Studentų mokslinė konferencija buvo surengta Istorijos ■ fakultete. Joje perskaityti ■ ieši pranešimai: trijų isto■ rikų — „Kova prieš dešiInįjį oportunizmą ir kai■rįjj sektantizmą tarptautiBniame komunistiniame juĮtlėjime" (R. Gamuliš), Į „Lietuvos TSR pasiekimai ■ kultūroje ir mene 1965— ■ 1970 m." (L. Drobnytė), B Pasaulinis jaunimo judė■ limas" (R. Tučius), dviejų B bibliotekininkių ir žurna listės. Iš jų paminėtinas B R. Gamulio darbas. O. KACĖNAITĖ
Paminklų apsaugos fondui I Universiteto etnografinis
I ansamblis, kuriam vadoI vauja A. Ragevičienė, konIcertavo Vilniaus politechInikume. Moksleiviai klauIsėsi programos „Kur eisi ■ — save rasi”. Ansamblielėiai dalį lėšų, surinktų šio ■ koncerto metu, skyrė pa ira inklų apsaugos fondui. J. BĖRUS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
•
1971 m. gegužės 14 d.
Nr. 17 (757)
•
Kaina 2 kp.
TSKP XXIV suvažiavimo išdavos ir Universiteto uždaviniai Svarbų darbą ruošiant liaudies ūkiui, mokslui ir kultūrai kvalifikuotus spe cialistus, aktyvius visuo menininkus, atlieka se niausioji Tarybų šalies aukštoji mokykla — Vil niaus Valstybinis V. Kap suko universitetas. Poka rio metais jis išleido di
džiulį būrį tiksliųjų ir hu manitarinių mokslų spe ■ cialistų, inžinierių, peda gogų, kurie sėkmingai darbuojasi įvairiose ūki nės, ideologinės veiklos srityse, įneša dideli indė lį į komunistinę statybą. Vien per praėjusį penk metį Universitetas paruo
šė apie 7000 jaunų specia listų. Kaip niekad anks čiau, per praėjusi penkme tį padaugėjo mokslo dak tarų ir kandidatų. Dauge lio jų darbai plačiai žino mi respublikoje ir už jos ribų. Fakultetuose ir ka tedrose ryškėja naujos mokslinio tyrimo kryptys.
Nemirtingo žygdarbio atminimas
Tai užtikrina tolesnę mokslo pažangą. Atsakingus uždavinius aukštajai mokyklai iškėlė TSKP XXIV suvažiavimas. Šalies komunistų forumo išdavas ir Universiteto už davinius, gerinant moksli ni, studentų mokymo bei auklėjimo darbą, apsvars
tė gegužės 10 d. Aktų sa lėje įvykęs partinis susi rinkimas. Pranešimą pada rė Lietuvos KP CK pirma sis sekretorius A. Snieč kus. Diskusijose kalbėję dės tytojai ir studentai pasida-
(Nukelta į 2 psl.)
GERA ŽURNALISTŲ INICIATYVA
Dvidešimt šešeri metai ■ prabėgo nuo tos dienos, ■ kada virš Berlyno supleI vėsavo raudona pergalės I vėliava. Laikas spėjo neI atpažįstamai pakeisti karo I laukus, užgydyti baisias Ikaro žaizdas. Išaugo nauB jos tarybinių žmonių kar stos. Bet laikas neišdildė iš I liaudies atminties atlikto I žygdarbio didybės. Ilgas lir sunkus buvo mūsų ke ikias į tą dieną, kada švenI finis Maskvos saliutas viIsam pasauliui pranešė, kad I fašizmas sunaikintas.
Įvykęs VLKJS CK ple numas tarybinio jaunimo vardu pareiškė, kad jis pa siryžęs atiduoti visas savo jėgas, entuziazmą, darbą ir talentą partijos nurodymų įgyvendinimui. Plenumas priėmė nutarimą „Apie TSKP XXIV suvažiavimo rezultatus ir komjaunimo uždavinius, vykdant jo nu tarimus". Komjaunimo or ganizacijoms iškeltas svar bus uždavinys — perteikti TSKP CK Ataskaitinio pra nešimo, suvažiavimo do kumentų ir nutarimų es mę jaunimo masėms, auk lėti jaunimą komunistinio ■dėjiškumo, tarybinio pat riotizmo, internacionaliz mo, didelio organizuotumo ir drausmės dvasia. Kom jaunimas turi geriau pa naudoti jam suteiktas gali mybes, įtraukti vaikinus ir merginas į visuomeninę veiklą, valstybinę, ūkinę ir kultūrinę statybą. Istorijos fakulteto žur nalistikos specialybės III k. studentai komjaunimo su sirinkime apsvarstė VLKJS CK plenumo nutarimą. Su
Kur krito kareivis Ten kapą supylė Ir jį apsodino Berželiais mažais. Kad jie apie saulę Kuždėtų jam tyliai.., Dabar tie berželiai Išaugo beržais. Dvidešimt šeštą kartą I mūsų Tėvynė švenčia pergalės dieną. Gražiai ją paminėjo ir Universitetas, praėjusį penktadienį iškilImingas minėjimas įvyko p.ktų salėje. Jame dalyvapo Universiteto prorekto rius doc. B. Sudavičius, partijos Universiteto ko miteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, fakultetų vadovai, dėstytojai — Di džiojo Tėvynės karo da: viai, Karinės katedros viršininkas Tarybų Sąjun gos didvyris V. Vilenskis
Šeštadienį Universiteto dėstytojų, studentų visuo meninių organizacijų at stovų ir saviveiklininkų vora, kuriai vadovavo partijos WU komiteto sekretoriaus pavaduotojas R. Mironas, patraukė į Švenčionis. Prie partizanų plovės piliakalnio buvo pa gerbtas didvyrių atmini mas. Kad niekad nuo gausmo Pabūklų galingų Nekrūpčiotų žemė pačiame vaiskume — Laikykim parengę _ Ir širdį, ir ginklą Ir ginkim Tėvynę Kaip jis — visuometI Antrame puslapyje spaus diname fotoreportažą apie šias iškilmes.
®
sirinkime dalyvavo fakul teto komjaunimo komiteto sekretorius R. Zakševskis. Grupės komjaunimo orga nizacijos sekretorei G. Ja nušonytei pasiūlius, vien balsiai buvo priimti įsipa reigojimai. Be kita ko, nu matyta: toliau giliai stu dijuoti visuomeninius mokslus, kontroliuoti, kad kiekvienas komjaunuolis turėtų įpareigojimą, dirbtų visuomeninj darbą, dau giau dėmesio skirti kom jaunuolių laisvalaikio or ganizavimui, geriausius komjaunuolius rekomen duoti į TSKP. Busimieji žurnalistai įsipareigojo sa vo praktikos metu stengtis papasakoti spaudoje, kaip įgyvendinami TSKP XXIV suvažiavimo iškelti užda viniai. Graži trečiakursių ini ciatyva susilaukė fakulte te pritarimo. Ji rodo, kad jaunoji karta pasiryžusi darbais pateisinti tą aukš tą įvertinimą, kurį jai da vė partijos suvažiavimas.
Mūsų inf.
SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • PIRMIEJI PENKETAI...
Gegužės 8-ąją broliškose karių kapinėse Švenčionyse.
Nebetoli jau mokslo metų paskutinės dienos. Pavasario sesijos „kregždės" apsilankė > r mūsų Alma Mater. Štai Matematikos ir mechanikos akulteto diplomantai (peda gogikos profilis) išlaikė valsybinj marksistinės-lenininės ilosofijos egzaminą. Iš 60-ties laikiusių — nė vieno dvejeto! Gamtos fakultete — tikra oiūtis. Ketvirto kurso biolo gai ir geologai jau laikė po
du egzaminus, biofizikai ir geografai — po vieną. Neat silieka ir trečiakursiai. Štai geografai išlaikė mokslinį ateizmą, o geologai — nuo sėdinių uolienų petrografiją, gruntotyrą ir mokslinį ateiz mą. Geriausiai sekasi III k. geologui A. Lebiodai (visus egzaminus jis išlaikė vienais penketais), intergrupės stu dentams latviams M. Ulgiui ir I. Straumei.
2 pat.
TARYBINIS STUDENr
Universiteto uždaviniai (Atkelta iš 1 psl.)
lijo mintimis apie partinės organizacijos darbo gaires gerinti kvalifikuotų, tvir tų idėjinių įsitikinimų spe cialistų ruošimą. Gamtos fakulteto profesorius V. Chomskis, Mokslinio, ko munizmo katedros vedėjas doc. M. Damidavičius, Tei sės fakulteto partinio biu ro sekretorius doc. K. La pinskas, Filologijos fakul teto dekanas prof. J. Pa lionis, Prekybos fakulteto prodekanė doc. K. Vaištarienė, Universiteto moksli nės bibliotekos vedėjas J. Tornau, komjaunimo komiteto narys J. Pečkaitis, Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius pažy mėjo, kad būtina akty viau įtraukti studentus į mokslinį darbą, imtis visų priemonių studentų moky mosi pažangumui didinti. Jie papasakojo apie fakul tetų mokslinio tyrimo dar bus, apie vis platesnį jų rezultatų panaudojimą ga myboje. Susirinkimo dalyviai pa brėžė, jog būtina toliau gerinti darbą, formuojant studentų marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, auklė jant juos įsitikinusiais in
ternacionalistais, atsidavu siais komunizmui specia listais. Universiteto komunistai pareiškė karštą padėką partijai ir vyriausybei už didžiulį šios aukštosios mokyklos darbo įvertini mą — jos apdovanojimą Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu — ir pasižadė jo negailėti jėgų ir energi jos partijos suvažiavimo iškeltiems uždaviniams sėkmingai įvykdyti. Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad būtina to liau plėsti mokslinio tyri mo darbus, aktyviau prisi dėti juos diegiant į gamy bą, visokeriopai gerinti studentijos mokymą ir auklėjimą. Susirinkime dalyvavo Lietuvos KP CK skyriaus vedėjas A. Rimkus, parti jos miesto komiteto antra sis sekretorius V. Kojala, respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduo tojas V. Pranaitis, partijos Lenino rajono komiteto sekretorė G. Radzevičienė.
SVEČIAI IŠ ESTUOS
Gegužės 8 d. Aktų salėje įvyko tarpfakultetinės meno saviveiklos laureatų koncer tas. Universiteto profsąjungos komitetas {telkė pereinamąjį prizą Medicinos fakulteto saviveiklininkams (meninės saviveiklos konkurse jie užėmė I vietą) ir apdovanojo 300 rb. pinigine premija muzikos instrumentams įsigyti. R. SAVICKO nuotraukoje: koncertuoja medikai.
TOLIMESNIO BENDRADARBIAVIMO PROGRAMA Prorektorius mokslo reika lams doc. J. Grigonis ir Fizikos fak. dekanas doc. V. Kybartas buvo išvykę į Len kiją. Kelionės tikslas — pasi rašyti bendradarbiavimo pro gramą šiems metams tarp Krokuvos Jogailos ir mūsų universitetų. Tartasi su Jogai los universiteto rektoratu, profsąjungos ir studentų or ganizacijų vadovais, dėsty tojais. Programoje numatyta, kad Krokuvos universiteto trys dėstytojai atvyks į Vilnių skaityti paskaitų mūsų stu dentams. Savo ruožtu WU
TSKP istorijos katedros vedė jas prof. K. Navickas ir Lie tuvių kalbos katedros vedėjas prof. V. Mažiulis skaitys paskaitas Jogailos universi tete. Taip pat trys lenkų pro fesoriai atvažiuos pas mus rinkti medžiagos moksliniams darbams. O mūsų prof. J. Pa lionis Krokuvoje domėsis kalbos kultūros problemomis, doc. S. Vansevičius išvažiuos 2 mėnesiams rinkti medžiagos valstybės ir teisės istorijos klausimais. Teks ir studentams pabuvo ti Lenkijoje: dar šią vasarą
10 chemikų ir 10 istorikų atliks praktiką Krokuvos uni versitete. Mūsuose lankysis lenkų dėstytojų turistinė gru pė. O gegužės 14 dieną išva žiuos viešnagėn į Krokuvą mūsų 25 dėstytojų grupė. Bus pasikeista darbo ir poilsio stovyklomis, ansambliais po 100 žmonių ir 2 sportinėm delegacijom po 15 žmonių. — Kelionė buvo naudinga, — sako doc. J. Grigonis. Numatyta programa — nau jas puslapis mūsų dviejų uni versitetų bendradarbiavimo istorijoje. R. LAIMIENĖ
BUDĖKI, ŽEME!
Nuotraukose: mūsų skaitovai. Universiteto atstovai — partijos VVU komiteto sek retoriaus pavaduotojas doc. R. Mironas, FAF ir PEF komjaunimo komitetų sekretoriai J. Sijavičius ir V. Požėla deda gėles prie partizanų šlovės piliakalnio. „Budėkite, žmonėsl" — šie priesaikos žodžiai aidu atsikartoja visų susirinkusių širdyse.
Graži draugystė sieja Vil niaus universiteto ir Švenčio nių rajono komjaunuolius. Pernai jų iniciatyva buvo supiltas partizanų šlovės pi liakalnis, studentai kraštotyrinininkai palaiko glaudžius ryšius su kovotojų, žuvusių vaduojant rajoną, artimai siais. Į Lietuvos žemę, pasidabi nusią pirmaisiais žiedais, at žygiavo dvidešimt šeštasis pergalės pavasaris. Kaip nie kad gražus jis buvo ir Šenčionyse. Rajono žemdirbiai, inteligentija, moksleiviai, gausiai susirinko pagerbti kovotojų atminimą. Vaiskioje pavasario mėly nėje aukštai virpa vyturėlis. Ilga ilga žmonių eilė lėtai juda broliškų karių kapų link. Pakelėje, parymusi prie lie tuviško berželio, skarutės kampu šluostosi ašaras moti na.
— Aš jau per sena, vaike li, nebepajėgiu nueiti kartu ir nulenkti galvą didvyriams, nors visa širdimi norėčiau. Raukšlių išvagotu motinos veidu rieda džiaugsmo aša ros. Gal jos sūnus amžinu miegu miega prie tokio pat berželio Kursko žemėje. Jis nesulaukė pergalės pavasario. Bet milijonai, kovoję už lais vę, nugalėjo! Vėlyje plazda skaisčios vė liavos. Broliškuose karių ka puose amžinąją ugnį uždega Didžiojo Tėvynės karo daly vis, atsargos kapitonas D. Skvorcovas. Pionieriai, moks leiviai, studentai, žemdirbiai įdėmiai klausosi karo vetera nų žodžių. Didingai skamba R. Roždestvenskio „Rekviem". „Ko jie nepadarė, mes padarysime!" —prisiekia pionieriai. Prisie kia visi susirinkusieji. J. MAŽEIKIS
Į šventiškai pasipuošu sį Vilnių gegužės 6 dieną atvyko grupė Tartu uni. versiteto studentų, kuriuos pakvietė paviešėti mūsuo se II k. anglistai. Studen tams labai patiko mūsų universitetas, jie gėrėjosi naujomis laboratorijomis, drauge su antrakursia s išklausė vieną anglų kal bos paskaitą. Penktadienį Universiteto kavinėje šeimininkai ir svečiai surengė įdomų va karą. Svečiai — Tartu Uni versiteto II k. anglistai. Šis tos pačios specialybes studentų susitikimas buvo svarbus ir įdomus. Daug diskutuota apie pasirink tąją specialybę, apie uni versitetuose dėstomus da lykus. Paaiškėjo, kad estams yra daugiau valančių skiriama specialybės daly kams, negu mūsiškiam... jiems dažnai demonstruo jami kino filmai anglų kalba. Mūsų anglų kalbos specialybės studentai ne turi galimybių pamatyti Universitete nė vieno ki no filmo anglų kalba. Svečiai be galo stebėjo si, kad mes nenešioiane studentiškų kepuraičių: mat, Estijoje kepuraites nešioja visi studentai, net ir dėstytojai, jei kur nors vyksta, būtinai užsideda studentišką kepuraitę. A. KRIVICKAI! !■
švente žydiškese
Gražią tradiciją turi ekcnomistai. Kiekvieną pava sarį susirenka jie į savo šventę. Šį kartą organiza toriais buvo studentai pre kybininkai. Šventėje da lyvavo ir Prekybos faku teto dekanas L. Butkev čius, dėstytojai. Graži ir įdomi šventė gamtoje tęsėsi dvi diena-.
R. ŠIPALYTĖ
PARODOJE Žurnalistikos specialu bės I k. studentų grupė aplankė Parodų rūmuos-: atidarytą jugoslavų foto grafo Milano Pešičiaus meninės fotografijos paro dą. M. Pešičius — vyresnio sios kartos fotomenininkas. Jis eksponuoja apie 40 savo darbų. Parodoje gali ma gėrėtis ne tik jugosla vų valstiečių nacionali niais rūbais ir sparčiais pramonės gigantais, bet ir nuostabiu gamtos grožiu Daug puikių gimtosios Juodkalnijos peizažų už fiksuota jo fotografijose. A. KRIVICKAIT'i
IŠ UŽGORODO
grįžo Interklubo narys A. Andriuškevičius. Jis dalyvavo internacionalinių dienų renginiuose. A. DARGUŽIS
rYBINIS studentas
3 pol
KĄ ŽADA VASARA
Kviečiame į Žydiškes
SUSIPAŽINKITE: IRIAUSIA GRUPE
Didžioji auditorija išimų pirmakursių, irimu ir lūkesčiu Kokie mes buvome prieš išimt mėnesių ir kokie dalarl
I Dabar esame tarsi viena lema. Jei nepasisekė draugui I nepasisekė ir man. Visi ši lome, kaip sunki fizika, cheI uja. Tačiau, kai turi draugų,
kurie tau padės, niekas nebai su. Ilgai atsiminsime talką kol ūkyje. Iki tol mes gerai nepa žinome vieni kitų ir galvo jom, nuo ko čia pradėti, kaip suburti kolektyvą. Sako, pir majai pažinčiai reikalinga daina. Ir ta darni daina su jungė mus į vieną stiprią grandį. Tur būt, smagiausia draugui yra tada, kai jį gimtadie nio proga pasveikina visa grupė. Juk tiek nedaug reikia džiaugsmui: kukli dovanėlė ir gėlė. Mes iškovojome pirmą vie-
tų akademinės grupės kon kurse, Universiteto pirmakur sių tarpe. Studentai labai ge rai išlaikė žiemos sesijos eg zaminus. Net penki mūsų gru pės draugai — penketukininkai: R. Daunoravičius, G. Šimkutė, J. Panavas, G. Krotkutė ir seniūnas H. Ulevičius. Dauguma studentų yra SMD nariai. Draugijoje jie plačiau susipažįsta su SMD veikla, vyresniųjų kolegų ruošiamais darbais, skaito pranešimus konferencijoje. Didelį ačiū už nuopelnus turime tarti grupės vadovui asist. A. Adomaičiui. Kiek
Tautų mus draugystė I Kad prigužėjo į Smilginius kaimynų, kad privažiavo svė rių — nei akim aprėpt, nei I uskaičiuot. Iš toliausių GarI lino srities Varanavo rajono I ;aimų sušaukė visus į būrį I kgužės 9-oji. O ji šiemet — I Iviguba šventė: svečiuosna I Įvažiavo ir Universiteto krašlotyrininkai ramuviečiai, valslybinis radijo bei televizijos I nsamblis „Armonika", vadoI 'aujamas kompozitoriaus V. I luozapaičio. I Su tradiciniu karvojum ir likus putele pasitiko mus Lėni smilginiečiai R. Kauzieiė ir S. Kaliauskas. Prie kuklaus obelisko tylos nmutei nulinko jaunos ir ži os galvos. Šioje vietoje 1941 lėtų birželio pabaigoje vyko pūtbūtinis mūšis su priešu. Didvyriškai kovėsi tarybiniai kariai. Iki paskutinio širdies ’irptelėjimo. Gal šalia baltausio kario po smėlingos ženės kauburėliu amžinu mie lu miega ir Nemuno krašto
sūnūs. Žemė saugo paslaptį, laikas ištrina iš atminties didvyrių vardus, sulygina su žeme kapų kauburėlius, sa manomis pravirksta šalti ant kapių akmenys. Nežinomų karių kapą už kloja gyvų gėlių puokštės, vainikai. Apie saulėtą šian dieną, pirktą didele kaina, apie būtinumą ginti taiką, apie lietuvių ir baltarusių tautų draugystę iškilmingo mitingo metu kalbėjo kolūkio pirmininkas karo veteranas A. Lapko, Varanavo rajono partijos komiteto propagan dos ir agitacijos skyriaus ve dėjas V. Terentjevas, buvęs mokytojas, dabar žurnalistas I. Simelionis. Rodunės mokyklos-internato direktorius, Didžiojo Tėvynės karo daly vis N. Kotovas ir kiti. . . .Dabar čia įsisiautėjo jaunystė ir pavasaris. Ir mo čiutė R. Kauzienė prašvito. Pagavo vėjas dainą, nunešė pušų viršūnėmis. Dainavo
Sutikimas baltarusių žemėje.
baltarusiai, lietuviai. Neiš kentė ir S. Kaliauskas, garsi margų juostelių drobelių au dėjėlė M. Kruopienė, Uni versiteto absolventė, Pelesos mokytoja T. Povilaitytė, A. Simelionis iš Klaišių. Šiai progai buvome išmokę ir bal tarusišką dainą „A u poli kalina". Mus priėmė kaip senus pažįstamus. O draugystė užsi mezgė ne taip jau seniai. 1970-ųjų metų rudenį universitetiečiai sulaukė mielų sve čių iš Baltarusijos. Dubinių, Pelesos kaimų lietuviai atve žė j Vilnių daug dainų, pasa kojimų. O šiemet gegužės 9-ąją buvusių pelesiškių mokytojų brolių Simelionis Universite to docento C. Kudabos ir dėstytojo J. Trinkūno inicia tyva studentai išsiruošė ke lionėn j kaimynę Baltarusiją. Vakaras tapo didžiule dvie jų tautų draugystės švente. R. KISKYTĖ
R. JAKUClONAITĖS nuotr.
laiko ir poilsio atėmėme mes. Visuomet su vadovu dalina mės rūpesčiais ir džiaugsmais. Ruošiame daug išvykų. Ap lankėme Ignaliną, Trakus. Va sarą galvojame nuvažiuoti į Leningradą. Stengsimės, kad ir pavasa rio sesiją išlaikytumėm ge rai. A. VILKELYTE, D. ADOMAITYTĖ
J. MAŽEIKIO nuotraukoje: Medicinos fakulteto gydomo sios spec. I kurso penktoji grupė (pirmas iš kairės — grupės vadovas asist. A. Ado maitis).
NEAKIVAIZDINĖ EKSKUR kulteto profbiuro rekomenda cija priimame profkomitete. SIJA PO SPORTO-SVEIKAKlausiate, kokie malonumai laukia studentų? Užsakėme sąjunginę TINGUMO STOVYKLĄ. respublikinę ir spaudą, nupirkome televizorių, MUMS „GIDU" PABOTI SU motorinę valtį, tvarkome se nesnes valtis. Yra sporto aikštelės. TIKO VVU STUDENTŲ Vasarą stovyklautojai ga lės žiūrėti kino filmus, reng PROFSĄJUNGOS KOMITETO sime susitikimus su žymiais žmonėmis prie draugystės lau NARYS A. BAKUTIS. žo. Studentai gyvens viloje, kai kurie — palapinėse, val gys specialiai įrengtoje val Žydiškės yra Trakų rajo gykloje. Už visa tai jiems te ne, prie Skaisčio ežero. Ežero reikės sumokėti 9 rub. (tokia vanduo, kaip sako pats jo pa kelialapio kaina studentams, vadinimas, labai skaistus, čia nors profkomitetui jis kainuo pilna žuvų, tyros erdvės, žalio ja 30 rb.). Šiemet kiekvienoje pamai miško ošimo. Šioje nuostabio je vietoje ir pastatyta Univer noje ilsėsis po 100—120 stu dentų. Fakultetų profbiurams siteto vila. Iki šiol Žydiškių stovykla rekomendavus, galėsime pri „priklausė" tik centriniams imti ir atskirų fakultetų me meno saviveiklos ir sporto no saviveiklos bei sporto ko kolektyvams. Šiemet šią tradi lektyvus, geriausias akademi ciją pažeisime: stovyklauti ga nes grupes. Be mūsiškių, Žydiškėse ilsė lės kiekvienas studentas, ga sis Simferopolio pedagoginio vęs kelialapį. Galiu supažindinti, kaip instituto, Krasnodaro ir Talino veiks stovykla vasarą. Pir politechnikos institutų, Lenin moji pamaina išvyks birželio grado bei Kišiniovo universi 28 d. ir išbus iki liepos 12 d. tetų studentai. Kviečiame į Žydiškes. Ir Antroji pamaina — VII. 13 — vasaros, VII. 27, trečioji — VII. 28 — linkime saulėtos VIII. 12. Pareiškimus su fa gero poilsio.
tė). Merginos kartu irkluoja vos pora savaičių ir, jeigu toliau taip dirbs, pasieks ne blogų rezultatų. Liepos 30 d. įvyks revanšinės varžybos Trakuose. Gal būt, Galvės ežero vanduo bus laimingesnis mūsų irkluoto IRKLAVIMAS jams. B. BUNGARDAITĖ Gegužės 9 d. Universiteto akademinio irklavimo rinkti nė dalyvavo Tartu įvykusio SPORTINE GIMNASTIKA se dviejų universitetų varžy bose. Šios Tartu ir Vilniaus Gegužės 5 d. įvyko tarpuniversitetų varžybos vyksta jau trečią kartą ir, reikia fakuletinės sportinės gimnas manyti, taps tradicija. Visus tikos varžybos. Nugalėjo Pre merginos tris kartus nugalėjo estų spor kybos fakulteto tininkai, tačiau kai kurios (119 balų). Antroje vietoje mūsų valtys jau pajėgios liko Finansų ir apskaitos fak varžytis su tikrai stipriais (108), trečioje — Matemati kos ir mechanikos fak. mergi Tartu irkluotojais. Ypač gerai praplaukė 1000 nos (69,6). Vyrų grupėje pirmavo fi m distanciją Pramonės eko nomikos fakulteto antrakursė zikai (167 balai), antrieji — vienvietininkė Vida Eiduko- chemikai (146), tretieji — me nytė. Užtikrintai finišuodama, dikai (55,69. Įdomi kova vyko tarp sp. ji paliko savo varžovę sp. m. I. Baranovą beveik dviem m. N. Giedraitytės ir T. Matovalties korpusais. Reikia pa ričevos. Vis tik geriausia žymėti ir Fizikos fak. II k. 1971 m. Universiteto gimnaste studentą V. Suslavičių, kuris tapo sp. m. N. Giedraitytė vos keliomis sekundėmis pra įPF). Vyrų tarpe pajėgiausias laimėjo estų irkluotojui sp. buvo k. į sp. m. R. Gruzdys meistrui E. Sujai. Pergalę, (FF). gal būt, būtų iškovojusi ir Vyr. teisėjo A. Jankausko mūsų vyrų keturvietės s/v dėka varžybos buvo organi įgula (yrininkas V. Urbas), zuotos ir įdomios. Treneriai jeigu ne nelaimė — distanci I. Alioškinas ir L. Majorovas joje sulūžo sėdynėlė. Neblo patenkinti auklėtinių rezulta gai pasirodė ir merginų ketur- tais. vetė s/v (yrininkė R. ZaksaiA. DAVIDAVICIUTĖ
u
Pirmasis estradinės muzikos festivalis
APIE MUS RAŠO Amerikos pažangiųjų lietu vių laikraštis „Laisvė" pasa koja apie susitikimą su Tary bų Lietuvos mokslininku Universiteto profesoriumi V. Statulevičiumi, neseniai viešė jusiu JAV. A. Gilmano korespondenci joje be kita ko rašoma: Sužinojome, kad V. Statulevičius jaunas būdamas pradėjo veržtis į mokslą. Jam, aišku, sekėsi. Sužinojom ir tai. kad jis pradžioje užsiimdinėjo ir poezija. Bet grei tai pamilo bene pačią sun kiausią mokslo šaką — ma tematiką. Ir štai šiandien jis yra vienas garsiausių pasaulio matematikų. Jo pasiekimais didžiuojamės visi lietuviai. Mums džiugu buvo išgirsti, kad šiandien mūsų senojoje tėvynėje aukštąjį mokslą sie kiančių ir pasiekusių žmonių jau yra labai daug. Svečias nurodė, kad dabar Lietuvos mokslininkai jau yra susilaukę aukšto pripaži nimo. Jau daugelis ir kitų kraštų mokslo įstaigų domisi Lietuvos mokslininkų darbais ir pasiekimais. Antai čia, Amerikoje, tokie universite tai, kaip Niujorko ir Kolum bijos, jau verčia Lietuvos mokslininkų darbus į anglų kalbą ir leidžia. Tai yra kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti.
IŠSIKIRPK IR SAUGOK • IŠSIKIRPK IR SAUGOK • Šeštadienį Aktų salėje įvyks pirmasis VVU estra dinės muzikos festivalis. Ja me dalyvaus: Finansų ir apskaitos, Fizikos, Matematikos ir mechanikos, Pramonės ekonomikos tr 'A4ias fakultetų vokaliniai-lnstrumentiniai ansambliai.
Bilietai parduodami VVU studentų profsąjungos komi tete. Kitoje lapo pusėje skelbia me prizus, kurie atiteks festi valio nugalėtojams) juos rinks žiūrovai).
|lSSIKIRPK IR SAUGOK • IŠSIKIRPK IR SAUGOK •
Durys užsidarė paskui ma tepliotos durys — geležinės. šnibždėjo gal laukas. „Aš tu-Staiga _ _pašokau ir abiem rą ne taip netikėtai, kad aš net Jos užsidarė taip netikėtai, riu teisę pats išsirinkti sau kom sugriebiau už durų ra nesuspėjau suvokti, kas atsiti- jog aš nejučiom ėmiau gal kelią, vienintelį ir teisingą", kenos. Delnai kaito, veidu Į, tiko. voti apie gyvenimą. Bet tai — pasakiau mintyse, bet tvir go prakaitas, o durys, kurį — Kas atsitiko? — garsiai nebuvo tas blaivus mąsty tai ir su įsitikinimu. užsidarė paskui mane taip r,i paklausiau ir staiga man į mas, tai buvo nelogiškas gal Jis negirdėjo mano žodžių, tikėtai, kad aš net nesuspė s galvą šovė, kad mažasis bro vojimas, o gal tai buvo tik niekas jų negirdėjo ir nematė suvokti, kas atsitiko — nes. liukas nusilaužė koją. — Jis prisiminimas. O kai mintys mūsų niekas, manęs nematė, girgždėjo. Velniava, nusik, ligoninėje? — nedaviau ramy mane tiek nuvargino, jog aš einančio į priekį, tačiau žen kiau ir pradėjau spardyti: a bės tam, kuris privalėjo būti nepajėgiau užsimerkti, ėmiau giančio atgal... nas, duris, šlykščią varu mano šešėliu. laukti jo. Rausvas, tikriausiai, saulė rankeną, trypiau batais gPj Tas žmogus visą laiką tylė — Kur mes einame?! — lydžio spindulys slystelėjo dis. Man skaudėjo, bet suka; jo, ir tai mane kankino. Aš staigiu klausimu nutraukiau durų paviršiumi, ir aš tik da dęs dantis kentėjau ir kers pasakiau, kad šiandien graži jo švilpavimą. Jis nieko neat bar pamačiau vienintelį mažą jau nežinia kam. .. diena, o kaime, tikriausiai, sakė, norėjosi pakartoti klau langelį, kuris, jeigu atsisto Kai jėgos visai išsibaigė, j kasa bulves. Aš kažkur einu simą, bet liežuvis prilipo prie čiau, būtų gerokai virš mano aš nebegalėjau pakelti koja ir veltui leidžiu laiką, o galė išdžiūvusio gomurio, ir aš ne galvos. Aš pergyvenau vel parkritau ant grindų, ir m čiau dirbti naudingą darbą, galėjau ištarti nė žodžio. niškai keistą jausmą, tokį, no žvilgsnis užkliuvo už taip negerai, — norėjau pasa — Gert noriu, — suleme kokio dar niekada nebuvau balėlio tinko, kuris gulej kyti jam. Bet jis prašneko nau. patyręs. Aš galutinai įsitiki ant grindų kaip balta kreirį pirmas. Šulinys buvo netoliese. Mes nau, kad esu vienas, atskirtas, — Dabar aš žinau, dabar j — Ką tu šiandien sapnavai? gėrėm iš vieno kibiro kaip tarsi kalėjime (keturios pilkos žinau! — šaukiau pilkoms šie — Sapnavau? Kas jums sa seni draugai, nors širdy aš ne sienos nedavė mąstyt apie noms, durims, grindims, m kė, kad aš šiandien sapnavau? jaučiau nė mažiausios paguo kitką). žam langui — visam kambi Bet aš tikrai sapnavau. Di dos, kuri kada nors galėtų Purys užsidarė, nežinau, riui. — Aš žinau, su kreid džiuliuose pelėkautuose spur pavirsti viltimi. Ir vėl norėjo kada jos atsidarys. Jau vaka galima rašyti, su kreida j dėjo maža pelytė... si bėgti. Iš pradžių pilku grin ras. __ _______ __ _________ Žmonės grįžta po darbo rašiau mokykloje! O man Staiga užpakalyje savęs iš diniu, paskui smėlėtu kaimo jį namus rimti, susirūpinę ir akys bėgiojo tamsiomis kari s girdau juoką. Tas juokas vieškeliu. Norėjosi lėkti ari taip pat užtrenkia paskui sa- bario sienomis tarsi didžiuli mais, geltonuojančiais dirvo mano ausyse skambėjo taip, ve duris. Tikrai taip. (Mėgi- mis drobėmis... tarsi netoliese, už nugaros, nais — tolyn tolyn... Paskui nau nusišypsoti). Neįgudusią ranka ėmia ., , Net _gerai,. — ... traškėtų liepsnose paskendęs užkliūti už akmens ir parkri- kad taip išėjo. Aš juk irgi piešti tai, ko dar nebuvau su medis. Man norėjosi sprukti tus raudoti raudoti. .. žmogus, ir daug geriau turėti manęs ir aš nežinojau, . i, k į artimiausią skersgatvį ir s— Aš nieko nepadariau, savo kambarį. (Aš džiūga- nupiešiu. Visa tai buvo taį pabėgti, bet nesuprantama jė supranti?! Ta pelė pati įkliu vau). sudėtinga, jog iš šalies atrod ga įsakinėjo žengti į priekį vo į spąstus, aš nekaltas! Kai patogiai išsitiesiau ant kaip pirmoji piešimo pamotu ir niekur kitur. Tai buvo Rankena nesujudėjo, durys grindų, akys geso, o šiltas Kai mano kreida išsibaigi skaudžiausia, bet aš kaip di neatsidarė. Gal jis laukia, ka kraujas maloniai kuteno kū- atsikvėpiau ir ilgai žiūrėjai džiausias kvailys paklusau da aš pradėsiu šaukti ir kumš ną. Ir nežinojau, ką nupie’.iat jai. čiais daužyti šio apgailėtino Pabudau taip pat staigiai, nežinojau, ką parašiau, be — Kiek tau metų? kambariūkščio sienas? . . Tai kaip ir užmigau. Tikriausiai, man neskaudėjo užgautų kt — Greit dvidešimt, — atsa būtų bene geriausia išeitis. jau rytas, pagalvojau, nes jų, nebekrėtė drebulys, tį kiau drąsiai ir paspartinau — Pavalgau, — sunkiai iš saulė švietė iš kitos pusės, ir pasirodė, kad stoviu toli nu žingsnį. Man irgi norėjosi ko tariau, — tas maratonas man spinduliai nebežaidė ant pil- savęs, kad ošia medžiai, nors paklausti, bet nežinojau atsibodo, girdi? Jis nieko ne kos sienos. Tas kambarys bu- virš galvos — mėlynas dan ko. pasakė, o aš ėmiau stebėtis vo taip panašus į duobę, kurią gus. . . Nors mes kalbėjomės visą savo drąsa, ne tiek drąsa, iškasa kiekvienas duobkasys, Atsirėmiau nugara į šalt kelią, bet mūsų pokalbis dar kiek įžūlumu. „Tu privalai jo jog man darėsi šalta, ėmė sieną ir ištiesiau į priekį ko nesibaigė — aš žinau. Pilkš klausyti, dabar jis tavo šeimi drebulys, o ausyse spengė jas. Durys buvo atidarytos, be vai rudos, tamsiais dažais iš ninkas", — ošė gal medžiai, košmariški gedulingi maršai, aš niekur nebenorėjau eiti.
J. DANILIAUSKO pieš.
R. Klibavičius LIŪDESIO SONATA
Vakaras. Saulėlydis. Liūdesys kaip įlanka, lik šešėliai liejasi — Eisenos nebylios...
Juodos mūsų vėliavos — Dienos nužydėjusios. Dar viltim kliedėjome, Kol žara nudilo. Vakaras. Saulėlydis. Liūdesys kaip įlanka. Aš aušrų primėtysiu — Tegul paukščiais kyla. Tegul plazda vėliavos — Amžinas žydėjimas. Ir banga pamėlusia liūdesį užlieja.
ATSISVEIKINIMAS Niekad neateisiu. Pasiliks tik eilės — Tartum mano kraujas, žodžiais nulašės. Dar kažko nespėjau. Kažin ko dar gaila, Lyg nenušienautos vasarą žolės. Nematysiu niekad žaliasparnio šilo Ir nesiilgėsiu marių mėlynų.. . Gal mane užbūrė paslaptingas gylis, Kaip dangaus platybės, nerimas dienų? Surinkau po šukę, po jausmų dalelę Džiaugsmą, pievas, mišką, kupiną kvapų. Pamačiau pasaulį — almantį upelį Ir su gruodžio vėju tyliai išeinu...
1
DARGANA
Parnešk ant skruosto neišverktą ašarą — kaip atgailą: jau klevų šešėliai paslėpė kelią — taip šalta krūtinėj, nendrelės rauda — nueinančių žingsnių juk neprišauks. Liks visi atvašynai, nurudę, ir paukščiai juos užmirš. Aksomo žolė sužeis iš žingsnių, laikas šulinių gyslomis nutekės, kol kraujy drumstas pyktis ištirps lyg mienesienoj žemė.
—
GERIAUSIUS
Estradinės muzikos festiva lio metu prašome Įrašyti šioje iškarpoje j tuščias eilutes jums patikusį atlikėją ar an samblį. Nugalėtojai bus nustatomi pagal Jūsų, gerbia mi žiūrovai, atsakymus.
Šios iškarpos bus surinktos ir daugiausia taškų gavę atli kėjai paskelbti nugalėtojais sekmadienj, tuoj pat po kon certo.
PASMERKTŲJŲ CHORAS Marsas — dievas
Nauji vardai — R. Kliba vičius, A. Jankauskytė, V. Rašickas. Rimantas — studi juoja lietuvių kalbą ir lite ratūrą Kauno vakariniame fakultete, dirba Kauno aklųjų mokykloje — internate auk lėtoju. Rašyti pradėjo mo kykloje, savo eilėraščių nie kur nespausdino. Angelė — parengiamojo skyriaus klau sytoja, ruošiasi studijuoti ekonomikos mokslus. Vytau tas — II k. lituanistas. Lituanistės pirmakursės Gražinos Cieškaitės eilėraš čiai mūsų laikraštyje spausdi nami jau nebe pirmą kartą.
BACHAS Iš viduramžių gotiško veido Rodos, pažvelgė tavo muzika, Juodai baltą rūbą praskleidus Nuoga mūza melodija nužengia Ir šešėliai šešėliais žaidžia, Liūdesys glosto verkiantį veidą, Išsiilgusi svaigulio, greičio, Skamba fuga smuikui ir fleitai — Pastoralė į rudenio naktį Ir allegro — pavasario džiaugsmas... Pabučiuoja gyvenimo raktą Bachas mūzos atodūsio laukdamas.
A. Jankauskytė
G. C iešką it
Tokia — niekieno nepastebėta, pilka skaidrume — nusilenksiu tavo atgailai, tarsi vėjui, ir krūtinėj bus jauku, tarsi joj pilkos nendrės čežėtų. .,
VOLUNGE . . .jeigu manęs pasiges žalieji medžiai ir jeigu būsiu taip užmiršta, kad nebegalėsiu grįžti, ištieskite delnus apniukusiam dangui ir kuždėkite lietų. .. Ateis lietingi mėnesiai į žalią kaimą ir blėstančiom pienėm apkris širdis, kol išbrisi išlyta pieva, lietų lemiantį paukščio klyksmą. . .
RENKA
PRIZAI
y
ŽIŪROVAI
KAM, JŪSŲ NUOMONE, SKIRTINAS
VVU studentų profkomiteto — „Geriausiam ansambliui" ................................. VVU komjaunimo komiteto — „Geriausiai atliktai pilietineidainai“ ,. ............... „Tarybinio studento" redakcijos — „Geriausiam dainininkui" ....... . ........................ . ............... Istorijos fak. Kultūros klubo — „Geriau siai ansamblio savos kūrybos dainai" ... . ........... Finansų ir apskaitos fak.profbiuro — „Geriausiam būgnininkui" ..>«<«.......................................
Skelbimai Gauti turistiniai kelialapiai j Kaukazą (nuo birželio 4 iki 24 d.). Kreiptis į studentų profsąjungos komitetą. Gegužės 17 d. 16 vai. į VVU komjaunimo komitetą kviečiami stovyklų viršinin kai.
Aš kūno kriauklėj esu prirakintas prie tavo ugnies, kurios vardo vėlaus neištarsiu, nes krinta žvaigždė — planeta — melancholiško ritmo dievybė. Keliu dvi rankas — dvi stygas. Kai išgrosi šešėlio jausmus amžinybėj — būsiu tavo šviesa. O užgyjantį akmenį neša mano kraujo tyla, ir skausmingai ant smėlio užrašo mano vardą gaivus tavo kūno judėjimas. Niekas kelia tostą už mus ir gyvybės ekstazėj išlieka----Venera — deivė
Pradėtas šešėlis — ir vardas beprotis pradėtas gėlėj, akmeny. Rudenėjančio saulės keliavimo sniegas tyliai noksta. Ir dovaną tavo prakeiksiu. Ilgiuosi žodžių skambesio jau... Kai medaus neišduosi — bus gili valanda. Rudenėjančio miško skaistykloj du vienuolius užkas, ir išties nemylėtas rankas į tylos monotoniją žydrą — pro sniego ir aukso kasyklą
RUGSĖJO VIZIJA Kol rytas, kol sniegas aukštas, kol negirdėt ledėjančių saulės ašarų, su manimi tu — liūdnas karalius, kol kvepia karšta žolė negrįžusių dalgių nakties gerumu.
Jau eisenoj tavo regėt pranašingos rimties. Eejėgiškų rankų lanku — ovalu apraudotu nešies paskutinių spalvų melancholiją. Su tavimi eis gėlynai ratu ir į liepsną beprotę lašės.. .
Universiteto Mokslinės bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Res tauravimo skyriaus dar buotoją Bronislavą MASKELIENĘ dėl jos tėvo mirties.
FAF buhalterinės ap skaitos spec. IV kurso studentui Broniui ŠVEDUI. Tegu nuoširdūs užjuojautos žodžiai palengvina tavo skausmą, netekus mylimos mamytės. Ansamblio vadovai ir ansambliečiai
REDAKTORIUS A. KUSTA
H caps/Bini sccioencd ADRESAS REDAKCIJOS Vilnius, Universiteto 3. Tele ’onas 2-58-84, ketvirtadieniai’ spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CX 'eidyklos spaust nvė
Užs. Nr. 2299
LV 09725