VARKO bf
canvBos scuoencas Viaų Salių proletarai, vienykitės!
>artizanų ILIAKALNĮ
17
■<_
5-
■_
i Gražios gegužės dienos aukte šaukia už miesto. Uniersiteto studentams tokia tt0oa išvažiuoti pasitaikė: ie toliau tvarko Švenčionyse artizanų šlovės piliakalnį, kiekvieną šios savaitės die tą čia dirba medikai, teismin iai.kitų specialybių studentai S;rba puikiai, linksmai. Rudeniop piliakalnis atsislleis visu savo grožiu. Į /VU komjaunimo darbų nelraštį bus įrašyta dar vie la graži iniciatyva. A. KRIVICKAITĖ
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m.
1971 m. gegužės 21 d.
Nr. 18 (758)
•
L. JOVAIŠA —
GERIAUSIA SMD Praėjusiais mokslo me tais • Universitete buvo geriausiai organizuojama studentų mokslinė veikla. Tai paaiškėjo suvedus res publikos aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministe rijos konkurso rezultatus. Fakultetų ir aukštųjų mo kyklų studentų mokslinė veikla buvo įvertinama balais už kiekvieną SMD narį, už pranešimus, už darbus, pristatytus apžiū roms ir parodoms bei at žymėtus konferencijose, už autorystės liudijimus, už darbo įdiegimą gamy-
J. MAŽEIKIO nuotraukoje: Medicinos fakulteto profbiuro pirmininkas IV k. studentas Lenino stipendininkas Danie lius Liepas.
boję, darbų publikavimą už populiarius straipsnius spaudoje SMD tematika. Fakulteto, aukštosios mo kyklos užimamos vietos koeficientas nustatomas dalinant surinktą balų su mą iš dėstytojų, mokslinių bendradarbių skaičiaus. Bendras Universiteto koeficientas — 221. Perei namasis WU Studentų mokslinės draugijos tary bos prizas antri metai iš eilės atitenka Gamtos fa kultetui (koeficientas — 397,1). Toliau fakultetai išsirikiavo taip (pagal užimamą vietą): MF — 297,9; IF — 239; MMF — 221,2; FAF — 196,2; FF — 183,2; ChF — 180; FilF — 167,4; PF — 165; TF — 156,1; PEF — 104. A. ADOMAITIS Universiteto SMD tarybos pirmininkas
TRUMPAI
pavasario egzaminų dieną! DABAR NEPRALEISKIME NE VALANDOS TUŠČIAI. SUSIKAUPĘ, SU ATSAKOMYBĖS JAUSMU PAKARTOKI ME KURSĄ. EGZAMINAI — MŪSŲ DARBŠTUMO, ŽINIŲ PATIKRINIMAS, ATASKAITA TĖVYNEI. KIEKVIENO FAKULTETO SIENLAIKRAŠČIAI TURĖTŲ INFORMUOTI APIE SESIJOS EIGĄ, ATKREIPTI KOMJAU NUOLIŲ DĖMĖSI Į SUNKESNĘ PADĖTI, PAGIRTI PIRMO-
Prieš keletą dienų LLKJS Centro Komitete respubliki nio darbo ir poilsio stovyklų štabo nariai susitiko su respublikinės ir aukštųjų mo kyklų spaudos atstovais. Tartasi, kaip geriau laikraš čių puslapiuose papasakoti skaitytojams apie vasaros stu dentų ir moksleivių darbo stovyklas. Kalbėjo respubliki nio būrio viršininkas A. Vė gėlė, būrio komisaras A. Jocys, būrio inžinierius M. Klimovičius, būrio gydytojas A. Adomaitis ir kt. (Radijo ir televizijos komi teto komentatorius A. Kubi lius papasakojo apie spaudos grupės darbą. Buvo numaty tos gairės vasaros laidoms. Susirinkime dalyvavo I—III kursų žurnalistai. J. KOJELIS
Šešiuose miestuose — Maskvoje, Minske, Charkove, Krasnodare, Voroneže ir Uljanovske — vyko zoniniai šalies aukštųjų mokyklų kom jaunimo sekretorių pasitari mai. Į Voronežą buvo išvy kęs WU komjaunimo sekre toriaus pavaduotojas K. Čer niauskas. Pasitarimo dalyviai išklausė VLKJS CK sekreto riaus V. Zitenevo pranešimą „TSKP XXIV suvažiavimas ir studentų komjaunimo organi zacijų komunistinio auklėji mo darbo uždaviniai", susi pažino su kai kurių aukštųjų mokyklų patirtimi. A. DARGUŽIS
Kaina 2 kp.
PEDAGOGIKOS
MOKSLŲ DAKTARAS
Žmogaus laimei reikia sėk mės darbe, o sėkmę užtikrina darbo šakos pasirinkimas pa gal jėgas ir polinkius. Pasi rinkti ne taip lengva, nes tinkamas savo jėgų ir polin kių pažinimas, darbo reikala vimų žmogui žinojimas — su dėtingas uždavinys. Dabarties mokslo, technikos, gamybinio ir negamybinio darbo specia lizacija ir pažanga šio uždavi nio sprendimą dar labiau ap sunkino, ir be specialaus pasi rengimo neįmanoma jo tei singai išspręsti. Tai matyti ir iš to, kad daug moksleivių dėl nepažangumo bei nesuge bėjimo mokytis nubyra iš viduriniųjų ir aukštųjų profe sinio mokymo įstaigų. Vadinaši, jie netinkamai pasirinko savo busimojo darbo šaką, Kaip padėti jaunimui rasti savo vietą darbo pasaulyje? Tai ir nagrinėjama Pedagogi kos ir psichologijos katedros docento L. Jovaišos monogra fijoje „Mokinių parengimo rinktis profesiją pagrindai", kuri kovo 23 d. buvo pateikta kaip daktarinė disertacija fakulteto reikliai Istorijos Mokslo tarybai. Monografijoje pateikiama teorinių prielaidų ir praktinių priemonių sistema, skirta
bendrojo lavinimo mokyklos mokinių profesiniam orienta vimui. Greta metodologinių profesinio orientavimo pa grindų čia daug vietos ski riama profesijos rinkimosi psichologijai ir pedagogikai, įvairių profesinio informavi mo, veiklinimo, konsultavimo ir katemnezės metodų anali zei. Autorius išbando žinomus ir savo parengtus metodus Lietuvos TSR bendrojo lavi nimo mokyklos sąlygomis. Tai pirmasis tokios rūšies darbas mūsuose. Būdingas monografijos bruožas yra tas, kad čia pe dagoginės problemos persipi na su socialinėmis ir psicho loginėmis, o jų sprendimas grindžiamas pedagoginiais ir psichologiniais eksperimen tais, geriausia respublikos bendrojo lavinimo mokyklos patirtimi. Si patirtis labai ver tinama Tarybų Sąjungos pe dagogikos mokslininkų ir švietimo darbuotojų tarpe. Autorius yra profesinio orien tavimo Tarybų Lietuvoje ini ciatorius. Oficialieji oponentai — TSRS Pedagogikos mokslų akademijos tikrasis narys pe dagogikos m. dr. prof. K. Ivanovičius, pedagogikos m. dr. prof. J. Laužikas ir peda gogikos m- dr. V. Veicas labai aukštai įvertino mono grafiją. Tiek Istorijos fakulteto Mokslo taryba, tiek ir Univer siteto Mokslo Taryba vienvalsiai nutarė rekomenduoti TSR aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministerijos Aukš čiausiajai atestacinei komisi jai už minėtą monografiją su teikti docentui L. Jovaišai pedagogikos mokslų daktaro laipsnį. S. PULKAUNINKAS Aspirantūros vedėjas
Universitetas siūlo kandidatus
1 s
Lšfe.*'
E8L
“"ŽS
Gegužės 14 d. Kolonų salė je įvyko Universiteto dėstyto jų, tarnautojų, studentų rin kiminis susirinkimas kandida tams į Vilniaus miesto ir Le nino rajono Tarybos deputa tus iškelti. Drg. V. Jonaitis pasiūlė pa tyrusios pedagogės, moksli ninkės, Medicinos fak. docen tės A. Bartusevičienės kandi datūrą į miesto Tarybos de putatus rinkiminėje apygar doje Nr. 65, drg. P. Rasimavičius — vieno iš geriausių tarybinių įstatymų propaguo tojo, naujų mokslininkų auklėtojo Teisės fak. docento A. Ziurlio kandidatūrą į mies to Tarybos deputatus rinkimi-
nėję apygardoje Nr. 5, drg. R. Greičius — Universiteto auklėtinio, partijos miesto komiteto antrojo sekretoriaus V. Kojalos kandidatūrą į miesto Tarybos deputatus rin kiminėje apygardoje Nr. 28, drg. A. Ambrazevičius — GF komjaunimo komiteto sekre torės E. Budriūtės kandidatūrą į miesto Tarybos deputatus rinkiminėje apygardoje Nr. 52. Iškeltąsias kandidatūras palaikė susirinkime kalbėję doc. V. Lapinskas, doc. R. Mi ronas, prorektorius doc. B. Sudavičius, studentė J. Gražy tė ir kt. Susirinkusieji vienin gai pritarė šioms kandidatū roms.
Drg. P. Misiūno, K. Vladimirovo ir P. Užkalnio pasiū lytas Fizikos fak. docentės A. Kazlauskienės, Istorijos fak. docentės V. Stonienės, parti jos Lenino raj. komiteto sek retorės G. Radzevičienės kan didatūras susirinkimo dalyviai vienbalsiai nutarė iškelti j Lenino raj. Tarybos deputatus rinkiminėse apygardose nr. 6, 197, 5. Susirinkime buvo išrinkti kandidatų į deputatus patikė tiniai: drg. V. Jurevičius, P. Rusimavičius, I. Nekrošius, V. Dvareckas, P. Misiūnas, J. Basiulis, J. Balkevičius.
Kandidatas į LTSR Aukš čiausiosios Tarybos deputatus universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius susitiko su rin kėjais. Susitikmas vyko švie timo ministerijos salėje. Daly vavo visuomenės atstovai, spaudos darbuotojai, studen tai. — Šiemet mūsų rinkiminė je apygardoje įvyko du susiti kimai su kandidatais į depu tatus, šis jau trečias, — pasa kė J. Janonio rinkiminės apy linkės pirmininkas A. Mereškevičius. IC JONIUNAS Musų inf.
2 psl.
TARYBINIS STUDENT vaujama profkomiteto pirmininko pavaduotojo Olevo Vaino. Svečiai pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojo priimti dešimt mūsų Universiteto studentų į savo poilsio sto vyklą Kliogarande (40 km nuo Talino, prie Baltijos jū ros) . Estai ilsėsis musų Žydiškėse. L. MILNERIS
su dideliu entuziazmu kibo j darbą", — pasakoja prorek toriaus padėjėjas S. Mickus. Sporto aikštelėse, botanikos sode, Jaunimo sode ir kitur plušėjo būriai studentų. Ūkio skyriuje iš viso dirbo 1080 žmonių. Dirbdami akademi nes valandas, studentai pa baigė tvarkyti aplinką, paso dino gėles. V. LABŽENTYTĖ
♦ Prekybos fakulteto pirma kursiai surengė konferenciją šiuo metu aktualiais klausi mais. Studentai paskaitė tris pranešimus. Juose jie nagri nėjo Lietuvos politinį bei ekonominį gyvenimą, tarptau tinį darbininkų judėjimą, kla sių kovą kapitalistinėse ša lyse. P. krupenkaite
♦ Tris dienas mūsų universi tete viešėjo Talino politech nikos instituto profsąjungos komiteto delegacija, vado-
Pavasaris jau papylė savo spalvas, apibėrė žiedais medžius, pirmąsias gėles. Net pačiose nuošaliausiose kerte lėse žemė nusikratė žiemos pančių. Žmonės atvėrė lan gus šiltam vėjui, kartu su pavasariu išėjo į laukus. Dar bo labai daug, juk žiema visur paliko savo nešvarius pėdsakus. Anksti sukruto Universiteto bendrabučiai. Bematant aplinkui pasidarė švaru, jauku. Labai aktyviai studentai dalyvavo Visasą junginėje šeštadienio talkoje. „Nors dangus buvo apsiniau kęs, lijo lietus, bet jaunimas
Korespondentai: Kaip seka si studijuoti? IV k. geografai: Praeityje liko daugybė sesijų su var gais ir džiaugsmais. Visi buvom pasiryžę mokytis, bet ne visada tai įgyvendindavo me. Septintosios žiemos sesijos neišlaikė 2 studentai, bet lai ku skolininkai susiprato ir naują semestrą pradėjome be skolų, Visi žinome, jog reikia siekti tikslo, o norint jį pasiekti, reikia studijuoti. Reikia studijuoti... O ko kias studijos be sesijos! Tai gi, sukame ten, kur prakai tuojama. Gamtos fakulteto dekana tas. Už durų liko studentų balsai: kažkas pasakoja juo kingą istoriją, kažkas karšt ligiškai varto knygą ir beria terminus, ogi anie tariasi, kada susitikti... Prodekanė doc. I. ŠARKINIENE sklaido primargintus lapus — egzaminų rezultatai.
Jūsų fakultete sesija jau, berods, įpusėjo? Taip. Vyresni kursai eg zaminus pradėjo laikyti balandžio 25 d. ir prieš kelias dienas jau išlaikė paskutinįjį. Fakultetas se siją baigs birželio 14 d., po to — praktika. Kaip studentams sekasi laikyti egzaminus? Nuotaika darbinga, lai-
ANTRA MEČIAI Už stalo sėdi du antramečiai skolininkai Stasys Eitavičius ir Vytas Jankauskas. Abu trečiakursiai geologai. — Nepasisekė, — dūsauja S. Eitavičius. — Pernai neiš laikiau hidrogeologinių tyri mų metodikos įskaitos, nepa rašiau kursinio darbo. Labai griežtas doc. A. Petrulis. Mes kartą nekaip pasirodėm, tai jis pažadėjo mus prigriebti. Nuo to laiko ir prasidėjo bė dos. Aš net įskaitos nebėjau laikyti. Šiaip ir specialybė patinka, ir mokslai, atrodo, įkandami.
V.
Jankauskas
taip
Prieš porą mėnesių anglis tai buvo surengę panašų va karą. O praėjusį šeštadienį skelbimai pakvietė į vakarą, kurio rengėjai — Filologijos fak. anglų, vokiečių ir pran cūzų kalbų ir literatūros spe cialybių studentai. Visi kūri niai buvo atliekami kuria nors užsienio kalba. G. PAMERNECKAITĖ
♦ Sekmadienį tradicinę ekonomistų šventę surengė Pramonės ekonomikos fakultetas.
GERIAUSIA AKADEMINĖ GRUPĖ — TEISĖS FAKULTET O ANTRAKURSIAI. M. ŽEMAIČIO nuotr.
KAIP JAU SUPRATOTE, ŠĮKART
PAKALBĖSIME
APIE AKADEMINIO DARBO BĖDAS GAMTOS FAKUL-
TETE. • NE VISI NEPAŽANGŪS — TINGINIAI
• SKOLININKAI SAKO: „MOKSLAI NESUNKŪS, BET..."
• PASKAITAS LANKYTI — BŪTINA • AR PRINCIPINGA IR REIKLI GRUPE?
STUDENTAMS PADEDAME ko egzaminams pasiruošti pakanka, tad ir rezultatai neblogi. Praėjusią sesiją pažangumas buvo apie 79 procentus, šiemet tiki mės, jog bus geresnis. Tiesa yra ir skolininkų — štai net septyni ketvirtakursiai geologai neišlaikė karinio parengimo egza mino. Pirmųjų kursų stu dentai taip pat turi skolų iš fizikos, matematikos, chemijos. Aplamai vyres nieji kursai sesijai pasi ruošė geriau. Ar atsižvelgiama į studentų pageidavimus, pavyzdžiui, sudarant egza minų tvarkaraštį? Žinoma. Kiekvieno kurvargsta, neišlaikęs politinės ekonomijos egzamino ir poros įskaitėlių. — Paliko antriems metams. Nebuvo apginti praktiniai darbai. Per tuos metus dirbom Universiteto akademinio mies telio statybose. Uždirbdavom po šimtą su viršum rublių. Gyvenom. Nuomojom kam barį. . . Mokslų nepamiršom. Prieš mėnesį atsisveikinome su sta tybomis — pradėjome ruoštis sesijai. Dabar laikysim... Ir mokslai nesunkūs, ir progra mos reikalavimai nelabai di deli, bet. . .
Ar tavęs, kolega, negraužia kartais sąžinė? Tu matai rytais žmones, skubančius į darbą (ir tavo motina, senstelėjusi ge roji motina, skuba), o tu jau nas, sveikas, nežinai, kur eini. Sakai, nepasisekė, o ką pat darei, kad pasisektų?
so seniūnai tarėsi su visa grupe, na, o po to jau mes tarėmės su dėstyto jais, derinome dienas. Stu dentų nusiskundimų dėl tvarkaraščio nebuvo, iš skyrus trečią geologų kur są. Jiems pratęsėme sesiją dviems dienoms. iš biologijos Šiemet išskyrėme specialybės specializaciją. biofizikos Pagal programą jiems rei kėtų laikyti šešis egzami nus, bet tai viršija normą. Tad vieną jų nukėlėme rudeniui. Jūs minėjote, kad sko lininkų, deja, dar yra. O ką daro dekanatas, kad jų nebūtų?
Skolininkai, matyt, vie na didžiausių bėdų. Kiek jie bereikalingai išeikvo ja laiko: savo ir dėstyto jo. Juk, priimdamas sko lininką antrą, trečią kartą, dėstytojas praranda va landas iš savo, taip sa kant, asmeninio fondo, — jau geriau pailsėtų. Žino ma, — ne visi nepažangūs yra paprasčiausi tinginiai. Vienam buitinės sąlygos blogos, kitam sunkiai se kasi ir panašiai. Tada mes ir stengiamės padėti. Siū lome konsultacijas, krei piamės į katedras, dėsty tojus. Na, o su tinginiais — kita kalba.
TIESA KARTOJAMA NESENSTA Trečio kurso geologijos spec. seniūnas mokslo pir mūnas A. LEBIODA ne iš „etatinių" kalbėtojų. Vis dėlto vaikinukas neišken tęs įsiterpia į mūsų pokal bį: ' — Jau treti metai studi juoju. Per tą laiką įsitiki nau, kaip svarbu lankyti visas paskaitas. Jei neturi paskaitų konspektų, tai kaip gali gerai pasiruošti egzaminams? Be to, dėsty tojo skaitomas kursas vi sada būna rišlus ir nuoseklus. Pasakysiu ne naujieną: tie, kurie nelanko, paskui neišlaiko. Nežinau kaip kiti, bet aš netgi neturiu laiko kas dien sėdėti prie knygų. Daug laiko atima ir fakul teto draugovė. Esu jos viršininkas. Darbo yra. Vis dėlto suspėju visur, kartais gal ir miego sąs kaita, — juk kai kuriuos
dalykus reikia ir „iškalti". Mūsų specialybei visos dėstomos discpilinos yra reikalingos ir labai glau džiai tarpusavyje susiju sios. Aišku, ne visi daly kai patinka, viskas patikti negali. Bet žinai, kad tai bus reikalinga gilesnėms specialybės dalyko stu dijoms ir mokaisi. Pasida ro įdomu. Mūsų grupėje 11 žmo nių. Sugyvenam gerai. Iškovojom, kad visi lankytų paskaitas — manau, daug pasiekėm. Šiemet grupė dar neturi skolų. Ne visos komjaunimo organizacijos principingai kovoja su atsiliekančiais. Gal nenori pyktis ar kokį galą. Betgi gražios šnekos ne visada padeda. Kodėl aš gerai mokausi? Kai įveikiu sunkumus, jaučiu didelį pasitenkini mą.
Priekaištas-paskatinimas Gamtos fakulteto komjauni mo komiteto sekretorė E. Budriūtė šiek tiek sumišo. At rodo, dirbi, bėgioji. . . Žino ma reikalų ir neieškant atsi randa. O kokia aktyvi kom jaunimo organizacijos pagal ba dėkantui, kovojant už ge resnį lankomumą ir pažangu mą fakultete? Taigi, konstatuokim — grupių komjauni mo organizacijų veikla nee fektinga (omeny turim akade minę darbą). Atrodo, gyvenimas eina se na vaga: „visi mes draugai, nereikia pyktis". „Gyvenam kaip broliai", o skolininkų būrys apie dekanatą trinasi... Dėstytojai, dekanato vadovai juos įtikinėja, su jais gaišta brangų laiką, o komjaunimo aktyvistai tik rankom skėsčio ja. Kas ne kas, o jie tai ge riausiai turi žinoti studentų nuotaikas, jų bėdas ir studijų sąlygas. O kaip iš tikrųjų? Štai III k. biologai. Gruporgė R. Katkevičiūtė, paprašyta pa pasakoti, kodėl jiems nesise ka, kodėl jie fakultete velkasi* uodegoje, parašė: Ką aš galiu pasakyti apie savo grupę? Nors būna nesėkmių ir bėdų, tačiau — tik gera. Tai vieningas kolekty vas — linksmi, draugiški stu dentai. Moksle grupė irgi nebuvo paskutinė, nors skolų turėjome nemažai ir pirmame, ir antra me kurse. Priežastys? Svar biausia, aišku, — tingėjimas, apsileidimas. Vieniems koją pakišo sunkūs egzaminai: ma tematika, fizika, biochemija. Kiti dėl ligos turėjo palikti mūsų kursą. Todėl trečiame kurse mūsų žymiai sumažėjo. Tik tiek? Apie savo grupę? Betgi mes, pervertę bylas ar chyve, apie jūsų draugus, R.
LAUKIAME LAIŠKŲ IŠ AKADEMINIŲ SEKTORIŲ Pabandykime mažytį ek sperimentą. Fakultetų komjaunimo komitetų akademiniai sektoriai tu rėtų būti, vaizdžiai kal bant, oscilografu, kuris
Katkevičiūte, žinotume daul giau! Ir ar ne per didelis nuJ siraminimas, abejingumą skamba tuose žodžiuose? Taigi, Gamtos fakultete jas įpusėjo sesija. Į egzaminus ateinam kaip j šventę. (Prisimenat mokyklą) Jr dabar gėlių atsineša:.-: Bet fakultete į šventę nelaba panašu. Kad bent rastum sten dą, ar ką nors panašaus, ku galėtum sužinot apie sesija eigą. Galima iškabinti ir ge riausiai išlaikiusiųjų sąrašą s sveikinimą. Gal nepakenkti ir atsiliekančio karikatūra,. Sesijos metu komjaunimo ko mitetas taip pat turi dirbti ieškoti, viską matyti. , . . Elena — stropi, parei ginga, nesibaidanti darbo. Be ji sekretore dirba vos keli mėnesiai, ir todėl mes neno rėtumėm, kad visi priekaištą kristų tik į jos širdį. Sekretorius — pareigos Jam keliami reikalavimai J sekama jo pavyzdžiu. T< kodėl gi kiekvienas komiai nuolis savo nerimu, savo enei gija, savo atsakomybe nega būti sekretoriumi, tegu ir siu boliškai? Kai kuriuose fakultetuos padėtis daug liūdnesnė. Ti kodėl kimbame prie gamtinis kų? Matyt, iš galinčiųjų dau giau ir reikalaujama. Skaity tojams, tur būt, suprantama mūsų noras: abejingai gyva ti negalima. Šiandien būkim geresni, negu buvome vaki' Mūsų priekaištai (jeigu ji iš tikrųjų pasitaikė) pirm-a-' šia skirti grupėms. Čia ir ra ketų susimąstyti: o koki realius rezultatus duos mūs visuomeninio darbo pastari:1 — kiekvienai grupei, kiekvii nam studentui?
registruoja grupės studij „virpesius". Taigi, P žino viską. Todėl ir lai kiame laiškų iš jų: papi šakokite, kaip sekasi st< dijuoti, ką jūs norėtumei matyti kitaip, kaip paa riate atsiliekantiems, kai ruošiatės sesijai? Iš atsiųstų laiškų W galima apytiksliai spręs* kaip dirba vienas ar kiū sektorius.
ribinis studentas
nešė plakatus ir žygiavo Džakartos gatvėmis į miesto centrą. Vienoje judrioje san kryžoje jie išplatino atsišau kimo lapelius. Berniukai su dažų puodais piešė lozungus ant vitrinų, tvorų, sienų: „Liaudis alkana!" „Liaudis nori ryžių!“ „Į kartuves sam dinius!" Kelios demonstracijos, per augo į neramumus, kurių metu tyčia buvo apgadinti sunkvežimiai ir išdaužytos vitrinos. Vėl pasirodė lozun gai: „Samdiniai yra kinie čiai!“, „Muškit kiniečius“. Įaudrintos žmonių minios plaukė į Glodoką, kinietišką parduotuvių kvartalą. Buvo jaučiama mikli bei patyrusi ranka, kuri jaunimo demons traciją pavertė į šovinistinį maištą. Vėliau matytos demonstra-
koks laikraštis be mūsų KAMI laikraščio smerkia įstaty mų laužytojus?" Khalimas pertraukė savo brolį ir lėtai pasakė: „Mano brolis impulsyvus. Viskas yra daug sudėtingiau. Paklausyki te Khasido". „Jūs, tikriausiai, norite ma nęs paklausti, kas mes esame organizacijoje KAMI: dešinie ji ar kairieji, ružavi ar žali, reakcingi ar progresyvūs?" — pradėjo Khasidas. Įvairių įsi tikinimų žmonės priklauso KAMI. Jūs, tikriausiai, žinote, kas yra kaleidoskopas. Pakra tykite veidrodinius vamzdžius, kuriuose yra pilna spalvotų stiklo gabalėlių — žalių, gel tonų, mėlynų. Jie nesusimai šo, o įgauna įvairiaspalvę mo zaiką. Stebėkite tai per oku liarą, ir, jei pavyzdys jums nepatiks, pakratykite iš nau naują, jo. Vėl pamatysite spalvingą paveikslą. Lygiai tas pats yra ir su KAMI. Mūsų organizacija papurtoma ir panaudojama įvairiausių politinių vadovų; kiekvienas joje norėtų matyti tai, kas jam labiausiai patinka". KAMI susikūrė prieš keletą metų kartu su kitomis organi zacijomis taip vadinamiems vieningiems veiksmams, tuoj po 1965 m. rugsėjo 30 d. Ją rėmė dabar prie vairo esan čios politinės jėgos: joms rei kėjo smogiamosios jėgos prieš kairiuosius.
SUPURTYKITE KALEIDOSKOPĄ
NUOŠIRDUMO ELEMENTAS
tiniųjų kursų studentams skirtose patalpose telpa ne daugiau kaip du ar trys tu zinai studentų. Lankydamas Indonezijos aukštąsias mokymo įstaigas ir savo pokalbiu su rektoriais ir dekanais metu aš nuolat užduodavau tą natį klausimą; koks yra išstojančiųjų pro centas? Jie visą laiką stengė si išsisukti nuo atsakymo ir užtikrindavo mane, kad pro centas nuolat mažėja. Lygindamas tiesioginius ir netiesioginius atsakymus, aš padariau liūdną išvadą: tik 15—20 proc. priimtų jaunų žmonių tampa išsimokslinu siais specialistais. Tai dau giausia turtingų komersantų, dvarininkų, vyriausybės val dininkų ir aukštųjų karininkų vaikai. Sunki aukštųjų mokyklų
KARNAVALAS
■ m. gegužės 15 ■ po sunkios ligos Hrė Lietuvos TSR ■ksių Akademijos ■rasis narys, Lie■os TSR nusipel■ mokslo veikėE profesorius, E. narys Dzidas Hjt.s. Ekonomi■ mokslas neteko E; žymiausių, sa■ atstovų. E. Budrys gimė E: m. gegužės 12 E Jurbarko rajono ■skynų kaime ■istiečių šeimoje. ■1923 m. eksternu ■ Budrys išlaikė Endos egzaminus E tų pačių metų ■denį įstojo Į Kau■ universiteto TeiE fakulteto eko■mikos skyrių, kurį baigė rybinės jėgos pasireiškė tik tarybiniais metais. Nemažą I m. ■ 1931—1932 metais, Kauno teorinę ir praktinę reikšmę ■iversiteto siųstas, D. Bud turi pokario metais paskelbti is gilino ekonomines žinias jo darbai bei moksliniai Indono universitete. 1932 m. straipsniai apie Lietuvos TSR ■denį D. Budrys išrenkamas liaudies ūkio atkūrimą, apie Imlesniuoju asistentu Kauno mūsų respublikos gamybinių Įiversitete, ir nuo to laiko jėgų išvystymą, Tarybų Są I pat mirties dirbo aukšto- jungos liaudies ūkio vystymo Ije mokykloje. 1938 m. Kau tempus. Jis paskelbė spaudo lį universitete D. Budrys ap- je daug vertingų mokslinių Inė disertaciją ir įgijo eko- pranešimų. Ypač pažymėtini Įmikos mokslų daktaro tokie mokslininko darbai, kaip „K. Markso ekonominė ■ipsnį. ■ 1940 m. pradžioje D. Bud teorija ir šiuolaikinis reviziois perkeliamas j Vilniaus nizmas bei reformizmas", Y tybinį universitetą ir „Gyventojų pertekliaus teori Įiriamas profesorium ir Pū ja imperializmo tarnyboje", linės ekonomijos katedros „Fiziokratų ekonominė teori ja", stambi monografija „Po Idėjų. I Atkūrus Tarybų valdžią litinės ekonomijos apybrai etuvoje 1940 metais, D. žos". Ir pašlijus sveikatai, D. įdrys aktyviai įsijungė į Budrys toliau kūrybiškai dir spubiikos socialistinę staty- bo mokslinį darbą. Drauge su 1. Jis skiriamas Lietuvos ekonomikos mokslų kandidatu inko komisaru ir vėliau Lie- A. Buraču jis parengė ir ati ivos TSR Valstybinės plano davė spaudai stambų veikalą omlsljos pirmininko pava- „Šiuolaikinis kapitalizmas ir jo buržuazinės teorijos" ir uoloj u. 1941 m. įkurus Lietuvos mokymo priemonę ekonomi SR Mokslų Akademiją, D. nių teorijų kursui. udrys išrenkamas jos tikruoBudrys išaugino gau1 nariu-akademiku. Iš pat sų D.būrį kvalifikuotų ekoirmųjų dienų jis aktyviai nomistų. Velionis metus ijungė j Mokslų Akademi- buvo Lietuvos TSRilgus >s organizacinį darbą, ypač mokyklų moksliniųAukštųjų darbų ipinosi įsteigti ir organi- „Ekonomikas" serijos redak roti Ekonomikos institutą, torius, Mažosios tarybinės ačiau tas pastangas nutrau- lietuviškosios enciklopedijos ė karas. ir tei Tarybinei Armijai išvada- redakcijos ekonomikos vadovas. I us Vilnių, D. Budriui pave- sėsD.sektoriaus Budrys aktyviai dalyva I arna organizuoti Ekonomikos listitutą, jis išrenkamas Lie- vo visuomeniniame darbe. Jis Irvos TSR Mokslų Akademi- — vienas iš „Žinijos" draugi I Js Visuomeninių mokslų jos organizatorių, ilgametis I kyriaus akademiku-sekreto- jos revizijos komisijos pirmi lium ir paskirtas Ekonomikos ninkas; aktyviai dalyvavo Instituto direktorium. Tas pa- paskaitiniame darbe. I eigas jis ėjo iki 1953 m., Partija ir vyriausybė aukš I artu dirbdamas Vilniaus tai įvertino D. Budrio moksli I Valstybinio universiteto pro- nę pedagoginę ir visuomeninę I esorlum ir Politinės ekono veiklą. Jis buvo apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos mijos katedros vedėju. | Kaip mokslininkas, D. Bud- ordinu, eile medalių bei Gar vs subrendo ir pilnai jo kūbės raštų. LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS PREZIDIUMAS, LIETUVOS TSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO ------------- -------VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATAS, LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS VISUOMENĖS MOKSLŲ SKYRIUS, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO I EKONOMIKOS FAKULTETAI, LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS EKONOMIKOS INSTITUTAS
ęjAULĖTĄ gegužės 18-ąją Ij respublikos sostinės mokslinė visuomenė at sisveikino su Lietuvos TSR dokslų Akademijos akademipu, nusipelniusiu mokslo veipčju, profesoriumi Dzidu Bud>u. Universiteto Aktų salėje, pur buvo pastatyta urna su •'elionio palaikais, atiduoti paskutinę pagarbą mokslinįnpui atėjo giminės ir artimiedraugai ir bendradarbiai,
I
Indonezijos vidurinėse ii aukštosiose mokyklose akade miniai metai prasideda kartu su Naujaisiais. Busimieji stu dentai ta proga ruošia „įdo mius" karnavalus. Jie išvirkš čiai apsivelka savo marški nius ir kelnes su laikinai pri siūtais lopais, užsikiša už diržo šluota ir ant kaklo pasikabina suvertas tuščias konservų dėžutes arba čiulp tukus, — bet tai dar ne riba jų išradingumui. Studentai eina gatvėmis ir vykdo griežtus įsakymus iš pradžių jie bėga, po to sustoja, vėl žygiuoja. Kažkas įsakinėja: „Gulk! Kelk! Gulk!" Vadovas išrenka neįti kinamiausias vietas. Jis liepia berniukams ir mergaitėms kristi ant pilvo į klaną arba į purvą. Po to jie bėga toliau. „Greičiau, greičiau!" Ilgai bėgti tropiniame karštyje yra kančia. Staiga vienas parkrenta, po jo antras, trečias, švelnios, malonios išvaizdos mergaitė apalpsta. Iš pradžių aš galvojau, kad tai paprastas karnavalas, ku rio metu vyresniųjų kursų studentai elgiasi truputį įžū- s liau, negu jiems pridera. Ta čiau vėliau supratau, kad kly dau. Ištikrųjų tai buvo neofi cialus, „viešas" naujokų iš bandymas. „Tarkime, kad kas nors atsisako šitokių išbandymų?" paklausiau. „Argi ne rekto ratas, o studentų vadovai sprendžia apie priėmimą į universitetą?" „Tradicija yra stipri", — buvo man atsakyta. —- Kiek vienas, kuris jai pasipriešina, užsitraukia įtakingų studentų organizacijų vadovu nemalo padėtis atspindi sudėtingus nę". socialinius, ekonominius bei „Ar negali rektorius arba politinius santykius šiandieni dekanatas kontroliuoti studen nėje Indonezijoje. Dabartinis tų vadovus, bent tada, kai režimas, kuris oficialiai api jie peržengia ribas?" būdinamas kaip ,,nauja san „Kodėl? „Naujai tvarkai" tvarka", priešpastatant „sena šitie karnavalai nekelia jokio jai Sukamo santvarkai", kon visuomeninio pavojaus". troliuojamas karinio ir biuro y kratinio aparato, kurį remia DIDELI MOKESČIAI politinės dešiniosios partijos. Po tragiškų 1965 m. rugsėjo Jeigu mokykloje buvai 30 d. įvykių Indonezijos Kom darbštus mokinys, studijuoti partija ir visos su ja susiju lengva. Tačiau studentai turi sios masinės organizacijos kitų rūpesčių. Jie žino, kas buvo sudaužytos ir uždraus įvyktų, jeigu tėvai negalėtų tos, o jų vadovai ir dauguma sumokėti mokesčio už moks aktyvių narių suimti arba nu lą. Dekano sekretcrė išsi- žudyti. Tūkstančiai jaunų in kviestų tokį studentą ir įteik- doneziečių kankinasi kalėji tų raštišką jo atleidimo pa- muose arba koncentracijos tvirtinimą. stovyklose. Studentų skaičius Indonezi joje, kaip besivystančioje ša POLIT1NĖS PARTIJOS lyje, gana įspūdingas; pavyz džiui, 1968 m. pradžioje jų Įvairios dešiniosios krypties buvo 110 000. studentų ir jaunimo organiza Bet.. . Aplankykime indo- cijos siekia didinti savo įta nezietišką aukštąją mokyklą. ką. Viena iš aktyviausių yra Pirmakursių auditorija yra KAMI. Ji tvirtina esanti vi didžiulė patalpa, kurioje tel suotinė Indonezijos studentų pa nuo 150 iki 200 studentų. organizacija, jungianti įvairių Nėra jokių pultų arba stalų: politinių įsitikinimų studen paprastai jiems nebūna vietos, tus. Jos pilnas vardas: orga tik medinių kėdžių eilės. nizacija suvienytiems studen Antro kurso auditorija be tų veiksmams Indonezijoje. veik perpus mažesnė, o tre .. .Studentų, pasipuošusių čiojo — dar mažesnė. Pasku- šventiškais drabužiais, gretos
vaujantys tarybiniai darbuo tojai. Antakalnio kapinėse įvyko gedulo mitingas. — Velionis išugdė didelį būrį ekonomistų, nemaža mokslininkų, — pradėdamas mitingą, kalbėjo laidotuvių organizavimo komisijos pirmi-
ką, ir kartu su mumis gedi dėl šio skaudaus praradimo. Mitinge kalbėjo Universite to Politinės ekonomijos ka tedros vedėjas profesorius M. Lola, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos narys korespon dentas, profesorius V. Mali šauskas, profesorius M. Gre-
ATSISVEIKINIMAS studentai, miesto visuomenės atstovai. Paskutinėmis atsi sveikinimo minutėmis garbės sargyboje prie urnos stovėjo respublikos Mokslų Akademi jos tikrieji nariai ir nariai korespondentai, institutų, Uni versiteto mokslininkai, vado-
ninkas, Universiteto Finansų ir apskaitos fakulteto prodekanas doc. J. Laškovas. — Tūkstančiai jo auklėtinių, šiandien pasklidę po visą Lie tuvą, prisimena savo moky toją, kaip nuoširdų žmogų, didelės erudicijos mokslinin-
gorauskas, Ekonomikos instituto sektoriaus vadovas, ekonomikos mokslų kandidatas V. Januškevičius, velionio auklė tinis, Universiteto Politinės ekonomijos katedros aspiran tas P. Gilys. Jie papasakojo apie Dzido Budrio gyvenimą,
cijos buvo geriau organizuo tos ir turėjo aiškų tikslą. De monstruojantieji žygiavo prie parlamento ir vyriausybės įstaigų, kėlė reikalavimus prieš aukštą pragyvenimo ly gi prieš korupciją ir pan. Kas verčia studentus organizuoti demontracijas su socialiniais lozungais?
STUDENTŲ JUDĖJIMAS Vieną dieną aplankiau savo seną draugą, buvusį tar nautoją, dabar pensininką. Visa šeima namuose, taip pat ir bestudijuojantieji sūnūs. Akhmadas, jauniausias sūnus, jautrus ir karštakošis, vis dar atrodė kaip berniukas, nors jis jau antri metai studijavo žurnalistiką. Vyresnis, Khali mas, ir vyriausias, Khasidas, abu ekonomistai, buvo pavel dėję iš tėvo šaltkraujiškumą ir sveiką protą. Mūsų pokal bis lietė studentų judėjimą ir demonstracijas. „Senieji politikai tapo tik rai egoistais ir pamiršo revo liucines tradicijas!" sušuko Akhmadas. „Mes. akademinis jaunimas, esame dabar pa grindinė jėga, kovojanti prieš blogi ir neteisybę." Tėvas ironiškai šyptelėjo. „Nesijuok, tėve. Ar kitas
mokslinę, pedagoginę ir vi suomeninę veiklą, pareiškė užuojautą jo giminėms ir arti miesiems. Mitingas baigtas. Urna pa dedama nišoje, išskobtoje se no ąžuolo kamiene, Prie nišos pritvirtinama vario plokštė, kurioje įrašyta:
Aš apibendrinau viską, ką man pasakė mano pažįstamas ir draugai, ir padariau savo išvadas apie sudėtingą, mar gą studentų gyvenimą Indo nezijoje. Nuo tragiškų 1965 m. rug sėjo 30 d. įvykių jau praėjo daugiau, kaip penkeri metai. Jauni žmonės, kurie dalyvavo pogromuose ir persekiojimuo se, išaugo ir paliko mokymo įstaigas. Tačiau KAMI ir pa našios organizacijos dar tebe egzistuoja. Didžioji jų narių dalis — studentai, kurie tais niūriais laikais buvo vaikai. Jie yra toli nuo anų KAMI narių, kurių rankos suteptos dešimčių tūkstančių komunis tų ir kitų patriotų krauju. Se nieji KAMI nariai už praei ties „nuopelnus" gavo pelnin gas vietas. Naujoji karta ma to dabartinio gyvenimo blogį ir nebetiki valdžios organais, jei jie kaltę priskiria ankstes niems vadovams. Tam tikros politinės jėgos nori panaudoti studentų orga nizacijas saviems tikslams ar ba bent atitraukti jas nuo priešingų šiandieniniam reži mui veiksmų. Tačiau jaunimas supranta praeities klaidas, jis svajoja apie naują, laisvą Indoneziją. Ir tas noras radęs teisingos kovos vagą, išsipildys. Pagal Tarptautinės studentų sąjungos laikraštį „Welt studenten Nachrichten" paruošė II k. germanistė D. BALTRUSYTE.
PAVASARIO ŠVENTE
„Nedaug beliko pavasario dienų, todėl šis vakaras te būna mūsų pavasario šven tė" — tokiais žodžiais antra dienį pradėjo meninės savi veiklos vakarą užsienio kalbų studentai. Programa parodė, kad būAkademikas simiesiems užsienio kalbų specialistams užtenka laiko profesorius ne tik studijoms, bet ir mu zikai, šokiui, poezijai. Filo Dzidas logai gali didžiuotis tokiais dainininkais, kaip V. Rakaus BUDRYS kaitė, A. Lermanas, deklama toriais E. Ziugždaite, J. Ži 1903—1971 linsku, šokėjomis A. Keršyte Mokslininko amžino poilsio ir A. Ciplyte. vietą papuošia pavasarinių gėlių žiedai, vainikai. D. ŽILAITYTE
UNIVERSITETO KLUBUOSE UŽK vakare, vykusia, jaunimo svetainėje „Šaltu lis", svečiavosi ser.osj plunksnos veteranai — raj tojas, LTSR nusipelnęs .ne veikėjas Augustinas Gricį ir ilgametis ELTOS direkt rius Donatas Rodą. Svetį prisiminė savo žurnalistui darbo pradžią, supažinaj busimuosius žurnalistus , buržuazinės Lietuvos spauiį problemomis, sunkumais p kalbyje dalyvavę Žurnalu kos katedros dėstytojas Juodakis bei „Švyturio“ žu nalo darbuotojas L. Tapiu papasakojo apie fotografę žurnalistinį meną. UZK renginyje svečiavo ir Vilniuje beviešinti Lėni grado miesto komjaunimo ai tyvistų delegacija. I. AMŠJEJC]
Interkiubiečiai seniai dra Nuotraukoje: prie Klaipėdos kultūros rūmų. Net patiems ansamblio vadovams E. gauja su lenkų jaunimo G Morkūnienei ir V. Vidugiriui sunku į juos patekti. Tik su klumpėm ir skrybėlėm — gūžės 14 dieną vėl įvy toks šeimininkų reglamentas. draugystės vakaras (parku nis šiais mokslo metais). Šį kartą į susitikimą su i terklubiečiais atvyko jauniu delegacija iš Lodzės — žn nės, dirbantys įvairiose mii to gamyklose ir įstaigose V niuje jie svečiavosi tris di nas, aplankė visas įžymiai Linksma studentiška daina sostinės vietas. Prieš išvyki atbildėjo prie marių — į mi panoro susipažinti su U ANSAMBLIEČIO R. SAVICKO FOTOREPORTAŽAS APIE Klaipėdą. Čia gegužės 15 d. versitetu, studentais. Kavinė prasidėjo tarptautinis liau draugus lenkus sutiko v dies šokių festivalis. Jame Interklubo nariai. VIENĄ ANSAMBLIO ŠEŠTA DIENI. A. NAINY dalyvavo ne tik tarybinių Pabaltijo respublikų — Esti Universiteto turistų klut jos, Latvijos, Lietuvos, bet ir Vengrijos saviveiklininkai. įkas antri metai ruošia tur Vilniaus miestui atstovavo tų-instruktorių kursus. Ši Profsąjungų rūmų pavyzdinis metais jauniausiais tuną šokių kolektyvas „Vaiva", vadovais bus paruošta Kaunui — „Rasa”, Klaipėdai žmonių. Gegužės 15—16 <1. — „Žilvinas". Respublikos prie gražiosios Ūlos įvyko i nusipelniusiam kolektyvui — simųjų instruktorių mokom Universiteto dainų ir šokių sis žygis. Praktiniams ui ansambliui teko garbė „atida ėmimams vadovavo dėstyt ryti" ir „uždaryti" festivalį — jas S. Timonovas. Šeštadit jis koncertavo uostamiesčio prie didžiulio laužo vy publikai. „Geriausios košės" viriu Daug įdomaus išgirdo bei įdomiausio žygio nuotykio pamatė patys ansambliečiai. kiti konkursai, sekmadil Aplankytos įžymios Klaipė — topografijos, kėlimosi į dos vietos, susipažinta su ki upę ir kt. pratybos. Po pi Sūrus, sūrus marių vandenėlis... Bet „Ž ,'ilvlno" šokėjai tais kolektyvais. Glėbys do tybų 5 grupės pasklido įvi sako, kad jis nuodėmes nuplauna! vanų primins naujuosius riais maršrutais — kas Ansamblio šokėjų atopūtls (nuotr. viršuje dešinėje). draugus — festivalio daly Varėną, kas į Marcinkot vius. kas link Perlojos. Greit bai Scenoje festivalio svečias Universiteto ansamblis. sis teorinis kursas. Išlaii egzaminus, jaunieji instru toriai pradės ruoštis sud Suslavičius ir keturvietė tingam mokomajam žygi • „UNIVERSIADOS" SPORTININKAS IR... ALKOHOLIS Karpatuose. b/v (yr. sp. m. L. Subačius). MEDALIAI Bronzinius apdovanojimus J. GRABAVIČII Cha, cha, cha__ Tai aš — mai alkoholis veikia širdies gavo dvievietė s/v (yr. K. alkoholis! UTK pirmimnl Sekmadienį baigėsi respub Kas su manim qali Kvietkus), keturvietė s/v (yr. lygintis? Kas už mane stip darbą, sportuojantysis negali likos aukštųjų mokyklų stu V. Urbonas) ir aštuonvietė resnis, qalinqesnis? Juk ma pilnai išnaudoti visos raume dentų XIX sporto žaidynės. no karalystė — visas pasau nų jėgos. Krepšininkas, tinkliREDAKTORIUS Jų programoje buvo 14 spor varžybose trečią vietą užėmė (yr. A. Čižas). Vyrų komanda lis, mano galybė ir autoritetas ninkas, rankininkas prieš 7— A. KUSTA užėmė II vietą. — neriboti! Milijonams suar to šakų varžybos. Didįjį prizą „Mokslo" rapyristės. B. BUNGARDAITE džiau sveikatą, milijonus pra 8 vai. suvartojęs 200—250 g Ir dar vienas žaidynių trečius metus iš eilės iškovo žudžiau. Jaunuoliui pražu alkoholio pastebimai greičiau jo Kūno kultūros instituto čempionas — VVU atstovas • LAIMI POTSDAMIEClAl džiau ateitį, žvalumą, gražuo pavargsta, gausiai prakaituo V. Sabotaltis. Jis nugalėtoju lei qarbę, gėdą, susivaldymą, sportininkai — 1179,5 taško. sportininkui rezultatus, drau ja,susilpnėja reakcija, greitis Antrieji — KPI (723). Trečią tapo sunkiosios atletikos var Gegužės 17 dieną įvyko gus. Ką tik pasigaunu, tas ir net '/s — judrumas bei vietą iškovojo Universiteto žybų visų lengviausio svorio varžybos jau mano. Aš visur turiu sa koordinacija. Ypač pavojinga tarp Universiteto vo atletų grupėje — 155 kg. pasekėjų, garbintojų, sportininkai — 623,5 taško. sporto draugijos „Mokslas" draugų, žadu juos pralinks vartoti alkoholinius gėrimus Aukštųjų mokyklų žaidy Komandomis mūsiškiai nu minti, sustiprinti, o esu tik dviratininkams, plaukikams, vyrų rankinio komandos ir Gegužės 26 dieną 17 '■ galėjo tik vienoje sporto ša nių akademinio irklavimo Potsdamo (VDR) studentų pe vargo, žiaurumo, nusikalti šauliams, imtynininkams. Iš pirmenybėse Trakuose šiais į komjaunimo komitetą kv>| mo, ligų, smurto priežastimi. koje — teniso varžybose. gėręs sportininkas beveik vi dagogų. Pirmasis kėlinys bai Aš esu galinqiausias iš galin čiami visi Lazdijų bendrai Jose Universiteto atstovai iš metais dalyvavo kaip niekad gėsi rezultatu 10:8 „Mokslo" giausių. savo kultetinės stovyklos dalyvė Nieks neišdrįs su suomet neapskaičiuoja tikrųjų triumfavo: absoliučia daug sportininkų. Oras buvo naudai. griauti mano karalystės, ne bei partnerio jėgų, kas gali Bet po pertraukos VVU darbo ir poiH čempione tapo A. Bražėnai laibai palankus irkluotojams. potsdamiečiai suaktyvėjo. Ko sugebės išblaivinti mano ver būti nelaimingo atsitikimo stovyklų Stati tė, antra taip pat buvo Abi varžybų dienas švietė va dėl pergalės pasidarė gana gų. .. cha, cha, cha. Aš juk priežastimi. Beveik visais at (Iš žurnalo „Espe „Mokslo" tenisininkė E. saulė ir vos dvelkė vėjelis. įtempta. Kurį laiką „Moks alkoholis!" ranto observanto“). vejais išgėręs sportininkas Kalvelytė, jos abi laimėjo ir Varžybas pradėjo merginos las" pirmavo Vienu tašku, bet praranda sportinę kultūrą, šal MMF Iii k. 3 grupė nuo Abi dienas kova vyko labai dvejetų susitikimus. Vyrų širdžiai užjaučia seniūnį Iš pirmo žvilgsnio tai labai takraujiškumą. netrukus iniciatyvą perėmė permainingai ir nugalėtojo BACKONĄ dėl dvejetų nugalėtojai — V. Dažniau išgeriant, sporti Justiną iš Potsdamo. Varžy nesuderinama Na, o gyveni motinos mirties. Kasperiūnas ir V. Naktinis mis tapo valtys, kurių abiejų svečiai me. .. gyvenime šis paradok ninkui pakenkiamas širdies bos baigėsi rezultatu 21:19 plaukimų laikų suma buvo (WU). Vyrų asmeninės ko sas dar gana dažnai pasitaiko. raumuo, centrinė ir periferinė Potsdamo žaidėjų naudai. vos baigėsi KPI atstovo V. geriausia. Universiteto spor Ir girtųjų valdovas turi pa nervų sistema, kraujo apyta FAF buhalterinės aP' Adomaičio pergale. Finale jis tininkės startavo ne visai • SUSITIKIMAI SU grindo juoktis. Kiek perspek ka, virškinimo, šalinimo or skaitos specialybės diplo nugalėjo V. Kasperiūną. Tre pilna sudėtimi — be porinės mantui Broniui ŠVEDJI ganai, kepenys, visa eilė vi KAUNIEČIAIS tyvių sportininkų netąpo spor keturvietės ir tai truputį at čias — V. Naktinis. grupės draugai reiškia to žvaigždėmis?.. Daugeliui daus sekrecijos liaukų, ištyžta siliepė komandos vietai. gilią užuojautą dėl myli Mišraus dvejeto varžybose Tačiau valtys, kurios dalyva Šeštadienį ir sekmadienį čempionų alkoholis nukabino raumenys, susilpnėja valia. mos mamytės, mirties. laimėjo A. Bražėnaitė (VVU) vo varžybose, distanciją pra „Mokslo" rankinio vyrų ko nuo kaklo laurus ir pakeitė Toks sportininkas turi užmirš— V. Adomaitis (KPI). Ant plaukė neblogai. Sidabro me mandos laukė susitikimai su juos stiklelio skambesiu. ti daug puikių, bet neišsipil ras ir trečias vietas užėmė dalius gavo keturvietė džiusių svajonių, gal būt, vi Giliai užjaučiame MF ( s/v kauniečiais. Šeštadienio var Todėl kiekvienas sportinin moksliečiai E. Kalvelytė — (yr. R. Zaksaitė) ir vienvieti- žybos moksliečius nelabai kas turi žinoti, kad alkoholis sam laikui užmiršti žodį „sta k. 6 qr. studentę Irena BUBLIAUSKAITE dėl tėve V. Kasperiūnas, V. Deksnytė ninkė V. Eidukonytė. Bronzą pradžiugino: Kauno „Perga — didžiausias jo sveikatos, jo dionas", „didysis sportas". lio mirties. — V. Naktinis. O juk tarybinio sporto už Grupės draugai 'r iškovojo merginų aštuonvie- lės" komanda aplenkė juos darbo rezultatų priešas. Juk vadovas įvarčiais. Sekmadienį ne paslaptis, kad dažniau iš davinys yra ruošti sveiką, Žaidynių čempione tapo tė (yr. M. Skaržauskaitė). 6 VVU gimnastė N. Giedraity Šie prizai merginoms nulėmė „Mokslo" rankininkai žaidė geriantieji sportininkai tiek morališkai tyrą, kartu tvirtą, su KPI komanda. Susitikimas treniruotėse, tiek varžybose pilną gyvenimo džiaugsjno tė (35,3). Trečia — Univer komandinę trečią vietą. Rinko ir spaudė LKP siteto atstovė T. Motoričeva Vyrai startavo dar sėk baigėsi sėkmingai: rezultatas netenka savitvardos, daro žmogų, pasiruošusį darbui ir leidyklos spaustuvė 24:14 mūsiškių naudai. tėvynės gynybai. (33,9). mingiau. Žaidynių čempio daug klaidų, greičiau pa G. PAMERNECKAITE vargsta. Nepaprastai neigia Iš „Tarybinio pedagogo" Užs. Nr. 2410 LV 103‘ Komandinėse fechtavimo nais tapo vienvietininkas V.
Sūrūs marių vandenėlis
Spėrioj
Skelbimai