Kas yra jaunystė?
šiai i'.tir.
ras ne ^Ci
Jaunystė — tai rytmečio spinduliai ir noras kažkur skristi. A. Baltakis
ves K?. udi • aud 5. F ilis
Jaunystė — tai svajonė. Tai — tikėjimas. Tai — žy gių troškimas. Tai — lyrika ir romantika. Tai — didžiu liai ateities planai. Tai — visų perspektyvų pradžia. N. Hikmetas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m. 1971 m. gegužės 28 d. Nr. 19 (759) Kaina 2 kp
Tegu sėkmė lydi kiekvieną pavasario egzaminų dieną! • SESIJA. PRANEŠAME
:lul tui
Teisės fakulteto trečiakuriai pradėjo pavasario sesiją, au išlaikyti civilinės proceįnės teisės, tarybinio baulž amojo proceso ir istorinio : terializmo egzaminai. Sesia laikoma neblogai. Štai treiakursio E. Bieliūno nuotrau ka yra fakulteto garbės Ien oje. Egidijus ir dabar visus ris egzaminus išlaikė penkeais. Tačiau su sesijos pabaiga upesčiai nesibaigs. Tie, kurie pecializuojasi baudžiamosios CiiTCS srityje, eisės 5>1 I I atliks supažinIi imą„jąį praktiką Vilniaus eismuose, prokuratūrose, miicijos skyriuose. Ūkinės teisės specializacijos tudentai artimiau susipažins u įmonių ir gamyklų jurisonsultų darbu. Praktika truks savaites. G. VINICKAS
minius darbus pirmieji pradėjo ginti žurnalistai. Jiems sekasi tikrai gerai. A. Buckaus, G. Cernytės, S. Zalagaitės, J. Keblytės, L. Kupčiūno, G. Biržietytės, S. Karaliūno diplominiai darbai įvertinti penketais. Keli studentai gavo ket vertus. A. KRIVUCKAITĖ fĮt J'Į.
Medicinos fakulteto gydo mosios medicinos ir sanitari nės higienos specialybių dip lomantai jau išlaikė valstybi nį marksistinės-lenininės filo sofijos egzaminą. Matematikos ir mechanikos fakultete ginami diplominia' darbai. A. Ceponkaus, N. Zablockio, A. Bražūnis, I. Stolc ir kitų diplomantų dar bai įvertinti penketais.
Fizikos fakultete diplomi nius darbus apgynė 35 diplo mantai. „Labai gerai" įvertinti astrofizikų V. Kungio, S. Kaz Karštos dienos atėjo ir lausko, teorinės fizikos spec. iplomantams. Kuriam gi studentų V. Kazimianieco ir esinori, kad jo triūsas bū- J. Kaniausko darbai.
ų geriausiai įvertintas? Istorijos fakultete diplo-
B PATARIAME
3
03-
NEGALIMA PROTINIO iARBO DIRBTI BE POILSIO Birželis — įskaitų ir egzaįinų mėnuo. Studentams dižiausias darbymetis. Šiuo įetu reikia ypač laikytis pronio darbo higienos. Tik taip alima išvengti nuovargio, uris neretai pereina į perargimą — nervinį persitemimą. Dėl protinio pervargimo palogėja atmintis, sunku susi supti, atsiranda galvos skauslai, nemiga, padidintas jaut imas arba apatija. Laiku su nktas poilsis neleidžia nu alinti organizmo. Studentai per sesiją turi risilaikyti šių pagrindinių iisyklių: pagal galimybę lengtis laikytis mokslo meto arbo ir poilsio režimo, nesulažinant laiko, skirto miegui aktyviam poilsiui. Stengtis enau maitintis, daugiau val yti baltymingo maisto (pieno, iaušinių, žuvies, mėsos). Reomenduotina iš ryto ir vaare apsitrinti šaltu vandeniu, įaudytis, gryname ore giliai akvėpuoti. Egzaminų išvaka-se būtina gerai pailsėti. Eg’ttiiną išlaikius, likusį tos dieos laiką skirti vien poilsiui. Kai kas vartoja įvairius !eclikamentus — gliutamini? rūgštį, vitamino B kom iksus, gangliozidus, gliuko
E. STANKUS
zę. Šios cheminės medžiagos padeda smegenų veiklai, ta čiau vien jomis apsiriboti ne galima. Dieta ir vaistai yra tik pagalbinės priemonės. Ge riausiai atstato jėgas protinio darbo higiena. Mokantis būtina daryti kas valandą trumpas pertraukė les. Jų metu patartina mankš tintis, keletą kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti. Po 4—5 vai. įtempto darbo padaryti poros valandų pietų pertrau ką. Papietavus pasivaikščioti gryname ore. Labai naudinga kokią valandą numigti. Po to dirbama vėl 4—5 vai. ir va kare daroma ilgesnė pertrau ka aktyviam poilsiui (sportui). Sesijos metu nepatartina daug laiko skirti televizijos laidoms. Miegoti reikia ne mažiau kaip 8 valandas. La bai svarbu, kad kambarys bū tų gerai vėdinamas. Prisilai kant minėtų patarimų, moks lo pažangumas bus geresnis. Yra studentų, kurie sesijų metu mokslą „šturmuoja" — sėdi po 14—16 valandų prie knygų. Toks darbas nenašus, neduodantis naudos nei jo būsimai specialybei, nei svei katai. Nuosekliai mokantis mokslo metų eigoje, žinios „susiguli", jos geriau įsimenamos ir sesi jų metu tenka tik pakartoti be jokių ypatingų „šturmų". Doc. A. VADOPALAS
Dabar jie palinkę prie braižymo lentų, peržiūri pa skutinę diplominio darbo korektūrą. Merginos siuvasi naujas sukneles... Vakar palydėjom diploman tus. Vieni sako, kad per vėlai: jau kai kurie apgynė diplominius ar išlaikė valsty binius, antri prieštarauja: palydėti reikia po diplomų įteikimo. Kur belydėtumėm ir kada belydėtumėm, kiekvienos pa lydos, tegu ir pačios įdomiau sios, linksmiausios, ilgiausios, yra išsiskyrimas. .Jos žeidžia širdį, jos visada per anksty vos. .. Gal po metų, po penkerių tu ateisi vėl į šį kiemą. Gal tada tu prisiminsi šią dieną — šampano butelių pokšėji mą ir virpančius „Gaudeamus.. ." žodžius. Ir pajusi išsiskyrimą tik tada. Netvirtinam, kad pulsi bučiuoti vė sius Alma Mater akmenis, bet tu lyg fanatikas ieškosi pa žįstamų veidų, kurių taip reta bus čia, šitam kontraforsais paremtam kieme. .. Mokytojo veidas. Jis tik riausiai primins mozaiką — kiek daug žmonių tau padė jo, patarė. Visų tų žmonių — tėvų, dėstytojų, draugų — akys, judesiai, žodžiai — susilies į vieną nerealią as menybę, kurios kūnas bus viltis ir reiklumas. O gal ji vadinsis Tėvyne? Bet juk tai tas pats. Po daugelio metų, atėjęs vėl j šį kiemą, sugrįžęs į už mirštą šventę, tu ieškosi pa žįstamo žmogaus, kuriam galėtum pasigirti, kuriam ga lėtum parodyti savo rankas. Ne, tu negali juk bėgti ir slėptis nuo tų žmonių, kurie dabar palydi tave, kurie su skaudančia širdim žiūri į tavo nerūpestingą šypseną. Tu išsineši jų amžiaus, jų jė gų, jų meilės dalį. Jiems palieki tik VILTĮ. . .
------------- + J. MAŽEIKIO nuotraukoje: Palydų dieną žurnalistai diplomantai Sarbievijaus kie me.
Studentų mokslinės draugijos veikla 339 DARBAI (1966 — 112, 1967 — 146, 1968 — 208, 1969 — 241). VISASĄJUNGINIAM KONKURSUI PERNAI BUVO PA TEIKTI 76 DARBAI (1966 — 8, 1967 — 10 1968 — 12, 1969 — 37).
SKAIČIAI IR FAKTAI
UNIVERSITETE YRA 1477 SMD NARIAI. 75 BŪRELIUOSE. PAGAL STUDENTŲ SKAIČIŲ SIA SMD NARIU YRA GAMTOS FAKULTETE 18 PROC.). MAŽIAUSIA MATEMATIKOS IR KOS FAKULTETE — 32 (5,09 PROC.).
JIE DIRBA DAUGIAU — 265 (50, MECHANI
STUDENTŲ MOKSLINIAMS DARBAMS VADOVAUJA 294 DĖSTYTOJAI (36, 38 PROC.). DAUGIAUSIA CHEMI JOS FAKULTETE — 30 (88, 23 PROC.), MAŽIAUSIA FILOLOGIJOS FAKULTETE — 29 (11, 30 PROC.).
XXIII SMD KONFERENCIJOJE BUVO PERSKAITYTI 586 PPRANESIMAI (XIX — 280, XX — 321, XXI — 380, XXII — 439). 1970 M. RESPUBLIKINEI APŽIŪRAI BUVO PATEIKTI
PROBLEMOS, PROBLEMOS DALYVAVIMAS STUDENTŲ MOKSLINĖJE DRAUGI JOJE — VIENA IS STUDIJŲ FORMŲ. VISUOMENINIŲ MOKSLŲ KATEDROS IR SMD. TEISĖS IR EKONOMIKOS FAKULTETUOSE APLEISTAS ORGANIZACINIS DARBAS. SMD IR PIRMAKURSIAI. Studentų mokslinės draugijos veiklą nagrinėjo antradienį savo posėdyje Universiteto taryba. Apie tai skaitykite 2—3 psl. „Mokslinių ieškojimų kelio pradžia".
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Mokslinių ieškojimų kelio pradžia Tolesniam šalies progresui šiuo metu yra 75, o prieš reikia novatorių, tyrinėtojų, penketą metų buvo tik 60. kurie sugebėtų kūrybiškai Šiuo metu bemaž prie visų spręsti mokslo ir technikos Universiteto katedrų yra SMD pažangos klausimus. Šiei už- būreliai. Padidėjo šiek tiek dėstytojų daviniai keliami visoms iaukštosioms mokykloms. Jų išlei- skaičius, vadovaujantis stu ūžiami specialistai turi būti dentų moksliniams darbams. Praėjusiais metais tarybinė ne tik gerai dalykiškai pa mylėti liaudis ir visa pažangioji žmo ruošti, bet jie turi savo profesiją, mokėti savo nija pažymėjo V. Lenino gi darbo rezultatus analizuoti, mimo 100-ąsias metines. Visai neseniai pasibaigė TSKP apibendrinti. Studentų mokslinė draugija XXIV suvažiavimas, davęs yra gera jaunimo kūrybinio naują impulsą žmonijos isto augimo mokykla. Tai moks rijai. Respublikos ir Universiteto lininkų kalvė. Visa eilė mūsų Universiteto dėstytojų, profe SMD konferencijos, apžiūros, sorių yra pradėję savo moks konkursai buvo skiriami mi linių ieškojimų kelią kaip tik nėtoms datoms. Universiteto studentų mokslinėje draugi- SMD ruošėsi rimtai ir pasie kė gražių laimėjimų. Lenini joje. studentų niais 1970 m. Universiteto Pagrindinius mokslinės draugijos veiklos SM1D LTSR Aukštojo ir spec. bruožus, rūpesčius ir laimėji vidurinio mokslo ministerijos mus apžvelgė SMD tarybos pripažinta geriausia respubli koje. pirmininkas A. Adomaitis. XXIII SMD konferencijoje Į studentų dalyvavimą SMD veikloje reikia žiūrėti kaip į perskaityta 586 moksliniai kūrybinio mokymosi formą. pranešimai. Daugiausia pra Šį žinių įsisavinimo būdą rei nešimų perskaitė Gamtos, kia taikyti nuo pirmųjų stu Medicinos, Fizikos, Istorijos dentų žingsnių aukštojoje ir Filologijos fakultetų SMD nariai. Mažiausiai — Preky mokykloje. Daugumai studentų būdin- bos, Teisės ir Finansų ir ap gas mokslo žinių troškimas, skaitos fakultetai. Per penkmetį pranešimų, darbštumas, kai kuriems — kūrybiniai ieškojimai. Dauge perskaitytų Universiteto SMD lis studentų ne tik sąžiningai konferencijose, padvigubėjo Šiais mokslo metais respub mokosi ir vykdo visuomenines pareigas, bet ir aiškiai su likinei apžiūrai pristatėme pranta savo vaidmenį, spren 339 darbus. Daugiausia darbų džiant įvairius gyvenimo už pristatė Chemijos, Gamtos ir davinius. Tačiau yra studen Filologijos fakultetai. Mažiau tų, kurie silpnai moka derin siai — Pramonės ekonomikos, ti asmeninius ir visuomeninius Finansų ir apskaitos bei Pre interesus, neugdo savarankiš kybos fakultetai. Per penkmetį pristatomų kumo jausmo. Universitete būtina išmokyti studentą ana darbų skaičius respubliki lizuoti savo darbą, sintezuoti nėms apžiūroms išaugo 3 kar gautus duomenis, kitaip sa tus. Pagerėjo ir pristatomų kant, moksliškai galvoti. Jei darbų kokybė. Pastarojoje ap gu studentas nuo pirmojo žiūroje 65 darbai buvo at kurso bus aktyvus Mokslinės žymėti diplomais. Daugiausia draugijos narys, tai baigęs diplomų gavo Filologijos, Me aukštąją mokyklą mokės kri dicinos fakultetai, o mažiau tiškai įvertinti visus prakti siai — Pramonės ekonomikos niame darbe gautus rezulta ir Istorijos fakultetai. Visasąjunginei apžiūrai tus, bus rimtas kandidatas į šiais metais pristatėme 76 mokslinius darbuotojus. Universitete yra 1477 SMD darbus. Daugiausia darbų pri nariai, t. y. 21,9% stacionaro statė Medicinos, Chemijos, Fizikos, Gamtos bei Matema studentų. SMD narių skaičius paskuti tikos ir mechanikos fakulte niaisiais metais yra bemaž tai, o mažiausiai — Prekybos vienodas. Per penkmetį padi dėjo tik 107 nariais. Būrelių (Nukelta į 3 psl.)
HIC ITUR AT ASTRA Praėjusį šeštadienį Sarbievijaus kieme įvyko Istori jos ir Filologijos fakultetų diplomantų palydos. J. MAŽEIKIO nuotraukose užfiksuotos kelios šven tės akimirkos. Kasmet gražiausios šventės gėlės nunešamos prie Lenino paminklo (viršuje kairėje). Palydose dalyvavo pažangi JAV lietuvių veikėja Ksavera Karosienė (viršuje dešinėje). Istorikai diplomantai įteikia fakulteto garbės kny gą ketvirtakursiams (apačioje dešinėje). Naujajame studentų miestelyje Antakalnyje stu dentus pasveikino Filologijos fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius ir žurnalistė diplomantė G. Biržietytė (apačioje kairėje).
Geriausia taryba, geriausias kambarys vertinamas už švarą ir tvarkingumą, gyventojų pažangumą ir visuomeninę veiklą, virtuvių ir korido rių tvarkymą, bendrabučio taisyklių, rektoriaus įsaky mų ir bendrabučio tarybos nutarimų vykdymą.
Butų skyrius ir studentų profkomitetas 1970 m. gruodžio 15 d. paskelbė geriausiam bendrabučio kambariui ir geriausiai bendrabučio tarybai išaiš kinti konkursą. Jis baigėsi š. m. balandžio mėn. 30 d.
Geriausiai dirbanti tary ba buvo vertinama pagal studentų auklėjamojo, kultūrinio-masinio, sportinio darbo organizavimą, bui ties sąlygų gerinimą, tary bos sektorių darbą. Ge riausias kambarys buvo
AS šiandien nekalba apie kraujo spaudi mą! Žemas spaudi mas — blogai, aukštas — dar blogiau. Arba atvirkš čiai. Kalba visaip. Bet kas gi nulemia tuos kraujo spaudimo pakitimus? Dau gelyje pasaulio laboratori jų mokslininkai ieško at sakymo į šį klausimą. Kraujo spaudimo prob lemai ilgus darbo dešimt mečius paskyrė Vilniaus universiteto Medicinos fa kulteto Vidaus ligų prope-
MEDIKŲ DINASTIJA
K
deutikos katedros vedėjas docentas Marijonas Krikštopaitis. Po ilgų bandymų jis sukūrė eksperimentinį inkstų kilmės arterinės hi pertonijos modelį, už kurį lietuvių mokslininkas ga vo autorines teises. Sis at radimas leidžia greitai inkstų kilmės arterinę hi pertoniją atskirti nuo kitų panašaus pobūdžio susirgi
mų ir pritaikyti geriausią gydymo būdą. Valandų valandas, išti sas paras M. Krikštopaitis praleidžia Universiteto vi variume. Bandymas seka bandymą. Ir to laiko, kaip papras tai, vis maža... Pedagogi nis darbas Universitete. Metai, kiti, žiūrėk, vis nau ja M. Krikštopaičio kny gelė pasirodo. Ar tai po
VVU studentų profkomiteto nutarimu 1970/71 m. m. geriausiai dirbančia pripažinta bendrabučio Nr. 5 taryba. Pirmininkė Ja nina Vaišnytė (MF III k.). Geriausiu pripažintas bendrabučio Nr. 3 97 kam-
puliari, apie sveikatą ir susirgimus, ar tai solidus vidaus ligų vadovėlis stu dentams. — Laimei, vaikai jau patalkininkauja, padeda atlikti bandymus, — kalba jis. Vyresnysis, Algis, medi ciną studijuoja, chirurgas bus. Duktė Rita — pediat rė. Aurelija dar aštuntoje klasėje, bet ir ji kategoriš kai pareiškė: „Studijuosiu tik mediciną".
barys. Jame gyvena Anta nas Ablingis (TF IV k.), Kazys Jukna (TF III k.), Zigmas Levickas (TF I k.). Šie vaikinai gaus bendra butį kitiems mokslo me tams ne eilės tvarka. Antra vieta atiteko bendrabučio Nr. 5 63 kam bariui, trečia — bendrabu čio Nr. 5 61 kambariui.
TRUMPAI
Mūsų studentų grupė, va dovaujama WU studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojo K. Rimkaus, svečia vosi Leningrado A. Zdanovo universitete. Pasirašyta dviejų universitetų studentų profsą jungos komitetų bendradarbiavimo sutartis, Leningradiečiai įsipareigojo priimti dvi mūsiškių grupes į savo vasaros poilsio stovyklas Peterhofe ir Suchumyje, žiemą — ! žiemos sporto stovyklą. Lenin Turėsime dar vieną me gradiečiai ilsėsis Žydiškėse. dikų dinastiją. Lietuvoje z P. VALIUKONIS
nemaža yra šeimų, kurio se pagal tradiciją tėvų profesiją renkasi ir vaikai ir net anūkai. Medikų tar pe tai ypač madinga. ... Sį pavasarį docento Krikštopaičio sūnus Algis laikys valstybinius gydy tojo egzaminus, o štai vi duržiemy pats docentas apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. A. PELEKAS
Siuo metu Universitete sve čiuojasi VDR Valstybinės bib liotekos direktoriaus pavaduo toja F. T. Krauzė. Antradienį Kolonų salėje ji Vilniaus bib liotekų darbuotojams skaitė pranešimą apie Berlyno bib lioteką, joje saugomus „lo bius", ryšius su Pabaltijo bib'iotekomis, jau nuolat palaiko mus nuo XIX a., senuosius rankraščius. P. KRUPENKAITf
(Atkelta iš 2 psl.) eisės fakultetai, tik po 1 bą. er penkmetį pristatomų tų skaičius- visasąjunginė ms apžiūroms išaugo 10 tųbloga padėtis su bais visuomeninių mokslų latika. Praėjusiais metais tematika respublikinei aprai pristatėme tik 63 dar; o visasąjunginei — 10. pakankamą dėmesį studenmokslinei draugijai skiria ivereiteto visuomeninių kslų katedros. Studentų ksliniams darbams beveik vadovauja Filosofijos ir kslinio komunizmo katedSioms katedroms reikėtų rimti TSKP istorijos katedpatyrimą. Šios katedros tvojai organizuoja atskirų ultetų mokslines konferenas, kuriose jų vadovaujami dentai skaito pranešimus, konferencijos geresni pra simai ruošiami respublikii apžiūrai. Taip per visus ultetus susirenka nemažas rbų skaičius. Kitoms visuoninių mokslų katedroms gviau tai padaryti, nes dėsto savo dalykus aukš liuose kursuose. aip matyti iš pateiktos lžiagos, kasmet pirmauja tos ir Medicinos fakulte, Šiais metais didelių laijimų SMD veikloje pasiekė emijos fakultetas, kuris ilgiausia ir laiku pristatė rbų tiek respublikinei, tiek visasąjunginei apžiūroms. Kritiškoje padėtyje ekonokos fakultetai. Tiesa, pra simų,. perskaitytų konferenose, bei pristatomų darbų žiūroms skaičius bendroje
Mokslinių ieškojimų kelio pradžia sumoje yra didesnis, negu kai buvo vienas fakultetas, ta čiau padėtis šiuose fakultetuo se yra nepatenkinama. Ne ką geriau ir Teisės fakultete. Čia mokslinei draugijai veikti yra galimybės, tai rodo praeitis, tačiau šiuo metu yra apleistas organizacinis darbas. Posėdyje kalbėjusi doc. E. Jasinskienė pasidžiaugė, kad būreliuose dirbamas Įvairus ir įdomus darbas, kad kai ku riuose fakultetuose studentai dalyvauja ūkiskaitiniame dar be. Ieškoma naujų veiklos formų: rengiami pašnekesiai su mokslininkais, papildomi seminarai, ekskursijos į ga myklas, susitikimai su kitų aukštųjų mokyklų giminingais būreliais ir kt. Docentė at kreipė dėmesį j dar neišnau dotus vidinius rezervus. Prorektorius doc. J. Grigo nis pabrėžė būtinumą daugiau rašyti darbų komunistinio ju dėjimo, komjaunimo istorijos, karinio-patriotinio auklėjimo klausimais. Posėdyje priimtas nutari mas, kuriame numatyta: Siekti, kad ir toliau akty viausieji ir gabiausieji SMD nariai taptų pagrindiniu šaltiniu mokslo personalo ir aspirantūros kadrams komplektuoti. Įpareigoti probleminių la boratorijų vedėjus įtraukti daugiau SMD narių į planinių
mokslinių darbų vykdymą ir siekti, kad probleminių labo ratorijų moksliniai darbuoto jai drąsiau vadovautų studen tų moksliniams darbams, pri statant paruoštus darbus respublikinėms ir visasąjungi nėms apžiūroms. Rekomenduoti WU kom jaunimo komitetui bei fakul tetų komjaunimo organizaci joms daugiau domėtis SMD veikla. Studentų mokslinistiriamasis darbas turi tapti komjaunimo organizacijos darbo sudėtine dalimi. Įpareigoti katedrų vedėjus padėti moksliniams vadovams pristatant darbus respubliki nėms ir visasąjunginėms ap žiūroms ir užtikrinti, kad numatyti darbai būtų laiku ir kokybiškai paruošti. Siekti, kad kiekvienas dės tytojas turintis mokslinį var dą ir laipsnį, vadovautų 2—3 studentų moksliniam darbui. Suvedant mokslinio-tiriamojo darbo rezultatus katedrose metų gale, plačiau nagrinėti SMD būrelio veiklą ir atskirų dėstytojų vadovavimą studen tų moksliniams darbams. Siekti, kad kuo daugiau SMD narių būtų įtraukta į „Žinijos" draugijos veiklą. Plačiau ir įdomiau propa guoti SMD veiklą spaudoje. Mokslinių darbų problema tiką sieti su TSKP XXIV su važiavimo medžiaga.
bėjo apie priemones nusikals tamumui mažinti, teisėtvar kai stiprinti. Visiems studentams dabar karštos mokymosi dienos. O I ir 11 kurso Teisės fakulteto studentai sesijos metu dar vykdys ir užduotis, susijusias su busimojo darbo specifika: rinks duomenis, domėsis apie praeityje baustų žmonių da bartinį gyvenimą. Šiam darbui vadovauja dėst. R. Greičius. D. 2ILAITYTE Pas busimuosius teisininkus nkėsi Lietuvos TSR Vidaus Šią vasarą Filologijos fakul ikalų ministras J. Mikalauss. Svečias papasakojo apie teto visų specialybių ir Isto ndien iškylančias teisės rijos fakulteto istorijos spe ugotejams problemas, patei- cialybės trečio kurso studentai statistikos duomenų, kal- atliks praktiką pionierių sto-
vyklose: Verpiuose (Ukmer gės raj.), Kačerginėje (Kauno raj.), Giruliuose (Klaipėdos raj.) ir kt. Šią savaitę jie susirinko Grigiškėse. Studentai sužinos darbo su pionieriais pagrindus. A. KRIVICKAITE i TSKP istorijos seminaro metu svarstėme XXIV suvažiavimo medžiagą, kurioje nemažai dėmesio kreipiama ir į kaimo gyvenimą. Aštriausias ginčas tarp pirmakursių žur nalistų ir įsiliepsnojo tada, kai buvo paliesta dabarties kaimo problema. E. REMEIKAITE
Unikali laboratorija Gamtos fakultete prieš dve jetą metų įsikūrė inžinerinė fotogrametrijos laboratorija. Čia dirba interjero, architek tūros ir archeologijos pa minklų nuotraukų grupė. Iš viso septyniolika žmonių, jų tarpe — septyni geografųkartografų specialybės stu dentai, ketvirtakursiai. Jauna mokslinė įstaiga, jauni ir jos darbuotojai. Todėl iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti stu dentą nuo specialisto. Nedidelė patalpa. Daug įvairių prietaisų. Prie stereoplanigrafo randu temos vado vą technikos mokslų kandi datą docentą R. Vilūną. — Žinau, kad analogiško ti po laboratorijų pasaulyje yra keturios, — viena — Tarybų Sąjungoje — būtent, jūsų, Štai ir visa mano išmintis, — prisipažįstu. Priešais mane sėdinčios merginos nusijuokia. Docentas šypsodamasis paiškina, kad fotogrametrijos centrai yra Australijoje, Prancūzijoje ir VDR. — Fotogrametrijos pagalba galima atkurti įvairių objektų formą, dydį ir padėtį, matuo jant tų daiktų fotografines nuotraukas, — sako R. Vilū nas.
ERNAI pavasarį Universiteto ir Švenčionių rajono komjau nuolių iniciatyva Švenčiony se buvo supiltas piliakalnis partiza nų garbei. Nors pagrindiniai darbai, kaip žinome, buvo atlikti prieš metus, tačiau nemažai rūpesčių dar liko. Beveik dvi savaites plušėjo Universiteto studentai, kuriems va dovavo dėst. M. Bložė. Piliakalnis žymiai paaukštėfo, įgavo taisyklin ga kūgio forma.
— Žiūrėkit abiem akim, — kviečia mane aukštas švie siaplaukis jaunuolis. Vėliau sužinojau, kad tai laboratori jos vedėjas, vyr. mokslinis bendradarbis A. Sitonis. Jis parodo bakūžės nuotrauką, paskui padeda ją po stereoskopu. Per šį optinį prietaisą matau reljefinį, erdvinį trobe lės vaizdą. Iš docento sužinojau, kad laboratorijos tikslas — suda ryti Lietuvos kultūros pamink lų fotogrametrinį archyvą ne ribotam saugojimui. — Pirmasis mūsų darbo objektas buvo Vilniaus artile rijos bastionas — barbakanas Subačiaus ir Bokšto gatvių sankryžoje, — kalba temos vadovas. — Praeitais metais kolektyvas užfiksavo Šiaudiniškių etnografinį kaimelį ne toli Tauragnų, Dominikonų vienuolyno griuvėsius Rasei niuose ir tris Šateikių dvaro pastatus Plungės rajone. Jaunesnioji mokslinė ben dradarbė D. Žiukaitė pasakoja, kad šiandien buvo dirbama prie jungiamosios sienelės ir vartų, esančių tarp šv. Onos bažnyčios ir varpinės, brėži nio. Veda mane į mažą kam-
barelį ir, rodydama brėžinį, mielai paaiškina, kad pagal jį galima atkurti tikslią vaizdo geometrinę struktūrą. Šių metų laboratorijos dar bo plane: Rusnės žvejų kai melis (medinė architektūra), Siesikų dvaras Ukmergės ra jone, Krėvos pilis Baltarusijos teritorijoje, šv. Kazimiero interjero fragmentai Vilniaus katedroje, Vilniaus alumnatas Universiteto gatvėje ir dvide šimt piliakalnių Nemuno že mupyje. Laboratorijoje konstruoja ma aparatūra. Vasara — eks pedicijų metas. Docentas R. Vilūnas birželio mėnesį iš vyksta Pragon į tarptautinį fotogrametrijos specialistų simpoziumą. Darbščių kolek tyvo žmonių laukia sunkus ir kruopštus triūsas.
Praėjusį šeštadienį čia vyko rajo no vadovų, Dailės bei Projektavimo institutų architektų, skulptorių pasi tarimas. Jame dalyvavo Universiteto prorektorius doc. B. Sudavičius ir komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas. Numatyta pusę aikštės, esančios prie piliakalnio, apželdinti, patį piliakalnį apsėti kultūrine žole, jo viršuje pastatyti aukurą, prie kelio — skulptūrinį ansamblį (skulptorius K. Bogdanas).
Dėstytojas M. Bložė pasakoja: — Malonu kalbėti, kai darbo rezultatai akivaizdžiai matomi. Palyginti neilgai te dirbo studentai, o padaryta iš tiesų nemaža. Daugiau kaip 200 tonų žemės pakelta į viršų, atlikti velėnavimo, pag rindiniai apdailos darbai. No riu paminėti pirmakursius teisininkus ir gamtininkus, kurie dirbo be priekaištų, pa dėkoti rajono vykdomojo komiteto pirmininko pava duotojui J. Pivoriūnui, parti jos ir komjaunimo komitetų sekretoriams Peseckui ir Garlai, architektui A. Baravykui, skulptoriui J. Vyšniauskui, kurie mums padėjo. Šią savaitę mes baigiame dirbti, o Dailės instituto stu dentai tik pradeda. Jie atliks pačius elementariausius ap dailos darbus, padės įrengti skulptūrinį bareljefą. Visi darbai numatomi užbaigti iki Švenčionių išvadavimo dieliepos 7-osios. M. JUOZAITIS AUTORIAUS NUOTRAU KOSE: Teisininkai velėnavi mo darbuose nenusileidžia ir prityruslems melioratoriams. Planai, brėžiniai gimsta ir čia, ant lakaus Švenčionių smėliuko (kairėje).
L. ABRAITYTE R. VILAVlClAUS nuotrau koje: fotogrametrijos labora torijoje laboratorinius darbus atlieka IV k. kartografai. Jiems vadovauja D. Žiukaitė.
Asmenybės vertinimo matas Asmenybė — tai atskirai paimtas konkretus žmogus, visuomenės vystymosi vaisius. Žmogus turi tik jam vienam būdingas biologines ir socia lines psichinės veiklos ypa tybes. Asmenybę studijuoja psichologai, sociologai, peda gogai, medikai, teisininkai ir ir kitų sričių mokslininkai. Istorinis materializmas api būdina asmenybę kaip indivi dą, turintį visuomeninę sąmo nę. Kol biologinė būtybė pa sidarė žmogumi ir kol tas žmogus tapo asmenybe, rei kėjo daug milijonų metų. Asmenybėje talpinasi kelių tūkstančių metų žmonijos patirtis ir išmintis. Asmeny bę sudaro žmogaus tempera mentas, jo potraukiai, polin kiai, interesai, motyvai, kryp tingumas, sugebėjimai, įsiti kinimai, pasaulėžiūra, idealai, charakteris ir kitos savybės. Be šių savybių žmogus būtų tik individas. Biologinį as menybės pagrindą sudaro žmogaus temperamentas, jo aukštosios nervinės veiklos tipas (reagavimo būdas į įvai rius dirgiklius), jo instinktai ir poreikiai. Temperamentas charakteri zuoja asmenybės psichinių procesų dinamiką. Fiziologinį šių ypatybių pagrindą sudaro nervinių procesų (jaudinimo ir slopinimo) pusiausvyra bei jų dėsningas kaitaliojimasis. Išskiriami keturi pagrindiniai temperamentų tipai: sangvininis, flegmatinis, cholerinis ir melancholinis. Sangvinikai judrūs, gyvi žmonės. Jų mimika ir žestai vaizdingi. Jie jautrūs, emocialūs, greitai kintančios nuo taikos, lengvai pergyvenan tys visas gyvenimo negandas. Darbe paviršutiniški, tačiau šį trūkumą kompensuoja di deliu draugiškumu. Tai stip raus ir paslankaus nervų sis temos tipo žmonės. Flegmatinio tipo žmonės
PASISEKIMO PRIEŽASTIS Nežinau, kaip jums, bet man iki šiolei meilėje velniš kai nesisekė. Ne taip, kaip kurso draugui Pafnucijui. Daž nai atsliūkina j specialybės paskaitas (geriau jų nepra leisti!) vos gyvas. Bet užtat akys iškalbingai byloja apie smagiai praleistą laiką. Tikras šelmis! Turi pasisekimą. Ir tik dėlto, kad jo tėvas — gana stambus džiokeris gyvenimo kaladėje. (Tai ne mano — da žytojas!). Aišku, ištekėsi už tokio švietalo sūnaus, — lik si, gavusi diplomą, sostinėje ir greitu laiku jauna dviejų asmenų šeima gaus keturių
ramūs ir lėti. Jų emocijos ir vidiniai išgyvenimai pasireiš kia blankiai ir skurdžiai. Tai „atkaklūs darbuotojai", linkę susikaupti, užbaigti pradėtą darbą. Juos sunku išvesti iš pusiausvyros. Cholerinio temperamento žmonės nepastovūs, audringai prasiveržiančiomis emocijo mis. Jie judrūs, labai gyvos ir išraiškingos mimikos. Melancholikai charakteri zuojami sumažintu aktyvumu, greitu nuovargiu, išoriniu ra mumu ir giliais vidiniais išgy venimais. Jie nedrąsūs, dro vūs, neryžtingi, užgaulūs. Šio temperamento žmonės pasi žymi dideliu jautrumu, kuris labai reikalingas kai kurių profesijų žmonėms. Gyvenime daugelis žmonių turi įvairių temperamentų bruožus. Žmogaus pasaulėžiū ra, interesai, idealai yra jo aktyvios veiklos kelrodžiai. Įsitikinimai — tai jo pasiry žimas aktyviai kovoti už savo pasaulėžiūrą. Charakteris yra esminių ir pastovių asmenybės savumų, pasireiškiančių žmogaus el gesyje, jo santykiuose su ap linkiniais, derinys. Charakte ris atspindi žmogaus požiūrį į save, į kitus žmones ir vi suomenę, į darbą ir kt. Čia mes galime konstatuoti indi vidualizmo ar kolektyvizmo bruožus, egoizmą ar huma nizmą, jautrumą ar neapykan tą, žiaurumą, storžieviškumą, suktumą ar teisingumą, darbš tumą ar tinginystę, tvarkin gumą, apsileidimą, iniciatyviškumą, abuojumą, taupumą, šykštumą, reiklumą, kuklu mą, įtaigumą, ryžtą, savitvar dą, nesugebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų ir kt. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje, veikiant aplinkai, didėjant patirčiai. Suaugęs žmogus turi pasto vius charakterio bruožus.
Kai kurie dėl savo charakte rio kenčia patys ir verčia kentėti kitus. Tai asmenybės su liguistais charakterio bruo žais — psichopatinės asme nybės. Tokiais atvejais trūks ta darnumo tarp žmogaus in telekto ir elgesio, jo jausmų ir valios. Tai asmenybės dis harmonija. Toks žmogus, bū damas aukšto intelekto ir plačios erudicijos, nesugeba valdyti savo jausmų ir elge sio. Per didelis vaikų lepini mas, visų jų įgeidžių tenkini mas suformuoja isterinius, egoistinius bruožus. Per daug griežtas vaikų auklėjimas, naudojant fizines. bausmes, nustelbia vaiko iniciatyvą, su formuoja užguitą, nedrąsų, nepasitikintį savimi žmogų. Yra daug psichopatijų va riantų. Paminėsime tik daž niau pasitaikančius. Dirglieji psichopatai pasi žymi aktyvaus slopinimo sto ka, stipriomis emocinėmis ir motorinėmis bei vegetacinė mis reakcijomis. Kiekvienas menkniekis, maža pastaba, prieštaravimas gali jiems iš šaukti audringą afektų prasi veržimą. Konfliktinėje situaci joje jie garsiai šaukia, dau žosi, spardosi, laužo baldus, grąsina susidoroti su įžeidė jais, daužo galvą į sieną, plė šo rūbus, raunasi plaukus, kėsinasi savižudybei. Asteni niams psichopatams būdingas ryškus silpnumas, greitas ner vinių procesų išsekimas. Tai uždari, drovūs, nedrąsūs žmo nės. Jie sunkiai pakelia gy venimo negandas. Jie šalinasi kolektyvo, mėgsta vienumą, jautriai per gyvena draugų pokštus, nesu geba apginti savo interesų, nekovoja dėl savo teisių, už sidaro savyje ir „ašarose lais to savo nedalią". Paranojalinės psichopatijos pagrinde glūdi liguistas nei/ vinių procesų inertiškumas, liguistų jaudinimo židinių
LINKSMOJI AUPtTORlJA kambarių butą. Su pilnu už sienietiškų baldų apstatymu. Džiokeris sugebės padaryti fo kusą „Didžpločio buto orderį — tik studentiškai šeimai!" Prie šių minčių kiek ilgė liau apsistojau, kai pamačiau Pafnucijų su neekonomiškai išsičiusčiusia auksaplauke ekonomiste. Blondinės man pasiutusiai patinka. Netgi verste verčia nuolankiai gar binti moters kultą. O ši eko nomistė — kokių reta!.. Be to, sugeba protauti grynai lo
giškai — ekonominiu aspektu. ... Po savaitės architektū riška ekonomistė sėdėjo nak tiniame bare. Su manimi, ži noma. Ir nemenką sąskaitėlę apmokėjo iš savo kišenės. Nes aš kol kas negaliu sau to leis ti — neseniai atsiradęs tėvas, kurį karo vėtros nubloš kė anapus, dar neatsiuntė ke lių vizų (viena — žmonai, gal voja, kad vedęs!) bei stam bios sumos iš savo aukso ka syklų Afrikoje. Aug. TAMALIUNAS
— Sakykit, kaip užsiauginot to kius gražius muskulus? — Važiuoju autobusu Nr. 6. — Taigi, ir aš, ir aš važinėju.
susiformavimas aukštojoje nervinėje veikloje. Paranojaliniams psichopatams būdin gas kraštutinis įtarumas, ne pasitikėjimas. Jie sunkiai bendrauja su žmonėmis, įta riai vertina naujus pažįstamus. Atsiradusi reali mintis ar idėja ilgai rusena, bujoja ir ryškėja, kol perauga į viršvertinę idėją. Šios pervertini mo idėjos pasidaro jų veiki mo akstinu, problema, kurios įgyvendinimui jie įdeda daug energijos. Jeigu jų rei kalavimai atitinkamai neįver tinti, tai tokie psichopatai iš vysto audringą veiklą, ieško „teisybės", rašo skundus, sa ve laiko neteisingumo, biu rokratizmo aukomis ar nepri pažintais genijais. Psichasteniniams psichopa tams būdingas nervinių pro cesų „įstrigimas", nuolatinės abejonės, neryžtingumas, įky rios baimės, mintys, vaizdiniai Jie nepasitiki savo jėgomis, sunkiai apsisprendžia. Isteriniai psichopatai pasi žymi egoistiniais ir egocentriniais bruožais. Jie stengiasi būti dėmesio centre. Jų el gesys teatrališkas, koketiškas. Sprendimus daro pagal nuo taiką. Jiems kartą patikusius žmones be galo giria, perver tina jų grožį, sugebėjimą. Jeigu isterikas ko nemėgsta, tai jį niekina, žemina. Jie verkia — raudodami, juokia si — kvatodami, linkę išsi galvojimams. Perverziniai psichopatai (seksualiniai) pasižymi sustip rinta smegenų požievio veik la. Svarbiausias jų gyvenimo tikslas — instinktų patenkini mas. Instinktai pasireiškia la bai stipriai; rajumu ar ištvir kavimu. Aukštesnius sociali nius interesus nustelbia egois tiniai poreikiai. Jie egoistiški, žiaurūs, bejausmiai kitų kan čioms, amoralūs, su silpnai išreikštu gėdos jausmu. A. Lazuiskis juos vertino kaip
JUOKIASI PUODAS... Matematikos ir mechanikos fakulteto vestibiulyje puikuo jasi skoningai apipavidalintas sienlaikraštis „Matematikų dienos". Nutariau pasižiūrėti, kas jame rašoma. Akį pa traukė stambus septynių ma šinraščių rašinys, pavadintas „Traktatu apie matematiką". Mane pritrenkė daugybė stiliaus ir rašybos klaidų. Štai tik keletas ištraukų iš origina lo: .. .Kaip liudija pirmieji šaltiniai, matematika užgimė prieš daug daug metų. Ir štai visai neseniai mes atžymėjo me fakulteto penkmetį, o ant nosies jau universiteto keturišimtmetis. Norom ne norom galvoji apie istoriją, o prie šito dar reikia atsiminti kad apžvelgiant vieningu žvilgs niu praeitį, dabartį ir ateitį, svarbiausia nepersistengti, ki taip mūsų ainiams nebus ką apžvelgti. .. .Nedasistengti taip pat labai pavojinga. Klasikiniu pavyzdžiu čia gali būti viltis į svetimus užrašus. .. .Atėjo laikas prisiminti, kad mes su jumis taip pat kažkieno tai — ainiai. Tačiau tolimesnis medžiagos išdėsty mas studentų prakeiksmų terminais yra grubus dėstymo etikos pažeidimas. .. .Metodas tariant priešin gai (vestas specialiai dėl sveikai galvojančių žmonių suklaldinimo. .. .Tame metode mes nori ma išduodame už tikra ir įtikiname visu tuo likusius. Neįtikintiems siūlome sava rankiškai įrodyti metodu ta riant priešingai. .. .Praturtinti anksčiau iš
žmones su žemu išsivystymo lygiu. Asmenybę priimta vertinti pagal tai, kiek tas žmogus pasireiškia kaip vertybių kū rėjas, tų vertybių vartotojas ir naikintojas. Kuo daugiau žmogus kuria kitų žmonių, visuomenės labui, tuo ryškes nė asmenybė. Jeigu žmogus reiškiasi tik kaip vartotojas ar vertybių naikintojas, tai ne vertas asmenybės vardo, tai tik biologinė būtybė, indivi das. Charakterio anomalijas, as menybės disharmonijos pasi reiškimus sunku gydyti medi kamentais. Vaistai gali tik pa gerinti savijautą, nuotaiką, sušvelninti afektų pasireiški mus. Tokiais atvejais efekty vesnės pedagoginės priemo nės, auklėjimas, saviaukla ir sistemingas valios ugdymas Mūsų pareiga kuo anksčiau pastebėti liguistus žmonių bruožus, vaikystėje, kada ga lime besiformuojantį charak terį paveikti teigiama linkme. Daugiausia tokiais atvejais padeda tinkamas auklėjimas ar perauklėjimas. Teisingai panaudojant jų sugebėjimus, specialiomis užduotimis suža dinant juose aukštesnius inte resus, išugdant naujus, teigia mus įpročius ir įgūdžius, pra turtinant juos naujomis žinio mis, racionaliai panaudojant jų darbinę veiklą, galima su formuoti (sunkiau performuo ti) teigiamus asmenybės bruo žus. Tai gali padaryti gerai pa siruošę tėvai, pedagogai šei mose, specialiose mokyklose bei auklėjimo įstaigose. Mūsų socialistinėje šalyje Partijos ir Vyriausybės rū pesčiu sudarytos visos sąly gos, kad asmenybė vystytųsi harmoningai, darniai, turėtų aukštus visuomeninius intere sus. Med. m. kand. J. ANDRIUSKEVICIENE
Spėrias Studentų žaidynės baij prieš dvi savaites. (Apie j kurias kovas pasakojome p eitame numeryje). Šiandi trumpai apie lengvosios at tikos varžybas. Kaip sek mūsiškiams? Kbmanrloi merginos užėmė trečią vii vyrai — penktą. Trenerio A. Sabeckio at lėtinė WU studentė R. g galiūnaitė šimtametrinę atki pą įveikė antra. Ji finišą asmeniniu rekordu — 1 sek. Šuolio į tolį rungtyje Grigaliūnaitė buvo trečia 5,68. K. Sapka (VVU) šįkart aukštį nešokinėjo. Vis dė jis buvo ir vėl nepralenk mas — šįkart trišuol; (15.27) ir šuolių į tolį sekt riuje (7.32). 800 m bėgime M. Latakai (VVU) buvo antra — 2.17 Šuoliuose į aukštį (mergi grupėje) pirmavo VVU atst vė T. Baltrimaitė —- 1.56. Tr čia — universitetietė D. Bei doraitytė — 1.53. MF studentas L. Varnas ki jį numetė 49.71 m. Jis užeit antrą vietą. Estafetėje 4X100 m mū: vyrai buvo tretieji (44,11. ĮDOMUS SUSITIKIMAS
Penktadienio vakarą į Un versiteto kavinę suguaj gausus būrys Istorijos ir Filo logijos fakultetų sportinmkj Jiems nebuvo kada nuobo džiauti. Svečiavosi Univerj teto auklėtinis olimpietis iri luotojas Z. Jukna, Fizikos lai studentas šuolininkas K. Sap ka, sprinteris R. Aukštuoli kuriuos apipylė mūsiškiai da gybe klausimų. Z. Jukna Jau įdomaus papasakojo apie sau lėtąją Meksiką, apie nelenĮ vą kelią į „auksą". K. Sapk dalinosi įspūdžiais iš JAV. i Šio vakaro metu už aktyv dalyvavimą Universiteto spoi tinėje veikloje buvo apdovt noti: S. Buchaveckas (II1 istorikas), B. Kuizinaitė (IVI rusistė), M. Latakaitė(III dėstytomis žiniomis, mes pil bibliotekininkė) ir kt. A. KRIVICKAI! nai priėjome prie klausimo, ką, kur, kada, kaip laiko ir perlaiko. .. .Laikyti matanalizę nepa REDAKTORIUS prastai lengva. Reikia tik A. KUSTA kaip galima daugiau kalbėti. Dėstytojas pats susigaudys kas prie ko. .. .Analizinėje geometrijoje svarbiausia mokėti naudotis knyga ir teisingai perkelti kordinates. Diferencialinėje Papildomai priimami sti geometrijoje svarbiausia kaip dentai į darbo ir poilsio st< tik visa kita. .. .Filologai aišku matema vykią Altajaus krašte. Kreij tikos nežino. Tai jiems mi tis į VVU komjaunimo, kom nusas. Mes gi turime suprati tetą. Darbo ir poilsi mą apie matematiką bendrai stovyklų Stabe ir laisvalaikiu skaitome gro žinę literatūrą Studentų profkomiteta Filologas knygą apie mate matiką niekada į rankas ne priima pareiškimus į poii ima. Ir taip 2:0 mūsų naudai. šio stovyklą Žyčirškėse. Pamainos: VI.28—VIII .. .Liko dar pasakyti keletą vii.13—■vii: šiltų žodžių apie filosofiją. VII.28—VIII. 1Kalba kad visi mokslai atsira do iš jos. Matematikoje mes Kelialapio kaina 9 rub pastebime atvirkštinį procesą. Taip matematikos ir mecha Silvija SVIKLAITE, nikos fakulteto auklėtiniai su nuoširdžiai užjaučiame pasesikimu apgina filosofines Tave dėl mylimos mamy disertacijas. Bet tai tik liudija tės tragiškos mirties. II k. bibliotekininkai apie filosofijos matematizaviir vadovas mą, ką mes, bendrai kalbant, visada sveikiname. Tegyvuoja Matematizacija Mokslinės bibliotekos Aplink IR Visur. kolektyvas nuoširdžiai už Paskaitęs panašų kūrinį, jaučia bendradarbę Dan nesusigaudai, kur čia jumo guolę MACIONIENĘ dėl jos tėvo mirties. a ras, kur rimti dalykai. Verčia suabejoti ir rezulta tas 2:0. Filologai, aišku, ma REDAKCIJOS ADRES' tematikos nežino. Tai jiems, Vilnius, Universiteto 3. Te irgi aišku, minusas. O matematikai? Jie, pasiro fonas 2-58-84, ketvirtadieni do, irgi nieko nėra girdėję spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP < apie filologiją. Ir nemoka žmoniškai rašyti. Tai gal, leidyklos spaustuvė sakau, 2:2?! LV 09? E. STANKEVIČIUS Užs. Nr. 2476
falbungi