AfygjĮ
Visų Salių proletarai, vienykitės!
1 canveos scuoencas
DVIDEŠIMT
ŠEŠTASIS
PERGALĖS PAVASARIS ATĖJO J MOŠŲ TĖVYNĘ. GYVYBES DŽIAUGSMAS PLE VENA VIRS JOS LAISVŲ LAUKŲ, TAIKAUS DARBO PILNI JOS NAMAI. AMŽINA
Šlovė jums, didvyriai, APGYNUSIEMS
TĖVYNĖS
ilniaus valstybinio v. kapsuko universiteto rektorato, partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų laikraštis LAISVĘ IR NEPRIKLAUSO
Eina nuo 1950 m.
•
1971 m. gegužės 7 d.
•
Nr. 16 (756)
•
MYBĘ.
Kaina 2 kp
n Spaudos diena! I .ūžės 5-oji — ne tik kybos fakulteto dekanui ekon. Lidlistų šventė. Šių dieną irtišką nuotaiką dalinasi ir įustuvių darbuotojai, ir L .inkai, ir skaitytojai. Į ,ljai atsakingus uždavinius I tarybinei spaudai iškėItSKP XXIV suvažiavimas. I daug reikalaujama tik iš I kurie sugeba, kurie pateiL pasitikėjimą. I rybiniais metais laikrašI žurnalai tapo ištikimiauI kolūkiečio ir inteligento, Į ninko ir studento bičiuI patarėju ir vadovu, tapo I onų tribūna, milijonų ori zatoriumi. Švęsdami Spaudos dieną, džiaugiamės mūsų nedij laikraščio dideliu skai čių būriu. Tik jų aktyvus l vavimas laikraštyje pajj padaryti įdomesniu, L iresniu, laukiamu. Nuoširdžiai dėkojame Pre
m. kand. L. Butkevičiui, fa kultetų prodekanams doc. I. Šarkinienei, doc. G. Raguotienei, doc. V. Merkiui, doc. J. Kunčinui, dėkojame žur nalistikos specialybės studen tams, mūsų korespondentams fakultetuose, visiems, kurie suranda progą mums parašyti, padeda, pataria. Malonu pranešti, kad Spau dos dienos proga Rektorius apdovanojo piniginėmis pre mijomis aktyviausius mūsų pagalbininkus — Nijolę Žiliukaitę (PEF II k.), Birutę Litvi naitę (IF I k.), Laimą Macke vičiūtę (Fil. F. III k.), Stasį Buchavecką (IF II k.), Bronių Čekanauską (IF II k.), Ed mundą Stankevičių (IF II k ). Nuoširdžiai sveikiname vi sus „Tarybinio studento" skai tytojus. korespondentus, spaudos platintojus. Sėkmės
JAUNYSTĖS MARSAS Gegužės vėliavų šilko rau donis nuplaukė per pavasari nę žemę. Darbo žmonių gre tos vėl pademonstravo savo ištikimybę Komunistų partijai ir socialistinei Tėvynei, tvir tą ryžtą Įgyvendinti šalies komunistų forumo nutarimus. .. .Lenino prospektu — centrine Tarybų Lietuvos sos tinės gatve — žengia Moks lų akademijos, institutų, Uni versiteto ir kitų aukštųjų mokyklų mokslo vyrai ir jau ni talentai. Tikimybių teorija, puslaidininkių fizika, kardiochirurgija — tai tik kelios iš daugelio mokslo šakų, kur Vilniaus mokslininkai iško vojo pasaulinį vardą. O kai žvelgi j tūkstantinius VISI, WU, Pedagoginio ir Dailės institutų, įvairių technikumų moksleivių ir studentų bū rius, dar tvirčiau tiki naujais
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PREZIDIUMO
Lietuvos mokslo ir kultūros laimėjimais. Tarybinis jaunimas — akty vus komunizmo kūrėjas. Nė ra tokios veiklos srities — darbo, politinės, kultūrinės, mokslinės, — kur nepasireikš tų jo entuziazmas, ryžtas, ži nios. Aukštai virš mūsų Alma mater kolonų plazda vėlia vos, aukštai iškelti šventiniai transparantai, žvaliai skamba daina. Žiūrėkite, pavydėkite šios garbės — žygiuoja Vil niaus universitetas, apdovano tas Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu! .. .Jaunystė žengia per žemę. Pavasarį neša jaunystė.. J. MAŽEIKIO nuotraukose matome šventinėje Gegužės Pirmosios demonstracijoje.' žengiančius universitetiečius.
BIRŽELIO 13-ĄJĄ — RINKIMAI
Į LTSR AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ
ĮSAKAS
Iškelta Rektoriaus kandidatūra
DĖL DRG. R. S. CEPULIO APDOVANOJIMO MEDALIU
„UŽ SKĘSTANČIŲJŲ GELBĖJIMĄ" Už drąsą ir pasiaukojimą, gelbėjant skęstantį žmogų, SRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu apdovano1 Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Medicios fakulteto VI kuiso studentą drg. Rolandą Stasį Čepulį ledaliu „Už skęstančiųjų gelbėjimą".
ietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS
Vilnius, 1971 m. balandžio 28 d.
Įvyko Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto pro fesorių, dėstytojų, tarnautojų ir studentų rinkiminis susirinki mas kandidatui į respublikos Aukščiausiosios Tarybos de putatus iškelti. Prorektorius mokslo reikalams docentas J. Grigonis, susi rinkusiems vieningai pritariant, pasiūlė rektoriaus Socialisti nio Darbo Didvyrio, profesoriaus J. KUBILIAUS kandidatū rą. Iškeltąją kandidatūrą karštai palaikė Matematikos ir me chanikos fakulteto dekanas docentas A. Raudeliūnas, studen tė J. Adomėnaitė, profesorius S. Jankauskas, Medicinos fa kulteto dekanas, medicinos mokslų daktaras S. Pavilonis,. VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaitis. Susirinkimo dalyviai vienbalsiai nutarė iškelti profesoriausJono Kubiliaus kandidatūrą į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus J. Janonio rinkiminėje apygardoje Nr. T..
TARYBINIS STUDiy
1
KOMJAUNUOLIAI — BE SKOLŲ
KETVIRTAKURSIAI:
„TARYBINIO STUDENTO" NEAKIVAIZDINĖ KONFE RENCIJA PRAMONĖS EKO NOMIKOS FAKULTETE „KAIP JUMS SEKASI STUDI JUOTU?
TREČIAKURSIAI:
Kodėl nics „suklupome“?
21 studentas. Visi komjau nuoliai. Ir amžius toks — pats šviesiausias metas žmo gaus gyvenime. Atrodo, ko kios bėdos aT rūpesčiai gali tave slėgti, netiki, kad atsi rastų toks darbas, kurio ne pakeltų tavo pečiai. Praėjusi sesija nedžiugina — pagal pažangumą (vidurkis 3,22) grupė užėmė paskutinę vietą fakultete. Net 11 stu dentų gavo nepatenkinamus pažymius. Daugiausia skolų iš „Ekonominių teorijų istori jos" — 9. Didžiausi skolinin kai: Vytas Klimavičius, Arvy das Stankevičius, Ala Sokol. Praėjusioje sesijoje nė vieno studento pažangumas nepaki lo aukščiau 4. Tie dvejetai, tos skolos — tai nesistemingo studijavimo, paskaitų pra leidinėjimo rezultatas. Vien per praėjusį semestrą grupė je praleistos 776 akademinės valandos. Daugiausia paskaitų praleido V. Klimavičius '— 69 (akad. vai). V. Kunčinas — 68, A. Radzytė — 59, A. Sokol — 54. Žemesniuose kursuose gru pės pažangumas būdavo ge resnis, nors skolininkų netrū ko ir tada. Ėjo sesijos, dau guma geriau ar silpniau iš laikydavo egzaminus, o sko lininkai liko tie patys. Daug su jais kalbėta, jie buvo svarstomi grupės komjaunimo susirinkimuose, jų tėvams rašėme laiškus. Bet „vaistai" Darbo ekonomikos specia lybės trečiakursj A. Stankevi čių grupėje charakterizavo, kaip nepažangų ir atsiliekantį studentą. Susirandu jj, susė dam tuščioje auditorijoje. Šnekamės.
. . .Atrodo, reikėtų daugiau pratybų, tikrint reikia. Tada ir žinios gilesnės. Sunku bū na tik atėjus iš mokyklos. Žmogus nežinai, kaip dirbti, tavęs niekas nekontroliuoja, ir apsileidi... O programos reikalavimai „įkandami“ kiek vienam, — sako Arvydas. Gerai mokytis niekas ne-
nepadėjo. Ilgai grupės stu dentas V. Klimavičius turėjo „Ekonominių teorijų istori jos" skolas. Kai dekanatas norėjo palikti V. Klimavičių kartoti kurso antrus metus, grupė prašė dekanato leisti dar kartą laikyti egzaminą, pažadėjo draugui padėti. Ta čiau ir vėl egzaminas neišlai kytas, visi apvilti. Tik po ket virto bandymo Vytas išlaikė egzaminą. Grupėje yra ir gerai besi mokančių studentų: V. Palu binskas, Z. Vireliūnaitė ir kt. Aktyvas stengiasi kuo la biau paįvairinti grupės gyve nimą, sutvirtinti kolektyvą. Pernai buvo suruošta ekskur sija į LeningTadą, trijų dienų žygis su palapinėmis. Šiemet grupėje vyksta įvairūs susi rinkimai, kurių metu svarsto me pažangumo klausimus, kalbamės apie grupę, įvy kius šalyje ir pasaulyje. Ir vėl artėja sesija, kurios rezultatai parodys grupės darbą. Tiesa, jau šiokia tokia pažanga yra, tai matyti iš egzamino, kurį laikėme balan džio 26 dieną. Štai rezultatai: iš 20 laikusiųjų — 2 penke tai, 10 ketvertų ir nė vieno dvejeto. Norėtųsi, kad visai nebeliktų skolininkų, kad niekas nebevadintų mūsų blogiausia grupe. Gruporgė V. ŠIUIPYTĖ PEF darbo ekonomikos spec. III k. 2 gr.
Kai atėjom pirmą kartą, kieme mus pasitiko žalia eko nomistų liepa. Tuoj ji vėl sužaliuos, primindama, kad jau ketvirtas mūsų pavasaris Universitete. Studijų kelias nelygus. Tai mes, darbo ekonomikos spec. IV kurso II grupės studentai gerai žinome. Mūsų — skir tingi charakteriai ir bendras tikslas, kurio siekiame ne tik auditorijoje. Vien užrašų ne pakanka, kad visa grupė be skolų išlaikytų egzaminus.
Tai gali patvirtinti Alvyda Pokalbiai, diskusijos jaudi Zaganevičiūtė, Birutė Skre nančiomis temomis, drauge bytė, Eugenija Silinytė, Da aplankyti filmai, spektakliai, nutė Repšytė, tą patį pasa suartina visą kursą. Vakarų kys ir vienintelis vyras gru prie Ignalinos ežerų, skais pėje Vidmantas Kurklietis. čiai liepsnojančio laužo mer Pradžioje Vidmantas mokėsi ginos ilgai nepamirš, Musų blogai, nelankė paskaitų. Šie devizas — visi už vieną, met reikalai pasitaisė. Žiemos vienas už visus. Grupės darbo planą sudarisesiją jis baigė vos ne pen ketais (gavo vieną ketvertą), nejame visi kartu. Svarstome, Gal ir tai, kad jis sukūrė ginčijamės, aptariame kiekšeimą, įpareigojo geriau mo- vieną renginį. Gal todėl visi rtis. * noriai renkasi j pokalbį apie kytis. Mus suburia ne tik knygos. mūslĮ Vilnių, visi būriu trau-
kia susipažinti su ta ai , gamykla, pilnutėlis auto sas rieda Panevėžio lir.k.l Taip bėga mūsų dienos, kupinos ir džia igs ir nerimo. Nors pava.un saulė ir vilioja iš audij jos, tačiau vis> klausu,! sirašo, galvoja. .. Tuoj ei sesija, todėl dažnai skaiti loję prie knygų pa m) Regina, Lina, Roma.. •
Į musų korespondento klau simus atsako prodekauas J. KUNČINAS. Svarbiausios Jūsų darbo problemos? Fakultetas savarankiškai egzistuoja vienerius metus. Pagrindinis mūsų uždavinys: kaip galima greičiau išgyven dinti dekanatui ir visuomeni nėms organizacijoms nepriimtinas „tradicijas", nerimtą studentų pažiūrą į mokslą, Mes pasirinkom ne griežto administravimo, o įtikinėjimo, pokalbių su drausmės laužyto jais, neužgaunant jų orumo, kelią. Manome, kad nepatai somų žmonių nėra. Pirmiausia stengiamės išsiaiškinti prie žastis, įrodyti kaltę. Griežtas priemones taikom tik kraštu tiniu atveju. Pavyzdžiui, ilgą laiką tikė jom studentų G. Andrijausko, L. Černiausko, A. Laimos, A. Marcinkevičiaus, S. Gedmino pažadais. Jie nepateisino mū sų vilčių ir teko juos paša linti iš fakulteto, kad ne gadintų kitų studentų svei kos pažiūros į mokslą, darbą. Tai bene vienintelis atvejis. Norėtųsi, kad katedros daugiau rūpintųsi savo spe cialybės studentų lankomumu, kad visas bėdų srautas ne plauktų tiesiai i dekanatą. Ilgą laiką nejautum fakul teto profbiuro paramos. Kom jaunimo organizacijos sekre-
Kontrolė užtikrinama per seminarus, laboratorinius ir praktinius ________ užsiėmimus. Kai V T| J Ij E KI T A I kurių disciplinų praktikuoja■ V X I Ml mį koliokviumai. Ateityje nu matome paruošti koliokviumų planą visiems metams ir kiek vienai disciplinai. TSRS aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos nurodyta, kad studentų audi. torinis krūvis neviršytų 36 darbo valandų per savaitę. Sis normatyvas nė vienoje I grupėje bei kurse neviršija mas. Vyresni kursai dargi turi po laisvą dieną. Tiesa torius V. Požėla ir naujasis paskaitos vyksta net ketu profbiuro pirmininkas S. Ze- riuose rūmuose, bėgiojant niauskas dirba gerai ir prisi gaištamas laikas. Bet tai neil deda prie lakulteto gyvenimo gai truks. Mūsų nuomone, pagyvinimo. Rektoratas išsky studentai turi pakankamai rė lėšas, aprūpino instrumen laiko ir mokytis, ir turiningai dirbti tais, kuriam saviveiklą, nau praleisti laisvalaikį, ir visuomeninį darbą. jas tradicijas. Stengiamės priežastys, Jūsų Kokios sudaryti nuoširdžius, draugiš darbo ekononuomone, kad kus ryšius tarp dėstytojų ir k. 2 gr. užmikos spec. III studentų. vietą? Kaip Jūs vertinate akade ėmė paskutinę vyrauja neŠiame kurse minės komisijos darbą? Akademinė komisija — la sveika atmosfera, kuri buvo bai veiksmingas ir aktyvus apėmusi visą buvusį Ekono kovotojas su studentų nepa mikos fakultetą. Kai kitos žangumu, apsileidimu. Komi grupės suspėjo „persiorien sijos iniciatyva rašomi laiškai tuoti", tai ši grupė atsiliko. tėvams, jos sprendimais ir pa Tai įtaka tokių studentų, siūlymais vadovaujasi deka kaip A. Stankevičius, V. Kli mavičius ir kt. Apskritai gru natas. Kaip kontroliuojamas stu pė yra pajėgi jei ne pirmau dentų savarankiškas darbas? ti. tai nors „pabėgti" iš atsi liekančių tarpo.
LEMIA DARBA:
„KARALIŠKŲJŲ ASTRONOMŲ ĮPĖDINIAI
STANEVIČIAUS nuotraukoje: diplomantai busimieji romai A. Kazlauskas (kairėje) ir V. Kungys.
U
PRODEKANAS:
Gruporgė R. SIKOR5 Ki
Dekanate tuoj po pokalbio sužinojome, kad III k. 2 gr. laikė „Pramonės įmonių ga mybos organizavimo ir plana-
vimo" įskaitą. A. Stankevi čius neišlaikė. Vadinasi, jis mums pamelavo („Dabar sko lų neturiu"). Skolininko atsakymai, po kalbiai su fakulteto dėstyto jais ir studentais rodo, kad akademinė drausmė dar šlu buoja. Tai, aišku, būdinga visiems fakultetams. Viena bėdų ta, kad pati grupė būna neprincipinga, dažnai žvalgo mas!, ką pasakys vyresnieji, pirminių komjaunimo organi zacijų „minkštaširdiškumas", nereiklumas sudaro sąlygas egzistuoti nesąžiningumui ir apsileidimui. Komjaunuoliai privalo mo kytis be skolų.
Štai ką sako darbo ko mikos specialybės antį. ku F. Dzeržinskio stipendi >in Vaclovas POŽĖLA: Dabartinė mokymo s.sti mane pilnai patenkin tik reikėtų daugiau pra.kti darbų, pratybų ir šen m Dėstytojai niekados ne itsi ko padėti, paaiškinti, at salt į dominančius klausimus D gi prašo kreiptis, jeigu I neaišku. Programos reikalavim n sunkūs, išmokti kiekvia gali. Gal kiek sunkesni s ; pramonės šakų technoloęii aukštosios matematikos d ciplinos. Man atrodo, kai p: monės šakų technologija i „sausai" dėstoma. Štai pa koja apie tekstilės sj ik) jų nemačius, labai sunk i vaizduoti ir įsiminti kit kv nos detalės darbą, sc lei taip pat trūksta. O reikalai kaip iš technologo. R< iki ryškiau nubrėžti ribą t< technologo ir gamybos on nizatoriaus — ekonomi to Įsimintinos TSKP išturi paskaitos (doc. A. Berži sk tė). Visi lankė, nes tikr. I vo įdomu. Man atrodo, dės tojas turėtų duoti studentą tokią medžiagą, kurios negauna patys. Atkartoti, kas parašyta vadovėlyje, 1 reikėtų. Tai turi įtakos ir si dentų paskaitų lank .n jeigu viską rasi vadovėly tai kam eiti į paskaita. ? to, žino, kad už tai nei griežtai nubausti, todėl nebi Gerai mokytis man p; df nuolatinis ir sistemingas d bas. Klausiate. ar gali gru susitvarkyti su drausmės Ii žytojais ir atsiliekančiais? J gu grupė draugiška — Į veikis nepažangiems yra delis. Netikiu, kad atsirai drąsuolis, kuris save priešpi tatytų darniam kolektyvi Man atrodo, kad vienini grupės nuomonė geriau ū „Paguodos" arba pavasario kia, negu administracinė nu sesija. bauda.
Ateina naktis. Vilniaus gatvėse nušvinta žibintai. Viena po kitos nyksta švie sos studentų bendrabučių Čiurlionio gatvėje languose. Vieni jau miega, kiti baigia darbą,o dar kitiems jis tik prasideda. Kam gi darbas tik prasideda? Budintiems gydy tojams, milicininkams, saugo jantiems miesto nakties rim tį? .. Ne, šie du vaikinai, einantys link keistos formos pastato kupolo stogu, ne gy dytojai ir ne milicininkai. Jie — astronomai, o šis pastatas — Vilniaus universiteto ob servatorija. Dangus giedras, mirguliuoja tūkstančiai žvaigždžių žvaigždelių. Astro nomų laukia darbas. . . Tada, 1753 metais, kai buvo įkurta Vilniaus univer siteto astronominė observato rija, dangus, tur būt, buvo lygiai toks, kaip dabar, žėrė jo nesuskaičiuojama daugy bė žvaigždžių. Tik paslapčių astronomams tada buvo tiek,
kiek žvaigždžių danguje. Tiesa, pasaulis jau turėjo Galilėjų, Koperniką, Niu toną. . . Daug darbų laukė Univer siteto profesoriaus T. Že brausko, tapusio įkurtos observatorijos vadovu. Jam pavyko išrūpinti feodalinės mecenatės E. OginskaitėsPuzinienės piniginę dotaciją ir surinkti iš kitų dotatorių keletą nedidelių teleskopų. Observatorija pradžioje buvo greičiau panaši į kilnojamų astronomijos prietaisų kabi netą, negu į tikrą observato riją. Astronominiai stebėjimai Lietuvoje prasidėjo dar gero kai prieš Vilniaus observato rijos įkurtuves. Dar XVI a. kartografai nustatinėjo geografinį vietovių plotį astronominiais stebėjimais, kilnojamais kvadrantais. Pirmojo vadovo butą ir neblogo architekto: observa-
torija pastatyta pagal jo planą. 1758 m. observatoriją per ėmė filosofijos ir matemati kos dėstytojas J. Nakcionavičius. XVIII a. viduryje Lietuvoje smarkiai iša> ;o agronomuos ir kartografijos poreikiai. Reikėjo paruošti Vilniaus universitetui kvalifikuotą astronomą iš savo auklėtinių tarpo. Šiam tikslui buvo pa rinktas Martynas Odlianickis — Počobutas. Po astronomijos studijų užsienyje 1764 m. M. Počobutas tapo Vilnaus universiteto observatorijos vadovu. 1767 metais Vilniaus observatorija pavadinta „karališkąja observatorija", o jos vadovas - „karališkuoju astronomu". 1788 m. buvo baigtas sta tyti naujas observatorijos pastatas. Observatorija nusi pirko naujų prietaisų. Svar biausias jų — Ramsdeno
TU STUDENTAUJI? trudo. Žiemą sirgo žmona, na, atsirado, kitų rūpesčių. .. Neišlaikiau egzaminų. . . Vė liau praleidau daug paskaitų, nes reikėjo likviduoti skolas, pasivyti draugus. Teko tru puti pasispausti. Matyt, nemo ku dirbti naktimis. Kiti ga li. .. Dabar skolų neturiu. Ir dar. Disciplinas skirstau į reikalingas ir nereikalingas. Pastarąsias praleidžiu (pvz. mokslinį ateizmą). Kur svar biau, kur kvepia būsima duo na — lankau. Grupės povei kis? Yra. Koks malonumas, kai tave svarsto. Juk aišku,
VIEN UŽRAŠŲ NEPAKANKA
kad sau mokaisi, ir gal ne reikėtų to formalaus posėdžiavimo. Tik mokytis truk do. Jei nepasiruošęs, ką čia aiškinsies. Vis vien per posė di nepasisakai atvirai. Be to, vienas dekanas kalba, o stu dentai tyli, jie nieko negali suprasti ir padėti. Juk į kito širdį neįlįsi. REDAKCIJOS PRIERAŠAS:
I
GALI IR PRIVALO GERAI STUDIJUOTI
+salon'9jFW
kvadrantas, kuriuo gale, apskaičiuoti vienos sekur.d tikslumu. Observatorija tul jo savo biblioteką, kurie buvo ir N. Koperniko veil las. M. Počobutui buvo žiu mos pažangios astronomij 'idėjos, jis vertino N. Kopė niką kaip didelį mokslinius rėmė būsimą savo įpėdinį > Koperniko šalininką, Sniadeckį. Tačiau teorinė U Počobuto veikla buvo skirt bažnyčios interesams gint M. Počobutas tyrė planetų jų palydovų judėjimą, ste-b* jo asteroidą Cererą. Po M. Počobuto observ.i' rijai vadovavo J. Sniadeck' Toliau buvo stebimi Šaulį ir Mėnulio užtemimai, plan tos, jų palydovai bei koiw tos. Pradėta stebėti asteroidu Po karo su Napoleonu Vi niaus observatorijai tek svarbus vaidmuo, atliekai Pabaltijo geodezinius mata' mus. 1823 m. J. Sniadeck (Nukelta j 4 psl.)
» ua.
TARYBINIS studentas
trūkumai
DARBOTVARKĖJE — POLITINIS AUKLĖJIMAS
I Balandžio 27 d. įvykusiame įgavę perdėm kultūrinę-esteUniversiteto Tarybos ir partiLio komiteto posėdyje buvo [apsvarstytas Anglų kalbos bei Biochemijos, biofizikos ir ge netikos ketedrų darbas poliItiškai auklėjant studentus. I Katedrų kolektyvai paskaiItnse ir užsiėmimuose skiria Įtaru tikrą dėmesį studentų [politiniam auklėjimui, nušvieĮčia tarybinio mokslo pasieki[mus, atskleidžia tarybinių m kslininkų pozicijas nagrinejant atskiras problemas, demaskuoja religijos žalą. Po! .nio auklėjimo darbas vyks ta ir laisvu nuo užsiėmimų huetU. Katedros reguliariai n-ilgia pašnekesius visuomeninio-politinio gyvenimo te itomis, susitikimus su šefais. Tačiau katedrų darbe yra unitų trūkumų. Retai svarsto mi ideologiniai klausimai, paskaitų aptarimuose per ma ža dėmesio skiriama jų idė jiniam poveikiui išaiškinti, dudentų auklėjimo planai yra
tinę kryptį, beveik neorganizuojami studentų susitikimai su savų sričių specialistais. Posėdžio nutarime pabrėžiamas būtinumas toliau kelti dėstytojų pedagoginį meistriš kūmą ir kvalifikaciją. Fakul tetų dekanai ir katedrų vedė jai privalo didinti grupių vadovų atsakomybę auklėjant studentus, daugiau dėmesio skirti studentų politiniam ii internacionaliniam auklėji mui, plačiai propaguoti TSKP XXIV ir LKP XVI suvažiavi mų medžiagą ir nutarimus. Katedros privalo atkreipti rimčiausią dėmesį į akademi nio gyvenimo normų pažeidė jus ir nepažangius studentus. Katedroms pasiūlyta artimiau siu metu apsvarstyti studentų krūvio sureguliavimo klausi mą. Pasirūpinti, kad visi ka tedrų dėstytojai vadovautų studentų moksliniam darbui. MUSŲ INF.
Mitingas VVU Aktų salėje Andželai Devis ginti: kalba talinietė Irina Zolotariova (nnuotrauka viršuje). Šventinėse kolonose — vengrai (nuotrauka kairėje) ir lietuviai (nuo trauka apačioje).
NAGRINĖJA TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO MEDŽIAGĄ Universitete atidžiai ■.varstoma TSKP XXIV suažiavimo medžiaga. Štai Istorijos fakulteto pirma. aršiai surengė konferen ciją, kurios metu buvo iš klausyti įvairių specialy-
bių studentų pranešimai apie Komunistų partijos kovą už taiką, nusiginkla vimą, apie partijos vado vavimą komunizmo kūri mui. P. KRUPENKAITE
RUOŠIAMĖS RINKIMAMS Prieš kelias dienas apsi lankėme II rinkiminėje apy linkėje, kuri įsikūrusi centri niuose Universiteto rūmuose. Dėstytojas Česlovas Bauža, ios apylinkės agitatorių va dovas, papasakojo: — Agitatorių kolektyvą su daro penkių fakultetų — Fi lologijos, Istorijos, Matemati kos ir mechanikos, Fizikos bei Medicinos — dėstytojai, studentai, Universiteto dar buotojai. Priešrinkiminė kampanija ir rinkimų data — birželio 13 — sutampa su pavasario sesi ja. Si objektyvi aplinkybė kiek trukdo aktyviau daly vauti mūsų darbe studentams.
Matematikos ir mechanikos fakulteto komjaunimo komite tas paskyrė geriausius kom jaunuolius agitatoriais. Pa vestą darbą jie atlieka gerai. Rinkėjų mūsų apylinkėje yra daugiau kaip 2700. Taigi, darbo netrūksta. Aukštas rinkėjų pilietinis sąmoningumas palengvina darbą, bet kartu kelia dide lius organizacinio darbo rei kalavimus. Agitpunkto kolektyvas su ruošė susitikimus su deputa tais ir kandidatais į deputa tus. Prieš akiš dar daug darbų. Rinkimams pasiruošime gerai. J. KOJELIS
PADUVA - VILNIUS Medicinos fakulteto Ben drosios chirurgijos katedros vedėjas profesorius A. Mar cinkevičius išvyko į Italiją. Paduvos universiteto rektora to pakviestas, šioje Italijos aukštojoje mokykloje A. Mar cinkevičius skaitys paskaitas apie Lietuvos medicinos lai mėjimus. perduos Vilniaus klinikose sukauptą patyrimą
širdies ir kraujagyslių chirur gijos, taip pat audinių ir organų transplantacijos sri tyje. Profesorius yra įgaliotas šio vizito metu susipažinti su Italijos aukštosiomis mokyk lomis, aptarti Paduvos ir Vil niaus universitetų bendradar biavimo galimybes. )
tai, nepaisydami beveik visą dieną įkyriai dulkusio lietaus, žaidė draugiškas futbolo rungtynes. Susitikimas vyko VPI sumažintų matmenų aikš i tėje. Tad komandose buvo tik po septynis žaidėjus. Futbolas: Pirmieji įvarti pasiekė VVU IF — VVPIIF aikštelės šeimininkai, o pir mąjį kelini laimėjo mūsų i studentai — 2:1. Tačiau nu Sportinius ryšius užmezgė galėtojai nepaaiškėjo: rungty Universiteto Istorijos fakulte nių rezultatas taikus 3:3. Ką tas su savo kolegomis iš Pe gi, pradžiai užteks ir lygiųjų. dagoginio instituto. S. BUCHAVECKAŠ Praėjusį trečiadienį studen-
Aš komunistė todėl, kad tikiu: juodaodė liaudis, savo darbu ir krauju padėjusi kur ti šią šalį, turi teisę j savo orumą, turi teisę naudotis šios šalies turtais. Aš komunistė, nes įsitikinu si, kad rasizmas ir ta prie spauda, kurioje atsidūrė juo daodžiai, yra pagimdyta kapi talistinės sistemos. Jeigu mes norime nuversti išnaudotojus, nutraukti negrų liaudies genocidą, mes pri valome sunaikinti imperialis tinę sistemą.
Andžela DĖVĮS
„Mes, internacionalinės sa vaitės Vilniaus universitete dalyviai — Tarybų Sąjungos studentų interkiubų atstovai, vengrų studentų delegacija — išreiškiame mūsų atstovauja mų aukštųjų mokyklų stu dentų valią: griežtai smerkia me Amerikos imperializmo suokalbį prieš komunistę Andželą Devis, broliškai solidarizuojamės su bebaime ko muniste jos kovoje prieš im perializmą ir rasinę diskrimi naciją, už laisvę ir socialinę lygybę. Laisvę Andželai Devis!
Iš mitingo, įvykusio Vilniaus universitete 1971. IV. 30, pareiškimo
Žengiam išvien su jaunaisiais draugais! Šešios internacionalinės dienos Į senąjį Universitetą sukvietė svečius iš Donecko, Celiabinsko, Užgorodo, Ry gos, Talino. Iš Maskvos atvy ko grupė vengrų, studijuojan čių Maskvos inžineriniame technikos institute, atvyko interklubiečiai iš respublikos aukštųjų mokyklų. Neišveng ia ir netikėtumų: dėl nepalan kaus oro negalėjo atvykti svečiai iš Kijevo. 29 dienos vakarą svečiai ir šeimininkai susitiko Kolonų salėje. Pasikeista nuomonėmis apie interkiubų darbą, ginčy tasi dėl internacionalinio klu bo struktūros, narių skaičiaus. Nė minutės laisvo laiko ne turėjo svečiai antrąją vieš nagės Vilniuje dieną. Nuo ankstyvo ryto prasidėjo ekskursijos po miestą, lietu viškų filmų demonstravimas, muziejų lankymas. Vakare ivyko mitingas Amerikos ko munistei Andželai Devis ginti.
TRUMPAI Norėdami geriau susi pažinti su savo busimąja specialybe, I kurso biblio tekininkai lankėsi Respub likinėje bibliotekoje. Eks kursijos metu jie susipaži no su bibliotekos fondais, skaityklomis, katalogais. K. pukaitė
Seniai Universiteto Aktų salė buvo taip perpildyta. Pasmerkti Amerikos imperia lizmo susirinko keli šimtai studentų, dėstytojų. Prezidiu me — Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pava duotojas doc. R. Mironas. VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas K. Černiauskas, Interklubo prezi dentas J. Ciumačenka, sve čiai. Kalbėjusieji mitinge vie ningai pasmerkė JAV politi ką, pareikalavo nutraukti rasinę diskriminaciją. Mitingo metu buvo perskaitytas pa reiškimas, reikalaujantis pa leisti iš kalėjimo Andželą Devis. Čia pat salėje studen tų interkiubų atstovai jį pa sirašė. Dokumentas bus nu siųstas į JAV, į komitetą Andželai Devis ginti. Gegužės 1-osios rytą inter nacionalinė kolona dalyvavo šventinėje demonstracijoje. Jie nešė šūkius visomis pa
Pirmasis estradinės muzikos festivalis
saulio kalbomis skelbiančius „Taiką". Priešakyje didžiulis plakatas „Devis". Tikrai pui kiai atrodė ši kolona šven tišką gegužės rytą: Lenino prospekte skambėjo dainos lietuvių, vengrų, estų kalbo mis. O vakare — Universiteto kavinėje draugystės vakaras. Čia buvo visko: ir juoko, ir dainų, ir šokių. Štai skamba lietuviška daina „Ėjo senis lauko arti". Mokantys žo džius veda, o svečiai pritaria tumba-tumba.. . „Lengvos lietuviškos dainos". — juokia si talinietė Irina, čeliabinskietis Saša. Vengrai susirūpinę kitkuo — jiems būtina iš mokti lietuvišką polką... Šokančiųjų poros pabyra į Skargos kiemą. Dainos skam bėjo ir pakeliui į Gedimino kalną... Vilniuje jau buvo gerokai po vidurnakčio, kai pavargę ir linksmi svečiai grįžo į bendrabučius. Rytą laukė išvyka į Trakus,
ir . . .atsisveikinimas su Vil niumi. „Išvažiuoti nesinori. Seniai buvau toks linksmas. Jūsų miestas nepaprastas", — atsi sveikindamas kalbėjo vengrų grupės vadovas Cheksach Erno. „Pamačiau daugiau, negu tikėjausi. Tikrai bus ką pa pasakoti studijų draugams. Gaila, kad nemoku lietuviš kai, taip norėtųsi padainuoti jūsų dainas..." kalbėjo čeliabinskietis Aleksandras Chvorostuchinas. Praėjo šešios tradicinės internacionalinės dienos. Liko suvenyrai, adresai. Kupini įspūdžių svečiai išsiskirstė į namus. Bus apie ką pašnekėti interklubiečiams: kartu su su venyrais, kiekvienas turėjo ir konkretų pasiūlymą. ..
B. ČEKANAUSKAS
IŠSIKIRPK IR SAUGOK • IŠSIK1RPK IR SAUGOK •
Gegužės 15—16 d. Aktų salėje Įvyks pirmasis VVU estradinės muzikos festivalis. Jame dalyvaus: Finansų ir apskaitos, Fizikos, Istorijos, Matematikos ir mechanikos. Pramonės ekonomikos ir Tei sės fakultetų vokaliniai-instrumentiniai ansambliai.
Koncerto pradžia šeštadienį — 17 vai., sekmadienį — 16 vai. Bilietai parduodami VVU studentų profsąjungos komitete. Kitoje lapo pusėje skelbia me prizus, kurie atiteks festi valio nugalėtojamsf juos rinks žiūrovai).
IŠSIKIRPK IR SAUGOK •
IŠSIKIRPK IR SAUGOK •
H
NE VISKAS AUKSAS, KAS AUKSU ŽIBA
SIENLAIKRAŠČIŲ
ORBITOJE
Puiki karikatūra, išraiškin gas parašas... Bet to negana. Negana, kad sienlaikraščio skaitytojai sušuktų: „Oho!" Reikia tokios kritikos, kuri duotų teigiamus rezultatus, padėtų kovoti su bendrabučio taisyklių pažeidėjais. Univer siteto bendrabučių sienlaik raščiuose stengiamasi kuo ryškiau ir taikliau nušviesti bendrabučio gyvenimą, at skleisti trūkumus. Norai geri. Bet juos ne visada lydi sėk mė. Netvarka kartojasi. Vadi nasi, galima daryti prielaidą, kad sienlaikraščių straipsne liai. karikatūros — neveiks mingi. Kodėl? Ogi nė viena me sienlaikraštyje nededami pranešimai, ar studentas ištaisė savo klaidą, ar buvo imtasi rimtų ir konkrečių priemonių. skiriama Daug dėmesio sienlaikraščių išvaizdai. Žmo gaus akį dažniausiai traukia ryškios spalvos, daili rašyse na Vilioja satyrinis sienlaik raštis pirmame bendrabutyje. Spalvingai margos žinutės, plati ir turininga informacija. Tačiau „ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Sienlaikraščiui trūksta meniškumo. Per daug
iškarpų iš žurnalų, grandiozi nės antraštės. „Žurnalinio" grožio vaikosi ir kitos red kolegijos. Štai trečio bendra bučio šventiniame kovo 8-osios numeryje nė vienos savos karikatūros, beveik pu sė teksto cituojama iš „Šluotos". Dažnai šventiniai proginiai numeriai sausi ir nuobodūs, kartojami jau girdėti dalykai. Spausdinami platūs vedamieji straipsniai, dažnai parašyti iškilmingu tonu. Tačiau jau geriau taip, negu 4 bendrabu tyje, kur vienintelis užrašas — sveikinimas su kovo 8-ąja — atrodo labai pigiai, juo labiau, jei sienlaikraštyje jis pasiliko kaboti po švenčių. Gražus šriftas, vykusiai ir skoningai išdėstytos antraš tės. Sunku tai padaryti. Bet jei į sienlaikraščio leidimą žiūrėsime ne kaip j techninį užsiėmimą? Štai medikų ben drabučio „Skalpelis". Sien laikraštis stebina išradingumu, tvarkingumu ir kiekvieno nu merio originalumu. Sienlaik raštis kandus, matyt, todėl ir drausmės pažeidėjų šiame bendrabutyje mažiau negu ki-
I
Vieną balandžio vakarą prie bendrabučio Nr. 6 subir bė armonika. Jos klavišais bėginėjo GF I k. studento Vy to Jankevičiaus pirštai. Aikš telėje atsirado keletas „šokė jų" iš bendrabučių. V. Jankevičių perspėjo operatyvinės grupės nariai. Juk visi žinome, kad triukš mo kelti viešoje vietoje ne galima (yra ir miesto vykdo mojo komiteto nutarimas). Prisimename skaudžias pra ėjusių metų pamokas. Galvojate, V. Jankevičius pakluso? Kur tau? Elnė šaipy tis, o bendrabučio kambaryje išsitraukė net filmavimo ka merą ir bandė filmuoti (atseit, kad „prisiminčiau, reikės atsiskaityti"). Fuksas V. Jankevičius jau turėjo griežtą papeikimą už bendrabučio taisyklių nesi laikymą (apie jo blogą elgesį rašėme ir „T. Studente"). Šį kart už triukšmo kėlimą ir netaktišką elgesį su operaty vininkais jis pašalintas iš ben drabučio. Nuotraukoje: konferencijos dalyviai prie Tbilisio univer A. DARGUŽIS siteto.
ISSIKIRPK!
GERIAUSIUS
RENKA
ŽIŪROVAI
Estradinės muzikos festiva PRIZAI KAM, JŪSŲ NUOMONE, lio metu prašome įrašyti šioje SKIRTINAS iškarpoje j tuščias eilutes jums patikusį atlikėją ar an VVU studentų profkomitesamblį. Nugalėtojai bus to — „Geriausiam ansambliui".......... nustatomi pagal Jūsų, gerbia VVU komjaunimo komiteto — mi žiūrovai, atsakymus. „Geriausiai atliktai pilietinei dainai" .. „Tarybinio studento" redakcijos — Šios iškarpos bus surinktos „Geriausiam dainininkui“ ... . .............. ir daugiausia taškų gavę atli Istorijos fak. Kultūros klubo — „Geriau kėjai paskelbti nugalėtojais siai ansamblio savos kūrybos dainai" ... sekmadienį, tuoj pat po kon Finansų ir apskaitos fak. profbiuro — certo. „Geriausiam būgnininkui" .......................
t
KARALIŠKŲJŲ ASTRONOM J
ĮPĖDINIAI (Atkelta iš 3 psl.)
niečiai pasirinko žvaigžd™ fotometrijos ir spektroskapį pasitraukė iš observatorijos jos kryptį. Fotometrinė sis! direktoriaus pareigų. Jas per tema pradėta kurti 1965 J Fotometrine sistema, duc nei ėmė P. Slavinskis. 1832 m. uždarius caro val nų apdirbimui panaudoju] džiai Vilniaus universitetą, skaičiavimo mašinas, galimi P. Slavinskis pasiliko dirbti labai greitai nustatyti žvaigįl observatorijoje, kuri buvo džių temperatūrą, šviesi nj perduota Peterburgo Mokslų spektrinę klasę ir apytikrid akademijos žinion. 1Š48 m. •— cheminę sudėtį. Vienį Vilniaus observatorijos di šios sistemos metodų rektoriumi paskirtas J. Fusas fotoelektrinis. Be jo, laJ vos tepalaikė jos egzistavimą. panaudojamas fotografinį 1852 m. reikalai pasitaisė, į bet su fotoelektriniu met >dJ Vilnių atvykus jaunam astro gaunami beveik dešimt karį nomui M. Gusevui ir direkto tų tikslesni duomenys. E tol riumi 1854 m. tapus G. Sab- menų apdorojimui praded. I leriui. 1865 m. pradėjo darbą naudoti skaičiavimo techn I pirmoji pasaulyje Saulės tar Visam darbui vadova 1 nyba — reguliarus saulės Fizikos-matematikos instit itj fotografavimas jos dėmėtumo astrofizikos sektoriaus valo! eigai sekti. 1876 m. kilęs vas V. Straižys. Jis yra r.aul gaisras sunaikino naujausius josios sistemos kūrimo ini ia-| observatorijos įrengimus, ir torius. Vilniaus astrono iai| tai davė progą caro val dabar tiria tarpžvaigžc mę| džiai observatoriją uždaryti absorbciją, galaktikos str iki turą. Vilniaus astrono iai| 1882 m.). 1919 m. astronominė obser savo pasiekimais fotometr josi vatorija buvo atgaivinta. ir kalorimetrijos srityje gar-l Nauja observatorija pradėta sūs ne tik mūsų šalyje, bet statyti 1921 m. prie Vingio ir užsienyje. Kaip žino raį parko. Iki II pasaulinio karo bene didžiausių laimėjimu joje dirbo lenkų astronomai šoje srityje yra pasiek įsi] observato ja S. Batoro universiteto dėsty Makdonaldo tojai V. Dzievulskis. V. Zo (JAV). O. BALDAUSKAITE nas, V. Ivonska ir kt. Jie Mūsų astronomų bazė f le-l tyrė cefeidų tipo kintamąsias čiasi. Molėtų rajone priel ■ žvaigždes, atliko teorinius gražaus Želvos ežero kui atyrimus dangaus mechanikos ma nauja observatorija. Ir Balandžio pabaigoje Tbili ir žvaigždžių statistikos sri vėl vadovauja V. Straii ysJ Ši observatorija bus astro lo-l syje vyko VIII visasąjunginė tyse. Lietuvai atgavus Vilnių, minių tyrimų centras. Gal būt,Į studentų etnografų konferen 1940 m. observatorija gavo atrodys keista tai, kad obser cija. Joje dalyvavo ir du mūsų Kauno observatorijos įrengi vatorija kuriama toli r 10 universiteto atstovai — tre mus. Fašistams traukiantis iš Vilniaus. Mat, norint sėkn Fi čiakursiai istorikai B. Kulnytė Vilniaus, observatorija nu gai tyrinėti, reikia labai š arios atmosferos. O juk mie to ir R. Paškevičius (mokslinė kentėjo. Tuoj po karo observatori oras švarumu nepasižymi. vadovė prof. P. Dundulienė). Vilniaus astronomai artin ai Tik atskridę į Tbilisį, mes ją tvarkyti pradėjo doc. B. o vėliau „kara bendradarbiauja su kiton is pajutome ką reiškia Gruzija. Voronkovas, Kai mes Jei Lietuvoje dar tik sklei liškųjų astronomų" darbą tęsė observatorijomis. dėsi pumpurai ir buvo gana jaunoji astronomų pamaina. kalbėjomės su penkto kuiso astronomu A. Kazlausku, jis šaltas oras, tai čia kaitriai buvo tik ką grįžęs iš Krymo spigino saulė, žydėjo sodai. observatorijos. Artimus ry Ypač didingai atrodė Gruzi Tokį ilgą ir sudėtingą ke šius Vilniaus astronomai pa jos sostinę supantys kalnai. lią nuėjo Vilniaus universi laiko ir su Kaukaze esam a I Jau pačią pirmą dieną teko teto astronominė observatori Šemacho observatorija. patirti gruzinų nuoširdumą ir ja. vaišingumą. Minėti vaikinai, nakčiai 'l' /»' Koūūrenciją atidarė žy traukiantys į observatoriją, miausias Tarybų Gruzijos priklauso jaunausiai Lietuvos Ar daug astronomo darbe etnografas, akademikas G. astronomų kartai. Tai Uni romantikos? Išgirdę šį klauiCitaja. Jis palinkėjo konfe versiteto diplomantai V. Kun- mą, V. Kungys ir A. Kazlaus rencijos dalyviams sėkmės. gys ir A. Kazlauskas. Šiais kas nusišypso. Jeigu darbą Konferencijoje dalyvavo 61 metais Universitete astrono myli, sako jie, tai rasi jame atstovas iš įvairiausių mūsų mijos specialybę baigia penki ir romantikos. Bet kiekvi šalies kampelių. Pranešimų studentai. Visi vyrai. Tai nam darbe daugiau triūso, buvo gerų ir silpnesnių, ta duoda pagrindo manyt, kad daugiau prakaito, negu ro čiau pati konferencija vyko merginos nenori arba negali mantikos. Romantiškumą są gana sklandžiai, buvo puikiai pažeisti ilgametės astronomų lygoja, gal būt, pati profesi surengta. Ypač patiko Gruzi tradicijos. Trys vaikinai — jos specifika — tyrinėjimai, jos studentų darbai. Neblogai V. Burskis, G. Batistas ir G. ieškojimai, atradimai. .. A sekėsi ir mūsiškiams. Stukalinas — jau gavo pasky tronomo profesija nelengv. Suradome naujų draugų, rimus pedagoginiam darbui Pavyzdžiui, žiemą stebėjimo šeimininkai aprodė savo mies į respublikos mokyklas. V. metu temperatūra observatctą. Nepastebimai atėjo lai Kungys ir A. Kazlauskas — rijoje turi būti panaši kaip kas atsisveikinti su šia nuo lieka dirbti mokslinį darbą lauke, nes šiltas oras virp>i stabia šalimi. Bet, aišku, visų observatorijoje. ir trukdo normalų dangaus konferencijos dalyvių širdyse Dabar mūsų observatorijai stebėjimą. O žiemos pas mus ilgam išliks gruzinų nuoširdu vadovauja mokslinis bendra ne tokios jau ir šiltos... Na, mas, vaišingumas, ilgai prisi darbis A. Pučinskas. Univer tai tik fiziniai sunkumai minsim melodingas kalniečių siteto astronomai dirba kartu Astronomai įveikia ir juos, dainas, temperamentingus šo- su kolegomis iš Lietuvos ir kitas kliūtis. Juk jeigu kius. Mokslų akademijos Fizikos- nebūsi atkaklus — nepasieks;. R. PAŠKEVIČIUS matematikos instituto. VilVyt. MATULEVIČIUS,
tuose. Palyginus su praeitais metais, didesnį dėmesį sieni nei spaudai skiria antrojo bendrabučio taryba. Sienlaik raščių „Studentų šeima", „Dilgė" redkolegijos į savo darbą stengiasi įtraukti kuo daugiau studentų, į skaityto jus prabilti svariu žodžiu. „Studentų šeimoje" pasirodė įvairių žanrų ir įvairių auto rių kūrinėlių. Sunku patarti, kaip dirbti, kaip organizuoti šį darbą bendrabučiuose. Sienlaikraš čio leidimui vadovauja re dakcinė kolegija. Nuo jos tikriausiai viskas ir priklauso. Bet ar mūsų redaktoriai tai sugeba, ar jiems netrūksta pasiruošimo? O gal visų pir ma — pastangų? Paprastai rašo tie, kurie sugeba. O no rai? Matyt, reikia ir vieno, ir kito. Mokėti ir norėti dirbti. — Tai dvi neatskiriamos sąvokos, — sako 5-o bendra bučio sienlaikraščio redakto rė J. Paslauskaitė. Antrus metus ji vadovauja sieninės spaudos darbui. Pa tyrimo, atrodo, užtenka, kūry bingumo taip pat. O jei se kasi, jei matai, kad sienlaik-
Atsirado „šokėjas“!
raštį skaito, nepasakysi, kad sunku. Nors. .. reikia ir padėjėjų. Šešto bendrabučio redkolegi ja išspausdino prašymą — kvietimą bendradarbiauti sie ninėje spaudoje. Tačiau ak tyvistų nesulaukė. Nesulaukia jų ir kitos redkolegijos. Kaip patraukti žmones? Lemiamą vaidmenį turi at likti literatūriniai sienlaikraš čiai. Ar tik ne čia studentai pirmiausia išbando savo jė gas? „Fortūnoje" (5 bendra butis), „Jaunystėje" (6 ben drabutis) dažnai spausdinami studentų kūrinėliai. Tikriau siai kituose bendrabučiuose yra sugebančių rašyti. Redko legija turi juos surasti, pasi kalbėti, pasiūlyti bendradar biauti. Kaip sekasi dirbti bendra bučių sienlaikraščių redkole gijoms, ką pasakoja margos skiltys, —- visa tai sužinojo reido, kurį suruošė VVU stu dentų profkomitetas, dalyviai. Neseniai prokomiteto po sėdyje aptarti spaudos rūpes čiai, darbo problemos. Red kolegijos įpareigotos daugiau rūpintis idėjiniu-meniniu sien laikraščių lygiu, turiningiau nušviesti brendrabučių gyve nimą. Visoms bendrabučių taryboms pasiūlyta leisti lite ratūrinius sielaikraščius, ben dradarbiauti „Tarybiniame studente". Redkolegijų na riams bus surengtas pokalbisseminaras.
Grupė išvyksta š. m. liepos 26 d. Studentų profkomitetas pri ima tik fakulteto profbiuro rekomenduotus pareiškimus iki š. m. gegužės 14 d. Studentų profkomitetas Studentų profkomitetas or ganizuoja turistinę kelionę į Bulgarijos Liaudies Respubli ką. Kelionės trukmė — 18 die nų. 12 dienų — poilsis pansionate Auksinėse kopose, Gegužės 8 d. 19 vai. Aktų prie Juodosios jūros, 6 die salėje įvyks baigiamasis me nos — kelionė po šalį. no saviveiklos apžiūros lau Kelialapio kaina 260 rb. reatų koncertas.
REDiAKTORIUS A. KUSTA Grupės drauųai ir vado vė nuoširdžiai užjaučia PF prekybos spec. III k. stu dentą Vitalijų FOMINĄ dėl tėvelio mirties.
REDAKCIJOS ADRESAS Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas 2-58-84, ketvirtadieniais spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK leidyklom spaustuvė Užs. Nr. 2182
LV 10364
k 1
F t
Iii
f
c k n
P k n v a Ii k j t Ii
i
ii 1: t s fi
n F P P n
i
v r
P n P v d b v g
v P'