Kas yra jaunystė?
šiai i'.tir.
ras ne ^Ci
Jaunystė — tai rytmečio spinduliai ir noras kažkur skristi. A. Baltakis
ves K?. udi • aud 5. F ilis
Jaunystė — tai svajonė. Tai — tikėjimas. Tai — žy gių troškimas. Tai — lyrika ir romantika. Tai — didžiu liai ateities planai. Tai — visų perspektyvų pradžia. N. Hikmetas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m. 1971 m. gegužės 28 d. Nr. 19 (759) Kaina 2 kp
Tegu sėkmė lydi kiekvieną pavasario egzaminų dieną! • SESIJA. PRANEŠAME
:lul tui
Teisės fakulteto trečiakuriai pradėjo pavasario sesiją, au išlaikyti civilinės proceįnės teisės, tarybinio baulž amojo proceso ir istorinio : terializmo egzaminai. Sesia laikoma neblogai. Štai treiakursio E. Bieliūno nuotrau ka yra fakulteto garbės Ien oje. Egidijus ir dabar visus ris egzaminus išlaikė penkeais. Tačiau su sesijos pabaiga upesčiai nesibaigs. Tie, kurie pecializuojasi baudžiamosios CiiTCS srityje, eisės 5>1 I I atliks supažinIi imą„jąį praktiką Vilniaus eismuose, prokuratūrose, miicijos skyriuose. Ūkinės teisės specializacijos tudentai artimiau susipažins u įmonių ir gamyklų jurisonsultų darbu. Praktika truks savaites. G. VINICKAS
minius darbus pirmieji pradėjo ginti žurnalistai. Jiems sekasi tikrai gerai. A. Buckaus, G. Cernytės, S. Zalagaitės, J. Keblytės, L. Kupčiūno, G. Biržietytės, S. Karaliūno diplominiai darbai įvertinti penketais. Keli studentai gavo ket vertus. A. KRIVUCKAITĖ fĮt J'Į.
Medicinos fakulteto gydo mosios medicinos ir sanitari nės higienos specialybių dip lomantai jau išlaikė valstybi nį marksistinės-lenininės filo sofijos egzaminą. Matematikos ir mechanikos fakultete ginami diplominia' darbai. A. Ceponkaus, N. Zablockio, A. Bražūnis, I. Stolc ir kitų diplomantų dar bai įvertinti penketais.
Fizikos fakultete diplomi nius darbus apgynė 35 diplo mantai. „Labai gerai" įvertinti astrofizikų V. Kungio, S. Kaz Karštos dienos atėjo ir lausko, teorinės fizikos spec. iplomantams. Kuriam gi studentų V. Kazimianieco ir esinori, kad jo triūsas bū- J. Kaniausko darbai.
ų geriausiai įvertintas? Istorijos fakultete diplo-
B PATARIAME
3
03-
NEGALIMA PROTINIO iARBO DIRBTI BE POILSIO Birželis — įskaitų ir egzaįinų mėnuo. Studentams dižiausias darbymetis. Šiuo įetu reikia ypač laikytis pronio darbo higienos. Tik taip alima išvengti nuovargio, uris neretai pereina į perargimą — nervinį persitemimą. Dėl protinio pervargimo palogėja atmintis, sunku susi supti, atsiranda galvos skauslai, nemiga, padidintas jaut imas arba apatija. Laiku su nktas poilsis neleidžia nu alinti organizmo. Studentai per sesiją turi risilaikyti šių pagrindinių iisyklių: pagal galimybę lengtis laikytis mokslo meto arbo ir poilsio režimo, nesulažinant laiko, skirto miegui aktyviam poilsiui. Stengtis enau maitintis, daugiau val yti baltymingo maisto (pieno, iaušinių, žuvies, mėsos). Reomenduotina iš ryto ir vaare apsitrinti šaltu vandeniu, įaudytis, gryname ore giliai akvėpuoti. Egzaminų išvaka-se būtina gerai pailsėti. Eg’ttiiną išlaikius, likusį tos dieos laiką skirti vien poilsiui. Kai kas vartoja įvairius !eclikamentus — gliutamini? rūgštį, vitamino B kom iksus, gangliozidus, gliuko
E. STANKUS
zę. Šios cheminės medžiagos padeda smegenų veiklai, ta čiau vien jomis apsiriboti ne galima. Dieta ir vaistai yra tik pagalbinės priemonės. Ge riausiai atstato jėgas protinio darbo higiena. Mokantis būtina daryti kas valandą trumpas pertraukė les. Jų metu patartina mankš tintis, keletą kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti. Po 4—5 vai. įtempto darbo padaryti poros valandų pietų pertrau ką. Papietavus pasivaikščioti gryname ore. Labai naudinga kokią valandą numigti. Po to dirbama vėl 4—5 vai. ir va kare daroma ilgesnė pertrau ka aktyviam poilsiui (sportui). Sesijos metu nepatartina daug laiko skirti televizijos laidoms. Miegoti reikia ne mažiau kaip 8 valandas. La bai svarbu, kad kambarys bū tų gerai vėdinamas. Prisilai kant minėtų patarimų, moks lo pažangumas bus geresnis. Yra studentų, kurie sesijų metu mokslą „šturmuoja" — sėdi po 14—16 valandų prie knygų. Toks darbas nenašus, neduodantis naudos nei jo būsimai specialybei, nei svei katai. Nuosekliai mokantis mokslo metų eigoje, žinios „susiguli", jos geriau įsimenamos ir sesi jų metu tenka tik pakartoti be jokių ypatingų „šturmų". Doc. A. VADOPALAS
Dabar jie palinkę prie braižymo lentų, peržiūri pa skutinę diplominio darbo korektūrą. Merginos siuvasi naujas sukneles... Vakar palydėjom diploman tus. Vieni sako, kad per vėlai: jau kai kurie apgynė diplominius ar išlaikė valsty binius, antri prieštarauja: palydėti reikia po diplomų įteikimo. Kur belydėtumėm ir kada belydėtumėm, kiekvienos pa lydos, tegu ir pačios įdomiau sios, linksmiausios, ilgiausios, yra išsiskyrimas. .Jos žeidžia širdį, jos visada per anksty vos. .. Gal po metų, po penkerių tu ateisi vėl į šį kiemą. Gal tada tu prisiminsi šią dieną — šampano butelių pokšėji mą ir virpančius „Gaudeamus.. ." žodžius. Ir pajusi išsiskyrimą tik tada. Netvirtinam, kad pulsi bučiuoti vė sius Alma Mater akmenis, bet tu lyg fanatikas ieškosi pa žįstamų veidų, kurių taip reta bus čia, šitam kontraforsais paremtam kieme. .. Mokytojo veidas. Jis tik riausiai primins mozaiką — kiek daug žmonių tau padė jo, patarė. Visų tų žmonių — tėvų, dėstytojų, draugų — akys, judesiai, žodžiai — susilies į vieną nerealią as menybę, kurios kūnas bus viltis ir reiklumas. O gal ji vadinsis Tėvyne? Bet juk tai tas pats. Po daugelio metų, atėjęs vėl j šį kiemą, sugrįžęs į už mirštą šventę, tu ieškosi pa žįstamo žmogaus, kuriam galėtum pasigirti, kuriam ga lėtum parodyti savo rankas. Ne, tu negali juk bėgti ir slėptis nuo tų žmonių, kurie dabar palydi tave, kurie su skaudančia širdim žiūri į tavo nerūpestingą šypseną. Tu išsineši jų amžiaus, jų jė gų, jų meilės dalį. Jiems palieki tik VILTĮ. . .
------------- + J. MAŽEIKIO nuotraukoje: Palydų dieną žurnalistai diplomantai Sarbievijaus kie me.
Studentų mokslinės draugijos veikla 339 DARBAI (1966 — 112, 1967 — 146, 1968 — 208, 1969 — 241). VISASĄJUNGINIAM KONKURSUI PERNAI BUVO PA TEIKTI 76 DARBAI (1966 — 8, 1967 — 10 1968 — 12, 1969 — 37).
SKAIČIAI IR FAKTAI
UNIVERSITETE YRA 1477 SMD NARIAI. 75 BŪRELIUOSE. PAGAL STUDENTŲ SKAIČIŲ SIA SMD NARIU YRA GAMTOS FAKULTETE 18 PROC.). MAŽIAUSIA MATEMATIKOS IR KOS FAKULTETE — 32 (5,09 PROC.).
JIE DIRBA DAUGIAU — 265 (50, MECHANI
STUDENTŲ MOKSLINIAMS DARBAMS VADOVAUJA 294 DĖSTYTOJAI (36, 38 PROC.). DAUGIAUSIA CHEMI JOS FAKULTETE — 30 (88, 23 PROC.), MAŽIAUSIA FILOLOGIJOS FAKULTETE — 29 (11, 30 PROC.).
XXIII SMD KONFERENCIJOJE BUVO PERSKAITYTI 586 PPRANESIMAI (XIX — 280, XX — 321, XXI — 380, XXII — 439). 1970 M. RESPUBLIKINEI APŽIŪRAI BUVO PATEIKTI
PROBLEMOS, PROBLEMOS DALYVAVIMAS STUDENTŲ MOKSLINĖJE DRAUGI JOJE — VIENA IS STUDIJŲ FORMŲ. VISUOMENINIŲ MOKSLŲ KATEDROS IR SMD. TEISĖS IR EKONOMIKOS FAKULTETUOSE APLEISTAS ORGANIZACINIS DARBAS. SMD IR PIRMAKURSIAI. Studentų mokslinės draugijos veiklą nagrinėjo antradienį savo posėdyje Universiteto taryba. Apie tai skaitykite 2—3 psl. „Mokslinių ieškojimų kelio pradžia".