Artėja
TSKP XXIV Suvažiavimas. Savo
asmeninę dovaną šiam įžymiam
įvykiui
ruošiame kiekvienas mūsų.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
•
•
1971 m. sausio 15 d.
Nr. 2 (742)
Stenkimės,
•
Kaina 2 kp.
Partinėje
kaip mokė Leninas,
konferencijoje
išspręsti praktiškai
Praėjusį penktadienį ir šeš tadienį vyko XXI Vilniaus m. Lenino rajono partinė kon ferencija. Universiteto parti nei organizacijai atstovavo 19 delegatų. Konferencijoje mū sų aukštosios mokyklos ko munistų vardu kalbėjo pro rektorius mokslo reikalams doc. J. Grigonis. LKP rajono komiteto ir biu ro nariu išrinktas Universite to partinės organizacijos sek retorius doc. P. Bernatavičius, kandidate į komiteto narius — doc. J Bernatavičienė. Į revizijos komisiją išrinkta ekonom. m. kand. D. Birutytė. Delegatais į Vilniaus m. partinę konferenciją išrinkti ir Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorek torius doc. B. Sudavičius, prof. K. Navickas, doc. P. Bernatavičius. Prof. dr. J. Ku bilius ir doc. P. Bernatavičius išrinkti LKP XVI suvažiavimo delegatais. Mūsų inf.
vieną ar kitą
bendro darbo uždavinį.
Tegu patį mažiausią, patį paprasčiausią. Mokykimės
tik gerai
ir labai gerai.
RIMTIS Kai kalbame apie filologus, mintyse iškyla kalnai litera tūros, mokslinių knygų. Jeigu egzaminui nepasiruošei per savaitę, čia jau vienos nakties tikrai maža. Filologai sesijai ruošėsi sistemingai, per visą semestrą. Todėl ir rezultatai neblogi. Praėjusį šeštadienį II kurso rusistai laikė XVIII a. rusų literatūros istorijos egzaminą. Egzaminavo vyr. dėst. R. Sideravičius. Iš 19 laikiusiųjų
G ydy to jai tobulinasi POKALBIS SU MEDICINOS — Kaip keliama kvalifikaci FAKULTETO PRODEKANU ja? PROF. P. VISOCKU. — Kiekvienais metais mūsų fakultete tobulinasi 500—600 gydytojų. Yra trys kvalifika — Ką Jūs galėtumėte pasa cijos kėlimo kryptys: kyti apie gydytojų tobulinimo a) specializacija — priima si skyriaus svarbiausius užda mi gydytojai, kurie ką tik bai vinius? gė medicinos institutus; b) tobulinimasis — čia pa — Dabar Lietuvoje yra apie tenka specialistai, turintieji 8000 gydytojų. Tai, galima pa ne mažesnį, kaip 5 metų dar sakyti, daug. Todėl šiandien, bo stažą; kaip niekuomet, aktualu ne c) tematiniai tobulinimosi tiek gydytojų kiekybė, kiek kursai — nagrinėja atskiras jų kokybės, kvalifikacijos kė problemas, pvz., elektrokarlimas. 1962 m. Medicinos fa diografiją, neuropatologiją, kultete įsteigtas gydytojų to kraujo apytakos sutrikimus bulinimosi skyrius kaip tik ir galvos smegenyse ir t. t. sprendžia šias problemas. Vi — Kaip į gydytojų tobulini sus darbo klausimus svarsto mosi veiklą žiūri kitos kated skyriaus metodinė taryba. Ji ros? rūpinasi ne vien tik klausyto — Visos katedros gydytojų jų specializacija, bet ir politi- kvalifikacijos kėlimui teikia nio-ideologinio lygio kėlimu. didelį dėmesį. Todėl dažnai organizuojamos Atiduodamos geros patal paskaitos apie tarptautinę pa pos. Svarbiausia, darbui ski dėtį, ruošiamos ekskursijos į riami patys geriausi specialis Druskininkus, Pirčiupį, į par tai, turintieji didelį autoritetą tizanų kovų vietas Rūdininkų ir nemažą patyrimą. Jau se girioje. niai čia dirba prof. P. Norkū
nas, prof. A. Marcinkevičius, doc. L. Steponaitienė, doc. P. Baublys, doc. A. Petrauskas, doc. H. Kybarskis, prof. L. Laucevičius, doc. M. Horodničienė, prof. A. Ignatavičiūtė, doc. P. Steponėnas, doc. V. Katilienė, doc. S. Markovičius, doc. L. Petkevičius, doc. J. Ūsaitis ir daugelis kitų.
i — Ką galėtute apie naujoves?
pasakyti
• SESIJA • SESIJA •
Svečias 7 gavo penketus, 7 — ket vertus, 4 — trejetus. Neišlai kė tik E. Sčigvo. Nuotraukoje (kairėje): at sakinėja antrakursė S. Kadackaja. Jos žinios įvertintos „la bai gerai". Tai jau antras jos penketas šią sesiją.
iš Italijos
Sausio 8 d. Universitete viešėjo draugijos „Italija— TSRS" prezidentų tarybos ■> narys ponas F. Sula. Svečią priėmė prorektorius doc. B. Sudavičius, supažindino su Viršuje — trečiakursius fi WU istorija, papasakojo zikus egzaminuoja prof. P. apie jo suklestėjimą tarybi niais metais, aprodė Universi Brazdžiūnas. teto rūmus. J. MAŽEIKIO nuotr. Mūsų Inf.
Drąsus II olando
— Norėčiau paminėti komp leksines paskaitas. Mes vieni iš pirmųjų fakultete pradėjo me jas taikyti. Paskaitų esmė Ieškau citatų ir palygi ta, kad viena liga yra nagri nimų. Ir nerandu. Nuo ko nėjama daugelio specialistų. pradėti, jeigu aš jo net Tokio pobūdžio paskaitos jau buvo dvi: arterinė hipertonija nesu matęs?.. .. .Rytojaus dieną pa — Be užsiėmimų, liečiančių ir opinė liga-. skambino į mūsų laikraš specialybę, ar vyksta bendro pobūdžio paskaitos? — Su kokiais sunkumais čio redakciją. Pašnekovas, tenka susidurti? fizinio lavinimo mokyto — Be abejo. Kiekvienas jas, pasakojo: klausytojas lanko bendro po — Rudens semestrui buvo — Vidury Neries upės, būdžio paskaitas, nagrinėjan užplanuota priimti 270 gydy čias medicininės genetikos, tojų. Iš jų pasitobulinti atvy ties Mokslininkų namais, reanimacijos, antibiotikų, har ko 261. Sakyčiau, tai neblogai. skendo moteris. Bet nie moninių preparatų, sanitarinio Didžiausia kliūtis, kuri sulai kas nedrįso šokti jos gel švietimo, istorinio-dialektinio ko specialistus, — bendrabu bėti: vanduo buvo kaip materializmo klausimus. Be to, čių trūkumas. Juk gyventi ledas. Aš irgi suabejojau mes palaikome glaudžius ry reikia 4—5 mėn. Tikimės, — ar ištversiu. Kažkas šius su garsiais Tarybų Sąjun kad, laikui bėgant, ši proble sustabdė pro šalį važia gos mokslininkais. Šiais metais ma bus išspręsta. vusią greitosios pagalbos žymus akademikas A. TarejeGydytojų tobulinimosi sky vas skaitys nefrologijos pas riaus vaidmuo yra nepaprastai mašiną. Iššoko vaikinukas kaitas. Gydytojai turės gali didelis. Tad nenuostabu, kad ir — prie upės. Nusiren mybę išgirsti pediatro A. Mat- specialistai, ypač iš rajonų, gė, įlipo į vandenį. Vėl iš vejevo, psichiatro A. Tigano- noriai vyksta pagilinti savo šoko į krantą. Ir vėl nė vo paskaitas. žinių. rė. ..
— Kai jis, išgelbėjęs moterį nuvažiavo, tik ta da susigriebėme, nepa klausę jo pavardės. Kaž kas iš minios sakė, kad tai jūsų studentas — me dikas. Ar nežinot jo pa vardės? — klausė moky tojas. Tada, gruodžio 14 d., nežinojome. Nežinojome, kad MF sanitarijos-higienos spec. studentas Rolan das Čepulis iš Neries iš traukė skęstančią moterį, (Nukelta į 3 psl.)
2 psl.i
TARYBINIS STUDENTAS
Turi noro mokytis—išlaikysi Ji užvaldė skaityklas, bib tykloje, ir kambaryje. Konsul liotekas ir senojo universite tacijos? Konsultacijos reika to auditorijas. Sutikti bičiu lingos, kartais vienas besimo liai vietoj įprasto „Labas!" kydamas praleidi, atrodo, vi skuba paklausti: „Na, kaip?" sai paprastą dalyką, be kurio Kiekvienam įdomu, kaip jo nesiriša kita medžiaga. Aišku, draugas laiko egzaminus, ko jeigu nebus noro mokytis, ne padės nei erdvi skaitykla, nei kius pažymius gauna. Triukšmingame Gamtos fa geriausi užrašai. Šeštame bendrabutyje už kulteto koridoriuje susitinku IV k. geografą Joną Grabavi- kalbinu III k. I gr. matemati ką Algimantą Kutką. čių: — Kol kas sesija esu pa — Sekasi neblogai. Išlaikiau mikroklimatologiją ir klimato tenkintas. Išlaikiau istorinį logiją pas docentą V. Ščeme materializmą, gavau ketvertą, liovą, gavau penketą. Dinami užtat realaus kintamojo funk nės meteorologijos žinias cijų teorijos egzaminą pas įvertino ketvertu, ta pati do profesorių J. Kubilių išlaikiau centė V. Matulevičienė egza penketui, — pasigyrė Algi minavo ir iš sinoptinės me mantas .Sistemingas mokyma teorologijos — irgi ketvertas. sis? Be abejo, visuomet padėjo Sakai, sistema? Na, žinoma, ir padės. Iš specialybės dalykų ji reikalinga. Bet labai sunku mes turime paskaitas ir pra pasakyti, kaip atrodo optima tybas. Jeigu tvirtai žinai teo liausia sistema. Pavyzdžiui, M. riją ir dalyvauji pratybose, Žalakevičius lanko paskaitas, gali drąsiai eiti laikyti bet daug dirba, niekuo be mokslų kokį egzaminą. Didelę reikšmę nesidomi — mokosi gerai, o turi sistemingas namų darbų tuo tarpu N. Leščinskaitė be atlikimas, užrašai.. . Svarbus veiksnys — pa veik kiekvieną sekmadienį ei na į turistinius žygius, užsi skaitų lankymas. Pavyzdžiui, ėmusi visuomeniniu darbu, ir E. Gaigalas, P. Gudynas, T. tai jai nė kiek netrukdo būti Medaiskis ir kiti mano kur mokslo pirmūne. Gal būt, tai so draugai, visada stropiai priklauso nuo gabumų, suge vykdę visus dėstytojų nuro bėjimo orientuotis gausiame dymus, dabar gerai laiko sesi jos egzaminus. Kaip aš ruo informacijos sraute. Gyvenu trečiame bendrabu šiuosi? Paskaitau, pakartoju. tyje. Skaitykla maža. Be to, Tiesiog nieko ypatingo. Pa yra tokių egoistų, kurie, už prastai reikia kartoti visą sėdę stalus, patys nesimoko. kursą. Tam sugaištama 5—6 Tenka verstis visaip: ir skai dienos. Dieną dirbu maždaug
7—8 valandas, stengiuosi va karais pasivaikščioti, prasi blaivyti. .. Sarbievijaus kieme pasivi jau IV k. istoriką gruporgą Kęstutį Stankevičių. — Viskas tvarkoj! Pirmą egzaminą iš Azijos ir Afrikos istorijos išlaikiau „labai ge rai". Sistemingas mokymasis? Padeda. Pavyzdžiui, mano kurso draugė B. Narbutaitė mokosi gerai, nes per semina rus visada aktyvi, kruopščiai įvykdo kiekvieną dėstytojo užduotį. Manau, kad ruošimosi bū das yra individualus. Racio naliausias — susidaryk planą prieš sėsdamas mokytis. Tada žinai, kiek ir ko reikia per skaityti, kur galima tik per mesti akimis, o kur reikia ir „paspausti". Paprastai aš mo kausi po 6—7 valandas per dieną. Pirmomis dienomis — intensyviausiai. Prieš egza miną stengiuosi išsiblaškyti, gerai pailsėti... Kur geriau mokytis? Aišku, skaitykloje. Tik ne tokioje, kaip 1-me bendrabutyje. Trūksta erdvės. Žmonės su sispaudę, įkyriai šnabždasi. Man ten nepatinka. Skuba į egzaminus studen tai. Su knygomis, su gėlėmis. Visi su didžiausia viltimi: gal išlaikysiu. Žinoma, išlaikysit, ko čia abejoti... E. STANKEVIČIUS
METODINĖ KONFERENCIJA
KAI IEŠKOM KALTININKŲ TOLI...
Internacionalinis auklėjimas Tarp daugelio kasdieninių auklėjimo klausimų svarbią vietą užima internacionalinių jausmų ugdymas, t. y. forma vimas komunistinės pažiūros į tautų draugystę, skiepijamas meilės savajai tėviškei ir so cialistinei Tėvynei, socializ mo šalims, nesitaikstymas su nacionalizmu ir šovinizmu. Ugdyti proletarinį internacio nalizmą — tai formuoti ■ cha rakterį patrioto, mokančio įgyvendinti socialistinio inter nacionalizmo principų reika lavimus. Studentų internacionalinio auklėjimo klausimus nagrinės dėstytojų metodinė konferen cija, kuri įvyks ateinantį tre čiadienį Aktų salėje. Konfe rencijoje pranešimus skaitys prof. dr. K. Navickas, LTSR Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas A. Zdanavičius, prof. V. Chomskis, vyr. dėst. J. Karosas.
SESIJA • PASVARSTYKIM Dabar tapo savotiška mada už visas studijų bėdas kaltinti mokymo sistemą. Aišku, tas kaltinimas ne oficialus, bet vis dėlto ir ne retas. Tai, ma tyt, lengviausia išeitis: kaltin ti kitus, tik gink dieve, ne sa ve. Ar nereikėtų bent kartą atidžiai pasižvalgyti: o mes patys ką padarėme, ar išnau dojame visas galimybes. Pa aiškėtų, kad... Paklausėme vieną studentę: — Kaip jūsų grupė ruošiasi sesijai? Mergina žvilgterėjo j mus kaip į ateivius iš kitos plane tos, ir šyptelėjo: — Nesiruošėme. Ir visai nesusigėdo dėl sa vo žodžių. Tiesa, nepasaky tum, kad ši grupė blogai mo kytųsi. Sesijoje pasitaiko ne mažai penketų, būna ir skolų. Vidurkis svyruoja apie 4. Jų niekas nepeiks. Bet... Jie gi nesiruošia egzaminams! Kaip suprasti tą žodį „ruoš-
MUSŲ JUBILIATAI
Bergo ąžuolas
tis"? Matyt, tai ne tik egza minų rezultatų svarstymas po (I) sesijos, ne tik priešsesijinis „karštas" susirinkimas su šū kiais: „Kovokime už geras žinias". Ruoštis reikia kasdien — šiuos žodžius irgi kartojame vos ne kasdien. O juk retas studentas pagalvoja, kad bū simai sėkmei sesijoje turės įtakos ir konspektai (tiesa, kai kurie dėstytojai jų reikalau ja), tiksliau — geras konspektavimas, turės įtakos dienos planavimas, tavo bibliografi nės žinios ir netgi. .. mankšta rytais bendrabutyje (kurios jau niekas nebereikalauja, kirmyk, kiek širdis geidžia). 2.----Iki šiol nepelnytai menka vieta mokymo procese teko fakultetų komjaunuoliškiems akademiniams sektoriams. Dažnai apsiribojama skolinin kų svarstymu (o tai iš tikrųjų tik skolos lapelio pratęsimas). Universitete 11 fakultetų, ir
Kai Viktoras Bergas savo artimai pažįstamų tarpe išsikalba apie gyvenimą ir šei mą, pasako: — Mes visą laiką labai daug dirbome. Dar jaunuolis jis buvo ap kaltintas už komunistinę veiklą ir pašalintas iš Ukmer gės gimnazijos. Ir nuo tada jo gyvenimo kelias panašus į daugelio kitų mūsų vyres nės kartos inteligentų, kurie savo užsispyrimu, atkaklumu, vargdami stengėsi prasimušti į mokslą, būti naudingais žmonėmis. Didesnė jo gyvenimo dalis paskirta žmogaus ir gamtos santykiams formuoti. Mūsų žmonių širdyse visad buvo gamtos saugojimo jaus mas. Buvo platūs ir labai bendri pasaulinės gamtos ap saugos principai. Reikėjo su kurti mūsų respublikoje gam tos apsaugos sistemą, įtvirtin ti žmonių mintyse, įstaty muose, įstaigų darbe idėjas,
Užsienio literatūros egzaminą laiko II k. žurnalistai. At doc. E. Kuosaitė parašė ketvertą.
sakinėja
S.
Vaitiekus. Jam
• SESIJA • SESIJA •
RIMTIS MŪSŲ KORESPONDENTO INTERVIU SU ISTORIJOS FAK PRODEKANE DOC. G. RA GUOTIENE.
Sesija iau įpusėjo. Gal ga lite trumpai pakomentuoti pirmuosius rezultatus?
Fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius antrakursės bib liotekininkės L. Indriūnaitės knygos istorijos egzamino ži nias įvertino irgi ketvertu.
beveik visuose vienodos aka deminių sektorių darbo for mos .Tingima pagalvoti, ne ieškoma blogo mokymosi prie žasčių. Viena iš jų yra ta, kad labai dažnai studentai (jau nebe abiturientai!), menkai te nutuokia apie savo būsimąją specialybę, nejaučia jos gro žio. Taigi, nestiprinamas no ras siekti žinių, neskatinama rimtoms studijoms, prakti niam darbui. Grupės retai pa sitelkia į pagalbą VLKJS įsta tų griežtumą — toleruoja ne drausmingus tiek elgesio, tiek pažangumo atžvilgiu. 3.----Žiemos atostogų dienomis daug studentų su Universiteto komandiruotėmis išvyksta į kitas šalies aukštąsias mo kyklas. Parsiveža ir lauktuvių: saldainių .plokštelių. Ar bent vienas svetur pasidairo: o ko kia ten komjaunimo organiza cijos įtaka mokymo procesai, kaip ten dirbama. Sako, kaž kur veikia net studentų deka
kad mums vienodai brangūs visi gamtos turtai. Šiuo metu turime V. Bergo vadovavimu sukurtą pirmau jančią šalyje gamtos apsau gos sistemą. 1959 m. buvo priimtas pirmas Lietuvos is torijoje Gamtos apsaugos įsta tymas. Žuvintas 1947 m. pa skelbtas rezervatu. įkuriami 92 gamtos draustiniai. Visai baigiamas projektuoti mūsų Nacionalinis parkas. Turime daugiau kaip 500 medžių — gamtos paminklų, 87 geologi nius gamtos paminklus. Sau gomais paskelbta daugelio re tų augalų rūšių, 194 seni par kai. Sutvarkytas medžioklės ir žūklės ūkis. Turime gam tos apsaugos kontrolės įstai gą — Gamtos apsaugos ko mitetą ir jo talkininkus — Gamtos apsaugos bei Medžio tojų ir žvejų draugijas. V. Bergas mėgsta bendrauti su savo bendradarbiais, mėgs ta užeiti pas juos, ir vis ne tuščiomis, o nešinas naujais
natai, ir sėkmingai veikia... Sako, kažkur nebūna skolinin kų. . . Girdim, kad skambina, o kuriam paviety, nežinom. Susitinkam su šalies, net už sienio studentais ir namie. Ar pasidalijam studijavimo paty rimu. Tie susitikimai — tai tik lengvabūdiški pasilinksmini mai (kaip kartais atsitinka interklubiečiams). Universitete įvyko pirmasis pirmūnų vakaras. Reikia eiti toliau — gal ne tiek tolyn, kiek gilyn. Fakulteto mokslo pirmūnai — geri visuomeni ninkai turėtų užsukti pas jau nesniuosius kolegas, patarti jiems. Sakysite, to laiko trūks ta. Ogi sutrurtijJinkime tuščiažodžius posėdžius, susirinki mus iki minimumo. Daugiau konkretaus'— įvairaus, nau dingo, kūrybiško — darbo, mažiau pozos. Kiekvienas stu dentas, užklaustas, ar jų gru pė per semestrą ruošėsi sesi jai, turėtų atsakyti teigiamai. A. JUODUPIS
sumanymais. Vieną dieną jis su didžiausiu užsidegimu įro dinės, kaip prie Vilniaus įkurti pavyzdinio kraštovaiz džio zonas. Kitą dieną jis sielosis dėl Pakražantės nevyku sio drenavimo ir pyks, kodėl projekto autorius nesupranta, kad drenavimas drenavimui nelygu — vienur svarbiausia dirvos derlingumas, kitur es tetiniai vietovės turtai. Trečią dieną jau, žiūrėk, spaudoje rašo, kaip pagerinti respubli kos bitininkystę, nes, kur ma tyta, kad už medaus kilogra mą reikėtų mokėti 5 rublius... Ir taip kasdien vis naujų sumanymų apimtas. Tos jo idėjos pradžioje bendradarbių tarpe, spaudoje platinamos, vėliau apima didesnius gy ventojų sluoksnius ir įeina į gyvenimą. Kiek tik žurnalistų nedaly vavo autostrados Vilnius— Kaunas atidaryme, tiek jų gyrė kelininkus be kito ko ir už storulį ąžuolą, paliktą tar-
— Dauguma specialybių jau laikė po vieną, du egza minus. Rezultatai nelabai džiugina. Ši sesija, atrodo, ypač sunki bibliotekininkams. Dauguma jų, stodami į hu manitarinių mokslų fakulte tą, net nepagalvojo, kad teks susidurti su matematika. Nors bibliotekininkai šioms discip linoms savaitėje turėjo po 6 valandas, bet, matyt, mažokai dirbo savarankiškai, todėl jiems dabar sunkiau sekasi Skaičiavimo mašinų egzaminą laikė ketvirtakursiai bibliote kininkai. Iš jų tik viena R. Šuopytė gavo penketą. Antra, jeigu studentai būtų laiku gavę įskaitas, sesija jiems būtų tikrai lengvesnė. Kaip sekasi pirmakursiams? — į musų fakultetą atėjo gausus pirmakursių būrys Konkursai buvo nemaži, to dėl ir pirmakursiai palieka neblogą įspūdį. Štai žurnalis tų I k. I gr. laikė TSKP isto rijos egzaminą — 5 penketai, II gr. literatūros mokslo įva dą išlaikė irgi gerai — 6 penketai. Ir nė vieno dyejeto. Pirmakursių psicholdgQ I gr. iš TSKP istorijos, .. egzamino gavo 3 penketus, & II gr. stu dentai, laikę formaliosios ir matematinės logikos egzami ną, gavo net’8 penketus. Ilrgi be dvejetų. Jeigu pirmakur siai ir toliau sistemingai dirbs, turėsime fakultete la bai gerų studentų. Gal galėtumėte paminėti keletą pirmūnų. — Tokių studentų mūsų fa kultete nemaža. Ketvirtakursis istorikas, Lenino stipendi ninkas Z. Burnys mokosi pa gal individualų planą. Jis jau laikė 3 egzaminus — visi penketai. Labai gerai mokosi III k. istorikai S. Pamerneckis, P. Adomaitis, II k. žurnalistė P. Plėtaitė, III k. žurnalistas V. Kavaliauskas, I k. biblioteki ninkė O. Smaliukaitytė ir dau gelis kitų. Dėkojame už pokalbį. M. ŽEMAITIS
pukelėje. O juk tą ąžuolą, pasmerktą kelio projekte nu kirsti, „atkariavo" Gamtos apsaugos komiteto pirminin kas V. Bergas. Gal todėl apie tą ąžuolą jau ne kartą teko girdėti žmones pasakant: — Bergo ąžuolas. Eis metai. Stovės, lapuos ii džiugins keleivius Berge ąžuolas — gamtos paminklas, ženklinąs gamtos apsaugos idėjų viršų kovoje prieš gam tos turtų neūkišką naudojimą prieš estetinių gamtos resur sų nebranginimą. Bergo ąžuo las žymės tikrojo kraštovaiz džio. kultūrinimo pradžią. Savo 65-ąsias metines V. Bergas sutinka ne tik kaip Lietuvos respublikos gamtos apsaugos sistemos kūrėjas bet ir kaip mūsų garbingo universiteto dėstytojas. Stu dentijai jis dėsto gamtos ap saugą. A. BUTVILAS
3 psl.
Iarybinis studentas J. PABRĖŽOS 200-O9IOMS
GIMIMO MĖTINĖMS
I Aukštaitijoje, Lenkimų ryflnėse apylinkėse, XVIII a. pibaigoje gimė žymūs (žy miausi to meto žemaičiai — J irgis Pabrėža ir Simonas Daukantas. ■ Buvo kaimynai — S. DauB nitas gimė Kalviuose, o J. Pibrėžos tėviškė Večiai yra vis už kelių kilometrų, prie B,s pačios Šventosios upelytes. Nors jųdviejų jaunystė 3 rasi lenke — J. Pabrėža buvo gerokai vyresnis — bet kūryb niame gyvenime jie artimai I raugavo. Pas Pabrėžą Dau-
Jurgis Pabrėža skynė ke lius gamtos moksluose. Jo darbai botanikoje yra sava rankiški, labai žymūs. Jis pats atliko pirmus lauko tyrimus, sudarė ir apibūdino didžiulį Žemaitijos herbarą, tyrinėjo vaistinius augalus, susirašinėjo su žymiais Vilniaus universi teto botanikais. Kada Vilniaus botanikos profesorius J. Jundzilas 1821 m. atliko didžiulę mokslinę kelionę po Žemaiti ją, trukusią nuo gegužės pra džios iki rugsėjo vidurio, tai jis susitiko su J. Pabrėža, ta rėsi su juo. J. Pabrėža pirmą kartą mū sų krašte sudarinėjo augalų vardyną, užrašinėjo liaudies vartojamus lietuviškus var
MOKSLO IR PATYRIMO IŠMINTIES VEDAMAS ■ antas gaudavo pasiskolinti i retingos vienuolyno retesnių knygų, be to, J. Pabrėža kur j ugaudamas tautosakos ■ luoštelius vis siuntė S. DauI antui. Teigiama, kad jiedu I esutarė tik dėl rašybos — 1 budu turėjo nusistatę savitą I išybą. I Kai palygini tų dviejų žyBūų žmonių gyvenimą, tai Biatai, kad kai kuo tarp savęs Buvo panašūs. Svarbiausia, I bu yra svarbių mokslo sričių I žemaičiuose ir Lietuvoje pra| ininkai: Simonas Daukantas I - istorijos, Jurgis Pabrėža — I amtos. Abu domėjosi literalira, buvo pasišventę Žemailijos valstiečių buities ir kulIliros kėlėjai. I J. Pabrėža, kaip S. DaukanI as, mokytis pradėjo ŽemaiI iuose, — Kretingoje. Vėliau I ikeliavo į Vilnių, studijavo I irne pačiame universitete liediciną. Prasidėjus KosciušI os sukilimui, trumpai, rodos, I uvo sukilėlių tarpe. Grįžęs į I Žemaitiją, mokėsi Varniuose. I rra žinių, kad ir kunigu nelaI ai norėjęs tapti, prieš švenlinimus buvo beišeinąs iš seI įinarijos. Kunigaudamas įvaiI iose Žemaitijos vietose (ŠiluI oje, Raudėnuose, Tveruose, l’lungėje, Kartenoje) rinko lloristinę medžiagą. Buvo ap keliavęs visą vakarinę Žemai!ją, dalinai ir Prūsiją. 1816 • nuėjo j Kretingos vienuoną, kad turėtų laisvesnio lai) savo pamėgtiems botanikos ubams. Buvo pamokslininis, rašė eiles. Su pamokslais untinėjamas taip pat nema li galėjo aplankyti apylinI ių, pažint naujus augalus, I raštą. I Brandžiausius savo gyveniI no metus S. Daukantas ir J. I ’abrėža atidavė mokslui.
• SESIJA • SESIJA • | Sausio 6 diena. Fizikos falultetas. Mes prie 103 audiI vijos. I Čia I k. II grupės fizikai lailo matematinės analizės egzaliiną,
I Pirmasis egzaminas — jis I isada sunkus, prieš jį labiauI ai jaudinasi pirmakursiai. I talonu, kai pirmas barjeras I eržengtas sėkmingai. Vyr. I ėst. H. Jasiūnas L. Buikai, V. I ‘ imanavičiui, R. Pagalytei, R. I asiulaičiui, B. Krivickui pa išė po penketą. O penkiems o kurso studentams žinias I sks dar pagilinti. Jiems pirI įasis egzaminas — prisvilęs I lynas. I Tą dieną III kurso IV gr.
dus, o kuriems trūko, tiems suteikė senovės dievų ir mi tologinių būtybių vardus. Iš tokių prigijo ir liaudyje pla čiai vartojami yra vardai: Austėja, Gardunytis, Guboja, Poklius, Ratainytė, Sotvaras ir kt. M. Valančius, jį prisimin damas, žemaitiškai rašo: „Kunegs Pabrieža pažist kožną žolelę mūsų pusėj augante, kožnos žino vardą ir pravar dę, numano taipogi kam kuri yra deranti". Per savo gyvenimą J. Pab rėža yra parašęs apie 50 įvai rių gamtamokslinių veikalų ir dalykų. Jis, pavyzdžiui, suda rė pirmą lotynų — lietuvių botaninį žodyną, augalų mor fologijos terminų žodyną. Svarbiausias yra „Teislius auguminis". Tai sisteminis Že maitijos botaninis vadovas. Jam gyvam esant nieko nebu vo išspausdinta. M. Valančius savo .Vyskupystėje" rašė: ...... suteik Dieve turtingą poną, kurs parašytas per jį knygas, išspausdinęs žmonėms apskelbtų. .." Tačiau vėliau vyskupu tapęs, kada tai pats padaryti galėjo, nieko J. Pa brėžos neišleido, nors J. Pab rėža, siūlydamas ir prašyda mas savo raštus išleisti, kaip atpildo prašė tik prisiųsti jam po 2 ar bent po vieną kny gos egzempliorių. Tokiu būdu per tiek metų daug jau J. Pa brėžos rankraščių žuvo. Dabar sueinant 200 metų nuo to mokslaus žemaičio gimimo, atrodo, bus išleista jo rinkti nių raštų. Tuodu tyrinėtojus labai do mino gimtoji kalba, literatū ra, liaudies kūryba. Abu rašė žemaitiškai. Labai aiškų po žiūrį į gimtąją kalbą turėjo J. Pabrėža, rašė tik ja, nors
buvo sunku: „Kaip tai vargus daiktas išduoti kokį veikalą tokioje kalboje, kurioje nie kas iš žemaičių lig šiol ane mislyti nepamislijo tame daigti rašyti". Jo pamoksluose gausu au tentiškai paliudytų žemaičių buities vaizdų, sena gražia že maičių tarme parašytų. Kaip dvasininkas (gal iš pareigos?) bara žemaičius už senovinius papročius ir čia pat juos labai komentuoja, tuo pačiu lyg ir atpasakoja. Šia prasme jo pa mokslai turi pažintinės vertės. Čia ir sunku suprasti: pa moksluose bara už pagoniškus papročius, o, kur ką sugrie bęs liaudies kūrybos, užrašo ir siunčia Daukantui. Nors buvo dvasininkas, gamtininkas, bet nuolat rū pinosi gimta kalba, mokslinės terminijos kūryba, rašyba, lietuviškų knygų leidimu. J. Pabrėža turėjęs įtakos kitiems žemaičių mokslininkams: gamtininkui ir kraštotyrinin kui A. Kašarauskui, lietuvių kalbos tyrinėtojui J. Plioteriui, yra protekcijų davęs jaunam M. Valančiui ir kt. Savo darbus mokslinin kas stengėsi padaryti prieina mus paprastiems žmonėms, jais apšviesti ir palengvinti jų sunkią buitį. J. Pabrėža buvo plačiai žinomas (prisi menamas iki šiol!) liaudies gydytojas, vaistininkas. Apie augalų gydomąsias savybes ranka rašė ir platino žinias žmonių tarpe. Vieno tokio rankraščio pratarmėje pažy mi, kad darbą skiria: „pato gumui ir sveikatai gelbėti tų, kurie arti neturi vaistinės bei galimybės pasitarti su gy dytojais ir ne tik gyvendami skursta, bet ir peranksti mirti turi". J. Pabrėža keliaudamas ir pats gydė žmones. Gydė mokslo ir patirties išminties vedamas. Gydė veltui. Po mirties Kretingos pranciškonai mėgino apskelbti jį šventuo ju, stebuklingai išgydančiu už maldas ir aukas. Bet miręs J. Pabrėža ligose negalėjo žmo nėms padėti. Sueina 200 metų nuo J. Pabrėžos gimimo, po poros metų bus 180 metų, kai gi mė S. Daukantas. Neužmiršti šių didžių žmonių vardai: iš leista jų raštų, rašyta apie jų gyvenimą ir darbus. Nėra abejonės, bus dar daug pa daryta. Atskirai reikia pabrėžti, kad savo žemiečių atminimu labai rūpinosi Skuodo ir Kretingos rajonų vadovybė, Kretingos muziejus, asmeniškai jo direk torius J. Mickevičius. Pastaruoju metu, pažymint J. Pabrėžos 200-ąsias metines, jo gimtinėje Večiuose sutvar kyta sodybvietė, atidaroma memorialinė ekspozicija viena me seniausių pastatų. J. Pabrėžos gimimo sukaktį deramai pamini Lietuvos gam tininkai ir visa visuomenė.
Drąsus Rolando poelgis (Atkelta iš 1 psl.)
rizikuodamas savo svei kata ir gyvybe. .. .Rolandas į Universi tetą įstojo 1965 metais. Prieš tai buvo baigęs Gruz džių žemės ūkio techniku mą, veterinarijos specialy bę. Tarnavo Tarybinėje Armijoje, mokėsi karinės medicinos. („Laimingas, kad ten mokė ne naikinti, bet gydyti", — vėliau pa sakys Rolandas). Tarny bos metais vaikinui te ko dirbti savistovų darbą — Kazachijos plėšiniuose, Rygos karinėje ligoninėje, Ukrainoje. Tarnyba buvo sėkminga, vadai gyrė. Universitete Rolandas irgi puikus studentas, turi dvi rektoriaus padėkas už gerą visuomeninį darbą. Tokia trumpai kolūkie čių Čepulių sūnaus bio grafija.
Tai gyvenimo metai, praleisti netuščiai. Dienos siūlė sunkius ir, iš pirmo žvilgsnio, pačius papras čiausius darbus, kurių la bai dažnai kratosi žmonės, mėgstą plojimus ir iešką „didvyriškumo". Žemės lietų, meilę specialybei, draugystę jis priėmė savo darbščiom rankom ir atvi ra širdim. Tie metai — tai Rolan do kelias į šį drąsų poelgį, kai galvojama ne apie sa ve, ne apie ledinį skaus mą vandeny, o apie tuos, tarp kurių tu gyveni, ku rie iš tavęs laukia ne tik šilto žodžio, bet ir rankos, į kurią atsirėmus, galima patikėti, kad „didžiausia vertybė — tai žmogaus ryšys su žmogumi". — Važiavau į Žvėryną suteikti pirmosios pagal bos. Pamatėme krantu bė gančius žmones. Susto
jom. Vidury upės skendo moteris. Vyrai paprašė, kad padėčiau. Ištraukiau savo pacientę, suteikiau pirmąją pagalbą ir atida viau kardiologinei briga dai, kuri moterį nuvežė į ligoninę, — Rolandas. Tik tiek, paprastai ir be galo šykščiai. „Nugalėti gamtą labai sunku, reikia būti tam pa siruošusiam". Tai sakinys iš Rolando rašomojo sto jamųjų metų. Jis buvo pa siruošęs ir grumtynėse su gamta išėjo nugalėtoju. Šis vaikinukas — mūsų bendraamžis, mūsų kom jaunuoliškos šeimos na rys. .. .Kiekvienas savęs pa klauskime: ar aš ryžčiausi, ar turėčiau panašiose grumtynėse jėgų, ar aš ruošiuosi tam? Kai reikės drąsuolių, ar atsiliepsiu? A. KUSTA
Atminimo vakaras NEUŽMIRŠKIME
Girdėjau garsų dainininką sakant, kad artistas, kiekvie ną kartą išeidamas į sceną, jaudinasi — kaip jį sutiks au ditorija? Juk nuo klausytojų reagavimo priklauso (iš dalies) jo atlikimo lygis, sėkmė. Atrodo, įvairūs atlikėjai į mūsų Aktų salę noriai sutin ka ateiti. Ir gal kažkaip pasi tempia — visgi studentai. Ar mes mokame klausytis? Ne visada. Jeigu prieš pusantro šimt mečio Vienos salonai, klausy dami L. van Bethoveno kūri nių, suboluodavo nosinaitė mis, tai mūsų, XX a. inteli gentų, tarpe yra šlaminančių „bambonkėmis". Kaip malo nu — klausaisi aukštos, didin gos muzikos, gaubiančios tave iš visų pusių, ir kaimyno čepsėjimo pašonėje. Užgirsti ir madų komenta vimą. „Ach, kaip nuostabiai atrodo maksi!" — kraipo gal vą mergelė. „Bet jai geriau tiktų violetinė su didesne de koltė. O kokia laikysena! .. Šypsena!". Tokiom panelėm ir apie fut bolą ar D. Pozniako smūgius bediskutuojantiems vaikinams reikėtų prisiminti (iš šalies priminus, ne visada klauso), kad čia jie ne vieni. Be to, koncerte, o ne gatvėje ar tur guje. E. TERVIDYTE Doc. C. KUDABA
RIMTIS fizikai laikė egzaminą pas prof. P. Brazdžiūną. — Ko taip drebi — klausia profesorius, — gal šalta, ar netvirtos žinios? — Kad karšta... — nedrą siai atsako mergina. Iš tikrųjų karšta. Tik du trečiakursiai V. Gavriušinas ir A. Žilionis gavo penketus. Vienas neišlaikė, daug stu dentų visai neatvyko į egza miną. Sesija jau įpusėjo. Kai ku riems ji — didžiulis džiaugs mas. Nemažai studentų daliai sesija kelia ir nerimą. Tik sistemingas, kantrus ir Nuotraukoje: atomo fizikos egzaminui ruošiasi trečiakur kruopštus darbas duos už vis ką atlyginančius džiugius re sė L. Kidalova (dešinėje). Ji gavo ketvertą. zultatus. J. MAŽEIKIS
Sausio 12 dieną Universite to Kolonų salėje įvyko iškil mingas vakaras, skirtas 58osioms prof. J. Lebedžio gi mimo metinėms paminėti. Vakarą pradėjo Lietuvių kalbos katedros prof. V. Ma žiulis. Jis trumpai papasakojo apie velionio profesoriaus gy venimą. Kalbėjo profesoriaus bend radarbiai buvę studenai, drau gai: doc. J. Pikčilingis, Uni versiteto bibliotekos darbuo tojas fil. m. kand. A. Jovai šas, profesoriaus jaunystės
draugas J. Vaičiūnas, moky toja L. Abraitytė ir kt. Universiteto literatai ir svečiuosna atėję poetai S. Geda, J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis skaitė savo eiles. Susirinkusieji žiūrėjo A. Kentros ir V. Urbonavičiaus dokumentinius filmus, kuriuo se įamžinti atskiri profesoriaus J. Lebedžio gyvenimo momen tai. Vakare koncertavo konser vatorijos kamerinis ansamblis (vadovas V. Bajerčius). E. STANKUS
Kuriame Jablonskio muziejų Baigėsi vasara, ramuviečių kyklos abiturientams mūsų išvykų ir ekspedicijų metas. studentai lituanistai papasa Prasidėjęs semestras atnešė kojo apie universitetą. daug naujų, įdomių darbų ir Ramuviečiai aplankė taip rūpesčių, bet kraštotyrininkai pat Kapsuko kraštotyros mu neužmiršo ir savo pareigos ziejų, pasikonsultavo su jo Rygiškių Jonui. Eksponatai darbuotojais (Rygiškių muzie surinkti, surašyti į invento jus bus jo filialas), susipažino riaus knygą ir... sukrauti su J. Jablonskio vidurinės Griškabūdžio kultūros namų mokyklos muziejėliu. » palėpėje. Kitus reikia pavaly Antrą kalbininkų minėjimą ti, paremontuoti, tik tada ga suruošė jau patys kraštotyri lima bus panaudoti etnografi ninkai Griškabūdyje. Gausiai niam kambariui. Bet vieni susirinkę Rygiškių Jono že kraštotyrininkai, „mokslo sa miečiai klausėsi doc. A. Pi viveiklininkai", visko nepa ročkino pasakojimo apie var darys. Čia jau savo žodį turi gingą to meto lietuvių inteli tarti muziejininkai specialis gentų padėtį, apie sunkų J. tai. Ir tada dar bus pusė dar Jablonskio gyvenimą, jo pas bo: etnografinis kambarys — tangas gauti darbo Lietuvoje. tik dalis muziejaus. Kitame, Prisiminimais pasidalijo buvęs memorialiniame, kambaryje, kalbininko studentas V. Gus planuojama supažindinti su tainis, kaunietis mokytojas T. kalbininko raštais, jo amžinin Glodas. Kudirkos Naumiesčio kų prisiminimais. vidurinės mokyklos mokytoja Kaip matyti, darbų dar lau N. Manikienė pakvietė ben kia daug. Jiems vadovauti bus dradarbiauti Griškabūdžio vi sudaryta muziejaus taryba, į durinės mokyklos kraštotyri kurią įeis mokslininkai litera ninkus ir mūsų ramuviečius. tai, muziejininkai, mūsų ramu- Kolūkiečiams ir moksleiviams viečiai. labai patiko studento istoriko Gruody, J. Jablonskio 110- V. Baltrušaičio pasakojimas ųjų gimimo metinių dieną, apie lietuviškus Saulėgrąžos kartu su mūsų Lietuvių kalbos šventės papročius, ramuviečių ir Lietuvių literatūros katedrų sudainuotos dzūkiškos dainos, dėstytojais ir studentais ra- jų pačių užrašytos Žiūrų kai muviečiai dalyvavo tradicinia me. .. me šios sukakties minėjime Nemažai teks padirbėti Kapsuko vidurinėje mokyklo kraštotyrininkams, kol Rygiš je, pavadintoje kalbininko kių Jono amžininkų atsimini vardu. Čia rajono mokyto mai apie jį bus „užkonser jams lituanistams ir svečiams vuoti" magnetofono juostoje, doc. J. Pikčilingis papasako kol nuotraukos, pageltę kal jo apie J. Jablonskio reikšmę bininko knygų lapai ras prie lietuvių literatūrinės kalbos globstį muziejaus lentynėlėse, formavimui, kalbėjo buvę kol zanavykiškos „šliūtės", kapsukiečiai dabar lietuvių „spielčiai" iš palėpės pereis į kalbos ir literatūros instituto jaukią stubą Rygiškiuose, prie mokslinės bibliotekos direkto kurios durų kabos užrašas: rius J. .Vosylius, to paties in „J. Jablonskio — Rygiškių stituto vyr. mokslinis bendra Jono memorialinis muziejus". darbis A. Sabaliauskas. Mo VI. BRAZIŪNAS
KITOSE AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
MASKVA
J 1.
SIDT. Si visuomeninė orga nizacija gerai žinoma Tautų draugystės P. Lumumbos uni versiteto studentams. Studen tų Internacionalinės Draugys tės Taryba vienija 58 regiona lines bei nacionalines, fakulte tų organizacijas. Ji koordinuo ja jų veiklą, jų jėgas nukrei pia spręsti bendriems užda viniams. Betarpiškai SIDT yra iškilę šie uždaviniai: universi teto studentų vienybės stipri nimas, solidarumo su progre syviomis nacionalinėmis ir in ternacionalinėmis studentų bei jaunimo sąjungomis stiprini mas, broliškų ryšių su TSRS jaunimu plėtimas. Aukščiausias SIDT-o orga nas — kongresas, kuris ren kasi ne rečiau, kaip kartą per metus. Kongreso darbui vadovauja prezidiumas, į kurį įeina Vykdomojo Komiteto nariai. Vykdomasis komitetas vadovauja SIDT-ui tarp kong resų.
VILNIUS ■
t
Vis glaudesni ir įvairesni darosi Vilniaus Pedagoginio instituto ryšiai su Erfurto (VDR) Aukštosios pedagogi nės mokyklos dėstytojais ir studentais. Pasikeitimas dide lėmis studentų grupėmis ga mybinei praktikai tarp Vil niaus ir Erfurto tapo jau tra dicija. Institute taip pat prak tikuojasi ir Vroclavo (LLR) studentai. Institute praktikuojama dar viena ryšių su užsienio šali mis forma — katedrų talki ninkavimas TSRS švietimo mi nisterijai jos organizuojamuo se rusų kalbos mokytojų to bulinimosi kursuose. Instituto Rusų kalbos katedros dėstyto jai jau dirbo Vengrijoje, Lenkijoje, VDR, Mongolijoje.
Institutui—20 metų Kauno politechnikos insti tutas yra tiesioginis Aukštųjų Kursų ir Kauno universiteto įpėdinis. Universitete buvo penki techniški fakultetai. Keturi iš jų (Cheminės tech nologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos, Statybos) institu te liko gyvuoti senais pava dinimais, o vietoj Architektū ros fakulteto įsteigtas Hidro technikos (vėliau Santechni kos) fakultetas. Dabar KPI turi 10 fakultetų Kaune ir vakari nius fakultetus Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vei kia ir neakivaizdinis skyrius. Ruošiame daugiau kaip 50 specialybių inžinierius. Ypač rūpinamės tomis specialybė mis, kurios yra susijusios su naujosios technikos kūrimu ir eksploatavimu. Šiemet įsteig tos naujos automatizuotų val dymo sistemų ir taikomosios matematikos specialybės. KPI šiais mokslo metais yra daugiau kaip 14 tūkstan čių studentų, todėl naujame penkmetyje sulauksime maž daug 10.000 specialistų. .Vykstanti mokslinė-techni nė revoliucija inžinieriams kelia vis didesnius reikalavi mus. Vis daugiau stengiamasi mokymą susieti su studentų tiriamuoju darbu, ugdyti jų savarankiškumą. Katedros da bar daugiau rūpinasi SMD veikla. Kasmet daugiau kaip tūkstantis studentų kartu su dėstytojais atlieka mokslinius darbus pagal ūkiskaitines su tartis. Tai duoda gerus rezul tatus. Šiemet visasąjunginiame geriausių studentų mokslinių darbų konkurse keturi institu to studentų darbai pažymėti medaliais. Galime pasidžiaugti instituto studentų projektavimo-konstravimo biuro veikla. Jis tapo vienu pirmaujančių viso je šalyje. Čia kiekvienais
metais 400—600 studentų, vadovaujami prityrusių pro jektuotojų ir dėstytojų, mo kosi praktiškai taikyti savo žinias. Šiame biure suprojek tuoti Panevėžio politechniku mo. Ziegždrių ligoninės rū mai, kai kurie Kauno respub likinės ligoninės pastatai ir kiti statiniai. Čia sukurtus įrengimus serijomis gamina respublikos technikumų mo komosios dirbtuvės. Projektavimo-konstravimo biure atlik ta keli šimtai realių kursinių ir diplominių projektų, jau įdiegtų liaudies ūkyje. Svarbų vaidmenį instituto gyvenime vaidina komjauni mo organizacija. Ji rūpinasi studentų politiniu ir darbiniu auklėjimu. KPI buvo iniciato rius, steigiant darbo ir poilsio stovyklas. Šiuo metu ši dar bo forma apima beveik visas TSRS aukštąsias mokyklas. Pastaraisiais metais nemaža padaryta tobulinant mokymo procesą, vis daugiau jame taikomi programuoto mokymo elementai, gausiau naudoja mos techninės priemonės. In stitute sukurtos gerai įreng tos kino, mokymo mašinų, mokymo priemonių multiplikavimo laboratorijos, veikia skaičiavimo stotis ir skaičia vimo centras, kurie turi perforatorines ir elektronines skaičiavimo mašinas. Svarbus instituto veiklos baras — mokslo darbuotojų ruošimas. Aspirantūroje at sirado daug modernių specia lybių. Tai techninė kiberneti ka, puslaidininkių ir dielektrikų fizika, automatikos ir telemechanikos prietaisai ir įren gimai ir kt. Institutas paruošė penkiolika mokslų daktarų ir 390 mokslų kandidatų. Dau guma jų dirba institute. Da bar jau 40 proc. dėstytojų tu ri mokslinius vardus bei laipsnius.
VISKAS APIE „ŠPARGALKĄ" Galima sakyti, kad „špar galka" tapo neatskiriamu eg zamino atributu. Kokia jos gyvybingumo priežastis? Ko kios,' pagaliau, efektyvios ko vos su ja priemonės? Į tai atsakyti pabandėme sociologiniu tyrimu, atliktu Dnepropetrovske. Buvo ap klausta 506 dieninio skyriaus studentai (I—IV kurso). Susipažinkime su skaičiais. „Ar kartais imate „špargalką" į egzaminą?" Prisipažino 401 žmogus, t. y. 79 proc. Vadi nasi, „špargalka" ne atsitikti numas, ne išimtis. Tai masinis reiškinys. Toliau paaiškėjo, kad vyrai ja naudojasi daž niau, negu merginos (atitinka mai 84 ir 72 proc. apklaustų jų). Be to, jei I k. iš kiekvie no 100 žmonių „špargalkomisi' naudojasi 66, tai II k. — 88, o IV k. — 90.
1950 m. spalio 31 d. TSRS Aukštojo mokslo ministras išleido įsakymą dėl Kauno Valstybinio universiteto reoiganizavimo j Kauno Politech nikos ir Medicinos institutus. Gruodžio 15 d. ministro {sa kymu buvo patvirtinta Poli technikos instituto struktūra, o gruodžio 30 d. — paskirtas instituto direktorius.
Kaip žinome, nutvertas „nu sikaltimo vietoje" studentas gėdingai „pavaromas" iš eg zamino arba klausinėjamas itin griežtai. Turi įtakos ši sankcija? Taip, bent jau daliai studentų. Išsiskyrė grupė, ku ri „špargalkas" ima, bet jomis nesinaudoja" (49 žmonės). Taigi, pavyko prigąsdinti tik 12 proc. „špargalkininkų". Ir tai tik pirmuosiuose kursuose. Tarp ketvirtakursių, pvz„ to kių atsirado tik du iš 69 vyrų, o merginos iš vis „nebijo". Tai rodo, kad jokiomis bausmėmis nepavyks atsikra tyti „špargalkų". Belieka bels tis į sąžinę. O kokie reikalai čia? Anketoje buvo klausi-' mas: „Ar graužia jus sąžinė, kai naudojatės „špargalka?" Pasirodo, daugumą „graužia", ir tik trečdalio — ne. Apla mai, mes linkę manyti, kad są
žiningų daugiau, negu rodo skaičiai. Vis dėlto „špargalkininkų" kruopštumas ir drąsa pripažįs tami studentų. Ypač didelio pasisekimo susilaukė „špargal kininkų partija" IV kurse, kur savo šalininkų ji turi 15 proc. Vadinasi, jei grasinimai ir baimė neišvijo „špargalkų", tai ir bejėgiai, matyt, kol kas visuomeninė nuomonė ir sava sąžinė. Tai kur išeitis? Kokios prie žastys verčia studentus nusi žengti įstatymui ir etikos nor moms? Apie tai kalba atsaky mai į klausimą: „Kodėl jūs imate jas?" Keisčiausia, kad iš 506 ap klaustųjų nė vienas nepasakė, kad be „špargalkų" neišlaiky tų egzamino. Nė vienas! Gal kai kas ir pervertino jėgas, tačiau šis faktas sako, kad
Aukštoji mokykla — tai ne tik mokymo, bet ir mokslo įstaiga. Mokslinis darbas mū sų institute dirbamas vis in tensyviau. Daugiau kaip tūks tantis dėstytojų ir mokslo dar buotojų sprendžia labai aktua lias liaudies ūkio problemas. Mokslinis darbas dirbamas katedrose, 4 probleminėse bei 17 žinybinių laboratorijų. Institutas yra nuolatinis VLŪP parodos Maskvoje da lyvis. Institutas gavo 6 šios parodos diplomus, o jo dar buotojai apdovanoti 12 gar bės diplomų ir 67 medaliais. Instituto bendradarbių su konstruoti prietaisai buvo eksponuojami tarybinėse pa rodose Birmoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Rumu nijoje, JAV, pasaulinėje paro doje Monrealyje, tarptautinė se parodose ,,Interbytmaš-68", ,,Automatizacija-69" ir kt. Vis didėja išradėjų gretos. Galima didžiuotis tokiais iš radėjais, kaip prof. K. Ragulskis, kuris vienas ir kartu su bendradarbiais yra gavęs pusantro šimto autorinių pa žymėjimų. Savo darbais jie aktyviai prisideda prie techni nės pažangos. Respublikinės premijos lau reatų tarpe — 36 instituto bendradarbiai ir 43 mūsų in stituto auklėtiniai. Kartu su instituto dvide šimtmečiu pasibaigė pradinis instituto gyvavimo etapas. Naujam etape instituto kolek tyvui yra iškilę atsakingi už daviniai. Mes turime toliau gerinti išleidžiamų specialistų kokybę, intensyvinti mokslinių kadrų, ypač mokslo daktarų, ruošimą, stiprinti mokslinę pagalbą liaudies ūkiui.
Prof. M. MARTYNAITIS Kauno Politechnikos instituto rektorius
studentams „špargalka" nėra būtinas dalykas. Tai kas gi verčia ja naudotis? Du pa grindiniai motyvai: „dėl at sargos" ir „sunkiai įsimenamų formulių užrašymui". Belieka pažiūrėti, ar stu dentai gali atsikratyti tos bū tinybės naudotis „špargalka". Paaiškėjo, per studijų metus studentas pamažu praranda pasitikėjimą, jog, gerai pasi ruošus, „špargalkos" bus ne reikalingos (32 proc. IV k. vietoj 68 proc. I k.), taip pat auga įsitikinimas, kad per eg zaminą reikia leisti naudotis konspektais ir žinynais. Kai kurie studentai mano, kad vien kvietimais stiprinti savarankišką pasiruošimą ir egzaminatorių objektyvumą reikalo nepakeisi, reikia keis ti žinių tikrinimo sistemą. Per šasi išvada, kad „špargalka" — dabartinės žinių patikrini mo sistemos netobulumo liu dytojas. B LUKjAN0VAS („Molodoj inžener")
taip sukis’""2—
Buržuazinių laikų Kauno universitete buvo tik vienas techniškas fakultetas. Jame buvo du skyriai — statybos ir technologijos. Technologijos skyriuje veikė mechanikos, elektrotechnikos ir cheminės technologijos poskyriai. Kur sas buvo numatytas 5-iems metams, tačiau per penkerius metus fakultetą baigdavo tik vienas kitas studentas, daž niausiai pasiturinčių tėvų vai kai. Nuo trečio kurso daugu ma studentų kur nors dirbda vo, nes pragyventi Kaune stu dentams tais laikais buvo sunku. Už mokslą kas semest rą reikėjo mokėti šimtą litų. Nuo mokesčio studentų be veik neatleisdavo. Stipendijų skirdavo visam kursui vienądvi, ir tai tik ketvirtame kur se. Kambarį tekdavo nuomo ti, nes valstybinių bendrabu čių nebuvo. Už kambarį rei kėjo vidutiniškai mokėti 15— 20 litų. Pietūs kainuodavo apie 1 litą ir t. t. Ypač sun kiai vertėsi mažažemių vals tiečių, darbininkų ir menkai apmokamų tarnautojų vaikai. Todėl dauguma studentų po metų kitų mokslą nutraukda vo. Ištvermingesni įstengdavo baigti per septynerius—aš tuonerius metus. Buvo ir to kių studentų, kurie mokėsi dvidešimt metų ir daugiau. Nors kasmet į technikos fa kultetą įstodavo apie du šim tai studentų, baigdavo vos penkiolika-dvidešimt. Iš viso per 22 metus technikos fakul tetas paruošė 303 inžinierius. Paskaitų lankymas nebuvo privalomas, nors daugelis dės tytojų jo reikalavo. Egzaminų sesijų nebuvo. Egzaminai bu vo laikomi, kai dėstytojas baigdavo skaityti savo dalyką arba jo dalį. Dėl egzaminų datos ir laiko susitardavo su dėstytoju. Norint pereiti į se kantį kursą, reikėjo išlaikyti tam tikrą egzaminų skaičių, kurių dalis buvo privalomi. Konsultacijų nebuvo. Daugu ma dėstytojų egzaminuodavo normaliai, bet pasitaikydavo ir griežtų dėstytojų, kurie rei kalaudavo dalyką mokėti „iki taško". Blogiausia, kad kai kurie egzaminuodavo tik kar tą per metus. Egzaminų neiš laikei — klausyk dalyką iš naujo. Dėl to pasitaikydavo ir tragiškų atvejų. Buvo atvejų,
kai „užkliuvusį" egzaminą iš laikydavo iš kokio trisdešimi šešto karto, prieš pat diplomo gynimą. Gamybines praktikas stu dentai atlikdavo ten, kur jiems patiems pavykdavo su I r sirasti vietą. Mechanikai — lat daugiausia geležinkeliuose Ip> Važinėjome garvežių kūri ■ar kais, mašinistų padėjėjais ■ar ir kt. Studijuoti buvo nelengva let. Fakultete išsilaikydavo tii; lai! tie pasiryžėliai, kurie tikrai Įėt buvo pamėgę techniką. Į lic tuometinio universiteto me chanikos skyrių merginos ne Kei stodavo. |ar Baigus fakultetą, inžinie riams-mechanikams darbą rei kėdavo susirasti patiem: Tuometinė pramonė buvo la bai menka ir ta daugiau sia užsienio kapitalistų rankc- ve se. Į įmones jie priimdavo ty tik užsieninius specialistus, za ypač inžinierius. Mūsų inži Ta nierių jie nepriimdavo. Todėl M mūsiškiai mechanikai dar- Ki giausia dirbo geležinkelio val pa dyboje, laisvai samdomais mi tarnautojais karinėse dirbtu m: vėse, rajoninėse katilų in spekcijose. Daugelis taip ir ve nesurasdavo pastovaus darbo kc te pagal savo specialybę. Sąlygos visiškai pasikeitė tu tarybiniais metais. Tiesa, po ke kario metais darbo sąlygos dč buvo nelengvos: trūko dėsty tojų, patalpų, įrengimų. Tačiau dėstytojai ir studentai jautė, kad tie sunkumai lai kini. Kai neturėjome suolų - pasidarėme juos patys. Tie sa, jie buvo iš neobliuot i lentų. Kai žiemą neturėjome kuro, dirbome nekūrentoje® auditorijose su paltais. Bei is n darbas nesustojo. Šio laikota ■ pio pradžioje buvo du tech f d niški fakultetai: statybos ii n technologijos, greitai fakul n tetų skaičius padidėjo iki penkių. Techniškiesiems fa j c kultetams sparčiai didėjant buvo įsteigtas mūsų institut I tas. t Doc. N. MILENSK1- į f i r 1 REDAKTORIUS s
r h
fe
I
A. KUSTA
i t
padėka Nuoširdžiai dėkoju grup: draugams ir vadovui, kamba rio draugėms, visiems, užjau tusiems sunkią valandą. BALTRUŠAITY! i
■l Giliai užjaučiame kurso draugą Stasį KIZEL) dėl mylimos motinos mirties.
E U I
III k. prekybininkai
Savižudis.
I
Į( Kaip išmanai, M
I
M O
kI
— Aš visada sakau tai, ką galvoju.
REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS, UNIVERSITET' I 3, TELEFONAS 2-58-84. (KE1» I VIRTADIENIAIS SPAUSTI Į VĖJE 2-98-15). Rinko ir spaudė LKP C leidyklos spaustuvė. Užs. Nr. 194 LV 0742