangoje, „Liiigua Posnaniensis". dukrelės mirties. Kurso draugai ir Prof. J. Otrembskio nuopel daro daugiau negu 270 bib- I Pamainos: I VII. 1 — VII. Grupės draugai ir vadovas nai lietuvių kalbos mokslui liografinių vienetų. vadovas 114. LV 09699 Užs. Nr. 2100 Prof. Z. ZINKEVIČIUS I II VII. 15 — VII. 28. yra dideli. Jis buvo vienas iš
B CAIlVIJIDIf
scčiDencar